Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors

Transcription

1 kalbot yra Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto Kalbos kultūros katedra, Ateities g. 20, LT Vilnius Santrauka Straipsnyje nagrinėjama socialinių ir kultūrinių pokyčių įtaka lietuvių kalbai, jos leksikai. Pastebima, kad lietuvių kultūra ir pamatinės vertybės menkinamos. Apskritai kinta lietuvių tautos vertybių sistema. Prie šių reiškinių taikosi lietuvių kalba, ypač jos leksika. Atskleidžiamos kultūros, ypač etninės, tradicinių vertybių transformacijos apraiškos lietuvių kalboje. Ryškėja, kad žeidžiamas lietuvių kultūros ir lietuvių kalbos savitumas. Analizuojamas visuomenės ir jos vartojamos lietuvių kalbos ryšys, t. y. kokia visuomenė, tokia ir jos kalba. Aptariama anglų kalbos, kaip vieno iš svarbiausių globalizacijos veiksnių, sustiprėjusi įtaka lietuvių kalbai, jos leksikai, ypač skolinių ryškiausios vartojimo tendencijoms. Nagrinėjami ryškesni tarptautinių žodžių ir apskritai skolinių vartojimo polinkiai lietuvių kalboje. Skoliniams suteikiama ir naujų reikšmių, paremtų atitinkamų anglų kalbos žodžių reikšmėmis. Ir savų lietuviškų žodžių vartoseną veikia anglų kalba. Anglų kalbos modeliai perkeliami į lietuvių kalbą, formuojasi kalbų mišinys. Vartojama leksika vertinama lietuvių kalbos normų ir etniniu požiūriu. Esminiai žodžiai: globalizacija, etninė kultūra, elitinė kalba, kalbos etika, skolinys, tarptautinis žodis, konotacinė reikšmė, sema. Summary The paper analyses the effect of social and cultural changes on the Lithuanian language and lexis. Features of transformation of cultural (in particular ethnic) and traditional values in the Lithuanian language are revealed. The author analyzes the connection of the society and its use of the Lithuanian language: i.e. the language reflects the society itself. The main tendencies of the use of the Lithuanian language, its lexis and loanwords are discussed. The used lexis is assessed on the basis of the Lithuanian language norms and ethics. The public spoken language, usually transmitted through the Lithuanian radio and television, and the written language, i.e. the periodic press, are the main sources of the Lithuanian language data. The author relied on the newest data of the last decade. The data analysis of the use of the Lithuanian language shows that the Lithuanian language and especially its lexis is affected by the globalization, and social-cultural changes; manifestations of transformation of the Lithuanian culture, its ethnic part, and traditional values could be noticed in the lexis of the Lithuanian language; the influence of the English language (one of the main aspects of globalization) has increased: the Lithuanian language is losing its prestige, and more loanwords are coming from the English language or through the English language; the balance of the use of the Lithuanian and foreign words is infringed; the international words are given new meanings that are not usual in the Lithuanian language and are based on the relevant meanings of the words in the English languages. It is necessary to raise the prestige of the Lithuanian language and it is important that the society would want to cherish the Lithuanian language as the national value. The Lithuanian language must be introduced into various technologies. Trust in the Lithuanian language is the basis for its survival. Key words: globalisation, ethnic culture, elite language, language ethic, loanword, internationalism, seme, connotative meaning. 40

2 žmogus ir žodis 2011 III kalbot yra Įvadas Straipsnio tikslas paanalizuoti socialinių ir kultūrinių pokyčių įtaką lietuvių kalbai, jos leksikai; kultūros, tradicinių vertybių transformacijos apraiškas lietuvių kalboje vartojamoje leksikoje; panagrinėti anglų kalbos, kaip vieno iš svarbiausių globalizacijos veiksnių, sustiprėjusią įtaką leksikos, ypač skolinių vartojimo tendencijoms lietuvių kalboje. Vartojama leksika vertinama ir lietuvių kalbos normų bei etiniu požiūriu. Taip pat vienas iš keliamų tikslų puoselėti lietuvišką žodį, bet ir sieti su gyvuoju kalbos procesu. Tyrimo metodai empirinis, analitinis. Remtasi naujausiais, t. y. paskutinio dešimtmečio stebėjimo duomenimis. Lietuvių kalbos, jos leksikos tyrimas kintant socialinėms ir kultūrinėms aplinkybėms aktuali problema. Svarbu skirti, kurie lietuvių kalbos pokyčiai yra vidinių kalbos raidos dėsnių rezultatas ir kurie atsiranda dėl išorinių veiksnių. Lietuvių kalbos, lietuvių kultūros, ypač etninės, pokyčių analizė gali padėti prognozuoti lietuvių kalbos ir kultūros raidą. Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, galima numatyti ir kai kurių priemonių, padedančių puoselėti lietuvių kalbos ir kultūros savitumą vykstant intensyviai globalizacijai. Kalbos ryšį su visuomenės raida, kultūros pokyčiais vienu ar kitu aspektu nagrinėja Laima Kalėdienė, Simas Karaliūnas, Regina Koženiauskienė, Rūta Marcinkevičienė ir kt. Jų mokslo darbuose analizuojamos ir lietuvių kalbos raidos tendencijos, taip pat keliama lietuvių kalbos ir kitų Europos kalbų pakitusių santykių problema. Šiame straipsnyje remiantis naujausiais tyrimo duomenimis nagrinėjami socialiniai ir kultūriniai veiksniai, turintys įtakos lietuvių kalbai, joje vartojamai leksikai. Atskleidžiamos naujos kultūros, tradicinių vertybių transformacijos apraiškos lietuvių kalboje. Nauju aspektu analizuojamas visuomenės ir jos vartojamos kalbos ryšys, t. y. kokia visuomenė, tokia ir jos kalba. Pagrindinis lietuvių kalbos duomenų šaltinis viešoji sakytinė kalba, paprastai per Lietuvos radiją, televiziją ir rašytinė, t. y. periodinės spaudos kalba (žr. Šaltinių santrumpos). Mat vieni ar kiti kalbos faktai iš sakytinės kalbos plinta į rašytinę ir atvirkščiai. Nurodytas vienas ar kitas šaltinis nereiškia, kad teikiamas kalbos faktas randamas tik šiame šaltinyje. Šaltiniai rodo, kad tie patys lietuvių kalbos faktai paprastai pastebimi įvairiuose šaltiniuose. Iliustraciniai sakiniai gali būti sutrumpinti. Taip pat pataisytos kai kuriuos šiurkščios lietuvių kalbos morfologijos arba sintaksės, dažniausiai linksnių vartojimo klaidos. Sociokultūrinių veiksnių įtaka lietuvių kalbai Lietuvių kalbai, jos raidai turi įtakos įvairūs socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Mat kalba atlieka savo paskirtį tik aprėpdama įvairias socialinio gyvenimo ir žmonių veiklos sritis. Visos socialinio bendravimo formos susijusios su kalba. Pasikeitus visuomenės gyvenimo aplinkybėms, neišvengiamai kinta ir pati kalba. Lietuvių kalbai didelę įtaką daro naujosios technologijos, Lietuvos intensyvi integracija į Europos Sąjungą ir kitas ekonomines, politines struktūras, geopolitiniai pokyčiai, tarptautinės informacijos mainai. Taip pat išryškėjo lietuvių tautos gyvenimo, lietuvių ir kitų kalbų santykių pakitimų. Kultūra, jos transformacijos apraiškos pastebimos kiekvienos tautos kalboje, taip pat ir lietuvių kalboje 1. Mat lietuvių kalba neatskiriama nuo kultūros, visais savo raidos etapais jos yra glaudžiai susijusios. Kalba yra ne tik tautos gyvavimo pamatas, bet ir viena iš pagrindinių etninės kultūros sudedamųjų dalių. Kalba, kaip etninės kultūros dalis, ypatinga tuo, kad joje sukaupta kultūros visumos esminių požymių, taip pat pateikiama vertybių sistema, visuomeniškai įtvirtintas santykis su pasauliu. Kalba apskritai geriausia kultūros atsiskleidimo ir raiškos priemonė. Kalboje, ypač leksikoje, atsispindi visuomenės gyvenimo, jos kultūros pokyčiai. Joje matyti ir žmogaus minties raida, požiūris į vienus ar kitus dalykus. Atidžiau įsiklausę ir įsigilinę, galime pastebėti, kad kai kurie žodžiai, vartojami lietuvių kalboje, pasako daugiau negu esame įpratę girdėti ir matyti. Kiekviena kalba kuriamas kitas pasaulėvaizdis, ji yra požiūris į pasaulį. Juk kalba nėra tik ženklų ir simbolių sistema [...], joje telpa pasaulis ir jo interpretacija (Gaižutis, 2004, 17). Bet kuri kalba turi savitą formą, tam tikrą vaizdinį pamatą. Tikrovė perteikiama tik tai kalbai būdingomis priemonėmis. Galima teigti, kad kiekviena kalba specifinis pasaulio atspindys, kur leksika, ypač žodžių reikšmės, yra iš svarbiausių pasaulėvaizdžio sferų. Kita vertus, kiekvienos tautos kalba atspindi pasaulį ne tiesiogiai, bet per tos visuomenės suvoktą pasaulio interpretaciją. Lietuviams būdingas pabrėžtinai emocinis santykis 1 Apie lietuvių kultūros transformacijos apraiškas lietuvių kalboje žr. Vida Rudaitienė. Globalisation and transformation of Lihuanian culture. Citizens and Governance for Sustainable Development. Vilnius: Technika, P ; Ernesta Račienė, Vida Rudaitienė. New lexis an expression of transformation of Lithuanian culture. Bildungs- und Kulturmanagement = The management of education and culture. Frankfurt am Main: Peter Lang, P ISSN

3 Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors su pasauliu. Emociniam vertinimui reikšti suteikia galimybę lietuvių kalbos darybos priemonių, ypač priesagų, gausa. Lietuvių kalba, jos raiškos priemonės suaugusios su lietuvio dvasia, su lietuvių etnine kultūra. Ji geriausiai išreiškia lietuvių bendravimo ypatybes, vidinio pasaulio ypatumus, etninės kultūros savitumą. Įžvelgiamas ryšys tarp kalbos ir žmogaus pasaulėjautos, net žmonių tarpusavio santykių. Svarbus ryšys tarp žmogaus dvasinio pasaulio ir kalbos, kuria kalbame, t. y. kokie esame, taip ir kalbame. Lietuvių kalbos raida Lietuvoje susijusi su pokyčiais visuomenėje ir tradicinių vertybių kaita. Dabar vyrauja masinė, pramoginė kultūra, vadinamoji popsinė kultūra. Pramoginė kultūra yra tradicinės kultūros saulėlydis. Pramoginė kultūra siūlo gatavą produktą, dažniausiai muziką. Dėl šios kultūros nereikia laužyti galvos, ji nereikalauja vidinio susikaupimo. Pramoginė kultūra skirta vartotojiškai visuomenei, dabar ir vyraujančiai visoje Europoje. Globalizaciją lydi pragmatiškumo, vartotojiškumo simboliai. Anų laikų idealizmas virsta atgyvena. Iš senojo idealizmo neriamasi į ekonominį pragmatizmą. Senųjų vertybių atsisakoma, o naujosios dažniausiai tik pinigai ir pramogos. Apskritai trūksta bendrųjų vertybių akcentavimo. Pernelyg dažnai kalbama apie pinigus. Mintys apie pinigus pasidaro vis svarbesnės. Tai daro įtakos vertybių formavimuisi. Juk nuo vartotojiškumo iki gyvuliškumo tik vienas žingsnis (Juknevičius, 2006, 151). Kita vertus, tai, kas skiria žmogų nuo gyvulio, yra labai nedaug. Kilniausi žmonės tai labai kruopščiai saugo, žemiausi labai lengvai praranda (Meng Thu, 1993, 318). Kalba yra žmogaus mąstymo forma. Mąstymo kategorijos ateina per kalbą. Iškreipdami kalbą, kartu iškreipiame ir mintį, požiūrį į pasaulį, prarandame gebėjimą autentiškai vertinti gyvenimo reiškinius. Kalbos turtingumas yra minties turtingumas, žmogaus dvasinių vertybių išraiška. Galima teigti, kad kalbos turtingumas, puoselėjimas arba skurdinimas priklauso nuo ją vartojančios visuomenės. Kiekviena epocha, kiekviena žmonių karta formuoja ir veikia lietuvių kalbą. Šiandieninė karta dažnai menkina savo gimtąją lietuvių kalbą. Akivaizdu, kad sava lietuvių kalba nekelia pasididžiavimo jausmo, dažnai puikuojamasi ne savo, o svetimų kalbų mokėjimu, todėl imama daugiau vartoti ir svetimų kalbų leksikos. Ignoruojant gimtąją kalbą prisidedama prie žmonių, ypač jaunosios kartos, dorovinės kultūros nuosmukio. Apskritai visuomenėje įsigali vartotojiška kalbos samprata svarbiausia susikalbėti. Taigi neskiriama dėmesio, kaip kalbama. Vyrauja itin neigiamas reiškinys lietuvių kalba verčiama paprasčiausia bendravimo priemone. Pritariama Romualdo Grigo minčiai, kad gimtoji kalba tai ne tik komunikacijos, žmonių bendravimo priemonė. Tai pirmų pirmiausia tautinės, nacionalinės savivokos šaltinis. Tas šaltinis, kurio dėka ne tik tiesiogiai išgyvenamas, bet ir spalvingiau suvokiamas ne vien savas, bet ir visas kitas už žmogaus ir tautos akiračio esantis pasaulis (Grigas, 2004, 34). Lietuvių kalbos vertinimas atsispindi ir kiekvieno jos vartotojo kalboje. Sąmoningas lietuvių kalbos vartotojas suvokia ne tik apie ką kalbama, bet ir kaip kalbama. Blogiausia, kad lietuvių kalba nevertinama kaip asmens kultūros raiška, kaip apskritai kultūros pagrindas. Mūsų požiūris į lietuvių kalbą, jos vertinimas taip pat yra mūsų kultūros dalis. Rolandas Pavilionis, įvertindamas apskritai kalbos svarbą kiekvienai tautai, teigia, kad kalba žmogaus dvasios, jos kultūros veidrodis, kuriuo žmogus atsiskleidžia, prisistato kitam žmogui, viena tauta kitai tautai, viena kultūra kitai kultūrai (Pavilionis, 2004, 124). Dabartinei visuomenei būdingas noras kalba išsiskirti iš kitų ir su tuo susijęs kalbos moderninimas, siekimas kalbėti ir rašyti įmantriau, neįprasčiau, kitoniškai. Mat ir globalios visuomenės viena iš ryškesnių tendencijų kitoniškumo siekimas, jo toleravimas. Kita vertus, atsiranda naujų technologijų, kinta ir pati bendravimo kultūra, jos raiška, informacijos perteikimo būdai ir formos. Vykstant globalizacijai didėja anglų kalbos poveikis lietuvių kalbai. Perimamos sritys, kuriose apskritai nacionalinės kalbos užleidžia vietą tarptautinei (anglų) kalbai. Vartosenos sričių tyrimai rodo anglų kalbos vyravimą kai kuriose švietimo ir mokslo, verslo, muzikos, reklamos srityse. Lietuvių kalbos funkcijų siaurinimas turi didelės įtakos mokslininkų, apskritai intelektualų atskyrimui nuo tautos. Kartu ir visuomenė atskiriama nuo pasaulyje vykstančių naujų procesų, modernizacijos. Socialinės sąlygos nepalankios lietuvių kalbai. Beveik niekur nereikalaujama gero lietuvių kalbos mokėjimo priimant į darbą. Paprastai pabrėžiamas ne lietuvių, bet užsienio, ypač anglų, kalbų mokėjimas. Jei peršama kita kalba, suprantama, menkinama sava kalba, taip pat ir sava kultūra. Lietuvoje anglų kalba siejama su prestižu, ji laikoma prestižine kalba. Kadangi anglų kalbos prestižas yra labai didelis, todėl sunku atsispirti jos įtakai. Kartu smunka lietuvių kalbos prestižas. Galima įžvelgti, kad apskritai pasaulyje teritorinį, politinį, net ekonominį imperializmą ima keisti kultūrinis ir kalbinis imperializmas. 2 Įtakingas pasaulinių 2 Ši problema buvo nagrinėjama ir tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Kultūros transformacijos procesai Vidurio ir Rytų Europos šalyse Erfurto universitete (Vokietija) 2000 m. rugsėjo 29 spalio 1. 42

4 žmogus ir žodis 2011 III kalbot yra įvykių analitikas Samuelis P. Huntingtonas numatė, kad naujame pasaulyje pagrindiniai konfliktų šaltiniai nebus ideologiniai ar ekonominiai. Vyraujančių žmonijos susiskaldymo ir konfliktų šaltiniu taps kultūriniai skirtumai (Huntington, 1998, 1). Smunkantis ekonomikos, kartu ir kultūros lygis sudaro sąlygas agresyvesnei globalizacijos politikai, kuri yra vienas iš anglų kalbos poveikio lietuvių kalbai veiksnių. Anglų kalbos modeliai perkeliami į lietuvių kalbą, formuojasi kalbų mišinys. Kalbų maišymasis ypač žalingas reiškinys. Mat paveikiamas lietuvių kalbos savitumas. Pastebimas ir tam tikru laikotarpiu vienų ar kitų leksikos vienetų dažnas vartojimas. Radosi ir reiškinys kalbos mada. Vertinant leksiką, ypač skolinių vartoseną, kai kuriuos iš jų galima įvardinti ir kaip madinguosius elementus. Bet kalbos mada negali būti priežastis, įteisinanti vienų ar kitų leksikos vienetų vartoseną. Be to, greiti gyvenimo tempai verčia žmones pasinaudoti momentine informacija. Tai skurdina lietuvių kalbą, nes negalvojama, kaip pasakyti, kokias tikslesnes ir taisyklingesnes kalbos raiškos priemones pasirinkti. Kultūros ir vertybių transformacijos apraiškos lietuvių kalboje Globalizacija yra vienas iš veiksnių, griaunančių amžiais puoselėtą nacionalinių vertybių savitumą. Apskritai susvyravo vertybių skalė, kinta lietuvių tautos vertybių sistema. Ypač pastebima tradicinių vertybių kaita. Paveiktos lietuvių tautos pamatinės vertybės dora, tiesa, darbštumas. Nusilpo asmeninė atsakomybė už savo žodžius, veiksmus, gyvenimo būdą. Vertinamas gudrus, stiprus, negailestingas asmens tipas. Dabar pasidarė įdomu, kas spalvinga, juda ir kelia daug triukšmo. Nyksta bendravimo nuoširdumas, ima vyrauti agresyvumas, šiurkštumas, žiaurūs gyvenimo vaizdai. Dažnai prarandamas gėdos, padorumo jausmas. Prie šių reiškinių taikosi ir lietuvių kalba, ypač jos leksika. Net bendravimas, bendravimo būdai pavadinami bendravimo t e c h - n o l o g i j o m i s, negarbingi, dažnai ir niekšiški darbai juodosiomis t e c h n o l o g i j o m i s. Apskritai jau pastebima, kad pamatinės vertybės menkinamos, net niekinamos. Pavyzdžiui, niekinamąja reikšme vartojamas pasakymas Lietuva Marijos žemė. Gailestingoji Mergelė Marija, Dievo Motina yra ne tik vilties žvaigždė, bet ir banalumo, menkinimo simbolis. Patriotizmas, patriotas, -ė verčiami pajuokos objektu. Pašiepiant, ypač valstybės vadovus, vartojamas ir Motinos Terezos vardas, pvz.: Jeigu ateini būti tik M o t i n a Te r e z a, tai ne vadovavimas LR Nuolat akcentuojamos sąvokos pilietinė visuomenė, pilietiškumas, bet pamirštama tauta, tautinė visuomenė, tautiškumas. Ilgi okupacijos metai sunaikino per amžius kauptų vertybių didžiąją dalį. Sovietiniais metais į mūsų žodyną įėjo naujos sąvokos vieniša motina, sugyventinis, -ė. Dabar greta lietuvių tautos tradicijas atitinkančių santuoka, vyras, žmona, sutuoktinis, -ė įsigali partnerystė, partneris, -ė. Linkę įsigalėti pavadinimai gyvenimo draugas, -ė LR (TVA) , gyvenimo palydovas, -ė LR(S) Atsirado tradicinei lietuvių kultūrai ir daugiau svetimų sąvokų ir jų pavadinimų, pvz.: seksualinė partnerystė LR (TVA) , seksualinis (-ė) partneris (-ė) LR (TVA) ; erotinės paslaugos, erotinis (-ė) partneris (-ė) LŽ , erotinis (-ė) pašnekovas (-ė) LR (RV) Mums svetimas gyvenimo realijas rodo ir lietuvių kalboje vartojami žodžiai suteneris, -ė LR , suteneriauti VŽ , suteneriavimas LŽ ir jų lietuviški atitikmenys sąvadautojas, -a LR (GB) , sąvadauti LŽ , sąvadavimas LR Atsirado ir sekso turistas, -ė LR (GB) Plečiama verslo sąvoka, įvairuoja jo pavadinimai, pvz.: sekso pramogos LR (RV) , sekso paslaugos LR , seksualinės paslaugos LR , sekso verslas LR (GB) , prostitucijos verslas LR (RV) , pornografijos verslas LR (GB) , net sekso industrija VŽ , pornografijos industrija LR (GB) , kompiuterinė pornografija LR (GB) , internetinė pornografija VŽ Plečiama ir darbo sąvoka: greta vartojami pavadinimai sekso paslaugos ir sekso darbas LR (RV) Sinonimiškai vartojami ir pavadinimai prostitutė ir sekso darbininkė LR (RV) Perimamos Vakarų kultūros realijos ir jų pavadinimai. Ypač jaunimas priima kitų tautų šventes ir papročius. Tokiu būdu lietuviški papročiai ir tradicijos pamirštami. Egzistuoja ir subtilesnė forma svetimų ir savų švenčių lyg savotiško sugretinimo, net pakeitimo metodika. Pavyzdžiui, į Lietuvą atkeliavusi Valentino diena Vasario 16-osios atžvilgiu. Švenčiama Valentino diena, bet pamirštama savo meilės deivės Mildos diena. Valentino diena dar vienas Vakarų kultūros plitimo ženklas. Airiškas tradicijas turintis Helovinas, Helovynas, kuris savo esme šiek tiek primena lietuviškas Užgavėnes, savotiškai gretinama su Vėlinėmis. Lietuviškos Vėlinės tauraus dvasingumo šventė, lietuvių etninės kultūros tęstinumas. Lietuviams nepriimtinas žmonių gąsdinimas mirusiųjų pasauliu. Lietuviai visada gražiai sugyveno su mirusiaisiais. Helovinas arba Helovynas senovės keltų paprotys, prigijęs Jungtinėse Amerikos Valstijose ir ISSN

5 Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors pamažu paplitęs po pasaulį, pritraukia vis daugiau žmonių, susižavėjusių pamėkliškos šventės atributais. Vis dėlto ši vadinamoji šventė Lietuvoje sunkiai prigyja. Santūrūs lietuviai Vėlines laiko rimties ir susikaupimo diena, kai linksmybės nepriimtinos. Helovino, Helovyno tradiciją pasičiupo jaunimas. Jie rengia teminius vakarėlius, kvailioja. Taigi atkeliauja tos šventės, kurios neatitinka lietuviškų tradicijų ir papročių, tolsta nuo senosios baltiškos kultūros. O tų švenčių ir joms skirtų renginių pavadinimai tai svetimos leksikos gausėjimas lietuvių kalboje. Lietuvoje jau pradėta švęsti ir Patriko diena. Šv. Patrikas Airijai tas pats kaip Lietuvai Šv. Kazimieras. Turime ką gerbti. Radosi lietuvių, kurie švenčia ir Padėkos dieną, turbūt ir patys nesuvokdami, kam ir už ką dėkoja. Jei yra noro, galima švęsti Derliaus šventę. Viduržemio jūros šalių tradicija siesta LR (S) Reiškiame visiškai kitų tautų tradicijas ir papročius, kai vidudienio poilsį vadiname siesta, užuot vartoję lietuviškus žodžius perpietė, pogulis ir kt., savus priešpiečius ar pusryčius vadindami lanču VŽ arba lenču R Taigi perimama kitų šalių tradicijos ir papročiai, paminami savieji, dažnai, deja, iškraipomi ir svetimi. Nepateisinama savas šventes vadinti tikriausiai per anglų kalbą atėjusiu ispanų kalbos žodžiu fiesta. O ir tų fiestų, pasirodo, organizuojama daugybė ir įvairių. Stilistiniu požiūriu dar gal galima būtų pateisinti tokių renginių pavadinimus, pvz.: bambų f i e s t a LR (S) , šlapių marškinėlių f i e s t a LR , metinė svogūnų f i e s t a LR (TVA) Bet visiškai nepriimtina, pvz.: čiurlioniukų f i e s t a LR (S) , styginių instrumentų f i e s t a LŽ ; arba kai kuriose Lietuvos mokyklose visą savaitę prieš Kalėdas vykę bendri moksleivių pusryčiai pavadinami Kalėdų f i e s t a rad Ne visos iš kitų kultūrų perimtos realijos prigyja ir gali prigyti lietuvių kultūroje. Kartais jos ir suvulgarinamos. Tai matyti ir iš lietuvių kalboje vartojamos leksikos svetimų kultūrų realijoms pavadinti. Pavyzdžiui, kad ir mums naujo vadinamojo meno reiškinys užrašai ir piešiniai ant namų sienų. Ši meno rūšis pradžioje buvo vadinama originalo, t. y. italų kalba graffiti LR (S) Dabar dažniausiai vartojama aplietuvinta forma grafičiai. LR (S) Taip pat sinonimiškai vartojamas ir lietuviškas variantas sienų menas LR Bet plinta ir niekinamosios arba menkinamosios reikšmės pavadinimų, pvz.: sienų tepliojimas, sienų terliojimas LR (S) , net išviečių menas LR (S) Tame pačiame laikraščio straipsnyje vartojami kaip sinonimai graffiti piešėjas, -a, grafičių piešėjas, -a, gatvės dailininkas, -ė ir sienų tepliotojas, -a LR (S) Vartojamas ir grafitininkas, -ė LR (S) Dabar girdima, ypač viešojoje sakytinėje kalboje, sienų terliotojas, -a, sienų terlius, -ė rad Globalizacijos sąlygomis aštriau iškyla kultūros universalumo ir tautiškumo problema. Atsižvelgiant į lietuvių tautos prigimtį, jos pamatines vertybes, geriau parenkamos kultūros raiškos formos, ypač reikiamos kalbos priemonės. Žinoma, puoselėdami tradicinę lietuvių kultūrą ir lietuvių kalbą, neturime užsisklęsti nuo kitų tautų sukurtos kultūros. Turime kūrybiškai perimti tai, kas joje mums priimtina. Ir tokiu būdu praturtinti savąją kultūrą ir kalbą. Kita vertus, pasak Stanislovo Juknevičiaus, kuo labiau kokia nors tauta, kultūra ar civilizacija brangina savo savitumą, tuo labiau ji priešinasi susijungimui, niveliacijai, globalizacijai (Juknevičius, 2006, 116). Pereinamieji laikotarpiai, ypač iš vienos politinės ir ekonominės struktūros į kitą, yra patys pažeidžiamiausi. Suintensyvėja kalbos raidos procesai, daugėja naujų kalbos reiškinių 3. Žinoma, tai rodo, kad kalba gyva. Bet kiekvienos kalbos, taip pat ir lietuvių kalbos, yra natūraliausias evoliucijos procesas. Priešingu atveju gali būti pažeidžiama kalbos struktūra, rastis kalbos destabilizacijos reiškinių. Judriausias kalbos elementas yra leksika. Evoliucijos sąlygomis paprastai per 100 metų pakinta nuo 10 iki 20 proc. lietuvių kalbos žodžių. Labai aktualūs lietuvių kalbos leksikos semantiniai pokyčiai. Žodžių reikšmių kitimas yra vienas iš svarbiausių kalbos leksikos raidos požymių. Pavyzdžiui, prieš 110 m. Varpo laikraštyje raštų visuma, literatūra buvo vadinama ne raštija, bet rašliava. Šiandien žodis rašliava vartojamas neigiamąja, menkinamąja reikšme. Žodžiai ponas, ponia į lietuvių kalbą sugrįžo tomis pačiomis reikšmėmis, kuriomis buvo seniai vartojami. Žodis panelė įgavo ir pašiepiamąją reikšmę. Kitą reikšmę įgijo žodis saugumas. Palyginti neseniai jis asocijavosi su KGB, jo siautėjimu Lietuvoje. Lietuvių kalboje randasi tų pačių daiktų, dalykų ir naujų pavadinimų, vartojamų ta pačia reikšme. Buvo įprasti pavadinimai sendaikčių turgus, mažų daiktų turgus. Dabar vis dažniau vartojamas globalizacijos padarinys blusų turgus. Turėjome visiems suprantamus pavadinimus gailestingoji seselė, medicinos seselė, medicinos sesutė, sakytinėje kalboje seselė, sesutė. Dabar vietoj jų vartojamas pavadinimas slaugytoja, prie kurio sunkiai pripranta ir medikai, ir pacientai. 3 Apie pastarųjų dešimtmečių lietuvių kalbos vartosenos pokyčius žr. Rita Miliūnaitė. Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla,

6 žmogus ir žodis 2011 III kalbot yra Pasidarė neaiški žodžio elitas reikšmė. Šiandien elitui vis dažniau save priskiria ir įvairiausiais sukčiavimais pralobę, bet ne intelektualai, kūrybingi žmonės. Reikėtų nepainioti, skirti sąvokas aukštuomenė privilegijuoti žmonės, didikai ir šviesuomenė šviesuolių visuma, inteligentija. Įvairuoja ir elitinės kalbos samprata. Iš lietuvių kalbininkų elitinės kalbos požymius išsamiau yra nagrinėję R. Koženiauskienė ir Kazimieras Župerka. R. Koženiauskienė teigia, kad elitinė, arba aukštosios kultūros kalba, atitinka ne tik taisyklingumo, bet ir tikslingumo bei tinkamumo, t. y. stilingumo, etikos ir etiketo reikalavimus (Koženiauskienė, 2001, 75). K. Župerka analizuoja ne tik elitinės kalbos sąvoką, jos požymius. Remdamasis nedidelės apklausos duomenimis pateikia ir sąrašą žymių Lietuvos žmonių, kuriuos apklaustieji priskyrė elitiniam kalbos tipui. Teikiami ir informantų paminėti elitinės kalbos požymiai (Župerka, 2005, ). Norėtųsi, kad visuomenės elitas rinktinė visuomenės dalis, grietinėlė kalbėtų elitine kalba. Deja, viešojoje vartosenoje retai girdime elitinę, arba dar vadinamąją prestižinę, pavyzdingą kalbą, į kurią galėtų orientuotis visa visuomenė, ypač jaunimas. Vis dėlto ima vyrauti biurokratinė kalba. Šiai kalbai būdingos ne prestižinės formos, bet gremėzdiškos, paprastai verstinės konstrukcijos, žodžių perteklius, neteiktini štampai ir kt., pvz.: duoti teisinį įvertinimą (= teisiškai įvertinti), užsiiminėti įmonės veiklos tikrinimu (= tikrinti įmonės veiklą), vesti teismo nutarties vykdymo kontrolę (= kontroliuoti teismo nutarties vykdymą) ir kt. Pavyzdžiui, labai dažnai sakoma (ir rašoma) vykdyti darbus. Jau rečiau girdime sėja, pjauna, šienauja, akėja ir kt., dažniau vykdo žemės ūkio darbus; ne stato, mūrija, tinkuoja, dengia stogą ir kt., bet vykdo statybos darbus. Taigi rečiau vartojami gražūs lietuviški žodžiai nyksta, menkinama pati lietuvių kalba. Greitą gyvenimo tempą, dabartinės visuomenės pragmatiškumą rodo, pavyzdžiui, sumenkusi veiksmažodžio kurti ir jo vedinių vartosena. Juos keičia veiksmažodis daryti ir šio veiksmažodžio vediniai. Pavyzdžiui, radijo, televizijos laidos d a r o m o s, įvairios strategijos, programos d a r o m o s. Net koncertai, spektakliai, muzika, dainos taip pat dažnai p a d a r o m a. Įprastas pasidarė ir pasakymas d a r y t i verslą. Žinoma, kas kita daryti ir kas kita kurti. Mat kūryba yra aukštesnė žmogaus veiklos pakopa. Kita vertus, bet ką padaryti yra greičiau ir paprasčiau. Bet padarytas daiktas dažniausiai yra prastesnis, negu sukurtas. Siūloma net ir draugų pasidaryti, pvz.: P a s i d a r y k draugų, ir verslas klestės rad Anglų kalboje, kaip teigia jos tyrinėtojai, ankstesnį posakį to find a friend surasti draugą išstumia naujas pasakymas to make friends pasidaryti draugų (Gudavičius, 2000, 157). Dabartinės visuomenės ryškus polinkis į agresyvumą, kito žmogaus menkinimą. Atsainiai žiūrima į etikos normas arba jų visai nepaisoma. Etiniu požiūriu Lietuvos politikų parlamentarų retoriką yra analizavusi R. Koženiauskienė (Koženiauskienė, 2005, ). Kalbant arba rašant stengiamasi pavartoti kuo aštresnį žodį, paveikti emocijas, pvz.: Kleiza d ū r ė du metimus į ispanų krepšį rad Lietuvos rinktinė n u d ū r ė išdidžiąją ispanų rinktinę tv Ministrai guodžiasi, kad juos i š d ū r ė arba pakabino rad Visus išdūrė skrydžių bendrovė Orlen rad ; Seimo nariai k a b i n a m i iš vienos frakcijos į kitą rad Pasvarstykime, kas liktų iš A.K. i š k i r t u s du ministrus? LR ; Dalis D. K. įmonių jau p a k r a t ė k o j a s, tačiau kita dalis veikia ir net sėkmingai panaudoja ES paramą LR Viešojoje sakytinėje ir rašytinėje kalboje gausėja užgaulių, vulgarių žodžių, pvz.: Kai alga yra 5 tūkstančiai litų, į valstybinį sektorių papuola b e - p r o č i a i arba v a g y s LR Kam rizikuoti t r i z n i u o j a n č i ų politikų valdomoje šalyje, kai Kremlius mainais už neinvestavimą siūlo naujų sandorių LR Lietuvos Seimas m ė š l a s, nereikia Seimo, to m ė š l y n o, reikia s u š a u d y t i kelis tv Mes žengsime p l i k o m i s š i - k n o m i s kartu su Europos Sąjunga LR Pagal savo supratimą, pagal savo lygį ponas S. S. turėjo teisę Seimą išvadinti m ė š l u, kaip ir aš turiu teisę išvadinti jį š ū d v a b a l i u LR Regis, kol bendrų mūsų pinigų skaičiuotojai bus tokie b e s - m e g e n i a i kaip dabar, net ir padvigubinus valstybės pajamas vis tiek p l i k a i s u ž p a k a l i a i s bus ir mokyklos, ir muziejai LR Reiškiamas atitinkamas požiūris ir vartojant žodžius perkeltinėmis reikšmėmis. Siekiant pasakyti aštriau, užgauliau, įžūliau perkeltinėmis reikšmėmis vartojami medicinos, biologijos terminai ir kita šių sričių leksika, pvz.: Ar tai reiškia, kad šalis pasmerkta dar pustrečių metų politinės stagnacijos ir i m p o t e n c i j o s metų ristis žemyn? LR Valdininkai ir toliau demonstruoja savo sprendimų i m p o t e n c i j ą rad ; Lietuva būtų normali šalis, jei ne sunkiai pakeliamas, beveik n e k r o - f i l i n i s jos psichologinis klimatas LR ; Mes neturime teisės skleisti įtarumo ir p a r a n o j o s LR ; Matyti tai, kad neapykanta verslui prilygsta i š v e š ė j u s i a i s e n o l i o p r o s t a t a i LR ; Negalima vieną dieną kažką rašytis su vienais, o jau tos pačios dienos vakare pasirašyti ISSN

7 Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors su kitais tai politinė p r o s t i t u c i j a LR ; S m e g e n ų k r i z ė Lietuvoje niekada nesibaigianti LR ; Mūsų Vyriausybės vadovai linkę į š i z o f r e n i j ą tv Pateikti pavyzdžiai rodo tokios leksikos vartotojų kultūros stoką. Kita vertus, specialiai pasirenkant kalbos raiškos elementus stengiamasi paveikti ir visuomenės mąstymą. Kai kurie įprasti žodžiai linkę gauti neigiamas konotacijas, pvz.: gaidys, palydovas, -ė, plaštakė. Laborantu, santechniku, sąskaitininku pavadinamas kas blogai dirba, prastai atlieka savo pareigas. Valstybės saugumo departamento pareigūnas vadinamas ir kurmiu. Randasi vis naujų žodžių, kurie įgyja neigiamą konotaciją, pvz.: Premjerą, finansų ministrę aš vertinu kaip vyresnės klasės b u h a l t e - r i u s tv Visi paminėti žodžiai įgauna menkinamosios reikšmės atspalvių, pamenkinami ir jais pavadinti žmonės. Apskritai konotacinė reikšmė žodžio informacija apie emocinį kalbos vartotojo santykį su vadinamuoju dalyku (Lietuvių kalbos enciklopedija, 1999, 327). Pastebima, kad apskritai kalbose, taip pat ir lietuvių kalboje, neigiamo emocinio vertinimo žodžių yra daugiau negu teigiamų. Aloyzo Gudavičiaus nuomone, tai yra ir dėl to, kad remiamasi į pragmatišką pasaulio suvokimą: tai, kas gera, teigiama, priimama kaip norma, o tai, kas negera, neigiama, laikoma nukrypimu nuo normos ir todėl labiau diferencijuojama (Gudavičius, 2000, 131). Evalda Jakaitienė tai aiškina ir psichologinėmis bei socialinėmis priežastimis. Ji teigia, kad visa, kas gera, paprastai laikoma normaliu dalyku, o ypatingų emocijų dėl normalių dalykų niekas nereiškia (Jakaitienė, 1988, 51). Derėtų prisiminti ir tai, kad lietuvių kalboje gausu daiktavardžių priesagų, suteikiančių vediniui teigiamą ar neigiamą vertinimo semą. Skolinių vartojimo tendencijos lietuvių kalboje Lietuvių kalboje niekad nebuvo vartojama tiek skolinių, kiek jų vartojama dabar. Žeidžiama savų ir svetimų žodžių pusiausvyra. Dalis skolinių yra anglų kalbos kilmės. Kita dalis kitų kalbų kilmės, bet jų nemažai ateina per anglų kalbą. Skoliniams suteikiama ir naujų reikšmių, paremtų atitinkamų anglų kalbos žodžių reikšmėmis. Ir savi lietuviški žodžiai dažnai kraipomi anglų kalbos pavyzdžiu. Taigi vienaip ar kitaip lietuvių kalbą veikia anglų kalba. Perimami anglų kalbos žodžiai, jie vartojami vietoj lietuviškų arba įprastų tarptautinių žodžių, pvz.: Dokumentų pristatymo rubliniams indėliams grąžinti d e d l a i n a s (= baigties terminas, galutinis terminas) š. m. kovo 31 d. rad ; Lietuvai svarbu išvengti d e f a u l t o (= nemokumo), savos valiutos devalvavimo tv ; Reikia pateikti išsamų d r a f t ą (= planą), kaip sumažinti šilumos kainą vilniečiams rad ; Posėdžiausime n o n s t o p u (= nepertraukiamai) rad ; Deklaracijas galima atsisiųsti o n l a i n o (= tiesioginiu) režimu rad ; Svarbu teikiamų finansuoti mokslo projektų objektyvus s k r y n i n g a s (= objektyvi atranka) rad Lietuvių sąmonėje įaugę pasakymai namų trauka, namų ilgesys, namų kvapas, bet jau prireikė ir anglų kalbos žodžio homingas. Ir štai lietuvaitė didžiuodamasi kalba per televiziją: H o m i n g a s mane sulaiko neišvykti, likti Lietuvoje tv Į lietuvių kalbą plinta vis daugiau verstinių konstrukcijų iš anglų kalbos. Svetima lietuvių kalbai ir etninei kultūrai dažna tvirtinamosios frazės pradžia o taip, o taip (plg. angl. Oh, yes! Oh yes!), pvz.: O t a i p, o t a i p, čia neseniai lankėsi televizija rad Arba klausiamasis pridūrimas po teksto, ar ne? (plg. angl. why not?), pvz.: Net maži pasikeitimai reikštų, kad juos kiekviena šalis narė turės ratifikuoti, a r n e? LR (RV) Seimo įvaizdis yra labai blogas, a r n e? tv Lietuvių kalboje gausėja ir tarptautinių žodžių. Tarptautiniai žodžiai, arba internacionalizmai, laikomi bendrinei lietuvių kalbai priimtinais skoliniais. Jie formaliai yra prisiderinę prie lietuvių kalbos fonetikos, gramatikos, rašybos dėsnių. Lietuvių kalboje tarptautinių žodžių vartojimas paprastai priklauso nuo funkcinio stiliaus. Blogybė ta, kad vis dėlto tarptautinių žodžių vartojama per daug. Jais stumiami iš lietuvių kalbos savieji lietuviški žodžiai, todėl yra nepageidaujami. Jeigu turima tarptautinių žodžių lietuviškų atitikmenų, patariama geriau juos ir vartoti. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Valstybės žinios, 1995, ) 12 straipsnyje, reglamentuojančiame teisės akto kalbą nurodyta, kad tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių lietuviškų atitikmenų. Tuo reikėtų ir vadovautis. Lotynų kalbos kilmės tarptautinio žodžio indikacija Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne nurodoma reikšmė med. tam tikro gydymo tikimo požymis. Tarptautinių žodžių žodyne teikiamos trys šio žodžio reikšmės: 1. nurodymas, žymė, ženklas; 2. objekto būsenos vaizdavimas indikatoriumi; 3. med. simptomas, požymis, rodantis, kad reikia, galima panaudoti tam tikrą gydymą, vaistą. Vis dėlto nereikėtų tarptautinio žodžio indikacija vartoti vietoj 46

8 žmogus ir žodis 2011 III kalbot yra lietuviškų žodžių nurodymas, žymė, ženklas; požymis, pvz.: Neturima i n d i k a c i j ų (= nurodymų), kad Lietuvoje reikėtų stiprinti vidutinį gyventojų sluoksnį rad ; Yra tam tikrų i n d i k a c i j ų (= požymių, ženklų), kad šiemet į biudžetą surinksime milijardą litų daugiau rad Dažniausiai vienu tarptautiniu žodžiu užgožiama ir stumiama iš vartosenos daugelis lietuviškų žodžių, kuriais galima išsakyti norimą mintį. Viešojoje vartosenoje nuolat girdimi veiksmažodžiai (ir su priešdėliais) generuoti, identifikuoti, komunikuoti ir kt., pvz.: Būtina s u g e n e r u o t i (= sukaupti) lėšų nusavintoms pensijoms grąžinti rad Kinijoje yra svarbu ne pelno g e n e r a v i m a s (= kaupimas), bet darbo vietų užtikrinimas tv Turime g e n e r u o t i (= sukelti, sužadinti) mintis, kad žmonės suprastų, ką rinkti į savivaldybes tv ; Dori Lietuvos verslininkai kartais i d e n t i f i k u o j a m i (= tapatinami) su įvairiais sukčiautojais rad Reikia tiksliai i d e n - t i f i k u o t i (= nustatyti), kiek Lietuvoje yra bedarbių, baigusių aukštąsias mokyklas tv ; Norime, kad kultūros ministras k o m u n i k u o t ų (= bendrautų, palaikytų ryšį) su mūsų [Tautos prisikėlimo] frakcija tv Prezidentė turi žinoti, ką reiškia k o m u n i k u o t i (= bendrauti, palaikyti ryšį) su Vyriausybe tv Valdžia nesurado tinkamo k o m u n i k a v i m o (= ryšio, bendravimo) su visuomene tv Kartais tarptautinių žodžių vartosena rodo ir nepagarbą lietuvių kalbai, tautai, kultūrai. Tam, kas neprarado lietuvių kalbos jausmo, kelia pasidygėjimą, atgrasumą, rodo santykių šaltumą girdint, pvz.: Kaimo verslo d i v e r s i f i k a v i m a s (= įvairėjimas, plėtimas) kuria darbo vietas, nesusijusias su prekinės žemės ūkio produkcijos gamyba rad Lietuviškas kaimas d i v e r s i f i k u o j a s i (= keičiasi, įvairėja) tv ; Pastebima tam tikrų Lietuvos kaimo raidos i n d i k a c i j ų (= požymių) rad ; Lietuvos etninės kultūros i n d i k a t o r i a i (= rodikliai) prastėja rad ; Lietuvos žemdirbiai nori i n o v u o t i s (= atsinaujinti, diegti naujovių) rad ; Kaimo žmonės gražiai dirba, gražina savo sodybas, tą p o - z i t y v ą (= tuos teigiamus dalykus; tas teigiamybes) reikėtų rodyti visai Lietuvai rad ; Lietuvą p o z i c i o n u o j a m e (= pristatome, teikiame) kaip savito paveldo šalį rad Jau nekalbant apie lietuvių kalbos normų pažeidimus, ir stilistiniu požiūriu yra ne tas pats pozicionuoti Lietuvą ar kokią pigių skrydžių bendrovę, atliekų perdirbimo įmonę, biokuro gamyklą ir kt. Yra kas kita lietuviškai ausiai priimti žodį bendrauti ir kontaktuoti, pvz.: Tėvai mažai k o n t a k t u o j a (= bendrauja) su vaikais rad Trūksta k o n t a k t a v i m o (= bendravimo) su kaimo žmonėmis rad ; arba kam keisti gražų lietuvišką žodį suderinti į tarptautinį žodį harmonizuoti, pvz.: Reikia h a r - m o n i z u o t i (= suderinti) tėvų ir vaikų santykius rad Visa bėda, Vytauto Kubiliaus žodžiais tariant, kad kaimas, išugdęs lietuvišką žodį, jo jau nemaitina 4. Nyksta tarmės gyvasis lietuvių kalbos šaltinis. Taigi plinta mums svetima leksika. Ryškėja tendencija žinomus tarptautinius žodžius vartoti neįprastai, perimti jų reikšmes iš anglų kalbos. Lietuvių kalboje vartojamiems tarptautiniams žodžiams suteikiama ir naujų reikšmių, paprastai paremtų atitinkamų anglų kalbos žodžių reikšmėmis. Pavyzdžiui, dažnai vartojamas nauja reikšme veiksmažodis artikuliuoti ir iš jo padarytas abstraktas artikuliavimas. Iš lotynų kalbos kilmės daiktavardžio artikuliacija padaryto veiksmažodžio artikuliuoti Dabartinės lietuvių kalbos žodyne rodoma reikšmė tarti kalbos garsus. Tarptautinių žodžių žodyne nurodomos reikšmės: 1. kalbot. tarti garsą; 2. jungti arba skaidyti melodijos garsus; 3. archit. dalyti plokštumą pagal architektonikos reikalavimus. Veiksmažodis artikuliuoti ir šio veiksmažodžio abstraktas artikuliavimas vis plačiau vartojamas naujomis, sietinomis su anglų kalbos žodžio articulate reikšmėmis aiškintis(s), paaiškinti, įrodyti, (pa)grįsti, argumentuoti, pvz.: Lietuvos Vyriausybė turi a r t i k u l i u o t i (= paaiškinti, pagrįsti) žmonėms savo sprendimus dėl nusavintų pensijų grąžinimo tv Švietimo ir mokslo ministerija turi aiškiai a r t i k u l i u o t i (= pagrįsti, argumentuoti) aukštojo mokslo reformos dalykus rad Trūksta prezidentės a r - t i k u l i a v i m o (= paaiškinimo, pagrindimo) dėl visuomenei opių klausimų tv Lotynų kalbos kilmės žodžio projektas Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne nurodytos trys reikšmės: 1. sudarytas kokio nors pastato, mašinos ar įrenginio planas; 2. parengiamasis kokio nors dokumento tekstas; 3. planas, sumanymas. Lotynizmas projektas itin dažnai vartojamas ir sietinas su anglų kalbos žodžio project reikšmėmis. Taigi lotynizmui projektas suteikiama žodžių akcija, renginys, tema; (mokslinis, mokslo, tiriamasis) darbas, tyrimas, programa; planas, sumanymas, pasiūlymas, teikimas ir kt. reikšmių, pvz.: Kai kuriuose daugiabučiuose vyksta p r o j e k t a s (= akcija) Saugi kaimynystė rad Vyksta p r o j e k t a s (= renginys) Lietuvos garbė LR (TVA) ; Lietuvoje 4 Iš pokalbio su Vytautu Kubiliumi 2000 m. ISSN

9 Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors nuolat atliekamas demografinis p r o j e k t a s (= tyrimas) tv Vilniaus savivaldybė rengia didelius kultūros p r o j e k t u s (= dideles kultūros programas) rad ; Socialdemokratų p r o - j e k t a s (= pasiūlymas, teikimas) rengti priešlaikinius Seimo rinkimus kartu su savivaldos rinkimais skirtas konservatoriams rad Vargu, ar pasiteisins Vyriausybės p r o j e k t a s (= sumanymas, planas) iš kovos su šešėline ekonomika, korupcija milijonais papildyti biudžetą rad Kartais žodžio projektas visiškai nereikia, jis vartojamas dirbtinai, pvz.: Jau galima naudotis bandomojo elektroninio parašo p r o j e k t u (= Jau galima naudotis bandomuoju elektroniniu parašu) rad ; arba nepateisinama ir etiniu požiūriu, pvz.: Kalėdų vakaras p r o j e k t a s Jau atvažiuoja Kalėda (= Kalėdų vakaras Jau atvažiuoja Kalėda ) rad Kiekvienos tautos kalba yra savita, turi savo specifiką. Mes negalime visus žodžius ar jų reikšmes perimti iš kitų kalbų, pavyzdžiui, iš anglų kalbos, ir įteisinti lietuvių kalboje. Pastebima, kad tautos, perimdamos tuos pačius svetimų kalbų žodžius, suteikia jiems skirtingų reikšmių, nusakomos net kitos sąvokos. Tas pats tarptautinis žodis vienose kalbose gali turėti daugiau, kitose mažiau reikšmių. Pavyzdžiui, lotynų kalbos kilmės žodis originalus, -i anglų kalboje turi ne tik bendrinėje lietuvių kalboje vartojamo šio būdvardžio reikšmių: 1. tikras, neperdirbtas; 2. prk. savitas, savotiškas; bet reiškia ir pirmasis, pirminis, pradinis; autentiškas; naujas, naujoviškas. Lotynų kalbos kilmės žodis aktualus, -i anglų kalboje atitinka ne tik bendrinėje lietuvių kalboje vartojamo šio būdvardžio reikšmę kuriuo nors metu svarbus, bet ir būdvardžių faktinis, -ė, faktiškas, -a pagrįstas faktais, tikras, nepramanytas reikšmę. Vadinasi, labai svarbus dalykas, ar tarptautinis žodis pavartotas ta reikšme, kuria jis seniai vartojamas lietuvių kalboje. Jei laužomos žodžių reikšmės ribos, neišvengiama ir dviprasmybės, kartais galima ir nesusikalbėti. Būtinas sąmoningas požiūris į lietuvių kalbą, jos puoselėjimą. Jeigu galima tarptautinį žodį arba apskritai skolinį pakeisti lietuvišku žodžiu, reikia ir keisti. Jeigu neturime skolinio lietuviško atitikmens, tai turime vartoti skolintą žodį. Kitaip tariant, jeigu galima neiškraipant informacijos pasakyti lietuviškai, reikia ir sakyti lietuviškai. Priešingu atveju smunka lietuvių kalbos prestižas, gali atsirasti ir nepasitikėjimas sava kalba. Žinoma, ir pati lietuvių kalba vienus skolinius priima, kitus atmeta, dar kitus stengiasi pritaikyti prie savo sistemos. Išvados Lietuvių kalbos vartosenos duomenų analizė rodo: 1) globalizacija, visuomenės ir kultūros pokyčiai veikia lietuvių kalbą, ypač leksiką; 2) lietuvių kalboje pastebima lietuvių kultūros, jos etninės dalies, tradicinių vertybių transformacijos apraiškų; 3) sustiprėjo anglų kalbos, kaip vieno iš svarbiausių globalizacijos veiksnių, įtaka lietuvių kalbai; smunka lietuvių kalbos prestižas; imama daugiau vartoti skolinių, ateinančių iš anglų kalbos arba per anglų kalbą; trikdoma lietuviškų ir svetimų žodžių vartojimo pusiausvyra; 4) tarptautiniams žodžiams suteikiama naujų, lietuvių kalbai nebūdingų reikšmių, paremtų atitinkamų anglų kalbos žodžių reikšmėmis; žeidžiamos lietuvių kalbos normos; 5) iškyla būtinybė kelti lietuvių kalbos prestižą; svarbu, kad visuomenė norėtų puoselėti lietuvių kalbą kaip nacionalinę vertybę; būtina lietuvių kalbą įterpti į įvairias technologijas; pasitikėjimas lietuvių kalba yra jos išlikimo pagrindas. Santrumpos LR Lietuvos rytas (dienraštis). LR (GB) Lietuvos ryto priedas Gyvenimo būdas. LR (RV) Lietuvos ryto priedas Rytai Vakarai. LR (S) Lietuvos ryto priedas Sostinė. LR (TVA) Lietuvos ryto priedas TV antena. LŽ Lietuvos žinios (dienraštis). R Respublika (dienraštis). rad. radijas. tv televizija. VŽ Vakaro žinios (dienraštis). Skaitmenys žymi radijo ir televizijos laidų datą, laikraščių metus, numerius, žurnalų metus, numerius, puslapius. Literatūra Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. St. Keinys. 4-asis leid. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Gaižutis A., 2004, Kalba kultūros šerdis. Lietuvių tautos lietuvių kalbos likimas. Vilnius: VĮ Mokslotyros institutas. II dalis. P Grigas R., 2004, Tautos ir valstybės sąmoningumas: lietuvių kalbos atvejis. Lietuvių tautos lietuvių kalbos likimas. Vilnius: VĮ Mokslotyros institutas. II dalis, P

10 žmogus ir žodis 2011 III kalbot yra Gudavičius A., 2000, Etnolingvistika. Šiauliai: Šiaulių universitetas. Huntington S. P., 1998, The Clash of Civilizations and the Remaking of World Order. Touchstone Books. Jakaitienė E., 1988, Leksinė semantika. Vilnius: Mokslas. Juknevičius S., 2006, Vakarai ir islamas: konfrontacija ar tarpusavio supratimas? Kultūra globalizacijos sąlygomis. Kultūrologija. Straipsnių rinkinys. Vilnius: KMFI. T. 13. P Koženiauskienė R., 2001, Žiniasklaidos retorika ir elitinė kalba. Kalbos kultūra. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Nr. 74. P Koženiauskienė R., 2005, Politinė retorika etiniu požiūriu. Parlamento studijos. Mokslo darbai. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Nr. 3. P Lietuvių kalbos enciklopedija. Parengė K. Morkūnas; sudarė V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Meng Thu, 1993, A history of Chinese Philosophy. London: Methuen. Miliūnaitė R., 2009, Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Pavilionis R., 2004, Apie kalbos gėdą. Lietuvių tautos lietuvių kalbos likimas. Vilnius: VĮ Mokslotyros institutas. II dalis, P Piesarskas B., 1998, Didysis anglų lietuvių kalbų žodynas. Vilnius: Alma littera. Račienė E., Rudaitienė V., 2008, New lexis an expression of transformation of Lithuanian culture. Bildungsund Kulturmanagement = The management of education and culture. Frankfurt am Main: Peter Lang. P Rudaitienė V., 2006, Globalisation and transformation of Lihuanian culture. Citizens and Governance for Sustainable Development. Vilnius: Technika. P Tarptautinių žodžių žodynas. Ats. red. A. Kindurys. 3-iasis pataisytas leid. Vilnius: Alma littera, Župerka K., 2005, Elitinė kalba ir jos atstovai. Parlamento studijos. Mokslo darbai. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Nr. 4, P ISSN