GYVŪNŲ PANAUDOJIMO KAIMO TURIZMO VERSLE TYRIMAS

Transcription

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA Rasa Paužait GYVŪNŲ PANAUDOJIMO KAIMO TURIZMO VERSLE TYRIMAS MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS Darbo vadov : Lekt. Violeta Saladien KAUNAS 2011

2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DRABO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas Gyvūnų panaudojimo kaimo turizmo versle tyrimas 1. Yra atliktas mano pačios: 2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje: 3. Nenaudojau šaltinių, kurie n ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.... Rasa Paužait... (data) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.... Rasa Paužait... (data) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO... Lekt. Violeta Saladien... (data) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE... Doc. Dr. Virginijus Suveizdis... (data) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įd tas į ETD IS Magistro baigiamojo darbo recenzentas... (gynimo komisijos sekretor s (-riaus) parašas) (vardas, pavard ) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas: (data) (gynimo komisijos sekretor s (-riaus) vardas, pavard ) (parašas) 2

3 TURINYS Santrauka...4 Summary...5 Įvadas Literatūros apžvalga Netradicin žem s ūkio gamyba kaimo turizmas Kaimo turizmo raida LKTA Lietuvos kaimo turizmo asociacija Kaimo turizmo verslo skatinimas ir specifika Tyrimo metodika ir organizavimas Rezultatai Lietuvos vietinių veislių panaudojimo galimyb s kaimo turizme Pastangos siekiant išsaugoti nykstančias Lietuvos gyvulių ir paukščių senąsias veisles Kriterijai senųjų veislių gyvulių ir paukščių laikytojams Lietuvos senojo genotipo veisles saugo įstatymai Nacionalinių veislių gyvuliai...29 Išvados...30 Pasiūlymai...31 Naudotų leidinių sąrašas...32 Priedai

4 Paužait R. Gyvūnų panaudojimo kaimo turizmo versle tyrimas. Magistro baigiamasis darbas / Darbo vadov : lekt. Violeta Saladien. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija, Socialinių mokslų ir informatikos katedra. Kaunas, SANTRAUKA Darbo apimtis 48 puslapiai, pateikiama 1 paveiksl lis, 2 fotografijos, 2 lentel s, 4 grafikai. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 33 šaltiniai. Darbo pabaigoje pateikti 6 priedai. Darbo tikslas ištirti kaimo turizmo veiklą Lietuvos kaime, išanalizuoti jos perspektyvas. Atliekant mokslinį tyrimą buvo išnagrin ti straipsniai, įstatymai bei kiti teis s aktai. Naudotasi internetiniais puslapiais ir periodiniais leidiniais. Sukaupta medžiaga buvo nagrin ta naudojant anketin s ir tiesiogin s apklausos, login s analiz s, literatūros šaltinių analiz s, aprašomąjį ir statistinį metodus. Lietuvoje kaimo turizmas yra viena iš perspektyviausių alternatyvių veiklų, kurianti darbo vietas kaimo vietov se ir teikianti papildomas pajamas. Alternatyvios ir žem s ūkio veiklos derinimas padeda siekti pagrindinio tikslo gerinti ūkio narių užimtumą, kelti gyvenimo lygį ir kokybę, o taip pat mažinti priklausomybę nuo neefektyvios žem s ūkio veiklos. Kaimo turizmas turi didelį pl tros potencialą, nes auga poreikis poilsiauti kaimo turizmo sodybose, ir did ja kaimo gyventojų dalis, ketinančių imtis šio ne žem s ūkio verslo. Pasteb ta, kad iš alternatyvių žem s ūkio veiklų, didžiausią ES paramą gauna kaimo turizmas. Šiandien kaimo turizmas itin reikšminga Lietuvos turizmo sektoriaus dalis, tad nenuostabu, jog jai skiriama ES parama. Nors kaimo turizmas pastaraisiais metais tapo vienu iš populiariausių ne žem s ūkio verslų kaime, šių paslaugų pasiūla, kokyb ir įvairov n ra pakankama. 4

5 SUMMARY Paužait R. The use of animals in rural tourism business survey. Masters thesis / Office Manager: lect. Violet Saladien. Lithuanian University of Health Sciences, Lithuanian Veterinary Academy of Social Sciences and Informatics Department. Kaunas, the 2011 th. The volume of work 48 pages, contains an image, 2 photos, 2 tables, 4 charts. Literature is a list of 33 entries. Work at the end of the six annexes. The aim - to explore rural tourism activities in the Lithuanian countryside, to analyze its prospects. In the study was to examine the articles, laws and regulations. Use in websites and periodicals. The accumulated material was examined using a questionnaire and direct interview, logical analysis, literature analysis, the descriptive and statistical methods. Lithuania Rural Tourism is one of the most promising alternative activities, creating jobs in rural areas and providing additional income. Alternative agricultural practices and laws contribute to the basic goal - to improve the economy of employment, raise living standards and quality, while also reducing reliance on inefficient agricultural practices. Rural tourism has great potential for development as an increasing need for recreation in rural tourism farms and increasing rural population, intending to take the non-agricultural businesses. It is noted that alternative agricultural activities, receives the highest support for EU rural tourism. Today, rural tourism - particularly important part of the Lithuanian tourism industry, it is not surprising that it receive EU funding. Although rural tourism in recent years become one of the most popular nonagricultural businesses in rural areas, the supply of services, quality and diversity are not sufficient. 5

6 ĮVADAS Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procesas, ES financin s paramos programos iš esm s pakeit kaimo ekonominių veiklų struktūrą. Viena iš pastarąjį dešimtmetį sparčiai augusių veiklų kaimo turizmas. Kaimo turizmas Europos šalyse organizuotai pl tojamas daugiau nei keturiasdešimt metų. Ilgą laiką šiuo verslu užs m tik pavieniai ūkininkai ir kiti privatūs asmenys kaime, dažnai net nelegaliai. Tik per pastaruosius dvidešimt metų visuomen ir valstybin s struktūros šiam verslui m skirti daugiau d mesio. Europos šalių paramos fondai skatino ir r m įvairias iniciatyvas šiose šalyse, kūr si šį verslą organizuojančios ir koordinuojančios visuomen s ir valstybin s struktūros. Lietuvos kaimas patraukli erdv darbui, gyvenimui ir poilsiui su išpl tota gamybine ir socialine infrastruktūra, išsilavinusių ir iniciatyvių žmonių bendruomene, sveika aplinka ir gražiu kraštovaizdžiu. Pastaraisiais metais žmonių gyvenimo aplinka tapo labai dinamiška, kintanti savo turiniu, reikalaujanti iš žmogaus nuolatinių pastangų prisitaikyti. Žmonių užimtumo tradicin je žem s ūkio veikloje ir naujų veiklų kaime atsiradimas suformavo naujų žinių ir profesinių įgūdžių poreikį. Naujų verslinių veiklų, informacinių technologijų plitimas bei kaimo žmonių veiklos pasikeitimas įgalino suaugusiųjų profesinio rengimo sistemos formavimąsi. Tai ypač ryškiai atsispindi kaimo turizmo pl troje. Kaimo turizmas iš esm s kitokia ir iki šiol kaimo žmon ms neįprasta veikla, kuri pagrįsta ne gamyba, o paslaugų teikimu. Jei anksčiau ir buvo pl tojamos įvairios paslaugos, pvz., siuvimas, technikos remontas ir kt., jos buvo skirtos toje pačioje kaimo aplinkoje gyvenančių žmonių, dažniausiai materialiniais poreikiais grįstoms reikm ms tenkinti. Keista, tačiau kaimas keičiasi į žmonių gyvenseną, ūkinę veiklą įsilieja vis naujos, vis kitokios veiklos rūšys, kurios papildo tradicinę žem s ūkio gamybą, skatina žemdirbį ieškoti naujų alternatyvų. Lietuva turi visas reikiamas sąlygas turizmui pl toti: tinkama geografin pad tis, seni kultūriniai bei religiniai ryšiai su Vakarų Europa ir Rytais, rekreacijai tinkančios gamtin s klimatin s sąlygos, patrauklūs kultūriniai ištekliai. Lietuvoje sparčiai pl tojamas kaimo turizmo potencialas. Lietuvos gamtiniai ir kultūriniai turizmo ištekliai sudaro palankias sąlygas kurti patrauklius turistinius produktus. Lietuvą kertantys tarptautiniai transporto srautai bei didžiul s artimos turizmo rinkos yra svarbūs veiksniai tarptautinio turizmo vystymui. 6

7 Pastaruoju metu vis daugiau gyventojų renkasi poilsį Lietuvos kaime. Pasak Astromskien s ir kt. pastarąjį dešimtmetį ženkliai išaugo kaimo turizmo paslaugų paklausa: vidutinis kaimo turizmo sodybų užimtumas padid jo nuo 13 iki 60 proc. [1]. Esant paklausai tampa aktualu ir naujų kaimo turizmo sodybų kūrimas. Be abejo, svarbu tinkamas vietos parinkimas tokiai sodybai. Šioje poilsio paslaugų rinkoje tenka susidurti su rimta konkurencija, tod l kaimo turizmo paslaugas teikiančios įmon s priverstos ieškoti naujų sprendimų tobulinant verslo vadybą. Kadangi kaimo turizmas dažniausiai yra ne pagrindin, o papildoma veikla, tarsi sodybos savininko pom gis, teikiantis psichologinį pasitenkinimą, tai sodybos vadovai stengiasi sumaniai subalansuoti sodybos technines galimybes su s kmingam verslui būdingais vadybos principais: pabr ždami savo stipriąsias puses ir kartu atskleisdami puosel jamas vertybes. Darbo tikslas ištirti kaimo turizmo veiklą Lietuvos kaime, išanalizuoti jos perspektyvas. Tyrimo metodika. Sukaupta medžiaga buvo nagrin ta naudojant anketin s ir tiesiogin s apklausos, login s analiz s, literatūros šaltinių analiz s, aprašomuosius, statistinių grupavimų metodus. Darbo apimtis 48 puslapiai, pateikiamas 1 paveiksl lis, 2 fotografijos, 2 lentel s, 4 grafikai. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 33 šaltiniai. Darbo pabaigoje pateikti 6 priedai. 7

8 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Netradicin žem s ūkio gamyba kaimo turizmas Ramyb s ieškantys poilsiautojai dažniausiai renkasi mažas ir jaukias sodybas, kur būtų galima atitrūkti nuo miesto ir darbo triukšmo, įtampos, tačiau tuo pačiu norintys artimo ir nuoširdaus bendravimo su sodybos šeimininkais bei užsiimti netradicine veikla. Tokia veikla, kuri yra nepriskirtina žem s ūkio veiklai ir vykdoma kaimo vietov je vadinama alternatyvia žem s ūkio veikla. Šios veiklos produkcijos gamybos, teikiamų turizmo ir kitų paslaugų pl tojimas sukuria palankią aplinką kaimo žmonių užimtumo ir pajamų did jimui. Jis skatins kaimo gyventojus imtis netradicin s veiklos, daugiau bus teikiama įvairių paslaugų, did s gyventojų užimtumas.[3] Alternatyvi žem s ūkio veikla tai netradicin žem s ūkio gamyba: 1. Netradicin žemdirbyst : vaistažolių, prieskoninių augalų, grybų, retų rūšių uogų, vaisių ir daržovių, dekoratyvinių augalų auginimas. 2. Netradiciniai verslai: kailinių žv relių veisimas, alternatyvi energetika, žilvičių auginimas ir jų panaudojimas, kaimo turizmas, poilsio paslaugos, amatų ir kitų paslaugų skatinimas. Alternatyvi žem s ūkio veikla, tai ir maitinimo organizavimas, maisto produktų ruošimas, ypač jeigu naudojama savo ūkyje išauginta produkcija, kaimo verslai, miškininkyst ir amatai. Šia veikla kaimo sodybų gyventojai dažniausiai užsiima mažiau palankiose ūkininkauti vietov se. Tai kaimo vietov s, kuriose d l demografinių, aplinkosaugos, dirvožemio kokyb s ir kitų gamtinių kliūčių iš žem s ūkio veiklos 8

9 gaunamos mažesn s pajamos, tačiau žem s ūkio veikla turi būti tęsiama, kad būtų išsaugota aplinka ir pati kaimo vietov.[4] Kaimo gyventojai tampa ne tik žem s ūkio produkcijos gamintojais, bet užsiima ir kitokiais verslais. Vienas iš jų kaimo turizmas, kuris apima visas kelionių, ekskursijų ir atostogų rūšis, susietas su kaimo aplinkos pažinimu ir poilsiu kaimo aplinkoje. Kaimo turizmas praplečia šalies turizmo paslaugų asortimentą, formuoja būtinybę saugoti ir tausoti gamtinį bei kultūrinį krašto paveldą, sukuria papildomas darbo vietas. Šios paslaugos pl totinos visų pirma nederlingų žemių teritorijose, kur tradicinis žem s ūkis mažai pelningas, tačiau vietov s labai patrauklios rekreaciniu požiūriu. Kaimo turizmas ir poilsio kaime organizavimas viena iš Lietuvos kaimo pl tros ir ūkininkavimo alternatyvų. Poilsio kaime organizavimas tai pilnas įvairių paslapčių, savitas verslas. Kaip ir kiekvienas verslas, taip ir poilsio paslaugų kaime teikimas reikalauja ne tik šiam verslui palankių sąlygų, bet ir daug žinių bei sugeb jimų. Nepakanka tur ti gražią sodybą prie ežero, up s kranto ar miško. Nepakanka tur ti laisvą kambarį, kurį galima išnuomoti poilsiautojams. Čia reikia būti gana išradingais, kad maloniai priimti žmones, daug išminties reikalauja bendravimas su svečiais. Kaimo gyventojams trūksta informacijos apie alternatyvios veiklos įvairovę, galimybes bei riziką, jie pasigenda ir elementarių verslo, marketingo, rinkotyros žinių. Tačiau kaimo turizmas laikomas viena iš perspektyviausių alternatyvių veiklų kaime.[4] 1.2. Kaimo turizmo raida Kaimo turizmas, kaip laisvalaikio leidimo forma, Europoje atsirado antroje XVIII a. pus je. Tiesa, iki to laiko kaimo vietov s taip pat buvo naudojamos poilsiui (medžioklei ir kt.), tačiau prieinamos buvo tik privilegijuotai žem s savininkų mažumai. Ir tik XVIII a. pabaigoje m gausiai keliauti viduriniosios klas s atstovai. Jie važiuodavo ne tik i ekskursijas po Europą, lank žymias vietas, jų akiratyje atsidūr gamta ir kraštovaizdis. Tačiau, kaip ir visų kitų turizmo formų, kaimo turizmo tolesn pl tra priklaus nuo šių trijų aspektų: technikos pasiekimų; pajamų did jimo; 9

10 turimo laisvalaikio. Geležinkelio pl tra XIX a. kaimo vietoves padar labiau prieinamas daugeliui žmonių, o turizmo industrijos pradžia palengvino kaimo turizmo augimą. Nuo 1865 m. prasid jęs geležinkelio sistemos kūrimas, sąlygojo viešbučių ir kurortų kūrimąsi. XX a. kelių statyba ir did jantis automobilių skaičius l m masinio kaimo turizmo pradžią. JAV laukin s ir kalnuotos vietov s vakaruose daugeliui seniau k l baimę, tačiau per XIX a. jos tapo tinkamos laisvalaikiui. Nepaisant pl tros XIX a., kaimo turizmas netapo labai plačiai paplitusia laisvalaikio forma iki XX a. Šiame amžiuje buvo pastebimas ne tik kaimo turizmo augimas, bet ir jo diferencijavimasis. Tarp dviejų pasaulinių karų daugelis žmonių pirmą kartą gal jo pasinaudoti mokamomis atostogomis, sparčiai tobul jo transportas. Tai ypač padidino kaimo turizmo prieinamumą. Šiuo laikotarpiu Didžiojoje Britanijoje labai populiarios tapo kelion s p sčiomis ir dviračiais, žvejyba. Daugelis pam gtų vietų buvo privačios, o jų savininkai suinteresuoti priimti vis daugiau turistų. Kitose Europos vietose kaimo turizmas išpopuliar jo d ka išvykusiųjų gyventi i miestus, dažnai sugrįždavusių į kaimą pavieš ti pas gimines, praleisti atostogas kukliuose paveld tuose namuose (Vainien, 2001). Didžiausias kaimo turizmo paklausos padid jimas užfiksuotas 1945 m. Tai sutapo su bendru turizmo augimu. Tačiau pagrindinis veiksnys, l męs sparčią kaimo turizmo pl trą, buvo išaugęs nuosavų automobilių skaičius. Ger jant gyvenimo lygiui bei ilg jant laisvalaikiui, daugelyje industrinių šalių žmon s gal jo dažniau lankyti kaimą. Po Antrojo pasaulinio karo kaimo turizmo pl tra Europos šalyse vyko nevienodai. Rytų ir Centrin s Europos šalyse, kurios priklaus komunistiniam režimui, kaimo turizmu buvo verčiamasi neįteisinus verslo, nes bet kokia individuali iniciatyva verslui buvo traktuojama kaip spekuliacija. Turizmas legaliai gal jo pl totis tik valstybin se poilsio baz se. Uždaros valstybin s sienos trukd turistų jud jimui. Tuo tarpu Vakarų Europos šalys šioje srityje toli paženg į priekį. Kaimo turizmo verslas m populiar ti kaip papildomas verslas ūkininkams. Supratę šio verslo galimybes ir pajutę, kad poilsis kaime yra patrauklus miestiečiams, kaimo turizmo sodybų savininkai m si įvairių, šio verslo skatinimo priemonių: jung si į vietines paslaugų teik jų sąjungas tam, kad kartu gal tų gerinti aplinką ir paslaugas turistams; 10

11 vietin s kaimo turizmo sąjungos jung si i nacionalines asociacijas, nes tik veikdami kartu gal jo kontroliuoti paslaugų kokybę, efektyviai reklamuoti paslaugas klientams; kaimo bendruomen s ieškojo įvairių fondų paramos reklamai, paslaugų kokyb s gerinimui ir kt. (Vainien, 2001) LKTA Lietuvos kaimo turizmo asociacija Lietuvos kaimo turizmo asociacija nevyriausybin organizacija, vienijanti daugelį Lietuvos kaimo turizmo paslaugas teikiančių sodybų šeimininkų. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos tikslai: atstovauti Asociacijos narių interesams įvairiose institucijose ir organizacijose; koordinuoti Asociacijos narių veiklą pl tojant kaimo turizmą Lietuvoje; rengti seminarus, konferencijas, muges, parodas, metodines priemones, informacinius biuletenius asociacijos ir jos narių veiklos klausimais; kelti Asociacijos narių kvalifikaciją, organizuoti stažuotes šalyje ir užsienyje; analizuoti kaimo turizmo paslaugų paklausą šalies viduje ir užsienyje; bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos, kitų šalių ir tarptautin mis analogiškomis organizacijomis, būti jų nare; dalyvauti rengiant ir svarstant naujus Lietuvos Respublikos įstatymų projektus, reglamentuojančius Asociacijos ir jos narių veiklą. Šiuo metu asociaciją vienija apie 1000 narių, iš kurių 368 reigistruotų kaimo turizmo sodybų savininkai. Tai ne tik kaimo gyventojai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas, bet ir žem s ūkio mokyklos, kitos mokymo institucijos, rengiančios turizmo ir kaimo turizmo organizavimo specialistus, kai kurių rajonų savivaldyb s. Lietuvos kaimo turizmo asociacija savarankiška ne pelno organizacija, vienijanti Lietuvos Respublikos žmones, užsiimančius kaimo turizmu, bendriems jų poreikiams tenkinti ir uždaviniams įgyvendinti. Asociacija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Asociacijų, Žem s ūkio rūmų ir kitais įstatymais, normatyviniais aktais bei šiais įstatais. Asociacija nuo įstatų įregistravimo momento yra juridinis asmuo, turinti ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, balansą, antspaudą, emblemą, 11

12 atsiskaitomąsias ir valiutines sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotose banko įstaigose ir po vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje užsienio valstyb je. Asociacija yra ribotos turtin s atsakomyb s organizacija. Pagal savo prievoles atsako tik savo turtu, iš kurio gali būti išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Asociacija neatsako už savo narių prievoles, o nariai už Asociacijos prievoles. Asociacijos veiklos laikotarpis neribotas. Joje negali būti mažiau kaip 3 nariai. Vykdydama veiklą Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų Asociacija gali: savo vardu įstatymų nustatyta tvarka sudaryti įvairius sandorius, dalyvauti bendroje veikloje su tarptautin mis organizacijomis; pirkti ir kitokiais būdais įsigyti turtą, jį parduoti, nuomoti, keisti ar kitaip juo disponuoti; įstatymų nustatyta tvarka skolintis ir skolinti pinigines l šas ir kitą turtą; jungtis į Asociacijų sąjungą (konfederaciją), išstoti iš jos, per deleguotus atstovus dalyvauti Lietuvos Respublikos žem s ūkio rūmų veikloje; nustatyti Asociacijos vidaus organizacinę struktūrą, nustatyta tvarka steigti įmones, agentūras, skyrius šalyje ir užsienyje, apibr žti padalinių teisinį statusą; saugoti savo komercines paslaptis informaciją apie veiklą pateikti gali tik pati Asociacija. Savo tikslams ir uždaviniams įgyvendinti Asociacija gali tur ti ir kitokias teises bei pareigas, kurių nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai. Į Asociaciją įstojama pateikus prašymą Asociacijos tarybai, o juridiniam asmeniui ir nutarimą (protokolo išrašą) apie pageidavimą tapti Asociacijos nariu. Naryst Asociacijoje neriboja atskirų jos narių veiklos, jei ši veikla n ra nukreipta prieš Asociaciją. Iš Asociacijos išstojama atsiskaičius su ja už turtinius įsipareigojimus. Jeigu d l nario išstojimo Asociacija negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, išstojantysis privalo kompensuoti d l to atsirandančius Asociacijos nuostolius arba baigti vykdyti įsipareigojimus. Susirinkimo nutarimu Asociacijos narys gali būti pašalintas iš Asociacijos, jeigu: Nevykdo įsipareigojimų ar kitaip pažeidžia įstatus; Pasibaigus nustatytam terminui, ilgiau kaip du m nesius, nesumoka nario ar kitų mokesčių bei tikslinių mok jimų. 12

13 stovintis baltas gandras. Asociacija turi savo patentuotą ženklą (1 pav.). Tai žaliame fone 1 pav. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos patentuotas ženklas Jis žymi poilsio kaime sodybą Asociacijos narę. Š ženklą naudoja Asociacijos nariai savo reklamos priemon se. Be to, juo žymimos kaimo turizmo sodybų kvalifikacin s (komforto) kategorijos. Jas savo nariams, teikiantiems poilsio kaime ir kaimo turizmo paslaugas, suteikia Asociacijos taryba, įvertinusi sodybos įrengimo ir poilsio kaime paslaugų teikimo lygį. Visos Asociacijos narių sodybos skirstomos i 5 kategorijas suteikiant joms vieno, dviejų, trijų, keturių ir penkių gandrų ženklus. Šios komforto kategorijos nustatomos pagal Asociacijos tarybos patvirtintus klasifikavimo nuostatus, plačiau apie klasifikavimo nuostatus 2 priede. (Lietuva, Atostogos kaime 2010) Kaimo turizmo verslo skatinimas ir specifika Lietuvos rekreacinis potencialas, tinkamas kaimo turizmo pl trai, yra itin įvairus jį sudaro gausūs miškai (32 % šalies teritorijos), tankus vidaus vandenų tinklas (2 850 ežerai ir 758 up s), kultūros paveldo objektai ir tradiciniai amatai, kurių išsid stymas išskiria prioritetinius teritorinius kaimo turizmo pl tros regionus Rytų Aukštaitijos ežerų ir miškų, Dzūkijos miškų, upių ir ežerų bei Žemaitijos aukštumų ir Pamario. Turizmui ypač patrauklios saugomos teritorijos (5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų, 26 draustiniai). Lietuvos kultūros vertybių registre užregistruota apie kultūros paveldo objektų, iš jų daugiau kaip 7000 valstyb s saugomi kultūros paveldo objektai. Turizmui svarbios išlikusios pilys, bažnyčios ir vienuolynai, dvarai ir dvarų sodybos, istoriniai parkai, etnografiniai kaimai [21]. Pašvenskas V. atliko Lietuvos ežerų pakrančių kartografinį tyrimą, kurio metu nustat, kad, art jant prie vandens telkinio, sodybų tankumas ir miškingumas did ja. Šis d sningumas negalioja tik supelk jusiose ežerų pakrant se. Dar pasteb ta, kad vandens telkinio pakrant s pad tis pasaulio šalių atžvilgiu sodybų tankumui ir 13

14 miškingumui įtakos neturi. Ežero dydis turi atvirkštinį poveikį sodybų tankumas didesnis prie mažesnių ežerų [8]. Kaimo turizmas viena iš labiausiai pastaraisiais metais išpl totų veiklų. Astromskien ir kt. nustat, kad šiai veiklai, Lietuvos integracijos į ES proceso laikotarpiu investuota vos 1 proc. kaimo pl tros paramai skirtų l šų, tačiau veiklos apimtys išaugo daugiau kaip du kartus. Tačiau, pasak Valančiauskait s, nepaisant aukštų kaimo turizmo paslaugų dinamikos rodiklių, jų lyginamasis svoris bendroje turizmo paslaugų apimtyje yra gana nedidelis [2]. Taigi, galima teigti, kad pl totis kaimo turizmui galimybių yra pakankamai. Lietuvos kaimo pl tros metų programos priemon Kaimo turizmo veiklos skatinimas yra skirta efektyviau išnaudoti ši rekreacinį plotą, nes nors kaimo turizmas yra vienas populiariausių ne žem s ūkio verslų kaime, šių paslaugų pasiūla, kokyb ir įvairov vis dar per maža. Šios veiklos srities tikslas didinti kaimo gyventojų užimtumą ir pajamas, skatinant kaimo turizmo, tradicinių ir netradicinių amatų pl trą kaimo vietov se. Daugelis rekreaciniais ištekliais pasižyminčių vietovių yra mažiau palankiose ūkininkauti vietov se, ypač tinkamose kaimo turizmo veiklos pl trai. Tad ir Kaimo pl tros m. programoje (KPP) numatyta didelį d mesį skirti šios veiklos skatinimui, siekiant puosel ti kultūros paveldą, skatinti lietuviškų tradicijų laikymąsi. Siekiant padidinti kaimo turizmo paslaugų įvairovę, skatinama jungti tradicines žem s ūkio veiklas su paslaugomis turistams, pavyzdžiui, tiekti poilsiautojams šviežius, ūkyje užaugintus produktus, teikti rekreacines paslaugas (vandens sporto, jodin jimo ir t. t.). Tokiu būdu kaimo gyventojai gal tų užsitikrinti ilgalaikes darbo vietas ir papildomas pajamas. L šos šiai KPP priemonei įgyvendinti skiriamos iš Europos žem s ūkio fondo kaimo pl trai ir bendrojo finansavimo l šų, numatytų LR valstyb s biudžete. Paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant tik i tinkamas finansuoti projekto išlaidas, o finansuojama iki 50 proc. visų šių išlaidų. ŽUM specialist Regina Voveryt pabr ž, kad maksimali paramos suma vienam projektui priklauso nuo veiklos srities: pagal veiklos sritį Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų pl trą kaimo turizmo sodybose skiriama iki Lt paramos; pagal veiklos sritį Stovyklaviečių kaimo vietov se įkūrimas ir pl tra (išskyrus miško vietov se) iki Lt. 14

15 Pareišk jas paramos gali kreiptis pagal abi priemon s veiklos sritis. Tokiu atveju maksimali paramos suma bendram projektui negali viršyti Lt, iš jų paramos suma stovyklaviet s įkūrimui arba pl trai negali viršyti Lt (Alfa.lt..., 2010). Paramos pagal Priemonę gali kreiptis ūkininkai ir kaimo gyventojai, ne jaunesni kaip 18 metų, kurie iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra teis s aktų nustatyta tvarka įregistravę žem s ūkio valdą LR žem s ūkio ir kaimo verslo registre. Paramos paraiškos su partneriais neteikiamos. Taisykl se numatyta eil tinkamumo kriterijų paramai gauti, tarp jų reikalavimas pareišk jams tur ti reikiamą kaimo turizmo ar stovyklaviet s paslaugų teikimo kvalifikaciją, netur ti įsiskolinimų LR biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondui, tvarkyti arba įsipareigoti tvarkyti buhalterinę apskaitą, įgyvendinti projektą kaimo vietov je. Nekilnojamas turtas, į kurį investuojama, turi priklausyti pareišk jui arba jo sutuoktiniui nuosavyb s teise. Taip pat apibr žti pagrindiniai kriterijai naujai kuriamai sodybai jos plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,7 ha, atstumas iki magistraliniu keliu Vilnius Klaip da, Vilnius Panev žys, Saločiai Kalvarija turi būti ne mažesnis negu 0,5 km. Pareišk jo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareišk jo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, taip pat viešuosiuose registruose esančius duomenis. Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Tuo atveju, kai paramos paraiškose prašoma bendra paramos suma didesn nei kvietimui teikti paramos paraiškas skirti planuojama paramos suma, atliekamas projektų atitikimo prioritetiniams kriterijams vertinimas. Projektų atitikimo prioritetiniams atrankos kriterijams vertinimą atlieka Nacionalin mok jimo agentūra prie ŽUM. Prioritetiniai projektu atrankos kriterijai: Kai pareišk jas n ra gavęs Europos Bendrijos investicin s paramos žem s ūkiui ir kaimo pl trai (pagal SAPARD, Bendrojo programavimo dokumentą, Lietuvos kaimo pl tros m. programą). Kai pareišk jas vykdo ekonominę ar profesinę veiklą kaimo vietov je ne mažiau kaip dvejus pastaruosius metus iki paraiškos pateikimo. Kai pareišk jas yra ūkininkas iki 40 metų. 15

16 Kai projekte numatyta tradicin sodyba (tradicine laikoma kaimo turizmo sodyba, atitinkanti Valstybinio turizmo departamento prie LR direktoriaus 2006 m. gruodžio 22 d. įsakyme Nr. V-106 Kai kaimo turizmo sodybai nustatytus reikalavimus), kurioje puosel jama tradicin kaimo architektūra, tautinis paveldas arba sukuriama stovyklaviet mažiau palankioje ūkininkauti vietov je. Kai projektas, kurio vidin grąžos norma yra didesn. Jeigu paramos paraiškoje ir jos prieduose n ra duomenų, leidžiančių nustatyti pareišk jo atitikti prioritetiniam atrankos kriterijui, laikoma, kad pareišk jas jo neatitinka (Euroūkis..., 2010). 16

17 2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS Darbo tikslas ištirti kaimo turizmo veiklą Lietuvos kaime, išanalizuoti perspektyvas. Tyrimo uždaviniai: Nustatyti kaimo turizmo sodybų pasiskirstymą Lietuvos kaime. Nustatyti kaimo turizmo pl tros perspektyvas. Tyrimui atlikti parinkti objektai kaimo turizmo sodybos. Jos parinktos naudojantis Valstybinio turizmo departamento, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos, Lietuvos Respublikos Žem s ūkio ministerijos, Nacionalin s mok jimo agentūros, turizmo informacinių centrų duomenimis. Sukaupta medžiaga buvo nagrin ta naudojant anketin s ir tiesiogin s apklausos, login s analiz s, literatūros šaltinių analiz s, aprašomuosius, statistinių grupavimų, metodus. Tyrimui atlikti buvo naudojama anketin analiz, kuriai atlikti buvo naudojama autor s parengta anketa (1 priedas). Šios anketos buvo duotos tiesiogiai žmon ms į rankas. Iš viso buvo išdalinta 100 anketų. 17

18 3. REZULTATAI 1. Iš 100 apklaustųjų respondentų 76 proc. yra buvę kaimo turizmo sodyboje, o 26 proc. ne; proc. iš jų labai patiko, 34 patiko ir 4 proc. nelabai patiko arba visiškai nepatiko svečiuotis kaimo turizmo sodyboje; 3. Paklausus kas labiausiai patiko: 60 proc. patiko pramogos bei kaimiška, jauki aplinka, 20 proc. patiko grynas oras ir aptarnavimas, tačiau tik vienam kitam patiko vietos autentiškumas, gražiai įrengta sodyba, ramyb ir gamtovaizdis. Buvo kam nepatiko maistas ir trūko pramogų; 4. Į kaimo turizmo sodybą vyko pails ti, pabūti gamtoje apie 55 proc., švęsti gimtadienį ar kitą įvykį apie 40 proc., o surengti konferenciją ar seminarą vos keli procentai apklaustųjų; 5. Didžioji dauguma sodyboje pasisvečiuodavo tik vieną dvi dienas (90 proc.), praleisdavo ten savaitgalį, ir tik apie 10 proc. ten praleido 3 7 dienas; 6. Pasirodo, visada buvo ir yra svarbu, draugų bei pažystamų rekomendacijos, kuriomis pasinaudodami anketos dalyviai rinkosi vieną ar kitą sodybą (70 proc.), tačiau likusi dalis informaciją susirado internete; 7. Dar kartą apsilankyti kaimo turizmo sodyboje nor tų 80 proc. respondentų; 8. Sodybos kurias aplank apklausos dalyviai buvo: Rokiškio raj., Šilal s raj., K dainių raj., Panev žio raj., Kauno raj., Klaip da, Klaip dos raj., Vilniaus raj.; 9. Paklausti kokiam tikslui važiuotų i kaimo turizmo sodybą daugiau nei 50 proc. atsak, kad pails ti, apie 40 proc. švęsti gimtadienį ar kitą šventę, įvykį ir tik keli procentai apklausos dalyvių nor tų pažinti mūsų senąsias tradicijas; pamatyti žem s ūkio gyvūnus; 10. Populiariausios pramogos, kuriomis svečiai mielai pasinaudotų yra šios: Buvimas pirtyje, maudyn s 90 proc., Jodin jimas arkliais, važin jimas keturračiu, lauko žaidimai 60 proc., Važin jimas dviračiu, žvejyba, žiemos sportas 40 proc., Grybavimas, uogavimas 10 proc.; 11. Pasiteiravus, o kokių dar pramogų nor tųsi besisvečiuojant kaimo turizmo sodyboje, atsakymai buvo tokie: 18

19 Žinoma daugelis pamin jo tradicinius pramogų būdus, kaip pirtis, kubilas, tačiau apie 60 proc. nor tų pasim gauti ekstremaliomis pramogomis, dalis nor tų medžioti, bei beveik pus respondentų nor tų tur ti galimybę pažinti mūsų tautos paveldą, senąsias gyvulių veisles; 12. Norinčių susipažinti su kasdieniniu kaimo gyvenimu, pagyventi tikrame kaime, atliekant ūkio darbus ir prižiūrint gyvulius buvo nedaug apie 30 proc., didesn dalis to nenor tų patirti ir 20 proc. nežino ar nor tų ar ne; 13. Paklausus kokias paslaugas pasiūlytų tiekti kaimo turizmo verslui, pasiūlymai buvo tokie: įvairių gyvūnų laikymas, gyvos muzikos, teminių vakarų, nor tųsi daugiau pramogų vaikams, vandens pramogų; sužinoti sodybos istoriją; 14. Ils damiesi sodyboje daugiau nei 90 proc. svečių nor tų paskanauti tradicinio lietuviško maisto; 15. Beveik 70 proc. respondentų poilsiui mieliau rinktųsi vienkiemį, 30 proc., mieliau pasirinktų gyvenvietę ar kaimą; 16. Daugiau nei pus apklaustųjų (60 proc.) rinktųsi 5 gandrų sodybą, 4 ir 3 gandrų sodybas rinktųsi 30 proc., na o 1 ar 2 gandrų sodybas, rinktųsi tik 10 proc. (plačiau apie sodybų kategorijas 2 priede); 17. Apklausoje dalyvavo 65 proc. moterų ir 35 proc. vyrų; 18. Anketos dalyvių amžius pasiskirst taip: 50 proc. buvo metų; 20 proc metų; 30 proc metų amžiaus; 19. Socialin pad tis: Studentai 30 proc.; Studentai, darbuotojai 20 proc.; Darbininkai 20 proc.; Tarnautojai 30 proc.; Verslininkas 10 proc.; 20. Respondentų gyvenamoji vieta: Kaunas, Kauno raj. 45 proc., Vilkaviškio raj 15 proc., Šilal, Šlal s raj. 10 proc., Jurbarkas 15 proc., Klaip da 15 proc. 19

20 1 nuotrauka.vilmantas Arbatauskas, kaimo turizmo sodybos savininkas (R. Paužat s nuotrauka) Vilkaviškio rajone, Vištyčio miestelyje ant gražaus ežero kranto, esanti Vilmanto Arbatausko kaimo turizmo sodyba yra perspektyviausia šiame rajone. Įvertinta 4 gandrais, gyvuojanti 7 metus. Atokiau nuo sodybos yra arklid s, kur laikomi 3 mišrūnai žirgai, kuriuos sodybos šeimininkas parsivež iš kaimynin s Lenkijos. Paklaustas ar planuoja daugiau laikyti gyvūnų, įsigyti žirgų, tvirtai atsako, kad ne, nes neapsimoka. Išlaikymas brangus, o ir n ra didelio poilsiautojų poreikio tam. Pilnai užtenka kelių žirgų, kad pora jų gal tum pakinkyti į vežimaitį, o su trečiu pajodin ti. Nors ir nesant poilsiautojų antplūdžiui, ponas Vilmantas su savo šeima, kiekvieną dieną su savo žirgais važin ja arba jodin ja, juk tokie gyvūnai negali užsistov ti vienoje vietoje. (daugiau nuotraukų prieduose) 2 nuotrauka. 4 gandrais įvertinta Vilmanto Arbatausko sodyba ant Vištyčio ežero kranto (autor s nuotrauka) 20

21 Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. kaimo turizmo sodybose apsilank 245,4 tūkst. poilsiautojų, iš jų 27,6 tūkst. (11,2 proc.) užsieniečių. Dauguma užsieniečių buvo iš Vokietijos (22,3 proc.), Lenkijos (20,6 proc.), Latvijos (12,7 proc.) ir Rusijos (12,1 proc.). Daugiausia poilsiautojų sulauk Vilniaus (59,0 tūkst., arba 24 proc. visų poilsiautojų kaimo turizmo sodybose), Kauno (46,3 tūkst., arba 18,9 proc.) ir Utenos (45,6 tūkst., arba 18,6 proc.) apskritys. Taurag s apskrityje esančios kaimo turizmo sodybos 2009 m. sulauk 58,6 procento daugiau poilsiautojų negu 2008 m. Labiausiai poilsiautojų skaičius sumaž jo Klaip dos (47,1 proc.) ir Utenos (43 proc.) apskrityse m., palyginti su 2008 m., kaimo turizmo sodybose ils josi 23,7 procento mažiau poilsiautojų, iš jų 24,4 procento mažiau Lietuvos gyventojų ir 17,7 procento mažiau užsieniečių m. vidutin poilsiautojo poilsio kaimo turizmo sodyboje trukm buvo 1,78 nakvyn s (2008 m. 1,91). Kaimo turizmo sodybose vidutin kaina už nakvynę vienam asmeniui svyravo nuo 30 iki 53 litų. Lietuvos gyventojas, poilsiaudamas kaimo turizmo sodyboje, už nakvynę vidutiniškai mok jo 34 litus, užsienietis 44 litus m. dauguma poilsiautojų į kaimo turizmo sodybas atvykdavo tik savaitgaliais, o populiariausias m nuo buvo liepa m. apgyvendinimo paslaugas teik 588 kaimo turizmo sodybos, arba 7,7 procento daugiau nei 2008 m., o vietų skaičius jose padid jo 19,6 procento iki 12,2 tūkst. Daugiausia kaimo turizmo sodybų buvo Ignalinos, Lazdijų, Utenos, Zarasų rajonų savivaldyb se. Apgyvendinimo paslaugas Ignalinos rajone teik 45 kaimo turizmo sodybos, Lazdijų 41, Utenos 39, Zarasų 37, Mol tų ir Plung s po 35, Trakų 33, Klaip dos 25. Poilsiautojai labiausiai m go prie ežerų įsikūrusias sodybas.[22] 21

22 1 lentel. Poilsiautojų, nakvynių skaičius kaimo turizmo sodybose pagal apskritis 2 lentel. Kaimo turizmo sodybų ir vietų jose skaičius pagal apskritis 22

23 1 grafikas. Poilsiautojų skaičius kaimo turizmo sodybose 2 grafikas. Užsieniečių skaičius kaimo turizmo sodybose pagal šalis (tūkstančiais) 23

24 3 grafikas. Poilsiautojų pasiskirstymas kaimo turizmo sodybose pagal apskritis 2009 m., procentais 4 grafikas. Poilsiautojų pasiskirstymas kaimo turizmo sodybose 2009 m. pagal m nesius, procentais 24

25 4. LIETUVOS VIETINIŲ VIESLIŲ PANAUDOJIMO GALIMYBöS KAIMO TURIZME Senųjų veislių gyvuliai yra kultūrinio paveldo dalis, kurią išlaikyti kiekvienos išsivysčiusios valstyb s prestižas. Nykstančių nacionalinių veislių išsaugojimo bei jų veislininkyst s skatinimo klausimas šiuo metu vis dar aktualus. Yra žinoma, kad vietin s, tipiškos tam tikram geografiniam regionui arba šaliai gyvulių ir paukščių veisl s, yra geriau prisitaikiusios prie esamų gamtinių bei aplinkos sąlygų, veisimo būdų bei auginimo tipo, š rimo sąlygų bei paties pašaro, yra labai atsparios tai vietovei būdingoms bei genetin ms ligoms. Be to, vietin s galvijų veisl s yra svarbios istoriniu požiūriu, kadangi kiekviena veisl turi savo unikalų kelią evoliucijoje bei yra išlaikiusi unikalių genų kombinacijas. Nepaneigsime to, kad šalims, besitaikančioms prie kintančios ekonomikos sąlygų, progresyvios žem s ūkio gyvulių veisl s, pasižyminčios greitu ekonominiu efektu, yra neabejotinai naudingos. Vis d lto būtina suvokti, kad nacionalin s gyvulininkyst s tikslas turi būti ne tik didinti gyvulių produktyviąsias savybes, bet ir rūpintis genetine veislių įvairove. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad komercin s veisl s gali tur ti nepageidaujamų ar net žalingų savybių, tokių kaip nepageidaujamų genų veiklos pasireiškimas ir išplitimas, mažas ar pakitęs atsparumas lokalioms ligoms ir panašiai.[11] Lietuva yra pasirašiusi 1992 m. birželio m nesio 11 d. Rio de Žaneire priimtą Biologin s įvairov s konvenciją, tuo įsipareigodama išsaugoti savo genetinius išteklius. Lietuvos senųjų vietinių žem s ūkio gyvulių veislių ir jų genetinių išteklių išsaugojimas kartu yra istorinio ir kultūrinio tautos paveldo išsaugojimas. Nuo 1995 m. lietuviškos veisl s: žemaitukai, stambieji žemaitukai, Lietuvos sunkieji arkliai, š mieji ir baltnugariai galvijai, vietin s šiurkščiaviln s avys, Lietuvos vietin s kiaul s, vištin s žąsys -įtrauktos į FAO (Tarptautin s maisto ir žem s ūkio organizacijos) įsteigtą Pasaulio žem s ūkio gyvūnų įvairov s duomenų banką ir į saugotinų pasaulio žem s ūkio gyvūnų katalogą.[10] 25

26 4.1. Pastangos siekiant išsaugoti nykstančias Lietuvos gyvulių ir paukščių senąsias veisles LR Žem s ūkio ministerija 1996 m. patvirtino Lietuvos senųjų vietinių žem s ūkio gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programą ir sudar Lietuvos gyvūnų genetinių išteklių koordinavimo tarybą, kuri kiekvienų metų pradžioje pateikia retų vietinių veislių gyvulių ir paukščių genofondo saugojimo duomenis. Buvo imtasi įvairių iniciatyvų išsaugoti senąsias gyvulių veisles nuo visiško išnykimo: buvo organizuojamos išlikusių senųjų veislių gyvulių paieškos įvairiose šalies vietov se, iš gyventojų buvo superkami vietinių veislių kiaulių paršeliai, iš Vilniaus žirgyno ir pavienių asmenų žemaitukų veisl s arkliai. Surinktos vietinių šiurkščiavilnių avių grupel s ir š mi bei baltnugariai galvijai buvo laikomi Lietuvos veterinarijos akademijos Praktinio mokymo ir bandymų centre bei Lietuvos gyvulininkyst s institute.(skurdien, 2008) Iki įstojimo į Europos Sąjungą genofondo išsaugojimas buvo remiamas iš nacionalinio Kaimo r mimo fondo pagal Gyvulių veislininkyst s r mimo taisykles. Šią paramą sudarydavo tiesiogin s išmokos senųjų veislių gyvulių ir paukščių laikytojams, taip pat buvo remiami vadinamieji branduoliai pagrindin s bandos, kurios yra Lietuvos gyvulininkyst s institute, valstyb s įmon je Šeduvos avininkyst, valstyb s kapitalo žirgynuose ( Vilniaus žirgyne, Nemuno žirgyne ir Sartų žirgyne ). Įstojus į Europos Sąjungą, genetinių išteklių išsaugojimą imta finansuoti iš ES l šų pagal Kaimo pl tros metų plano priemon s,,agrarin aplinkosauga Retų veislių gyvulių ir paukščių programą bei pagal Lietuvos kaimo pl tros metų programos priemon s Agrarin s aplinkosaugos išmokos programą Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas. Pagal šias programas senųjų veislių gyvulių ir paukščių laikytojams mokamos kompensacin s išmokos. Taip ūkininkams kompensuojami nuostoliai, kuriuos jie gali patirti d l, senųjų veislių gyvulių mažesnio produktyvumo. Pavyzdžiui, senųjų veislių karv s duoda mažiau pieno. Europos Sąjungos principas kompensuoti ūkininkams tą skirtumą, kurį sudaro negautos pajamos. Jeigu, tarkime, sukultūrinta karv duoda 5 tūkst. litrų pieno per laktaciją, o genofondin karv tik 4 tūkstančius litrų pieno, tai iš programos l šų galima kompensuoti dalį skirtumo, bet kompensaciją gali sudaryti ne daugiau kaip 200 eurų.[12] 26

27 Kai kurios senosios Lietuvos gyvulių ir paukščių veisl s yra jau išnykusios. Kitos, kaip Žemaitukų veisl s arkliai, š mi ir baltnugariai galvijai, vietin s kiaul s, vietin s avys, vištin s žąsys buvo atsidūrusios prie išnykimo ribos. Žem s ūkio ministerijos Kaimo pl tros departamentas yra užsakęs viso ankstesnio etapo, Lietuvos metų Bendrojo programavimo dokumento, bendrąjį kompleksinį vertinimą, po kurio matysis horizontalūs programos trūkumai. Nykstančių Lietuvos gyvulių veislių laikymas finansuojamas pagal Lietuvos kaimo pl tros m. programos II krypties Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas priemonę Agrarin s aplinkosaugos išmokos agrarin s veiklos programą Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas. Nykstančiomis Lietuvos gyvulių veisl mis laikomos trys arklių veisl s - žemaitukų, stambiųjų žemaitukų bei Lietuvos sunkiųjų, taip pat keturios galvijų veisl s - Lietuvos š mieji, Lietuvos baltnugariai, senųjų genotipų Lietuvos juodmargiai bei Lietuvos žalieji galvijai. Prie šios kategorijos priskiriamos ir Lietuvos baltosios (senojo genotipo) bei Lietuvos vietin s kiaul s, taip pat Lietuvos šiurkščiaviln s bei Lietuvos juodgalv s (senojo genotipo) avys ir vištin s žąsys.[27] 4.2. Kriterijai senųjų veislių gyvulių ir paukščių laikytojams Ūkininkas, teikiantis paraišką, turi laikytis gyvūnų gerov s, gyvulių registravimo ir identifikavimo reikalavimų, gyvulius veisti tik grynuoju veisimu, gyvulių bandą papildyti tik gyvuliais iš nykstančių senųjų veislių gyvulių bandų ar paukščių pulkų. Ar laikomasi šių reikalavimų, tikrina veterinarijos inspektorius. Nacionalin s mok jimo agentūros inspektorius tikrina, ar laikomasi sutartinių įsipareigojimų, t. y., ar programos įgyvendinimo laikotarpiu (ne trumpiau kaip 5 metus) išsaugomas numatytas gyvulių skaičius. Žem s ūkio ministerija formuoja r mimo politiką: nustato, kas turi būti remiama ir r mimo principus, rengia teis s aktus. Kaimo pl tros programą administruoja Nacionalin mok jimo agentūra (NMA): pagal Žem s ūkio ministerijos parengtus teis s aktus nustato procedūras ir jomis vadovaudamasi administruoja paramą, atlieka administracines patikras, tvarko dokumentus, pasirašin ja sutartis, perveda pinigus, kontroliuoja.[28] Kiekvienais metais, laikantis žem s ūkio ministro patvirtinto grafiko, skelbiamas kvietimas teikti paraiškas pagal Kaimo pl tros programą. Žmogus, 27

28 laikantis senųjų veislių gyvulių ar paukščių, kreipiasi į teritorinę Nacionalinę mok jimo agentūrą, pateikia gyvulio kilm s pažym jimą bei užpildo paraišką. Vienas iš pagrindinių dalyvavimo programoje reikalavimų nuo sutarties su Nacionaline mok jimo agentūra pasirašymo datos, bent penkerius metus nemažinti laikomų gyvulių skaičiaus. Labai svarbu laikytis šio griežto reikalavimo, nes kitaip NMA imasi sankcijų: nebemoka išmokų arba netgi gali pareikalauti grąžinti gautą paramą. Kompensacin s išmokos išmokamos kitais metais po tų metų, kuriais buvo pasirašyta sutartis su Nacionaline mok jimo agentūra, ir v liau kasmet, jeigu pra jusiais metais buvo išlaikytas nykstančių veislių gyvulių skaičius. Lietuvos retų vietinių gyvulių bei paukščių genofondui išsaugoti Valstyb skiria išmokas: už galviją 800, arklį 1 500, kiaulę 250, avį 250, žąsį 50 litų per metus. Išmokos mokamos vietinių veislių gyvūnų savininkams, pasirašiusiems sutartį su Nacionaline mok jimo agentūra prie Žem s ūkio ministerijos d l vietinių veislių gyvūnų išsaugojimo.[28] 4.3. Lietuvos senojo genotipo veisles saugo įstatymai Lietuva, saugodama genetinius išteklius, aktyviai palaiko ryšius su įvairiomis tarptautin mis organizacijomis Šiaur s šalių genų banku, Jungtinių tautų maisto ir žem s ūkio organizacija (FAO), Europos gyvulininkyst s produkcijos gamintojų asociacija (EAAP). Lietuvos gyvulių veislininkyst s įstatymas nurodo, kad vienas iš pagrindinių gyvulių veislininkyst s uždavinių yra saugoti ir gerinti Lietuvos gyvulių veisles ir jų genofondą. Žem s ūkio ministro 1996 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 481 patvirtinta Lietuvos senųjų vietinių žem s ūkio gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programa. Po metų sudaryta Žem s ūkio gyvūnų genetinių išteklių koordinavimo taryba, kuriai pavesta: rengti ir vykdyti atskirų žem s ūkio gyvūnų veislių išsaugojimo programas; rengti nykstančių žem s ūkio gyvūnų vertinimo sistemas; koordinuoti nykstančių žem s ūkio gyvūnų veislininkyst s darbą; koordinuoti nykstančių žem s ūkio gyvūnų inventorizavimo ir medžiagos atskirų veislių kilm s knygoms rengti darbus; 28

29 teikti siūlymus Žem s ūkio ministerijai, kaip ekonomin mis priemon mis išlaikyti saugotinų veislių gyvūnų minimalų skaičių, užtikrinantį veislių išlikimą. Pagal Kaimo pl tros plano priemon s Agrarin aplinkosauga Retų veislių gyvulių ir paukščių programą finansuojamas į FAO (Jungtinių tautų maisto ir žem s ūkio organizacija) Nykstančių rūšių sąrašą įtrauktų gyvūnų laikymas, t. y. laikymas tų veislių, kurioms gr stų išnykimas, jeigu nebūtų suteikta parama. Žem s ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 3D-452 Valstybin s gyvulių veislininkyst s priežiūros tarnybos prie ŽŪM vyriausiesiems specialistams valstybiniams veislininkyst s inspektoriams rajonuose pavesta pagal žem s ūkio veiklos subjektų prašymus išduoti pažymas apie laikomų retų veislių gyvulių ir paukščių skaičių bei žem s ūkio veiklos subjektų dalyvavimą Retų veislių gyvulių ir paukščių programoje. Remiamus gyvulius galima veisti tik grynuoju veisimu ir veisti pagal numatytą veisimo planą.[27] 4.4. Nacionalinių veislių gyvuliai Lietuvos žem s ūkio gyvūnų genofondas tai Lietuvoje sukurtos ir veisiamos gyvulių ir paukščių veisl s: baltnugariai ir š mi galvijai, senojo genotipo Lietuvos žalieji bei Lietuvos juodmargiai galvijai, žemaitukų, stambiųjų žemaitukų ir Lietuvos sunkiųjų veislių arkliai, Lietuvos juodgalv s ir vietin s šiurkščiaviln s avys, vietin s kiaul s, Lietuvos baltosios senojo genotipo kiaul s, vištin s žąsys. Lietuvos gyvulių genofondas remiamas nuo 1995 metų ir parama kasmet vis did jo m. buvo išmok ta 385 tūkst., o 2004 m. 449, 5 tūkst. Lt subsidijų. Buvo remiami ne tik suaugę patinai ir patel s, bet ir prieauglis, tuo tarpu ES parama teikiama tik aprobuotiems patinams ir patel ms. Valstybin s gyvulių veislininkyst s priežiūros tarnybos prie Žem s ūkio ministerijos 2007 metų duomenimis Lietuvoje yra išlikę žemaitukų veisl s arklių (įskaitant stambiuosius žemaitukus) 334; Lietuvos sunkiųjų arklių 493; Lietuvos š mųjų galvijų 164; baltnugarių galvijų 161; Lietuvos juodmargių galvijų (senojo genotipo) 347; Lietuvos žalųjų galvijų (senojo genotipo) 103; Lietuvos baltųjų kiaulių (senojo genotipo) 1016; Lietuvos vietinių kiaulių 45; Lietuvos šiurkščiavilnių avių 78; Lietuvos juodgalvių avių (senojo genotipo) 1780; vištinių žąsų 335.[26] 29

30 IŠVADOS Kiekviename rajone yra po keletą teritorijų, kurios įvertintos 10 balų pagal tinkamumą kaimo turizmo sodyboms. Daugiausia tinkamiausių teritorijų, kurios geriausiai atitinka visus kriterijus, yra Kaišiadorių ir K dainių rajonuose. Tai yra tod l, kad šiuose rajonuose gausu miškų ir vandenų, o kaimo turizmo sodybų įsikūrusių nedaug; Sodyboms yra naudingiau kooperuotis ir bendradarbiauti tam, kad gal tų patenkinti visus vartotojų poreikius; Kaimo turizmas yra gana nauja verslo sritis, nes sodybų amžiaus vidurkis (skaičiuojant nuo sodybos įkūrimo) nesiekia 8 metų. Kaimo turizmas nebūtinai yra tik verslas, bet ir gyvenimo būdas, nes daugumoje atvejų tai šeimynin veikla, kuria užsiima vyras su žmona arba giminaičiai, kuri neteikia daug pajamų, bet suteikia kitų teigiamų emocijų yra kaip hobis; Kad nykstančių gyvūnų saugojimo darbas vyktų sklandžiau, buvo įkurta Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacija, kurios tikslas suvienyti visų suinteresuotų asmenų žinias ir patirtį, siekiant išsaugoti ir gerinti Lietuvos nykstančias vietines ūkinių gyvūnų veisles ar populiacijas; Tačiau žem s ūkio ministerijos Gyvulininkyst s ir veterinarijos skyriaus užsakymu buvo atliktas tyrimas - Neigiamos priežastys, ekonominiai faktoriai, darantys įtaką nykstančių nacionalinių veislių išsaugojimui bei sprendimai situacijai gerinti. Pagrindin išvada kad daug senųjų gyvulių ir paukščių laikytojų atsisako šios ūkininkavimo formos ir ateityje numato atsisakyti, tod l būtina imtis papildomų priemonių situacijai gerinti. 30

31 PASIŪLYMAI Lietuvoje šiandieninis kaimo turizmo verlas, net neprimena tikrojo kaimo. Kaip sakoma, kokia paklausa tokia ir pasiūla, nes yra tik pavien s sodybos, kuriose galima rasti pulkelį Lietuvos juodgalvių avių ar Lietuvos sunkųjį arklį; Stengtis išlaikyti mūsų senojo genotipo gyvulių veisles, kiek leidžia galimyb s jas gausinti ir atitolinti nuo išnykimo ribos, nes vis d lto tai yra mūsų šalies paveldas; Kaimo turizmo verslą reik tų daug labiau priartinti prie kaimo, pradedant gyvenimo būdu, baigiant maistu, kad žmon ms kurie sąsajos su kaimu neturi, gal tų pažvelgti į savo prot vių praeitį; Kaimo turizmo verslas yra puiki vieta ten auginti ir puosel ti mūsų nacionalines veisles, kad žmon s atvykę į sodybą pails ti, tur tų galimybę pamatyti šiuos senojo genotipo gyvūnus, galbūt atsirastų bendraminčių ar norinčių prisid ti prie mūsų tikrųjų veislių išsaugojimo; Norint pasiekti s km s kaimo turizmo versle, reik tų vadovautis pagrindiniu principu, kuris teigia, kad į kiekvieną žmogų reikia žiūr ti kaip į tikslą savyje, o ne tik kaip priemonę savo tikslams pasiekti. 31

32 NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Adel Astromskien, Regina Sirusien, Poilsis kaime knyga sodybų šeimininkams, Lietuvos Respublikos žem s ūkio rūmai, Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Kaunas, 2002; 2. Adel Astromskien, Regina Sirusien, Kaimo turizmas leidinys pradedantiems verslą, Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Kaunas 2007; 3. R. Butavičien, D. Parišauskien, I. Č snait, J. Pledžiūt, A. Damulien, J. Rašiutien, Kaimo turizmo organizavimas, Vilnius, 2001, Eugrimas; 4. Lietuvos respublikos žem s ūkio rūmai, Lietuvos kaimo turizmo asociacija, Kaimo turizmas specializuotos poilsio sodybos; 5. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas, 2002; 6. Smith, S. Nature of Tourism. London. 1988; 7. Vijeikien V., Vijeikis J. Inovacijų vadyba: naujas produktas nuo id jos iki vartotojo. UAB Leidybos centras. 2000; 8. Pašvenskas V.Vandens telkinių įtaka sodybų tankiui. Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba. Kaunas, Nr. 2 (20), p.11-17; 9. Valančiauskait V., Končiūt V. Kaimo turizmo rinkodaros aspektai. Tiltai, Nr. 3, Klaip da: KU; 10. Skurdenien I., Macijauskien V. Gyvulininkyst s situacija ir jos pl tros perspektyvos Lietuvoje, 2008 m.; 11. Skurdenien I., Ribikauskas V. ES paramos galvijininkyst s ūkių pl trai priemon s Standartų laikymasis įgyvendinimo patirtis, 2007 m.; 12. Appleby M. C. Sustainable agriculture is humane, humane agriculture is sustainable. Journal of Agricultural and Environmental Ethics, 2005 m.; 13. Lietuvos kaimo pl tros metų programos priemon s Kaimo turizmo veiklos skatinimas įgyvendinimo taisykl s patvirtintos Lietuvos Respublikos žem s ūkio ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 3D-13; 14. Vainien, I. Kaimo turizmo organizavimas. Vilnius: Eugrimas, 2001; 15. Ramanauskien, J., Gargasas, A., Petrauskien, R. Rinkodaros sprendimai pl tojant kaimo turizmo verslą Lietuvoje. Iš: Žem s ūkis. LŽŪU; 16. SIRUSIENö, R. Regionų turizmo potencialo analiz : LEADER programos mokymo metodin priemon. Akademija, 2007; 32

33 17. Žilinskas J., Maksimenko M. Kaimo turizmo darnios pl tros perspektyvos. Management Theory & Studies for Rural Business & Infrastructure Development, 2008, Vol. 13 Issue 2, p , Prieiga per internetą [ ]: < d=e094727b e-bc4ffecc173a19a2%40sessionmgr14>; 18. Astromskien A., Kleinien D., Tišikien G. Kaimo turizmo pl tros Lietuvoje pokyčiai. Management Theory & Studies for Rural Business & Infrastructure Development, 2007, Vol. 11 Issue 4, p Prieiga per internetą [ ]: d=e094727b e-bc4ffecc173a19a2%40sessionmgr14; 19. Euroūkis. Kaimo turizmo veiklos skatinimas Alfa.lt Žem s ūkio ministerija. Kaimo turizmo veiklos skatinimas pad s išsaugoti kaimo paveldą Žem s ūkio ir artimų ekonomin s veiklos sektorių įvairinimas, siekiant įvairiapusio ekonomin s veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių bei Kaimo turizmo ir amatų skatinimas Statistikos departamantas Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Turizmo verslo vystymosi galimyb s Marijampol s apskrityje imybes_ma.pdf; 25. Finansuotų žem s, maisto ūkio ir žuvininkyst s trumpalaikių taikomojų tyrimų sąrašas ile_3112.cfm&langparam=lt&spausdinti=1; 26. Nacionalinai genetiniai ištekliai Mano ūkis 2009/ Valstiečių laikraštis Senąsias veisles tikisi išlaikyti ir gausinti 33

34 28. Valstiečių laikraštis Ar išsaugosime senųjų veislių gyvulius ir paukščius Lietuvos kaimo pl tros metų strategijos pagrindin s nuostatos C4%96S_NUOSTATOS.pdf; 30. Lietuvos Respublikos žem s ūkio ministerija Lietuvos kaimo pl tros metų programos priemon s content/blogs.dir/1/files/group-documents/6/ Kaimopltrosprograma.pdf; 31. LVA Gyvulininkyst s institutas Kaimo turizmo verslo sąvokos Lietuvos kaimo turizmo asociacijos informacin sistema 34

35 PRIEDAI 1 priedas Mieli respondentai, Prieš Jus yra anketa, skirta kaimo turizmo poreikio tyrimams. Tikiuosi, kad apklausos metu gauti rezultatai pad s kaimo turizmo trūkumus gerinti, o taip pat pagerinti ir patenkinti Jūsų poreikius. 1. Ar Jūs kada nors naudojot s kaimo turizmo paslaugomis? ( jei ne pereikite iškarto prie 9 klausimo) a. Taip b. Ne 2. Ar Jums patiko svečiuotis kaimo turizmo sodyboje? o labai patiko o patiko o neturiu nuomon s o nelabai patiko o nepatiko 3. Kas labiausiai patiko ar nepatiko? (parašykite prašau) Koks buvo Jūsų apsilankymo kaimo turizmo sodyboje tikslas? a. pamatyti žem s ūkio gyvūnus; b. noras pažinti mūsų senąsias tradicijas; c. pails ti, pabūti gamtoje; d. švęsti gimtadienį ar kitą įvykį; e. surengti konferenciją, seminarą; f.kita(parašykite) Kiek laiko praleidote kaimo turizmo sodyboje? a. 1-2 dienas b. 3-7 dienas c. ilgiau nei savaitę 6. Iš kur sužinojote apie sodybą, kurioje lanket s? o iš draugų, pažįstamų o radau informaciją internete o pamačiau skelbimą spaudoje o kita(parašykite) 7. Ar nor tum te dar kartą apsilankyti kaimo turizmo sodyboje? a. Taip b. Ne. 8. Sodyba kuroje buvote yra : 9. Kokiam tikslui Jūs važiuotum te į kaimo turizmo sodybą? a. pažinti mūsų senąsias tradicijas; b. pamatyti žem s ūkio gyvūnus; c. pails ti, d. švęsti gimtadienį ar kitą šventę, įvykį, e. rengti seminarus, konferencijas, f. nežinau g. kita(parašykite) 10. Kokiomis pramogomis Jūs nor site pasinaudoti ils damiesi kaimo turizmo sodyboje? o biliardas; o važin jimas dviračiu; o žvejyba; o žiemą slidin ti; o važin jimas keturračiu motociklu; o maudyn s; o buvimas pirtyje o grybavimas; o uogavimas; o medžiokl ; o jodin jimas arkliais; o žaisti futbolą; o žaisti tinklinį; o žaisti krepšinį; o žaisti tenisą; o kita Kokios paslaugos jūsų manymu tur tų būti sodyboje? o galimyb pažinti mūsų tautos paveldą, senąsias vietines gyvulių veisles; o pirtis; o kubilas; o baseinas; o bilijardas; o tenisas; o žvejyba; o medžiokl ; o jojimas; 35

36 o grybavimas; o uogavimas; o dviračiai; o baidar s; o žiemos sportas; o ekstremalios paramogos; o kita Ar nor tum te kaip vieną iš kaimo turizmo paslaugų susipažinti su kaimo kasdieniniu gyvenimu ir pagyventi kaip tikrame kaime atliekant žem s ūkio darbus, prižiūrint gyvulius ir t.t.? a. taip b. ne c. nežinau 13. Kokias dar paslaugas pasiūlytum te tiekti kaimo turizmo sodyboms, kas Jus domintų ten apsilankius? (prašau paršykite) Ar ils damiesi kaimo turizmo sodyboje nor tum te paskanauti tradicinio lietuviško maisto? o nor čiau o nenor čiau o nežinau 15. Kokioje sodyboje nor tum t apsilankyt? a. kaime/gyvenviet je; b.vienkiemyje. 16. Kokios kategorijos sodyboje nor tum te pasisvečiuoti? Raid "N" prie sodybos pavadinimo nurodo, kad sodyba yra naujai priimta į LKTA (Lietuvos kaimo turizmo asociacija) ir laukia įvertinimo; Nakvyn ant šieno svirne arba kukliai įrengtoje sodyboje. Svečiai gyvena savarankiškai, teikiama nedaug paslaugų; Svečiai gyvena sodyboje, vasarnamyje. Sanitariniai mazgai, dušo kabinos bendri visiems poilsiautojams. Svečių būstas tvarkomas, galima tartis d l maitinimo. Yra pirtis; Svečiai gyvena sodyboje atskirai nuo šeimininkų. Kambariai dviviečiai ir triviečiai.sanitariniai mazgai, dušo kabinos ne kiekviename kambaryje. Poilsiautojams skirta virtuv, indai. Yra pirtis, galimos įvairios pirčių rūšys; Jaukiai sutvarkyta sodybos aplinka. Vienviečiai ir dviviečiai kambariai su visais patogumais, aptarnavimo paslaugos, gausi atrakcijų pasiūla, kulinarinio paveldo tradicijos, švenčių, seminarų, konferencijų organizavimas. Yra pirtis, galimos įvairios pirčių rūšys (lietuviška, rusiška, norvegiška (kubilas); Komfortiška sodyba. Labai gerai sutvarkyta infrastruktūra. Puikus aptarnavimas. Sodyboje yra maitinimas, gausu paslaugų ir pramogų. 17. Jūsų lytis: a. Vyras b. Moteris 18. Jūsų amžius: a metai b metai c metai d metai ir daugiau 19. Jūsų socialin pad tis: a. studentas b. studentas-darbuotojas c. darbininkas d. tarnautojas e. verslininkas f. pensininkas g. bedarbis h. kita Kokiame mieste gyvenate? (įrašykite)... Ačiū už nuoširdžius Jūsų atsakymus 36

37 LIETUVOS KAIMO TURIZMO ASOCIACIJA 2 priedas Klasifikaciniai reikalavimai Asociacijos nariams užsiimantiems kaimo turizmo verslu Aukščiausiai vertinama sodyba: Puosel janti regioninę, etninę kultūrą; Sauganti kultūrinį paveldą; Akcentuojanti kulinarinį paveldą; Sodyboje akcentuotini etnografiniai elementai: stogas, priebūtis, priekl tis, langai, langin s, namų puošybos elementai, vidaus atributai. Kam reikalingas sodybų vertinimas? Svečias, rinkdamasis sodybą poilsiui, nori žinoti: Ar bus maloniai ir mandagiai priimtas ir aptarnautas; Ar gyvenamos patalpos patogios, švarios, tvarkingos, jaukios ir šiltos; Ar gyvenamuosiuose kambariuose ras tai, kas jam reikalinga patogiam ir saugiam apsigyvenimui; Ar paslaugos, kurias teikia šeimininkas, atitinka saugumo reikalavimus; Kokia paslaugų pasiūla ir įvairov ; Kokia pramogų pasiūla ir įvairov ; Ar sodyba dera prie etninio regiono; Kiek sodyba orientuota į kultūrinį ir kulinarinį paveldą; Ar sodyba turi savo stilių, specializaciją; Kaip sodyba parengta aktyviam poilsiui (sporto aikštynai, vandens sporto inventorius, vaikų poilsiui inventorius, dviračiai, riedučiai, riedlent s, žirgai (trenerio galimyb ), teniso kortai, uždaras ar atviras baseinai, pirtys) Gražiai suformuoti sodybos želdiniai, g lynai; Įrengtas biuras pokalbiui su svečiais; Teisiškai tvarkingai vedama dokumentacija, teisiniai dokumentai; Dirba ištisus metus; Kokie atsiliepimai apie sodybą ir šeimininkus.

38 LIETUVOS KAIMO TURIZMO ASOCIACIJA Klasifikaciniai reikalavimai Asociacijos nariams užsiimantiems kaimo turizmo verslu Reikalavimai patalpai nuo m 2 ; šviesi patalpa; specialus langų užtamsinimas; Konferencijų ir seminarų sal s techniniai reikalavimai galimybę salę (suveriama širma) dalinti dalimis. Reikalavimai baldams konferencijoms ir seminarams skirti mobilūs stalai; arba k d s su išlankstomais staleliais; galimyb įvairiai stalų konfigūracijai, darbui grup mis; atskiras maitinimo blogas (sal ); galimyb apnakvindinti konferencijos, seminaro dalyvius vienviečiuose, dviviečiuose kambariuose; Reikalavimai įrangai multimedia kompiuteris; televizorius; video aparatūra; ekranas; galimyb sinchroniniam vertimui; projektorius; internetinis ryšys; v dinimo sistema ar kondicionierius; kodoskopas, grafo projektorius. 38

39 LIETUVOS KAIMO TURIZMO ASOCIACIJA Klasifikaciniai reikalavimai Asociacijos nariams užsiimantiems kaimo turizmo verslu Penkių gandrų sodybai (Eksperimentas) 1. Sodybos šeimininko kvalifikacija kaimo turizmo versle. Privaloma kvalifikacija turizmo verslo organizatorius. 2. Sodybos infrastruktūra: Sodybos teritorija ne mažiau 5 ha. Valymo įrenginiai, artezinis šulinys. Visoje teritorijoje sukurta vieninga pramogų, mažosios architektūros sistema. Teritorijoje privalomas natūralus vandens telkinys (netinka dirbtiniai tvenkiniai, jeigu mažesni nei 5 ha). Privaloma gyvoji tradicija. Išlaikyta architektūrin etninio regiono statinių struktūra. 3. Apgyvendinimas Numeriuose komfortas. Miegamoji erdv, svetain. Baldai vieningo stiliaus. Patalyn keičiama kasdien. Tik medviln arba linas. Individualus kilim lis prie dušo kabinos, muilas (skystas arba kiekvienam atskirai), priemon s dušui. Turi būti patalyn s sand liavimo patalpa, skalbykla lyginimas. Šildomos grindys (sanitariniuose mazguose, duše). Penki skirtingo dydžio rankšluosčiai. Vienviet s lovos, apšvietimas prie lovų, spinta rūbams, minkšti baldai poilsiui, rašomasis stalas, internetinis ryšys, langų užtamsinimas žaliuz mis, kilimas, v dinimo sistema arba kondicionierius, židinys, televizorius, video aparatūra. 4. Paslaugos Privalomas svečių maitinimas. Valstybin je maisto ir veterinarijos tarnyboje įregistruota virtuv. Kambarių tvarkymas kasdien, sanitarinių mazgų tvarkymas tris kartus per dieną. Šiukšlių išnešimas tris kartus per dieną. 39

40 Telefonas, televizorius, video, kompiuteris su Interneto ryšiu, nauja spauda, knygos apie turizmą ir lankytinas Lietuvos vietas. Galimyb atsinešti naminius gyvūnus (skirta patalpa jiems). Paslaugos prie vandens telkinio: parengta vieta poilsiui prie vandens, mediniai individualūs gultai su minkštu čiužinių (galimyb skalbti įvalkalą), sk čiai nuo saul s, geriamo vandens aparatas. Saugoma vieta automobiliams, vieta dviračiams (remonto galimyb ). 5. Pirtis. Atskiras pastatas ar pastatų grup, Dušai, Sanitariniai mazgai, Pirtims skirti grindiniai takai, Galvos apdangalai, chalatai, skalbiamos šlepet s, Pad klai s d jimui, Patalpa su baldais poilsiui, Įvairios arbatos (žolelių), Rūbin, Kubilas. 6. Saugumo reikalavimai. Gelb jimo ratai, Gelb jimo liemen s kiekvienam poilsiautojui valtyje, Šalmai, antkeliai, antalkūniai vaikams dviratininkams, riedutininkams ir riedlentininkams. Vaistin l su privalomais medikamentais, tvarsliava. Dūmų detektoriai arba signalizacija. 7. Kaimo turizmo verslininko biuras. Svečių knyga. Teisiniai dokumentai: sutartys (saugomos), įstatymai. Buhalterin s apskaitos dokumentai (saugomi įstatymų nustatyta tvarka). Lankstinukai, katalogai, telefonų knyga (visos Lietuvos, kitų valstybių). Kompiuteris, telefonas, faksas. 8. Kulinarinis paveldas sodyboje 40

41 Indų stilius (pvz.: moliniai, mediniai, drobiniai). Patiekalai, atitinkantys etninį regioną. G rimai (gira, sula, medaus g rimas, kisieliai ir t.t.). 9. Mažoji sodybos architektūra Zonavimas (sodybos kiemo, aplinkos zonos, žaliosios zonos, jų paskirtis). Želdiniai, atitinkantys lietuviškos sodybos tradicijas: ąžuolai, beržai, liepos, jazminai ir kt. G lynai. Tradicinio darželio formavimas: jurginai, bijūnai, rūtos, nasturtos ir kt. Kiemo puošybos elementai: medžio, akmens, metalo sintez. Skulptūros, koplytstulpiai, kryžiai, būdingi atskiriems etniniams regionams. Skulptūrų funkcionalumas: suolas, sūpyn s, pav sin ir t.t. Etnografinių eksponatų saugojimas (ekspozicija, muziejus, registracija, istorija). Sodybos sąsaja su kaimo amatais. 10. Lietuviško kaimo turizmo sodybos įvaizdžio formavimas Sodybos personalo įvaizdis (stilizuota, tautin apranga ar fragmentai). Informacin s medžiagos apie sodybą parengimo ir pateikimo stilius. Nuorodų sodyboje tautinis stilius. 41

42 LIETUVOS KAIMO TURIZMO ASOCIACIJA Klasifikaciniai reikalavimai Asociacijos nariams užsiimantiems kaimo turizmo verslu Keturių gandrų sodybai 1. Sodybos šeimininko kvalifikacija kaimo turizmo versle. Poilsio kaime (kaimo turizmo) organizatoriaus kvalifikacija. 2. Sodybos specializacija. Pasirinkta kaimo turizmo verslo specializacija. 3. Pramogos Valtys, dviračiai suaugusiems ir vaikams, vandens dviračiai, sporto aikštel s suaugusiems ir mažamečiams vaikams, žiemos ir vasaros sporto inventorius, dviračiai vaikams ir suaugusiems, baidar s, teniso kortai, sveikatingumo takai, žirgai, uždaras atviras maniežai, baseinas, vaikų žaidimo aikštel s atrakcionai, mini zoologijos odai, aikštel s riedučiams, riedlent s. 4. Paslaugos. Svečių individualus maitinimas (pagal poreikį), kambarių tvarkymas kasdien, sanitarinių mazgų tvarkymas du kartus per dieną. Šiukšlių išnešimas du kartus per dieną. Telefonas, televizorius, video, kompiuteris su Interneto ryšiu, nauja spauda, knygos apie turizmą ir lankytinas Lietuvos vietas. Galimyb atsinešti naminius gyvūnus (skirta patalpa jiems. Paslaugos prie vandens telkinio: parengta vieta poilsiui prie vandens, mediniai individualūs gultai su minkštu čiužinių (galimyb skalbti įvalkalą), sk čiai nuo saul s, geriamo vandens aparatas. Saugoma vieta automobiliams, vieta dviračiams (remonto galimyb ). 5. Apgyvendinimas. Nameliai: visi patogumai: karštas vanduo, dušas prie miegamųjų kambarių, sanitarinis mazgas, langai tamsinami žaliuz mis, mini virtuv visi reikalingi indai, šaldytuvas, virtuviniai baldai. Bendras gyvenamas pastatas: poilsiautojams skirtas visas pastatas (šeimininkai jame negyvena). Svečiams nuomojamas vienas kambarys ar kambarių grup (buto tipo) su visais patogumais, dušo kabinos patalpos grindys šildomos (jei plytel s), jei medin s grindys nešildomos. Geriausia su atskiru į jimu ne viešbučio tipo. Miegamasis gyvenamasis kambarys ar grup kambarių: vienviet s lovos, apšvietimą prie lovų spinta rūbams, minkšti baldai poilsiui, rašomasi stalas, galimyb pajungti kompiuterį, internetinis ryšys, langų užtamsinimas žaliuz mis, kilimas, v dinimo sistema arba kondicionierius, židinys, televizorius, video aparatūra. 42

43 Patalyn : keičiama svečiui paprašius, keturi skirtingų dydžių rankšluosčiai, individualus kilim lis prie dušo kabinos, muilas (skystas arba kiekvienam atskirai), priemon s dušui. Turi būti patalyn s sand liavimo patalpa, skalbykla lyginimas. 6. Pirtis. Atskiras pastatas ar pastatų grup, dušai, sanitariniai mazgai, pirtims skirti grindiniai takai, galvos apdangalai, chalatai, skalbiamos šlepet s, pad klai s d jimui, patalpa su baldais poilsiui, įvairios arbatos (žolelių), rūbin, kubilas. 7. Saugumo reikalavimai. Gelb jimo ratai, gelb jimo liemen s kiekvienam poilsiautojui valtyje, Šalmai, antkeliai, antalkūniai vaikams dviratininkams, riedutininkams ir riedlentininkams. Vaistin l su privalomais medikamentais, tvarsliava. Dūmų detektoriai. 8. Kaimo turizmo verslininko biuras. Svečių knyga. Teisiniai dokumentai: sutartys (saugomos), įstatymai. Buhalterin s apskaitos dokumentai. Lankstinukai, katalogai, telefonų knyga (visos Lietuvos, kitų valstybių). Kompiuteris, telefonas, faksas. 43

44 LIETUVOS KAIMO TURIZMO ASOCIACIJA Klasifikaciniai reikalavimai Asociacijos nariams užsiimantiems kaimo turizmo verslu Trijų gandrų sodybai 1. Sodybos šeimininko kvalifikacija kaimo turizmo versle. Poilsio kaime (kaimo turizmo) organizatoriaus kvalifikacija. 2. Sodybos specializacija. Pasirinkta kaimo turizmo verslo specializacija. 3. Pramogos Valtys, baidar s, dviračiai suaugusiems ir vaikams, vandens dviračiai, sporto aikštel s suaugusiems ir mažamečiams vaikams, vasaros ir žiemos sporto inventorius, biliardas, tenisas. 4. Paslaugos. Kambarių tvarkymas kasdien, maitinimas, patogi virtuv pasigaminti maistą, galimyb gauti kaimiškus produktus, atsivežti naminius gyvūnus. Sutvarkyta vieta poilsiui prie vandens telkinio, individualūs mediniai gultai. Kelios pav sin s, dengta laužaviet. 5. Apgyvendinimas. Nameliuose: karštas vanduo, dušas, sanitarinis mazgas, galimyb užtamsinti langus, mini virtuv kurioje yra indai, virykl, šaldytuvas. Bendros gyvenamosios patalpos poilsiautojams skirta namo dalis (pirmas ar antras aukštas), 6. Pirtis. atskiras į jimas svečiams, atskira patalpa poilsiui su židiniu, biblioteka, naujais laikraščiais, televizoriumi ir galimybe stalo žaidimams. Kambariai miegamieji dviviečiai triviečiai, lovos, (ne sofos), vieta rūbams, batams, prie lovos spintel s, apšvietimas, veidrodis. Prie lovos kilimas (ne sintetinis), minkštos k d s, langų užtamsinimas (užuolaidos žaliuz s), nereikia lovatiesių. Patalyn keičiama kas trys dienos. Rankšluosčiai trijų dydžių, individualus rankšluostis ant grindų prie dušo kabinos. Galvos apdangalai, rankšluosčiai, dušo kabina, sanitariniai mazgai, mediniai pad klai. 7. Saugumo reikalavimai. Gelb jimo ratai, gelb jimo liemen s kiekvienam poilsiautojui valtyje. Vaistin l su privalomais medikamentais, tvarsliava. Dūmų detektoriai. 44

45 LIETUVOS KAIMO TURIZMO ASOCIACIJA Klasifikaciniai reikalavimai Asociacijos nariams užsiimantiems kaimo turizmo verslu Dviejų gandrų sodybai reikalavimai. 1. Sodybos šeimininko kvalifikacija kaimo turizmo versle. Poilsio kaime (kaimo turizmo) organizatoriaus kvalifikacija. 2. Sodybos specializacija. Pasirinkta kaimo turizmo verslo specializacija. 3. Pramogos Valtys, dviračiai suaugusiems ir vaikams, vandens dviračiai, sporto aikštel s suaugusiems ir mažamečiams vaikams. 4. Paslaugos. Kambariai tvarkomi kartą per dieną, televizorius bendroje patalpoje, nauja spauda, keli lauko židiniai, pav sin. Baldai: lovos (ne sofos - lovos), rūbų spinta, stalelis prie lovų spintel s, apšvietimas prie lovų, minkštos k d s, langų užtamsinimas. Patalyn vienam asmeniui, po du rankšluosčius suaugusiems ir vaikams, patalyn keičiama kartą per savaitę. 5. Apgyvendinimas. Nameliai: su daliniais patogumais, įvestas šaltas vanduo, kriaukl. Bendro gyvenimo patalpos: kambariai (triviečiai keturviečiai), bendra patalpa (poilsio zona) visiems svečiams, joje svečiai gali maitintis, virtuv bendro naudojimo. Virtuv je karštas vanduo, kelios kriaukl s, indai šaldytuvas. Penkiems žmonies viena virykl. Penkiems žmon ms vienas sanitarinis mazgas, vienas dušas. Sodyboje turi būti sudarytos sąlygos užsisakyti pusryčius, pietus, vakarienę. 6. Saugumo reikalavimai. Gelb jimo ratai, gelb jimo liemen s kiekvienam poilsiautojui valtyje. Vaistin l su privalomais medikamentais, tvarsliava. Dūmų detektoriai. 45

46 LIETUVOS KAIMO TURIZMO ASOCIACIJA Klasifikaciniai reikalavimai Asociacijos narių kaimo turizmo verslui Vieno gandro sodybai reikalavimai. 1. Sodybos šeimininko kvalifikacija kaimo turizmo versle. Poilsio kaime (kaimo turizmo) organizatoriaus kvalifikacija. 2. Sodybos specializacija. Pasirinkta kaimo turizmo verslo specializacija. 3. Pramogos Minimalios: valtys, suaugusiems ir vaikams žeidimų aikštel, pirtis. 4. Paslaugos. Minimalios; laužaviet, kambarių tvarkymas, pav sin, bendra patalpa su televizoriumi. Baldai: lova, stalas, rūbų pakabos. Patalyn vienas rankšluostis, patalyn keičiama kartą per savaitę. 5. Apgyvendinimas. Nameliai: be patogumų, sanitarinis mazgas, virtuv atskirame pastate bendra visiems poilsiautojams. Aštuoniems poilsiautojams 1 dušas, sanitarinis mazgas, kriaukl, virykl šaldytuvas. Bendras pastatas - visiems poilsiautojams gyvena atskiruose (dviviečiuose penkiaviečiuose kambariuose). Sanitariniai mazgai, dušai, kriaukl s, virykl s atskirame pastate bendra visiems poilsiautojams. 6. Saugumo reikalavimai. Gelb jimo ratai, gelb jimo liemen s kiekvienam poilsiautojui valtyje. Vaistin l su privalomais medikamentais, tvarsliava. Dūmų detektoriai. 46

47 3 priedas Vilmanto Arbatausko sodyba Vištytyje (R. Paužait s nuotrauka) 4 priedas Ši sodyba įvertinta 4 gandrais (autor s nuotrauka) 47

48 5 priedas Sodybos šeimininkas turi tris sportinius žirgus (autor s nuotrauka) 6 priedas Ši kaimo turizmo sodyba įsikūrusi prie gražaus ežero kranto (R. Paužait s nuotrauka) 48