Lietuvos kultūros istorija

Transcription

1 Lietuvos kultūros istorija

2 1.Baltų kultūra ir Lietuvos valstybės formavimasis Lietuvos valstybės ištakos (origins of the state) Senasis lietuvių tikėjimas Lietuvos sienų raida Lietuvos senosios sostinės (old capitals) Lietuvos vėliava

3 2. Tradicijos ir papročiai Etnografiniai regionai Šventės Burtai, prietarai (superstitions ) Tradiciniai lietuvių verslai ir amatai

4 3. Architektūros ir kulinarijos paveldas Etnoarchitektūra Bažnyčios, pilys, dvarai Kulinarinis paveldas

5 4. Kultūra Lietuvoje Muzika Teatras Dailė Kinas

6 Baltų kultūra Lietuvos teritorijoje Baltiškos kultūros pradžia, pirmieji gyventojai prieš tūkst. metų. V a. susidaro 9 etnokultūrinės gentys skirtingos baltų gentys. Lietuvių tautybės formavimosi eiga buvo netolygi vienos gentys jungėsi sparčiau, kitos - lėčiau. Šiuo metu pasaulyje išlikusios tik dvi baltų tautos lietuviai ir latviai.

7

8 Baltų karys (soldier, солдат) V-VI a.

9 Baltų karys X-XI a.

10 Baltų tikėjimas Žmogus + gamta = susiliejimas Tai specifinė lietuvių kultūros tradicija. Iš pradžių baltai garbino pačius gamtos reiškinius, o vėliau sukūrė i žmones panašius dievus, kurių kiekvienas buvo atsakingas už kurio nors reiškinio valdyma. XIII-XIV amžius - pagoniškos religijos klestėjimo laikotarpis. Tai laikotarpis, kai jau buvo susikūrusi Lietuvos valstybė, o pagonybė (paganism) tuo metu buvo valstybinė religija. Jos išsaugojimu rūpinosi valdovai.

11

12 Baltų tikėjimas Baltų tikėjimas = pagonybė (paganism) Lietuvoje buvo ilgiausiai Europoje išlaikyta pagonybė. Valstybės kūrėjai, jos statytojai (builders of the state), išskyrus Mindauga, buvo pagonys. Lietuvių pagonybė pradėjo nykti (began to vanish) XIV a. pab. i vedant krikščionybę.

13 Baltų šventvietės (sacred places) Alka, alkas kulto ir aukojimo vieta, šventvietė. Įrengiama atviroje vietoje, kartais randamos prie piliakalnių (by mounds). Alkose i rengdavo aukura (altar), kuriame kūrendavo šventa ja ugni (holy fire). Tose vietose būdavo laidojama (funeral, похороны) ir aukojama. Įvedus krikščionybę, alkų vietose buvo pastayti kryžiai (crosses, Кресты).

14 Aukojant daužydavo molinius indus, tikint, kad dužimo (крушение) garsas nukreipia bloga sias dvasias. Paprotys (обычай) daužyti indus per laidotuves (похороны), vestuves (свадьба), krikštynas (крестины) dalinai išlikęs iki mūsų dienų.

15 Aukurai

16 Aukuro ugnis tai geriausia maldos tarpininkė. Per ugni maldos žodžiai, pageidavimai, prašymai nueina Dievams bei Protėviams. Svarbiausios santuokos, krikštynų, vardo suteikimo apeigos atliekamos prie židinio tėvų ir protėvių akivaizdoje, todėl ji yra laikoma šventa, nesugriaunama.

17 Vaidilutės (priestess) Su tokiomis vietomis kaip alkai susijusios mūsų senovės šventos ugnies saugotojos (keepers of sacred fire,хранитель) vaidilutės. Tose senojo tikėjimo šventose vietose greta žynių, vaidilų būdavo ir mergaičių šventai ugniai saugoti. Jos turėjo būti skaisčios (innocent). liaudies dainose (in folk songs), pasakojimuose, legendose, iš viso lietuvė mergaitė, moteris yra grožio (beauty, красота ), skaistybės (chastity, целомудрие), šeimos židinio sargė (fireside), saugotoja (keeper).

18

19 Krivis Tai senovės baltų vyriausias žynys (prophet, предсказатель), prižiūrėjęs šventa ja ugni, vadovavęs religinėms apeigoms (managed for rituals, обряд), laidotuvėms (funeral, похороны).

20 Baltų gintaras Baltų gintaras pasiekdavo tolimiausias šalis. Ji mini I tūkstm. pr. Kr. antikos autoriai. Anuomet tai buvo labai paklausi prekė.

21 Baltų dievai Baltų religija politeistinė. Senovėje mitinių būtybių turėta beveik nesuskaičiuojama daugybė, ne mažiau negu graikų ar romėnų religijoje. Daugybė dievų ir deivių labai panašūs i Senovės Europos dievus.

22 Aukščiausios dievybės Dievas (God, бог ) aukščiausioji baltų dievybė; Vėliau pasakose jis vaizduojamas kaip senelis ar elgeta, vaikščiojantis po pasauli ir prižiūrintis žmonių moralę, darbštuma, geraširdiškuma. Dievas senelis eidavo iš kaimo i kaima, iš namų i namus, mokydamas žmones teisingo gyvenimo. Kuriuose namuose dieva nesvetingai priimdavo, tuos namus jis nubausdavo. Dėl to Lietuvos kaimuose žmonės stengdavosi visada svetingai priimti, pamaitinti, apnakvyndinti elgetas.

23 Perkūnas - griaustinio ir žaibų dievas, karių globėjas. Tautosakoje vaizduojamas kaip galingas rudabarzdis vyras, važinėjantis dangumi ožiais pakinkytu vežimaičiu. Velnias chaoso dievas, požemio valdovas, bet nėra blogio valdovas kaip krikščionybėje. Jis tarpininkas tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Laumė buvo ir gera ir bloga. Nuostabi darbininkė ir mirties nešėja. Laumė ypač kenkdavo tinginiams.

24

25 Žmogaus likimo deivės Pagrindinės deivės, duodančios ir atimančios gyvybę, buvo trys: Laima, Ragana ir Žemyna. Ragana (witch, ведьма) žolininkė ir aiškiaregė. Galimas dalykas, kad neigiamus bruožus jos i vaizdis i gavo po Lietuvos krikšto. Žemyna - Žemės vaisingumo (fertility, плодородие) deivė, mirusiųjų motina. Laima - visa žinanti gimimo ir likimo Deivė. Laima pagerbiama gimtuvių, krikštynų ir vestuvių metu. Ji lydi žmogų gyvenimo kelyje.

26 Žemesnieji dievai Aitvaras (kite, домовой) - mitinė būtybė, nešanti namų šeimininkui vogtus (stolen) grūdus ir pinigus (money). Įskaudintas ar i žeistas gali sudeginti namus, kerštinga būtybė Aitvara esa galima išsiperinti iš juodo gaidžio kiaušinio (it was believed you can breed it from black egg of cock). Dėl to vaizduojamas kaip gaidys, garnys, varnas, šakas laužantis viesulas. Kartais pasiverčia katinu ar net žmogumi. Milda meilės ir laisvės deivė.

27 Giltinė (reaper, смерть ) - mirties deivė, balta būtybė su gyvatės liežuviu. Jos pasirodymo pranašai pelėda ir svetimas šuo. Apsaugai nuo giltinės siautėjimo epidemijų metu užtiesdavo (covered) kelia i kaima rankšluosčiu (with a towel), išaustu per viena nakti.

28 Gabija ugnies deivė Gabija ji maitinama druska. Šventa Gabija, būk pasotinta. Prie Ugnies stato puodeli švaraus vandens, kad Ugnelė turėtų kuo nusiprausti. Nuodėmių atsikratydavo laikydami rankas prieš ugni.

29 Vanduo lietuvių papročiuose ir senojoje pasaulėžiūroje labai svarbus. Mitinis pasaulis prasideda iš vandenų. Visose kalendorinėse ir šeimos šventėse vanduo naudojamas kaip švarinanti ir šventuma teikianti galia. Tai matome ir girdime seniausiose liaudies dainose bei sutartinėse, kurios veikia kaip maldos ar užkalbėjimai.

30 Šiandien pagoniškoji ir krikščioniškoji tradicijos yra susilieję.geriausias pavyzdys tai lietuviškos kryždirbystės (cross-making) tradicija. Jau nuo XV a. Lietuviai statė kryžius norėdami paminėti mirusiuosius, reikšdami pagarba dvasioms (giving respect for spirits), tikėdamiesi malonės (hoping for clemency), siekdami padėkoti už suteikta malonę ar ieškodami apsaugos bei dvasinės ramybės. Dar ir šiandien gyvuoja baltų etnokultūrinis judėjimas (ethnocultural movement)

31

32

33 Baltų etnokultūrinis judėjimas šiandien XX a. pr. Vėl atkuriamos baltų tikėjimo institucijos. Mūsų judėjime yra vienintelis autoritetas - mūsų senoji kultūra - folkloras, tautosaka, papročiai ir t.t. Būna, kad kai kurie organizatoriai ima skelbti labai abejotinus dalykus ir papročius, tuomet mes klausiame - kokiu pagrindu, kokiais šaltiniais jūs remiatės. Žinoma, tai nereiškia, jog mes turime tik atkartoti raidė raidėn. Tik mokantis, žinantis 1000 liaudies dainų, gali i terpti naujų dainos žodžių ar vardų.

34 Lietuvos Romuva tęsia baltų tikėjimo tradicijas, siekia santarvės ir darnos su Dievu ir Dievais, su protėviais, gamta ir žmonėmis, iškelia gamtos, kaip akivaizdžiausios dieviškumo apraiškos, šventuma, ugdo baltų tradicini dorovini gyvenimo būda, savo kelia dieviškumo link, sukurta per daugeli amžių. Mes tikime i Dieva kūrėja, Perkūna ugnies ir teisingumo dieva, Laima likimo ir gimimo deivę, Žemyna žemės ir gamtos deivę.

35

36

37

38 Lietuvos valstybės formavimasis 1009 m. pirma karta paminėtas Lietuvos vardas.

39 Lietuvos valstybės formavimasis XIII a. iš baltų genčių susidarė Lietuvos valstybės branduolys. Ji tampa valstybe valdant karaliui Mindaugui. Jis Lietuvos valstybės i kūrėjas ( m.) 1387 m. Lietuvos krikštas. Krikštytojas Jogaila. Lietuvos sienų raida (video)

40 Senosios Lietuvos sostinės Kernavė pirmoji Lietuvos sostinė ( m.)

41 Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje

42 Senosios Lietuvos sostinės Vilnius kunigaikščio Gedimino nuolatinė sostinė nuo 1323 m. Gediminas susapnavo sapna, pastatė pili ir i kūrė sostinę.

43 Senosios Lietuvos sostinės Trakai netoli Vilniaus Gediminas pastatė dar viena pili. Trakai tapo tarsi antroji Lietuvos sostinė. Ir Vilniaus ir Trakų pilys vėliau buvo perstatytos ir tebestovi šiandien.

44 Lietuvos vėliavos Istorinė: Valstybinė:

45 Greta valstybės vėliavos Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. i teisino Lietuvos valstybės istorinę vėliava. Jos prototipas per 1410 m. Žalgirio mūši LDK kariuomenės naudotos vėliavos. Žalia ir raudona spalvos dominavo tautiniuose drabužiuose, juostose. Nusprendę pagyvinti, kad nebūtų tokia niūri, tad pridėjo geltona spalva. Geltona reiškia saulę, šviesa ir gerovę, žalia gamtos groži, laisvę ir vilti, o raudona žemę, dra sa, už Tėvynę pralieta krauja.

46 Kuri vėliava jums gražesnė? Kitam užsiėmimui pagalvokite apie savo šalies tradicines šventes, papasakokite keliais sakiniais. Kas šio užsiėmimo metu jums patiko, ka pastebėjote, rekomenduotumėte?

47 AČIŪ!