KADA SUSIFORMAVO LIETUVOS VALSTYBĖ: DU POŽIŪRIAI Į VIENĄ PROBLEMĄ
|
|
- Buck Stokes
- 5 years ago
- Views:
Transcription
1 ISSN TEISĖ KADA SUSIFORMAVO LIETUVOS VALSTYBĖ: DU POŽIŪRIAI Į VIENĄ PROBLEMĄ Beatričė Bakanauskaitė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto V kurso studentė Saulėtekio al. 9,1 rūmai, LT Vilnius Tel. (370 5) EI. paštas: Beatrice_B2@excite.com Straipsnyje analizuojama Lietuvos valstybės susidarymo datavimo problema. Pateikiami du s požiūriai į galimus jos sprendimo būdus, teisiniu ir istoriniu aspektu įvertinamas jų pagrįstumas ir tok būdu išsprendžiama šioje srityje kilusi dilema. The date of the formation of the Lithuanian state is an object of this research. Two totally diff conceptions concerning this problem are analysed and their juristic and historical validity evalu Įžanga Nors Lietuvos valstybės susidarymo problematika dažniausiai yra istorikų analizės objektas, tačiau visapusiškai ištirti šią temą yra būtinos ir tam tikros teisinės žinios, susijusios su bendru valstybės ir jos požymių supratimu. Būtent dėl skirtingo istorikų požiūrio į valstybę, būtinuosius jos požymius egzistuoja gana prieštaringos jų nuomonės dėl Lietuvos valstybės susikūrimo datos, aršiai diskutuojant, kuriame - dvyliktajame ar tryliktajame - amžiuje susikūrė senoji Lietuva [1, p. 9-20,53-98]. Šį nuomonių prieštaringumą jmanoma įveikti tik kompleksiškai sprendžiant problemą: kai remiantis ne tik istorijos, bet valstybės ir teisės teorijos žiniomis tiek istoriniu, tiek teisiniu aspektu įvertinama valstybės susidarymo galimybė atsižvelgiant į jos požymių buvimą atitinkamame amžiuje. Tad ir šio straipsnio tikslas - kompleksine istorijos ir teisės mokslo žinių pagalba išspręsti Lietuvos valstybės susikūrimo datavimo dilemą. Išspręsti šią dilemą itin aktualu pasirodžius Tomo Baranausko monografijai Lietuvos valstybės ištakos", kurioje, priešingai nei dauguma istorijos teoretikų, įtvirtinusių nuomonę, kad Lietuvos valstybė susikūrė tryliktajame amžiuje suvienijus ją Mindaugui, monografijos autorius prabyla apie visiškai naują ir netradicinę Lietuvos valstybės susidarymo dvyliktajame amžiuje koncepciją [1]. Nors ši koncepcija ir grindžiama kritiniu ankstesniųjų istorijos mokslo tyrinėjimų vertinimu, tačiau atidžiau išanalizavus svarbiausius jos teiginius, suformuluotus vadovaujantis gana įmantria, bet ne itin tikslia valstybės ir teisės teorijos požiūriu valstybės sąvoka
2 bei visapusiškai įsigilinus į istorinę to meto situaciją, tampa aišku, kad ši naujoji koncepcija toli gražu nėra nenuginčijama ir jokiu būdu neturėtų vesti istorijos mokslo į aklavietę. Būtent todėl šiame straipsnyje ir atliekamas valstybės ir teisės teorijos bei istorijos mokslo žiniomis pagrįstas Lietuvos valstybės susidarymo problemos tyrimas atsižvelgiant į T Baranausko monografijoje išdėstytus argumentus ir tradicinio požiūrio istorikų vertinimus. Tyrime taikomi istorinis, loginis, sisteminis metodai. 1. Lietuvos valstybės susidarymo įvertinimas teisiniu aspektu Siekiant nustatyti, ar T. Baranausko koncepcija dėl Lietuvos valstybės susidarymo dvyliktajame amžiuje yra patikima ir pagrįsta, visų pirma reikėtų ištirti, kokia valstybės samprata vadovaudamasis jis tyrinėja Lietuvos valstybės ištakas. Akivaizdu, kad jei bendra valstybės samprata, kuria remiasi šis autorius, būtų netiksli, nukentėtų ir jo išvadų dėl Lietuvos valstybės susikūrimo dvyliktojo amžiaus pabaigoje pagrįstumas. Nereikėtų pamiršti, kad bendrus valstybės atsiradimo, raidos, funkcionavimo dėsningumus nagrinėja valstybės ir teisės teorijos mokslas. Kadangi šio mokslo tyrimo dalykas yra ir valstybė, jos požymiai, reikėtų remtis valstybės ir teisės teorijos teiginiais aiškinantis, kada Lietuvos teritorijoje galėjo atsirasti valstybė, turinti visus būtinus požymius. Visai nebūtina gvildenti valstybės siaurąja ir plačiąja prasme sampratų, ir gan dirbtinė konstrukcija atrodo Tomo Baranausko monografijoje išskirtas valstybės siaurąja prasme supratimas, kuriuo remiasi autorius spręsdamas problemą: teisiniu požiūriu pakanka rasti esant valstybės požymių, kad galėtume konstatuoti jos egzistavimą [1, p. 9-20]. Būtent todėl ir senosios Lietuvos valstybės susidarymo datavimo problemą galėtume išspręsti tik jei nustatytume atitinkamame amžiuje buvus visus valstybės požymius, reiškiančius valstybės tame, o ne kitame amžiuje susikūrimą. Ypač svarbu išsiaiškinti, ar valstybės sąvokoje, kuria remiasi T. Baranauskas, galima įžvelgti visus būtinus valstybės požymius, kurie aptariami valstybės ir teisės teorijoje, nes jei pasirodytų, jog kokio nors požymio trūksta, nukentėtų ir šio mokslininko koncepcijos pagrįstumas, nes nesant bent vieno valstybės požymio, negali būti ir valstybės, kurios samprata konkretinama atskleidžiant jos požymius, skiriančius ją nuo gimininės santvarkos ir nevalstybinių darinių [2, p. 15; 10, p ]. T. Baranauskas, monografijoje tyrinėdamas Lietuvos valstybės ištakas, remiasi valstybės siaurąja prasme suvokimu, teigdamas, kad valstybė yra regioninė politinė organizacija, vadovaujama profesionalių valdininkų sluoksnio, kuris išlaikomas iš gyventojų mokesčių [1, p. 20]. Šioje sąvokoje galima įžvelgti daugelį, bet toli gražu ne visus valstybės ir teisės teorijos moksle pabrėžiamus valstybės požymius [2, p ; 8, p. 1-56; 10, p ; 6, p. 94]. Nors sąvokoje užsiminta apie teritoriją, pabrėžiant, jog valstybė - regioninė organizacija, be to, iš konteksto aiškus ir antrojo valstybės požymio - tautos, gyvenančios toje teritorijoje,-buvimas bei atkreipiamas dėmesys į tokį itin reikšmingą valstybės požymį kaip viešoji valdžia, pabrėžiant ir neatskiriamą visuomeninės valstybinės organizacijos bruožą - mokesčių iš gyventojų rinkimą, kuriuo užsiima specialūs valstybės organai, - tačiau neminimas suverenitetas ir tarptautinis pripažinimas kaip būtinieji valstybės požymiai. Valstybės ir teisės teorijos moksle pabrėžiama, kad yra du suvereniteto aspektai: vidinis - valstybės valdžios nepriklausymas nuo kurios nors kitos valdžios šalies viduje, bei išorinis, kai valstybė nieko nevaržoma gali savarankiškai tvarkyti užsienio politiką, sudarinėti tarptautines sutartis [9, p. 222; 2, p. 15]. T. Baranauskas,
3 pateikdamas valstybės apibrėžimą, šio valstybės aspekto neakcentuoja, bet jis yra nepaprastai svarbus ir būtinas valstybės požymis, kuriuo remiantis galima kalbėti apie Lietuvos, kaip valstybės, susikūrimą veikiau tryliktajame amžiuje nei dvyliktojo amžiaus pabaigoje, o Mindaugą laikyti nejau sukurtos valstybės reformatoriumi, Ocatvirkščiai, naujos valstybės kūrėju, kurio valdymo metu atsiskleidė ir šis, ketvirtasis, būtinas valstybei požymis. Akivaizdu, kad būtent Mindaugui suvienijus Lietuvą pasiektas vidinis valstybės valdžios nepriklausymas nuo kurios nors kitos valdžios šalies viduje, o jo karūnavimo dėka galutinai pasiektas ir tarptautinis Lietuvos pripažinimas, būtinas kiekvienai valstybei siekiant nevaržomai ir savarankiškai tvarkyti užsienio politiką, sudarinėti tarptautines sutartis. Savo monografijoje neįvertinęs valstybės suvereniteto, kaip būtino jos požymio svarbos, T Baranauskas ir teigia, kad senoji Lietuvos valstybė susikūrė dvyliktojo amžiaus pabaigoje. Kaip jau minėta, valstybei itin svarbus ir tarptautinis pripažinimas - jos valstybingumo ir nepriklausomybės įrodymas. Pats T. Baranauskas pripažįsta, kad tik 1253 m. Mindaugą karūnavus Lietuvos karaliumi, Lietuva, kaip valstybė, gavo tarptautinį pripažinimą ir taip buvo galutinai užkirstas kelias abejonėms dėl Lietuvos valstybingumo [1, p. 214]. Remiantis tuo, kad valstybės pripažinimas taip pat traktuotinas kaip vienas iš valstybės požymių, teisiniu aspektu labiau priimtina ne Tomo Baranausko koncepcija, bet tradicinio požiūrio istorikų nuomonė, kad Lietuvos valstybė susiformavo tryliktajame amžiuje, Mindaugui tapus Lietuvos karaliumi. Tad T Baranauskas savo monografijoje Lietuvos valstybės ištakos" remiasi pernelyg siaura valstybės samprata, neakcentuodamas valstybės suvereniteto ir tarptautinio pripažinimo, kurie yra būtini valstybės požymiai, atskleidžiantys, jog senoji Lietuva, žvelgiant teisiniu aspektu, susikūrė ne dvyliktajame amžiuje, o tik tryliktojo amžiaus viduryje. 2. Istorinio pobūdžio argumentai dėl Lietuvos valstybės susidarymo datavimo T Baranausko teiginiai dėl Lietuvos valstybės susikūrimo dvyliktajame amžiuje yra ginčytini ne tik teisinio, bet ir istorinio vertinimo požiūriu. Monografijos autorius pripažįsta, kad būtina sąlyga susidaryti Lietuvos valstybei buvo stipraus, jos egzistencijai grėsmę keliančio kaimyno atsiradimas [1, p. 123]. T. Baranauskas Lietuvos valstybės susikūrimą apie 1183 m. sieja sujos feodalinės galios išaugimu, kurį, jo manymu, paskatino santykinai sustiprėjusios Rusios grėsmė aukštaičių žemėms ir galbūt Danijos ekspansijos grėsmė žemaičiams [1, p ]. Vis dėlto nors iš pirmo žvilgsnio toks argumentas ir gali pasirodyti gan svarus, tačiau kiek gilesnė istorinė analizė atskleistų, jog didžiausia grėsmė lietuviams iškilo ne dvyliktajame, o tryliktajame amžiuje, ir todėl kur kas pagrįstesni atrodo tradicinio požiūrio istorikų teiginiai apie valstybės susidarymą pastarajame amžiuje. Pasak istoriko Edvardo Gudavičiaus, skandinaviškųjų valstybių antpuoliai, jei jų ir būta, didesnės įtakos susidaryti valstybei neturėjo, o didžiausiu agresyvumu lietuviškosioms žemėms pasižymėjo Kijevo Rusia ir Vokiečių ordinas [3, p. 37]. Būtent tryliktajame amžiuje ordinams įsikūrus lietuvių kaimynystėje, lietuvių tautai iškilo reali išnykimo grėsmė, skatinusi rinktis vieną iš dviejų galimų alternatyvų - išlikti kaip tautai sujungus savo žemes į centralizuotą valstybę arba būti inkorporuotai į gretimų valstybių sudėtį. Kova su buvusios Kijevo Rusios žemėmis nebuvo pagrindinė priežastis, skatinusi lietuviškąsias žemes jungtis į vientisą centralizuotą darinį, kadangi didžiausią išorinę grėsmę
4 tryliktajame amžiuje, kuriame susiklostė palankios sąlygos susikurti Lietuvos valstybei, kėlė ne rusiškųjų žemių, o nauja agresyvių ordinų kaimynystė. Nuo 1198 m. ėmus skelbti kryžiaus žygius j Padauguvj ir įkūrus Rygą (1201 m.), 1202 m. buvo įsteigtas karinis vienuolių Kristaus riterių brolijos ordinas, vadinamas Kalavijuočių vardu, o 1226 m. Kulmo žemėje įsteigtas ir antrasis panašios pakraipos teutonų ordinas, vadinamas Kryžiuočių vardu. Šių ordinų siekis buvo užgrobti naujakrikštų žemes ir jose įkurti vokiečių vienuolių, riterių ir pirklių valstybes, savo valdžiai pajungti vietos gyventojus. Tai netrukus buvo ir įgyvendinta - federacinė Kalavijuočių ordino, katalikų vyskupų ir Rygos miesto valstybė į istoriją įėjo Livonijos vardu. Kalavijuočiams, vis labiau remiamiems Vokietijos, Danijos, Švedijos ir ypač popiežiaus kurijos, pavyko paimti Jurjevą (Tartu) (1224 m.), užgrobti Saremos ir Muhu salas. Įsitvirtinęs Estijoje, ordinas pradėjo mėginti brautis į Rusios ir Lietuvos žemes [7, p. 262]. Minėtina, kad Lietuvos diduomenė, jausdama didėjančią ordino grėsmę ir jau anksčiau nusprendusi užsitikrinti saugumą iš pietų pusės, sudarė sutartį su Haličo-Voluinės Rusia 1219 m., kuri tapo svarbiu to meto politikos aktu. Tad, stodami į mūšį su kalavijuočiais, lietuviai galėjo nebebijoti galimos Haličo-Voluinės grėsmės ir sutelkti savo pajėgas prieš ordiną, kurio žygis prieš Žemaitiją Šiaulių kautynėse baigėsi nesėkme. Po tokio nepasisekimo kalavijuočiai ir kryžiuočiai, popiežiaus kurijos skatinami ir tarpininkaujami, nusprendė susijungti m. suvienijus ordinus, pavojus Lietuvai dar labiau padidėjo, nes magistras svarbiausiu ir artimiausiu uždaviniu laikė sujungti nukariautas teritorijas, kurias skyrė Žemaitija. Žemaičiai pateko j didžiausią pavojų. Užimti jų žemes nebuvo ordino ir jį rėmusių Vakarų Europos feodalų galutinis tikslas. Užkariavimų objektas buvo ne tik visa Lietuva, bet ir mongolų ir totorių įsiveržimo nusilpninta Rusia. Toks veržimasis į buvusios Kijevo Rusios žemes galėjo būti sėkmingas tik nukariavus visą Pabaltijį [5, p. 38]. Tad taip nepalankiai susiklosčiusi tarptautinė padėtis lietuvių žemėms nieko gera nežadėjo ir buvo pakankama priežastis jungti ir vienyti jėgas siekiant sukurti savo valstybę, kuri tapo būtina lietuvių tautos išlikimo sąlyga. Didžiausia karinio susidorojimo grėsmė lietuviams iškilo ne tiek dvyliktajame amžiuje, kiek tryliktojo amžiaus pirmojoje pusėje, būtent dėl to neatrodo pagrįstas T. Baranausko argumentas dėl Lietuvos valstybės susidarymo dvyliktajame amžiuje datavimo. Be to, ne itin apgalvotas yra ir teiginys, kad Mindaugo buvimas ne karo, o derybų ir intrigų meistru nesiderina su jo, kaip valstybės kūrėjo, įvaizdžiu [1, p. 209]. Toks monografijos autoriaus požiūris yra pernelyg siauras ir toli gražu neperteikiantis realios valstybės vienijimo situacijos. Akivaizdu, kad išorės grėsmės pavojus nebuvo vienintelis dalykas, skatinęs valstybės susidarymą: valstybei kurti buvo ir kitų ne mažiau svarbių priežasčių, susijusių ne tik su karybos poreikiais, bet ir su pirklių bei kitais interesais. Ordinams atsikrausčius į Pabaltijį ir savo rankose sutelkus prekybos kelius, jungusius Šiaurės ir Baltijos jūras, išryškėjo ir prekybinių Vakarų Europos konkurentų suinteresuotumas perimti iš lietuviškųjų žemių pirklių jų prekybos kelius, trukdant lietuviams laisvai plėtoti prekybą [4, p. 75]. Lietuvių pirkliai netrukus suvokė, kad neturėdami savo valstybės jie nepajėgs ginti savo prekybinių interesų, nes neturėjo galimybės stipria valstybine jėga apsaugoti, remti ir puoselėti prekybos. Valstybės susidarymas būtų sudaręs gerokai palankesnes sąlygas plėtoti prekybą, atskirų lietuviškųjų žemių prekybinius ryšius. Tad valstybė tryliktajame amžiuje turėjo būti sukurta ne tik siekiant apsiginti nuo kaimy-
5 nų agresijos, bet ir apsaugoti prekybos tikslus. Be to, ir stambieji žemvaldžiai buvo suinteresuoti valstybės kūrimu, nes suprato, kad, norint išlaikyti vadovaujančią padėtį prastuomenės atžvilgiu, vienijimosi sąlyga būtina [7, p. 8]. Tad valstybės kūrimosi interesai nebuvo susiję vien su kariniais poreikiais, todėl nereikėtų apsiriboti teiginiais, kad valstybės vienytojas galėjo būti tik geras karvedys. Akivaizdu, kad daugelis kunigaikščių drauge su įtakingais bajorais be prievartos ir jėgos panaudojimo palaikė Mindaugo siekį užgrobti valdžią vienijant lietuviškąsias žemes, nes matė, kokią žalą daro dažni žemių valdovų karai dėl valdžios ir grobio [5, p. 35]. Lietuviškųjų žemių gyventojai, palaikiusieji Mindaugo valdžią, tikėjosi ramybės ir saugumo: juk lauktų gerokai ramesnis gyvenimas valdant gudriam ir politiškai lanksčiam kunigaikščiui, o toks buvo Mindaugas, nei nuolat konfliktuojančiam ir verčiančiam eiti į karą. Būtent todėl absurdiškas atrodo T. Baranausko rėmimasis teiginiu, kad suvienyti Lietuvą buvo įmanoma tik ginklu ir todėl neįmanomas jos susikūrimas tryliktajame amžiuje. Mindaugo asmenybė buvo ypatinga tuo, kad jis sugebėjo suvienyti lietuviškąsias žemes ne tiek jėga, kiek apgalvota politika, kuria buvo suinteresuotas ne tik jis, bet ir kiti žemių gyventojai. Tik pakankamai tvirtas, protingas ir geras politikas, sugebantis išnaudoti visas palankesnes aplinkybes, tegalėjo įsitvirtinti valdžioje ir taip baigti lietuviškųjų žemių vienijimą. Būtent tokiomis savybėmis ir pasižymėjo Mindaugas, kuris papirkinėjimais, intrigomis, derybomis sugebėjo suinteresuoti savo priešininkus valstybės vienijimo jo rankose idėja ir daug greičiau, nei tai būtų pasiekęs kariniais konfliktais, sutelkė savo rankose visą valdžią, suvienydamas lietuviškąsias žemes. Tad negalima aiškinti Lietuvos valstybės susidarymo remiantis vien tuo, jog ne tryliktajame, o dvyliktajame amžiuje pagausėjo didesnio masto lietuvių karo žygių, neįsigilinant į tikrąsias valstybės susikūrimo priežastis ir ignoruojant Mindaugo politines galimybes suvienyti valstybę. Būtent dėl išsamios visų valstybės susikūrimo priežasčių ir prielaidų analizės stokos, apsiribojant kariniais interesais, bei Mindaugo vaidmens vienijant lietuviškąsias žemes į valstybę atmetimo Tomo Baranausko argumentai dėl Lietuvos valstybės susidarymo datavimo neatrodo įtikinami. Vadinasi, ne tik teisinių, bet ir istorinių argumentų įvertinimas atskleidžia, jog Tomo Baranausko monografijoje Lietuvos valstybės ištakos" pateiktas drąsus ir originalus autoriaus požiūris į tai, kad Lietuvos valstybė susikūrė dvyliktajame amžiuje, toli gražu neatspindi realios to meto situacijos, tad tiek teisiniu, tiek istoriniu aspektu kur kas priimtinesnis Lietuvos valstybės susikūrimo tryliktajame amžiuje datavimas. Išvados Problemą dėl senosios Lietuvos valstybės susikūrimo datavimo galėtume išspręsti tik jei nustatytume tam tikrame amžiuje buvus visus valstybės požymius, leidžiančius teigti valstybę susikūrus tame, o ne kitame amžiuje. T Baranauskas, monografijoje Lietuvos valstybės ištakos" tyrinėdamas Lietuvos valstybės susikūrimą, teigia, kad Lietuvos valstybė susikūrė dvyliktojo amžiaus pabaigoje, remdamasis valstybės siaurąja prasme suvokimu, kuriame galima įžvelgti daugelį, bet toli gražu ne visus valstybės ir teisės teorijos moksle pabrėžiamus valstybės požymius. Nors autorius užsimena apie teritorijos, tautos, gyvenančios toje teritorijoje, ir viešosios valdžios požymius, pabrėždamas ir neatskiriamą visuomeninės valstybinės organizacijos bruožą - mokesčių iš gyventojų rinkimą, kuriuo užsiima specialūs valstybės organai, tačiau neminimas
6 suverenitetas ir tarptautinis pripažinimas - būtinieji valstybės požymiai, kurie išryškėja tik tryliktajame amžiuje ir jrodo mokslininko samprotavimų apie Lietuvos atsiradimą dvyliktajame amžiuje nepagrįstumą. Akivaizdu, kad būtent Mindaugui suvienijus Lietuvą pasiektas vidinis valstybės valdžios nepriklausymas nuo kurios nors kitos valdžios šalies viduje, o jo karūnavimo dėka galutinai pasiektas ir tarptautinis Lietuvos pripažinimas, būtinas kiekvienai valstybei siekiant nevaržomai ir savarankiškai tvarkyti užsienio politiką, sudarinėti tarptautines sutartis. Minėtina ir tai, kad T. Baranausko teiginiai apie Lietuvos valstybės susikūrimą dvyliktajame amžiuje yra ginčytini ne tik teisinio, bet ir istorinio vertinimo požiūriu. Didžiausia karinio susidorojimo grėsmė lietuviams iškilo ne tiek dvyliktajame amžiuje, kiek tryliktojo amžiaus pirmojoje pusėje, ordinams atsikrausčius j Pabaltijį, todėl būtent šiame amžiuje lietuviai buvo labiausiai suinteresuoti susivienyti į valstybe. Šiame amžiuje išryškėjo ir prekybinių Vakarų Europos konkurentų suinteresuotumas perimti iš lietuviškųjų žemių pirklių jų prekybos kelius, trukdyti lietuviams laisvai plėtoti prekybą, todėl XIII a. ir lietuvių pirkliai ėmė suvokti, jog neturėdami savo valstybės jie nepajėgs ginti savo prekybos interesų, nes neturėjo galimybės stipria valstybine jėga apsaugoti, remti ir puoselėti prekybos. Ne itin apgalvotas ir T. Baranausko teiginys, kad Mindaugo buvimas ne karo, o derybų ir intrigų meistru nesiderina su jo, kaip valstybės kūrėjo, įvaizdžiu. Lietuviškųjų žemių gyventojai, palaikę Mindaugo valdžią, tikėjosi ramybės ir saugumo: juk daug ramiau būtų gyventi valdant gudriam ir politiškai lanksčiam Mindaugui, nei nuolat konfliktuojančiam ir verčiančiam eiti į karą kunigaikščiui. Mindaugas kaip asmenybė tuo ir buvo ypatingas, kad sugebėjo suvienyti lietuviškąsias žemes ne tiek jėga, kiek vykdydamas apgalvotą politiką, o ja buvo suinteresuotas ne tik jis pats, bet ir kiti žemių gyventojai. Būtent Mindaugas papirkinėjimais, intrigomis, derybomis sugebėjo suinteresuoti savo priešininkus valstybės vienijimo jo rankose idėja daug greičiau, nei tai būtų pasiekęs kariniais konfliktais, ir sutelkė savo rankose visą valdžią, suvienydamas lietuviškąsias žemes. LITERATŪRA 1. Baranauskas T. Lietuvos valstybės ištakos. Vilnius, Čiočys P. Teisės pagrindai. Vilnius, Gudavičius E. Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1569 metų. Vilnius, T Jurginis J. Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje. Vilnius, Lietuvos TSR istorija. Nuo seniausių laikų iki 1917 m. Vilnius, T Общая теория государстна и npaiw. Москна, 7. Pa.šuta V. Lietuvos valstybės susidarymas. Vilnius, Remeris M. Valstybė. Vilnius, T Remeris M. Valstybė ir jos konstitucinė teisė. D. 2: Konstitucinės institucijos. T. 1.: Suverenitetas. Vilnius, Vanscvičius S. Valstybės ir teisės teorija. Vilnius, 2(XM).
7 WHEN WAS THE LITHUANIAN STATE ESTABLISHED: TWO CONCEPTIONS OF THE SAME PROBLEM Beatrice Bakanauskaitė Summary This article deals with a problem of two different conceptions concerning the date of the formation of Lithuanian state. Although the standpoint of Tomas Baranauskas reflected in his monograph Lietuvos valstybės ištakos" is that Lithuania as a state was established in the end of the 12 lh century but such a view is reasonless comparing to traditional historical opinion which states the establishment of Lithuania only in the 13 th century. The imperfection of the author's conception is caused by his inobservance of some features of polity which arc necessary to state the establishment of the state. Tomas Baranauskas didn't notice that there were not such features of the state as sovereignty and independence in the 12 th century yet. These features showed up only in the 13 th century during the reign of the first known Lithuanian sovereign, Mindaugas. Some historical arguments also show the need to form the state only in the 13 th and not the 12 lh century. The most dangerous political situation influencing the interest of establishing the state emerged in the 13,h century when the Orders came into the Baltic region. Mindaugas as a master of negotiations, intrigue and measured policy understood the growing interest of Lithuanians to form the state and improved the opportunity by establishing the Lithuanian state in the 13 th century. Įteikta 2004 m. vasario 27 d.
INTERCULTURAL EXPERIENCES OF FOREIGN STUDENTS: ERASMUS STUDENTS PERSPECTIVES ON THEIR DEVELOPMENT OF CROSS-CULTURAL AWARENESS
ISSN 2335-2019 (Print), ISSN 2335-2027 (Online) Darnioji daugiakalbystė Sustainable Multilingualism 3/2013 http://dx.doi.org/10.7220.2335-2027.3.10 Servet Çelik, PhD Karadeniz Technical University, Turkey
More informationLietuvių migracijos ir diasporos studijos Nr. 2 (16) Versus aureus
studijos L i e t u v i ų i š e i v i j o s i n s t i t u t a s Lietuvių migracijos ir diasporos studijos t 2013 Nr. 2 (16) Versus aureus 2013 Nr. 2 (16) Lietuvių migracijos ir diasporos studijos ISSN
More informationVIDMANTAS VYŠNIAUSKAS. GIEDRė BALTRUŠAITYTė
ISSN 2029-4573 (Print), ISSN 2335-8777 (Online) KULTŪRA IR VISUOMENĖ. Socialinių tyrimų žurnalas 2015 6 (1) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.6.1.6 VIDMANTAS VYŠNIAUSKAS Vytauto Didžiojo universitetas
More informationErasmus+ Application Form. Call: A. General Information. B. Context. B.1. Project Identification
A. General Information This application form consists of the following main sections: - Context: this section asks for general information about the type of project proposal you want to submit; - Participating
More informationJurga Sadauskienė ŽEMAIČIŲ ETNIŠKUMO PAIEŠKOS PETRO KALNIAUS MONOGRAFIJOJE ŽEMAIČIAI
RECENZIJOS, ANOTACIJOS 295 žanrai, kaip anekdotai, skaičiuotės, šiurpės, burtai, yra tapę savotiškomis aktualijomis. Šią situaciją nesunku paaiškinti: nūdienos vaikai nesidomi tradiciniais senaisiais folkloro
More informationTURTO PATIKĖJIMO TEISĖ IR JOS YPATUMAI LIETUVOS CIVILINĖJE TEISĖJE
ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJOS SOCIETAL STUDIES 2011, 3(3), p. 1095 1110. TURTO PATIKĖJIMO TEISĖ IR JOS YPATUMAI LIETUVOS CIVILINĖJE TEISĖJE Justas Sakavičius
More informationLietuvos Rytų politika: ar turime savo viziją?
2010 Nr. 2 (30) Lietuvos Rytų politika: ar turime savo viziją? Rytų Europos studijų centras 2010 m. vasario 5 d. įvyko LR Seimo iniciatyva organizuota konferencija Lietuvos Rytų politika : ar turime savo
More informationJogailaičių universitetas
ISSN 2335-2019, e-issn 2335-2027 DARNIOJI DAUGIAKALBYSTĖ / SUSTAINABLE MULTILINGUALISM. 2/2013 http://dx.doi.org/10.7220/2335-2027.2.3 Greta LEMANAITĖ-DEPRATI Jogailaičių universitetas LIETUVIŲ KALBOS
More informationIstorinis palikimas Ikikrikščioniškos Lietuvos regioninė ir vietos savivalda dar menkai ištirta. Atskiri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionai
LIETUVOS KELIAS SAVIVALDOS LINK ISTORINIS PALIKIMAS IR ŠIŲ DIENŲ PROBLEMŲ IŠTAKOS* Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir pasikeitus socialinei bei ekonominei sistemai, iškilo būtinybė reformuoti teritorijos
More informationErasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA103) įgyvendinimas Lietuvoje m. m.
Erasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA13) įgyvendinimas Lietuvoje 214 215 m. m. Turinys 1. Studentų mobilumas - pagal šalis - pagal institucijas 2. Darbuotojų mobilumas - pagal šalis
More informationKultūrėjimo procesai modernioje Lietuvoje: bibliotekų ir kultūros centrų vaidmuo regionuose
Filosofija. Sociologija. 2011. T. 22. Nr. 4, p. 483 492, Lietuvos mokslų akademija, 2011 Kultūrėjimo procesai modernioje Lietuvoje: bibliotekų ir kultūros centrų vaidmuo regionuose LILIJA KUBLICKIENĖ,
More informationValiutų kursų rizika ir jos valdymas Lietuvoje
ISSN 13921258. EKONOMIKA 2003 63 Valiutų kursų rizika ir jos valdymas Lietuvoje Rolandas Kau pys Doktorantas Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Finansų ir kredito katedra Saulėtekio al. 9, LT2040
More informationMokslo darbai (96); 27 31
ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2007 6(96); 27 31 SOCIALINĖS ĮTAKOS MECHANIZMAI. NAUJOS GALIMYBĖS PAVEIKTI ADMINISTRACINĖS TEISĖS NORMŲ ĮGYVENDINIMO PROCESĄ Aušra Kargaudienė * Mykolo Romerio
More informationContinuing Professional Development of Russian Pediatric Nurses: An Interprofessional Approach
:153-8 153 Continuing Professional Development of Russian Pediatric Nurses: An Interprofessional Approach Federal State Budgetary Institution Scientific Centre of Children Health under the Russian Academy
More informationRimvydas Petrauskas. Pastarųjų dešimtmečių visuomenės diskusijoms
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2009 23 VĖLYVŲJŲ VIDURAMŽIŲ EUROPA IR LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VISUOMENĖS IR KULTŪROS RAIDA XIV XVI AMŽIUJE Rimvydas Petrauskas Docentas, daktaras
More informationAMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS LEIDINYS 1985 M. LITHUANIAN AMERICAN COUNCIL, INC West 63rd Street, Chicago, IL 60629
AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS LEIDINYS 1985 M. LITHUANIAN AMERICAN COUNCIL, INC. 2606 West 63rd Street, Chicago, IL 60629 GELBĖJIMAS TREMTINIŲ IŠ MASKVOS LETENŲ Baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir Sovietų
More informationISTORIJA PREZIDENTAS KAZYS GRINIUS KITŲ LIETUVOS PREZIDENTŲ ANTANO SMETONOS IR ALEKSANDRO STULGINSKIO VEIKLOS KONTEKSTE
ISTORIJA PREZIDENTAS KAZYS GRINIUS KITŲ LIETUVOS PREZIDENTŲ ANTANO SMETONOS IR ALEKSANDRO STULGINSKIO VEIKLOS KONTEKSTE Doc. dr. Mindaugas Tamošaitis Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakultetas
More informationLietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus
Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus 2010 UDK 325.1:316.6(474.5) Si-112 Tyrimo ataskaitą parengė: dr. Audra Sipavičienė, dr. Vladas Gaidys, Mantas Jeršovas Tyrimą užsakė: IOM OIM
More informationVILNIUS UNIVERSITY THE LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY MARTYNAS JAKULIS HOSPITALS IN VILNIUS IN THE SIXTEENTH TO EIGHTEENTH CENTURIES
VILNIUS UNIVERSITY THE LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY MARTYNAS JAKULIS HOSPITALS IN VILNIUS IN THE SIXTEENTH TO EIGHTEENTH CENTURIES Summary of Doctoral Dissertation Humanities, History (05 H) Vilnius,
More informationPROFESORIŲ VLADĄ JURGUTĮ PRISIMENANT: 120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS
ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2005 72(2) PROFESORIŲ VLADĄ JURGUTĮ PRISIMENANT: 120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS Vladas Terleckas Docentas socialinių mokslų daktaras A. Mickevičiaus g. 7-7A, LT-08119 Vilnius Meilė
More informationTRACHEOSTOMOS PRIEŽIŪRA: SLAUGYTOJO KOMPETENCIJOS UGDYMAS PER PATIRTĮ - NUO NAUJOKO IKI EKSPERTO
SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 2335-867X 2013, 23 tomas, Nr. 4, p. 119-123 doi:10.5200/sm-hs.2013.102 SLAUGA / NURSING 119 TRACHEOSTOMOS PRIEŽIŪRA: SLAUGYTOJO KOMPETENCIJOS UGDYMAS PER PATIRTĮ
More informationAMBICINGAS DEŠIMTMETIS:
VILNIAUS UNIVERSITETAS AMBICINGAS DEŠIMTMETIS: Lietuvos užsienio politika 2OO4 2O14 Sudarytoja Dovilė Jakniūnaitė Vilniaus universiteto leidykla VILNIUS 2015 UDK 327(474.5)(091)"20" Am19 Apsvarstė ir rekomendavo
More informationSĄJŪDIS IR LKP 35 VISUOMENĖ. Bronius Genzelis
35 VISUOMENĖ Bronius Genzelis SĄJŪDIS IR LKP Pirmu atveju imperija išgyveno pakilimo laikotarpį; antru atveju ji išgyveno suirutę (kontrrevoliucijos santvarkų pasikeitimo išvakarėse). Norėdami suprasti
More informationGYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS Į NEPAGEIDAUJAMŲ ĮVYKIŲ IR NEATITIKČIŲ VALDYMĄ LIETUVOS BENDROJO POBŪDŽIO LIGONINĖSE
ISSN 2029-3569 PRINT ISSN 2029-9001 ONLINE SVEIKATOS POLITIKA IR VALDYMAS HEALTH POLICY AND MANAGEMENT 2015, 1(8) p. 29 45 GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS Į NEPAGEIDAUJAMŲ ĮVYKIŲ IR NEATITIKČIŲ VALDYMĄ
More informationAgluonos šventovės istorinės kilmės priežastys
lituanistica. 2013. T. 59. Nr. 1(91), p. 43 49, Lietuvos mokslų akademija, 2013 Agluonos šventovės istorinės kilmės priežastys ALFONSAS MOTUZAS Lietuvos edukologijos universitetas, T. Ševčenkos g. 31,
More informationTEISĖ DEMOKRATINĖS VALSTYBĖS PAGRINDAI 1922 M. LIETUVOS VALSTYBĖS KONSTITUCIJOJE: ŽVILGSNIS IŠ GALIOJANČIOS KONSTITUCIJOS PERSPEKTYVOS 1
TEISĖ DEMOKRATINĖS VALSTYBĖS PAGRINDAI 1922 M. LIETUVOS VALSTYBĖS KONSTITUCIJOJE: ŽVILGSNIS IŠ GALIOJANČIOS KONSTITUCIJOS PERSPEKTYVOS 1 Prof. dr. Dainius Žalimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
More informationARABŲ ĮVAIZDŽIO TRANSFORMACIJOS LIETUVOS SPAUDOJE
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS KATEDRA Rimgailė Masiulytė ARABŲ ĮVAIZDŽIO TRANSFORMACIJOS LIETUVOS SPAUDOJE Magistro baigiamasis darbas
More informationLietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas. Metinis Pranešimas 2003
Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas Metinis Pranešimas 2003 TURINYS LVAT Pirmininko pranešimas...3 Tikslai...5 Bylų statistika...7 Teisėjų ir teismo darbuotojų kvalifikacijos kėlimas...11 LVAT
More informationVYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Nr.2 (18) VERSUS AUREUS
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS 2014 Nr.2 (18) VERSUS AUREUS LIETUVIŲ MIGRACIJOS IR DIASPOROS STUDIJOS ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) 2014 Nr. 2 (18) TURINYS CONTENTS ŠIUOLAIKINIAI
More informationLietuvos gyvybės draudimo rinkos koncentracijos ir konkurencijos kiekybinis įvertinimas
ISSN 1392-1142 TAIKOMOJI EKONOMIKA: SISTEMINIAI TYRIMAI: 2008.2/1 Jonas ČEPINSKIS, Kristina GANCEVSKAITĖ Lietuvos gyvybės draudimo rinkos koncentracijos ir konkurencijos kiekybinis įvertinimas Straipsnyje
More informationLIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS RYŠIAI SU IŠEIVIJA JAV: ANTANO ŽMUIDZINAVIČIAUS ATVEJIS
LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS RYŠIAI SU IŠEIVIJA JAV: ANTANO ŽMUIDZINAVIČIAUS ATVEJIS Mindaugas Nefas ABSTRACT The paper analyses the relations between the Lithuanian Riflemen s Union (LRU) and the diaspora
More informationLIETUVOS PROBLEMINIŲ REGIONŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO KAITA M. DIDĖJANČIOS TERITORINĖS ATSKIRTIES ATSPINDYS
Geografijos metraštis 50, 2017 ISSN 2335-8610 LIETUVOS PROBLEMINIŲ REGIONŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO KAITA 2001 2016 M. DIDĖJANČIOS TERITORINĖS ATSKIRTIES ATSPINDYS Viktorija Baranauskienė, Vidmantas
More informationInformacinių technologijų įtaka politiniam dalyvavimui: interneto skverbties ir rinkėjų aktyvumo tendencijos Lietuvoje
ISSN 1648 2603 (print) ISSN 2029-2872 (online) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2013, T. 12, Nr. 1 / 2013, Vol. 12, No 1, p. 50 64 Informacinių technologijų įtaka politiniam
More informationGediminas Vitkus. D iplomatinë aporija: tarptautinë Lietuvos ir Rusijos santykiø normalizacijos perspektyva
Gediminas Vitkus D iplomatinë aporija: tarptautinë Lietuvos ir Rusijos santykiø normalizacijos perspektyva VILNIAUS UNIVERSITETAS TARPTAUTINIØ SANTYKIØ IR POLITIKOS MOKSLØ INSTITUTAS Gediminas Vitkus D
More informationLietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 27. Vilnius, Dr. Arūnas Bubnys. Lietuvos istorijos institutas
Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 27. Vilnius, 2005 Dr. Arūnas Bubnys Lietuvos istorijos institutas Štuthofo koncentracijos stovykla ir lietuviai Straipsnyje nagrinėjama Štuthofo koncentracijos
More informationNUCLEAR SAFETY REQUIREMENTS BSR INSPECTIONS CONDUCTED BY THE STATE NUCLEAR POWER SAFETY INSPECTORATE CHAPTER I GENERAL PROVISIONS
NUCLEAR SAFETY REQUIREMENTS BSR-1.1.3-2016 APPROVED by Order No 22.3-82 of the Head of the State Nuclear Power Safety Inspectorate of 25 August 2011 (As amended by Order No 22.3-24 of the Head of the State
More informationProf. dr. Zenonas Ivinskis (Vokietija), pirmininkas. 53 Bonn Am Hof 34 Germany. Dr. Kajetonas J. Čeginskas (Švedija), sekretorius
Lietuvių Fronto Bičiulių Vyr. Taryba 6441 So. Washtenaw Avenue Chicago, Ill. 60629 Dr. Kazys Ambrozaitis, Chesterton, Indiana Dr. Zigmas Brinkis, Los Angeles, California Dr. Petras Kisielius, Cicero, Illinois
More informationWhat is the Nation: Role of the Leader in History
Gauta 2011 03 10 Margarita Poškutė Mykolo Romerio universitetas KAS YRA TAUTA: VEDLIO MISIJA ISTORIJOJE What is the Nation: Role of the Leader in History SUMMARY The strong wave of national revival that
More informationVILNIAUS UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS
VILNIAUS UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS MARIUS ĖMUŽIS SOVIETŲ LIETUVOS VALDANTYSIS ELITAS 1944-1974 METAIS: TARPUSAVIO RYŠIAI IR JŲ RAIŠKA Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija
More informationERASMUS+ KA1 VEIKLOS PRAKTIKOS MOBILUMO ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS
PATVIRTINTA Šiaulių universiteto rektoriaus 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V- 480 ERASMUS+ KA1 VEIKLOS PRAKTIKOS MOBILUMO ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS 1.
More informationCURRICULUM VITAE Gyvenimo aprašymas TADAS LIMBA El. paštas: Gimimo data: ;
CURRICULUM VITAE Gyvenimo aprašymas TADAS LIMBA El. paštas: tlimba@mruni.eu Gimimo data: 1976 04 03; KALBOS: Gimimo vieta: Vilnius, Lietuva; Gyvenamoji vieta: Vilnius, Lietuva; Pilietybė: Lietuvos Respublikos;
More informationEvaluation of the Quality of Services in Primary Health Care Institutions
:57-62 57 Evaluation of the Quality of Services in Primary Health Care Institutions Leonas Valius 1, Daiva Rastenytė 2, Vilija Malinauskienė 3, Daina Krančiukaitė-Butylkinienė 1, 3 1 Department of Family
More informationLietuvos vardo mitologija Mariaus Ivaškevičiaus romane Istorija nuo debesies
Acta humanitarica universitatis Saulensis. T. 8 (2009). 119 124. ISSN 1822-7309 Lietuvos vardo mitologija Mariaus Ivaškevičiaus romane Istorija nuo debesies Vytautas BIKULČIUS Šiaulių universitetas Pagrindiniai
More informationPrasmingų darbų Tėvynei!
2010 M. 12/492 ISSN 1732 0135 Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Marija Remienė, Jono Basanavičiaus premijos laureatė... 4 tėvynėje Vilniuje vyko LR Seimo ir PLB komisijos 2010 m. rudens sesija...
More informationLIETUVIŲ KULTŪRINIO PAVELDO AKTUALINIMAS ANGLAKALBĖJE AUSTRALIJOS APLINKOJE
ISSN 0204 2061. KNYGOTYRA. 2008. 50 LIETUVIŲ KULTŪRINIO PAVELDO AKTUALINIMAS ANGLAKALBĖJE AUSTRALIJOS APLINKOJE ALGIMANTAS PATRICIJUS TAŠKŪNAS School of Government, University of Tasmania Launceston TAS
More informationMOTERŲ NUSIKALSTAMUMAS KAIP SOCIALINĖ PROBLEMA PIRMOJOJE LIETUVOS RESPUBLIKOJE
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS HUMANITARINIS FAKULTETAS ISTORIJOS KATEDRA KORNELIJA JURGAITYTĖ Bakalauro studijų programos Istorija IV kurso studentė MOTERŲ NUSIKALSTAMUMAS KAIP SOCIALINĖ PROBLEMA PIRMOJOJE LIETUVOS
More informationLIETUVOS IR LENKIJOS SANTYKIAI TARPUKARIU: PIRMIEJI ATŠILIMO POŽYMIAI
LIETUVOS IR LENKIJOS SANTYKIAI TARPUKARIU: PIRMIEJI ATŠILIMO POŽYMIAI Arūnas Gumuliauskas ABSTRACT The article is devoted to the new historical investigations on the problem of Lithuanian Polish relations
More informationPHARMACISTS JOB SATISFACTION AND ITS EFFECT ON DISPENSING PRECAUTION TAKEN AT COMMUNITY PHARMACIES
SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2015, 25 tomas, Nr. 3, p. 17-21 doi:10.5200/sm-hs.2015.043 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH 17 PHARMACISTS
More informationAdministraciniai pertvarkymai Užnemunėje ( m.)
ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2009. Nr. 28. Administraciniai pertvarkymai Užnemunėje (1795 1915 m.) Antanas Šenavičius Kauno technologijos universitetas, K. Donelaičio g. 20, 44239
More informationLietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 32. Vilnius, ISSN
Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 32. Vilnius, 2009. ISSN 1392-0502 Darius Baronas Šv. Brunonas Kverfurtietis: misionieriaus pašaukimas Įvadas. Šv. Brunonas Kverfurtietis nugyveno trumpą,
More informationSlaugytojų nuomonė apie pacientų sveikatos mokymą ir savo žinių sveikatos klausimais vertinimą
ISSN 1392-6373 Sveikatos mokslai 2011, Volume 21, Number 5, p. 191-195 slauga 191 Slaugytojų nuomonė apie pacientų sveikatos mokymą ir savo žinių sveikatos klausimais vertinimą Daiva Zagurskienė, IRENA
More informationKAUNO KOLEGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGA (valstybinis kodas - 653B70005) VERTINIMO IŠVADOS
STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRAS KAUNO KOLEGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGA (valstybinis kodas - 653B70005) VERTINIMO IŠVADOS EVALUATION REPORT OF GENERAL PRACTICE NURSING (state code
More informationChanges of patients satisfaction with the health care services in Lithuanian Health Promoting Hospitals network
604 Changes of patients satisfaction with the health care services in Lithuanian Health Promoting Hospitals network Institute for Biomedical Research, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words:
More information1 ISSN Lietuvių katalikų mokslo akademija. Lietuvių katalikų mokslo akademijos. Metraštis XXXV
Lietuvių katalikų mokslo akademija 1 ISSN 1392-0502 Lietuvių katalikų mokslo akademijos Metraštis XXXV Vilnius, 2011 2 Projekto kodas: VP1-3.1-ŠMM-05-K-01-008 Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvių katalikų
More informationLIETUVOS DALYVAVIMAS TEIKIANT DVYNIŲ PARAMĄ: GALIMYBĖS IR PROBLEMOS GALUTINĖ ATASKAITA
LIETUVOS DALYVAVIMAS TEIKIANT DVYNIŲ PARAMĄ: GALIMYBĖS IR PROBLEMOS GALUTINĖ ATASKAITA Vilnius, 2007 TURINYS Santrumpų sąrašas... 2 Įvadas... 4 1. Tyrimo metodika... 8 1.1. Tyrimo tikslai...8 1.2. Tyrimo
More informationLietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams
Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Mokslo studija Egidija Ramanauskaitė, J. Rimas Vaišnys, Aušra Kairaitytė, Andrius Buivydas Vytauto Didžiojo universitetas Kaunas,
More informationSOCIOLOGO ĮVAIZDIS LIETUVOS VISUOMENĖJE: SPECIALISTŲ POREIKIS IR PASIŪLA
Mokslo darbai 95 SOCIOLOGO ĮVAIZDIS LIETUVOS VISUOMENĖJE: SPECIALISTŲ POREIKIS IR PASIŪLA Vida Česnuitytė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Socialinės politikos katedra Ateities
More informationAlgis Norvilas. Tauta, kalba ir. leidykla
Algis Norvilas Tauta, kalba ir tapatybė Vilniaus universiteto leidykla VILNIUS / 2012 UDK 323.1(474.5) No-99 Apsvarstė ir rekomendavo išleisti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto taryba (2012 m.
More informationBaltijos kelias išsivadavimo simbolis
ISSN 2029 011X. Gimtasai kraštas. 2009 Bronislovas Genzelis visuomenė Baltijos kelias išsivadavimo simbolis Baltijos kelias vienas iš įspūdingiausių reiškinių pasaulio politinės kultūros istorijoje. Unikali
More informationFilosofija. Sociologija T. 20. Nr. 4, p , Lietuvos mokslų akademija, 2009, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009
Filosofija. Sociologija. 2009. T. 20. Nr. 4, p. 259 270, Lietuvos mokslų akademija, 2009, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009 Branduolinės energetikos diskursai Lietuvos žiniasklaidoje ir viešojoje
More informationV.ANDRIUKAITIS: MAN IMPONUOJA SSRS IR. 4,99 Lt sausio 14
APKLAUSA: LIETUVOS GYVENTOJAI NESIŽAVI NAUJĄJA VYRIAUSYBE 8 p. V.ANDRIUKAITIS: MAN IMPONUOJA SSRS IR DIDŽIOSIOS BRITANIJOS SVEIKATOS APSAUGOS SISTEMOS 9 p. 4,99 Lt www.veidas.lt 2013 sausio 14 Nr. 3 METŲ
More informationVYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Linas Staršelskis NAUJOS PASLAUGOS ĮVEDIMAS Į ERASMUS+ RINKĄ. Magistro baigiamasis darbas
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA Linas Staršelskis NAUJOS PASLAUGOS ĮVEDIMAS Į ERASMUS+ RINKĄ Magistro baigiamasis darbas Verslas ir entreprenerystė studijų
More informationSTRATEGINĖS PARTNERYSTĖS PROJEKTO PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS
STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS PROJEKTO PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS Paraiškos teikiamos iki 2017 m. kovo 29 d., 13 val. Lietuvos laiku Vilnius 2017 Šis vadovas parengtas remiantis 2017 m. programos Erasmus+ 2
More informationJurgis Saulys papers
Jurgis Saulys papers Ms. Coll. 1243 Finding aid prepared by Rayna Andrews. Last updated on July 27, 2017. University of Pennsylvania, Kislak Center for Special Collections, Rare Books and Manuscripts 2017
More informationLLP / ERASMUS PRAKTIKĄ ATLIEKANČIŲ STUDENTŲ ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS
PATVIRTINTA Šiaulių universiteto rektoriaus 2009 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. ST-66 LLP / ERASMUS PRAKTIKĄ ATLIEKANČIŲ STUDENTŲ ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS
More informationRYTŲ IR PIETRYČIŲ LIETUVOS LENKŲ MOKYKLOS: METAI. Įvadas
ISSN 0202-3342 LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS. 2011 METAI, 1. VILNIUS, 2012 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY. 2011/1. VILNIUS, 2012 VITALIJA STRAVINSKIENĖ RYTŲ IR PIETRYČIŲ LIETUVOS LENKŲ MOKYKLOS: 1947-1959
More informationNacionaliniai valgiai ir gėrimai
Vilma AKMENYTĖ Giedrė MILERYTĖ Viešųjų asmenų privatūs interesai: nuo Bliumental iki Ragučio. Alaus pramonės raida Kaune XIX a. pab. XX a. pirmoje pusėje Prašau karštų dešrų ir sriubos. Beje, ar galima
More informationD ISSN (spausdintas) ISSN (internetinis)
PAŠAUKTINIŲ KARIUOMENĖ VISUOMENĖS VALSTYBINIO SĄMONINGUMO ATSPINDYS (XVI A. ANTRA PUSĖ XVII A.) Antanas Tyla D D ISSN 1392-0588 (spausdintas) ISSN 2335-8769 (internetinis) 2014. 61 SANTRAUKA. Lietuvos
More informationVILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS PRIVATINĖS TEISĖS KATEDRA
VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS PRIVATINĖS TEISĖS KATEDRA Dieninio skyriaus (5 metų) V kurso VIII grupės studentės Eglės Šimulytės Magistrinis darbas SANDORIO NEGALIOJIMO PASEKMĖS IR SANDORIO
More informationAdministracinės reformos Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje XVIII a. pabaigoje XIX a. pradžioje
ISSN 1648-2603 VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS 2009. Nr. 27 Administracinės reformos Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje XVIII a. pabaigoje XIX a. pradžioje Antanas Šenavičius Kauno technologijos
More informationLietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors
kalbot yra Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors
More informationLietuva tarptautinėje misijoje afganistane afganistano goro provincijos atkūrimo grupė
Lietuva tarptautinėje misijoje afganistane afganistano goro provincijos atkūrimo grupė 2005 2013 Lithuania in the multinational mission in afganistan ProvinciaL reconstruction team of ghor 2005 2013 Lietuva
More informationTHE RECEPTION OF SADNESS (AN INTERPRETATION OF JONAS BILIŪNAS' PROSE)
Teksto slėpiniai / 9 ISSN 1648-6390 LIŪDESIO RECEPCIJA (JONO BILIŪNO PROZOS INTERPRETACIJA) THE RECEPTION OF SADNESS (AN INTERPRETATION OF JONAS BILIŪNAS' PROSE) Dainius Vaitiekūnas Summary The article
More informationTRAGIZMAS IR HEROJIŠKA MEILĖ TITANIKE : KUNIGAS JUOZAS MONTVILA
TRAGIZMAS IR HEROJIŠKA MEILĖ TITANIKE : KUNIGAS JUOZAS MONTVILA Kęstutis Žemaitis Vytauto Didžiojo universitetas Anotacija Lietuva, švenčianti savo vardo tūkstantmetį, atsigręžia į svarbiausius valstybės
More informationŠEIMOS NARIŲ TEISĖS Į GYVENAMĄJĄ PATALPĄ ĮGYVENDINIMAS IR GYNIMAS
ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) Socialinių mokslų studijos Social Sciences Studies 2009, 3(3), p. 193 212 ŠEIMOS NARIŲ TEISĖS Į GYVENAMĄJĄ PATALPĄ ĮGYVENDINIMAS IR GYNIMAS Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė
More informationETNINĖS KULTŪROS SAMPRATA NORBERTO VĖLIAUS DARBUOSE
NORBERTO VĖLIAUS PALIKIMĄ APMĄSTANT ISSN 1392 2831 Tautosakos darbai XXXVI 2008 ETNINĖS KULTŪROS SAMPRATA NORBERTO VĖLIAUS DARBUOSE PETRAS KALNIUS Lietuvos istorijos institutas Straipsnio objektas termino
More informationNordplus Higher Education programos pristatymas
Nordplus Higher Education programos pristatymas Vitalijus Zenčenko Aukštojo mokslo programų skyriaus projektų koordinatorius Viešbutis Panorama, Vilnius 2014-02-19 Turinys Apie Nordplus Nordplus Higher
More informationETNINĖS KULTŪROS DISCIPLINA (-OS) LIETUVOS UNIVERSITETUOSE. Tyrimas
ETNINĖS KULTŪROS DISCIPLINA (-OS) LIETUVOS UNIVERSITETUOSE Tyrimas Tyrimas atliktas vykdant Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016 2022 metų programą, patvirtintą Etninės kultūros globos tarybos
More informationSudarė REGINA LAUKAITYTĖ
LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Sudarė REGINA LAUKAITYTĖ VILNIUS, 2014 UDK 94(474.5) 1944/1953 St33 Knygos leidybą finansavo lietuvos mokslo taryba Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009 2015 metų programa
More informationEUROPOS MIGRACIJOS TINKLO LIETUVOS INFORMACIJOS CENTRAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS POLITIKA LIETUVOJE
EUROPOS MIGRACIJOS TINKLO LIETUVOS INFORMACIJOS CENTRAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS POLITIKA LIETUVOJE Vilnius, 2012 1 Turinys 1. Įvadas 7 2. Politinės, teisinės ir institucinės bazės Lietuvoje apžvalga
More informationJonas Laužikas neįgaliųjų mokslinimo ir auklėjimo pradininkas Lietuvoje
Pedagogika / Pedagogy 2018, t. 129, Nr. 1, p. 61 76 / Vol. 129, No. 1, pp. 61 76, 2018 Jonas Laužikas neįgaliųjų mokslinimo ir auklėjimo pradininkas Lietuvoje Marijona Barkauskaitė 1, Vilius Šadauskas
More informationKONSTRUKTYVISTINĖ PRADINIO INFORMATIKOS MOKYMO KRYPTIS: TEORINIAI PRINCIPAI IR TAIKYMAS
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2001.49 Valentina Dagienė KONSTRUKTYVISTINĖ PRADINIO INFORMATIKOS MOKYMO KRYPTIS: TEORINIAI PRINCIPAI IR TAIKYMAS Anotacija. Straipsnyje aptariama informatikos turinio bendrojo
More informationMarek Komaiško, Gintautas Bureika
20-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos Mokslas Lietuvos ateitis teminės konferencijos TRANSPORTO INŽINERIJA IR VADYBA, vykusios 2017 m. gegužės 12 d. Vilniuje, straipsnių rinkinys Proceedings of the
More informationLietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetis ir lietuvių kalbos mokslas
lituanistica. 2009. T. 55. Nr. 3 4(79 80), p. 116 126, Lietuvos mokslų akademija, 2009, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009 Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetis ir lietuvių
More informationPanevėžio romų kančių keliai m. Exploring the Untold Suffering of the Roma People of Panevėžys:
Panevėžio romų kančių keliai 1941 1945 m. Exploring the Untold Suffering of the Roma People of Panevėžys: 1941 1945 Sudarytojos Vida Beinortienė, Daiva Tumasonytė Panevėžys 2016 UDK 323.15(474.5)(=214.58)(091)
More informationLIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA
LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA Dr. Vytautas Majauskas, Tarybos prezidiumo pirmininkas, 6 Sea Gull Terrace Ormond Beach, FL 32074 Vytas Petrulis, Tarybos prezidiumo sekretorius, 30115 Brookview Livonia,
More informationVEIKSNIŲ, FORMUOJANČIŲ SLAUGYTOJŲ PROFESINĘ ELGSENĄ, ANALIZĖ
VEIKSNIŲ, FORMUOJANČIŲ SLAUGYTOJŲ PROFESINĘ ELGSENĄ, ANALIZĖ ANALYSIS OF FACTORS CONDITIONING PROFESSIONAL BEHAVIOUR OF NURSES Žymantė Jankauskienė 1, Erika Kubilienė 1, Algirdas Juozulynas 2,3, Rimantas
More informationThe Expression of Anxiety Among Women Before Cesarean Section and Other Operations: A Comparative Analysis
104 :104-10 The Expression of Anxiety Among Women Before Cesarean Section and : A Comparative Analysis Faculty of Health Care, Kaunas College/University of Applied Sciences, Lithuania Key Words: preoperative
More informationAUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ PATIRTIS DARBO RINKOJE
ISSN 1822-6760. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2012. Vol. 33. Nr. 4. Scentific journal. AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ PATIRTIS DARBO RINKOJE Renata Žvirelienė,
More informationLIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA
LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA P. Algis Raulinaitis, Tarybos prezidiumo pirmininkas 1501 Riverside Drive Burbank CA 91506, USA Edmundas Arbas, Tarybos prezidiumo sekretorius 306 22nd Street Santa Monica,
More informationMYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO TEISĖS FAKULTETO PRIVATINĖS TEISĖS INSTITUTAS MIGLĖ MOTIEJŪNIENĖ VIEŠOJI TEISĖ
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO TEISĖS FAKULTETO PRIVATINĖS TEISĖS INSTITUTAS MIGLĖ MOTIEJŪNIENĖ VIEŠOJI TEISĖ KREDITORIŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS BANKROTO PROCESE Magistro baigiamasis darbas Darbo vadovas Doc.
More informationILMA DAUBARIENĖ. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Verslo teisės katedra El. p.
CC BY-NC-ND ISSN 1392-6195 (print) ISSN 2029-2058 (online) JURISPRUDENCIJA 2015, 22(2) PIRMENYBĖS VIENAM KREDITORIUI SUTEIKIMAS KAIP ACTIO PAULIANA SĄLYGA: TREČIOJO ASMENS NESĄŽININGUMO AIŠKINIMO NACIONALINIŲ
More informationKaimo verslumas: geroji bendruomenių patirtis Rural enterpreneurship: good experience of communities
Kaimo verslumas: geroji bendruomenių patirtis Rural enterpreneurship: good experience of communities 1 Kaimo verslumas: geroji bendruomenių patirtis Rural enterpreneurship: good experience of communities
More informationISSN dailë 2017/2. art
ISSN 0130-6626 dailë 2017/2 art Karolina Freino. Santaka. Paminklas Emmai Goldman. 2017. Nemuno ir Neries santaka. 11-osios Kauno bienalės paroda Yra ir nėra. Karolinos Freino nuotrauka Mieli žurnalo dailė
More informationII. EDUKOLOGIJA LIETUVOS SUAUGUSIŲJŲ UGDYMO SISTEMOS YPATUMAI
46 SOCIALINIS DARBAS 2009 m. Nr. 8(1) II. EDUKOLOGIJA LIETUVOS SUAUGUSIŲJŲ UGDYMO SISTEMOS YPATUMAI Dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Edukacinės
More informationTAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE
SIMONAS KLIMANSKIS VILIUS IVANAUSKAS GEDIMINAS KAZĖNAS VYTAUTAS KERŠANSKAS ŠARŪNAS LEGATAS TAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE STUDIJA Vilnius, 2017 BIBLIOGRAFINIO APRAŠO LAPAS Klimanskis S., Ivanauskas V., Kazėnas
More information(0i. fci ARBITRAŽO. m Q_ TGS BALTIC. Draudimo piktnaudžiauti paraleliniu procesu arbitraže teisinė prigimtis. Korporatyviniai ginčai ir arbitražas
2017 111 vn Korporatyviniai ginčai ir arbitražas The new emergency arbitrator provisions and other options for urgent relief under the 2014 LCIA rules Šalių atstovavimo tarptautiniame arbitraže gairės
More informationKauno raida yra glaudžiai susijusi
ISSN 1822-2617 2012/12 Sigita KUPSCYTĖ Didieji upių potvyniai Kaune XX a. 3 4 dešimtmečiais Kauno raida yra glaudžiai susijusi su didžiausiomis Lietuvos upėmis Nemunu ir Nerimi. Jos ne tik lėmė miesto
More informationTapk Erasmus studentu. Informacija būsimam Erasmus studentui
Tapk Erasmus studentu Informacija būsimam Erasmus studentui Turinys Europos Sąjungos Mokymosi visą gyvenimą (mvg) programa 4 ES mvg Erasmus programa 6 Erasmus studentų mobilumas 9 Erasmus studentų atranka
More informationUgnė Marija Andrijauskaitė. AUŠRININKŲ ORGANIZACIJA m. Magistro baigiamasis darbas
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS HUMANITARINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS ISTORIJOS KATEDRA Ugnė Marija Andrijauskaitė AUŠRININKŲ ORGANIZACIJA 1910-1938 m. Magistro baigiamasis darbas Lietuvos istorijos studijų programa,
More information