Pasiūlymai institucinės sąrangos koncepcijos rengimui

Transcription

1 Pasiūlymai institucinės sąrangos koncepcijos rengimui Aleksandras Jocius El. p. Įvadas Pagrindinis šių pasiūlymų tikslas paskatinti Vidaus reikalų ministeriją rengti institucinės sąrangos koncepciją vertinant ne vien viešojo administravimo klausimus, tačiau atspindėti platesnį institucinės sąrangos modelį, atsižvelgiant ir į teikiamas paslaugas, ir į komercines operacijas, ir į koncepcijos įgyvendinimo užtikrinimą. Šiuo metu panašiausiu egzistavusiu dokumentu į institucinės sąrangos koncepciją laikomos Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo gairės, kurios yra patvirtintos Vyriausybės protokolu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo protokolas Nr. 47.), tačiau viešai, internete, prieinamos nėra 1. Pagrindinė informacija, kurios pagrindu rengiami pasiūlymai Ūkio ministerijos sudarytos darbo grupės diskusijos (VĮ teisinės formos pagrįstumo vertinimo ir Valstybės dalyvavimo Valstybės valdomose bendrovėse pagrįstumo klausimais), taip pat EBPO, Pasaulio banko, Valstybės kontrolės rekomenduojamos gerosios praktikos pagrindu. Taip pat yra aktualu pažymėti Rekomendacijas kaip atlikti Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūrą ir programų vertinimą bei Socialinių sąnaudų-naudos analizės gaires. Šios gairės minimos tolesniame aptarime, tačiau verta akcentuoti, kad metodinių priemonių parengta yra, jos yra išsamios, tačiau retai naudojamos. Gali būti, kad tai yra pasekmė jų akademiško aprašymo detalumas, nuoseklumas, griežti metodologiniai principai gali atgrasyti nuo taikymo, būtent dėl laiko sąnaudų reikalingų įsigilinti ir naudoti. Naujoji Zelandija, teikdama metodinę informaciją kaštų naudos analizės atlikimui, yra parengusi tiek trumpą aprašymą kaip vykdyti pirminę (angl. vadinama: rough cost benefit analysis) kaštų naudos analizę (KNA) 2, tiek pateikia ir pavyzdį 3. Šių gairių pagrindiniai akcentai: Svarbūs sprendimai turi būti lydimi kokios nors KNA; Pirminė (grubi) KNA yra geriau nei jokios KNA; Svarbiausias KNA akcentas pateikti prieinamą informaciją logiškai ir metodologiškai; (Socialinė) KNA vertina poveikį visuomenei apskritai. Tai turėtų būti daroma ne vertybiniu pagrindu, t. y. metodai turėtų būti taikomi įvertinti pasekmes, tačiau sprendimų priėmėjas jau vertina šias pasekmes tikslų ir politiniais aspektais; Sistematiškas metodas nebūtinai reiškią kompleksišką, brangų ir detalų metodą. Ir pirminė (grubi) KNA gali būti logiška ir nuosekli, kuri vėliau būtų naudojama spręsti dėl pilnos KNA rengimo. Kitaip tariant, rengiant koncepciją (kuri, priklausomai nuo reglamentavimo pobūdžio, gali būti rekomendacinė arba privaloma), turėtų būti atsižvelgiama į pritaikomumą, t. y. reikia siekti suteikti supaprastintą, aiškų, logišką ir, tuo pačiu, metodologiškai teisingą sprendimų priėmimo kelią. Kaip jau minėta, grubus įvertinimas, geriau nei jokio, o sudėtingas įvertinimas dažniausiai jokio būtent ir reiškia. 1 Rekomenduojama atsinaujinti ministerijos svetainės turinį. informacija apie vakokybe.vrm.lt puslapį, taip pat ir kita informacija, nėra atnaujinta, nuorodos neveikia. Puslapis tikrintas 2017 m. rugpjūtį. Remiantis skelbiama informacija paskutinį kartą informacija atnaujinta 2015 m psl., 1

2 Taigi šiuose pasiūlymuose siekiama pateikti kriterijus, kurie turėtų nepasimesti ir kurie galėtų būti aktualūs atitinkamose sprendimų priėmimo proceso dalyse, konkrečiai vertinime. Pateikiami pasiūlymai yra didžiąja dalimi orientuoti į VVĮ vaidmens nustatymą bendroje institucinėje sąrangoje, tačiau nemaža dalis principų, vertinimo elementų, galėtų būti taikomi universaliai, įskaitant tiek viešąsias įstaigas, tiek biudžetines įstaigas. Šiuose siūlymuose argumentuojama, kad tam tikros viešosios vykdymas turėtų, pagrįstai, būti vertinamas socialine KNA (toliau SKNA), dėl savo tiesioginės ir netiesioginės įtakos visuomenei. Tačiau akcentuojamas skirtumas tarp SKNA ir privačios KNA taikymo: paslaugų (funkcijų ar funkcijų grupių) SKNA aktuali įvertinimui, ar ją verta vykdyti visų mokesčių mokėtojų sąskaita; tuo tarpu sprendžiant dėl konkrečios įgyvendinimo formos, ypač jei ši paslauga yra artima komercinei (pvz. įvairios sporto skatinimo infrastruktūra, treniravimas, varžybų organizavimas), galėtų būti pasirinkti tiek biudžetinės įstaigos, tiek viešosios įstaigos, tiek s valdomos įmonės (VVĮ), tiek viešųjų pirkimų (VP) būdu perkamos kelias ir turėtų būti taikoma (ir) privati KNA, siekiant tinkamai įvertinti alternatyvų kainas prieš priimant galutinį politinį sprendimą. Tai turėtų padėti asocijuoti funkcijų (veiklos) tikslus ir joms vykdyti reikalingas sąnaudas, leis kelti adekvačius veiklos rodiklius ir taip efektyvinti biudžetų lėšų naudojimą. Pastaruoju pavyzdžiu, biudžetinė įstaiga veikiausiai būtų pasirenkama dalinei veiklai ir biudžeto asignavimų valdymui; viešoji įstaiga, kuomet būtų teikiamos treniravimo, varžybų organizavimo, pilnai ar reikšminga dalimi finansuojant biudžeto lėšomis ir taip suteikiant lengvatines kainas. Tuo tarpu VVĮ arba VP savaime turėtų būti vienas ir tas pats kelias, su itin retomis išimtimis. Renkantis VVĮ/VP kelią siekiama, bendrąja prasme, kainų aukciono, kas už mažiausią kainą pilnai vykdytų atitinkamas paslaugas. Pastaruoju atveju pagrindinis scenarijus turėtų būti VP. Tuomet kokiais atvejais rinktis VVĮ (kurti įmonę ar priskirti jau esančiai įmonei specialiuosius įpareigojimus), kaip teikėją, ne VP būdu? Kuomet konkurencija nėra pakankama yra iškreipta rinkos situacija. Greta minėtųjų teisinės formos pasirinkimų derėtų paminėti, kad ne vien viešojo administravimo įgaliojimai yra aktualūs (pvz. ir VšĮ galėtų būti asignavimų valdytoja), tačiau yra gausu ir kitų veiksnių, tarp kurių ypač aktualūs veiklos lankstumo ir atlyginimų politikos klausimai. Norint galėti samdyti profesionalius specialistus (mokėti konkurencingus atlyginimus, bent proc. privataus sektoriaus dydžio) pasirenkamos ne tos formos, kurių yra siekiama koncepciškai (žr. iliustraciją dešinėje 4 ): VĮ Registrų centro, bemaž visų viešųjų įstaigų, dirbančių ekspertinės analitikos, ES lėšų administravimo, investicijų skatinimo ir pritraukimo srityse, pavyzdžiai. Kitaip tariant, veikti gali tik realistiški funkciniai kriterijai. Kitais atvejais tai bus naujos, mažai naudojamos ir viešai neskelbiamos gairės, neturinčios laukto poveikio. Valstybės mastu įmonių ir įstaigų nėra tiek daug (prieduose pateikiami sąrašai), kiekvienu atveju yra tam tikros specifikos, todėl visuomet kiekvienas atvejis bus vertinamas atskirai, tad siūloma siekti ne sudaryti baigtinį taisyklių sąrašą, kas yra šiuo metu vyraujanti praktika (pasekmės žr. iliustraciją), tačiau siekti logiškos vertinimo ir pagrindimo sekos. Sprendžiant, kieno rūpestis galėtų ir turėtų būti atskirų sąrangos elementų priežiūra, verta prisiminti, kad VVĮ sritis yra reikšmingai pasistūmėjusi į priekį: reikėtų siekti įgyvendinti pradžiai bent VšĮ vertinimą ir skaidrinimą analogišką VVĮ (galbūt net vykdomą to paties Valdymo koordinavimo centro, žr. Valstybės kontrolės ataskaitas VVĮ, VšĮ ir SKĮ srityse 5 ). 4 Iliustracija:

3 Pastaba: Kriterijai Atliekama pilna kaštų naudos analizė yra išskirtinai orientuoti į Valstybės valdomas įmones, tad pritaikomumas viešųjų ir biudžetinių įstaigų pasirinkimui yra sąlyginis. 3

4 SKNA: Ar reikalinga vykdyti funkciją (funkcijų grupę)? Atsižvelgiant į tai, kad socialinių sąnaudų naudos analizės (arba socialinių kaštų naudos analizės, SKNA) metodinė medžiaga yra išsamiai parengta ir prieinama, šiuose pasiūlymuose metodai nebus išsamiai detalizuojami. Socialinių sąnaudų-naudos analizės metodinės gairės ir Sprendimų poveikio baigiamojo vertinimo gairės buvo parengtos vykdant m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas priemonę VP1-4.2-VRM-01-V Veiklos valdymo tobulinimas. Šios gairės 6 yra prieinamos Finansų ministerijos puslapyje. Tad siūlymuose dėmesys yra skiriamas paaiškinti vietą loginėje modelio (pasirinkimų medžio, žr. 3 psl.) struktūroje. Tuo pačiu metu reikalinga pabrėžti, kad SKNA yra laikoma metodine priemone, bet ne tikslu savaime, t.y. atsižvelgiant į santykinę reikšmę, dažniausiai turėtų užtekti tik bendrinio pirminio įvertinimo, remiantis SKNA principais (žr. Įvade minimą Naujosios Zelandijos pavyzdį). Sprendimo priėmimo medžio kontekste, loginė struktūra galėtų būti taikoma tiek funkcijų ar jų grupių, tiek institucijos veiklai ar jos procesams vertinti. Pvz. galėtų būti vertinami atskiri specialieji įpareigojimai taikomi VVĮ ar politikos formavimo (priežiūros ar kt.) veiklos. SKNA turėtų leisti identifikuoti tiek jau vykdomų, tiek svarstomų pradėti vykdyti, funkcijų ar jų grupių atžvilgiu, ar kuriama nauda yra adekvati sąnaudoms, kokios yra tikslinės visuomenės grupės, kurioms siekiama teikti naudą. Darant prielaidą, kad SKNA pagalba vertinama nauda yra pakankamai reikšminga, siūloma siekti vertinti alternatyvas požiūriu, būdingesniu privačiai KNA. Analizių panašumai ir skirtumai plačiau aptariami sekančioje dalyje. Tiek SKNA, tiek KNA metodų taikymas yra subjektyvus: prielaidos, kintamųjų dydžių pasirinkimas, netiesioginių aspektų atskleidimas yra rizikingas. Rezultatai gali būti iškreipti dėl metodologinio sudėtingumo arba sąmoningų siekių. Į tai atsižvelgiant, turėtų būti įvardinta (-os) institucijos, kurios turi (ar kauptų) atitinkamą patirtį ir galėtų tiek teikti pagalbą (konsultuoti), tiek verifikuoti atliktas analizes pačiais svarbiausiais atvejais. Vertinant, kurios (-ių) institucijos funkcijos tai galėtų būti, rekomenduojama bendradarbiauti su Vyriausybės kanceliarija. Preliminari KNA: funkcijų kaštai ir alternatyvos Funkcijų kaštų ir alternatyvų įvertinimas galėtų būti atliekamas tiek SKNA, tiek privačios KNA būdu, pagrindinis siekis yra atskleisti visas pagrindines potencialiai įgyvendinamas alternatyvas. Tuo pačiu pabrėžtina, kad SKNA ir KNA išskyrimas yra orientuotas į efektyvesnį sprendimų priėmimą, sprendžiant alternatyvų pasirinkimus: t.y. ne vien skaičiuojant ar apsimoka tiltą statyti ir taip sutaupyti aplink važiuojančiųjų laiką ir kitas sąnaudas, tačiau vertinant konkrečias statybos alternatyvas įprastas pirkimas viešaisiais pirkimais, viešo privataus sektoriaus bendradarbiavimo modelio taikymas, ar pavedimas specialiuoju įpareigojimu tai atlikti Valstybės valdomai įmonei (VVĮ). Argumentai, taikomi diskusijose, galėtų ir turėtų atsispindėti jau preliminarioje KNA: susijusios rizikos, būsimos sąnaudos ir kt. kaip preliminarūs elementai jau gali būti numatomi. Tais atvejais, kai svarstoma jau vykdoma funkcija, turėtų būti vertinama generuojama nauda, ją lyginant su funkcijos nutraukimu (atitinkamai išteklius perskirstant kitoms sritims) ar masto apribojimu. Nors nuolatinis vertinimas ir yra įtvirtintas teisės aktuose, rekomendacijose ar metodologiniuose leidiniuose, nesant atsakingai institucijai (asmeniui), šis vertinimas bus tik formalus. Susijusios institucijos turėtų būti įvertinamos ir įtraukiamos į koncepciją, siekiant nuoseklumo ir koncepcijos įgyvendinimo užtikrinimo. Pagal sritis, atsakingos (vertinimus inicijuojančios, vykdančios ar prižiūrinčios) institucijos, preliminariai vertinant, galėtų būti: VVĮ atveju Valdymo koordinavimo centras (nuo š.m. liepos 1 d. VšĮ Stebėsenos ir prognozių agentūra, toliau VKC arba SIPA), Valstybės kontrolė (toliau VK); VšĮ atveju siūloma vertinti VKC tolesnį įtraukimą į vertinimą ir priežiūrą, analogiškai VVĮ; 6 4

5 VP atveju, be Viešųjų pirkimų tarnybos, turėtų būti akcentuojamas vidaus ir išorės auditorių įsitraukimas ir atsakomybė, lėšas skiriančių institucijų atsakomybė. Pilnos KNA atveju, svarstant VP ir VVĮ alternatyvas siūlomas ir Konkurencijos tarybos (Konkurencijos tarybos) įtraukimas, be to, šis įtraukimas matomas ne kaip aktyvi KT funkcija, tačiau kaip reaktyvi, po kitos įstaigos kreipimosi; Dėl biudžetinių įstaigų: potencialiai didžiausias vaidmuo galėtų būti VK, tačiau galima įžvelgti riziką, kad VK yra nukreipta į teisės aktų laikymosi priežiūrą, nei pačių teisės aktų adekvatumo ir tinkamumo vertinimą (teigti, kad viena ar kita funkcija neadekvati ir nereikalinga dažniausiai yra pernelyg subjektyvu); tad potencialiai galima būtų svarstyti klausimų kėlimą ir visuomenės įtraukimą, tačiau ar tuo turėtų užsiimti VK ar kitos institucijos dar turi būti atsakyta. Įvardinant šias potencialias atsakingas institucijas siekiama pateikti pavyzdžius, siekiant ne sudaryti baigtinį ar įtvirtintiną sąrašą, tačiau akcentuoti suinteresuotųjų įstaigų (institucijų) įvardinimo poreikį, tęstinei peržiūrai ir efektyvumo siekiui užtikrinti. Kitaip tariant, jei pačios įstaigos yra suinteresuotos veikti, turėti kuo didesnį skaičių funkcijų, kieno tiesioginis suinteresuotumas ir iniciatyva yra (ar, veikiau, remiantis koncepcija turėtų patapti) kritiškai vykdyti peržiūrą. Pilna KNA analizė Po pirminio politinio pritarimo turėtų būti rengiama tolesnė ir detalesnė alternatyvų analizė, siekiant tiksliau atskleisti susijusias sąnaudas ir rizikas. Pirminei KNA taikytini principai išlieka aktualūs ir šiuo atveju analizės ir poveikio mastas turėtų būti adekvatus, analizė turėtų būti priemone, tačiau ne tikslu (ir administracine našta) savaime. Kaip minėta ir kitose pasiūlymų dalyse, koncepcija turėtų adresuoti biudžetinių įstaigų viešųjų įstaigų viešųjų pirkimų/vvį pasirinkimo klausimus, vertinant įstaigos perspektyvą. Turėtų būti peržiūrėti ir susisteminti pagrindiniai iš teisės aktų kylantys efektai pasirinkimui skirtingų teisinių formų. Preliminariai galima būtų teigti, kad pagrindinis įprastas scenarijus, funkcijos priskyrimo atveju, yra priskirti vykdomą funkciją jau atitinkamoje srityje veikiančiai biudžetiniai įstaigai. Tais atvejais kai atitinkamų kompetencijų įstaigoje nėra arba funkcijos vykdymas nenuolatinis, tačiau reikalaujantis specialių įgūdžių pasirenkamas VP variantas (studijų, strategijų ir kt. medžiagos rengimas); blogiau, kai tai pasirenkama daryti tik tais sumetimais, kad pasiekti formalaus objektyvumo įvaizdį, didžiąją darbo dalį parengiant iš anksto ir perduodant išorės konsultantui. Jeigu atitinkamoje srityje veikia s valdoma įmonė, tokio pobūdžio darbai kartais būna perduodami vykdyti jai dėl didesnio išteklių kiekio, kompetencijos (atsirandančios dėl geresnių darbo sąlygų ir pan.), kas yra ydinga praktika ir kuriai turėtų būti užkertamas kelias (visų pirma sprendžiant tokių pasirinkimų motyvus išteklių ir darbo sąlygų klausimus institucijose). Kitu atveju, jei atitinkamoje srityje veikia valstybei priklausanti viešoji įstaiga, funkcija gali būti perduodama ir jai. Priklausomai nuo aplinkybių ir institucijos savininkės lankstaus požiūrio į viešojo administravimo įgaliojimų reglamentavimą, kartais šioms papildomoms funkcijoms nebesiimama keisti įstatymų, dėl ne visuomet aiškaus administracinių įgaliojimų apibrėžimo ar išskirtinai griežto jų interpretavimo, kuomet, galbūt, atitinkamas funkcijas galima būtų laikyti viešosiomis paslaugomis ar interpretuoti ir kitaip. Tačiau šiuo atveju aktualus ir kitas aspektas viešųjų įstaigų steigimo priežastys. Didelė tikimybė, kad pirminės VšĮ teisinės formos pasirinkimo priežastys, lyginant su biudžetinėmis įstaigomis, yra susijusios su veiklos lankstumu, jos reglamentavimo ir atsakomybės aspektais, platesniais atlyginimų rėžiais ir pan. Šiuo atveju siekiama akcentuoti, kad kokybiška KNA įtrauks ydingus sistemos aspektus ir skatins sprendimus, kurie yra įgyvendinami, optimalūs, tačiau besikertantys su nustatytais principais. Tuo tarpu principų laikymasis (pvz. kad turėtų būti vykdomas tik biudžetinių įstaigų) kiekvienu individualiu atveju bus mažiau naudingas (reikš tiesioginį nuostolį) visuomenei. Individualus atvejis išskirtas todėl, kad iki bus išspręstos esminės sisteminės problemos, vadovavimasis individualiais atvejais dominuos ir tai bus optimaliausias sprendimas, iki kol bus pasiektos krizinės situacijos nesprendžiamose srityse. 5

6 Valstybės valdomos įmonės: požiūris ir vertinimas Tuo tarpu s valdomų įmonių atveju, veiksnys iškreipiantis neformalias KNA yra tai, kad VVĮ vykdomos funkcijos nieko nekainuoja. Tai iškreipia alternatyvas ir kalia aibę problemų, kurios keliamos tiek EBPO, tiek Valstybės kontrolės, tiek valdymo koordinavimo centro, tiek ir pačių įmonių. Šiuose pasiūlymuose siekiama akcentuoti, kad fundamentaliai funkcijų parinkimas įsigyti viešųjų pirkimų ir specialiųjų įpareigojimų VVĮ keliu turi būti sugretintas privalo būti įkainojamos, įskaitant adekvačias pelno maržas, net ir tuo atveju, kuomet paslaugas įpareigojamos teikti VVĮ. Tai skatins nuosekliai vertinti sprendimus KNA atžvilgiu ir priimti mažiau neapgalvotų sprendimų. Tokiu atveju, sugretinant VP ir VVĮ variantus, turėtų kilti klausimas, kam VVĮ reikalingos s nuosavybei? Šis klausimas gana plačiai nagrinėtas EBPO bei Ūkio ministerijos kuruotose darbo grupėse. Nors iš EBPO perspektyvos pasirinkimas ir motyvacija yra laikoma s prerogatyva (tad interpretacijos ir motyvacija užsienio šalyse gana reikšmingai skiriasi) ir aiškios rekomendacijos nenurodomos, yra formuluojamos pagrindinės gairės 7 : Valstybė privalo veikti kaip profesionalus, aktyvus ir informuotas, savininkas: o Įmonės turėtų veikti teisinėje aplinkoje, analogiškoje privataus kapitalo įmonėms; o Įmonių kolegialūs valdymo organai turi galėti vykdyti savo pareigas nepriklausomai; o Turi būti užtikrinamas sprendimų, susijusių su VVĮ valdymu, skaidrumas ir kt. VVĮ reglamentavimas privalo leisti užtikrinti lygias konkurencines sąlygas: politiniai tikslai, keliami atitinkamai VVĮ turi būti aiškiai apibrėžti ir įkainoti, taigi turi būti suteikiamos analogiškos veiklos galimybės kaip ir privataus sektoriaus įmonėms; tuo pačiu metu, turi būti reikalaujama įmonių grąžos, efektyvumo ir kitų kriterijų atitikimo privačiam sektoriui VVĮ sektoriui, tiek kiek įmanoma, neturi būti taikomos išskirtinės sąlygos. Taip pat keliami kiti lūkesčiai, kaip smulkiųjų akcininkų interesų užtikrinimas (itin aktualu listinguojamų įmonių atžvilgiu), skaidrumo reikalavimų formulavimas ir laikymosi užtikrinimas ir pan. EBPO taip pat apžvelgia ir vyraujančią praktiką sprendimuose, susijusiuose su įmonių privatizavimu ar išlaikymu s nuosavybėje. Įmonių privatizavimas, kaip ir įstaigų likvidavimas, yra tiesiogiai susijęs su apsisprendimu dėl funkcijų vykdymo. Todėl verta apžvelgti, kokie principai yra išryškinti EBPO 8 : Remiantis Kanados ir Jungtinės karalystės informacija apibendrinama, kad valdžios institucijos turėtų spręsti ne kokiais atvejais turėtų būti vykdomas VVĮ privatizavimas (ar likvidavimas), tačiau turėti tai vykdyti, kuomet nėra aiškaus pagrįstumo, kodėl privatizavimas neturėtų būti vykdomas; Pripažįstama, kad sektorius negali idealiai korporatizuoti įmonių, tačiau valdysenos priartinimas prie būdingo pavyzdinei valdysenai būdingai privataus kapitalo įmonėms, gali reikšti, kad ekonominis skirtumas tarp s nuosavybėje esančios įmonės ir privatizacijos yra santykinai ribotas; Švedija, esanti vienu geriausiu VVĮ valdysenos pavyzdžiu, argumentuoja, kad pasiekus valdysenos priartinimą prie privačiam sektoriui būdingos valdysenos, tinkama alternatyva yra oportunistiškas deinvestavimas, privatizuojant dalį įmonių akcijų, tačiau nesiimant pilnų įmonių pardavimų; Vokietijos atveju pateikiami pagrindiniai kriterijai, kuomet turėtų būti dalyvaujama VVĮ: kuomet keliami tikslai negali būti pasiekiami geriau ar ekonomiškiau kitomis alternatyviomis priemonėmis; kuomet s finansinė atsakomybė už atitinkamą VVĮ yra ribota; kuomet gali būti =En 6

7 atstovaujama kolegialiuose valdymo organuose; ir kuomet užtikrinami skaidrumo, audito ir kiti reikalavimai būdingi didžiausioms privataus sektoriaus įmonėms; Su nuosavybe susijusių sprendimų priėmimas yra įprastai siejamas su vykdomomis KNA, ar kitais metodais atliekamu poveikio vertinimu. Tad, atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas ir užsienio šalių praktiką, darbo grupių diskusijų rezultatus ir ekspertų komentarus, siūlomas VVĮ vertinimo modelis, išskiriant tokias pagrindines VVĮ nuosavybės pasirinkimo kriterijų grupes (įskaitant ir funkcijų priskyrimą VVĮ specialiaisiais įpareigojimais): Svarbios nacionaliniam saugumui užtikrinti įmonės (objektai); Ekonominiai motyvai - rinkos ydų (angl. market failure) konkurencijos srityje atvejai, sietini su: o Didelio masto infrastruktūra. Šiai daliai priskirtinos įmonės dažniausiai būtų priskiriamos infrastruktūra paremtos natūraliosios monopolijos, pvz. geležinkeliai, uostą valdanti įmonė ir pan., kuomet monopolis yra suformuojamas teisės aktų arba išskirtinai didelių investicijų reikalaujančios infrastruktūros (pvz. SGD terminalas). Didelės investicijos į infrastruktūrą įprastai reiškia itin didelę riziką, lemiančią konkurencijos sumažėjimą, ir, įprastai, gali taip pat būti siejama su rinkos dydžio, reguliacinės aplinkos ar politinės rizikos prielaidomis. Šiuo atveju dažniausiai taikytina prielaida, kad privatus monopolio paslaugų užtikrinimo kokybė arba reguliatoriaus įtaka kainų kontrolei būtų nepakankama; o Rinkos dydžiu. Tam tikrais atvejais specifinių paslaugų paklausa gali būti pernelyg maža, kad į tą pačią rinką imtų pretenduoti kitas dalyvis, dėl sąlyginai riboto grąžos potencialo, lyginant su konkurencinėmis rizikomis (konkurencija sumažintų maržas ir tokiu atveju dalyvavimo rinkoje iniciavimas gali būti komerciškai nenaudingas). Pavyzdžiu galėtų būti konkuravimo su Smiltynės perkėla iniciavimas ar masto ekonomijos reikalaujančių paslaugų teikimas, pvz. pašto e. Tokio pobūdžio paslaugas teikiant privataus kapitalo įmonei, ji galėtų turėti monopolinę poziciją ir, potencialiai, kokybės, kainų, reguliacinės aplinkos priežiūros sąnaudos valstybei būtų reikšmingai didesnės, nei rizika susijusi su paslaugų teikimo patikėjimu VVĮ; o Reguliacine aplinka. Šiuo atveju išskirtini du pagrindiniai aspektai viešųjų pirkimų trūkumai, kuomet adekvati konkurencija negali būti pasiekta ir užtikrinta; ir licencijų, reikalingų veiklai vykdyti ir konkuruoti, suvaržymai. Pastarieji gali būti arba orientuoti į sudėtingą procesą visų rinkos dalyvių atveju (licencijos gavimas yra sudėtingas, ilgas ir, galimai, neskaidrus), arba tik užsienio įmonių atžvilgiu (kuomet kitų ES šalių licencijos nėra pripažįstamos ir reikalaujama visas licencijas gauti Lietuvoje, tokiu atveju ir rinkos dydžio veiksnys gali būti aktualus paaiškinant, kodėl rinkoje susiformavusi vieno ar poros dalyvių dominuojanti padėtis); o Politine rizika. Veikla, turinti aukštą politinę riziką, turi turėti atitinkamą grąžą, atspindinčią riziką. Tokiais atvejais formuojasi didelė korupcinių veiksmų apraiškos tikimybė, siekiant sumažinti atitinkamą politinę riziką ir taip turėti aukštesnį pelningumą, nei adekvatus, pagal esamą riziką. Tokiu atveju PPP projektų organizavimas ir įgyvendinimas potencialiai gali būti patikimas VVĮ, valdant korupcijos apraiškų ir kitas įgyvendinimo rizikas. Kiti, išskirtiniai, atvejai, kuomet BĮ ir VšĮ teisinės formos nėra tinkamos (jei VVĮ nuosavybės argumentacija grindžiama šiuo pasirinkimo motyvu, tai turi būti traktuojama kaip indikatorius, reikalaujantis spręsti atitinkamus trukdžius reguliacinėje sistemoje). Šių kriterijų taikymas yra subjektyvus. Taigi kriterijų atitikimo įvertinimas negali būti vienareikšmiškai privalomas, tačiau tuo pat metu, kilus nesutarimams ir skirtingoms interpretacijoms, turėtų būti aiškiai identifikuotos institucijos, kurių nuomonė šių kriterijų įvertinimo klausimais turėtų būti svariausia, dėl turimų kompetencijų. Dėl tiesioginių įvertinimų nacionalinio saugumo klausimais Krašto apsaugos, kitos atitinkamos institucijos. Tuo tarpu konkurencinių rinkos ydų atveju aiškumas yra mažesnis: turėtų būti 7

8 išnaudojama Konkurencijos tarybos specializacija situacijos rinkoje (atitinkamose rinkos dalyse) analizėje, tačiau ypač politinės rizikos pasekmių vertinimo atveju, turėtų būti svarstomas įtraukimas Specialiųjų tyrimų tarnybos (korupcijos rizikos vertinimo aspektu) bei Viešųjų pirkimų tarnybos (dėl galimybės vertinti viešųjų pirkimų būdo alternatyvą). Visais šiais atvejais nurodytos institucijos galėtų arba pačios vykdyti analizę bei pateikti išvadas; arba tai potencialiai galėtų būti vykdoma VKC, šioms institucijoms teikiant metodinę pagalbą bei potencialiai pateikiant verifikacinę išvadą. Tokiu būdu būtų skatinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, geriau išnaudojant specializuotas kompetencijas, pasiekiant didesnį veiklos efektyvumą. Tuo atveju, kuomet pagal atitinkamus kriterijus įmonė turėtų būti s nuosavybėje, tiek kiek tai yra įmanoma, turėtų veikti kaip profesionalus akcininkas. Tai apima depolitizacijos, nesikišimo į vidaus veiklą, tačiau rezultatų stebėseną ir bendrujų veiklos rodiklių priežiūrą, gerosios valdysenos principų taikymą kolegialių organų atžvilgiu (pvz. valdymo organų atsakomybės klausimai civiliniu pagrindu) ir kitus principus. Valstybės įmonės teisinė forma turėtų nebūti laikoma legitymia alternatyva ir turėtų būti naikinama, tiek praktikoje, tiek teisinėje bazėje. Pagrindiniai iššūkiai yra Regitra, Registrų centras ir Turto bankas vykdomos viešojo administravimo veiklos, neleidžiančios keisti teisinės formos į bendroves, arba, alternatyviai vertinant, biudžetinių įstaigų reglamentavimų trūkumai, neleidžiantys keisti teisines formas į biudžetines įstaigas. Papildomos teisinės formos (kaip s įmonė ar savivaldybės įmonė) reiškia rinkos iškraipymus, didesnę teisinę bazę ir didesnį biurokratinį aparatą, iškreipia ir užkerta kelią skaidrumui institucinėje sąrangoje; šios teisinės formos trūkumai akcentuojami EBPO, s kontrolės, ekspertų ir pačių s įmonių. 8

9 Apibendrinimas Rengiant institucinės sąrangos koncepciją rekomenduojama atsižvelgti į poreikį vertinti sistemą kompleksiškai, ne vien apžvelgti institucijų tarpusavio ryšių formavimo principus. Turi būti bendradarbiaujama su Vyriausybės kanceliarija, Ūkio ir atsižvelgiama į Valstybės kontrolės rekomendacijas 9 : Sistemiškai žvelgti ne vien į VVĮ, tačiau vykdyti ir VšĮ bei BĮ veiklos efektyvumo vertinimą, funkcijų pagrįstumo ir poreikio vertinimą ir kt. Įvardinti atsakingas institucijas, tiek peržiūrų ir tobulinimo iniciatores, tiek analitines išvadas verifikuojančias (ar teikiančias metodinę pagalbą) institucijas. Pvz. jei daroma prielaida, kad yra tam tikroje nišinėje rinkoje susiformavusi dominuojanti ūkio subjektų padėtis, Konkurencijos taryba galėtų pareikšti galutines išvadas, įvertindama susiklosčiusią padėti rinkoje. Šios išvados turėtų padėti priimti sprendimus tais atvejais, kuomet svarstoma specialiaisiais įpareigojimais paskirti funkcijas vykdyti atitinkamai VVĮ. Įprastai tokie siūlymai (pavesti vykdyti funkcijas VVĮ) yra sutinkami gana neigiamai privataus sektoriaus atstovai, kuriems tai tiesiogiai nenaudinga (pvz. kurie alternatyviai teiktų savo paslaugas viešaisiais pirkimais), siekia pakeisti šiuos sprendimus. Įvardinimas galimybės pasitelkti Konkurencijos tarybos išvadas leistų efektyviau išnaudoti institucijų kompetencijas, efektyviau bendradarbiauti ir priimti optimalius sprendimus. Taip pat, rengiant koncepciją sąrangos principus, turėtų būti atsižvelgiama į principų laikymosi motyvus ir tikėtinumą. Remiantis esama situacija, aiškios tendencijos, kad teisės aktų aplinka, Vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo gairės, nepasiekia savo tikslų. Ir tam yra įvairių priežasčių, tokių kaip: Mažai įstaigų yra standartinės dažnai tai netelpa į siaurus nurodytus apibrėžimus (apima kelių ministrų sritis, veikia tiek administracinės, tiek civilinės teisės aplinkoje ir pan.) Yra biudžetinių įstaigų instituto trūkumų, neleidžiančių veikti sistemai (ją iškreipiančių), pvz.: o Atlyginimų sistema o Veiklos lankstumas Tarp kitų priežasčių galėtų būti sudėtingas VVĮ privatizavimo procesas: bankroto/likvidavimo procedūra yra kur kas tikėtiniau įgyvendinama, nei privatizavimas, kuriam reikalingas Seimo pritarimas. To pasekmė nestabdoma veikla, nes privatizavimo sėkmė itin mažai tikėtina, o likvidavimo finansinė nauda yra neadekvati politinei rizikai (net jei pelningos veiklos potencialas yra niekinis). Priežasčių sąrašas nėra baigtinis. Todėl reikalinga koncepcijoje apžvelgti ir pagrindinius klausimus, kurie šiuo metu iškreipia sistemą dėl įvairių motyvų. Nepaisant idealiausio modelio, esant neišspręstoms ydoms, modelis neveiks taip, kaip planuota. Kartu reikėtų pabrėžti, kad įstaigų skaičius baigtinis, protu suvokiamas. Taip, kaip vertinamos ir apžvelgiamos VVĮ, turėtų vykdoma ir viešųjų bei biudžetinių įstaigų atžvilgiu. Šiuo metu ketinama vystyti s turto efektyvaus naudojimo vertinimą (VĮ Turto bankas, VTIPS sistemos pagrindu), tačiau efektyvumą galima ir siūloma būtų vertinti plačiau lyginti, ypač panašias, institucijas tarpusavyje, sukurti bendrą institucijų paveikslą, žvelgiant į visumą spręsti dėl adekvataus institucinio modelio ir tikslų. Taigi, pagrindiniai pasiūlymai, kuriuos norėta akcentuoti, yra SKNA ir KNA taikymo įtraukimas, dalį siaurų principų keičiant modelių taikymu; atsakingų institucijų nustatymas; VVĮ srities gairės ir kriterijai funkciniam pasirinkimui ir tęstinumui vertinti

10 Priedai Įstaigų (biudžetinių) sąrašas Valstybės tarnybos departamento duomenimis, pagal Įstaigų grupė Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos atskaitingos Vyriausybei Ministrų sritims nepriskirtos įstaigos Prezidento kanceliarija ir įstaigos atskaitingos Prezidentui Įstaiga Kauno regioninis s archyvas 1 Klaipėdos regioninis s archyvas 2 Kūno kultūros ir sporto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 3 Lietuvos centrinis s archyvas 4 Lietuvos ypatingasis archyvas 5 Lietuvos literatūros ir meno archyvas 6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 7 Lietuvos statistikos departamentas 8 Lietuvos s istorijos archyvas 9 Lietuvos s naujasis archyvas 10 Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba 11 Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas 12 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 13 Šiaulių regioninis s archyvas 14 Tautinių mažumų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 15 Valstybės tarnybos departamentas 16 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 17 Vilniaus regioninis s archyvas 18 Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje tarnyba 19 Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnyba 20 Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba 21 Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje tarnyba 22 Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba 23 Vyriausybės atstovo Tauragės apskrityje tarnyba 24 Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje tarnyba 25 Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje tarnyba 26 Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyba 27 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 28 Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 29 Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija 30 Viešųjų pirkimų tarnyba 31 Vyriausioji administracinių ginčų komisija 32 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 33 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 34 10

11 Lietuvos Respublikos aplinkos 35 Lietuvos Respublikos energetikos 36 Lietuvos Respublikos finansų 37 Lietuvos Respublikos kultūros 38 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo 39 Lietuvos Respublikos susisiekimo 40 Ministerijos Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui Teismai, prokuratūros Lietuvos Respublikos apsaugos 41 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo 42 Lietuvos Respublikos teisingumo 43 Lietuvos Respublikos ūkio 44 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų 45 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų 46 Lietuvos Respublikos žemės ūkio 47 Etninės kultūros globos taryba 48 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 49 Lietuvos mokslo taryba 50 Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba 51 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 52 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija 53 Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolierių įstaiga 54 Lietuvos Respublikos s kontrolė 55 Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 56 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 57 Nacionalinė taryba 58 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 59 Valstybinė kultūros paveldo komisija 60 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 61 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 62 Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 63 Akmenės rajono apylinkės teismas 64 Alytaus rajono apylinkės teismas 65 Anykščių rajono apylinkės teismas 66 Biržų rajono apylinkės teismas 67 Druskininkų miesto apylinkės teismas 68 Ignalinos rajono apylinkės teismas 69 Jonavos rajono apylinkės teismas 70 Joniškio rajono apylinkės teismas 71 Jurbarko rajono apylinkės teismas 72 Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 73 Kauno apygardos administracinis teismas 74 Kauno apygardos prokuratūra 75 Kauno apygardos teismas 76 Kauno apylinkės teismas 77 Kelmės rajono apylinkės teismas 78 11

12 Klaipėdos apygardos administracinis teismas 79 Klaipėdos apygardos prokuratūra 80 Klaipėdos apygardos teismas 81 Klaipėdos miesto apylinkės teismas 82 Klaipėdos rajono apylinkės teismas 83 Kretingos rajono apylinkės teismas 84 Kupiškio rajono apylinkės teismas 85 Lazdijų rajono apylinkės teismas 86 Lietuvos apeliacinis teismas 87 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 88 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 89 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 90 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 91 Marijampolės rajono apylinkės teismas 92 Mažeikių rajono apylinkės teismas 93 Molėtų rajono apylinkės teismas 94 Nacionalinė teismų administracija 95 Pakruojo rajono apylinkės teismas 96 Palangos miesto apylinkės teismas 97 Panevėžio apygardos administracinis teismas 98 Panevėžio apygardos prokuratūra 99 Panevėžio apygardos teismas 100 Panevėžio miesto apylinkės teismas 101 Pasvalio rajono apylinkės teismas 102 Plungės rajono apylinkės teismas 103 Prienų rajono apylinkės teismas 104 Radviliškio rajono apylinkės teismas 105 Raseinių rajono apylinkės teismas 106 Rokiškio rajono apylinkės teismas 107 Skuodo rajono apylinkės teismas 108 Šakių rajono apylinkės teismas 109 Šalčininkų rajono apylinkės teismas 110 Šiaulių apygardos administracinis teismas 111 Šiaulių apygardos prokuratūra 112 Šiaulių apygardos teismas 113 Šiaulių apylinkės teismas 114 Šilalės rajono apylinkės teismas 115 Šilutės rajono apylinkės teismas 116 Širvintų rajono apylinkės teismas 117 Švenčionių rajono apylinkės teismas 118 Tauragės rajono apylinkės teismas 119 Telšių rajono apylinkės teismas 120 Trakų rajono apylinkės teismas 121 Ukmergės rajono apylinkės teismas 122 Utenos rajono apylinkės teismas

13 Varėnos rajono apylinkės teismas 124 Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 125 Vilniaus apygardos administracinis teismas 126 Vilniaus apygardos prokuratūra 127 Vilniaus apygardos teismas 128 Vilniaus miesto apylinkės teismas 129 Vilniaus rajono apylinkės teismas 130 Visagino miesto apylinkės teismas 131 Zarasų rajono apylinkės teismas 132 Aplinkos 51 įstaiga (parkų direkcijos, teritoriniai aplinkos apsaugos departamentai ir kt.) 133 Energetikos 1 įstaiga (valstybinė energetikos inspekcija) 184 Finansų 16 įstaigų (reikšmingą dalį sudaro muitinės) 200 Krašto apsaugos 50 įstaigų (batalionai, rinktinės, ramovės ir kt.) 250 Kultūros 7 įstaigos 257 Socialinės apsaugos ir darbo 30 įstaigų (teritorinės darbo biržos, Sodros skyriai ir kt.) 287 Susisiekimo 7 įstaigos įstaigų (teritorinės ligonių kasos ir kt.) įstaigos 310 Teisingumo 22 įstaigos (probacijos tarnybos, pataisos namai ir kt.) 332 Ūkio 4 įstaigos 336 Užsienio reikalų Įstaigų neturi 336 Vidaus reikalų 47 įstaigos (policijos komisariatai, priešgaisrinės gelbėjimo valdybos) 383 Žemės ūkio 5 įstaigos 388 Viso: 388 įstaigos 13

14 Viešųjų įstaigų, kurių arba savininkė yra (be savivaldybių VšĮ), sąrašas Valstybės kontrolės preliminari informacija, 2017 m. birželis Eil. Nr. Įkūrėjo, turinčio/įgyvendinančio savininko teises pavadinimas Steigėjas s statutas įstaigoje 1 Aplinkos savininkė Įstaigos veiklos pobūdis pagal sritį kitos (daugiabučių modernizavimas) Įstaigos kodas Viešosios įstaigos pavadinimas Būsto energijos taupymo agentūra 2 Aplinkos savininkė aplinkos apsaugos Grunto valymo technologijos 3 Aplinkos Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM kartu su Valstybinių parkų ir rezervatų asociacija) 4 Finansų savininkė kitos (ekošvietimas, turizmo ) Turizmo centras Palūšė Centrinė projektų valdymo agentūra 5 Kultūros kultūros Vilniaus keistuolių teatras 6 Kultūros kultūros Teatras Meno fortas 7 Kultūros kultūros Kultūros vertybių globos tarnyba 8 Kultūros,,, transliuotojų bei retransliuotoj ų kultūros Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas asociacijos, meno kūrėjų, ţurnalistų bei leidėjų organizacijos 9 Lietuvos liaudies buities muziejus kartu su Lietuvos švietimo Rumšiškių muziejaus dvaro akademija suaugusiųjų švietimo asociacija 10 Tautinių maţumų LRV kartu su Vilniaus m. savivaldybe, kultūros Romų visuomenės centras Lietuvos vaikų fondu, Lietuvos čigonų bendrija 11 Tautinių maţumų LRV kartu su Kauno m. savivaldybe kultūros Kauno įvairių tautų kultūrų centras 12 Tautinių maţumų LRV kartu su Vilniaus rusų folkloro centru kultūros Lietuvos tautinių maţumų folkloro ir etnografijos centras 13 Tautinių maţumų savininkė kultūros Tautinių bendrijų namai LRV 14 Kultūros kultūros Baltijos cirkas Socialinės apsaugos ir darbo Socialinės apsaugos ir darbo Socialinės apsaugos ir darbo savininkė savininkė 18 Susisiekimo savininkė socialinės ir teisinės pagalbos kitos (interneto tinklas) Europos socialinio fondo agentūra Valakupių reabilitacijos centras Technikos prieţiūros tarnyba Plačiajuostis internetas 14

15 19 Susisiekimo savininkė Susisiekimo ir Anykščių r. savivaldybė IVPK, kartu su 13 dalininkų Kelių ir transporto tyrimo institutas kultūros Aukštaitijos siaurasis geleţinkelis prieţiūros prieţiūros Visorių informacinių technologijų parkas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Vilniaus universiteto ligoninės Ţalgirio klinika Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė Lietuvos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos Respublikinė Klaipėdos ligoninė Rokiškio psichiatrijos ligoninė Nacionalinis kraujo centras Respublikinė Kauno ligoninė Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija Palangos gintaras Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė Vilniaus gimdymo namai Respublikinė Šiaulių ligoninė Palangos reabilitacijos ligoninė Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė Respublikinė Panevėţio ligoninė Klaipėdos jūrininkų ligoninė Kauno klinikinė ligoninė Reabilitacijos centras Aušveita Priklausomybės ligonių psichologinės ir socialinės reabilitacijos centras Nugalėtojų akademija švietimo Alantos technologijos ir verslo mokykla švietimo Daugų technologijos ir verslo mokykla savininkė švietimo Elektrėnų profesinio mokymo centras savininkė švietimo Alytaus kolegija 15

16 , UAB,,Ortopedijos klinika; Lietuvos jėzuitų provincija, UAB,,Vakarų santechnika savininkė švietimo Kauno kolegija savininkė švietimo Kauno technikos kolegija savininkė švietimo Klaipėdos valstybinė kolegija savininkė švietimo Panevėţio kolegija savininkė švietimo Šiaulių valstybinė kolegija savininkė švietimo Utenos kolegija savininkė švietimo Vilniaus kolegija savininkė švietimo Ţemaitijos kolegija savininkė švietimo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija savininkė švietimo Marijampolės kolegija savininkė švietimo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija švietimo Kauno mechanikos mokykla švietimo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras švietimo Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla 59, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai; Kelmės savivaldybė, UAB,,NCCtitanas švietimo Kelmės profesinio rengimo centras 60, Kretingos švietimo Kretingos technologijos ir verslo mokykla savivaldyb 61, UAB švietimo Kuršėnų politechnikos mokykla,,gvijus 62 savininkė švietimo Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla 63, Panevėţio prekybos, pramonės ir švietimo Panevėţio profesinio rengimo centras amatų rūmai 64 savininkė švietimo Panevėţio darbo rinkos mokymo centras 65, Raseinių švietimo Raseinių technologijos ir verslo mokykla savivaldybė 66 švietimo Telšių regioninis profesinio mokymo centras 67, švietimo Vilniaus statybininkų rengimo centras UAB,,Andova 68, Asociacija,,Linpra švietimo Alytaus profesinio rengimo centras 69 70, UAB,,Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centras savininkė švietimo švietimo Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centras 71 savininkė švietimo Jonavos politechnikos mokykla 72 savininkė švietimo Kauno informacinių technologijų mokykla 16

17 , UAB,,Arginta Engineering, Lietuvos krepšinio federacija; VšĮ LKF reklamos ir paslaugų biuras, AB,,Preventa, Panevėţio m. savivaldybė, KTU, Panevėţio kolegija ir kiti, Ūkio, Pramoninkų konfederacija ir VšĮ Atviros Lietuvos fondas) Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas ir kiti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Pavaldi teisingumo i) Uţsienio reikalų kartu su Vilniaus universitetu savininkė švietimo Utenos regioninis profesinio mokymo centras savininkė švietimo Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla savininkė švietimo Druskininkų amatų mokykla savininkė švietimo Klaipėdos profesinio reabilitacijos centras savininkė švietimo Šiaulių darbo rinkos mokymo centras savininkė švietimo Vilniaus Ţirmūnų darbo rinkos mokymo centras švietimo Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras savininkė švietimo Vaikų poilsis švietimo Lietuvos moksleivių krepšinio lyga savininkė švietimo Valstybės institucijų kalbų centras švietimo Panevėţio mechatronikos centras Lietuvos inovacijų centras švietimo Švietimo kaitos fondas savininkė 88 Ūkio savininkė kitos (bendradarbiavimas su kaimynėmis šalimis) Europos vartotojų centras Rytų Europos studijų centras Lietuvos verslo paramos agentūra 89 Ūkio, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didţiojo universitetas Kauno mokslo ir technologijų parkas Ūkio, UAB Start Vilnius Ūkio, Klaipėdos universitetas 92 Ūkio savininkė Ūkio, Visagino savivaldybė Ūkio, Kauno regiono smulkaus ir vidutinio verslo asociacija Šiaurės miestelio technologijų parkas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas Versli Lietuva Ignalinos atominės elektrinės regiono verslo inkubatorius Verslininkų namai 17

18 Ūkio, Skuodo r. savivaldybė Ūkio, Šiaulių rajono savivaldybė Ūkio, Pakruojo rajono savivaldybė Ūkio, Vilkaviškio rajono savivaldybė Ūkio, Kaišiadorių rajono savivaldybė Ūkio, Joniškio rajono savivaldybė Ūkio, Rietavo savivaldybė, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija Ūkio, Šakių rajono savivaldybė, asociacija Šakių verslo klubas 103 Ūkio 104 Ūkio Ūkio, Lietuvos standartizacijos departamentas Ūkio ir kiti dalininkai 107 Ūkio savininkė 108 Ūkio savininkė 109 Ūkio savininkė Vidaus reikalų, Turto valdymo ir ūkio VRM Vidaus reikalų Vidaus reikalų Vidaus reikalų Vidaus reikalų Vidaus reikalų, Kauno miesto savivaldybė Kūno kultūros ir sporto LRV Kūno kultūros ir sporto LRV Kūno kultūros ir sporto LRV Skuodo informacijos centras Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centras Pakruojo verslo informacijos centras Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras Rietavo verslo informacijos centras Šakių verslo informacijos centras Šiaulių verslo inkubatorius Kazlų Rūdos verslo inkubatorius LST Sert Pranciškonų namai Stebėsenos ir prognozių agentūra CPO LT Investuok Lietuvoje kultūros Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai savininkė švietimo savininkė prieţiūros Jungtinis techninis sekretoriatas Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras Dainava Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centras Pušynas savininkė švietimo Lietuvos viešojo administravimo institutas švietimo savininkė sporto plėtojimo Sportas ir poilsis savininkė sporto plėtojimo Nemuno ţiedas savininkė Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokykla/ licėjus Lietuvos antidopingo agentūra 18

19 Kūno kultūros ir sporto LRV Kūno kultūros ir sporto LRV, Lietuvos sporto draugija Ţalgiris savininkė sporto plėtojimo Lietuvos sporto informacijos centras sporto plėtojimo Lietuvos ţiemos sporto centras. 121 Kūno kultūros ir sporto LRV, Kultūrizmo federacija ir kiti sporto plėtojimo Sporto olimpas Kūno kultūros ir sporto LRV, VšĮ Promokartas Kūno kultūros ir sporto LRV, Lietuvos sklandymo sporto federacija Kūno kultūros ir sporto LRV, 1 akcija, UAB,,Teniso pasaulis 10 PVA, Vilniaus m. savivaldybė Kūno kultūros ir sporto LRV Kūno kultūros ir sporto LRV Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos savivaldybių asociacija, Vilniaus miesto savivaldybė sporto plėtojimo Plytinės kartodromas sporto plėtojimo Lietuvos aukštojo sportinio meistriškumo sklandymo centras sporto plėtojimo Vito Gerulaičio vardo teniso akademija savininkė sporto plėtojimo Respublikinis buriavimo centras savininkė sporto plėtojimo Olimpinis irklavimo centras 128 Ţemės ūkio savininkė Ţemės ūkio, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos ţemės ūkio bendrovių asociacija Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (pavaldi Ţemės ūkio i), VšĮ Vilniaus kolegija ir fiziniai asmenys Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (pavaldus Ţemės ūkio i) savininkė kitos (nusikalstamumo prevencija) kitos (veterinarines ) kitos (maisto ir veterinarijos kontrolė) Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras Ekoagros Lietuvos ţemės ūkio konsultavimo tarnyba Vilniaus kolegijos Buivydiškių veterinarijos klinika Konsultavimo ir ekspertizių centras 19

20 Valstybės valdomų įmonių veikla 2016 m. 6 mėn. tarpinė ataskaita, psl., VKC 20

21 21

22 22

23 23