ARABŲ ĮVAIZDŽIO TRANSFORMACIJOS LIETUVOS SPAUDOJE

Size: px
Start display at page:

Download "ARABŲ ĮVAIZDŽIO TRANSFORMACIJOS LIETUVOS SPAUDOJE"

Transcription

1 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS KATEDRA Rimgailė Masiulytė ARABŲ ĮVAIZDŽIO TRANSFORMACIJOS LIETUVOS SPAUDOJE Magistro baigiamasis darbas Integruotos komunikacijos studijų programa, valstybinis kodas 621P20002 Viešųjų ryšių studijų kryptis Vadovas (-ė) Doc. dr. Kristina Juraitė (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data) Kaunas, 2012

2 TURINYS SANTRAUKA... 2 SUMMARY... 3 ĮVADAS... 4 PAGRINDINĖS SĄVOKOS SOCIALINĖS TIKROVĖS KONSTRAVIMO PROCESAS ŽINIASKLAIDOJE ŽINIASKLAIDA KAIP VISUOMENĘ NUO TIKROVĖS SKIRIANTIS EKRANAS ARABŲ PASAULIO TRANSFORMACIJOS APRAIŠKOS IR ĮVAIZDŽIO STAGNACIJA ŽINIASKLAIDOJE ARABŲ PASAULIO DISKURSO KAITA LIETUVOS DIENRAŠČIUOSE Pranešimų apie arabus ir Arabų šalis kiekis ir pasiskirstymas, puslapių pozicijos dienraščiuose Žanrų pasiskirstymas Rašinių nuotraukos, karikatūros ir diagramos Autoriai ir šaltiniai Antraščių ypatybės DISKURSO ANALIZĖ: KSENOFOBINIS PARALYŽIUS IR ISLAMOFOBIJA ARABŲ ATŽVILGIU IŠVADOS LITERATŪROS SĄRAŠAS NAGRINĖTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS PRIEDAI

3 SANTRAUKA Arabų šalys sudaro didelį pasaulio kontingentą, pasižymi ypatingai turtingais gamtiniais ištekliais, dėl kurių yra išnaudojamos kitų super valstybių. Dėl šių priežasčių Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybių ekonominė, socialinė ir politinė padėtis visada kebli. Arabų šalys išnaudojamos ne tik kitų valstybių, bet ir savo šalies valdžios, kuri dažnai yra korumpuota, su piliečiais kalba diktatūros tonu, grubiai pažeidžiamos žmogaus ir politinės teisės. Daugumą arabų šalių vadovų galima vadinti diktatoriais, kurie rūpinasi tik savais interesais, o paprastus neklusnius piliečius auklėja nedemokratiškais būdais. Didžiausios problemos, su kuriomis susiduria Arabų šalys nedarbas, mažas darbo užmokestis, nelygybė, spragos švietimo sistemoje, neišvystyta socialinė apsauga, socialinių garantijų trūkumas, nelygios moterų teisės, apskritai socialinio saugumo nebuvimas ir prievartinis skatinimas paklusti akloms diktatūriškoms dogmoms. Žvelgiant iš kitų valstybių pozicijų, arabų šalys pasaulyje labiausiai išskiriamos todėl, jog dauguma arabų šalių išpažįsta prieštaringai vertinamą islamo tikėjimą, kuris labiausiai pasauliui asocijuojasi su terorizmu, o arabai su teroristais. Arabų įvaizdis yra įstrigęs kaip terorizmo dogma. Daugelis net nesistengia išsiaiškinti, kam naudingas toks visus arabus juodinantis įvaizdis, ir ar jis tikrai teisingas. Prie tokio teroristų įvaizdžio prisideda ir žiniasklaida, kuri dažniausiai nušviečia tik neigiamus teroro įvykius ir tik retais atvejais imasi analizės ar aptaria aplinkybes. Tačiau pačios arabų šalys pavargo būti išnaudojamos, o žmonės vis labiau ima ginti savo teises ir interesus, siekia demokratijos. Tai puikiai iliustruoja revoliucijų banga, nuvilnijusi per svarbiausias Arabų šalis, kuriomis pasauliui ir savo šalių valdžiai buvo bandoma parodyti, kad žmonės pavargo būti išnaudojami, nori ginti savo teises, siekia demokratijos m. gruodžio mėnesį prasidėjusi arabų pasaulio revoliucija Egipte ir besitęsianti šiandien pakartotinais protestais kitose arabų šalyse parodo, kad arabų pasaulis keičiasi ir vaduojasi ne tik nuo tironiškų arabų valstybių režimo, tariamų lyderių ir magnatų priespaudos, bet ir nuo atsilikusių valstybių įvaizdžio Arabų pasaulio šalys bando išsivaduoti iš autoritarizmo gniaužtų, nors tai ilgas ir sunkus kelias, visgi esam liudininkai, kad arabų šalys transformuojasi. 1 Šiandien dar sunku spėlioti, ką atneš revoliucijose, o Libijoje ir pilietinio karo metu pralietas protestuotojų kraujas, kaip pasikeis ir ar tikrai pasikeis Arabų šalys, tačiau tai akivaizdus įrodymas, kad arabai trokšta laisvės ir bando žengti link demokratiškesnio valdymo. 1 SCHLUMBERGER, Oliver. Debating Arab authoritarianism: dynamics and durability in nondemocratic regimes. 2007, p

4 SUMMARY The Arab countries make up an immense part of the word and are known for having a very rich supply of natural goods and because of that they are often targeted by other super countries. That is why the economical, social and political situations of North Africa and Middle Eastern countries are always complicated. Arab countries are exploited not only by other countries, but also by their own governments which not only are corrupt, but are also known for dictatorial ruling and severe violations of human rights. Most Arab leaders can be called dictators, who care only for themselves and for nondemocratic means to deal with disobedient citizens. The greatest problems for Arab countries are unemployment, low work pay, inequality, gaps in the educational system, undeveloped social security, lack of social guarantees, unequal women rights, basically, the total absence of social security and violent encouragement to dictatorial dogmas. Looking at things from the perspective of other countries, Arab countries are singled out mostly because many people living there believe in Islam which is vividly associated with terrorism. Therefore Arabs are known as terrorists. The Arabic image is stuck as the dogma of terrorism. Most people do not even bother to find out whether this Arab image is right or useful for somebody s interests. The media is involved in the formulating of this terrorist stereotype, which often shows only the negative acts of terrorism and rarely bothers to analyze or discuss the situation. As Arab countries have grown tired of being abused the people are starting to stand up for their rights and interests by trying to achieve democracy. This is illustrated by the wave of revolution seen in the main Arab countries, which are trying to demonstrate their leaders and the rest of the world, that the Arab people are tired of being exploited and want to protect their rights and seek for democracy. The revolution of the Arab world, that started in Tunis in December, 2011, which is still continuing today with protests in other Arab countries, showed that the Arab world has been changing and freeing itself not only from the tyrannical regime of Arab leader and tycoon oppression, but also from the image of underdeveloped countries. The countries of the Arab world are trying to get rid of the clutches of autoritarism and although it is a long and difficult road ahead of them, yet we witness the transformation of Arab countries. 2 Today it is still hard to guess, what the revolution and the blood spilled in the Libyan civil war will bring and if there will be any change in the Arab countries, but his is obvious proof, that the Arab people long for freedom and are trying to step towards the path of democratic ruling. 2 SCHLUMBERGER, Oliver. Debating Arab authoritarianism: dynamics and durability in nondemocratic regimes. 2007, p

5 ĮVADAS Temos aktualumas. Arabų šalys sudaro didelį pasaulio kontingentą (arabų valstybės išsidėsčiusios Arabijos pusiasalyje ir Šiaurės Afrikoje), pasižymi ypatingai turtingais gamtiniais ištekliais, dėl kurių yra išnaudojamos kitų super valstybių. 3 Taip pat dauguma arabų šalių išpažįsta prieštaringai vertinamą islamo tikėjimą, tačiau labiausiai pasauliui arabai asocijuojasi su terorizmu. Kaip teigia mokslininkas F. Ghilès(2005), tyrinėjantis Arabų pasaulio ir Vakarų tarpusavio santykius, daugelis arabų supranta, kad kova su terorizmu jau tapo tarsi mantra, kad mes atsidūrėme šio žodžio spąstuose. Kai kuriems Vakarų lyderiams tai patogu, gal tai patogu ir arabų lyderiams. Tačiau vaizduoti visuotinį karą su terorizmu yra beprasmiška ir ne tik arabams m. gruodžio mėnesį prasidėjusi arabų pasaulio revoliucija Tunise ir protestais besitęsianti iki šiandien kitose arabų šalyse parodo, kad arabų pasaulis keičiasi ir vaduojasi ne tik nuo tironiškų arabų valstybių režimo, tariamų lyderių ir magnatų priespaudos, bet ir nuo atsilikusių valstybių įvaizdžio. Pasak tyrinėtojo F. Ghilès (2005), Vakarai per dažnai nepakankamai įvertina paprastų žmonių išprusimą ir išmintį gal jie ir yra neraštingi ir neturtingi, bet tikrai ne kvaili. Daugumai žmonių nepasiekiama laisvė, kokia ji bebūtų ekonominė, seksualinė ar politinė. Tačiau arabai, ypač jaunimas, sudarantis daugiau nei pusę gyventojų, jos trokšta. 5 Arabų pasaulio šalys bando išsivaduoti iš autoritarizmo, nors tai ilgas ir sunkus kelias, visgi esam liudininkai, kad arabų šalys transformuojasi. 6 Nors ne visiems tai patinka, arabų pasaulio šalys pradėjo ilgą transformacijos procesą, todėl svarbu susidaryti objektyvų vaizdą apie šias šalis ir jų žmones, išsiaiškinti, kodėl dažniausiai informacija apie juos pateikiama neigiamai, o dažnai ir grėsmingai. Kam tai naudinga? Kaip formuojama visuomenės nuomonė apie arabus? Kaip žiniasklaidoje interpretuojami tam tikri arabų veiksmai? Svarbu ištirti žiniasklaidos diskursą ir jos pateikimo kriterijus, nes, pasak žurnalistikos ir komunikacijos profesoriaus Brian McNair (2007), žiniasklaida ne tik perduoda politinių organizacijų naujienas viešumai, bet ir transformuoja jas per skirtingus naujienų kūrimo ir interpretavimo procesus. Žiniasklaida tam tikrą situaciją ar asmenį auditorijai pristato savo nuožiūra, komentarų, vedamųjų ir interviu klausimų forma. Šie teiginiai gali turėti reikšmingą poveikį visuomenės nuostatoms ar net veiksmams. 7 Todėl 3 LEMPER, Alfons. Industrialisation of the Arab World. 1975, p Ghilès, Francis. Kaip įveikti kultūros skirtybes, NATO REVIEW, 2005, p Ghilès, Francis. Kaip įveikti kultūros skirtybes, NATO REVIEW, 2005, p SCHLUMBERGER, Oliver. Debating Arab authoritarianism: dynamics and durability in nondemocratic regimes. 2007, p MCNAIR, Brian. An introduction to political communication. Fourth edition. London and New York ISBN 10: p.17. 4

6 nacionalinių dienraščių informacijos ištyrimas gali padėti atskleisti, kokią nuomonę auditorija turi susidariusi apie arabus. Nors dauguma arabų išpažįsta islamo tikėjimą, negalima vienareikšmiškai teigti, kad visi arabai yra musulmonai. Tai viena iš klišių, kuri įsitvirtinusi visuomenėje ir žiniasklaidoje. Kalbant apie arabus, dažnai painiojamos ar vartojamos lygiagrečiai sąvokos: arabas musulmonas. Reikia paminėti, kad tokių sąvokų sutapatinimas ne visada teisingas, nes ne visi arabai yra musulmonai ir ne visi musulmonai yra arabai. Šiuos aspektus reikia skirti (pavyzdžiui, Libane, Palestinoje, Jordanijoje, Sirijoje, Irake gyvena gana didelės arabų krikščionių bendruomenės). Tačiau dauguma arabų visgi išpažįsta islamo tikėjimą ir yra musulmonai. Todėl nagrinėjant arabų įvaizdį negalima apsiriboti tik etniniu aspektu, nes jų įvaizdžiui nepaprastai didelę įtaką daro prieštaringai vertinama islamo religija. Šiame darbe, tiriant arabų įvaizdį, pagrindine ašimi, aplink kurią formuojamas arabų įvaizdis, pasirinktas religijos aspektas, todėl darbe operuojama sąvokomis arabas ir musulmonas. Kita tendencija, ypatingai ryškėjanti pastarąjį penkiasdešimtmetį ir įrodanti, kad arabai pavargo nuo priespaudos, yra tai, kad jie vis labiau veržiasi į Vakarų šalis ne tik keliauti, studijuoti ar dirbti laikinai, bet ir gyventi visam laikui. ES Pagrindinių žmogaus teisių agentūros (FRA) tyrimai rodo, kad Šiandien maždaug pusė Vakaruose gyvenančių musulmonų yra gimę tėvams emigravus ten 6-ąjį ir 7- ąjį dešimtmetį. Jie atsisako savo tėvų nuolankumo, yra geriau išsilavinę ir siekia būti labiau pastebimi ir pripažįstami. 8 Europos musulmonai yra labai įvairių tautybių, turintys skirtingus filosofinius įsitikinimus, politines pažiūras, sekantys įvairiomis pasaulio tendencijomis, kalbantys įvairiomis kalbomis, išpažįstantys skirtingų kultūrų tradicijas 9. Tačiau nepaisant to, kaip rodo metai iš metų atliekami tyrimai, ne arabų šalyse prieš juos nusistatymas vienodas, jie diskriminuojami dėl etninės savo kilmės, o labiausiai dėl religijos. 10 Remiantis tyrimais, arabai diskriminuojami dėl žmonių islamofobinio nusistatymo ir rasistinio bei ksenofobinio nepakantumo, kadangi šie du elementai yra dažnai susipynę. Todėl priešiškumas musulmonams turi būti nagrinėjamas platesniame rasizmo ir ksenofobijos kontekste. 11 Darbo naujumas. Atliekami moksliniai tyrimai rodo, kad arabų įvaizdis pasaulyje labiausiai priklauso nuo religijos. 12 Lietuvoje darytų mokslinių tyrimų, konkrečiai apie arabų konstruojamą įvaizdį žiniasklaidoje, nėra. Tai naujas tyrimas, kuris padės apžvelgti, kaip Lietuvos žiniasklaidoje per dešimt metų ( m.) kito (ir ar išvis kito) pateikiamos informacijos apie arabus ir jų šalis medžiagos pateikimas, tonas, publikacijų skaičius ir t. t. Atliktas tyrimas leis daryti įžvalgas, kaip Lietuvos 8 ARMSTRONG, Karen. Islamas. Trumpa istorija. Tyto Alba, ISBN p Muslims in the European Union: Discrimination and Islamophobia. European Union agency for fundamental rights. 2006, p Muslims in the European Union: Discrimination and Islamophobia. European Union agency for fundamental rights. 2006, p Musulmonai Europos Sąjungoje. Diskriminacija ir islamofobija. EUMC ataskaitos svarbiausi aspektai. 12 Muslims in the European Union: Discrimination and Islamophobia. European Union agency for fundamental rights. 2006, p

7 žiniasklaida vertina arabus, jų šalis ir kultūrą, o tai atskleis, kokia informacija pasiekia auditoriją, ir leis susidaryti įvaizdį, kokia nuomonė vyrauja apie šią etninę grupę. Susiję moksliniai tyrimai: Panašus tyrimas 2009 m. buvo atliktas Monikos Frėjūtės Rakauskienės (2009) 13 kuri savo daktaro disertacijoje apie etninį nepakantumą ir ksenofobijos apraiškas spaudoje viename iš darbo skyrių nagrinėjo, kaip nušviečiami musulmonai ir Islamą išpažįstantys asmenys Lietuvos spaudoje. Tačiau įvaizdžio transformacija (ar keičiasi musulmonų įvaizdis, jų vertinimas ir nuomonė apie juos) neaptariama. Kitas tyrimas, kurį 2009 m. atliko Vaiva Pociūtė ir tyrė, kaip demokratinėje žiniasklaidoje pateikiama informacija apie prieštaringai vertinamą religiją islamą ir Mahometo vaizdavimą, atskleidė, kad Lietuvos žiniasklaidoje karikatūrų skandalas visgi buvo vaizduojamas kaip neutrali, objektyvi užsienio naujiena apie musulmonų reakcijas ir Vakarų Europos žiniasklaidos veiksmus. Lietuvos žiniasklaida įtemptai stebėjo pasaulio įvykius, nešališkai atpasakojo juos visuomenei, tačiau pati tarsi stebėjo įvykius iš šalies. 14 Monika Bagdonaitė savo magistriniame darbe (2011 m.) analizavo užsienio naujienas apie 2011 metų pradžioje vykusius masinius antivyriausybinius protestus ir revoliucijos pradžią Egipte. Kadangi buvo aptariama tik revoliucijos pradžia, apibendrinamųjų išvadų apie pačią revoliuciją ir jos reikšmę ateities perspektyvai daryti negalima, tačiau, remiantis autore, naujienose apie masinius antivyriausybinius protestus Egipte dažniausiai tik aprašomi tam tikri įvykiai, tačiau problemos nėra identifikuojamos, analizuojamos ar tiriamos. Žiniasklaidoje dažniausiai akcentuojama konfliktiška įvykių pusė, įvykiai yra retai išsamiau komentuojami aiškinamos jų priežastys bei pasekmės; akcentuojant konfliktišką įvykių pusę, pabrėžiant protestų žiaurumą, tačiau neaiškinant įvykių priežasčių bei pasekmių, formuojamas stereotipinis požiūris į Artimųjų Rytų regioną, ten gyvenančius žmones, be to, sumenkinamos globalios problemos. 15 Dar vienas tyrimas, kuriuo autorius Jaunius Špakauskas (2011 m.) analizavo politinę bei ekonominę situaciją vienoje turtingiausių arabų šalių Jungtiniuose Arabų Emyratuose, parodė, kad JAE tampa vienu svarbiausiu globalaus pasaulio centru, tačiau nesiekia visiškos modernybės, save charakterizuoja vietos tapatybės įvaizdžiu, įsitvirtinusiomis dogmomis. Ekonomiškai šalis yra išsivysčiusi, remiantis daugeliu kitų aspektų šalis yra ikimoderni nedemokratiška, joje neegzistuoja kritinis diskursas, grubiai pažeidžiamos žmogaus teisės, neužtikrinama žiniasklaidos, saviraiškos 13 RAKAUSNKIENĖ-FRĖJŪTĖ, Monika. Etninio nepakantumo ir ksenofobijos apraiškos Lietuvos spaudoje ES prevencijos politikos aspektu m POCIŪTĖ, Vaiva. Politinių karikatūrų, kaip žodžio laisvės išraiškos, problematika demokratiškoje žiniasklaidoje m. p BAGDONAITĖ, Monika. Užsienio naujienų atranka ir pateikimas Lietuvos žiniasklaidoje: 2011 m. masinių antivyriausybinių protestų Egipte atvejis. p.5. 6

8 laisvės, ištekliai yra sutelkti karališkosios šeimos rankose, o svarbūs sprendimai šalyje priimami it privačioje kompanijoje. 16 Mokslinė problema ir tyrimo klausimai. Arabai ir arabų šalys dviprasmiškai vertinamos įvairiose šalyse. Dažnai plačioji visuomenė nedaug žino apie jų kultūrą, politiką, įstatymus, religiją ir turi susidarę neigiamą nuomonę apie arabų šalis ir jų žmones. Neigiamą nuomonę formuoja ir žiniasklaida, kuri dažnai informaciją apie arabų šalis pateikia vien iš neigiamos perspektyvos, taip didindama nusistatymą prieš arabų tautas. Dažniausiai tokia informacija būna tik apie negatyvius įvykius: protestus, teroristinius išpuolius, pažeidžiamas moterų teises, religijos fanatiškumą, radikalų nusistatymą prieš Vakarų pasaulį ir pan. Etninis nepakantumas daugiausia siejamas su išankstinėmis nuostatomis 17, o būtent išankstinę bei neigiamą nuostatą prieš arabus ir turi visuomenė, kurioje žiniasklaidos suformuota ir labiausiai įsigalėjusi klišė arabas = teroristas. Apie daugialypę, gilių istorinių šaknų islamo kultūrą kalbama mažiau, ir net islamo politinės išraiškos formos paprastai buvo nusakomos per aktualijų pranešimus. Dalis žurnalistų pagirtinai susipažinę su reiškinių kilme, bet ją nušviesdavo prastai. 18 Amsterdamo profesorius Teun A. Van Dijk (1997), nagrinėdamas rasizmo apraiškas visuomenėje, pažymi 19, kad žiniasklaidos diskursas yra įtakingiausia forma kuriant, patvirtinant ar paneigiant kokią nors nuomonę apie tam tikrą etninę, seksualinę ar kitą grupę. Žiniasklaida turi galią ne tik sukurti, bet ir pakeisti žmonių vertinimus. Tačiau profesorius teigia, kad žiniasklaida naudojasi rasizmu, nes tai masina auditoriją. 20 Kitaip tariant, kuriami vienokie ar kitokie mažumų grupių įvaizdžiai, kurie pritraukia skaitytoją/žiūrovą/klausytoją, tačiau nebūtiniai yra objektyvūs ir realistiški. Svarbus žiniasklaidos diskurso turinys, nes jis atskleidžia vyraujančius žmonių vertinimus vienu ar kitu klausimu. Todėl, tiriant arabų įvaizdį, svarbu nustatyti informacijos apie arabus pateikimą Lietuvos žiniasklaidoje ir išnagrinėti jų įvaizdžio formavimo problemą bei atskleisti, kodėl dauguma informacijos apie arabus yra pateikiama tik iš neigiamos perspektyvos. Tyrimo klausimai: Kaip formuojama visuomenės nuomonė apie arabus Lietuvos žiniasklaidoje? Kaip straipsniuose interpretuojami tam tikri arabų veiksmai? Žiniasklaida šiuolaikinėje visuomenėje yra pastovus žinių srautas, didelis žmonių skaičius skaito laikraščius ir klauso žinių per radiją, vieni piliečiai labiau pasitiki televizijos žiniomis, tačiau kai kurie iš viso mažai domisi kasdieniniais įvykiais, vis dėlto žiniasklaida vis dar yra reikšmingas detalios 16 ŠPAKAUSKAS, Jaunius. Realybė ir hiperrealybė antrojoje modernybėje: Jungtiniai Arabų Emyratai šalis, kurios nebuvo. 2011, p RAKAUSNKIENĖ-FRĖJŪTĖ, Monika. Etninio nepakantumo ir ksenofobijos apraiškos Lietuvos spaudoje ES prevencijos politikos aspektu m HÄMEEN-ANTTILA, JAAKKO. Islamo vadovas. Versus Aureus, 2009, p.7.isbn VAN DIJK, Teun. A. A new(s) racism: a discourse analytical approach. 1997, p VAN DIJK, Teun. A. Racism and the Press. 1991, p.10. Routledge London and New York. 7

9 informacijos šaltinis apie tai, kas vyksta, daugumai žmonių. 21 Lietuvoje ir kitose demokratinėse valstybėse įstatymai žurnalistinę veiklą apibrėžia panašiai ir valstybių konstitucijose ar spaudos įstatymuose pažymima, kad žmonės turi teisę laisvai ir nekliudomai iš žiniasklaidos priemonių gauti objektyvią ir patikimą informaciją bet kuriuo valstybės ar visuomenės gyvenimo klausimu. Informacija būtų teisinga, naudinga, nešališka, nežeminanti, nepažeidžianti privatumo, nepažeidžianti konfidencialumo, objektyvi, švari, t. y. kad nebūtų paslėptos reklamos ar užsakytų publikacijų to nenurodant. Informuoto, žinančio elektorato svarba diktuoja, kad demokratinė politika turi būti siekiamybė viešojoje erdvėje. Žinojimas ir informacija, pagal kurią piliečiai padarys savo politinius pasirinkimus, privalo cirkuliuoti laisvai ir būti prieinami visiems. 22 Todėl svarbu apžvelgti, kaip ir kokia informacija apie arabus, jų kultūrą, politiką, įstatymus ir religiją pasiekia Lietuvos piliečius, nes tai daro įtaką jų nuomonei, pasirinkimui, tolerancijai ir netgi veiksmams, pvz.: tokiems, kai tėvai nenori ir prieštarauja tam, kad toje pačioje klasėje su jų vaiku mokytųsi arabas. Autorius Dr. Jack G. Shaheen s (2006 m.) knygoje Real Bad Arabs - How Hollywood Vilifies a People 23 teigia, kad neigiamą arabų įvaizdį formuoja ne tik žiniasklaida, bet ir Holivude kuriami filmai, kurie, pradedant Ali Baba istorija ir baigiant šiomis dienomis, arabų vaizdavime naudoja tuos pačius simbolius: paslėptas po šydu moteris, dykumą, šeichus, pilvo šokėjas, teroristus, narkotikų gamybą ir kitus stereotipus, kurie arabų šalis vaizduoja iš tos pačios ir tariamai nekintančios perspektyvos. Panašūs simboliai vyrauja ir žiniasklaidoje. Darbo tikslas. Šiuo tyrimu siekiama ištirti, kaip Lietuvos dienraščiuose pristatomos dviprasmiškai vertinamos arabų šalys ir koks požiūris į arabus, jų kultūrą ir religiją konstruojamas Lietuvos spaudoje. Darbo objektas. Spaudoje pateikiama informacija apie arabus ir jų šalis. Siekiant užsibrėžto tikslo, vadovaujamasi šiais uždaviniais: 1. Išanalizuoti, kaip arabų pasaulis vaizduojamas Lietuvos spaudoje, kuo išsiskiria pateikiamos publikacijos tarp skirtingų dienraščių, kokias Lietuvos vidaus aktualijas, susijusias su arabais, atspindi dienraščiai; 2. Išsiaiškinti, kokį vaidmenį atlieka žiniasklaida formuojant tam tikrus įvaizdžius visuomenėje; 3. Identifikuoti žiniasklaidoje formuojamą arabų įvaizdį ir nustatyti, kaip jis kito laikotarpyje nuo 2001 m. iki 2011 m; 4. Aptarti, kokios reakcijos, nuomonės, požiūriai pateikiami aptariant arabų pasaulio šalis, arabus, jų kultūrą ir religiją. 21 LOWERY, Shearon and DEFLEUR, Melvin. Milestones in mass communication research. Media effects. Third edition. Longman, 1995, p.265..isbn MCNAIR, Brian. An introduction to political communication. Fourth edition. London and New York. 2007, p.17. ISBN 10: SHAHEEN, Jack. G. Bad Arabs - How Hollywood Vilifies a People. 2006, p

10 Tyrimo etapai. Tyrimui naudota kiekybinė ir kokybinė turinio analizė. Sisteminis turinio palyginimas yra tinkamas panašumų ir skirtumų apibūdinimui spaudos rašiniuose. 24 Dienraščių Lietuvos rytas, Lietuvos žinios ir Respublika atranka pagrįsta tuo, kad tai nacionaliniai laikraščiai, kurie daugelį metų išlaiko skaitomumo ir tiražo rodiklius. Tyrimui atlikti pasirinktas ir dienraštis Kauno diena, kuris taip pat turi didelį tiražą ir pasiekia didelę visuomenės dalį. Imtis apima dešimties metų periodą ( m.) ir susideda iš m., kuomet buvo įvykdyti Rugsėjo 11-osios įvykiai Amerikoje ir garsiai prabilta apie arabus, islamą ir terorizmą, m., kuomet Madride ir Londone buvo įvykdyti sprogdinimai, ir 2011 m., kada žiniasklaida mirgėjo nuo pranešimų apie arabų pasaulyje vykstančius protestus ir prasidėjusį karą, vėliau pakrikštytą Arabų pavasariu m. pavasarį amerikiečiams nukovus Al Quaeda lyderį Osamą Bin Ladeną žiniasklaida dar labiau pradėjo domėtis arabų pasauliu ir jo sąveika su likusiomis pasaulio valstybėmis. Nepakantumą bei priešpriešą arabams, jų išpažįstamą islamo tikėjimą ir integraciją į įvairias pasaulio šalis puikiai iliustruoja ir 2011 m. liepos 22d. Anderso Behringo Breiviko įvykdytas teroristinis išpuolis Norvegijoje. Jis išžudė per 70 savo tautiečių ir taip protestavo prieš valdžios veiksmus įsileidžiant į šalį musulmonus. Tyrimo šaltiniai: Apdorojant ir interpretuojant darbo medžiagą naudojami pirminiai ir antriniai tyrimo šaltiniai. Pirminiai šaltiniai išnagrinėtų publikacijų gauti kiekybiniai ir kokybiniai duomenys. Antriniai šaltiniai jau atlikti moksliniai tyrimai, užsienio autorių moksliniai straipsniai, ekspertų įžvalgos. Darbo struktūra: Baigiamasis darbas suskirstytas į penkis skyrius. Pirmame skyriuje aptariama socialinės tikrovės konstravimo žiniasklaidoje problema, pristatomos teorijos: funkcionalistinė masinės komunikacijos teorija (pagal H. Lassvell), agenda-setting, socialinio konstruktyvizmo bei argumentacijos teorijos. Antrame skyriuje nagrinėjama objektyvumo ir nešališkumo nuostatos bei propagandos rūšys ir veikimo modeliai žiniasklaidoje, kuomet žiniasklaida veikia kaip visuomenę nuo tikrovės skiriantis ekranas. Trečiame skyriuje apžvelgiama Arabų pasaulio specifika, religijos klausimai bei politiniai įvykiai. Ketvirtame skyriuje pristatomi kiekybinės analizės rezultatai. Penktame skyriuje atliekama diskurso analizė, kurioje pagrindine socialine problema iškeltas priešiškumas islamo religijai, o tuo pačiu ir neigiamas nusiteikimas musulmonų ir arabų atžvilgiu. 24 ESSER, Frank; PFETSCH, Barbara. Comparing Political Communication. Theories, Cases and Challenges. 2004, 68 psl. Cambridge University Press, Cambridge. Raktiniai žodiai: Arabai, islamas, musulmonai, įvaizdis, diskriminacija, tranformacija. 9

11 PAGRINDINĖS SĄVOKOS Arabai. Žodis arabai reiškia klajokliai, arba klajūnai, nors kai kurios gentys buvo sėslios, ypač pietų Arabijoje, kuri antikos laikais vadinta laimingąja Arabia felix 25. Bendrąja prasme arabai Vidurio Azijos ir Šiaurės Afrikos tautų grupė, plačiąja prasme visi kalbantieji arabiškai, siaurąja Arabijos pusiasalio gyventojai. Gyvena arabų šalyse, taip pat Rytų Afrikoje, Vidurinėje bei Pietryčių Azijoje, Tolimuosiuose Rytuose. Gyventojų skaičius apytiksliai viršija 300 mln. Dauguma arabų europidai. Kalba arabų kalba. Maždaug 97 % arabų musulmonai, daugiausia sunitai, 7-10 % šiitai, yra krikščionių, drūzų, judėjų. Islamas. (angl. islam) paklusnumas, atsidavimas. Jauniausios monoteistinės religijos pavadinimas, suponuojantis visišką atsidavimą ir paklusimą Dievo valiai. Šios religijos išpažinėjas vadinamas muslim paklusęs Dievo valiai. Etimologiškai žodis islam artimas žodžiui salam taika, todėl islamas kaip religija neretai vadinamas taika. 26 Islame susilieja ir neatskiriamai sutampa trys pagrindinės žmogaus gyvenimo sritys: religija, politika, kultūra bei civilizacija. Skiriasi nuo Vakarų, kuriuose įprasta atskirti politiką valstybinius poreikius nuo šventovės poreikių. 27 Iš visų Islamo valstybių, kuriose musulmonų skaičius didesnis nei 90%, vienintelėje Turkijoje politinis šalies gyvenimas atskirtas nuo religijos. Musulmonai. (angl. muslim) atsidavęs, paklusęs (Dievo valiai). Išpažįsta islamo tikėjimą. Jos išpažinėjai musulmonai tiki vieninteliu ir amžinu dievu Alachu ir jo pranašu Mahometu. Musulmonų maldos namai mečetė. Musulmonu ne tik gimstama, juo galima tapti, t.y. islamo religija pripažįsta atsivertimą į islamą ir tapimą musulmonu. Diskriminacija. 28 (lot. discriminatio - (at)skyrimas) 1. teisių sumažinimas arba atėmimas tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių; 2. vienos valstybės kliudymas kt. valstybei, jos organizacijoms, atstovams naudotis savo teisėmis, palaikyti santykius lygiai su kt. valstybėmis; 3. atskyrimas, organizmo gebėjimas atskirai suvokti 2 vienodus dirginimus, kurie vienu metu veikia gretimus taškus. Transformacija. 29 per(si)formavimas: (lot. transformatio) pavertimas, pavirtimas, keitimas, per(si)tvarkymas, 25 RELIGIJŲ ISTORIJOS ANTOLOGIJA, II dalis. Islamas. Budizmas. Hinduizmas. Vaga. 2002, p.10. ISBN RAČIUS, Egdūnas. Islamo žinynas. Vilniaus universiteto leidykla. 2007, p.62. ISBN RUBŠYS, Antanas. Islamas. Religija, kultūra, valstybė. Katalikų pasaulis. 2002, p.12. ISBN Tarptautinių žodžių žodynas, (c) Vyriausioji enciklopedijų redakcija, Tarptautinių žodžių žodynas, (c) Vyriausioji enciklopedijų redakcija,

12 1. SOCIALINĖS TIKROVĖS KONSTRAVIMO PROCESAS ŽINIASKLAIDOJE Norint nagrinėti spaudoje pateikiamos informacijos vaidmenį visuomenei, verta atkreipti dėmesį į žiniasklaidos funkcijas. Šiam atvejui galima pritaikyti klasikinę H. Lassvello funkcionalistinę masinės komunikacijos teoriją, kuri turėtų koreliuoti su tokiomis teorijomis kaip agenda setting, socialinio konstruktyvizmo teorija bei argumentacijos teorija. Pagal funkcionalistinę masinių komunikacijų teoriją, spaudos funkcijos yra 30 : Informavimas Informacija apie įvykius ir socialines aplinkybes visuomenėje ir pasaulyje; Nuorodos į galios ir valdžios aspektus; Inovacijų, adaptacijos ir progreso palaikymas; Koreliacija Informacijos ir įvykių paaiškinimas, interpretavimas bei komentavimas; Pripažintų autoritetų, vadovybės normų palaikymas; Socializacija; Atskirų veiklų koordinavimas; Konsensuso formavimas; Prioritetų nustatymas; Tęstinumas Vyraujančios kultūros išraiška, subkultūrų pripažinimas, kultūros plėtojimas; Bendrų vertybių formavimas ir jų palaikymas; Pramoga Pramogų, relaksacijos ir malonumų teikimas; Socialinės įtampos sumažinimas; Mobilizavimas Visuomenės tikslų palaikymas politikoje, karo metu, ekonomikoje ir t.t. 1 lentelė. Funkcionalistinės masinių komunikacijų teorijos spaudos funkcijos. Šaltinis: Adaptuota pagal H. Lassvell. Toks naujienų atrinkimo ir pateikimo būdas vadinamas dienotvarkės sudarymo teorija (angl. Agenda setting teorija), kuri buvo pradėta plėtoti 1968 metais, kai Maxwell McCombs ir Donald Shaw ištyrė spaudos tematikos įtaką rinkėjų supratimui apie pagrindines rinkimų problemas ir suformulavo sąvoką dienotvarkės sudarymo teorija. Tarp įvairių masinės komunikacijos efektų teorijų viena iš iki šiol populiariausių teorijų Agenda setting teigia, kad masinės komunikacijos priemonės turi poveikį skirdamos daugiau dėmesio vieniems 30 GUDONIENĖ, V. Įvadas į masinės komunikacijos teorijas. Vilnius: Žara p

13 klausimams, ignoruodamos kitus. Dienotvarkės sudarymo teorijos pradininkų teigimu, žiniasklaida negali nurodyti žmonėms, ką galvoti, tačiau gali nurodyti, apie ką galvoti. Parinkdama, klasifikuodama, kategorizuodama temas, priskirdama jas vienai ar kitai rubrikai žiniasklaida dalyvauja tikrovės socialinio konstravimo procese ir pasufleruoja temas, apie kurias bus kalbama. Todėl ši teorija ir buvo pavadinta Dienotvarkės sudarymu, kuri paaiškina, kodėl dauguma žmonių, veikiami žiniasklaidos, vienus klausimus laiko prioritetiniais, o kitus nesvarbiais. 31 Pagal Agenda setting teoriją, poveikį turi ne konkrečios nuomonės ir vertinimai, bet tiesiog atskiroms problemoms skiriama vieta ar laikas. Galia kalbėti tai galia įvardyti, paženklinti tikrovę, surūšiuoti reiškinius, daiktus ir temas. Kuo daugiau vietos skiriama kuriam nors klausimui žiniasklaidoje, tuo labiau tikėtina, jog auditorija laikys, jog tai yra aktualus ir sprętinas klausimas. Žiniasklaida, atspindėdama socialinę ir politinę situaciją, daro įtaką visuomeninių problemų, apie kurias sukasi visuomenės diskusijos, debatai, politinės agitacijos ir balsuotojų sprendimai, dienotvarkei. Visos naujienos prieš patekdamos į žiniasklaidą yra apdorojamos, atrenkamos, filtruojamos. Dienotvarkės sudarymo teorija tvirtina, kad auditorija perima tai, ką išskiria ir išryškina žiniasklaida, ir savo dienotvarkėje suteikia tiems dalykams išskirtinę svarbą. Taigi, naujienų žiniasklaida ne tik didžiąja dalimi apsprendžia mūsų pažinimą apie pasaulį, ji taip pat daro įtaką tam tikroms mūsų nuomonėms ir apsisprendimams. Svarbu pastebėti, kad žiniasklaida nėra monolitinė visuma, visiškai kontroliuojanti visuomenės dėmesį. Nėra taip, kad žiniasklaida vienodai veiktų tam tikrų probleminių klausimų išryškinimą visiems žmonėms. Grupė aplinkybių tokių kaip asmeninės žmonių bei naujienų savybės sustiprina darbotvarkės sudarymo įtaką. Vėlesniuose modeliuose Agenda-setting buvo išskirta keletas skirtingų dienotvarkių 32 : 1. Masinės komunikacijos priemonių dienotvarkė žiniasklaidoje įvykiams ir problemoms skiriamos vietos ar laiko kiekis; 2. Visuomenės dienotvarkė ką auditorija mano esant svarbiais klausimais; 3. Politikos dienotvarkė politinių partijų ir vyriausybės (plačiąja prasme) dienotvarkė apie ką jos kalba ir kokius klausimus sprendžia. 31 McCombs M., Setting the Agenda: the mass media and public opinion, Malden, 2004, psl University of Twente, Agenda Setting Theory, 12

14 VARTININKAI, ĮTAKINGA ŽINIASKLAIDA IR EFEKTINGOS NAUJIENŲ ISTORIJOS ASMENINĖ PATIRTIS IR TARPASMENINĖ KOMUNIKACIJA ŽINIASKLAIDOS PRIEMONĖS DIENOTVARKĖ PUBLIKOS DIENOTVARKĖ POLITIKŲ DIENOTVARKĖ DIENOTVARKĖS KLAUSIMO ARBA ĮVYKIO SVARBUMO VEIKSNIAI (REALYBĖ) 1 paveikslas. Pagrindiniai dienotvarkės sudarymo komponentai. Šaltinis: McQuail D., Mass Communication Theory, London: Sage., 1983, 1st ed. Tyrimais nustatytas šių dienotvarkių tarpusavio ryšys (žr. pav. virš.): 1. Žiniasklaida tiesiogiai veikia visuomenės dienotvarkę; 2. Visuomenės dienotvarkė (t.y. viešoji nuomonė) veikia politikos dienotvarkę, nes politikai reaguoja į tai, ko nori rinkėjai, t. y. reaguoja į viešąją nuomonę (darydami visuomenės nuomonės apklausas); 3. Žiniasklaidos dienotvarkė veikia politikos dienotvarkę, nes politikai naudoja žiniasklaidą kaip viešosios nuomonės atspindį; 4. Kai kuriais klausimais politikos dienotvarkė turi tiesioginį stiprų poveikį žiniasklaidos dienotvarkei (žiniasklaida rašo apie tai, kas vyksta valdžios institucijų, politiniame šalies gyvenime); 5. Visas dienotvarkes veikia kiti informacijos šaltiniai, daugiausia tarpasmeninė komunikacija ir realūs įvykiai. Dienotvarkės kūrimo mechanizmas prasideda nuo to, kad žiniasklaida išskiria tam tikrus įvykius ar problemas, kurios reikalauja skirtingo dėmesio. Žiniasklaidos dėmesys į keliamas problemas ir temas priverčia visuomenę suprasti, kad tos svarstomos problemos yra svarbesnės nei kiti visuomenėje keliami klausimai. Taip medija tampa ne tik tikrovės atspindžiu, bet ir galinga jėga, formuojanti tikrovę ir jos tolesnes perspektyvas. Iškilių asmenybių kritiniai pasisakymai pagreitina darbotvarkės kūrimą. Dažnai žiniasklaidoje įsigali tam tikrų kalbos terminų ar apibūdinimų įsivyravimas, siejimas su konkrečiomis politinėmis figūromis ir ne tik (pvz.: arabas = teroristas ir t. t), kuris pritampa ir visuomenėje. The agenda setting procesą lemia veiksniai: objektyvūs realiojo pasaulio indikatoriai; galingi socialiniai, politiniai ir elitiniai veiksniai; įtakingi žiniasklaidos kanalai; bendra socialinė, politinė ir ekonominė politika. Dienotvarkės sudarymo poveikis yra žiniasklaidos galia nustatyti temų viešojoje erdvėje svarbos eiliškumą. Per vartininko funkciją žiniasklaida atrenka svarbiausius įvykius, žmones ir temas. Žiniasklaida atrinktą informaciją kartoja ir ta informacija yra dažnai pateikiama iš tam tikros 13

15 perspektyvos, auditorija pradeda priimti būtent tokią žiniasklaidos darbotvarkę ir tiki, kad tie patys įvykiai, žmonės ir temos yra pagrindinės temos ir svarbiausios. 33 Kaip teigia Wayne Parsons (2001), Dienotvarkės sudarymo mechanizmas gali būti tiek sąmoningas, tiek ir nesąmoningas. Negalima vienareikšmiškai teigti, kad tik žiniasklaida ir jos pateikiama informacija daro įtaką visuomenės pažiūroms. Pati visuomenė irgi daro įtaką žiniasklaidai, nes neretai žiniasklaida pataikauja auditorijai ir informaciją ar tam tikrą temą pateikia taip, kaip to tikisi auditorija. 34 Ir nebūtinai objektyviai. Diskusijose apie informavimo priemones ir visuomenės pasitikėjimą dažniausiai kalbama apie santykį tarp žurnalistų ir jų auditorijos. Šio santykio esmę apibūdina pasakymas vox populi, arba tautos balsas. Demokratinėje visuomenėje spauda ir kitos visuomenės informavimo priemonės atlieka visuomenės balso funkciją, išreikšdamos žmonių problemas, suteikdamos reikalingą informaciją ir sudarydamos erdvę diskusijoms. Visuomenės pasitikėjimas reiškia, kad žmonės tiki ir pasitiki visuomenės informavimo priemonėmis, pasikliauja jomis, kad jos tapo reikalingais tautos atstovais šalyje vykstančiuose viešuose debatuose. Visuomenės pasitikėjimo žiniasklaida sąvoka neretai tapatinama su objektyvumu. Tai reiškia, kad didžioji visuomenės dalis tiki tuo, ką ji skaito, girdi ar mato laikraštyje ar per televiziją, jeigu tiki, kad toks medijos kanalas teikia objektyvią informaciją. Idealistinis požiūris į visuomenės informavimo priemones rodo, kad tai ir yra pagrindinė informavimo priemonių egzistavimo priežastis. Vadinasi, visuomenės informavimo priemonės tarnauja visuomenei, teikdamos naujienas ir informaciją, nuomones ir pramogas, bet tuo pačiu veikia pagal rinkos dėsnius. Kitas požiūris skelbia, kad komercinės visuomenės informavimo priemonės, bent jau mūsų laikais, yra kapitalo įmonės, kurių pagrindinis rūpestis pelnas. Pagal šį paaiškinimą, bet kokia paslauga visuomenei, kuria siekiama įgyti visuomenės pasitikėjimą, atliekama vien tik savanaudiškais tikslais (pavyzdžiui, siekiant pelno pažeidžiamas objektyvumo principas). Kokį požiūrį benagrinėtume, tiek visuomenės informavimo priemonių objektyvumas, tiek visuomenės pasitikėjimas jomis visada sukelia daug ginčų. 35 Tyrimui naudinga ir socialinio konstruktyvizmo teorija, kuri glaudžiai susijusi su tokiomis teorijomis kaip agenda setting, tylos spiralė, priklausomybės nuo žiniasklaidos ar dramatizmo ir daugeliu kitų šiuolaikinių teorijų, kurios nagrinėja realybės atspindžius visuomenėje ir psichologinius poelgius bei individų vaidmenis dalyvaujant visuomenėje ir kuriant pasaulį pasaulyje. Remiantis socialinio konstruktyvizmo teorija, kiekvienas individas priklausomas nuo visuomenės, o pati visuomenė nuo socialinio konstravimo. Socialinis konstravimas tai reiškinys, kuriame aktyviai dalyvauja visuomenės nariai, institucijos, žiniasklaida ir t. t. Socialiniame konstrukte ypač išryškėja bandos instinktas, kuomet pasikliaujama daugumos nuomone ir priimama jau 33 PERSE, Elizabeth M. Media effects and society. New Jersey, 2001, p PARSONS, Wayne. Viešoji politika. Politikos analizės teorijos ir praktikos įvadas. Vilnius, 2001, p DENNIS E.E. Merrill J.C.Pokalbiai apie žurnalistiką. Vilnius, 1997, psl. 14

16 sukonstruota realybė. Pasak Paul A. Boghossian (2001) 36, jeigu pasitikime šimtu procentų tuo, ką mums sako žiniasklaida, kaimynas, bendradarbis ar net sutuoktinis, tai einame į klaidingą ateitį, o jeigu apie tai net nesusimąstome, esame jau paveikti socialinio konstruktyvizmo, kuris daro įtaką mūsų dabartiniams pasirinkimams ir veiksmams bei kitokiai ateities perspektyvai. Taip pat mes ir patys konstruojame kitų pasaulėžiūrą, nors patys to sąmoningai ir nesiekiame. Kad būtų pagrįsta realybė, reikalingos žinios, mokymasis, įvairių šaltinių studijavimas, tačiau eilinis visuomenės narys dažniausiai to nedaro ir priima jau sukonstruotą vaizdą, kurį dažnai pateikia žiniasklaida ar pati visuomenė, kuri tą vaizdą perėmė iš žiniasklaidos. Čia išryškėja ypatinga žiniasklaidos vaidmens svarba, nes žiniasklaida formuoja nuomonę apie tam tikrą objektą tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai. Dažnai individas turi tokią nuomonę, kokią turi ir kiti. Tik retais atvejais kai kurie individai išsiskiria kitokiu požiūriu, dar rečiau to nebijo deklaruoti viešai. Čia įsipina ir tylos spiralė, pagal kurią žmonės, kurie mano, jog jų pažiūros neatitinka daugumos nuomonės, yra linkę nuslėpti savo mintis. Socialinės izoliacijos baimė yra pagrindinis veiksnys, kodėl vengiama reikšti nuomonę ir susitapatinama su viešąja nuomone, kurią labai dažnai suformuoja žiniasklaida. Socialinis realybės konstravimas nėra paprastas ir natūralus reiškinys. Tie, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių kuria realybę, kuri būtų pripažįstama kitiems, turi įdėti nemažai pastangų. Nepaisant to, šis realybės konstravimo būdas veikia, ypač jeigu realybę kuria charizmatiškas lyderis, kuris įtraukia pasekėjus ir stebėtojus. 37 Socialinis konstruktyvizmas apima suvokimą, mintis, kalbą, įsitikinimus ar net norus. Netgi tam tikri simboliai, nuotraukos, iliustracijos, gestai ar apeliavimas išvaizda daro įtaką socialiniam konstruktyvizmui ir jo reprezentacijai visuomenei. Socialinis konstravimas tai reiškinys, kuriame dalyvauja institucijos, žiniasklaida, visuomenės nariai ar grupės, kurios konstruoja sau palankią ar jiems tinkamą tiesą, kurią dažnai papildo emocijos ar interpretacijos. Tokios jau sukonstruotos tiesos priėmimo sėkmė priklauso nuo konkretaus individo pasiruošimo, žinių ir pasikliovimo pranešėju. Dažnai pati visuomenė nežino, kad yra veikiama kitų visuomenės narių ar žiniasklaidos ir turi jau suformuotus įsitikinimus apie tam tikrus įvykius ar objektus. Pasak McQuail (2005), dauguma žmonių mano, kad realybė yra žinoma ir tai, ką jie žino, ir yra tiesa. Tačiau toks mąstymas yra naudingas socialinio konstrukto kūrėjams, kurių veiksmai gali būti ir propagandiniai. 38 Pavyzdžiui, jei auditorija visiškai pasikliauja tik vienu žiniasklaidos kanalu ir nepatikrina, ar teigiami faktai yra tikrai teisingi, yra tikimybė, kad auditorija yra veikiama propagandos. 36 BOGHOSSIAN, Paul.A. What is social construction? 2001, p MEINDL, James R. The romance of leadership as a follower-centric theory: a social constructionist approach. School of Management, State University of New York at Buffalo ftp://papers.econ.mpg.de/imprs/sumschool2009/priv/giessner/1%20intro/meindl.pdf 38 MCQUAIL, Denis. Social constructionism. Mass Communication Theory. Sage Publications Ltd; 5th Editon. 2005, 72. ISBN-10:

17 Darbe remiamasi ir argumentacijos teorija. Argumentacija visuomenėje turi didelę reikšmę jau nuo Aristotelio laikų. 39 Šiuo metu argumentacija yra tarpdisciplininė sritis, kuria domisi tokios mokslo kryptys kaip filosofija, etika, logika, sociologija, kalbinė komunikacija ir kt. Argumentacija Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne apibrėžiama kaip įrodymų pateikimas, įrodymas; Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje kaip įrodomąją tezę pagrindžiantis teiginys. 40 Argumentacija yra žodinė ir socialinė veikla, kuria siekiama padidinti (arba sumažinti) klausytojo ar skaitytojo prieštaringo požiūrio priimtinumą, pateikiant teiginius, skirtus pagrįsti (arba paneigti) tam tikrą požiūrį. Argumentacija yra žodinė veikla, kurios metu žmonės naudoja žodžius ir sakinius, siekdami pasiginčyti, pritarti ar paneigti. Tuo tarpu kaip socialinė veikla argumentacija yra tiesiogiai nukreipta į kitus žmones. 41 Argumentavimo metu tik nuomonės nepakanka, reikalingi argumentai tam, kad būtų pateisintas arba paneigtas tam tikras požiūris. Frans H. van Eemerenas (2007), vienas žymiausių argumentavimo tyrinėtojų, argumentaciją apibrėžia kaip verbalinę, socialinę racionalią veiklą, kurios tikslas įtikinti protaujantį žmogų požiūrio (ne)priimtinumu, pateikiant tam tikrą teiginių konsteliaciją, skirtą požiūriui pagrįsti (ar atmesti). 42 Fransas H. van Eemerenas ir Robas Grootendorstas argumentaciją pradėjo tyrinėti kaip priemonę sprendžiant nesutarimus. Autorių pateikta argumentacijos teorijos versija remiasi tokiais principais: 1. Išreiškimas: argumentuojant reikalingi du skirtingi požiūriai apie argumentacijos objektą; 2. Socializacija: argumentai yra laikomi kaip žmonių veiklos išraiška. Argumentuodami žmonės bando susitarti, todėl tai yra dalis socialinio konteksto; 3. Funkcionalizacija: argumentacija turi bendrą tikslą, kuris padeda spręsti nesutarimus; 4. Polemizavimas (angl. dialectification): argumentacija tinkama tik tada, kai galima naudoti argumentus, kurie padėtų apginti savo nuomonę diskutuojamu klausimu. 43 Remiantis šia teorija, galima analizuoti spaudoje pasirodančius straipsnius, atkreipti dėmesį, ar argumentacija yra tinkama, ar straipsnio autorius remiasi tik nuomonėmis. Atkreipti dėmesį, ar žurnalistai, nagrinėdami problemas, bendrauja su įvairių sričių specialistais, eiliniais žmonėmis, mokslo pasaulio atstovais, remiasi faktais, patirtimis. Visa tai padeda pagrįsti arba paneigti nagrinėjamą problemą. Tokia argumentacija skaitytojui padeda išsamiau susipažinti su problema. 39 University of Twente, Argumentation Theory, 40 Nauckūnaitė Z. Argumentacija: samprata ir didaktinės perspektyvos 2007, p University of Twente, Argumentation Theory, 42 NAUCKŪNAITĖ, Z. Argumentacija: samprata ir didaktinės perspektyvos 2007, 4 psl. 43 University of Twente, Argumentation Theory, 16

18 2. ŽINIASKLAIDA KAIP VISUOMENĘ NUO TIKROVĖS SKIRIANTIS EKRANAS Šiais laikais apstu žiniasklaidos priemonių, per kurias teikiama informacija. Šiandien auditorija gali rinktis ne tik laikraščius ar radiją, bet ir skaitmeninę televiziją, įvairių šalių internetinius portalus, tačiau informacinių priemonių išplitimas toli gražu neužtikrina objektyvios informacijos sklaidos. Šiandieninė situacija yra tokia, jog dažnai teikiama informacija neatitinka nei kiekybinių, nei kokybinių žurnalistikos kriterijų. Ypač tai pasakytina apie temas, kurios susijusios su politika, tiek su savo šalies, tiek ir su tarptautine. Žiniasklaidos priemonių išplitimas, deja, atnešė ne tik rašytinės, vaizdinės informacijos pateikimo galimybes ir pasirinkimo laisvę, bet ir atvėrė naujas galimybes sklisti propagandai, kurią sunku kontroliuoti. Būtent dėl šios priežasties tiek pati žiniasklaida, tiek ir visuomenė negali būti abejinga ir yra skatinama kritiškai priimti teikiamą informaciją, ją rinktis iš skirtingų šaltinių, kuriuose pateikiamos skirtingos nuomonės. Objektyvumo šalininkai, kurie teigia, jog objektyvumas tėra informacijos pateikimo metodas ir stilius, išskiria tris punktus, kuriais galima pasiekti tokią informaciją. Kad ji būtų objektyvi, tereikia: pateikti emociškai neutralų naujienų aprašymą; atskirti faktus nuo nuomonių; siekti teisingumo ir pusiausvyros, suteikti galimybę pasisakyti visoms prieštaraujančioms pusėms, kad auditorija susidarytų išsamų vaizdą. Švedų profesorius Vestersalis Jorgenas (1994 m.) objektyvumo principą, taikomą žiniasklaidoje, pavaizdavo schema: OBJEKTYVUMAS DALYKIŠKUMAS NEŠALIŠKUMAS TIESA REIKŠMINGUMAS PUSIAUSVYRA NEUTRALUS PATEIKIMAS 2 paveikslas. Objektyvumo principo schema. Šaltinis: Bagerstamas E. Spaudos laisvė demokratinėje visuomenėje. Stokholmas - Vilnius Geru straipsniu, laida ar reportažu vadinamas toks naujienų perdavimas, kuriame auditorija negali pasakyti, kokia yra žurnalisto nuomonė apie tam tikrą įvykį ar reiškinį, t. y. neturėtų būti emocijų, 17

19 išankstinės nuostatos, peršamos teisingos tiesos, auditorijai leidžiama pačiai susidaryti nuomonę ir vertinti situaciją iš savos varpinės. Tačiau šiandieninėje žiniasklaidos sistemoje dažniausiai šios taisyklės nepaisoma arba ji dažnai yra pažeidžiama. Dažnai net pats pavadinimas (antraštė) yra netinkamas, nes nepristato temos, o būna pateiktas kaip teiginys, ginantis, teisinantis, užstojantis ar puolantis kažkurią pusę. Tada belieka spėlioti, ar tai padaryta specialiai norint kažką apjuodinti ar kažką išteisinti? Turi būti užtikrintas žurnalisto profesionalumas išlikti nešališkam (objektyvumo principas), nevertinti, nesuteikti tiek teigiamų, tiek neigiamų nuostatų ruošiamai medžiagai. Žurnalistikos profesionalumo normos yra akcentuojamos kiekvienos valstybės žurnalistų etikos kodeksuose, tačiau jų ne visada paisoma. Jei spaudoje pasirodo asmeniškų kaltinimų kuriam nors žmogui arba pažeistas jo geras vardas, tam žmogui turi būti suteikta proga atsakyti ir pasiteisinti, tačiau dažnai ta proga nesuteikiama arba, jeigu suteikiama, tuomet pateikiama kaip nesvarbi. Yra daug būdų norimą informaciją išryškinti, o kitą paslėpti, ir žurnalistai tuos būdus žino. Dažniausiai taikomas atvirkštinės piramidės principas, kai svarbiausia informacija yra pateikiama skambiais žodžiais pradžioje, o kitos pusės nuomonė išsakyta pabaigoje lyg tarp kitko. Žinant, kaip skaito skaitytojas nuo teksto pradžios ir ne visuomet iki pabaigos dažnai norimas rezultatas pasiekiamas. Bet tokie darbo metodai prieštarauja žurnalistinės etikos kodeksui: joks faktas neturi būti iškraipytas ar sąmoningai paslėptas, ar tuo labiau nutylėtas. Kita su objektyvumo nuostata susijusi problema yra ta, kad <...> pernelyg dažnai matome ir skaitome ne tai, kas įvyko ar buvo pasakyta, bet ketvirtosios valdžios nuomonę apie tam tikrą įvykį. Taip teigė John Silber dar 1988 metais, o šiandieninėje situacijoje vertinimo reiškinys žiniasklaidos turinyje dažnėja. Taip auditorijai atimama teisė pačiai susidaryti savą nuomonę. Kiekvienas laikraštis šiandieninius įvykius nušviečia skirtingai. Tai priklauso nuo to, ar tam tikras laikraštis yra regioninis jei taip, tuomet, žinoma, į pirmąjį puslapį dės to regiono žmonėms aktualią naujieną, jei tai specializuotas leidinys, jis pristatys su savo specializacija susijusius įvykius ir t. t. Čia taip pat neturėtų nustoti galiojusi taisyklė, kad perteikiant informaciją ir atspindint nuomones reikia laikytis protingos pusiausvyros (t. y. objektyvaus informacijos perteikimo). Bet jeigu to nėra, skaitytojui norint gauti kuo daugiau informacijos ir susidaryti objektyvų vaizdą tam tikra tema reikia pačiam rinktis kuo daugiau įvairovės. Surinkdama kuo daugiau informacijos dominančia tema, auditorija gali susidaryti išsamesnį (ir šiuo atveju objektyvesnį) vaizdą, kuris padeda atrasti tiesą, bet vis tiek svarbiausia, kad žurnalistas teiktų kiek įmanoma objektyvesnę ir išsamesnę informaciją kiekviename straipsnyje ir skaitytojas neturėtų skaityti visos šalies laikraščių, kad susidarytų nuomonę apie susiklosčiusią situaciją ar įvykį. Tačiau reikalavimas, kad kiekvienas skelbiamas faktas būtų absoliučiai teisingas, gali paralyžiuoti praktinį žurnalistų darbą, kuriam visada trūksta laiko BAGERSTAMAS E. Spaudos laisvė demokratinėje visuomenėje. Stokholmas - Vilnius p

20 Žurnalistinis objektyvumo siekimas yra įmanomas, tačiau atimti iš žurnalisto subjektyvumo neįmanoma. <...> Subjektyvumas jo nuostatos, polinkiai, interpretacijos ir naujienų vertinimai visada įsipina į rengiamą straipsnį. 45 Vien jau temos pasirinkimas, jos aktualumas kiekvienam žurnalistui gali atrodyti skirtingai svarbus, nes tai priklausys nuo jo asmeninių išgyvenimų, dėl išpažįstamos religijos, tautybės, socialinės ar ekonominės padėties. Tuo labiau kad žurnalistinis darbas yra savotiška kūryba, kurią kiekvienas supranta ir kuria savaip. Svarbu, kad būtų objektyvus informacijos pateikimas: <...> be emocijų, be išankstinės nuostatos, be išreikštos nuomonės, be asmeninio požiūrio O svarbiausia, kad žurnalistas laikytųsi nepartiškumo nuostatos t. y. nepriklausytų organizacijoms, kurios ribotų žurnalisto profesijos laisvę ar savarankiškumą. Tačiau šiuolaikiniai tyrėjai abejoja objektyvios informacijos pateikimo galimybe, kurią palieka idealistams. Murray Edelman (2002) knygoje Politinio spektaklio konstravimas teigia, kad bet koks faktas žiniasklaidoje gali ir yra interpretuojamas atmetant neutralų/objektyvų pateikimą. 47 Prie to prisideda žiniasklaida, kuri ne tik režisuoja pačius įvykius, bet ir vėliau juos interpretuoja, kaip nori. Taip politinis diskursas tampa žiniasklaidos įtakoje, kurį žiniasklaida konstruoja. Autorius paneigia tradicinį požiūrį, kad masinė komunikacija yra tik veidrodis, atspindintis visuomenėje vykstančius įvykius. Masinė komunikacija turi savo vaidmenį formuojant viešąją nuomonę. Per jos priežiūros funkciją masinė komunikacija prižiūri, kontroliuoja ir informuoja politiniais klausimais. Žiniasklaidos dėka dauguma žmonių sužino apie politines problemas, vertina, kurie klausimai yra svarbūs, ir nustato, kurios pozicijos yra palaikomos daugumos. Taigi, masinė komunikacija yra kaip arena, kurioje aptariami ir konstruojami politiniai, taip pat ekonominiai, socialiniai, kultūriniai klausimai. 48 Sunku įsivaizduoti išsilavinusį žmogų, kuris nesidomėtų bent viena iš šių sričių: politika, ekonomika, kultūra, visuomeniniu savo šalies ar pasaulio gyvenimu. Kiekvieną iš jų pristato ir nušviečia kiekvienos šalies žiniasklaida, svarbu tik, kad informacija būtų patikima, patikrinta, išsami ir objektyvi, nes tik tuomet auditorija priartėja prie neiškraipyto socialinės tikrovės vaizdo. Daugumos žmonių gyvenimą, patirtį ir požiūrį į įvairius veiksmus didele dalimi apsprendžia viešojoje erdvėje cirkuliuojanti informacija, perduodama per įvairius medijų kanalus. Santykių su socialine tikrove palaikymas per masinės komunikacijos priemones vadinamas mediacija. Medijuoti santykiai yra tolimesni, beasmeniški ir silpnesni nei tiesioginiai asmeniniai ryšiai. Mediacijos funkcijos 45 MERRILL, John Calhoun. The dialectic in journalism: toward a responsible use of press freedom. 1989, p.47. By Louisiana State University Press. ISBN MERRILL, John Calhoun. The dialectic in journalism: toward a responsible use of press freedom. 1989, p.59. By Louisiana State University Press. ISBN MURRAY, Edelmen. Politinio spektaklio konstravimas. Vilnius. Eugimas, PERSE, Elizabeth M. Media effects and society. Mahwah, New Jersey, 2001, 331 p. 19

21 gali būti neutralus informavimas, derybos, manipuliacija ir kontrolė. Medijuotas patyrimas tai netiesioginis įvykių, reiškinių pažinimas per masinės komunikacijos procesą 49. Dennis McQuail įvardija tokias žiniasklaidos funkcijas, kurios sujungia mus su socialine tikrove ir yra apibūdinamos kaip tam tikros komunikacijos metaforos: Žiniasklaida kaip visuomenės įvykių ir patirties refleksija leidžia mums sužinoti, kas vyksta aplink mus; 2. Žiniasklaida kaip įvykių visuomenėje ir pasaulyje veidrodis, kuris nepriklausomai nuo mūsų pageidavimo iškreipia ir koreguoja tai, ką mes matome; 3. Visuomenės informavimo priemonės kaip žinių ir informacijos filtras arba vartininkas, selektyviai parenkantis, ką gavėjams žinoti verta, o ko ne; 4. Žiniasklaida kaip gidas, nurodantis ir paaiškinantis, kas ir kaip vyksta; 5. Masinės komunikacijos priemonės kaip idėjų forumas, pateikiantis visuomenei ir gaunantis iš jos naujų idėjų ir informacijos; 6. Žiniasklaida kaip visuomenę nuo tikrovės skiriantis ekranas, pateikiantis klaidingą pasaulio paveikslą propagandos tikslais. Taigi, dauguma auditorijos narių savotiškai medijuoja su socialine tikrove per žiniasklaidą. O žiniasklaida turi galią pristatyti socialinę tikrovę per tam tikrą prizmę, naujienai ar kokiam įvykiui suteikti papildomų atspalvių ir net savotiškai konstruoti jo suvokimą visuomenėje. Tačiau pats paprasčiausias socialinės tikrovės konstravimo būdas apie vienus įvykius kalbėti daug ir dažnai, o kitiems skirti daug mažiau dėmesio ar ignoruoti visai. Pravartu plačiau aptarti vieną Dennis McQuail įvardintų funkcijų žiniasklaida kaip visuomenę nuo tikrovės skiriantis ekranas, kuomet pateikiamas klaidingas pasaulio paveikslas ir taip kuriama propaganda, kuri paliečia masinę auditoriją ir toliau plinta tarp jos narių. Kalbant apie arabų įvaizdį žiniasklaidoje, pravartu apžvelgti, kaip veikia propaganda, kokios jos rūšys ir kokią propaganda turi įtaką visuomenei, jos pažiūroms, vertinimams ar net veiksmams. Propagandos sąvoką kilusi iš žodžio propago, kuris lotyniškai reiškia skleidžiu, platinu 51. Propaganda skirta idėjų skleidimui, siekiant jomis ugdyti, veikti žmonių nuotaikas, pažiūras, skatinti tam tikrus veiksmus, naudingus propagandos skleidėjui. Paprastas įtikinėjimas nuo propagandos skiriasi įtikinėjimas yra interaktyvus ir stengiasi patenkinti ir įtikinėtojo, ir įtikinamojo poreikius, tačiau <...> propagandos modelis vaizduoja, kaip 49 JURAITĖ, Kristina. Žiniasklaidos sociologija. In Sociologija, Kaunas, 2004, p JURAITĖ, Kristina. Žiniasklaidos sociologija. In Sociologija, Kaunas, 2004, p Interaktyvus tarptautinis žodžių žodynas, leidykla Žodynas

22 informatyvios ir įtikinamosios komunikacijos elementai gali būti inkorporuojami į propagandinę komunikaciją, taip apibrėžiant propagandą kaip specifinę komunikacijos klasę. 52 Išsamus propagandos pristatymas ir jos veikimo būdų nustatymas yra svarbus ne tik pačiam žurnalistikos mokslui, bet ir visuomenei, kuri, dažniausiai dėl nežinojimo, tampa propagandos marionete, tampoma propagandisto rankų, nes propaganda priveda prie individo abejojimo savo žiniomis, išmanymu ir galiausiai visišku pasikliovimu žinovais bei nuomonės praradimu. Išugdomas masės instinktas, suformuotas propagandistų, todėl jiems palankus ir tarnaujantis jų siekiams bei tikslams. Propagandos paveiktas žmogus prisiriša prie propagandistų grupės, jų skelbiamų idėjų ar išpažįstamų vertybių, nebesistengia galvoti savo galva, nes žino, kad jam bus pateikta teisinga tiesa. A. Samalavičius teigia, jog propaganda sukuria įspūdį tarsi siūlytų tinkamus problemų sprendimus, tačiau iš tikrųjų būtent ji asmenį paverčia neurotiku: šis praranda gebėjimą blaiviai ir niuansuotai vertinti situacijas, pasaulį ima skirstyti į juoda ir balta, gera ir bloga. 53 Taip įsigali nuostatos, pavyzdžiui, arabas teroristas, arba išankstinis nusistatymas, prisibijojimas ar vengimas tam tikro žmogaus ar visos žmonių grupės dėl neapibrėžtų priežasčių. Propagandos skleidimas nebūtinai būna periodinis ar tikslus, bet yra įkyrus, turi skirtingus skleidimo būdus naudojant įvairius modelius bei technologijas. Dažniausiai propagandinės informacijos sėkmė priklauso nebūtinai nuo periodinio, bet dažno propagandinio kartojimo apie tam tikrą įvykį, individą, situaciją ir t. t. Čia ypatingai išryškėja Agenda-setting teorijos reikšmė, nes žiniasklaida geba pateikti auditorijai tam tikrų įvykių tiek savalaikiškumą, tiek ir sukurti įspūdį, kad tam tikri įvykiai vis dar vyksta arba nebevyksta. Propaganda visais laikais buvo kaip vienas iš tikslų siekiant valdžios (politinės galios), todėl ir dabar dažnai naudojamas siekiant politinės valdžios ir formuojant viešąją nuomonę. Nustatydama darbotvarkę, žiniasklaida parodo tiek politiniams veikėjams, tiek žmonėms, apie ką galvoti. Įrėmindama įvykius, žiniasklaida atsirenka, jos nuomone, svarbiausius įvykių faktus ir juos aptaria. Naudodamasi aktyvavimo poveikiu, žiniasklaida nustato, kaip jos auditorija turėtų vertinti tam tikrus įvykius ar asmenis. Todėl žiniasklaida, kontroliuodama, suskirstydama ir pagal svarbumą sudėstydama faktus ir įvykius, nurodo, į ką visuomenė turi kreipti dėmesį, taip skatindama mąstyti apie tai, kas, jos nuomone, yra svarbu. 54 Kadangi žiniasklaidos poveikis neabejotinai daro įtaką auditorijai, tokiu būdu ji taip pat paveikia ir auditorijos nuomonę. Ši nuomonė dažniausiai vadinama viešąja nuomone. Politinės komunikacijos tyrėja Doris A. Graber (2001) viešąją nuomonę apibrėžia kaip pažiūras žmonių grupės į politinės reikšmės klausimus, kurie išsivystė po kompetentingos diskusijos. 55 Viešoji 52 JOWETT G.S., O Donnell V. Propaganda and persuasion. London - New Delhi, 1999., p SAMALAVIČIUS Almantas. Propaganda ir visuomenė, arba kas tie socialinės euforijos ir apatijos režisieriai, Kultūros barai gruodis. 54 PERSE, Elizabeth M. Media effects and society. New Jersey, 2001, 331 p. 55 PERSE, Elizabeth M. Media effects and society. Mahwah, New Jersey, 2001, p

23 nuomonė nėra siaurų politinių pažiūrų atsiskyrėlių išraiška. Viešoji nuomonė koncentruojasi ties politiniais klausimais. Nuotaikos, kurios yra būdingos didelei žmonių grupei nebūtinai yra viešoji nuomonė. Vieša nuomonė ir elgesio kitimas gali būti veikiami propagandos. Jacques Ellul (1999) knygoje Propaganda: Formation of Men s Attitudes teigia, kad skleidžiant propagandą yra pasirenkami du būdai, jis juos įvardina kaip vertikalioji propagandos sklaida ir horizontalioji propagandos sklaida. 56 Pasak jo, šios abi propagandos sklaidos, jeigu tinkamai vykdomos, yra sėkmingos, tačiau vertikalioji propagandos sklaida yra kurs kas paprastesnė, nes propagandistams gelbėja žiniasklaidos priemonės, kurios turi galią pasiekti didelę auditorijos dalį. Taip pat žiniasklaidą galima priskirti prie pagrindinių viešosios nuomonės formuotojų žiniasklaida nėra tik neutralus tarpininkas tarp politinių veikėjų ir auditorijos, tad perteikdama naujienas formuoja auditorijos, kuriai žiniasklaida dažnai yra vienintelis informacijos šaltinis, nuomonę. Vertikaliajai propagandos sklaidai būtinos komunikacijos priemonės. Tai klasikinė propagandos priemonė, naudojama ir puikiai veikianti šalyse, kuriose gerai išvystytos masinės komunikacijos priemonės: spauda, radijas, televizija, o šiandien prie šių komunikacijos technologijų būtų galima priskirti ir internetą bei visą internetinę žiniasklaidą. Naudojant šias priemones propagandos siuntimas tampa lengvesnis, naudojant įvairias komunikacijos priemones galima auditoriją suklasifikuoti pagal įvairius demografinius, kultūrinius, socialinius, politinius, religinius ir kitus požymius. Taikant šį būdą žiniasklaida atlieka labai svarbų tarpinį vaidmenį tarp propagandisto siunčiamos informacijos ir auditorijos, kurią šį informacija pasiekia. Vertikalųjį propagandos sklaidos būdą galima pavaizduoti schema. 3 paveikslas. Vertikalioji propagandos sklaida. Šaltinis: Sudaryta autorės. 56 Jowett G.S., O Donnell V. Propaganda and persuasion. London - New Delhi, 1999., p

24 Horizontaliajai propagandos sklaidai komunikacijos technologijos nebūtinos. Jos vykdymas yra kur kas sudėtingesnis negu vertikaliosios propagandos sklaidos, nes čia auditoriją reikia pasiekti be masinių komunikacijos priemonių. Teigiama, kad horizontaliąją propagandos sklaidą atrado ir pradėjo naudoti kinų totalitarizmo kūrėjas Mao. Jis sugebėjo nenaudodamas jokių masinės komunikacijos priemonių (kadangi tokia komunikacijos sistema nebuvo išvystyta) skleisti revoliucinę ideologiją bei skiepyti komunizmą tiesiogiai visai auditorijai ir kiekvienam individui atskirai. Tai buvo daroma platinant įvairius propagandinius plakatus ar lankstinukus Kinijoje, bet svarbiausias ir sudėtingiausias uždavinys buvo pakeisti žmonių mąstymą juos surenkant į grupes, kuriose vienas lyderis (propagandistas) skleisdavo komunistines idėjas. Vertinant tai, kokio dydžio yra Kinija, galima įsivaizduoti, kaip tai daryti buvo sunku, tačiau, žinant istoriją ir šių dienų Kinijos politiką, galima daryti išvadą, kad tokia horizontaliosios propagandos sklaida visgi buvo sėkminga. Pasak knygos Propaganda: Formation of Men s Attitudes autoriaus Jacques Ellul (1999), propagandos sklaidai nebūtina žiniasklaida, propaganda gali veikti ir be jos, tačiau tuomet propagandistams sunkiau siekti savo tikslų. 57 Žiniasklaida, o ypač šiuolaikinė žiniasklaida, palengvina kelią tarp propagandisto ir auditorijos, nes siunčiamą pranešimą (propagandą) nusiunčia kur kas greičiau ir tuo pačiu didesnei visuomenės daliai, o taip pat pranešimas atrodo kur kas įtikinamesnis ir palieka didesnį įspūdį. Knygoje Propaganda and persuasion 58 propaganda yra skiriama į baltąją, pilkąją ir juodąją. Spalvinis propagandos įvardijimas pasirinktas ne šiaip sau. Balta yra pati nekalčiausia propagandos rūšis, tamsėjant spalvai juodėja ir pačios propagandos technologijos bei taikymo būdai. Pasak autorių, kuris propagandos modelis yra sėkmingiausias, nustatyti negalima, tai priklauso nuo situacijos ir siekiamo tikslo. Tačiau teigia, jog jeigu juodoji ar pilkoji propaganda naudojama rečiau, tai baltosios propagandos veikimą galima pastebėti bet kurios šalies bet kokioje žiniasklaidos priemonėje. Baltoji propaganda labiausiai prie reklamos priartėjusi propagandos rūšis, kuria siekiama paveikti auditorija ką nors įsigyti, pirkti, naudoti, investuoti, balsuoti, palaikyti ir pan. Tai teisinga informacija, tačiau dažnai neišsami. Kitaip sakant, tai pozityvi reklama, kurioje nusakomi tik pliusai, o galimi minusai nutylimi. Baltoji <...>propaganda turi tapti tokia pat natūrali kaip oras arba maistas. Ji turi psichologiškai slopinti ir kuo mažiau šokiruoti. 59 Baltoji propaganda pasižymi tuo, jog šaltinis yra tiksliai nustatytas ir dažniausiai pranešimo informacija yra taip pat tiksli. Knygos Propaganda and persuasion 60 autoriai kaip pavyzdį pateikia per Maskvos radiją transliuojamą informaciją taikos metu. Nors tai, ką klausytojai girdi, yra arti tiesos, tai 57 Jowett G.S., O Donnell V. Propaganda and persuasion. London - New Delhi, 1999., p Jowett G.S., O Donnell V. Propaganda and persuasion. London - New Delhi, 1999., p Jacques Ellul, Technological Society, New York: Vintage Books, 1970 m., p Jowett G.S., O Donnell V. Propaganda and persuasion. London - New Delhi, 1999., p

25 pateikiama kaip pastangos įtikinti auditoriją, kad siuntėjas yra gerasis vaikinas su geriausiomis idėjomis ir politine ideologija. 61 Kitaip tariant, visa šiandieninė Rusijos politikos pozicija sakyti tik tai, kad rusai geriausiai žino, kaip elgtis, o jų sprendimai teisingausi, kad Rusija puiki šalis ir t. t. yra baltosios propagandos dalis, nes taip stengiamasi kurti pasitikėjimą šalimi, kurioje gyveni, vyriausybe ir apskritai Rusija. Toks metodas taikomas tam, jog ugdytų pasitikėjimą, kuris gali būti naudingas ateityje. Atmetama bet kokia Rusiją kritikuojanti informacija, auditorijai pateikiamas tik vienpusiškas vaizdas, kuris naudingas ir palankus Rusijos vyriausybei. Beveik visa žiniasklaida Rusijoje užsiima tik pozityvia Rusijos reklama, o bet koks objektyvumas užslopinamas. O tie žurnalistai, kurie bando visuomenei viešai atskleisti ir kitokią pusę, lieka be darbo (geriausiu atveju), o pasitaiko atvejų, kai su jais tiesiog susidorojama. Plačiausiai pasaulyje pagarsėjęs Anos Politovskajos atvejis. Tokia pati situacija yra ir arabų šalyse, kuriose esti diktatūrinis režimas. Pilkosios propagandos modelis yra tarpinis variantas tarp baltosios ir juodosios propagandos. Priešingai negu baltojoje propagandoje, čia šaltinis gali būti ir neidentifikuotas. Pilkojoje propagandoje informacija yra netiksli arba netikra, specialiai klaidinanti. Pilkoji propaganda pasižymi neišsamia, dažnai pagražinta informacija. Jos pateikimas aktualus tik vienai pusei, kuri dažnai nutyli kitus aspektus, kurie jai yra nenaudingi. G. Mažeikio (2006) teigimu, svarbiausias propagandisto, vykdančio pilkąją propagandą, bruožas vengiama diskusijos, kritiškumo, viską norima perteikti tik iš savos varpinės. 62 Pasak G. Mažeikio (2006), pilkoji propaganda dažniausiai taikoma politiniuose konfliktuose, taip pat pasitaiko ekonominiuose ar informaciniuose. Pilkąją propagandą galima įtarti, kai pateikiama informacija yra vien teigiama, sąmoningai perdėta, pateikiama vienpusiškai. Tokiu atveju informacija dažnai būna ištraukta iš konteksto, neišsami ir klaidinanti. Autorius Robin Brown (2005) knygoje Media and conflict in the twenty-first century teigia, 63 kad Amerikos žiniasklaida, kalbėdama apie Iraką, viską interpretuodavo savaip, teigdama, kad tik įvedus savo karinį režimą, įves mobilizaciją, ir tai yra geriausias variantas. Taigi, Jungtinių Amerikos Valstijų žiniasklaida kalbėdama apie terorizmą ar karą Irake dažniausiai informaciją pateikia tik iš JAV pozicijų, kodėl tai naudinga Amerikai, kuo tai gerai Amerikos žmonėms, Amerikos ekonomikai, saugumui ir pan. Ir visiškai neatskleidžiama kita konflikto pusė, kurioje dažniausiai esti priešingi tos pačios situacijos vertinimai. O tai ir yra pilkoji propaganda, kuria tendencingai konstruojama visuomenės nuomonė. Juodoji propaganda yra priskiriama melagingam šaltiniui, kuris specialiai skleidžia melus, klastotes ir apgaules ar visą derinį vienu metu. Juodoji propaganda dažnai skleidžiama oponentų vardu, 61 Jowett G.S., O Donnell V. Propaganda and persuasion. London - New Delhi, 1999., p MAŽEIKIS Gintautas. Propaganda. Šiauliai, 2006 m., p BROWN, Robin. Getting to War: Communication and Mobilization in the Iraq Crisis. Media and conflict in the twenty-first century. Philip Seib, 2005, p.58.england. ISBN

26 taip juodinant priešininkus. Naudojamas melas, provokacijos, sąmoningai siekiama sumenkinti oponentus. Kaip pavyzdį būtų galima prisiminti II-ojo pasaulinio karo metu anglų taikomą juodąją propagandą nacizmui. Anglijoje buvo išleisti pašto ženklai, kuriuose nacių lyderis Hitleris buvo pavaizduotas pašaipiai, o tokie pašto ženklai sėkmingai keliaudavo po šalį skleisdami antireklamą nacizmui. Kitas pavyzdys iš Šaltojo karo laikų, kuomet sovietai platino plakatus norėdami nušauti du zuikius tame pačiame plakate pasišaipyti iš Amerikos ir reklamuoti Sovietinį režimą. Naujausias pavyzdys Amerikoje platinama produkcija su Osamos bin Ladeno atvaizdu: karikatūros, pašiepiantys plakatai, marškinėliai, kompiuteriniai žaidimai, Vudu lėlės ir pan. Taip buvo juodinamas ne tik Al Qaeda lyderis, bet dažnai šalia jo atvaizdo ir šaipomasi iš kitų arabų ar Islamo kaip religijos apskritai. Šie pavyzdžiai iliustruoja juodosios propagandos kūrybingumą, kuris prasilenkia su etikos normomis, kadangi siekiant sau palankių pozicijų yra menkinami konkurentai, tiek politiniai, tiek ir ideologiniai. Nuo juodosios propagandos yra neatskiriamas melas ir provokacijos. Taip pat taikant juodąją propagandą oponentų vardu visuomenei pareiškiamas koks nors absurdiškas teiginys, inicijuojamas negarbingas ar net nusikalstamas įvykis, kuris užtraukia žmonių pasipiktinimą ar pasibjaurėjimą, kai tuo tarpu juodinami asmenys, organizacija ar partija dėl to būna nekalta. Čia teigiamą reklamą (baltąją propagandą) keičia antireklama, kuri skirta priešams, politikoje oponentams. Knygoje Propaganda and persuasion juodoji propaganda yra apibūdinama kaip didysis melas, įskaitant visų tipų kūrybines apgaules. 64 Juodosios propagandos sėkmė priklauso nuo gavėjo pasiryžimo priimti šaltinio patikimumą ir pranešimo turinį. Jeigu siuntėjas nesupranta auditorijos ir siunčia pranešimą, kuris netinka konkrečiai auditorijai (nei socialiniu, nei kultūriniu, etniniu, religiniu ar politiniu atžvilgiu), juodoji propaganda gali atrodyti įtartina ir gali būti nesėkminga arba auditorija gali siunčiamos informacijos tiesiog nesuprasti. Todėl, taikant juodąją propagandą, reikalingas kruopštus ir apgalvotas propagandistų pasirengimas, įvertinant ne tik siekiamą tikslą, bet ir auditoriją, kurią siekiama paveikti. Juodosios propagandos kryptingą veikimą labai sunku įrodyti, visgi demokratiškose šalyse toks kovos būdas draudžiamas ir jos sumanytojams bei vykdytojams turėtų būti taikoma teisinė atsakomybė. Taigi, žiniasklaidos priemonės, kurios yra propagandos vykdytojos, yra baudžiamos teisiškai, taip pat išaiškėjus tokiam atvejui žiniasklaidos priemonė gali prarasti auditorijos pasitikėjimą. Nepaisant to, šiuolaikinė žiniasklaida yra linkusi rizikuoti ir vykdyti netgi juodąją propagandą. Tačiau, kaip rodo istorija, tai negalioja, kuomet susiduria demokratiškos šalies valdymo struktūra su monarchine (sunku 64 Jowett G.S., O Donnell V. Propaganda and persuasion. London - New Delhi, 1999., p

27 įsivaizduoti, kad arabų šalių žmonės ar musulmonai paduotų į teismą JAV už jų tautos ar religijos įžeidimą, menkinimą). Kalbant apie juodąją propagandą reikia paminėti, kad ją taip pat galima vadinti tyčine dezinformacija. Pasak knygos Propaganda and persuasion autorių, dezinformacija reiškia melagingą, nepilną ar apgaulingą informaciją, kuri perduodama, teikiama ar patvirtinama konkrečiam asmeniui, grupei ar šaliai. 65 Visgi reikia atminti, kad neteisinga informacija ir specialiai klaidinanti informacija skiriasi. Dezinformacija yra sukurta iš žinių, kurios tyčia pateikiamos susilpninti priešininkus. Knygoje Propaganda and persuasion teigiama, kad dezinformaciją laikraščiuose teikia žurnalistai, kurie faktiškai yra slapti užsienio šalies agentai. Istorijos laikraščiuose, televizijos ekranuose ar radijuje yra pateikiamos kaip tikros ir iš patikimų šaltinių. Įrodymai rodo, kad dezinformacija plačiai praktikuojama daugelyje pagrindinių pasaulio valstybių ir tai atspindi tarptautinės politikos realybę. Autoriai aiškina, kad juodoji propaganda dažniausiai naudojama informuojant apie užsienio šalies politiką. Propagandos veikimas žiniasklaidoje skiriasi. Labiausiai tai priklauso nuo to, koks šalyje valdymas demokratinis, autoritarinis ar diktatūrinis. Esant autoritariniam ar diktatūriniam režimui propagandos sklaida yra kur kas lengvesnė, jai tarsi nėra jokių apribojamų, tačiau žvelgiant kritiškai ją kur kas lengviau ir pastebėti. Vyraujant tokiam valdymo modeliui, žiniasklaida išnaudojama kaip įrankis skleidžiant propagandą, paminant visus objektyvumo ir nešališkumo kriterijus. Dažnai veikia vis trys (baltoji, pilkoji, juodoji) propagandos modeliai, kurie dažnai vienas kitą papildo ar veikia pasikeisdami. Lietuvai geografiškai artimiausias pavyzdys Baltarusijos žiniasklaidos sistema, kuri tarnauja A. Lukašenkos režimui, internetas ir interneto svetainių lankymas ribojamas, o kai kurių net draudžiamas iš viso. Taip žmonės tarsi užrakinami tik Baltarusijos informacinėje erdvėje, jiems kliudoma gauti kitokią informaciją iš skirtingų šaltinių. Negalioja joks informacijos nešališkumo principas. Lietuvoje ir kitose demokratinėse valstybėse įstatymai žurnalistinę veiklą apibrėžia panašiai ir valstybių konstitucijose ar spaudos įstatymuose pažymima, kad žmonės turi teisę laisvai ir nekliudomai iš žiniasklaidos priemonių gauti objektyvią ir patikimą informaciją bet kuriuo valstybės ar visuomenės gyvenimo klausimu. Ir jai kelia didelius, specifinius reikalavimus. A. Vaišnio (1992) teigimu 66, reikalaujama, kad ji būtų: teisinga, naudinga, nešališka, nežeminanti, nepažeidžianti privatumo ar konfidencialumo, objektyvi ir švari, t. y. kad nebūtų paslėptos reklamos ar užsakytų publikacijų to nenurodant. 65 Jowett G.S., O Donnell V. Propaganda and persuasion. London - New Delhi, 1999., p Vaišnys Andrius Profesionalioji žurnalistika. Europos centras 1992 m., p.50 26

28 Demokratinėse šalyse, kuriose yra laisvas žodis ir turi būti užtikrintas objektyvumas, akivaizdi propaganda yra uždrausta, tačiau egzistuoja daug subtilesnėmis formomis ir pasireiškia per viešuosius ryšius, užsakomas laidas ar publikacijas. Pasak A. Nugaraitės (2003), auditorija skaitydama spaudą atkreipia dėmesį, ar tai užsakytas straipsnis, ar ne. Jos teigimu, užsakytos publikacijos taip nepaveikia visuomenės, kadangi žmonės tokiu atveju būna kritiškesni teikiamai informacijai. 67 Konkrečiai Lietuvos spaudoje užsakyti straipsniai turi būti žymimi nurodant užsakymo numerį, pavyzdžiui, Užs. Nr Taip pat, pagal teisinę sistemą, turi būti taikomas skirtingas šriftas ir jo dydis negu likusiame leidinyje. Tačiau taip yra ne visada. Dažnai laikraščiai ar žurnalai nekeičia šrifto ar jo dydžio, o tik nurodo užsakymo numerį. Pavyzdžiui, Veido žurnale publikacijos yra žymimos raidėmis PR ir prie jų jokio numerio, kuris žymi užsakymą, nėra. Tik maža dalis visuomenės žino, kaip šį kodą šifruoti. PR, angliškai Public Relations, tai ne kas kita, kaip ryšiai su visuomene, per kuriuos sklinda reklama ir agitacija, kartais galima įtarti ir propagandinį veikimą. Tačiau tai nėra blogiausias variantas. Daug keblesnis paslėpta reklama, kurios kontroliavimas Lietuvoje vis dar nėra išvystytas. Advokatės L. Meškauskaitės (2003) teigimu, paslėpta reklama yra draudžiama, tačiau šiuo metu paslėptos reklamos niekas net neprivalo kontroliuoti, nes jai Reklamos įstatymas netaikomas. 68 Šiandien už paslėptą reklamą pagal įstatymus gresia baudos nuo vieno tūkstančio iki dešimt tūkstančių litų. Bet palyginus, kokią įtaką paslėpta reklama turi visuomenei, o laikraščiui ar žurnalui atneša pelną, užsakovai ir leidėjai visgi yra linkę rizikuoti. Juolab, kad paslėptą reklamą atpažįsta tik nedaugelis. Ji būna pateikiama subtiliai ir sudaro įspūdį, pavyzdžiui, Kokia gera žiniasklaida, jog viešai paskelbė tokį siaubingą įvykį. Dažnai net nesusimąstoma, kad, pavyzdžiui, tas seniai atsitikęs įvykis buvo paskelbtas kaip tik priešrinkiminiu periodu. Toks paskelbimas naudingas ne tiek pačiai tiesai išaiškinti, kiek skirtas sužlugdyti oponentus. O tai jau juodoji propaganda, kuri šiuolaikinėje žiniasklaidoje pasireiškia straipsniais, nukreiptais prieš oponentus. A.Nugaraitė teigia, kad gaunama informacija ne tik veikia, bet ir formuoja mūsų visų nuomonę, todėl labai svarbūs yra pranešamų temų atrankos kriterijai, jų pateikimo forma, dažnis ir nešališkumas. 69 Būtent todėl, kad informacija formuoja mūsų nuomonę, žiniasklaida yra pasirenkama kaip propagandos skleidėja, nes ji informaciją sugeba perteikti didesnei auditorijai, operatyviau ir įtikinamiau. Tiriant, kaip buvo pristatomi ir interpretuojami su nagrinėjama tema susiję įvykiai spaudoje, kurie formavo auditorijos nuomonę, pravartu apžvelgti Arabų pasaulio specifiką, religijos klausimus bei politinius įvykius. 67 Nugaraitė Audronė, Ketvirtosios valdžios nuosmukis. Verslo žinios 2003 vasario Kuzmickaitė Jurgita, Kaip išvengti politinių miražų. Atgimimas 2003 gruodžio d. Nr Nugaraitė Audronė, Ketvirtosios valdžios nuosmukis. Verslo žinios 2003 vasario

29 3. ARABŲ PASAULIO TRANSFORMACIJOS APRAIŠKOS IR ĮVAIZDŽIO STAGNACIJA ŽINIASKLAIDOJE Kaip rodo atliekami tyrimai 70 ir Arabų šalių stebėsena, 71 didžiausios problemos, su kuriomis susiduria Arabų šalys nedarbas, mažas darbo užmokestis, nelygybė, spragos švietimo sistemoje, neišvystyta socialinė apsauga, socialinių garantijų trūkumas, nelygios moterų teisės, apskritai socialinio saugumo nebuvimas ir prievartinis skatinimas paklusti akloms diktatūriškoms dogmoms. Su visomis šiomis problemomis Arabų šalys susidurdavo ir anksčiau, tačiau tik dabar Arabų pasaulis vis garsiau pradėjo skanduoti Demokratija ir siekti pokyčių savo valstybėse, kurie prasidėjo Arabų pavasario įvykiais. Arabų šalys sudaro didelį pasaulio kontingentą, pasižymi ypatingai turtingais gamtiniais ištekliais, dėl kurių yra išnaudojamos kitų super valstybių. 72 Dėl šių priežasčių Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybių ekonominė, socialinė ir politinė padėtis visada kebli. Arabų šalys išnaudojamos ne tik kitų valstybių, bet ir savo šalies valdžios, kuri dažnai yra korumpuota, su piliečiais kalba diktatūros tonu, grubiai pažeidžiamos žmogaus ir politinės teisės. Daugumą arabų šalių vadovų galima vadinti diktatoriais, kurie rūpinasi tik savais interesais, o paprastus neklusnius piliečius auklėja nedemokratiškais būdais. Pagal autokratizmo principą, visas Arabų šalis galima sustatyti į vieną gretą, tačiau pagal kitus aspektus, tokius kaip demografija, ekonomika, religingumas, išsilavinimas, pragyvenimo sąlygos, Arabų šalys skiriasi, tačiau visos nori ir siekia gyventi geriau. Apskritai, Arabų valstybėse daugiau skirtumų nei panašumų. Todėl kalbant apie Arabų valstybes reikia atminti, kad nors jos priklauso Arabų šalims, jų vertinti pagal tą patį matą negalima. Žvelgiant iš kitų valstybių pozicijų, arabų šalys pasaulyje labiausiai išskiriamos todėl, jog dauguma arabų šalių išpažįsta prieštaringai vertinamą islamo tikėjimą, kuris labiausiai pasauliui asocijuojasi su terorizmu, o arabai su teroristais. Daugelis arabų supranta, kad kova su terorizmu jau tapo tarsi mantra, kad mes atsidūrėme šio žodžio spąstuose. Kai kuriems Vakarų lyderiams tai patogu, gal tai patogu ir arabų lyderiams. Tačiau vaizduoti visuotinį karą su terorizmu yra beprasmiška ir ne tik arabams. 73 Arabų įvaizdis yra įstrigęs kaip terorizmo dogma. Daugelis net nesistengia išsiaiškinti, kam naudingas toks visus arabus juodinantis įvaizdis, ir ar jis tikrai teisingas. Prie tokio teroristų 70 Arab Human Development Report. Challenges to Human Security in the Arab Countries, p TZANNATOS, Zafiris. The global financial, economic and social crisis and the Arab countries: A review of the evidence and policies for employment creation and social protection LEMPER, Alfons. Industrialisation of the Arab World. 1975, p Ghilès, Francis. Kaip įveikti kultūros skirtybes, NATO REVIEW, 2005, p

30 įvaizdžio prisideda ir žiniasklaida, kuri dažniausiai nušviečia tik neigiamus teroro įvykius ir tik retais atvejais imasi analizės ar aptaria aplinkybes. Tačiau pačios arabų šalys pavargo būti išnaudojamos, o žmonės vis labiau ima ginti savo teises ir interesus, siekia demokratijos. Prie to labiausiai prisideda Arabų intelektualai, kai kurie politikai ir pilietinės visuomenės veikėjai, kurie kuria demokratiškas koalicijas ir organizacijas, bando kelti paprastų žmonių sąmoningumą, patriotiškumą ir bando palaužti autoritarizmą. 74 Tai puikiai iliustruoja protestų banga, nuvilnijusi per svarbiausias Arabų šalis, kuriais pasauliui ir savo šalių valdžiai buvo bandoma parodyti, kad žmonės pavargo būti išnaudojami, nori ginti savo teises, siekia demokratijos m. gruodžio mėnesį prasidėjusi arabų pasaulio revoliucija Tunise ir besitęsianti šiandien pakartotinais protestais kitose arabų šalyse parodo, kad arabų pasaulis keičiasi ir vaduojasi ne tik nuo tironiškų arabų valstybių režimo, tariamų lyderių ir magnatų priespaudos, bet ir nuo atsilikusių valstybių įvaizdžio. Vakarai per dažnai nepakankamai įvertina paprastų žmonių išprusimą ir išmintį gal jie ir yra neraštingi ir neturtingi, bet tikrai ne kvaili. Daugumai žmonių nepasiekiama laisvė, kokia ji bebūtų ekonominė, seksualinė ar politinė. Tačiau arabai, ypač jaunimas, sudarantis daugiau nei pusę gyventojų, jos trokšta. 75 Arabų pasaulio šalys bando išsivaduoti iš autoritarizmo gniaužtų, nors tai ilgas ir sunkus kelias, visgi esam liudininkai, kad arabų šalys transformuojasi. 76 Šiandien dar sunku spėlioti, ką atneš Arabų pavasaris ir kaip pasikeis ir ar tikrai pasikeis Arabų šalys, tačiau tai akivaizdus įrodymas, kad arabai trokšta laisvės ir bando žengti link demokratiškesnio valdymo. Realius pasikeitimus Arabų pasaulyje bus galima pamatyti ne taip greitai, kaip to norėtų šių šalių žmonės. Arabų valstybės susiduria su tuo, kad protestuojama norint pakeisti režimą, tačiau nėra bendros, vienijančios ideologijos ir politinio susitarimo, kaip turėtų būti vykdomas tolesnis šalių gyvenimas. Diktatoriaus nuvertimas tai tik pati pradžia, po kurios seka nacijos perkūrimas, senų dogmų eliminavimas, naujų vertybių ir taisyklių įvedimas, demokratijos įsigalėjimas. Pasak islamo eksperto E. Račiaus (2012) 77 pagal podiktatorinės politinės sistemos viziją arabai musulmonai gali būti skirstomi į tris grupes: 1. Liberalių pažiūrų. Ši grupė be išlygų palaiko ir siekia demokratijos, joje daugiausiai išsilavinusių jaunuolių (studentų). Ši grupė buvo varomoji sukilimų Arabų šalyse iniciatorė. 2. Konservatyvių pažiūrų. Šiai grupei priskiriami žemesnių sluoksnių ir menkesnį išsilavinimą turintys kaimo vietovių gyventojai ir miestiečiai. Šiai visuomenės daliai būdingas 74 ABDELWAHAB EL-AFFENDI. Political culture and the crisis of democracy in the Arab world. Democracy in the Arab World. Explaining the deficit. Edited by Ibrahim Elbadawi and Samir Makdisi. Published in the USA and Canada by Routledge Ghilès, Francis. Kaip įveikti kultūros skirtybes, NATO REVIEW, 2005, p SCHLUMBERGER, Oliver. Debating Arab authoritarianism: dynamics and durability in nondemocratic regimes. 2007, p RAČIUS, Egdūnas. Arabų pavasario spindesys ir skurdas. In Delfi.lt 2012 sausio 15 d. 29

31 tradicionalizmas, jie į protestus ar sukilimus įsitraukė vangiai ir tik pavieniai asmenys ir ne todėl, kad nori atsikratyti autoritarizmo, bet daugiau kovodami dėl geresnių pragyvenimo sąlygų. 3. Religinių pažiūrų. Į šią grupę patenka tiek išsilavinimą turintys, tačiau religiškai angažuoti, tiek išsilavinimo stokojantys, tačiau religiniais autoritetais pasikliaujantys arabų šalių piliečiai, kuriems svarbiausia reislamizacijos dalykai. Kol kas sėkmingos revoliucijos įvykdytos tik Tunise ir Egipte, po kurių pasitraukė šalių prezidentai ir pagrindinė valdžia, Libijoje valdžia nuversta tik po pilietinio karo. Libijos atveju pergalė buvo pasiekta tik dėl didžiulio išorės jėgų NATO ir kelių ją palaikiusių arabų valstybių, būtent Jungtinių Arabų Emyratų ir Kataro įsikišimo ir daugiau nei pusmetį trukusios ginkluotos, kruvinos ir griaunančios kovos. 78 Jemene ir Sirijoje pavasaris užsitęsė ir vyksta ilgalaikiai pilietiniai neramumai. Trumpalaikės protesto akcijos, kurios buvo greit užgesintos, įvyko Alžyre, Omano Sultonate, Maroke, Jordanijoje, taip pat Irake ir Bahreine. O jokių protestų ir priešpriešos kol kas nematyti Libane, Kuveite, Katare, Saudo Arabijos Karalystėje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Per Šiaurės Afriką ir Artimųjų Rytų regioną nuvilnijusi spontaniškų protestų banga parodė, kad Arabų pasaulis nori žengti į naują erą, kuri gali atnešti ir demokratinių permainų, ir radikalų islamą. Arabų pasaulį suvienijo ekonominiai sunkumai ir bendras nepasitenkinimas, kad valdžia negerbia piliečių. Visas šias šalis jungia bendra idėja išsilaisvinti iš autokratinės priespaudos ir skurdo. Tačiau visos šios šalys eis skirtingais keliais ir nebūtinai demokratiškais, nes, kaip minėta, Arabų šalys ir arabai yra skirtingi ir turintys skirtingą suvokimą. Kita tendencija, ypatingai ryškėjanti pastarąjį penkiasdešimtmetį ir įrodanti, kad arabai pavargo nuo priespaudos, yra tai, kad jie vis labiau veržiasi į Vakarų šalis ne tik keliauti, studijuoti ar dirbti laikinai, bet ir gyventi visam laikui. Šiandien maždaug pusė Vakaruose gyvenančių musulmonų yra gimę tėvams emigravus ten 6-ąjį ir 7ąjį dešimtmetį. Jie atsisako savo tėvų nuolankumo, yra geriau išsilavinę ir siekia būti labiau pastebimi ir pripažįstami. 79 Europos musulmonai yra labai įvairių tautybių, turintys skirtingus filosofinius įsitikinimus, politines pažiūras, sekantys įvairiomis pasaulio tendencijomis, kalbantys įvairiomis kalbomis, išpažįstantys skirtingų kultūrų tradicijas 80. Nepaisant to, prieš juos nusistatymas vienodas, jie diskriminuojami dėl etninės savo kilmės, o labiausiai dėl religijos. Autorius Hastings Donnan (2002) knygoje Interpreting Islam teigia, kad žiniasklaida dažnai išskiria musulmonus iš kitų religijų ir tai pabrėžia, pavyzdžiui, aprašant, kad kokį nors eismo įvykį sukėlė būtent 78 RAČIUS, Egdūnas. Arabų pavasario spindesys ir skurdas. In Delfi.lt 2012 sausio 15 d ARMSTRONG, Karen. Islamas. Trumpa istorija. Tyto Alba, 2003, p.215.isbn Muslims in the European Union: Discrimination and Islamophobia. European Union agency for fundamental rights. 2006, p

32 musulmonas, bet niekada kalbėdama apie tą patį įvykį žiniasklaida nepabrėš, kad įvykį sukėlė krikščionis ar žydas. Taip akcentuodama religiją, žiniasklaida kursto islamofobiją. 81 Net jeigu arabas yra gimęs ir augęs, pavyzdžiui, Londone, ir nepraktikuoja islamo, prieš jį nusistatymas egzistuoja vis tiek. Su šia problema susiduria ne tik JAV, bet ir Europoje gyvenantys arabai. Kai kurios valstybės, tokios kaip Prancūzija, stengiasi pakeisti musulmonų kultūros tradicijas. Pavyzdžiui, 2010 rudenį Prancūzijos parlamentas priėmė įstatymą, draudžianti viešumoje dėvėti visą veidą dengiančias burkas* (žr. žodynėlį) ar hidžabus* (žr. žodynėlį) (taip pat uždrausta Belgijoje ir Vokietijoje). Musulmonai patiria ir kitokių diskriminacijos apraiškų. Šiandien 5-6 milijonai musulmonų gyvena Europoje, 7-8 milijonai JAV. Vokietijoje ir Prancūzijoje yra maždaug po tūkstantį mečečių, Junginėje Karalystėje penki šimtai. Ir visi šie skaičiai didėja, kas rodo, kad ateities be musulmonų (arabų) įsivaizduoti negalima. Mokslininkų skaičiavimu, greičiausiai auganti religija pasaulyje yra islamas ir musulmonų plitimas akivaizdus. Greitu laiku, spėjama, islamas pralenks krikščionybę ir taps populiariausia religija, turinčia didžiausią skaičių jos išpažintojų. Mokslininkai pateikia statistiką, kurioje matoma, kad vien Europoje iki 2030 metų musulmonų skaičius išaugs dvigubai (lyginant nuo 1990 metų). Musulmonų skaičiaus Europoje augimas: 1990 m. Procentinis augimas m m. Procentinis augimas m. Prognozuojama 2030 m. EUROPA 29,650,000 48,9 44,138,000 31,9 58,209,000 Rytų Europa 15, ,8 18,376,000 11,9 20,566,000 Šiaurės Europa 1, 526, ,9 3,783,000 97,5 7,473,000 Pietų Europa 8,525,000 25,3 10,682,000 28,9 13,771,000 Vakarų Europa 3,997, ,7 11,297,000 45,2 16,398,000 2 lentelė. Musulmonų populiacija Europoje. Šaltinis: The Future of the Global Muslim Population. Projections for ANALYSIS January 27, Kaip matome, musulmonų skaičius auga. Nors musulmonų sąvokos nuo arabų atskirti visiškai neįmanoma, visgi, kalbant apie arabų šalis, reikia paminėti, kad visuomenėje dažnai nežinoma, kurias šalis galima priskirti arabų šalims, o kurių ne. Ne visos šalys, išpažįstančios islamo tikėjimą, priklauso arabų šalims. Dažniausiai klystama manant, kad Iranas arabų šalis, o iraniečiai arabai. Iš tiesų iraniečiai persai, priklausantys indoeuropiečių grupei, tokiai pat kaip ir lietuviai. Dažnai klystama, kad turkai taip pat arabai, nes dauguma jų musulmonai, tačiau Turkijoje apskritai nėra oficialiai patvirtinta valstybinė religija (kaip ir Lietuvoje Konstitucijoje teigiama, kad valstybinės religijos Lietuvoje nėra). Nagrinėjant žiniasklaidoje pateikiamą informaciją apie arabus buvo atrinkta tik ta informacija, kuri susijusi su arabų šalimis, kurias sudaro 22 valstybės ir kurių dauguma priklauso Arabų valstybių 81 DONNAN, Hastings. Interpreting Islam. Sage Publications, 2002, p.53. ISBN X. 31

33 lygai: Alžyras, Bahreinas, Čadas, Džibutis, Egiptas, Irakas, Jemenas, Jordanija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Komorai, Kuveitas, Libanas, Libija, Marokas, Mauritanija, Omanas, Palestina, Sirija, Sudanas, Tunisas, Vakarų Sachara. Šios valstybės, išsidėsčiusios Arabijos pusiasalyje ir Šiaurės Afrikoje, žemėlapyje pažymėtos gelsvai: 4 paveikslas. Arabų pasaulio šalys. Šaltinis: The Arab World. Psichologijos tyrėja Narmeen El-Farra (1996) teigia, kad Šiuo metu arabai yra laikomi teroristais ir žudikais, nes taip juos pateikia žiniasklaida. Laikraščių vartojami raktažodžiai, tokie kaip ekstremistai, teroristai ir fanatikai, juos apibūdina kaip pavojingus ir grėsmingus, toks jų įvaizdis egzistuoja ir daugelio galvose. 82 Pagal Shaheen (1984) šiandien Arabų stereotipo paralelės veda į žydų įvaizdį prieš nacistinę Vokietiją, kur žydai buvo žudomi kaip tamsi, savanaudiška ir grėsminga tauta kitiems žmonėms ir ištisoms tautybėms. 83 Toks arabų tautos neigiamas vaizdavimas ir nusistatymas prieš juos sukūrė bendrą nepasitikėjimą ir antipatiją. Arabai ir arabų šalys vis dar yra įstrigę stereotipų spąstuose, kad ir kaip stengiasi iš jų išsivaduoti. Stereotipo sąvoką 1922 metais išleistoje knygoje Public opinion (liet. Visuomenės nuomonė ) pirmą kartą pavartojo amerikiečių žurnalistas Walter Lippmann. Pasak jo, mūsų nuomonę apie kažką formuoja vaizdiniai, kuriuos tiesiog dažnai matome, taigi žiniasklaidos įtaka yra ypač didelė, nes būtent ji atrenka, kuriuos pranešimus visuomenei siųsti, o kurių ne. 84 Šiuo atveju žiniasklaida, kalbėdama apie arabus, arabų šalis ar jų išpažįstamą religiją vien tik iš neigiamos perspektyvos, žmonių 82 NARMEEN El-Farra. Arabs and the media. Journal of Media Psychology, Volume I, Number 2, Spring MERSKIN, Debra. L. Media, minorities, and meaning: critical introduction. 2011, p &q&f=false 84 LESTER, Paul Martin. Images and stereotypes. In California State University Fullerton [žiūrėta 2010 m. gegužės 19 d.] Prieiga per internetą: 32

34 galvose kuria nusistatymą prieš juos. Dažnai individo pasąmonėje iškyla vienoks ar kitoks vaizdinys, kuris sukelia tam tikras emocijas, nepaisant to, ar žmogus buvo tiesiogiai su tuo susijęs, ar tai perėmė iš žiniasklaidos kaip jau suformuotą stereotipą. Socialinėje psichologijoje stereotipo sąvoka apibrėžiama kiek kitaip, įvertinant ne tik žiniasklaidos įtaką. Oksfordo universiteto Psichologijos žodynas stereotipą apibrėžia kaip žmogaus sąmonėje susiformavusį suvokimą apie kokį nors reiškinį ar grupę; dažniausiai tas suvokimas būna neigiamo pobūdžio ir jį pakeisti būna labai sunku. 85 Kitaip tariant, žmonės turi susidarę vienokį ar kitokį įvaizdį ir nuomonę apie tam tikrą situaciją, žmogų, šalį, tautybę ir pan., kurį pakeisti reikia individualių pastangų. Dažnai tokį įvaizdį suformuoja žiniasklaida, kuri informacijos, vaizdinių, pasisakymų ir komentarų forma sukuria konkretų stereotipą, kuris ilgainiui sąmonėje įsitvirtina kaip nenuginčijama teisybė. Kalbant konkrečiai apie arabus, galima numanyti, kad daugumos pasaulio žmonių galvose arabai egzistuoja kaip archetipai. Žodis archetipas išvertus iš graikų kalbos reiškia pirmykštis tipas (pavidalas), pirmavaizdis (gr. Arche pradžia, typos pavyzdys, vaizdas) 86. Tai struktūrinis psichikos komponentas, žmonijos ankstesne patirtimi pagrįstas vaizdinys 87. Pagal vėlyvosios antikos filosofiją archetipai tai dvasinio pasaulio sferoje egzistuojantys pirminiai įvaizdžiai arba idėjos. Archetipas žmonėms akivaizdžiai padeda suvokti nuolat pasikartojančias esmines individualaus tapsmo struktūras 88. Daugelis arabus vis dar mato kaip neišsimokslinusius, besiblaškančius kažkur smėlynuose, su tunikomis ir barzdotus, su automatais rankose ar planuojančius ir vykdančius teroristinius išpuolius, moteris kaip užguitas ir kenčiančias nuo vyrų patriarchato, vagims reikalaujama kapoti rankas, o santuokinę neištikimybę sulaužiusias moteris galima išplakti ar užmėtyti akmenimis ir pan. Toks pirmykštis arabo įvaizdis vis dar gajus ir šiuolaikiškai mąstančiose šalyse. Kad toks įvaizdis yra virtęs archetipu patvirtina tai, kad daugelis nenori pripažinti arabų šalių ir jų žmonių transformacijos. Nors dauguma arabų išpažįsta islamo tikėjimą, negalima vienareikšmiškai teigti, kad visi arabai yra musulmonai. Tai viena iš klišių, kuri įsitvirtinusi visuomenėje. Taip pat negalima teigti, kad visi musulmonai yra arabai. Islamo religija atvira ir pripažįsta atsivertimą į islamą. Visgi dauguma žmonių Lietuvoje arabus pažįsta tik kaip musulmonus. Statistikos departamentas pateikia duomenis 89, kuriuose tradicinėse religinėse bendruomenėse ir bendrijose musulmonai sudaro mažumą. Šiuo metu Lietuvoje veikia penkios musulmonų religinės bendruomenės ir penki maldos namai, turintys septynis dvasininkus. Mažesnes bendruomenes už musulmonus turi tik karaimai, judėjai ir graikų apeigų katalikai. Didžiausios veikiančios bendruomenės Lietuvoje yra šios: Romos katalikai, ortodoksai, sentikiai, evangelikai liuteronai, evangelikai reformatai. 85 COLMAN, Andrew. Oxford dictionary of psychology. Oxford, 2002, p GUDAITĖ, Gražina. Asmenybės transformacija sapnuose, pasakose, mituose. Vilnius, 2001, p Psichologijos žodynas. Vilnius, 1993, p BECKER, Udo. Simbolių žodynas. Vilnius, 1996, p Lietuvos Statistikos departamento duomenys. Tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos Lietuvoje. 33

35 Nacionalinio žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų Lietuvos Respublikoje plano įgyvendinimo komisija prie LR Seimo Žmogaus teisių komiteto atliktame tyrime teigia 90, kad Lietuvos gyventojai mano, jog yra tolerantiškesni už savo kaimynų ir kitų šalių atstovus, tačiau beveik pusė Lietuvos gyventojų galvoja, kad Lietuvai reikalinga nacionalinė programa prieš rasizmą, ksenofobiją ir netoleranciją, tačiau lygiai tiek pat gyventojų mano, kad tokios programos Lietuvai nereikia. Atliktas tyrimas parodė, kad mažiausiai gyventojai tolerantiški čigonų atžvilgiu, kitos seksualinės orientacijos žmonėms, narkomanams, migrantams ir pabėgėliams, o labiausiai Lietuvos žmonės jaučiasi diskriminuojami dėl amžiaus, lyties ir fizinio bei psichinio neįgalumo. Musulmonai Lietuvoje sudaro nežymią mažumą ir iki šiol niekada nėra viešoje erdvėje pagarsėję kokiais nors neigiamai vertinamais veiksmais Lietuvoje, tačiau šiuo metu yra vertinami labiau neigiamai nei teigiamai: Benamiai 12,0% 15,3% 26,6% 46,1% Pabėgėliai 10,2% 9,1% 38,3% 42,4% Migrantai Čigonai Žydai 9,3% 9,8% 4,7% 14,1% 3,9% 20,4% 20,9% 35,7% 45,2% 42,7% 38,5% 54,8% Sunku pasakyti Neigiamas Neutralus Teigiamas Musulmonai 8,0% 18,4% 24,4% 49,2% Juodaodžiai 3,9% 8,0% 30,0% 58,1% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 5 paveikslas. Požiūris į įvairias žmogaus grupes. Šaltinis: Lietuvos tolerancijos profiliai: sociologinis tyrimas m. www3.lrs.lt/docs2/bttvvhes.ppt Lietuvai tapus ES nare, itin aktualus tapo etninio nepakantumo klausimas. Etninis nepakantumas ir ksenofobijos apraiškos ypač išryškėjo žiniasklaidoje. Etninių tyrimų instituto darbuotoja Dr. M. Frėjūtė-Rakauskienė teigia (2009), kad šio klausimo aktualumą lėmė du veiksniai: pirma, atsidarius valstybių sienoms suaktyvėjo imigracijos srautai ir taip padidėjo žiniasklaidos dėmesys imigrantų grupėms (čečėnams, musulmonams ir kt.). Antra, Lietuvos valstybei tapus ES šalimi nare svarbūs tapo bendri ES šalims narėms politikos rasinio, etninio nepakantumo ir ksenofobijos prevencijos principai, 90 Lietuvos tolerancijos profiliai: sociologinis tyrimas www3.lrs.lt/docs2/bttvvhes.ppt 34

36 kurie apima ir prevenciją žiniasklaidoje, iš dalies formuojančioje visuomenės nuostatas tam tikrų etninių, religinių, rasinių ir kitų grupių atžvilgiu. 91 European Union agency for fundamental rights atlikus tyrimą teigia 92, kad po tokių įvykių kaip Rusėjo 11-osios teroro išpuoliai prieš JAV, Theo van Gogho nužudymo Olandijoje, Londone ir Madride įvykdytų sprogdinimų, dėl reakcijos, kuomet buvo pavaizduotas pranašas Mahometas karikatūrose, visuomenėje stipriai įsigalėjo islamofobija, į kurios sąvoką ir prasmę sutelpa ne tik nusistatymas prieš religiją, bet ir diskriminacija dėl rasės, etninės kilmės. Tai apima ir nusistatymą prieš visus arabus ir jų šalis, nes dauguma jų būtent ir išpažįsta islamo tikėjimą. 91 RAKAUSNKIENĖ-FRĖJŪTĖ, Monika. Etninio nepakantumo ir ksenofobijos apraiškos Lietuvos spaudoje ES prevencijos politikos aspektu m European Union agency for fundamental rights p.3. 35

37 4. ARABŲ PASAULIO DISKURSO KAITA LIETUVOS DIENRAŠČIUOSE Kaip išsiaiškinome, arabų pasaulio šalys transformuojasi, todėl svarbu ištirti, kaip šios šalys ir jų žmonės, pateikiami žiniasklaidoje. Išsiaiškinti, kodėl dažniausiai informacija apie juos pateikiama neigiamai, o dažnai ir grėsmingai. Kam tai naudinga? Kaip formuojama visuomenės nuomonė apie arabus? Kaip žiniasklaidoje interpretuojami tam tikri arabų veiksmai? Svarbu ištirti žiniasklaidos diskursą ir jos pateikimo kriterijus, nes, pasak žurnalistikos ir komunikacijos profesoriaus Brian McNair (2007), žiniasklaida ne tik perduoda politinių organizacijų žinias viešumai, bet ir transformuoja jas per skirtingus žinių gaminimo ir interpretavimo procesus. Žiniasklaida tam tikrą situaciją ar asmenį apibūdina savo nuožiūra, komentarų, vedamųjų ir interviu klausimų forma. Šie teiginiai gali turėti reikšmingą poveikį visuomenės nuostatoms ar net veiksmams. 93 Todėl nacionalinių dienraščių informacijos ištyrimas gali padėti atskleisti, kaip visuomenė reaguoja ir kokią nuomonę turi susidariusi apie arabus. Dažniausiai nuomonę apie tam tikrą įvykį ar situaciją visuomenė susidaro iš nacionalinės spaudos, kurios vaidmuo konkrečioje valstybėje yra neabejotinai svarbus ir turintis įtakos. Tyrimo metodika. Tyrimui naudota kiekybinė ir kokybinė turinio analizė. Sisteminis turinio palyginimas yra tinkamas panašumų ir skirtumų apibūdinimui spaudos rašiniuose. 94 Kiekybinei analizei atlikti naudojamas kontent analizės metodas, kuris yra taikomas komunikacijos turiniui tirti. Toks metodas leidžia atskleisti pagrindinę užrašytos informacijos turinio struktūrą ir vartojamos retorikos principus. Turinys yra klasifikuojamas pagal iš anksto apibrėžtas kategorijas. Analizės vienetu gali būti simboliai, žodžiai, žodžių grupės, sakiniai ir atskiri straipsniai (tekstai). 95 Šiame tyrime atrankos vienetu pasirinkti atskiri rašiniai (straipsniai), o skaičiuojant dažniausiai pasikartojančius žodžius rašiniuose pagrindiniu analizės vienetu buvo laikomas sakinys, atskirtas nuo kitų sakinių tašku. Be kiekybinių kriterijų aptarti ir tam tikri kokybiniai kriterijai šaltiniai, antraštės, paantraštės, pirmosios pastraipos, redakcijos pozicija, atsakoma į tyrimo metu iškeltus giluminius klausimus. Viso kokybinio tyrimo tikslas yra ne tik vaizdžiai atgaminti realybę, bet ir pridurti įžvalgumą bei supratimą ir sukurti teoriją, kuri suteikia paaiškinimą ir netgi pranašystę. 96 Kiekybinė ir kokybinė turinio analizė pasirinkta todėl, kad dažnai praktikoje ji taikoma nagrinėjant išreikštą diskursą žiniasklaidoje. Šiuo atveju nagrinėjama, kokia vyko diskusija apie arabų 93 MCNAIR, Brian. An introduction to political communication. Fourth edition. London and New York. 2007, p ISBN 10: ESSER, Frank; PFETSCH, Barbara. Comparing Political Communication. Theories, Cases and Challenges. 2004, 68 psl. Cambridge University Press, Cambridge. 95 Atviros Lietuvos fondo tyrimas. Moters ir vyro įvaizdžiai bei santykiai spaudoje. Vilnius, RICHARS, Lyn and MORES, Janice. Read me first for a user s guide to qualitative methods. Second edition. Thousand Oaks, 2007, p.67. ISBN

38 šalis, kultūrą ir islamą Lietuvoje. Kiekybinė analizė padeda susisteminti bendruosius kiekybinius kriterijus, o kokybinė analizė leidžia giliau apžvelgti turinį. Kiekybinės turinio analizės specialistas Vaidas Morkevičius teigia: Kiekybinė turinio analizė neabejotinai atskleidžia savo stipriąsias savybes ten, kur reikia atlikti platų, išsamų, ilgalaikį, praeities įvykius nagrinėjantį, į socialinį pasaulį nesikišantį ir (ar) pakartotinį itin gausios socialinės komunikacijos bei socialinių prasmių turinio tyrimą. 97 Tačiau vien kiekybinė analizė negali padaryti gilesnių įžvalgų apie rašinių turinį, todėl pasirinkta kiekybinę analizę derinti su kokybine analize. Šiame tyrime kiekybinės analizės metodas taikytas dienraščių tekstams, susijusiems su arabais, arabų šalimis, kultūra ir islamu. Surinkti tekstai sudarė keturis dienraščių tekstų masyvus. Visa laikraščių medžiaga buvo lyginama, siekiant nustatyti pateikimo skirtumus ir panašumus. Tyrimas koncentravosi į dienraščiuose spausdinamų tekstų turinio analizę, kurios metu tekstai nagrinėti vadovaujantis šiais kiekybiniais kriterijais: Temų, susijusių su arabais, arabų šalimis, kultūra ir islamu, kiekis ir pasiskirstymas dienraščiuose Žanrų pasiskirstymas Rašiniams skirti puslapiai dienraščiuose Rašinių nuotraukų, karikatūrų ir diagramų bruožai (vizualizacijos aspektas) Autoriai ir šaltiniai Ir šiais kokybiniais parametrais: Autorių, šaltinių lyginimas Antraščių ypatybės Taip pat tyrimo metu, tiriant rašinių turinį, buvo bandoma atsakyti į penkis pagrindinius giluminius klausimus: 1. Ar egzistuoja nuomonių įvairovė aptariant arabus, jų šalis, kultūrą, tikėjimą? 2. Kokią laikraštis užima poziciją? (Pavyzdžiui, pateikia vien neigiamą informaciją apie arabus) 3. Kokia arabų ar musulmonų padėtis Lietuvoje ir kaip ją nušviečia žiniasklaida? 4. Kokie kalbinami, cituojami temos lyderiai, ekspertai, patys arabų pasisakymai? 5. Kokiame kontekste dažniausiai kalbama apie arabus, jų šalis, kultūrą, tikėjimą? Leidinių ir publikacijų atranka. Dienraščių Lietuvos rytas, Lietuvos žinios ir Respublika atranka pagrįsta tuo, kad tai nacionaliniai laikraščiai, kurie daugelį metų išlaiko skaitomumo ir tiražo rodiklius. Tyrimui atlikti pasirinktas ir dienraštis Kauno diena, kuris taip pat turi didelį tiražą ir pasiekia didelę visuomenės dalį. Nagrinėjamos buvo visos publikacijos, kuriose buvo temos, susijusios su arabais, arabų šalimis, kultūra ir islamu. Kiekybiniu tekstų turinio atrankos vienetu 97 MORKEVIČIUS, Vaidas. Terra incognita: kiekybinė viešosios politikos diskurso turinio analizė. Kaunas: Kauno technologijos universitetas,

39 pasirinkti rašiniai susiję su šiais raktažodžiais. Atliekant analizę buvo nagrinėjami minėtų dienraščių numeriai. Vėliau tarpusavyje jie lyginami ir sisteminami, gauti rezultatai pateikiami naudojant lenteles ar diagramas. Tiriamas laikotarpis. Imtis apima dešimties metų periodą ( m.) ir susideda iš m., kuomet buvo įvykdyti Rugsėjo 11-osios įvykiai Amerikoje ir garsiai prabilta apie arabus, islamą ir terorizmą, kuomet 2004 m. Madride ir 2005 m. Londone buvo įvykdyti sprogdinimai ir 2011 m., kada žiniasklaida mirgėjo nuo pranešimų apie arabų pasaulyje vykstančius protestus ir revoliucijas m. pavasarį amerikiečiams nukovus Al Quaeda lyderį Osamą Bin Ladeną žiniasklaida dar labiau pradėjo domėtis arabų pasauliu ir jo sąveika su likusiomis pasaulio valstybėmis. Šiame skyriuje pristatomi ir tarpusavyje lyginami trys laiko etapai: 2001 m. rugsėjo gruodžio mėn. ir 2002 metų rašiniai; m.; 2011 m. sausio spalio mėn. rašiniai, kuriuose buvo temos, susijusios su arabų šalimis, arabais, jų kultūra, religija ir veikla tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje. Kiekybiniu tekstų turinio atrankos vienetu pasirinkti rašiniai, susiję su arabais, terorizmu, islamu, musulmonais ir moterų teisėmis Arabų šalyse. Tokių rašinių buvo: 2001 m ( Lietuvos rytas 53, Respublika 45, Lietuvos žinios 14, Kauno diena - 29) m. 18. ( Lietuvos rytas 11, Respublika 3, Lietuvos žinios 0, Kauno diena 4) m. 84. ( Lietuvos rytas 33, Respublika 16, Lietuvos žinios 6, Kauno diena 29) m. 76. ( Lietuvos rytas 24, Respublika 33, Lietuvos žinios 9, Kauno diena 10) m ( Lietuvos rytas 52, Respublika 30, Lietuvos žinios 33, Kauno diena 29). Iš viso kiekybiniame tyrime nagrinėjami 463 rašiniai, kurie apėmė šiuos žanrus: straipsnius, žinutes, interviu, redakcijos skiltį, nuomonę, apklausą bei fotoreportažą. Nepakantumą bei priešpriešą arabams, jų išpažįstamą islamo tikėjimą ir integraciją į įvairias pasaulio šalis puikiai iliustruoja ir 2011 m. liepos 22d. Anderso Behringo Breiviko įvykdytas teroristinis išpuolis Norvegijoje. Jo metu jis išžudė apie 70 savo tautiečių ir taip protestavo prieš valdžios veiksmus įsileidžiant į šalį musulmonus. Tačiau šiame tyrime publikacijos, susijusios su šiuo įvykiu, nebus nagrinėjamos, nes teroristinius įvykius įvykdė ne arabas ar musulmonas. Analizuojant šio įvykio priežastis ir pasekmes reikalingas atskiras, papildomas tyrimas. Tyrimo ribotumai. Analizuojant straipsnių turinį, nepaprastai sunku išvengti subjektyvumo, kadangi tam tikri kriterijai apibrėžiami daugiau ar mažiau vadovaujantis asmenine nuožiūra. Todėl nagrinėjant žiniasklaidos rašinių turinį svarbu iš anksto nusistatyti nagrinėjimo kriterijus ir jų griežtai laikytis. 38

40 4.1. Pranešimų apie arabus ir Arabų šalis kiekis ir pasiskirstymas, puslapių pozicijos dienraščiuose metų periodas: teroristiniai įvykiai, sukėlę šoką Tyrimo metu buvo siekiama ištirti, kiek Lietuvos nacionaliniai laikraščiai skyrė dėmesio teroristiniams įvykiams, įvykdytiems Jungtinėse Amerikos Valstijose, Madride ir Londone, kaip pristatė dviprasmiškai vertinamas arabų šalis, kilusią arabų revoliuciją, koks požiūris buvo konstruojamas dienraščiuose apie pačius arabus, jų kultūrą ir religiją, kokios ekspertų nuomonės ir įžvalgos buvo išsakytos. Šiame skyriuje bus atskleista, koks Dienotvarkės sudarymas ( Agenda setting) buvo pateikiamas auditorijai, apie kokius įvykius ir kaip buvo kalbama Lietuvos spaudoje m. laikraščiai daugiausia dėmesio skyrė Rugsėjo 11-osios teroristiniams įvykiams, įvykdytiems Amerikoje. Nuo tada viešoje erdvėje įnirtingai pradėta diskutuoti apie arabus, islamą, tarptautinį terorizmą ir netgi III Pasaulinio karo pradžią m. viso pasaulio žiniasklaida mirgėjo publikacijomis, kurios skelbė apie kruviniausius iki tol įvykdytus terorizmo įvykius Amerikoje, kai kurie dienraščiai tai įvardijo kaip III pasaulinio karo pradžią: Po teroristų atakų lėktuvais prieš JAV pasaulis atsidūrė ant trečiojo pasaulinio karo slenksčio. Panašių antraščių dienraščiuose pasitaikė gana dažnai. Rugsėjo 12-ąją dienraščiai pranešė: Teroro išpuoliai, kurių metu galėjo žūti dešimtys tūkstančių žmonių, vakar sudrebino JAV ekonomikos ir valdžios centrus: rytą 18 minučių skirtumu vienas po kito į Pasaulio prekybos centrą Niujorke rėžėsi du lėktuvai. Dar po kiek laiko vienas lėktuvas nukrito ant Pentagono pastato. Sugriuvo abu garsūs Pasaulio prekybos centro dangoraižiai. Po kruvinių išpuolių Niujorke ir Vašingtone JAV valdžios specialiosios tarnybos labiausiai tikėtinu teroro aktų organizatoriumi paskelbė Osama bin Ladeną ir ėmėsi ieškoti jo parankinių. Vyksta neregėto masto teroristų paieška: JAV ir Europos žinybos išduoda vis daugiau arešto orderių, pareigūnai tiria tūkstančius pėdsakų, tačiau tiesioginių įkalčių prieš pagrindinį įtariamąjį O. bin Ladeną dar nerasta. Pagrindinė ir vienintelė tema metų publikacijose Rugsėjo 11-osios teroristiniai išpuoliai, su tuo susijusi praeitis bei ateities perspektyvos. Buvo nagrinėjama viskas atkuriami tos dienos įvykiai, cituojami liudininkų išgyvenimai, svarstomos pasekmės, Amerikos kontraveiksmai (Amerika rengiasi be gailesčio smogti kraupaus teroro akto organizatoriams). Dienraščiuose vyravo ne tik žurnalistų surinkta informacija, bet ir įvairių ekspertų nuomonės ir vertinimai, lyginant su kitais periodais. Šiuo laikotarpiu skaitytojų auditorijai buvo pateikiama informacija, kuria buvo bandoma atskirti ir paaiškinti, kad terorizmo įvykius įvykdė ne arabai ar musulmonai, o fundamentalistai ir šių sąvokų vertėtų nepainioti (Antradienio teroro aktų pagrindas nežabota fundamentalistų ideologija; aplinkiniams būsimieji tūkstančių žmonių žudikai neatrodė islamo fundamentalistai). Tačiau dažniausiai 39

41 žiniasklaidoje mirgėjo arabo, musulmono ir teroristo sąvokų painiojimas ar tolygus naudojimas. Kitais nagrinėjamais teroristiniais periodais aiški atskirtis tarp šių sąvokų publikacijose irgi liko miglota. Nepaisant to, kad buvo bandoma paaiškinti, kad teroristinius išpuolius įvykdė ne musulmonai, o religija yra tik kaip mantra, slepianti fundamentalistų ideologiją, vėlesnės dienraščių publikacijos skelbė: JAV ir Kanadoje užregistruota keliasdešimt atvejų, kai keršijant už teroro aktus Niujorke, Vašingtone ir Pensilvanijoje užpulti musulmonai. Dienraščiuose buvo išsakytos nuomonės, kad nereikėtų aklai pasiduoti baimėms, panikai ar aklai keršto akcijai ir kivirčus bei ksenofobiją būtina pamiršti (Civilizuotas pasaulis turi būti lygus; Ryškėja bandymai antiteroristinę kampaniją pavaizduoti kaip Vakarų karą su islamu.). Tuo tarpu Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Egdūno Račiaus, vienintelio Artimųjų Rytų specialisto Lietuvoje, manymu, teroro aktų JAV negalima tapatinti su visais Islamo išpažinėjais. Tačiau dienraščiuose dažnai buvo užsimenama apie naujus teroristinius išpuolius ir bandoma atspėti, kokie taikiniai tai galėtų būti, dažniausiai įvardijamas Vatikanas (Katalikybės simboliai gali tapti teroro aktų taikiniais). Toks teiginys auditorijai perša mintį, kad tai islamo karas prieš katalikybę, nors teroristiniai išpuoliai buvo įvykdyti remiantis politiniais aspektais, o ne religiniais. Visus metus daug kalbėta ir apie pakartotinus teroristinius išpuolius Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV trečią kartą nuo rugsėjo 11 d. įspėjo amerikiečius apie padidėjusį teroro išpuolių pavojų švenčių laukimo laikotarpiu. Būgštavimus, kad O. bin Ladenas gali būti pasigaminęs radiaciją skleidžiančią bombą, paskatino į nelaisvę pakliuvusių Al Qaeda narių parodymai ir CŽV duomenys). Kalbant apie Rugsėjo 11-osios teroristinius išpuolius, negalima buvo apsieiti neminint Al Qaedos lyderio Osamos bin. Ladeno. Beveik pusė visų publikacijų buvo apie jį, kurios skelbė: O. bin Ladenas visus savo turtus ir pastangas skiria kovai su Vakarų civilizacija; kadaise JAV remtas kovotojas atsigręžė prieš buvusius globėjus ir Vakarų civilizaciją; O. bin Ladenas ištesėjo pažadą; O. bin Ladenas prisipažino pats ir t. t. (JAV oficialiai paskelbė inkriminuojančią vaizdajuostę, kurioje matyti, kaip Saudo Arabijos teroristas Osama bin Ladenas su savo bendražygiais aptaria Rugsėjo 11 d. teroro išpuolius). Netrukus pasaulio ir Lietuvos spauda pranešė, kad Amerika pradeda karą prieš terorizmą, t. y. karas pradedamas Irake. NATO narės aktyviai kviečiamos nelikti abejingomis terorizmui ir prisijungti prie amerikiečių karinių dalinių. Vieninteliu šiuo nagrinėjamu laikotarpiu ( m.) buvo aptariama, kokia situacija su arabais ar musulmonais vyrauja Lietuvoje: Lietuvoje gyvenantys arabai tikina nematą nė vienos priežasties, dėl kurios musulmonų fundamentalistai mūsų šalyje galėtų įvykdyti teroristinį išpuolį. Lietuvoje mums patinka, arabai nejaučia jokio priešiškumo jūsų valstybei, - interviu LŽ teigė septintus metus Lietuvoje gyvenantis ir mūsų šalies pilietybę jau turintis libanietis Abbas Dayekhas. Taip pat dienraščiuose minima, kad Lietuva visgi labiau pradėjo saugoti savo svarbiausius objektus, užjaučia nukentėjusius per išpuolius JAV ir demonstruoja ryžtą prisidėti prie kovos su terorizmu (Po 40

42 grėsmingų teroro išpuolių Jungtinėse Amerikos Valstijose Lietuvos vadovybė nurodė sustiprinti valstybinių objektų apsaugą. Tačiau pareigūnai ir kriminologai abejojo, ar Lietuvai gresia realus pavojus). Kitos temos 2001 m. dienraščiuose: Teroro aktai nesumažino noro dalyvauti Žaliosios kortos loterijoje; Rinkos finansų ministrė D. Grybauskaitė pareiškė, jog įvykdyti teroro išpuoliai nekelia grėsmės Europos ekonomikai; Naftos, aukso kainos šoko į viršų. Likvidžiausių pasaulyje bendrovių akcijos kaip strėlė smuko žemyn. Euro kursas kilo dolerio atžvilgiu. Biržos buvo skubiai uždarytos. Taip verslo pasaulis reagavo į teroristų ataką prieš Jungtines Amerikos Valstijas; Po teroro aktų Baltijos šalių pakvietimas į NATO tapo susitarimu; Priklausomai nuo įvykių JAV Lietuvos draudikai didins KASKO draudimo įmokas. Daugiausia pranešimų šia tema 2001 m. publikavo Lietuvos rytas. Laikraštis išspausdino 53 publikacijas. Respublika 45 publikacijas, Kauno diena - 29 publikacijas. Lietuvos žinios šiai temai skyrė kur kas mažiau dėmesio, lyginant su Lietuvos rytu, ir publikavo 14 publikacijų m., nurimus aistroms dėl teroristinių išpuolių, laikraščiai temą prisiminė kur kas rečiau, daugiausiai publikacijų buvo skirta paminėti Rugsėjo 11-osios metines. Tačiau visgi publikacijose buvo jaučiamas nerimas dėl ateities (Nematomi dūmai teberūksta: prieš 3,5 mėnesio virš Manheteno pakilęs debesis užtemdė visus 2001 metus bei meta šešėlį į ateinančius 2002-uosius. Rugsėjo 11-oji pakeitė didžiąją planetos dalį: sukrėtė jausmus ir privertė kitaip pažvelgti į kultūrą, politines bei gynybines struktūras). Taip pat šiais metais buvo iškeltas faktas, kad Amerikos vyriausybė galėjo žinoti apie rengiamus teroristinius išpuolius, bet tam neužkirto kelio ( Ar prezidentas tikrai žinojo apie rengiamą teroro išpuolį? ). Iš 18-os 2002 m. išspausdintų publikacijų didžioji dauguma (12), buvo išspausdintos iškarto po įvykio rugsėjo mėnesį. Lietuvos rytas teroristinę temą gvildeno daugiausiai ir skaitytojams pateikė 11 publikacijų, Kauno diena 4, Respublika 3, Lietuvos žinios 2002 m. teroristinę temą užmiršo visai ir neišspausdino nei vienos su tema susijusios publikacijos. Apibendrinant m. periodą galima teigti, kad dažniausiai temą apie įvykdytus teroristinius išpuolius, terorizmą ir jo vykdytojus pristatydavo ir gvildendavo Lietuvos rytas, kuris per dvejų metų periodą išspausdino daugiausiai publikacijų 64. Mažiausiai tema domėjosi Lietuvos žinių dienraštis, kuris publikavo 14 publikacijų, Kauno diena pateikė 33 publikacijas, Respublika 48. Vertinant pagal funkcionalistinė masinės komunikacijos teoriją, skaitytojų auditorijai, Lietuvos spauda, m. daugiausia teikė informaciją apie teroristinius įvykius ir socialines aplinkybės visuomenėje ar pasaulyje (informavimas), daug rečiau ėmėsi informacijos ir įvykių paaiškinimo, interpretavimo ar komentavimo (koreliacija). Tai atskleidžia, kad auditorija buvo supažindinama tik su bendro pobūdžio informacija ir norėdama gilesnės analizės ar išsiaiškinti aplinkybes, turėjo rinktis kitas žiniasklaidos priemones. 41

43 metų periodas: politizuoti teroristiniai įvykiai Po trejų metų pertraukos viso pasaulio žiniasklaida vėl atkreipė dėmesį į arabus dėl įvykdytų teroristinių įvykių Madride ir Londone. Lietuvos žiniasklaida taip pat daugiausia publikacijų pateikė apie naujus teroristinius išpuolius, bet dažnai prisimindavo ar juos lygindavo su jau įvykusiais Rugsėjo 11-osios įvykiais. Dienraščiuose trūko aiškaus paaiškinimo, kad prieš Ameriką teroristiniai įvykiai buvo įvykdyti dėl vienokių priežasčių, o prieš Europos valstybes Ispaniją ir Didžiąją Britaniją dėl kitokių. Buvo lyginami teroro padariniai, tačiau tik retose publikacijose pačios priežastys m. dažniausiai publikacijose buvo kalbama būtent apie teroro aktų Madride tyrimą, jų organizavimu ir vykdymu įtariamas teroristų organizacijas Al Qaeda bei ETA, apie teroro aktų Madride įtaką Ispanijos parlamento rinkimų rezultatams (laimėjo Socialistų partija), ekspertų nuomonę, kad šalies orientacijos pakeitimas buvo šio Al Qaedos išpuolio tikslas, ir kitus su terorizmu bei kova su juo susijusius klausimus. Šalia pagrindinės temos apie Madrido teroristinius įvykius apie terorizmą buvo kalbama ir globaliau. Aptariami pastarojo dešimtmečio terorizmo prigimties pokyčiai, aiškinama džihadistinio terorizmo esmė, Europos valstybių, JAV požiūrio kaita į radikaliai nusiteikusius musulmonus m. dienraščiuose į terorizmą buvo žvelgiama daugiausiai iš politinės perspektyvos: kalbama apie ES šalių kovą su terorizmu, būsimų ES vadovų susitikimą Briuselyje, kuriame buvo ketinama steigti ES kovos su terorizmu koordinatoriaus postą, paskelbti ES deklaraciją prieš terorizmą, ketinimą atnaujinti derybas dėl ES konstitucijos ir kiti politiniai sprendimai ar pasisakymai. Po sprogimų Madride iškelta hipotezė, kad įtariamųjų ryšiai su Al Qaeda buvo užfiksuoti gerokai anksčiau (tokia pati hipotezė buvo iškelta ir po Rugsėjo 11-osios įvykių, kuomet buvo kalbama, kad Amerikos vyriausybė turėjo duomenų apie planuojamus teroristinius išpuolius, bet tam neužkirto kelio). Po įvykdytų teroristinių išpuolių Madride pradėtas analizuoti musulmonų ekstremistų pareiškimas Senajam žemynui ir dienraščiuose iškelta mintis, kad terorizmo įvykiai greitu laiku gali būti įvykdyti Italijoje ir Lenkijoje, taip pat terorizmas gali pasiekti olimpinėms žaidynėms besirengiančius Atėnus, pateikiamas Lietuvos ambasados Graikijoje darbuotojų požiūris į padėtį, saugumą olimpiados dienomis. Skaitant nacionalinę spaudą nepaprastai svarbu rasti informaciją, konkrečiai susijusią su savo šalimi. Tokia informacija, kokia galimybė teroristinių išpuolių sulaukti Lietuvoje, buvo aptariama, ir gana plačiai buvo kalbama apie teroro aktų prevenciją Lietuvoje, apie tai, kokių priemonių imtasi supažindino oficialūs asmenys. (Tuometinis policijos generalinis komisaras V. Grigaravičius ir Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pav. A. Pocius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Sadeckas kalba apie būtinumą imtis prevencinių priemonių prieš galimus neramumus šalies viduje, iškeliamas klausimas išvesti Lietuvos karius iš Irako). Politologas V. Urbelis pasisako apie galimas teroristinių išpuolių Vakarų Europos šalyse priežastis, tokių išpuolių galimybę ir Lietuvoje, šalies specialiąsias tarnybas, kurių veikla susijusi su 42

44 kova prieš terorizmą: VSD, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM, specialiųjų operacijų pajėgos Aitvaras, policijos generalinio komisaro V. Grigaravičiaus pasisakymas apie tai, jog pasirašė įsakymą dėl tarnybos sustiprinimo iškilus terorizmo pavojui, apie greitojo reagavimo rinktinės Aras reorganizaciją (2004 m. balandžio 1 d. pervadintas į antiteroristinių operacijų rinktinę Aras ). Nepaprastą susidomėjimą sukėlė JAV ambasados Vilniuje atstovo spaudai E. Pahigiano pareiškimas, kad į JAV ambasadas visame pasaulyje buvo išsiųstas įspėjimas, jog artėjant JAV prezidento rinkimams šalies piliečiai užsienyje turi būti budrūs bei Šiaurės ir Baltijos šalyse gali būti įvykdyti teroro aktai. Informuojama, kad interneto tinklalapis publikavo straipsnį Lietuvos musulmonai nerimauja po teroristų arešto, kuriame rašoma apie policijos veiksmus bute Vilniuje, kuriame musulmonai įsirengę maldos namus, apie tai, kad suėmė tris maldininkus, ir kuriame tai įvardijama kaip naujos kampanijos prieš musulmonus buvusioje SSRS pradžia, pateikiama Lietuvoje gyvenančių musulmonų statistika ir kiti faktai. Tame pačiame straipsnyje pateikiamas VSD šios informacijos paneigimas, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento atstovės D. Grigolovičienės, Lietuvos totorių bendruomenės sąjungos pirm. A. Jakubausko nuomonės apie paskelbtus statistikos duomenis. Dienraščiuose pristatytas įvykis apie Australijos dienraštyje The Advertiser ir Didžiosios Britanijos dienraštyje Daily Expres išspausdintą rašinį, kuriame kalbama apie Londone sulaikytus Lietuvos piliečius, kuriuos neva samdė teroristų organizacija Al Qaeda, ir kurie yra įtariami šnipinėjimu bei ruošiamu pasikėsinimu prieš premjerą T. Blairą, šiuos faktus paneigė Lietuvos užsienio reikalų ministerija, pateikiamas Lietuvos ambasados Didžiojoje Britanijoje ambasadoriaus patarėjos S. Aniulienės komentaras, primenamas pavasarį Airijos savaitraštyje Ireland on Sunday publikuotas Lietuvos įvaizdį menkinantis straipsnis. Po šio įvykio Valstybės saugumo departamento vadovas A. Pocius ir užsienio reikalų ministras A. Valionis pateikė paneigimą, kad Didžiosios Britanijos dienraštyje paskelbta informacija, esą per antiteroristinę operaciją šioje šalyje buvo sulaikyti du Lietuvos piliečiai. Neretai dienraščių publikacijose buvo pateikia informacija apie teroristinės organizacijos Al Qaeda narių suėmimus, plačiai buvo nušviestas Pakistane sulaikyto teroristinės organizacijos Al Qaeda vieno iš lyderio A. K. Ghailani sulaikymas, taip pat vis kalbama apie Al Qaeda pagrindinio lyderio O. bin Ladeno medžioklę, spėliojama, kur galėtų slėptis, ką planuoja ir t.t. Publikuota O. bin Ladeno garso įrašo transliacija per arabų televiziją ir interpretuojami tam tikri pasisakymai m. pagrindinė tema teroristiniai įvykiai Madride, baimė, kad jie persikėlė į Europą. Tačiau dienraščiai skyrė dėmesio ir kitiems įvykiams, pranešdami apie žudynes Chobaro mieste bei sprogdinimus Rijade (Saudo Arabijoje), neramumus ir beveik kassavaitinius išpuolius Irake, taip pat apie sprogimus turistų pamėgtuose kurortuose prie Raudonosios jūros. Buvo prisiminti Rugsėjo 11-osios įvykiai ir išgyvenimai. 43

45 Teroristinių išpuolių temą papildė ir publikacijos, kuriose buvo kalbama apie musulmonų santuokos tradicijas, papročius, mišrių santuokų pateikiamus netikėtumus, taip pat lietuvių kelionių įspūdžius, atsivežtus iš Arabų šalių, ar Artimųjų Rytų regione kylančius vienas už kitą įspūdingesnius statinius mega pastatus, naftos išteklius ir prabangą, kuria mėgaujasi šeichai. Taip funkcionalistinės masinės komunikacijos teorijų funkcijas Informavimą ir koreliaciją, Lietuvos spauda papildė ir pramogos funkcija. Taigi žiniasklaidoje, kalbant apie arabus, atsirado temos susijusios ne tik su teroristiniais įvykiais, bet ir padaugėjo minkštų žinių. Visgi tęstinumo funkcija iki galo liko nerealizuota. Kaip minėta, 2004 m. teroristiniai įvykiai, įvykdyti Madride, sulaukė nemažo Lietuvos žiniasklaidos dėmesio, tačiau dienraščius lyginant tarpusavyje ir vertinant pagal pasirinktus kriterijus išryškėjo skirtingos tendencijos m. daugiausiai su tema susijusių publikacijų išspausdino Lietuvos rytas (33), po jo regioninis dienraštis Kauno diena (29). Mažiausiai publikacijų pateikė Lietuvos žinios (6), Respublika užėmė viduriuką (16 publikacijų). Tuo tarpu 2005 m. į terorizmą spaudoje buvo žvelgiama kur kas plačiau. Metai pradedami optimistine publikacija, kurioje apžvelgiama Rijade (Saudo Arabija) vykusi tarptautinė konferencija, kurioje kalbėta kovos su tarptautiniu terorizmu klausimais, akcentuojama, kad joje pirmą kartą aukštu lygiu kalbėta apie kovą su terorizmo priežastimis ir skelbiama, kad tolesnių teroristinių išpuolių po Rugsėjo 11-osios ir Madrido bus išvengta. Tačiau jau tais pačiais metais pasaulį sukrėtė nauji teroro išpuoliai Londone, kurie įvyko per kelias dienas liepos 7 ir 21 dienomis. Tais metais vasara buvo išties karšta dienraščiai skelbė tiek apie 2005 m. liepos 7 d. teroristų išpuolius Londone, tiek apie galimus teroristinius išpuolius visoje Europoje. Aptariamas Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimas, kuriame Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministras Ch. Clarkas pranešė, jog ES valstybėms narėms gali tekti susitaikyti su kai kurių pilietinių laisvių ribojimu dėl geresnės paprastų piliečių apsaugos nuo terorizmo. Įvykdžius pakartotinus teroristinius išpuolius liepos 21 d. kalbama apie pakartotinį teroro smūgį Londonui, policijos atliekamą įvykių tyrimą, pateikiamas lietuvių Šv. Kazimiero bažnyčios, netoli kurios buvo įvykdytas vienas išpuolis, kunigo P. Tverijono pasisakymas. Skelbiama JAV dienraščio The New York Times kritika britų specialiosioms tarnyboms po teroro išpuolių Londone. Lietuvos spaudoje kalbėta apie teroro aktus Londone, aukas, vykdytojus bei paralyžiuotą visuomeninį transportą, dėl išpuolių Londone Didžiosios Britanijos premjero T. Blairo išvykimą iš Škotijoje vykstančio G-8 viršūnių susitikimo, Vakarų valstybių vadovų pasmerktus išpuolius ir sustiprintą saugumą, terorizmo ekspertų nuomonę, jog tai islamistų darbas. Buvo pateikta sprogimų chronologija, priminta apie 2004 m. kovo 11-ą įvykusį teroro aktą Madride. Nemažiau kalbėta apie sąmokslą nužudyti JAV prezidentą G. W. Bushą bei teroristinių aktų organizavimu kaltinamų amerikiečių teismą. Pateikiami D. Britanijos spaudos komentarai šia tema. 44

46 Dienraščių publikacijose buvo jaučiama daug didesnė panika nei prieš metus, įvykdžius teroristinius išpuolius Madride. Svarstoma situacija, kuomet teroro aktus Vakarų Europoje dažniausiai įvykdo ne iš Artimųjų Rytų atvykę, o Vakaruose gyvenantys imigrantai (dažniausiai antros kartos), apie JAV Niksono centro atliktą kiekybinį terorizmo tyrimą, kuris patvirtino, kad pats didžiausias teroristų judėjimas Europoje ir Šiaurės Amerikoje gimė Vakarų pasaulyje, apie galimas priežastis, dėl kurių Vakaruose augę musulmonai renkasi teroristų kelią, apie daugelio musulmonų, gyvenančių Europoje, bandymus pateisinti teroristinius išpuolius. Svarstoma Britanijos vyriausybės politika, siekiant užkirsti kelią teroristinių grupuočių formavimuisi, ir išreiškiamas britų kontržvalgybos atstovų nerimas dėl jaunų imigrantų musulmonų, priimančių Al Qaeda ideologiją, grėsmės. Lietuvos spaudoje perspausdintas JAV kariuomenės akademiniame žurnale Parameters publikuotas gynybos analitikų A. Harwey, I. Sullivano ir R. Groveso straipsnis apie islamą ir islamistus, kuriame aptariama terorizmo, musulmoniško pasaulio ir Vakarų civilizacijos susidūrimo problema. Šiuo laikotarpiu taip pat nemažai diskutuota apie teroristinę organizaciją Al Qaeda ir jos vadą O. bin Ladeną, vis primenamas JAV duodas pažadas po Rugsėjo 11-osios jį sugauti, tačiau kol kas tai tik ir lieka pažadas, dėl to spaudoje reiškiamas nusivylimas ir net pasipiktinimas Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Antrinės temos 2005 m.: Italijos premjero S. Berlusconi sprendimas palikti italų karius Irake, teroristinės organizacijos Al Qaeda grupuotės išpuoliai už taiką tarp musulmonų arabų ir krikščionių bei žydų kovojančioje Jordanijoje, Izraelio pasitraukimas iš Gazos Ruožo, iškeldinant gyventojus žydus iš arabų teritorijos, musulmonų riaušės Prancūzijoje, kurios pelenais pavertė šios valstybės imigrantų integracijos politiką bei meta iššūkį visai Europos Sąjungai, taip pat kalbama, kad jei Prancūzijos vyriausybė nesugebės artimiausiu metu nuraminti riaušininkų, kitų Europos valstybių musulmonai taip pat gali pradėti būgštauti. Šalia teroristinių ir karinių temų galima rasti ir lengvesnio turinio publikacijų. Pavyzdžiui, apie lietuvės santuoką su musulmonu ( Buvusi šokėja po vedybų su musulmonu tik namuose dėvi seksualius apdarus ), apie musulmoniškų rožinių (gintaro vėrinių) gamybos verslą Kazlų Rūdoje, iš kurios rožiniai keliauja pas turtingus musulmonus, apie musulmonės M. Masomi gyvenimo lygių galimybių Europos šalyje (Švedijoje) patirtį, Londone gyvenančios lietuvės J. Vadopalaitės įspūdžius apie Anglijos sostinės gyvenimą po teroristų išpuolių, apie naująją svajonių šalį Jungtinius Arabų Emyratus ( Viena saugiausių ir greičiausiai besivystančių šalių Jungtiniai Arabų Emyratai stebina moderniais pastatais, neįtikimais turtais ir plačiais užmojais, netrukdančiais gilioms islamo tradicijoms ). Lietuvos aspektu buvo kalbama apie Lietuvos musulmonų grasinimus Vilniaus savivaldybei dėl pažadėto ir vis neskiriamo žemės sklypo mečetės statybai, publikuojamas pokalbis su Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro valdybos pirmininku muftijumi Romualdu Krinickiu. 45

47 Nors Lietuva Europos valstybė ir Lietuvos žiniasklaidai turėtų labiausiai rūpėti įvykiai, kurie vyksta arčiausiai mūsų, lyginant publikacijų skaičių su 2001 m., 2005 m. buvo publikuota dvigubai mažiau publikacijų nei pranešant apie Amerikoje įvykdytus teroristinius išpuolius ir tik šiek tiek daugiau nei apie įvykdytus Madride. Tai galima vertinti dvejopai, pirma pakartotiniai teroristiniai išpuoliai, įvykdyti Madride ir Londone, nebebuvo tokia nauja ir karšta tema kaip Rugsėjo 11-osios, antra žiniasklaidos dėmesys Madrido ir Londono teroristiniams įvykiams buvo mažesnis, nes juose žuvo ir nukentėjo daug mažiau žmonių nei Amerikoje. Visgi aspektas, ar realiai ir dėl kokių priežasčių teroristiniai išpuoliai galėtų persikelti ir į Lietuvą, nebuvo pakankamai apžvelgtas nei viename dienraštyje. Daugiau buvo bandoma auditoriją išgąsdinti, šokiruoti (šokiruojančios antraštės), nei išsiaiškinti realią teroro galimybę ir dėl kokių priežasčių Lietuva galėtų būti puolama. Daugiausiai su nagrinėjama tema susijusių publikacijų 2005 m., kaip ir 2001 m., publikavo Lietuvos rytas ir Respublika. Tačiau didžiausi šalies dienraščiai 2005 m. susikeitė vietomis ir Respublikos dienraštis išspausdino daugiau publikacijų (33) nei Lietuvos rytas 2001 m. (23). Kauno diena, kaip ir 2001 m., užėmė viduriuką (10 publikacijų), o Lietuvos žinios išspausdino mažiausiai publikacijų (9), kaip ir 2001 m. bei 2004 m. Apibendrinant 2004 m m. publikacijų pasiskirstymas dienraščiuose išliko panašus kaip ir 2005 m. Galima teigti, kad apie teroristinius išpuolius Madride ir Londone daugiausiai rašė Lietuvos rytas ir Respublika. Kauno diena tik 2004 m. parašė daugiau publikacijų už Respubliką. Lietuvos žinios visais metais išspausdino mažiausiai publikacijų. Visi dienraščiai teroristinę temą daugiausiai pristatė iš politinės perspektyvos metų periodas: esminis lūžis Arabų pasaulyje 2011 m. pagrindinė tema apie šiuolaikinį islamą, demokratijos islamo šalyse galimybes, apie politinius neramumus ir karinius veiksmus Šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose, politines tarptautines pasekmes, Rugsėjo 11-osios įvykius, tarptautinę teisę bei kt. klausimus, susijusius su užsienio valstybių kova su terorizmu ir pasaulio saugumu. Spauda gana anksti išpranašavo, kad M. Gaddafi šalininkai ir režimo priešininkai išsikovotų pozicijų užleisti neketina ir tai gali liudyti, kad Libijos laukia pilietinis karas, o tarptautinė visuomenė svarsto karinės intervencijos galimybę. Informuota, kad karinės kampanijos prieš M. Gaddafi režimą iniciatorių Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės organizuotoje konferencijoje, kurioje dalyvavo Libijos sukilėlių atstovai, buvo svarstoma išeitis iš keblios padėties. Vėliau buvo informuojama apie kiekvieną arabų šalį, kurią krėtė protestai ir politiniai neramumai. Gana plačiai buvo informuojama apie pilietinius neramumus Sirijoje, apie armijos naudojamą jėgą prieš protestuotojus, apie per Egiptą, Tunisą, Libiją, Jemeną, Bahreiną, Iraną nuvilnijusią spontaniškų revoliucijų bangą, musulmonių moterų teisių gynimą, baiminamasi dėl 46

48 didėjančios salafistų itin radikalių musulmonų įtakos šiose šalyse ir kova su skurdu bei korupcija. Aiškinamasi, kaip gyvena Saudo Arabija, kai jau daugiau nei pusmetį arabų pasaulį drebina revoliucijų banga, spėjama, kokiu keliu pasuks ne tik Saudo Arabija, bet ir visas arabų pasaulis. Buvo būgštaujama, kad Europą užplūs pabėgėliai iš Arabų šalių Italija perspėjo: jos krantus pasiekiančių migrantų iš Tuniso antplūdis gali turėti pražūtingų padarinių visoms Europos šalims (Tūkstančiams arabų bėgant iš revoliucijų apimtų Šiaurės Afrikos šalių, Europos Sąjunga (ES) susidūrė su problema, kuri yra didžiausia nuo pat ekonomikos krizės laikų). Kalbama apie švedų nepasitenkinimą valdžios vykdyta imigracijos politika, leidusia šimtams tūkstančių pabėgėlių, dauguma kurių yra iš musulmoniškų kraštų, apsistoti Švedijoje. Buvo atliktas tyrimas Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje apie imigraciją iš šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai, kurio rezultatai skelbė: Europiečiams gana atėjūnų iš svetur. O Europos lyderiai Vokietijos kanclerė A. Merkel, britų premjeras D. Cameronas ir Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy bando pasivyti dešiniųjų pažiūrų rinkėjus ir viešai pripažino, kad žemyne multikultūrizmas, jų manymu, jau nebeegzistuoja. Kiti aukšti ES politikai įspėjo, kad Europai gresia ksenofobija, o neapykanta musulmonų imigrantams ir globalizacijai peraugo į organizuotas politines jėgas, o pavieniais atvejais kraštutinių dešiniųjų ekstremistiniais smurto proveržiais. Nagrinėjamos musulmonų migracijos ir kraštutinių dešiniųjų judėjimų sustiprėjimo Europoje problemos, imigracijos tendencijos Lietuvoje. Tačiau konkrečiai, kokia yra situacija Lietuvoje su arabais ar musulmonais, nenagrinėjama, tik viena publikacija atskleidžia, kad Lietuvoje musulmonų visgi yra, joje pasakojama, kad Klaipėdos krašto musulmonų bendruomenei bus skirtas sklypas Klaipėdos Lėbartų kapinėse, mat musulmonai laidoja pagal senąsias tradicijas, o tam reikia šiek tiek privatumo. Spaudoje labai plačiai buvo nušviesta sukilėlių pergalė Libijoje, tačiau pranešama, kad laikinosios šalies valdžios reputaciją temdo itin prieštaringos nuverstojo diktatoriaus Muammaro Gaddafi žūties aplinkybės, o po M. Gaddafi mirties ekspertai tvirtina, kad didžiausi sunkumai tik prasideda, reikės nemažai pastangų šalies stabilumui išsaugoti, su panašiais iššūkiais jau susiduria ir Egiptas bei Tunisas, kurie pergalę pasiekė anksčiau. Publikuotos buvusio Sovietų Sąjungos prezidento M. Gorbačiovo mintys apie įvykius arabų šalyse. Kita tema, 2011 m. sulaukusi didelio dėmesio apie tai, kad JAV laivyno specialiosios pajėgos Pakistane sunaikino teroristų tinklo Al Qaeda tiesioginį ir dvasinį lyderį O. bin Ladeną. Šioje temoje buvo pristatoma ir pasakojama viskas nuo O. bin Ladeno biografijos, šeimos valdomo turto ir ryšių iki smulkiausių lyderio nukovimo detalių, minimos didžiausios Al Qaeda atakos. Didelis dėmesys skiriamas tam, kaip teroristinei organizacijai Al Qaeda atsilieps lyderio O. bin Ladeno nukovimas ir galimiems naujiems veiklos metodams ir lyderiams po Osamos bin Ladeno žūties. Spėliojama, ar vyks ir kur galėtų vykti nauji teroristiniai išpuoliai, o Jungtinių Amerikos Valstijų specialiosios tarnybos įspėjo, kad teroristai, norėdami išvengti oro uostų apsaugos, sprogmenis gali slėpti savo kūnuose, todėl 47

49 saugumo priemonės pasaulio oro uostuose gali dar labiau sustiprėti. Pagrindiniu Al Qaeda veiklos tesėju įvardijamas dabartinis grupuotės lyderis egiptietis Aymanas al Zawahiri. Spaudoje buvo iškelta ir abejonė dėl O. bin Ladeno nukovimo, nes JAV pateikė skirtingas operacijos Pakistane, kurios metu buvo šūviu į galvą nukautas Al Qaeda lyderis O. bin Ladenas, įvykių versijas, įtarimų kėlė, kad JAV delsė, nepateikė akivaizdžių teroristo žūties įrodymų, Vašingtonas kritikuojamas, kad kariškiai nušovė beginklį ir jiems nesipriešinantį O. bin Ladeną. Taip pat buvo rašoma, kad nužudžius Al Qaedos lyderį Osamą bin Ladeną, Jungtinės Tautos pasveikino JAV, o Lietuvos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kuriame rašoma, jog pasaulis tapo saugesnis, aprašomas arabų šalių požiūris į NATO kariuomenės vykdomus išpuolius, kurių metu žūsta nekalti žmonės, dvejopus Vakarų Europos šalių teisingumo standartus. Vėliau tema buvo paįvairinama minkštesnėmis žiniomis, pavyzdžiui, pasakojami Pakistano mieste Abotabade, kuriame buvo surastas ir nukautas garsiausias pasaulio teroristas Osama bin Ladenas, gyvenančios lietuvės Aurelijos Radžiūnaitės įspūdžiai po pasaulį sukrėtusio įvykio, taip pat kalbama apie paslaptingą teroristinės organizacijos Al Qaeda lyderio O. bin Ladeno laidotuvių ceremoniją bei prielaidas, jog garsusis teroristas gali būti gyvas (Sklando versija, kad amerikiečių nukautas Al Qaedos" lyderis O. bin Ladenas gyvas, nes nėra jokių nei jo kūno, nei laidotuvių nuotraukų ar vaizdo įrašų, o palaikai kažkodėl buvo įmesti į jūrą). Taip pat nagrinėjami ir ekonominiai aspektai: JAV prezidentui B. Obamai paskelbus apie O. bin Ladeno mirtį, didžiųjų pasaulio akcijų rinkų indeksai šoktelėjo į viršų, JAV doleris pabrango, o naftos kainos krito, tik Baltijos šalių rinka liko stabili. Kitos temos, kurias dienraščiai pristatė ar nagrinėjo, buvo skirtingos. Dėmesio visame pasaulyje, Lietuvoje taip pat, sulaukė faktas, kad Afganistane įsiplieskė kruvini protestai dėl JAV pastoriaus W. Sappo veiksmų, kuomet jis viešai sudegino musulmonų šventą knygą Koraną, o įniršę musulmonai įsiveržė į JT biurą ir nužudė septynis JT darbuotojus. Taip pat buvo pristatomas išpuolis koptų bažnyčioje (Egiptas), kurį pasmerkęs Romos katalikų popiežius Benediktas XVI pats tapo taikiniu įtakingas Egipto musulmonų dvasininkas pareikalavo, kad Vatikanas nesikištų į šalies vidaus reikalus. Iškeliama hipotezė, kad Vatikanas gali tapti teroristų taikiniu, tačiau kuo remiantis tokia hipotezė iškelta nepateikiama m. daugiausiai iš visų nagrinėjamų periodų buvo skiriamas dėmesys moterims ir jų teisėms Arabų šalyse, ypatingai kalbama apie kovojančias Saudo Arabijos moteris dėl teisės sėsti prie vairo, kurios sulaukė karaliaus Abdullah savotiškos paramos. Kitas aspektas Lietuvos spaudoje, kalbant apie moteris, didėjantis lietuvių ir užsieniečių santuokų skaičius bei tokių šeimų problemos (lietuvių santuokos su musulmonais ir kova dėl vaikų) (Už pakistaniečio ištekėjusi, musulmonų tikėjimą priėmusi ir net atsisakiusi savo vardo kaunietė ieško trijų savo dukterų, mat sutuoktinis išvyko iš Jungtinių Arabų Emyratų, kur pora gyveno, į gimtąjį Pakistaną pasiėmęs dukteris). Straipsniuose pateikiami Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės O. Tarvydienės, Klaipėdos ligoninės, kurioje dirbo 48

50 pakistanietis, vadovo V. Janušonio požiūriai į padėtį. Tačiau buvo išspausdinta ir sėkmės istorija už Jordanijos piliečio ištekėjusios ir ten gyvenančios lietuvės I. Česnauskytės-Irshaid įspūdžiai apie šalį ir tradicijas. Tuo tarpu Prancūzijoje oficialiai įsigaliojo įstatymas, moterims draudžiantis viešumoje nešioti veidą dengiančias musulmoniškas skaras (burkas ir hidžabus), sukėlė musulmonių moterų pasipiktinimą ir protestus (Įstatymas Prancūzijoje, draudžiantis nešioti veidą dengiančias musulmoniškas skaras, nepatiko Prancūzijos verslo magnatui R. Nakkazu, ir jis įsteigė specialų Laisvės gynimo fondą, skirtą padėti į bėdą viešoje vietoje pakliuvusioms moterims) m. taip pat buvo minimos Rugsėjo 11-osios metinės. Laikraščiuose buvo galima rasti įvairių pasvarstymų, kas pasikeitė pasaulyje, JAV ir NATO politikoje per dešimt metų nuo 2001 m. rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių. Šia proga spauda skaitytojų auditorijai priminė ne tik visų įvykių chronologiją, perteikė paminėjimų akimirkas, bet ir prieš minėjimą išspausdino publikacijas, kad amerikiečiai, ruošdamiesi minėti 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristinio išpuolio metines, baiminasi galimų naujų išpuolių, apie tai, kokių saugumo priemonių imamasi rengiantis aukų paminėjimo renginiams, apie tai, kad buvęs FTB agentas Johnas O'Neill, žuvęs 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro akto Niujorke metu, dar prieš rugsėjo 11-osios d. įvykius perspėjo apie galimą teroristų islamistų išpuolį ir kurio įspėjimas buvo ignoruojamas. Taip pat buvo publikuojamas pokalbis su V. Adamkumi, kuris prieš dešimtmetį teroristų atakų metu rugsėjo 11-ąją su vizitu lankėsi JAV, apie tos dienos išgyvenimus, teroro akto dabar jaučiamas pasekmes, pamokas ir ateities viziją. Publikacijose mirgėjo kovos su terorizmu epitetai, tikslai ir lūkesčiai, ką reikėtų padaryti, kad pasaulis išsivaduotų iš neapykantos gniaužtų, rengiamos įvairios konferencijos ir nagrinėjami skirtingi siūlymai, tačiau vėliau buvo pareikšta, kad Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdžiai Niujorke neneša jokios naudos, nes jų metu kiekviena šalis kovoja už save, o pasaulio išlikimo reikalai beveik niekam nerūpi. Paskutinės publikacijos skelbė, kad nors JAV skelbė planus iki 2014 m. išvesti savo karius iš Afganistano, tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog JAV veda derybas dėl galimybės pasilikti Afganistane, steigti nuolatines karines bazes, taip pat, kad žmogaus teises ginančios organizacijos siekia, kad JAV prezidentas G. W. Bushas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl jo vaidmens kovoje su terorizmu, nes leido kankinti įtariamus terorizmu asmenis metus būtų galima išskirti iš visų periodų ne tik tuo, kad tuo metu nebuvo įvykdyti teroristiniai išpuoliai (neigiamas aspektas arabų atžvilgiu), bet tuo, kad Arabų šalių revoliucijos ir protestai pateikiami kaip teigiami įvykiai Arabų pasaulyje. Žiniasklaidoje padaugėjo publikacijų, kurios ne tik informuoja apie įvykius, bet ir imasi gilesnės analizės, pagalbon pasikviečia įvairius ekspertus, temos lyderius. Šiuos metus galima pavadinti arabų įvaizdžio transformacijos lūžiu, nes publikacijų pateikimo ištyrimas žiniasklaidoje atskleidė, kad į arabus pradėta žiūrėti ir juos vertinti ne tik kaip teroristus ar atsilikusių šalių piliečius, bet kaip į žmones trokštančius ir siekiančius naujovių, žinančius savo šalies problemas ir mąstančiais novatoriškiau, nei mano likęs pasaulis. 49

51 2011 m. dienraščiai arabų revoliucijos, vėliau pavadintos arabų pavasariu, klausimams skyrė dėmesio beveik po lygiai. Visi dienraščiai išspausdino beveik po lygiai publikacijų, tačiau daugiausiai publikacijų, kaip ir anksčiau nagrinėtais periodais, publikavo Lietuvos rytas (52). Antrą vietą po Lietuvos ryto užėmė ir didelį šuolį aukštyn padarė Lietuvos žinių dienraštis, kuris publikavo beveik trigubai daugiau rašinių nei anksčiau (33). Respublika (30) ir Kauno diena (29) publikavo panašiausią skaičių publikacijų. Apibendrinant visus periodus, matome, kad daugiausiai publikacijų per visus tris periodus pateikė Lietuvos rytas. Taigi, galime daryti išvadą, kad šiam dienraščiui labiausiai rūpėjo ir dažniausiai buvo gvildenama terorizmo, Arabų šalių situacija, sukilimų bei protestų temos. Lietuvos ryto dienraštis iš visų dienraščių skyrė daugiausiai dėmesio aptariant tarptautinę situaciją ir dažniausiai bandė nusakyti/nuspėti tolesnes ateities perspektyvas. Antroje vietoje pristatant temą buvo aktyviausia Respublika, tačiau 2011 metais, šį dienraštį aplenkė Lietuvos žinios, kurios dažniausiai publikuodavo mažiausiai rašinių susijusia tema. Šis dienraštis padarė didžiausią šuolį aptariant tarptautinį kontekstą susijusį su Arabų šalimis. Kauno diena per visus periodus išlaikė panašų publikacijų skaičių ir lyginant su kitais dienraščiais skyrė panašų dėmesį tiek terorizmo, tiek ir Arabų pavasario temoms. 6 paveikslas. Publikacijų pasiskirstymas dienraščiuose m. Vertinant publikacijų pateikimo dažnumą, pasitvirtino savalaikiškumo principas kuomet dienraščiai daugiausia publikacijų pateikdavo būtent tą mėnesį, kurį būdavo įvykdytas teroro išpuolis. Teroristiniai išpuoliai prieš Ameriką buvo įvykdyti rugsėjo mėnesį, todėl laikraščiai daugiausiai publikacijų išspausdino būtent rugsėjo mėnesį, kitais mėnesiais tema buvo gvildenama rečiau. Vienintelis Lietuvos rytas temos neužmiršo iki metų pabaigos ir kiekvieną mėnesį išspausdino bent po šešias publikacijas. 50

52 Kaip ir buvo galima tikėtis, 2004 m. ir 2005 m. taip pat didžiausias žiniasklaidos dėmesys nagrinėjamai temai buvo skirtas tą mėnesį, kuomet ir buvo įvykdyti teroritiniai išpuoliai Madride ar Londone. Madride kovo mėnesį, Londone liepos mėnesį. Kitais mėnesiais publikacijos, nagrinėjančios ar pristatančios su arabų šalimis ir arabais susijusius klausimus, pasiskirstė beveik po lygiai, jų nebuvo daug, tačiau jas publikavo dažniau ar rečiau visi dienraščiai. Įvairesnis periodiškumas buvo pateikiamas 2011 m. Šiais metais daugumai publikacijų taip pat galioja savalaikiškumo principas, tačiau dėl įvykių gausos šiais metais publikacijos pasiskirstė taip, kad nebuvo nei mėnesio, kuomet nebūtų kalbama apie arabus, apie jų šalis, kultūrą, religiją ir veiklą bei tolesnes perspektyvas pasaulyje. Publikacijų pasiskirstymas laike pateikiamas lentelėse esančiose priede. Puslapių pozicijos dienraščiuose. Visuose 2001 m. nagrinėjamuose laikraščiuose daugiausia vyravo informacinio pobūdžio straipsniai, kurie buvo publikuojami pagrindinėje laikraščio dalyje, aktualijose. Tai reiškia, kad temai buvo skirti vieni pirmųjų puslapių laikraštyje. Tiriant, kaip visuomenė buvo informuojama laikraščiuose tam tikra tema, svarbus rodiklis puslapių pasiskirstymas, t. y. kuriame puslapyje publikuojama tema. Pirmas laikraščio puslapis visuomet išlieka svarbiausias. Sociologiniai tyrimai rodo, kad skaitytojai skaitydami laikraštį geriau pastebi ir pirmiausia atkreipia dėmesį į tuos rašinius, kurie yra pateikti nelyginiuose puslapiuose. Taip pat skaitytojo dėmesingumas senka, kuomet didėja puslapių skaičius. Kitaip tariant, skaitytojas pirmiausia peržvelgia pirmuosius laikraščių puslapius, iš kurių didesnį dėmesį atkreipia į nelyginius puslapius. Dažnai būna, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių skaitytojas laikraščio gali ir neskaityti iki galo. Todėl tema, publikuota pirmuosiuose puslapiuose, turi didesnę tikimybę būti pastebėta negu tema, publikuota laikraščio viduryje ar pabaigoje. Temai skirti pirmieji puslapiai taip pat parodo ir redakcijos požiūrį į informacijos/įvykio svarbą. Pirmus puslapius pristatant ir nagrinėjant terorizmo temą ir kitus aspektus, susijusius su arabais, 2001 m. dažniau ar rečiau skyrė visi dienraščiai. Daugiausiai pirmų puslapių temai skyrė Lietuvos rytas. Lietuvos žinios, kaip minėta anksčiau, išspausdino mažiausiai publikacijų, tačiau daugiausiai jų išspausdino 4 psl. ir 6 psl. Ir vienintelis Lietuvos žinių laikraštis temai m. pirmo puslapio neskyrė visai. Didžiausią įvairovę pateikė Kauno dienos dienraštis, kuris temą publikavo nuo 1 iki 25 puslapio. Tačiau dauguma straipsnių buvo publikuoti dienraščio viduryje, t. y. 10 puslapyje. Tai galima paaiškinti tuo, kad Kauno diena pirmiausia didžiausia dėmesį skyrė vietinėms miesto naujienoms, antroje vietoje pristatė valstybinius reikalus, o tarptautiniai įvykiai buvo nušviečiami 51

53 paskiausiai. Respublika taip pat laikėsi įvairovės ir temą pristatydavo skirtinguose puslapiuose, tačiau daugiausiai straipsnių buvo pristatomi taip pat dienraščio viduryje, dažnai ir prieduose. Apibendrinant visų 2001 m. dienraščių puslapių pozicijas galima teigti, kad temai visgi buvo skiriamas didelis dėmesys ir nemažai dienraščių jai skirdavo pirmuosius puslapius. Susisteminus duomenis paaiškėjo, kad dažniausiai tema buvo pristatoma 9 ir 2 puslapiuose m., nors publikacijų, susijusių su terorizmo tema, buvo kur kas mažiau, visi dienraščiai skyrė arba vienus pirmųjų puslapių laikraštyje, arba temą pristatydavo laikraščio viduryje (kaip ir 2001 m.). Tokia pati tendencija, temai skirti laikraščio pirmus puslapius arba vidurį, išliko per abejus metus m. nagrinėjamai temai, kaip minėta, buvo skirti vieni pirmųjų puslapių laikraščiuose. Buvo akivaizdžiai skiriamas didelis dėmesys Ameriką ištikusiai krizei ir nagrinėjamos ne tik pasekmės, bet ir bandoma išsiaiškinti ir įvardinti konkrečias priežastis, bandoma nuspėti Amerikos kontraveiksmus (žiūrint iš laiko perspektyvos, tokie spėjimai pasiteisino, nes dienraščiai skelbė apie Amerikos karo pradėjimą Irake, kuris ir buvo pradėtas) m. temai buvo skirti taip pat pirmieji dienraščių puslapiai, tačiau kai kurios dienraščių publikacijos buvo publikuojamos ir dienraščių prieduose, ko nebuvo 2001 m. Prieduose kai kuriuos rašinius pasirinko publikuoti Lietuvos ryto ir Kauno dienos dienraščiai. Reikia paminėti, kad tokie rašiniai daugiausiai buvo pateikti Kauno dienoje kaip pramoginiai, juose kalbama apie šeichų turtus, prabangą, moterims dovanojamas brangenybes ar kurortų grožį, apie musulmonų santuokos tradicijas, papročius, mišrių santuokų pateikiamus netikėtumus, mažai užsimenama apie pasaulyje tvyrančią įtampą tarp likusio pasaulio ir arabų valstybių. Lietuvos rytas, priešingai nei Kauno diena, prieduose publikavo ne minkštas žinias m. akivaizdžiai išryškėjo tendencija, kad publikacijos apie arabus ir teroristinius išpuolius Londone buvo spausdinamos dienraščių viduryje, pabaigoje ir prieduose, kurie dažnai buvo pramoginiai, išeinantys savaitgaliais. Pirmų dienraščių puslapių buvo neskirta beveik visai. Toks puslapių pozicijų išsidėstymas atskleidė laikraščių redakcijų požiūrį į temą, kuri, jų manymu, nebuvo tokia svarbi kaip Rugsėjo 11-ios įvykiai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir mažiau svarbi nei Madride įvykdyti teroristiniai išpuoliai. Nepaisant to, kad Londone gyvena daugiau lietuvių nei Niujorke ar Madride. Apibendrinant 2004 m m. išaiškėjo, kad tema apie teroristinius išpuolius, arabus, jų šalis, žmones ar kultūrą dienraščiuose buvo publikuojama daugiausia dienraščių viduryje ar prieduose. Toks puslapių pasiskirstmas parodo, kad temai buvo skiriamas vidutinis dėmesys ir kur kas mažesnis nei Rugsėjo 11-sios įvykiai Amerikoje. Panaši tendencija skirti vidurinius dienraščių puslapius išliko ir 2011 metais. Šiuo periodu dažniausiai tema buvo nagrinėjama 6-8 puslapiuose ir dienraščių prieduose. Tačiau lyginant su metų periodu publikacijos buvo kur kas ilgesnės ir dažniausiai užėmė ne vieną, o kelis ar net keletą puslapių. Puslapių pozicijų pasiskirstymas laike pateikiamas lentelėse esančiose priede. 52

54 4.2. Žanrų pasiskirstymas Temos nušvietimui svarbus ne tik temos pristatymas ar puslapio pozicija, bet ir pateiktų publikacijų žanrai, jų įvairovė. Straipsnis netolygus žinutėje pateiktai informacijai, todėl žanrų klasifikavimas naudingas norint atskirti ilgesnes publikacijas nuo trumpesnių. Taip pat svarbi ir žanrų įvairovė, kai norima apžvelgti, kaip konkretus dienraštis pristato temą ar tik vienu pasirinktu žanru, ar naudoja įvairesnius, ar vyksta diskusija laikraštyje, ar skelbiami komentarai, interviu, skaitytojų pasisakymai, kuriuose išryškėja skirtingos nuomonės ir vertinimai. Dažniausiai skiriama trilypė publicistikos žanrų sistema: informaciniai, analitiniai ir meniniai publicistiniai (Urbonas, 2002, p ). Žinutė, ataskaita, interviu, reportažas informacinių žanrų kūriniai; korespondencija, straipsnis, komentaras, apžvalga, recenzija, laiškas analitinių žanrų kūriniai; apybraiža, vaizdelis, esė, feljetonas, pamfletas, recenzija meninių publicistinių žanrų kūriniai. Dienraščiuose 2001 m., pristatant ir nagrinėjant temą, buvo pasirinkti straipsnių, žinučių, interviu, redakcijos skilties, nuomonės, apklausos ir fotoreportažo žanrai. Daugiausia buvo publikuota straipsnių 61, ir žinučių 49, nemažai buvo išreikšta nuomonių 19, interviu žanras buvo pasirinktas 6 publikacijose, redakcijos skiltyje redakcijos poziciją išreiškė tik Respublika ir tai padarė 4 kartus, apklausos metodą naudojo tik Kauno diena ir 1 kartą apklausė visuomenės narius, kaip jie galvoja, kokia turėtų būti Lietuvos reakcija po teroro aktų JAV, ir publikavo įvairių žmonių pamąstymus bei vertinimus. Vienintelis Respublikos dienraštis publikavo 1 fotoreportažą, kuriame užfiksuotas Afganistano ir Pakistano žmonių gyvenimas po Rugsėjo 11-osios. Dienraščiai dažniausiai rinkdavosi publikuoti trumpas, informuojančias ir konkrečias žinutes apie terorizmą, Amerikos planuojamus kontraveiksmus bei straipsnius, kuriuose įpindavo ekspertų įžvalgas, spėjimus, kaip toliau vystytis situacija, bei liudininkų išgyvenimus. Daugiau kaip pusė visų publikacijų sudarė straipsniai ir žinutės, tačiau daugiausiai vyravo informaciniai žanrai. Interviu žanrą dienraščiai naudojo rečiau, tačiau jį bent kartą pasirinko naudoti visi dienraščiai. Lietuvos rytas išspausdino 2 interviu: su tuo metu pirmąja šalies dama Alma Adamkiene, kuri būtent rugsėjo 11-ąją su vyru, tuometiniu prezidentu Valdu Adamkumi, viešėjo Amerikoje, kitas interviu su JAV politologu Z. Brezezinskiu. Respublika ir Kauno diena išspausdino po vieną interviu. Respublika su Niujorke gyvenančiu lietuvių menininku, išeiviu Jonu Meku, Kauno diena su tuometiniu Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbusiu ambasadoriumi Vygaudu Ušacku. Lietuvos žinios, kaip ir Lietuvos rytas, publikavo 2 interviu: su VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju, Artimųjų Rytų specialistu Egdūnu Račiumi bei septynis metus Lietuvoje gyvenančiu ir Lietuvos pilietybe turinčiu libaniečiu Abbu Dayekhu, kuris pasakojo, kaip arabai jaučiasi mūsų šalyje. Tai vienintelė publikacija per m., kuri apžvelgė arabų padėtį Lietuvoje, atskleidė, kaip jie jaučiasi ir kaip juos priima lietuviai. 53

55 Respublikos dienraštyje nuomones išreiškė: Respublikos apžvalgininkas Ferdinandas Kauzonas (du kartus), Frederikas Jansonas, Vladas Vaicekauskas ir tuometinis Seimo narys Algimantas Indriūnas. Kauno dienoje Kauno dienos apžvalgininkai: Vaidas Jauniškis, Audronė Kanapickienė, Aušra Lėka, Leonas Žalys, filosofas Arvydas Juozaitis (tris kartus), tuometinis prezidentas Valdas Adamkus. Lietuvos ryte VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Dainius Žalimas, JAV politologas Richardas J. Krickus (du kartus), VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, Artimųjų Rytų specialistas Egdūnas Račius (du kartus), Lietuvos ryto apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Tiriant kiekvieną dienraštį atskirai buvo gauti tokie žanrų pasiskirstymai dienraščiuose: Lietuvos rytas publikavo 26 straipsnius, 19 žinučių, 2 interviu ir 6 nuomones; Respublika po 17 straipsnių ir žinučių, 1 interviu, 5 nuomones, taip pat publikavo 1 interviu ir 4 kartus išreiškė poziciją redakcijos skiltyje; Kauno diena publikavo 10 straipsnių, 9 žinutes, po 1 interviu ir apklausą bei 8 nuomones; Lietuvos žinios buvo kukliausios ir išspausdino 8 straipsnius, 4 žinutes ir 2 interviu m. žanrų pateikimas buvo kur kas skurdesnis, dienraščiuose daugiausia buvo pateikiama straipsnių (8) ir žinučių (7), tik po vieną nuomonę, interviu ir redakcijos nuomonę. Didžiausią žanrų įvairovę pateikė Respublika, kuri publikavo interviu su tuometiniu užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu ir išreiškė nuomonę redakcijos skiltyje, ko neturėjo kiti dienraščiai. Kauno diena ir Lietuvos rytas apsiribojo straipsniais ir žinutėmis, tačiau Lietuvos rytas publikavo ir vieną nuomonę. Kaip ir 2001 m., apie terorizmą pasisakė JAV politologas Richardas J. Krickus. Susisteminus m. paaiškėjo, kad per šį dvejų metų periodą tema apie teroristinius įvykius, dviprasmiškai vertinamas arabų šalis, pačius arabus, jų kultūrą ar religiją dažniausiai buvo pristatoma straipsniuose ar tik informacinių žinučių formatu. Pasak R. Marcinkevičienės, informacinių žanrų funkcija pranešti naujienas, informuoti apie tam tikrus žinių svarbos [newsworthyness] kriterijus atitinkančius įvykius. (...) Informacinių žanrų tekstais atsakoma į klausimus: kas, ką, kur, kada, kaip, kodėl. 98 Taigi informacinio žanro dominavimas rodo, kad dienraščiai dažniausiai buvo linkę perteikti informaciją glaustai, išdėstant faktus arba įvykius, kurie atsakė į pagrindinius informacinių žanrų klausimus. Trūko analitinės apžvalgos ir atsakymo į klausimą KODĖL? taip įvyko, vyksta ir kaip bus. Diagramoje išsiskiria ir nuomonės žanras, kuris buvo naudojamas gana dažnai lyginant su kitomis temomis, nuomonėse dažnai išryškėdavo skirtingi požiūriai ir argumentai, kas sudarydavo stiprią atsvarą informacinėms žinutėms ar straipsniams, kuriose buvo pateikiama besikartojanti informacija. 98 MARCINKEVIČIENĖ, Rūta. Žanro ribos ir paribiai. Spaudos patirtys. Vilnius, 2008, p

56 7 paveikslas. Bendras žanrų pasiskirstymas dienraščiuose m m. žanrų pateikimas buvo skurdokas ir apsiribojo tik straipsniais, žinutėmis, trimis interviu ir dvejomis išsakytomis nuomonėmis. Du kartus interviu publikavo Respublika, vieną kartą Kauno diena. Nuomonė buvo išsakyta Lietuvos žinių ir Lietuvos ryto dienraščiuose. Nei viena redakcija neišreiškė savo užimamos pozicijos. Žanrus vertinant bendrai išryškėjo, kad daugiausiai apie Ispanijos teroro išpuolius ir su tuo susijusios potemės buvo pateikiamos straipsnių, o ne žinučių pavidalu m., kaip ir 2001 m., daugiausia buvo publikuota straipsnių ir žinučių. Tačiau didžiausias skirtumas su 2001 m., nagrinėjant žanrus, yra tas, kad beveik visiškai buvo nenaudojamas interviu ar redakcijos nuomonė. Interviu buvo publikuotas tik vienas, kurį išspausdino Lietuvos rytas, o vieną redakcijos nuomonę išsakė Respublika, kuri, lyginant su 2001 m., buvo kukli ir išsakyta tik vieną kartą. Kur kas mažiau dienraščiuose buvo išsakyta ir įvairių asmenų ar temos lyderių nuomonių, o apklausa ir fotoreportažas visai nebuvo panaudoti. Vertinant 2004 m m. pagal žanrų pateikimą išryškėjo, kad dienraščiuose vyravo žinutės ir straipsniai, pastarųjų buvo daugiausiai. Kiti žanrai sudarė mažumą, o kai kurių žanrų neliko visai, lyginant su m. (apklausa, fotoreportažas). 8 paveikslas. Bendras žanrų pasiskirstymas dienraščiuose m. 55

57 2011 m. žanrai išliko tokie patys kaip m., skyrėsi tik jų pateikimas. Didžiausią žanrų įvairovę pateikė Kauno dienos dienraštis, kuris iš visų dienraščių publikavo daugiausiai interviu (3) ir daugiausiai kartų išsakė redakcijos nuomonę (3) apie arabų revoliuciją ir nukautą Al Quaeda lyderį Osamą Bin Ladeną. Dienraštyje daugiausia buvo publikuota straipsnių (14) ir žinučių (9). Lietuvos žinios publikavo daugiausia nuomonių (2), kurias dienraštyje išsakė žurnalistas, visuomenės veikėjas Algimantas Čekuolis ir politologas Kęstutis Girnius. Reikia paminėti, kad iš visų nagrinėjamų periodų tik 2011 m. Lietuvos žinios publikavo nuomones, prieš tai dienraštis šio žanro nesirinkdavo. Dienraštyje taip pat daigiausia buvo publikuota straipsnių (18) ir žinučių (12) bei vienas interviu. Vienintelis Respublikos dienraštis išspausdino daugiau žinučių (19) nei straipsnių (9). Taip pat vieną kartą išsakė redakcijos poziciją ir publikavo vieną nuomonę, kurią išreiškė rašytojas, filosofas Arvydas Juozaitis. Tuo tarpu Lietuvos rytas akivaizdžiai rinkdavosi informaciją pateikti straipsnių (46) pavidalu nei žinučių (3). Tačiau kitus žanrus naudojo rečiau ir publikavo du interviu bei vieną kartą išsakė redakcijos poziciją. Vertinant žanrų pateikimą bendrai, matome, kad dienraščiuose daugiausiai nagrinėjama tema buvo pristatoma straipsniuose ir žinutėse. Tokia tendecija išliko per visus nagrinėjamus periodus. 9 paveikslas. Bendras žanrų pasiskirstymas dienraščiuose 2011 m. Apibendrinant periodą, kuris apima metus matome, kad tema apie terorizmą, arabų sukilimus, revoliucijas ir antrines temas, susijusias su arabais, Lietuvos dienraščiuose buvo dažniauiai pristatomos ir nagrinėjamos straipsniuose. Šiek tiek rečiau su tema buvo supažindinama žinutėse. Interviu ir redakcijos skiltis sudarė mažumą. Nuomonė buvo reiškiama įvairiuose dienraščiuose ir sudarė neryškią daugumą bendro žanrų pyrago, tačiau jei vertinant nuomonių turinį (kaip parodė kokybinis tyrimas) sudarė rimtą konkurenciją straipsniams. 56

58 10 paveikslas. Bendras žanrų pasiskirstymas dienraščiuose m Rašinių nuotraukos, karikatūros ir diagramos Visa vaizdinė medžiaga 2001 m. buvo pateikta spalvotai (išskyrus kelias karikatūras) ir kokybiškai. Visos iliustracijos ir po jomis esantis tekstas buvo neutralūs. Tiriant vaizdinę medžiagą išryškėjo tendencija, kad prie trumpų žinučių vaizdinė medžiaga dažniausiai nepateikiama, o prie straipsnių pateikiamos didelio formato nuotraukos. Iš nagrinėjamos 141 publikacijos, 44 publikacijos neturėjo jokios vaizdinės medžiagos, t. y. nebuvo pateikta jokia nuotrauka, diagrama ar kita vaizdinė priemonė. Daugiausiai vaizdinių priemonių naudojo Lietuvos rytas, mažiausiai Kauno diena. Lietuvos rytas dažnai prie publikacijos naudojo po kelias vaizdines priemones, tuo tarpu kiti dienraščiai dažnai pateikdavo tik vieną vaizdinę priemonę nuotrauką, diagramą, aiškinamąjį žemėlapį ar karikatūrą. Kauno diena dažniausiai rinkdavosi tradicines nuotraukas arba jų nepublikuodavo visai, tuo tarpu kiti dienraščiai buvo įvairesni. Visos nuotraukos dienraščiuose buvo spalvotos ir kokybiškos, atliko dėmesio atkreipimo funkciją, dažnai jos buvo išskirtinės, iliustruojančios amerikiečių ar arabų gyvenimo akimirkas. Daugumoje nuotraukų buvo vaizduojamos teroro išpuolio vietos ir terorą patyrusių žmonių išgyvenimai. Iš asmenų tuometinis JAV prezidentas Dž. Buschas ir Al Qaeda lyderis Osama bin. Ladenas. Visi dienraščiai daugiau ar mažiau naudojo nuotraukas, tačiau tik Lietuvos rytas ir Respublika sukūrė ir karikatūras. 57

59 Lietuvos rytas vienoje iš sukurtų karikatūrų pavaizdavo O.bin. Ladeną kaip drakoną, besispjaudantį ugnimi ir puolantį žmogų, kuris pagalbos bėga pas kareivį, besidengiantį po ES skydu ir mosuojantį kardu bei ketinantį nukirsti galvą Osamai bin. Ladenui. 11 paveikslas. Teroro aktai paskatino apsispręsti dėl narystės ES. Lietuvos rytas spalio 17 d., 4 psl. Kitoje amerikiečių kariai stovi prie kampo, ant kurio antkapio parašyta, kad palaidotas Osama bin. Ladenas, nors tada sučiupti ir nukauti Al Qaeda lyderį buvo tik didelė JAV svajonė. 12 paveikslas. Didžiausią grėsmę pasauliui kelia bepročiai ir fanatikai. Lietuvos rytas gruodžio 29 d., 1 psl. 58

60 Dar kitoje Pasaulis spėliodamas žiūri į identiškai atrodančius įtariamus teroristus ir galvoja: Kuris iš jų atstovauja Al Qaeda? Gal visi? O gal nei vienas?. Karikatūroje įtariami teroristai pavaizduoti visiškai vienodai, visi su juodomis kaukėmis, todėl pasauliui apsispręsti, kuris kaltas, yra be galo sunku. 13 paveikslas. Teroristai persekiotojams užminė naujų mįslių. Lietuvos rytas spalio 19 d., 3 psl. Respublikoje karikatūra pateikta beveik per visą puslapį, kurioje Osama bin. Ladenas pavaizduotas kaip didelis, raumeningas ir piktas džinas, lendantis iš butelio, ant kurio parašyta terorizmas, rankoje laikydamas suknežintą lėktuvą. Karikatūrų sukūrimas atskleidė redakcijos požiūrį į temą. Kiti dienraščiai daugiausiai rinkosi pavaizduoti amerikiečių, arabų gyvenimą ar publikavo tiesiog kalbintų pašnekovų nuotraukas bei teroristų portretus. Reikia paminėti, kad vienintelis Respublikos dienraštis publikavo fotoreportažą, užimantį du puslapius, kuriame per vaizdą buvo bandoma papasakoti Afganistano ir Pakistano žmonių gyvenimas po Rugsėjo 11-osios. Diagramas dažniausiai publikavo Lietuvos rytas, o aiškinamuosius žemėlapius (bent po tris) išspausdino visi, išskyrus Kauno dienos dienraštį. 14 paveikslas. Savaitės žmogus arabų teroristas Osama bin Ladenas. Respublika rugsėjo 15 d., 4 psl. 59

61 2002 m. mažiau buvo išspausdinta ne tik publikacijų, bet ir prie jų pateikiamos vaizdinės medžiagos. Mažiausiai, tik vieną nuotrauką, prie interviu su tuometiniu užsienio reikalų ministru A. Valioniu pridėjo Respublika (A.Valionio portretinę nuotrauką). Kauno diena publikavo penkias nuotraukas, o Lietuvos rytas 22, taip pat ir po vieną žemėlapį bei jau minėtą karikatūrą (Žmogus pasaulio gaublio galva vis dar galvoja, kas atstovauja Al Qaeda gal visi, o gal nė vienas?). Kaip ir 2001 m. visos nuotraukos dienraščiuose buvo spalvotos ir kokybiškos, atliko dėmesio atkreipimo funkciją, nesikartojo, buvo originalios ir iliustruojančios amerikiečių gyvenimą bei arabus ir jų šalis, dažniausiai Iraką. Susisteminus abejus metus, vaizdinės medžiagos pateikime išryškėjo lyderis Lietuvos ryto dienraštis, kuris pateikė daugiausiai ir įvairiausios vaizdinės medžiagos. Antrą vietą užėmė Respublika, bet ji nuo Lietuvos ryto atsiliko dvigubai. Vaizdinės medžiagos pateikimas 2005 m. ir 2004 m., lyginant su 2001 m., dienraščiuose buvo kur kas kuklesnis m. padaugėjo publikacijų (dažniausiai žinučių), prie kurių apskritai nebuvo pateikta jokių vaizdinių priemonių. Dažniausiai dienraščiai prie rašinių publikuodavo vieną ar kelias nuotraukas, visiškai nebuvo panaudotos karikatūros (priešingai nei 2001 m., kuomet buvo pašiepiami arabai, Osama bin. Ladenas ar amerikiečių kariai). Pateikta tik viena diagrama ir keli aiškinamieji žemėlapiai. Daugiausia nuotraukų pateikė Lietuvos rytas ir Kauno diena, kiti dienraščiai beveik po lygiai m., lyginant su 2001 m., mažiau pateikta ne tik pačių nuotraukų, bet ir visiškai atsisakyta diagramų ar karikatūrų. Prie publikacijų dažniausiai buvo pateikiama viena ar kelios nuotraukos, kurios dažniausiai kartojosi tame pačiame dienraštyje po kelis kartus. Aiškinamųjų žemėlapių taip pat kur kas mažiau, jais dažniausiai buvo paaiškinama, kur, kokios teroristinės organizacijos veikia aktyviausiai ar kokia šalis ir jų vadovai reaguoja į teroristinius išpuolius. Daugiausiai nuotraukų pateikė Respublika, tačiau šiame dienraštyje nuotraukos kartojosi dažniausiai, antroje vietoje pagal nuotraukų pateikimą buvo Lietuvos rytas, kuris dažniausiai publikavo portretines nuotraukas (pašnekovų, įtariamų teroristų, šalių vadovų ir pan.), mažiausiai nuotraukų publikuota buvo Kauno dienos dienraštyje, kuriame nuotraukos buvo įvairiausios, nors ir pateikta mažiausiai. Apibendrinant 2004 m m. išaiškėjo, kad daugiausiai vizualinės medžiagos (dažniausiai nuotraukų) pateikdavo Lietuvos ryto dienraštis, antroje vietoje Respublika. Tokia pati vaizdinė situacija buvo ir 2001 m., tik tuomet vizualinį pateikimą papildė dienraščių sukurtos karikatūros, taip pat buvo publikuota kur kas daugiau diagramų. Panaši situacija kaip ir m. susiklostė ir 2011 m., kuomet prie publikacijų buvo pateikiama daugiausia nuotraukų, visiškai atsisakyta diagramų ir karikatūrų. Visgi vaizdinės medžiagos pateikimą papildė aiškinamieji žemėlapiai, kuriuose buvo vaizduojami arabų revoliucijos židiniai, geografiškai pavaizduotos arabų šalys, jų istoriniai ir politiniai faktai, chronologinių įvykių seka. Tačiau 60

62 aiškinamuosius žemėlapius pateikė tik Lietuvos rytas, kiti dienraščiai apsiribojo tik nuotraukomis, kuriose dažniausiai vaizduojamos arabų šalys, jose vykstantys neramumai, revoliucijos protestai, neretai nuotraukose buvo pasirinkta pavaizduoti arabų moteris, kovojančias už savo teises. Rečiau buvo vaizduojami oficialūs asmenys. 15 paveikslas. Bendras nuotraukų pasiskirstymas dienraščiuose m. Apibendrinant vaizdinės medžiagos pateikimą dienraščiuose galima teikti, kad absoliutus lyderis Lietuvos ryto dienraštis. Dienraštis visais periodais skyrė didžiausią dėmesį vaizdiniam patrauklumui ir stengėsi patraukti skaitytojų dėmesį vaizdine medžiaga, dažniausiai prie publikacijų pateikdamas net po kelias nuotraukas. Kitas vaizdinės medžiagos pateikimas (nuotraukų, diagramų, karikatūrų, aiškinamųjų žemėlapių) konkrečiu laikotarpiu pateikiamas priede Autoriai ir šaltiniai Nagrinėtais laikotarpiais dienraščiuose buvo publikuojami tiek autoriniai, tiek neautoriniai tekstai. Prie autorinių publikacijų priskiriami autoriaus vardu ir pavarde pasirašyti tekstai, taip pat redakciniai straipsniai. Nors šie straipsniai yra dažniausiai nepasirašomi, tačiau juos rašo dienraščio žurnalistai arba redaktorius, todėl redakcinius straipsnius galima priskirti prie autorinių dienraščių publikacijų. Neautorinės publikacijos dienraščių informacija, naujienų agentūrų informacija, naujienų agentūrų informacija, pateikiama su dienraščių informacija (pvz., BNS/Lietuvos rytas inf.; ELTA/Respublikos inf.), tekstai, perspausdinti iš kitų žiniasklaidos priemonių, nepasirašyti tekstai, verstiniai tekstai. Taip pat informacija pateikta iš BBC ir CNN reportažų ar jų informacinių portalų. 61

63 2001 m. Lietuvos rytas iš publikuotų 53 publikacijų dviejuose interviu ir straipsnyje nurodė savo žurnalistų surinktą informaciją ir įvardino autorių. Tikslią autorystę turėjo ir nuomonės skilties publikacijos, jų buvo šešios. Prie likusių 44 rašinių tikslios autorystės nėra, parašyta, kad parengta pagal naujienų agentūrų ir Lietuvos ryto informaciją arba perspausdinta verstinė informacija iš užsienio spaudos. Dauguma Kauno dienos dienraščio publikacijų buvo parengtos pagal pačių žurnalistų surinktą informaciją. Tokių publikacijų iš viso buvo vienuolika. Prie visų rašinių nurodomi autoriai. Autorystė svarbi, nes parodo redakcijos požiūrį į temos svarbą ar siunčia savo žurnalistus rinkti papildomą informaciją, pasidomėti tema, pakalbinti pašnekovus, liudininkus, ekspertus, ar nesivargina ir tiesiog perspausdina trumpą naujienų agentūros pranešimą. Nuomonės skiltis taip pat turėjo tikslią autorystę, tokių nuomonių buvo aštuonios. Agentūrų informacija ar užsienio spaudos informacija buvo pateikta dešimtyje publikacijų. Lietuvos žinios nuomonės skilties neturėjo, dvylika publikacijų buvo perspausdintos iš užsienio spaudos ar parengtos pagal naujienų agentūrų pranešimus. Tačiau buvo parengti du Lietuvos žinių žurnalistų interviu. Respublikoje taip pat dauguma publikacijų (26) buvo perspausdintos iš užsienio spaudos ar parengtos pagal įvairių naujienų agentūrų pranešimus, tačiau dešimt publikacijų buvo parengtos ir pačių Respublikos žurnalistų. Taip pat buvo išreikštos aštuonios nuomonės su tikslia autoryste ir, ko neturėjo kiti dienraščiai, buvo publikuotos keturios redakcijos nuomonės. Apibendrinant matome, kad didžiausią įvairovę skaitytojams pateikė Respublika, šis dienraštis kartu su Kauno diena pateikė ir daugiausiai publikacijų, kurios buvo parengtos pačių dienraščių žurnalistų. Daugiausia publikacijų, parengtų pagal užsienio spaudą ar pagal naujienų pranešimus, pateikė Lietuvos rytas, tačiau visas šias publikacijas papildė ir sava informacija. Daugiatiražiai dienraščiai, norėdami parodyti savo redakcijos nepriklausomybę, dažnai nespausdina naujienų pranešimų tokios formos, kokios juos gauna. 99 Taip pasielgė ir Lietuvos rytas, nes visus naujienų agentūros pranešimus papildė sava informacija. Dienraščio Lietuvos rytas žinutės, lyginant su kitų dienraščių žinutėmis, buvo ilgiausios ir išsamiausios. Lietuvos žinių dienraštis buvo skurdžiausias, nes beveik visos publikacijos buvo perspausdintos iš užsienio spaudos, tačiau dienraštis publikavo du rimtus ir įdomius interviu, kurie sudarė stiprią konkurenciją kitų dienraščių parengtiems interviu. Vertinant bendrai nacionalinius dienraščius išryškėja, kad daugiau kaip pusė visų publikacijų, publikuotų 2001 m., kuriose buvo kalbama apie Rugsėjo 11-ios įvykius, terorizmą ar arabus, buvo parengtos pagal užsienio spaudą ar tarptautinių naujienų agentūrų pranešimus. Naujienų agentūros dažnai pateikia trumpą informaciją, faktus be analizės, todėl, norėdamos temą išnagrinėti plačiau, redakcijos turėjo skirti savo resursų, t. y. savo darbuotojų laiko. Autorinių ir neautorinių tekstų santykis 99 WILCOX, Dennis, CAMERON, Glena, AULT Philip, AGEE Warren. Ryšiai su visuomene: strategija ir taktika. 2007, p

64 rodo, kiek redakcijos šalia pateiktų trumpų faktų plačiau nagrinėjo Rugsėjo 11-osios įvykius, priežastis, pasekmes ir tolesnes perspektyvas. Taigi, Lietuvos auditorija, skaitydama nacionalinę spaudą, daugiausia buvo supažindinama su globalia informacija, t. y. su tokia kaip ir dauguma kitų pasaulio valstybių, Lietuvos žiniasklaidoje vyravo neautoriniai tekstai 2002 m., kaip ir 2001 m., dauguma dienraščių publikacijų buvo taip pat parengtos pagal tarptautinių naujienų agentūrų pranešimus ar užsienio spaudą (verstiniai straipsniai). Kauno diena pateikė vieną straipsnį, kurį rengė dienraščio žurnalistas, likusios trys publikacijos parengtos pagal naujienų agentūrų informacinius pranešimus. Respublika visiškai atsisakė naujienų agentūros informacijos ir savo skaitytojams pateikė vieną redakcijos nuomonę bei vieną Respublikos žurnalistų rengtą interviu ir vieną straipsnį. Lietuvos rytas išlaikė tendenciją ir daugumą publikacijų (septynias) pateikė pagal užsienio spaudą ir tarptautinių naujienų agentūrų pranešimus, du straipsnius, parengtus žurnalistų, ir vieną nuomonę m. 16 paveikslas. Autoriai iš šaltiniai nacionaliniuose dienraščiuose m. Nacionaliniuose dienraščiuose 2001 m. aptariant Rugsėjo 11-ios įvykius daugiausiai buvo cituojami oficialūs asmenys ar temos ekspertai. Paprastų žmonių nuomones, pamąstymus ar įžvalgas išspausdino tik Kauno diena. Dažniausiai nacionaliniuose dienraščiuose buvo cituojami: tuometinis prezidentas Valdas Adamkus ir jo žmona Alma Adamkienė (kurie kaip tik per Rugsėjo 11-ąją viešėjo Amerikoje), tuometinis Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbęs ambasadorius Vygaudas Ušackas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, Artimųjų Rytų specialistas Egdūnas Račius, tuometinis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas G. W. Bushas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Dainius Žalimas, JAV politologas Richardas J. Krickus, Irako užsienio reikalų ministras Naji Sabri, Talibano lyderis Mohammadas Omaras, NATO generalinis sekretorius G. Roberstsonas, JAV gynybos sekretorius D.Rumsfeldas. 63

65 2002 m. prie jau minėtų pašnekovų dienraščiai įtraukė tuometinius užsienio reikalų ministrą Antaną Valionį ir JAV ambasadorių Lietuvoje Džoną Teftą. Padaugėjo publikacijų, kuriose nuomones ar patirtį pasakoja paprasti su situacija susidūrę žmonės m. straipsniuose buvo remtasi NATO reglamentu, apklausos duomenimis, statistika. Visi šaltiniai (pašnekovai, dokumentai) ir iš kur gauta informacija buvo nurodyti tiksliai. Slaptų arba neįvardintų šaltinių nebuvo. Kaip minėta anksčiau, informacijos pateikimo šaltinis svarbus ne tik auditorijos žinojimui (informacijai), bet ir suteikia erdvę kritikai, taigi kuo daugiau skirtingų šaltinių ir autorių, tuo didesnė tikimybė, kad auditorija artėja prie objektyviausio vaizdo susidarymo konkrečioje situacijoje. Taip pat papildomų įžvalgų, nuomonių įterpimas atskleidžia redakcijos požiūrį į temos svarbumą ir parodo, ar gautą informaciją iš naujienų agentūrų papildo papildoma, savo žurnalistų rinkta informacija m. pristatant ir nagrinėjant Madride įvykdytus teroristinius išpuolius daugiau kaip pusę visų dienraščių publikacijų sudarė redakcijų žurnalistų rinkta, sisteminta ir perteikta informacija. Tai atskleidė, kad Madride įvykdytiems teroristiniams išpuoliams dienraščiai skyrė dėmesio, laiko ir resursų, o ne tik perspausdino neišsamius, bendrus ir standartiškus naujienų agentūrų pranešimus. Visi dienraščiai, išskyrus Lietuvos rytą, publikavo daugiau rašinių, kuriuose žurnalistų surinkta informacija ( Lietuvos rytas 13 publikacijų, Respublika 10, Kauno diena 17, Lietuvos žinios 5 publikacijų). Nuomones publikavo tik Lietuvos žinios ir Lietuvos rytas. Redakcijos skilties 2004 m. nebuvo visai. Vertinant bendrai, 2004 m. vyravo autoriniai tekstai m. pristatant ir nagrinėjant Londone įvykdytus teroristinius išpuolius žanrai, o tuo tarpu ir informacijos šaltiniai, šiek tiek buvo įvairesni. Lietuvos rytas ir Respublika daugiau kaip pusę savo publikacijų pateikė tik pagal naujienų agentūrų pranešimus ( Lietuvos rytas 14 publikacijų, Respublika 18). Respublika vienoje publikacijoje išvis nenurodė, iš kur gauta informacija. Tuo tarpu Lietuvos žinių ir Kauno dienos dienraščiai daugiau kaip pusę savo publikacijų pateikė kaip autorines, kuriose redakcijos žurnalistų asmeniškai rinkta informacija. ( Lietuvos žinios 6 publikacijos, Kauno diena 5 publikacijos) m., lyginant su 2001 m., buvo kur kas mažiau publikacijų, kurios buvo verstinės, t. y. parengtos pagal užsienio spaudą. Nuomonės žanras buvo išreikštas taip pat kur kas rečiau, tačiau nuomones reiškė daugiausiai tie patys asmenys kaip ir 2001 m. ( Lietuvos rytas 5 nuomonės, Respublika 3 nuomonės, Kauno diena 1 nuomonė, Lietuvos žinios 3 nuomonės). Redakcijos poziciją išreiškė tik Respublika ir tik vieną kartą. Apibendrinant gautus rezultatus, situacija nesikeičia kaip ir 2001 m., kuomet dienraščiuose daugiausiai vyravo neautoriniai tekstai. Nacionaliniuose dienraščiuose 2004 m m. daugiausiai buvo cituojami oficialūs asmenys ar temos ekspertai, tačiau pasitaikė ir paprastų žmonių įžvalgų, išgyvenimų, patirties atpasakojimų. Dažniausiai nacionaliniuose dienraščiuose buvo cituojami: tuometinis policijos generalinis komisaras V. 64

66 Grigaravičius, Didžiosios Britanijos princas Charlesas, Britanijos ar Ispanijos pareigūnų atsiliepimai, Didžiosios Britanijos tuometinis vidaus reikalų ministras Charlesas Clarke as, Didžiosios Britanijos tuometinis premjeras Tony Blairas, Irako valdžios atstovai. Nuomones išreiškė politologas Tomas Bitinas, Romualdas Ozolas, Romas Sakadolskis, JAV politologas Richardas J. Krickus, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, Artimųjų Rytų specialistas Egdūnas Račius. Įdomu tai, kad 2005 m., priešingai nei 2001 m., nebuvo jokių Lietuvos valdžios atstovų vertinimų ar pasisakymų nei prezidento, nei Lietuvos ambasadoriaus Didžiojoje Britanijoje, nei užsienio reikalų ministro. Taip pat didžiausia priešprieša, lyginant su 2001 m., yra ta, kad publikacijose buvo kur kas rečiau remtasi oficialiais dokumentais, statistika ar ekspertų vertinimais. Nagrinėjant 2004 m m. kartu paaiškėjo, kad auditorijai buvo pateikiama daugiausiai su tema susijusių publikacijų, kurios buvo parengtos pagal naujienų agentūros pranešimus ir pačių dienraščių žurnalistų surinktą informaciją. Tokios publikacijos procentaliai pasidalijo per pusę. Retkarčiais dienraščiuose buvo išreiškiama temos ekspertų nuomonė, bet kur kas rečiau nei 2001 m. Redakcijos skiltis, kurioje temą kaip 2001 m. nagrinėjo tik Respublika, sudarė nežymią mažumą. 17 paveikslas. Autoriai iš šaltiniai nacionaliniuose dienraščiuose m m. Lietuvos dienraščiuose daugiausia informacijos taip pat buvo pateikiama parengtų pagal užsienio spaudą (verstiniai straipsniai) ir pagal užsienio naujienų pranešimus. Kur kas mažiau publikacijų, kurias rengė konkretaus dienraščio žurnalistai, tačiau padaugėjo dienraščių, kurie nuomonę išreiškė redakcijos skiltyje. Po vieną kartą tai padarė Lietuvos rytas ir Respublika, o Kauno dienos dienraštis tris kartus. ( Kauno dienos dienraštis ankstesniais periodais redakcijos skiltyje nuomonės apie arabus ar terorizmą iki šiol nenagrinėjo visai). Nuomonė du kartus buvo išreikšta tik Lietuvos žinių dienraštyje. 65

67 18 paveikslas. Autoriai iš šaltiniai nacionaliniuose dienraščiuose 2011 m. Dažniausiai kalbinamų ar cituojamų asmenų 2011 m. iškirti negalima, tai priklausė nuo temos ar kalbama apie arabų šalyse vykstančius protestus ar apie Osamos bin Ladeno nukovimą ar apie moters teises musulmoniškose šalyse. Kadangi didžioji dauguma publikacijų dienraščiuose buvo sukurtos pagal užsienio spaudą arba verstinės, daugiausiai temos ekspertų taip pat buvo užsieniečiai. Iš Lietuvos ekspertų, kurie išreiškė savo nuomonę publikacijose būtų galima išskirti: politologą Kęstutį Grinių, žurnalistus Algimantą Čekuolį ir Romą Sakadolskį. Kaip ir kiekvienu periodu komentarus dienraščiams teikė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, Artimųjų Rytų specialistas Egdūnas Račius. Dažniausiai cituojami buvo paprastų žmonių pasisakymai, pvz.: arabų, kurie pasakojo kodėl ir kaip vyksta protestai ir reakcijos į tai Antraščių ypatybės Nagrinėjamuose 2001 m. laikraščiuose antraštės, kurios informavo apie Rugsėjo 11-ios įvykius ir terorizmą, buvo įvairios. Jas galima suskirstyti į dvi grupes: neutralias ir interpretuojančias. Neutralios antraštės perteikia esminę informaciją, išsakomi pagrindiniai faktai, jos trumpos ir aiškios. Interpretuojančios antraštės tai tokios antraštės, kurios siekia patraukti skaitytojo dėmesį skandalu ar bandančios išgąsdinti, dažnai jose pateikiama ir antraeilė, bet labiau dominanti informacija, dažnai tokiose antraštėse naudojami ir spalvingi žodžiai, žodžių junginiai, frazės, kurios teikiamai informacijai įneša sodrumo. Visi dienraščiai 2001 m. pateikė daugiau neutralių nei interpretuojančių antraščių. Visgi daugiausiai interpretuojančių ir emocinį krūvį turinčių antraščių sukūrė Lietuvos rytas. Iš 53 publikacijų 13 buvo interpretuojančios, o 40 neutralios. Mažiausiai interpretuojančių antraščių sukūrė 66

68 Lietuvos žinios tik 1, likusios 13 publikacijų turėjo neutralią antraštę. Respublika, kaip ir Kauno diena, sukūrė po 5-ias interpretuojančias antraštes, o 40 publikacijų turėjo neutralią antraštę. Kauno dienoje neutralių antraščių buvo 16, o 8 publikacijos neturėjo jokios antraštės (komentaro skiltis). Vertinant dienraščių antraštes kartu, matome, kad dauguma antraščių visgi buvo neutralios, nors ir pristatė kontrastingai bei prieštaringai vertinamą temą apie terorizmą, tačiau nebuvo išvengta ir interpretuojančių antraščių. Interpretuojančios antraštės dienraščiuose 2001 m: Lietuvos rytas Respublika Kauno diena Lietuvos žinios 1. Po siaubo dienos teroro kaltininkų medžioklė. XXI amžiaus karas prasidėjo Niujorke. Šėtoniškas iššūkis žmonijai. Teroristai pavertė Ameriką pragaru. 2. Už kerštą dar karštais. žmogžudžių pėdsakais. Liudininkai atskleidžia pragaro uždangą. Siaubo antradienio šokas tęsiasi O.bin Ladenas žvangina ir masinio naikinimo ginklu. 4. Teroristų voratinklis jau yra apraizgęs visą pasaulį. 5. Ginklais žvanginančiai Amerikai Talibanas siūlo derėtis. 6. Tikruosius teroristų veidus slėpė gerumo kaukė. 7. Kelias islamo idealų link per kruvino teroro jūrą. 8. Blogio genijui nebaisūs pasaulio spąstai. 9. O.bin Ladenas sudaigino dviejų kultūrų kovos sėklą. 10. Teroristai žvangina pragaro vartų raktais. Amerikiečiai reikalauja keršto teroristams. Kuriami atpildo planai. - Su peiliuku prieš Gyvasis kankinys. - Ameriką. Pasaulis laukia karo. Šalis pavirto parako - statine Teroro išpuoliai tapo naujos strateginės eros aušros ženklu. 12. Su kulkomis Afganistane į priešus laidomi žodžių užtaisai. 13. Didžiausią grėsmę pasauliui kelia bepročiai ir fanatikai lentelė. Interpretuojančios antraštės dienraščiuose 2001 m. Šaltinis: sudaryta autorės. 67

69 2002 m., nurimus aistroms ir patirtam šokui po teroristinių įvykių, dienraščiai prie visų publikacijų pateikė antraštes, kurios visos buvo sukurtos neutralios, išskyrus vieną, kurią pateikė Lietuvos rytas (Aptalžyta terorizmo pabaisa dar pajėgi kąsti). 19 paveikslas. Antraščių pasiskirstymas dienraščiuose m. Antraščių pateikimas skaitytojui sudaro pirmą įspūdį, todėl jos sukūrimas yra be galo svarbus. Ne retais atvejais, dėl vienokių ar kitokių priežasčių (pvz.: laiko trūkumo) skaitytojas perskaito tik antraštę, kurios formuluotė ir perteikiama žinutė nugula į pasąmonę ir įsitvirtina kaip žinojimas ar vienoks situacijos vertinimas. Tai ypatingai liečia interpretuojančias antraštes, todėl atliktas tyrimas leidžia džiaugtis, kad didžioji dauguma antraščių buvo pateiktos neutraliai. Tiriant antraštes išryškėjo, kad 2004 m m. dauguma antraščių dienraščiuose buvo pateikiamos neutraliai, t. y. neturėjo jokio perlenkto emocinio krūvio ar pagrindo interpretacijoms m. daugiausiai interpretuojančių antraščių sukūrė Lietuvos rytas (5), mažiausiai Lietuvos žinios (1). Respublika ir Kauno diena apylygiai (3 ir 2). Interpretuojančios antraštės dienraščiuose 2004 m: Lietuvos rytas Respublika Kauno diena Lietuvos žinios 1. Teroristai grasina Europą Teroro prieš ES banga Vaiduoklio gaudynės Lietuvos užpilti krauju. grąžina iš užmaršties tęsiasi kontrabandininkai anarchistus. finansavo teroristus. 2. Smūgiai teroristams nepadeda sulaužyti "Al Qaeda" stuburo 3. Lietuviai paversti teroristų tarnais. Irakas vis arčiau religinio ir pilietinio karo. Teroro banga per Europą ritasi Lietuvos link. Daugiagalvė hidra

70 4. Egipto kurortų idilė virto ugnies ir kraujo pragaru. 5. Šventojo karo vėliavos - priedanga skerdikui lentelė. Interpretuojančios antraštės dienraščiuose 2004 m. Šaltinis: sudaryta autorės. Vertinant 2005 m. procentaliai daugiausiai interpretuojančių antraščių pateikė vėlgi Lietuvos rytas (5). Padaugėjo publikacijų, kurios buvo pateikiamos visai be antraščių. Mažiausiai interpretuojančių antraščių sukūrė Respublika (3) ir Kauno diena (1). Tačiau Kauno diena parašė ir kur kas mažiau publikacijų nei jau išvardinti dienraščiai. Lietuvos žinios interpretuojančių antraščių išvengė visai: Interpretuojančios antraštės dienraščiuose 2005 m: Lietuvos rytas Respublika Kauno diena Lietuvos žinios 1. Musulmonai turi apsišluoti Neapykanta Amerikai, Besibučiuojantis - savo kieme arba kova su idėjiniu priešu musulmoniškas Paryžius. 2. Islamo radikalai nesidrovėdami melžia Jungtinę Karalystę Bin Ladenų šeima - teroro dinastija Islamistai stabdžių Vakarų Europa nepripažįsta islamiškojo terorizmo židinys. 4. Terorizmo veidas - vis baisesnis 5. Nesuplėšomas teroristų tinklas grasina naujomis aukomis lentelė. Interpretuojančios antraštės dienraščiuose 2005 m. Šaltinis: sudaryta autorės. Per 2004 m m. interpretuojančių antraščių dienraščiuose buvo sukurta 20, neutralių publikacijos neturėjo jokios antraštės. Taigi tendencija, kad dienraščiai dažniausiai sukuria ir pateikia neutralias antraštes, išliko, tik retais atvejais buvo pateikiamos interpretuojančios ir kartais net gąsdinančios antraštės. Bendras antraščių procentalusis pyragas pasiskirstė labai panašiai kaip 2004 m. ar 2005 m. vertinant atskirai. 69

71 20 paveikslas. Antraščių pasiskirstymas dienraščiuose m m., pristatant arabų protestų ir revoliucijų įvykius ar Osamos bin Ladeno nukovimą, dienraščiai interpretuojančias antraštes rinkosi dažniau nei m. ar 2001 m. Šiuo laikotarpiu interpretuojančių antraščių buvo sukurta daugiausia. Interpretuojančių antraščių kūrime lyderis, kaip ir visais laikotarpiais, išliko Lietuvos ryto dienraštis (13). Nuo jo nedaug atsiliko Respublika (10). Kauno diena ir Lietuvos žinios pateikė mažiausiai interpretuojančių antraščių (po 2). Interpretuojančios antraštės dienraščiuose 2011 m: Lietuvos rytas Respublika Kauno diena Lietuvos žinios 1. Popiežiui liepta patylėti. Libijos pragaras neturės pabaigos. Arabai sudaužė Vakarų darbotvarkę. Karinė intervencija arba diktatoriaus pergalė. 2. Grėsmė krikščionims - religinis "valymas". 3. Artimuosiuose Rytuose - ir užkulisių kova. 4. Vadas žuvo - idėjos gyvuos. 5. Atsikratyti tirono - tik pusė darbo. 6. Slibinas - be galvos: mirtinas smūgis ar tik nauja pradžia? Afrikos bėgliai okupuoja Europą. Islamo lopšys virsta Las Vegasu. Daktaras Džihadas. Pastorius išprovokavo - - skerdynes. Demokratijos diktatūra: JAV - - prezidento užsakymas žudyti įvykdytas. Osamos bin Ladeno - - sunaikinimas ir po šios mirties įkvėps musulmonų radikalus. Pasaulis saugesnis netapo

72 7. Teroristo žūtis netaps Pasaulis sveikina Amerikos - - balzamu, gydančiu niujorkiečių žaizdas. terorą. 8. JAV didvyriai - lyg CŽV sukūrė bin Ladeną ir pati jį - - vaiduokliai. nužudė. 9. Tironui - jokio gailesčio. Rugsėjo 11-oji - Naujoji - - Jeruzalė. 10. Teroro šmėkla - ir po JT nerūpi žmonijos naujienos - - dešimtmečio. 11. Pasaulis netapo saugus Rugsėjo 11-ąją minėjo ir teroristai. 13. Plintantį revoliucijų užkratą Saudo Arabija veja pinigais lentelė. Interpretuojančios antraštės dienraščiuose 2011 m. Šaltinis: sudaryta autorės m., kaip minėta, iš visų periodų buvo sukurta daugiausiai interpretuojančių antraščių, tačiau, šiuo laikotarpiu spaudoje buvo išspausdinta ir daugiausia publikacijų, todėl bendras antraščių pasiskirstymo pyragas labai panašus į kitų periodų, kuriuose ženkliai vyrauja neutralios antraštės. 21 paveikslas. Antraščių pasiskirstymas dienraščiuose 2011 m. 71

73 5. DISKURSO ANALIZĖ: KSENOFOBINIS PARALYŽIUS IR ISLAMAFOBIJA ARABŲ ATŽVILGIU Remiantis tyrimais, arabai diskriminuojami dėl žmonių islamofobinio nusistatymo ir rasistinio bei ksenofobinio nepakantumo, kadangi šie du elementai yra dažnai susipynę. Todėl priešiškumas musulmonams turi būti nagrinėjamas platesniame rasizmo ir ksenofobijos kontekste. 100 Remiantis šia nuostata, diskurso analizei buvo atrinkta trylika rašinių iš skirtingų laikotarpių, kuriuose daugiausiai arabai ir jų įvaizdis nagrinėjamas per religijos prizmę. Tikslus nagrinėtų rašinių sąrašas pateikiamas priede. Atliekant diskurso analizę, socialine problema iškeltas būtent priešiškumas islamo religijai, o tuo pačiu ir neigiamas nusiteikimas musulmonų ir arabų atžvilgiu; analizuojant atsižvelgiama į pagrindines diskurso analizės dimensijas: 1. Turinį: dėmesio objektas, tema ar klausimas, objektą aprašantys ir vertinantys teiginiai; 2. Diskurso dalyvius bei diskurso kontekstą; Interviu, kuris pasirodė iškart po Rugsėjo 11-osios teroristinių įvykių, su Artimųjų Rytų specialistu Egdūnu Račiumi atskleidžia pagrindinį faktą (kuris kitose dienraščių publikacijose dažnai būdavo nepaminėtas ar miglotas), kad visus musulmonus tapatinti su teroristais ar ekstremistais yra nesąžininga ir toks vertinimas žalingas visuomenei. Vadinti visus musulmonus ekstremistais yra tas pats, kas vadinti lietuvius žydšaudžių tauta. 101 Kitas aspektas, kuris dažnai pasitaikydavo dienraščių publikacijose, kad visi Artimieji Rytai nusiteikę prieš Vakarų pasaulį. Tai gaji nuomonė daugelyje Vakarų pasaulio šalių, kuriose klesti nusistatymas ar net neapykanta musulmonams, ypač jei jie yra imigrantai jų šalyje. Musulmonų pasaulyje yra daugiau nei milijardas. Islamo konferencijos organizaciją sudaro 57 valstybės. Tarp daugybės musulmonų rasime tik grupelę radikaliai nusiteikusių žmonių. 102 Pasak eksperto, teroristiniai išpuoliai prieš JAV buvo atilikti todėl, kad JAV vykdo pačią aktyviausią politiką Artimuosiuose Rytuose. Ne paslaptis, kad JAV nuosekli parama Izraeliui buvo ir bus nepriimtina kai kuriems arabų musulmonų sluoksniams, aktyviai kovojantiems už Izraelio sunaikinimą. 103 Kitaip tariant, musulmonų radikalų manymu, galutinis amerikiečių tikslas sunaikinti islamą per Izraelio gyvavimą, plėtimąsi ir stiprėjimą. Vertindami Amerikos veiksmus, musulmonai radikalai mato grėsmę savo religijai islamui. Jeigu musulmonas įžiūri grėsmę islamui, yra leistina kova 100 Musulmonai Europos Sąjungoje. Diskriminacija ir islamofobija. EUMC ataskaitos svarbiausi aspektai Pranašaujami nauji teroro aktai. Lietuvos žinios m. rugsėjo 14 d. 4 p. 102 Pranašaujami nauji teroro aktai. Lietuvos žinios m. rugsėjo 14 d. 4 p. 103 Pranašaujami nauji teroro aktai. Lietuvos žinios m. rugsėjo 14 d. 4 p. 72

74 (džihadas) prieš tuos, kurie įvardijami kaip priešai. 104 Laikantis tokio požiūrio džihadas yra pateisinamas, bet tik dėl islamo išlikimo. Tačiau iki galo visgi lieka neaišku, ar Rugsėjo 11-osios teroristiniai išpuoliai buvo džihadas (kova už islamą), ar kerštas už Amerikos bendradarbiavimą su Izraeliu? Tokia abejonė, skaitant lietuviškus dienraščius, išliko visais laikotarpiais, nes vienose publikacijose buvo teigiama, kad tai religinis karas, kitose kad tai politinis karas. Kaip minėta, jei musulmonai mato grėsmę savo religijai, gali imtis gynybos. Tačiau gynyba remiasi individualiais, savotiškais veiksmais, kurie nėra apibrėžti Korano, priešingai nei bandoma pateikti visuomenei, kad Koranas skatina žudyti. Problema ta, kad jų šventraščio Korano tekstą leidžiama interpretuoti. Reikalavimai, kad musulmonai elgtųsi vienaip ar kitaip, tiksliai nėra suformuluoti. 105 Kaip pavyzdį E. Račius pateikia vieną iš Korano įsakymų nedraugaukime su krikščionimis ir judėjais, tačiau ar tai reiškia tik nedraugauti, ar žudyti Korane nepaaiškinta. Taigi, galima teigti, kad islamo religija ir Koranas dažnai yra interpretuojami ne tik kitų konfesijų atstovų, bet ir pačių musulmonų, kurie tam tikrus teiginius supranta ir įgyvendina savaip. Ypač interpretacijos veiksnys pasireiškia tuomet, kada auditorija nežino arba mažai žino apie kitokią kultūrą, religiją, tradicijas, politinę sistemą ir tuomet priima žiniasklaidos ar suinteresuotų asmenų teikiamą informaciją, kuri nėra visiškai tiksli ir išsami ir taip gali pasireikšti propagandinis veikimas. Islamas, nors ir turi bendras šaknis su krikščionybe ar judaizmu, visgi turi tam tikrų akcentų, kurių neturi jokia kita religija. Pavyzdžiui, tiek krikščionybėje, tiek ir islame egzistuoja tikėjimas amžinu pomirtiniu gyvenimu, tačiau islame musulmonas šį tikslą pasiekti gali kur kas greičiau nei krikščionis. Nors islame savižudybė draudžiama, žmogus, sąmoningai einantis į mirtį dėl Dievo, vertinamas kaip kovotojas. 106 Manoma, kad tokiu atveju buvo kovojama už islamą ir tai yra žingsnis, vertas amžinojo, išganingo gyvenimo. Reikia paminėti, kad tai vėlgi tik Korano interpretacija, kurias kuria tam tikri lyderiai. Islame hierarchija nėra socializuota. Islamas hierarchijos neturi. Tas, kuris turi autoritetą, ir yra vadovas. 107 Taip vedama paralelė į Osamos bin. Ladeno, kaip ideologinio lyderio, vaidmenį. Svarbus aspektas teroristinius išpuolius atlieka ne islamas, ne musulmonai, o atskira ekstremistų grupė. Grupė vadinasi Al Qaeda, kuriai tuo metu vadovavo Osama bin. Ladenas, o šiandien vadovavimą perėmė jo bendražygis Aymanas al Zawahiri. Tačiau teroristų vadovo asmenybė ne tiek ir svarbu, daug svarbiau šios organizacijos tikslas ir raginimai visus musulmonus visomis išgalėmis naikint Amerikos buvimą visame pasaulyje. Taigi, ekstremistus vienija ne vadas, o neapykanta, bendras tikslas ir ideologija. Jos esmė neapykanta įsivaizduojamam priešui JAV, kurios per bedieviškumą, kaip teigiama, stengiasi išnaikinti islamo pasaulį. 108 Įdomu tai, kad kaip parodė 104 Pranašaujami nauji teroro aktai. Lietuvos žinios m. rugsėjo 14 d. 4 p. 105 Pranašaujami nauji teroro aktai. Lietuvos žinios m. rugsėjo 14 d. 4 p. 106 Pranašaujami nauji teroro aktai. Lietuvos žinios m. rugsėjo 14 d. 4 p. 107 Pranašaujami nauji teroro aktai. Lietuvos žinios m. rugsėjo 14 d. 4 p. 108 Pranašaujami nauji teroro aktai. Lietuvos žinios m. rugsėjo 14 d. 4 p. 73

75 vėlesni įvykiai pasaulyje, islamo įsivaizduojamas priešas tapo ne tik Amerika, bet ir visi, kurie išreiškė palankumą ar paramą Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Ryšium su tuo, pasaulis nusiteikė prieš Arabų valstybes, nepaisant to, kad teroristinius išpuolius vykdančios organizacijos nėra valstybinės. Vertinant dar globaliau, galima teigti, kad visi teroristiniai įvykiai apskritai veda ne į arabų šalis ar į islamą, o į jo atmainą neoislamą, kuris pasižymi daugiau ne religijos bruožais, o ideologija ir politika. Apibrėžti, kam atstovauja radikalios musulmonų organizacijo,s labai sunku. Jos neatstovauja nei islamo, nei musulmonų kultūrai tik saviems interesams. Radikalių musulmonų tikslas kad pasaulyje liktų vien musulmonai. Dar siauriau vien tie musulmonai, kurie išpažįsta jų ideologiją. Tai neįtikimas, absurdiškas tikslas, bet jis toks. 109 Panašaus požiūrio kaip E. Račius laikosi ir Lietuvoje šeimą sukūręs ir gyvenantis arabas Abbas Dayekhas (beje, tai pirma ir vienintelė publikacija per visus nagrinėjamus laikotarpius spaudoje, kurioje kalbinamas arabas, gyvenantis Lietuvoje). Libaniečio teigimu, lietuviai, kaip ir daugelis europiečių, yra susidarę klaidingą nuomonę neva arabai nemėgsta krikščionių ir siekia juos išnaikinti, todėl bet kokios krikščionių mirtys yra džiugi naujiena. Žiūriu arabų televizijas ir galiu pasakyti, kad dėl teroristinių išpuolių Niujorke ir Vašingtone džiaugiasi ne visi. Diduma žmonių yra sukrėsti ir nepritaria tokiems išpuoliams. 110 Arabo teigimu, fundamentalistai visų pirma kovoja ne su Vakarų šalimis, o žydais. Pagal islamą Amerika yra nekalta, tačiau ji palaiko Izraelį, todėl JAV simpatizuoja ne visi. 111 Visgi reikia paminėti, kad JAV nėra vienareikšmiškai priešiškos arabams. Amerikiečiai padeda ne tik žydams, jie padeda ir arabams, pavyzdžiui, gynė Kuveitą nuo Irako agresijos. Abbas Dayekhas teigia, kad Libane ir Palestinoje fundamentalistai laikomi fanatikais, kurie savo noru stoja į teroristines grupuotes, norėdami kovoti su žydais, kurie, jų manymu, yra didžiausi priešai. Fundamentalistai mano, kad žydai yra paskelbę karą arabams, tai, fundamentalistų manymu, gali pateisinti arabų išpuolius prieš nekaltus žmones. Jiems svarbu išžudyti kuo daugiau žydų, nes jie mano, kad Izraelis siekia sunaikinti arabus. 112 Taigi, vėl patvirtinamas faktas, kad musulmonai radikalai mato grėsmę savo religijai islamui ir todėl imasi kontraveiksmų, kuriuos ne visada galima vadinti gynyba. Tačiau santykiai su žydais visgi nebuvo priežastis teroristinius išpuolius surengti Amerikoje. Pašnekovas išskiria neapykantos apraiškas Amerikai už pagalbą ir bendradarbiavimą su žydais ir įvardija kitą tikslą, siekiant pakenkti JAV. Pasak jo, teroristinius išpuolius organizuoja jau minėta Al Qaeda ir jos lyderis Osama bin. Ladenas. Jis nori sukurti galingiausią valstybę pasaulyje, kuriai pats vadovautų. Todėl jam pirmiausia rūpi sunaikinti Ameriką, kuri laikoma stipriausia valstybe pasaulyje Pranašaujami nauji teroro aktai. Lietuvos žinios m. rugsėjo 14 d. 4 p. 110 Teroristų elgesys mįslė net musulmonams. Lietuvos žinios m. rugsėjo 14 d. 6 p. 111 Teroristų elgesys mįslė net musulmonams. Lietuvos žinios m. rugsėjo 14 d. 6 p. 112 Teroristų elgesys mįslė net musulmonams. Lietuvos žinios m. rugsėjo 14 d. 6 p. 113 Teroristų elgesys mįslė net musulmonams. Lietuvos žinios m. rugsėjo 14 d. 6 p. 74

76 Rimvydas Valatka, išreikšdamas savo nuomonę apie Rugsėjo 11-osios teroristinius išpuolius, į situaciją siūlo žvelgti nuo viduramžių perspektyvos, kuri, jo manymu, beveik nepasikeitė, išskyrus tai, kad naftos nauda ir pelningumas atsiskleidė tik naujaisiais laikais. Pasak jo, dar ankstyvaisiais viduramžiais Viduržemio jūrą supo dvi galybės. Karolio Didžiojo ( ) ir jo sūnų lipdoma Šventoji Romos imperija buvo barbarų kraštas, palyginti su islamišku arabų Kalifatu. Tuo metu Arabų valstybės teritorija, prasidėjusi Ispanijoje, užėmusi visą arabų pasaulį, Persiją, Vidurinę Aziją, Armėniją ir pasibaigusi Indijoje, buvo novatoriško pažinimo ir pirmaujančio mokslo pasaulis. Abi imperijos subiro: viena į nacionalines valstybes, kita į musulmonų kalifatus. Įveikusi viduramžių tamsą, Europa kilo, jos valstybės ėmė dominuoti pasaulyje. Kalifato erdvėje, pradėjusioje irti IX amžiuje, įsiviešpatavo iki XX šimtmečio trukusi civilizacijos tyla. Islamo erdvę pažadino naftos kainų bumas. Milijardai iš naftos leido perimti šiuolaikines Vakarų technologijas. Bet visa kita liko kaip buvę feodalinė valdžios sistema, viduramžiškos vertybės. 114 Tai diskutuotinas teiginys, kuris nėra pagrindžiamas jokiais konkrečiais faktais ir taip konstruojamas požiūris, kad arabai vis dar egzistuoja kaip archetipai ir jų įvaizdis yra stagnacijos būsenoje. Tačiau autorius, kalbėdamas konkrečiai apie teroro aktus įvykdžiusius asmenis, aiškiai atskiria ribą tarp religijos ir terorizmo. Islamo fundamentalistai su islamu turi tiek pat bendro, kiek ir viduramžių inkvizitoriai su Jėzaus Kristaus mokymu. Abiem atvejais religija tapo universalia priemone valdžiai įsitvirtinti. 115 Tai patvirtina faktą, kad auditorijai bandoma įteigti, kad terorizmas yra paremtas tam tikromis islamo normomis, bet ne visa islamo religija paremta terorizmo planavimu ir vykdymu. Tai iššūkis visai krikščionybės erdvei. Ir judėjų, budizmo, induizmo erdvei, net daliai islamo erdvės. 116 Tarp eilučių galima įskaityti, kad visi karai vyksta dėl religijos arba ja prisidengiant. Visgi, kai kalba pasisuka apie tai, kodėl buvo užpulta JAV, skaitytojų auditorijai pateikiama idėja, kad musulmonai yra nusistatę prieš Vakarų pasaulį ir jį pradėjo naikinti nuo JAV, nes ši šalis yra Vakarų pasaulio lyderė. Perimti dominavimą iš JAV arba pakeisti šios šalies požiūrį į dominavimą įmanoma tik išsprogdinus dvasinius ir ideologinius Vakarų civilizacijos pagrindus. 117 Atmetama idėja, kad arabai reiškia nepalankumą Amerikai dėl to, kad JAV remia Izraelį. Priešingai, teigiama, kad Amerikos požiūris į arabus ir žydus buvo vienodas m. palestiniečiams Jungtinės Tautos suteikė tokią pat galimybę įkurti savo valstybę kaip ir žydams. 118 Tačiau apie dabartinį JAV požiūrį į arabus ir jų šalis neužsimenama. Esminį klausimą tarp ko ir kodėl vyksta tarptautinis karas, kuris dažnai pavadinamas kaip civilizacijų konfliktas, nagrinėja straipsnis, pavadinimu O.bin Ladenas sudaigino dviejų kultūrų kovos 114 Naujasis Amerikos karas ne tik jos. R. Valatkos nuomonė. Lietuvos rytas m. rugsėjo 17 d. 4 p. 115 Naujasis Amerikos karas ne tik jos. R. Valatkos nuomonė. Lietuvos rytas m. rugsėjo 17 d. 4 p. 116 Naujasis Amerikos karas ne tik jos. R. Valatkos nuomonė. Lietuvos rytas m. rugsėjo 17 d. 4 p. 117 Naujasis Amerikos karas ne tik jos. R. Valatkos nuomonė. Lietuvos rytas m. rugsėjo 17 d. 4 p. 118 Naujasis Amerikos karas ne tik jos. R. Valatkos nuomonė. Lietuvos rytas m. rugsėjo 17 d. 4 p. 75

77 sėklą. Ryškėja bandymai antiteroristinę kampaniją pavaizduoti kaip Vakarų karą su islamu. 119 Jame keliamas klausimas Karas su terorizmu ar islamu? ir konfliktą bandoma nagrinėti religijos kontekste, kurio priešpriešoje Vakarų ir islamiškasis pasaulis. Krikščioniškasis Vakarų pasaulis iš tikrųjų paskelbė karą, kurio svarbiausi taikiniai islamiškajame pasaulyje. Tuo tarpu musulmonai nedviprasmiškai raginami kilti į šventąjį karą džihadą. Pagrindiniai islamo karių taikiniai krikščioniškieji Vakarai. 120 Straipsnyje teigiama, kad tokiais pareiškimais bandoma įteigti pasauliui, kad visas islamiškasis pasaulis nusistatęs prieš visą Vakarų pasaulį. Toks suabsoliutinimas klaidina visuomenę, tuo labiau, kad teiginio krikščioniškieji Vakarai priimti tiesiogiai irgi negalima, nes Vakaruose gyvena ne tik krikščioniai, o esti ir kitų konfesijų atstovų ar ateistų bei laisvamanių. Tačiau nuomonė, kad teroristiniai išpuoliai yra religinis karas tarp Islamo ir krikščionybės gaji. Kaip rodo atliktos apklausos, 54 procentai apklaustųjų amerikiečių mano, kad Rugsėjo 11-osios teroristiniai išpuoliai buvo motyvuota Islamo ataka prieš krikščionybę. 121 Aptariant situaciją ypač išryškinama pasaulio lyderių pasisakymų svarba, nes kuomet vyrauja įtampa, bet kokie neapgalvoti pasisakymai gali tik dar labiau sukiršinti skirtingas pozicijas. Didelio dėmesio sulaukė tuometinio Italijos premjero Silvio Berlusconi pasisakymas, kad Vakarų kultūra pranašesnė prie islamą. Mes turėtume nepamiršti mūsų civilizacijos pranašumo. Civilizacijos, sukūrusios vertybių sistemą, davusią mūsų šalių žmonėms gerovę, pagarbą žmogaus teisėms ir religijos laisvei; kelios islamo valstybių vyriausybės gyvena praeityje ir turi pasivyti Vakarus 122, kalbėjo S. Berlusconi. Vėliau Italijos premjeras bandė išsiginti savo žodžių, tačiau situacija jau buvo įelektrinta. Nagrinėjant terorizmo temą, skaitytojų auditorijai bandoma situaciją atspindėti daugiau iš arabų musulmonų pozicijų ir pateikiama informacija, kuri ne tik skelbia musulmonus kaip terorizmo vykdytojus, bet ir pateikia pavyzdžių, kurie įrodo, kad terorizmas nėra priimtinas visose musulmoniškose šalyse. Musulmoniškos valstybės ne itin mėgsta Afganistaną. Net Iranas, vienas aršiausių islamo saugotojų, yra pareiškęs, kad radikali Talibano islamo interpretacija yra nesuprantama ir nepriimtina. Pastarosiomis savaitėmis santykius su Afganistanu nusprendė įšaldyti Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saudo Arabija dvi iš trijų iki šiol Talibaną pripažinusių pasaulio valstybių. Trečioji šalis Pakistanas santykių nenutraukė, bet smogė dar skaudesnį smūgį talibams: pažadėjo padėti JAV kovoti su terorizmu. 123 Taigi, pateikiama išvada, kad dauguma musulmoniškų valstybių sutaria, kad O.bin Ladenas peržengė visas ribas ir tik kenkia pasauliniams islamo interesams, todėl visų musulmoniškų valstybių tapatinti su terorizmu negalima. 119 O.bin Ladenas sudaigino dviejų kultūrų kovos sėklą. Lietuvos rytas spalio 6 d. 12 p. 120 O.bin Ladenas sudaigino dviejų kultūrų kovos sėklą. Lietuvos rytas spalio 6 d. 12 p. 121 TESSLER, Mark. Arab and Muslim Political Attitudes: Stereotypes and Evidence from Survey Research. International Studies Perspectives (2003) 4, p O.bin Ladenas sudaigino dviejų kultūrų kovos sėklą. Lietuvos rytas spalio 6 d. 12 p. 123 O.bin Ladenas sudaigino dviejų kultūrų kovos sėklą. Lietuvos rytas spalio 6 d. 12 p. 76

78 Apibendrinant 2001 m. Lietuvos spaudoje, galima teigti, kad auditorija dažnai turėjo spėlioti, ar teroristiniai įvykiai yra religinis karas, t. y. islamas (Artimieji Rytai) nusiteikęs prieš Vakarų pasaulį, ar tai politiniais/ekonominiais tikslais grįstas priešiškumas Vakarams ir jo lyderei Amerikai. Buvo nemažai publikacijų, kurios pagrindė tai vieną, tai kitą požiūrį. Spaudoje, kalbant apie terorizmą, buvo nedrąsiai kalbama, kad visus musulmonus tapatinti su teroristais ar ekstremistais yra nesąžininga ir toks vertinimas žalingas visuomenei. Tačiau toks požiūris buvo konstruojamas negarsiai, ne visada aiškiai ir ne visose publikacijose, lyginant su kitais periodais. Tai atskleidžia, kad šiuo periodu buvo įsigalėjusi islamofobija. Priešingai visoms prognozėms, kad teroristai vėl puls Ameriką, per dešimt metų pakartotinių teroristinių įvykių Amerikoje bent kol kas neįvyko. Tačiau netikėtai buvo smogta Europai. Pirmasis teroristinis išpuolis Europoje, po Rugsėjo 11-osios, buvo įvykdytas Ispanijoje, Madride. Iškilo nauji klausimai kodėl? Pasaulio žiniasklaida skyrė nemažai dėmesio šiam įvykiui. Lietuvos žiniasklaida labiausiai domėjosi, ar teroristiniams įvykiams, pasiekusiems Europą, egzistuoja reali galimybė, kad kažkas panašaus gali būti įvykdyta ir Lietuvoje. Pasak ekspertų, kurių pasisakymai buvo cituojami įvairiuose dienraščiuose, tokia galimybė yra mažai tikėtina ir panikuoti tikrai neverta, tačiau Respublikos dienraštis iš terorizmo nusprendė pūsti burbulą. Kaip pavyzdį galima pateikti straipsnį Teroro banga ritasi Lietuvos link. 124 Jau pats straipsnio pavadinimas, kaip minėta anksčiau, yra interpretuojantis, nes sudaro įspūdį, kad teroristiniai įvykiai Lietuvoje tikrai bus įgyvendinti, tiesiog su nerimu belieka laukti, kada tai atsitiks. Straipsnio paantraštė taip pat interpretuojanti: Ir specialiosios tarnybos, ir kariškiai teigia, kad musulmonų teroristai gali smogti ir mūsų šaliai. Tokia paantraštė prieštarauja straipsnio turiniui, nes jame visi pašnekovai kalba, kad smogimo baimintis tikrai neverta ir tai tik teorinė galimybė, nes Lietuva padeda JAV kovoti su terorizmu: Islamo fundamentalistai siekia suskaldyti amerikiečių suburtą koaliciją kovai su tarptautiniu terorizmu. Jų tikslas atitraukti iš koalicijos kuo daugiau valstybių. 125 teigė politologas, VU Tarptautinių santykių instituto dėstytojas Vaidas Urbelis. Šis straipsnis taip pat iliustruoja, kaip arabų, musulmonų, teroristų ir ekstremistų sąvokos painiojamos tarpusavyje ir taip auditorijai peršamas jau minėtas arabo = teroristo įvaizdis: Dažniausiai rimtus teroro aktus rengia jau senokai toje šalyje gyvenantys musulmonai ; Lietuva musulmonų teroristus domina ; Vakarų šalių visuomenės labai margos, todėl arabų teroristams ten lengviau prasmukti ; Respublikos žiniomis, per keletą metų iš šalies išsiųsta keletas su teroristais susijusių arabų ; ir t.t. Tokie ir panašūs pasisakymai klaidina ir kuria priešpriešą visiems be išimties arabams ar musulmonams. 124 Teroro banga per Europą ritasi Lietuvos link. Respublika m. kovo 16 d., 3 p. 125 Teroro banga per Europą ritasi Lietuvos link. Respublika m. kovo 16 d., 3 p. 77

79 Teroristiniai įvykiai, įvykdyti Londone, dar labiau supriešino skirtingas religijas išpažįstančius asmenis ar net skirtingų tautybių asmenis ar šalis. Apie tai kalbama straipsnyje Išpuoliai Londone pasėjo islamofobiją. 126 Straipsnyje cituojami arabai, kurie daug metų gyvena Didžiojoje Britanijoje ir jautėsi pilnateisiai šios šalies piliečiai, tačiau po teroristinių įvykių Londono metro į juos požiūris akivaizdžiai tapo negatyvus: Policija yra ne vienintelė, kreipianti žvilgsnius į tamsesnio gymio piliečius daugiausia musulmonų kenčia nuo eilinių piliečių žvilgsnių ir užgauliojimų ; Mūsų apranga išduoda žmonėms, jog esame musulmonai. Žmonės į mus spokso manydami, jog po drabužiais mes slepiame bombas ; Žmonės nieko nežino apie musulmonus ir islamą. Jie nemato skirtumo tarp ekstremalių pažiūrų teroristų ir normalų gyvenimą čia gyvenančių musulmonų ; Į visus mus žiūrima kaip į potencialius teroristus. Tai atskleidžia ir dar kartą patvirtiną faktą, kad bet koks neigiamas ir negatyvus įvykis, su kuriuo susijęs arabas/musulmonas, kenkia visam arabų/musulmonų įvaizdžiui ir didina ksenofobinį nusistatymą prieš arabų tautas ir žmones bei kursto islamofobiją. Kaip minėta, argumentacija yra žodinė ir socialinė veikla, kuria siekiama padidinti (arba sumažinti) skaitytojo prieštaringo požiūrio priimtinumą, pateikiant teiginius, skirtus pagrįsti (arba paneigti) tam tikrą požiūrį. Spaudoje, kalbant apie arabus kaip musulmonus, dažniausiai pateikiami tokie teiginiai, kurie tik padidina ir sustiprina auditorijos požiūrį, kad terorizmas neatsiejamas nuo islamo religijos ir jos išpažinėjų musulmonų. Taip pat dažnai teigiama, kad musulmonai kenkia Vakarams, nes jiems nepriimtinos vakarietiškos gyvenimo normos ir vertybės. Tai puikiai iliustruoja straipsnis, pateiktas interpretuojančia antrašte Vakarų pasaulis islamiškojo terorizmo židinys. 127 Tačiau visko suabsoliutinti negalima. Jau pats antraštės sukūrimas pateikiamas kaip teiginys, kuris klaidina skaitytojus. Jokio klaustuko, jokios abejonės, tik nenuginčijamas faktas. Beje, šioje antraštėje žaidžia ir žodžiai, nes terorizmas tapatinamas su islamu, nors, kaip jau išsiaiškinome, terorizmą vykdo ne islamo išpažinėjai, o radikalūs ekstremistai, atstovaujantys neoislamą. Nors straipsnio antraštė pateikiama interpretuojančiai, pats straipsnis stengiasi atsakyti į klausimą Kodėl demokratijoje augę, materialinio nepriteklio nejutę jaunuoliai renkasi teroristo kelią?. 128 Tai svarbus klausimas, nes teroristinius išpuolius Madride ir Londone įvykdę teroristai turėjo tų šalių pilietybę ir buvo antros kartos emigrantai, todėl jiems Vakarų vertybės turėjo būti nesvetimos. Visgi, kaip teigia politologas E. Račius, Daugeliui musulmonų Vakarai morališkai, bet nebūtinai ekonomiškai ir kariškai supuvusios visuomenės, kurių vertybės atmestinos. 129 Kaip pavyzdį ekspertas paminėjo homoseksualių santuokų įteisinimą Ispanijoje ir Kanadoje ar alkoholizmo problemą. Vakaruose yra tiek daug eiliniam musulmonui nepriimtinų normų, bet ne dėl to, kad taip elgiamasi visuomenėje, o todėl, kad tai įteisinta įstatymiškai. Homoseksualų ir girtuoklių yra ir musulmoniškuose kraštuose, bet ten tokie dalykai yra 126 Išpuoliai Londone pasėjo islamofobiją. Respublika m. rugpjūčio 13 d. 9 p. 127 Vakarų Europa - islamiškojo terorizmo židinys. Respublika m. liepos 30 d. 8 p. 128 Vakarų Europa - islamiškojo terorizmo židinys. Respublika m. liepos 30 d. 8 p. 129 Vakarų Europa - islamiškojo terorizmo židinys. Respublika m. liepos 30 d. 8 p. 78

80 uždrausti. Ir bent atrodo, kad šiek tiek moralės ten likę, o Vakaruose tos moralės nėra ir jie tempia visą pasaulį į pražūtį. Tad kas belieka? Islamizuoti arba reislamizuoti. Vieni tai daro misionieriškais, kiti gal ir ne visai priimtinais būdais. 130 Tačiau ar dėl nepriimtinų Vakarietiškų vertybių ir vykdomi teroristiniai išpuoliai ir ar tikrai tos vertybės yra nepriimtinos musulmonams, antros kartos emigrantams, kurie gimę bei augę ne kur kitur, o Vakaruose lieka neaišku. Straipsnyje nepateikiama ir kitokia nuomonė ar kitų ekspertų pasisakymai, todėl galima daryti išvadą, kad straipsnio autorius daugiau remiasi nuomone nei patvirtintais faktais, o auditorijai pateikiamas nepilnas vaizdas ir taip pažeidžiamas objektyvumo principas. Praėjus šešeriems metams, požiūris į musulmonus, gyvenančius tiek Arabų šalyse, tiek ir musulmonus, gyvenančius Vakaruose (imigrantus) pradėjo transformuotis. Jei ne visų žmonių galvose, tai bent žiniasklaidoje. Transformacijos pradžiai svarbiausią įtaką turėjo Arabų pavasario įvykiai, kurie sudrebino pasaulį ir privertė kitaip pažvelgti į arabus, jų šalis bei problemas, su kuriomis jos susiduria, o didžiausią įtaką transformacijos procesui turėjo iniciatyvus jaunimas. Ypač tai pasakytina apie jaunimą, kuris sudaro didžiąją daugumą islamiškojo pasaulio tautos daugiau kaip pusė Artimųjų Rytų gyventojų yra jaunesni nei 25 metų. Prasidėjus taip vadinamai Arabų revoliucijai, Lietuvos žiniasklaidoje ženkliai padaugėjo publikacijų, kuriose arabai pristatomi ne tik kaip teroristai, bet į juos bandoma pažvelgti iš kitokios perspektyvos perprasti jų mentalitetą, įsitikinimus, politinę situaciją ir savirealizacijos poreikį bei demokratijos siekiamybę. Auditorijai vis dažniau ir garsiau bandoma išaiškinti, kad islamo vertinti vienareikšmiškai negalima. Apie tai kalbama straipsnyje Islamo portrete daugėja skirtingų bruožų 131, kuriame į islamo religiją žvelgiama iš skirtingų pozicijų ir religija atskiriama nuo terorizmo. Musulmonai pamaldūs ir šiuolaikiški, konservatyvūs ir kritiški, jie tokie skirtingi kaip piligrimai, išlipantys iš automobilių Mekos autobusų stotyje. Juos vienija islamas. Ir daugumai jų tai kitoks islamas nei tas, kurio bijo Vakarai. 132 (Ne teroristinis islamas, aut. past.) Kodėl būtent dabar šaukdami Demokratija sukilo arabai, kurie buvo verčiami tylėti ir tylėjo dešimtmečius, bando atsakyti straipsnis, pavadinimu Arabų revoliucijų užkratą sėja ir maištinga jaunimo dvasia. 133 Iš pavadinimo būtų galima išbraukti žodelį ir, nes absoliuti dauguma protestuotojų studentai ir jauni skurstantys darbininkai. Juolab, kad straipsnyje svarbiausia idėja, kad pagrindinis arabų valstybės variklis gyventojų daugumą sudarančio jaunimo troškimas gyventi kitaip nei buvo priversti gyventi jų tėvai, o protestų masiškumą lėmė globalizacija ir šiuolaikinės technologijos. Tai jaunimo sukilimas. Būtent jaunimas žino, kaip naudotis internetu, Facebook, - teigė JAV Notr Damo 130 Vakarų Europa - islamiškojo terorizmo židinys. Respublika m. liepos 30 d. 8 p. 131 Islamo portrete daugėja skirtingų bruožų. Lietuvos rytas m. vasario 5 d., Rytai Vakarai 3 p. 132 Islamo portrete daugėja skirtingų bruožų. Lietuvos rytas m. vasario 5 d., Rytai Vakarai 3 p. 133 Arabų revoliucijų užkratą sėja ir maištinga jaunimo dvasia. Lietuvos rytas m. vasario 5 d., priede Rytai Vakarai 1, 4, 5 p. 79

81 universiteto (Indianos valstija) mokslininkas Emaldas Shahninas. 134 Jam antrina ir temos ekspertas E. Račius: Ne tik keliaudami, bet ir internete žmonės mato, kad galima gyventi geriau. 135 Jo nuomone, Facebook, Twiter ir kitos socialinės medijos, kurių pagalba ir kviečiama į protestus, pasirodė esančios galinga ir žaibiškai suvienijanti jėga. Kalbant apie sukilimus, žiniasklaidoje dažniausiai buvo minima, kad tai jaunimas, kurio didžiąją dalį sudaro studentai. Tačiau už tokio apibūdinimo, reikia paminėti, slepiasi ir moterys, kurios ypač drąsiai ir ryžtingai įsitraukė į protestus ir vieningai su vyrais siekė atsikratyti diktatorių jungo. Aktyvistės padėjo organizuoti demonstracijas, dirbo spontaniškai įrengtuose palapinių miesteliuose, slaugė sužeistuosius ir galiausiai kartu su visais šaukė demokratija. Apžvalgininkai pastebi, kad Arabų pavasaris išsiskyrė būtent moteriškomis spalvomis. Moterų teisės arabų šalyse, lyginant su vyrų, visada yra prastesnės. Dar prastesnės, jei lyginsime su Vakarų moterų teisėmis ir galimybėmis. Todėl nenuostabu, kad pasikeitimais šalyje labiausiai buvo suinteresuotos moterys, kurios tikėjosi, jog demokratijos siekimas atneš ne tik valstybės laisvę, bet ir išsilaisvinimą moterų atžvilgiu. Ypač aktyvios moterys, kovojančios už savo teises ir visos šalies laisvę Egipte. Apie tai kalbama straipsnyje Arabų pavasaris išlaisvino moteris, tačiau ar ilgam?. 136 Nepaisant sėkmingos pradžios valdžios nuvertimo Tunise, Egipte ir Libijoje, moterų teisių klausimas liekas opus ir turbūt dar ne vienam dešimtmečiui. Viena iš Arabų moterų organizacijos lyderių D. Waba teigia: Mes buvome auginamos taip, kad įsikaltume sau į galvą, jog neprilygstame vyrams. 137 Taigi toks požiūris (kad moteris nėra lygi su vyru) taip greitai pasikeisti negali. Arabų visuomenė dar nėra pasiruošusi lygiateisiškai priimti moterų, jų nuomonės ar tuo labiau atiduoti svarbiausių valstybės valdymo postų. Egipto vyrus ypač siutina mintis, kad šalies prezidento postą galėtų užimti ir moteris. Po revoliucijos tai įmanoma tiesa, greičiausiai tik teoriškai. 138 Taip atsiskleidžia kontraversiška situacija, kuomet Egipte iniciatyvių moterų netrūksta, bet šaliai svarbių sprendimų jos priimti negali: Šiandien Egipte maždaug pusė studentų yra merginos. Bet kasdieniame gyvenime net iš išsilavinusių moterų pirmiausia tikimasi, kad jos liks namuose. 139 Taigi, bent kol kas moterų teisių fronte arabų šalyse didesnių pasikeitimų laukti neverta. Tačiau negalima nuginčyti fakto, kad Arabų pavasaris atspirties taškas siekiant moterų lygiateisiškumo su vyrais. Pavyzdžiui, straipsnis, pavadinimu Kieno ausys styro už arabų revoliucijų? 140, bando išsiaiškinti, kam gali būti naudingos revoliucijos: Jungtinėms Valstijoms, Al Qaedai ar Izraeliui? Nė vienam iš jų, sako ekspertai, ir pateikia nuomones, kodėl. Didžiausias pralaimėtojas bus Izraelis, nes, tikėtina, kad būsimos arabų šalių vyriausybės bus nepalankesnės Izraelio atžvilgiu nei buvusios ar 134 Arabų revoliucijų užkratą sėja ir maištinga jaunimo dvasia. Lietuvos rytas m. vasario 5 d., priede R-V 1, 4, 5 p. 135 Arabų revoliucijų užkratą sėja ir maištinga jaunimo dvasia. Lietuvos rytas m. vasario 5 d., priede R-V 1, 4, 5 p. 136 Arabų revoliucijų užkratą sėja ir maištinga jaunimo dvasia. Lietuvos rytas m. vasario 5 d., priede R-V 1, 4, 5 p. 137 Arabų revoliucijų užkratą sėja ir maištinga jaunimo dvasia. Lietuvos rytas m. vasario 5 d., priede R-V 1, 4, 5 p. 138 Arabų revoliucijų užkratą sėja ir maištinga jaunimo dvasia. Lietuvos rytas m. vasario 5 d., priede R-V 1, 4, 5 p. 139 Arabų revoliucijų užkratą sėja ir maištinga jaunimo dvasia. Lietuvos rytas m. vasario 5 d., priede R-V 1, 4, 5 p. 140 Kieno ausys styro už arabų revoliucijų? Kauno diena m. vasario 26 d., 10, 11 p. 80

82 esamos. 141 dienraščiui aiškino ekspertas E. Račius. Tik susikūrusi Al Qaeda 1988 m. siekė nuversti valdančius režimus, nepripažįstančius islamo fundamentalizmo. Todėl kartais visuomenėje vyrauja nuomonė, kad arabų revoliucijos užuomazgos yra ne kas kita, o Al Qaeda bandymas periimti valdžią ir taip įtvirtinti radikalų islamo fundamentalizmą bei skiepyti ideologiją, pagrįstą terorizmo propagavimu. Tačiau reikia paminėti, kad revoliucionieriai atstovauja tam, ko O. bin Ladenas labiausiai nekenčia. Jie (protestuotojai) yra pasaulietiški, liberalūs ir nepripažįstantys autoritarizmo. Dar daugiau čia O. bin Ladenas turėtų aiktelėti tarp jų yra moterų. 142 teigė JAV saugumo ekspertas Peteris Bergenas. Brazilų rašytojas ir žurnalistas Pepe Escobaras teigia, kad arabų revoliucija nepalanki ir Amerikai, kuriai buvo naudingas ir pelningas diktatūrinių režimų toleravimas ir rėmimas. Kalbant be užuolankų, viskas yra dėl naftos ir Izraelio. Šie du dalykai pastaruosius šešis dešimtmečius grindžia JAV politiką Artimuosiuose Rytuose ir visame arabų pasaulyje. Dėl to Vašingtonas toleruoja visą būrį diktatorių ir jų šalyse steigia savo bazes. 143 Kaip pavyzdys pateikiama Amerikos ir Egipto draugystė: Iki šiol Egiptas buvo svarbiausias Jungtinių Valstijų sąjungininkas tarp Artimųjų Rytų arabų šalių, o H. Mubaraką analitikai vienbalsiai vadino proamerikietišku. Todėl akivaizdu, kad versti jo režimą Vašingtonui būtų buvę visiškai nenaudinga. 144 Pasak E. Račiaus, Jungtinėms Amerikos Valstijoms draugiški ar bent neutralūs režimai, tikėtina, bus pakeisti ne tokiais draugiškais, o bendras antiamerikietiškų nuotaikų lygis arabų šalyse gali dar labiau pakilti. Taip atsitiks įsitvirtinus demokratijai, kuomet ir tarptautiniai santykiai turės tapti grįsti demokratijos ir sąžiningo bendradarbiavimo principais (pavyzdžiui, nafta perkama už sąžiningą kainą). Taigi atsakymas, kieno ausys styro už arabų revoliucijų, paprastas piliečiai, kurie siekia demokratijos ir geresnio gyvenimo. Todėl sukilimų Tunise, Egipte ir Libijoje tikslas buvo vienas laisvė. Kita kontraversiška tema, 2011 m. sulaukus žiniasklaidos dėmesio ir vainikavusi dešimtmetį po Rugsėjo 11-osios įvykių Osamos bin Ladeno nukovimas. Lietuvos žiniasklaidoje dažniausiai buvo paminimas pats nukovimo faktas, rečiau gilinamasi į aplinkybes (dažnai susidomėjimo sulaukdavo JAV nutarimas jūroje palaidoti O. bin Ladeną ir kai kurių musulmonų dvasininkų prieštaravimai, neva tai prieštarauja islamo tradicijoms). Tačiau politologo Kęstučio Girniaus komentaras 145 auditoriją turėjo priversti susimąstyti giliau: jis siūlo į ieškomiausio teroristo nukovimą žvelgti per dorovinius aspektus. Kaip teigia autorius, kyla klausimų, ar visus JAV veiksmus, nužudant O. bin Ladeną, galima pateisinti doroviniu požiūriu. Pasak jo, doroviniai klausimai vaidina svarbų vaidmenį politikoje ir kare. Tačiau kyla klausimas ar tai buvo politika ar karas? Juk tam tikri veiksmai, kurie yra pateisinami kare, yra netoleruojami politikoje. JAV kariai nušovė O. bin Ladeną, nors jis neturėjo ginklo savo rankose. 141 Kieno ausys styro už arabų revoliucijų? Kauno diena m. vasario 26 d., 10, 11 p. 142 Kieno ausys styro už arabų revoliucijų? Kauno diena m. vasario 26 d., 10, 11 p. 143 Kieno ausys styro už arabų revoliucijų? Kauno diena m. vasario 26 d., 10, 11 p. 144 Kieno ausys styro už arabų revoliucijų? Kauno diena m. vasario 26 d., 10, 11 p. 145 O. bin Ladeno žūtis - doroviniai aspektai. Lietuvos žinios m. gegužės 9 d., 4 p. 81

83 Kritikai sako, kad reikėjo jį suimti ir nuteisti, o ne žudyti. Kyla klausimas, ar teroristas yra nusikaltėlis, ar karys. Jei teroristas nusikaltėlis, negalima neįspėjus jo gatvėje nužudyti. Privalu jį sulaikyti, įrodyti jo kaltę teisme. Jei jis karys, leistina jį nužudyti iš pasalų, miegantį ir t. t. Bet sulaikius karį, negalima jo tardyti, neleistina jo teisti (išskyrus dėl karo nusikaltimų) ir privaloma jį paleisti karui pasibaigus. 146 Taigi, perskaičius K. Girniaus komentarą, auditorija turėjo suprasti, kad teroristas traktuojamas kaip karys, todėl veiksmai O. bin Ladeno atžvilgiu buvo teisingi. Politologo analizės išvada ta, kad tai buvo geriausias variantas, nes priešingu atveju, jeigu JAV būtų sugavusi ir Osama bin. Ladeną, būtų atsiradus tikimybė, kad jo pasekėjai būtų paėmę įkaitais nekaltus žmones ir reikalavę paleisti Al Qaeda lyderį, priešingu atveju viskas pasibaigtų nekaltų žmonių žudynėmis. Ir iš tiesų, daug daugiau žmonių palankiai pasitiko žinią apie O. bin Ladeno žūtį nei neigiamai. Ir ne tik Vakarų pasaulio atstovai, bet ir arabų šalys. Apie tai savo kronikose kalba žurnalistas Algimantas Čekuolis. 147 Priešingai nei buvo laukta, Osamos bin. Ladeno mirtis nesukėlė arabų pasaulyje nei pastebimo liūdesio, nei raginimų keršyti; rimta arabų spauda sureagavo arba teigiamai, arba abejingai. 148 Žurnalistas, apžvelgdamas arabų spaudą, Lietuvos skaitytojams pateikia arabų reakcijas į Al Qaeda lyderio nukovimą ir terorizmą. Ir tai pirmas kartas, kuomet visame straipsnyje cituojami arabų lyderių ar žurnalistų pasisakymai, kurie akivaizdžiai atskleidžia, kad arabai terorizmo nepateisina, o tuo labiau jų sugretinimas su terorizmu yra klaidingas ir kenkia ne tik jų įvaizdžiui, bet ir gyvenimo kokybei. Pavyzdžiui, nepriklausomas Egipto dienraštis Al Shorouq teigia: Al Qaeda nužudė daugiau musulmonų negu kas kitas. Al Qaeda pasigrobė sąvokas islamas ir musulmonai ir sumetė juos į vieną puodą drauge su terorizmo sąvoka. 149 Egipto laikraštis taip pat teigia, kad po 2001 m. Rugsėjo 11-osios atakų musulmonus imta tapatinti su teroristais ir už tai islamiškasis pasaulis turi būti dėkingas O. bin Ladenui. Todėl akivaizdu, kad daugumai musulmonų Al Qaeda lyderio žūtis tapo kaip galimybė išsilaisvinti iš teroristo kiauto, kuriame buvo atsidūrę ne savo noru metai tapo ne tik galimybe atsikratyti besivelkančio terorizmo šleifo, bet ir siekti kitų naujų tikslų, kuriuos vainikavo Arabų pavasaris. Arabų analitikas Ali al-faqih rašo: Osama neišpasakytai pakenkė musulmonams, tačiau Vakarams nepadarė jokio rimtesnio nuostolio. Kad atsispirtumėme Vakarams, turime būti stiprūs. Tačiau stiprūs būsime tik tada, kai tapsime laisvais, gerą išsilavinimą gaunančiais demokratiškais piliečiais. 150 Taigi, galime daryti išvadą, kad O. bin Ladeno mirtis arabų pasaulyje tapo kaip simbolinis atsisveikinimas su iki tol įprasto gyvenimo normomis. Šis įvykis arabus taip pat padrąsino dar ryžtingiau kovoti už savo teises ir galimybę gyventi geriau, o visa tai veda į demokratiją. 146 O. bin Ladeno žūtis - doroviniai aspektai. Lietuvos žinios m. gegužės 9 d., 4 p. 147 Arabų spauda apie O. bin Ladeno mirtį. Lietuvos žinios m. gegužės 14 d., 6 p. 148 Arabų spauda apie O. bin Ladeno mirtį. Lietuvos žinios m. gegužės 14 d., 6 p. 149 Arabų spauda apie O. bin Ladeno mirtį. Lietuvos žinios m. gegužės 14 d., 6 p. 150 Arabų spauda apie O. bin Ladeno mirtį. Lietuvos žinios m. gegužės 14 d., 6 psl. 82

84 IŠVADOS 1. Arabai diskriminuojami dėl etninės savo kilmės, o labiausiai dėl religijos. Taip akcentuodama religiją, žiniasklaida kursto islamofobiją. Taigi realiame gyvenime arabai diskriminuojami dėl žmonių islamofobinio nusistatymo ir rasistinio bei ksenofobinio nepakantumo. Nors dauguma arabų išpažįsta islamo tikėjimą, negalima vienareikšmiškai teigti, kad visi arabai yra musulmonai. Tai viena iš klišių, kuri įsitvirtinusi visuomenėje. Kalbant apie arabus, žiniasklaidoje dažnai painiojamos ar vartojamos lygiagrečiai sąvokos: arabas musulmonas. Reikia paminėti, kad tokių sąvokų sutapatinimas ne visada teisingas, nes ne visi arabai yra musulmonai ir ne visi musulmonai yra arabai. Pavyzdžiui, musulmonu ne tik gimstama, juo galima ir tapti, t. y. islamo religija pripažįsta atsivertimą į islamą ir tapimą musulmonu. Tokiu atveju individas yra musulmonas, bet nebūtinai arabas. Ir priešingu atveju, jeigu arabas nepraktikuoja islamo, yra laisvamanis ar ateistas ar priklauso kitai religijai (pavyzdžiui, krikščionybei) jo vertinti kaip musulmono negalima, nesvarbu, kad jis gyvena musulmoniškoje valstybėje. Tačiau dauguma arabų visgi išpažįsta islamo tikėjimą ir yra musulmonai. 2. Arabų įvaizdis yra įstrigęs kaip terorizmo dogma. Prie tokio teroristų įvaizdžio prisideda ir žiniasklaida, kuri dažniausiai nušviečia tik neigiamus teroro įvykius ir tik retais atvejais imasi analizės ar aptaria aplinkybes. Taip auditorijai peršamas arabo = teroristo įvaizdis. Arabų, musulmonų, teroristų ir ekstremistų sąvokų painiojimas tarpusavyje yra žalingas ne tik patiems arabams, bet ir visai visuomenei. Jei musulmonai mato grėsmę savo religijai, gali imtis džihado. Tačiau tokia gynyba remiasi individualiais, savotiškais veiksmais, kurie nėra apibrėžti Korano, priešingai nei bandoma pateikti visuomenei, kad Koranas skatina žudyti. Islamo religija ir Koranas dažnai yra interpretuojami ne tik kitų konfesijų atstovų, bet ir pačių musulmonų, kurie tam tikrus teiginius supranta ir įgyvendina savaip. Svarbus aspektas teroristinius išpuolius atlieka ne islamas, ne musulmonai, o atskira ekstremistų grupė. Vertinant dar globaliau, galima teigti, kad visi teroristiniai įvykiai apskritai veda ne į arabų šalis ar į islamą, o į jo atmainą neoislamą, kuris pasižymi ne religijos bruožais, o ideologija ir politika. Žiniasklaidoje auditorijai bandoma įteigti, kad terorizmas yra paremtas tam tikromis islamo normomis, tačiau reikėtų išsamesnio paaiškinimo, kad visgi ne visa islamo religija paremta terorizmo planavimu ir vykdymu. Taip pat tyrimas atskleidė, kad bet kokie neigiami ir negatyvūs įvykiai, su kuriais susijęs arabas/musulmonas kenkia visam arabų/musulmonų įvaizdžiui ir didina ksenofobinį nusistatymą prieš arabų tautas ir žmones bei kursto islamofobiją. 83

85 3. Spaudoje, kalbant apie arabus kaip musulmonus, dažniausiai pateikiami tokie teiginiai, kurie tik padidina ir sustiprina auditorijos požiūrį, kad terorizmas neatsiejamas nuo islamo religijos ir jos išpažinėjų musulmonų. Taip pat dažnai teigiama, kad musulmonai kenkia Vakarams, nes jiems nepriimtinos vakarietiškos gyvenimo normos, vertybės bei išpažįstama krikščionybės religija. Nuomonė, kad teroristiniai išpuoliai yra religinis karas tarp Islamo ir krikščionybės gaji. Tokiais pareiškimais bandoma įteigti pasauliui, kad visas islamiškasis pasaulis nusistatęs prieš visą Vakarų pasaulį. Toks suabsoliutinimas klaidina visuomenę, tuo labiau, kad teiginio krikščioniškieji Vakarai priimti tiesiogiai irgi negalima, nes Vakaruose gyvena ne tik krikščioniai, o esti ir kitų konfesijų atstovų ar ateistų bei laisvamanių. 4. Arabų pasaulis keičiasi ir vaduojasi ne tik nuo tironiškų arabų valstybių režimo, tariamų lyderių ir magnatų priespaudos, bet ir nuo atsilikusių valstybių įvaizdžio. Didžiausios problemos, su kuriomis susiduria Arabų šalys nedarbas, mažas darbo užmokestis, nelygybė, spragos švietimo sistemoje, neišvystyta socialinė apsauga, socialinių garantijų trūkumas, nelygios moterų teisės, apskritai socialinio saugumo nebuvimas ir prievartinis skatinimas paklusti akloms diktatūriškoms dogmoms. Tačiau pačios arabų šalys pavargo būti išnaudojamos, o žmonės vis labiau ima ginti savo teises ir interesus, siekia demokratijos. Prie to labiausiai prisideda Arabų intelektualai, kai kurie politikai ir pilietinės visuomenės veikėjai, kurie kuria demokratiškas koalicijas ir organizacijas, bando kelti paprastų žmonių sąmoningumą, patriotiškumą ir bando palaužti autoritarizmą. Tai puikiai iliustruoja revoliucijų banga, nuvilnijusi per svarbiausias Arabų šalis, kuriomis pasauliui ir savo šalių valdžiai buvo bandoma parodyti, kad žmonės pavargo būti išnaudojami, nori ginti savo teises, siekia demokratijos. Šiandien dar sunku spėlioti, ką atneš revoliucijos ir kaip pasikeis ir ar tikrai pasikeis Arabų šalys, tačiau tai akivaizdus įrodymas, kad arabai trokšta laisvės ir bando žengti link demokratiškesnio valdymo. 5. Prasidėjus Arabų revoliucijai, požiūris į musulmonus, gyvenančius tiek Arabų šalyse, tiek ir musulmonus, gyvenančius Vakaruose (imigrantus) pradėjo transformuotis. Lietuvos žiniasklaidoje ženkliai padaugėjo publikacijų, kuriose arabai pristatomi ne tik kaip teroristai, bet į juos bandoma pažvelgti iš kitokios perspektyvos perprasti jų mentalitetą, įsitikinimus, politinę situaciją ir savirealizacijos poreikį bei demokratijos siekiamybę. Pagrindinis arabų valstybės variklis gyventojų daugumą sudarančio jaunimo troškimas gyventi kitaip nei buvo priversti gyventi jų tėvai, o protestų masiškumą lėmė globalizacija ir šiuolaikinės technologijos. Arabų pavasaris taip pat ir atspirties taškas siekiant moterų lygiateisiškumo su vyrais. 84

86 6. Visgi arabai ir arabų šalys vis dar yra įstrigę stereotipų spąstuose, kad ir kaip stengiasi iš jų išsivaduoti. Žiniasklaida, kalbėdama apie arabus, arabų šalis ar jų išpažįstamą religiją vien tik iš neigiamos perspektyvos, žmonių galvose kuria nusistatymą prieš juos. Dažnai individo pasąmonėje iškyla vienoks ar kitoks vaizdinys, kuris sukelia tam tikras emocijas, nepaisant to, ar žmogus buvo tiesiogiai su tuo susijęs, ar tai perėmė iš žiniasklaidos kaip jau suformuotą stereotipą. Kalbant konkrečiai apie arabus, galima numanyti, kad daugumos pasaulio žmonių galvose arabai vis dar egzistuoja kaip archetipai. Daugelis arabus vis dar mato kaip neišsimokslinusius, besiblaškančius kažkur smėlynuose, su tunikomis ir barzdotus, su automatais rankose ar planuojančius ir vykdančius teroristinius išpuolius, moteris kaip užguitas ir kenčiančias nuo vyrų patriarchato, vagims reikalaujama kapoti rankas, o santuokinę neištikimybę sulaužiusias moteris galima išplakti ar užmėtyti akmenimis ir pan. Toks pirmykštis arabo įvaizdis vis dar gajus ir šiuolaikiškai mąstančiose šalyse. Kad toks įvaizdis yra virtęs archetipu patvirtina tai, kad daugelis vis dar nenori pripažinti arabų šalių ir jų žmonių transformacijos. 7. Žiniasklaidoje vis labiau dažnėja vertinimo reiškinys ir ketvirtosios valdžios nuomonė apie tam tikrą įvykį, o ne pats įvykio neutralus nušvietimas. Taip auditorijai atimama teisė pačiai susidaryti savo nuomonę. Tinkamu naujienų perdavimu vadinamas toks pranešimas, kuriame auditorija negali pasakyti, kokia yra žurnalisto nuomonė apie tam tikrą įvykį ar reiškinį, t. y. neturėtų būti emocijų, išankstinės nuostatos, peršamos teisingos tiesos, auditorijai leidžiama pačiai susidaryti nuomonę ir vertinti situaciją iš savos varpinės. Tačiau šiandieninėje žiniasklaidos sistemoje dažniausiai šios taisyklės nepaisoma arba ji dažnai yra pažeidžiama. Kalbant konkrečiai apie arabus, kaip parodė atliktas tyrimas, dienraščių publikacijose trūko skirtingų nuomonių, pasisakymų. Dažnai net pats pavadinimas (antraštė) spaudoje yra pateikiama netinkamai, nes nepristato temos, o būna pateikta kaip teiginys, ginantis, teisinantis, užstojantis ar puolantis kažkurią pusę. Taip žiniasklaida tampa režisieriumi, kuris visuomenėje formuoja viešąją nuomonę ir kuria tam tikrus įvaizdžius, kurie nebūtinai yra teisingi. Taigi, žiniasklaida turi galią pristatyti socialinę tikrovę per tam tikrą prizmę, naujienai ar kokiam įvykiui suteikti papildomų atspalvių ir net savotiškai konstruoti jos suvokimą visuomenėje. 8. Lietuvos spauda labiau linkusi stebėti įvykius iš šalies ir pati į tarptautinius debatus įsitraukia vangiai. Apibendrinant visą metų periodą matome, kad daugiausiai publikacijų per visus tris periodus pateikė Lietuvos rytas. Taigi, galime daryti išvadą, kad šiam dienraščiui labiausiai rūpėjo ir dažniausiai buvo gvildenama terorizmo, Arabų šalių situacija, sukilimų bei protestų temos. Lietuvos ryto dienraštis iš visų dienraščių skyrė daugiausiai dėmesio aptariant tarptautinę situaciją ir dažniausiai 85

87 bandė nusakyti/nuspėti tolesnes ateities perspektyvas. Antroje vietoje pristatant temą aktyviausia buvo Respublika, tačiau 2011 metais šį dienraštį aplenkė Lietuvos žinios, kurios dažniausiai publikuodavo mažiausiai rašinių susijusia tema. Šis dienraštis padarė didžiausią šuolį aptariant tarptautinį kontekstą, susijusį su Arabų šalimis. Kauno diena per visus periodus išlaikė panašų publikacijų skaičių ir, lyginant su kitais dienraščiais, skyrė panašų dėmesį tiek terorizmo, tiek ir Arabų pavasario temoms. Didžioji dalis informacijos dienraščiuose buvo pateikiama straipsnių pavidalu, kurie buvo parengti pagal kitus informacijos kanalus, naujienų agentūros pranešimus ar verstiniai. Kokia arabų ar musulmonų padėtis Lietuvoje, spaudoje buvo negvildenama visai, tai parodo, kad žiniasklaida labiau linkusi perteikti tarptautinius įvykius, tačiau nesigilina, kaip gyvena ir ar sugyvena Lietuvos piliečiai su arabais ar musulmonais. Atlikus publikacijų turinio analizę paaiškėjo, jog spaudoje dažniausiai akcentuojamas pats įvykis (dažniausiai neigiamas arabų/musulmonų atžvilgiu), įvykiai yra retai išsamiau komentuojami aiškinamos jų priežastys, padariniai ar pasekmės. Vertinant tai, kad užsienio naujienos reikalauja platesnio konteksto, išsamesnio situacijos paaiškinimo informuojant auditoriją apie globalius įvykius ir reiškinius, daug svarbiau spaudoje yra rengiamos informacijos kokybė, išsamumas, skirtingų nuomonių įvairovė, ekspertų pasisakymai, o ne informacinių publikacijų gausa. 86

88 LITERATŪRA 1. ABDELWAHAB EL-AFFENDI. Political culture and the crisis of democracy in the Arab world. Democracy in the Arab World. Explaining the deficit. Edited by Ibrahim Elbadawi and Samir Makdisi. Published in the USA and Canada by Routledge Arab Human Development Report. Challenges to Human Security in the Arab Countries, Arabų šalių lygos paktas, 1945 m. kovo 22 d. Yale law school, Lillian Goldman law library ARMSTRONG, Karen. Islamas. Trumpa istorija. Tyto Alba, ISBN Atviros Lietuvos fondo tyrimas. Moters ir vyro įvaizdžiai bei santykiai spaudoje. Vilnius BAGDONAITĖ, Monika. Užsienio naujienų atranka ir pateikimas Lietuvos žiniasklaidoje: 2011 m. masinių antivyriausybinių protestų Egipte atvejis. VDU Magistrinis darbas. 7. BAGERSTAMAS, E. Spaudos laisvė demokratinėje visuomenėje. Stokholmas - Vilnius BECKER, Udo. Simbolių žodynas. Vilnius, BOGHOSSIAN, Paul.A. What is social construction? BROWN, Robin. Getting to War: Communication and Mobilization in the Iraq Crisis. Media and conflict in the twenty-first century. Philip Seib, England. ISBN COLMAN, Andrew. Oxford dictionary of psychology. Oxford, ESSER, Frank and PFETSCH, Barbara. Comparing Political Communication. Theories, Cases and Challenges Cambridge University Press, Cambridge. ISBN DENNIS E.E. Merrill J.C.Pokalbiai apie žurnalistiką. Vilnius, DONIGER, Wendy. Merriam-Webster's Encyclopedia of World Religions. Merriam-Webster m. ISBN p DONNAN, Hastings. Interpreting Islam. Sage Publications, ISBN X. 16. Ghilès, Francis. Kaip įveikti kultūros skirtybes, NATO REVIEW, GUDAITĖ, Gražina. Asmenybės transformacija sapnuose, pasakose, mituose. Vilnius, GUDONIENĖ, V. Įvadas į masinės komunikacijos teorijas. Vilnius: Žara HÄMEEN-ANTTILA, Jaakko. Islamo vadovas. Versus Aureus, ISBN JACQUES, Ellul, Technological Society, New York: Vintage Books, 1970 m. 87

89 21. JOWETT G.S., O Donnell V. Propaganda and persuasion. London - New Delhi, 1999 m. 22. JURAITĖ, Kristina. Žiniasklaidos sociologija. In Sociologija, Kaunas, KUZMICKAITĖ, Jurgita, Kaip išvengti politinių miražų. Atgimimas 2003 gruodžio d. 24. LEMPER, Alfons. Industrialisation of the Arab World LESTER, Paul Martin. Images and stereotypes. In California State University Fullerton [žiūrėta 2011m. lapkričio 03 d.] Prieiga per internetą: < 26. LOWERY, Shearon and DEFLEUR, Melvin. Milestones in mass communication research. Media effects. Third edition. Longman, ISBN Lietuvos tolerancijos profiliai: sociologinis tyrimas www3.lrs.lt/docs2/bttvvhes.ppt 28. Lietuvos Statistikos departamento duomenys. Tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos Lietuvoje MARCINKEVIČIENĖ, Rūta. Žanro ribos ir paribiai. Spaudos patirtys. Vilnius, MAŽEIKIS, Gintautas. Propaganda. Šiauliai, 2006 m. 31. McCombs M. Setting the Agenda: the mass media and public opinion. Malden, ISBN MCNAIR, Brian. An introduction to political communication. Fourth edition. London and New York ISBN 10: MCQUAIL, Denis. Social constructionism. Mass Communication Theory. Sage Publications Ltd; 5th Editon ISBN-10: MEINDL, James R. The romance of leadership as a follower-centric theory: a social constructionist approach. School of Management, State University of New York at Buffalo ftp://papers.econ.mpg.de/imprs/sumschool2009/priv/giessner/1%20intro/meindl.pdf 35. MERRILL, John Calhoun. The dialectic in journalism: toward a responsible use of press freedom By Louisiana State University Press. ISBN MERSKIN, Debra. L. Media, minorities, and meaning: critical introduction ary_r&cad=0#v=onepage&q&f=false 37. MORKEVIČIUS, Vaidas. Terra incognita: kiekybinė viešosios politikos diskurso turinio analizė. Kaunas: Kauno technologijos universitetas, MURRAY, Edelmen. Politinio spektaklio konstravimas. Vilnius. Eugimas, NAUCKŪNAITĖ, Z. Argumentacija: samprata ir didaktinės perspektyvos

90 40. NARMEEN El-Farra. Arabs and the media. Journal of Media Psychology, Volume I, Number 2, Spring NUGARAITĖ, Audronė, Ketvirtosios valdžios nuosmukis. Verslo žinios 2003 vasario PARSONS, Wayne. Viešoji politika. Politikos analizės teorijos ir praktikos įvadas. Vilnius, PERSE, Elizabeth M. Media effects and society. New Jersey, POCIŪTĖ, Vaiva. Politinių karikatūrų, kaip žodžio laisvės išraiškos, problematika demokratiškoje žiniasklaidoje m. VDU Magistrinis darbas. 45. Psichologijos žodynas. Vilnius, 1993, p RAČIUS, Egdūnas. Islamo žinynas. VU leidykla ISBN RAČIUS, Egdūnas. Politikos ir islamiškosios Davos susiliejimas. In Politologija RAKAUSNKIENĖ - FRĖJŪTĖ, Monika. Etninio nepakantumo ir ksenofobijos apraiškos Lietuvos spaudoje ES prevencijos politikos aspektu m RELIGIJŲ ISTORIJOS ANTOLOGIJA, II dalis. Islamas. Budizmas. Hinduizmas. Vaga ISBN RICHARS, Lyn and MORES, Janice. Read me first for a user s guide to qualitative methods. Second edition. Thousand Oaks, ISBN RUBŠYS, Antanas. Islamas. Religija, kultūra, valstybė. Katalikų pasaulis ISBN SAMALAVIČIUS, Almantas. Propaganda ir visuomenė, arba kas tie socialinės euforijos ir apatijos režisieriai, Kultūros barai 2004 gruodis. 53. SHAHEEN, Jack. G. Bad Arabs - How Hollywood Vilifies a People SCHLUMBERGER, Oliver. Debating Arab authoritarianism: dynamics and durability in nondemocratic regimes ŠPAKAUSKAS, Jaunius. Realybė ir hiperrealybė antrojoje modernybėje: Jungtiniai Arabų Emyratai šalis, kurios nebuvo. VDU Magistrinis darbas. 56. TESSLER, Mark. Arab and Muslim Political Attitudes: Stereotypes and Evidence from Survey Research. International Studies Perspectives %20survey%20research.pdf 89

91 57. TZANNATOS, Zafiris. The global financial, economic and social crisis and the Arab countries: A review of the evidence and policies for employment creation and social protection URBONAS, V. Žurnalistikos pagrindai. Klaipėda. Klaipėdos universiteto leidykla VAIŠNYS, Andrius Profesionalioji žurnalistika. Europos centras 1992 m. UDK: 070(075.8) 60. VAN DIJK, Teun. A. A new(s) racism: a discourse analytical approach %20A%20discourse%20analytical%20approach.pdf 61. VAN DIJK, Teun. A. Racism and the Press Routledge London and New York. %20Racism%20and%20the%20Press.pdf 62. Žurnalisto žinynas. Sudarė Vilius Užtupas. Kaunas:Vilius

92 NAGRINĖTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS: 2001 m. Lietuvos rytas (53) 1. Rugsėjo 12 d. 7 psl. Nusikaltėlių taikiniu tapo Amerikos simboliai. Garsiausiose JAV pastatuose ne kartą pasitaikė pavojingų ir kruvinų incidentų. 2. Rugsėjo 12 d. 8 psl. Pasaulis beprotiškos agresijos akivaizdoje. 3. Rugsėjo 12 d. 10 psl. Po teroro košmaro žvilgsniai į O.bin Ladeną. 4. Rugsėjo 13 d. 9 psl. Po siaubo dienos teroro kaltininkų medžioklė. 5. Rugsėjo 13 d. 9 psl. Sąmokslininkų grupė parklupdė JAV slaptąsias tarnybas. 6. Rugsėjo 14 d. 2 psl. Tragedijos ištikta Amerika virto tvirtove. Taip vakar Lietuvos rytui teigė į Vinių iš Vašingtono grįžusi A.Adamkienė. 7. Rugsėjo 14 d. 4 psl. Užgrobtame lėktuve ir lietuvis. Los Andželo finansininkas J.Wenckus tapo teroristų auka. 8. Rugsėjo 14 d. 7 psl. Už kerštą dar karštais žmogžudžių pėdsakais. Amerika rengiasi be gailesčio smogti kraupaus teroro akto organizatoriams. 9. Rugsėjo 14 d. 8 psl. Mirties akivaizdoje ryžtas apsaugoti bent tėvynainius. Užgrobtų lėktuvų keleiviai nesėdėjo nuleidę rankų, bet mėgino pasipriešinti teroristams. 10. Rugsėjo 15 d. 1,8 psl. Teroro scenarijus kompiuterio ekrane. Lakūnų treniruoklių programa padėjo rengti atakas prieš Amerikos miestus. 11. Rugsėjo 15 d. priede Rytai Vakarai, 2 psl. Teroras tapo iššūkiu ir tarptautinei teisei. Pasaulio bendrijai gali tekti iš naujo pažvelgti į ankščiau priimtas sutartis. 12. Rugsėjo 15 d. priede Rytai Vakarai, 2 psl. Radikalai neturi nei taisyklių, nei stabdžių. Antradienio teroro aktų pagrindas nežabota fundamentalistų ideologija. 13. Rugsėjo 15 d. priede Rytai Vakarai, 2 psl. Kivirčus būtina pamiršti. Civilizuotas pasaulis turi būti lygus. 14. Rugsėjo 15 d. priede Rytai Vakarai 1,3 psl. Ameriką užtemdė mirtini smūgiai iš dangaus. Pirmosios valandos po teroro aktų siaubo kupinos akimirkos liudytojų akimis. 15. Rugsėjo 15 d. priede Rytai Vakarai 4 psl. Sąmokslininkai pademonstravo, kad pažeidžiamos ir JAV. 16. Rugsėjo 15 d. 12 psl. Amerika baiminasi naujų teroro išpuolių. 17. Rugsėjo 17 d. 2 psl. Devyniolikai teroristų Amerika buvo nežinoma žemė. 18. Rugsėjo 17 d. 4 psl. Naujasis Amerikos karas ne tik jos. 19. Rugsėjo 17 d. 12 psl. Šiurpios tragedijos vietoje ryžtas sulaukti stebuklo. 20. Rugsėjo 18 d. 8 psl. O.bin Ladenas žvangina ir masinio naikinimo ginklu. 91

93 21. Rugsėjo 20 d. 8 psl. Teroristų voratinklis jau yra apraizgęs visą pasaulį. Tyrėjai įžvelgia ne tik žudikų armijos, bet ir sumaniai valdomos finansų imperijos kompaniją. 22. Rugsėjo 20 d. 8 psl. Ginklais žvanginančiai Amerikai Talibanas siūlo derėtis. Tačiau apie tai, kad JAV medžiojamas O.bin Ladenas galėtų būti išduotas, Afganistanas neužsimena. 23. Rugsėjo 20 d. 9 psl. Vatikanas bijo musulmonų atakos. Katalikybės simboliai gali tapti teroro aktų taikiniais. 24. Rugsėjo 20 d. 9 psl. Įtampą Pakistane dar padidino sprogimai. 25. Rugsėjo 22 d. priede Rytai Vakarai 4 psl. Tikruosius teroristų veidus slėpė gerumo kaukė. Aplinkiniams būsimieji tūkstančių žmonių žudikai neatrodė islamo fundamentalistai. 26. Rugsėjo 22 d. priede Rytai Vakarai 5 psl. Kelias islamo idealų link per kruvino teroro jūrą. Kadaise JAV remtas kovotojas atsigręžė prieš buvusius globėjus ir Vakarų civilizaciją. 27. Rugsėjo 26 d. 8 psl. Grasinimus pasauliui svaido ir talibai, ir jų priešai. 28. Rugsėjo 29 d. priede Rytai Vakarai 1,6 psl. Blogio genijui nebaisūs pasaulio spąstai. O.bin Ladenui sunku rasti naują prieglobstį, bet gali jis nė neketina bėgti. 29. Spalio 3 d. 8 psl. Virš O.bin Ladeno galvos visos NATO kumštis. 30. Spalio 4 d. 3 psl. Teroro garbintojas pakeitė savo pažiūras. 31. Spalio 2 d. 6 psl. Prieš smūgį bandymai suderinti atpildo mechanizmą. 32. Spalio 6 d. 12 psl. O.bin Ladenas sudaigino dviejų kultūrų kovos sėklą. Ryškėja bandymai antiteroristinę kampaniją pavaizduoti kaip Vakarų karą su islamu. 33. Spalio 6 d. priede Rytai - Vakarai 4 psl. Teroristai žvangina pragaro vartų raktais. Cheminių ir biologinių atakų grėsmė nemaža, bet apokalipsės nelaukiama. 34. Spalio 10 d. 8 psl. Bombų ir raketų smūgių išgąsdinti afganai bėga į nežinią. 35. Salio 13 d. priede Rytai - Vakarai, 5 psl. Bombų pradėtą darbą baigs kariai. Jungtinių Valstijų specialieji daliniai pasirengę O.bin Ladeno medžioklei. 36. Spalio 13 d. 11 psl. Naujų teroro aktų baimė pakeitė amerikiečių gyvenimą. 37. Spalio 17 d. 4 psl. Teroro aktai paskatino apsispręsti dėl narystės ES. 38. Spalio 20 d. 2 psl. Kultūros renginyje teroro tema. 39. Spalio 20 d. priede 2 psl. Teroro išpuoliai tapo naujos strateginės eros aušros ženklu. 40. Spalio 20 d. priede Rytai - Vakarai 1,4 psl. Kovos su teroristais sėkmės receptą teks atspėti. Visi tolesnio karo Afganistane ir O.bin Ladeno medžioklės scenarijai yra labai pavojingi. 41. Lapkričio 3 d. 8 psl. JAV nestabdys atakų nei dėl ramadano, nei dėl teroro grėsmės. 42. Lapkričio 5 d. 1 psl. Su kulkomis Afganistane į priešus laidomi žodžių užtaisai. 43. Lapkričio 7 d. 6 psl. Teroro baimė priminė daugelio jau užmirštą ligą. 44. Lapkričio 14 d. 8 psl. Keršto upė paplovė Talibano statytos tvirtovės pamatus. 92

94 45. Lapkričio 24 d. 9 psl. Afganistano žmonės jau pamiršo, kas yra valstybė. Paskutinis žuvusio žurnalisto reportažas apie nuožmių ilgamečių pjautynių pasekmes. 46. Lapkričio 24 d. priede Rytai Vakarai 1 psl. Laukiama taika gali būti tik miražas. Žvilgsnis į Afganistano istoriją neteikia daug pagrindo optimizmui. 47. Lapkričio 24 d. priede Rytai Vakarai 2, 5 psl. Pergalės prieš terorizmą recepto Jungtinės Valstijos dar nesukūrė. Garsus JAV politologas Z.Brezinskis apie padėtį pasaulyje po rugsėjo 11-ąją visą žmoniją sukrėtusių teroro aktų. 48. Gruodžio 5 d. 8 psl. Užspeistas O.bin Ladenas gali gintis ir branduoliniu ginklu. 49. Gruodžio 8 d. Rytai Vakarai 2 psl. Teroro sąvoka gali būti nevienareikšmiška. 50. Gruodžio 12 d. 8 psl. Amerikos bombos palaužė Al Qaeda narių ryžtą. 51. Gruodžio 12 d. 8 psl. O.bin Ladenas prisipažino pats. 52. Gruodžio 29 d. priede Rytai Vakarai 1, 4, 6 psl. Tvirti žmonės oriai priėmė net mirties iššūkį. Rugsėjo 11-sios teroro aktų sūkuryje kova vyko ir tada, kai vilties nebuvo. 53. Gruodžio 29 d. priede Rytai Vakarai 1, 3 psl. Didžiausią grėsmę pasauliui kelia bepročiai ir fanatikai. Tokią išvadą verčia daryti įsimintiniausių pirmųjų trečiojo tūkstantmečio metų įvykių apžvalga. Lietuvos žinios (14) 54. Rugsėjo 12 d. 2-3 psl. Teroristai pavertė Ameriką pragaru. Teroro išpuoliai, kurių metu galėjo žūti dešimtys tūkstančių žmonių, vakar sudrebino JAV ekonomikos ir valdžios centrus: rytą 18 minučių skirtumu vienas po kito į Pasaulio prekybos centrą Niujorke rėžėsi du lėktuvai. Dar po kiek laiko vienas lėktuvas nukrito ant Pentagono pastato. Sugriuvo abu garsūs Pasaulio prekybos centro dangoraižiai. 55. Rugsėjo 12 d. 3 psl. O.bin Ladenas ištesėjo pažadą. 56. Rugsėjo 13 d. 6 psl. Amerika atsibudo lik po karo. Antrąją dieną po siaubingos teroristų atakos tūkstančiams žuvusiųjų artimųjų teikė vilties pranešimai apie išgelbėtus iš po griuvėsių žmones. Dešimtys niujorkiečių sulaukė griuvėsiais užverstų giminaičiais pagalbos skambučių mobiliaisiais telefonais. 57. Rugsėjo 13 d. 6 psl. JAV ieško išpuolių organizatorių. Po kruvinių išpuolių Niujorke ir Vašingtone JAV baldžios specialiosios tarnybos labiausiai tikėtinu teroro aktų organizatoriumi paskelbė Osama bin Ladeną ir ėmėsi ieškoti jo parankinių. 58. Rugsėjo 14 d. 3 psl. FTB meta visas pajėgas. FTB pradėjo didžiausią istorijoje tyrimą ir teigia nepaliksiantis neapversto nei vieno akmens, tačiau kol kas sulaikė tik kelis asmenis apklausai, bet nė vieno oficialiai nesuėmė. 59. Rugsėjo 14 d. 4 psl. NATO duos atkirtį. 93

95 60. Rugsėjo 14 d. 4 psl. Pranašaujami nauji teroro aktai. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Egdūno Račiaus, vienintelio Artimųjų Rytų specialisto Lietuvoje, manymu, teroro aktų JAV negalima tapatinti su visais islamo išpažinėjais. 61. Rugsėjo 14 d. 6 psl. Teroristų elgesys mįslė net musulmonams. Lietuvoje gyvenantys arabai tikina nematą nė vienos priežasties, dėl kurios musulmonų fundamentalistai mūsų šalyje galėtų įvykdyti teroristinį išpuolį. Lietuvoje mums patinka, arabai nejaučia jokio priešiškumo jūsų valstybei, - interviu LŽ teigė septintus metus Lietuvoje gyvenantis ir mūsų šalies pilietybę jau turintis libanietis Abbas Dayekhas. 62. Rugsėjo 17 d. 4 psl. Amerika rengiasi karui. Prezidentui G.W.Bushui pažadėjus išrūkyti teroro aktų kaltininkus iš jų urvų, Afganistanas paragino musulmonus telktis šventajam karui. Pakistanas skelbia ultimatumą Talibanui per 3 dienas išduoti O.bin Ladeną. 63. Rugsėjo 17 d. 4 psl. Tiesioginių įkalčių nėra. Po teroro aktų JAV pasaulyje vyksta neregėto masto teroristų paieška: JAV ir Europos žinybos išduoda vis daugiau arešto orderių, pareigūnai tiria tūkstančius pėdsakų, tačiau tiesioginių įkalčių prieš pagrindinį įtariamąjį O.bin Ladeną dar nerasta. 64. Gruodžio 3 d. 8 psl. Amerikiečiai įspėti trečią kartą. JAV trečią kartą nuo rugsėjo 11 d. įspėjo amerikiečius apie padidėjusi teroro išpuolių pavojų švenčių laukimo laikotarpiu. Būgštavimus, kad O.bin Ladenas gali būti pasigaminęs radiaciją skleidžiančią bombą, paskatino į nelaisvę pakliuvusių Al Qaeda narių parodymai ir CŽV duomenys. 65. Gruodžio 15 d. 12 psl. O.bin Ladenas: Jie nieko nežinojo iki paskutinės minutės. JAV oficialiai paskelbė inkriminuojančią vaizdajuostę, kurioje matyti, kaip Saudo Arabijos teroristas Osama bin Ladenas su savo bendražygiais aptaria rugsėjo 11 d. teroro išpuolius. 66. Gruodžio 27 d. 10 psl. Pasaulis per rugsėjo 11-osios prizmę. Nematomi dūmai teberūksta: prieš 3,5 mėnesio virš Manheteno pakilęs debesis užtemdė visus 2001 metus bei meta šešėlį į ateinančius 2002-uosius. Rugsėjo 11-oji pakeitė didžiąją planetos dalį: sukrėtė jausmus ir privertė kitaip pažvelgti į kultūrą, politines bei gynybines struktūras. 67. Gruodžio 12 d. 2 psl. Prie JAV ambasados prisimintas teroras. Prieš tris mėnesius JAV ištikusią tragediją vakar 15 valandą 46 minutės Vilniuje paminėjo prie JAV ambasados susirinkę aukščiausieji šalies vadovai ir paprasti vilniečiai. Seime trumpam nutilo ginčais ir diskusijos. Kauno diena (29) 68. Rugsėjo 12 d. 1,2,10 psl. Šėtoniškas iššūkis žmonijai. Pasaulį sukrėtė neregėto masto teroro aktai JAV. 69. Rugsėjo 13 d. 1,2,9 psl. Siaubo antradienio šokas tęsiasi. Lietuva labiau saugo savo svarbiausius objektus, užjaučia nukentėjusius per išpuolius JAV ir demonstruoja ryžtą prisidėti prie kovos su terorizmu. 94

96 70. Rugsėjo 13 d. 3 psl. Dienos klausimas Kokia turėtų būti Lietuvos reakcija po teroro aktų JAV? 71. Rugsėjo 13 d. 3 psl. Pokyčiai JAV užsienio politikoje neišvengiami. Lietuvos politikai ir politologai tvirtina, kad pasaulio tvarka keisis, tačiau kaip, dar nesiryžta spėlioti. 72. Rugsėjo 13 d. 3 psl. Rubrika Žvilgsnis ; Vaido Jauniškio požiūris apie terorizmą ir tolesnes perspektyvas. 73. Rugsėjo 13 d. 1,7 psl. Smūgis doleriui ir benzinui. Rinkos finansų ministrė D. Grybauskaitė pareiškė, jog įvykdyti teroro išpuoliai nekelia grėsmės Europos ekonomikai. 74. Rugsėjo 13 d. 7 psl. Finansų rinkose ir biržose šėlo emocijos. Užvakar kilusi panika vakar aprimo, tačiau prognozuojami ilgalaikiai neigiami padariniai. 75. Rugsėjo 15 d. 1, 10 psl. Kuriami atpildo planai. Smūgis bus nukreiptas į teroristų bazes Afganistane. 76. Rugsėjo 15 d. 2 psl. Po tamsios nakties ateina šviesi diena. Ambasadorius Vygaudas Ušackas nemano, kad po teroro aktų sugriežtėtų Amerikos vizų išdavimo politika ir sulėtėtų NATO plėtra. 77. Rugsėjo 15 d. 2 psl. Turime pasirinkti, kokiame pasaulyje norime gyventi. Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalba, pasakyta visuomenei rugsėjo 14 dieną per radiją. 78. Rugsėjo 15 d. 3 psl. Tylos minutė už teroro aukas. Solidarizuotis su smurtą patyrusiais amerikiečiais tapo kiekvieno kauniečio sąžinės reikalu. 79. Rugsėjo 15 d. 3 psl. Žvilgsnis ; Audronė Kanapickienės požiūris apie terorizmo įtaką rinkoms. 80. Rugsėjo 15 d. 10 psl. Trys minutės tylos. Europa ir Amerika pagerbė žuvusiųjų atminimą. 81. Rugsėjo 15 d. 15 psl. Vakarų pasaulio saulėlydis? (Arvydas Juozaitis. Ministro Pirmininko patarėjas kultūrai, filosofas). 82. Rugsėjo 17 d. 3 psl. Kaip galima sumažinti terorizmo grėsmę? Spragos nubraukia tobulos sistemos efektyvumą. 83. Rugsėjo 17 d. 3 psl. Žvilgsnis ; Aušros Lėkos pamąstymai apie Amerikos planuojamus atkirčius ir bręstanti karą. 84. Rugsėjo 20 d. 1, 16 psl. JAV išlieka lietuvių svajonių šalimi. Teroro aktai nesumažino noro dalyvauti Žaliosios kortos loterijoje. 85. Rugsėjo 20 d. 10 psl. Antiteroristinė koalicija. Kas už ir kas prieš. 86. Rugsėjo 20 d. 10 psl. Gyvasis kankinys. O.bin Ladeno byla gali sukelti daug problemų Jungtinėms Amerikos Valstijoms. 87. Rugsėjo 22 d. 17 psl. Naujas krikščionybės išbandymas. (Arvydas Juozaitis. Ministro Pirmininko patarėjas kultūrai, filosofas). 88. Spalio 6 d. 15 psl. Pasaulio gelbėjimo receptas. (Arvydas Juozaitis. Ministro Pirmininko patarėjas kultūrai, filosofas). 89. Spalio 11 d. 25 psl. Teroro išpuoliai Amerikoje padidino susidomėjimą gyvybės draudimu. 95

97 90. Spalio 13 d. 2 psl. JAV prezidentas padėkojo Lietuviai už paramą. 91. Spalio 13 d. 2 psl. Teroro aktai privertė apsispręsti dėl narystės ES. 92. Spalio 13 d. 2 psl. Liberalai islamą pripažino taikia religija. 93. Spalio 25 d. 10 psl. Tragedija pakoregavo perspektyvas. Po teroro aktų Baltijos šalių pakvietimas į NATO tapo susitarimu. 94. Spalio 25 d. 10 psl. Šalis pavirto parako statine. Situacija Pakistane kelia ne tik JAV, bet ir kaimyninių šalių susirūpinimą. 95. Gruodžio 12 d. 10 psl. Po trijų mėnesių. Rugsėjo 11-ąją paminėjo trečdalis pasaulio. 96. Gruodžio 12 d. 10 psl. Kalnai teroristų negelbsti. Pasiduoda O.bin Ladenui ištikimi kovotojai. Respublika (45) 97. Rugsėjo 12 d. 1,2,3 psl. XXI amžiaus karas prasidėjo Niujorke. Po teroristų atakų lėktuvais prieš JAV pasaulis atsidūrė ant trečiojo pasaulinio karo slenksčio. 98. Rugsėjo 12 d. 4 psl. Prezidentą nuo teroristų taikinių teskyrė kilometras. Amerikoje viešintis Lietuvos vadovas buvo priverstas valandą praleisti viešbučio rūsyje. 99. Rugsėjo 12 d. 5 psl. Lietuvoje sustiprinta valstybinių objektų apsauga. Po grėsmingų teroro išpuolių Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lietuvos vadovybė nurodė sustiprinti valstybinių objektų apsaugą. Tačiau pareigūnai ir kriminalogai abejojo, ar Lietuvai gresia realus pavojus Rugsėjo 12 d. 5 psl. Po teroro atakos panika verslo pasaulyje. Naftos, aukso kainos šoko į viršų. Likvidžiausių pasaulyje bendrovių akcijos kaip strėlė smuko žemyn. Euro kursas kilo dolerio atžvilgiu. Biržos buvo skubiai uždarytos. Taip verslo pasaulis reagavo į teroristų ataką prieš Jungtines Amerikos Valstijas Rugsėjo 13 d. 1, 5 psl. Liudininkai atskleidžia pragaro uždangą. Iš Pasaulio prekybos centro išsigelbėję lietuviai pasakoja savo išgyvenimus Rugsėjo 13 d. 2 psl. Amerika nepraranda vilties. Gelbėjimo darbai Niujorke ir Vašingtone vyko ir naktį Rugsėjo 13 d. 2 psl. Niujorkas aprauda žuvusiuosius. Vakar Niujorkas dar nebuvo atsigavęs po šoko, kurį patyrę po juodžiausio JAV istorijoje antradienio Rugsėjo 13 d. 2 psl. Pitsburgas: atsisveikinimo skambučiai artimiesiems. United Airlines lėktuvui antradienį nukritus netoli Pitsburgo miesto Pensilvanijoje, žuvo visi 45 juo skirdę žmonės. Manoma, kad keleiviai ketino suvaldyti teroristus Rugsėjo 13 d. 2 psl. Pentagonas tęsia darbą. Vakar, praėjus 20 valandų po teroro aktų, Pentagonas vis dar degė. Iš tos pastato dalies, į kurią pataikė lėktuvas, dangun šovė ryškios liepsnos. 96

98 106. Rugsėjo 13 d. 3 psl. Didžiausias įtarimų šešėlis ant O.bin Ladeno. Naujausia informacija apie teroristinius išpuolius Jungtinėse Amerikos Valstijose rodo, jog jie gali būti susiję su ištremtuoju Saudo Arabijos piliečiu, garsiausiu pasaulio teroristu Osama bin Ladenu Rugsėjo 13 d. 3 psl. Amerikiečiai reikalauja keršto teroristams. VAŠINGTONAS. Teroro išpuoliai prieš Pasaulio prekybos centrą ir Pentagoną yra karo aktas. Tai skelbia naujausios amerikiečių nuomonių apklausos ir JAV vadovai Rugsėjo 13 d. 7 psl. Tragedijos priežastys prasta saugumo kontrolė ir profesionalūs teroristai. JAV aviacijos tarnybų pareigūnai bando atkurti tragedijų eigą. Tačiau jų nuomonės išsiskiria. Vieni teigia, kad teroro aktus galėjo įvykdyti tik profesionalūs pilotai, kiti kad jau pakilusius lėktuvus valdyti nėra labai sudėtinga Rugsėjo 14 d.1,4,8-10 psl. Po teroro atakos pasirengimas smūgiams. Išskirtinis fotoreportažas iš prezidento vizito akimirkų katastrofos metu Rugsėjo 14 d. 4 psl. Vašingtone lietuvių delegacija patyrė šoką. Teroro aktų liudininkais tapę mūsų šalies pareigūnai prisipažino negalį patykėti tuo, kas įvyko JAV Rugsėjo 14 d. 4 psl. Žuvusiųjų Jungtinėse Valstijose sąraše lietuviška pavardė. Tarp vieno iš teroristų užgrobtų ir JAV sudužusių lėktuvų keleivių galėjo lietuvių kilmės vyras Rugsėjo 14 d. 6 psl. Redakcijos skiltis: Terorizmas neturi tėvynės Rugsėjo 14 d. 6 psl. Su peiliuku prieš Ameriką Rugsėjo 14 d. 8 psl. JAV ir NATO ruošiasi smogti teroristams. Atsakomieji smūgiai bus suduoti, kai tik paaiškės tikrieji kaltininkai Rugsėjo 14 d. 8 psl. Paprasti musulmonai tampa keršto aukomis. VAŠINGTONAS/TORONTAS. JAV ir Kanadoje užregistruota keliasdešimt atvejų, kai keršijant už teroro aktus Niujorke, Vašingtone ir Pensilvanijoje užpulti musulmonai Rugsėjo 14 d. 9 psl. JAV teroristų pėdsakų ieškoma ir Europoje. Manoma, kad pilotai mirtininkai galėjo mokytis Hamburge, Floridoje, Afganistane ir Saudo Arabijoje Rugsėjo 14 d. 9 psl. Pagrindinis įtariamasis nesikeičia O. Bin Ladenas Rugsėjo 15 d. 4 psl. Savaitės žmogus arabų teroristas Osama bin Ladenas Rugsėjo 15 d. 13 psl. Ekonominis gyvenimas pasaulyje normalizuojasi. Po JAV įvykdytų teroro aktų ekonominis šalies gyvenimas grįžta į normalias vėžes Rugsėjo 18 d. 6 psl. Redakcijos skiltis: Pasaulis laukia karo Rugsėjo 18 d. 11 psl. Pasaulis skaičiuoja teroro JAV nuostolius. Priklausomai nuo įvykių JAV Lietuvos draudikai didins KASKO draudimo įmokas Rugsėjo 18 d. 14 psl. Teroristų smūgis palietė informacines technologijas Rugsėjo 19 d. 6 psl. Redakcijos skiltis: Karas civilizacijos viduje Rugsėjo 21 d. 6 psl. Apie Bušą, bin Ladeną ir lietuvį. 97

99 125. Rugsėjo 22 d. priede Julius 4 psl Rugsėjo 22 d. priede Julius 5 psl. Juodasis FTB dešimtukas. Labiausiai ieškomų FTB nusikaltėlių dešimtukas tai piktadarių sąrašas, ir sučiupti kiekvieną iš jų bet kurio FTB agento, policininko ar šiaip įstatymus gerbiančio amerikiečio tikslas Rugsėjo 25 d. 6 psl. Redakcijos skiltis: Pasaulis ant karo ribos Rugsėjo 25 d. 6 psl. Teisė žinoti, už ką gauni per galvą Rugsėjo 29 d. 8 psl. O.bin Ladeno medžioklė Afganistane. Spaudos teigimu, JAV elitiniai kariai teroristo apieškąs pradėjo tuoj po išpuolių Rugsėjo 29 d. 8 psl. Teroristų smogikai kraustosi į Europą? 131. Rugsėjo 29 d. 9 psl. Teroristams užsakovai žadėjo neįbaigiantį rojų. Rasti laiškai byloja apie lėktuvus užgrobusiems žudikams darytą psichologinį spaudimą Rugsėjo 29 d. priede Julius 4 psl. Pro didinamąjį stiklą. (Fotoreportažas) Rugsėjo 29 d. priede Julius 5 psl. AMERIKĄ PEKEITĖ VIENA DIENA. Rugsėjo 11-ąją, kai visą pasaulį sudrebino savižudžių teroristų atakos prieš Niujorko dangoraižius ir Pentagono pastatą Vašingtone, JAV viešėjo Snoro banko valdybos pirmininkas Raimondas BARANAUSKAS su žmona Sigita. Rengęsi aplankyti Pasaulio prekybos centro (PPC) dangoraižio apžvalgos aikštelėje lietuviai netikėtai pakeitė planus ir išvengė istorinės katastrofos Spalio 1 d. 8 psl. Žiniasklaida skelbia JAV karo pradžią Spalio 1 d. 9 psl. Išpuolių JAV organizavimo kaina pusė milijono dolerių Spalio 4 d. 6 psl. Bausdami kūnus, ką darysime su siela? 137. Spalio 11 d. 6 psl. Po teroro aktų laikas grąžinti mirties bausmę Spalio 11 d. 8 psl. Pentagonui karo su teroristais scenarijų kurs Holivudas. Afganistane strategijos nekeičiančios JAV prieš naujus teroro išpuolius pasitelks menininkų fantaziją Spalio 11 d. 9 psl. Laikas nesumažina skausmo. Labiausiai nuo teroro išpuolių nukentėjęs Niujorkas tebegyvena katastrofa Spalio 13 d. priede Julius 5 psl. JONO MEKO VIDEOLAIŠKAI IŠ MANHATANO. Jau pirmosiomis valandomis po teroristų atakos skambinau į Niujorką poetui ir kino menininkui Jonui MEKUI, bet tuomet daug telefono linijų buvo užblokuotos, neveikė. Po kelių dienų klausimus gavęs faksu, rugsėjo 17 d. J.Mekas pasistatė kamerą priešais save, įrašė atsakymus ir pasiuntė į Vilnių video laišką, kurį ir siūlau Juliaus skaitytojams Gruodžio 5 d. 13 psl. Tragedija JAV koreguoja aviatorių planus. 98

100 2002 m. Lietuvos rytas (11) 142. Vasario 2 d. 9 psl. Tikėtini teroro objektai septyni Gegužės 25 d. priede Rytai Vakarai 2 psl. Ar prezidentas tikrai žinojo apie rengiamą teroro išpuolį? 144. Birželio 29 d. priede Rytai Vakarai 1,4 psl. Teroro planai nuolat kuriami fanatikų galvose. Išryškėja vis nauji faktai, kaip subrandinti didžiausi pasaulio istorijoje išpuoliai Rugpjūčio 31 d. priede Rytai Vakarai 1,3 psl. Teroro tinklai lyg iš fantastų ateities vizijų. Al Qaeda ir kitos ekstremistų organizacijos prisimena žinomų rašytojų kūrinius Rugsėjo 7 d. priede Rytai Vakarai 3 psl. Amerikiečiams tenka iš naujo pažinti savo šalį Rugsėjo 11 d. 12 psl. Po tragedijos Niujorkas tapo draugiškesnis. Tuo įsitikino 2001 metų rugsėjo 11-osios košmarą išgyvenęs Amerikos lietuvis Rugsėjo 12 d. 8 psl. Kruvini pėdsakai driekiasi per visą pasaulį. Teroro išpuoliai Jungtinėse Valstijose buvo kruopščiai planuojami keliose šalyse Rugsėjo 12 d. 8 psl. Su Amerikos ašaromis ir maldomis tikėjimas pergale Rugsėjo 12 d. 8 psl. Kruvinųjų teroro išpuolių metines gaubė nerimo šešėlis Rugsėjo 12 d. 7 psl. Aptalžyta terorizmo pabaisa dar pajėgi kąsti Spalio 19 d. priede Rytai Vakarai 3, 6 psl. Teroristai persekiotojams užminė naujų mįslių. Lietuvos žinios (0) Kauno diena (4) 153. Liepos 5 d. 2 psl. Teroro grėsmė nepamiršta ir per linksmybes. JAV Nepriklausomybės dienos proga Prezidentūroje ragautas tradicinis Niujorko sūrio pyragas, o ambasadoje surengtas vakarėlis Rugsėjo 11 d. 1,2 psl. Metai po tragedijos artimųjų skausmo nenumaldė. Per rugsėjo 11-osios teroro aktą Niujorke dingusios Lietuvos pilietės tęvai vis dar viliasi Amerikoje rasti savo dukrą gyvą Rugsėjo 12 d. 2 psl. Prie JAV ambasados Vilniuje gėlės ir žvakutės Rugsėjo 12 d. 10 psl. Žuvusiųjų artimųjų ašaras šluostė vėjas. Tylos minute prasidėjęs rugsėjo 11-osios aukų paminėjimas Niujorke amerikiečiams dar kartą priminė prieš metus įvykdytą skaudžią teroro akciją ir paakino būti budrius. Respublika (3) 157. Rugsėjo 11 d. 6 psl. Metai po Rugsėjo 11-osios Rugsėjo 11 d. 6 psl. Ataka Amerikoje palietė visus. LR UR ministro Antano Valionio interviu Respublikai Rugsėjo11-osios metinių proga Rugsėjo 12 d. 4 psl. Vilniečiai pagerbė teroristų aukų atminimą. 99

101 2004 m. Lietuvos rytas (33) 160. Kovo 1 d. 13 psl. O.bin Ladeno medžioklė - pagal išbandytą planą Kovo 2 d. 10 psl. Dėl O. bin Ladeno - sumaištis Pakistane Kovo 13 d. 9 psl. Po siaubingų teroro išpuolių - spėlionės dėl kaltininkų Kovo 13 d. 9 psl. Šoko būsenos - visa Ispanija Kovo 13 d. priedas Rytai Vakarai 4,7 psl. Kelyje prie rinkimų urnų - teroristų iššūkiai Ispanijai. Sprogimai Madride tragiškai vainikavo jau anksčiau politinėje arenoje dominavusias diskusijas / Kristina Nastopkaitė Kovo 15 d. 11 psl. Po išpuolių Madride daugėja "Al Qaeda" pėdsakų Kovo 15 d. 11 psl. Prie rinkimų urnų - gedulo ir priešiškumo valdžiai nuotaikos Kovo 18d. 1,2 psl. Policijai įsakyta būti budriai. Lietuvoje - terorizmo ir neramumų nuojauta Kovo 19 d. 8 psl. O. bin Ladeno gaudynės pakurstė aistras Kovo 20 d. priedas Rytai Vakarai 1-2 psl. "Al Qaeda" pasišovė pakeisti pasaulio tvarką. Tragedija Ispanijoje rodo, kad sėdami baimę teroristai gali nušluoti vyriausybes / Ruslanas Golubovas Kovo 20 d. priedas Rytai Vakarai 2 psl. Naujas terorizmo veidas Europoje. Egdūnas Račius Kovo 20 d. priedas Rytai Vakarai 3 psl. Policija kaupė duomenis apie teroristus, bet jų nelietė. Po sprogimų Madride aiškėja, kad įtariamųjų ryšiai su Al Qaeda buvo užfiksuoti gerokai ankščiau Kovo 20 d. priedas Rytai Vakarai 3-4 psl. Ispanijos rinkėjai nubaudė jiems meluoti drįsusią valdžią. Laimėti rinkimus politikams buvo svarbiau už tiesą apie tai, kas surengė baisų terorą išpuolį Madride / Kristina Nastopkaitė Kovo 20 d. priedas Rytai Vakarai 4 psl. Madrido sprogimų aidai privertė Lenkiją susirūpinti saugumu. Visuomenei nerimą kelia šalies tarnybų nepasirengimas užbėgti už akių galimiems teroristų išpuoliams / Eldoradas Butrimas Kovo 20 d. priedas Rytai Vakarai 5 psl. Taikiniu paskelbta Italija ėmė žvalgytis į kalendorių. Teroristų grasinimai psichozės dar nesukėlė, bet šalyje paskelbtos ypatingo pavojaus dienos / Paulius Jurkevičius Kovo 22 d. 11 psl. Europa lopys saugumo spragas Kovo 26 d. 7 psl. ES lyderių darbotvarkę padiktavo ir teroristai Balandžio 16 d., 9 psl. Europai - kvietimas tartis, Amerikai - šiurpūs grasinimai Gegužes 6 d., 8 psl. Olimpiados saugumo garantijas griauna sprogimai. Vytautė Šmaižytė Gegužes 26 d., 9 psl. Radikalūs musulmonai lenkams jau kelia nerimą. 100

102 180. Birželio 5 d., priedas Rytai vakarai 5 psl. Saudo Arabija gaudo teroristus tarsi užrištomis akimis. Šalies pareigūnų nesugebėjimas užkirsti kelio įžūliems išpuoliams atsiliepia ir visam pasauliui / Milda Pumputytė Liepos 30 d., 7 psl. Irako kovotojai negaili nei koalicijos, nei tikėjimo brolių. Vytautė Šmaižytė Liepos 30 d., 7 psl. Teroristai grasina Europą užpilti krauju. Grupuotės kreipimasis skirtas ir Lietuvai, kurios kariai tarnauja Irake Liepos 31 d., 8 psl. Sučiuptas O. bin Ladeno padėjėjas savo vado neišduoda Rugpjūčio 11 d., 7 psl. Smūgiai teroristams nepadeda sulaužyti "Al Qaeda" stuburo Rugpjūčio 13 d., 7 psl. Koalicijos žygis prieš šiitų sukilėlius įaudrino visą Iraką Rugpjūčio 13 d., 7 psl. Karas su terorizmu Persijos įlanką pavertė aukso pakrante. Į Artimuosius Rytus grįžus šeimų kapitalui šiame regione kyla vienas už kitą įspūdingesni statiniai Rugpjūčio 18 d., 1,3 psl. Lietuviai paversti teroristų tarnais. Britai ir australai sužinojo: mūsų tautiečiai kėsinosi į T. Blairą / Mantas Dubauskas Rugsėjo 11 d., 9 psl. Tarptautiniame kovos su terorizmu fronte įtampos nemažėja Spalio 9 d., 9 psl. Egipto kurortų idilė virto ugnies ir kraujo pragaru. Vytautė Šmaižytė Spalio 23 d., priedas Rytai vakarai 1,3,5, psl. Šventojo karo vėliavos - priedanga skerdikui. Irake prieš JAV kovojantis A.M. al-zarqawi krauju susitepė jau paauglystėje Lapkričio 6 d., priedas Rytai vakarai 6 psl. Olandai ima skersakiuoti į atvykėlius iš islamiškųjų šalių. Nyderlandų kino režisieriaus nužudymas - lyg trąša tautinio ir religinio nepakantumo piktžolėms / Milda Pumputytė Gruodžio 8 d., 9 psl. Karo su teroru lauke - ne tik ekstremistų iššūkiai Amerikai. Respublika (16) 193. Sausio 9 d., 9 psl. Teroro prieš ES banga grąžina iš užmaršties anarchistus. Evaldas Labanauskas Kovo 3 d., 9 psl. Irakas vis arčiau religinio ir pilietinio karo. Vakarykščiai išpuoliai Bagdade irkerbaloje religinę šiitų ceremoniją paskandino kraujyje Kovo 16 d., 3 psl. Teroro banga per Europą ritasi Lietuvos link. Ir specialiosios tarnybos, ir kariškiai teigia, kad musulmonų teroristai gali smogti ir mūsų šaliai / Ainis Gurevičius ; [su politologo E. Labanausko komentaru] Kovo 20 d., 3 psl. "Aro" derybininkai arabų kalbos dar nesimoko. Antiteroristinės rinktinės vadas sako, kad su mirtininkais derėtis beveik neįmanoma / Ainis Gurevičius Balandžio 3., 10 psl. Ginkluoti islamistai taikosi į Lietuvos kaimynus. Lenkijos saugumas susirūpino dėl teroristų grasinimo pasikėsinti į A. Kvasnevskį Balandžio 14 d., 3 psl. Ar nereikia atšaukti karių? Kalbėjosi Agnė Pačkauskaitė Birželio 23 d., 5 psl. Spec. tarnybos ruošiasi kovai su teroru.darius Čiužauskas. 101

103 200. Liepos 27 d., 5 psl. Islamistai Lietuvoje kursto antimusulmoniškas aistras. Ainis Gurevičius Rugpjūčio 18 d., 7 psl. Britų bulvarinės spaudos pramanas - lietuviai teroristai. Giedrius Jankauskas Rugsėjo 11 d., 11, 12 psl. Trečiosios Rugsėjo 11-osios tragedijos metinės. Amerikiečiai tvirtina pasimokę iš savo klaidų ir daugiau neleisią pasikartoti tragedijai / Gabrielė Pečkaitytė Rugsėjo 15 d., 22 psl. Lietuvą pasiekia tik teroristų išpuolių aidas. [pokalbis su "Oro navigacijos" vadovu Algimantu Raščiumi / kalbėjosi] Gerardas Rosis Spalio 2 d., 13 psl. O.bin Ladeną sugavus nebus sunaikinta įsikerojusi jo ideologija Spalio 7 d., 11 psl. Europa Turkijai ištarė nedrąsų "taip". Derėtis sutarta, tačiau musulmoniškos šalies narystė bloke vis dar lieka už kalnų Spalio 9 d., 12 psl. Miegančios "Al Qaeda" grėsmė gali slypėti šalia mūsų. Šarūnas Paunksnis. (Apie terorizmo grėsmę Lietuvoje) Lapkričio 2d., 5 psl. Konkretus terorizmo pavojus Lietuvai negresia. Šalies specialiosios tarnybos žino apie amerikiečių įspėjimą, tačiau nemano, kad ši informacija galėtų pasitvirtinti Gruodžio 18 d., 14 psl. Bandymas reabilituoti islamą. Šarūnas Paunksnis. Lietuvos žinios (6) 209. Vasario 19 d., 26 psl. Naujų technologijų ir senų tradicijų šalis : viena jauniausių pietvakarių Azijos valstybių - Jungtiniai Arabų Emyratai yra ir vienas sparčiausiai besivystančių turizmo regionų. Gvidas Šalnys Kovo 18 d., 1 psl. Lietuva - teroristų taikinyje? Saulė Pauliuvienė ; [su generalinio policijos komisaro V. Grigaravičiaus komentaru] Kovo 23 d., 2 psl. Lietuvos kontrabandininkai finansavo teroristus. Saulė Pauliuvienė Rugpjūčio 18d., 2 psl. Lietuviškosios "Al Qaedos" pėdsako nerasta : Lietuvos valdžios institucijas pribloškė Didiojoje Britanijoje pasirodžiusios publikacijos, esą du lietuviai dalyvavo "Al Qaedos" rengiamame pasikėsinime į šios šalies premjerą. Marijus Girša Lapkričio 18 d., 7 psl. Lietuviams veriasi arabų rinka. Kazys Kazakevičius Gruodžio 15 d., 4psl. Saugumas / Egidijus Vareikis. Kauno diena (29) 215. Sausio 10 d., priedas Aukštyn žemyn 4-5 psl. Žmona savaitei : įsimylėjusioms lietuvaitėms vietoje solidžios dovanos vestuvių proga musulmonai kartais dovanoja ir šokolado plytelę, ir ženkliuką. Darius Sėlenis Kovo 1 d., 8 psl. Vaiduoklio gaudynės tęsiasi : Baltieji rūmai patvirtino planą, pagal kurį Osama bin Ladenas turėtų būti sučiuptas. Leonas Žalys Kovo 3 d., 1, 10 psl. Religinė šventė Irake užlieta krauju : per sprogimų seriją žuvo apie 150 žmonių, įskaitant maldininkus iš užsienio. 102

104 218. Kovo 13 d., 10 psl. Visoje Ispanijoje - gedulas : piktadarių aukų atminimas pagerbtas tylos minute Kovo 16 d., 2 psl. Teroro aukos pagerbtos tylos minutėmis Kovo 23 d., 2 psl. Tikrosios ir tariamos baimės : Valstybės saugumo departamentas tvirtina, kad Lietuvoje yra žmonių, susijusių su teroristais, tačiau realios terorizmo grėsmės šiuo metu nėra Kovo 24 d., 1, 4 psl. Strateginiai objektai - lengvas teroristų taikinys : šalies vadovams kalbant apie sustiprintą apsaugą, Kauno dienos žurnalistai be vargo pateko net prie tarptautiniame oro uoste stovinčių orlaivių. Remigijus Jurgelaitis Balandžio 2 d., 10 psl. Kraupios scenos sukėlė šoką : irakiečių siautėjimas Faludžoje amerikiečiams priminė nesėkmę Somalyje Balandžio 7 d., 10 psl. Kruvini mūšiai Irake tęsiasi : vien nukautieji skaičiuojami dešimtimis Balandžio 8 d., 10 psl. Chaosas Irake didėja : JAV armija užsispyrė sunaikinti šiitų smogikų formuotes Balandžio 16 d., 3 psl. Apie Lietuvos karių buvimo Irake tikslingumą ir jų atšaukimo galimybes bei pasekmes Balandžio 16 d., 10 psl. Gėdingų paliaubų nebus : Europa atsisako vesti derybas su "Al Qaeda" vadeiva Balandžio 21 d., 10 psl. Traukinys pajudėjo : sekdamos Ispanijos pavyzdžiu, savo karių likimu susirūpino kitos koalicijos narės Gegužės 14 d., 18 psl. Terorizmo įrankis - radioaktyviosios medžiagos : nusikaltėlių taikiniu gali tapti ne tik Ignalinos AE. Giedrė Budvytienė Birželio 16 d., 2 psl. Lietuva atnaujina kovos su terorizmu programą Birželio 14 d., 8 psl. Lemtingų klaidų virtinė. Autoritetingas leidinys ["Power and Interest News Report"] kritikuoja JAV administracijos politiką Irake. Leonas Žalys Liepos 27 d., 1, 5 psl. Musulmonams brukamas priešiškos Lietuvos įvaizdis. Vienas skaitomiausių islamiško pasaulio naujienų portalas pranešė, kad Vilniuje sulaikyti trys teroristinius išpuolius rengę musulmonai, tačiau teisėsaugininkai tokią informaciją neigia / Remigijus Jurgelaitis Rugpjūčio 4 d., 1, 5 psl. Teroro išpuolių nelaukiama, bet grėsmė egzistuoja. Teisėsaugos institucijos ir politikai reguliariai neinformuoja visuomenės apie galimą teroristų pavojų valstybei / Gediminas Stanišauskas Rugpjūčio 4 d., 10 psl. Griebtasi dar griežtesnių saugumo priemonių. JAV pareigūnai stabdo Kapitolijaus link važiuojančias transporto priemones Rugpjūčio 16 d., 8 psl. Daugiagalvė hidra. Teroristų tinklas "Al Qaeda", net ir patyręs didelių nuostolių, ekspertų nuomone, tebėra pavojingas / Leonas Žalys. 103

105 235. Rugpjūčio 18 d., 1,6 psl. Lietuviškas "al-qaeda" šešėlis Anglijoje. Mūsų šalies pareigūnai neigia pranešimus apie neva sulaikytus lietuvius, įtariamus ryšiais su teroristais / Giedrė Budvytienė, Lina Navickaitė Rugpjūčio 30 d., 8 psl. Didžiojo ajatolos autoritetas. Įtakingiausiam Irako dvasininkui prieštarauti nedrįstų niekas / Leonas Žalys Rugsėjo 11 d., 1, 11 psl. Tragiška diena nuolat atgyja lietuvių atmintyje. Niujorke vėl skamba dainos, tačiau išgyventas košmaras dar neužmirštas / Dainoras Lukas Spalio 7 d., 10 psl. Turkija džiūgauja. Europos Komisija sutinka, kad būtų pradėtos derybos dėl musulmonų valstybės narystės ES Spalio 8 d., 1,6 psl. Kaune - tarptautinių teroristų pėdsakai. Demaskuota dokumentų padirbinėtojų grupuotė, kurios paslaugomis galėjo naudotis užsienio piliečiai, ieškoję įtartinų kontaktų Lietuvoje / Greta Čižinauskaitė Spalio 30 d., 16 psl. JAV ir Europa : nesutarimų dilema. Globalinio terorizmo akivaizdoje konfrontacija gali sukelti toli siekiančius žalingus padarinius / Bernardas Ivanovas Lapkričio 2 d., 3 psl. Atsarga gėdos nedaro. Lietuvos specialiosios tarnybos gesina įtampą po amerikiečių perspėjimo apie galimus teroro išpuolius mūsų regione / Arūnas Ivaškevičius Lapkričio 6 d., priedas Aukštyn žemyn 4-5 psl. Iš egzotiškos kelionės - egzotiški įspūdžiai. Po turistų mažai pažintas Artimųjų Rytų šalis keliavusią lietuvę sužavėjo istoriniai paminklai ir musulmonų draugiškumas / Darius Sėlenis Gruodžio 1 d., 9 psl. JAV nepraranda vilties sukurti geresnį pasaulį. [pokalbis su JAV ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotoju T. Keliu / kalbėjosi] Dainoras Lukas m. Lietuvos rytas (24) 244. Kovo 18 d. 9 psl. JAV dar randa argumentų įtikinti sąjungininkus likti Irake Balandžio 7 d. 9 psl. Iš chaoso brendantis Irakas mėgina gydyti etnines žaizdas Balandžio 25 d. 12 psl. Dėl nesiliaujančio smurto Irake kyla religinio karo grėsmė Gegužės 5 d. 7 psl. Irake į valdžią patekusiems kurdams - mirtininko kirtis Birželio 11 d., priedas Gyvenimo būdas, psl. Islamiškame krašte lietuviai pakluso vietos tradicijoms / Dalia Musteikytė Liepos 16 d. 11 psl. Europa dar nežino, kaip atpažinti naują grėsmę Liepos 16 d. 11 psl. Teroro Londone kaltininkas - policijos spąstuose Liepos 18 d. 11 psl. Mirtį Londone pasėję teroristai pareigūnams buvo žinomi Liepos 20 d. 7 psl. Britų saugumas neįvertino vaikus verbuojančių teroristų Liepos 26 d. 7 psl. Londonas - policijos ir islamo smogikų neregimos kovos ringas. 104

106 254. Liepos 27 d. 4 psl. Kas kaltas dėl žlugusios saugumo iliuzijos? / Marijus Grigola Liepos 28 d. 8 psl. Britų policija įsitraukė į lenktynes su teroristais Liepos 30 d., priede Rytai Vakarai, 2 psl. Musulmonai turi apsišluoti savo kieme/richardas J. Krickus Liepos 30 d., priede Rytai Vakarai, 2 psl. Amerikos strategai žymi naujas gaires / Jonas Daniliauskas Liepos 30 d., priede Rytai Vakarai, 5 psl. Karjeros tramplinu Christianui gali tapti Abdulo vardas. (neutrali). Iš krikščionybės į islamą perėję vokiečiai dažnai užima aukštas pozicijas musulmonų organizacijose / Jolita Venckutė Rugpjūčio 1 d. 11 psl. Londoną kausto nerimas dėl dar vienos teroro išpuolių bangos Rugpjūčio 13 d. Priede Gyvenimo būdas 1-2, 4 psl. Londone lietuvę varsto priešiški žvilgsniai. (neutrali). Buvusi šokėja po vedybų su musulmonu tik namuose dėvi seksualius apdarus : [pokalbis su D.A. Keršyte / užrašė] Kristina Sabaliauskaitė Rugsėjo 3 d., priede Rytai Vakarai, 6 psl. Islamo radikalai nesidrovėdami melžia Jungtinę Karalystę / Kristina Sabaliauskaitė Spalio 22 d., priedas Rytai Vakarai, 2psl. Islamistai stabdžių nepripažįsta / Richardas J. Krickus Lapkričio 11 d. 8 psl. Jordanijai - kruvinas teroristų kerštas už taikos misiją Lapkričio 12 d. 10 psl. "Al Qaeda" smogikų Irake grupuotė smurtą plečia už šalies ribų Lapkričio 19 d. priede Rytai Vakarai, 2psl. Terorizmo veidas - vis baisesnis / Egdūnas Račius Lapkričio 24 d. 8 psl. Savo tėvynę išdavusiems amerikiečiams atpildas Gruodžio 8 d. 8 psl. Nesuplėšomas teroristų tinklas grasina naujomis aukomis. Kauno diena (10) 268. Kovo 15 d. 11 psl. Lygios teisės suteikė sparnus. Imigrantė iš Irano Švedijoje pripažinta sėkmingiausia verslininke / Daiva Valevičienė Liepos 15 d. 10 psl. Dvi minutės tylos. Milijonai žmonių Europoje pagerbė išpuolių Londone aukų atminimą Liepos 16 d. 10 psl. Jaunieji ekstremistai. Mirtininkai švareivos tampa nauja grėsme Liepos 23 d. 10 psl. Penki šūviai į įtariamąjį. Londoną užvaldo nerimas ir neviltis / Leonas Žalys Rugpjūčio 22 d. 8 psl. Popiežius prašė musulmonų padėti įveikti terorizmą Rugpjūčio 23 d. 10 psl. Žydų valstybė egzaminą išlaikė. Tikimasi išjudinti "kelio žemėlapio" plano realizavimą / Leonas Žalys. 105

107 274. Spalio 15 d. priede Aukštyn Žemyn 5 psl. Besibučiuojantis musulmoniškas Paryžius. Savo kasdieniu gyvenimu prancūzai mėgina paneigti apie juos suformuotus mitus / Dainoras Lukas Lapkričio 9 d. 3 psl. Visame pasaulyje žinomas didmiestis, dar garsėjantis meilės miesto ir turistų Mekos pavadinimais, staiga pavirto pasibaisėtino smurto arena / Leonas Žalys Lapkričio 11 d. 10 psl. Susprogdintos vestuvės. Per mirtininkų išpuolius trijuose Jordanijos viešbučiuose žuvo 56 žmonės Lapkričio 26 d. priede Aukštyn Žemyn 4-5 psl. Už naftą - sužaliavusi dykuma. Viena saugiausių ir greičiausiai besivystančių šalių Jungtiniai Arabų Emyratai stebina moderniais pastatais, neįtikimais turtais ir plačiais užmojais, netrukdančiais gilioms islamo tradicijoms / Darius Sėlenis. Lietuvos žinios (9) 278. Liepos 8 d. 2 psl. Tarptautiniai teroristai smogė Londonui Liepos 8 d. 3 psl. Po teroristinių išpuolių sąmyšis tarp lietuvių Liepos 30 d. 6 psl. Rožiniai iš Kazlų Rūdos keliauja pas turtingus musulmonus / Kazys Kazakevičius Rugpjūčio 13 d. 1,3 psl. Lietuvos musulmonai renkasi vietą mečetei. [pokalbis su Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro valdybos pirmininku muftijumi Romualdu Krinickiu / užrašė] Brigita Balikienė Rugpjūčio 22 d. 1,3 psl. Musulmonai žada melstis Seime / Roberta Tracevičiūtė Rugsėjo 12 d. 3 psl. Už teroro aukas Lietuvoje meldėsi ir musulmonai / Roberta Tracevičiūtė Lapkričio 5 d. 12 psl. Jei Prancūzijos vyriausybė nesugebės artimiausiu metu nuraminti riaušininkų, kitų Europos valstybių musulmonai taip pat gali pradėti būgštauti : [komentaras] / Tomas Bitinas Lapkričio 12 d. 13 psl. Musulmonų riaušės kelia pamatinius klausimus / Romas Sakadolskis Lapkričio 17 d. 13 psl. Kam skambina varpai Prancūzijos miestų pašvaistėse : komentaras / Romualdas Ozolas. Respublika (33) 287. Vasario 12 d. 16 psl. Naujas etapas kovoje su terorizmu? / Šarūnas Paunksnis Balandžio 2 d. 14 psl. Neapykanta Amerikai, arba kova su idėjiniu priešu / Šarūnas Paunksnis Balandžio 28 d. 11 psl. Teroro išpuolių skaičius pasaulyje patrigubėjo Balandžio 29 d. 10 psl. Naujas puslapis Irako istorijoje : Parlamentas didele persvara pritarė daliniam Vyriausybės narių sąrašui Gegužės 2 d. 8 psl. Teroras lietuvių pamėgtuose kurortuose : išpuoliai Egipte ir Turkijoje verčia baimintis naujos prieš turistus nukreiptos smurto bangos. 106

108 292. Gegužės 3 d. 8 psl. Teroristai įgavo naują įkvėpimą : nesiliaujantys bombų sprogimai Irake nusineša vis daugiau gyvybių Birželio 11 d. 12 psl. Bin Ladenų šeima - teroro dinastija Liepos 8 d. 2-3 psl. Liepos 7-oji: taikinyje - Londonas : virtinė mirtinų sprogimų sudrebino Didžiosios Britanijos sostinę / Evaldas Labanauskas Liepos 9 d. 9 psl. Teroristinių išpuolių akivaizdoje - T. Blairo egzaminas. Didžiosios Britanijos premjero laukia lemtingas politinės karjeros išbandymas / Gabrielė Pečkaitytė Liepos 9 d. 10 psl. Aukų skaičius auga, baimė nedingsta. Per ketvirtadienio teroro išpuolius Londone žuvusiųjų skaičius perkopė pusę šimto / Evaldas Labanauskas Liepos 11 d. 10 psl. Britaniją gąsdina naujo teroro pavojus ieškant sprogimų Londone kaltininkų, grėsmė saugumui iškilo ir Birmingame Liepos 12 d. 9 psl. Londono ore tvyro įtarimai. Anglijos sostinė iš lėto atsigauna po mirtinų praėjusios savaitės sprogimų Liepos 12 d. 6 psl. Kartais gerai gyventi provincijoje : redakcijos skiltis Liepos 14 d. 10 psl. Didžioji Britanija sprogdintojus užsiaugino pati. Visi ketvirtadienio išpuolius surengę teroristai buvo Jungtinės Karalystės piliečiai Liepos 15 d. 15 psl. Svetimo skausmo nebūna. Policijai tęsiant tyrimą, milijonai žmonių nulenkė galvas prieš Londono išpuolių aukas Liepos 16 d. 10 psl. Išpuolių tyrimas vyksta vėjo greitumu. Egipte sulaikytas bombų, panaudotų Didžiosios Britanijos sostinėje, gamintojas Liepos 16 d. 13 psl. "Purvinoji bomba" - klausimas tik kur ir kada. Labai tikėtina, kad po Londono teroristai smogs ir dar baisesniu ginklu / pagal užsienio spaudą parengė Osvaldas Aleksa Liepos 18 d. 6 psl. Ideologinė dvikova: teroras prieš demokratiją / Evaldas Labanauskas Liepos 22 d. 9 psl. Teroristai vėl smogė Londonui. Keturi sprogimai sudrebino Didžiosios Britanijos sostinę, vienas jų - netoli lietuvių bažnyčios / Evaldas Labanauskas Liepos 23 d. 9 psl. Iškankinti irakiečiai laukia keršto valandos. Ketvirtį amžiaus teisęs kitus, Saddamas Husseinas netrukus pats sės teisiamųjų suolan / Gabrielė Pečkaitytė Liepos 23 d. 10 psl. Londone - teroristų medžioklė. Policija nukovė su sprogimais susijusį vyrą ir išplatino dar keturių įtariamųjų nuotraukas Liepos 25 d. 8 psl. Egipto kurortas skendėjo aimanose. Per seriją sprogimų Šarm el Šeiche žuvo 88 žmonės, tarp jų keletas užsienio turistų Liepos 30 d. 8 psl. Vakarų Europa - islamiškojo terorizmo židinys. Kodėl demokratijoje augę, materialinio nepriteklio nejutę jaunuoliai renkasi teroristo kelią? / Evaldas Labanauskas Liepos 30 d. 21 psl. Gyvenimas Londone negrįžta į įprastą vagą / Agnė Žemaitytė. 107

109 311. Rugpjūčio 13 d. 12 psl. Osamos pėdsakais. Didžiausios pasaulyje gaudynės Rugpjūčio 13 d. 9 psl. Išpuoliai Londone pasėjo islamofobiją. Didžiosios Britanijos musulmonai: į visus mus žiūrima kaip į potencialius teroristus / Raminta Malinauskaitė Rugsėjo 8 d. 8 psl. Terorizmas verčia riboti piliečių teises Rugsėjo 12 d. 8 psl. Rugsėjo 11-oji: senos ir naujos žaizdos Spalio 1 d. 13 psl. Irake galite pasiskųsti tik Dievui. Pagal užsienio spaudą parengė Osvaldas Aleksa Spalio 1 d. 15 psl. Uraganų pamokos: "Al Qaeda" stebi ir mokosi Spalio 8 d. 9 psl. Teroristo laiške - "Al Qaeda" silpnosios vietos Lapkričio 19 d. 15 psl. Terorizmas: nuo importo prie eksporto Gruodžio 10 d. 16 psl. Pavojingiausias teroristų ginklas - moterys savižudės Gruodžio 31 d psl. 2005: katastrofų, teroro ir konfliktų metai m. Lietuvos rytas (52) 321. Sausio 4 d., 1,5 psl. Popiežiui liepta patylėti Sausio 15 d., Rytai Vakarai 3 psl. Grėsmė krikščionims - religinis "valymas". Pasaulinės islamo valstybės ir islamo tautos šalininkai pastaruoju metu vis aršiau kelia galvas Sausio 15 d., Rytai Vakarai 4, 5 psl. Visas pasaulis - intriguojančios urano medžioklės teritorija. B. Obama siekia nepalikti teroristams nė mažiausios galimybės įsigyti ar pasigaminti branduolinį ginklą / Gintaras Radauskas Vasario 5 d., Rytai Vakarai 3 psl. Islamo portrete daugėja skirtingų bruožų. Ar jaunosios musulmonų kartos vertybės tikrai gali būti kitokios negu tos, kurių bijo Vakarai? 325. Vasario 5 d., Rytai Vakarai 1, 4, 5 psl. Arabų revoliucijų užkratą sėja ir maištinga jaunimo dvasia Kovo 3 d., 9 psl. Aršią priešpriešą lydi žvilgsniai į užsienį. Vakarų šalių toliau spaudžiamas M. Gaddafi netikėtai ėmė kviesti į Libiją tarptautinius tyrėjus Kovo 5 d., 11 psl. Sukilėlių žinia: derėtis jau vėlu Kovo 5 d., Rytai Vakarai 1, 6, 7 psl. Į žūtbūtinę kovą libiai stojo dėl prabudusio žmogiškojo orumo. Vytas Rudavičius Kovo 7 d., 8 psl. Režimo ginklas - ir melas? Ką iš tiesų Libijoje atsikovojo M. Gaddafi režimo rėmėjai? 330. Kovo 8 d., 8 psl. Pasauliui - Libijos galvosūkis. Bijoma, kad įsikišimas į konfliktą turės neprognozuojamų pasekmių Kovo 9 d., 8 psl. Pagalba išvykti - ne visiems. 108

110 332. Kovo 30 d., 7 psl. Libių ateitis - ne vien jų rankose. Tarptautinė koalicija remia sukilėlius, o dalis jų giriasi ryšiais su "Al Qaeda" Balandžio 4 d., 7 psl. Dėl išniekinto Korano - smurtas Afganistane Balandžio 30 d., priede Rytai Vakarai 3 psl. Artimuosiuose Rytuose - ir užkulisių kova. Lietuvių kilmės amerikietis ekspertas B. Katulis arabų revoliucijų pabaigos kol kas neprognozuoja : [pokalbis / parengė] Rita Stankevičiūtė Gegužės 3 d., 9 psl. Vadas žuvo - idėjos gyvuos Gegužės 3 d., 2 psl. Pasaulis tapo saugesnis 337. Gegužės 3 d., 8, 9 psl. Teroristas buvo virtęs gyva legenda Gegužės 3 d., 8 psl. Dešimtmečio gaudynes užbaigė taiklus šūvis Gegužės 4 d., 8, 9 psl. Pakistanas: terorizmo prieglobstis ar auka? 340. Gegužės 4 d., 9 psl. Ramus miestas ilgai saugojo pasaulį sukrėtusią paslaptį Gegužės 5 d., 8, 9 psl. Slaptą JAV operaciją jau graužia abejonės ir painiava Gegužės 6 d., 8, 9 psl. JAV tikisi naujo proveržio. (neutrali). Reido paslaptys vis dar verčia spėlioti Gegužės 7 d., 11 psl. Teroristų vadeiva pavojingas net nušautas?. (neutrali). Rugsėjo 11-ąją Ameriką atakavusi lėktuvais, dabar "Al Qaeda" buvo nusitaikiusi į traukinius Gegužės 7 d., 11 psl. Tarp JAV ir Pakistano - įtampos kibirkštis Gegužės 7 d., priede Rytai Vakarai 4, 5 psl. Slibinas - be galvos: mirtinas smūgis ar tik nauja pradžia? Pats "Al Qaeda" tinklo vadeiva O. bin Ladenas skelbė, kad jo žūtis neturės jokios reikšmės teroristų veiklai Gegužės 7 d., priede Rytai Vakarai 1, 6, 7 psl. Teroristo žūtis netaps balzamu, gydančiu niujorkiečių žaizdas. (interpretuojanti). Rita Stankevičiūtė Gegužės 9 d., 7 psl. Teroristų lyderiui rūpėjo ir gera išvaizda Gegužės 9 d., 8 psl. Egiptą vėl skaldo religija. (neutrali). 190 sulaikytų riaušininkų teis karinis teismas Gegužės 12 d., 8 psl. Nužudytojo teroristo atžalos vylėsi kitokio teisingumo. Abejonių Amerikos veiksmais reiškia ir ekspertai Gegužės 14 d., 11 psl. Pakistane - kerštas už O. bin Ladeno žūtį Gegužės 14 d., priede Rytai Vakarai 1, 5 psl. JAV didvyriai - lyg vaiduokliai. Rita Stankevičiūtė Gegužės 14 d., priede Rytai Vakarai 4, 5 psl. Karo zonose - vis svarbesnis keturkojų indėlis Gegužės 21 d., priede Rytai Vakarai 9 psl. Moters iššūkis visuomenei - prie vairo. Jurgita Žilinskaitė Birželio 9 d., 1, 4 psl. Musulmonė lietuvė liko be vyro ir trijų vaikų. Aušra Pilaitienė. 109

111 355. Birželio 17 d., 8 psl. Teroristai pasirinko vienytoją. (neutrali). (Apie tai, kad žuvus "Al Qaeda" lyderiui O.bin Ladenui A.al-Zawahiri tapo "Al Qaedos" vadovu, apie naują lyderį, "Al Qaeda") Birželio 18 d., 13 psl. Terorizmo veidas - jau kitoks? (neutrali). "Al Qaeda" teroristų tinklui O.bin Ladeno netektis bus labai skaudi Liepos 8 d., 8 psl. Teroristai - vis išradingesni Rugpjūčio 6 d., priede Rytai Vakarai 1, 4, 5 psl. Neišvengiama žūtis gatvėje - Sirijos protestuotojų lemtis? 359. Rugsėjo 2 d., 7 psl. Paryžiuje - Libijos pyrago dalybos. (neutrali). Edita Urmonaitė. (Apie karinės kampanijos prieš M. Gaddafi režimą (Šiaurės Afrika) iniciatorių - Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės organizuotą konferenciją, kurioje dalyvavo Libijos sukilėlių atstovai) Rugsėjo 30 d., 8 psl. Atkakli moterų kova Rugsėjo 10 d., 11 psl. Teroro šmėkla - ir po dešimtmečio Rugsėjo 10 d., priede Rytai Vakarai 1, 6, 7 psl. Pasaulis po rugsėjo 11-osios. Kas pasikeitė per 10 metų / Gintaras Radauskas Rugsėjo 10 d., priede Rytai Vakarai 9 psl. Neišgirstas perspėjimas. Parengė Ona Kacėnaitė Rugsėjo 12 d., 2 psl. Pasaulis netapo saugus. (interpretuojanti). [pokalbis su buvusiu šalies vadovu V. Adamkumi / kalbėjosi] Valdas Bartasevičius Rugsėjo 12 d., 8 psl. Rugsėjo 11-ąją minėjo ir teroristai. (interpretuojanti). (Apie tai, kad JAV rugsėjo 11-ąją paminėjo teroristų išpuolio 10 metų sukaktį, tai, kad teroristai Afganistane, Švedijoje priminė apie save) Rugsėjo 24 d., priede Rytai Vakarai 8, 9 psl. Plintantį revoliucijų užkratą Saudo Arabija veja pinigais. Parengė Gražina Vasiliauskienė Rugsėjo 28 d., 18 psl. Laidosis atskirai. Aušra Pilaitienė Spalio 8 d., priede Rytai Vakarai 4, 5 psl. "Arabų pavasaris" išlaisvino moteris, tačiau ar ilgam? Gintaras Radauskas Spalio 10 d., 10 psl. Žudyti leido slapčia. (neutrali). (Dėl vieno iš pasaulinio teroristų tinklo "Al Qaeda" lyderių Anwaro al-awlaki, kuris buvo Amerikos pilietis, nužudymo) Spalio 22 d., 14 psl. Atsikratyti tirono - tik pusė darbo. Įkvepiančių arabų revoliucijų rezultatų kol kas nematyti nė vienoje šalyje Spalio 24 d., 9 psl. Tironui - jokio gailesčio. Libijos valdžia jau skelbia pilietinio karo pabaigą Spalio 26 d., 8 psl. Aistros verda net po mirties. 110

112 Respublika (30) 373. Sausio 22 d., 8 psl. Arabai provokuojami karui Vasario 17 d., 8 psl. Europai paskelbtas pabėgėlių karas. Italijai priklausanti Lampedūzos sala Viduržemio jūroje jau tapo musulmoniškų šalių gyventojų neteisėtos invazijos į Europos Sąjunga simboliu / Julius Girdvainis Vasario 23 d., 7 psl. Libijos pragaras neturės pabaigos Vasario 23 d., 7 psl. M. Gorbačiovas: Arabai vaduojasi iš skurdo Kovo 3 d., 7 psl. Libijai grasina ir svetimšaliai. Po dviejų savaičių kovos su tautos sukilimu revoliucijos vadas paprašė pasaulio pagalbos / parengė Julius Girdvainis Kovo 7 d., 6 psl. M. Kadafis pereina į puolimą Kovo 16 d., 7 psl. Afrikos bėgliai okupuoja Europą. Julius Girdvainis Kovo 18 d., 6 psl. Sukilėliams pagalbos gali neprireikti Kovo 24 d., 6 psl. NATO narės skyla dėl Libijos. Julius Girdvainis Balandžio 4 d., 6 psl. Pastorius išprovokavo skerdynes Gegužės 3 d., 6 psl. Demokratijos diktatūra: JAV prezidento užsakymas žudyti įvykdytas. Sekmadienio naktį Pakistane šūviu į galvą nužudytas teroristinio tinklo "Al Qaeda" vadovas Osama bin Ladenas Gegužės 3 d., 6, 7 psl. Osamos bin Ladeno sunaikinimas ir po šios mirties įkvėps musulmonų radikalus Gegužės 4 d., 4 psl. Pasaulis saugesnis netapo. Redakcijos skiltis Gegužės 4 d., 7 psl. Pasaulis sveikina Amerikos terorą Gegužės 5 d., 7 psl. O.bin Ladenas mirė dukros akivaizdoje Gegužės 6 d., 7 psl. "Al Qaeda" vado likvidavimas pasėjo nežinią. (neutrali). Po pasaulinio teroristų tinklo lyderio Osamos bin Ladeno nužudymo Pakistane pasaulis paskendo mistikos ir gandų liūne Gegužės 7 d., 4 psl. Žmonių gynėjai nesutaria, ar bin Ladenas žmogus. [pokalbis su Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovu Henriku Mickevičiumi ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku Arminu Lydeka / užrašė] Olava Strikulienė Gegužės 7 d., 7 psl. Nebėra bin Ladeno. Ieškokite kito Gegužės 7 d., 7 psl. Libijos sukilėlius rems valstybės lyderio milijardais Gegužės 13 d., 4 psl. Ar liko vienintelė amerikiečių tiesa? Virginija Vervečkaitė Gegužės 7 d., Julius ir Brigita 5 psl. CŽV sukūrė bin Ladeną ir pati jį nužudė. Milda Kunskaitė Gegužės 14 d., 8 psl. Libija ginsis iki pat pabaigos Gegužės 20 d., 12, 13 psl. Ar žuvus Osamai bin Ladenui Lietuvoje tapo saugiau? 111

113 396. Birželio 11 d., 5 psl. Kodėl lietuvės verkia kruvinomis ašaromis? [pokalbis su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininku Gintaru Bagužiu / kalbėjosi] Darius Čiužauskas Birželio 23 d., priede Julius ir Brigita 11 psl. Kelionė į nežinomus vandenis. Milda Kunskaitė Rugsėjo 10 d., 6 psl. Rugsėjo 11-osios žaizdos negyja Rugsėjo 12 d., 4 psl. Rugsėjo 11-oji - Naujoji Jeruzalė. Arvydas Juozaitis Rugsėjo 12 d., 6 psl. JAV pagerbė Rugsėjo 11-osios aukas. Jungtinės Valstijos vakar minėjo 10- ąsias Rugsėjo 11-osios išpuolių metines. Per koordinuotas teroristų atakas 2001-ųjų rugsėjo 11 dieną žuvo beveik 3 tūkst. Žmonių Rugsėjo 24 d., 7 psl. JT nerūpi žmonijos naujienos Spalio 7 d., 7 psl. Invazijos į Afganistaną dešimtmetis. Kada sulauksime taikos? Lietuvos žinios (33) 403. Vasario 7 d., 7 psl. Bundantis arabų pasaulis. Per Šiaurės Afriką nuvilnijusi spontaniškų revoliucijų banga parodė, kad arabų pasaulis žengia į naują erą, kuri gali atnešti ir demokratinių permainų, ir radikalų islamą Vasario 10 d., 7 psl. G.W.Bushas pabijojo R.Polanskio likimo. (neutrali) Vasario 17 d., 6 psl. Revoliucijos gaisras plinta Vasario 18 d., 5 psl. Ar Europą užtvindys masės iš Šiaurės Afrikos? Italija perspėja: jos krantus pasiekiančių migrantų iš Tuniso antplūdis gali turėti pražūtingų padarinių visoms Europos šalims Vasario 18 d., 7 psl. Yasmine revoliucija. Žlugus Tuniso vyriausybei, Prancūzijos pramonės ministro žmona tunisietė buvo vienintelis žmogus, teikęs prezidentui Nicolas Sarkozy tikslią informaciją apie padėtį buvusioje kolonijoje / parengė Kristupas Vasiliauskas Vasario 22 d., 6 psl. Libija apimta maišto Vasario 26 d., 10, 11 psl. Kieno ausys styro už arabų revoliucijų? 410. Vasario 26 d., 11 psl. Pabėgėlių banga Vasario 28 d., 7 psl. Amerikiečiai paleido džihadistą. Netikėtas teroristo, prisidėjusio prie Londone surengtų teroro aktų, paleidimas į laisvę verčia manyti, kad islamistas amerikiečių informatoriumi buvo ir tuo metu, kai padėjo teroristams / parengė Kristupas Vasiliauskas Kovo 14 d., 7 psl. Karinė intervencija arba diktatoriaus pergalė. (neutrali). Aidanas Praleika. (Apie politinę padėtį Libijoje) Kovo 21 d., 5 psl. Europiečiams gana atėjūnų iš svetur Kovo 26 d., 14 psl. Žudymo taisyklės. Centrinės žvalgybos atakos prieš teroristus, kurias atlieka bepiločiai lėktuvai 112

114 415. Balandžio 5 d., 5 psl. Daugiatautė Europa nebeįdomi Balandžio 5 d., 6 psl. Korano išniekinimas atsirūgo Balandžio 13 d., 5 psl. Įstatymas priimtas, diskusija tęsiasi Balandžio 27 d., 5 psl. Europa pykstasi dėl migrantų. Tūkstančiams arabų bėgant iš revoliucijų apimtų Šiaurės Afrikos šalių, Europos Sąjunga (ES) susidūrė su problema, kuri yra didžiausia nuo pat ekonomikos krizės laikų Gegužės 3 d., 1, 6, 7 psl. Obama įveikė Osamą Gegužės 5 d., 6 psl. 10 mitų apie Osamą bin Ladeną Gegužės 5 d., 6 psl. Al Qaedos lyderių pėdsakais Gegužės 6 d., 6 psl. Kaip Baltieji rūmai nesusitarė, ką pasakoti Gegužės 6 d., 6 psl. Kas nukovė O.bin Ladeną? 424. Gegužės 9 d., 4 psl. O. bin Ladeno žūtis - doroviniai aspektai. Kęstutis Girnius Gegužės 9 d., 6 psl. Teroristų štabas žvalgų panosėje Gegužės 14 d., 6 psl. Arabų spauda apie O. bin Ladeno mirtį. Algimanto Čekuolio kronikos Gegužės 14 d., 7 psl. Karinė intervencija arba diktatoriaus pergalė Liepos 27 d., 5 psl. Politikai įspėja: Europai gresia ksenofobija Liepos 27 d., 6 psl. Dešinieji ekstremistai įgauna pagreitį Rugsėjo 10 d., 1, 11 psl. 9/11. Skaičiai, pakeitę pasaulį. Ramunė Lapas Rugsėjo 10 d., 2 psl. Šiandien mes stipresni nei anksčiau. [pokalbis su JAV nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Lietuvoje A.E.Derse Lietuvos radijo laidoje "Akiračiai"] / kalbėjosi Tomas Dapkus Rugsėjo 10 d., 10 psl. Krintantis vyras - tragedijos simbolis. Povilas Sigitas Krivickas Rugsėjo 12 d., 5 psl. Baudas moka verslininkas Rugsėjo 17 d., 14 psl. Geriau sudegti negu nublėsti. [pokalbis su JAV karo laivyno "Seal Team Six", nužudžiusiu garsiausią teroristą O. bin Ladeną, žvalgų- diversantų dalinio nariu H. Wasdinu] / parengė Osvaldas Aleksa Rugsėjo 20 d., 14 psl. Daktaras Džihadas. Kauno diena (29) 436. Sausio 7 d., 10 psl. Neramios Egipto koptų Kalėdos Vasario 25 d., 6 psl. Arabai sudaužė Vakarų darbotvarkę. Evaldas Labanauskas Vasario 26 d.,11 psl. Pabėgėlių banga. Parengė Evaldas Labanauskas Balandžio 4 d., 10 psl. Korano išniekinimas atsirūgo Balandžio 12 d., 8 psl. Įvedus naują tabu - areštų banga. Jolita Žvirblytė Gegužės 3 d., 6 psl. Miręs teroristas - baisiau už gyvą? Julijanas Gališanskis Gegužės 3 d., 7 psl. O. bin Ladeno mirtis sudrebino rinkas. Jolita Skinulytė. 113

115 443. Gegužės 3 d., 8, 9 psl. Svarbiausias Amerikos priešas pašalintas Gegužės 3 d., 9 psl. Įvairialypė teroristo asmenybė Gegužės 3 d., 9 psl. E. Račius: O. bin Ladenas "mirė" dar 2001-aisiais. (neutrali). [pokalbis su VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertu Egdūnu Račiumi / kalbėjosi] Julijanas Gališanskis Gegužės 4 d., 7 psl. B. Obama: "Pričiupom jį, draugužiai" Gegužės 4 d., 9 psl. Atsakymai nukeliavo į jūros gelmes Gegužės 7 d., 10, 11 psl. O. bin Ladeno likvidavimas - teisingumas ar žmogžudystė? Valentinas Beržiūnas ; [su tarptautinės teisės ekspertės E. Leonaitės komentaru] Gegužės 7 d., 11 psl. Slaptieji Amerikos teroristų medžiotojai Gegužės 21 d., 15 psl. Imigrantai tampa Švedijos skausmu. Parengė Evaldas Labanauskas Birželio 9 d., 5 psl. Arabų šaly - lietuvės rauda. Asta Aleksėjūnaitė Birželio 18 d., 11 psl. Afganistanas virs JAV poligonu? Parengė Valentinas Beržiūnas Liepos 2 d., 18, 19 psl. Meilės agonija. Trijų dukrų ieškanti kaunietė dar labiau tiki islamu / Darius Sėlenis) Liepos 30 d., 11 psl. Imigracijos problema Lietuvai negresia? [pokalbis su politikos apžvalgininku, Vilniaus universiteto doc. Kęstučiu Girniumi / kalbėjosi] Valentinas Beržiūnas Rugsėjo 9 d., 6 psl. Po dešimties metų. Violeta Juodelienė Rugsėjo 10 d., 8, 9 psl. Dešimtmetis po Amerikos apokalipsės. Parengė Valentinas Beržiūnas Rugsėjo 10 d., 9 psl. Rugsėjo 11-osios era dar tęsiasi? [pokalbis su 2001 m. buvusiu Lietuvos ambasadoriumi JAV, dabar - ES misijos Afganistane vadovu Vygaudu Ušacku / kalbėjosi] Valentinas Beržiūnas Rugsėjo 10 d., 10 psl. Įvairialypė teroristo asmenybė Rugsėjo 10 d., 10 psl. Keršto operacija - iš arti Parengė Julijanas Gališanskis Rugsėjo 10 d., 11 psl. Tiesą paslėpė jūros gelmėse Rugsėjo 12 d., 8 psl. Amerika nusilenkė teroro akto aukoms Rugsėjo 27 d., 8 psl. Teismas - teroristo, o ne aukų pusėje Spalio 8 d., 20, 21 psl. Jordanijoje galima palikti žmoną, jei ji gimdo vien dukras. Darius Sėlenis Spalio 29 d., 12, 13 psl. Islamo lopšys virsta Las Vegasu. Julijanas Gališanskis. 114

116 PRIEDAI Atliekant diskurso analizę buvo nagrinėjami šie straipsniai: Pranašaujami nauji teroro aktai. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Egdūno Račiaus, vienintelio Artimųjų Rytų specialisto Lietuvoje, manymu, teroro aktų JAV negalima tapatinti su visais islamo išpažinėjais. J.Tvaskienė. Lietuvos žinios m. rugsėjo 14 d. 4 psl. Teroristų elgesys mįslė net musulmonams. Lietuvoje gyvenantys arabai tikina nematą nė vienos priežasties, dėl kurios musulmonų fundamentalistai mūsų šalyje galėtų įvykdyti teroristinį išpuolį. Lietuvoje mums patinka, arabai nejaučia jokio priešiškumo jūsų valstybei, - interviu LŽ teigė septintus metus Lietuvoje gyvenantis ir mūsų šalies pilietybę jau turintis libanietis Abbas Dayekhas. L.Stopkus. Lietuvos žinios m. rugsėjo 14 d. 6 psl. Naujasis Amerikos karas ne tik jos. R.Valatkos nuomonė. Lietuvos rytas m. rugsėjo 17 d. p. 4 O.bin Ladenas sudaigino dviejų kultūrų kovos sėklą. Ryškėja bandymai antiteroristinę kampaniją pavaizduoti kaip Vakarų karą su islamu. M.Pumputytė. Lietuvos rytas spalio 6 d. 12 psl. Teroro banga per Europą ritasi Lietuvos link. Ir specialiosios tarnybos, ir kariškiai teigia, kad musulmonų teroristai gali smogti ir mūsų šaliai. A.Gurevičius. Respublika m. kovo 16 d., 3 psl. Vakarų Europa - islamiškojo terorizmo židinys. Kodėl demokratijoje augę, materialinio nepriteklio nejutę jaunuoliai renkasi teroristo kelią? E.Labanauskas. Respublika m. liepos 30 d. 8 psl. Išpuoliai Londone pasėjo islamofobiją. Didžiosios Britanijos musulmonai: į visus mus žiūrima kaip į potencialius teroristus. Iš Londono R.Malinauskaitė. Respublika m. rugpjūčio 13 d. 9 psl. Islamo portrete daugėja skirtingų bruožų. Ar jaunosios musulmonų kartos vertybės tikrai gali būti kitokios negu tos, kurių bijo Vakarai? Lietuvos rytas m. vasario 5 d., Rytai Vakarai 3 psl. Arabų revoliucijų užkratą sėja ir maištinga jaunimo dvasia. G.Radauskas. Lietuvos rytas m. vasario 5 d., Rytai Vakarai 1, 4, 5 psl. Kieno ausys styro už arabų revoliucijų? J.Gališanskis. Kauno diena m. vasario 26 d., 10, 11 psl. O. bin Ladeno žūtis - doroviniai aspektai. Politologas Kęstutis Girnius. Lietuvos žinios m. gegužės 9 d., 4 psl. Arabų spauda apie O. bin Ladeno mirtį. Algimanto Čekuolio kronikos. Lietuvos žinios m. gegužės 14 d., 6 psl. Arabų pavasaris išlaisvino moteris, tačiau ar ilgam? G.Radauskas. Lietuvos rytas m. spalio 8 d., priede Rytai Vakarai 4, 5 psl. 115

117 ŽODYNĖLIS 151 ARABAI Žodis arabai reiškia klajokliai, arba klajūnai, nors kai kurios gentys buvo sėslios, ypač pietų Arabijoje, kuri antikos laikais vadinta laimingąja Arabia felix 152. Bendrąja prasme arabai Vidurio Azijos ir Šiaurės Afrikos tautų grupė, plačiąja prasme visi kalbantieji arabiškai, siaurąja Arabijos pusiasalio gyventojai. Gyvena arabų šalyse, taip pat Rytų Afrikoje, Vidurinėje bei Pietryčių Azijoje, Tolimuosiuose Rytuose. Gyventojų skaičius apytiksliai viršija 300 mln. Dauguma arabų europidai. Kalba arabų kalba. ~97 % arabų musulmonai, daugiausia sunitai, 7-10 % šiitų, yra krikščionių, drūzų, judėjų. ARABŲ VALSTYBIŲ LYGA 1945 m. kovo 22 d. įkurta regioninė arabiškų šalių politinė sąjunga. Ją įkūrė ir pirmosiomis narėmis tapo šešios valstybės: Egiptas, Irakas, Jordanija, Libanas, Saudo Arabija ir Sirija. Šiuo metu Arabų Lyga turi 22 nares (prisijungė likusios Arabų šalys). Pagrindinis lygos tikslas yra Nubrėžti glaudesnius ryšius tarp valstybių narių ir koordinuoti savitarpio bendradarbiavimą, ginti nepriklausomybę ir suverenumą bei bendrai apsvarstyti arabiškų šalių reikalus ir interesus. 153 BURKA (angl.burqua), apdangalas, užuolaida. Burka nei Korane, nei chadysuose neminimas visą moters kūną nuo galvos iki kulkšnių dengiantis vienspalvis (populiariausia žydra spalva) berankovis drabužis su permatomos retos medžiagos langeliu akių lygyje. Burka šalininkai teigia ją esant Korano reikalavimo moterims prisidengti (chidžab) geriausia forma. Burka paplitusi Pakistane ir Afganistane. Pastarajame, valdant radikaliam Talibano judėjimui, burka buvo oficialiai reikalaujamas viršutinis moters, pasirodančios viešumoje, drabužis. Kai kuriuose arabų kraštuose (ypač Arabijos pusiasalyje) moterys dėvi nikab burka primenantį juodos spalvos drabužį, kuriame paliktas siauras plyšelis akims. Tačiau dauguma musulmonų teisininkų laikėsi nuomonės, kad burka/nikab nėra privaloma, nors neabejotinai leistina (ar net rekomenduojama). DŽIHADAS 154 (arab. džihad kova), musulmonų religinis (vadinamas šventuoju) karas su kitatikiais. Džihadas visa tai, ką žmogus daro Alachui. Kai kurie musulmonų teisininkai linkę džihadą priskirti prie prievolių arkanų. Tačiau daugelis laikosi nuomonės, kad džihadas nepatenka į prievolių 151 Žodynėlis parengtas pagal: RAČIUS, Egdūnas. Islamo žinynas. Vilniaus universiteto leidykla ISBN RELIGIJŲ ISTORIJOS ANTOLOGIJA, II dalis. Islamas. Budizmas. Hinduizmas. Vaga ISBN p Arabų šalių lygos paktas, 1945 m. kovo 22 d. Yale law school, Lillian Goldman law library DONIGER, Wendy. Merriam-Webster's Encyclopedia of World Religions. Merriam-Webster m. ISBN p

118 kategoriją. Džahada arabiškai reiškia stengtis, todėl žodis džihadas verčiamas kaip pastangos. Musulmonų teisininkai išskyrė sielos, žodžio, pavyzdžio bei kardo džihadus. Žodžio džihadas misionieriška veikla. Musulmonams privalu skelbti savo tikėjimą aplinkiniams. Pavyzdžio džihadas - savo pačių gyvensena musulmonai turi demonstruoti islamo pranašumą prieš kitas religijas. Kardo džihadas prieštaringiausiai vertinama forma. Daugelis islamistų mano, kad kardo džihadas gali būti tik gynybinis. Tačiau būta ir tokių, kurie propagavo puolamąjį džihadą, tik puolamosioms karinėms operacijoms pavadinti arabų kalboje yra kiti žodžiai: ghazva (karo žygis), charb (karas), kital (kovojimas), fatch (užgrobimas). HIDŽABAS CHIDŽAB (angl. veil), užuolaida. Vadovaudamiesi Koranu (24;31; 33:59) ir siekdami užtikrinti musulmonių moterų kuklumą, moralumą, privatumą ir saugumą, musulmonų religijos mokovai (alama) sutartinai reikalauja, kad jos dėvėtų drabužius, dengiančius didžiąją kūno dalį; tokia apranga vadinama chidžab. Pirmosios tokiu būdu savo kūną (o gal ir veidą) dengti pradėjo Muchamedo žmonos. Vėliau tokia praktika paplito tarp visų klasių musulmonių, nors istoriškai chidžab buvo labiau paisoma miestuose. Dažniausiai chidžab, be pilvą, rankas ar kojas dengiančių ilgų ir laisvų drabužių, reiškia galvos apdangalą (skarą), dengiantį plaukus, ausis ir kaklą. Neretai musulmonės dar apsigobia ir juodos spalvos skraiste (abaja). Šiais laikai kai kuriose musulmonų valstybėse chidžab yra vyriausybių ribojamas (Egipte, Tunise, Uzbekistane) ar net draudžiamas įstatymų (Turkijoje), kitose, priešingai, reikalaujamas (Saudo Arabijoje, Irane). Kai kuriose Europos valstybėse (Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje) chidžab (ypač veidą dengiantys burka/nikab) taip pat ribojami. Paskutiniais dešimtmečiais visame pasaulyje chidžab tapo islamisčių tapatybės sudedamoji dalis laisvanoriškai (priešingai nusistovėjusiai nereflektuojamai kultūrinei formai) apsispręsto ir įsisąmoninto jų dievobaimingumo ir islamiškumo išraiška. ISLAMAS (angl. islam) paklusnumas, atsidavimas. Jauniausios monoteistinės religijos pavadinimas, suponuojantis visišką atsidavimą ir paklusimą Dievo valiai. Šios religijos išpažinėjas vadinamas muslim paklusęs Dievo valiai. Etimologiškai žodis islam artimas žodžiui salam taika, todėl islamas kaip religija neretai vadinamas taika. 155 Islame susilieja ir neatskiriamai sutampa trys pagrindinės žmogaus gyvenimo sritys: religija, politika, kultūra bei civilizacija. Skiriasi nuo Vakarų, kuriuose įprasta atskirti politiką valstybinius poreikius nuo šventovės poreikių. 156 Iš visų Islamo valstybių, kuriose musulmonų skaičius didesnis nei 90%, vienintelėje Turkijoje politinis šalies gyvenimas atskirtas nuo religijos. MUSULMONAI (angl. muslim) atsidavęs, paklusęs (Dievo valiai). Išpažįsta islamo tikėjimą. REISLAMIZACIJA sąvoka apibūdinama religinių grupių ir vyriausybės institucijų judėjimus ir jų vykdomas reformas siekiant sugrąžinti religijai viešą vaidmenį platesnėje socialinėje aplinkoje; 155 RAČIUS, Egdūnas. Islamo žinynas. Vilniaus universiteto leidykla ISBN p RUBŠYS, Antanas. Islamas. Religija, kultūra, valstybė. Katalikų pasaulis ISBN p

119 vaidmenį, kuris, tų grupių/vyriausybių manymu, buvo apribotas socialinių politinių, ekonominių bei kultūrinių procesų, turėjusių įtakos musulmonų valstybėms nuo XX amžiaus pradžios. 157 Reislamizuoti, žiūrint iš musulmonų pozicijų, reiškia leisti organizuoti ir reguliuoti visuomenę labiau islamo religijos normomis nei tik socialinio organizavimo sistemomis. Tokia reislamiizacija pasižymi negatyviu nusistatymų prieš ne musulmonus ar ne musulmoniškas šalis, jų socialinio gyvenimo organizavimo formas. Reislamiacija susijusi su islamo skatinimu tarp musulmonu ar įdiegimu tarp ne musulmonų. 157 RAČIUS, Egdūnas. Politikos ir islamiškosios Davos susiliejimas. In Politologija. 2005, p

120 Su tema susijusių publikacijų pasiskirstymas dienraščiuose m. Su tema susijusių publikacijų pasiskirstymas dienraščiuose m. Su tema susijusių publikacijų pasiskirstymas dienraščiuose 2011 m. 119

121 Publikacijų pasiskirstymas pagal mėnesius 2001 metais. Publikacijų pasiskirstymas pagal mėnesius 2002 metais. Publikacijų pasiskirstymas pagal mėnesius 2004 metais. 120

122 Publikacijų pasiskirstymas pagal mėnesius 2005 metais. Publikacijų pasiskirstymas pagal mėnesius 2011 metais. 121

123 Bendras puslapių pasiskirstymas dienraščiuose m. Bendras puslapių pasiskirstymas dienraščiuose m. Bendras puslapių pasiskirstymas dienraščiuose

INTERCULTURAL EXPERIENCES OF FOREIGN STUDENTS: ERASMUS STUDENTS PERSPECTIVES ON THEIR DEVELOPMENT OF CROSS-CULTURAL AWARENESS

INTERCULTURAL EXPERIENCES OF FOREIGN STUDENTS: ERASMUS STUDENTS PERSPECTIVES ON THEIR DEVELOPMENT OF CROSS-CULTURAL AWARENESS ISSN 2335-2019 (Print), ISSN 2335-2027 (Online) Darnioji daugiakalbystė Sustainable Multilingualism 3/2013 http://dx.doi.org/10.7220.2335-2027.3.10 Servet Çelik, PhD Karadeniz Technical University, Turkey

More information

Erasmus+ Application Form. Call: A. General Information. B. Context. B.1. Project Identification

Erasmus+ Application Form. Call: A. General Information. B. Context. B.1. Project Identification A. General Information This application form consists of the following main sections: - Context: this section asks for general information about the type of project proposal you want to submit; - Participating

More information

SOCIOLOGO ĮVAIZDIS LIETUVOS VISUOMENĖJE: SPECIALISTŲ POREIKIS IR PASIŪLA

SOCIOLOGO ĮVAIZDIS LIETUVOS VISUOMENĖJE: SPECIALISTŲ POREIKIS IR PASIŪLA Mokslo darbai 95 SOCIOLOGO ĮVAIZDIS LIETUVOS VISUOMENĖJE: SPECIALISTŲ POREIKIS IR PASIŪLA Vida Česnuitytė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Socialinės politikos katedra Ateities

More information

Filosofija. Sociologija T. 20. Nr. 4, p , Lietuvos mokslų akademija, 2009, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009

Filosofija. Sociologija T. 20. Nr. 4, p , Lietuvos mokslų akademija, 2009, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009 Filosofija. Sociologija. 2009. T. 20. Nr. 4, p. 259 270, Lietuvos mokslų akademija, 2009, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009 Branduolinės energetikos diskursai Lietuvos žiniasklaidoje ir viešojoje

More information

Continuing Professional Development of Russian Pediatric Nurses: An Interprofessional Approach

Continuing Professional Development of Russian Pediatric Nurses: An Interprofessional Approach :153-8 153 Continuing Professional Development of Russian Pediatric Nurses: An Interprofessional Approach Federal State Budgetary Institution Scientific Centre of Children Health under the Russian Academy

More information

VIDMANTAS VYŠNIAUSKAS. GIEDRė BALTRUŠAITYTė

VIDMANTAS VYŠNIAUSKAS. GIEDRė BALTRUŠAITYTė ISSN 2029-4573 (Print), ISSN 2335-8777 (Online) KULTŪRA IR VISUOMENĖ. Socialinių tyrimų žurnalas 2015 6 (1) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.6.1.6 VIDMANTAS VYŠNIAUSKAS Vytauto Didžiojo universitetas

More information

Mokslo darbai (96); 27 31

Mokslo darbai (96); 27 31 ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2007 6(96); 27 31 SOCIALINĖS ĮTAKOS MECHANIZMAI. NAUJOS GALIMYBĖS PAVEIKTI ADMINISTRACINĖS TEISĖS NORMŲ ĮGYVENDINIMO PROCESĄ Aušra Kargaudienė * Mykolo Romerio

More information

Slaugytojų nuomonė apie pacientų sveikatos mokymą ir savo žinių sveikatos klausimais vertinimą

Slaugytojų nuomonė apie pacientų sveikatos mokymą ir savo žinių sveikatos klausimais vertinimą ISSN 1392-6373 Sveikatos mokslai 2011, Volume 21, Number 5, p. 191-195 slauga 191 Slaugytojų nuomonė apie pacientų sveikatos mokymą ir savo žinių sveikatos klausimais vertinimą Daiva Zagurskienė, IRENA

More information

Lietuvos Rytų politika: ar turime savo viziją?

Lietuvos Rytų politika: ar turime savo viziją? 2010 Nr. 2 (30) Lietuvos Rytų politika: ar turime savo viziją? Rytų Europos studijų centras 2010 m. vasario 5 d. įvyko LR Seimo iniciatyva organizuota konferencija Lietuvos Rytų politika : ar turime savo

More information

Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus

Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus 2010 UDK 325.1:316.6(474.5) Si-112 Tyrimo ataskaitą parengė: dr. Audra Sipavičienė, dr. Vladas Gaidys, Mantas Jeršovas Tyrimą užsakė: IOM OIM

More information

Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Nr. 2 (16) Versus aureus

Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Nr. 2 (16) Versus aureus studijos L i e t u v i ų i š e i v i j o s i n s t i t u t a s Lietuvių migracijos ir diasporos studijos t 2013 Nr. 2 (16) Versus aureus 2013 Nr. 2 (16) Lietuvių migracijos ir diasporos studijos ISSN

More information

LIETUVOS DALYVAVIMAS TEIKIANT DVYNIŲ PARAMĄ: GALIMYBĖS IR PROBLEMOS GALUTINĖ ATASKAITA

LIETUVOS DALYVAVIMAS TEIKIANT DVYNIŲ PARAMĄ: GALIMYBĖS IR PROBLEMOS GALUTINĖ ATASKAITA LIETUVOS DALYVAVIMAS TEIKIANT DVYNIŲ PARAMĄ: GALIMYBĖS IR PROBLEMOS GALUTINĖ ATASKAITA Vilnius, 2007 TURINYS Santrumpų sąrašas... 2 Įvadas... 4 1. Tyrimo metodika... 8 1.1. Tyrimo tikslai...8 1.2. Tyrimo

More information

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Nr.2 (18) VERSUS AUREUS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Nr.2 (18) VERSUS AUREUS VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS 2014 Nr.2 (18) VERSUS AUREUS LIETUVIŲ MIGRACIJOS IR DIASPOROS STUDIJOS ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) 2014 Nr. 2 (18) TURINYS CONTENTS ŠIUOLAIKINIAI

More information

KAUNO KOLEGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGA (valstybinis kodas - 653B70005) VERTINIMO IŠVADOS

KAUNO KOLEGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGA (valstybinis kodas - 653B70005) VERTINIMO IŠVADOS STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRAS KAUNO KOLEGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGA (valstybinis kodas - 653B70005) VERTINIMO IŠVADOS EVALUATION REPORT OF GENERAL PRACTICE NURSING (state code

More information

Informacinių technologijų įtaka politiniam dalyvavimui: interneto skverbties ir rinkėjų aktyvumo tendencijos Lietuvoje

Informacinių technologijų įtaka politiniam dalyvavimui: interneto skverbties ir rinkėjų aktyvumo tendencijos Lietuvoje ISSN 1648 2603 (print) ISSN 2029-2872 (online) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2013, T. 12, Nr. 1 / 2013, Vol. 12, No 1, p. 50 64 Informacinių technologijų įtaka politiniam

More information

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ PATIRTIS DARBO RINKOJE

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ PATIRTIS DARBO RINKOJE ISSN 1822-6760. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2012. Vol. 33. Nr. 4. Scentific journal. AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ PATIRTIS DARBO RINKOJE Renata Žvirelienė,

More information

Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors

Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors kalbot yra Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors

More information

VK EKF bibliotekoje gautos knygos

VK EKF bibliotekoje gautos knygos VK EKF bibliotekoje gautos knygos 2016 m. lapkritis - 2017 m. kovas Statistika 1. BARTOSEVIČIENĖ, Vlada. Ekonominės statistikos pagrindai: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2011. 112 p. ISBN 978-9955-25-841-4

More information

LIETUVOS PROBLEMINIŲ REGIONŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO KAITA M. DIDĖJANČIOS TERITORINĖS ATSKIRTIES ATSPINDYS

LIETUVOS PROBLEMINIŲ REGIONŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO KAITA M. DIDĖJANČIOS TERITORINĖS ATSKIRTIES ATSPINDYS Geografijos metraštis 50, 2017 ISSN 2335-8610 LIETUVOS PROBLEMINIŲ REGIONŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO KAITA 2001 2016 M. DIDĖJANČIOS TERITORINĖS ATSKIRTIES ATSPINDYS Viktorija Baranauskienė, Vidmantas

More information

Kultūrėjimo procesai modernioje Lietuvoje: bibliotekų ir kultūros centrų vaidmuo regionuose

Kultūrėjimo procesai modernioje Lietuvoje: bibliotekų ir kultūros centrų vaidmuo regionuose Filosofija. Sociologija. 2011. T. 22. Nr. 4, p. 483 492, Lietuvos mokslų akademija, 2011 Kultūrėjimo procesai modernioje Lietuvoje: bibliotekų ir kultūros centrų vaidmuo regionuose LILIJA KUBLICKIENĖ,

More information

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS. Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Magistro diplominis darbas

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS. Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Magistro diplominis darbas KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Aplinkos ir darbo medicinos katedra OS VERTINIMU Magistro diplominis darbas Doc. KAUNAS, 2009 SANTRAUKA PRIE SVEIKATOS VERTINIMU medicinos katedra. Kaunas; 2009. 57 p. P.

More information

Valiutų kursų rizika ir jos valdymas Lietuvoje

Valiutų kursų rizika ir jos valdymas Lietuvoje ISSN 13921258. EKONOMIKA 2003 63 Valiutų kursų rizika ir jos valdymas Lietuvoje Rolandas Kau pys Doktorantas Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Finansų ir kredito katedra Saulėtekio al. 9, LT2040

More information

Suteiktas laipsnis ar gautas diplomas: Teisės magistro diplomas

Suteiktas laipsnis ar gautas diplomas: Teisės magistro diplomas Gyvenimo, mokslinės ir kūrybinės veiklos aprašymas CV 1. Pavardė: DARIUS 2. Vardas: ŠTITILIS 3. Gimimo data: 1974 m. birželio 24 d. 4. Išsilavinimas: Institucija [ Data: nuo-iki ] (tuo metu Lietuvos Teisės

More information

CURRICULUM VITAE Gyvenimo aprašymas TADAS LIMBA El. paštas: Gimimo data: ;

CURRICULUM VITAE Gyvenimo aprašymas TADAS LIMBA El. paštas: Gimimo data: ; CURRICULUM VITAE Gyvenimo aprašymas TADAS LIMBA El. paštas: tlimba@mruni.eu Gimimo data: 1976 04 03; KALBOS: Gimimo vieta: Vilnius, Lietuva; Gyvenamoji vieta: Vilnius, Lietuva; Pilietybė: Lietuvos Respublikos;

More information

ŠEIMOS IR MOKYKLOS VAIDMUO LIETUVYBĖS IŠLAIKYME

ŠEIMOS IR MOKYKLOS VAIDMUO LIETUVYBĖS IŠLAIKYME ŠEIMOS IR MOKYKLOS VAIDMUO LIETUVYBĖS IŠLAIKYME Prie tėvynės, prie ištikimosios prisijunk, prie jos laikykis visa savo širdimi : čia yra tavo jėgos šaknys. (J. F. Schiller, Vilius Telis, 2,1.) 1. Kodėl

More information

ISTORIJA PREZIDENTAS KAZYS GRINIUS KITŲ LIETUVOS PREZIDENTŲ ANTANO SMETONOS IR ALEKSANDRO STULGINSKIO VEIKLOS KONTEKSTE

ISTORIJA PREZIDENTAS KAZYS GRINIUS KITŲ LIETUVOS PREZIDENTŲ ANTANO SMETONOS IR ALEKSANDRO STULGINSKIO VEIKLOS KONTEKSTE ISTORIJA PREZIDENTAS KAZYS GRINIUS KITŲ LIETUVOS PREZIDENTŲ ANTANO SMETONOS IR ALEKSANDRO STULGINSKIO VEIKLOS KONTEKSTE Doc. dr. Mindaugas Tamošaitis Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakultetas

More information

Jurga Sadauskienė ŽEMAIČIŲ ETNIŠKUMO PAIEŠKOS PETRO KALNIAUS MONOGRAFIJOJE ŽEMAIČIAI

Jurga Sadauskienė ŽEMAIČIŲ ETNIŠKUMO PAIEŠKOS PETRO KALNIAUS MONOGRAFIJOJE ŽEMAIČIAI RECENZIJOS, ANOTACIJOS 295 žanrai, kaip anekdotai, skaičiuotės, šiurpės, burtai, yra tapę savotiškomis aktualijomis. Šią situaciją nesunku paaiškinti: nūdienos vaikai nesidomi tradiciniais senaisiais folkloro

More information

NUCLEAR SAFETY REQUIREMENTS BSR INSPECTIONS CONDUCTED BY THE STATE NUCLEAR POWER SAFETY INSPECTORATE CHAPTER I GENERAL PROVISIONS

NUCLEAR SAFETY REQUIREMENTS BSR INSPECTIONS CONDUCTED BY THE STATE NUCLEAR POWER SAFETY INSPECTORATE CHAPTER I GENERAL PROVISIONS NUCLEAR SAFETY REQUIREMENTS BSR-1.1.3-2016 APPROVED by Order No 22.3-82 of the Head of the State Nuclear Power Safety Inspectorate of 25 August 2011 (As amended by Order No 22.3-24 of the Head of the State

More information

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Linas Staršelskis NAUJOS PASLAUGOS ĮVEDIMAS Į ERASMUS+ RINKĄ. Magistro baigiamasis darbas

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Linas Staršelskis NAUJOS PASLAUGOS ĮVEDIMAS Į ERASMUS+ RINKĄ. Magistro baigiamasis darbas VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA Linas Staršelskis NAUJOS PASLAUGOS ĮVEDIMAS Į ERASMUS+ RINKĄ Magistro baigiamasis darbas Verslas ir entreprenerystė studijų

More information

TRACHEOSTOMOS PRIEŽIŪRA: SLAUGYTOJO KOMPETENCIJOS UGDYMAS PER PATIRTĮ - NUO NAUJOKO IKI EKSPERTO

TRACHEOSTOMOS PRIEŽIŪRA: SLAUGYTOJO KOMPETENCIJOS UGDYMAS PER PATIRTĮ - NUO NAUJOKO IKI EKSPERTO SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 2335-867X 2013, 23 tomas, Nr. 4, p. 119-123 doi:10.5200/sm-hs.2013.102 SLAUGA / NURSING 119 TRACHEOSTOMOS PRIEŽIŪRA: SLAUGYTOJO KOMPETENCIJOS UGDYMAS PER PATIRTĮ

More information

Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams

Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Mokslo studija Egidija Ramanauskaitė, J. Rimas Vaišnys, Aušra Kairaitytė, Andrius Buivydas Vytauto Didžiojo universitetas Kaunas,

More information

STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS PROJEKTO PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS

STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS PROJEKTO PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS PROJEKTO PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS Paraiškos teikiamos iki 2017 m. kovo 29 d., 13 val. Lietuvos laiku Vilnius 2017 Šis vadovas parengtas remiantis 2017 m. programos Erasmus+ 2

More information

Prasmingų darbų Tėvynei!

Prasmingų darbų Tėvynei! 2010 M. 12/492 ISSN 1732 0135 Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Marija Remienė, Jono Basanavičiaus premijos laureatė... 4 tėvynėje Vilniuje vyko LR Seimo ir PLB komisijos 2010 m. rudens sesija...

More information

TEISĖ DEMOKRATINĖS VALSTYBĖS PAGRINDAI 1922 M. LIETUVOS VALSTYBĖS KONSTITUCIJOJE: ŽVILGSNIS IŠ GALIOJANČIOS KONSTITUCIJOS PERSPEKTYVOS 1

TEISĖ DEMOKRATINĖS VALSTYBĖS PAGRINDAI 1922 M. LIETUVOS VALSTYBĖS KONSTITUCIJOJE: ŽVILGSNIS IŠ GALIOJANČIOS KONSTITUCIJOS PERSPEKTYVOS 1 TEISĖ DEMOKRATINĖS VALSTYBĖS PAGRINDAI 1922 M. LIETUVOS VALSTYBĖS KONSTITUCIJOJE: ŽVILGSNIS IŠ GALIOJANČIOS KONSTITUCIJOS PERSPEKTYVOS 1 Prof. dr. Dainius Žalimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo

More information

Jurgita Macijauskaitė-Bonda Vytauto Didžiojo universitetas Humanitarinių mokslų fakultetas

Jurgita Macijauskaitė-Bonda Vytauto Didžiojo universitetas Humanitarinių mokslų fakultetas Jurgita Macijauskaitė-Bonda Vytauto Didžiojo universitetas Humanitarinių mokslų fakultetas GIMIMO DATA KONTAKTAI (telefonas, el. paštas) IŠSILAVINIMAS MOKSLO LAIPSNIS PAGRINDINĖ DARBO VIETA IR PAREIGOS

More information

Changes of patients satisfaction with the health care services in Lithuanian Health Promoting Hospitals network

Changes of patients satisfaction with the health care services in Lithuanian Health Promoting Hospitals network 604 Changes of patients satisfaction with the health care services in Lithuanian Health Promoting Hospitals network Institute for Biomedical Research, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words:

More information

MOTERŲ NUSIKALSTAMUMAS KAIP SOCIALINĖ PROBLEMA PIRMOJOJE LIETUVOS RESPUBLIKOJE

MOTERŲ NUSIKALSTAMUMAS KAIP SOCIALINĖ PROBLEMA PIRMOJOJE LIETUVOS RESPUBLIKOJE ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS HUMANITARINIS FAKULTETAS ISTORIJOS KATEDRA KORNELIJA JURGAITYTĖ Bakalauro studijų programos Istorija IV kurso studentė MOTERŲ NUSIKALSTAMUMAS KAIP SOCIALINĖ PROBLEMA PIRMOJOJE LIETUVOS

More information

TAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE

TAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE SIMONAS KLIMANSKIS VILIUS IVANAUSKAS GEDIMINAS KAZĖNAS VYTAUTAS KERŠANSKAS ŠARŪNAS LEGATAS TAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE STUDIJA Vilnius, 2017 BIBLIOGRAFINIO APRAŠO LAPAS Klimanskis S., Ivanauskas V., Kazėnas

More information

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas. Metinis Pranešimas 2003

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas. Metinis Pranešimas 2003 Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas Metinis Pranešimas 2003 TURINYS LVAT Pirmininko pranešimas...3 Tikslai...5 Bylų statistika...7 Teisėjų ir teismo darbuotojų kvalifikacijos kėlimas...11 LVAT

More information

Erasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA103) įgyvendinimas Lietuvoje m. m.

Erasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA103) įgyvendinimas Lietuvoje m. m. Erasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA13) įgyvendinimas Lietuvoje 214 215 m. m. Turinys 1. Studentų mobilumas - pagal šalis - pagal institucijas 2. Darbuotojų mobilumas - pagal šalis

More information

Istorinis palikimas Ikikrikščioniškos Lietuvos regioninė ir vietos savivalda dar menkai ištirta. Atskiri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionai

Istorinis palikimas Ikikrikščioniškos Lietuvos regioninė ir vietos savivalda dar menkai ištirta. Atskiri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionai LIETUVOS KELIAS SAVIVALDOS LINK ISTORINIS PALIKIMAS IR ŠIŲ DIENŲ PROBLEMŲ IŠTAKOS* Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir pasikeitus socialinei bei ekonominei sistemai, iškilo būtinybė reformuoti teritorijos

More information

Tapk Erasmus studentu. Informacija būsimam Erasmus studentui

Tapk Erasmus studentu. Informacija būsimam Erasmus studentui Tapk Erasmus studentu Informacija būsimam Erasmus studentui Turinys Europos Sąjungos Mokymosi visą gyvenimą (mvg) programa 4 ES mvg Erasmus programa 6 Erasmus studentų mobilumas 9 Erasmus studentų atranka

More information

KADA SUSIFORMAVO LIETUVOS VALSTYBĖ: DU POŽIŪRIAI Į VIENĄ PROBLEMĄ

KADA SUSIFORMAVO LIETUVOS VALSTYBĖ: DU POŽIŪRIAI Į VIENĄ PROBLEMĄ ISSN 1392-1274. TEISĖ 2004 51 KADA SUSIFORMAVO LIETUVOS VALSTYBĖ: DU POŽIŪRIAI Į VIENĄ PROBLEMĄ Beatričė Bakanauskaitė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto V kurso studentė Saulėtekio al. 9,1 rūmai,

More information

V.ANDRIUKAITIS: MAN IMPONUOJA SSRS IR. 4,99 Lt sausio 14

V.ANDRIUKAITIS: MAN IMPONUOJA SSRS IR. 4,99 Lt sausio 14 APKLAUSA: LIETUVOS GYVENTOJAI NESIŽAVI NAUJĄJA VYRIAUSYBE 8 p. V.ANDRIUKAITIS: MAN IMPONUOJA SSRS IR DIDŽIOSIOS BRITANIJOS SVEIKATOS APSAUGOS SISTEMOS 9 p. 4,99 Lt www.veidas.lt 2013 sausio 14 Nr. 3 METŲ

More information

GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS Į NEPAGEIDAUJAMŲ ĮVYKIŲ IR NEATITIKČIŲ VALDYMĄ LIETUVOS BENDROJO POBŪDŽIO LIGONINĖSE

GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS Į NEPAGEIDAUJAMŲ ĮVYKIŲ IR NEATITIKČIŲ VALDYMĄ LIETUVOS BENDROJO POBŪDŽIO LIGONINĖSE ISSN 2029-3569 PRINT ISSN 2029-9001 ONLINE SVEIKATOS POLITIKA IR VALDYMAS HEALTH POLICY AND MANAGEMENT 2015, 1(8) p. 29 45 GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS Į NEPAGEIDAUJAMŲ ĮVYKIŲ IR NEATITIKČIŲ VALDYMĄ

More information

TURTO PATIKĖJIMO TEISĖ IR JOS YPATUMAI LIETUVOS CIVILINĖJE TEISĖJE

TURTO PATIKĖJIMO TEISĖ IR JOS YPATUMAI LIETUVOS CIVILINĖJE TEISĖJE ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJOS SOCIETAL STUDIES 2011, 3(3), p. 1095 1110. TURTO PATIKĖJIMO TEISĖ IR JOS YPATUMAI LIETUVOS CIVILINĖJE TEISĖJE Justas Sakavičius

More information

KAIP ATRENKAMI KANDIDATAI?

KAIP ATRENKAMI KANDIDATAI? ASSIST (American Secondary Schools for International Students and Teachers Amerikos vidurinės mokyklos užsienio moksleiviams ir mokytojams) tai JAV privačių mokyklų asociacijos narių įsteigta ne pelno

More information

Algis Norvilas. Tauta, kalba ir. leidykla

Algis Norvilas. Tauta, kalba ir. leidykla Algis Norvilas Tauta, kalba ir tapatybė Vilniaus universiteto leidykla VILNIUS / 2012 UDK 323.1(474.5) No-99 Apsvarstė ir rekomendavo išleisti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto taryba (2012 m.

More information

GYVENIMO APRAŠYMAS. Vardas: ROMA Pavardė: ADOMAITIENĖ Gimimo data ir vieta: , Mažeikiai Mokslinis vardas, Soc. m. dr.

GYVENIMO APRAŠYMAS. Vardas: ROMA Pavardė: ADOMAITIENĖ Gimimo data ir vieta: , Mažeikiai Mokslinis vardas, Soc. m. dr. GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: ROMA Pavardė: ADOMAITIENĖ Gimimo data ir vieta: 1973-06-11, Mažeikiai Mokslinis vardas, Soc. m. dr. laipsnis: Pareigos: Lektorė Darbo tel.: + 370 5 2366154

More information

Evaluation of the Quality of Services in Primary Health Care Institutions

Evaluation of the Quality of Services in Primary Health Care Institutions :57-62 57 Evaluation of the Quality of Services in Primary Health Care Institutions Leonas Valius 1, Daiva Rastenytė 2, Vilija Malinauskienė 3, Daina Krančiukaitė-Butylkinienė 1, 3 1 Department of Family

More information

Tarpkultūrinis kompetentingumas kaip mokytojo profesinio ir asmeninio tobulėjimo prielaida: muzikos edukologijos magistrantūros studijų atvejis

Tarpkultūrinis kompetentingumas kaip mokytojo profesinio ir asmeninio tobulėjimo prielaida: muzikos edukologijos magistrantūros studijų atvejis Pedagogika / Pedagogy 2017, t. 125, Nr. 1, p. 81 96 / Vol. 125, No. 1, pp. 81 96, 2017 Tarpkultūrinis kompetentingumas kaip mokytojo profesinio ir asmeninio tobulėjimo prielaida: muzikos edukologijos magistrantūros

More information

VILNIAUS UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS

VILNIAUS UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS VILNIAUS UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS MARIUS ĖMUŽIS SOVIETŲ LIETUVOS VALDANTYSIS ELITAS 1944-1974 METAIS: TARPUSAVIO RYŠIAI IR JŲ RAIŠKA Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija

More information

ETNINĖS KULTŪROS SAMPRATA NORBERTO VĖLIAUS DARBUOSE

ETNINĖS KULTŪROS SAMPRATA NORBERTO VĖLIAUS DARBUOSE NORBERTO VĖLIAUS PALIKIMĄ APMĄSTANT ISSN 1392 2831 Tautosakos darbai XXXVI 2008 ETNINĖS KULTŪROS SAMPRATA NORBERTO VĖLIAUS DARBUOSE PETRAS KALNIUS Lietuvos istorijos institutas Straipsnio objektas termino

More information

VEIKSNIŲ, FORMUOJANČIŲ SLAUGYTOJŲ PROFESINĘ ELGSENĄ, ANALIZĖ

VEIKSNIŲ, FORMUOJANČIŲ SLAUGYTOJŲ PROFESINĘ ELGSENĄ, ANALIZĖ VEIKSNIŲ, FORMUOJANČIŲ SLAUGYTOJŲ PROFESINĘ ELGSENĄ, ANALIZĖ ANALYSIS OF FACTORS CONDITIONING PROFESSIONAL BEHAVIOUR OF NURSES Žymantė Jankauskienė 1, Erika Kubilienė 1, Algirdas Juozulynas 2,3, Rimantas

More information

PROFESORIŲ VLADĄ JURGUTĮ PRISIMENANT: 120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS

PROFESORIŲ VLADĄ JURGUTĮ PRISIMENANT: 120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2005 72(2) PROFESORIŲ VLADĄ JURGUTĮ PRISIMENANT: 120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS Vladas Terleckas Docentas socialinių mokslų daktaras A. Mickevičiaus g. 7-7A, LT-08119 Vilnius Meilė

More information

Gyvenimo aprašymas Prof. Dr. Natalija Mažeikienė Jonavos g , Kaunas Tel. Nr.: El. paštas:

Gyvenimo aprašymas Prof. Dr. Natalija Mažeikienė Jonavos g , Kaunas Tel. Nr.: El. paštas: Gyvenimo aprašymas Prof. Dr. Natalija Mažeikienė Jonavos g. 66-316, Kaunas Tel. Nr.: +370 68 54 8371 El. paštas: n.mazeikiene@adm.vdu.lt AKADEMINĖS PAREIGOS Edukologijos katedros vedėja. SMF Socialinio

More information

EUROPOS MIGRACIJOS TINKLO LIETUVOS INFORMACIJOS CENTRAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS POLITIKA LIETUVOJE

EUROPOS MIGRACIJOS TINKLO LIETUVOS INFORMACIJOS CENTRAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS POLITIKA LIETUVOJE EUROPOS MIGRACIJOS TINKLO LIETUVOS INFORMACIJOS CENTRAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS POLITIKA LIETUVOJE Vilnius, 2012 1 Turinys 1. Įvadas 7 2. Politinės, teisinės ir institucinės bazės Lietuvoje apžvalga

More information

Jogailaičių universitetas

Jogailaičių universitetas ISSN 2335-2019, e-issn 2335-2027 DARNIOJI DAUGIAKALBYSTĖ / SUSTAINABLE MULTILINGUALISM. 2/2013 http://dx.doi.org/10.7220/2335-2027.2.3 Greta LEMANAITĖ-DEPRATI Jogailaičių universitetas LIETUVIŲ KALBOS

More information

PHARMACISTS JOB SATISFACTION AND ITS EFFECT ON DISPENSING PRECAUTION TAKEN AT COMMUNITY PHARMACIES

PHARMACISTS JOB SATISFACTION AND ITS EFFECT ON DISPENSING PRECAUTION TAKEN AT COMMUNITY PHARMACIES SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2015, 25 tomas, Nr. 3, p. 17-21 doi:10.5200/sm-hs.2015.043 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH 17 PHARMACISTS

More information

Kaimo verslumas: geroji bendruomenių patirtis Rural enterpreneurship: good experience of communities

Kaimo verslumas: geroji bendruomenių patirtis Rural enterpreneurship: good experience of communities Kaimo verslumas: geroji bendruomenių patirtis Rural enterpreneurship: good experience of communities 1 Kaimo verslumas: geroji bendruomenių patirtis Rural enterpreneurship: good experience of communities

More information

Point prevalence studies on HCAI and AB usage. Lithuanian experience. Rolanda Valinteliene, Institute of Hygiene,

Point prevalence studies on HCAI and AB usage. Lithuanian experience. Rolanda Valinteliene, Institute of Hygiene, Point prevalence studies on HCAI and AB usage. Lithuanian experience Rolanda Valinteliene, Institute of Hygiene, rolanda.valinteliene@hi.lt Main issues Methodology Protocol Data collection PPS history

More information

ETNINĖS KULTŪROS DISCIPLINA (-OS) LIETUVOS UNIVERSITETUOSE. Tyrimas

ETNINĖS KULTŪROS DISCIPLINA (-OS) LIETUVOS UNIVERSITETUOSE. Tyrimas ETNINĖS KULTŪROS DISCIPLINA (-OS) LIETUVOS UNIVERSITETUOSE Tyrimas Tyrimas atliktas vykdant Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016 2022 metų programą, patvirtintą Etninės kultūros globos tarybos

More information

Lietuvos mokslo žurnalai: kiekybė ir kokybė

Lietuvos mokslo žurnalai: kiekybė ir kokybė Lietuvos mokslo žurnalai: kiekybė ir kokybė Prof. habil. dr. Rūta Petrauskaitė Prof. dr. Dainius H. Pauža Lietuvos mokslo taryba Nacionaliniai mokslo žurnalai: kiekybė ir kokybė 2015 m. kovo mėn. 18 d.

More information

Lietuvos gyvybės draudimo rinkos koncentracijos ir konkurencijos kiekybinis įvertinimas

Lietuvos gyvybės draudimo rinkos koncentracijos ir konkurencijos kiekybinis įvertinimas ISSN 1392-1142 TAIKOMOJI EKONOMIKA: SISTEMINIAI TYRIMAI: 2008.2/1 Jonas ČEPINSKIS, Kristina GANCEVSKAITĖ Lietuvos gyvybės draudimo rinkos koncentracijos ir konkurencijos kiekybinis įvertinimas Straipsnyje

More information

ŠEIMOS NARIŲ TEISĖS Į GYVENAMĄJĄ PATALPĄ ĮGYVENDINIMAS IR GYNIMAS

ŠEIMOS NARIŲ TEISĖS Į GYVENAMĄJĄ PATALPĄ ĮGYVENDINIMAS IR GYNIMAS ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) Socialinių mokslų studijos Social Sciences Studies 2009, 3(3), p. 193 212 ŠEIMOS NARIŲ TEISĖS Į GYVENAMĄJĄ PATALPĄ ĮGYVENDINIMAS IR GYNIMAS Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė

More information

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Agn Rumbutyt SUSIJUSIŲ ASMENŲ SANDORIŲ ĮTAKOS AKCIJŲ RINKOS GRĄŽAI TYRIMAS: LIETUVOS ATVEJIS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Agn Rumbutyt SUSIJUSIŲ ASMENŲ SANDORIŲ ĮTAKOS AKCIJŲ RINKOS GRĄŽAI TYRIMAS: LIETUVOS ATVEJIS VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS FINANSŲ KATEDRA Agn Rumbutyt SUSIJUSIŲ ASMENŲ SANDORIŲ ĮTAKOS AKCIJŲ RINKOS GRĄŽAI TYRIMAS: LIETUVOS ATVEJIS Magistro baigiamasis darbas

More information

Projektas Inovatyvus ir atviras mokytojas - sparnai mokinio sėkmei

Projektas Inovatyvus ir atviras mokytojas - sparnai mokinio sėkmei Projektas Inovatyvus ir atviras mokytojas - sparnai mokinio sėkmei 2015-11-24 Inovatyvus ir atviras mokytojas - sparnai mokinio sėkmei Erasmus+ programos darbuotojų mobilumo projektu (KA1) siekiama tobulinti

More information

Universitetų reitingai. Dr. Gintarė Tautkevičienė, Kauno technologijos universitetas

Universitetų reitingai. Dr. Gintarė Tautkevičienė, Kauno technologijos universitetas Universitetų reitingai Dr. Gintarė Tautkevičienė, Kauno technologijos universitetas Kas yra universitetų reitingai? Universitetų reitingai yra akademinių institucijų sąrašas institucijų poziciją jame nustatantis

More information

VILNIUS UNIVERSITY THE LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY MARTYNAS JAKULIS HOSPITALS IN VILNIUS IN THE SIXTEENTH TO EIGHTEENTH CENTURIES

VILNIUS UNIVERSITY THE LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY MARTYNAS JAKULIS HOSPITALS IN VILNIUS IN THE SIXTEENTH TO EIGHTEENTH CENTURIES VILNIUS UNIVERSITY THE LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY MARTYNAS JAKULIS HOSPITALS IN VILNIUS IN THE SIXTEENTH TO EIGHTEENTH CENTURIES Summary of Doctoral Dissertation Humanities, History (05 H) Vilnius,

More information

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS LAIKRAŠTIS ŠIAULIAMS

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS LAIKRAŠTIS ŠIAULIAMS UŽ LAIMINGUS 1 ŽMONES LAIMINGAME SAULĖS MIESTE LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS LAIKRAŠTIS ŠIAULIAMS Savivaldybės tarybos ir mero rinkimai. LVŽS SĄRAŠAS, KURĮ GALITE REITINGUOTI KANDIDATO NUMERIS

More information

KONSTRUKTYVISTINĖ PRADINIO INFORMATIKOS MOKYMO KRYPTIS: TEORINIAI PRINCIPAI IR TAIKYMAS

KONSTRUKTYVISTINĖ PRADINIO INFORMATIKOS MOKYMO KRYPTIS: TEORINIAI PRINCIPAI IR TAIKYMAS ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2001.49 Valentina Dagienė KONSTRUKTYVISTINĖ PRADINIO INFORMATIKOS MOKYMO KRYPTIS: TEORINIAI PRINCIPAI IR TAIKYMAS Anotacija. Straipsnyje aptariama informatikos turinio bendrojo

More information

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS PILIETIŠKUMAS IR TAPATUMAS ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE S M. ATASKAITA

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS PILIETIŠKUMAS IR TAPATUMAS ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE S M. ATASKAITA VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS PILIETIŠKUMAS IR TAPATUMAS ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE S-08-01 2010 M. ATASKAITA 1. Paskelbtos mokslinės publikacijos klasterio tematikoje: 1.1 mokslo straipsniai leidiniuose,

More information

ERASMUS+ KA1 VEIKLOS PRAKTIKOS MOBILUMO ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS

ERASMUS+ KA1 VEIKLOS PRAKTIKOS MOBILUMO ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS PATVIRTINTA Šiaulių universiteto rektoriaus 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V- 480 ERASMUS+ KA1 VEIKLOS PRAKTIKOS MOBILUMO ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS 1.

More information

What is the Nation: Role of the Leader in History

What is the Nation: Role of the Leader in History Gauta 2011 03 10 Margarita Poškutė Mykolo Romerio universitetas KAS YRA TAUTA: VEDLIO MISIJA ISTORIJOJE What is the Nation: Role of the Leader in History SUMMARY The strong wave of national revival that

More information

TEATRO SEMIOTIKA: KŪNO SEMIOTIZAVIMO RAIŠKA ŠIUOLAIKINIAME LIETUVOS TEATRE

TEATRO SEMIOTIKA: KŪNO SEMIOTIZAVIMO RAIŠKA ŠIUOLAIKINIAME LIETUVOS TEATRE Gauta 2014 04 25 GINTARĖ NARAUSKAITĖ Vytauto Didžiojo universitetas TEATRO SEMIOTIKA: KŪNO SEMIOTIZAVIMO RAIŠKA ŠIUOLAIKINIAME LIETUVOS TEATRE Theatre Semiotics: Body Semiotization in Modern Theatre and

More information

RYTŲ IR PIETRYČIŲ LIETUVOS LENKŲ MOKYKLOS: METAI. Įvadas

RYTŲ IR PIETRYČIŲ LIETUVOS LENKŲ MOKYKLOS: METAI. Įvadas ISSN 0202-3342 LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS. 2011 METAI, 1. VILNIUS, 2012 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY. 2011/1. VILNIUS, 2012 VITALIJA STRAVINSKIENĖ RYTŲ IR PIETRYČIŲ LIETUVOS LENKŲ MOKYKLOS: 1947-1959

More information

AMBICINGAS DEŠIMTMETIS:

AMBICINGAS DEŠIMTMETIS: VILNIAUS UNIVERSITETAS AMBICINGAS DEŠIMTMETIS: Lietuvos užsienio politika 2OO4 2O14 Sudarytoja Dovilė Jakniūnaitė Vilniaus universiteto leidykla VILNIUS 2015 UDK 327(474.5)(091)"20" Am19 Apsvarstė ir rekomendavo

More information

AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS LEIDINYS 1985 M. LITHUANIAN AMERICAN COUNCIL, INC West 63rd Street, Chicago, IL 60629

AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS LEIDINYS 1985 M. LITHUANIAN AMERICAN COUNCIL, INC West 63rd Street, Chicago, IL 60629 AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS LEIDINYS 1985 M. LITHUANIAN AMERICAN COUNCIL, INC. 2606 West 63rd Street, Chicago, IL 60629 GELBĖJIMAS TREMTINIŲ IŠ MASKVOS LETENŲ Baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir Sovietų

More information

MOKYKLŲ MAINŲ PARTNERYSČIŲ (KA229) PROJEKTŲ PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS

MOKYKLŲ MAINŲ PARTNERYSČIŲ (KA229) PROJEKTŲ PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS MOKYKLŲ MAINŲ PARTNERYSČIŲ (KA229) PROJEKTŲ PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS Paraiškos teikiamos iki 2018 m. kovo 21 d., 13 val. Lietuvos laiku Vilnius 2018 Šis vadovas parengtas remiantis 2018 m. programos Erasmus+

More information

LIETUVOS IR LENKIJOS SANTYKIAI TARPUKARIU: PIRMIEJI ATŠILIMO POŽYMIAI

LIETUVOS IR LENKIJOS SANTYKIAI TARPUKARIU: PIRMIEJI ATŠILIMO POŽYMIAI LIETUVOS IR LENKIJOS SANTYKIAI TARPUKARIU: PIRMIEJI ATŠILIMO POŽYMIAI Arūnas Gumuliauskas ABSTRACT The article is devoted to the new historical investigations on the problem of Lithuanian Polish relations

More information

Jonas Laužikas neįgaliųjų mokslinimo ir auklėjimo pradininkas Lietuvoje

Jonas Laužikas neįgaliųjų mokslinimo ir auklėjimo pradininkas Lietuvoje Pedagogika / Pedagogy 2018, t. 129, Nr. 1, p. 61 76 / Vol. 129, No. 1, pp. 61 76, 2018 Jonas Laužikas neįgaliųjų mokslinimo ir auklėjimo pradininkas Lietuvoje Marijona Barkauskaitė 1, Vilius Šadauskas

More information

Marek Komaiško, Gintautas Bureika

Marek Komaiško, Gintautas Bureika 20-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos Mokslas Lietuvos ateitis teminės konferencijos TRANSPORTO INŽINERIJA IR VADYBA, vykusios 2017 m. gegužės 12 d. Vilniuje, straipsnių rinkinys Proceedings of the

More information

Profesinis rengimas ir darbo rinka l: nacionalinis viešosios politikos lygmuo*

Profesinis rengimas ir darbo rinka l: nacionalinis viešosios politikos lygmuo* ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA. 2004 12 Profesinis rengimas ir darbo rinka l: nacionalinis viešosios politikos lygmuo* Arūnas Poviliūnas Docentas socialinių mokslų daktaras Vilniaus universiteto

More information

CONCEPT OF THE RIGHT TO HEALTH CARE

CONCEPT OF THE RIGHT TO HEALTH CARE ISSN 1392 6195 (print) ISSN 2029 2058 (online) jurisprudencija jurisprudence 2011, 18(1), p. 269 286. CONCEPT OF THE RIGHT TO HEALTH CARE Paulius Čelkis, Eglė Venckienė Mykolas Romeris University, Faculty

More information

The Expression of Anxiety Among Women Before Cesarean Section and Other Operations: A Comparative Analysis

The Expression of Anxiety Among Women Before Cesarean Section and Other Operations: A Comparative Analysis 104 :104-10 The Expression of Anxiety Among Women Before Cesarean Section and : A Comparative Analysis Faculty of Health Care, Kaunas College/University of Applied Sciences, Lithuania Key Words: preoperative

More information

Experience in supporting young entrepreneurs and innovative business

Experience in supporting young entrepreneurs and innovative business Experience in supporting young entrepreneurs and innovative business Ramune Grigonyte KTU Regional Science Park Plustex - OPENING WORKSHOP 29th March, 2012 Prato, Italy Presentation overview About us What

More information

Prof. dr. Zenonas Ivinskis (Vokietija), pirmininkas. 53 Bonn Am Hof 34 Germany. Dr. Kajetonas J. Čeginskas (Švedija), sekretorius

Prof. dr. Zenonas Ivinskis (Vokietija), pirmininkas. 53 Bonn Am Hof 34 Germany. Dr. Kajetonas J. Čeginskas (Švedija), sekretorius Lietuvių Fronto Bičiulių Vyr. Taryba 6441 So. Washtenaw Avenue Chicago, Ill. 60629 Dr. Kazys Ambrozaitis, Chesterton, Indiana Dr. Zigmas Brinkis, Los Angeles, California Dr. Petras Kisielius, Cicero, Illinois

More information

ATVIROS LIETUVOS FONDO METINĖ ATASKAITA METAI

ATVIROS LIETUVOS FONDO METINĖ ATASKAITA METAI ATVIROS LIETUVOS FONDO METINĖ ATASKAITA 2007-2008 METAI ĮŽANGA Atviros Lietuvos fondas (ALF) nepriklausoma, nevalstybinė, ne pelno organizacija, įkurta 1990 m. ALF misija puoselėti atvirą visuomenę, siekti

More information

Pasiūlymai institucinės sąrangos koncepcijos rengimui

Pasiūlymai institucinės sąrangos koncepcijos rengimui Pasiūlymai institucinės sąrangos koncepcijos rengimui Aleksandras Jocius El. p. Aleksandras.Jocius@kurklt.lt Įvadas Pagrindinis šių pasiūlymų tikslas paskatinti Vidaus reikalų ministeriją rengti institucinės

More information

ATVIROJI PRIEIGA IR MOKSLINĖ KOMUNIKACIJA

ATVIROJI PRIEIGA IR MOKSLINĖ KOMUNIKACIJA ATVIROJI PRIEIGA IR MOKSLINĖ KOMUNIKACIJA 2013-10-21 Vaida Jankauskaitė Bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir informacinio aprūpinimo skyrius Pateiktas turinys yra licencijuojamas pagal Creative Commons

More information

II. EDUKOLOGIJA LIETUVOS SUAUGUSIŲJŲ UGDYMO SISTEMOS YPATUMAI

II. EDUKOLOGIJA LIETUVOS SUAUGUSIŲJŲ UGDYMO SISTEMOS YPATUMAI 46 SOCIALINIS DARBAS 2009 m. Nr. 8(1) II. EDUKOLOGIJA LIETUVOS SUAUGUSIŲJŲ UGDYMO SISTEMOS YPATUMAI Dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Edukacinės

More information

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS PRIVATINĖS TEISĖS KATEDRA

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS PRIVATINĖS TEISĖS KATEDRA VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS PRIVATINĖS TEISĖS KATEDRA Dieninio skyriaus (5 metų) V kurso VIII grupės studentės Eglės Šimulytės Magistrinis darbas SANDORIO NEGALIOJIMO PASEKMĖS IR SANDORIO

More information

LIETUVIŲ KULTŪRINIO PAVELDO AKTUALINIMAS ANGLAKALBĖJE AUSTRALIJOS APLINKOJE

LIETUVIŲ KULTŪRINIO PAVELDO AKTUALINIMAS ANGLAKALBĖJE AUSTRALIJOS APLINKOJE ISSN 0204 2061. KNYGOTYRA. 2008. 50 LIETUVIŲ KULTŪRINIO PAVELDO AKTUALINIMAS ANGLAKALBĖJE AUSTRALIJOS APLINKOJE ALGIMANTAS PATRICIJUS TAŠKŪNAS School of Government, University of Tasmania Launceston TAS

More information

Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo dešimtmetis. TIKSLAI kryptys rezultatai

Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo dešimtmetis. TIKSLAI kryptys rezultatai Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo dešimtmetis TIKSLAI kryptys rezultatai TURINYS Užsienio reikalų ministro sveikinimo žodis... 5 1 kuriame tradiciją... 6 2 bendradarbiavimo geografija... 8 3 bendradarbiavimo

More information

SOCIALINIS DARBAS PATIRTIS IR METODAI (1)

SOCIALINIS DARBAS PATIRTIS IR METODAI (1) SOCIALINIS DARBAS PATIRTIS IR METODAI 2016 17 (1) ISSN 2029-0470 (spausdintas) ISSN 2029-5820 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2029-5820.17.1 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS SOCIALINIO

More information

TAUTINIŲ bendrijų. naujienos. Nr. 1 (48) Žydų dainų ir šokių ansamblio Fajerlech (Vilnius) šokėjos. Vlado Uznevičiaus nuotr.

TAUTINIŲ bendrijų. naujienos. Nr. 1 (48) Žydų dainų ir šokių ansamblio Fajerlech (Vilnius) šokėjos. Vlado Uznevičiaus nuotr. TAUTINIŲ bendrijų naujienos 2014 Nr. 1 (48) Vlado Uznevičiaus nuotr. Žydų dainų ir šokių ansamblio Fajerlech (Vilnius) šokėjos. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija išleido 2014 metų tautinių mažumų

More information

LLP / ERASMUS PRAKTIKĄ ATLIEKANČIŲ STUDENTŲ ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS

LLP / ERASMUS PRAKTIKĄ ATLIEKANČIŲ STUDENTŲ ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS PATVIRTINTA Šiaulių universiteto rektoriaus 2009 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. ST-66 LLP / ERASMUS PRAKTIKĄ ATLIEKANČIŲ STUDENTŲ ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS

More information

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO TEISĖS FAKULTETO CIVILINĖS IR KOMERCINĖS TEISĖS KATEDRA. MARIUS LUKMINAS (verslo teisės studijų programa)

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO TEISĖS FAKULTETO CIVILINĖS IR KOMERCINĖS TEISĖS KATEDRA. MARIUS LUKMINAS (verslo teisės studijų programa) MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO TEISĖS FAKULTETO CIVILINĖS IR KOMERCINĖS TEISĖS KATEDRA MARIUS LUKMINAS (verslo teisės studijų programa) UŢSKAITOS SAMPRATA IR JOS TAIKYMO PROBLEMOS BANKROTO KONTEKSTE Magistro

More information

(0i. fci ARBITRAŽO. m Q_ TGS BALTIC. Draudimo piktnaudžiauti paraleliniu procesu arbitraže teisinė prigimtis. Korporatyviniai ginčai ir arbitražas

(0i. fci ARBITRAŽO. m Q_ TGS BALTIC. Draudimo piktnaudžiauti paraleliniu procesu arbitraže teisinė prigimtis. Korporatyviniai ginčai ir arbitražas 2017 111 vn Korporatyviniai ginčai ir arbitražas The new emergency arbitrator provisions and other options for urgent relief under the 2014 LCIA rules Šalių atstovavimo tarptautiniame arbitraže gairės

More information

ISSN dailë 2017/2. art

ISSN dailë 2017/2. art ISSN 0130-6626 dailë 2017/2 art Karolina Freino. Santaka. Paminklas Emmai Goldman. 2017. Nemuno ir Neries santaka. 11-osios Kauno bienalės paroda Yra ir nėra. Karolinos Freino nuotrauka Mieli žurnalo dailė

More information