V.ANDRIUKAITIS: MAN IMPONUOJA SSRS IR. 4,99 Lt sausio 14

Transcription

1 APKLAUSA: LIETUVOS GYVENTOJAI NESIŽAVI NAUJĄJA VYRIAUSYBE 8 p. V.ANDRIUKAITIS: MAN IMPONUOJA SSRS IR DIDŽIOSIOS BRITANIJOS SVEIKATOS APSAUGOS SISTEMOS 9 p. 4,99 Lt sausio 14 Nr. 3 METŲ MINI NOBELIAI Savaitraštis Veidas supažindina su iškiliausiais šio laikmečio Lietuvos mokslininkais

2

3 TURINYS» TURINYS NR. 3, 2013 M. SAUSIO D. LIETUVA EKSPRESAS SAVAITĖ APKLAUSA: Lietuvos gyventojai nesižavi naująja Vyriausybe SAVAITĖS INTERVIU: Man imponuoja nacionalinė britų ir buvusi SSRS Semaškos sveikatos apsaugos sistema, prisipažįsta sveikatos apsaugos ministras V.P.Andriukaitis PROJEKTAS MINI NOBELIS TEMA: mokslininkai, garsinantys Lietuvos vardą MATEMATIKA: Lietuvos matematikai vis labiau pastebimi užsienyje FIZIKA: Lietuvos fizikai savi tarp pasaulio fizikos elito..17 CHEMIJA: tarptautinį pripažinimą užsitarnauja vis daugiau chemikų ir biochemikų BIOLOGIJA: naujos kryptys biologijos moksle TECHNOLOGINIAI MOKSLAI IR INŽINERIJA: didžiausias iššūkis idėją paversti kūnu MEDICINOS MOKSLAS: be grandiozinių atradimų, bet pasaulyje matomas ISTORIJA: tarptautinėje mokslo erdvėje žinomas vos vienas kitas Lietuvos istorikas FILOSOFIJA: Lietuvos filosofija išgyvena laimingą mokslo jaunystę POLITIKOS MOKSLAI: mūsų politologų darbai reikšmingesni besiformuojančioms demokratijoms...38 MOKSLO IR VERSLO SĄVEIKA: mokslininkai, tiesiantys tiltus tarp mokslo ir verslo PROFILIAI MATEMATIKA: F.Ivanauskas siekia praplėsti matematikos ribas FIZIKA: L.Valkūnas šviesuolis, tiriantis šviesą CHEMIJA: karjera užsienyje tarptautinį pripažinimą pelniusio V.Šikšnio nepaviliojo BIOLOGIJA: S.Oleninas mokslininkas, tiesiogine prasme išplaukęs į tarptautinius vandenis TECHNOLOGINIAI MOKSLAI: ar lietuvių išradimas sukels revoliuciją pasaulyje MEDICINA: mokslininkė, stojusi į kovą su klastingomis ligomis ISTORIJA: Jeigu mes nerašysime apie Lietuvos istoriją užsienio kalbomis, rašys britai ar amerikiečiai, bet prolenkiškus tekstus, mano D.Staliūnas FILOSOFIJA: A.Šliogeris ir filosofas-poetas, ir filosofas-skandalistas POLITIKOS MOKSLAI: E.Nekrašas inžinierius matematikas, tapęs filosofu ir politologu MOKSLO IR VERSLO SĄVEIKA: Mokslinės publikacijos viena, o kas vyksta didžiosiose kompanijose visai kas kita, mano J.V.Gražulevičius VISUOMENĖ ENERGETIKA: lietuvio sukurti standartai bus taikomi visai Europos elektros energetikos sistemai PAŽANGA: klasteriai kelias į užsienio rinkas IT: nauja technologijos mokslų kryptis mobiliųjų aplikacijų laboratorijos MAISTAS: mokslininkų paneigti mitai apie maistą vis tiek gajūs SVEIKATA: nemiga smulkmena ar liga? ISTORIJA: Klaipėdos sukilimas kova dėl Mažosios Lietuvos ŽIEMOS SKAITINIAI: siūlome ištrauką iš vertingos istorinės studijos Lietuvos žydai KOMENTARAI REDAKTORIAUS LAIŠKAS A.ŠINDEIKIS: antisemitizmas tada ir dabar A.BAČIULIS: menkinant Sausio 13-ąją naikinama Lietuvos valstybė A.MALDEIKIENĖ: ar tik kalbame, ar ir einame? SAVAITĖS INTERVIU 9 p. Man imponuoja nacionalinė britų ir buvusi SSRS Semaškos sveikatos apsaugos sistema, prisipažįsta sveikatos apsaugos ministras V.P.Andriukaitis. Lietuvos mokslo elitas 12 p. Savaitraštis Veidas šiemet antrą kartą rengia projektą Mini Nobelis ir pristato iškiliausius šio laiko - tarpio mokslininkus. UŽSIENIO SPAUDOS NUOTR. Istorija 56 p. Rytoj sukaks 90 metų nuo Klaipėdos suki - limo, po kurio Klai - pėdos kraštas tapo Lietuvos Respublikos dalimi. VIRŠELIS: BFL, DREAMSTIME, ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.; VEIDO FOTOMONTAŽAS Maistas 52 p. Mokslininkų paneigti mitai apie maistą vis tiek gajūs. 3 V.SKARAIČIO NUOTR. DREAMSTIME NUOTR. VEIDO ARCHYVO NUOTR.

4 » REDAKCIJOS LAIŠKAS IR VĖL PRADEDAME NE NUO TO GALO Mūsų kraštui reikia didžiulių permainų ir reformų, nes dauguma ligšiolinių pertvarkų buvo tarsi pusiau nėščios. Gintaras Sarafinas Peržvelgus premjero ir ministrų pastarųjų dviejų savaičių darbotvarkę, susidaro įspūdis, kad ši Vyriausybė kažkaip sunkiai įsibėgėja. Šį faktą galima vertinti dvejopai: vie - na vertus, kuo mažiau naujoji valdžia darys, tuo mažiau blogo padarys, kita vertus, žmonėms, laukiantiems permainų, tas vangumas atrodo nykiai. Iš tiesų mūsų kraštui reikia didžiulių permai nų ir reformų, nes dauguma ligšiolinių per tvarkų buvo tarsi pusiau nėščios. Todėl tiek mūsų sveikatos apsaugos, tiek aplinkosau gos, tiek socialinės apsaugos, tiek švietimo sistemos, o ir daugia bučių namų renovavimo projektas šiandien atrodo apgailėtinai. Kai kalbiesi su užsieniečiais, jie mandagiai dėsto, kad per pastaruosius 20 metų Lietuva pa darė nemažą progresą, bet kartu jie viliasi, kad ateityje šis būsiąs didesnis. Kiek teko bendrauti su premjeru A.Butkevičiumi, susidarė įspūdis, kad jis nėra grandiozinių, gal net re vo - liucinių reformų šalininkas. Ta čiau ki tų vals - tybių pavyzdžiai liudija, kad proveržio ir žen - klaus progreso galima tikėtis tik vals tybę ge rai supurčius ir pastačius ant reikiamų bė gių. Panagrinėkime Singapūro pavyzdį. Ši vals tybė vertinama kaip per porą dešimtmečių sukūrusi ekonominį stebuklą. Į šią valstybę būriais skraido įvairių valstybių delegacijos ir prašo pasidalyti patirtimi. Pastarasis su tokiu tikslu Singapūre lankėsi Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius. Priminsime, kad Singapūrui pavyko pritraukti neįsivaizduojamus srautus užsienio investicijų, tapti trečiu pagal dydį finansiniu centru pasaulyje ir labiausiai technologiškai išsivysčiusia šalimi planetoje. Singapūrui taip pat pavyko susidoroti su korupcija, užtikrinti maksimalų singapūriečių ir svečių saugumą, sukurti daugiametį makroekonominį stabilumą, vykdyti iš - mintingą šalies socialinę politiką, daug kar tų sumažinti nedarbą, pasiekti, kad vietos dar - buotojų efektyvumas pasiektų maksimumą. Valdžia pasistengė visose srityse sukurti labai aiškias verslo žaidimo taisykles. Todėl Singapūre investuotojai 7 mlrd. JAV dolerių vertės kompleksą pastatyti gali per trejus metus nuo statybų prašymo padavimo dienos. Lietuvoje per tiek laiko šiaip ne taip išsprendžiami tik žemės ir teritorijų planavimo klausimai. Bet juk ir pas mus galėtų būti kitaip, ir tai labiausiai priklauso nuo vadžios. Ji tikrai gali pažaboti biurokratus ir įvesti tvarką, tačiau tam reikia griežtumo ir radikalumo. Būtent griežtomis priemonėmis Sin ga - pūre buvo išrautos ir korupcijos šaknys. Tas ir pas mus įmanoma, reikia tik noro. Žinoma, atsiras tvirtinančiųjų, kad Sin ga - pū re diktatūra, todėl mums negalima su juo ly gintis, tačiau juk yra ir kitų valstybių. Tar ki - me, Honkongas. Jei netinka Azija tiks Eu - ropa, pavyzdžiui, Estija. Kitaip tariant, pavyzdžių daugybė, tereikia noro keistis. Žinoma, ir pas mus yra ministrų, nusiteikusių kardinalioms reformoms. Omenyje turiu tiek R.Sinkevičių, tiek V.Mazuronį, tiek D.Pa - val kį, tiek B.Vėsaitę ir, žinoma, Vytenį An - driu kaitį. Pastarasis sveikatos apsaugos sis - temoje žada kone revoliuciją. Kaip ji rutuliosis, sužinosite perskaitę interviu su V.An driu - kai čiu šiame Veido numeryje. Tiesa, toji re - for ma nelabai primins Singa pūre vykusias re - for mas, nes sveikatos apsaugos ministrui la - biausiai imponuoja SSRS ir D.Britanijos sveikatos apsaugos sistemos. Taigi mes pradėsime kažkaip kitaip ir nuo kito galo. Gaila. Savaitinis iliustruotas žurnalas 2013 m. sausio 14 d.; Nr. 3 (1051 ) Leidžia UAB Veido periodikos leidykla ISSN Steigimo liudijimas Nr Leidžiamas nuo 1992 m. LEIDĖJAS dr. Algimantas Šindeikis DIREKTORIUS Andrius Valacka Vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Giedrė Bolzanė, tel Atsakingoji sekretorė Sonata Bajoraitė, tel SKYRIAI: Vidaus politika J.Ku činskaitė, A.Lėka, tel Verslas J.Laurinėnaitė-Šimelevičienė tel Visuomenė A.Jovaiša, V.Stoškuvienė Kultūra R.Baltru šai tytė, tel Užsienis R.Janužytė, tel Fotoredaktorė L.Gušauskienė Bendradarbiai A.Bačiulis, V.Gaidys, G.Mitkevičienė, A.Maldeikienė, E.Pukšta, D.Puslys, R.Milašiūnas, J.Rudokas Kalbos redaktorė V.Kundrotienė, tel Vyr. dizainerė L.Beatričė Paukštė Dizaineriai K.Katkus, F.Destandau Reklama R.Lukšienė, A.Papievienė, tel Platinimas ir prenumerata G.Strazdienė, tel Administratorė M.Aleksandravičienė, tel REDAKCIJOS ADRESAS: A.Goštauto g. 8, (I a.), LT Vilnius Telefonas , Faksas El. paštas mailv@veidas.lt Spausdino UAB Spaudos kontūrai, Vakarinė g. 1, Vilnius Tiražas audituojamas Visos teisės saugomos 2012 UAB Veido periodikos leidykla. Žurnale Veidas paskelbtą informaciją galima platinti ar naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse tik gavus rašytinį UAB Veido periodikos leidyklos sutikimą. Rank raščiai negrąžinami ir ne re cen zuo jami. Už laiškų, reklaminių bei PR raidėmis pažymėtų straips nių turinį redakcija neatsako. Prenumerata 2012 m. Veido prenumerata internetu: Respublikos platinimo tarnybose; privačiose platinimo tarnybose ir redakcijoje kiekvieną darbo dieną; Lietuvos paštuose iki mėnesio 20 d. Lietuvos prenumeratoriams: 1 mėn. 21 Lt, 3 mėn 63 Lt, 6 mėn. 126 Lt, 12 mėn. 252 Lt. ES valstybių prenumeratoriams (su pristatymu) apmokėjimas čekiais arba grynaisiais redakcijoje: 1 mėn. 55 Lt, 3 mėn. 165 Lt, 6 mėn. 330 Lt, 12 mėn. 660 Lt. Kitų valstybių prenumeratoriams: 1 mėn. 85 Lt, 3 mėn. 255 Lt, 6 mėn. 510 Lt, 12 mėn Lt.

5

6 » EKSPRESAS APLINKOSAUGA LIETUVOJE 55 PROC. Tiek lietuvių pripažįsta, kad aplinkosaugos problemos jiems labai svarbios. O švedų, kuriems tai aktualu, net 89 proc. 58 PROC. Tiek lietuvių svarbiausia aplinkosaugos problema įvardija vandens užterštumą. 13 PROC. Tiek Lietuvos gyventojų skundžiasi dideliu užterštumu aplink savo namus. 19 KG Maždaug toks išmestų teršalų kiekis tenka vienam Lietuvos gyventojui per metus. 22 MLN. TONŲ Maždaug tiek mūsų šalyje išmetama anglies dvideginio šiltnamio efektą sukeliančių dujų. 30 PROC. Vos tiek Lietuvos gyventojų rūšiuoja atliekas, kai tą vidutiniškai daro 59 proc. europiečių. 381 KG Toks yra vienam gyventojui tenkantis komunalinių atliekų kiekis. 6 PROC. Tik tokia dalis atliekų Lietuvoje išrūšiuojama. 11 PROC. Tiek visų atliekų Lietuvoje perdirbama. 1,5 MLN. T. Tiek visų komunalinių atliekų mūsų šalyje keliauja į sąvartynus. 20 Maždaug tiek Lietuvoje pastatyta sertifikuotų pasyvių namų. 11 PROC. Tiek iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminama šalyje suvartojamos elektros energijos. 115 Tiek šiuo metu Lietuvoje veikia skirtingos galios saulės jėgainių, kurių bendras pajėgumas 5,8 megavato. 93 PROC. Tiek iki nustatytų normų Lietuvoje išvaloma buitinių ir gamybinių nuotekų. PINIGAI TELEFONINIAI SUKČIAI TAMPA STT PAREIGŪNAIS Pastaruoju metu telefoninių sukčių, prisistatančių vaikais ar anūkais ir graudinančių išgalvotomis istorijomis apie sukeltas avarijas vis mažėja, tačiau tokio tipo apgavysčių mastas ir toliau didelis. Tik dabar dažniausiai įkalinimo įstaigose bausmę atliekantys asmenys prisistato STT ar FNTT pareigūnais, kurie Praėjusią savaitę Las Vegase vykusioje didžiausioje vartotojams skirtoje parodoje CES 2013 pristatytos svarbiausios šių metų fotoaparatų, televizorių ir buities prietaisų naujienos. Štai Samsung kompanija siūlo objektyvus buitiniams fotoaparatams, kuriais galima kurti trimates nuotraukas ir 3D Full HD 1080p raiškos vaizdo įrašus. Sony Cyber- Shot WX200 turi funkciją, kuri patobulina veidus, pašalindama odos paraudimus ir nedideles raukšles, gali padidinti primerktas VAIKAI VIETOJ VAIKŲ KLUBŲ ATVIRI JAUNIMO CENTRAI akis ar pabalinti dantis. Televizorių gamintojai taip pat stebina, pasiūlę keturis kartus raiškesnius už dabar galiojantį HD standartą ekranus. Net kelios kompanijos pristatė 110 colių įstrižainės televizorius. O štai Sony pristatytas organinių neva bando išsiaiškinti, kas naudojasi žmogaus banko sąskaita. Tad paprašo atskleisti elektroninės bankininkystės kodus ir slaptažodžius. Žmonės nukenčia, net jeigu jų sąskaita būna tuščia, nes apsimetėliai patiklių asmenų vardu pasiskolina pinigų iš visų greitųjų kreditų bendrovių. Vienas Vilniaus policijos komisariatas per dieną sulaukia maždaug keturių nukentėjusiųjų pranešimų, teigia Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio viršininkas Andžejus Jankevičius. Vien Vilniaus pirmajame policijos komisariate pernai buvo pradėti 364 ikiteisminiai tyrimai dėl tokio pobūdžio sukčiavimo. A.Jankevičius pabrėžia, kad sostinės pareigūnai išaiškina apie pusę telefoninių sukčių, tačiau žmonės vis tiek patiria didelių nuostolių. Beje, kuriami ir vis nauji scenarijai, kaip išvilioti daugiau pinigų elektroninėje erdvėje. Štai prieš Kalėdas buvo legaliai nupirkta internetinė parduotuvė, sukurtas internetinis puslapis, pasiūlytos didelės nuolaidos, tačiau už prekes pinigus pervedę pirkėjai savo užsakymo nesulaukė. A.Jankevičius primena, kad apsimetėlių pardavėjų daugėja ir socialiniuose tinkluose. Įgyvendinant Nacionalinę jaunimo politikos plėtros programą, iki 2019 m. Lietuvoje turėtų atsirasti daugiau kaip trys šimtai atvirų jaunimo centrų. Vilniuje jau pernai jie pradėti steigti vietoj vaikų klubų, kuriuose vaikai lanko įvairius būrelius. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus Jono Laniausko, nuo vaikų klubo jaunimo centras skirsis tuo, kad čia galės rinktis jaunimas iki 29-erių metų jiems patogiu metu, o veiklos iš anksto nebus planuojamos. Centro koordinatorius išsiaiškinęs, kad tuo metu jaunimui aktualūs klausimai yra susiję su specialybės pasirinkimu, suorganizuos susitikimą su darbo biržos atstovais. Kitą kartą bandys padėti išspręsti kitas rūpimas problemas, dėsto J.Laniauskas. Vis dėlto vaikų klubų vadovai abejoja, ar siūloma jaunimo centrų veikla bus prasminga. Dabar vaikų klubuose vyksta neformalus ugdymas, vaikai lavinasi, gauna žinių ir yra užimti. O pradėjus kurti jaunimo centrus grįšime dešimtmečiu atgal, kai į tokius centrus rinkdavosi jaunimas ir nieko neveikdavo arba visą vakarą žaisdavo stalo tenisą, mano Vilniaus vaikų ir jaunimo klubo Ąžuoliukas vadovė Ona Remeikienė. PARODA CES 2013 NAUJIENOS TARSI IŠ FANTASTINIO FILMO šviesos diodų OLED televizorius rodo neįtikėtinai ryškų ir kontrastingą vaizdą. LG šiais metais į visus savo gaminamus įrenginius montuos NFC (artimo lauko ryšį). Tad televizorius iš NFC aprūpintos viryklės gavęs žinutę žiūrinčiajam televizijos laidą galės parodyti, kad, tarkim, sriuba jau išvirė. Neįtikėtinų naujienų pateikė ir buities prietaisų kūrėjai. Kompanija HapiLabs pristatė šakutę, kuri skaičiuoja, kiek kartų buvo pakelta prie burnos, o per greit valgant ima vibruoti. 6 PUSLAPYJE PANAUDOTOS BFL, DREAMSTIME, MARTYNO AMBRAZO IR VEIDO NUOTR.

7 EKSPRESAS» DEMOGRAFIJA GYVENTOJŲ SKAIČIUS LIETUVOJE TOLIAU MAŽĖJA MUZIEJAI LIETUVOJE NAUJI IR REKONSTRUOTI MUZIEJAI Pernai, kai Lietuvoje buvo minimi Muziejų metai, atnaujinta daugelis ekspozicijų, visoje šalyje įkurta nemažai naujų muziejų. Lietuvos muziejų asociacijos atsakingoji sekretorė Lolita Valužienė pabrėžia, kad Muziejų metų proga buvo gauta daugiau lėšų, todėl 2012-ieji išsiskiria tiek naujų ekspozicijų, tiek naujai rekonstruotų ar atidarytų muziejų gausa. Viena didžiausių naujienų pernai rudenį duris lankytojams atvėrusi atstatyta Medininkų pilis. Čia eksponuojamos patrankos, akmeniniai sviediniai, archeologiniai radiniai, ginklai, Lietuvos auksakalių sidabro dirbiniai. Molėtų rajone, Mindūnuose, buvo atidarytas Ežerų žvejybos muziejus, kuriame galima pamatyti įvairių XIX a. žvejybos įrankių, autentišką žvejo pirkią, žuvų rūkyklas. Praėjusių metų vasarą atgimė Kretingos dvaras rekons - truotas senasis dvaro vandens malūnas, ratinė, sutvarkyti pagrindiniai rūmai ir žiemos sodas, įrengtos naujos ekspozicijos. Restauruoti Dionizo Poškos Baubliai, kuriuose prieš 200 metų įsikūrė pirmasis Lietuvoje kraštotyros muziejus. Nuo pavasario lankytojus priima ir restauruota Šv. Jonų bažnyčios varpinė bei joje Per praėjusius metus gyventojų skaičius mūsų šalyje sumažėjo dar beveik procentu: palyginti su 2011 m., gyventojų Lietuvoje liko 28,4 tūkst. mažiau. Tokius duomenis pateikia Statistikos departamentas. Pagrindinės priežastys, kodėl mūsų lieka vis mažiau tai emigracija ir neigiama natūrali kaita, kai miršta daugiau žmonių, nei gimsta. Pernai gimė 0,9 proc. mažiau vaikų nei 2011 m. Pastaruosius dvejus metus tūkstančiui gyventojų teko daugiau negu 11 gimusiųjų ir beveik 14 mirusiųjų. Sociologai pabrėžia, kad dabartinis staigus gimstamumo mažėjimas prasidėjo dar apie 1990 m. ir tai sietina su didžiuliais šeimos pokyčiais, kai daugėja neskubančių tuoktis porų ir atidedančių vaikų gimdymą iki trisdešimtmečio. Demografų prognozės, kad per ateinančius kelerius metus sulauksime grįžtančių emigrantų, kas taip pat gerokai sumažino Lietuvos gyventojų skaičių, nesipildo. Štai pernai emigravo beveik 22 tūkstančiais daugiau žmonių, nei imigravo. Tiesa, gali būti, kad grįžusiųjų procentas dar mažesnis, nes, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovės Audros Sipavičienės žodžiais, tiksliai nežinoma, kiek iš tiesų išvykusiųjų sugrįžo. Mat skaičius iškreipia emigrantai, kurie prisiregistruoja tik dėl sveikatos draudimo. Beje, mažiausiai šiuo metu gyventojų turi Tauragės, Utenos, Telšių, Alytaus ir Marijampolės apskritys. Jose gyvena nuo 4 iki 5 proc. šalies gyventojų. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio 41 procentas šalies gyventojų. Vis dėlto ir šiose apskrityse gyventojų skaičius gerokai sumažėjo. Štai Panevėžio apskrityje gyvena penkiais tūkstančiais, Šiaulių septyniais tūkstančiais, o Kauno net dešimt tūkstančių mažiau gyventojų nei 2011 m. Nedžiugina ir kitas demografinis rodmuo itin didžiulis ištuokų skaičius. Pernai šimtui santuokų teko net 50 ištuokų. įrengtas muziejus. Bene moderniausia ekspozicija pristatoma po septynerių metų rekonstrukcijos darbų atidarytame Kernavės archeologinės vietovės muziejuje. Čia naudojantis liečiamaisiais ekranais ir kitomis interaktyviomis priemonėmis galima susipažinti su Kernavės archeologine vietove, jos priešistore ir viduramžiais, o edukacinėse dirbtuvėse išbandyti archajiškos veiklos užsiėmimus. Įdomu tai, kad pernai duris atvėrė ir keli privatūs muziejai. Tai Žaislų muziejus Vilniuje, kuriame su visais eksponatais galima pažaisti, ir Šokolado muziejus Šiauliuose. Šokolado muziejaus vadovė Odeta Kirnienė pasakoja, kad čia lankytojai išgirsta šokolado istoriją nuo majų ir actekų laikų, pamato seniausius indus, iš kurių buvo geriamas šokoladas, pavyzdžiui, tūkstančio metų senumo majų naudotą puodelį. Be to, patys gali pasigaminti šokolado. RENGINIAI DŽIAZAS LOTYNIŠKAIS RITMAIS Sausio 15 d. 19 val. Kauno filharmonijoje netradicinis džiazo vakaras, skirtas Kauno bigbendo įkūrėjo ir vadovo Romualdo Grabšto atminimui. Išskirtinio temperamento perkusininkas Jorge as Perezas Gonzalezas iš Ispanijos, grojantis visais įmanomais mušamaisiais instrumentais ir priemonėmis, improvizuos lotynų džiazo ritmais. Džiazo kompozicijas egzotiškam instrumentui vibrofonui kartu su Kauno bigbendu pristatys vibrofonininkas, JAV Berklio muzikos koledžo profesorius Viktoras Mendosa. Argentinietis, studijuojantis ir gyvenantis Lietuvoje, Federico Manzanaresas atliks tradicinio džiazo kompozicijas vokalui. O muzikinę kompoziciją lotyniškais šokiais papuoš Kauno Sūkurio šokėjai. SNIEGO SIMFONIJA CIRKAS, KONCERTAS IR SPEKTAKLIS Sausio 14 d. 19 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, išskirtiniame šou Sniego simfonija pasaulinio garso smuiko virtuozo Gidono Kremerio ir pantomimos teatro legendos Slavos Polunino tandemas. Sniego simfonijos rengėjai palieka žiūrovams nuspręsti, kas tai cirkas, koncertas ar spektaklis. Mat čia susipina muzika, pantomima, spalvos, fantasmagoriški liūdnųjų juokdarių kostiumai, subtilus humoras ir galop žiūrovus užgriūva sniego lavina. Šou kūrėjai tikina, kad patekus į šią sniego simfoniją, nepaisant amžiaus, kiekvienam suteikiama galimybė sugrįžti į vaikystę. Pasirodymo metu žiūrovai ir juokiasi, ir verkia, nuliūsta, susimąsto ar net supyksta, tačiau Sniego simfonija visiems sužadina įvairių jausmų. 7

8 » EKSPRESAS TYRIMAS SOCIOLOGINĖ APKLAUSA RODO: LIETUVOS GYVENTOJAI NESIŽAVI NAUJĄJA VYRIAUSYBE JŪSŲ VERTINIMU, KURIS IŠ NAUJŲJŲ MINISTRŲ TURI MAŽIAUSIAI KOMPETENCIJOS IR LABIAUSIAI NETINKA UŽIMAMAM POSTUI (PROC.) Birutė Vėsaitė (ūkio ministrė) 16,8 Visi ministrai prasti 13,4 Jaroslavas Neverovičius (energetikos) 12,6 Rimantas Šadžius (finansų) 11,8 Nežinau / neturiu nuomonės 9,6 Algimanta Pabedinskienė (socialinės apsaugos ir darbo) 9,2 Dainius Pavalkis (švietimo ir mokslo) 7 Šarūnas Birutis (kultūros) 6,4 Vigilijus Jukna (žemės ūkio) 3 Dailis Alfonsas Barakauskas (vidaus reikalų) 2,6 Vytenis P.Andriukaitis (sveikatos apsaugos) 2,2 Rimantas Sinkevičius (susisiekimo) 1,8 Valentinas Mazuronis (aplinkos) 1,4 Juozas Bernatonis (teisingumo) 1,2 Linas A.Linkevičius (užsienio reikalų) 0,4 Visi ministrai geri 0,4 Juozas Olekas (krašto apsaugos) 0,2 Praėjusių metų pabaigoje baigta formuoti šešioliktoji Vyriausybė. Premjeras Algirdas Butkevičius mano, kad ji stipri ir gyvuos visą ketverių metų kadenciją, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė tuo abejoja. O ką apie naująją Vyriausybę mano šalies gyventojai? Veido užsakymu tyrimų bendrovei Prime consulting atlikus sociologinę apklausą paaiškėjo, kad vos 0,4 proc. respondentų temano, kad visi naujieji ministrai yra geri. Iš tyrimo matyti, kad bene geriausiai šiuo metu vertinami krašto apsaugos minis - tras Juozas Olekas ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. O kaip mažiausiai kompetentingi ir labiausiai netinkami užimamam postui apklausiamųjų išskiriami ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius ir finansų ministras Rimantas Šadžius. Gana nemažas nuošimtis respondentų, 13,4 proc., mano, kad visi naujieji ministrai prasti. Kartu pasidomėjome, kuris premjeras, visuomenės nuomone, per pastaruosius 15 metų buvo stipriausias ir Lietuvai davė daugiausiai naudos. Iš sociologinio tyrimo paaiškėjo, kad, respondentų vertinimu, stipriausias premjeras per šį laikotarpį, praktiškai be konkurencijos, buvo Algirdas Brazauskas, taip mano net 71 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje atsidūrė Andrius Kubilius, bet nuo A.Brazausko jis atsilieka daugiau kaip penkis kartus. IŠSKIRKITE, JŪSŲ NUOMONE, STIPRIAUSIĄ IR LIETUVAI DAUGIAUSIAI NAUDOS DAVUSĮ (DUODANTĮ) PREMJERĄ PER PASTARUOSIUS 15 METŲ (PROC.) Nežinau / neturiu nuomonės 1,4 A.Butkevičius 1,8 Visi prasti 2,6 R.Paksas 3,2 Visi geri 1,2 G.Kirkilas 4,8 G. Vagnorius 0,4 A.Brazauskas 71 A. Kubilius 13,6 Šaltinis: Veido užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės Prime consulting 2013 m. sausio 1 3 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į Veidą būtina. 3 KLAUSIMAI LIETUVOS UNIVERSITETŲ REKTORIŲ KONFERENCIJOS (LURK) VICEPREZIDENTUI, VGTU REKTORIUI DOC. DR. ALFONSUI DANIŪNUI VEIDAS: Kaip LURK vertina tai, kad naujoji Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė stabdo buvusio ministro patvirtintą stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką, kurią Administracinis teismas praėjusią savaitę pripažino prieštaraujančia konstituciniam teisinės valstybės principui, bet kuriai dar rudenį LURK pritarė? A.D.: Kol kas šito dar nesvarstėme. Bet, mano nuomone, kalbėdami apie tai, kokius egzaminus turėtų laikyti abiturientai, pretenduojantys stoti į aukštąsias mokyklas, turėtume išplėsti kontekstą. Aš pasigendu kompleksinio požiūrio į šią problemą. Dabar mes susikoncentravome ir kalbame tik apie tai, gerai ar blogai, kad abiturientai, galvojantys apie studijas aukštosiose mokyklose, turės laikyti užsienio kalbos egzaminą B 2 lygiu, bet niekas nekalba apie tai, jog mokyklose susiaurėjo matematikos dėstymo plotis. O iš tikrųjų šiandien pati didžiausia blogybė yra ta, kad brandos egzaminai užklumpa jaunuolius kaip stichinė nelaimė. Manau, būtų kur kas mažiau streso, jei moksleiviai laikytų egzaminus kas dvejus trejus metus. VEIDAS: Kaip LURK vertina naujosios valdančiosios daugumos kalbas apie grįžimą nuo krepšelių sistemos finansuojant aukštąjį mokslą prie kvotų ir valstybinių užsakymų rengti specialistus? A.D.: Mano nuomone, mes nevisiškai teisingai traktuojame krepšelių sistemą. Iš tikrųjų ir dabar buvo valstybiniai užsakymai: valstybė pasakė, kad finansuos 10 tūkst. studentų studijas, ir šių vietų pinigus padalijo trylikai studijų krypčių. Žinoma, diskutuoti, ar gerai buvo nustatytos tos kryptys, reikia, nes kai kurios Lietuvai labai reikalingos sritys liko be studentų. Labiausiai čia nukentėjo menų ir žemės ūkio studijų sritys. Šitai turėtume tobulinti. Tačiau konkurencija tarp universitetų turėtų būti. Mano nuomone, bet kokie valstybiniai užsakymai turėtų būti vykdomi labai apgalvotai ir teisingai, neiškraipant konkurencijos. Antra vertus, turėtume matyti ir tai, kad studentai nebestoja studijuoti ten, kur baigus mokslus mokamos mažos algos, kitaip tariant, kur nėra geresnio gyvenimo perspektyvų. Jauni žmonės galvoja apie ateitį, tad darbdaviai irgi turėtų galvoti apie būsimus savo darbuotojus. VEIDAS: Kaip valstybiniai užsakymai atsilieps studentams ir ar šiandien Lietuvoje yra tokių ekspertų, kurie galėtų tiksliai prognozuoti, kokių specialistų Lietuvai reikės po metų, bei pateikti specialistų valstybinių užsakymų skaičius? A.D.: Jei bus pereita prie tikslinių valstybinių užsakymų, kai kurie geriausiai mokyklas baigę jaunuoliai neteks galimybės įstoti ir nemokamai studijuoti ten, kur jie nori. Kita vertus, kai kurios pastaraisiais metais merdinčios studijų sritys bus vėl atgaivintos. Vis dėlto manau, kad pasakyti tiksliai, kiek ir kokių specialistų ateityje reikės, negali niekas. Šito nesugeba padaryti net gerokai už mus turtingesnių šalių ekspertai. Taip, mes galime, įvertinę gimstamumą bei senėjimą, prognozuoti, kiek reikės, tarkime, mokytojų ar gydytojų, bet kiek reikės darbuotojų įvairioms pramonės sritims ne. PUSLAPYJE PANAUDOTOS BFL NUOTR. 8

9 LIETUVA» SAVAITĖS INTERVIU V.Andriukaitis: Labiausiai man imponuoja nacionalinė britų ir buvusi SSRS Semaškos sveikatos apsaugos sistema Jonė Kučinskaitė Tai, ką sveikatos sistemos srityje žada padaryti naujasis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, nebevadintina sveikatos reforma. Veikiau reikėtų tai vadinti tikra revoliucija ar pilietiniu karu: valstybinėse poliklinikose ir ligoninėse dirbantys medikai netrukus nebegalės dirbti dar ir privačiose įstaigose; finansavimą iš biudžeto gaus tik valstybinės ir savivaldybių įstaigos; o tam, kad gautum būtiniausias medicinos paslaugas, nebereikės draustis privalomuoju sveikatos draudimu viską apmokės valstybė. Pirmą kartą ministru tapęs politikas, buvęs kardiochirurgas, išnagrinėjęs pusšimčio pasaulio valstybių sveikatos apsaugos sistemas, pastebi, kad šiandien mums yra nemažai ko pasimokyti iš absoliučiu valstybės reguliavimu grįstos sovietinės Semaškos sveikatos apsaugos sistemos, kurioje privačios medicinos paslaugos buvo neįmanomos. Ministras ketina atkurti iki 1994 m. buvusią tvarką ir realiai įdiegti daugelį lig šiol traktuotų utopinių viešųjų gėrių: orią, greitą (be jokių eilių), teisingą, kvalifikuotą medicininę pagalbą visiems. Taigi kokie bus pirmieji naujojo šalies sveikatos apsaugos sistemos vadovo darbai? Nuo tokio klausimo ir pradėjome pokalbį su ministru V.Andriukaičiu. V.A.: Perfrazuosiu rašytoją Žemaitę: į Sveikatos apsaugos ministeriją atėjau sveikatos apsaugos sistemos neberadau. Konservatoriai, 1996 m. atėję į valdžią, viską sujaukė. Jie pakeitė ministrų Antano Vinkaus ir Lauryno Mindaugo Stankevičiaus 1994 bei 1996 m. priimtus, su Konstitucija derančius Privalomojo sveikatos draudimo bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymus ir sukėlė teisinį chaosą. Tad dabar susiėmęs už galvos galvoju, kaip šitą teisiškai be galo prieštaringą sistemą pastatyti ant kojų. Visi mano svarbiausi darbai išplaukia iš pagrindinio Lietuvos Respublikos įstatymo Konstitucijos 53 straipsnio. O jis skelbia, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata (o ne liga) ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Kitaip tariant, valstybei pavesti milžiniški uždaviniai. Ji turi nustatyti piliečiams nemokamos medicininės pagalbos valstybinėse sveikatos įstaigose teikimo tvarką. Dabar žvilgtelėkime į privalomojo sveikatos draudimo problematiką: ką šiandien mes draudžiame ligą ar sveikatą? Jei sveikatą, tuomet turime įvertinti žmogaus V.Ž NUOTR. sveikatos rizikos veiksnius: rūkymą, alkoholio vartojimą, antsvorį, sportavimą ir pan. Ir tie, kurie žaloja savo sveikatą, turi mokėti daugiau už tuos, kurie gyvena sveiką gyvenimą. Tačiau jokiu būdu negalime reikalauti drausti būtinosios medicininės pagalbos (žmogui susirgus) teikimo, nes Konstitucijoje pasakyta, kad tokia medicininė pagalba yra nemokama. Iš tikrųjų Konstitucija numato mišrų finansavimą: nemokama medicininė pagalba dengiama iš bendrųjų asignavimų ir biudžeto (nesvarbu, kokia žmogaus socialinė padėtis, nesvarbu, ar jis apsidraudęs, ar neapsidraudęs), o žmogaus sveikatos draudimas ir medicininių paslaugų paketo draudimas turi būti aprašytas atskirai. Deja, praktiškai šiandien yra kitaip. Todėl aš, dar iki tapdamas ministru, apskundžiau Konstituciniam Teismui (KT) privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo tvarką kaip antikonstitucinę. Ši byla labai svarbi ir tuo, kad ją nagrinėdamas KT turėtų plačiau išaiškinti Konstitucijos 53 straipsnį. VEIDAS: Dėl chaoso sveikatos sistemoje kritikuojate dešiniųjų Ministrų kabinetus, bet kodėl ankstesnės socialdemokratų Vyriausybės nepadarė nieko, kad įtvirtintų jūsų deklaruojamą konstitucinį principą nemokamą, kokybišką, visiems vienodai prieinamą valstybinę mediciną? V.A.: Tai tiesa: mes m. taip pat labai prisidėjome prie sveikatos sistemą šiandien užgriuvusių itin sudėtingų reikalų. Bet dar grįžkime į konservatorių valdymo metus, kai vadovaujant ministrui Juozui Galdikui savivaldybėms buvo perduotos miestų ir rajonų ligoninės, nors Konstitucijoje niekur nekalbama apie ligoninių pavaldumą savivaldybėms. Konstitucijoje vartojama vienintelė savoka valstybinės įstaigos. Todėl valstybė negalėjo perduoti ligoninių savivaldybėms. Taigi šiandien labai svarbu atkurti nacionalinę sveikatos įstaigų sistemą. Kitas labai svarbus klausimas koks turėtų būti valstybinių sveikatos įstaigų santykis su privačiu sekto- 9

10 » LIETUVA riumi? Štai KT, nagrinėdamas aukštąjį mokslą reglamentuojančių teisės aktų konstitucingumą, pasisakė, kad valstybė gali sudaryti sutartis su privačiomis aukštosiomis mokyklomis ir teikti joms finansavimą tik tuo atveju, kai yra valstybinis užsakymas, bet valstybinės aukštosios mokyklos nerengia reikiamų specialistų. O kadangi Konstitucija yra vientisas teisės aktas, tai negali būti dviejų konstitucinių doktrinų: jei KT jau išaiškino, kokiais atvejais gali būti finansuojamos privačios aukštosios mokyklos, tai tas pats principas turėtų galioti ir privačioms gydymo įstaigoms. VEIDAS: Kaip apsaugosite sveikatos sistemos biudžetą nuo lėšų skyrimo privačiai medicinai? V.A.: Kaip minėjau, byla jau yra Konstituciniame Teisme, bet dabar aš inicijuoju grupės Seimo narių kreipimąsi į teismą, kad byla būtų nagrinėjama skubos tvarka. Šiuo metu taip pat buriu konstitucinės teisės konsultantų grupę, kad mes per sausį vasarį pasirengtume šios bylos nagrinėjimui KT. beveik nelikę valstybinių odontologijos kabinetų, todėl privatūs odontologai turi būti įtraukti į nacionalinę sveikatos priežiūros sistemą ir turi vykdyti visus darbus, kuriuos sistema iškelia ir suformuluoja. Bet tuo pat metu dirbti ir valstybinėje, ir privačioje sistemose yra labai pavojinga, nes tai labai iškraipo, demoralizuoja sistemą, neleidžia tinkamai valdyti viešųjų finansų, sukuria prielaidas piktnaudžiauti, leidžia prichvatizuoti valstybės resursus, todėl dar turėsime diskutuoti apie sutartinius santykius su privačiomis sveikatos įstaigomis. VEIDAS: Bet kol nėra Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl privačių sveikatos įstaigų biudžetinio finansavimo galimybių, valstybė privalo vadovautis Administracinio teismo suformuluotu išaiškinimu, kad Valstybinė ligonių kasa negali skirtingai finansuoti privačių ir valstybinių bei savivaldybių medicinos įstaigų. V.A.: Aš esu pritrenktas dėl šito Administracinio teismo (AT) išaiškinimo. Taip, mes turėsime jį vykdyti, bet kartu teiksime ir Sveikatos draudimo įstatymo papildymus bei pakeitimus, nes šitas sprendimas dar labiau išplėtė teisinį chaosą. Mano manymu, AT turėjo stabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į KT dėl dabartinio Sveikatos draudimo įstatymo normų atitikties Konstitucijai. Be to, mano įsitikinimu, Konkurencijos tarnyba, kalbėdama apie šio sektoriaus konkurenciją, vadovavosi žemesniais teisės aktais Sveikatos draudimo įstatymo pataisomis, Sveikatos sistemos įstatymo pataisomis ir visiškai nekreipė dėmesio, ar šios normos atitinka Konstitucijos 53 straipsnį. Aš matau baisius dalykus: vyksta viešųjų finansų užvaldymas ir valstybės demontavimas. Nacionaliniame sveikatos paslaugų sektoriuje matau tokį patį pavojų, kaip kad vyko komunalinių paslaugų teikimo sektoriuje, kurį užvaldė įmonė Rubicon. Štai ant mano stalo guli savivaldybių viešųjų įstaigų poliklinikų skundai, kaip privatūs medicinos centrai vilioja iš savivaldybių poliklinikų gydytojus bei pacientus. Naujiems pacientams siūloma ne tik nemokamai tikrintis cukraus, cholesterolio kiekį kraujyje, bet ir 100 Lt nuolaidos kraujospūdžio matuokliams įsigyti, nuolaidos vaistams, nemokami vitaminai akims. Ar bent viena savivaldybės poliklinika arba ligoninė galėtų pasiūlyti tokias sąlygas savo pacientams? V.SKARAIČIO, BFL NUOTR. Po daugiau kaip dvidešimties metų politikoje, sulaukęs 61-erių, V.P.Andriukaitis tapo socialdemokrato A.Butkevičiaus kabineto ministru Taip pat inicijuoju Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kurios suvienodintų savivaldybės ir valstybės bei privačių sveikatos įstaigų konkurencijos sąlygas. Mano galva, nors privačios sveikatos įstaigos skundžiasi veikiančios sudėtingesnėmis sąlygomis, iš tikrųjų taip nėra. Priešingai, valstybinės gydymo įstaigos veikia daug prastesnėmis sąlygomis, o privačios siekia užvaldyti viešuosius finansus. Tiesa, privačios įstaigos kalba apie tai, kad jų buhalterinė apskaita kitokia, kad jos negali pretenduoti į struktūrinius fondus, kurie skirti viešojo sektoriaus renovacijai, ir pan. Bet visa tai fikcija. Todėl Sveikatos draudimo įstatyme šalia nuostatos, kad privačios sveikatos įstaigos veikia pagal valstybės nustatytą tvarką, įdėsime sąvoką sąlygos. Kitaip sakant, Valstybinė ligonių kasa, sudarydama sutartis su privačiomis sveikatos įstaigomis, nustatys ne tik šių įstaigų veikimo tvarką, bet ir sąlygas, kurioms esant būtų galima teikti tokias paslaugas. Štai tada turėsime vienodą visų sveikatos įstaigų konkurenciją. VEIDAS: Ministre, kaip artimiausius ketverius metus derėtų planuoti gyvenimą privačioms poliklinikoms, ligoninėms, odontologijos kabinetams? V.A.: Pirmiausias mūsų siekinys nustatyti konstitucinį reguliavimą, kaip turėtų būti santykiaujama su privačiu sektoriumi. Šiuo metu VEIDAS: Paaiškinkite, kaip jūs uždrausite gydytojui po pagrindinio darbo valstybinėje ar savivaldybės įstaigoje dirbti privačioje medicinos įstaigoje? V.A.: Jei dirbi gydytoju valstybinėje įstaigoje, tai turi vykdyti sutartyje su darbdaviu nustatytas sąlygas. Negali dirbti puse etato ten puse kitur. VEIDAS: Kaip pasikeis gydytojų bei slaugytojų darbo krūviai bei atlyginimai? V.A.: Kai nereikės bėgioti per keletą vietų, sumažės ir darbo krūviai. Pasakyti, kokie tiksliai bus atlyginimai, šiandien dar sudėtinga, bet, mano nuomone, minimalus gydytojo darbo užmokestis turėtų būti šiek tiek mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis (VDU) šalyje, o vidutinis šiek tiek didesnis už VDU. VEIDAS: Ar jūsų sprendimas uždrausti gydytojams dirbti ir valstybinėse, ir privačiose įstaigose nesukels naujos medikų emigracijos bangos? V.A.: Aišku, taip gali atsitikti. Antra vertus, neseniai kalbėjomės su gydytojais rezidentais, ir jų vertinimu, alga nėra vienintelė ir pagrindinė medikų migracijos sąlyga. Jiems labai svarbus visas socialinių paslaugų paketas: būstas, vaikų darželis bei mokykla šalia namų ir pan. Jauni gydytojai nenori atitrūkti nuo savo šaknų gimtinės, tėvų, bet juos iš Lietuvos išgena prasta socialinių paslaugų kokybė. Todėl mes diskutuosime ir apie specialistų užsakymus sudarysime kontraktus su jaunais gydytojais, kad jie gaus visą socialinių paslaugų paketą, bet turės trejus metus dirbti rajonų gydymo įstaigose. VEIDAS: Kaip ketinate susigrąžinti ligonines, perduotas savivaldos pavaldumui? V.A.: Apie tai dar tik diskutuosime su Savivaldybių asociacija. Tačiau viena aišku, kad už poliklinikas gali ir turi likti atsakingos savivaldybės. Valstybė turi nustatyti tik klinikines 10

11 LIETUVA» normas ir standartus poliklinikoms, o ligonines reikia susigrąžinti valstybei. Ir šitai galima padaryti įvairiais būdais: per valdymo funkcijas, per normų, standartų kontroliavimą, per finansų kontroliavimą. VEIDAS: Kiek ir kokių ligoninių bei kiek gydytojų ir slaugytojų, jūsų vertinimu, turi būti Lietuvoje? V.A.: Mano nuomonė priešinga kolegos Algio Čapliko darytiems sprendimams. Rajonų gyventojai negali būti gąsdinami ligoninių uždarymu, esą čia liks tik špitolės. Tokio viešųjų įstaigų chaoso neturi būti. Dabar mes imsimės atkurti vyr. specialistų prie ministerijos instituciją. Su jais spręsime, kur ir kokių patologijų centrus koncentruoti. Aišku tik tiek, kad didžiosios universitetinės klinikos bus Vilniuje ir Kaune. O kai kalbama apie rajonines ligonines, reikėtų galvoti apie jų kooperavimąsi, jungimą į regionų kompleksus. Tarkime, ten, kur yra puikiai renovuoti ligoninių skyriai, gali būti atliekamos planinės operacijos. Juk kodėl nenusiuntus mobilių brigadų iš Vilniaus į Molėtus ar Širvintas, kad jie atliktų planines operacijas pacientams iš regionų. Reikia išnaudoti infrastruktūrą. O dėl medikų skaičiaus akivaizdu, kad pas mus gydytojų tūkstančiui gyventojų yra gerokai daugiau nei kitose šalyse, tačiau slaugytojų trūksta. Tad reikia kalbėti apie slaugytojų skaičiaus didinimą, be to, reikia vėl rengti slaugytojas, turinčias aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Šiandien ypač trūksta anksčiau buvusių felčerių, kurie gali daug ką padaryti, ko nespėja gydytojas, bet negali paprasta slaugytoja. Ministras neskaičiavo, kiek kainuos jo socialistinis rojus Be to, jau pirmaisiais kadencijos metais sujungsime Visuomenės sveikatos biurus ir Psichikos sveikatos centrus, kad jie dirbtų su sveikais žmonėmis, atliktų profilaktinius sveikatos tikrinimus bei rūpintųsi žmonių psichine higiena, teiktų pagalbą sergantiesiems depresija ir pan. Profilaktiniai sveikatos tikrinimai jau netrukus bus privalomi nuo tam tikro amžiaus, tarkime, 45-erių metų, kai kyla didžiulis vėžio, infarkto, insulto, Ministras V.P.Andriukaitis skelbia karą privačioms medicinos įstaigoms: joms bus sumažintas finansavimas, be to, jose nebegalės dirbti geriausi valstybinių klinikų gydytojai aterosklerozės, kitų ligų pavojus. Juk automobilio techninė apžiūra privaloma kas dvejus metus, o žmogus, tokia sudėtinga biologinė konstrukcija, pasirodo, neprivalo tikrintis sveikatos ir eina pas gydytoją tik tada, kai kažką susopa. Ir profilaktinius sveikatos tikrinimus atliks ne itin didelį krūvį vežantys šeimos gydytojai, o visuomenės sveikatos gydytojai. Sveikatos apsaugos ministras V.P.Andriukaitis: Aš nežinau nė vienos šalies, kurios piliečiai žavėtųsi savo nacionaline sveikatos sistema. įstaigą, o vėliau išleidžiamas gydytis ambulatoriškai. Trečiais kadencijos metais bandysiu apsisaugoti nuo interpeliacijos. Manau, kad tada lobistinės grupės smogs didžiausius smūgius, nors pirmieji mėginimai mane interpeliuoti, matyt, bus jau šių metų vasarą. Šitai numanydamas nežiūriu tiek toli ir negalvoju apie visą kadenciją, esu suplanavęs tik tai, ką padarysiu per pirmus dvejus kadencijos metus. Bet prižadu, kad savo duotą konstitucinę priesaiką įvykdysiu. VEIDO ARCHYVO NUOTR. VEIDAS: Ar skaičiavote, kaip valstybė bus pajėgi išlaikyti jūsų siūlomą sistemą? V.A.: Nė viena pasaulio valstybė nežino atsakymo į šitą klausimą, netgi tokia supervalstybė, kaip JAV, nepajėgi išlaikyti didžiulės ir labai komplikuotos savo sveikatos apsaugos sistemos. Tad jūsų klausimas teorinis. VEIDAS: Iki tapdamas ministru išstudijavote beveik penkiasdešimties valstybių sveikatos apsaugos sistemas. Kurios šalies sistema jums labiausiai imponuoja? V.A.: Man patraukliausia Vokietijos, Skandinavijos, Didžiosios Britanijos ir, neabejotinai, Semaškos sistema, kuri veikė buvusioje SSRS ir kurioje man pačiam teko dirbti. Semaškos sistema turėjo daug pliusų: profilaktikos, sisteminio valdymo, organizacinio metodinio valdymo, konsultacijų, kvalifikuotos med. pagalbos iškvietimo į rajonus. Taigi patirties daug. Beje, Pasaulio sveikatos organizacija SSRS profilaktinę sveikatos sistemą buvo įvertinusi kaip pažangiausią ir ją pateikdavo kaip pavyzdį visoms rinkos ekonomikos valstybėms. Ypač daug gerų dalykų yra britų nacionalinėje sveikatos sistemoje. VEIDAS: Sakykite, kaip, jūsų įsivaizdavimu, Lietuvos sveikatos sistema atrodys po vienų jūsų vadovavimo metų, kaip po dvejų trejų ir kaip baigiantis kadencijai, po ketverių metų? V.A.: Per pirmus metus būtų galima sutvarkyti sveikatos įstaigų pavaldumą, sveikatos įstaigų finansavimą bei asmens sveikatos draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Jau šiais metais grįšime prie 1994 m. įtvirtinto principo, kad Nacionalinė sveikatos taryba yra už sveikatos politiką atsakinga ir ją koordinuojanti institucija, nes dabar ji tebuvo patariamoji, ekspertinė institucija prie Seimo. Antrais metais būtų galima institucinė reforma. Ypatingą dėmesį skirsime pirminei sveikatos priežiūrai, kad ji taptų prieinama, nebereikėtų savaitėmis ar mėnesiais laukti specialistų konsultacijos arba eilės tyrimams atlikti. Be to, būtina sutvarkyti ligonių lankymą namuose, nes greitoji pagalba šito nebedaro. O ligonių srautus galima sutvarkyti sutvarkius įstaigų pavaldumą. Antro ir trečio lygio sveikatos įstaigos turi būti to paties pavaldumo. Štai žmogui reikia skubios sudėtingos intervencijos, jis guldomas į trečio lygio ligoninę ir, kai operacija atliekama, perkeliamas tolesnei slaugai į antro lygio VEIDAS: Ministre, bet kuris lietuvis emigrantas jums pasakytų, kad patys britai baisisi savo nacionaline sveikatos sistema. V.A.: Na, pirmiausia ne visi emigrantai patenka į nacionalinę britų sveikatos sistemą, todėl jiems teikiamos minimalios paslaugos. Emigrantų dalia visur nelengva. Beje, ir mūsų Konstitucijoje neatsitiktinai pabrėžiamas žodis pilietis. Nepiliečiai negali tikėtis kokybiškos nemokamos pagalbos. O jei kalbėtume apie pačių britų požiūrį į savo sistemą, tai iš tikrųjų aš nežinau nė vienos šalies, kurios piliečiai žavėtųsi savo nacionaline sveikatos sistema. 11

12 » MINI NOBELIS PROJEKTO PARTNERIS MOKSLAS Mokslininkai, garsinantys Lietuvos vardą Savaitraštis Veidas šiemet antrą kartą rengia projektą Mini Nobelis ir pristato iškiliausius šio laikmečio mokslininkus. Gintaras Sarafinas Lietuvoje įprasta didžiuotis mūsų šalies vardą garsinančiais sportininkais, menininkais ar verslininkais, tačiau didžiuotis mūsų mokslo elitu, kuris taip pat garsina Lietuvos vardą, vis dar gana neįprasta. Liūdna konstatuoti, bet didžiuma visuomenės nežino mūsų chemijos, biologijos, medicinos ar technologinių mokslų korifėjų, nors jie pasiekę labai daug ir yra vertinami tarptautiniu mastu. Pernai Veidas pirmą kartą surengė projektą Mini Nobelis ir pristatė dešimt mokslininkų. Pasirodęs specialusis Veido numeris apie mokslą sulaukė daug pagyrų ir paskatinimų, nors būta ir kritikos bei skeptiškumo, ypač iš mokslininkų, kurie mano esantys patys pačiausi, tačiau mūsų žurnalo straipsniuose tarp iškiliausių paminėti nebuvo. Kai kam užkliuvo išskirtos mokslo kryptys, esą mes be reikalo pasirinkome teisę ar ekonomiką (mat šių sričių Lietuvos mokslininkai tarptautiniu mastu yra neįžiūrimi) ir be reikalo ignoravome filosofiją ar politikos mokslus. Todėl šiemet šį projektą nusprendėme patobulinti ir kokybės kartelę kilstelėti aukščiau. Šiemet Mini Nobelio partneriu tapo Lietuvos mokslo taryba. Būtent su partnerio vadovybe buvo atrinktos devynios mokslo sritys (matematika, fizika, chemija ir biochemija, biologija, technologiniai mokslai ir inžinerija, medicina, istorija, filosofija ir politikos mokslai), o dešimtąjį Mini Nobelį apsispręsta skirti už mokslo ir verslo sąveiką. Taigi iš praėjusių metų nebeliko teisės, ekonomikos ir filologijos. Kodėl taip atsitiko? Todėl, kad pagrindinis kriterijus šiemet buvo išanalizuoti mokslo kryptis, kurių atstovai yra pastebimi, vertinami ir cituojami tarptautiniu mastu. O mūsų ekonomikos, teisės ir filologijos mokslininkai užsienio kolegoms yra nežinomi ir jų darbai negirdėti. Apie Lietuvos mokslą skaičiais Kaip rinkti daugiausiai pasiekę mokslininkai Renkant daugiausiai pasiekusius ir nusipel niusius šalies mokslininkus buvo vertinami pen ki kriterijai. Pusė svorio (50 proc.) teko pir miesiems dviem kriterijams publikacijų skai čiui užsienio ir tarptautiniuose mokslo lei - diniuose m. bei mokslininko straips nių ir veikalų citavimo skaičiui m. (taip pat h indeksui). Šiuos duo - menis iš Thomson Reuters (ISI) duome nų bazės mums pateikė Mokslo tarybos at stovai. O kita pusė svorio vertinant mokslininkus teko likusiems trims kriterijams: tai išradimų ir patentų skaičius; dalyvavimas tarptautinėse programose ir organizacijose bei kviestiniai pranešimai tarptautiniuose mokslo kongresuose. Pagal šiuos kriterijus išrinktus mokslininkus Veido žurnalistai plačiai aprašo tolesniuose puslapiuose. Didelis proveržis Svarbu paminėti, kad nuo 2009 m. Lietuvos mokslas išgyvena pakylėjimą, mat m. jis sulaukė 2 mlrd. Lt ES paramos, taigi daugumoje laboratorijų morališkai ir fiziškai pasenusius prietaisus pakeitė moderniausia įranga, mokslo institucijos kardinaliai atsinaujino. Stipriai progresuoja ir patys mokslininkai: maždaug tūkstantis jų veikia tarptautinėje plotmėje ir yra pastebimi užsienio kolegų. Kitaip tariant, sovietmečiu mūsų mokslas ir mokslininkai buvo izoliuoti, o dabar pagrindinis mokslininkams keliamas tikslas tarptautiškumas. Ir per pastaruosius 23 metus mūsų mokslas padarė bene didžiausią proveržį atsinaujinimo ir tarptautiškumo kryptimi tarp visų buvusių sovietinių respublikų (atsiliekame tik nuo estų). Na, o didžiausia bėda, kamuojanti Lie tu - vos mokslą šiandien, yra naujų idėjų ir jaunų mokslininkų trūkumas. Jį labiausiai lemia universitetų ir institutų uždarumas. Juk šiuo metu nė vienas institutas ar aukštoji mokykla neieško ir nekviečia geriausius užsienio universitetus baigusių jaunųjų mokslininkų. Tiesa, nebūtina jų parsikviesti fiziškai, jie ir toliau gali dirbti užsienio institutuose ar laboratorijose, bet bendradarbiauti pasiūlyti jiems galima. Iš tokio bendradarbiavimo gimtų daug naujų projektų. Deja, daugumai Lietuvos mokslo įstaigų labiau patinka virti savo sultyse. Taip tiesiog ramiau. 1 mlrd. Lt maždaug tiek lėšų per metus Lietuvoje skiriama mokslui ir eksperimentinei plėtrai, o tai yra 0,92 proc. BVP 42,3 proc. tai yra daugiausiai, lėšų mokslui finansuoti skiria valdžios sektorius. Toliau tarp mokslo finansavimo šaltinių atsiduria verslo įmonių lėšos (28,1 proc.) ir užsienio lėšos (28,4 proc.) 22,4 tūkst. tiek žmonių Lietuvoje darbuojasi mokslo ir eksperimentinės plėtros srityje 17,4 tūkst. tiek mūsų šalyje dirba mokslo tyrėjų 7,8 tūkst. tiek mokslo tyrėjų turi mokslo laipsnį 100 per metus užregistruojama vidutiniškai tiek nacionalinių patentų Šaltinis: Statistikos departamentas VEIDO FOTOKOLIAŽAS 12

13 PROJEKTO PARTNERIS MINI NOBELIS» AKTUALUSIS INTERVIU Į Veido klausimus atsako Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus VEIDAS: Įvertinkite, kokį laikotarpį šiuo metu išgyvena Lietuvos mokslas, jei vertintume pastaruosius šimtą metų? E.B.: Žinoma, pakilimo. Juk tarpukariu mokslo įstaigos tik formavosi, kūrėsi universitetai, mezgėsi kažkokie moksliniai tyrimai, jaunieji mokslininkai buvo siunčiami į užsienį. Tiesiog tai buvo pradžia. Sovietiniais metais mokslas finansuotas neblogai, tačiau buvo išprievartautas ir dirbo dažniausiai kariniams tikslams, be to, tuomet jis buvo izoliuotas. Todėl rimčiau galima vertinti tik mokslą per pastaruosius 23-ejus metus. Iš pradžių, m., jis išgyveno didžiules permainas, dėl lėšų stygiaus dalis mokslininkų iš mokslo pasitraukė, dalis įkūrė privačias verslo įmones šalia mokslo institutų (ir jos per dvidešimt metų tapo tarptautinėmis kompanijomis). Lietuvos mokslo vegetavimas baigėsi tik apie m. Na, o pastaraisiais metais mūsų moksle įvyko tikras proveržis. Daugiausia, žinoma, dėl finansinės ES paramos. VEIDAS: Taigi kiek Lietuvos mokslas gavo lėšų iš ES ir kaip tai keičia jo potencialą? E.B.: Iš ES Lietuvos mokslas gavo maždaug 2 mlrd. Lt, daugiausiai pinigų mus pasiekė m. Taigi dabar turime keletą mokslo slėnių, kuriasi nauji mokslinių tyrimų centrai, mūsų laboratorijos apginkluotos tiesiog fantastiškai ir jose apsilankę svečiai iš užsienio kartais jau ima stebėtis ne mūsų atsilikimu, o aukščiausio lygio įranga. Tačiau per sparčią ir milžinišką technologinę plėtrą nebuvo pagalvota apie žmogiškuosius resursus. Taigi mūsų moksle jau pradeda trūkti žmonių, ir ypač jaunų žmonių, kurie turėtų naujų idėjų, kurie galėtų labai intensyviai ir rezultatyviai dirbti. O tai atsilieps rezultatams jų sulauksime dar negreitai, ne anksčiau nei po penkerių metų. VEIDAS: Jūsų žiniomis, kokių sričių Lietuvos mokslininkai labiausiai pastebimi užsienyje? E.B.: Visų pirma gamtos mokslų: mūsų fizikai, chemikai, biochemikai, biotechnologai, dar keletas biologų. Kiek domėjausi, taip pat pastebimi bei gerai vertinami ir mūsų medicinos mokslininkai. VEIDAS: Kadangi valstybių vertinimo pa gal mokslo indeksą nėra, įdomi jūsų subjektyvi nuomonė, kokią vietą tarp vi - sų 200 pasaulio valstybių užima Lietuva pagal savo mokslo ir mokslininkų lygį? Š.MAŽEIKOS, BFL NUOTR. E.B.: Penkiose septyniose srityse, daugiausia jau minėtose gamtos mokslų kryptyse, Lietuva patenka į pirmąjį penkiasdešimtuką, yra sričių, kuriose atsiduriame pirmajame septyniasdešimtuke, bet poroje trejete krypčių vos įsispraudžiame į pirmąjį šimtuką. Žinoma, mes daug ką lenkiame, bet, tarkime, nuo estų ar lenkų atsiliekame. Ką jau kalbėti apie olandus, britus ar skandinavus nuo jų atsiliekame tiesiog drastiškai. O ir pagal vadinamąjį inovatyvumo indeksą mūsų šalis, deja, neatrodo labai gražiai. VEIDAS: Šiemet Veido projekte Mini Nobelis neliko tokių mokslo šakų, kaip ekonomika, teisė, filologija. Kaip manote, kodėl šių sričių mokslas vegetuoja? E.B.: Gal žodis vegetuoja nelabai tinka, tiesiog jie dirba lokaliai ir yra mažiau matomi tarptautiniu lygiu. Manau, kad mūsų mokslo pagrindinis tikslas yra tarptautiškumas, o jūsų minėtoms sritims jį įgyvendinti sekasi labai sunkiai. Jeigu moksliniai straipsniai leidžiami tik savame kieme, jei mokslinės diskusijos vyksta tik savo katedros ribose, nieko daugiau ir negalima tikėtis. Maža to, Lietuvoje galime stebėti ir keletą paradoksų: tarkime, dauguma mūsų universitetų turi vienokių ar kitokių ekonomikos studijų programų, ekonomikos dėstytojai tarp visų Lietuvos dėstytojų sudaro tikrai ženklią dalį, bet mūsų moksliniai tyrimai ekonomikos mokslo srityje yra tikrai žemo lygio. Arba kiek savų ekonomikos mokslininkų žino mūsų visuomenė? Nė vieno. Ar normalu, kad Lietuvoje ekonominius įvykius ir tendencijas komentuoja bankų analitikai, o ne ekonomistai? Aš sakau, kad nenormalu, tai netgi nonsensas. Išsivysčiusiose valstybėse to nėra. Kitas paradoksas Lietuvoje sukurtas edukologijos mokslas, nors pasaulyje tokios krypties iš viso nėra. Aš aiškinu, kad tai nesusipratimas, netgi skandalas, bet Lietuvoje visi su tuo jau susitaikė ir rašo neva kažkokius mokslinius darbus. Bet iš tiesų ten jokio mokslo nėra. VEIDAS: Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje veikia daugiau nei 80 mokslo institucijų, darbuojasi per 18 tūkst. mokslo darbuotojų, iš jų mokslo laipsnius turi daugiau nei 7 tūkst. Tačiau tai tik skaičiai. Jūsų nuomone, kiek Lietuvoje yra tikrų mokslininkų ir kiek mokslų institucijų, dėl kurių jums ne gėda? E.B.: Man labai patinka iš trijų institutų susidaręs Fizinių technologinių mokslų centras, kuriame darbuojasi šimtai mokslų daktarų. Jis pastebimas jau ir europiniu mastu. Taigi Lietuvoje reikėtų maždaug dešimties tokių centrų ir dar keliolikos stiprių privačių mokslo institucijų. O jei kalbėsime apie mokslo darbuotojus, didžiausia bėda yra ta, kad nemaža dalis jų neįneša jokio įnašo į mokslą: vieni tenkinasi pedagoginiu darbu, kiti tiria ypač lėtai ir dirba neefektyviai. Taigi apibendrindamas galėčiau teigti, kad tikrų, pastebimų mokslininkų Lietuvoje tėra mažiau nei tūkstantis, arba penktadalis visų popierinių mokslininkų. VEIDAS: O kaip vertinate mokslo ir verslo sąveiką Lietuvoje? Kodėl tų bendrų projektų taip mažai? Kodėl verslininkai ir mokslininkai vieni į kitus žvelgia nepatikliai? E.B.: Tai ne vien mūsų bėda. Panašus vaizdas visoje Europos Sąjungoje. Bet mūsų verslas mokslui ypač neimlus. Paimkime bet kurią verslo sritį ir pamatysime, kad tik labai nedaugeliui reikia kažkokių mokslo rezultatų pritaikymo. Baldų pramonei reikia? Ne, nereikia. Tekstilės įmonėms reikia? Neteko girdėti. Transporto sektoriui reikia? Gal pusę pavyzdžio girdėjau. Gal statybos įmonėms reikia? Irgi ne. Tik medžiagų atsparumo tyrimų kartais paprašoma. Apdirbamoji pramonė be mokslo taip pat puikiausiai išsiverčia. Šiokių tokių judesių matau tik mūsų maisto pramonėje, kurioje verslo ir mokslo sąveika tampa realybe. Taigi visi verslininkų aiškinimai, kad jie bendradarbiauti su mokslu nori, bet mokslininkai yra nelankstūs, tėra atsikalbinėjimas. Kai tik jie pasakys, kokių konkrečiai jiems mokslinių tyrimų reikia, šie tikrai bus atlikti. 13

14 » MINI NOBELIS MOKSLAS Lietuvos matematikai vis labiau pastebimi užsienyje Lietuvos matematikai pelno vis didesnį tarptautinį pripažinimą: teo - retikai stebina išskirtinėmis monografijomis, o praktikai vis dažniau tam pa geidžiamais nepriklausomais tarptautinių kompanijų ekspertais. Rima Janužytė atematikoje perspektyviausias tampa Mjos taikymas Lietuvos taikomosios matematikos specialistų lygis labai aukštas ir nedaug šalių šioje srityje gali su mumis lygiuotis, užtikrintai teigia VDU profesorius ha - bil. dr. Juozas Augutis, džiaugdamasis, kad ge riausiu šalies matematiku Veidas šiemet iš rinko taikomosios matematikos korifėjų, ku ris sugeba ne tik pats sėkmingai plėtoti ma tematikos pritaikymą, bet ir suburti bei en tuziazmu uždegti visą būrį jaunų matematikų. Svarbiausi kitų sričių specialistams Taikomosios matematikos atstovus kalbinti mokslininkai vadina savotiškais pilkaisiais kardinolais: jų veiklos beveik nematyti, bet ji nepaprastai svarbi ir vertinama. Pavyzdžiui, taikomosios matematikos srityje dirbančių mokslininkų beveik necituoja kiti matematikai, užtat cituoja tų sričių, kuriose pritaikomos jų žinios, atstovai chemikai, fizikai ar informatikai. Dėl tos pačios priežasties Lietuva matematikos taikymo srityje nėra plačiai žinoma tarptautinei visuomenei, nes tokiais atvejais matematikai sudaro tik dalį mišrios mokslininkų grupės. Vis dėlto, nepaisant menko žinomumo, taikomosios matematikos srityje Lietuvos mokslininkai pastaraisiais metais iš tiesų iškopė į aukštumas. Nemaža dalis Lietuvos matematikų atsisuko į matematikos taikymą ekonomikoje, medicinoje, technologijų srityje. Pa vyzdžiui, VU profesorius Ri - mantas Rudz kis yra aukščiausios klasės matematikas, užsiimantis matematikos taikymu ekonomikoje. Ekonometrijoje matematiką sėkmingai taiko habil. dr. Alfredas Račkauskas tiek jo, tiek habil. dr. Artūro Dubicko darbai šioje srityje išties pastebimi. Tik gaila, kad pramonė nėra tokia imli taikomajai matematikai, Lietuvos mokslininkų potencialo su kaupu užtektų daug didesniems verslo poreikiams aptarnauti, aiškina J.Augutis, pernai Lie - tuvoje vadovavęs vienam svarbiausių per pastaruosius metus matematikus įtraukusiam tarptautiniam projektui Secure, kurio tikslas buvo sukurti energetinio saugumo vertinimo metodiką. DREAMSTIME NUOTR. Tarp naujausių išskirtinių taikomosios matematikos panaudojimo pavyzdžių minėtinas šalies matematikų triūsas prie atominės elektrinės. Buvo kuriami jos patikimumo ver tinimo metodai, kurie yra tokie geri, kad dabar gaunama nemažai tarptautinių užsakymų. Pavyzdžiui, mokslininkai dirba su Švedija, Bulgarija ir kitomis šalimis, kuriose reikalingi nepriklausomi ekspertai, galintys vertinti atominių elektrinių patikimumą ir rizikingumą, dėsto J.Augutis. Įgiję tarptautinį pripažinimą, Lietuvos matematikai dažnai kviečiami dirbti ir prie būsimų branduolinės sintezės reaktorių bei jų projektų. Pavyzdžiui, eksperimentiniai reaktoriai pastatyti Vokietijoje, Prancūzijoje, o Lietuvos matematikai kviečiami ten dirbti kaip ekspertai. KTU profesorius Vytautas Janelionis mini kitą tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdį - neseniai pasibaigusį projektą Angelas sargas išplėstai namų aplinkai. Jame dalyvavo virš 30 partnerių, tarp kurių ir KTU matematikai. Kompanijos Philips Research užsakymu jie kūrė programines priemones pagyvenusių žmonių saugumui namų aplinkoje. Stebina jaunoji matematikų karta Nors Lietuvos matematika vis labiau kryps ta į jos taikymą kitose srityse, nepaprastai sėkmingai darbuojasi ir šalies matematikos teoretikai. Pasak pašnekovų, šios srities Lietuvos mokslininkai daugiausiai yra pa - siekę skaičių, tikimybių, procesų teorijos srityje. Ir čia, priešingai nei taikomosios matematikos atžvilgiu, svarbesni ne tiesioginiai užsakymai, o įvairūs tarptautiniai simpoziumai. VU matematikas Eugenijus Monstavičius dideliu Lietuvos pripažinimu laiko 2010 m. šalyje vykusią 27-ąją tarptautinę tikimybių teorijos konferenciją Journées Arithmé - tiques, kurioje dalyvavo per 300 geriausių tos srities mokslininkų iš viso pasaulio. Tai viena svarbiausių matematikos konferencijų, o tai, kad ji vyko Lietuvoje, rodo Lietuvos pripažinimą šioje srityje. Jei kalbėsime apie konkrečius rezultatus, Lietuvos mokslininkai per pastaruosius keletą metų gana daug pasiekė monografijų srityje. Pavyzdžiui, pernai geriausiu dešimtmečio matematiku Veido išrinktas prof. habil. dr. Do natas Surgailis drauge su kitais dviem moks lininkais (L.Giraičiu ir H.L.Koulu) Didžiojoje Britanijoje išleido monografiją apie ilgos atminties procesus. Visi kalbinti mokslininkai pripažįsta, kad tai nepaprastai solidus darbas, kurį galima pavadinti net ne trejų metų, o viso dešimtmečio monografija. Pasak mokslininkų, matematikos srityje derėtų nepamiršti ir jaunų mokslininkų, olimpiadų prizininkų. Pa vyz - džiui, pirmas iš tarptautinės matematikos olimpiados į Lietuvą parvežęs sidabro medalį jaunasis matematikas Giedrius Alkauskas jau apsigynė dvi disertacijas vieną Vilniaus, kitą Notingamo universitete, o stažuotės metu visai neseniai išsprendė problemą, kuri mokslininkus domino jau porą dešimtmečių. Dar vienas jaunas ir perspektyvus matematikas Vytautas Zacharovas, kuris penkerius metus praleido Tai - vane, o šios šalies mokslininkai dabar pripažįsta, kad tokio stipraus matematiko jie savo gretose nėra turėję. Gerų disertacijų kontekste minimas ir Jonas Jankauskas, kuris šuo metu stažuoja Kanadoje. Jo disertacija pagal apimtį ir turinį galėtų prilygti dviem disertacijoms. Galiu sa k yti, kad tai geriausia disertacija ne tik iš matematikos, bet ir tarp visų mokslų, aiškina VU matematikas E.Monstavičius, pabrėždamas, kad jaunoji matematikų karta iš tiesų stul bina savo laimėjimais tarptautinėje erdvėje. Štai sausio 2 d. VU Matematikos fakultete kaip tik susirinko visi jauni matematikai, dirban tys tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, daugiau nei dvidešimt. Atvyko, pavyzdžiui, pirmasis auk so medalininkas Kęstutis Česnavičius, da - bar studijuojantis doktorantūroje Ma sa čū - setsto technologijų universitete. Taip pat at - vyko matematikų, dirbančių Didžiojoje Bri - tanijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Suo mi joje, Šveicarijoje, Vokietijoje, JAV, juose visuose mes matome savo ateitį, apibendrina E.Monstavičius. 14

15 MINI NOBELIS» PROFILIS Feliksas Ivanauskas siekia praplėsti matematikos ribas Profesorius Feliksas Ivanauskas pratina matematikus bendradarbiauti ne tik su kitų sričių mokslininkais, bet ir su verslu, bei nepaliauja tvirtinti, kad svarbiausias mokslininkų tikslas turi būti šalies ekonomikos augimas. Rima Janužytė rofesorius Feliksas Ivanauskas dau- dirba su kitų sričių atstovais Pgiausia biochemikais, fizikais, net ornitologais. Jis organizuoja, koordinuoja procesus, konsoliduoja įvairių sričių mokslininkus. Jis bene aktyviausias matematikos mokslo taikytojas praktikoje, apie geriausiu Lietuvos matematiku šiemet išrinktą profesorių F.Ivanauską sako VU matematikos profesorius, Lietuvos mokslo tarybos narys Konstantinas Pileckas. Kaip ir kiti matematikai, F.Ivanausko jis negalėtų pavadinti sausu akademiku šio profesoriaus pilna ir universitete, ir įvairiose verslo konferencijose, net valdininkų kabinetuose. F.Ivanauskas daugeliui asocijuojasi su tikru matematikos vadybininku šis mokslininkas siekia, kad matematika išeitų į platesnius vandenis, susilietų su kitomis disciplinomis ir tarnautų kuo platesniems visuomenės poreikiams. Pats F.Ivanauskas patvirtina: jis iš tiesų jau ne vienus metus glaudžiai bendradarbiauja su Biochemijos ir Chemijos institutais, VU Fizikos fakultetu. Neseniai gavau laišką iš istorikų, kurie domisi, kaip pritaikyti matematiką tiriant radinius. Chemijos fakultetui rūpi nuotraukų vertinimas. O kartu su biologais tyrinėjome, kaip atšilimas veikia pavasarinį paukščių atskridimą į Lietuvą, bendradarbiavimo sritis vardija mokslininkas. Profesorius pateikia pavyzdį, kaip paprastai dirbama su kitais mokslininkais: tokiu atveju komandą sudaro vienas aukšto lygio mokslininkas chemikas, biochemikas, fizikas, biologas ar matematikas ir tokio pat aukšto lygio informatikas. Informatikas atlieka skaičiavimus, o chemikas, biochemikas, fizikas, biologas arba matematikas parenka ar suformuluoja uždavinį. F.Ivanausko vaidmuo tokioje komandoje uždavinio fizikinis formulavimas, matematinio modelio sukūrimas ar parinkimas ir skaičiavimo algoritmo pasiūlymas, kurį realizuoja informatikas. F.Ivanauskas pritaiko matematiką tokiose srityse, kaip fizikiniai, cheminiai procesai, įvairios reakcijos. Jo tarptautiškumą rodo ir tai, kad šis mokslininkas kartu su kitais autoriais yra išleidęs monografiją, išverstą net į arabų kalbą, teigia matematikas Eugenijus Monstavičius. Profesorius F.Ivanauskas bene aktyviausias matematikos mokslo taikytojas praktikoje 15 A.UFARTO, BFL NUOTR.

16 » MINI NOBELIS Publikacijų temos nuo lazerių iki cukraus kiekio kraujyje F.Ivanauskas, kurį geriausiu matematiku išrinkome dėl itin didelio jo publikacijų skaičiaus moksliniuose leidiniuose, didžiausio tarp matematikų citavimo kituose mokslininkų darbuose, aktyvaus dalyvavimo tarptautinėse programose ir konferencijose, pripažįsta: straipsnius rašyti jis tikrai mėgsta, ir pačiomis įvairiausiomis temomis. Nuo 2009 m. yra pasirodę 23 jo drauge su kitais mokslininkais parašyti straipsniai, kurių temos tokios įvairios, jog nė nepamanytum, kad šalia jų to paties mokslininko vardas, tik su skirtingais bendraautoriais. Rašėme apie medžiagų sintezę esant labai aukštoms temperatūroms. Kitą kartą aiškinomės, kaip elektra pasiskirsčiusi ląstelių membranose tai labai svarbu žinoti analizuojant Alzheimerio, Parkinsono ligas ir nagrinėjant, kodėl, pavyzdžiu, jomis sergant ima virpėti rankos ar silpnėja atmintis, aiškina F.Ivanauskas. Prie įdomesnių darbų jis priskiria ir publikacijas apie biojutiklius, kurie naudojami tiriant cukraus kiekį kraujyje. Parengta ir straipsnių apie lazerius ir tai, kaip juos pasitelkus galima vertinti medžiagų kokybę. Mūsų darbas buvo aiškintis, kaip tiksliai lazeriais galima įvertinti tirpalų, pavyzdžiui, pieno, kokybę, prisimena profesorius. Mūsų pašnekovas itin daug savo laiko yra skyręs ir apšvietimo kokybės analizei. Tai labai svarbus veiksnys, turint omenyje, kad įprastas apšvietimo lempas keičia kiti šviesos šaltiniai, pavyzdžiui, dabar dažnai naudojamos vadinamosios LED lempos. Dauguma prisimena, kad įjungus nespalvotą televizorių kambaryje būdavo matoma melsva šviesa tai atspindėta šviesa, kuri turėtų nesiskirti nuo tiesioginės. Toks ir buvo mūsų darbas, aiškina mokslininkas. Beje, įdomu tai, kad būtent šioje srityje F.Ivanauskas drauge su kitais mokslininkais turės du patentus: vienas įregistruotas jau gerokai anksčiau ir jį prieš daugiau nei metus nusipirko viena įmonė, o kaip tik praėjusią savaitę, mūsų pokalbio su šiuo mokslininku dieną, jis gavo žinią, kad bus patvirtintas ir antrasis patentas, dėl kurio paraiška buvo pateikta praėjusiais metais. Ieško kontaktų su verslu Mokslininkas pabrėžia, kad rengdamas publikacijas, talkindamas kitų sričių mokslininkams ar registruodamas patentus, jis galvoja ne vien apie matematikos, bet ir apie viso Lietuvos mokslo perspektyvas: Lietuvos mokslas turėtų stengtis pasiekti aukštesnį pasaulinį lygį, o tai reiškia ne vien publikacijas pripažintuose pasauliniuose leidiniuose, bet ir įvertinimus, pavyzdžiui, už geriausius pranešimus konferencijose, įvairius pagyrimo raštus, premijas. Bet galutinis viso to tikslas kad tiek teoretikai, tiek praktikai siektų didinti šalies ekonominę galią. F.Ivanausko įsitikinimu, mokslininkai turėtų prisidėti netgi prie verslo įmonių atsiradimo ir jau esančių bendrovių konkurencingumo didinimo. Tam ponas Feliksas ir pats yra paskyręs ne vienus savo gyvenimo metus m. jis buvo Infobalt viceprezidentas ir vadovavo verslo, mokslo ir studijų bendradarbiavimo komitetui, kurio tikslas ir buvo suvienyti visas tris verslo, F.Ivanausko įsitikinimu, mokslininkai turėtų prisidėti netgi prie verslo įmonių atsiradimo ir jau esančių bendrovių konkurencingumo didinimo. mokslo ir studijų pajėgas. Be to, jis jau 12 metų yra Visorių informacinių technologijų parko tarybos pirmininkas ir džiaugiasi, kad kaip tik šiemet, balandžio mėnesį, duris atvers naujas 7300 kv. m pastatas, kuriame veiks didžiulis IT verslo inkubatorius su mokymų ir konferencijų patalpomis bei technologijų centras. Viliuosi, kad visu tuo bent šiek tiek prisidedu prie mokslo ir verslo suartėjimo, prisipažįsta mokslininkas. Jo žodžiais, ne mažiau svarbus mokslininkams ir dalyvavimas įvairiuose ES projektuose, kuriuose bendradarbiauja mokslininkai iš kitų ES šalių. Ir jei tik yra galimybė, į šią veiklą būtina įtraukti kuo daugiau jaunų mokslininkų bei studentų. Turi visą būrį mokinių Gausus būrys mokinių dar vienas F.Ivanausko išskirtinumas. Jis turi ypač daug mokinių, yra mėgstamas, sugeba juos sudominti. Aplink F.Ivanauską formuojasi ištisa mokykla, o tai mokslininkui, mano galva, prideda daugiau pliusų nei tarptautiniai indeksai ar citavimai, įsitikinęs K.Pileckas. Pats F.Ivanauskas džiaugiasi, kad daktaro laipsnius yra apsigynę 19 jo mokinių, dar keturi kaip tik baigia rašyti disertacijas, trijų iš jų šiemet laukia gynimas. Paklaustas, ar mokslininkui nėra sunku vienu metu susikaupus dirbti ir kartu vadovauti jaunimui, matematikas atsako, kad svarbiausia du auksiniai bendravimo su studentais principai: Pirma, būtina aiškiai suformuluoti uždavinį, kad žmogui būtų aišku, ko iš jo norima. Antra, reikia reguliariai ateiti konsultuotis. To visiškai DREAMSTIME NUOTR. pakanka, kad darbas vyktų sėkmingai. Vis dėlto jis pažymi, kad matematikoje ne tik profesoriai, bet ir studentai dažnai pasižymi profesine charakterio savybe stipriai išreikštu individualizmu, todėl kartais prireikia ne vienų metų, kol išsiugdomas noras bendrauti ir bendradarbiauti. F.Ivanausko teigimu, matematika toks mokslas, kuriame labai daug ką galima daryti individualiai, o tokia jo specifika daro įtaką ir žmonėms. Tad kai kurie matematikai nelabai linkę bendradarbiauti, ypač su tos pačios srities mokslininkais. Daug dažniau bendradarbiaujama su kitų sričių arba kitus gebėjimus turinčiais mokslininkais, pavyzdžiui, susiburia matematikas, biologas bei informatikos specialistas ir drauge sukuria savotišką virtualų mokslininką, galintį konkuruoti pasaulyje. Manau, kad perėjau abi fazes ir individualizmo, ir bendradarbiavimo. Iki 1995-ųjų, manau, buvau didesnis individualistas ir su malonumu dirbau vienas. Tačiau pastaraisiais metais ėmiau labai daug dirbti su kitais ir suvokiau, kad norint būti geram ir produktyviam bendravimas mokslininkui būtinas. Juk net ir moksliniai rezultatai yra visų bendraautorių sėkmė, apibendrina geriausias šių metų matematikas Lietuvoje profesorius F.Ivanauskas. 16

17 PROJEKTO PARTNERIS MINI NOBELIS» FIZIKA Lietuvos fizikai savi tarp pasaulio fizikos elito Lietuvių fizikai nebuvo patekę tarp pretendentų į Nobelio premiją, bet jie dalyvauja pasaulinio įvertinimo sulaukiančiuose tyrimuose, jų darbai spausdinami ir cituojami prestižiškiausiuose mokslo žurnaluose. Aušra Lėka Antrąkart Veido skiriamų Mini Nobelių (šįsyk visų pirma vertinant pretendentų išskirtinumą tarptautiškumo aspektu) laureatas tarp fizikų prof. habil. dr. Leonas Valkūnas į klausimą, ar Lietuvos fizikai konkurencingi pasaulyje, atsako: Tie, kurie sureagavo į pasaulines tendencijas, tikrai konkurencingi. Norint tapti tarptautinio lygio autoritetu, pasak L.Valkūno, visų pirma būtinas originalus mąstymas. Tačiau reikia ir organizuotumo, gebėjimo aplink save suburti komandą idėjoms tyrinėti. Fizikos žodyne ir lietuviška pavardė Visi Veido apklausti fizikų elito at stovai kaip tarptautinio lygio autorite tą pirmiausia išskyrė Lietuvos fizikų kla siką prof. emeritą habil. dr. Algį Petrą Pis karską. Jis sugebėjo suburti aplink save ga - bių fizikų kolektyvą, sukurti tyrimų centrą, jis vienas dažniausiai pasaulyje cituojamų lietu vių fizikų. Kaip nenuneigiami autoritetai mi nėti ir kiti klasikai Juras Požela, Al gir - das Matulis, Gytis Juška, Juozas Vidmantis Vait kus, Jonas Grigas, taip pat jaunesnės kartos fizikai Jūras Banys, Leonas Valkūnas, Ar - tū ras Žukauskas, Kęstutis Pyragas, Valdas Si - rut kaitis, Gediminas Juzeliūnas, Audrius Du - bie tis, Arūnas Krotkus, Vidmantas Gul bi nas. Štai K.Pyragas bene vienintelis iš Lie - tuvos fizikų, kurio vardas įamžintas pasaulio fizikos žodyne. Turi būti kažką pasakęs ar pa daręs tikrai naujo, jei tavo vardu kažkas pa - va dinama. Tai išskirtinis dalykas, paaiškina L.Valkūnas. Daugiausiai tarptautinių išradimų įregistravę Lietuvos fizikai ( m.) 1. Piotras Anatolijus Levinas 5 2. Ramūnas Bakanas 3 3. Stanislovas Zacharovas 3 Šaltinis: Technikos bibliotekos Patentinės informacijos centras DREAMSTIME NUOTR. Dažniausiai tarptautiniuose mokslo leidiniuose spausdinami ir cituojami Lietuvos fizikai Autorius Publikacijų skaičius m. h indeksas* m. 1. Algis Petras Piskarskas Audrius Dubietis Leonas Valkūnas Kęstutis Pyragas 9 21 * Indekso reikšmė: pavyzdžiui, indeksas 25 rodo, kad autorius publikavo 25 straipsnius, kurių kiekvienas cituotas ne mažiau kaip 25 kartus Šaltinis: Lietuvos mokslo taryba, Thomson Reuters Web of Science Mokslininkas K.Pyragas 1992 m. išrado vie ną iš chaoso valdymo metodų, pagrįstą uždelsto ryšio valdymu, fizikoje vadinamą Pyrago metodu. Dabar jis naudojamas ne tik fizikoje, bet ir matematikoje, chemijoje, biologijoje, ekonomikoje. K.Pyrago straipsniai apie išradimą h indekse, kuris pripažįstamas kaip vienas patikimiausių tiksliųjų mokslų atstovų darbų naudingumo, jų įtakos pasaulinio mokslo progresui rodiklių, prilygo pasaulinio masto fizikų darbų citavimo dažnumui. Veido praėjusių metų Mini Nobelio laureatas A.Dubietis išskirtine sėkme vadina pernai aukščiausio statuso fizikos srities žurnalų hierarchijoje esančiame, dažniausiai fizikų cituojamame Review of modern Phisycs išspausdintą Gedimino Juzeliūno apžvalginį straipsnį. Vis dėlto ar kuris nors Lietuvos fizikas dirba prie darbų, kurie galėtų pretenduoti kad ir į Nobelio premiją? Pasak A.Dubiečio, neužtenka vien padaryti kokį svarbų darbą: Paanalizavus laureatų sąrašą akivaizdu, kad ją pelno dirbantieji stambiuose moksliniuose centruose, nes tai ne vieno žmogaus, kuris turi idėją, bet ir didelės komandos, kuri ją plėtoja, ilgo darbo rezultatas. Net pagal formalius kriterijus, pa vyzdžiui, h indeksą, nė iš tolo ne pri artėjome prie Nobelio premijos lau reatų citavimo įspūdingų skaičių. L.Valkūnas priduria, kad reikia ir ge ros reklamos: Reikia turėti pinigų lakstyti po pasaulį, kad tavimi patikėtų. Be to, kokią gerą idėją tuoj pagriebia dar krūva laboratorijų, ją išrutulioja iš įvairių pusių, ir gerai, jei prisimena, kas buvo jos pradininkas. Išradėjai dažniausiai praktikai Dažnai užduodamas klausimas, kiek mokslo elito giriami darbai tiek pat išskirtiniai ir praktikoje. Be fundamentaliųjų darbų nebus ir taikomųjų. Kartais teorinis darbas po kelerių metų pasirodo esąs labai svarbus praktiškai pritaikyti. Tarkime, kai A.P.Pis - karskas pradėjo tirti daugiaspalvius lazerius, nelabai kas tikėjo, kad po trisdešimties metų Lietuvos įmonės gamins juos ir pardavinės pasaulinėje rinkoje, sako A.Dubietis. Tad tarp produktyviausių Lietuvos išradėjų fizikų ne tarptautiniu mastu garsios Lie - tu vos universitetų profesorių, o šios srities ben drovėse dirbančių fizikų pavardės. Tarp - tau tinės patentų klasifikacijos duomenimis m. daugiausiai penkis tarptautiniu mastu pripažįstamus išradimus užregis - tra vo Piotras Anatolijus Levinas, Vilniuje įsikū rusios optinio pluošto technologijas taikančios lazerių įmonės Lifodas vadovas. Po tris tarptautiniu mastu pripažįstamus išradimus per pastaruosius trejus metus įregistravo ir Vilniaus įmonės Geola darbuoto jai Ramūnas Bakanas ir Stanislovas Za cha - ro vas. Tiekiame įrangą ir fotomedžiagas viso pasaulio specialistams, užsiimantiems vaizdine holografija, gaminame specifinius impulsinius lazerius tyrimo centrams, tokiems kaip Rezerfordo laboratorija Anglijoje m. užpatentavome technologiją, leidžiančią im - pulsiniais lazeriais įvaizdinti erdvinius vaizdus šviesai jautrioje medžiagoje. Skait me ni nės hologramose erdviniai vaizdai keičiasi žiū - rovui keičiant stebėjimo kampą, o aiškiai ma - tomo erdvinio vaizdo gylis gali siekti porą met rų, pasakoja Geolos vadovass dr. S.Zacharovas. Naujausi Geolos išradimai skaitmeninių hologramų panaudojimas stereovaizdo projekcijai, nauji hologramų apšvietimo ir kopijavimo būdai. 17

18 » MINI NOBELIS PROJEKTO PARTNERIS PROFILIS Leonas Valkūnas šviesuolis, tiriantis šviesą Pasaulyje garsus fizikas jau penktą dešimtmetį savo darbe nepraranda atradimo džiaugsmo ir tikisi, kad tai prisidės ir prie saulės energetikos efektyvumo didinimo. Aušra Lėka Tarp Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedros vedėjo, Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriaus pavaduotojo, Mo le - kulinių darinių Fizikos skyriaus vedėjo prof. habil. dr. Leono Valkūno apdovanojimų yra ne tik Lietuvos mokslo premija, bet ir Lietuvos šviesuolio vardas. Taip gar - sų pasaulyje fiziką pagerbė Lietuvos televizija už šviesiausią idėją ir tiesiogine lietuvių kalbos, ir fizikos žodyno prasme: profesorius kartu su mokslininkais iš JAV nagrinėjo fotosintezės savireguliacijos mechanizmą augalų fotosintetinėse struktūrose, esant skirtingos apšvitos sąlygoms. Kaip tik tyrimai fotosintezės srityje L.Valkūnui atvėrė kelius ir į tarptautinius vandenis. Fotosintezė atvėrė pasaulio laboratorijas ir universitetus L.Valkūnas pasakoja, kad mokslininko karjeros pradžioje gilinosi į Lietuvoje stiprią puslaidininkių sritį. Ta čiau norėjosi ieškoti originalesnių krypčių. Su si - do mėjau biofizika, pasukau į fo - tosintezės, molekulinių tyrimų, organikos sritį. Tuo metu pradėjo labai vystytis fotosintezės tyrimai, buvo atrastos įvairios baltyminių kompleksų struktūros, tyrimams im ta naudoti la zerinė spektroskopija. Nuo 1985 m. prasidėjo fizikinių tyrimų šioje srityje bu - mas. Bu vau pa - kan kamai ge rai tam pasirengęs. Tai buvo mano sėkmė, 18 kad pataikiau į šią sritį, prisimena mokslininkas. Kai tik atsivėrė mūsų valstybės sienos, atsirado galimybė išvažiuoti į Niujorko, paskui Nyderlandų universitetus, ten L.Valkūnas dirbo fotosintezės tyrimų srityje. O kai jau įvažiuoji į ku rią nors sritį, tampi joje žinomas, ima kviesti skaityti pranešimų ir paskaitų jas skaičiau įvairiuose pa - sau lio universitetuose Švedijoje, Nyderlanduose, JAV, Ka na doje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Pran - cūzijoje, Italijoje, Taivane, kitose šalyse, dabar kviečia atvažiuoti į Kiniją. O kai jau įplauki į tarptautinius vandenis, esi priekiniame fronte, tai ir mokslo žurnalai mielai spausdina; jei esi žinomas, tave labiau skaito ir cituoja kolegos, L.Valkūnas aiškina, kaip jis tarp lietuvių fizikų atsidūrė priekinėse linijose mokslininkų prabą atspindinčiame h indekse (L.Valkūno m. indeksas 21 reiškia, kad jis paskelbė ne mažiau kaip 21 publikaciją, kurių kiekviena cituota ne mažiau kaip 21 kartą). Mokslininkas yra paskelbęs per 350 mokslinių darbų, skaitęs apie 200 pranešimų mokslinėse konferencijose. Ligi šiol labiausiai cituojamas L.Val - kūno darbas prestižiniame Science žurnale kartu su kolegomis iš Berklio universiteto 2005 m. paskelbtas straipsnis apie specifinį fotosintezės reiškinį augaluose. Augalai turi savireguliacijos me - chanizmą: jei gaunama per daug šviesos, įsijungia vadinamasis nefotocheminis to proceso gesinimas. Kalifornijos universiteto Lawrence o Berkeley nacionalinės laboratorijos moks lininkų buvo atrastas specialus baltymas, tiesiogiai susijęs su fotosintezės savireguliacija. Kryptingi tyrimai patvirtino hipotezę, kad fotosintezės savireguliacija iš tiesų tiesiogiai susijusi su chlorofilo ir kito pigmento zeaksantino kompleksu. Šis rezultatas taip pat atskleidžia plačias perspektyvas plėtojant tyrimus, susijusius su dirbtinės fotosintezės programa. Naujausi darbai moderniausiomis kryptimis L.Valkūno moksliniai interesai neapsiribojo fotosintezės reiškiniais: jį domino ir krūvininkų fotogeneracijos mechanizmai molekulinėse sistemose, protonų ir jonų pernašos reiškiniai baltymuose, molekulinių struktūrų bei biologinių makromolekulių spektroskopija, netiesinė optika, netvarkūs kietieji kūnai, teršalų sklidimo modeliavimas. L.Valkūnas teigia, kad jo dėmesio centre ir biologiniai objektai, įvairios organinės plėvelės, organiniai dariniai, pavyzdžiui, anglies nanovamzdeliai. Bet tai vis tiek vienaip ar kitaip susiję su organika, kas dabar moksle, galima sakyti, madinga, ir tikimasi, kad elektronikoje tai gali išsiveržti ir į mokslo prioritetinius taikinius, aiškina mokslininkas. Jei net mažai nutuoki apie fiziką, S.ŽIŪROS NUOTR. L.Valkūnas yra paskelbęs per 350 mokslinių darbų, padaręs apie 200 pranešimų mokslinėse konferencijose

19 PROJEKTO PARTNERIS MINI NOBELIS» įkvepia L.Valkūno pasakojimas, kokį didelį džiaugsmą jam kelia atradimai jo darbe. Tirdamas fotosintezės sužadinimo gesimo kinetiką staiga suvokiau, kad daugelis kinetikų, kurias žmonės nagrinėjo, matavo netiesinės sužadinimo anihiliacijos reiškinius, o ne norimą vyksmą, sietiną su sužadinimo pernaša ir pagavimo reakciniais centrais sparta. Kai tai supratau, visi galai susiėjo tai buvo didelis džiaugsmas. Kai supratome šį reiškinį, ėmėme jį eksploatuoti norėdami suprasti panašius vyksmus ir kitose sistemose, pasakoja L.Valkūnas, tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip netiesinės anihiliacijos specialistas. Pastaruoju metu mokslininkas toliau intensyviai nagrinėja nefotocheminių sužadinimų gesimo mechanizmus fotosintezėje. Labai sudėtingas klausimas. Kartu su visu pasauliu judame į priekį, bandome suvokti šiuos procesus. Dar viena sritis, į kurią esame truputį įlindę pavienių molekulių spektroskopija, teikia džiaugsmą suvokti vyksmus pavienėse molekulėse ar atskiruose molekuliniuose kompleksuose, kai stebimi rezultatai nėra suvidurkinami per didelį molekulių skaičių. Šia tema jau išspausdinome, regis, penkis straipsnius. Dar viena labai įdomi sritis koherentinė daugiamatė spektroskopija: pasaulyje atliekami nauji modernūs eksperimentai, o mes vystome teorinius modelius. Ši sritis stimuliavo tiesiog filosofinės prigimties klausimą: kokį vaidmenį atlieka koherentiškumas (ar kvantiškumas) biologijoje. Atsakymų į šiuos klausimus ieškojimas teikia didelį emocinį pasitenkinimą. Šia tema su kolegomis ką tik atidavėme leidyklai knygą. Esame labai užsidegę šioje srityje, apie naujas šios dienos pasaulio fizikos kryptis ir savo paties darbus jose pasakoja fizikos korifėjus, paneigdamas trafaretinį įvaizdį, kad apie darbe patiriamas emocijas dažniau pasakojasi menininkai, o ne fizikai. Iki praktinio taikymo kelias ilgas, bet juo einama Teorinės fizikos katedros vedėjas L.Valkūnas, paklaustas, kiek vis dėlto jo indėlis į fizikos mokslą gali būti pritaikytas praktiškai, atsako taip: Jei esi mokslo priekyje, į šį klausimą sunku atsakyti, nes kelias nuo fiziko teorinio darbo iki gamybos labai ilgas. Pirmiausia reikia ištirti, ASMENINIO ARCHYVO NUOTR. ASMENINIO ARCHYVO NUOTR. paskui pagaminti prototipą, po to sukurti technologiją ir tik tada naujovę galima pritaikyti. Bet, pavyzdžiui, L.Valkūnas tiria fotosintezės šviesos surinkimą ir pradinio krūvio atskyrimą augaluose ar bakterijose. Kaip rodo gamtoje stebimi reiškiniai, galima pasiekti 80 proc., o gal ir vos ne 100 proc. efektyvumą tobulinant dirbtinės saulės surinkimo sistemas. Jei tai, kas dabar tiriama pasaulio fizikų ir chemikų, pavyktų pritaikyti, energetikos srityje leistų pasiekti didelį efektyvumą. Iki taikymo toli, bet ta kryptimi einama, lūkesčius L.Valkūnas su Kalifornijos universiteto Berkeley prof. Grahamu R. Flemingu, garsiojo straipsnio Science bendraautoriumi, Teluride, Kolorade 2005 m. Pasaulyje garsus fizikas L.Valkūnas (kairėje) laisvalaikiu su kolegomis muzikuoja dar studijų metais suburtame kvartete dėsto L.Valkūnas. Arba štai jis dabar vadovauja dideliam, daug valstybių vienijančiam europiniam projektui: tiriamos hibridinės struktūros konjuguoti polimerai, anglies nanovamzdeliai, kuriuos norima pritaikyti saulės energetikos srityje. Bendradarbiaudamas su Kauno mokslininkais chemikais, L.Valkūnas tiria ir įvairias šviečiančias chemines medžiagas tai taip pat linksta pritaikomumo link. L.Valkūnas pasakoja, kad mokslininkai bendradarbiauja ir su verslu, pavyzdžiui, su saulės elementų gamintojais Lietuvoje. Bet daug tiesioginių ryšių Lietuvoje su verslu jo tiriamos srities mokslininkai neturi. Taip, bendradarbiaudamas su Olandijos Laisvuoju universitetu matau, kaip pasaulinės aukštųjų technologijų kompanijos, pavyzdžiui, Phillips, palaiko ryšius su universitetu. Bet Lietuva tokio lygio kampanijų neturi. Mūsų pramonei arba mūsų mokslo nelabai reikia, arba iš to, ko reikia pramonei, ne viskas priskirtina prie mokslo kategorijos, samprotauja L.Valkūnas. Lietuvos universitetų fizikai nedaug teturi ir užpatentuotų darbų, nes, pasak L.Valkūno, norint patentuoti visų pirma reikia turėti daug pinigų, o mokėti gali, jei žinai, kad tai apsimokės. Todėl daugiausia fizikos srityje pagal išradimus Lietuvoje ir pirmauja bendrovių, vykdančių gamybą, specialistai, o ne universitetų mokslo elitas. Be fizikos klarnetas ir teniso raketė L.Valkūnas, dirbęs ne vienoje užsienio laboratorijoje, skaityti paskaitų ir pranešimų kviestas į garsius universitetus, vadovaujantis tarptautiniams tyrimų projektams, paklaustas, gal mokslininko karjera būtų buvusi dar ryškesnė, jei būtų likęs dirbti kur užsienyje, sako: Aš ir Lietuvoje gerai jaučiuosi. Kokia nors labai išskirtinė laboratorija nesiūlė, o vidutiniškoje dirbti kažin ar būtų prasmės. Be to, čia šeima, čia sava kultūrinė aplinka. Beje, pasaulyje garsus mokslininkas talentų turi ne tik fizikos srityje laisvalaikiu jis su kolegomis muzikuoja. L.Valkūnas baigęs J.Tallat- Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą, kurioje mokėsi pūsti klarnetą. Studijuodamas Vilniaus universiteto Fizikos fakultete su kitais būsimaisiais fizikais buvo susibūrę į kvartetą. Po to visi išsilakstė kas kur. O dabar vėl visi Vilniuje, tad retkarčiais pasigrojame sau ar kokioje fizikų konferencijoje, džiaugiasi fizikas. Dalį laisvalaikio L.Valkūnas skiria ir tenisui. Tik burlentę jau sako padėjęs. Amžius savo daro pradedi dejuoti, kad vėjas ne tas, juokauja 64-erių metų profesorius. Užtat fizikai toks amžius tik graži branda. 19

20 » MINI MINI NOBELIS PROJEKTO PARTNERIS CHEMIJA Tarptautinį pripažinimą užsitarnauja vis daugiau chemikų ir biochemikų Palyginti su kitais Lietuvos mokslininkais, chemikai ir biochemikai yra vieni aktyviausiai besispausdinančių tarptautiniuose leidiniuose ir cituojamų užsienio kolegų. Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė Biotechnologijos instituto direktorius prof. Kęstutis Sasnauskas mano, kad lietuvių chemikų ir biochemikų tarptautiškumas kasmet vis didėja daugėja mokslininkų, kurie ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse užsitarnauja savo vardą. Atskiri mokslininkai jau radę savo vietą pasaulyje, ir jų daugėja. Dabar, norint gauti finansavimą projektams, reikalingas tarptautiškumas, reikia parodyti, kad esi kažko vertas, kad gali kažką padaryti, ir tai labai gerai, nes tai stimuliuoja mokslininkus publikuoti savo darbus aukščiausio reitingo žurnaluose. Publikacijų žurnaluose, kurių niekas neskaito, atsisakome, vis didėjantį mokslininkų dėmesį tarptautinei veiklai pabrėžia K.Sasnauskas. Tad antrą kartą surengtame projekte Mi - ni Nobelis daug dėmesio skyrėme ne tik pub likacijų kiekiui ir jų citavimo skaičiui, bet ir mokslininko tyrimų bei veiklos tarptautišku mui kiek jis dalyvauja tarptautiniuose pro jektuose, skaito pranešimus užsienyje, dėsto kitų šalių universitetuose. Šiemet neįtraukėme praėjusių metų nugalėtojų ir dar viena naujovė chemijos ir biochemijos mokslininkus vertinome kartu. Įdo - mu, kad pagal daugelį minėtų rodiklių biochemikai lenkia chemikus. Pavyzdžiui, nors pagal citavimo skaičių per 20 metų labiausiai išsiveržia praėjusių metų Mini Nobelį iš chemijos srities pelnęs Albertas Malinauskas, tačiau pirmajame šešetuke atsiduria tik du chemikai. Mokslininkų tvirtinimu, taip yra dėl to, kad biochemijos mokslai visame pa - saulyje dabar ant bangos. Paslaptis ta, kad biochemikai dirba biologijos srityje, o ten platesnė dirva gyvybės mokslų tyrimai dabar išgyvena pakilimą visame pasaulyje, todėl šioje srityje dirbantys mokslininkai turi daugiau kur pasireikšti, yra Chemikų ir biochemikų straipsniai cituojami dažniau negu daugelio kitų mokslo sričių atstovų. labiau cituojami ir matomi. Antras dalykas, biochemija turi tiesioginį ryšį su medicina, o chemijos poreikis visuomenėje mažesnis, ma no praėjusių metų Mini Nobelį biologijos ir biochemijos srityje pelnęs Bio tech no lo - gijos instituto DNR modifikacijų tyrimų skyriaus vadovas, biochemikas prof. habil. dr. Saulius Klimašauskas. Beje, palyginti su kitomis sritimis, Lie - tuvos chemikai ir fizikai bene labiausiai įžengę į tarptautinį mokslą jų straipsnių citavimo skaičius ir h indeksai yra gerokai aukštesni negu daugelio kitų mokslo sričių atstovų. Užsienio mokslo centruose įgyta patirtis praverčia Įvertinę aptartus kriterijus šiemet Mini Nobelį skyrėme biochemikui, Biotechnologi jų instituto Baltymų ir nukleorūgščių sąveikos tyrimų laboratorijos vedėjui Virginijui Šikš niui, sugebančiam išspausdinti savo straipsnius prestižiniuose žurnaluose, bendradarbiaujančiam su užsienio mokslininkais ir net pakviestam padėti organizuoti tarptautinę mokslinę konferenciją JAV. V.Šikšnys jaunas, protingas mokslininkas, turintis gerą parengimą, dirbantis madingo je ir perspektyvioje biotechnologijų kryptyje, gerai pažįstantis pasaulio mokslą, nes yra sta žavęs užsienio mokslo centruose. Šiuo metu jis ir vienas biochemijos mokslo tū zų Lietuvoje, šių metų Mini Nobelio lau - reatą apibūdina Biochemijos instituto di rek - torius prof. habil. dr. Valdas Lau ri na vi čius. Tarp kitų šių metų kandidatų išsiskyrė ir Kauno technologijos universiteto Organinės technologijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius, taip par Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Biochemijos la - boratorijos vadovė prof. Vilmantė Bo ru tai tė, aštuonerius metus dirbusi Kembridžo univer - sitete, o prieš keletą metų sugrįžusi į Lie tu vą. Kiekvienoje ląstelėje esančias mitochon - drijas tyrinėjanti mokslininkė Kembridžo universitete dirbo grupėje, kuriai vadovavo vienas šios srities autoritetų Guy Brownas. Šis mokslininkas yra vienas iš azoto monoksido, kaip mitochondrijas veikiančios signalinės molekulės (nes ši molekulė tiek ląstelės viduje, tiek tarp ląstelių perduoda signalus, kaip ląstelėms elgtis gyvybei svarbiose situacijose), atradėjų ir pasaulyje yra pelnęs didelį pripažinimą. V.Borutaitė su juo bendradarbiauja iki šiol, o jos straipsniai, rašyti su G.Brownu, yra vieni labiausiai cituojamų tarp visų Lietuvos chemijos ir biochemijos mokslininkų jos h indeksas yra 24, o per 20 metų jos straipsniai pacituoti net 1881 kartą. Kembridžo universitete įgyta kūrybinė patirtis labai svarbi, nes patenki į kolektyvą, kuriame gimsta naujausios idėjos, nau dą, gautą dirbant viename prestižiškiau sių pasaulio universitetų, mato V.Bo ru tai tė. Ši mokslininkė tyrinėja mitochondrijų reikš mę ląstelės žūties procesui širdies, taip pat smegenų audiniuose. Grįžusi į Lietuvą V.Bo rutaitė taip pat pradėjo tyrimus, kurių tema buvo visiškai nauja mūsų šalyje, Alzheimerio ligos molekuliniai mechanizmai. Mokslininkė su komanda ir kitų Lietuvos institutų mokslininkais tiria, kaip vienas iš natūralių baltymų, beta amiloidas, sukelia neuroninių ląstelių žūtį ir Alzheimerio ligai būdingus simptomus. Norime išsiaiškinti, kaip šitas baltymas dalyvauja neuronų žūties procesuose, ieškodami naujų vaistų ligai gydyti, arba kaip būtų galima šitos molekulės pokyčius panaudoti diagnostikai, pasakoja V.Borutaitė. 20

21 PROJEKTO PARTNERIS MINI NOBELIS» PROFILIS Karjera užsienyje tarptautinį pripažinimą pelniusio V.Šikšnio nepaviliojo Skirtingose užsienio laboratorijose dirbusį, su Nobelio premijos laureatu bendradarbiavusį biochemiką Virginijų Šikšnį kolegos į užsienį kviečiasi ne tik skaityti kviestinių pranešimų, bet ir padėti organizuoti tarptautines konferencijas. Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė Vilniaus universiteto biotechnologijų instituto Baltymų ir nuk leo rūgščių sąveikos ty rimų skyriui vadovau jančio biochemiko prof. dr. Vir gi ni jaus Šikš nio mokslinė veikla jau seniai peržen gusi Lie tuvos sienas, o pripažin tu savo srities lyderiu jį galima vadinti ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje. V.Šikšnys tyrinėja fermentus restrikcijos endonukleazes iš maždaug 50 visų pasaulyje žinomų šių fermentų erdvinių struktūrų trečdalis yra nustatyta jo laboratorijoje, svarų V.Šikšnio in dėlį į tarptautinį mokslą pabrėžia Bio tech no - logijų instituto direktorius prof. Kęstutis Sasnauskas. Restrikcijos endonukleazės, DNR kar - pantys fermentai, kuriuos dar galima vadinti mo lekulinėmis žirklėmis, yra labai maži. Jų ne galima pamatyti plika akimi, tad V.Šikšnio ko manda naudojo vieną iš metodų rentgeno spindulių difrakciją, kuri leidžia pamatyti tų molekulių erdvinę sandarą. Tai ilgas kelias. Iš pradžių reikia gauti tų molekulių kristalus, tada iš tų kristalų, panaudojant rentgeno spindulių difrakcijos metodą, galima nustatyti jų erdvinę struktūrą. Tos erdvinės struktūros leidžia su prasti, kaip šie fermentai gali veikti ir ką ga li ma pakeisti siekiant pagerinti jų savybes, aiš kina V.Šikšnys. O štai kolegos Lietuvoje, kalbėdami apie šio mokslininko indėlį į tarptautinį mokslą, į V.Šikšnio moksliniai darbai nuolat randa atgarsį tarptautinėje mokslo visuomenėje. Naujas bakterijų apsaugos sistemas tyrinėjantis V.Šikšnys bendradarbiauja su britais ir prancūzais S.ŽIŪROS NUOTR. V.Šikšnio tyrimų detales net nesileidžia. Jo straipsnis išspausdintas Nature grupės žurnale, pagarbiai ištardavo kalbinami Lie tu - vos mokslininkai, įsitikinę, kad labiau nei šiuo faktu V.Šikšnio tarptautinių laimėjimų nė neatskleisi. Iš tiesų, du V.Šikšnio ir bendraautorių iš Vokietijos straipsniai išspausdinti prestižiniame žurnale Nature Structural and Mo le cu - lar Biology tokio lygio žurnale, kurio citavi mo indeksas siekia 12 (paprastai leidiniai, kurių citavimo indeksas 5, jau laikomi prestižiniais), savo straipsnius sugebėjo išspausdinti vos vienas kitas lietuvis. Su amerikiečiais rengė tarptautinę konferenciją JAV V.Šikšnio tarptautinė veikla plati per trejus pastaruosius metus jis paskelbė 13 straipsnių tarptautiniuose mokslo žurnaluose, dalyvavo trijuose tarptautiniuose projektuose, kuriuose bendradarbiavo su Prancūzijos ir Di džiosios Britanijos mokslininkais, skaitė kviestinius pranešimus aštuoniose tarptautinėse konferencijose. Per pastaruosius trejus metus V.Šikšnys taip pat yra pateikęs dvi patentines paraiškas, susijusias su molekuliniais įrankiais, skirtais DNR karpyti, kurie gali būti panaudoti genomų pertvarkymui ar kūrimui. Tai gali būti pa - nau dojama medicinoje, augalų inžinerijoje. Biochemijos instituto direktorius prof. habil. dr. Valdas Laurinavičius pastebi, kad V.Šikšnio aktyvumas gerokai padidėjęs nuo 2006 m. kasmet pasirodo po septynis aštuonis jo straipsnius. Šio mokslininko darbais pa - sau lyje domimasi, nes jo straipsniai cituoti 1104 kartus, o tokiu citavimo indeksu Lie - tuvoje gali pasidžiaugti mažai mokslininkų. Kasmet prisideda maždaug po citavimų. Tai rodo, kad šis mokslininkas dirba aktyviai aktualios tematikos srityje ir jo dar- 21

22 » MINI NOBELIS PROJEKTO PARTNERIS VU ARCHYVO NUOTR. V.Šikšnys dirbo su Nobelio premijos laureatu R.Huberiu bai nuolat randa atgarsį mokslo bendrijoje, komentuoja V.Laurinavičius. Beje, straipsnis Nature grupės leidinyje nebuvo tik vienkartinė sėkmė V.Šikšnio straipsniai ir toliau spausdinami prestižiniuose leidiniuose. Naujausias V.Šikšnio straipsnis, kuriame aprašyta, kaip veikia bakterijų apsaugos sistemos, buvo išspausdintas prestižiniame JAV mokslo akademijos leidžiamame žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences of United States of America, kurio citavimo indeksas yra 9. Be to, prieš porą savaičių pačiame svarbiausiame pasaulio biotechnologijų srities žurnale Science pasirodė straipsnis, kuriame V.Šikšnys pacituotas keturis kartus. Retas dalykas Lietuvoje, kad tavo darbus Science žurnale cituotų. Tai tarptautinis, kaip savos srities lyderio, pripažinimas, neabejoja K.Sasnauskas. Dar vienas V.Šikšnio tarptautinio pripažinimo įrodymas 2010 m. jis buvo vienas iš trijų pagrindinių prestižinės FASEB (JAV) konferencijos Nucleic Acids Enzymes or - ga nizatorių. Kvietimo padėti surengti vieną svarbiausių konferencijų, skirtų fermentams, kurie vienaip ar kitaip veikia ar modifikuoja nukleorūgštis, V.Šikšnys sulaukė iš amerikiečių, kurie atkreipė dėmesį į jo mokslinę veiklą toje srityje. Į šią konferenciją susirenka patys žinomiausi mokslininkai, įskaitant Nobelio premijos laureatus. Mano kolegos britai juokauja, kad, be lietuvių, dirbančių Anglijoje santechnikais ar viešbučių tvarkytojais, pasirodo, yra ir lietuvių, kurie žinomi savo moksline veikla, šypsosi V.Šikšnys. Ieško būdų, kaip bakterijas apsaugoti nuo virusų Daugelį metų tyrinėjęs DNR karpančių fermentų restrikcijos endonukleazių struktūrą, V.Šikšnys pastaraisiais metais gilinasi jau į kitą sritį naujas bakterijų apsaugos sistemas, padedančias apsisaugoti nuo jas puolančių vi - rusų. Kad virusai puola žmones, visi žinome, tačiau problema ta, kad jie puola ir bakte rijas, o jos naudojamos maisto pramonėje, taip pat vaistų gamyboje. Mes domimės, kaip bakterijose veikia antivirusinės ap saugos sistemos, ir tikimės jas pagerinti, kad galėtume apsaugoti bakterijas nuo virusų, pagrindinę darbų kryptį apibūdina V.Šikš nys. Į šią naują sritį mokslininkas pasuko gana įdomiu keliu: pajutę, kad restrikcijos endonukleazių tyrimų srityje jau išsisėmė, lietuviai ėmė ieškoti naujų sričių, kuriose galėtų pritaikyti savo patirtį. Tuo metu mokslininko akis užkliuvo už vienos publikacijos, kurioje buvo V.Šikšnys aplink save suburia gabiausius studentus aprašytos bakterijų apsaugos sistemos. Straipsnį buvo parengę prancūzų Danisco kompanijoje dirbantys mokslininkai, tad lietuviai parašė jiems laišką, kad taip pat norėtų gilintis į šią sritį. Nuo šio laiško užsimezgė bendradarbiavimas su Danisco mokslininkais iš Prancūzijos, besitęsiantis iki šiol. Pasak V.Šikšnio, bakterijų apsaugos sistemų tyrimų sritis labai perspektyvi ir įdomi ne tik mokslo, bet ir praktiniu požiūriu šiuos tyrimus galima panaudoti kuriant bakterijas, atsparesnes virusams, o tai naudinga ir reikalinga tiek maisto pramonėje, tiek kitose srityse. Pavyzdžiui, naujai surasti bakterijų apsaugos sistemų elementai ateityje gali būti panaudoti ir genų terapijai, gydant kai kurias paveldimas ligas, susijusias genų mutacijomis. Mes prancūzams padėjome suprasti, kaip veikia tos sistemos, o dabar kartu bandome galvoti, kaip jos gali būti pritaikomos m. pasirodė Springer leidyklos išleista knyga, kurios viename skyriuje su kolegomis prancūzais bandome aprašyti, kur tos sistemos gali būti praktiškai pritaikomos, didelį potencialią šioje srityje mato V.Šikšnys. Dirbo su Nobelio premijos laureatu K.Sasnauskas mano, kad ryškius V.Šikšnio laimėjimus tarptautinėje erdvėje lėmė asmeninės savybės, ypač gebėjimas suburti stiprią komandą. Patys geriausi studentai eina dirbti pas jį V.Šikšnys yra jaunų, gabių žmonių traukos centras. Šio mokslininko kartelė aukštai iškelta, o jo vadovaujamos disertacijos labai aukšto lygio disertacijų gynimas vyksta anglų kalba, vienas iš oponentų visada būna iš Anglijos ar Vokietijos. Tai pavyzdys kitiems, neabejoja K.Sas nauskas. Komanda iš tiesų yra vienas V.Šikšnio sėkmės receptų. Jis pasakoja, kad jo laboratorijoje dirba ir Nobelio premijos laureato prof. Ro berto Huberio laboratorijoje disertaciją ap sigynęs mokslininkas dr. Saulius Gražulis. Per savo karjerą įvai rius mokslo centrus už sie - nyje aplankęs V.Šikšnys ir pats dirbo su šiuo No belio premijos laureatu, kartu išspausdino ne vieną straipsnį. Kaip pavyko užmegzti bendradarbiavimą net su Nobelio premijos laureatu? Norėjome nustatinėti restrikcijų endonukleazių struk tūrą, tad vienoje konferencijoje priėjome prie jo pasišnekėti. R.Huberis susidomėjo ir pa kvietė mus atvažiuoti, pa pras tai, tarsi užmegzti bendradarbia vimą su Nobelio premijos laurea tu būtų tas pats, kas pradėti dirb ti su lietuviu mokslininku iš ki to universiteto, pasakoja V.Šikš nys. Jo žodžiais, Nobelio premijos laureatai tokie pat žmonės, tad jei jiems tavo nagrinėjama sritis įdomi, jie mielai bendradarbiauja. Kaip mokslininkas, iš šio bendradarbiavimo gavau unikalios patirties, pamačiau, kaip veikia laboratorijos, kuriose dirba Nobelio premijos laureatai. Ten kitas tempas, kitas požiūris negu Lietuvoje. Be to, ten visas laikas skirtas mokslinei veiklai, o mums nemažą dalį jo tenka praleisti įveikiant biurokratinius barjerus, kurių vis daugėja, daugelį mokslininkų varginančią problemą dėl viešųjų pirkimų primena V.Šikšnys. Vizitai į užsienio laboratorijas nepaviliojo mokslininko iškeisti Lietuvą į labiau mokslą remiančią šalį, nes V.Šikšnys matė, kad dirbti galima ir Lietuvoje. Be to, mokslininkui norėjosi pabandyti sukurti kažką panašaus, ką matė R.Huberio laboratorijoje. Šį norą realizuoti pavyko: tie metodai, kurių išmoko bendradarbiaudamas su R.Huberiu, įdiegti ir Lietuvoje, Biotechnologijų institute. Nesiblaškyti ir žinoti, ko sieki, šiomis nuostatomis V.Šikšnys pasižymėjo nuo vaikystės. Nuo pat mokyklos domėjęsis chemija, aktyviai dalyvavęs chemijos olimpiadose V.Šikšnys net nesvarstė, kur stoti, chemijos mokslai jam buvo natūralus pasirinkimas. Tiesa, vėliau paviliojo biochemija. Tai ta pati chemija, tik ji vyksta gyvuose organizmuose, ir tai man pasirodė įdomiau nei chemija, kai viskas vyksta kolboje, paaiškina V.Šikšnys, kuris chemijai dėkingas ne tik už pergalių skonį olimpiadose jaunystėje, dabartinį tarptautinį pripažinimą, bet ir už šeimą: su žmona chemike pažintis užsimezgė chemijos laboratorijoje. 22

23 MINI NOBELIS» BIOLOGIJA Biologijos moksle naujos kryptys Biologijoje vis svarbesni tampa ne tik klasikinių, bet ir visiškai naujų šio mokslo šakų laimėjimai. Rima Janužytė Neuromokslų pripažinimas Ne tik kolegų pripažinimo, bet ir įvertinimo nacionalinėmis mokslo premijomis pernai sulaukė Vilniaus universiteto mokslininkės Zitos Aušrelės Kučinskienės atliekami aterosklerozės tyrinėjimai. To paties universiteto mokslininkai Osvaldas Rukšėnas ir Aidas Alaburda mokslo premijomis apdovanoti už indėlį tiriant nervų sistemos veiklą. Beje, pats O.Rukšėnas šią premiją vadina neuromokslo pripažinimu Lietuvoje, nors akivaizdu, kad tiek jo, tiek prof. A.Alaburdos darbas jau seniai vertinamas ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje. Pavyzdžiui, šių dviejų mokslininkų atradimai tiriant nugaros smegenų motoneuronų tinklo veiklą pastaraisiais metais sulaukė didelio atgarsio visoje mokslo bendruomenėje, o prof. A.Alaburdos drauge su kolegomis iš Danijos parengtą publikaciją tai ypač retas įvykis išspausdino netgi prestižinis mokslo žurnalas Science. Biologai išskiria ir kitus reikšmingus pastarųjų metų savo atstovaujamo mokslo laimėjimus, kurie apima tokias sritis kaip molekulinė biologija, histologija, genomika ir kt. Štai prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis per pastaruosius keletą metų nepaprastai daug nuveikė tyrinėdamas fototerapijos poveikį ląstelėms ir lazerių šviesos panaudojimą onkologijoje. Navikų gydymo metodų tobulinimo ėmėsi ir VDU mokslininkai. Kaip tik prieš trejus metus vienas iš kelių jų tobulinamų metodų naviko paveikimas elektros impulsais, kad į sergančią ląstelę būtų pernešti vaistai (šis metodas vadinasi elektroporacija) buvo išbandytas su onkologiniais ligoniais. O Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkės prof. Vilmos Borutaitės komanda ne tik Lietuvos, bet ir užsienio biologus nustebino laimėjimais tiriant Alzheimerio ligą. Pastarieji metai biologijos mokslui reikšmingi tuo, kad atsiranda ir visiškai naujų šio mokslo atšakų biokibernetika, neuromokslai ir kitos Biologija labai platus mokslas apie gyvąją gamtą, jame dirba įvairiausių pakraipų ir specializacijų mokslininkai nuo botanikų iki zoologų, nuo genetikų iki ornitologų. Pastarieji metai šiam mokslui reikšmingi tuo, kad atsiranda ir visiškai naujų šio mokslo atšakų biokibernetika, neuromokslai ir kt. Tiek klasikinėse, tiek ir naujosiose biologijos šakose per pastaruosius trejus metus būta ypatingų, sensacingų, unikalių atradimų ir išradimų. Tačiau dėl tokios specializacijų gausos pačių reikšmingiausių biologijos mokslo laimėjimų vardyti nesiryžta net patyrę, į mokslą iš paukščio skrydžio gebantys pažvelgti profesoriai. Jų teigimu, neįmanoma pasakyti net to, kuri biologijos šaka yra svarbesnė, kuri mažiau svarbi, nes viskas susiję su tuo, kas neįkainojama gyvybe. O kurie atradimai labiausiai prisidės prie gyvosios gamtos ir gyvybės išsaugojimo, nėra prasmės net svarstyti. Tokių fundamentalių tyrimų ir atradimų, kurie turėtų staigų, pastebimą efektą, XXI amžiuje pasitaiko itin retai. Tačiau mažesnį atgarsį turintys atradimai nebūtinai yra mažiau reikšmingi, įsitikinęs VDU docentas ir Aplinkos tyrimų centro vadovas Saulius Šatkauskas. Jam pritaria ir kitų universitetų, kuriuose dirba biologijos mokslininkai, atstovai. Vis dėlto dažniausiai jų išskiriami svarbūs pastarųjų metų biologijos laimėjimai neretai sutampa, ir, matyt, galima daryti prielaidą, kad būtent juos galima vadinti reikšmingiausiais. DREAMSTIME NUOTR. Nuo bakterijų iki tropinių miškų Kitų sričių, neretai daugelio suprantamų kaip tikroji biologija (nes būtent tai buvo rašoma mokykliniuose biologijos vadovėliuose) mokslininkų laimėjimų įvairovė tiesiog gniaužia kvapą. Pavyzdžiui, dėmesio verti VU profesoriaus dr. Virginijaus Šikšnio nuopelnai tiriant bakterijų atsparumą bakteriofagams tai itin aktualu, pavyzdžiui, jogurtus gaminančioms įmonėms, kurioms svarbu, kad jogurto gamybos procese dalyvaujančių gerųjų bakterijų neužpultų virusai bakteriofagai. Mokslininkui pavyko išrasti būdą, kaip šios gerosios bakterijos gali sėkmingai apsiginti, pramonė išvengti nuostolių. Visai kitokiais parazitų paukščių kraujyje tyrinėjimais užsiima mokslininkas parazitologas Gediminas Valkiūnas. Jis aiškinasi, kaip patogenai paukščių kraujyje veikia Afrikos atogrąžų miškų nykimą, kas sukelia paukščių maliariją Afrikoje, pagaliau, kuo serga paukščiai, gyvenantys Kamerūne esančiuose tropiniuose miškuose. Kiekviena iš šių biologijos sričių nepaprastai svarbi ir įdomi, tad nuspręsti, kuris mokslininkas per pastaruosius keletą metų nuveikė daugiausiai, yra išties sudėtinga užduotis. Vis dėlto Veidas daugiausiai pastaruoju metu nuveikusiu biologu pripažino biologijos profesorių, kuris visą savo gyvenimą paskyrė jūrai. Manome, kad jo pastangos išsaugoti mūsų šalies krantus skalaujančių vandenų ekosistemą nusipelno išties didelės pagarbos ir įvertinimo. 23

24 » MINI NOBELIS BIOLOGIJA S.Oleninas mokslininkas, tiesiogine prasme išplaukęs į tarptautinius vandenis Trejus su puse savo gyvenimo metų praleidęs atviroje jūroje, kur nematyti nė vieno kranto, jūros tyrinėtojas Sergejus Oleninas išplaukti į tarptautinius vandenis linki visų sričių mokslininkams. Rima Janužytė š ne grynas biologas, o jūros biologas, Aekologinės pakraipos, turbūt dėl to ir esu tiek cituojamas, kukliai žinią, kad buvo išrinktas daugiausiai pastaruoju metu pasiekusiu Lietuvos biologu, sutinka Klaipėdos universiteto profesorius habilituotas mokslų daktaras Sergejus Oleninas. Šio mokslininko pastarųjų trejų metų laimėjimus galima surašyti kaip intriguojančią tyrinėjimų ir kelionių enciklopediją, kurią perskaičius, galima neabejoti, Lietuvoje padaugės biologiją studijuoti užsidegusių jaunuolių. Įgijo norvegiškos mokslinio darbo organizavimo patirties 2009-aisiais dirbau Norvegijoje, privačiame tyrimų institute prie Bergeno universiteto. Tai labai didelis tyrimų centras, kuriame dirba iki 600 mokslinių darbuotojų. Jame buvau vyresnysis mokslinis darbuotojas kūriau naujus projektus jūrinių aplinkos tyrimų srityje, ieškojau užsakovų, pasakojimą pradeda S.Oleninas. Jis tvirtina Norvegijoje tuo metu įgijęs nepaprastos patirties, kuri dabar labai praverčia Lietuvoje, sugebėjimo parduoti mokslą, taip pat verslumo. Mokslininkai, su kuriais jis tuo metu dirbo, pagal užsakymus tyrė vėjo jėgainių jūroje KU NUOTR. statybų, naftos platformų poveikį dugno ekosistemai ir, kaip dabar Lietuvoje, nagrinėjo invazinių rūšių (atėjūnų, kurie į vandenis atkeliauja iš svetur ir gerokai sujaukia vietinę ekosistemą) poveikį kitoms gyvybės rūšims. Pastaroji ir yra pagrindinė dabar Klaipėdos universitete bei Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institute dirbančio S.Olenino tyrinėjimų bei publikacijų tema, išgarsinusi šį mokslininką ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Paklaustas, ar ši sritis iš tiesų tokia įdomi, S.Oleninas atsako, kad ne tik įdomi, bet dar ir be galo svarbi. Taip pat ir mums, Baltijos jūros pakrančių gyventojams, nes padidėjus žmonių bei prekių mobilumui smarkiai išauga ir tikimybė, kad viena ar kita rūšis bus netyčia pernešta į jai visiškai naują aplinką. Pavyzdžiui, gali nutikti taip, kad į Baltijos jūrą prieš savo valią persikraustys Kaspijos, Juodosios jūros ar net Atlanto, Ramiojo vandenyno gyventojai. Įsivaizduokite: naujose buveinėse ši atklydusi rūšis iš pradžių jaučiasi puikiai, nes dar nėra įgijusi nei priešų, nei konkurentų, nei parazitų. Todėl per tam tikrą laiką ji gali greitai pasidauginti ir paveikti aplinką ar net žmonių sveikatą daug labiau nei gimtuosiuose vandenyse, pasakoja ponas Sergejus. Tiesa, jis pabrėžia, kad Baltijoje ši problema dar nėra tokia opi kaip Kaspijos ar Juodojoje jūroje, kur karaliauja, pavyzdžiui, atklydėlis amerikinis šukuotis. Šis iš pažiūros nekaltas, permatomą plastikinį maišą primenantis plaukiojantis agurkas maitinasi žuvų ikrais bei zooplanktonu ir abiejose jūrose pridarė šimtais milijonų eurų skaičiuojamų nuostolių žvejybos verslui. Kenkėjų, keliančių siaubą jūroje žvejojantiems žvejams, yra ir mūsų vandenyse, tik dar ne tiek daug ir ne tokių grėsmingų. Pasak mokslininko, Baltijos jūroje jau gyvena apie 120 iš svetur Šiaurės Amerikos, Kaspijos, Juodosios jūros, Pietryčių Azijos, net Naujosios Zelandijos atklydusių rūšių, iš kurių plika akimi bene lengviausia pastebėti šakotaūsį vėžiagyvį, dar vadinamą vandens blusa. Daugybė šių vėžiagyvių gali suformuoti pilką masę ir užkimšti žvejybinius tinklus, sugadinti kitus žūklės įrankius taip Lietuvos pakrantėje yra nutikę m. Svarbiausias biologines invazijas tyrinėjančių mokslininkų darbas ieškoti būdų, kaip tokioms neprašytoms rūšims neleisti įsitvirtinti. Nes lengviau joms užkirsti kelią, negu paskui naikinti, juolab kad Europos Klaipėdos universiteto prof. hab. dr. site, ką veikiame, daug Sąjunga dėl tokių naujų rūšių šeimininkavimo kasmet patiria apie mlrd. eurų nuostolių, dėsto S.Oleninas. Beje, mokslininkas pabrėžia, kad bioinvazijų tyrimai susiję ne vien su konkrečios rūšies tyrinėjimais. Tai ir molekulinė genetika, ekofiziologija, adaptacija, paleogeografija, socioekonominiai, netgi teisiniai aspektai. Pagaliau ekologinė informatika: rūšių plitimo modeliavimas, rizikos vertinimo sistemos, duomenų bazės. Tokie tyrimai padeda atsakyti į fundamentalius ekologijos klausimus, nuolat praturtinama ekologijos mokslo teorija, aiškina mokslininkas. Beje, jis sutinka, kad Norvegijoje tokius tyrimus atlikti paprasčiau: viskas kaip ant delno, patogu, paprasta, yra visos reikalingos priemonės. Tačiau nėra komandos tenka dirbti su tais, kurie ateina pagal skelbimą, o ne su metų ugdyta komanda, priežastį, kodėl apie invazines rūšis kalbamės Klaipėdoje, o ne Bergene, atskleidžia tyrinėtojas. 24

25 MINI NOBELIS» Sergejus Oleninas: Džiaugiuosi, kad papasakokas, išgirdęs, kaip tai įdomu, negali patikėt, jog tokie dalykai vyksta Lietuvoje Dirbti europiniuose projektuose naudinga S.Oleninas būtent dėl kolektyvo, taip pat ir dėl pomėgio dėstyti, nuo 2010 m. vėl gyvena ir dirba Lietuvoje. Ir nors po grįžimo iš Norvegijos praėjo vos keleri metai, ponui Sergejui jie buvo nepaprastai produktyvūs ir įdomūs. Vos grįžusį mokslininką pasitiko netikėta gera žinia: Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras jam pasiūlė vadovauti vienai darbo grupei būtent tai, kuri atsakinga už invazines rūšis. ASMENINIO ARCHYVO NUOTR. Tai buvo nepaprastai malonu. Nemaniau, kad mano darbas tiek plačiai žinomas, kad net EK jį įvertino. Man patikėtas uždavinys buvo tikrai nelengvas ES jūros strategijos pagrindu direktyvoje išdėstytą deklaratyvų politinį tikslą užtikrinti gerą jūros aplinkos būklę reikėjo paversti konkrečiais, moksliškai pagrįstais įgyvendinimo planais ir sukurti sėkmės rodiklių sistemą. Tačiau nors darbas buvo visiškai nemokamas, nei aš, nei joks kitas mano komandoje dirbantis mokslininkas (kiekvienas atstovavome skirtingoms ES jūroms) nesiskundėme: dirbti tokį darbą buvo labai didelis prestižas, galimybė pritaikyti savo akademines žinias praktikoje, vieną svarbiausių pastarųjų metų darbų prisimena pašnekovas. Beje, jis pabrėžia, kad dalyvavimas ne tik šiame, bet ir kituose ES projektuose nepaprastai svarbus, nes baigiasi naujomis publikacijomis, projektais, į kuriuos įtraukiami doktorantai. O jie varomoji jėga, dėl kurios ir grįžau į Lietuvą, prisipažįsta S.Oleninas. Kuria tarptautines duomenų bazes Vis dėlto vien Lietuva S.Oleninas neapsiriboja jis mano, kad bet kurios srities mokslininkui tiesiog būtina siekti tarptautiškumo. Tačiau tai padaryti galima ir nepaliekant tėvynės. Su noru aprėpti platesnius vandenis susijęs nemenkas mūsų kalbinamo biologo ir kitų jo komandos narių pastarųjų metų laimėjimas sukurtos dvi svarbios tarptautinės duomenų bazės. Kalba ir vėl eina apie invazines rūšis: su kolegomis iš Klaipėdos universiteto ir partneriais iš užsienio sukūrėme kompiuterizuoto invazinių rūšių poveikio aplinkai vertinimo sistemą Biological invasion impact assessment, kurią bet kas gali susirasti interneto paieškoje įvedęs raktinį žodį BINPAS. Mūsų sistema gali naudotis bet kas, tad prisijungimų geografija jau driekiasi nuo Europos iki Okeanijos, džiaugiasi mokslininkas. Jis užsimena ir dar apie vieną naują viešam naudojimui skirtą duomenų bazę, kuri šiuo metu dar tik bandoma. Tai bus informacinė sistema apie rūšių judėjimą Europoje ir aplinkiniuose regionuose, pasakoja S.Oleninas. Klaipėdoje kaip Bergene Džiaugiuosi, kad papasakosite, ką veikiame, daug kas, išgirdęs, kaip tai įdomu, negali patikėt, jog tokie dalykai vyksta Lietuvoje. O kur dar povandeninis pasaulis, nardymas, nepaprastai įdomus kitų pakraipų jūros tyrinėtojų darbas ir begalinės biologiją studijuojančiųjų perspektyvos, baigdamas savo pasakojimą entuziazmą žadina S.Oleninas, kurio paskutinis sakinys skamba taip pat, kaip ir pirmasis: Tikiu, kad čia, Lietuvoje, bus taip, kaip yra Norvegijoje, ir jauniems mokslininkams norėsis nebent keliauti, bet ne išvažiuoti visam laikui. Mokslininkas prisipažįsta, kad žurnalistų kaip tik buvo iškviestas iš pasitarimo, kuriame tartasi, kaip geriau išdėstyti laboratorijas į statomą Klaipėdos jūrinį slėnį atplauksiančiame moksliniams tyrimams skirtame laive. Jei Klaipėdos jūrinis slėnis atsiras o aš tuo tikiu, Lietuvoje bus kuriamas visoje ES pripažįstamas jūrinis mokslas, o tyrimų centras sugebės ne tik pats save išlaikyti, bet ir sukurti mokslininkams tokias pat geras ir orias darbo sąlygas, kokios yra bet kurioje kitoje Europos šalyje, viltimis dalijasi profesorius, dar sykį primindamas, kad atlygis vis dėlto nėra pati svarbiausia skanios mokslininko duonos sąlyga daug svarbiau yra patikima, susigyvenusi, maloni ir profesionali komanda. Be jos nebūtų ir manęs tuo įsitikinau gyvendamas Norvegijoje. Ten buvo visko, bet nebuvo mano doktorantų, apibendrina jūrai ir mokslui savo gyvenimą skiriantis mokslininkas.

26 » MINI NOBELIS TECHNOLOGINIAI MOKSLAI IR INŽINERIJA Didžiausias iššūkis idėją paversti kūnu Pasaulio mastu daugiausiai nuveikę ir geriausiai žinomi yra Lietuvos technologijų srities mokslininkai. Giedrė Bolzanė Technologijos ir inžinerija yra ta mokslo sritis, kurioje išskirti vieną iškiliausią lietuvių mokslininką, laimėjimais labiausiai žinomą pasaulyje, yra itin sunku. Įvertinus daugybę kriterijų mokslininkų aktyvumą rašant mokslines publikacijas užsienio leidiniams, dalyvavimą tarptautiniuose projektuose, užsienio patentus, pranešimus mokslo kongresuose paaiškėjo, kad Lietuvos tech nologijų mokslas tikrai nesnaudžia ir siekia koja kojon žengti su Vakarais. Mes kuo puikiausiai galime konkuruoti ir su japonais, ir su amerikiečiais, neabejoja KTU Telematikos mokslo laboratorijos vadovas prof. Arminas Ragauskas. Šį mokslininką, kurio vadovaujama komanda sukūrė pirmąjį pa - saulyje neinvazinį galvospūdžio matavimo prietaisą, atsižvelgdami į jo didelį mokslinį aktyvumą (ypač užsienio patentų gausą, dalyvavimą tarptautiniuose projektuose, pranešimus užsienio mokslo kongresuose) ir laimėjimus tarptautiniu mastu šiemet pripažinome verčiausiu Mini Nobelio technologijų mokslo srityje. Šiaip ar taip, be A.Ragausko, būtina pa - mi nėti ir dar daug kitų mokslininkų, kurių laimėjimai moksle žvelgiant tarptautiniu mas tu pastaruosius keletą metų buvo taip pat reikšmingi. Tai to paties KTU mokslininkai Jurgis Staniškis, Rymantas Jonas Kažys, Va lentinas Snitka, Vytautas Ostaševičius, Rim vydas Simutis, Sigitas Tamulevičius, Antanas Verikas, Ramutis Petras Banse - vičius (praėjusių metų Mini ASMENINIO ARCHYVO NUOTR. Nobelio nominacijos inžinerijos srityje laureatas), taip pat Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriai Gintaris Kak - lauskas, Donatas Čygas, Edmundas Ka zi - mie ras Zavadskas, Pranas Baltrėnas, Ri - man tas Kačianauskas. Vieni jų buvo stiprūs išradimų srityje ir buvo produktyviausi pagal registruotus už sie nio patentus, kiti per pastaruosius dvidešimt metų parašė ir pa - Vienas lyderių pagal mokslines publikacijas užsienio leidi niuo - se prof. A.Verikas daugiau nei šešis mėnesius per metus praleidžia dirbdamas universitete Švedijoje. skelbė daugiausiai moks lo darbų užsienio leidiniuose ir turėjo aukščiausius cituojamumo rodiklius. Kaip mokslinę idėją paversti realiu parduodamu produktu? Lietuvos mokslų akademijos Technikos mokslų skyriaus pirmininkas prof. V.Os ta še - vičius apgailestavo, kad užsienio mokslo leidinių publikacijas akylai seka kinai ir po to realizuoja aprašytas technologijų idėjas savo šalyje. Tačiau tai ne tik Lietuvos mokslininkų problema: idėjos kopijuojamos ne tik iš lietuvių, bet ir kitų šalių mokslininkų straipsnių. Užtat kai kurie technologijų srityje dirbantys mokslininkai mano, esą jei sugalvojai bent šį tą naujo, verta rašyti ne MATTON IMAGES NUOTR. straips nį, o idėją iškart patentuoti. Šiuo po - žiūriu vadovaujasi ir A.Ragauskas mokslinių publikacijų jis spausdina palyginti mažai. Vis dėlto moksliniai darbai ir jų cituojamumas technologijų srityje taip pat yra gana svarbus mokslininko veiklos vertinimo ro - diklis. Štai aukščiausią h indeksą tarp technologijų ir inžinerijos mokslininkų turintys KTU profesoriai R.Simutis (16), S.Ta mu - levičius (13) ir A.Verikas (13) yra iš tiesų pasaulyje gerai žinomi mokslininkai, o jų idėjos iš mokslinių straipsnių pa mažu skinasi kelius iki labiau apčiuopiamo technologinio produkto. Pavyzdžiui, KTU Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto Elektros ir valdymo įtaisų katedros vyr. mokslo darbuotojo A.Veriko tarptautinį pripažinimą įro do faktas, kad šis mokslininkas jau dvidešimt metų dirba ne tik Lietuvoje, bet ir Halms tedo (Švedija) universitete. Švedijoje mašininio mokymo inžinierius A.Verikas va - do vauja universiteto laboratorijai, dėsto paskaitas magistrantams anglų kalba, nors jau laisvai kalba ir švediškai, dalyvauja daugelyje bendrų mokslinių projektų su Švedijos ir kitų šalių mokslininkais. Tad susiklostė taip, kad A.Verikas jau daug metų gyvena tarp Lie tuvos ir Švedijos, savo tėvynėje ir užsie - ny je praleisdamas maždaug po šešis mėnesius per metus. Šiuo metu profesorius kartu su užsienio kolegomis aktyviai dirba kuriant intelektualias sistemas senyvų žmonių stebėsenai jų namuose. Visuomenės senėjimas tampa vis didesne problema, vyresnių žmonių priežiūra ir slauga reikalauja didelių resursų, todėl viso pasaulio mokslininkai dir ba tobulindami technologijas, kurios leistų žmonėms kuo ilgiau gyventi savo namuose, nes tai gerokai pigiau nei jais rūpintis li go ninėse, slaugos įstaigose ir pan. Tam ku ria mos intelektualiosios sistemos namuose diegiami įvairūs jutikliai, kurie teikia specialistams informaciją apie senyvo žmogaus būk lę ir leidžia greitai reaguoti, jei jam prireikia pagalbos, pasakojo A.Verikas. Kaip sako KTU Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto Procesų valdymo katedros prof. R.Simutis, turintis aukščiausią h indeksą tarp Lietuvos technologijų srities mokslininkų, pats didžiausias iššūkis yra mokslinę idėją paversti realiu parduodamu produktu. Deja, pas mus dažnai atliekami labai aukšto lygio mokslo tyrimai, bet jie taip ir pasibaigia mokslinio straipsnio išspausdinimu, nors potencialą turime didelį, pridūrė R.Simutis. 26

27 MINI NOBELIS» PROFILIS Ar lietuvių išradimas sukels revoliuciją pasaulyje Apie Kauno technologijos uni ver - si teto profesorių išradėją Arminą Ra gauską pagarbiai kalba moks - lininkai nuo Europos iki Ja po - nijos. Jie stebisi, kaip tokios mažos šalies mokslininkams pavyko sukurti prietaisą, kurį didžiausi mokslo protai visame pasaulyje nesėkmingai mėgina sukurti jau visą šimtmetį. PROF. A.RAGAUSKO MOKSLINĖ VEIKLA m. A.Ragauskas su kolegomis už registravo 5 užsienio patentus Šiuo metu mokslininkas dalyvauja keturiuose tarptautiniuose mokslo projektuose A.Ragauskas yra vienas tų mokslininkų, ku rių veikla pritraukia daugiausiai lėšų į KTU ( m. universitetas iš mokslininko pro jektų gavo per 1,7 mln. Lt pajamų) A.Ragauskas taip pat yra vienas aktyviausių technologijų srities mokslininkų pagal pra ne - šimus tarptautiniuose mokslo kongresuose m. profesorius skaitė pra ne šimus kongresuose Vokietijoje, Ita lijo je, JAV, Kinijoje. A.KOROLIOVO NUOTR. Kaip mums tai pavyko? Kai esi 160 kartų ką nors išradęs, tai yra jau lengviau ir 161-ą kartą ką nors išrasti. Viską lemia patirtis ir metodologija, - sako prof. A.Ragauskas Giedrė Bolzanė Su A.Ragausku sutariame susitikti Kaune, viename universiteto fakultetų, profesoriaus vadovaujamoje Telematikos mokslo laboratorijoje, kurioje ir kuriami pa saulį stebinantys technologiniai išradimai. Tiesa, įžengus į Telekomunikacijų ir elek - tro nikos fakultetą iš pradžių atrodo sunku pa - tikėti, kad būtent čia ir gimsta aukštosios tech nologijos. Tai vienas tų gremėzdiškų so - vie tinių monstrų, kuriame technologijų pa - žan ga iš pirmo žvilgsnio nė nekvepia. Prie šin - gai laikas čia tarsi sustojęs. Bet užkopiame į ketvirtą aukštą, susitinkame su profesoriumi ir kartu su juo praveriame Telematikos mokslo laboratorijos duris. Ir iš syk patenkame tarsi į visiškai kitą pasaulį. Mo dernia įranga aprūpintoje laboratorijoje vir te verda darbas: grupė mokslininkų ne iš bet kur, o iš garsiosios JAV kosminių tyrimų agentūros NASA mokslų instituto čia atlieka KTU sukurto unikalaus prietaiso neinvazinio galvospūdžio matuoklio bandymus. Moks lininkai iš Jungtinių Valstijų Kaune vieši jau ketvirtą kartą. Be mūsų jie į Marsą neišskris, pabrėžia prof. A.Ragauskas. Bet kuo gi netgi garsiąją NASA agentūrą sudomino lietuvių sukurtas prietaisas ir ar iš - ties KTU mokslininkams pirmiesiems pavyko padaryti tai, kas jau kone šimtmetį mokslo pa saulyje atrodė neįmanoma? Amerikiečių mokslininkė: tai iš tiesų unikalu Taigi kodėl NASA jau kelintą kartą atsiuntė į Kauną savo mokslininkų grupę? Yra ne - su prantama, kodėl padirbėjus tarptautinėje kos minėje stotyje ilgesnį laiką, nors kai kam pa kanka joje pabūti vos savaitę, astronautams pradeda tinti smegenys. Šis fenomenas kol kas nesuprastas. O tinstant smegenims de for muo jasi akies obuolys ir sutrinka regėjimas. Deja, as tronautams, pasireiškus tokiam sindromui, grį žus į Žemę jau niekas negali pa dėti, nes tie simp tomai ir po metų nepraeina. Tokių pa žeis tų astronautų skaičius nuolat didėja, pa sa koja prof. A.Ragauskas. Klau - si mas toks: pir ma, kaip tą sindromą suprasti, an tra, kaip jį valdyti ir kaip gydyti tuos astronau tus žemėje. Pagaliau kaip atrinkti ar treniruo ti žmones ke lionei į Marsą, kuri trunka 500 dienų pirmyn ir dar antra tiek atgal. Tai la bai rimta problema ir vienas NASA prioritetų. JAV nacionalinė ae ronautikos agentūra stebi viso pasaulio moks linius ir technologinius laimėjimus ir ne randa nieko geriau, nei turime mes. Mums pa vyko sukurti technologiją, kuri šiandien vienin telė pasaulyje gali tiksliai ir patikimai ma tuoti smegenų tinimo procesą ir leidžia pažinti astronautų regėjimą pažeidžiantį sindromą. Na, o šiuo metu NASA ko mandos nariai mū sų laboratorijoje atlieka fiziologinius eksperimen tus ir mo - 27

28 » MINI NOBELIS kosi dirbti su mūsų aparatūra, nes ji po šių vizitų atsiras Hiustone, kur bus įgyvendinamas didelis bendras projektas mūsų sukurtas prietaisas bus naudojamas darbui su as - tronautais ir vienos stambiausių JAV ligoninių pacientais. Mūsų technologija stipriai patentuota ne tik JAV, bet ir Europoje, Ja - ponijoje. Turime ne vien neinvazinę galvospūdžio ma tavimo technologiją, o visą kompleksą techno logijų, ir labai įdomu, kad Lietuvoje su - si for mavo tokia stipri mokslininkų grupė, ku ri gali spręsti itin svarbias medicinai problemas. NASA atsiuntė į Kauną mokslininkų komandą lietuvių sukurto galvospūdžio matuoklio bandymams Su NASA bendradarbiaujančio instituto Hius tone, atsakingo už astronautų sveikatą (angl. National Space Biomedical Research Institute, NSBRI), mokslininkė Dorit Do no - viel patvirtino, kad apie 20 proc. astronautų, pabuvę kosminėje erdvėje ilgesnį laiką, patiria nepagydomus regėjimo sutrikimus. Pasak D.Donoviel, pasitaiko atvejų, kai į žemę grįžtantys astronautai net nebepajėgia įskaityti instrukcijų. Tai labai pavojinga, todėl mes ieš kome technologijų, kurios galėtų padėti as tronautams išvengti tokių problemų. Do - mi mės lyderiaujančiais moksliniais tyrimais pa saulyje, kurie užtikrintų saugų žmonių gy - venimą ir darbą kosmose, pasakojo amerikiečių mokslininkė. Kartu su NASA išžvalgėme visą pasaulį, išbandėme daugybę skirtin gų technologijų ir galiu pasakyti, kad ši tech nologija, kurią išrado prof. Ragauskas su komanda, yra vienintelė, kuri leidžia neinvaziniu būdu tiksliai išmatuoti galvospūdį realiu laiku. Tai iš tiesų unikalu, ši technologija gali pa keisti ne tik astronautų gyvenimo kokybę, bet ir visą mediciną, nes tikslus neinvazinis gal vospūdžio matavimo prietaisas reikalingas daugybei pacientų visame pasaulyje. Taigi JAV kosmoso agentūrai NASA ats - tovaujantys amerikiečių mokslininkai patvirtina, kad lietuvių mokslininkų sukurtas prietaisas gali sukelti tikrą revoliuciją medicinoje. Ieško kelių į globalią rinką Vis dėlto kodėl šis prietaisas toks svarbus ir kodėl jau dabar juo domisi daugybė ligoninių JAV ir kitose šalyse? Prof. A.Ragauskas sa ko, kad fiziologiškai galimybė išmatuoti gal vospūdį yra tokia pat svarbi, kaip ir seniai kasdienybe tapęs arterinio kraujospūdžio ma tavimas. Kaip paprastai ir tiksliai be invazijos į organizmą pamatuoti arterinį kraujospūdį, kiek daugiau nei prieš šimtą metų sugalvojo amerikiečių mokslininkas Josephas Er - lan geris, už šį išradimą jau gerokai vėliau, 1944-aisiais, apdovanotas Nobelio premija. Nuo tada jau daugybę metų kraujospūdis ma - tuojamas uždėjus paprasčiausią manžetę ant rankos. Jau šimtą metų mokslininkai sten - giasi sukurti ir tokį prietaisą, kuris leistų neinvaziniu būdu pamatuoti ir galvospūdį, bet lig šiol niekam to nebuvo pavykę. Vien Ame ri - kos patentų analizė parodytų, jog buvo daugybė pastangų sukurti tokią neinvazinę technologiją, kurią sukūrėme mes Lietuvoje. Į tai dešimtis milijonų dolerių investavo ir Ame - rikos kariuomenė, ir NASA, ir daugybė privačių organizacijų, bet jiems nepasisekė, nes visi mokslininkai darydavo vieną principinę klaidą, kurią mes sugebėjome identifikuoti ir jos išvengti, teigia profesorius. Prietaisai galvospūdžiui matuoti reikalingi ne tik astronautams, bet ir daugybei kitų pa - cien tų, jų taikomumas medicinoje, ypač neu - ro logijos srityje, gali būti itin platus. Pasak A.Ra gausko, šiuo metu vienintelė galimybė pa matuoti galvospūdį yra invaziniu būdu: Rei kia išgręžti skylę kaukolėje ir įsmeigti zon - dą į smegenis. Tai pavojinga, neretai komp li ka - cijas ir daugybę problemų sukelianti procedūra. Nenuostabu, kad dauguma pa cientų, kurie geba vaikščioti ir komunikuoti, net nesutinka, kad jiems galvospūdis būtų matuojamas tokiu būdu. Toks prietaisas būtinas net ir paprasčiausiai greitajai pagalba, nes medikai, atvykę į avarijos vietą ar gavę iškvietimą dėl traumos galės taip pat žaibiškai, kaip tikrindami širdies darbą ar kraujo spaudimą, diagnozuoti, kas darosi nukentėjusiojo smegenyse: pavyzdžiui, ar yra kraujo išsiliejimas į smegenis. Šios technologijos yra ateitis, pasakoja pašnekovas. Šiandien lietuvių sukurtas prietaisas darbui su pacientais mokslo tikslais jau naudojamas ne tik Lietuvoje, bet ir Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, netrukus bus pradėtas naudoti JAV. KTU Telematikos mokslo laboratorijos mokslininkai, prie neinvazinio galvospūdžio matuoklio idėjos dirbantys jau be maž nuo 1992 m., per tą laiką šią technologiją jau taip ištobulino, kad beliko žengti vos kelis žingsnius, kad šį prietaisą medicinoje būtų galima naudoti masiškai. Tačiau tie keli paskutiniai žingsniai yra be galo sudėtingi ir keliantys daugybę iššūkių. Dabar esame tokioje situacijoje, kai nuo eksperimentinio aparato reikia nu - keliauti iki prototipo, skirto ribotai serijinei gamybai, na, o kitas žingsnis jau bus galutinis produktas globaliai rinkai. Dabar rinkoje nieko panašaus nėra. Tu rime konsultantus Niujorke, Londone, kalbame su daugybe žmonių ir matome, kad tokių aparatų poreikis yra milžiniškas. Bet čia susiduriame su iššūkiu, kaip nukeliauti iki globalios rinkos. Jei mes bū tume pakankamai finansuojami ne vien kaip mokslininkai, bet ir kaip technologijos plė totojai, nes visada trūksta lėšų pačios technologijos įvedimui į rinką, tai jau kitais metais šitas aparatas būtų serijiniu būdu gaminamas Lietuvoje ir iš čia eksportuojamas į visą pa - saulį. Tačiau siekiant tame procese neprarasti intelektinės nuosavybės teisių ir gaminti Lie tuvoje, mokėti čia mokesčius ir taip prisidė ti prie ekonomikos kilimo, kyla daugybė pro blemų, teigė prof. A.Ragauskas, pridur damas, kad šis kelias, nors ir sunkus, vis dėlto nepaprastai įdomus. A.Ragauskas nesikuklindamas teigia, kad šis jo ir kolegų išradimas galėtų drąsiai preten duoti į Nobelio premiją. Bet jis tvirtina nesitikintis, kad ir jis, kaip kadaise amerikietis J.Erlangeris, dar po kokių kelių dešimtmečių galėtų tapti šios prestižinės mokslo premijos laureatu. Nobelio premijos yra politika, numoja ranka profesorius. Jis sako nesitikintis netgi to, kad po daugelio metų, jei jiems ga liausiai pavyks savo prietaisą sėkmingai iš - vesti į rinką, visi kalbės, jog šis modernus neinvazinis galvospūdžio matuoklis lietuvių mokslininkų išradimas. Patikėkite, taip tikrai nekalbės, nes kas ga lų gale ryšis investuoti į šio reikalo išėjimą į glo balią rinką, tas ir užlipins savo lipduką. Jei tai bus Philips tai kalbės apie Philips, jei Ge neral Electric tai kalbės apie juos. Kitokių iliuzijų, kad kas nors minės išradėjus, neturiu, mes to ir nesiekiam, nusikvatojo profesorius. A.KOROLIOVO NUOTR. 28

29 PROJEKTO PARTNERIS MINI NOBELIS» MEDICINA Medicinos mokslas: be grandiozinių atradimų, bet pasaulyje matomas Ar pasaulio mastu Lietuvos medicinos mokslas yra reikšmingas kokiais laimėjimais galime didžiuotis? Giedrė Bolzanė Galima teigti, kad Lietuvos medicina vis dar stipriai atsilieka nuo Vakarų, nes jau kelinti metai girdime, jog pagal mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų ar vėžio rodiklius tebesame vieni pirmųjų pasaulyje. Kita vertus, negalima nepastebėti ir to, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo Lie tu - vos medicina patyrė didžiulį progreso šuolį. Per pastaruosius porą dešimtmečių sparčiai patobulėjo medikų naudojama įranga, buvo diegiami vis nauji pažangūs gydymo, transplantacijos ir sergamumo prevencijos metodai, todėl kova su klas tin giausiomis ligomis tapo efekty vesnė ir lengviau pakeliama pa cientui. Ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, mirštamumo nuo labiausiai paplitusių ligų rodikliai mažėja ne todėl, kad mūsų gydytojai nemoka, nesugeba ar tiesiog neturi tokių galimybių gydyti, kaip galbūt jų kolegos Vakaruose, o pirmiausia todėl, kad kol kas mažai tesikeičia pačių lietuvių gyvenimo būdas. Į Lietuvos medicinos mokslą ir jo laimėjimus bei svarbą pasauliniu mastu taip pat galima žvelgti dvejopai. Viena vertus, turime sutikti, kad Lietuvos medicinos srities mokslininkai daugelį metų labiau taikė pasaulinius medicinos mokslo laimėjimus praktikoje, negu patys darė stulbinamus atradimus, tuo stebindami pasaulį. Kaip sako Lietuvos mokslų akademijos ASMENINIO ARCHYVO NUOTR. Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas prof. Vytautas Basys, daugelį metų Lietuvos medicina buvo taikomoji mes tik ėmėme patirtį iš kitų ir taikėme pas save: Neturime mes nei ypatingos medici nos įrangos gamyklų, tad vis perkam įrangą, instrumentus iš kitų šalių, remdamiesi kitų patirtimi, pritaikome ir naujus gydymo, operacijų metodus, paaiškina V.Basys. Prof. V.Basys: Galbūt mūsų mokslininkų darbai, kuriuos dabar mažai kas pastebi, bus įvertinti reikšmingais apdovanojimais ateityje. Ar ir mes turime vertų Nobelio? Patys mokslininkai sutinka, kad vargu ar jų laimėjimai gali būti laikomi grandioziniais ar tuo labiau vertais pretenduoti į Nobelio premiją. Mūsų širdies chirurgai šiandien teikia tokias pat paslaugas, kaip ir chirurgai visame pasaulyje, bet jei kalbama apie mokslą, pasaulinės reikšmės atradimų mes nesame padarę, nes tam reikia turėti multimilijonines laboratorijas, antrina žymus kardiochirurgas prof. Giedrius Uždavinys. Vis dėlto tai tik viena medicinos mokslo medalio pusė. Žvelgiant pozityviau reikėtų MATTOM IMAGES NUOTR. pripažinti, kad Lietuvos medicinos mokslininkų darbai kardiologijos, gastroenterologijos, neurologijos, onkologijos, anatomijos, antropologijos ar psichiatrijos srityse reikšmingi ir tarptautiniu mastu ir pastarąjį dvidešimtmetį buvo gana gausiai publikuojami bei cituojami užsienio mokslo leidinių. Jei Lietuvos autorių darbus spausdina tokie prestižiniai mokslo žurnalai, kaip Na - ture ar Science, tai rodo, kad fundamentinių tyrimų lygis pas mus yra geras, kad tai puikūs pasaulinio lygio mokslo darbai, pabrėžia V.Basys. Nobelio premija už Helicobacter pylori bakterijos atradimą paskirta praėjus keliems dešimtmečiams po to, kai pasirodė pirmi moksliniai straipsniai apie šį skrandžio opaligės sukėlėją. Ką gali žinoti, galbūt tie darbai, kuriuos atlieka mūsų mokslininkai ir kuriuos dabar galbūt mažai kas pastebi, taip pat bus įvertinti reikšmingais apdovanojimais ateityje. Mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas V.Basys atkreipia dėmesį, kad beveik visi fundamentalūs šių dienų medicinos mokslo darbai atliekami bendradarbiaujant kelių šalių mokslininkams. Tokio dalyko, kaip nacionalinė medicina, moksle praktiškai nebelieka, taigi ir lietuvių mokslininkai dažnai vien tik sau visų nuopelnų prisiimti negali. Žinia, Alexandras Flemingas antibiotikus netikėtai atrado užsidaręs savo laboratorijoje viename Anglijos kaime, bet šiuolaikiniame moksle taip jau nebeišeina, tvirtina profesorius. Mokslininkas anatomas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anatomijos instituto vadovas prof. Dainius Haroldas Pauža neabejoja, kad kiekvienoje mokslo srityje esama nišų, kuriose lietuvių mokslininkai yra kuo nors unikalūs. Pasak profesoriaus, mūsų mokslininkų darbai užsienio leidinius neretai sudomina netipišku, nestandartiniu požiūriu, netikėtomis idėjomis. Kai paskaitai, kokių turime tyrinėtojų, kartais net nustembi. Matantieji Lietuvos mokslą plačiau tikrai ne - galėtų liūdėti, neabejojo vienas šalies anato mijos mokslo autoritetų D.H.Pauža. Šiemet savaitraštis Veidas iškiliausia medicinos srities mokslininke išrinko LSMU profesorę, Neurologijos klinikos vadovę Daivą Rastenytę. Šios mokslininkės h indeksas m. buvo aukščiausias iš visų Lietuvos medicinos srities mokslininkų (20). D.Rastenytė yra viena tų mokslininkų, kurių straipsniai buvo dažniausiai publikuoti tarptautiniuose mokslo leidiniuose bei gausiausiai cituojami, ji taip pat išsiskiria aktyviu dalyvavimu tarptautiniuose projektuose. Aukštais publikacijų ir citavimo rodikliais bei kita moksline veikla tarptautinėje erdvėje išsiskiria ir praėjusių metų Veido Mini Nobelio projekte pagerbtas žymus gastroenterologas LSMU profesorius Limas Kup čins - kas, taip pat Vilniaus universiteto Medicinos fa kulteto profesorius, lietuvių genomo tyrinėtojas Vaidutis Kučinskas. 29

30 MINI NOBELIS PROJEKTO PARTNERIS PROFILIS Mokslininkė, stojusi į kovą su klastingomis ligomis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Neurologijos klinikos vadovė Daiva Rastenytė autoritetas ne tik Lietuvoje, bet ir Vakaruose. Giedrė Bolzanė Daiva Rastenytė nemėgsta būti dėmesio centre ir apie savo mokslinius laimėjimus kalba itin santūriai ir nedaugžodžiaudama. Sužinojusi, kad šiemet Veido Mini No be - lio projekte buvo išskirta kaip viena iškiliausių medicinos srities mokslininkų, profesorė kuklinosi, kad tikrai atsirastų už ją vertesnių, ir nepuolė girtis savo laimėjimais, nors pasigirti tikrai būtų kuo. Tačiau visai kitokią D.Rastenytę Lietuvos ir užsienio kolegos mato mokslinėse diskusijoje, kuriose vyrauja mokslinių argumentų kalba. Kad ir prieš kokią auditoriją ir kokioje šalyje D.Rastenytė kalbėtų, ji visada geba argumentuotai apginti savo nuomonę, įtikinti auditoriją, pakreipti diskusiją norima linkme. Profesorė savo pranešimais ar pasisakymais visuomet padaro didelį įspūdį užsienio kolegoms ir geba netgi visko mačiusius vakariečius nustebinti savo kompetencija. Laukiama viešnia ir Europoje, ir Kinijoje Tai išskirtinė asmenybė labai stipri, am - bicinga, veržli. Ne tik puiki mokslininkė, bet ir labai gera dėstytoja bei gydytoja. Be to, be galo šiltas žmogus, D.Rastenytę apibūdina LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas. Pasak rektoriaus, D.Rastenytės moksliniai darbai labai aktualūs, nes yra susiję su labiausiai paplitusiomis širdies ir kraujagyslių, neurologinėmis ligomis. R.Žaliūno teigimu, mokslininkės tyrimai ne tik duoda di - džiulės naudos universitetui bei Neurologijos kli nikai, bet ir yra pastebimi bei vertinami pa - sauliniu mastu. D.Rastenytės mokslinė veikla nėra at - skir ta nuo klinikinės praktikos, ir tai šios mokslininkės stiprybė. Vadovaudama Neu ro - logijos klinikai profesorė turi puikias galimy - bes tikrinti savo hipotezes gyvenime ir gautus duomenis pateikti ne tik Lietuvoje, bet ir už - sie nyje, vertina LSMU rektorius. Tarptautiniuose mokslo projektuose kartu su D.Rastenyte dalyvaujantis LSMU Pro fi - lak tinės medicinos katedros profesorius, Kar - dio logijos instituto populiacinių tyrimų laboratorijos vedėjas Abdonas Ta mo šiū nas pastebi, kad mokslininkė tiek Lietuvoje, tiek užsie - nyje sutinkama kaip didelis neurolo gijos srities autoritetas. Į projektą, kuriame mes kartu dalyvaujame, yra įsitraukę nemažai šalių, ir jose D.Rastenytės nuomonė labai vertinama. Ne kartą teko įsitikinti, kad didelis žinių bagažas PROF. D.RASTENYTĖS MOKSLINĖ VEIKLA m. tarptautiniuose mokslo leidiniuose publikavo 17 straipsnių m. D.Rastenytės ir bendraautorių straipsniai buvo pacituoti 1971 kartą (be savicitavimo). D.Rastenytės h indeksas šiuo metu yra aukščiausias tarp Lietuvos medicinos srities mokslininkų (20) m. profesorė skaitė pranešimus devyniuose užsienyje vykusiuose mokslo kongresuose (Estijoje, Čekijoje, Švedijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje). Šiuo metu mokslininkė dalyvauja šešiose tarptautinėse mokslo programose bei projektuose. profesorė labai domisi savo sritimi ir žino visus naujausius tyrimų duomenis jai leidžia jaustis laisvai tarp bet kurių pasaulio mokslininkų, o jei reikia pakreipti diskusiją teisingu keliu, kolegės pripažinimą užsienyje vertina A.Tamošiūnas. Be to, D.Rastenytė ge - ba ir jaunimą įtraukti į mokslinį darbą, ne vie - ną jau yra paskatinusi rinktis mokslininko kelią. Nors iš jos mokinių rezidentų tenka girdėti, kad profesorės jie šiek tiek prisibijo kaip autoriteto, bet ir labai gerbia. Tai nuostabiausias musų bendrų mokslinių tyrimų partneris, mes kartu publikuojamės aukščiausio lygio žurnaluose JAV. Iš - skir tinės kompetencijos ir talento žmogus, mokslininkės portretą papildo su D.Ras te - ny te taip pat dirbęs Kauno technologijos univer siteto Telematikos mokslo laboratorijos va dovas prof. Arminas Ragauskas. Šiandien moksle egzistuoja tokia konkurencinė sis te ma, kai labai aiškiai matyti, kas ką nors su ge ba, o kas ne. Ir aukščiau pakyla tik tie, kurie iš tikrųjų sugeba. D.Rastenytė yra viena jų. Tokie vertinimai nė kiek neperdėti. D.Rastenytės kolegos sako, kad jei kurio nors Vakarų mokslininko, besidominčio kardiologijos ir neurologijos mokslu, paprašytume įvardyti kokį nors lietuvių medicinos mokslininką, daugelis jų paminėtų būtent šią LSMU profesorę. Pati D.Rastenytė, paklausta, kaip jai pa - vyks ta nustebinti savo mokslo darbais už sie - nio kolegas, ir šįkart buvo kukli: Sunku juos nu stebinti. Manau, labiausiai stebina mū sų, lie tuvių, mokslininkų darbštumas ir kruopš tu - mas. Mes dirbame iš tiesų labai ge rai ir greitai. Tiesa, ji neneigia, kad yra dažnai kviečiama skaityti pranešimų į pasaulinius mokslo kongresus: m. vyko į kongresus Švedijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Pran cū zi - joje, Vokietijoje ir kt., anksčiau su Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacija skrido dalytis moksline patirtimi į pasaulinį insulto kon gresą Japonijoje. Na, o dabar kaunietę mokslininkę intensyviai kviečiasi kinai. Bet ir šito D.Ras te nytė, su didele aistra susitelkusi į mokslą, nėra linkusi sureikšminti. 30

31 PROJEKTO PARTNERIS MINI NOBELIS» D.Rastenytės tyrimų sritis labiausiai paplitusios ir daugiausiai gyvybių nusinešančios ligos A.KOROLIOVO NUOTR. Mokslinių tyrimų tikslas sėkminga diagnostika ir gydymas Į tarptautinius mokslinius projektus D.Rastenytė įsitraukė dar 1986 m., kai netrukus po studijų Kauno medicinos universitete ir internatūros Pa ne vė žio ligoninėje grįžo į Kauną ir pradėjo dirbti Kardiologijos institute pagal jaunesniojo mokslinio bendradarbio etatą. Tuo metu Kau no medikai jau dalyvavo ne vienoje tarptau tinėje programoje. Pir ma - ja me projekte, į ku rį pasinėrė ir tuomet dar jauna mokslininkė D.Rastenytė, iš viso dalyvavo 26 šalys. Pa sak profesorės, tuomet ir užsimezgė jos ilgametis bendradarbiavimas su užsienio partneriais, vėliau ji išvyko ir į pirmąją jos karjerai itin svarbią dvejų metų stažuotę Suomijoje. Šiandien D.Rastenytės moksliniai darbai didelio dėmesio sulaukia ne tik dėl naujų įžvalgų, kaip galima būtų pagerinti klastingų ligų diagnostiką ir gydymą, bet ir todėl, kad jie liečia didelę dalį žmonijos. Mokslininkės tyrimų laukas širdies ir kraujagyslių ligų epidemiologija, galvos smegenų insultai, Par ki n so - no, Alzheimerio ir kitos neurodegeneracinės ligos. Tiksliau labiausiai paplitusios ir daugybę gyvybių nusinešančios patologijos. Mokslininkės darbai padeda geriau suprasti šias pavojingas ligas ir skintis kelią į sėkmingą jų diagnostiką bei gydymą. Įdomu tai, jog savo mokslinį darbą D.Rastenytė pradėjo kardiologijos srityje, bet vėliau pastebėjusi, kad jos atliekami tyrimai itin glaudžiai susiję su neurologija ir jos turimų žinių ima nebepakakti, nutarė baigti dar ir neurologijos rezidentūrą bei įgyti neurologo profesinę kvalifikaciją. Neurologijos rezidentūrą D.Rastenytė baigė turėdama jau nemenką mokslinio darbo patirtį, prieš dešimtmetį, tai vienas pavyzdžių, atskleidžiančių precizinį moks lininkės požiūrį į savo profesiją. Pa pil - do mi mokslai praplėtė mano domėjimosi sritis nuo kraujotakos insultų, kurie išlieka vienu pagrindinių ma - no darbo prioritetų, iki neu rodegeneracinių ligų, pasakoja profesorė. Kaip svarbiausius savo karjeroje pati mokslininkė įvardija darbus, susijusius su epidemiologiniais širdies ir kraujagyslių sistemos tyrimais: Ši sritis labai svarbi, nes suteikia pagrindą. Kaip mes sakome, tai fundamentalūs mokslai. Nes kai nežinome situacijos, kai nėra bendro vaizdo, tuomet mažai ką ir galime toliau daryti. Ne mažiau svarbu ir tai, kad D.Ras te - nytės ir kartu dirbančių jos kolegų darbai yra ne tik te o riniai, bet ir realiai padedantys gerinti anks tyvąją neurodegeneracinių ligų diagnos tiką. Su tuo susiję naujesni mokslininkės darbai. Aišku, labai svarbi ir profilaktika, tačiau ta da, kai liga užprogramuota genuose, ji nėra labai efektyvi. Tad pasitelkiant naujausias tu ri mas technologijas ieškoma būdų, kaip ligą diag nozuoti kuo anksčiau, ankstyvosios diag nostikos tyrimų ASMENINIO ARCHYVO NUOTR. Kolegos profesorę D.Rastenytę vertina kaip vieną didžiausių neurologijos autoritetų svarbą pabrėžia mokslininkė. Mūsų pašnekovė taip pat tikisi, kad naujas europinis tyrimas, kuriame dalyvaus ir LSMU bei Vilniaus universiteto mokslininkai, ateityje leis efektyviau padėti insulto ištiktiems ligoniams. Pasak profesorės, šiandien mokslo pasaulyje intensyviai ieškoma būdų, kaip padėti sumažinti smegenų pažeidimo plotą ištikus insultui, o vienas tokių metodų, galinčių apsaugoti smegenis nuo pažeidimo arba bent jau sumažinti nervinio audinio jautrumą deguonies trūkumui, yra dirbtinai sukelta hipotermija (organizmo atvėsinimas iki žemesnės negu 35 laipsnių temperatūros). Šiuose tyrinėjimuose ketina dalyvauti ir D.Rastenytė. 31

32 » MINI NOBELIS ISTORIJA Tarptautinėje mokslo erdvėje žinomas vos vienas kitas Lietuvos istorikas Kvietimų skaityti pranešimus svarbiausiose pasaulio konfe ren cijose ar galimybės išleisti knygą anglų kalba gar siau siose Europos leidyklose sulaukia tik vienas kitas Lietuvos is torikas. Vaida Stoškuvienė Lietuvos istorijos instituto mokslininkai per metus publikuoja vos apie keturiasdešimt straipsnių užsienio moksliniuose žurnaluose. Dar mažiau straipsnių užsienio kalbomis pa - rengia universitetuose dėstantys istorikai. Išverstų į anglų ar vokiečių kalbas monografijų gausa Lietuvos tyrinėtojai taip pat negali pasigirti. Tačiau apstu pasiteisinimų, kad mažos ša - lies istorija neįdomi Vakarų Europai, o tuo la - biau pasauliui, kad reikia rašyti lietuviškai, nes Lietuvoje pagrindiniai skaitytojai, arba kad tik sukaupęs didelį patirties bagažą istorikas gali save pristatyti tarptautinėje erdvėje. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto de - kanas prof. Rimvydas Petrauskas pabrėžia, kad tai išgalvotos problemos, kuriomis, deja, vis dar teisinasi didžioji dalis mūsų mokslininkų. R.Pe - trauskas apgailestauja, kad nemažai Lietuvos istorikų patys suvokia mūsų šalį kaip periferiją, todėl nesistengia ieškoti ryšių tarptautinėje akademinėje bendruomenėje ir prista tyti savo tyrinėjimų užsienio mokslininkams. Tik nuo mūsų pačių aktyvumo ir gebėjimo prisistatyti priklauso, kiek Lietuvos priešistorė, kultūra, tradicijos, kalba gali būti įdo - mu pasauliui, antrina buvęs Klaipėdos universiteto rektorius, archeologas prof. Vladas Žulkus. Lietuviai ne kvailesni už kitų šalių moks lininkus, tačiau daugelis dar bijo į nagrinėjamas problemas pažvelgti plačiau, susigūžta išgirdę apie naujas idėjas. R.Petrausko nuomone, tai ilgo atitrūkimo nuo pasaulio sovietiniais metais padarinys. Mat iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, priešingai nei tiksliųjų mokslų atstovai, nė vienas mūsų istorikas nebuvo išvykęs už Sovietų Sąjungos ribų. V.Žulkaus žodžiais, ne mažiau svarbu ir tai, kad dažnai mūsų humanitarinių mokslų atstovams pritrūksta noro, užsispyrimo bei ge bėjimų siekiant sudominti prancūzus, bri tus ar amerikiečius. O štai su tų šalių, kurių istorija glaudžiai susijusi su mūsiške, Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Balta ru sijos, Ukrainos istorikais bendradarbiau jama jau ne vienus metus. Ypač len kų moksliniai žurnalai laukia Lietuvos is to - rikų straipsnių, mūsų istorikai mielai kvie čiami į konferencijas, leidžiamos jų knygos. Taigi kurių Lietuvos istorikų tyrinėjimai la - biausiai žinomi ir pripažinti užsienio kolegų? Kitų šalių mokslininkų vertinami Lietuvos istorikai Lietuvos mokslo tarybos duomenimis, per pastaruosius dvidešimt metų dažniausiai buvo A.UFARTO, BFL NUOTR. VEIDO ARCHYVO NUOTR. cituojamos sociokultūrinių ir politinių procesų XIX a. Lietuvoje tyrinėtojo, Lietuvos istorijos instituto di rektoriaus pavaduotojo dr. Dariaus Staliūno mokslinės išvados. Tai istorikas, kurio ir straips nių daugiausiai publikuojama užsienio spaudoje, taip pat jis kolegas gerokai lenkia ir pagal kitose šalyse skaitytų pranešimų skaičių bei dalyvavimą tarptautiniuose projektuose. Tad antrą kartą Veido rengiamame projekte Mini Nobelis D.Staliūnas pripažintas labiausiai Lietuvos mokslą pasaulyje garsinančiu istoriku. Pagal dalyvavimą užsienio konferencijose ir straipsnių publikavimą kitų šalių mokslo leidiniuose nedaug nuo D.Staliūno atsilieka bu - vęs Lietuvos istorijos instituto direktorius doc. Alvydas Nikžentaitis. Iš kitų mūsų istorikų jis išsiskiria tuo, kad itin daug straipsnių publikuoja vokiečių kalba, be to, yra kelių tarptautinių istorijos mokslo žurnalų redakcinės kolegijos na rys, kartu su Vokietijos ir kitų šalių istorikais dalyvauja bendruose tyrinėjimuose. Šiemet prestižinio įvertinimo Vokietijoje su laukė VU docentė Jolanta Karpavičienė. Tai Prof. R.Petrauskas: Mokslininkai neturėtų užmiršti, kad istorijos mokslas yra tarptautiškas Nemažai Lietuvos istorikų patys mūsų šalį suvokia kaip periferiją, todėl nesistengia prista tyti savo tyrinėjimų užsienio mokslininkams pirmoji mūsų šalies istorikė, kuriai už Lietuvos istorinės raidos tyrinėjimus Europos kontekste buvo skirta Eike von Repgow premija. Ši premija nuo 1998 m. teikiama Vokietijos ir užsienio mokslininkams, kurių tyrimai prisideda prie Elbės regiono kultūros ir istorijos išsamesnio pažinimo. Su Vokietijos istorikais nemažai bendradar biauja, taip pat daug straipsnių užsienio spaudoje publikuoja ir VU Istorijos fakulteto dekanas R.Petrauskas. Jis yra Vokiečių istorijos instituto Varšuvoje mokslinės tarybos narys, Tarptautinės Vokiečių ordino tyrimų istorinės komisijos narys. Archeologų pripažinimas pasaulyje Išskirtinis darbas archeologijos srityje Audronės Bliujienės knyga Lietuvos priešisto rės gintaras, išleista ne tik Lietuvoje, bet Belgijoje anglų kalba. Tokio pripažinimo ir įvertinimo buvo sulaukę tik archeologės Ma - rijos Gimbutienės darbai, pabrėžia Klai pė - dos universiteto (KU) Istorijos katedros vedėjas Vygantas Vareikis. Tiesa, pasak V.Žulkaus, tarptautinėje moks - linėje erdvėje šiuo metu aktyviai dalyvauja apie dešimt Lietuvos archeologų, kurie ne tik vyksta į konferencijas ir seminarus, bet ir vykdo tarptautinius projektus kartu su vo kiečiais, lenkais, estais ar švedais. KU Bal tijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai kartu su kitų šalių kolegomis tyrinėjo jūrinį landšaftą, jūros užlietus miškus. Istorijos mokslas yra tarptautiškas, ir tik dalyvaudami tarptautinėse mokslinėse diskusijose galime siekti objektyvumo, neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų bei pristatyti savo tyrinėjimus. Pastaraisiais metais mokslininkų Lietuvoje daugėja, tad kartu su jaunesne karta įvyks ir didesnis mūsų istorikų atsivėrimas, apibendrina R.Petrauskas. 32

33 MINI NOBELIS» PROFILIS Darius Staliūnas: Jeigu mes nerašysime apie Lietuvos istoriją užsienio kalbomis, rašys britai ar amerikiečiai, bet prolenkiškai Šiemet Veido rengiamuose Mini Nobelio rinkimuose geriausio istoriko vardą pelnė vienas labiausiai tarptautinėje akademinėje bendruomenėje pažįstamų mūsų tyrinėtojų dr. Darius Staliūnas. Vaida Stoškuvienė T.URBELIONIO, BFL NUOTR. D.Staliūnas - daugiausiai per pastaruosius trejus metus straipsnių užsienio spaudoje publikavęs Lietuvos istorikas Lietuvos istorijos instituto (LII) direktoriaus pavaduotojas Darius Staliūnas, kasmet skaitantis pranešimus įvairiose pasaulio šalyse, paskelbiantis po keletą straipsnių labiausiai vertinamuose tarptautiniuose moksliniuose leidiniuose, taip pat išleidęs kelias knygas anglų kalba, neabejoja, kad istorikas savo darbus privalo publikuoti ne tik lietuvių kalba, bet ir dalyvauti tarptautiniame moksliniame diskurse. Mat tai leidžia plačiau pažvelgti į mūsų nagrinėjamas problemas, suteikia galimybę patikrinti daugelį idėjų, hipotezių, versijų platesniame kontekste. Svarbu ir tai, kad jeigu mes nerašysime apie Lietuvos istoriją, kultūrą, kalbą užsienio kalbomis, rašys kažkas kitas. O tada neturėtume pykti, kad, tarkim, vokiečių ar amerikiečių autoriai rašo apie Lietuvos istoriją prolenkiškai. Arba piktintis, kad garsus britų istorikas Normanas Daviesas prieš keletą metų išleistoje knygoje Dingusios karalystės Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę pristato kaip baltarusių valstybę ir skyrių apie tai pradeda dabartinio Baltarusijos prezidento portretu, pabrėžia daugiausiai pastaruosius trejus metus straipsnių užsienio moksliniuose žurnaluose paskelbęs Lietuvos istorikas. D.Staliūnas prisimena, kad pirmuosius žingsnius į tarptautinę mokslo erdvę žengė parengęs straipsnius Lenkijos žurnalams. Istoriko teigimu, šioje kaimyninėje šalyje mūsų mokslininkai turi daug galimybių, nes jaučiamas didelis lietuvių atliktų tyrinėjimų poreikis. Lenkijos ir Lietuvos istorija glaudžiai susijusi, todėl daugelis lenkiškų žurnalų net prašo, kad lietuviai rašytų jiems straipsnius, atskleidžia D.Staliūnas. Istorikas priduria, kad įkėlus koją į lenkišką akademinę aplinką vėliau žinomumas ir pripažinimas atėjo natūraliai, sulaukiant kvietimų dalyvauti įvairiose konferencijose, pasiūlymų rašyti straipsnius ir net tapti vieno svarbiausių Vidurio ir Rytų Europai skirto žurnalo Ab Imperio redakcinės kolegijos nariu. Šį kvietimą LII direktoriaus pavaduotojas vadina itin svarbiu tarptautinės akademinės bendruomenės įvertinimu. Vis dėlto kol kas pats reikšmingiausias įvykis jo mokslinėje karjeroje knygos Rusinimas: Lietuva ir Baltarusija po 1863 metų apie Rusijos imperijos politiką Lietuvoje ir Baltarusijoje išleidimas anglų kalba. Tai padarė tarptautinė akademinė leidykla Rodopi. Svarbu paminėti, kad D.Staliūno darbas sulaukė apie trisdešimt recenzijų įvairiose pasaulio šalyse ir dažniausiai buvo įvertintas kaip svarbus mokslinis žodis. 33

34 » MINI NOBELIS Ne buvę nuopelnai lemia pripažinimą Nors naujausios D.Staliūno kartu su kolegomis istorikais parengtos knygos Kas laimėjo Žalgirio mūšį? bei Lietuvos žydai. Istorinė studija pernai išleistos tik lietuvių kalba, bus ieškoma galimybių, kad darbas apie Žalgirio mūšį būtų išverstas ir į lenkų kalbą, o Lietuvos žydų istorija į anglų kalbą. Knygą apie antižydiškus pogromus XIX a., kurią istorikas šiuo metu rašo, siūlys Budapešte veikiančio Centrinio Europos universiteto leidyklai, kuri vieną D.Staliūno su istoriku Vladu Sirutavičiumi sudarytą knygą, skirtą taip pat lietuvių ir žydų santykių problematikai, jau išleido 2011 m. LII direktoriaus pavaduotojas bendradarbiauja ir su kitų šalių mokslo įstaigomis bei istorikais. Štai prieš keletą metų pasirodė D.Staliūno kartu su istoriku iš JAV Merilando universiteto Michailu Dolbilovu parašyta knyga rusų kalba Atvirkštinė unija. Iš katalikybės ir stačiatikybės santykių Rusijos imperijoje Šiuo metu ponas Darius kartu su Vokietijos Herderio instituto mokslininkais tyrinėja kasdienį gyvenimą Antrojo pasaulinio karo metais, prieš kelerius metus kartu su vokiečiais rašė Baltijos šalių istoriją. D.Staliūno bendri darbai su kolegomis iš įvairių šalių bei tarptautinės mokslo bendruomenės įvertinimai paneigia neretai girdimas kalbas, kad tik daug patirties turintis istorikas, sulaukęs penkiasdešimties ar daugiau metų bei išleidęs keliolika knygų gimtąja kalba, gali būti įdomus pasauliui. Svarbiausia ne buvę istoriko nuopelnai ar įdirbis, bet konkretus tekstas. Pagrindiniai kriterijai, kuriuos taiko rimti užsienio žurnalai ir leidyklos, kaip išdėstytas esminis argumentas, ar yra naujos empirinės medžiagos ir kiek tekstas diskutuoja su egzistuojančia istoriografija, aiškina mokslininkas. Jo nuomone, dirbtinai sukurta problema, Naujausios D.Staliūno kartu su kolegomis parengtos knygos - Kas laimėjo Žalgirio mūšį? ir Lietuvos žydai. Istorinė studija Kai nėra akademinių tyrimų, jų vietą užima apibendrinti svarstymai ir įvaizdžiai suformuoti ideologinėmis klišėmis. bandant pasiteisinti, yra ir įsitikinimas, kad mūsų tyrimai bei nagrinėjama problematika nėra aktuali Vakarų Europoje. Dažnai svarbu ne tai, apie ką kalbama, o kaip. Pasaulyje kasmet vyksta daug mokslinių konferencijų, kurios nėra regioniškai apibrėžtos, o nagrinėjama kokia nors problema. Vadinasi, mūsų neįdomumas išgalvotas. Man yra tekę dalyvauti konferencijose Japonijoje, Makedonijoje, Ispanijoje, kur nėra nė vieno tyrinėtojo, ką nors nusimanančio apie Lietuvą, tačiau kai nagrinėjamos platesnės problemos, mes savo tyrimais nesunkiai galime sudominti, mano D.Staliūnas. Vis dėlto jis pabrėžia, kad tarptautiškumas neturėtų būti vertinamas kaip vienintelis humanitarų mokslinių pasiekimų kriterijus. Mat svarbu ir tai, kiek tyrinėtojas yra paskelbęs tiramojo pobūdžio monografijų, išugdęs mokslo daktarų. Jeigu vertinsime pagal platesnį kriterijų ratą, tuomet šis straipsnis turėjo būti rengiamas apie Alfredą Bumblauską, Edmundą Rimšą, Česlovą Laurinavičių ar Rimvydą Petrauską, - savo nuopelnų nesureikšmina ponas Darius. Ideologinėmis klišėmis suformuoti įvaizdžiai itin gajūs D.Staliūnas kasmet dalyvauja viename ar kitame tarptautiniame projekte, tačiau apgailestauja, kad bendrų tyrimų atliekama nedaug. Humanitarai dar labiau nei tiksliųjų mokslų atstovai kenčia dėl lėšų trūkumo. Mums nereikia brangios ir sudėtingos mokslinės aparatūros, tačiau būtina archyvinė medžiaga iš kitų šalių archyvų. Štai medžiagą apie smurtą prieš žydus Lietuvoje XIX a. rinkau šešiose skirtingose šalyse: pradedant Lenkija, Baltarusija, Rusija, Latvija ir T.URBELIONIO, BFL NUOTR. baigiant JAV, Izraeliu. O tam reikalingi finansiniai ištekliai, paaiškina istorikas. Įdomu tai, kad D.Staliūnas yra XIX a. vykusių sociokultūrinių ir politinių procesų, į kuriuos rimtai gilintis pradėjo dar studijuodamas Vilniaus universitete istoriją, tyrinėtojas, tačiau nemažą dalį jo darbų sudaro žydų istorijos tyrimai. Mokslininkas paaiškina, kad žydų problematikos nagrinėjimas jam įdomus kaip Lietuvos istorijos dalis, kuri tirta bene mažiausiai. Tad akademinių tyrimų vietą čia dažniausiai užima apibendrinti svarstymai ir įvaizdžiai, suformuoti ne faktais pagrįstais įrodymais, o ideologinėmis klišėmis. Beje, istorikas teigia, kad stereotipai apie žydus įsitvirtinę ne tik Lietuvos, bet ir žydų visuomenėje. Pavyzdžiui, dažnai apie mūsų šalį galvojama kaip apie antisemitizmo ir žydiškų pogromų persmelktą kraštą, nors tai, kaip rodo pastarieji tyrimai, yra netiesa. Iki 1941 m. Lietuva buvo bene ramiausias žydams kraštas Rytų Europoje toje dalyje, kuri XIX a. priklausė Rusijos imperijai. Tiesa, Antrojo pasaulinio karo metais buvo daug lietuvių, kurie gelbėjo žydus, bet daug ir tokių, kurie šaudė neverčiami, atskleidžia D.Staliūnas. Ir pateikia dar vieną pavyzdį, kaip visuomenė nenori reaguoti į šiandieninės istoriografijos žinias. Tai m. sukilimo, kurio jubiliejų šiemet minėsime, vertinimas. Iš kai kurių politikų, visuomenės veikėjų kalbų susidaro įspūdis, kad tas sukilimas buvo Lietuvos kova dėl laisvės, ją suprantant šiandienine, modernia prasme. Tačiau istorikų jau seniai ir ne vieną kartą įrodyta, kad tai buvo bandymas atkurti Abiejų Tautų Respubliką. Tai nereiškia, kad m. sukilimo nereikia minėti ar tyrinėti, bet turėtume reiškinius įvardyti remdamiesi šiuolaikiniu mokslu. Deja, istorikų balso dažnai negirdima, apgailestauja Veido pašnekovas. Jis pastebi, kad daug stereotipinio istorinio mąstymo yra ir vertinat dabartinius Lietuvos bei Lenkijos santykius. Istoriko nuomone, atšalę santykiai tiek mūsų kaimynų didelė kaltė, tiek lietuviško požiūrio į lenkus atspindys. Mat nenoras suteikti tautinei mažumai priklausančių teisių leisti rašyti pavardes ir gatvių, įstaigų pavadinimus lenkų kalba susijęs su tuo, kad dalis Lietuvos visuomenės ir politikų į Lietuvos lenkus žiūri kaip į sulenkėjusius lietuvius. Reikia suprasti, kad Lietuvos ir Lenkijos visuomenių požiūris į istoriją nebus tapatus. Toks ir neturi būti. Lietuviai ir lenkai neturėtų vienodai vertinti J.Pilsudskio ar L.Želigovskio. Jeigu pripažinsime, kad istorijoje buvo įvairių, sudėtingų situacijų, suvoksime, kad tie istoriniai veikėjai veikė pagal savo logiką ir nebuvo nei absoliučiai teisių, nei absoliučiai kaltų, bus lengviau susitarti dėl šių dienų aktualijų, kurios nėra susijusios su istorine atmintimi, apibendrina D.Staliūnas. 34

35 PROJEKTO PARTNERIS MINI NOBELIS» DREAMSTIME NUOTR. FILOSOFIJA Lietuvos filosofija išgyvena laimingą mokslo jaunystę Vis dažniau lietuvių filosofų veikalus didžiosiomis pasaulio kalbomis ima leisti ir užsienio leidyklos. Aušra Lėka agal prigimtį filosofija yra globalus, uni- mokslas, nes problemos pana- Pversalus šios visame pasaulyje, sako Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto dekanas doc. dr. Kęstutis Dubnikas. Tačiau kad mūsų filosofų straipsnius ir veikalus imtų leisti užsienio leidyklos, reikia pasakyti ką nors iš tiesų nauja. Ar pastaraisiais metais kas nors, sukurta lietuvių filosofų, tapo įvykiu tarptautiniu mastu? Tikrai taip, neabejoja K.Dub nikas. Mūsų filosofai skaitomi ir užsienio kalbomis Pirmiausia K.Dubnikas išskiria Ar - vy do Šliogerio sėkmę pernai Niu jorke išleista jo knyga The Fate of Phi - losophy ( Filosofijos likimas ). Mūsų filosofų išėjimas į tarptautinius vandenis labai svarbus. Norisi, kad lietuvių filosofų tekstai prabiltų didžiosiomis kalbomis. Čia kaip ir grožinėje literatūroje: mūsų autorių vertimai į kitas kalbas reiškia jų pripažinimą, jų ir Lietuvos žinomumą tarptautiniu mastu, pabrėžia VU Filosofijos fakulteto dekanas. O per pastaruosius dešimt metų Lietuvos filosofijos tarptautiškumo plėtros pokyčiai ženklūs. Štai trys A.Šliogerio monografijos išleistos anglų kalba dvi Nyderlanduose, Amsterdame, viena JAV. Prie filosofijos bibliometrijos priskiriant ir sociologijos darbus, neabejotinas lyderis pagal darbų citavimą m. nuo filosofijos į sociologiją pasukęs Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros VEIDO ARCHYVO NUOTR. profesorius Zenonas Norkus. Per pastaruosius dešimt metų užsienio leidyklas sudomino penki jo darbai Z.Norkaus įžvalgos išleistos Vokietijoje, Vengrijoje, verčiama monografija į lenkų kalbą, o pernai sociologas išleido kny - gą On Baltic Slovenia and Adriatic Lit hua - nia: A Qualitative Comparative Analysis of Patterns in Post-Communist Transformation, beje, pardavinėjamą ir per pasaulinę Amazon sistemą. Mokslo tarybos skaičiavimu, po Z.Nor - kaus ir A.M.Šliogerio tarp filosofų įspūdingiau sia Lietuvos edukologijos universiteto Fi - VU Filosofijos fakulteto dekanas dr. K.Dubnikas: Po truputį filosofų cechas vis labiau pradedamas matyti plačiau nei lietuviškas akademinis pasaulis. lo sofijos katedros profesorės dr. Jūratės Ba - ranovos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto Šiuolaikinės filosofijos skyriaus vyr. mokslo darbuotojo prof. dr. Arūno Sverdiolo darbų citavimo apimtis. Po truputį filosofų cechas vis labiau pradedamas matyti plačiau nei lietuviškas akademinis pasaulis, džiaugiasi K.Dubnikas. Po tylos filosofijos burbulas? Lietuvos filosofų darbų daugėja tokiais tem pais, jog net prabilta, kad gal Lietuvoje for muojasi filosofijos burbulas. Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo dar buotojas dr. Gintaras Kabelka pirmą kartą at liko m. Lietuvos filosofijos bibliometrinį tyrimą (bibliografinių duomenų kiekybinę analizę). Žurnale Problemos pa - skelbtame tyrime G.Kabelka tvirtina, kad metai vadintini Lietuvos filosofijos neegzistavimo laikotarpiu: prieškario filosofų absoliuti dauguma pašalinta, leidžiama verstinė propagandinė lektūra. O nuo 1969 m. ėmė formuotis sovietinė Lietuvos filosofija, įsteigtas žurnalas Filosofija, vėliau pervadintas į Problemas, leidžiamas lig šiol. Nuo 1970 m. Lietuvos filosofijos tekstų apimtis ėmė dvigubėti kas aštuonerius, o nuo 1990 m. kas vienuolika metų, o tai atitinka 6 7 proc. metinį augimą ir sutampa su pasaulinėmis tendencijomis. Toks spartus augimas vadinamas mokslo jaunystės faze. Per pačius produktyviausius metus filosofinių tekstų buvo sukurta daugiau nei per visą sovietmetį. Tyrėjas atkreipė dėmesį ir į keistas tendencijas po 1990 m.: filosofinės literatūros gausėjimas, iš inercijos šiek tiek augęs, 1991 m. tarsi sustojo. Keista: atrodytų, filosofai, išsivadavę iš geležinio narvo, turėjo tuoj pat imtis plunksnos ir iškloti visą tą išmintį, kuri drausta pusę amžiaus. Maža to, turėjo būti skubiai išversti visi pilni stalčiai (į kuriuos, manytume, slapta buvo rašoma gūdžiu sovietmečiu) ir storais rankraščiais skubama į leidyklas bei žurnalų redakcijas kuo greičiau visus supažindinti su slapto mąstymo vaisiais. Tačiau užfiksuotas tik vieno A.Šliogerio veikalo iš stalčiaus išleidimas 1990 m. Bibliometriniai duomenys rodo, kad filosofai beveik nustojo rašę keletą metų, konstatuoja G.Kabelka. Tyrėjas daro prielaidą, kad filosofinių tekstų leidybos didėjimas iš dalies koreliuoja ir su ekonomikos raida: pagerėjus ekonomikai Lietuvos filosofai, palyginti su totalitarizmo laikais, tapo keturiskart produktyvesni. O pastarąjį dešimtmetį filosofija išgyvena vaisingiausios brandos, kiekybinio klestėjimo metą. VU Filosofijos fakulteto dekanas K.Dub - ni kas priduria, kad ne tik daugėja Lietuvos fi - lo sofų žurnalų, bet jie tarptautiškai kotiruojami, įgijo tarptautinį statusą: Problemos, Fi - lo sofija. Sociologija, Logos įtraukti į Web of science Thomson Reuters duomenų bazę, jų publikacijos apskaitomos, skaičiuojamas ir cituojamumas. O Problemos faktiškai tam - pa dvikalbiu (lietuvių ir anglų) žurnalu. Žinoma, palyginti su fiziniais mokslais, filosofai citavimų skaičiais negali lygintis ir dėl mokslo specifikos. Kaip yra pasakęs prof. Z.Norkus, yra stambusis mokslas ir smulkusis. Stambusis kai dvidešimt autorių rašo tris puslapius, o smulkusis kai vienas rašo trijų šimtų puslapių monografiją. Filosofija pagal prigimtį smulkusis. Čia bendraautorystė retas dalykas, komentuoja K.Dub ni kas. Veido pirmą kartą skiriamas Mini No - be lis filosofų gildijos atstovui atiteko A.Šlio - geriui. 35

36 » MINI NOBELIS PROJEKTO PARTNERIS Š.MAŽEIKOS, BFL NUOTR. PROFILIS A.Šliogeris filosofas-poetas ir filosofas-skandalistas Unikalus lietuvis mąstytojas netradiciniu požiūriu į pasaulio kasdienybę daro perversmus ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio žmonių galvose. Aušra Lėka Švenčiant Lietuvos tūkstantmetį sudarytuose įvairiuose iškiliausių mūsų valstybės asmenybių šimtukuose buvo minimi bent jau du filosofai Antanas Maceina ir Vy dū - nas. Ar kas nors iš mūsų dabartinių amžininkų filosofų pateks į kitą tokį šviesulių sąrašą? Neabejotinai. Arvydas Šliogeris originaliausias dabarties lietuvių mąstytojas. Gal reikia laiko perspektyvos, kad jis būtų deramai įvertintas. Bet jei jo kūryba jau dabar yra kolegų filosofų mokslinių tyrimų objektas (apie jį rengiamos dvi disertacijos) tai jau kitas laiptelis. Kai prasideda tarsi palikimo tyrimas, galima sakyti, kad tyrimo objektas jau klasikas, neabejoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas doc. dr. Kęstutis Dubnikas. Septyniolikos filosofijos knygų autorius. Pasaulio filosofijos klasikos vertėjas. Šiuolaikinės lietuviškosios filosofijos tradicijos kūrėjas. Vienintelis nusipelnęs abiejų valstybės nacionalinių mokslo bei kultūros ir meno premijų. L a biausiai cituojamas lietuvių filosofas, kurio jau trys veikalai išleisti ir anglų kalba. Fi losofas poetas. Filosofas lietuvių kalbos naujadarų kūrėjas. Galų gale prieštaringai vertinamų skandalingų pareiškimų autorius... A.Šliogerio apibūdinimų sąrašą galima būtų tęsti, nes jo kūryba, kaip ir asmenybė, reto gilumo ir labai daugiabriaunė. Šiuolaikinės lietuviškos filosofijos tradicijos pradininkas Vasarį skaitytojus pasieks neįprasta lietuviškos filosofijos bibliotekoje dialogų forma parašyta knyga Pokalbiai apie esmes. Apie filosofiją ir gyvenimą joje kalbasi du mąstytojai klasikas ir jo jaunas sekėjas: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius emeritas A.Šliogeris ir jo dabar vienintelis doktorantas Virginijus Gustas. Dažniausiai filosofo veikalas suvokiamas kaip fundamentalus, monologo forma parašytas darbas, analizuojantis kažkokią koncepciją, dėstantis kažkokią teoriją. Ši knyga kitokia dialogo forma diskutuojame su A.Šlio - geriu apie jo filosofiją, knygų mugėje debiutuosiantį dviejų filosofų bendrą darbą pristato V.Gustas. Jaunas filosofas neabejoja, kad laikas analizuoti ne tik tai, ką filosofijoje nuveikė prancūzai, britai ar vokiečiai, knyga gali tapti postūmiu pamąstyti apie Lietuvos šiuolaikinę filosofinę tradiciją, kuriai A.Šliogeris padarė didžiulę įtaką ir kaip pasaulio fundamentalių filosofijos veikalų vertėjas, ir kaip filosofinės minties tyrėjas, ir kaip autentiškos, unikalios, lietuviškos šiuolaikinės filosofijos tradicijos Š.MAŽEIKOS, BFL NUOTR. A.Šliogerio talento iškirtinumą rodo ir tai, kad jis vienintelis yra abiejų nacionalinių premijų mokslo bei kultūros ir meno laureatas pradininkas. Be kita ko, įrodęs ir tai, kad nebūtinai filosofuoti galima svetima senovėje lotynų ar graikų, dabar anglų kalba, kad tam puikiai tinka ir mūsų gimtoji. A.Šliogerio knygų leidėjos Apostrofos leidyklos direktorės Giedrės Kadžiulytės vertinimu, ir šiuo aspektu A.Šliogeris išskirtinis filosofas: jis nepaprastai daug nusipelnęs ne tik kurdamas lietuviškus filosofinius terminus, bet ir turtindamas visą lietuvių kalbą, o jo raštų kalba galėtų būti ir lituanistų analizės objektas. Pasaulio aktualijas vertina iš unikalios pozicijos O kuo A.Šliogerio filosofija įdomi ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kur anglų kalba Amsterdame ir Niujorke išleisti jau trys jo veikalai Niekio vardai, Daiktas ir menas ir Filosofijos likimas? Pirmiausia tai unikali asmenybė, unikalios prigimties žmogus, kuris sugebėjo laiku atsigręžti į savo patirtį ir tą patirtį suvokti ne tik kaip savo, bet ir kaip žemdirbių kultūros Lietuvos pagrindinės kultūros savastį. Tai suvokęs A.Šliogeris ėmėsi tą patirtį apmąstyti labai plačiame Vakarų kultūros ir Vakarų filosofijos kontekste, filosofo unikalumą vertina dar vienas Lietuvos autoritetas lietuvių literatūros tyrinėtoja prof. hab. dr. Viktorija Daujotytė. Jo filosofija savita jungtis savos patirties ir dviejų labai plačių filosofinių tradicijų: antikos ir XX a. moderniosios egzistencializmo filosofijos. Jo stipri galia kyla ir iš labai gilaus lietuvių kalbos 36

37 PROJEKTO PARTNERIS MINI NOBELIS» Į A.Šliogerio knygų pristatymus renkasi ne tik kolegos ir akademinė visuomenė jo kūryba aktuali įvairiems visuomenės sluoksniams mokėjimo, tiesiog kalbos jutimo. V.Daujotytė neatsistebi, kaip A.Šliogerio filosofija, kuri yra humanistika plačiąja prasme, išlieka taip arti pamatinių šaknų, iš kurių kyla poezija, literatūra. A.Šliogerio filosofinis mąstymas kartais pereina į poetinį mąstymą, bet nenustoja būti filosofija. Jis priartėja prie Nietzsche s mąstymo. Galiausiai viskas suauga į įdomią savitą sistemą: iš vienos pusės jo filosofija labai teigianti gyvenimą ir kultūrą, iš kitos lyg ir neigianti, patenkanti į nihilizmo filosofijos lauką. Bet net giliausioje nihilizmo plotmėje regiu paradoksą: neigimas iškyla kaip tai, kas būtinai pasigenda teigimo, A.Šliogerio fenomenu žavisi profesorė. Jaunojo A.Šliogerio kūrybos tyrinėtojo V.Gusto manymu, lietuvio filosofo darbai pasaulį domina ir tuo, kad jis pasaulio aktualijas analizuoja iš filosofo metafiziko pozicijos. Žmonėms tarsi nebeįdomūs egzistenciniai dalykai įdomu tai, kas už jų lango. Pasaulyje tarp filosofų dabar populiarios temos politika, socialinis gyvenimas, ekonominė gerovė. A.Šliogeris atsako į tuos klausimus, į kuriuos atsakymų ieško visi šiuolaikiniai žinomiausi pasaulio mąstytojai, tik jo pozicija unikali, nes jis analizuoja šiuos dalykus iš metafiziškai mąstančio filosofo pozicijos. Tai netikėta, nes filosofinėje aplinkoje manoma, kad metafizinis mąstymas prieš šimtą metų baigtas projektas. Tačiau A.Šliogerio filosofija rodo, kad tai niekada nesibaigs, o apie metafizinius dalykus verta mąstyti ir XXI amžiuje, dėsto V.Gustas. Nemoksliškas, bet poetiškas V.Gusto manymu, jei ieškotume geriausio lietuvio filosofo mokslininko tiesiogine to žodžio prasme, A.Šliogeris vargu ar pretenduotų į šią poziciją: Jis labiau sietinas su kontinentine, prancūziškąja filosofijos samprata, pagal kurią filosofas yra kūrėjas. Šiuo požiūriu A.Šliogeris Lietuvoje tikrai neturi konkurentų. Jo kūrybinis potencialas net sunkiai aprėpiamas. Kaip ir sunkiai pamatuojama jo įtaka žmonių mąstysenai. A.Šliogerio knygų ilgametė redaktorė ir leidėja G.Kadžiulytė prisimena: Dar Minties leidykloje suredagavau jo sovietmečiu parašytą ir 1990 m. išleistą knygą Būtis ir pasaulis. Šis veikalas buvo tarsi pirma meilė. Tai buvo tikrai laisva filosofija, padariusi revoliucinių permainų daugelio žmonių galvose. Beje, kaip pabrėžia Lietuvos filosofijos istorijos tyrėjas Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Gintaras Kabelka, šis veikalas buvo vienintelis, atkūrus nepriklausomybę ištrauktas iš Lietuvos filosofų stalčių, nors atrodė, kad išsivadavus iš geležinio narvo pasipils ilgai brandinti ar jau parašyti kūriniai. Bet ir čia A.Šliogeris buvo unikalus. G.Kadžiulytė atkreipia dėmesį į dar vieną jo išskirtinumą: leidyklai išleidus Niekį ir Esmą, ji sulaukusi ne tik filosofų, bet ir daug provincijos mokytojų skambučių, o tai rodo, kad A.Šliogeris daro įtaką daugelio žmonių mąstymui. A.Šliogerio kūryba padiktuoja ir netradicinių leidybos naujovių: G.Kadžiulytei patiko Niekio ir Esmio dvitomio paskutinis skyrius, esantis šiek tiek kitokio žanro. Tad kilo mintis jį sujungti su paties A.Šliogerio foto - grafijomis, mat filosofas tuo metu susižavėjo fotografija. Taip gimė Melancholijos archipelagai. G.Kadžiulytę žavi ir A.Šliogerio Bulvės metafizika. Filosofas žadėjo tokiu pačiu stiliumi parašyti dar vieną knygą, tarsi pratęsdamas šią, ir leidėja jos su nekantrumu laukia. Jei jis parašo apie bet ką bet kokį didesnį ar vos kelių sakinių tekstą, juo sugeba pasakyti esminius dalykus, ir dar poetiškai. Kartais kai kurie kolegos jį kaltina nemoksliškumu kad jo knygose nėra mokslinės struktūros ar daugybės išnašų, nėra kruopščiai nurodoma, kas cituojama. Bet viskas perkošta per jį patį ir tai yra autentiškas filosofo žodis. Kai kuriuos A.Šliogerio filosofijos darbus galima vadinti filosofine eseistika ar filosofijos poezija, vertina G.Kadžiulytė. Leidėja šį filosofą vadina išskirtiniu autoriumi ir dėl to, kad jo beveik nereikia redaguoti. Puslapių skaičiumi jis rašo daug, bet jo darbuose nėra nieko, ką reikėtų išbraukti. Jis pats suformuoja leidinio struktūrą ir, priešingai nei kitų autorių, jo knygų skyrių sukeisti vietomis niekaip neišeitų. Daugiabriaunis ir skandalingas Su A.Šliogeriu artimiau bendraujantys žmonės, pavyzdžiui, jo doktorantas V.Gustas, sako, kad jis paprastas žmogus, su kuriuo galima rasti kalbą ir apie visiškai įprastus kasdienius dalykus, kad ir apie tai, kiek kainuoja duona. Tačiau garsaus filosofo renomė viešoje erdvėje ir kaip gana kategoriškų, net skandalingų pareiškimų, sulaukiančių daug kontroversiškų diskusijų ir komentarų, autoriaus. Patriotas idiotas, Dievas tuštumos var das tokie ir panašūs A.Šliogerio apibendrinimai interneto erdvėje sulaukia po kelis tūkstančius komentarų. Bet tai išplaukia iš jo kūrybos, tai tarsi jo minčių koncentratas. Jei pradėtume su juo apie tai diskutuoti, paaiškėtų, kad jis tikrai nemenkina tikinčiųjų, o tezė apie Dievą išplaukia iš jo filosofijos supratimo. Bet skandalinga aureolė susiformuoja. Vis dėlto A.Šliogeris, kaip filosofas, radikaliai sąžiningas ir kategoriškas, jis nepripažįsta, kad gal reikia lankstumo, tolerancijos. Iš savo filosofinės pozicijos jis kalba tiesiai ir atvirai, atskleisdamas visą savo aštriabriauniškumą, aiškina A.Šliogerio kūrybos tyrėjas, sekėjas, o dabar jau ir draugas V.Gustas. A.Šliogerį jau 34-erius metus pažįstanti G.Kadžiulytė (pirmiausia kaip savo filosofijos dėstytoją, paskui kaip jo knygų redaktorė, vėliau ir leidėja, o dabar jie dar ir bičiuliai) apie visuomenėje kartais prieštaringų vertinimų sulaukiančius filosofo pareiškimus sako: Reikia mokėti suprasti, ką jis sako, turėti omeny A.Šliogerio kontekstą neištraukti jo frazių iš konteksto, vertinti jo pasisakymus ir jo charakterio kontekste. Kaip yra sakiusi kita garsi Lietuvos filosofė ir A.Šliogerio mokinė Jūratė Baranova, talentas turi teisę kalbėti tai, kas jam šauna į galvą, ir šitaip džiuginti aplinkinį pasaulį. Savo netikėtumu. 37

38 » MINI NOBELIS POLITIKOS MOKSLAI Mūsų politologų darbai reikšmingesni besiformuojančioms demokratijoms Politikos mokslo madas nuo XIX a. pab. diktuoja didžiųjų valstybių politikai ir politologai. Mažosios valstybės, tarp jų ir Lietuva, tik prisitaiko prie didžiųjų žaidėjų. Jonė Kučinskaitė VU TSPMI dėstytojai politologai: R.Vilpišauskas (pirmas iš kairės), K.Girnius, A.Jokubaiti ir A.Ramonaitė dažniausiai cituojami užsienio mokslo žurnaluose Išrinkti politologijos mokslo formuotojus remiantis objektyviais kriterijais, kuriais rėmėsi kolegos, rinkę kitų sričių iškiliausius mokslininkus, nebuvo paprasta. Mat iki šiol nei patys politologijos mokslo atstovai, nei apskritai visi socialinių ir humanitarinių mokslų atstovai, nėra priėję prie vieningos nuomonės, kaip turėtų būti vertinami jų mokslo laimėjimai. Ypač smarkiai diskutuojama, kai į pokalbius įsitraukia tų mokslo sričių atstovai, kurie gali ne tik pateikti savo publikacijų skaičių recenzuojamuose pasaulio mokslo leidiniuose, o ir nurodyti vadinamąjį h indeksą (tai yra rodiklį, kuriuo įvertinamas mokslininko paskelbto darbo produktyvumas ir poveikis pasaulio mokslui) ir kiek kartų jų darbai buvo cituojami Lietuvoje ir užsienyje. Maža to, kadangi socialiniai ir humanitariniai mokslai yra labiau lokalūs, tai kai kurie politologai teigia, esą vertinant politologų indėlį į šią mokslo šaką derėtų vertinti ir atsižvelgus į tai, kiek konkretus politologas gavo mokslo užsakymų iš Lietuvos valstybės ir valdžios institucijų ar netgi kiek įsiklausoma į jo nuomonę viešojoje erdvėje. Tiesa, politologai dažniausiai cituojami Lietuvos spaudoje nebūtinai yra tie, kurie formuluoja originalias mintis ir kurių idėjos yra paveikios ir už Lietuvos ribų. Todėl vertindami iškiliausius politologijos mokslo atstovus, daugiausia rėmėmės Lietuvos mokslo tarybos pateiktais duomenimis, kiek konkretus politologas buvo cituojamas užsienio mokslo leidiniuose nuo 1993 m. iki 2012 m. pabaigos. Moksle iškalbingiausi politologai įsitraukia dar ir į filosofiją Taigi pastarąjį dvidešimtmetį dažniausiai cituojamas politologas Vilniaus universiteto (VU) profesorius Evaldas Nekrašas. Tiesa, jo darbai susipynę su filosofija. Bet šįkart vertinome jo politologijos mokslo darbų paveikumą. E.Nekrašas yra vienas pirmųjų politologų, dar nepriklausomybės pradžioje iškėlusių Užsienio mokslo žurnaluose dažniausiai cituojami Lietuvos politologai m. Evaldas Nekrašas 24 Kęstutis Girnius 18 Ainė Ramonaitė 18 Ramūnas Vilpišauskas 18 Alvydas Jokubaitis 11 Šaltinis: Lietuvos mokslo taryba BFL, TSPMI, ASMENINIO ARCHYVO NUOTR. Lietuvos narystės NATO idėją, Lietuvos regioninės lyderystės ir užsienio politikos problematiką, ėmusių formuluoti Lietuvos, kaip Šiaurės Europos valstybės, identiteto klausimus. Nors, palyginti su daugeliu kitų kolegų politologų, prof. E.Nekrašas yra retai minimas Lietuvos spaudoje, tačiau jo formuluojamos mintys cituojamos tiek Vakarų ir Šiaurės, tiek Rytų Europos politologų darbuose, atgula įvairių šalių ambasadorių ataskaitose jų Vyriausybėms. Pastarąjį dvidešimtmetį itin dažnai cituojamas ir kitas VU tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) dėstytojas docentas Kęstutis Girnius. Tiesa, Harvardo (JAV) universiteto auklėtinis K.Girnius taip pat yra filosofas m. jis Čikagos universitete apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją, vėliau dėstė Ruzvelto universitete, pradėjo dirbti žurnalistu. Kaip teigė VU TSPMI administracijos atstovai, pastaruoju metu, dr. K.Girnius buvo mokslo mažiau girdimas ir matomas. Bet jo kaip erudito formuluojamos mintys turi didelį atgarsį tiek viešojoje erdvėje Lietuvoje, tiek ir tarptautinėje. Tiek pat dažnai kaip ir dr. K.Girnius buvo cituojami ir palyginti jauni politologai TSPMI direktorius dr. Ramūnas Vilpišauskas ir dr. Ainė Ramonaitė. Abiejų jų interesų sritys giminingos politikos vadyba. Ir abu šie mokslininkai turi nemažą svorį politologijos mokslui Lietuvoje, tiesa, Vakaruose jie dar nėra itin girdimi, nors ir yra studijavę ir dėstę garsiausiuose pasaulio universitetuose. Daugiausia šių mokslininkų publikacijų šalių kaimynių politologijos mokslo leidiniuose. Dar vienas politologas, kurį derėtų išskirti, tai TSPMI Politikos teorijos katedros vedėjas dr. Alvydas Jokubaitis. Jo mokslo interesų sritis politikos filosofija ir teorija. Beje, Lietuvos politologų asociacija 2005 m. pripažino A.Jokubaičio monografiją Trys politikos aspektai: praktika, teorija, menas geriausia moksline publikacija. Ypač aktyvūs yra šio mokslininko ryšiai su Krokuvos Jogailaičių universitetu, kuriame jis stažavosi 1991 m. Tad daugybė jo mokslinių publikacijų yra spausdinami būtent šio universiteto arba kituose Lenkijos politikos mokslų leidiniuose. 38

39 MINI NOBELIS» PROFILIS Inžinierius matematikas, tapęs filosofu ir politologu Per šį dvidešimtmetį profesoriui Evaldui Nekrašui pavyko atsidurti daugiausiai užsienio mokslo leidiniuose cituojamų Lietuvos politologų sąrašo viršūnėje. Jonė Kučinskaitė Pastaruoju metu retai interviu žiniasklaidai duodantis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) Tarptautinių santykių katedros vedėjas bei buvęs šio universiteto Filosofijos katedros vedėjas, nūnai profesorius Evaldas Nekrašas šypteli išgirdęs, kad tarp visų Lietuvos politikos mokslų atstovų jo reitingas ir cituojamumas užsienio mokslo leidiniuose pats didžiausias. Žinote, man, kaip mokslininkui, didžiausią pasitenkinimą kelia prieš dvejus metus išleista mano knyga Pozityvus protas: jo raida ir įtaka modernybei ir postmodernybei. Ją rašiau net dešimt metų. Tai labai ambicinga knyga, kurioje aprėpiama daugybė klausimų, aktualių ir politikos mokslams. Kitas man, kaip mokslininkui, labai malonus ir giliai įstrigęs prisiminimas, kai kurso pabaigoje studentai ėmė ploti už įdomias ir naudingas paskaitas. Iki tol maniau, kad plojama tik teatre, po gero spektaklio ar koncertų salėse. Tad man tai buvo taip neįprasta ir taip malonu, kai šitai dukart gyvenime patyriau, pasakoja E.Nekrašas ir priduria, kad studentų dėkingumas ir parašyta knyga jam yra netgi didesni įvertinimai už visus oficialius apdovanojimus. O reikšmingiausiais savo darbais profesorius vadina jau minėtą knygą bei du savo straipsnius: anglų kalba parašytą Ar Lietuva yra Šiaurės, ar Vidurio Europos šalis (1998 m.; beje, sutrumpintą šį straipsnį publikavo ir mūsų savaitraštis) bei Kritiniai pamąstymai apie Lietuvos užsienio politiką (2009 m.; šį persispausdino Krokuvos Jogailaičių universitetas), iš skaičiuojamų jau daugiau kaip 120-ies publikacijų. Tiesa, kolegos atkreipia dėmesį, kad E.Nekrašas yra ne tik vienas labiausiai cituojamų Lietuvos tarptautinių santykių specialistų, bet ir didelę įtaką Lietuvos filosofijos mokyklai padaręs mokslininkas. Jo parašytas Filosofijos įvadas yra vienas fundamentaliausių bei įdomiausių mūsų filosofijos mokslo vadovėlių. Beje, E.Nekrašas nėra sausas politikos mokslų teoretikas m. jis yra patarinėjęs parlamentiniam Užsienio reikalų komitetui, nuo 1997 iki 1999 m. dirbęs Užsienio reikalų ministerijos konsultantu. Be to, buvo nominuotas ambasadoriumi, nors taip ir neišvyko į diplomatinę tarnybą. Negalima nepaminėti ir to, kad jis buvo viliojamas įvairių partijų pasukti į politiką, bet šiandien džiaugiasi tokiomis vilionėmis nesusigundęs ir likęs moksle. Na, mano kelias daug kur dvigubas: juk ir į filosofiją bei politologiją atėjau ne iš karto, o po inžinerijos bei matematikos studijų. Gal šitai susiję ir su tuo, kad esu gimęs po Dvynių ženklu, juokauja pašnekovas. Taigi koks tas mokslininko kelias į filosofus ir politologus? Elitinio kurso matematikas pasirinko filosofiją Istorijos mokytojų šeimoje gimęs būsimasis mokslininkas jau penkerių metų Prof.E.Nekrašas, būdamas vienas iš lietuviškosios filosofijos mokyklos kūrėjų, sužibėjo ir nėręs į politikos mokslus išmoko skaityti. O kai pradėjo lankyti Ukmergės 2-ąją vidurinę mokyklą, mokslai sekėsi taip lengvai, kad po abitūros egzaminų gerai nė nežinojo, ką labiausiai norėtų studijuoti. Pasirinkau automatikos ir telemechanikos studijas tuomečiame Kauno politechnikos institute (KPI), mat nenorėjau eiti į sovietinę kariuomenę, o visos kitos aukštosios mokyklos, išskyrus KPI, buvo panaikinusios karines katedras, tad studijuojant kitur būtų tekę atlikti privalomąją karinę tarnybą. Bet jau netrukus KPI rektorius Kazimieras Baršauskas susitarė su Vilniaus universiteto rektoriumi Jonu Kubiliumi rengti elitinį matematikų kursą ir, atrinkę geriausius KPI matematikus, man pasiūlė studijas Vilniuje. Kadangi mums prižadėjo aukso kalnus, sutikau, nusijuokia profesorius. Taip prasidėjo jo dvigubos inžinerijos ir 39 ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

40 » MINI NOBELIS matematikos studijos. Buvau negudrus, vėl pašmaikštauja pokalbininkas, pirmus dvejus metus nesupratau, kad galima nenueiti į kokią nors paskaitą, tad lankiau absoliučiai visas: kartais, kol atvažiuodavau iš vieno universiteto fakulteto į kitą, tai yra iš M.K.Čiurlionio gatvės iki Aušros vartų, telikdavo dešimt minučių pietums. O po paskaitų sėdėdavau prie namų darbų. Bet susidomėjęs filosofija, ketvirtame kurse, būsimasis mokslininkas atvirai pasakė Lietuvos matematikų tėvui prof. J.Kubiliui, girdi, nors matematika jam lengvai sekasi, bet filosofija nepalyginti įdomesnė sielai. Mane labiau domino žmogus, jo vieta pasaulyje, kaip jis suvokia, pažįsta, priima moralinius sprendimus, paaiškina savo posūkį iš matematikos ir inžinerijos į filosofiją. Tiesa, šiandien mokslininkas pacituoja Platoną, kuriam priskiriami virš akademijos užrašyti žodžiai: Nežinąs geometrijos (taip Platono laikais buvo vadinama matematika) tegul neįkelia čia kojos ir pabrėžia, kad filosofija ir matematika turi nemažai bendrumų. Vis dėlto 1968 m. pradėjęs dirbti liberalumu garsėjusioje VU Filosofijos katedroje, kuriai tuomet vadovavo Eugenijus Meškauskas, E.Nekrašas sako supratęs, kad rado tai, ko ieškojo. Po dvidešimties metų atkūrus VU Filosofijos fakultetą E.Nekrašas tapo fakulteto katedros vedėju ir jai vadovavo iki 2003 m., kol buvo paskirtas VU TSPMI katedros vedėju. Mūsų politologijos mokslas įdomus panašiems į mus Sąjūdžio metais E.Nekrašas spaudoje atvirai kėlė stalinizmo epochos klausimus, kalbėjo apie tai, kokia turėtų būti jau atkurtos nepriklausomos valstybės užsienio politika, buvo pirmasis politologas, 1991 m. oficialiai pareiškęs, kad atkurta Lietuvos valstybė turi atsisakyti neutralumo politikos ir siekti narystės NATO. Jis buvo ir vienas VU TSPMI kūrėjų. Šiame institute mokslininkas pradėjo dirbti nuo jo įkūrimo. Svarbu tai, kad jis yra dirbęs elitiniuose Harvardo (JAV) ir Zalcburgo (Austrija) universitetuose. Stengiuosi išvykti dėstyti į kuo geresnius universitetus, prisipažįsta profesorius ir paklaustas apie studijų Lietuvoje ir kitose šalyse skirtumas pastebi: Harvardo studentai išskirtiniai tiek gabumais, tiek darbštumu. Bet čia juk susirenka studijuoti gabiausias ir imliausias jaunimas iš viso pasaulio. O Harvardo universiteto biudžetas yra toks, koks visos mūsų valstybės maždaug dvejų metų biudžetas. Užtat jei lygintume mūsų ir austrų studentus, tai mūsiškiai tiek būsimi politologai, tiek filosofai yra kur kas darbštesni. Be to, profesorius paneigia kalbas, kad studijų Lietuvoje kokybė katastrofiškai žema: Studijas VU TSPMI bei Filosofijos fakultete pasirenka geriausiai mokyklas Prof. E.Nekrašas (viduryje) kolegos filosofo Bronislovo Kuzmicko knygos pristatyme. Kalba rašytojas Stasys Kašauskas LAIMĖJIMAI IR APDOVANOJIMAI Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas (1991 m.) Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (1994 m.) Apdovanojamas ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiumi (2003 m.) Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2011 m.) baigę jaunuoliai, vadinamieji šimtukininkai, todėl šių studijų lygis tikrai ganėtinai aukštas, nes juk kuo pajėgesni ir reiklesni studentai, tuo aukštesnė studijų kokybė. Paklaustas apie Lietuvos politikos mokslų tarptautiškumą, E.Nekrašas pabrėžia, kad politologija ne tik galėtų, bet ir turėtų būti tarptautiškesnis mokslas. O kad taip būtų, politologai turėtų daugiau publikuoti savo mokslinių straipsnių tarptautiniuose mokslo leidiniuose, nes tada jie bus ir daugiau cituojami. Bet būti politikos mokslų madų diktuotojais mūsų politologai nepajėgūs. Prie tokios nuomonės mokslininkas priėjęs po trejų metų darbo skirtinguose pasaulio universitetuose. Realiai politikos mokslai atsirado XIX a. pabaigioje XX a. pradžioje. Ir politologijos mokslų madas diktuoja dviejų valstybių JAV bei Didžiosios Britanijos politologai, pabrėžia profesorius. Lietuvoje šie mokslai pradėti plėtoti prieš bemaž du dešimtmečius. Ir nors kai ką, ką mes parašome, Vakarų pasaulio tyrinėtojai skaito bei cituoja, ypač nagrinėdami SSRS byrėjimą, vis dėlto mūsų, kaip besiformuojančios valstybės, politologijos mokslininkų darbai įdomesni Baltijos bei Rytų Europos šalių mokslininkams. E.Nekrašo nuomone, tikslieji mokslai yra universalesni, dėl to matematikos, fizikos ar chemijos mokslininkams iš Lietuvos prasimušti į pasaulio mokslo elitą lengviau. Pagaliau lemia ir kalba: humanitariniai bei socialiniai mokslai išsiskiria ir tuo, kad čia vyrauja gimtoji kalba, o tiksliuosiuose moksluose svarbesnė užsienio ir skaičių kalba. ELTOS NUOTR. Darbo kabinetas ten, kur yra internetas Paprašytas įvertinti, kiek mūsų politikos mokslai nutolę nuo realios politikos ar net su ja prasilenkia, mokslininkas pabrėžia, kad daugelį politologijos moksle priimtų sąvokų mūsų politikai vis dar suvokia savaip. Formaliai Lietuvos partijos save tapatina su dešinės ar kairės ideologinėmis nuostatomis. Bet tai, kaip dešinumą ar kairumą supranta mūsų politikai, dažnai neturi nieko bendro su tuo, kaip šias sąvokas suvokia Vakarų politikai bei politologai. O ir valdžių padalijimas pas mus vis dar suvokiamas gerokai kitaip nei Vakaruose ir kitaip, nei tai apibrėžia politologijos vadovėliai. Ypač šitai matyti buvo pastarosios koalicijos sudarymo metu, vertina E.Nekrašas. Paklaustas, kaip dėl technologinių permainų keičiantis pasauliui pasikeitė jo paties darbas, mokslininkas vėl šypteli: Mano darbo vieta persikėlė iš VU Profesorių skaityklos į namų biblioteką. Šiandien mano darbo vieta yra ten, kur turiu interneto ryšį bei prieigą prie elektroninių mokslinių duomenų bazių ir galiu ištiesęs ranką iš lentynos pasiimti reikiamą knygą. Beje, jis nė neturi savo darbo kabineto TSPMI. Kam jis man? šmaikščiai klausdamas užbaigia profesorius. 40

41 MINI NOBELIS» MOKSLO IR VERSLO SĄVEIKA Mokslininkai, tiesiantys tiltus tarp mokslo ir verslo Pastaruoju metu universitetai iš verslo užsakymų uždirba vos kelis procentus visų pajamų, tačiau mokslininkų, kuriems padėti įmonėms sukurti naujus produktus atrodo taip pat natūralu, kaip ir rašyti straipsnius, jau šimtai. Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė Priežasčių, kodėl didžioji dalis mokslininkų ir verslininkų Lietuvoje iki šiol neranda bendrų sąlyčio taškų, kiekviena pusė gali išvardyti begalę: verslininkai skųsis, kad Lietuvos mokslininkai netiria jiems aktualių sričių, nerodo iniciatyvos, yra nulindę į fundamentiką ir mieliau knibinėjasi laboratorijose, nei dirba su verslu. O mokslininkai atšaus, kad verslininkai visko nori už dyką ir apskritai nėra linkę investuoti į naujų produktų kūrimą. Metų metais besitęsianti diskusija atsispindi ir statistikoje: Lietuvos universitetų pajamos iš verslo užsakymų moks lo tiriamiesiems darbams bendrame katile sudaro vos kelis procentus m. daugiausiai iš verslo užsakymų uždirbo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 11,5 mln. Lt, Vilniaus Ge - dimino technikos universitetas (VGTU) 8,8 mln. Lt ir Kauno technologijos universitetas (KTU) 8,3 mln. Lt. Teigiama tendencija, kad ši pajamų dalis bent jau didėja, nors ir labai iš lėto. Pavyzdžiui, VGTU 2012 m. iš verslo užsakymų uždirbo jau 1,5 mln. Lt daugiau nei prieš metus 10,3 mln. Lt. Vangų abiejų pusių bendradarbiavimą liudija ir menkas lietuvių išradimų komercializavi - mo lygis: nors kasmet išduodama apie šimtą pa tentų, Valstybinių patentų biuro statistika ro - do, kad per metus sudaromos tik kelios li cen - cinės sutartys, kuriomis autorius už atlygį leidžia patentu laikinai naudotis kitiems subjektams, ir pasirašomos 5 6 teisių perdavimo sutartys. DREAMSTIME NUOTR. Kiek tarp mokslininkų yra amatininkų Sudominti užsienio rinkas ir išlikti konkuren cinėje kovoje Lietuvos verslui šiandien gali pa dėti tik inovatyvūs, didelę pridėtinę vertę tu - rintys gaminiai, kurie galėtų gimti verslui ben - dradarbiaujant su mokslu. Todėl savaitraštis Vei das šiemet įsteigė specialią Mini No be - lio nominaciją Už mokslo bendradarbia vi - mą su verslu. Nepaisant nepalankios sta tis ti - kos, kandidatų į šią nominaciją atradome ne - ma žai ir įsitikinome, kad kai kuriems mokslinin - kams bendradarbiauti su verslu yra tapę taip pat įprasta, kaip ir rašyti mokslinius straips nius. Mokslininkai fundamentalistai mus pravardžiuoja amatininkais, net nevadina mokslininkais, juokauja jau daugiau nei dešimtmetį su įmonėmis bendradarbiaujantis KTU Informatikos fakulteto Kompiuterių katedros vedėjas prof. Egidijus Kazanavičius, per pa - staruosius trejus metus KTU universitetui iš projektų su verslu uždirbęs per 4 mln. Lt. Mokslininko vadovaujama grupė sukūrė pirmuosius skaitmeninės televizijos Gala prototipus įmonei Teo, su Elsis darbuotojais sugalvojo išmaniųjų namų sistemą, leidžiančią tarpusavyje sujungti ir valdyti apsaugos, šildymo sistemas, televiziją ir t.t., dirbo su Lietuvos radijo ir televizijos centru, bendro - vė mis Omnitel, Axis Industries, CNC Technologies. E.Kazanavičiaus nuomone, glau dų bendradarbiavimą su verslu lėmė ir le - mia idėjos, kurios paklausios rinkoje, ir tyrimų atlikimo greitis. Be to, mokslininkai užsitarnavo pasitikėjimą, kad dirba sąžiningai, nenutekina informacijos ir neperduoda idėjų konkurentams. Iš verslo užsakymų universitetai uždirba nedaug Universitetas Visos pajamos, mln. Lt E.Kazanavičius atskleidžia, kad netrukus mokslininkai pradės labai didelį projektą su viena JAV įmone. Aštuonerius metus vienas mūsų projektas gulėjo stalčiuje, lietuviškos įmonės nenorėjo jo įsidiegti, o dabar parduosime jį amerikiečiams, džiaugėsi mokslininkas, kol kas negalintis atskleisti įmonės pavadinimo. Beveik milijoną litų iš projektų su verslu universitetui uždirbo KTU Sintetinės chemijos instituto direktorius habil. dr. Al - girdas Šačkus, 700 tūkst. Lt Me tro lo - gijos instituto direktorius prof. Rim vy - das Povilas Žilinskas. O KTU Che mi - nės technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros profesoriaus Vytauto Getaučio mokslinė grupė pasirašė kon - traktą su Vokietijos chemijos kompanija BASF. Aktyvių mokslininkų galima rasti visuose mokslo židiniuose: VGTU su vers lu aktyviai bendradarbiauja prof. habil. dr. Donatas Čygas, prof. dr. Ei - muntas K.Paršeliūnas, prof. dr. Al fre - das Laurinavičius. O kai kurie mokslininkai yra įkūrę ir verslo įmones. Pa vyz - džiui, bendrovę GTV įkūręs prof. habil. dr. Juozas Gecevičius gamina ir Lie - tuvos bei užsienio įmonėms parduoda robotizuotas linijas, skirtas pramonei, tarp klientų yra net Siemens bendrovė. O Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto Skystųjų kristalų laboratorijos vedėjas Povilas Adomėnas vadovauja ir įmonei Tikslioji sintezė, kuri užsienio bendrovėms pardavinėja tarpinius organinės elektronikos produktus ir medžiagas, skirtas organinėms saulės baterijoms. Kaip matyti, mokslininkų, išsiveržiančių iš statistinio mokslininko įvaizdžio ir kuriančių tai, kas gali būti pritaikoma praktiškai, Lie - tuvoje ne taip ir mažai. O šiemet nominacijoje Už mokslo bendradarbiavimą su verslu verčiausiu pripažinome KTU Organinės technologijos katedros vedėją prof. habil. dr. Juozą Vidą Gražulevičių, kuris savo tyrinėjimus pritaiko praktiškai ir glaudžiai bendradarbiauja su saulės elementų, šviesos diodų kūrėjais užsienyje. Šis mokslininkas išsiskiria tuo, kad prieš daugiau nei dešimt metų savo bendradarbiavimą su verslu pradėjo ne nuo Lietuvos, bet nuo garsių užsienio kompanijų, tokių kaip Imation, Samsung Electronics ir BASF. Pajamos iš verslo už užsakytus mokslo tiriamuosius darbus mln. Lt Proc. nuo visų pajamų Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 167,4 11,5 6,9 Vilniaus Gedimino technikos universitetas 148,7 8,8 5,9 Kauno technologijos universitetas 197,7 8,3 4,1 Vilniaus universitetas 350 3,5 1 Klaipėdos universitetas 70 3,4 4,9 Šaltinis: universitetų pateikti duomenys 41

42 » MINI NOBELIS Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė Lietuvoje, kur mokslo ir verslo bendradarbia vimas yra labiau išimtis negu taisyklė, Kau no technologijos universiteto (KTU) Or - ga ninės technologijos katedros vedėjas prof. ha bil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius gali pa - si girti per dešimtmetį bendradarbiavęs su trijo mis pasaulinėmis korporacijomis JAV elektronikos milžine Imation, Pietų Korėjos elek tronikos lydere Samsung Elec tro - nics ir Vokietijos chemijos koncernu BASF. Būtent dėl tokios Lietuvos mokslininkams nebūdingos veiklos savaitraštis Vei das G.ZALTAUSKAITĖS NUOTR. PROFILIS J.V.Gražulevičius: Mokslinės publikacijos vie o kas vyksta didžiosiose kompanijose visai Su trijomis pasaulinėmis korporacijomis bendradarbiavusį KTU mokslininką J.V.Gražulevičių verslo užsakymai moksle vyrausiančias madas. J.V.Gražulevičių šiemet nusprendė išskirti projekto Mini Nobelis specialioje nominacijoje Už moks lo bendradarbiavimą su verslu. BASF lietuvius susirado paskaičiusi mokslinius straipsnius Tiek pačiam mokslininkui, tiek visai Lie - tu vos akademinei visuomenei labiausiai įsiminė šio mokslininko kontraktas su Sam- sung Electronics kompanija. Įnešdami in dėlį į pasaulinės korporacijos kuriamų naujų technologijų aruodą, J.V.Gražulevi čiaus ir KTU Cheminės technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros profesoriaus Vy tauto Ge - tau čio komanda kompanijai Sam sung Elec - tronics kūrė organinius lazerinių spausdintuvų fotoreceptorių puslaidininkius ir užregistravo kelias dešimtis patentų. Kodėl organinius puslaidininkius kuriantis mokslininkas bendradarbiauti su verslu pra dėjo ne nuo lietuviškų bendrovių, o nuo di džiųjų pasaulio koncernų, kuriančių opto - elektroninius prietaisus, tokius kaip saulės elementai ir šviesos diodai? Lietuvoje nėra to kios pramonės, kuriai būtų reikalingi mūsų darbai, tai nori nenori tenka ieškoti įmonių už Lietuvos ribų. Kartais tos kompanijos mus su siranda, kartais mes įsisiūlome, o kartais ben dradarbiavimas užsimezga per asmeninius ki tų Lietuvos mokslininkų kontaktus, kaip pavyksta prieiti prie didžiųjų kompanijų pasakoja chemikas J.V.Gražulevičius. Pavyzdžiui, Vokietijos chemijos pramonės milžinė BASF susidomėjo lietuvių moks lininkų straipsniais moksliniuose žurnaluose ir pa ti susiradusi lietuvius pasiūlė jiems bendradarbiauti lietuviai vokiečių kompanijai kū rė organinius saulės elementų puslaidininkius. Nors šiuo metu kontraktų su verslu J.V.Gražulevičius neturi, bendradarbiavimas su įmonėmis nenutrūko. Vasario pradžioje J.V.Gra žulevičius už 2,79 mln. eurų pradeda europinį projektą, kuriame dalyvaus Lie tu - vos, Vokietijos, Belgijos, Ispanijos ir Pran cū - zi jos mokslininkai bei garsi organinių šviesos dio dų kompanija Novaled. Šio projekto me tu KTU bus įsteigtas Organinių puslaidinin kių tyrimo ekscelencijos centras, kuriame mokslininkai kurs naujus organinius puslaidininkius, skirtus organiniams šviesos diodams, saulės elementams ir organiniams plonasluoksniams tranzistoriams. Perspek ty - viau sios mokslininkų sukurtos medžiagos bus išbandytos No valed kuriamuose prietaisuose. J.V.Gražulevičius norėtų, kad bendradarbiavimas su Novaled šio projekto rėmuose išsirutuliotų į kontraktą, tačiau jei šis siekis nepavyktų, ketina ir toliau ieškoti bendradarbiavimo galimybių su verslu. Per pastaruosius trejus metus KTU profesorius savo tyrinėji- J.V.Gražulevičių užsienio kompanijos kviečiasi pristatyti savo tyrimus 42

43 MINI NOBELIS» na, kas kita priverčia ir pasitempti, ir sužinoti mus pristatė trims tarptautinėms kompanijoms 2009 m. buvo pakviestas skaityti prane šimą į vieną Taivano kompaniją, gaminančią skystakristalinius televizorius, o neseniai sa vo darbus pristatė LG kompanijos atstovams. Ne tik rašyti mokslinius straipsnius, bet ir atlikti mokslinius tiriamuosius darbus verslui J.V.Gražulevičių skatina noras žinoti, kas šian dien reikalinga už labora torijų sienų. Norisi su pramone tu rė ti kontaktų, nes tuomet ži nai, kokie yra poreikiai, kas aktualu taikomajame moksle. Pub likacijos yra viena, o tai, kas vyksta di džiosiose kompanijose, vi - sai kas kita, įsitikinęs chemikas. Bendradarbiavimas su pramone skatina pasitempti, dis ciplinuoja, nes reikia nuo lat atsiskaityti užsakovams: Sam - sung Electronics įmo nei ataskaitas ra - šy davome kas dvi savaites, o su BASF atstovais kas mėnesį dalyvau da vome telefoninėse konferencijose. R.WEISFLOG NUOTR. Mokslininkams reikia būti judresniems Pasak J.V.Gražulevičiaus, norint, kad bendradarbiavimas tarp tarptautinio verslo ir Lie tuvos mokslo užsimegztų, lietuviams moks lininkams reikėtų būti judresniems, daugiau važinėti po tarptautines konferencijas, kuriose ap - silanko daug žmonių iš pramonės. Dar vienas būdas sudominti savo tyrimais ne tik akademinę, bet ir verslo visuomenę stengtis pa tekti į kuo geresnius žurnalus, kuriuos skai to didelis tarptautinės bendruo menės bū rys. Murzilkų, kaip Vilniaus fizikai ne - oficialiai vadina prastus leidinius, niekas neskaito, šypsosi J.V.Gra žulevičius. Žinoma, ne kiekvieno mokslininko tyrimai šian dien verslui yra aktualūs. Be to, ar verslui bus reikalingos mokslininko paslaugos, priklau so ir nuo srities. Organinė optoelektronika yra madinga, nes daugelis toje srityje ma - to ateitį, o kadangi mes gana seniai šio je srityje krutame ir turime įdirbį, tai mums kartais ir pasiseka, mano J.V.Gra žu le vičius. Tiesa, kontraktas su didele korporacija dar nėra garantas, kad daug uždirbsi ar turėsi nuolatinių pajamų. Atvirkščiai, šiose korpora cijose situacija gana sparčiai kinta, tad nuolat tenka žvalgytis naujų klientų. Nu- trūkusį mūsų bendradarbiavimą su BASF lėmė ob jektyvios priežastys. Mes bendradarbiavome su BASF padaliniu Singa pū re, bet jo tematiką perėmė BASF įsigyta nau ja įmonė, turinti stiprių tos srities darbuotojų. Su Samsung Elec tronics nutiko tas pats bendradarbiavo me su Amerikos padaliniu, bet tą laboratoriją uždarė, kaip greitai gali pasibaigti sunkiai užsimezgęs bendradarbiavimas atskleidžia J.V.Gražulevičius. Be to, verslo siūlomi užsakymai dažniausiai siekia keliasdešimt ar kelis šimtus tūkstan čių litų, o tokį finansavimą Lietuvos mokslininkai šiandien jau gali gauti per įvairius moks linius projektus. Tad daugelis užuot ieškojęs bendradarbiavimo galimybių su verslu, renkasi paprastesnį ir stabilesnį kelią pretenduodami į europinius projektus. Dirbant su verslo įmonėmis, reikia laikytis ir atsargumo priemonių, kad mokslininkas neliktų it musę kandęs. J.V.Gražulevičius pa - sa kojo, kaip pradėję bendradadarbiauti su viena kompanija parašė stiprių bendrų straipsnių, bet skirtingai nei įmonė, Lietuvos mokslininkai iš to nieko neuždirbo. Kon fe - ren cijoje prie mūsų priėjo vienas iš įmonės bendrasavininkių, jis yra šios srities žvaigždė. Jiems padarė įspūdį viena mūsų me džia - ga, tad susitarėme, kad nusiųsime jiems pavyzdžių, parašėme bendrą straipsnį. Ta čiau vėliau jie išbandė šią medžiagą savo ga mi na - muose šviesos dioduose ir išsiuntinėjo savo ad resantams pasiūlymą ją pirkti mes taip pat gavome pasiūlymą pirkti pačių sukurtą me džiagą, į kokias situacijas gali patekti mokslininkai atskleidžia J.V.Gražulevičius Organinės elektronikos ateitis ploni ir net suvyniojami televizoriai J.V.Gražulevičius ne tik stengiasi bendradar biauti su verslu, bet ir yra produktyvus moks lininkas. Per pastarąjį dešimtmetį jis su kitais mokslininkais ir užsienio įmonėmis už re - gistravo 19 patentų JAV patentų biure, o per pa staruosius trejus metus tarptautiniuose moks lo žurnaluose paskelbė 58 mokslinius straips nius, kurie buvo pacituoti 132 kartus. Be to, chemikas aktyviai dalyvauja įvairiuo se tarptautiniuose projektuose ir bendradar biauja su užsienio kolegomis tiek su teo re tikais, tiek su prietaisų gamintojais. Šių pro jektų rezultatas bus nauji ir efektyvūs or - ga niniai puslaidininkiai, kuriuos panaudodami partneriai fizikai ir elektronikos inžinerijos specialistai iš Vokietijos, Taivano, Pran cū - zi jos, Ukrainos ir kitų šalių kuria ir tobulina or ga ninius šviesos diodus, saulės elementus ir organinius plonasluoksnius tranzistorius, pa sakoja J.V.Gražulevičius Lietuvis mokslininkas ir jo komanda J.V.Gražulevičiaus komandos ir tarptau tinių partnerių sukurtos naujos me džia gos bus išbandytos organinių šviesos diodų gamintojos "Novaled" prietaisuose kartu su partneriais iš Taivano nacionalinio universiteto yra sukūrę labai efektyvius mėlyną ir bal tą šviesą skleidžiančius fosforescuojančius šviesos diodus. Lietuvių ir taivaniečių straipsnį apie šiuos prietaisus ir lietuvių su - kurtus or ga ninius puslaidininkius paskelbė prestižinis mokslo žurnalas Advanced Ma - terials, ku rio citavimo indeksas šiuo metu siekia apie 13. Šis straipsnis iškart buvo pa - ste bėtas pa sau lio mokslo bendruomenės, o iki šiol yra pa cituotas jau 160 kartų. Organinė elektronika sparčiai keičia mū sų kasdienybę. Labai ploni, lankstūs ir net su vyniojami televizoriai, šviečiantys langai, šviečiantys sienų apmušalai (tapetai) jau komercializuojami arba yra ant komercializacijos slenksčio. Viena Vokietijos kompanija jau pagamino bandomuosius automobilius su organiniais saulės elementais ant stogo, šios srities perspektyvas pabrėžia J.V.Gražu - levičius. 43

44 » LIETUVA ENERGETIKA Lietuvio rengti standartai bus taikomi visai Europos elektros energetikos sistemai Užtikrinti darnų elektros tinklo funkcionavimą tikrai nepaprastas uždavinys šios srities profesionalams. Tačiau Lietuvos specialistai sugeba su juo susitvarkyti ir net pasiūlyti vertingų idėjų bei sprendimų visos Europos energetikams. Jūratė Mockuvienė Elektros energetikos sistema didžiausią teritoriją apimantis iki XX amžiaus pabaigos žmonijos inžinerinis kūrinys, ap - raizgantis atskirus planetos žemynus. Tik praėjusio amžiaus pabaigoje šią sistemą pagal teritorijos apimtis pasivijo duomenų perdavimo sistemos, ir jos kuo toliau, tuo sunkiau viena be kitos įsivaizduojamos. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus Litgrid technikos skyriaus vadovas Ramūnas Ponelis yra pasiūlęs ne vieną techninį sprendimą, kaip integruoti elektros energijos generatorius į bendrą elektros perdavimo tinklą. Šio užkulisinio darbo elektros vartotojai nemato, tačiau tai, kad elektros lemputė ne dėl gamtos stichijų sukeltų padarinių dar niekada nėra užgesusi, įrodo, jog šis kruopštus darbas atliekamas sklandžiai. Energetikos eksperto kelias R.Ponelio biografija atkreipia dėmesį tuo, kad jis mokslinę veiklą derina su praktiniu veikimu. Nuo pat jaunystės domėjęsis inžinerija, prioritetine studijų kryptimi pasirinko elektros energetikos sistemų inžinerijos studijas Kauno technologijos universitete. Studijoms artėjant prie pabaigos gabus jaunuolis suprato, kad nori dirbti elektros energetikos srityje ir jį domina Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus veikla. Tačiau 2004 m. pakliūti į tuometę Lietuvos energiją, prieš dvejus metus perdavimo sistemos operatoriaus funkcijas perleidusią Litgrid, neturint aukštos kvalifikacijos nebuvo paprasta. Jau nuo ketvirto bakalauro studijų kurso gabų studentą rekomendavus mokslinių dar bų vadovui docentui, technikos moks lų daktarui Vaclovui Ažubaliui, bendrovės užsakymu buvo atliekami moksliniai tyrimai. Pirmoji tuomet dar tik studentui R.Poneliui tekusi užduotis elektros sistemos atkūrimas po totalinės avarijos. Po šio darbo jaunuolį pastebėjo Lietuvos energijos dispečerinio centro ir sistemos patikimumo skyriaus vadovai ir pristatė įmonės vadovybei. A.UFARTO, BFL NUOTR. Vis dėlto ir po tokio išbandymo teko sunešioti dar vienas klumpes reikėjo atlikti mokslinį tiriamąjį darbą Sis - temos pereinamųjų procesų skaičiavimas uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Darbas buvo atliekamas dar prieš Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymą, todėl turėjo milžinišką praktinę naudą. Gana sėkmingai atlikęs šią užduotį ir baigęs magistro studijas, R.Ponelis buvo pakviestas dirbti į Lie - tu vos energijos sistemos dispečerinį centrą, į sistemos patikimumo skyriaus in žinieriaus pareigas, kur sutiko savo praktikos mokytoją Rimvydą Dičių. Pradėjęs nuo paprasto inžinieriaus, šian dien R.Ponelis jau gali pasigirti solidžia karjera, nemaža tarptautine darbo prak tika, o energetikos eksperto biografiją papildė technikos mokslų daktaro įrašas. Ugdo jaunąją kartą Šiandien pradėti dirbti elektros perdavimo sistemos operatoriaus Litgrid ko - MATTON IMAGES NUOTR. mandoje kur kas lengviau, nes pati įmonė inicijavo stažuotojų programą. Su pran - tama, šioje įmonėje turėtų dirbti savo srities ekspertai, ideologai profesionalai, kurie nuolat apžvelgia ir analizuoja siūlomas ar taikomas pasaulyje technologijas, įvertina jų pranašumus ir trūkumus, o vėliau įtikinamais argumentais siūlo sprendimus, kad Lietuvoje elektros energijos perdavimas efektyviausiomis vartotojams priemonėmis būtų kuo labiau patikimas. Litgrid šiuo metu savarankiškai nebevykdo elektros perdavimo tinklo įrangos remonto funkcijos, kai gavus instrukciją specialistui belieka ją vykdyti. Tai aukšto intelektinio lygio darbuotojų reikalaujanti įmonė. Todėl bendradarbiaujant su universitetais stengiamasi kviestis iniciatyviausius studentus, pasikliaujant juos ugdančių mokslininkų rekomendacijomis m. per stažuotojų programą Litgrid atsirinko tris jaunuosius specialistus, kurie šiandien sėkmingai darbuojasi įmonėje panaudodami savo universitetuose įgytas žinias ir mokydamiesi iš didžiulę patirtį sukaupusių įmonės ekspertų. Šiemet pagal stažuotojų prog- 44

45 LIETUVA» ramą planuojama pasirinkti penkis jaunus specialistus. Užduotis diktavo valstybei reikšmingiausi energetikos projektai Beveik prieš dešimtmetį Lietuvoje verslininkai pradėjo rimčiau planuoti ir plėtoti elektros energijos generaciją ir elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Reikėjo išsiaiškinti, kaip tokius elek - tros gamintojus prijungti prie elektros energetikos sistemos, kokius reikalavimus jiems kelti, su kokiomis problemomis susidurta kitose valstybėse ir ką daryti, kad jų būtų išvengta Lietuvoje. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus įmonėje tuo metu netgi nebuvo atsakingų už šios funkcijos vykdymą ir priežiūrą žmonių. Ši sudėtinga sritis buvo patikėta R.Poneliui. Jam teko domėtis Danijos, Vokietijos, Ispanijos, JAV patirtimi, mat ten atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra prasidėjo daug anksčiau, ir ją studijuojant buvo sukurti techniniai reikalavimai atsinaujinančios energijos gamintojams, besijungiantiems prie bendro perdavimo tinklo. Pasiremiant gerąja pasaulio praktika gimė visiškai naujas kūrinys. R.Ponelio sukurti techniniai reikalavimai energijos gamintojams vėjo elek - trinėse, siekiantiems prisijungti prie Lie - tuvos elektros perdavimo tinklo, po maždaug trejų metų bus taikomi jau visoje Europoje. Šiuo atveju gabaus specialisto pastangomis Lietuva pranoko daugelį elektros perdavimo sistemų operatorių. Be to, apibendrinus įvairių valstybių energijos generatorių prisijungimo prie bendro tinklo patirtį, į Lietuvos elektros perdavimo tinklą pavyko neįsileisti prastų arba dėvėtų technologijų, o rinktis itin aukštos kokybės, išbandytas technologijas. Galima paminėti, kad, pavyzdžiui, prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo jungiami vėjo elektrinių parkai turi nuotolines generuojamos galios, įtampos valdymo ar viso parko stabdymo galimybes, kai jų 2006 m. neturėję Vokietijos elektros perdavimo sistemos operatoriai nesuvaldė elektros perdavimo sistemos ir viskas baigėsi elektros energijos nutraukimu labai dideliam kiekiui vartotojų. Šiuo metu Lietuvoje elektros perdavimo tinkle naudojama naujausius ES standartus atitinkanti ir tokiose Europos valstybėse, kaip Šveicarija, Vokietija ar Švedija, patikrinta įranga įsigyta tik remiantis techniškai ekonomiškai efektyviausiais sprendimais. Mokslininkas aktyviai dalyvauja eu - ropinės elektros perdavimo tinklo operatorių organizacijos ENTSO-E darbo grupių veikloje. Ši organizacija užsiima ES teisės aktų, reglamentuojančių prisijungimą prie Europos šalių elektros perdavimo tinklų operatorių elektros tinklų, kūrimu. Rengiant Visagino atominės elektrinės projektą teko svarstyti, kaip šį galingą elektros energijos generatorių integruoti į bendrą elektros tinklą. Pasak pašnekovo, jei projektas būtų plėtojamas, jau aišku, į ką reikėtų atkreipti dėmesį rengiant jo prijungimo techninius reikalavimus. Teko pasukti galvą bei pasidalyti patirtimi su užsienio šalių ekspertais ir dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės planuojamo statyti penktojo hidroagregato prijungimo techninių reikalavimų. Šis planuojamas hidroagregatas turėtų ne tipinį sinchroninį, o vadinamąjį asinchronizuotą generatorių. Toks hidroagregatas būtų vienintelis Baltijos šalyse, o arčiausiai įrengtas yra Vokietijoje. Jo pagrindinė paskirtis, kaip ir esamų hidroagregatų, padėti reguliuoti elektros energetikos sistemos galių balansą. Na, o šiandien svarbiausias Litgrid iš - šūkis Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su Vakarų Europos šalių elektros energetikos sistema. Šiame projekte dalyvauja trys Baltijos valstybės. Konsultantai atlieka techninę prijungimo galimybių studiją, o Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatorių ekspertai vertina studijos rezultatus bei teikiamas technines sinchronizacijos galimybes. Reikia pabrėžti, kad 2015 m. pabaigoje, įgyvendinus elektros perdavimo nuolatine srove jungčių projektus NordBalt ir LitPol Link, Lietuvos elektros infrastruktūra bus sujungta su Skandinavijos ir Vakarų Europos elektros infrastruktūromis. ASMENINIO ARCHYVO NUOTR. Ramūno Ponelio laimėjimai 2004 m. Lietuvos energijos sistemos patikimumo skyriaus inžinierius m. Sistemos patikimumo skyriaus vyresnysis inžinierius m. Sistemos patikimumo skyriaus vadovaujantis inžinierius m. Sistemos plėtros techninių standartų grupės vadovas m. AB Litgrid Sistemos plėtros skyriaus vadovaujantis inžinierius m. AB Litgrid Technikos skyriaus vadovas. Vykdytos užduotys ir darbai, dalyvavimas studijose: Tarptautinės sinchronizavimo galimybių UCTE-IPS/UPS studijos darbo grupės narys. Naujo branduolinio reaktoriaus Lietuvoje statybos galimybių studijos techninės darbo grupės narys. Sistemos režimų skaičiavimai ir rezultatai po IAE uždarymo. Sistemos atkūrimo po totalinės avarijos plano parengimas ir dinaminių tinklo režimų skaičiavimai. Prijungimo prie elektros perdavimo tinklo techninių sąlygų vėjo elektrinių parkams, kitų tipų elektrinėms ir tarpsisteminėms elektros jungtims NordBalt bei LitPol Link parengimas. Prijungiamų prie elektros perdavimo tinklo ją generuojančių šaltinių testavimas, jų charakteristikų nustatymas ir darbo kokybės įvertinimas pagal atitiktį techniniams reikalavimams. 45

46 G.ŽALTAUSKAITĖS NUOTR.» LIETUVA PR MOKSLAS KTU revoliucingų mokslo išradimų užutėkis Kauno technologijos universitete gimsta inovacijos, keičiančios mūsų aplinką ir kasdienį gyvenimą. Goda Fredaitė Mokslininkai sutaria, kad įgyvendinant idėjas, kurios dar prieš dešimtį metų bū - tų priskirtos fantastikos žanrui, o šiandien jau pritaikomos praktiškai, būtinas at vi rumas bei tarptautinis bendradarbiavimas. Dramblio kaulo bokšte mokslininkai sėdėti nebegali turi mokėti bendradarbiauti ir rasti problemų sprendimus tarptau tiniu lygiu, nes vietinių, lietuviškų mokslų nėra dėl paprastos priežasties: tyrimų me todologijos yra ganėtinai bendros, o me todai apskritai universalūs, aiškina so cia linių mokslų daktaras prof. Algis Krupavičius. Kauno technologijos universiteto (KTU) prorektorė prof. Asta Pundzienė džiaugiasi, kad universitetas jau pritraukia užsienio ty rė jų chemijos, aplinkos inžinerijos, medžiagotyros, diagnostikos ir matavimo inžinerijos, in for - matikos, mechatronikos, socialinių ir hu ma - nitarinių mokslų srityse. KTU mokslininkai vykdo projektus su Skandinavijos, Vo kie tijos, Prancūzijos, JAV, Taivano tyrėjais, o su kur - tomis žiniomis bei technologijomis nau - dojasi garsios įmonės, pavyzdžiui, Ther- mo Fisher Scientific, Fima, Teo ir kt. Kartu A.Pundzienė atkreipia dėmesį, kad mūsų šalies mokslininkai garsėja ne vien laimėjimais tobulindami lazerius ir biotechnologijas, kurios pas mus plačiai išpopuliarintos, bet ir daugelyje kitų sričių. Tik kelios iš jų biomedicinos inžinerija, darnioji chemija ir maisto inžinerija, informacinės ir komunikacinės technologijos, mechatronika, mikro- ir nanotechnologijos, ateities energetika bei socialiniai mokslai. Šių sričių mokslininkai kuria naujas medžiagas aukštosioms technologijoms, įvairias mik roir nanomedžiagas kosmetikos, energetikos ir G.ŽALTAUSKAITĖS NUOTR. kitoms pramonės šakoms, sumaniąsias aplinkas, darniąsias technologijas, diagnostines ir matavimo technologijas. Prof. R.Kažys: Šiandien ultragarso tyrimai, ypač matavimų ir diagnostikos srityje, Lietuvoje yra aukšto tarptautinio lygio. Į mokslo aukštumas ultragarso bangomis Ultragarso bangų atradimą ir pla tų jų pa - naudojimą mokslininkai pa gal reikšmingumą lygina su rentgeno spin dulių taikymu medicinoje. Ultragarso stu dijų KTU pradžia septintasis dešimtmetis, kai rektoriaus prof. Kazimiero Bar šaus ko iniciatyva buvo įkurta Ul tra - garso prob leminė la bo ratorija. Joje gimė per 170 ul tragarsinių metodų, prietaisų ir sistemų. Kai kurios jų, pavyzdžiui, RMBK tipo reaktoriaus technologinių kuro kanalų matavimo sistema, pa saulyje atitikmenų dar neturėjo. Šiuo metu ultragarsiniai matavimai taikomi įvairiose srityse: medžiagotyros, me di ci ni - nės diagnostikos, navigacijos, neardomųjų bandymų. Habilituotas technologijos mokslų daktaras prof. Rymantas Kažys tai laiko svarbiu mokslo laimėjimu. Pasau li nėje praktikoje žinoma daugybė pavyzdžių, kai iš pradžių labai maži defektai lėmė dideles lėktuvų, traukinių avarijas, pastatų, naftos platformų griūtis. Tokioms nelaimėms išvengti ar bent sumažinti jų tikimybę ir tarnauja neardomieji bandymai, sako mokslininkas. Jie plačiai Festo automatikos laboratorija, kurios įrengimą finansavo Vokietijos kampanija Festo J.KLEMANO NUOTR. Prof. K.Baršausko Ultragarso mokslo instituto dok taikomi įvairiose srityse dėl to, kad yra nepavojingi sveikatai, nepažeidžia tiriamos me - džiagos ar konstrukcijos, palyginti giliai įsiskverbia. Pasak R.Kažio, šiandien ultragarso ty ri - mai, ypač matavimų ir diagnostikos srityje, Lietuvoje yra aukšto tarptautinio lygio. Tai liudija palyginti didelis EK finansuojamos Ben drosios programos (FRAME- WORK 5, 6 ir 7) KTU vykdomų projektų skaičius. Be to, daug darbų atliekama pagal garsių užsienio kompanijų, tokių kaip Bosch, Endress+Hauser, Beta Laser Mike, užsakymus. Nuo 2001 m. įgyvendinamas projektas su Bel gijos atominių tyrimų centru SCK- CEN. Jo tikslas sukurti ultragarsinę vi zua - lizacinę sis temą, kuri leistų skysto švino ir bismuto ly di nio aplinkoje, veikiant stipriai radiacijai, gau ti branduolinio reaktoriaus MYRRHA vi daus vaizdus ir kartu už tikrinti saugų jo darbą. Tarp fantazijų ir išmaniosios tikrovės Prieš aštuonerius metus prof. dr. Egi dijus Kazanavičius, vienam kolegai iškėlęs protingo lango, kuris reaguotų į aplinkos temperatū rą ir žinotų, kiek reikia pašildyti patalpas, idė ją, pritarimo toli gražu nesulaukė. Prisi- fan tazuoti galima, bet viskam yra ribos. Tu rė - kite sąžinės ir saiko skleisdamas tokius dalykus, kurie neįmanomi, ko legos atsakymą prisimena E.Kazana vi čius. Greičiausiai tuo metu jį būtų išjuokę ir dėl vadinamųjų išmaniųjų namų vizijos. Šiandien Lietuvos mokslininkų pastangomis ji virsta tikrove. Tačiau E.Kazanavičius pirmiausia siūlo išsiaiškinti, kas yra tas tech nologijų išmanumas. Profesorius abejoja, ar naujausios kartos mobiliuosius telefonus tikslu laikyti iš ma - 46

47 PR LIETUVA» torantai Audrius Jankauskas ir Lina Draudvilienė tiria kompozitinius stiklo pluošto bandinius niaisiais. E.Kazanavičius daiktų iš ma nu mą sie - ja su gebėjimu ne tik rinkti ir valdyti informa - ciją reaguojant į a plin ką, bet ir priimti spren - dimus, už šeimininką atlikti tam tikrus veiks - mus. XX a. gale dar utopiškai būtų nu skam - bėjęs pa vyzdys, kai namie integruota to k ia sis - tema, kuri pati analizuoja patalpos ap švietimą, pati įjungia ir išjungia šviesą, parenka jos intensyvumą žmogui nepajudinant nė piršto. Teo užsakymu KTU mokslininkai kū rė interaktyviosios televizijos Gala sistemos da lis. O bendradarbiaujant su UAB El sis TS, pernai baigta kurti skaitmeninių namų paslaugų kūrimo ir valdymo siste ma Sna - pas. Įjungtas serveris, kuris iš daik tų renka in for maciją apie aplinką ir gali reguliuoti ap - linkoje esančius daiktus. Snapu jau ke lerius metus naudojasi kai kurie namų savininkai, o šie met sistemą pla nuojama pa leisti į masinę ga mybą. E.Ka za na vičius ją įvardija kaip vieną pirmųjų inovatyviausių sistemų pasaulyje. Pa - sak jo, Lietuvoje skaitmeninių namų pa - Prof. dr. E.Kazanavičius: Lietuvoje skaitmeninių namų pa slaugų sistema jau veikė, kai tarptautinėse mokslininkų konferencijose apie tai buvo tik kalbama slaugų sistema jau veikė, kai tarptautinėse mokslininkų konferencijose apie tai buvo tik kalbama. ES vizijoje iki 2030 m. telkiamasi į daiktų, paslaugų internetą ir sprendimų priėmimo sistemas. Daiktų internetu vadinama tokia sistema, per kurią daiktai sugebėtų vieni ki tus atpažinti ir tarsi bendrauti. Šiuo lai kinė skalbimo mašina jau yra išmanioji, nes ji žino ir pati nusprendžia, kiek prileisti vandens, kokia turi būti temperatūra, kiek laiko skalbti. Bet ji dar nesugeba užmegzti ryšio su kita namuose esančia buitine įranga. Elek tro - nikos ir skaitmeninės technikos kompanijos jau svarsto galimybę pradėti rengti daiktų tarpusavio bendravimo protokolus ir stan - dartus, aiškina KTU Informatikos fa kul - teto Kompiuterių ka tedros profesorius, Rea - laus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius E.Ka zanavičius. Pasak jo, paslaugų internetas turi su - teikti galimybę žmogui įsigyti kokios nors srities valdymo paslaugą. Tarkim, nustatai 500 Lt ribą ir norėtum, kad jos neperžengus būtų optimaliai apšildytas tam tikras na mų plotas. Sistema tokiu atveju pati parenka už tą sumą galimą šilumos lygį ir ją reguliuoja, pavyzdį pateikia pašnekovas. KTU mokslininkai, E.Kazanavičiaus teigimu, nuo 2000-ųjų yra įsitraukę į daiktų ir paslaugų interneto sistemų plėtros darbus ir bendradarbiauja su ryšio ir ko - munikacijų bendrovėmis. KTU ARCHYVO NUOTR. Tyrimai arčiau gyvenimo Mokslininkai turi tyrinėti realų pasaulį, o ne įsivaizduojamą, įsitikinęs A.Kru - pavičius. Jis telkiasi į tyrimus socialinių mokslų sri - tyje. Daugiausiai visuomenės dėmesio šiais laikais tenka viešosios nuomonės tyrimams. Jie Lietuvoje atsirado vos prieš ketvirtį am - žiaus, bet šiandien atrodo tokie natūralūs, kad būtų sunku ir įsivaizduoti visuomenės gy - venimą be jų, pastebi mokslininkas. Jis pabrėžia, kad KTU socialinių mokslų srityje vykdo daug įvairių tyrimų, tarp jų ir to - kius, kurių revoliucingumo tarptautinėje are - noje įrodinėti jau nereikia. Dar 2005 m. Eu - ropos socialinis tyrimas, kuriame dalyvauja per 30 pasaulio šalių, buvo apdovanotas prestižiniu ES Dekarto prizu už radikalias inovacijas tarpkulturiniu apklausu vykdymo srityje. Ne veltui Europos socialinis tyrimas yra savotiška tarptautinių apklausų vykdymo inovacijų ir standartų kūrimo laboratorija, kurios sprendimai jau taikomi Eu ros tato ES pajamų ir gyvenimo sąlygų statistikos (EU-SILC), EURO-JUSTIS (Teisingumo indikatorių) tyrimuose, tarptautinio tyrimo, kuriame ak tyviai dalyvauja ir Lie tuva, reikšmę pabrėžia A.Krupavičius. Profesorius atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Europos socialinis tyrimas iš esmės keičiasi ir tampa ESS ERIC Europos moks li - nių tyrimų infrastruktūros konsorciumu. Lie tuva turėtų būti tarp ESS ERIC kūrėjų. Tai būtų pirmas Europos mokslinių tyrimų in - frastruktūros konsorciumas, kuriame Lie tu va dalyvauja kaip tikroji na rė. Jis galėtų tapti Prof. A.Pundzienė: KTU moksli - nin kai vykdo projektus su Skan di - na vi jos, Vokietijos, Prancū zi jos, JAV, Taivano tyrėjais, o su kur to - mis žiniomis bei techno logijomis naudojasi garsios įmonės. led laužiu ir gerosios praktikos pa vydžiu šalies mokslininkams dalyvauti kituose Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų konsorciumuose. Spren dimas dėl Lie tuvos narystės ESS ERIC yra Švietimo ir moks lo ministerijos rankose. Jis ir bus tas lak musas, pa tik rin - siantis, ar mokslo tarptautiškumas Lietuvoje įgyvendinamas darbais, ar tik žo džiais, šypteli A.Kru pavičius. Prognozuodamas KTU vaidmens ateitį so - cialinių mokslų srityje, jis išskiria Vy riau sybės patvirtintą m. nacionalinės pažangos programą. O vienas ambicingiausių Eu - ropos socialinio tyrimo tikslų artimiausiu me - tu yra sukurti ir įdiegti na cionalinės pažangos rodiklius, kurie būtų pa grįsti piliečių nuomonėmis ir požiūriais ver tinant pagrindinius vi - suomenės gyvenimo aspektus. Lietuva kartu su Di džiąja Bri ta nija, Nyderlandais atlieka eksperimentinį nacionalinės pažangos rodiklių tyrimą. Tad labai tikėtina, kad pavyks suformuoti nacionalinės pažangos rodiklių sistemą, kuri bus siūloma taikyti Europos Komisijai ir ES šalių vyriausybėms, projekto reikšmę pa brėžia KTU mokslininkas. 47

48 ». VISUOMENE PR VERSLAS Klasteriai kelias į užsienio rinkas Į klasterius susibūrusios šalies įmonės tikisi pritraukti daugiau Europos Sąjungos lėšų, kartu atsikrato įtarumo ir nepasitikėjimo konkurentais šešėlių. Goda Fredaitė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) su partneriais VšĮ Versli Lietuva ir VšĮ Lietuvos inovacijų centras įgyvendina ES finansuojamą projektą Verslo ir mokslo partnerystės tarptautiškumo skatinimas ( Klaster LT ). Vienas svarbiausių šios iniciatyvos tikslų jungti mokslo ir verslo pajėgas, siekiant kurti didelę pridėtinę vertę turinčius produktus bei paleisti juos į užsienio rinkas. Tam pasitarnauja bendrovių, kurios vienos negalėtų sau leisti didelių investicijų, vienijimasis į klasterius. Bene populiariausią šio darinio apibrėžimą suformulavo Harvardo verslo mokyklos profesorius Michaelas Porteris: tai bendromis technologijomis ir žiniomis susijusių geografiškai artimų kompanijų susijungimas tam tikrose srityse. Tai reiškia, kad įmonės išlieka savarankiškos, tačiau dalijasi bendrai įsigyta laboratorine ar darbo įranga, informacija dėl to paties intereso kaip tobulinti savo produkciją, kelti darbo našumą, lengviau konkuruoti svetur. Didžiausiu ir vienu įtakingiausių klasterių pasaulyje laikomas JAV Silicio slėnis, pradėjęs kurtis dar 1912 m. Šiandien ši technologijų bendruomenė apima per 6 tūkst. įmonių. Postūmis ES parama Palyginti su Vakarų Europos šalimis, turinčiomis kelių dešimčių ar daugiau nei šimto metų klasterių tradicijas, Lietuvoje klasterių plėtra dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Klasterių teisinis statusas mūsų šalyje įvairus: jie gali kurtis kaip UAB, asociacijos ar viešosios įstaigos. Klasteriai susikuria įmonėms sudarius jungtines veiklos sutartis, tačiau jie gali būti ir neformalūs, veikti subrangos principu. Tad atskiro klasterių registro nėra. Šiandien šalyje jų iš viso suskaičiuojama beveik 60, o stipresnių apie 15. Tai palyginti menkas skaičius, tačiau klasterių koordinatoriai pastebi vis didesnį Lietuvos verslininkų susidomėjimą šiais dariniais. Mat klasteriai savo narių veiklai plėtoti gali gauti ES struktūrinių fondų paramą per priemones Inoklaster LT ir Inoklaster LT+. Tarkime, bendrovė Paslaugos žemdirbiams, užsiimanti vaisių ir daržovių perdirbimu bei konservavimu, neišgalėtų 48 M.Leonavičius: Daugiausia prie klasterio idėjos liko mažų įmonių vadovai, jaunesnės kartos verslininkai viena savo lėšomis užsakyti mokslinių tyrimų maisto srityje. O kelioms įmonėms užsakyti tyrimus jau įmanoma. Ypač naudinga bus perduoti ir apsimainyti žiniomis. Remdamiesi mokslininkų rekomendacijomis, kursime naujus sveikus produktus, tokius kaip nektarai su inulinu, skirti diabetikams, natūralūs maisto dažai, sako iš penkių įmonių sudaryto klasterio iniciatorė Nijolė Karpavičienė. Klasterio nariai nuomosis dalį vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorijos, kurią už Europos lėšas rekonstruoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institutas. Joje įmonės laikys įrangą, reikalingą tyrimams atlikti. Kita įranga priklauso LAMMC. Taip bus sukurta bendra infrastruktūra. N.Karpavičienė tikisi, kad, gamintojams susivienijus dėl bendro tikslo gerinti maisto produktų ir gėrimų kokybę, bus lengviau patekti į tarptautines, nišines rinkas, o įmonių eksportas ir apyvarta ilgainiui turėtų išaugti maždaug 20 proc. Tarp konkurencijos ir solidarumo Asociacijos ECO Industry Socio-Economic Cluster, veikiančios technologinių DREAMSTIME NUOTR. Vienijimasis į klasterius inovacijų, medicinos, sveikatos apsaugos, mokslo bei socialinės apsaugos srityse, direktorius Artūras Jaliūnas džiaugiasi, kad klasterio atsiradimas paskatino dairytis naujų horizontų. Tai atvėrė galimybę pretenduoti į bent dalinę paramą užpatentuojant naują išradimą unikalų produktą, skirtą neįgaliųjų integracijai į visuomenę, elektra varomą neįgaliųjų vežimėlį Eco wheel power. Šiuo metu tvarkomi dokumentai Europos patentui gauti. Pati klasterių idėja tikrai patraukli, ypač mažoms įmonėms. Tik svarbu, kad visi turėtų bendrą jo egzistavimo viziją, bendrų siekių, komentuoja A.Jaliūnas. Bendrovės Banking Cluster Lt vadovas Mindaugas Leonavičius neslepia, kad vienas veiksnių, paskatinusių keturias IT paslaugas finansiniam sektoriui teikiančias įmones ir finansinio tarpininko organizaciją jungtis į ASMENINIO ARCHYVO NUOTR. tinklą, galimybė gauti ES paramą. Bet pradėjus vienytis išryškėjo kitos naudos. Atsiskleidė simbiozinis verslo efektyvumas vienas kito papildymas, pradėjo gimti naujo verslo idėjos, imta dalytis patirtimi, apie tik įsibėgėjantį klasterį entuziastingai pasakoja M.Leonavičius. Jis viliasi, kad dalijimasis informacija su konkurentais tik sustiprins verslą. Visi klasterio nariai tiekia savo produktus į užsienio šalis. Kiekvienas turime savų kanalų ir ryšių. Tačiau jei atsiranda vietų, kuriose mūsų produktai konkuruoja, vadovaujamės neformalia taisykle, kad tokiu atveju klientui

49 PR VISUOMENE.» WAVEBREAK MEDIA NUOTR. vienas svarbiausių tikslų siekiant jungti mokslo ir verslo pajėgas, kurti didelę pridėtinę vertę turinčius produktus, paleisti juos į užsienio rinkas leisime pasirinkti pagal jo poreikius. Bet daugiausia kuriame skirtingas sistemas ir esame sutarę, kad verslo partneriams rekomenduosime kolegas. Taip vienas eidamas iš paskos trauks kitus, įmonių bendradarbiavimo naudą pabrėžia UAB Banking Cluster Lt vadovas. Jis neigia kartelio ar kitų sveiką konkurenciją galinčių pažeisti susitarimų grėsmę. Kad kiltų pavojus konkurencinei aplinkai, susivienijimas turi būti milžiniško masto, turėtų jungtis ir dėl tam tikrų žaidimo rinkoje sąlygų tartis stambiausios šalies kompanijos. O mes tik penkios mažos įmonės, neturinčios tokio didelio svorio, paaiškina M.Leonavičius. Kliūtis lietuviškas verslo mentalitetas Daug metų veikiančių klasterių patirtis liudija, kad tokio pobūdžio susivienijimai labai reikalingi smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Tuomet jos gali tapti vienijančia jėga ir daryti įtaką atskiruose regionuose, turėti tam tikrą balsą sprendžiant įvairius regioninės plėtros ir verslo klausimus. Taigi specialistai čia mato ir lobistinį interesą. MITA vadovas Arūnas Karlonas išskiria tiesioginę klasterių įtaką šalies konkurencingumui. Štai Italijos kėdžių klasteryje pagaminama apie 70 proc. visų Italijos kėdžių. Jis yra didžiausias pasaulyje kėdžių eksportuotojas, gamintojų susivienijimo pavyzdį pateikia pašnekovas. Jo žodžiais, klasterių kūrimasis šalyje iš tiesų neturėtų tapti galutiniu tikslu. Lietuvos rinka nedidelė, todėl svarbiausia integracija į tarptautinius klasterius. Tai nėra alternatyva vietiniams klasteriams. Tiesiog integruojantis į tarptautinę struktūrą kuo daugiau būsime susijungę viduje, tuo labiau didės įmonių konkurencingumas, didės kiekvienos šalies įmonės galimybės, ir tarptautiniame klasteryje bus didesnis svoris, paaiškina A.Karlonas. A.Karlonas: Lietuvos rinka nedidelė, todėl svarbiausia integracija į tarptautinius klasterius Vis dėlto Lietuvoje esama tokių verslininkų, kurie dar gerai nesupranta klasterių pranašumų. Čia A.Karlonas įžvelgia bendradarbiavimo kultūros stoką. Įmonės viena į kitą žiūri gana rezervuotai, viena kitą vertina labiau kaip konkurentę, o ne kaip partnerę, problemą įvardija MITA vadovas. Jam pritaria ir UAB Banking Cluster Lt direktorius M.Leonavičius. Jo vadovaujamo klasterio kūrimosi istorija patvirtina, kad ASMENINIO ARCHYVO NUOTR. tvyranti įtampa ir trintis tarp šalies verslininkų gali nurungti galimybę bendromis jėgomis siekti naudos. Iš pradžių norą jungtis pareiškė daugiau bendrovių, bet susidūrėme su lietuvišku verslo mentalitetu. Stabdyti iniciatyvą pradėjo kai kurie įmonių savininkai dėl asmeninių ambicijų ir praeities šešėlių. Paaiškėjo, kad tas nedraugauja su tuo, o štai tas su anuo turėjo reikalų 1990-aisiais, šypteli M.Leonavičius. Galiausiai, pasak jo, prie klasterio idėjos daugiausia liko mažų įmonių vadovai, jaunesnės kartos verslininkai. Iš jų pusės jaučiamos pastangos kažką daryti bendrai, ne vien trumpalaikės naudos siekimas, priduria UAB Banking Cluster Lt vadovas. MITA MITA skatina verslo ir mokslo partnerystę, padeda rasti finansinius idėjų įgyvendinimo šaltinius, steigti ir plėtoti klasterius: teikia konsultacijas dėl klasterių įkūrimo, valdymo, strategijos formavimo bei verslo plano parengimo, finansavimo pritraukimo, partnerių paieškos, taip pat konsultuoja jungtinės veiklos sutarties parengimo, įmonių steigimo, intelektinės nuosavybės apsaugos klausimais. 49

50 ». VISUOMENE INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS Nauja technologijos mokslų kryptis mobiliųjų aplikacijų laboratorijos Išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams skirtos programos, arba aplikacijos, kaip uraganas įsiveržė į programinės įrangos rinką ir pakeitė mus supantį pasaulį. Tiesioginis šių pokyčių atspindys yra mobiliųjų aplikacijų laboratorijų įkūrimas Lietuvos universitetuose. Povilas Apšega Praėjusiais metais Lietuvoje buvo įkurtos trys mobiliųjų aplikacijų laboratorijos, siekiant suteikti studentams maksimalias sąlygas kurti išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams skirtas mobiliąsias programėles. Pirmoji atidaryta spalio mėnesį Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete, lapkritį Kauno technologijos universitete, o gruodį Klaipėdos valstybinės kolegijos Technologijų fakultete. Tokiose laboratorijose studentai gali naudotis naujausiais mobiliaisiais įrenginiais bei asmeniniais kompiuteriais, kuriuos parūpino bendrovės Omnitel, Huawei, Samsung ir Sony. Šios bendrovės taip pat ketina studentams padėti išleisti mobiliąsias programėles į apyvartą praktiniam naudojimui. Laboratorijoje dirbantiems studentams idėjų generavimo, mentoriavimo bei strategijų kūrimo klausimais talkina dar vienos bendrovės AppCamp darbuotojai. Burtis į komandas, kurios kurs mobiliąsias programėles, bus kviečiami programuotojai, rinkodaros ekspertai, dizaineriai bei įvairių verslo organizacijų atstovai. Įkūrėjai tikisi, kad susibūrus stiprioms komandoms per metus kiekvienoje laboratorijoje bus sukurta iki dešimties konkurencingų mobiliųjų programėlių, kurias parsisiųs daugiau nei milijonas išmaniųjų telefonų naudotojų. Mobiliųjų aplikacijų laboratorija tai erdvė, kurioje studentai ir mokslininkai gali laisvai naudotis modernia įranga, atlikti tyrimus, kurti mobiliąsias aplikacijas ar adaptuoti tai, ką yra sukūrę anksčiau, pvz., perkelti paskaitų medžiagą ar užduotis. Taip pat šios laboratorijos tampa tikrais traukos centrais, kuriuose gimsta inovatyvūs sprendimai ir nauji produktai, teigia KTU mokslo prorektorė prof. Asta Pundzienė. Iš dėstytojų girdėjome, kad anksčiau studentai skundėsi neturintys galimybių pritaikyti bakalauro ir magistro darbų praktiškai, teigia bendrovės App Camp vadovas Tomas Martūnas. Dabar padėtis turėtų pasikeisti. KTU ARCHYVO NUOTR. Pasak T.Martūno, įkurdami laboratorijas mokymo įstaigose partneriai įsipareigojo pagelbėti kiekvienam studentui, kuris baigiamuosius, laboratorinius ar savanoriškus praktinius darbus norės sieti su mobiliosiomis aplikacijomis. Svarbiausia studentų savirealizacija Omnitel prezidentas Antanas Zabulis vienu pagrindinių laboratorijų įkūrimo tikslų įvardijo studentų savirealizacijos galimybes ir verslumo skatinimą: Tikiu, kad studentai ir jaunimas labai rimtai galvoja apie savo ateitį, ką jie darys gyvenime, ką dirbs. O laboratorijos suteikia jiems bandymų poligoną, kuriame jie gali testuoti savo ketinimus. Pasak A.Zabulio, jei žmogus, atlikdamas bandymus laboratorijoje, atranda save, tuomet jis atranda savirealizacijos galimybes. Kita vertus, jei jaunimas pagaus laboratorijoje sėkmės formulę, tai jam taps tramplinu į nuosavos įmonės kūrimą ir tolesnį produkto plėtojimą bei naujų programų kūrimą. Iš tiesų kurdami mobiliųjų aplikacijų laboratorijas ne tik skatiname studentų idėjas ir KTU prorektorė prof. A.Pundzienė: Mobiliųjų aplikacijų laboratorija erdvė, kurioje galima laisvai naudotis modernia įranga, atlikti tyrimus, ar kurti mobiliąsias aplikacijas. žinias panaudoti praktikoje, bet ir patiems kurti naujus verslus bei darbo vietas, prisidėti prie mobiliųjų aplikacijų ekosistemos vystymo ir spręsti rinkoje realiai vyraujančias problemas, pabrėžia T.Martūnas. Daugelis Veido kalbintų pašnekovų neabejoja, kad mobiliųjų aplikacijų laboratorijos yra puikus verslo ir mokslo bendradarbiavimo pavyzdys. Mobiliųjų aplikacijų laboratorija įkurta pačiu laiku, kai šiuo metu yra visos sąlygos, leidžiančios sukurti tvirtą partnerystę tarp universiteto, studentų, mokslininkų, tyrėjų ir verslo, tvirtina A.Pundzienė. Mobiliųjų aplikacijų laboratorijose studentams bet ir konsultacijos, kaip geriau rea T.Martūno manymu, tokių laboratorijų įkūrimą galima vadinti Lietuvos pažangos strategijos Lietuva 2030 praktiniu įgyvendinimu: Būsimą Lietuvą norime matyti kaip kuriančią visuomenę. Norėdami kurti, visų pirma turime išmokti bendradarbiauti. Laboratorija yra ta vieta, kurioje jaunieji mūsų protai galės ne tik kurti idėjas, jas įgyvendinti, bet ir išmokti vieni su kitais bendradarbiauti. Tik išmokę suvienyti savo jėgas galėsime pasiekti neįtikėtinų rezultatų. Taigi mobiliųjų aplikacijų laboratorijos naudingos visoms trims šalims: mokslo įstaigoms, privačiam verslui ir studentams. VU Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas Linas Bukauskas mano, kad laboratorijos suteikia universitetui galimybę panaudoti naujausias mobiliųjų programėlių ar mobiliųjų įrenginių platformas studijų procese. Antra vertus, verslo partneriams laboratorijos yra geras būdas reklamuoti savo vardą bei papildomas naudingo turinio vartotojams ar vertę kuriančių mobiliųjų programėlių verslo klientams šaltinis. Partneriai tikisi, kad ateityje į laboratorijas turėtų plaukti užsaky- 50

51 VISUOMENĖ» suteikiama ne tik šiuolaikinė technika, lizuoti savo idėjas ir gauti iš jų naudos mai iš įmonių, kurios norėtų perkelti vieną arba kitą paslaugą, pardavimo kanalą į mobilųjį telefoną arba planšetinį kompiuterį. Valstybė irgi turėtų prisidėti Mobiliųjų aplikacijų laboratorijos buvo įkurtos privačių bendrovių iniciatyva. Būtent privatus verslas suteikė reikalingą įrangą ir aktyviai teikia konsultacijas bei idėjas, ką ir kaip kurti. Universitetams beliko pasirūpinti patalpomis, žmogiškaisiais ištekliais ir reklama tarp savo studentų. Valstybės vaidmuo šioje veikloje minimalus, nors, A.Zabulio nuomone, galėtų būti ir didesnis: Valstybės mastu turėtume daugiau dėmesio kreipti į XXI amžiaus jaunuolių iniciatyvas, užuot kūrę kažkokias valstybines programas, kurios paprastai būna gremėzdiškos ir šiek tiek pasenusios. Reikia daugiau žiūrėti į tai, kuo šiandien gyvena jaunimas, ir bandyti skatinti geras iniciatyvas. Valstybė turėtų prisidėti prie šio skatinimo. G.ŽALTAUSKAITĖS NUOTR. O mobiliųjų aplikacijų laboratorijų įkūrimas yra kaip tik bandymas apversti aukštyn kojomis įprastą idėjų įgyvendinimo piramidę, kurioje iniciatyva nuleidžiama iš viršaus, atidžiau pažiūrėti, kas yra apačioje, ir pabandyti stiprinti jaunimo generuojamas geras mintis. Naujosios laboratorijos sulaukė ir tarptautinio dėmesio. Pavyzdžiui, į KTU laboratorijos atidarymą buvo atvažiavę buvęs HP korporacijos viceprezidentas Alexas Sozonoffas, kurio pavaldinys kažkada buvo dabartinis Rovio kompanijos, sukūrusios žaidimą Angry Birds, vadovas, bei Aalto (Suomija) universiteto atstovai. Pasak A.Zabulio, universitetai, suvieniję jėgas, turi šansą išplaukti į tarptautinius vandenis, ir tai ne tik duotų naudos aukštosioms mokykloms, bet ir suteiktų daugiau galimybių patiems studentams išeiti į tarptautinę rinką. Būtų naudos ir visai Lietuvai, kuri galėtų prisistatyti kaip šalis, kurioje praktinis išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių sprendimų pritaikymas yra pakankamai geras. Ilgalaikiai projektai Mobiliųjų aplikacijų laboratorijos įkurtos prieš kelis mėnesius, tad didelių rezultatų jos kol kas dar nedavė. Tačiau studentai jau naudojasi naujomis galimybėmis. Kaip teigia L.Bukauskas, nors VU laboratorija buvo atidaryta semestro viduryje, jau sausį kai kurie studentai gins bakalauro ir magistro tarpinius rašto darbus, kuriems rengti buvo panaudota laboratorijos įranga. Netrukus turėtų startuoti VU laboratorijoje sukurta inovatyvi kino aplikacija, o KTU tobulina programėles, padėsiančias valdyti robotus. Taip pat kuriamos papildomos realybės programėlės bei kiti įdomūs sprendimai. Tikimasi, kad per metus kiekviena laboratorija sukurs iki dešimties sėkmingų programėlių, kurias bus galima Lietuvoje įkurtos jau trys mobiliųjų aplikacijų laboratorijos Lietuviai jau yra sukūrę kelias sėkmingas mobiliąsias programėles. Viena naujausių bendrovės Seven Code edukacinis atminties lavinimo žaidimas Memo Match panaudoti privačiame arba verslo sektoriuje. Svarbu pabrėžti, kad laboratorijos ilgalaikiai projektai. VU numato laboratoriją plėsti, nes mobilieji įrenginiai ir juose veikiančios taikomosios programos nuolatos keičiasi, o jų protingo panaudojimo poreikis verslo aplinkoje yra milžiniškas. Pasak T.Martūno, projektas buvo numatytas mažiausiai trejiems metams į priekį, tačiau atsižvelgiant į dėstytojų, studentų bei laboratorijų vadovų universitetuose entuziazmą projektas patirs augimą ne tik universitetų viduje, bet ir kituose Lietuvos bei užsienio šalių universitetuose ir bus tęsiamas po 2015 m. Šiuo metu šalyje veikia trys laboratorijos, skirtos darbui su Android, Bada ( Samsung ) ir Windows Phone išmaniųjų įrenginių platformomis. Ateityje AppCamp ir Omnitel planuoja įsteigti šalyje dar vieną mobiliųjų aplikacijų kūrimo centrą, kuris būtų skirtas Apple įrenginiams. Ar naująsias laboratorijas lydės sėkmė? Pasak A.Zabulio, ji priklauso nuo kelių veiksnių. Pirma, laboratorija turi domėtis studentai. Antra, patys universitetai turi skatinti laboratorijų veiklą, viešindami studentų sukurtus produktus ir taip pritraukdami vis naujų žmonių, kurie norėtų sukurti kažką panašaus. Trečia, viskas labai priklausys ir nuo to, ar bus užsakymų iš Lietuvos verslo. Aplikacijų rinka neišsemta? Šiuo metu mobiliosios programėlės yra ant bangos, jų prikurta labai daug keli milijonai. Kai kas mano, kad ši rinka jau prisotinta ir sukurti kažką naujo, kas pritrauktų vartotojus, darosi vis sunkiau. L.Bukausko nuomone, rinka tikrai nėra prisotinta, tačiau pastebėta, kad vartotojai kelia vis didesnius reikalavimus mobiliosioms programėlėms. O T.Martūnas mato kitą šių programėlių raidos tendenciją: Mokymo įstaigose gausu ir ne informacinių technologijų studentų, kurie turi galimybę realizuoti savo idėjas, burdamiesi į komandas su gebančiaisiais programuoti. Kalbu apie biologijos, chemijos, medicinos, teisės ar kitų specialybių studentus. Yra begalė nišų, kuriose gali suveikti bendradarbiavimo principas ir gimti opias problemas sprendžiantys produktai. 51

52 » VISUOMEN MAISTAS Mokslininkų paneigti mitai apie maistą vis tiek gajūs Ne vieną visuomenėje įsitvirtinusį mitą apie maisto produktus mokslininkai yra paneigę dar prieš kelis dešimtmečius, tačiau vos ne kasmet jie apipinami naujais mistiniais teiginiais. Kam naudinga skleisti nieko bendro su mokslinėmis išvadomis neturinčius mitus apie maistą? Vaida Stoškuvienė Labiausiai iškraipyti objektyvius mokslinius tyrimus arba remtis seniai paneigtomis išvadomis suinteresuoti maisto produktų gamintojai ir prekybininkai. Vienu tokių jokiais moksliniais įrodymais nepagrįstų teiginių, kad mineralinis vanduo gali padėti išspręsti nemažai sveikatos problemų, jau ne vieną dešimtmetį naudojasi Lietuvos mineralinio vandens gamintojai. VUL Vaikų ligoninės docentas gastroenterologas Vaidotas Urbonas, domėjęsis mineralinio vandens poveikio sveikatai studijomis, teigia, kad vanduo, gaunamas iš Lietuvos gręžinių, nėra rimtai tirtas. Tad nesama ir jokių įrodymų, kad toks vanduo naudingas sveikatai. Mineralinio vandens gamintojai naudojasi dar sovietiniais metais T.URBELIONIO, BFL NUOTR. mėgėjiškai atliktu tyrimu, kai buvo tiriami vos keliolika žmonių ir paskelbta, neva mineralinis vanduo gerina sveikatą. Tačiau objektyviais tyrimais nėra įrodyta, kad mineraliniai vandenys padeda. Daugelis jų yra praturtinti tik natriu, o tai tas pats, kas į paprastą vandenį priberti druskos, pabrėžia V.Urbonas. Mitybos specialistų vertinimu, pernelyg liaupsinamas ir alyvuogių aliejus. Tai, kad jis išskiriamas iš visų aliejaus rūšių kaip naudingiausias tik rinkodaros gudrybė. Mat iš tiesų vertingiausias linų sėmenų aliejus, turintis Gastroenterologas doc. V.Ur - bonas: Visuomenę klaidina ne tik maisto pramonės atstovai, bet neretai ir gydytojai, ne si - domintys vienų ar kitų teiginių moksliniu pagrįstumu. daugiausiai omega-3 riebalų rūgščių. V.Urbonas pastebi, kad žmones klaidina ne tik maisto pramonės atstovai, kurdami MITAI, PANEIGTI OBJEKTYVIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ UŽSIENIO SPAUDOS NUOTR. įvairius mitus apie produktų naudą sveikatai, bet neretai ir gydytojai, nesidomėdami vienų ar kitų teiginių moksliniu pagrįstumu, prisideda prie jų įtvirtinimo. Prieš penkiasdešimt metų buvo paskleistas teiginys, kad vitaminas C stiprina imunitetą. Greitai jis buvo paneigtas, ir dabar žinoma, kad nuo peršalimo ligų šis vitaminas nė kiek nepadeda, tik atveria stemplėje žaizdas, tačiau net šeimos gydytojai iš nežinojimo rekomenduoja juo stiprinti sveikatą, apgailestauja gastroenterologas. Gąsdinimai, kad kiaušiniai, kava, pienas kenkia, nepagrįsti Beje, nemažai šeimos gydytojų vis dar gąsdina ir kiaušiniais, neva didinančiais choleste- Mitas Kava nuodas, prilyginamas narkotikams. Ji dirgina skrandį, kelia kraujospūdį, tad kavos geriau atsisakyti ne tik sergantiems virškinamojo trakto ligomis, arterine hipertonija, ateroskleroze, bet ir sveikiems žmonėms. Mokslinių tyrimų išvados PSO skelbia, kad sveiki žmonės, per dieną išgėrę tris puodelius kavos, neigiamos įtakos sveikatai nepajus. Net sergant arterine hipertonija ir kitomis ligomis galima per dieną išgerti vieną puodelį šio gėrimo. Mitas Alyvuogių aliejus sveikiausias riebalų šaltinis, kuriuo reikėtų pakeisti visus kitus tiek augalinės kilmės, tiek gyvūninės kilmės riebalus. Mokslinių tyrimų išvados Vertingiausias linų sėmenų aliejus, nes turi daugiausiai omega-3 riebalų rūgščių. Toliau pagal vertingumą rikiuojasi rapsų, tada alyvuogių ir saulėgrąžų aliejus. Naudingiausia aliejų rūšis kaitalioti. VEIDO ARCHYVO NUOTR. Mitas Rudasis cukrus sveikesnis nei baltasis. Gaminant baltąjį cukrų jame nelieka vertingų cukraus žaliavoje esančių mikroelementų. O rudasis cukrus yra nerafinuotas, nebalintas chemikalais, todėl natūralesnis ir sveikesnis. Mokslinių tyrimų išvados Tai toks pats cukrus, tik padažytas melasa arba iš jo neišvalytos priemaišos. Dar jo spalva gali būti išgaunama cukrų kristalizuojant. Nuo baltojo rudasis cukrus skiriasi tik skoniu ir spalva. Tiek vienas, tiek kitas yra tik energijos šaltinis ir neturi nei vitaminų, nei mineralinių medžiagų. Mitas Žuvų geriau nevalgyti, nes jos užterštos nuodingomis medžiagomis arba auginamos šeriant pašarais su antibiotikais. Ypač didelė teršalų (dioksino, gyvsidabrio ir kitų medžiagų) koncentracija randama Baltijos jūros žuvyse, pavyzdžiui, silkėse, lašišose, strimelėse. Manoma, kad dėl dioksinų pertekliaus gali pasireikšti hormonų ir lytinės funkcijos sutrikimai. Be to, teršalai, randami žuvyse, sukelia vėžį. 52

53 VISUOMEN» Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad svei kiems žmonėms trys puo deliai kavos per dieną neigiamų pasekmių nesukelia rolio kiekį kraujyje, nors šis mitas buvo paneigtas jau prieš trisdešimt metų. Pasak V.Urbono, kiaušinių valgyti, kiek telpa, galima net sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, nes ne vienas mokslinis tyrimas patvirtino, kad šis produktas cholesterolio nedidina. Gydytoja dietologė Žana Antonova pa - brėžia, kad be reikalo prie kenksmingų produktų yra priskiriama ir kava. Mat nors kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą, tačiau du trys puodeliai per dieną neigiamai neveikia. Atvirkščiai, saikingai geriama kava (jeigu nekankina nerimo priepuoliai, viduriavimas, negraužia rėmuo) nežymiai gerina smegenų veiklą. Kavoje yra antioksidantų, padedančių organizmui kovoti su laisvaisiais radikalais ir taip apsaugančiais nuo jų žalojančio poveikio sveikatai. Dideliu antioksidantų kiekiu išsiskiria ir žalioji arbata. Pasak VU Visuomenės sveikatos instituto vadovo prof. Rimanto Stuko, tai patvirtina moksliniai tyrimai, todėl po puodelį žaliosios arbatos reikėtų išgerti kasdien. Ir nesibaiminti įvairių pseudoekspertų bei homeopatijos šalininkų kalbų, kad nuo sąlyčio su karštu vandeniu žaliojoje arbatoje susidaro taninų rūgštis, kuri neigiamai veikia skrandžio gleivinę ir dėl to galima susirgti skrandžio ligomis, pavyzdžiui, opa. Natūraliosios medicinos atstovai bei homeopatai skleidžia mitus ir apie pieną bei jo produktus. Tikinama, kad pienas ne papildo organizmą kalciu, kaip nurodo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o neva atvirkščiai, jį išplauna, todėl skatina osteoporozę. Be to, baltymams virškinti organizmas turi pagaminti labai daug rūgšties, o ši kenkia inkstams. Nemažai žmonių įtiki, kad nustojus gerti pieną ir valgyti jo produktus gali praeiti lėtinės slogos, alerginiai bėrimai, net sąnarių skausmai. Maždaug 30 proc. lietuvių netoleruoja piene esančios laktozės, o kiti turėtų kasdien valgyti pieno produktų, nes šie yra vienas pagrindinių kalcio šaltinių. Aš remiuosi PSO rekomendacijomis, ku rios pagrįstos tyrimais, dėsto R.Stukas. Ir priduria, kad nemaža dalis visuomenės patiki su mokslu nieko bendro neturinčiais teiginiais, nes jie dažniausiai pateikiami kartu su kitais moksliniais įrodymais. Tad žmogui itin sudėtinga atsirinkti, kur rimtų mokslinių tyrimų išvados, o kas tik ištraukta iš konteksto. Straipsniai ir knygos be mokslinių išvadų R.Stuko vertinimu, vaikantis populiarumo ir siekiant užsidirbti, apie mitybą dabar leidžiama viena knyga po kitos, tačiau daugelyje jų informacija pateikiama be mokslininkų išvadų. Dietologai poliklinikose nemokamai nekonsultuoja, visuomenės sveikatos biurai taip pat tuo neužsiima, todėl įvairios teorijos visuomenėje itin gajos. Štai neseniai buvo labai populiari mityba pagal kraujo grupes. Mokslinių tyrimų išvados Prieš patekdamos į rinką, žuvys yra tikrinamos, ar nuodingų medžiagų kiekis neviršija leistinų normų. Be to, net jeigu žuvyse lieka teršalų likučių, jas valgant organizmas gauna daugiau naudos nei žalos, mat yra aprūpinamas omega-3 riebalų rūgštimis, fosforu, geležimi, kaliu, selenu. PSO rekomenduoja žuvų patiekalų valgyti mažiausiai du kartus per savaitę, tačiau rinktis smulkesnes žuvis, nes jos prikaupia mažiau nuodingų medžiagų. Daugiausiai teršalų sukaupia ilgai gyvenančios, mažesnėmis žuvelėmis mintančios žuvys, pavyzdžiui, rykliai, kardžuvės. Mitas Mineralinis vanduo padeda atkurti teigiamą mineralinių medžiagų pusiausvyrą. Taip pat slopina uždegiminius procesus, alergines reakcijas, neleidžia siaurėti kraujagyslėms, stiprina raumenis, gerina širdies veiklą. Gazuotas mineralinis vanduo geriau malšina troškulį, gerina vandens skonį, be to, palengvina virškinimo sutrikimų simptomus. VEIDO ARCHYVO NUOTR. Mokslinių tyrimų išvados Nėra nė vieno mokslinio tyrimo, patvirtinančio lietuviško mineralinio vandens teigiamą poveikį sveikatai. Gazuotas vanduo prisotinamas anglies dioksino (angliarūgštės) tik tam, kad nesugestų, todėl nei skonio pagerina, nei virškinimui padeda. Ypač vanduo su burbuliukais netinka sergantiesiems gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Sveikus žmones nuo didelio kiekio gali pradėti varginti rėmuo. Mitas Kiaušinyje esantis didelis kiekis cholesterolio užkemša arterijas, skatina širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi. Tad net sveikiems žmonėms nereikėtų kiaušinių valgyti dažniau kaip kartą per savaitę, o sergantieji širdies ligomis jų turėtų visai atsisakyti. Mokslinių tyrimų išvados Objektyviais moksliniai tyrimais nustatyta, kad nėra jokio ryšio tarp kiaušinių valgymo ir cholesterolio padidėjimo. Tai patvirtino ir 2000 m. paskelbtos JAV atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo beveik 120 tūkst. žmonių, išvados. Per keturiolika tyrimo metų tie žmonės, kurie kasdien valgė po vieną ar daugiau kiaušinių, miokardo infarktą patirdavo ar mirdavo nuo širdies ligų ne dažniau nei tiriamieji, valgę mažiau nei po vieną kiaušinį per savaitę. 53

54 » VISUOMEN Žaliavalgystė naujausias mados klyksmas, tačiau jos nauda moksliniais tyrimais nepagrįsta Nors specialistai ją paneigė, mat tai tas pats, kas būtų mityba pagal akių spalvą, tačiau daug žmonių vis tiek vadovavosi šia teorija, stebisi R.Stukas. Mitybą pagal kraujo grupes dabar keičia žaliavalgystė, kuri, tikima, padeda įveikti įvairias ligas. Ji Lietuvos sąlygomis nepriimtina, ir tai labiau filosofinis požiūris, o ne vien mitybos principai, tačiau šiuo metu tai naujausias mados klyksmas, atskleidžia Ž.Antonova. Dietologė pabrėžia, kad įsitikinimas, jog po šeštos valandos vakaro negalima nieko valgyti, taip pat nepagrįstas jokiais objektyviais tyrimais. R.Stuko žodžiais, jau ne vieną dešimtmetį žinoma, kad paskutinį kartą valgyti reikėtų likus dviem trims valandoms iki miego, ir nei mitybos specialistai, nei mokslininkai šios išvados nėra paneigę. Veido kalbinti gydytojai, dietologai, mitybos ekspertai laikosi tos pačios nuomonės ir dėl daržovių bei vaisių, kuriuos auginant naudojami pesticidai, kiti chemikalai, leidžiantys jiems ilgai išlikti šviežiems. Lietuviai suvalgo tik pusę PSO rekomenduojamos daržovių dienos normos, taip pat MATTON IMAGES NUOTR. valgo labai mažai žuvies, tad tikrai neturėtų baimintis teršalų. Be to, viso pasaulio mokslininkai sutaria, kad galimi chemikalų likučiai yra mažesnė blogybė, nei visai atsisakyti daržovių ar žuvies, teigia VU Visuomenės sveikatos instituto vadovas. Baiminantis užterštų produktų nelieka ką valgyti, nes vanduo gali būti su chloru, riešutai nupurkšti cheminėmis medžiagomis, vištiena su antibiotikais. Tad reikia valgyti viską, bet saikingai, apibendrina gastroenterologas V.Urbonas.

55 KUL ARCHYVO NUOTR. SVEIKATA Nemiga: smulkmena ar liga? JAV ir Vakarų Europoje gausu miego sutrikimus gydančių klinikų ir centrų: ten seniai žinoma kokybiško miego reikšmė gerai savijautai ir sveikatai. Lietuviai taip pat pradeda suvokti, kad nemiga neturi tapti blogos nuotaikos, sveikatos sutrikimų ir įvairių ligų priežastimi. Daiva Čiapaitė Miegas yra gyvybiškai svarbus, bet jo reikšmė fizinei ir psichinei žmogaus sveikatai nepakankamai įvertinama. Žmogaus gyvybei palaikyti jis toks pat svarbus kaip oras, mais tas, vanduo. Gerai išsimiegojęs žmogus gali visavertiškai funkcionuoti ir adekvačiai rea guoti į kasdienes stresines situacijas. Su - trikus miegui žmogus tampa nedarbingas, su - mažėja organizmo atsparumas ligoms, pa - ūmė ja lėtinės ligos, teigia Klaipėdos univer - sitetinės ligoninės Miego medicinos centro vadovas prof. habil. dr. Giedrius Varonec kas. Beveik 25 proc. gyventojų kenčia dėl sutrikusio miego. Tyrimai parodė, kad net 69 proc. į pirminės medicinos grandies specialistus be - si kreipiančių asmenų kenčia nuo nemigos. G.Va ronecko teigimu, pagrindiniai blogą mie - gą sukeliantys veiksniai yra nerimastingumas ir depresyvumas, dažnai atsirandantys po pa - tirtų stresinių situacijų. Pastebėta, kad blogiau miega moterys nei vyrai, išsiskyrę asmenys ir našliai, taip pat mažiau išsimokslinusieji. Nemiga dažniausiai pasireiškia sunkiu už - migimu arba dažnais ir ilgais prabudimais, anks tyvu prabudimu, neišsimiegojimo jausmu ryte, bloga savijauta dieną. Poilsio nesutei kiantis miegas neigiamai veikia žmogaus savijautą ir sukelia daug sveikatos (ir ne tik) problemų. Kodėl dūžta kosminiai laivai Pasak G.Varonecko, per praėjusį amžių miego trukmė sumažėjo penktadaliu, suintensyvėjo gyvenimo ritmas, todėl daugelis gyventojų kasdien jaučia nuovargį ir mieguistumą. Blogą miego kokybę lemia pamaininis darbo pobūdis ir didėjančios žmonių galimybės skraidyti į tolimas šalis. Tai reikalauja ge - Prof. habil. dr. V.Ja nušonis: Norint nustatyti nemigos priežastis, kvalifikuotą pagalbą gali suteikti Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai KUL ARCHYVO NUOTR. bėjimų greitai prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos ir ilgainiui silpnina žmogaus organizmą. Dėl nemigos, miego trūkumo ir mieguistumo sukeliamų problemų išsivysčiusios šalys kasmet vis daugiau lėšų turi skirti sveikatos priežiūrai. Juk sergantieji nemiga skundžiasi blogesne bendra sveikatos būkle ir nuotaika, jie daugiau dienų būna Prof. habil. dr. G.Varoneckas: Per pra ėju sį amžių miego trukmė sumažėjo penk tadaliu, suintensyvėjo gyvenimo ritmas MATTON IMAGES NUOTR. PR VISUOMEN» Polisomnografinių tyrimų technologija, leidžianti nepertraukiamai miego metu registruoti gyvybiškai svarbias organizmo fiziologines funkcijas nedarbingi, dažniau kreipiasi į medikus. Dėl nemigos ma žėja darbo produktyvumas, 10 proc. padaugėja traumų. Apie 25 proc. gyventojų pabrėžia, kad dėl nemigos sukelto padidėjusio mieguistumo dieną jie snusteli vairuodami, o dėl to kyla avarijų, per kurias nukenčia ne tik jie patys, bet ir aplinkiniai. G.Varonecko žodžiais, P.K.Schweitzerio ir bendraautorių atlikti tyrimai įrodė, jog 16 naktų per mėnesį blogai miegojusieji nelaimingų atsitikimų patiria tris kartus dažniau nei miegantieji gerai. Nemigai gydyti išleidžiamos didžiulės lėšos. Jas sudaro tiesioginės sąnaudos (receptiniai ir nereceptiniai vaistai, medicinos pagalba gydymasis savo nuožiūra, vizitai pas gydytojus, stacionarinis gydymas) ir netiesioginės, susijusios su sergamumu ir mirštamumu, darbdavio išlaidomis, nedarbo dienų padidėjimu, sumažėjusiu produktyvumu darbe, nelaimingais atsitikimais darbe ir transporte, taip pat kitos sąnaudos, kaip išlaidos dėl nemigą sukeliančių kitų ligų gydymo. Štai ištyrus erdvėlaivio,,challenger ka - tastrofos priežastis paaiškėjo, kad pagrindinė jų buvo žmonių klaidos ir klaidingas inžinierių sprendimas dėl starto pradžios, ir tai nutiko todėl, kad skrydžio vadovai miegojo mažiau nei dvi valandas naktį prieš erdvėlaivio paleidimą ir tą dieną budėjo nuo pirmos valandos ryto. Kvalifikuota pagalba Klaipėdos universitetinėje ligoninėje Norint nustatyti nemigos priežastis, reikia visapusiškai ištirti pacientą. Kvalifikuotą pagalbą gali suteikti didžiausios Vakarų Lie - tuvoje Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) medikai. Ši ligoninė daugiaprofilinė gydymo įstaiga, turinti per 150 padalinių ir teikianti aukščiausios kokybės asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Čia atliekami mokslu ir pažangiausiomis technologijomis pa grįsti kompiuteriniai vaizdo galvos smegenų tyrimai, teikiama kvalifikuota neurologinė, neurochirurginė, psichiatrinė bei psichologinė pagalba, o prireikus pacientus gali konsultuoti ir kitų sričių aukščiausios kvalifikacijos gydytojai, tvirtina ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Ja nušonis. Miego sutrikimų patiriantys pacientai gali būti nukreipti į KUL Miego medicinos centrą, kuriame įdiegta šiuolaikinė plačių galimybių polisomnografinių tyrimų technologija, leidžianti nepertraukiamai miego metu re gis - truoti gyvybiškai svarbias organizmo fiziologines funkcijas ir stebėti paciento judesius vaizdo įraše. Pasak pašnekovo, tai leidžia nustatyti miego struktūrą, kvėpavimo, širdies veiklos ir kitų funkcijų sutrikimus miego metu, taip pat diagnozuoti nemigą ir kitas ligas. Nemigai gydyti naudojami naujausi medikamentiniai ir nemedikamentiniai metodai, paremti naujais moksliniais laimėjimais: mie - go higiena, pažintinė miego terapija, miego restrikcija, individuali audiogeninė relaksacija (trijų krypčių garso), vagusinio nervo stimuliacija ir kiti. 55

56 ». VISUOMENE ISTORIJA Klaipėdos sukilimas kova dėl Mažosios Lietuvos Rytoj sukaks 90 metų nuo Klaipėdos sukilimo, po kurio Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos Respublikos dalimi. Taip pat šiemet sukanka ir 600 metų nuo Klaipėdos priklausomybės Lietuvai klausimo iškėlimo tarptautinėje arenoje, taip pat nuo pirmojo lietuviško Klaipėdos vardo paminėjimo. Tomas Baranauskas, Istorikas Klaipėda sena lietuvių žemė už Lietuvos valstybės ribų 1252 m. Klaipėdoje įsitvirtino Vokiečių ordino riteriai: iš pradžių Livonijos, o vėliau (nuo 1328 m.) Prūsijos m. Klaipėda atiteko pasaulietinei Prūsijos kunigaikštystei, kuri 1701 m. virto karalyste, o galiausiai Vokietijos imperija. Atrodytų, didžioji šio miesto ir krašto istorijos dalis susijusi su vokiečiais. Bet taip nėra. Prūsijos valdžioje gyvavusi Mažoji Lietuva nuo XVI a. buvo svarbus lietuvių kultūros židinys, kuriame lietuviškų knygų buvo išleidžiama netgi daugiau nei Didžiojoje Lietuvoje. Ir nors pati Klaipėda ilgą laiką nebuvo svarbiausias šio krašto kultūros centras, jos lietuviškumas nekėlė abejonių bent jau nuo Vytauto Didžiojo laikų m., vykstant ginčams dėl Žemaitijos priklausomybės ir ribų, Lietuvoje lankėsi Vengrijos ir Romėnų karaliaus Zigmanto Liuksemburgiečio siųstas arbitras Benediktas Makra. Išnagrinėjęs lietuvių ir kryžiuočių ginčo dėl Žemaitijos ribų argumentus, jis gegužės 3 d. paskelbė išvadą, kad daugiausiai ginčų kėlusios Veliuonos ir Klaipėdos pilys yra Žemaitijoje ir turi priklausyti Lietuvai. Taigi tuo metu buvo pirmą kartą iškeltas reikalavimas Klaipėdą prijungti prie Lietuvos, o ir pati Klaipėda Benedikto Makros paliktuose dokumentuose pirmą kartą įvardyta ne tik vokišku Memelio, bet ir lietuvišku Klaipėdos vardu. Deja, nepaisant to, 1422 m. Melno taikos derybose Lietuvai pavyko atgauti tik Veliuonos Jurbarko ruožą. Pirmojo pasaulinio karo pasekmė vokiečiai netenka Klaipėdos Vokietijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą, 1919 m. birželio 28 d. sudaryta Versalio taikos sutartimi Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir pavestas laikinai administruoti Prancūzijai. Klaipėdos krašto Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto 1923 m. sausio 9 d. manifestas atskyrimas per derybas buvo motyvuojamas tuo, kad krašto gyventojų daugumą sudarė ne vokiečiai, o lietuviai. Tačiau tai buvo padaryta ne tiek Lietuvos, kiek Lenkijos naudai. Tuo metu Lenkijos politikai dar nebuvo atsisakę minčių sukurti Lenkiją Abiejų Tautų Respublikos ribose, o Versalio taikos derybose didžiausią įtaką turėjusi Prancūzija rėmė Lenkiją. Klaipėdos krašto likimas galutinai turėjo būti išspręstas tada, kai paaiškės Lietuvos statusas. Lietuvai sudarius federaciją su Lenkija, Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos nebūtų kėlęs sunkumų. Tad Klaipėda, nuo Vokietijos atskirta, bet prie Lietuvos neprijungta, tapo viena iš Lietuvos šantažavimo priemonių. Klaipėdos krašto lietuvių veikėjai jau seniai pasisakė už Mažosios Lietuvos ar bent Klaipėdos krašto susijungimą su Lietuva. Dar prieš prasidedant Versalio taikos deryboms, 1918 m. lapkričio 30 d., Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba paskelbė Tilžės Aktą. Jame, remiantis tautų apsisprendimo teise, buvo reikalaujama Mažąją Lietuvą prijungti prie Didžiosios Lietuvos. Vokietijos pralaimėjimas Pirmajame pasauliniame kare leido tikėtis, kad toks reikalavimas gali būti patenkintas, bet po Versalio taikos sutarties galima buvo kalbėti tik apie Klaipėdos kraštą m. vasario 21 d., praėjus devynioms dienoms nuo vokiečių kariuomenės išvedimo iš Klaipėdos krašto, Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba paragino prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, o dar po savaitės jos atstovai buvo kooptuoti į Lietuvos Tarybą m. lapkričio 11 d. Lietuvos Steigiamasis Seimas nutarė prijungti Klaipėdą prie Lietuvos. Šį nutarimą ėmėsi įgyvendinti 1922 m. gruodžio 22 d. sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas m. sausio 9 d. jis pradėjo sukilimą, o sausio 19 d. paskelbė Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos deklaraciją. Dar viena VEIDO ARCHYVO NUOTR. svarbi tarpinė data sausio 15-oji, kai Lietuvos remiami sukilėliai užėmė prancūzų administruojamą Klaipėdą. Ji minima kaip Klaipėdos diena. Tautinės inteligentijos formavimosi ypatumai Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje Mažoji Lietuva tuo metu jau buvo gerokai apvokietinta. Vietos lietuviai buvo susigyvenę su vokiečių viešpatavimu ir baiminosi, kad prijungimas prie skurdesnės Lietuvos gali pabloginti jų ekonominę padėtį, tokią nuomonę dar labiau stiprino krašte viešpatavusių vokiečių propaganda. Mažosios Lietuvos religija liuteronybė čia suvaidino dviprasmišką vaidmenį. Viena vertus, Mažosios Lietuvos pradinių mokyklų tinklas nuo seno buvo tankesnis nei Didžiojoje Lietuvoje ir, atitinkamai, raštingumo lygis aukštesnis. Tačiau Mažosios Lietuvos lietuviai beveik neturėjo ambicijų siekti aukštesnio statuso ir išsilavinimo, o jei ir turėjo, tai matė vienintelį kelią per pritapimą prie vokiečių. XIX a. pabaigoje ir Didžiojoje Lietuvoje dauguma lietuvių jau buvo raštingi, bet čia buvo juntamas didesnis aukštojo mokslo siekis. Prakutę Didžiosios Lietuvos lietuviai katalikai, ypač po baudžiavos panaikinimo, siekdavo išleisti bent vieną sūnų į mokslus, kad galiausiai jis taptų kunigu, tai buvo didžiausias prestižas, kokį valstiečiai galėjo įsivaizduoti. Tokios nuotaikos ir nuostatos ypač skatino spartų nacionalinės inteligentijos formavimąsi. Ne visi į mokslus išleisti vaikai pateisino tėvų lūkesčius: išsimokslinę tapdavo ne tik kunigais, bet ir pasaulietiniais inteligentais. Tad šis judėjimas suformavo gana gausų ir dvasinės, ir pasaulietinės lietuvių inteligentijos sluoksnį. Kitaip buvo Mažojoje Lietuvoje: tikslas padaryti dvasinę karjerą čia buvo faktiškai 56

57 VISUOMENE.» Klaipėda tarpukariu Klaipėdos krašto sukilėliai m. sausis nepasiekiamas. Celibato atmetimas liuteronybėje suformavo dvasininkų dinastijas. Liuteronų kunigų sūnūs turėjo daug daugiau galimybių tapti kunigais, o naujam žmogui į šį sluoksnį prasimušti buvo sunku. Todėl Mažojoje Lietuvoje ir nebūta tokio aktyvumo, siekiant aukštojo mokslo, o tautinė inteligentija čia buvo silpnesnė. Klaipėdos sukilimas visos lietuvių tautos reikalas Tad, palyginti su Didžiąja Lietuva, buvo silpnesnė ir Mažosios Lietuvos lietuvių tautinė savimonė. Todėl netenka stebėtis, kad Klaipėdos krašto sukilimui prireikė paramos iš Didžiosios Lietuvos m. sausio 10 d. Lietuvos kariai ir savanoriai perėjo Klaipėdos krašto sieną ir patraukė į pagalbą Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto paskelbtam sukilimui. Jie ir buvo pagrindinė sukilimo jėga. Tiksliau sakant, sukilėlių pajėgas sudarė 1050 žmonių iš Didžiosios Lietuvos ir 300 vietos gyventojų. Ar galima šią akciją vadinti sukilimu? Ar teisėtas buvo Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos? Pastarasis klausimas tolygus klausimui, ar lietuvių tauta turi teisę egzistuoti. Be šito sukilimo lietuvybė Klaipėdos krašte būtų žuvusi. Šiame kontekste nėra taip jau svarbu, kokia vietinių lietuvių dalis atsisakė susitaikyti su tokiu likimu: svarbu, kad jie buvo ir darė viską, jog Klaipėdos kraštas susijungtų su Lietuva. Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas ir jo bendradarbiai Svarbu ir tai, kas skatino Lietuvos Vyriausybę rūpintis Klaipėdos reikalais. Nemažas vaidmuo čia tenka ir tautiškai susipratusiems Mažosios Lietuvos veikėjams. Klaipėdos sukilimą organizavo visa savo valstybę kurianti lietuvių tauta, neišskiriant ir Mažosios Lietuvos lietuvių. Pagal 1919 m. Versalio taikos sutartį Vokietijos prarastos teritorijos Sukilimo reikšmė Klaipėdos prijungimą prie Lietuvos netrukus pripažino tarptautinė bendruomenė, įskaitant ir pagal Versalio taikos sutartį kraštą laikinai administravusias Antantės valstybes, ir pačią Vokietiją, kuri netgi rėmė Lietuvos akciją (žinoma, slapta tikėdamasi, kad iš silpnos Lietuvos vėliau bus lengviau Klaipėdą atsiimti) m. sausio 29 d. pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos sienos 1939 m. Vokietijai užėmus Klaipėdą, A.Smetonos alėja buvo pervadinta į A.Hitlerio gatvę sutartis pripažino Klaipėdos kraštą Lietuvai. Taigi teisinis Klaipėdos krašto statusas, jo prijungimo prie Lietuvos teisėtumas nekelia abejonių m., Vokietijoje į valdžią atėjus Adolfui Hitleriui, dauguma prieš Lietuvos valstybę veikusių Klaipėdos krašto vokiečių veikėjų prisidėjo prie nacionalsocialistų judėjimo. Nepaisant Lietuvos bandymų stabdyti nacių veiklą ir 1934 m. surengto Klaipėdos nacių teismo, nuo 1938 m. Klaipėdos krašto autonominės struktūros faktiškai buvo jų valdomos, o Vokietijos ultimatumas privertė Lietuvą 1939 m. atiduoti Klaipėdą Vokietijai. Tačiau, kaip ir visi hitlerinės Vokietijos padaryti teritoriniai pakeitimai Europoje, šis buvo likviduotas po Antrojo pasaulinio karo. Netgi daugiau: ilgaamžė Lietuvos kaimynė Vokietija Stalino ir jo sąjungininkų sprendimu buvo nustumta toli nuo Lietuvos sienų. Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija ir vokiečių tauta neteko trečdalio savo teritorijos. Didžioji dalis nuo vokiečių apvalytų žemių atiteko Lenkijai, šiaurinė Rytų Prūsijos dalis nieko bendro su šia teritorija neturinčiai Rusijai. Vykstant tokioms tautų kraustymuisi prilygstančioms permainoms, Lietuva nebūtų turėjusi jokių galimybių atgauti Klaipėdos, jei nebūtų buvę šio krašto priklausomybės Lietuvai precedento. Tad be sukilimo Klaipėdos kraštas šiandien būtų integrali Rusijos Kaliningrado srities dalis. Galima sakyti, kad 1923 m. sukilimas išgelbėjo nuo sunaikinimo Mažosios Lietuvos likučius. VEIDO ARCHYVO NUOTR. 57

58 » VISUOMEN Sovietmečiu žydų religinis gyvenimas buvo stipriai suvaržytas Masinės žydų žudynės ir išniekinimas Kaune ir Paneriuose Padegta sinagoga Kaune ŽIEMOS SKAITINIAI Lietuvos žydai. Istorinė studija Lietuvos knygynuose ką tik pasirodė istorinė studija Lietuvos žydai. Joje profesionaliai atkurtas išsamus žydų istorijos Lietuvoje vaizdas. Veidas pateikia ištrauką iš šio vertingo veikalo. Žydai sovietinėje Lietuvoje Didelę žalą Lietuvos žydams XX a. 5-ojo dešimtmečio pabaigoje XX a. 6-ojo dešimtmečio pradžioje padarė stalininė antisemitinė kampanija m. valdžios įsakymu buvo uždaryta mokykla Vilniuje, o 1950 m. ir Kaune. Toks pat likimas ištiko ir žydų muziejų. Paneriuose fašizmo aukoms skirtas paminklas buvo perstatytas, ir ant naujojo nebebuvo minimi žydai, kurie sudarė daugumą aukų. Žudynių vietose buvo sunaikinti užrašai jidiš kalba ir nuorodos į aukų tautybę. Buvo uždarytos Vilniaus žydų kapinės Šnipiškių rajone. Iki 1953 m. visos žydų tautinės struktūros Lietuvoje (išskyrus dvi sinagogas) nustojo veikti. Išlikę archyviniai dokumentai leidžia manyti, kad 1952 m. vasarą valdžia rengėsi uždaryti ir Vilniaus choralinę sinagogą. Savo pranešime RKRT įgaliotinis Bronius Pušinis ( m.) pažymėjo, kad Vilniaus sinagoga neturi rabino, taip pat pridūrė: Atsižvelgiant į tai, kad kažkada Vilniuje buvo 40 sinagogų ir iki 150 maldos namų, tai dabar apie žydų religingumą nėra reikalo plačiau kalbėti, nes jie ir vienos choralinės sinagogos Vilniuje nepajėgia išlaikyti. LCVA NUOTR. Vargu ar B.Pušinis galėjo nežinoti Vilniaus žydų bendruomenės pirmininko Grigorijaus Kabo ( ) pranešimo apie sinagogos lankytojų skaičių. Galima manyti, kad silpnėjančios bendruomenės įvaizdžio kūrimas buvo būtinas jos uždarymui paaiškinti m. pradžioje antisemitinė kampanija pasiekė apogėjų. Lietuvos gyventojų (nežydų) reakcija nesiskyrė nuo reakcijos tų, kurie gyveno SSSR: absoliuti dauguma apsiribojo formaliu valdžios politikos palaikymu. Dalis gyventojų nedvejodami pasinaudojo galimybe atvirai pareikšti savo antisemitines nuotaikas, netgi peržengiant kampanijos ribas. Taip, pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerijos vyriausiasis buhalteris Venderis viešai pareiškė, kad gydytojai-žudikai parsidavė Vakarų žvalgyboms, tačiau tai nestebina juk jų giminaičiai už 30 sidabrinių pardavė Kristų. Jis taip pat ragino išsiaiškinti papildomus žydiškų darbų pėdsakus. Labai populiari to meto idėja buvo atsikratyti žydais juos iškeldinant. Taip Eigirdžių (Telšių rajone) kolūkio susirinkime grupė kolūkiečių pareikalavo įrašyti į protokolą prašymą iškeldinti visus žydus į Birobidžaną. Kreipimasis į LTSR Ministrų Tarybos pirmininką dėl Bernardinų bažnyčioje esančios lentos Simonui Keleriui atminti APIE KNYGĄ ŠI STUDIJA tai tarptautinio autorių kolektyvo bandymas sujungti skirtingas, iki šiol mažai sąlyčio taškų turėjusias požiūrių į žydų istoriją Vidurio Rytų Europoje tradicijas. Autoriai siekia atkurti išsamų žydų istorijos Lietuvoje vaizdą. Jis re konstruojamas per įvairius vi suomenės raidos aspektus: sklaidą, demografiją, socialinę ir ekonominę veiklą, bendruomenės savivaldos institucijas, kultūrinius ir religinius sąjūdžius, literatūrą ir spaudą, švietimą, dis - kriminacinę valdžių politiką bei santykius su dominuojančia Bažnyčia, tapatybės pokyčius, antijudaizmą ir antisemitizmą, holokaustą. Studijoje Lietuvos žydų istorija pateikiama nuo XIV a. pabaigos, kai Brastos žydų bendruomenė išsirūpino pirmąją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vadinamąją Vytauto Didžiojo privilegiją (1388), iki šiuolaikinės žydų bendruomenės prototipų susikūrimo silpstant sovietiniam režimui (XX a. 9 deš.). Knyga sudaryta chronologiniu probleminiu principu, siekiant nuosekliai atskleisti politinius, socialinius, kultūrinius procesus, vykusius skirtingų laikotarpių Lietuvos visuomenėje ir žydų bendruomenėje, jų tarpusavio santykius istorijos tėkmėje. 58

59 VEIDO FOTOMONTAŽAS Vieno Vilniaus fabriko cecho partorgas pareiškė: Mūsų skyriuose yra nacionalinės žydų grupuotės. Man atrodo, juos visus reikia išsiųsti į Birobidžaną, ten ir jiems bus geriau, ir mums bus ramiau. Angelė Skardžiuvienė iš Vilniaus pabrėžė: Štai kokie bjaurybės <...>. Juos žudė vokiečiai, bet ir rusai taip pat žudys. Matyt, tokia jau dalia, kad teks visus žydus iškeldinti kur nors į Palestiną. Vieno sovietinio ūkio darbininkai susirinkime kėlė itin aktualius klausimus: ar priešus pakarti, ar geriau ištremti 25-eriems metams juodžiausiems ir sunkiausiems darbams, ir ar nepajėgs jie toliau kenkti. Buvo ir tokių, kurie neapsiribojo visuotinio iškeldinimo idėja ir tikėjosi kardinaliai išspręsti žydų klausimą. Štai, pavyzdžiui, Adelė Maksilytė iš Varėnos rajono rašė: <...> Tai išdavikai! Iš žydo nieko gero nesulauksi! Ne veltui juos vokiečiai naikino! Šioje srityje tai jie buvo protingi... Romanovas iš Ukmergės teigė: Jeigu man kas leistų, nubausčiau visus tuos kenkėjus gydytojus pačiu nežmoniškiausiu būdu. O visus likusius ištremčiau ten, kur gyvena tik plėšrūs žvėrys, ir priversčiau juos rauti kelmus. Daugiau jais pasitikėti negalima. Tačiau didžiausią neapykantą žydams jautė Marytės Melnikaitės fabriko darbininkė Sbudyševa, siūliusi gydytojų-kenkėjų nešaudyti, bet suleisti jiems vaistų, kad jie kelias dienas prieš mirtį kankintųsi. Žinoma, ne visi sutikdavo su propagandinėmis klišėmis ar troško susidorojimo su žydais. Vadovaudamiesi ne tiek simpatija žydams, kiek sveiku protu, jie atmesdavo mitą apie pasaulinį antisovietinį žydų suokalbį. Pavyzdžiui, mokytojas Marcinkūnas, kalbėdamasis su kolegomis iš Vilniaus kooperacinės prekybos mokyklos, atvirai suabejojo dėl žydų kaltės, kurie, jo manymu, tapo atpirkimo ožiais Andrejaus Ždanovo ( ) nužudymo byloje. Religinio gyvenimo suvaržymai Beje, valdžios požiūrio į žydų kultūrą ir emigraciją lankstumas nebuvo taikomas žydų religinio gyvenimo sričiai. Išgyvenusios stalinistines antisemitines kampanijas, religinės bendruomenės susidūrė su nauja problema chuliganišku vandalizmu. XX a. 6- ojo dešimtmečio pirmojoje pusėje žydų bendruomenių pirmininkai ne kartą skundėsi dėl vandalizmo veiksmų, kurie pasireiškė chuliganiškais sinagogų užpuolimais, žydų kapinių bei masinio žydų naikinimo, kurį vykdė naciai ir jų parankiniai, vietų išniekinimu. Kartais vandalizmas įgaudavo masinį pobūdį. Taip, pavyzdžiui, 1954 m. balandžio 27 d. Kauno žydų kapinėse buvo nuversta 500 antkapių. Nemažai jų buvo pavogti ir atsidūrė ant krikščionių kapų; viename iš jų iš vienos pusės buvo matyti užrašas Rachil (nuo hebr. Rachelė), o iš kitos buvo iškaltas kryžius ir naujas mirusiojo vardas. Nuo 1955 m. pastebimas vis labiau augantis susidomėjimas religija net ir tarp netikinčių žydų, kurie ne tik lankėsi sinagogose per šventes, bet ir įsigydavo košerinės paukštienos ir macų, apipjaustydavo naujagimius, aukodavo ir savanoriškai remontuodavo sinagogų pastatus m. rudenį švenčių metu Vilniaus sinagogos lankytojų antplūdis buvo toks didelis, kad jie ne tik užpildė visus pastatus ir kiemą, bet ir užtvėrė gatvę, trukdydami transporto eismui. Tarp dalyvavusiųjų buvo pastebėti ministerijų ir žinybų, kino studijos, leidyklų Tiesa ir Politizdat darbuotojai, buvę LSSR Ministrų Tarybos tarnautojai m. švenčių metu Vilniaus sinagogoje gerokai sumažėjo lankytojų ( žmonių per Roš hašana (hebr. Rosh hashana žydų Naujieji metai) ir po kitomis dienomis). Ben druo - menės pirmininkas aiškino, jog tai susiję su emigracija į Lenkiją. Tačiau RKRT įgaliotinis VISUOMEN Justas Rugienis 1957 m. spalio mėn. 7 d. pranešime tvirtino, kad tikinčiųjų antplūdis buvo susijęs su simpatijų Izraeliui pareiškimu karo su Egiptu išvakarėse ir baigėsi dėl to, kad imperialistinės Izraelio Valstybės užmačios patyrė krachą ir miesto tikintieji žydai nuleido galvas m. situacija Lietuvoje vėl pasikeitė, ir švenčių metu Vilniaus sinagogą aplankė apie žmonių, kurie paaukojo rublių (prieš metus buvo surinkta tik 7 000). Dar daugiau, tų pačių metų vasarą buvo bandyta legalizuoti chederį, kad būtų suteikta galimybė mokyti vaikus atostogų metu. Žydų aktyvumo augimo tendenciją J.Rugienis vėl aiškino Izraelio propaganda, susirašinėjimu su užsieniu ir žydų reagavimu į įvykius arabų šalyse. XX a. 6-ajame dešimtmetyje veikė 5 7 nelegalios judėjų bendruomenės (Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje) m. Vilniuje judėjų bendruomenės tikintieji kreipėsi į valdžią su prašymu užregistruoti religinę bendruomenę, teigdami, jog jie yra vyresnio amžiaus ir gyvena toli nuo sinagogos, tačiau valdžia jų prašymą atmetė. (...) Dar XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžioje Vilniaus ir Kauno sinagogos per didžiąsias žydų šventes būdavo perpildytos, tačiau jau pirmojoje pusėje išryškėjo artėjančios žydų religinių bendruomenių krizės kontūrai. Pasak J.Rugienio, lankytojų skaičiaus sumažėjimui įtakos turėjo 85-erių metų Vilniaus rabino Judo Menachemo Rabinovičiaus neaktyvumas, Kauno rabino M.Varkulio išvykimas į Izraelį 1963 m. rugsėjį ir ta aplinkybė, kad Kaunas, kaip uždaras miestas, nėra lankomas Izraelio ambasados atstovų, kurie stengėsi užmegzti glaudžius santykius su Vilniaus bendruomene. Tikroji problema, su kuria susidūrė žydų bendruomenės, buvo ta, kad veikloje nedalyvavo jaunimas ir inteligentijos atstovai. Taigi, 1968 m. iš 28 Vilniaus dvidešimtuko narių 17 buvo pensininkai, 2 veltėdžiai, 8 darbininkai, 1 skerdikas. Dviem vyriausiems nariams buvo po 83-ejus metus, jauniausiajam 38-eri, o dvidešimtuko narių amžiaus vidurkis buvo maždaug 66-eri metai. Susiklosčius tokioms sąlygoms, bendruomenių nykimas buvo neišvengiamas. Liudininkas, XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje aplankęs Vilnių ir Kauną, pabrėžė visišką judėjų bendruomenės nykimą: Vilniaus sinagoga ištuštėjo; melsdavosi priestate; buvo aukojama gerokai mažiau pinigų; pagrindines įplaukas sudarė pajamos už parduotus macus, kurie buvo kepami čia pat, o tai savo ruožtu tik spartino pastato nykimą; kapinės buvo uždarytos, o finansų inspektoriai griežtai kontroliavo pelną, gautą už ritualinių paslaugų teikimą... Knygos sudarytojai Vladas Sirutavičius, Darius Staliūnas, Jurgita Šiaučiūnaitė- Verbickienė» 59

60 KOMENTARAS ANTISEMITIZMAS: TADA IR DABAR Sausio 27 d. pasaulyje minima tarptautinė holokausto atminimo diena. Ar lietuviai ir šią dieną pokštaus su Hitlerio atvaizdu ir rašys antisemitinius komentarus? Dr. Algimantas Šindeikis Praėjusių metų pabaigoje Baltų lankų leidyklos išleista istorinė studija Lietuvos žy dai atskleidžia juodąją mūsų istorijos pu sę giliai mūsų sąmonėje slypėjusį antisemi tiz mą. Ar šiandien galime sąžiningai tvirtin ti, kad moderni Lietuvos visuomenė žino sa vo vals tybės istoriją ir iš jos yra tinkamai pa - simokiusi? Lietuviškojo Facebook socialinio tinklo smir daduobėse Hitleris tampa herojumi, su ku riuo tapatinamas šalies premjeras Algirdas But kevičius. Kad tai juokinga, mano net ir ge - ro kai prakutę žurnalistai. Sprendžiant iš to - kius vaizdus mėgstančių laikintojų, tokio hu mo ro gerbėjų internete yra dešimtys tūkstančių. Ko reikėtų laukti toliau, jei savaitės feisbuko herojumi tampa Hitleris, o modernių in - ter neto portalų komentatoriai šiandien kartoja tą patį, ką lietuviai kalbėjo Antrojo pa - sau linio karo išvakarėse apie savo bendrapiliečius žydus, prieš pradėdami juos entuziastingai žudyti? Ar gali šį vis dar dalies visuomenės sąmonėje slypintį antisemitinį gaivalą at - sverti viena sąžininga knyga? Yra rimto pa - grin do tuo abejoti. Svarstyti, kas būtų jei būtų, pavojingas užsiėmimas. Vis dėlto, matant aki vaizdžių antisemitizmo apraiškų ir šian - dien, tikrai verta apie tai atvirai kalbėti. 23-eji nepriklausomybę atkūrusios Lie - tu vos valstybės brandos metai leidžia klausti, apie ką mes šiandien turime kalbėti: ar apie žydus Lietuvoje, ar apie Lietuvos žy - dus. Ne at sakius į šį klausimą ir šiandien nėra aišku, ar lietuviai suvokia, kad jie turi mūsų valstybei lojalių bendrapiliečių, kurie į orų ir garbingą, neslegiamą susidorojimo ir jų teisių ribojimo baimės gyvenimą Lietuvoje turi tiek pat teisių, kiek ir etniniai lietuviai. Lietuvos istorija liudija, kad valstybinio masto pakantos žydams garanto vaidmenį prisiėmę kunigaikščiai, o tarpukariu preziden tas Antanas Smetona ir jo administracija, nesugebėjo įskiepyti tolerancijos ir pagarbos kitoms tautoms dvasios. Nors LDK teritorijose gyvenę žydai rabino Mozės Iserleso lūpomis tvirtino, kad čia galima turėti kuklią, bet ramią duoną: <...> čia, kur mūsų mažiau nekenčia nei vokiečių žemėse. Duok Dieve, kad taip tęstųsi iki mūsų Mesijo atėjimo, bet žydams laisvas vertimasis amatais LDK miestuose ne - galiojo, o ritualinės krikščionio žmog žudystės mitą neigiančiai Katalikų bažnyčiai atstovaujantys dvasininkai jį propagavo, tas pats pasakytina ir apie neapykantos ska tinimą m. Vytauto Didžiojo universiteto studentai pareikalavo žydams atskirų suolų (reikalavimas nebuvo įvykdytas), buvo raginama priimti įstatymus, kurie apribotų žydų teises, policijos pareigūnai rasdavo viešose vietose plakatų: Žydai-arabai, lauk iš Skaudvilės į Palestiną molio minti. Tokių užrašų pilna ir šiandien. Po Leonido Donskio ir Arkadijaus Vinokuro straipsniais šiandien pasirodantys internautų komentarai liu dija, kad antisemitizmo dvasia Lietuvoje vis dar gyva: Pirmiausia su okupantais kolabo ruoti pradeda kitataučiai, o žydai ypatinga Lie tuvos bėda. Žydai net dabar sugeba apiplėš ti lietuvius (lrytas.lt); Pasakysiu jam su - pran tama kalba URODAS, kažkaip pradedu aiškiau suprasti istorijos vingius me - tais (lrytas.lt). Kaip mes pasielgėme su savo bendrapiliečiais žydais? Ką tautoje slypėjusi antisemitizmo dvasia nuveikė gavusi veiksmų laisvę ir na cių paskatinimą bei palaikymą? Tarpu ka - rio Lietuvos jaunosios kartos žydai baigdavo gimnazijas, tarnavo Lietuvos kariuomenėje, laisvai kalbėjo lietuviškai, buvo susipažinę su Internautų komentarai liudija, kad antisemitizmo dvasia Lietuvoje vis dar gyva. lietuvių kultūra, istorija, literatūra. Turime pripažinti naujausius istorinius tyrimus, įrodan čius, kad nužudytų Lietuvoje gyvenusių žy dų skaičius (apie proc.) buvo pats di - džiausias tarp visų Vokietijos Antrojo pasaulinio karo metais okupuotų kraštų. Žydų naikinimas buvo organizuotas ir inicijuotas na - cių, bet be aktyvaus lietuviškos administracijos ir vietos gyventojų talkinimo jis nebūtų bu - vęs toks masinis ir greitas. Lietuvoje 1944 m. vokiečių civilinėje ad - mi nistracijoje dirbo tik apie 660 vokiečių pa - rei gūnų, o visų lygių lietuvių administracijoje apie 20 tūkst. lietuvių tautybės pareigūnų. Šie skaičiai liudija, kad vokiečiai tesudarė vos 3,3 proc. okupacinės administracijos personalo. Istorikai daro pagrįstą išvadą, kad sėkmingas nacių politikos įgyvendinimas Lietuvoje nebūtų buvęs įmanomas be lietuviškos administracijos paramos. Lietuvos istorikai, Lie - tuvos žydų knygos autoriai, daro išvadą, kad lietuvių policijos batalionų vaidmuo, vykdant holokaustą, yra reikšmingas. Holokauste vieno kia ar kitokia forma (tiesioginis šaudymas, žu dynių vietų apsauga šaudymo metu, aukų kon vojavimas į žudynių vietą, getų ir konclagerių saugojimas) dalyvavo 10 lietuvių policijos batalionų. Nacių okupacijos metais Lie tu - vo je buvo išžudyta apie 195 tūkst. žydų. Nepaisant to, kad žydai tarpukariu matė sa vo ateitį Rusijoje, į ją žiūrėjo kaip į palankų po litinį darinį, netikėjo lietuviškos politinės programos ateitimi, izoliavosi jausdami lietuvių antisemitizmą, o pačius lietuvius siejo su men kai išsilavinusia valstietija, holokausto ka tastrofa ir entuziastingas lietuvių dalyvavimas joje neturi jokio pateisinimo. To visiems lie tuviams nesuvokus ir nepripažinus, bus ne tik sunku gyventi be tikrosios savo istorijos ži - nojimo, bet ir neįmanoma žengti į ateitį, kai ša lia visados gyvens, dirbs, konkuruos kitatau tis. Dažnai pažangesnis, geriau išsilavinęs, energingesnis, atviresnis naujovėms, neieškantis savo tautos didybės tik praeityje. Lietuviui išgyventi ir išlikti naujame globalios konkurencijos pasaulyje bus įmanoma tik ta da, jei tolerancija ir bendras sugyvenimas bus kuriantis, o ne naikinantis. Tautiniai naraty vai, kuriuos taip propaguoja savo vietos naujoje Lietuvoje ir naujoje pasaulio tvar koje nerandantys senieji disidentai ir in te li - gentai, vargiai begali padėti surasti ir prisijaukinti ateitį. Nesugebėdami racionaliai naudotis šalia esančių žmonių padarytais darbais ir talentais bei jų pranašumais, bandydami užsisklęsti savo perdėto heroizmo istoriniuo se ir literatūriniuose naratyvuose, var gu ar rasime kelius, kaip mums įveikti ky lančius išnykimo iššūkius. Tas ypatingas žydo litvako bruožas intelektualumas, racionalus, pasižymin tis kuklumu, mums ir šiandien tebėra sun - kiai suvokiama vertybė, kuri globaliame pa - sau lyje lietuviams, jau gyvenantiems pagal naująją pasaulio tvarką, reikalaujančią rasti sa vo vietą ir konkuruoti dėl išlikimo, mums la - bai praverstų. Tik pasakius visą tiesą apie savo istoriją ir ją suvokus galėtų ateiti apsivalymas, kuris leis tų suprati, kad Hitleris nėra tas personažas, su kuriuo reikėtų lyginti savo šalies premjerą, o interneto portaluose antisemitinius komentarus rašinėjantys žmonės nėra tik ne kalti kvaile - liai. Tokie patys kvaileliai nužudė 200 tūkst. mūsų bendrapiliečių, ir niekad negali ži n oti, kaip jie elgtųsi, jei tam vėl turėtų galimybę. 60

61 KOMENTARAS» MENKINANT SAUSIO 13-ĄJĄ NAIKINAMA LIETUVOS VALSTYBĖ Nereikia stebėtis, kad su Lietuvos valstybe kovoja jos priešai, stebėtis reikia savais piliečiais, kuriems nieko nebereiškia tautos laisvės kovos ir jose kritusių aukų atminimas. Audrius Bačiulis Laisvės gynėjų dieną, Sausio 13-ąją, didžiausias Lietuvoje prekybos tinklas ir viena di - des nių pakaunės mėsinių surengė akciją: dešroms, pažymėtoms tarybiniu prekės ženklu, nuolaidos. Dvi už vienos kainą: švęskit, lietuviai, pergalės prieš sovietinius okupantus die - ną su sovietinėmis dešromis jos tokios skanios, visai kaip sovietinė okupacija. Nors so - vietmečiu tokios kokybės dešrų, kaip laisvoje Lietuvoje gaminamos tarybinės, parduotuvėse paprasčiausiai nebūdavo. Pri me nu šitai tyčia, nes iš kaimyno studento nuoširdaus klau simo: Ar tarybiniais laikais būdavo geros dešros? supratau, kad užaugo karta, kuri pap rasčiausiai nežino, kas buvo sovietmetis. Ne mažai daliai jų tai visiška terra incognita, kurios įvaizdis neretai formuojamas štai tokių tarybiniu prekės ženklu pažymėtų ga minių, kurie su sovietmečiu turi tiek pat bendra, kiek prarūgusiais autais dvokiantys sovietinių okupantų čebatai su Lietuvos karių apavu. Prieš kelerius metus dar būčiau pagalvojęs, kad ši prekybininkų ir dešrininkų akcija tai sąmoninga, jų verslo partnerių Rusijoje padiktuota patyčia iš Sausio 13-osios ir Lietuvos laisvės. Informacinė provokacija, siekiant patikrinti, kiek Lietuvos visuomenė jau su - bren dusi šliaužiančiai reokupacijai, kuomet žmonės tampa abejingi viešai patyčiai iš pačių svarbiausių nepriklausomos valstybės simbolių aukų, sudėtų laisvės kovose. Vis dėlto skaitydamas sumišusių prekybininkų ir dešrininkų pasiteisinimus pagalvojau, kad yra dar blogiau, nei atrodo: greičiausiai, kokia 98,9 proc. tikimybe, jokios iš anksto planuotos informacinės provokacijos nebuvo. Tie siog planines sekmadienio nuolaidų akcijas prekybos tinkle dėliojo kažkokie naujai iškepti vadybininkai ar vadybininkės, kuriems gyvenime svarbiausia ką į žmonas pasirinks Radžis, o ne kažkokios Sausio 13-osios lietuvių laisvės kovos su sovietų okupantais. Jų varganos galvelės niekaip nesugeba susieti prekės ženklo su užrašu tarybinis ir Sausio 13-osios, juo labiau suvokti, kad šiuodu tarpusavyje ne tik nedera, bet ir yra vienas kitam visiškai priešiški. Mintis, kad jei ne Sausio 13-oji, tai jie nei to - kios kokybės dešrą valgytų, nei tokiame tviskančiame prekybos tinkle dirbtų, nei Radžio žmonos paieškas per komercinę televiziją stebėtų, tokiose galvelės apskritai gimti negali. Tuo pat metu, kai prekybininkai reklamavo ta rybinių dešrų akciją per Sausio 13-ąją, Lais vės gynėjų organizacijos kreipėsi į prokuro rus ir Teisingumo ministeriją, prašydamos ap ginti jas nuo nesiliaujančio A.Paleckio ir jo frontovikų šmeižto, esą 1991-ųjų sausio įvy - kių dienomis savi šaudė į savus, tad tomis die nomis žuvusieji laisvės kovotojai krito ne nuo sovietų KGB ir kariuomenės dalinių rankos. Sugretinus šiuos du faktus kilo mintis: o kas dorą Lietuvos pilietį labiau žeidžia: įvairių paleckiokų, ivanovų, burokevičių su jermalavičiais beigi kitokių sovietinių liekanų šmeižtai ar štai toks jaunosios verslo kartos atstovų abe jingumas svarbiausiai atkurtosios Lietuvos vals tybės dienai? Pirmu atveju viskas aišku: tiek A.Paleckis, tiek jo frontovikai tai są - mo ningi priešai, nebe pirmi metai kovojantys su laisva Lietuvos valstybe: vieni dėl kvailumo, kiti dėl nepatenkintų ambicijų, o kai kurie tiesiog už pinigus. Nieko kita iš priešų ir negalima tikėtis. Bet kaip vertinti prekybininkų ir dešrininkų elgesį, jų visišką abejingumą tiems, kurių dėka jie ir sugebėjo tapti tuo, kuo šiandieną yra, laisvos Lietuvos verslo elitu? Gerai, kad jie nors paskutinę dieną, kilus masiniam visuomenės pasipiktinimui socialiniuose tinkluose, susiprato bent jau atsiprašyti ir pažadėti, kad daugiau tokių įžeidžiančių poelgių stengsis išvengti (nors pačios akcijos neatšaukė, neva nebeįmanoma). Kur garantija, kad ateityje neatsiras kitokių, bet savo esme tapačių grynai verslo akcijų? Tarkime, nuolaida už pasivažinėjimą geležinkeliais rugpjūčio 23-iąją ar koks kitas akibrokštas? Juk, tiesą sakant, jei ne visi, tai bent jau dalis tokių akibrokštų gimsta ne iš piktos valios, bet iš paprasčiausio nežinojimo (šitai, žinia, neliečia dešrininkų, kurie dėl ta - ry binio prekės ženklo kritikuojami ir smerkia mi nebe pirmus metus, tad puikiai supranta, ką daro) ar nesuvokimo. Taip pat iš įsitikini mo, kad nieko už tai jiems nebus nei finansinių sankcijų, nei boikoto iš pirkėjų pusės. Na, patriukšmaus žiniasklaida, socialiniai tinklai žiū, dar ir naudos bus, nes prekės ženklas dar kartą ir plačiai bus paminėtas. Štai šis nemažos visuomenės dalies, ypač jaunimo, kuriam Sausio 13-oji tai tik keli dokumentiniai filmai ar nelabai įdomios, nes pernelyg rimtos, prisiminimų knygos, kurias tenka perskaityti, nes mokytojai liepė, abejingumas ir yra pats didžiausias pavojus Lietuvos valstybei. Nes dabartinė Lietuvos Respublika gimė ne Kovo 11-ąją, kai buvo paskelbta apie jos atkūrimą, o Sausio 13-ąją, kai ji buvo tautos apginta ir kai Nepriklausomybės Aktas buvo sutvirtintas už savo valstybę gyvybes atidavusių piliečių krauju. Kai svarbiausia valstybės diena jos piliečiams nebekelia jokių emocijų, tai reiškia, kad jiems emocijų nebekelia ir pati Lietuvos valstybė. O valstybė, kuriai jos piliečiai tampa abejingi, miršta. Kartais per pakasynas kramsnojant ta proga atpigintą dešrą. LAIŠKAI VEIDUI Gerbiamas Redaktoriau, Jūsų leidinyje perskaičiau straipsnį apie Jaroslavą Neverovičių ir jo pa - siekimus. Esu tiesiogiai susidūręs su šio pono veikla, atstovaudamas Lazdijų r. Rudaminos miestelio bendruomenei ir organizuodamas jos teisinę gynybą, susijusią su LitPol projekto realizavimu, kuri toliau vyksta ir persikelia į Europos institucijas. Daug nesiplėsdamas privalau informuoti, kad: 1. J.Neverovičiaus vadovaujamas projektas yra apskųstas Lietuvos teismuose, tiek bendruomenės, tiek keleto žemės savininkų, nes Veido straipsnyje paminėta PAV ataskaita ir specialusis planas yra neteisėtai suderinti, be kita ko, pateikiant melagingą informaciją ir pažeidžiant ES direktyvas. 2. Iškilus į viešumą projekto neprofesionalumui ir ilgalaikes pasekmes turėsiančioms klaidoms, klausimas buvo aptariamas Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Puikiai suprantu, kas iš tiesų stumia šį projektą ir kokią sraigtelio rolę jame turėjo dabartinis jaunasis ministras. Taip pat ir tai, kokia yra žiniasklaidos rolė. Tačiau visi mes esame laisvi pasirinkti, meluoti ar nemeluoti, kur yra ribos diplomatijai, o kur yra pasidavimas ir prisitaikymas. Ypač tie, kurie dar gerai prisimename sovietinius laikus. Pagarbiai, dr. Ramūnas Valiokas 61

62 » PASKUTINIS PUSLAPIS Modernesni politikai mėgsta samprotauti apie naujų technologijų amžių, kuris net ne sėlindamas, o pasakų devynmyliais batais traukia Lietuvos link. Prieš gerus 12 metų Andriaus Kubiliaus vedami politikai kartu su forumu, kuriame susitelkė aukštųjų technologijų sektoriaus veikėjai, visur matė klasterius bei žydinčius mokslo ir verslo jungties žiedus. Visuomenė jų taip ir neišvydo, nors, tiesa, po šių gražių kalbų priedanga gimė idėja suteikti biudžeto lėšomis lengvatą kompiuterių įsigijimui, tad jau per pirmus po to ėjusius finansinius metus kompiuterių pardavėjai rinką praplėtė apie 20 mln. Lt. Tai, žinoma, malonu, nors mokslo pažanga tai vargu ar vadintina. Dar 2000 m. ES šalių vadovai Lisabonoje nutarė, kad iki 2010 m. šis pasaulio regionas turi tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomikos sistema pasaulyje. Tada aiškinta, kad šios strategijos esmė kiekybinė ir kokybinė mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra, tad šie kartu su švietimu bei inovacijomis paskelbti esminiais Lisabonos strategijos atramos taškais. Aišku, kad moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra glaudžiai susiję su šalies plėtra ir lemia darnų jos vystymąsi, ir be tokios plėtros neįmanoma jokia ekonominė bei socialinė gerovė. Žinios, mokėjimas jomis naudotis, naujos technologijos tikrai yra modernios ekonomikos variklis. Vis dėlto kalbant apie Lietuvos ekonomikos produktyvumą dažniau prisimenama darbuotojų kvalifikacija, jų gebėjimai bei vadinamoji liberalizuota rinka. Tačiau, kad ir kaip žiūrėtum, norit sukurti išties modernią našią ekonomiką negalima pamiršti mokslo, kuris vienokia ar kitokia forma, tiesiogiai ar netiesiogiai ir lemia valstybės technologinę pažangą. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rodiklis dabar yra vienas svarbiausių rodiklių, kuriais remiantis vertinama valstybės pažanga bei ūkio konkurencingumas. Pasaulio ekonomikos forumas, vertindamas Lietuvos ekonomiką, ją vis dar vadina pereinamąja nuo tokios, kurią lemia efektyvumas, į tą, kurios plėtra paremta inovacijomis. Ekonomikos inovatyvumo lygis irgi nėra labai aukštas ir 2012/2013 m. tyrime vertinamas 3,5 (iš 7) balo. Gera žinia, kad AR TIK KALBAME, AR IR EINAME? Dar 2000 m. ES šalių vadovai Lisabonoje nutarė, kad iki 2010 m. šis pasaulio regionas turi tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomikos sistema pasaulyje. Dabar toks tikslas keliamas jau iki 2020 m. Aušra Maldeikienė Socialinių mokslų daktarė pagal šį rodiklį per ketverius metus nuo 2009 iki 2012 m. pakilome iš 58-os į 43 vietą, tačiau pažvelgę giliau matome, jog apibendrinamąjį rodiklį formuojantys elementai, išskyrus nuolat gerėjantį mokslinių tyrimų institutų kokybės bei mokslininkų ir inžinierių gebėjimų vertinimą, teigiama kryptimi kinta labai nežymiai. Atskirai paminėtinos ir gana kuklios verslo išlaidos mokslo ir technologinės plėtros tyrimams. Dar 2002 m. Barselonoje Europos Sąjungos vadovų buvo įsipareigota, kad iki 2010 m. išlaidos moksliniams tyrimams siektų 3 proc. BVP ir apie du trečdalius jų turėtų sudaryti privataus sektoriaus investicijos. Žinia, 2009 m. pradžioje prasidėjus ekonomikos recesijai, kuri laipsniškai nučiuožė į permanentinės krizės būseną (gal imkime daiktus vadinti tikraisiais vardais ), tikslas nepasiektas. Tad 2010 m. viduryje parengta nauja ekonominės plėtros strategiją Europa 2020, kuria žadama skatinti ir visokeriopai remti pažangesnį, tvaresnį ir labiau integruotą ekonominį augimą. Šalia paramos užimtumui, švietimui, socialinės atskirties bei skurdo mažinimui, klimato kaitos ir vėl itin didelis Nepriklausomos Lietuvos istorija rodo, kad mokame kurpti strategijas, bet gerokai sunkiau sekasi jas paversti realybe. dėmesys skiriamas moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai. Pasak priimtos strategijos, dabar jau 2020 m. Europos Sąjungoje BVP dalis, investuojama į mokslą ir tyrimus, turi sudaryti 3 proc. BVP, na, o Lietuvoje BVP dalis, skiriama šiai sričiai, turėtų sudaryti 1,9 proc. Šiuo metu pagal mokslo ir plėtros produktyvumą bei nansavimą Lietuva priskiriama prie labiausiai atsiliekančių šalių: čia verslo išlaidos mokslui ir tyrimams (panašiai kaip kitų dviejų šalių autsaiderių Kipro bei Latvijos) sudaro vos per 25 proc., kai vidutiniškai ES valstybėse siekia beveik 64 proc. Beje, 2007 m. Japonijoje verslo išlaidos mokslui sudarė beveik 78 proc., JAV 72 proc., Kinijoje per 72 proc. ir Rusijoje 63 proc. bendros mokslo ir tyrimų krypties išlaidų. Nedžiugina ir kiti rodikliai. Nuo 2008 m. kasmet po 0,1 proc. mažėja užimtumas pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos srityje, 2011 m. sudaręs 1,8 proc. (nors šiek tiek, nuo 30,5 iki 33,7 proc., padidėjo užimtumas žinioms imlių paslaugų sektoriuje). Vargu ar pateisinama ir tai, kad mažėja tiek valdžios, tiek verslo įmonių lėšos mokslo ir technologinei eksperimentinei plėtrai m. verslo investicijos šioje srityje siekė per 29 proc., o 2009 ir 2010 m. šiek tiek išaugusios, 2011-aisiais vėl susitraukė iki 28,1 proc. Valdžios lėšos per tą laikotarpį sumažėjo nuo 54,6 iki liūdnokai atrodančių 42,3 proc. Mažai kito ir pažangiųjų bei vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis apdirbamosios gamybos sukurtoje pridėtinėje vertėje: 2008 m. ji sudarė beveik 22,5, o po ketverių metų vos per 23 proc. Labai toli ir nuo užsibrėžto šiai sričiai skiriamų išlaidų bei BVP santykio: planuota beveik 2 proc., turime 0,92 proc. Galite piktintis, kad pateikta daug skaičių. Kai kas net aiškina, kad skaičiai visai nesvarbu, kai kalbi apie rimtus socialinius dalykus, o visokius matematinius modeliavimus ir panašius niekus reikėtų apskritai išbraukti iš ekonomikos mokslo lauko. Kadangi vargiai galiu sutikti su tokia ekonomikos filosofijos ir jos metodologijos interpretacija, tai pabaigoje pateiksiu dar vieno šį sykį dviejų VU matematikos ir informatikos studenčių Beatričės Leiputės ir Aistės Aleksiūnaitės ekonometrinio strategijos Europa 2020 analizės tyrimo rezultatus. Įvertinusios esamus duomenis ir sudariusios tiesinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros modelį, kur įvertintas BVP pokytis, užsienio investicijų apimties pokytis bei mokslo darbuotojų skaičius, merginos teigia, kad Lietuva sugebės pasiekti išsikeltus tikslus tik tuo atveju, jeigu BVP kasmet iki 2020 m. didės po 3 proc., užsienio investicijos 5 proc., o mokslo darbuotojų skaičius bent po 4 proc. Ar realūs šie skaičiai, palieku vertinti ateities analizėms, vis dėlto jau gana ilga nepriklausomos Lietuvos istorija rodo, kad mokame kurpti strategijas, bet gerokai sunkiau sekasi jas paversti realybe. 62

63

64