CHEMINËS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS. Katedros. Bendrosios chemijos. Fizikinës chemijos. Inþinerinës ekologijos. Maisto produktø technologijos

Transcription

1 FAKULTETAS CHEMINËS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS Katedros Bendrosios chemijos Adresas: Radvilėnų pl. 19, LT Kaunas Dekanas prof. habil. dr. Zigmuntas Jonas Beresnevičius Tel.: , Faks E. p. Raštinės personalas: vyr. administratorės Angelė Augustauskienė, Audronė Levinskienė, administratorė Nijolė Lukoševičienė. Fakultetas įkurtas 1947 m. Pagrindines pareigas fakultete turi 151 darbuotojas, iš jų 91 mokslininkas: 10 habilituotų daktarų, 81 daktaras. Fizikinës chemijos Inþinerinës ekologijos Maisto produktø technologijos Neorganinës chemijos Organinës chemijos Organinës technologijos Silikatø technologijos Pagrindinës tyrimø kryptys Polimerinių medžiagų chemija ir cheminė technologija Maisto produktų chemija ir technologija Silikatų cheminė technologija Azotingųjų heterociklinių junginių chemija V, VI, VII A grupių nemetalų chemija, puslaidininkinių kompozitų technologija Aplinkosaugos technologijos Metalų ir jų lydinių elektrolitinis nusodinimas Sorbcinių, katalizinių, elektrocheminių ir fotocheminių procesų teorija ir technologija Trąšų cheminė technologija 47

2 48 Surengtos mokslinės konferencijos 1. Chemija ir cheminė technologija, 2004 m. balandžio 21, 22 d. 2. Chemija mokykloje, 2004 m. balandžio 16 d. 3. Baltijos polimerų simpoziumas, 2004 m. lapkričio d.. Mokslo leidiniai 1. Organinė chemija: konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija, p. 2. Maisto chemija ir technologija: konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija, p. 3. Neorganinių junginių chemija ir technologija: konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija, p. 4. Silikatų technologija: konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija, p. 5. Programme and proceedings of Baltic Polymer Symposium. Kaunas: Technologija, p. 6. Chemija mokykloje-2004: konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija, p. Dalyvavimas šalies ir tarptautinėse mokslo programose FRAMEWORK 5 projektas QLK1-CT Papildomos FLAIR FLOW EUROPE 4 priemonės į ES stojančioms valstybėms (FFE to CEC) (P. R. Venskutonis). FRAMEWORK 5 projektas EVK4-CT Gyvavimo ciklo vertinimo priemonių naudojimas kompleksinėje greitai augančios ekonomikos miestų ir regionų atliekų tvarkymo strategijoje (LCA-IWM) (G. Denafas). FRAMEWORK 6 projektas INCO-CT Lietuvos maisto kokybės ir saugos tinklas (LIT-FQSN). (P. R. Venskutonis). EUREKA projektas E!2962 Biosorbcinė galutinio nuotekų valymo sistema su stebėsenos įranga (V. Račys). COST 350 veikla Integruotas eismo ir transporto infrastruktūros poveikių aplinkai vertinimas (L. Kliučininkas). COST 921 veikla Maisto matricos: struktūros formavimas ir įtaka kvapo atpalaidavimui bei suvokimui (P. R. Venskutonis). COST 847 veikla. Tekstilės kokybė ir biotechnologija (A. Žemaitaitis). COST D19 veikla. Cheminis funkcionalumas būdingas nanometriniam lygmeniui (E. Valatka). Lietuvos ir Vokietijos programos projektas Nanostruktūruotų bioselektyvių sorbentų, skirtų afininei chromatografijai, sintezė (J. Liesienė). Nordforsk projektas Pieno komponentų kokybės ir sveikatingumo aspektai (D. Leskauskaitė). Nordisk Energiforskning projektas Šiaurės šalių CO 2 sekvestracija (N o CO 2 ) (G. Denafas). Latvijos, Lietuvos ir Taivano programos projektas Elektroaktyvių kondensuotų organinių sistemų sintezė ir tyrimas (J. V. Gražulevičius). Lietuvos ir Prancūzijos programos Žiliberas projektas Naujos funkcinės medžiagos elektroniniams ir optoelektroniniams prietaisams (J. V. Gražulevičius). Interreg III B projektas Teritorinio vandens išteklių valdymo principai, priemonės ir sistemos (WATER- SKETCH) (L. Kliučininkas). Interreg III B projektas Baltijos universitetų forumas urbanistikos klausimais (BUUF) (L. Kliučininkas). Užsienio mokslininkų vizitai Fakultete lankėsi: Yueli Liu (Vokietija, SOCRATES/ ERASMUS dėstytojų mainų programa), Jose Antonio Reina Lozano (Ispanija, SOCRATES/ERASMUS dėstytojų mainų programa), Eglė Bylaitė (Danija, SOCRATES/ERASMUS dėstytojų mainų programa), Erich Leitner (Austrija, SOCRATES/ERASMUS dėstytojų mainų programa), Richard Marshall (Anglija, SOCRATES/ERASMUS dėstytojų mainų programa), Teris A. van Beek (Nyderlandai, SOCRATES/ERAS- MUS dėstytojų mainų programa), Zbigniev Tekarski (JAV, bendradarbiavimo klausimu), Jubran Nusrallab (JAV, bendradarbiavimo klausimu). Dalyvavimas periodinių mokslo leidinių redakcinių kolegijų, šalies ir tarptautinių institucijų bei organizacijų veikloje Prof. V. Janickis Lietuvos MA narys korespondentas, Tarptautinės kristalografų sąjungos narys, Lietuvos medžiagų tyrėjų asociacijos narys, žurnalų Cheminė technologija ir Chemija redakcinių kolegijų narys. Prof. Z. J. Beresnevičius žurnalų Cheminė technologija, Chemija ir Material Science and Applied Chemistry redakcinių kolegijų narys. Prof. A. Šačkus Lietuvos MA narys ekspertas, Tarptautinės heterociklinių junginių chemijos draugijos (LSHC) narys, žurnalo Chemija redakcinės kolegijos narys. Prof. J. V. Gražulevičius žurnalo Environmental and Chemical Physics redakcinės kolegijos narys. Prof. G. Juodeikienė Tarptautinės grūdų ir grūdų produktų asociacijos narė. Doc. J. Musnickas Amerikos chemikų odininkų asociacijos narys, Avių augintojų asociacijos viceprezidentas. Doc. L. Kliučininkas žurnalo Environmental Science and Management Studies redakcinės kolegijos narys. Prof. P. R. Venskutonis Lietuvos maisto mokslo ir technologijos asociacijos sekretorius, Tarptautinės maisto mokslo ir technologijos asociacijos (IUFoST) ir Europos maisto mokslo ir technologijos federacijos oficialusis Lietuvos atstovas, JAV maisto technologų instituto (IFT) narys, Lietuvos atstovas ES 6-osios bendrosios programos 5 prioriteto Maisto kokybė ir sauga komitete, žurnalų European Journal of Lipid Science and Tech-

3 nology, Acta Alimentaria ir Cheminė technologija redakcinių kolegijų narys. Doc. J. Liesienė Tarptautinės biotechnologų draugijos narė. Prof. A. Žemaitaitis žurnalo Cheminė technologija vyriausiasis redaktorius. Prof. D. T. Ramonaitytė žurnalo Cheminė technologija redakcinės kolegijos narė. Dr. J. Kiverienė žurnalo Cheminė technologija atsakingoji sekretorė. Prof. A. M. Sviklas žurnalo Cheminė technologija vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, Nacionalinio akreditacijos biuro ekspertas. Prof. A. Šulčius Lietuvos standartizacijos departamento technikos komiteto LST TK 17 (Dangos) narys, m. moksleivių chemijos valstybinių egzaminų rengimo grupės narys. Doc. R. Klimavičiūtė Nacionalinio akreditacijos biuro technikos ekspertė. Bendrosios chemijos katedra Adresas: Radvilėnų pl. 19, LT Kaunas Vedėjas prof. dr. Algirdas Šulčius, tel.: , Katedra įkurta 1964 m. Pagrindinė mokslinio darbo kryptis techninė elektrochemija mangano ir jo lydinių dangų elektrolitinis nusodinimas ir jų savybių tyrimas. Už anksčiau atliktus mokslinius darbus katedrai buvo suteikta 17 tuometinės TSRS autorystės liudijimų ir 3 užsienio (Anglijos, Vokietijos ir Italijos) patentai. Mangano dangų technologija panaudota Donbaso šachtų įrenginių apsaugai nuo korozijos. Sprendžiamos metalų korozijos ir saugos, kai kurių gamybos atliekų kenksmingumo šalinimo ir utilizavimo problemos, atliekami polimerinių medžiagų metalizavimo tyrimai (gautas vienas Lietuvos patentas). Darbuotojai Profesorius dr. Algirdas Šulčius Docentai: dr. Stanislovas Grevys, dr. Angelė Jezerskaitė, dr. Kristina Kantminienė, dr. Rozalija Navickienė, dr. Rimtautas Rumša, dr. Virgilijus Valeika Lektoriai: dr. Egidijus Griškonis, dr. Edita Paluckienė Vyr. laborantės: Sigita Plepienė, Vida Simniškienė, Gražina Smirnovienė Vyr. technikas Virginijus Gailiūnas Technikas Eugenijus Puodžiukaitis Administratorė Rasa Alaburdaitė Tiriamoji bazė Elektrocheminių tyrimų laboratorija. Darbuotojų vizitai užsienyje Doc. R. Navickienė buvo išvykusi į Čekijos technikos universitetą tolesnio bendradarbiavimo klausimais. Lektorius E. Griškonis dalyvavo konferencijoje-parodoje Corrosion-2004, vykusioje Ukrainoje. Mokslo grupë - Techniniø elektrochemijos problemø Vadovas prof. A. Šulčius, tel.: , , e. p. algirdas.sulcius@ktu.lt Dr. S. Grevys, dr. R. Navickienė, dr. R. Rumša, dr. E. Paluckienė, dr. E. Griškonis. Sprendžiamos metalų korozijos ir saugos, kai kurių gamybos atliekų detoksikacijos ir utilizavimo problemos, atliekami polimerinių medžiagų ir audinių metalizavimo tyrimai. Grupė vykdo mokslo programą BMP4-04 (žr. 39 psl.). Cinko-mangano lydinių elektrolitinis nusodinimas ir dangų korozinės savybės: mokslinio tyrimo darbas / Vadovas prof. A. Šulčius. Tirta aliuminio sulfato Al 2 (SO 4 ) 3 18 H 2 O priedo įtaka Zn-Mn lydinio elektrolitiniam nusodinimui iš sulfatinio-citratinio elektrolito (SCE). Gautos geros kokybės veliūrinės mm storio Zn-Mn lydinio dangos. Tai siejama su lydinio dangų morfologija. Dangose, gautose iš SCE be priedo, matomi apvalūs ir žiedinio kopūsto kristalai, o iš SCE su aliuminio sulfato priedu - kristalai su ryškiais kampais. Kai aliuminio sulfato priedo koncentracija elektrolite yra g dm -3, katodo kampuose formuojasi dendritai. Nustatyta priedo įtaka lydinio sudėties ir srovinės išeigos priklausomybei nuo katodinės srovės tankio. Nedideli Al 2 (SO 4 ) 3 18 H 2 O kiekiai sumažina Zn-Mn lydinio srovinę išeigą, ypač esant didesniems srovės tankiams. 49

4 Kiti Tyrimai Ekologiškai švarių, efektyvių odų išdirbimo technologijų kūrimas ir kompleksinis tyrimas: VMSF remiamas kompleksinis tyrimo darbas / Doc. V. Valeika (kartu su Organinės technologijos katedros ir Šiaulių universiteto bendradarbiais). Kartu su Organinės technologijos katedros bendradarbiais vykdytas Universiteto mokslo fondo remiamas projektas Sulfidiniu fermentiniu būdu gautų plikių šikšninimo tyrimas. Elektrocheminių generatorių bandomųjų pavyzdžių sukūrimas ir tyrimas: galimybių studija. Vykdoma kartu su Atsinaujinančių šaltinių energijos technologijų centru ir Medžiagų mokslo institutu (doc. S. Grevys, lektoriai E. Griškonis ir E. Paluckienė). Chindolino hidroksialkilinių ir 3,4-dimetoksianilino darinių sintezė ir gautų junginių savybės: mokslinio tyrimo darbas / Doc. K. Kantminienė (kartu su Organinės chemijos katedros bendradarbiais). Tęsiami darbai N-(3,4-alkilendioksi- ir 3,4-dialkoksifenil)-b-alaninų ir jų heterociklinių darinių sintezės ir tyrimų srityse. Monografijos Šulčius, Algirdas. Sieros ir seleno junginių įtaka mangano lydinių elektrolitiniam nusodinimui ir savybėms: monografija. Kaunas: Technologija, p. ISBN Straipsniai Straipsniai mokslo leidiniuose, įrašytuose į Mokslinės informacijos instituto pagrindinių žurnalų sąrašą 1. Danilevičius, Almantas; Ostrauskaitė, Jolita; Gražulevičius, Juozas Vidas; Gaidelis, Valentas; Jankauskas, Vygintas; Tokarski, Zbig; Jubran, Nusrallah; Sidaravičius, Jonas; Grevys, Stanislovas; Dzena, A. Photoconductive glass-forming phenothiazine-based hydrazones // Journal of Photochemistry and Photobiology A - Chemistry. ISSN , Vol. 163, no. 3, p Straipsniai kituose recenzuojamuose mokslo leidiniuose 1. Griškonis, Egidijus; Šulčius, Algirdas. Electrodeposition velours coatings of Zn-Mn alloy // Physico- Chemical Mechanics of Materials: special issue: Problems of Corrossion and Corrosion Protection of Materials. ISSN , no. 4, p Janickis, Vitalijus; Rumša, Rimtautas. Natrio tiosulfato ir natrio tetrationato priedų įtaka hidrosulfitų patvarumui tirpaluose // Cheminė technologija / Kauno technologijos universitetas, Lietuvos maisto institutas. ISSN , nr. 1(31), p Janickis, Vitalijus; Rumša, Rimtautas. Selenopolitionatų priedų įtaka hidrosulfitų patvarumui tirpaluose // Cheminė technologija / Kauno technologijos universitetas, Lietuvos maisto institutas. ISSN , nr. 4(34), p Žaliauskienė, Audronė; Beleška, Kęstutis; Valeika, Virgilijus; Balčiūnienė, Janina; Valeikienė, Violeta. Bekalkės plikės dažymo ir riebinimo ypatumai // Cheminė technologija / Kauno technologijos universitetas, Lietuvos maisto institutas. ISSN , nr. 4(34), p Balčiūnienė, Janina; Valeikienė, Violeta; Beleška, Kęstutis; Valeika, Virgilijus. Šikšnų išdirbimas iš bekalkės plikės nenaudojant chromo junginių // Cheminė technologija / Kauno technologijos universitetas, Lietuvos maisto institutas. ISSN , nr. 4(34), p Balčiūnas, Povilas; Adomavičius, Vytautas; Grevys, Stanislovas. Akumuliacinė elektrinė su regeneraciniu elektrocheminiu generatoriumi // Lietuvos taikomųjų mokslų akademijos mokslo darbai. Tarptautinis inovacinis taikomųjų mokslų darbų žurnalas. Klaipėda: KU leidykla. ISSN , nr. 1, p

5 Kitos publikacijos Pranešimai nereferuotoje Lietuvoje vykusių tarptautinių konferencijų pranešimų medžiagoje 1. Balčiūnienė, Janina; Valeikienė, Violeta; Beleška, Kęstutis; Valeika, Virgilijus. Neutralisation and filling of leather obtained by sulphide-enzymatic method // Programme and proceedings of Baltic Polymer Symposium 2004: Kaunas, November 24 26, 2004 / Kaunas University of Technology, Vilnius University, Consortium BALTECH. Kaunas: Technologija, ISBN p Širvaitytė, Justa; Pečiulytė, Laura; Valeika, Virgilijus; Beleška, Kęstutis; Balčiūnienė, Janina; Valeikienė, Violeta. Investigation of possibilities of peracetic acid use for deliming of pelt // Programme and proceedings of Baltic Polymer Symposium 2004: Kaunas, November 24 26, 2004 / Kaunas University of Technology, Vilnius University, Consortium BALTECH. Kaunas: Technologija, ISBN p Beleška, Kęstutis; Kazlauskaitė, Erika; Valeika, Virgilijus; Tričys, Vaclovas; Kazanavičius, K. Dyeing of leather by vacuum // Programme and proceedings of Baltic Polymer Symposium 2004: Kaunas, November 24 26, 2004 / Kaunas University of Technology, Vilnius University, Consortium BALTECH. Kaunas: Technologija, ISBN p. 64. Pranešimai nereferuotoje Lietuvoje vykusių konferencijų pranešimų medžiagoje 1. Mikulskienė, Gema; Kantminienė, Kristina; Beresnevičius, Zigmuntas Jonas. 1-(3,4-etilendioksifenil)-dihidropirimidinontionų darinių struktūros tyrimas molekulių modeliavimo metodais // Organinė chemija: mokslinės konferencijos pranešimų medžiaga / ISBN p Ivanauskas, Remigijus; Janickis, Vitalijus; Rumša, Rimtautas. Poliamido plėvelių, selenintų kalio selenotritionato, K 2 SeS 2 O 6, tirpale spektriniai tyrimai // Neorganinių junginių chemija ir technologija: konferencijos pranešimų medžiaga / Kauno technologijos universitetas. Kaunas: Technologija, ISBN p. 98, Alaburdaitė, Rasa; Grevys, Stanislovas; Paluckienė, Edita. Apdorojimo trukmės įtaka Cu x S sluoksnių ant polipropileno formavimui Cu(I-II) druskų tirpale // Neorganinių junginių chemija ir technologija: konferencijos pranešimų medžiaga / Kauno technologijos universitetas. Kaunas: Technologija, ISBN p. 100, Griškonis, Egidijus; Šulčius, Algirdas. Elektrolitinių Zn-Mn lydinio dangų sudėties ir išeigos statistinis prognozavimas // Neorganinių junginių chemija ir technologija: konferencijos pranešimų medžiaga / ISBN p. 102, Šulčius, Algirdas; Šulčienė, J. Matematikos taikymas chemijos uždavinių sprendime // Chemija mokykloje- 2004: konferencijos pranešimų medžiaga / Kauno ISBN X. p Šulčius, Algirdas. Alkanų (C4-C10) izomerų kiekio skaičiavimo formulė // Chemija mokykloje-2004: konferencijos pranešimų medžiaga / Kauno technologijos universitetas. Kaunas: Technologija, ISBN X. p Nereferuotų konferencijų pranešimų tezės 1. Alaburdaitė, Rasa; Grevys, Stanislovas; Paluckienė, Edita. Influence of technological treatment on formation of Cu x S layers on polypropylene and their physical properties // Advanced materials and technologies: book of abstracts of the 6-th International summer school-conference, Palanga, Lithuania, August 2004 / Kaunas University of Technology. Kaunas: Technologija, ISBN p Mikulskienė, Gema; Kantminienė, Kristina; Beresnevičius, Zigmuntas Jonas. Synthesis, ¹³C NMR spectra and computer molecular modeling in the structure examination of N-(substituted phenyl)- β-alanines // International conference on organic synthesis: June 27 July 1, 2004, Riga - Latvia. Riga, ISBN p

6 Fizikinës chemijos katedra Adresas: Radvilėnų pl. 19, LT Kaunas Vedėjas doc. dr. Saulius Kitrys, tel.: , , e. p. Katedra įkurta 1926 m. Jos steigėjas ir pirmasis vadovas prof. V. Čepinskis buvo ir vienas iš Lietuvos universiteto steigėjų. Ilgus metus katedros vedėju dirbo iškilus šalies fizikochemikas akademikas J. Janickis, turėjęs didelę įtaką mokslo krypčių formavimui. Svarbiausios katedros mokslinės veiklos sritys buvo seleno ir sieros junginių tyrimai ir mangano elektrochemija. Svarbią vietą mokslinėje veikloje užėmė bandymai metalų selenidus gauti elektrolizės būdu plonų sluoksnių pavidalu. Šiuo metu atliekami sorbcinių, katalizinių, elektrocheminių ir fotocheminių procesų teoriniai ir technologiniai tyrimai, naudojant metalų oksidus, bei trąšų cheminės technologijos tyrimai. Darbuotojai Profesorius habil. dr. Alfredas Martynas Sviklas Docentai: dr. Irena Ancutienė, dr. Nijolė Dukštienė, dr. Vytautas Galeckas, dr. Saulius Kitrys, dr. Rasa Šlinkšienė, dr. Gailutė Ulozienė, dr. Eugenijus Valatka Asistentas Kęstutis Čičinskas Vyr. mokslo darbuotojai: dr. Vytautas Galeckas, dr. Rasa Paleckienė, dr. Rasa Šlinkšienė Jaunesnysis mokslo darbuotojas Linas Kuzminas Doktorantai: Marius Brazlauskas, Žygimantas Kulėšius, Lina Tatariškaitė, Ina Trošina Vyr. laborantai: Gitana Dabrilaitė, Vytautas Juodagalvis, Genė Nakienė, Jolita Sruogaitė Inžinieriai: Kęstutis Čičinskas, Linas Kuzminas Aukštos kvalifikacijos darbininkas Algimantas Viktoras Nakas Tiriamoji bazė Fizikinės chemijos mokslinių tyrimų laboratorija: Perkin Elmer GC/MS sistema dujų chromatografas su masių spektrometru ir Perkin Elmer CLARUS 500 dujų chromatografas su liepsnos jonizaciniu detektoriumi. UV spektrofotometras SF-46, aparatūra Quantosorb adsorbentų paviršiaus plotui nustatyti ir tirti, atominis absorbcinis spektrofotometras AAS 1N, dujų chromatografas Cvet, liepsnos fotometras PFP-7, potenciostatas PI-50-1, voltamperometrinė matavimo sistema SVA-1B-M-01; dujų ir jų išlakų tyrimų laboratorija. Doktorantūros moduliai Trąšų naudojimo agrochemijos pagrindai (prof. A. M. Sviklas); Pramoninės oro taršos projektavimas (doc. S. Kitrys); Trąšų fizikinė chemija (prof. A. M. Sviklas); Katalizinių procesų teorijos pagrindai ir tyrimo metodai (doc. S. Kitrys); Kompleksinių trąšų chemija ir technologija (prof. A. M. Sviklas); Aukštesnioji neorganinių medžiagų chemija ir technologija (prof. A. M. Sviklas); Elektrocheminių gamybų teorija ir technologija (doc. N. Dukštienė). Darbuotojų vizitai užsienyje Prof. A. M. Sviklas dalyvavo SOCRATES/ERASMUS projekto dalyvių susitikime Udine universitete (Italija) ir Patras universitete (Graikija). Prof. A. M. Sviklas, doc. R. Šlinkšienė ir vyr. m. d. R. Paleckienė dalyvavo konferencijoje Pulavų dirvožiemio mokslų ir agronomijos institute (Lenkija). Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose COST D19. Cheminis funkcionalumas, būdingas nanometriniam lygmeniui. KTU koordinatorius doc. E. Valatka. Projekto trukmė Mokslo grupë - Sorbciniø, kataliziniø ir elektrocheminiø procesø teorijos ir technologijos Vadovas doc. S. Kitrys, tel.: , ; e. p. saulius.kitrys@ktu.lt Habil. dr. A. E. Ancuta, dr. G. Ulozienė, dr. I. Ancutienė, dr. N. Dukštienė, dr. E. Valatka, dr. V. Galeckas. Tyrimų sritys: sorbcinių ir katalizinių procesų, vykstančių naudojant metalų oksidus, tyrimai; sluoksninių absorbentų-katalizatorių sintezės zoliųgelių metodu ir jų savybių tyrimai; formaldehido ir paraformaldehido gamybos iš metanolio tyrimai; fotokatalizinė organinių junginių oksidacija skystojoje terpėje; metalų selenidų plonųjų sluoksnių elektrocheminė sintezė; technologijų įvertinimas atmosferos taršos požiūriu, oro taršos projektavimo darbai. amoniakatų fizikiniai cheminiai tyrimai. 52

7 Mokslo grupë - Tràðø cheminës technologijos Vadovas prof. A. M. Sviklas, tel.: , ; e. p. alfredas.sviklas@ktu.lt Dr. R. Šlinkšienė, dr. R. Paleckienė. Tyrimų sritys: Lietuvos gamtinių žaliavų naudojimas trąšų gamybai; dolomito skaidymo mineralinėmis rūgštimis tyrimai; skystųjų trąšų gamyba naudojant amonio ir kalio fosfatus; trąšų mišinių granuliavimo tyrimai. Grupė vykdo mokslo programos BMP9-24 projektą Gamtinių žaliavų panaudojimo trąšoms gaminti kompleksiniai tyrimai (žr. 42 psl.). Bioaktyvuotų skystųjų kompleksinių trąšų cheminių ir fizikinių cheminių savybių studija: ūkio subjekto užsakymas Nr / Vadovas prof. A. M. Sviklas. Išnagrinėtos bioaktyvatoriaus, skystųjų kompleksinių trąšų (SKT) su bioaktyvatoriumi pagrindinės fizikinės cheminės savybės, nustatytas SKT stabilumas ir savybių kitimas. Lėtai veikiančių trąšų gamybos apžvalginė studija: ūkio subjekto užsakymas Nr / Vadovas prof. A. M. Sviklas. Studijoje pateikiamas lėtai veikiančių trąšų klasifikavimas, maisto medžiagų veikimo sulėtinimo būdai, bendri lėtai veikiančių trąšų gamybos principai, rekomendacijos. Straipsniai Straipsniai mokslo leidiniuose, įrašytuose į Mokslinės informacijos instituto pagrindinių žurnalų sąrašą 1. Dukštienė, Nijolė; Kazancev, Kiril; Prosyčevas, Igoris; Guobienė, Asta. Electrodeposition of Mo-Se thin films from a sulfamatic electrolyte // Journal of Solid State Electrochemistry. ISSN , Vol. 8, no. 5, p Šiaučiūnas, Raimundas; Rupšytė, Edita; Kitrys, Saulius; Galeckas, Vytautas. Influence of tobermorite texture and specific surface area on CO 2 chemisorption // Colloids and Surfaces A: Physicochemical and Engineering Aspects. ISSN , Vol. 244, no. 1-3, p Sviklas, Alfredas Martynas; Paleckienė, Rasa. Physicochemical principles of synthesis of liquid fertilizers based on potassium hydrophosphate // Russian Journal of Applied Chemistry. ISSN , Vol. 77, no. 4, p Straipsniai kituose recenzuojamuose mokslo leidiniuose 1. Свиклас, Альфредас; Палецкене, Раса. Физикохимические основы получения жидких удобрений на основе гидрофосфата калия // Журнал прикладной химии. ISSN , Т. 77, вып. 4, с Galeckas, Vytautas; Paleckienė, Rasa; Sviklas, Alfredas Martynas; Šlinkšienė, Rasa. Dolomito granulių porėtumo įvertinimas // Cheminė technologija / Naujų skystųjų kompleksinių trąšų rūšių sukūrimas: ūkio subjekto užsakymas Nr / Vadovas prof. A. M. Sviklas. Pateikiama kompleksinių trąšų sudėties parinkimo metodika, gamybos teorinės prielaidos, prognozuojamos produkto savybės. Greitai veikiančių trąšų gamybos prototipo sukūrimas: ūkio subjekto užsakymas Nr / Vadovas prof. A. M. Sviklas. Aprašytos greitai veikiančių trąšų rūšys ir pagrindiniai rodikliai, parinkta greitai veikiančių trąšų prototipo cheminė sudėtis, pateikiamos teorinės greitai veikiančių trąšų gamybos prielaidos. Papildomai aušinamo oro įtaka NPK trąšų kokybei: ūkio subjekto užsakymas Nr / Vadovas prof. A. M. Sviklas. Atlikti aušinimo šilumos balanso skaičiavimai, nustatyta reikalinga aušinančio oro temperatūra, įvertinta drėgmės ore kondensacijos galimybė šaldant aušinanti orą ir įvertinti technologiniai reikalavimai freoniniam oro šaldymo įrenginiui. Skaičiavimų rezultatai patikrinti laboratoriniais bandymais ir palyginti su realiais gamybiniais rodikliais. Pateiktos technologinės rekomendacijos. Kauno technologijos universitetas, Lietuvos maisto institutas. ISSN , nr. 1(31), p Kuzminas, Linas; Ulozienė, Gailutė. Metanolio fotooksidavimas skystojoje fazėje naudojant užneštinį Cu/kvarco katalizatorių // Cheminė technologija / Kauno technologijos universitetas, Lietuvos maisto institutas. ISSN , nr. 2(32), p Sviklas, Alfredas Martynas. Kai kurių boro rūgšties tirpalų savybės ir panaudojimas // Cheminė technologija / Kauno technologijos universitetas, Lietuvos maisto institutas. ISSN , nr. 2(32), p Valatka, Eugenijus; Latakas, Audrius. Kinetics of phenol photocatalytic oxidation by peroxodisulfate in aqueous WO3 suspension // Cheminė technologija / Kauno technologijos universitetas, Lietuvos maisto institutas. ISSN , nr. 4(34), p

8 Kitos publikacijos Pranešimai nereferuotoje Lietuvoje vykusių konferencijų pranešimų medžiagoje 1. Kulėšius, Žygimantas; Valatka, Eugenijus. Metileno mėlio oksidavimo peroksodisulfatu kinetikos tyrimai // Neorganinių junginių chemija ir technologija: konferencijos pranešimų medžiaga / Kauno ISBN p Latakas, Audrius; Valatka, Eugenijus. Terminio apdorojimo įtaka WO 3 fotokataliziniam aktyvumui // Neorganinių junginių chemija ir technologija: konferencijos pranešimų medžiaga / Kauno technologijos universitetas. Kaunas: Technologija, ISBN p Zaleckas, Ernestas; Paleckienė, Rasa. Dolomito ir fosforo rūgšties sąveikos produktų analizė // Neorganinių junginių chemija ir technologija: konferencijos pranešimų medžiaga / Kauno technologijos universitetas. Kaunas: Technologija, ISBN p Čičinskas, Kęstutis; Kitrys, Saulius. Adsorbento - katalizatoriaus aktyvumo tyrimai // Neorganinių junginių chemija ir technologija: konferencijos pranešimų medžiaga / Kauno technologijos universitetas. Kaunas: Technologija, ISBN p Kuzminas, Linas; Ulozienė, Gailutė. Metanolio fotooksidavimas Ag/TiO 2 ir Cu/TiO 2 katalizatoriais // Neorganinių junginių chemija ir technologija: konferencijos pranešimų medžiaga / Kauno ISBN p Brazlauskas, Marius; Kitrys, Saulius. Cu ²+ chemosorbcijos modifikuotuoju tobermoritu mechanizmo tyrimai // Neorganinių junginių chemija ir technologija: konferencijos pranešimų medžiaga / Kauno technologijos universitetas. Kaunas: Technologija, ISBN p Krylova, Valentina; Dukštienė, Nijolė; Ivanauskas, Remigijus. Vario sulfidinių sluoksnių ant polikaproamido elektrodinių potencialų matavimai // Neorganinių junginių chemija ir technologija: konferencijos pranešimų medžiaga / Kauno ISBN p. 70, Tatariškinaitė, Lina; Dukštienė, Nijolė. Elektrocheminiu būdu gautų plonų Mo-Se sluoksnių optinės savybės // Neorganinių junginių chemija ir technologija: konferencijos pranešimų medžiaga / Kauno ISBN p. 90, Palubinskaitė, Danutė; Kantautas, Aras; Ulozienė, Gailutė. Kalcio silikatų hidratų elektrokinetinės savybės // Silikatų technologija: konferencijos pranešimų medžiaga / Kauno technologijos universitetas. Kaunas: Technologija, ISBN p. 95, 96. Nereferuotų konferencijų pranešimų tezės 1. Tatariškinaitė, Lina; Dukštienė, Nijolė; Baltušnikas, Arūnas. Study of phase composition of Mo-Se films electrodeposited on a tin oxide electrode // Advanced materials and technologies: book of abstracts of the 6-th International summer school-conference, Palanga, Lithuania, August 2004 / Kaunas University of Technology. Kaunas: Technologija, ISBN p Krylova, Valentina; Dukštienė, Nijolė. Preparation and characterization of chalcocite copper and sulphur electrode // Advanced materials and technologies: book of abstracts of the 6-th International summer school-conference, Palanga, Lithuania, August 2004 / Kaunas University of Technology. Kaunas: Technologija, ISBN p

9 Inþinerinës ekologijos katedra Adresas: Radvilėnų pl. 19, LT Kaunas Vedėjas doc. dr. Linas Kliučininkas, tel.: , , e. p. Katedra įkurta 1940 m m. pradėjo veikti aplinkos tyrimų geografinių informacinių sistemų laboratorija m. įsteigta prof. St. Kairio aplinkos tyrimų laboratorija. Darbuotojai Docentai: dr. Gintaras Denafas, dr. Violeta Jurjonienė, dr. Violeta Kaunelienė, dr. Linas Kliučininkas, dr. Viktoras Račys, dr. Vitalija Valikonytė Lektoriai: dr. Dalia Jankūnaitė, Algimantas Juozapas Kliučius Inžinierė Ingrida Rimaitytė Metodininkė Regina Kutienė Doktorantai: Aurelija Cicėnaitė, Ilona Jegorova, Inga Kavaliauskaitė, Daina Kliaugaitė, Dainius Martuzevičius, Jolita Mockuvienė, Ingrida Rimaitytė, Denisas Sitnikovas, Vaiva Štrimaitytė Laboratorijų vedėjai: Antanas Mašanauskas, Irena Žiliukienė Administratorė Laimutė Ona Rudaitytė Tiriamoji bazė Nuotekų ir geriamojo vandens tyrimams naudojama įranga: UV-VIS spektrofotometras Spectronic Genesys 8, ChDS nustatymo sistema Gerhard CSB/SMA, mineralizacijos blokas Velp DK6, automatinis vandens garų distiliatorius Velp UDK 130A ir kt. Dujinių išlakų tyrimams naudojama įranga: dujinis chromatografas MZC3700, fotometras KFK-3. Doktorantūros moduliai Aplinkosaugos valdymas (doc. V. Jurjonienė); Atliekų nukenksminimas (dr. V. Račys); Kompleksinis ekologinis monitoringas (doc. V. Jurjonienė); Aplinkos inžinerija (doc. L. Kliučininkas); Pažangios vandenvalos technologijos (doc. L. Kliučininkas). Apgintos disertacijos Aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos mokslų daktaro disertacija: Vidas Revoldas. Degimo procesų sąlygojamas taršos vertinimas (vadovas doc. G. Denafas). Mokslo projektai Darbuotojų vizitai užsienyje Doc. L. Kliučininkas dalyvavo Baltijos universiteto programos nacionalinių koordinatorių seminare Abo akademijoje (Suomija); dalyvavo Baltijos universiteto programos studijų koordinatorių seminare Lenkijoje; , 16 akreditavo aplinkos inžinerijos magistrantūros ir doktorantūros studijų programas Latvijos žemės ūkio universitete; dalyvavo konferencijoje Švedijoje; dalyvavo INTERREG III B projekto dalyvių susitikime Suomijos aplinkos institute; akreditavo aplinkos inžinerijos studijų programas Rygos technikos universitete. Doc. G. Denafas, doc. V. Račys ir doktorantė I. Rimaitytė dalyvavo tarptautinio projekto partnerių susitikime Vienos gamtos išteklių ir taikomųjų mokslų universitete (Austrija). Doc. G. Denafas ir doc. V. Račys dalyvavo konferencijoje Upsalos žemės ūkio universitete (Švedija). Doc. V. Račys kartu su partneriais rengė projektą Tamperės technologijos universitete (Suomija); bendradarbiavimo sutarčių pasirašymo klausimu lankėsi Baltarusijoje; susipažino su naujausiomis vandenų, nuotekų ir atliekų tvarkymo technologijomis DanMiljo parodų centre (Danija); susipažino su naujai įdiegiamais chemijos produktais vandeniui paruošti ir nuotekoms valyti. Doc. V. Račys ir lektorė D. Jankūnaitė dalyvavo EUREKA programos partnerių susitikime Orebro ir Kalmaro universitete (Švedija). Doc. G. Denafas skaitė pranešimą seminare Bulgarijoje; dalyvavo tarptautinio projekto partnerių susitikime Chalmers universitete (Švedija); pagal SOCRASTES/ERASMUS programą skaitė paskaitas Klausthalės technologijos universitete (Vokietija). Lektorė D. Jankūnaitė dalyvavo Baltijos universiteto organizuotame seminare Lenkijoje. Dalyvavimas tarptautinėse programose FRAMEWORK 5 projektas EVK4-CT Gyvavimo ciklo vertinimo priemonių panaudojimas kompleksinėje greitai augančios ekonomikos miestų ir regionų atliekų tvarkymo strategijoje (LCA- IWM). Projekto koordinatorius Lietuvoje doc. G. Denafas, tel , e. p. gintaras.denafas@ktu.lt Plečiantis Europos Sąjungai ir į ES stojančių šalių ekonomikai laipsniškai artėjant prie ES senbuvių lygio, Be to, projekte dalyvauja Lenkijos, Austrijos, Ispanijos, Graikijos, Slovakijos, Olandijos ir Liuksemburgo atstovai. iškyla būtinybė sukurti universalius ir visoms ES šalims tinkamus atliekų susidarymo prognozių ir optimalaus atliekų tvarkymo būdo parinkimo modelius. Jie kuriami remiantis atliekų susidarymo ir sudėties priklausomybe nuo tam tikrų socialinių-ekonominių veiksnių. Projektas finansuojamas pagal 5-ąją Europos programą, jį koordinuoja Vokietijos Darmstadto technikos universiteto atstovai. Kauno technologijos universiteto vardu projekte dalyvaujančiai Inžinerinės ekologijos katedrai atstovauja doc. G. Denafas, doc. V. Račys ir doktorantė I. Rimaitytė. 55

10 56 Graikijos, Slovakijos, Olandijos ir Liuksemburgo atstovai m. visų projekto partnerių pastangomis buvo sukurti atliekų susidarymo prognostinis modelis ir modelis, skirtas buitinių atliekų tvarkymo scenarijams vertinti aplinkosauginiu, ekonominiu ir socialiniu požiūriais. Šie modeliai buvo patikrinti vertinant keturis buitinių atliekų tvarkymo scenarijus Vroclavo (Lenkija), Reuso (Ispanija), Nitros (Slovakija), Ksanti (Graikija) ir Kauno (Lietuva) miestuose. EUREKA projektas E!2962 Biosorbcinė sistema su stebėsenos galutinio nuotekų valymo įranga. (EU- ROENVIRON BIOSORB-TOX). Projekto partneriai: UAB Dinaitas, Umea universitetas, Švedijos firma Exposmeter. Projekto koordinatorius Lietuvoje doc. V. Račys, tel , e. p. Tyrimų tikslas sukurti kompleksinio nuotekų valymo įrenginį biosorberį su autonomine stebėsenos sistema, skirtą galutiniam naftos produktų šalinimui iš nuotekų, ypatingą dėmesį skiriant toksiškiausiems teršalams. Lietuvos institucijų dalyvavimo projekte tikslas ištirti biosorbcijos valymo procesą, sukurti teršalų šalinimo technologiją bei nustatyti kuriamo valymo įrenginio biosorberio technologinius ir konstrukcinius parametrus. Įmonių, dirbančių su naftos produktais, patirtis rodo, kad jei naftos produktai smarkiai emulguoti ar nuotekos užterštos lengvaisiais naftos produktais benzinu, aviaciniais ar dyzeliniais degalais, nuotekoms tinkamai išvalyti mechaninių valymo įrenginių nebepakanka. Reikia papildomai valyti nuotekas. Tuo atveju technologinė schema dažnai papildoma biologiniais, cheminiais ar biocheminiais valymo būdais m. buvo atliktas biologiškai aktyvių komponentų vertinimas: 1) pagal biosorbcijos aktyvumą; 2) pagal biosorbcinio komplekso (mikroorganizmai sorbentas) atsparumą; 3) pagal išvalymo efektyvumą atsižvelgiant į bendrą naftos angliavandenilių koncentraciją ir suminę 29 poliaromatinių angliavandenilių koncentraciją; 4) pagal toksikologinius rodiklius. Apibendrinus gautus rezultatus, parinkta valymui tinkamiausia BAS A sistema, kuri ir bus naudojama tolesniuose eksperimentuose. COST 350 veikla. Integruotas eismo ir transporto infrastruktūros poveikių aplinkai vertinimas. Projekto koordinatorius Lietuvoje doc. L. Kliučininkas, tel , e. p. linas.kliucininkas@ktu.lt Lietuvai įsijungiant į Europos Sąjungos struktūras, aplinkosauginę politiką būtina derinti prie ES reikalavimų. Šiuo metu Lietuvoje bendros aplinkosauginės politikos transporto srityje nėra, todėl dalyvavimas COST 350 veikloje sudaro prielaidas tokiai politikai sukurti ir įgyvendinti. Ypač daug dėmesio skiriama transporto keliamoms aplinkai problemoms didžiuosiuose miestuose. Projektą vykdo trys darbo grupės, kurių veikla apima aplinkos ir sprendimų priėmimo mechanizmų peržiūrą, eismo ir transporto charakteristikų vertinimą, integruotų poveikių aplinkai vertinimo metodų sukūrimą. KTU darbo grupė atlieka transporto poveikių aplinkai vertinimą ir teikia siūlymus, kaip formuoti emisijų veiksnių duomenų bazę m. Inžinerinės ekologijos katedros mokslininkai atliko sunkiųjų metalų aplinkos ore tyrimus. Metalų koncentracijoms nustatyti buvo taikytas atominės absorbcinės spektroskopijos metodas. Koncentracijos buvo nustatinėjamos Kauno miesto aplinkos oro dulkėse. Nustatytos kai kurių sunkiųjų metalų koncentracijų priklausomybės nuo transporto srautų intensyvumo ir meteorologinių sąlygų. Atlikta faktorinė analizė ir nustatyta taršos kai kuriais sunkiaisiais metalais kilmė bei šaltiniai. Pateikta siūlymų, kaip tyrimų rezultatus taikyti planuojant miesto transporto srautus. Šiaurės šalių CO 2 sekvestracija N o CO 2. Projekto koordinatorius Lietuvoje doc. G. Denafas, tel , e. p. gintaras.denafas@ktu.lt Visame pasaulyje, įskaitant ir Šiaurės Europos šalis, aktyviai dirbama siekiant sumažinti šiltnamio efektą sąlygojančių CO 2 dujų išmetimų į atmosferą. Siūlomi įvairūs prevenciniai metodai, energijos gamybos technologijų pakeitimai bei CO 2 kenksmingumo cheminio šalinimo metodai. Kartu didelę reikšmę įgauna aktyvios visų šių metodų studijos doktorantūros ir magistrantūros mokymo procese. Tam tikslui šio projekto koordinatorius Chalmers universitetas Švedijoje reguliariai organizuoja mokslininkų, doktorantų ir magistrantų susitikimus bei konferencijas Šiaurės Europos šalių universitetuose, į kuriuos kviečiami ir Baltijos šalių bei Šiaurės Rytų Rusijos atstovai. Projektą finansuoja Norvegijos organizacija Nordisk Energiforksning. Projekte dalyvauja Danijos, Suomijos, Norvegijos, Estijos ir Rusijos atstovai m. buvo išbandytas Lietuvoje randamo mineralo glaukonito tinkamumas anglies dioksido sorbcijai. Gauti rezultatai kol kas didelio efekto nerodo. Tai galima paaiškinti šio mineralo daliniu karbonizavimusi nuolat kontaktuojant su aplinkos oru. Interreg III B projektas Principai, priemonės ir sistemos teritoriniam vandens išteklių valdymui (WATERSKETCH). Projekto koordinatorius Lietuvoje doc. L. Kliučininkas, tel.: , , e.p. linas.kliucininkas@ktu.lt Projekto tikslas parengti planą, kuris pagerintų upių baseinų valdymą Baltijos regione. Projekte vertinami ekonominiai, socialiniai ir aplinkosauginiai valdymo aspektai. Projekto partneriai nagrinėja teritorijų planavimo teisinę ir administracinę bazę savo šalyse, tuo pat metu vadovaujasi Europos bendrosios vandens direktyvos nuostatomis. Projekto pagrindą sudaro konkrečių atvejų, būdingų Baltijos jūros regionui, nagrinėjimas. Šie atvejai bus išsamiai aprašyti ir padės pagrįsti priimamus teritorijų planavimo upių baseinuose sprendimus. Bus sukurta programinė įranga, leisianti teritorijų planuotojui atlikti nagrinėjamos teritorijos analizę. Projektas jungia akademines ir valstybines aplinkosaugos institucijas Suomijoje, Danijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Interreg III B projektas Baltijos universitetų forumas urbanistikos klausimais (BUUF). Projekto koordinatorius Lietuvoje doc. L. Kliučininkas, tel.: , , e.p. linas.kliucininkas@ktu.lt Miestas kompleksiškiausias žmogaus sukurtas fenomenas, kuris tenkina daugumą reikmių, tokių kaip žmonių bendravimas, ekonominė plėtra, kultūra. Tačiau miestai susiduria ir su problemomis. Projekto tikslas paskleisti miesto planavimo, bendruomenės gyvenimo, geresnės aplinkos kokybės, pažangaus transporto, energijos ir medžiagų srautų valdymo, ekonominės plėtros bei socialinės integracijos gerąją patirtį m. Inžinerinės ekologijos katedros specialistai pateikė siūlymų dėl bendrų darnios plėtros rodiklių (indikatorių) taikymo planuojant miesto transporto ir eismo sistemas. Rodikliai bus diegiami projektą vykdančiuose miestuose, vėliau ši patirtis bus skleidžiama ir kituose Baltijos regiono miestuose. Projekto partneriai akademinės ir savivaldos institucijos dvidešimtyje miestų Švedijoje, Suomijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.

11 Tyrimai Gamybinių atliekų pasiskirstymo pagal cheminę sudėtį ir pavojingumo kategorijų tyrimas: ūkio subjekto užsakymas Nr / Vadovas doc. G. Denafas. Viena svarbiausių gamybos atliekų, susidarančių Kauno mieste, yra panaudota alyva. Ji paprastai sudeginama Palemono keramikos gamykloje, kur deginimo sąlygos visiškai atitinka atliekų deginimo aplinkosauginius reikalavimus. Vienas iš šių reikalavimų yra būtinybė atliekas deginti aukštesnėje nei 1100 oc temperatūroje, jeigu organinio chloro kiekis joje viršija 1 %. Chloro tyrimų Eškės metodu pavyzdžiai rodo, kad daugeliu atvejų alyvoje chloro nesama. Tačiau didžiulė išimtis yra transformatorinė alyva, kurioje chloro būna net 15 %, todėl tokių atliekų tvarkymas kol kas lieka neišpręsta problema. Mėsos-kaulų miltų, kaip degių atliekų ir biokuro, naudojimo energijos gamybai įvertinimas aplinkosauginiu požiūriu: ūkio subjekto užsakymas Nr / Vadovas doc. G. Denafas. Mėsos-kaulų miltai ir mėsos-kaulų riebalai, susidarantys utilizuojant gyvūninės kilmės atliekas, deginami kaip papildomą kurą naudojant mazutą UAB Rietavo veterinarinė sanitarija. Didžiausią problemą išmetimų į atmosferą požiūriu gali sukelti kietosios dalelės, todėl įrengti efektyvius dūmų valymo įrenginius yra svarbiausias uždavinys. Aplinkos ore išsklaidytų teršalų koncentracijos neviršija didžiausių leistinų normų, tačiau išmetamuosiuose dūmuose jos yra artimos ribinėms vertėms pagal atliekų deginimo aplinkosauginius reikalavimus. Kadangi mėsos-kaulų miltai ir mėsos-kaulų riebalai pagal kilmę atitinka biokuro reikalavimus, jų deginimo teršalų koncentracijoms dūmuose gali būti taikomi įprastam kurui keliami reikalavimai. Linų pluošto perdirbimo technologinių procesų parametrų įtakos aplinkos teršalų susidarymo intensyvumui nustatymas: ūkio subjekto užsakymas Nr / Vadovas doc. G. Denafas. Teršalų susidarymo priklausomybės nuo linų pluošto perdirbimo procesų intensyvumo tyrimai parodė, jog Straipsniai Straipsniai mokslo leidiniuose, įrašytuose į Mokslinės informacijos instituto pagrindinių žurnalų sąrašą 1. Denafas, Gintaras; Sitnikovas, Denisas; Galinis, Arvydas; Kudrenickis, Ivars; Klavs, Gaidis; Kuusik, Rein. Predicting CO 2 and SO 2 emissions in the Baltic States through reorganization of energy infrastructure // Environment International. ISSN , Vol. 30, no. 8, p Martuzevičius, Dainius; Grinshpun, Sergey A.; Reponen, Tiina; Gorny, Rafal L.; Shukla, Rakesh; Lockey, James; Hu, Shaohua; McDonald, Rafael; Biswas, Pratim; Kliučininkas, Linas; LeMasters, Grace. Spatial and temporal variations of PM2.5 concentration and composition throughout an urban area with high freeway density - the Greater Cincinnati study // Atmospheric Environment. ISSN , Vol. 38, no. 8, p technologinių procesų, pirmiausia verpimo, intensyvumas labiausiai turi daugiausia įtakos tekstilės dulkių susidarymui. Tačiau įmonėje įdiegus modernias ir efektyvias dulkių gaudymo technologijas (daugiausia rankinius filtrus), šie teršalai pavojaus aplinkos orui nekelia. Sukurti panaudotų padangų perdirbimo į antrines žaliavas technologiją ir atlikti gautų gaminių savybių tyrimus: ūkio subjekto užsakymas Nr / Vadovas doc. G. Denafas. Sprendžiant panaudotų padangų utilizavimo problemą, buvo pasiūlyta taikyti OK technologiją (Ozone Knife Technology). Tai iš principo naujas senų padangų ir kitų gumos atliekų utilizavimo ir perdirbimo būdas, paremtas cheminiu ozono, kaip stipraus oksidatoriaus, dujų poveikiu, dėl kurio iš dalies suardomos polimerinių grandžių jungtys, gumos mišinys tampa birus ir lengvai mechaniškai atskiriamas nuo metalo kordo, taip pat chemiškai aktyvus, kas leidžia jį pakartotinai naudoti vulkanizacijos procese gaminant įvairius produktus. Kiti paprastesni padangų tvarkymo būdai galėtų būti smulkintų padangų panaudojimas statybos ir aplinkosaugos technologijose. Mėsos-kaulų miltų ir mėsos-kaulų riebalų deginimo energetinis poveikis gyvulinės kilmės atliekų utilizavimo procesui: ūkio subjekto užsakymas Nr / Vadovas doc. G. Denafas. Sudarius gyvulinės kilmės atliekų utilizavimo proceso masių ir energijos balansus, nustatyta, kad mėsos-kaulų miltų ir mėsos-kaulų riebalų, gautų utilizuojant gyvulinės kilmės atliekas, deginimas yra energetiškai naudingas procesas, jeigu gauta šiluma grąžinama į utilizavimo procesą. Šiuo atveju sutaupoma apie 35 % pagrindinio kuro. Straipsniai kituose recenzuojamuose mokslo leidiniuose 1. Kavaliauskaitė, Inga; Teir, Sebastian; Denafas, Gintaras; Zevenhoven, Ron. Mineral carbonation for longterm CO 2 storage and Lithuanian mineral resources // Rīgas Tehniskās Universitātes Zinātniskie Raksti. Sēr. 4. Enerģētika un elektrotehnika. ISSN , sejums 12, p Denafas, Gintaras; Buinevičius, Kęstutis; Rimaitytė, Ingrida; Urniežaitė, Inga. The meat-born meal incineration in terms of Lithuanian industry and energetic infrastructure: energetic and environmental aspects // Rīgas Tehniskās Universitātes Zinātniskie Raksti. Sēr. 4. Enerģētika un elektrotehnika. ISSN , sejums 12, p Denafas, Gintaras; Sitnikovas, Denisas; Rimša, Gintaras. District heating energy consumption for household impact on air pollution in Lithuania // Rīgas Tehniskās Universitātes Zinātniskie Raksti. Sēr. 4. Enerģētika un elektrotehnika. ISSN , sejums 12, p

12 4. McDonald, Rafael; Hu, Shaohua; Martuzevičius, Dainius; Grinshpun, Sergey A.; LeMasters, Grace; Biswas, Pratim. Intensive short term measurements of the ambient aerosol in the Greater Cincinnati Airshed // Aerosol Science & Technology. ISSN , Suppl. 2, p Galkutė, Laima; Kliučininkas, Linas. Universities for social development // Environmental Education, Communication and Sustainability. Vol. 15: Integrative Approaches Towards Sustainability in the Baltic Sea Region. Frankfurt am Main: Peter Lang, ISBN p Kaunelienė, Violeta; Cicėnaitė, Aurelija; Jegorova, Ilona; Žaliauskienė, Audronė; Bergqvist, Per-Anders. Tentative air concentrations of PAHs and PCBs in urban area of Lithuania // Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba. ISSN , nr. 2(28), p Skorupskaitė, Virginija; Denafas, Gintaras. Investigation of particles size distribution and form of bottom and volant ash // Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba. ISSN , nr. 3(29), p Jonušaitė, Adelė; Štrimaitytė, Vaiva; Denafas, Gintaras. Heavy metals mobilization from ash of biofuel and burnable waste // Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba. ISSN , nr. 3(29), p Denafas, Gintaras; Buinevičius, Kęstutis; Urniežaitė, Inga; Puškorius, Ridmandas; Rekašius, Juozas. Meat and boan meal incineration in terms of industrial and energetic infrastructure in Lithuania: energetic and environmental aspects // Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba. ISSN , nr. 4(30), p Žaliauskienė, Audronė; Beleška, Kęstutis; Valeika, Virgilijus; Balčiūnienė, Janina; Valeikienė, Violeta. Bekalkės plikės dažymo ir riebinimo ypatumai // Cheminė technologija / Kauno technologijos universitetas, Lietuvos maisto institutas. ISSN , nr. 4(34), p Račys,Viktoras; Kliaugaitė, Daina. Nuotekų, užterštų naftos produktais, biocheminis valymas AB Klaipėdos nafta // Vandens ūkio inžinerija. ISSN , nr. 25(45), p Račys,Viktoras; Valūnas, Irmantas; Kliaugaitė, Daina. Biomasės kiekio tyrimai biosorbcijos procese // Vandens ūkio inžinerija. ISSN , nr. 26(46), p Kitos publikacijos Pranešimai referuotoje Lietuvoje vykusių tarptautinių mokslo organizacijų organizuotų konferencijų pranešimų medžiagoje 1. Denafas, Gintaras; Buinevičius, Kęstutis; Rimaitytė, Ingrida; Urniežaitė, Inga. Gyvulinės kilmės atliekų tvarkymo problemos Lietuvoje // Vandens telkinių apsauga ir valdymas: tarptautinė mokslinė konferencija, 2004 m. spalio 29 d. / Lietuvos mokslų akademijos Vandens problemų taryba. Lietuvos žemės ūkio universitetas. Vilniaus universitetas. Vandens švaros asociacija. Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga. Kaunas: [Lietuvos žemės ūkio universitetas], 2004]. ISBN p

13 Maisto produktø technologijos katedra Adresas: Radvilėnų pl. 19, LT Kaunas Vedėjas dr. Daiva Leskauskaitė, tel.: , , faks , e. p. Katedra įkurta 1951 m. Ji atstovauja Kauno technologijos universitetui drauge su Lietuvos maisto institutu ir Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutu įsteigtoje Lietuvos maisto mokslo ir technologijos asociacijoje. Vykdomi bendri doktorantūros projektai su Vageningeno žemės ūkio universitetu, Graco universitetu, Lundo universitetu, Gento universitetu, Groningeno universitetu, Martino Lutherio universitetu, Austrijos gamtos išteklių ir taikomųjų mokslų universitetu, Vienos universitetu, VTT Biotechnologijos institutu, Danijos karališkuoju žemės ūkio ir veterinarijos universitetu, Danijos technikos universitetu. Darbuotojai Profesoriai: habil. dr. Gražina Juodeikienė, habil. dr. Danutė Teresė Ramonaitytė, dr. Petras Rimantas Venskutonis Docentai: dr. Loreta Bašinskienė, dr. Rimgailė Degutytė, dr. Dainora Gruzdienė, dr. Aloyzas Gudonis, dr. Rimantas Henrikas Kublickas, dr. Daiva Leskauskaitė, dr. Antanas Šarkinas Lektoriai: dr. Audrius Pukalskas, Žydronė Valatkevičienė, Rimantė Vinauskienė Asistentas Vladas Činga Jaunesn. mokslo darbuotojos: Renata Baranauskienė, Elena Juodeikaitė, Rita Kazernavičiūtė, Ramutė Maždžerienė Doktorantės: Vilma Baltrušaitytė, Aistė Bartašiūtė, Rasa Bernatovičiūtė, Svajūnė Garmuvienė, Irina Kriūkova, Inga Pupelienė, Viktorija Stakauskaitė, Agnė Sventickaitė, Aušra Šipailienė, Asta Venskaitytė, Daiva Vidmantienė, Vilma Žiaukienė Vyr. inžinierė Asta Dvaranauskaitė Inžinierė Asta Venskaitytė Vyr. technikas Juozas Bražėnas Mokomųjų laboratorijų vedėjos: Lina Kunigonienė, Žydronė Valatkevičienė, Rolanda Vidžienė Vyr. laborantė Ramunė Viškelienė Laborantės: Daiva Jasinauskienė, Raimonda Oržekauskienė Administratorės: Rima Stankevičiūtė, Danutė Venskutonienė Tiriamoji bazė Dujų chromatografijos laboratorija, didelio slėgio skysčių chromatografijos ir masių spektrometrijos laboratorija, spektrofotometrijos laboratorija, bendrosios maisto chemijos laboratorija, grūdų produktų tyrimo laboratorija, maisto akustinių tyrimų laboratorija. Dalyvavimas tarptautinėse programose FRAMEWORK 5 projektas QLK1-CT Papildomos FLAIR FLOW EUROPE 4 priemonės į ES stojančioms valstybėms (FFE to CEC) (P. R. Venskutonis). FRAMEWORK 6 projektas INCO-CT Lietuvos maisto kokybės ir saugos tinklas (P. R. Venskutonis). COST 921 veikla Maisto matricos: struktūros formavimas ir įtaka kvapo atpalaidavimui bei suvokimui (P. R. Venskutonis). Nordforsk projektas Pieno komponentų kokybės ir sveikatingumo aspektai (D. Leskauskaitė). Doktorantūros moduliai Dietinių maisto produktų kūrimo principai ir technologija (doc. D. Gruzdienė); Maisto skonio bei aromato chemija ir technologija (prof. P. R. Venskutonis); Specialioji maisto chemija ir biochemija (prof. P. R. Venskutonis); Maisto produktų struktūra ir funkcinės savybės (prof. D. Kačerauskis); Chemiškai ir biologiškai aktyvūs maisto mikrokomponentai (prof. D. T. Ramonaitytė); Augalininkystės produktų chemija (prof. G. Juodeikienė); Pieno produktų mikrobiologija (habil. dr. J. Šalomskienė); Maisto medžiagų cheminių pokyčių mechanizmai ir kinetika (prof. D. T. Ramonaitytė). Apgintos disertacijos Chemijos mokslų krypties daktaro disertacijos: Giedrius Miliauskas. Stambiašaknio snapučio (Geranium macrorrhizum) ir krūminės sidabražolės (Potentilla fruticosa) antioksidantai ir jų savybės (vadovas prof. R. P. Venskutonis); Vitalija Povilaitytė. Krūminės perilės (Perilla frutescens (L.) Britton), darželinės žiomenės (Dracocephalum moldavica L.) ir tauriojo bobramunio (Anthemis nobilis L.) biologiškai aktyvūs junginiai ir jų savybės (vadovas prof. R. P. Venskutonis). Chemijos inžinerijos mokslų krypties disertacija. Rimantė Vinauskienė. Lakiųjų junginių bei oksidacijos produktų pokyčiai vištienoje (vadovas prof. R. P. Venskutonis). Darbuotojų vizitai užsienyje Prof. P. R. Venskutonis dalyvavo AFANET konferencijoje ir SOCRATES/ERASMUS projektų posėdžiuose Gento universitete (Belgija); dalyvavo IUPAC konferencijoje ir aptarė bendradarbiavimą su Delio universitetu (Indija); dalyvavo konferencijoje Rumunijoje; vykdė bendrus tiriamuosius darbus Latvijos organinės sintezės institute ir rengė tarptautinį projektą su Latvijos žemės ūkio universitetu; buvo išvykęs į Miuncheno technikos universitetą aptarti bendradarbiavimo ir skaityti pranešimą Vartburgo maisto aromato simpoziume; pagal SOCRASTES/ERASMUS projektą skaitė paskaitas Azorų universitete (Portugalija); , 08 dalyvavo 59