AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ PATIRTIS DARBO RINKOJE
|
|
- Alban Alexander
- 5 years ago
- Views:
Transcription
1 ISSN Management theory and studies for rural business and infrastructure development Vol. 33. Nr. 4. Scentific journal. AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ PATIRTIS DARBO RINKOJE Renata Žvirelienė, Aušra Repečkienė, Nida Kvedaraitė, Rasa Glinskienė Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutas Pastaraisiais metais stebimas didelis nedarbas, kur viena jautriausių socialinių grupių yra akademinis jaunimas, skatina ne tik valdžios, darbo rinkos atstovus, bet ir mokslininkus ieškoti šios kompleksinės problemos priežasčių. Nors Lietuvoje jaunimo užimtumo problematika nagrinėjama įvairių mokslo sričių kontekste, tačiau pasigendama išsamesnių tyrimų, kuriuose būtų atskleidžiamos studentų dalyvavimo / patirties darbo rinkoje tendencijos. Tyrimo tikslas išnagrinėjus teorinius užimtumo aspektus, išryškinti aukštųjų mokyklų studentų patirtį darbo rinkoje. Tyrimo objektas aukštųjų mokyklų studentų patirtis darbo rinkoje. Straipsnyje nagrinėjami teoriniai užimtumo aspektai, ypatingą dėmesį skiriant aukštųjų mokyklų studentų (jaunimo) užimtumui, jį sąlygojantiems veiksniams. Studentų padėties darbo rinkoje analizė įgalino išryškinti veiksnius, lemiančius studijuojančio jaunimo integraciją į darbo rinką bei patirties darbo rinkoje tendencijas tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Jaunimo užimtumo ES tyrimai rodo, kad aukštųjų mokyklų studentų dalyvavimas darbo rinkoje nėra naujovė, veikiau nusistovėjęs reiškinys. Kai tuo tarpu Lietuvoje dauguma studentų turi nedidelę patirtį darbo rinkoje, o dirbantys studentai dažniausiai dirba su studijų kryptimi nesusijusį ar mažai susijusį darbą. Raktiniai žodžiai: aukštųjų mokyklų studentai, darbo rinka, užimtumas. JEL kodai: J6, J64. Įvadas Pastarųjų metų pokyčiai globalioje erdvėje, Lietuvos narystė Europos Sąjungoje, finansinė ir ekonominė krizė išryškino užimtumo problemas, o ypatingai jaunų žmonių. Didelio dabartinio jaunimo nedarbo lygio problemą patvirtina tai, jog jaunimo (15 24 m.) nedarbas Lietuvoje siekia 34,4 proc., kai tuo tarpu ES jaunimo (iki 25 m.) nedarbo vidurkis yra 22,4 proc. (Eurostat, 2012). Tačiau Jaunimo nedarbo mažinimas, jo užimtumo didinimas bei geresnių karjeros perspektyvų užtikrinimas įvardijamas ir kaip vienas iš Europos Komisijos komunikato Judus jaunimas prioritetinių tikslų įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją Europa Joje pažymima, kad kokybiškas švietimas ir mokymas, sėkminga integracija į darbo rinką, didesnis jaunimo mobilumas yra svarbiausi veiksniai, padėsiantys išlaisvinti jaunimo potencialą. Modernus pasaulis ir jame vykstanti politinių, ekonominių, socialinių aplinkybių kaita sąlygoja fundamentalios poindustrinės visuomenės vertybių, normų ir požiūrių permainas ne tik ES šalyse, bet ir Lietuvoje, dėl ko keičiasi ir akademinio jaunimo projekcija į tam tikras vertybes. Siekiant aukštųjų mokyklų studentams integruotis į darbo rinką, būtina ne tik išnaudoti visas mokymosi galimybes, bet taip pat svarbu suvokti, kad aktyvumas ir užimtumas yra vieni iš svarbiausių jaunų asmenybių tobulėjimui įtaką turinčių veiksnių. Lietuvoje jaunimo užimtumo problematikai skiriama nemažai dėmesio (Okunevičiūtė-Neverauskienė, 2001, 2008; Gruževskis, 2003; Labanauskas, 2007; Berži- 125
2 nskienė, 2008), tačiau pasigendama išsamesnių aukštųjų mokyklų studentų užimtumo tematika tyrimų (Lazutka, 2010; Guščinskienė, 2011). Todėl moksliniame kontekste aukštųjų mokyklų studentų užimtumas ir jų įtrauktis į darbo rinką įvardijami kaip sudėtinga kompleksinė problema, nepakankamai tyrinėjama Lietuvos mokslinių tyrimų erdvėje. Tai suponavo poreikį tyrimo objektu pasirinkti aukštojo mokslo institucijų studentus ir išryškinti jų patirtį darbo rinkoje. Tyrimo tikslas ištirti aukštųjų mokyklų studentų patirtį darbo rinkoje. Uždaviniai: atskleisti aukštųjų mokyklų studentų užimtumo ir patirties darbo rinkoje tendencijas; išanalizuoti aukštųjų mokyklų studentų patirtį darbo rinkoje. Tyrimo metodika m. atliktas aukštųjų mokyklų studentų migracinę patirtį reprezentuojančių nuostatų tyrimas (Kvedaraitė, 2011), finansuotas Lietuvos mokslo tarybos (sutarties Nr. MIP-38/2010), leido išryškinti aukštosiose mokyklose studijuojančio jaunimo migracines nuostatas į išorinę ir į vidinę migraciją, migracinę patirtį bei jų darbo patirtį užsienio bei kilmės šalyse. Straipsnyje remiamasi šio projekto rezultatais. Siekiant ištirti akademinio jaunimo patirtį darbo rinkoje, parengta aukštųjų mokyklų studentų patirties darbo rinkoje vertinimo metodika, kuri apima du diagnostinius blokus (darbo patirtis užsienio ir kilmės šalyje). Pirmasis diagnostinis blokas (studentų darbo patirtis užsienio šalyje) sudarytas iš 4 kriterijų, kurių pagalba buvo siekiama išsiaiškinti motyvus išvykti studijuoti į pasirinktą šalį; veiksmus, atliktus išvykstant studijuoti; darbo pobūdį greta studijų svečioje šalyje; pasitenkinimą studijomis / darbu. Antrąjį diagnostinį bloką (studentų darbo patirtis kilmės šalyje) taip pat sudaro 4 kriterijai, kurių pagalba buvo siekiama išsiaiškinti veiksnius, turėjusius įtakos apsisprendimui išvykti studijuoti į kitą Lietuvos vietovę; veiksmus, atliktus išvykstant studijuoti; darbo pobūdį greta studijų kilmės šalyje; pasitenkinimą studijomis / darbu. Apklausai atlikti parengtas apklausos instrumentas klausimynas Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams, kuris buvo konstruojamas remiantis mokslininkų (Repečkienė, 2009; 2011; Kvedaraitė, 2010) atliktais tyrimais bei paskelbtais rezultatais. Tyrimas atliktas 2011 m. kovo lapkričio mėn. Apklausoje dalyvavo 1227 respondentai iš 12 universitetinių (71 proc. respondentų) ir 9 neuniversitetinių (29 proc. respondentų) Lietuvos aukštųjų mokyklų. Apskaičiuotas apklausos imties dydis 1227 įvertinus ± 3 proc. paklaidą, leidžia teigti, kad tyrimo imtis atliepia generalinės aibės charakteristikas (Dattalo, 2008). Apklausos rezultatų analizei taikytas statistinės analizės metodas aprašomoji statistika, kurios pagrindu atliktas pirminis kiekybinių duomenų apdorojimas. Matematinė statistinė analizė atlikta SPSS 19 for Windows (Statistical Package for Social Sciences) programine įranga. 126
3 Aukštųjų mokyklų studentų užimtumo ir patirties darbo rinkoje tendencijos Užimtumas daugelio Lietuvos ir užsienio autorių darbuose įvardijamas kaip viena iš aktualiausių socialinių ekonominių problemų (Beržinskienė, 2005; Kulincev, 2001; Martinkus, 2003). Mokslininkai į užimtumo sąvoką žvelgia nevienareikšmiai: vieni užimtumą interpretuoja užimtumo lygiu (Martinkus, 2000), kiti jį sieja su gyventojais ir jų grupėmis (Drilingas, 1997), darbo užmokesčio reikšmingumu bei darbo paieškos motyvacija (Snieška, 2001). Svarbus užimtumo apibrėžties aspektas yra tai, jog užimtumas siejamas ne tik su darbine asmenų veikla, bet ir valstybės uždaviniu sudaryti sąlygas visiškam, produktyviam ir laisvai pasirinktam piliečių užimtumui, siekiant įgyvendinti jų teisę į darbą (Damidavičius, 1998). Tai patvirtina, jog užimtumas yra svarbi problema, o šio reiškinio problemos sprendimas yra svarbus tiek kiekvienos šalies, tiek tarptautiniu lygiu. Europos Komisijos Komunikatuose 2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija (KOM (2010) 2020) ir Judus jaunimas (KOM (2010) 477) bei nacionaliniame lygmenyje jaunimo politiką reglamentuojančiuose dokumentuose (Ilgalaikė jaunimo politika ( m.), Jaunimo galimybių plėtros (2007 m.) strategijos projektas, Ilgalaikė nacionalinė jaunimo politikos m. plėtros programa ir kt.) jaunimo nedarbas įvardijamas kaip nepriimtinai didelis lyginant su kitomis darbingo amžiaus grupėmis. Jaunimo užimtumo didinimas siejamas su Nacionalinės jaunimo politikos metų plėtros programos įgyvendinimo metų priemonių plano pirmuoju tikslu užtikrinti geresnes jaunimo užimtumo galimybes skatinti ekonominį ir socialinį verslumą, sudaryti palankias sąlygas jauniems žmonėms aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus; skatinti jaunimą pritaikyti savo įgytus gebėjimus Lietuvoje (Aidis, 2009). Pasak A. Pociaus ir L. Okunevičiūtės-Neverauskienės (2005), Lietuvos ekonomikos raidos požiūriu ypač svarbu, kad jaunimas sėkmingai dalyvautų darbo rinkoje. Nors mokslinėje literatūroje jaunimo užimtumo problematikai skiriama nemažai dėmesio (Okunevičiūtė-Neverauskienė, 2001; 2008; Gruževskis, 2003; Labanauskas, 2007; Beržinskienė, (2008), visgi stokojama mokslininkų gilesnės analizės studentų užimtumo tematika (Guščinskienė, 2011). Studentų užimtumo klausimais pradėta domėtis jau nuo 1990 metų (Robotham, 2012). Vis daugiau analitikų gilinasi į šį reiškinį siekdami nustatyti ryšį tarp studentų užimtumo ir jų studijų kokybės (Holmse, 2008; Greenbank, 2009; Robotam, 2012). Aukštųjų mokyklų studentų dalyvavimas darbo rinkoje nėra naujas reiškinys ir kai kuriose šalyse tokia veikla yra norma, o ne išimtis. Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad dieninių studijų studentų užimtumas, pvz., Vokietijoje, auga. Darbas studijų metu daliai studentų šiandien neišvengiamas vieni tai daro dėl sunkios finansinės padėties, kiti dėl noro tobulėti ir po truputį perprasti darbo rinką, tretiems reikia pinigų pramogoms bei papildomoms išlaidoms, susijusioms su automobilio, telefono sąskaitų padengimu (Winkler, 2009). Kaip pažymi užsienio mokslininkai A. Broadbridge ir V. Swanson (2005), studentai labiau linkę dirbti paslaugų sektoriuje. Ypač patrauklus studijuojančiam jaunimui mažmeninės prekybos, turizmo, visuomeninio maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų sektorius. Dirbdami studentai įgyja socialinių 127
4 ir bendravimo įgūdžių, gebėjimų dirbti komandoje bei įgūdžių, kurie vėliau gali būti pritaikomi bet kurioje darbo srityje (Lucas, 1998). Taigi dėl visuomenėje vykstančių nuolatinių ekonominių ir socialinių pokyčių, sąlygojančių profesijų bei kvalifikacijų paklausos ir pasiūlos santykio svyravimus, šiuolaikiniam akademiniam jaunimui svarbus ne tik profesijos, studijų krypties ar programos pasirinkimas, bet ir užimtumo galimybės baigus studijas (Martinkus, 2002). Jau studijų metu jaunimas, kaip potencialūs darbo rinkos dalyviai, aktyviai domisi situacija darbo rinkoje ir siekia į ją įsilieti. Todėl iškyla poreikis padėti studentams integruotis į darbo rinką ir taip sudaryti galimybes studijų metu įgyjamas teorines žinias pritaikyti praktikoje, nes J. Čiburienės ir J. Guščinskienės (2011) nuomone, Lietuvoje šiandieniniai darbdaviai, ieškodami potencialių darbuotojų ypatingai didelį dėmesį kreipia į pretendentų patyrimą profesinėje srityje, geras rekomendacijas bei gerus socialinius įgūdžius, orientuojasi į kompleksines kandidatų savybes. Nepaisant to, kad Lietuvoje paskiri autoriai bei mokslo institucijų tyrėjai nagrinėja probleminius klausimus, susijusius su laisvų darbo vietų skaičiaus (darbo jėgos paklausos) dinamika bei darbo vietų užpildymo netolygumais šalies regionuose, konkrečių profesijų darbuotojų trūkumu didžiuosiuose miestuose, visgi pasigendama išsamesnių tyrimų, kuriuose būtų atskleidžiamos studentų dalyvavimo / patirties darbo rinkoje tendencijos. Diskutuojant apie jaunimo užimtumą ir dalyvavimą darbo rinkoje, pabrėžiamas vienas esminių aspektų jaunimo, kurių amžius nuo 15 iki 24 metų, nedarbas. Europos Sąjungos statistikos agentūros,,eurostat duomenimis, 2012 m. birželio mėnesį visoje ES darbo neturėjo 5,472 mln. jaunų (iki 25 m.) žmonių. Palyginti su 2011 m. birželio mėn., jaunų nedirbančių žmonių skaičius padidėjo visoje ES m. birželį jis sudarė 21,2 proc. Mažiausias jaunimo nedarbo lygis buvo Vokietijoje (7,9 proc.), Austrijoje (8,8 proc.) ir Nyderlanduose (9,3 proc.), o didžiausias Graikijoje (52,8 proc.) ir Ispanijoje (52,7 proc.). Tuo tarpu jaunimo nedarbas Lietuvoje minėtu laikotarpiu siekė 34,4 proc. ir buvo vienas aukščiausių visoje ES (Lietuvos darbo..., 2012). Verta pažymėti, kad jaunimo nedarbas visose šalyse buvo pastebimai didesnis nei kitų amžiaus kategorijų atstovų, nors tarp įvairių ES šalių išliko nevienodas m. didžiausias studentų užimtumas tarp visų ES šalių narių buvo Nyderlanduose (91 proc.) (Eurostudent, 2005). Tuo tarpu į darbo rinką Airijoje įsitraukė 69 proc., Italijoje 30 proc. Portugalijoje 20 proc. studijuojančio jaunimo (Robotam, 2012). Turintys darbo patirties ir (arba) profesinį mokymąsi studentai sudaro mažumą (išskyrus Vokietiją). Latvijoje ir Suomijoje jie sudaro daugiau kaip 40 proc. studentų. Prancūzijoje ir Airijoje maždaug trečdalis studentų pradeda studijas jau turėdami darbo stažą ir (arba) baigę profesines studijas. Tuo tarpu Italijoje, Portugalijoje ir Austrijoje tokią patirtį turinčių studentų dalis sudaro mažiau nei trečdalį visų studentų. Priešingai, Vokietijoje dauguma (64 proc.) studentų darbo stažą įgyja viena ar kita forma prieš pradėdami studijas, o to priežastis Vokietijos studentams būdinga tendencija taikyti dvigubą strategiją dėl kvalifikacijos profesinį ugdymą ir studijas taip pakeliant savo įdarbinimo galimybes greitai besikeičiančioje darbo rinkoje (Lazutka, 2010). Tuo tarpu Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog aukštųjų mokyklų studentų įsidarbinimo galimybės objektyviai yra mažesnės negu absolventų (Aukštųjų 128
5 mokyklų..., 2002). Paprastai bendras aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo lygis siekia apie 70 proc., o studentų užimtumas 23 proc m. Lietuvos studentų socialinės ir ekonominės padėties tyrimas atskleidė, kad dauguma studentų neturi jokios patirties darbo rinkoje (82 proc.), likusiems teko dirbti pastoviai apmokamą darbą (10 proc.) ir tik 8 proc. atlikti profesinę praktiką. Nustatyta, jog dirbantys studentai dažniausiai dirba su studijomis visiškai nesusijusioje ar mažai susijusioje srityje ir tik trečdalis turinčių darbą studentų nurodė, kad dirba su pasirinkta studijų kryptimi susijusį arba iš dalies susijusį darbą (Eurostudent, 2007). Tyrimų duomenys atskleidė, kad studentai daugiausia valandų praleidžia auditorijose, tada skiria apmokamam darbui, o mažiausiai savarankiškam mokymuisi (Lazutka, 2010). Skirtingų Lietuvos universitetų ir studijų krypčių absolventų integracijos į darbo rinką tyrimas ( m.) atskleidė, kad dauguma šalies universitetų absolventų studijas derino su darbu. Kaip rodo praktika ir pastarojo tyrimo rezultatai, studijų metu dirbti pradėję asmenys sėkmingiau integruojasi darbo rinkoje. Net 69 proc. respondentų dalį laiko dirbo bakalauro studijų metu, visą studijų laiką daugiausia dirbo magistrantūroje studijavę absolventai (59 proc.). Be to, 50 proc. studijas baigusių absolventų dirba tą patį darbą kaip ir studijų metu. Kita vertus, studijuodami pirmos ir antros pakopų studijose daugiau galimybių įsitraukti į darbo rinką turėjo socialinių mokslų ir meno studijų studentai nei humanitarinių, fizinių ar biomedicinos mokslų studentai. Beveik 17 proc. baigusiųjų bakalauro ir daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustųjų magistrantūros studijų absolventų nurodė dirbantys žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Pusė inžinerijos bei žemės ūkio ir veterinarijos programas baigusiųjų absolventų dirba aukštojo išsilavinimo nereikalaujantį darbą. Tačiau universitetinis išsilavinimas įgalino absolventus išsaugoti darbo vietą net ir ekonominės recesijos metu (Viešosios..., 2010). Analizuojant pastaraisiais metais vykdytų akademinio jaunimo integracijos į darbo rinką tyrimų rezultatus, praktinio pasirengimo stoka tiek absolventų, tiek darbdavių nuomone minima kaip viena iš svarbiausių integruotis į darbo rinką trukdančių priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad aukštųjų mokyklų absolventai, įsidarbinę tiek privačiose, tiek valstybinėse ar viešosiose įmonėse, dažnai būna nepatenkinti gaunamu darbo užmokesčiu ir tai skatina akademinį jaunimą darbo ieškotis užsienio darbo rinkose. Aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumo darbo rinkoje tyrimų rezultatai atskleidė, jog pakankamai didėlė dalis absolventų bandė įsidarbinti bet kurioje nors ES ar kitoje užsienio šalyje. Didžiajai daliai iš jų (virš 60 proc.) pavyko susirasti darbo vietą, tačiau tik nedidelė dalis jų (15 proc.) dirbo pagal įgytą specialybę, nors absolventai įgytą išsilavinimą vertino kaip pakankamą ieškant darbo pagal specialybę ES šalyse (Aukštųjų mokyklų..., 2002; 2004). Atsižvelgiant į tai, svarbu ne tik sudaryti sąlygas atlikti praktikas realiose darbo vietose, bet jų metu studentus įdarbinti įmonėse / organizacijose ar praktikuoti kitokias bendradarbiavimo su aukštosiomis mokyklomis formas. Šiuo atveju, ypač svarbus yra darbdavių požiūris į aukštos kvalifikacijos specialistų darbo rinkai rengimą. 129
6 Empirinio tyrimo rezultatai Aukštųjų mokyklų studentų darbo patirtis užsienio šalyse. Tyrimo metu 63 proc. respondentų buvę išvykę į kitą šalį. Iš jų 5 proc. kaip pagrindinį vizito tikslą nurodė studijuoti, 32 proc. dirbti, o 63 proc. respondentų nurodė kitą vizito tikslą. Iš išvykusiųjų studijuoti į užsienį (5 proc.) 51 proc. respondentų nurodė studijavę universitete, 33 proc. kolegijoje, 16 proc. kito tipo mokyklose. Didžioji dalis respondentų valstybę, kurioje studijavo paskutinį kartą, nurodė Didžiąją Britaniją 41 proc. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog didžio respondentų dalis (74 proc.) išvažiavo studijuoti į užsienį pasinaudoję studijų mainų programomis, likę informacijos apie studijas užsienyje ieškojo internete. Tiriant respondentų apsisprendimui išvykti į užsienį studijuoti įtaką dariusius veiksnius buvo nagrinėjama 22 veiksnių įtaka respondentų sprendimams. Reikia pabrėžti, kad didžiausią poveikį jų sprendimui išvykti studijuoti į užsienį greta šalies kultūrinio patrauklumo (83 proc.) nulėmė karjeros perspektyvos (70 proc.), įsidarbinimo galimybės ateityje (68 proc.), įsidarbinimo galimybės užsienyje (63 proc.) ir valstybės mokslo sistema (61 proc.). Mažiausią poveikį turėjo darbo netektis 2 proc., valstybės politinė teisinė sistema 5 proc. ir nedarbas 7 proc. Didžioji dalis apklaustųjų (82 proc.) nurodė, jog studijomis užsienyje buvo patenkinti. Tiriant respondentų pasitenkinimą studijomis užsienyje lėmusius veiksnius, buvo nagrinėjama 11 veiksnių įtaka respondentų pasitenkinimui studijomis. Respondentai nurodė, kad jų pasitenkinimą studijomis užsienyje lėmė mokymosi ištekliai (79 proc.), dėstymo kokybė ir mokymąsi skatinanti aplinka (76 proc.) ir betarpiškas bendravimas (73 proc.), galimybė atlikti praktiką pageidaujamoje organizacijoje bei po praktikos joje įsidarbinti (atitinkamai po 33 proc.). Veiksnių, lėmusių pasitenkinimą studijomis užsienyje KMO 0,677 leidžia teigti, kad duomenys tinka faktorinei analizei. Gauti rezultatai, taikant ortogonaliojo sukimo Varimax metodą, leido sugrupuoti veiksnius ir sudaryti tris skirtingo stiprumo poveikį respondentų apsisprendimui išvykti studijuoti derančias faktorių grupes: 1 dėstymas; 2 karjeros perspektyvos baigus studijas; 3 studijų organizavimas (lentelė). 130
7 Lentelė. Transformuota emigracinės patirties veiksnių susijusių su studijomis faktorių matrica Veiksniai 131 Faktorių grupės Lankstus paskaitų grafikas 0,592 Dėstymo kokybė 0,746 Nuotolinio mokymosi galimybė 0,861 Betarpiškas bendravimas su dėstytoju 0,632 Mokymosi išteklių prieinamumas 0,443 Mokymąsi skatinanti aplinka 0,842 Mokymosi metodų įvairovė 0,733 Teorinių žinių ir praktinių įgūdžių sąryšis 0,740 Galimybė atlikti praktiką pageidaujamoje organizacijoje 0,748 Galimybė po praktikos įsidarbinti pageidaujamoje organizacijoje 0,908 Galimybė dalyvauti projektinėje veikloje 0,685 Lentelėje pateikti duomenis atskleidžia, jog karjeros perspektyvų veiksnių grupėje didžiausią poveikį respondentų sprendimams išvykti studijuoti turėjo: įsidarbinimo galimybės pageidaujamoje organizacijoje atlikus praktiką (λ = 0,908). Grupuojant respondentus pagal darbinės veiklos užsienyje sritis, daugiausią respondentų nurodė dirbę viešbučių ir restoranų sektoriuje 26 proc., žemės ūkyje 16 proc., tuo tarpu 10 proc. respondentų prekybos ir 11 proc. pramonės sektoriuose. Likę respondentai, nenurodę konkrečios darbinės veiklos srities, rodo didelę darbinių veiklų sklaidą ir leidžia teigti, kad atsižvelgiant į tyrimo objektą akademinį jaunimą, darbinė veikla užsienyje nesusijusi su aukštais kvalifikaciniais reikalavimais ir yra atsitiktinė. Net 81 proc. respondentų teigė norintys toliau studijuoti užsienio šalyje. Aukštųjų mokyklų studentų darbo patirtis kilmės šalyje. Tiriant respondentų darbo patirtį kilmės šalyje, pirmiausia buvo tiriama, kokiame mieste studijavo respondentai ir kur ieškojo informacijos apie studijas. Tyrimo metu 81 proc. respondentų nurodė buvę išvykę į kitą Lietuvos vietovę. Respondentai pažymėjo 9 Lietuvos vietoves, kuriose studijavo ir gyveno. Didžioji dalis respondentų vietovę, kurioje studijavo ir gyveno paskutinį kartą, nurodė Kauno m. sav. 56 proc. ir Vilniaus m. sav. 27 proc. Pusė apklaustųjų (50 proc. ) nurodė, kad informacijos apie studijas kitoje Lietuvos vietovėje ieškojo internete, 13 proc. aukštųjų mokyklų renginiuose, 5 proc. spaudoje, 4 proc. studentų priėmimo skyriuose, kiti klausinėjo šeimos, narių, giminių, draugų ir pan. Tiriant respondentų apsisprendimui išvykti į kitą Lietuvos vietovę studijuoti įtaką dariusius veiksnius buvo nagrinėjama 24 veiksnių įtaka respondentų sprendimams. Respondentai nurodė, kad didžiausią poveikį jų sprendimui išvykti studijuoti į kitą Lietuvos vietovę lėmė karjeros perspektyvos 64 proc., galimybė įsidarbinti pagal specialybę 60 proc. Tame tarpe įsidarbinimo galimybė įtakos studijuoti kitame mieste turėjo 36 proc. respondentų. Reikia pažymėti, jog tyrimo metu studijavo ir dirbo 30 proc. apklaustųjų. Grupuojant respondentus pagal darbinės veiklos sritis, daugiausia respondentų nurodė dirbę prekybos sektoriuje 19 proc., viešbučių ir restoranų sektoriuje 13 proc. 26 proc. respondentų pasirinko atsakymą kita, nenurodydami darbinės veiklos sri-
8 ties. Informacijos apie darbą daugiausia respondentų nurodė ieškoję internete 56 proc. ar klausinėjo savo draugų 13 proc. Didžioji dalis respondentų apklausos metu nurodė, kad buvo patenkinti tiek darbu (85 proc.), tiek studijomis (65 proc.) kitoje Lietuvos vietovėje. Tiriant respondentų pasitenkinimą studijomis kitoje Lietuvos vietovėje lėmusius veiksnius buvo nagrinėjama 12 veiksnių įtaka respondentų pasitenkinimui studijomis. Respondentai nurodė, kad didžiausią poveikį jų pasitenkinimui studijomis kitoje Lietuvos vietovėje šalia dėstymo kokybės (57 proc.), teorinių ir praktinių įgūdžių sąsajos (50 proc.) turėjo poveikį ir galimybė atlikti praktiką pageidaujamoje organizacijoje (45 proc.) bei galimybė po praktikos įsidarbinti pageidaujamoje organizacijoje (38 proc.). Tiriant respondentų pasitenkinimą studijomis kitoje Lietuvos vietovėje pastebėta, kad 66 proc. respondentų buvo patenkinti studijomis ir 60 proc. respondentų norėtų toliau studijuoti Lietuvos vietovėje, kurioje paskutinį kartą studijavo, tačiau ryšys tarp šių dviejų respondentų atsakymų yra silpnas (koreliacijos koeficientas (r) 0,49). Išvados 1. Jautriausiai į pokyčius darbo rinkoje reaguojanti grupė akademinis jaunimas. Jaunimo nedarbas Lietuvoje yra vienas aukščiausių visoje Europos Sąjungoje (34,4 proc.), be to, jis pastebimai didesnis nei kitų amžiaus kategorijų atstovų. Studentų užimtumas ES, lyginant su kitomis šalimis, didžiausias Nyderlanduose (91 proc.), tuo tarpu Lietuvoje m. į rinką studijų metu įsitraukti galimybę turėjo apie 69 proc. studentų. Praktinio pasirengimo stoka tiek absolventų, tiek darbdavių nuomone minima kaip viena iš svarbiausių integruotis į darbo rinką trukdančių priežasčių. 2. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai turi darbo patirties ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse daugiausia jaunimo studijų metu dirbo viešbučių ir restoranų sektoriuje. Veiksnių, lėmusių studentų apsisprendimą išvykti studijuoti į kitą Lietuvos vietovę ir į užsienį, poveikis panašus. Abiem atvejais buvo svarbu karjeros perspektyvos ir galimybė įsidarbinti pagal specialybę. Praktikos atlikimas pageidaujamoje organizacijoje bei galimybė joje įsidarbinti po praktikos kaip reikšmingi veiksniai lemiantys studijų kokybę buvo įvardinti tiek jaunimo studijuojančio užsienyje, tiek Lietuvoje. Praktikos atlikimas organizacijoje apsprendžia tiek studijų kokybę, tiek didina jaunimo galimybę integruotis į darbo rinką. 3. Siekiant palengvinti akademinio jaunimo perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, rekomenduotina numatyti įtraukimo į nacionalinę darbo rinką priemones (pvz., trumpalaikės įdarbinimo sutartys, papildomas finansavimas pirmą kartą įsidarbinantiems studentams ir absolventams, konkursų į valstybės tarnybą viešumo ir nešališkumo užtikrinimas) palengvinsiančias jaunimo įsidarbinimą studijų metu ir per pirmuosius metus po studijų pabaigimo bei priemones, skatinančias jaunimą kurti savo verslą (pvz., valstybės / ES programų finansinė parama jauniems verslininkams, jaunojo verslininko statusas). Padėka Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. SIN-12/2012). 132
9 Literatūra 1. Aidis, R., Krupickaitė, D. (2009). Kaip neiššvaistyti protų: Lietuvos studentų nuostatos emigruoti. Monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 2. Aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje (Tyrimo pristatymo medžiaga). (2002) // Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Vilnius. AukstujuMokykluAbsolventuKonkurencingumas/112002%20m.%20tyrimu%20pristatymas%20(pataisytas ).pdf [ ]. 3. Aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje darbo jėgos pasiūlos ir paklausos kontekste (darbdavių ir absolventų apklausos duomenimis) (Antrojo tyrimų etapo ataskaita). (2004) // Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Vilnius. [ ]. 4. Broadbridge, A., Swanson, V. (2005). Earning and learning: how term-time employment impacts on students adjustment to university life // Journal of Education and Work. Vol. 18. No Damidavičius, M., Pocius, A. (1998). Darbo rinkos terminai ir sąvokos. Vilnius: Agora. 6. Dattalo, P. (2008). Determining Sample Size: Balancing Power, Precision and Practicality. New York: Oxford University Press. 7. Greenbank, P., Hepworth, S., Mercer, J. (2009). Term-time employment and the student experience // Education + Training, Vol. 51 (1). 8. Gruževskis, B., Okunevičiūtė-Neverauskienė, L. (2003). Jaunimo integracijos į darbo rinką problemos // Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. Nr Guščinskienė, J., Čiburienė, J. (2011). Aukštųjų mokyklų orientacija į darbo rinką: praktinės patirties ugdymas // Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. Respublikinė mokslinė praktinė konferencija. Šiauliai: Šiaurės Lietuvos kolegija. 10. Kvedaraitė, N., Žvirelienė, R., Repečkienė, A. (2010). Research of Economic Migration Reasons of University Students // Mokslas ir edukaciniai procesai (Science and Processes of Education). Vol. 1. No. 10. T Lazutka, R. (2010). Lietuvos studentų socialinė ir ekonominė padėtis (2007 ir 2009 metų tyrimų apžvalga). [ ]. 12. Lietuvos darbo birža prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. (2012). [ ]. 13. Lietuvos universitetų absolventų integracija darbo rinkoje. (2011) // Viešosios politikos ir vadybos institutas. [ ]. 14. Lucas, R., Lamont, N. (1998). Combining work and study: and empirical study of full-time students in school, college and university // Journal of Education and Work. Vol. 11. No Martinkus, B. (2001). Ekonomikos pagrindai. Kaunas: Technologija. 16. Martinkus, B., Beržinskienė, D. (2005). Lietuvos gyventojų užimtumo ekonominiai aspektai. Monografija. Kaunas: Technologija. 17. Martinkus, B., Neverauskas, B., Sakalas, A. (2002). Vadyba: specialistų rengimo kiekybinis ir kokybinis aspektas: monografija. Kaunas: Technologija. 18. Okunevičiūtė-Neverauskienė, L., Pocius, A. (2005). Ekonominio nuostolio dėl Lietuvos darbo rinkos pokyčių įvertinimas // Pinigų studijos. Nr Repečkienė, A., Kvedaraitė, N., Žvirelienė, R. (2009). External and internal migration insights in the context of globalization: higher school graduates' attitude // Ekonomika ir vadyba. No Repeckiene, A., Kvedaraite, N. (2011). Metodologinių požiūrių pagrindimas tiriant individų migracinę patirtį // Mokslas ir edukaciniai procesai. Nr. 3 (16). 21. Robotham, D. (2012). Student part-time employment: characteristics and consequences // Education + Training. Vol. 54 (1). 22. Snieška, V., Baumilienė, J., Čiburienė ir kt. (2001). Makroekonomika. Kaunas: Technologija. 23. Winkler, I. (2009). Term-time employment: Exploring the influence of self-identity, motivation and social issues // Education + Training. Vol. 51 (2). 133
10 EXPERIENCE OF HIGHER SCHOOL STUDENTS IN THE LABOUR MARKET Renata Žvirelienė, Aušra Repečkienė, Nida Kvedaraitė, Rasa Glinskienė Kaunas University of Technology Panevėžys Institute Summary The theoretical aspects of employment revealed in the article and the analysis of the students status in the labour market enabled to identify the factors (improvement of financial situation, wish to improve) determining the integration of studying young people in the labour market and the trends of experience in the labour market in Lithuania and other EU countries. The research of Lithuanian higher school students experience in labour market revealed that the students possess working experience obtained in Lithuania as well as abroad. Mostly, at the time of studies young people worked in hostelry and catering sector. The impact of the factors, which determined the decision of the students to go studying in another locality in Lithuania or abroad, was similar. The possibility to find a job in a company of their choice following practice or performance of practice at the time of studies were mentioned as significant determinants of study quality by the young people studying abroad and in Lithuania. The performance of practice in a company determines the study quality as well as increases the opportunities for students to integrate into the labour market. Keywords: labour market, high school students, employment. JEL codes: J6, J
INTERCULTURAL EXPERIENCES OF FOREIGN STUDENTS: ERASMUS STUDENTS PERSPECTIVES ON THEIR DEVELOPMENT OF CROSS-CULTURAL AWARENESS
ISSN 2335-2019 (Print), ISSN 2335-2027 (Online) Darnioji daugiakalbystė Sustainable Multilingualism 3/2013 http://dx.doi.org/10.7220.2335-2027.3.10 Servet Çelik, PhD Karadeniz Technical University, Turkey
More informationErasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA103) įgyvendinimas Lietuvoje m. m.
Erasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA13) įgyvendinimas Lietuvoje 214 215 m. m. Turinys 1. Studentų mobilumas - pagal šalis - pagal institucijas 2. Darbuotojų mobilumas - pagal šalis
More informationNordplus Higher Education programos pristatymas
Nordplus Higher Education programos pristatymas Vitalijus Zenčenko Aukštojo mokslo programų skyriaus projektų koordinatorius Viešbutis Panorama, Vilnius 2014-02-19 Turinys Apie Nordplus Nordplus Higher
More informationContinuing Professional Development of Russian Pediatric Nurses: An Interprofessional Approach
:153-8 153 Continuing Professional Development of Russian Pediatric Nurses: An Interprofessional Approach Federal State Budgetary Institution Scientific Centre of Children Health under the Russian Academy
More informationSlaugytojų nuomonė apie pacientų sveikatos mokymą ir savo žinių sveikatos klausimais vertinimą
ISSN 1392-6373 Sveikatos mokslai 2011, Volume 21, Number 5, p. 191-195 slauga 191 Slaugytojų nuomonė apie pacientų sveikatos mokymą ir savo žinių sveikatos klausimais vertinimą Daiva Zagurskienė, IRENA
More informationChanges of patients satisfaction with the health care services in Lithuanian Health Promoting Hospitals network
604 Changes of patients satisfaction with the health care services in Lithuanian Health Promoting Hospitals network Institute for Biomedical Research, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words:
More informationInformacinių technologijų įtaka politiniam dalyvavimui: interneto skverbties ir rinkėjų aktyvumo tendencijos Lietuvoje
ISSN 1648 2603 (print) ISSN 2029-2872 (online) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2013, T. 12, Nr. 1 / 2013, Vol. 12, No 1, p. 50 64 Informacinių technologijų įtaka politiniam
More informationERASMUS+ KA1 VEIKLOS PRAKTIKOS MOBILUMO ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS
PATVIRTINTA Šiaulių universiteto rektoriaus 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V- 480 ERASMUS+ KA1 VEIKLOS PRAKTIKOS MOBILUMO ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS 1.
More informationProfesinis rengimas ir darbo rinka l: nacionalinis viešosios politikos lygmuo*
ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA. 2004 12 Profesinis rengimas ir darbo rinka l: nacionalinis viešosios politikos lygmuo* Arūnas Poviliūnas Docentas socialinių mokslų daktaras Vilniaus universiteto
More informationCURRICULUM VITAE Gyvenimo aprašymas TADAS LIMBA El. paštas: Gimimo data: ;
CURRICULUM VITAE Gyvenimo aprašymas TADAS LIMBA El. paštas: tlimba@mruni.eu Gimimo data: 1976 04 03; KALBOS: Gimimo vieta: Vilnius, Lietuva; Gyvenamoji vieta: Vilnius, Lietuva; Pilietybė: Lietuvos Respublikos;
More informationSOCIOLOGO ĮVAIZDIS LIETUVOS VISUOMENĖJE: SPECIALISTŲ POREIKIS IR PASIŪLA
Mokslo darbai 95 SOCIOLOGO ĮVAIZDIS LIETUVOS VISUOMENĖJE: SPECIALISTŲ POREIKIS IR PASIŪLA Vida Česnuitytė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Socialinės politikos katedra Ateities
More informationVK EKF bibliotekoje gautos knygos
VK EKF bibliotekoje gautos knygos 2016 m. lapkritis - 2017 m. kovas Statistika 1. BARTOSEVIČIENĖ, Vlada. Ekonominės statistikos pagrindai: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2011. 112 p. ISBN 978-9955-25-841-4
More informationEvaluation of the Quality of Services in Primary Health Care Institutions
:57-62 57 Evaluation of the Quality of Services in Primary Health Care Institutions Leonas Valius 1, Daiva Rastenytė 2, Vilija Malinauskienė 3, Daina Krančiukaitė-Butylkinienė 1, 3 1 Department of Family
More informationGYVENIMO APRAŠYMAS. Vardas: ROMA Pavardė: ADOMAITIENĖ Gimimo data ir vieta: , Mažeikiai Mokslinis vardas, Soc. m. dr.
GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: ROMA Pavardė: ADOMAITIENĖ Gimimo data ir vieta: 1973-06-11, Mažeikiai Mokslinis vardas, Soc. m. dr. laipsnis: Pareigos: Lektorė Darbo tel.: + 370 5 2366154
More informationLietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams
Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Mokslo studija Egidija Ramanauskaitė, J. Rimas Vaišnys, Aušra Kairaitytė, Andrius Buivydas Vytauto Didžiojo universitetas Kaunas,
More informationTapk Erasmus studentu. Informacija būsimam Erasmus studentui
Tapk Erasmus studentu Informacija būsimam Erasmus studentui Turinys Europos Sąjungos Mokymosi visą gyvenimą (mvg) programa 4 ES mvg Erasmus programa 6 Erasmus studentų mobilumas 9 Erasmus studentų atranka
More informationVEIKSNIŲ, FORMUOJANČIŲ SLAUGYTOJŲ PROFESINĘ ELGSENĄ, ANALIZĖ
VEIKSNIŲ, FORMUOJANČIŲ SLAUGYTOJŲ PROFESINĘ ELGSENĄ, ANALIZĖ ANALYSIS OF FACTORS CONDITIONING PROFESSIONAL BEHAVIOUR OF NURSES Žymantė Jankauskienė 1, Erika Kubilienė 1, Algirdas Juozulynas 2,3, Rimantas
More informationLIETUVOS PROBLEMINIŲ REGIONŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO KAITA M. DIDĖJANČIOS TERITORINĖS ATSKIRTIES ATSPINDYS
Geografijos metraštis 50, 2017 ISSN 2335-8610 LIETUVOS PROBLEMINIŲ REGIONŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO KAITA 2001 2016 M. DIDĖJANČIOS TERITORINĖS ATSKIRTIES ATSPINDYS Viktorija Baranauskienė, Vidmantas
More informationLietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus
Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus 2010 UDK 325.1:316.6(474.5) Si-112 Tyrimo ataskaitą parengė: dr. Audra Sipavičienė, dr. Vladas Gaidys, Mantas Jeršovas Tyrimą užsakė: IOM OIM
More informationPHARMACISTS JOB SATISFACTION AND ITS EFFECT ON DISPENSING PRECAUTION TAKEN AT COMMUNITY PHARMACIES
SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2015, 25 tomas, Nr. 3, p. 17-21 doi:10.5200/sm-hs.2015.043 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH 17 PHARMACISTS
More informationErasmus+ Application Form. Call: A. General Information. B. Context. B.1. Project Identification
A. General Information This application form consists of the following main sections: - Context: this section asks for general information about the type of project proposal you want to submit; - Participating
More informationKAUNO KOLEGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGA (valstybinis kodas - 653B70005) VERTINIMO IŠVADOS
STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRAS KAUNO KOLEGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGA (valstybinis kodas - 653B70005) VERTINIMO IŠVADOS EVALUATION REPORT OF GENERAL PRACTICE NURSING (state code
More informationLLP / ERASMUS PRAKTIKĄ ATLIEKANČIŲ STUDENTŲ ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS
PATVIRTINTA Šiaulių universiteto rektoriaus 2009 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. ST-66 LLP / ERASMUS PRAKTIKĄ ATLIEKANČIŲ STUDENTŲ ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS
More informationGYVENIMO APRAŠYMAS. Baigimo data Mokymo institucija Įgyta kvalifikacija 2002 Vilniaus universitetas Ekonomikos fakultetas
GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: ROMA Pavardė: ADOMAITIENĖ Gimimo data ir vieta: 1973-06-11, Mažeikiai Mokslinis vardas, laipsnis: Soc. m. dr. Pareigos: Docentė Darbo tel.: + 37052366154
More informationExperience in supporting young entrepreneurs and innovative business
Experience in supporting young entrepreneurs and innovative business Ramune Grigonyte KTU Regional Science Park Plustex - OPENING WORKSHOP 29th March, 2012 Prato, Italy Presentation overview About us What
More informationLIETUVOS DALYVAVIMAS TEIKIANT DVYNIŲ PARAMĄ: GALIMYBĖS IR PROBLEMOS GALUTINĖ ATASKAITA
LIETUVOS DALYVAVIMAS TEIKIANT DVYNIŲ PARAMĄ: GALIMYBĖS IR PROBLEMOS GALUTINĖ ATASKAITA Vilnius, 2007 TURINYS Santrumpų sąrašas... 2 Įvadas... 4 1. Tyrimo metodika... 8 1.1. Tyrimo tikslai...8 1.2. Tyrimo
More informationSuteiktas laipsnis ar gautas diplomas: Teisės magistro diplomas
Gyvenimo, mokslinės ir kūrybinės veiklos aprašymas CV 1. Pavardė: DARIUS 2. Vardas: ŠTITILIS 3. Gimimo data: 1974 m. birželio 24 d. 4. Išsilavinimas: Institucija [ Data: nuo-iki ] (tuo metu Lietuvos Teisės
More informationDEVELOPMENT OF SOCIAL ENTREPRENEURSHIP: CHALLENGE FOR LITHUANIAN RESEARCHERS. Jolita Greblikaite
DEVELOPMENT OF SOCIAL ENTREPRENEURSHIP: CHALLENGE FOR LITHUANIAN RESEARCHERS Jolita Greblikaite Kaunas University of Technology, Institute of Europe. Lithuania e-mail: jolita.greblikaite@ktu.lt http://dx.doi.org/10.5755/j01.eis.0.6.1498
More informationII. EDUKOLOGIJA LIETUVOS SUAUGUSIŲJŲ UGDYMO SISTEMOS YPATUMAI
46 SOCIALINIS DARBAS 2009 m. Nr. 8(1) II. EDUKOLOGIJA LIETUVOS SUAUGUSIŲJŲ UGDYMO SISTEMOS YPATUMAI Dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Edukacinės
More informationKultūrėjimo procesai modernioje Lietuvoje: bibliotekų ir kultūros centrų vaidmuo regionuose
Filosofija. Sociologija. 2011. T. 22. Nr. 4, p. 483 492, Lietuvos mokslų akademija, 2011 Kultūrėjimo procesai modernioje Lietuvoje: bibliotekų ir kultūros centrų vaidmuo regionuose LILIJA KUBLICKIENĖ,
More informationTarpkultūrinis kompetentingumas kaip mokytojo profesinio ir asmeninio tobulėjimo prielaida: muzikos edukologijos magistrantūros studijų atvejis
Pedagogika / Pedagogy 2017, t. 125, Nr. 1, p. 81 96 / Vol. 125, No. 1, pp. 81 96, 2017 Tarpkultūrinis kompetentingumas kaip mokytojo profesinio ir asmeninio tobulėjimo prielaida: muzikos edukologijos magistrantūros
More informationProjektas Inovatyvus ir atviras mokytojas - sparnai mokinio sėkmei
Projektas Inovatyvus ir atviras mokytojas - sparnai mokinio sėkmei 2015-11-24 Inovatyvus ir atviras mokytojas - sparnai mokinio sėkmei Erasmus+ programos darbuotojų mobilumo projektu (KA1) siekiama tobulinti
More informationGYVENIMO APRAŠYMAS. Baigimo data Mokymo institucija Įgyta kvalifikacija krypties (Komercinės kokybės vadybos specializacijos) magistrė 1995
GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: ROMA Pavardė: ADOMAITIENĖ Gimimo data ir vieta: 1973-06-11, Mažeikiai Mokslinis vardas, laipsnis: Soc. m. dr. Pareigos: Docentė Darbo tel.: + 370 5 2366154
More informationSlaugytojų profesinė socializacija užtikrinant praktinę veiklą
16 Slaugytojų profesinė socializacija užtikrinant praktinę veiklą Žymantė Jankauskienė 1, Erika Kubilienė 1, Algirdas Juozulynas 2, Algirdas Venalis 2 1 Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas,
More informationJurgita Macijauskaitė-Bonda Vytauto Didžiojo universitetas Humanitarinių mokslų fakultetas
Jurgita Macijauskaitė-Bonda Vytauto Didžiojo universitetas Humanitarinių mokslų fakultetas GIMIMO DATA KONTAKTAI (telefonas, el. paštas) IŠSILAVINIMAS MOKSLO LAIPSNIS PAGRINDINĖ DARBO VIETA IR PAREIGOS
More informationGYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS Į NEPAGEIDAUJAMŲ ĮVYKIŲ IR NEATITIKČIŲ VALDYMĄ LIETUVOS BENDROJO POBŪDŽIO LIGONINĖSE
ISSN 2029-3569 PRINT ISSN 2029-9001 ONLINE SVEIKATOS POLITIKA IR VALDYMAS HEALTH POLICY AND MANAGEMENT 2015, 1(8) p. 29 45 GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS Į NEPAGEIDAUJAMŲ ĮVYKIŲ IR NEATITIKČIŲ VALDYMĄ
More informationVIDMANTAS VYŠNIAUSKAS. GIEDRė BALTRUŠAITYTė
ISSN 2029-4573 (Print), ISSN 2335-8777 (Online) KULTŪRA IR VISUOMENĖ. Socialinių tyrimų žurnalas 2015 6 (1) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.6.1.6 VIDMANTAS VYŠNIAUSKAS Vytauto Didžiojo universitetas
More informationValiutų kursų rizika ir jos valdymas Lietuvoje
ISSN 13921258. EKONOMIKA 2003 63 Valiutų kursų rizika ir jos valdymas Lietuvoje Rolandas Kau pys Doktorantas Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Finansų ir kredito katedra Saulėtekio al. 9, LT2040
More informationNUCLEAR SAFETY REQUIREMENTS BSR INSPECTIONS CONDUCTED BY THE STATE NUCLEAR POWER SAFETY INSPECTORATE CHAPTER I GENERAL PROVISIONS
NUCLEAR SAFETY REQUIREMENTS BSR-1.1.3-2016 APPROVED by Order No 22.3-82 of the Head of the State Nuclear Power Safety Inspectorate of 25 August 2011 (As amended by Order No 22.3-24 of the Head of the State
More informationLietuvos gyvybės draudimo rinkos koncentracijos ir konkurencijos kiekybinis įvertinimas
ISSN 1392-1142 TAIKOMOJI EKONOMIKA: SISTEMINIAI TYRIMAI: 2008.2/1 Jonas ČEPINSKIS, Kristina GANCEVSKAITĖ Lietuvos gyvybės draudimo rinkos koncentracijos ir konkurencijos kiekybinis įvertinimas Straipsnyje
More informationMieli fakulteto bendruomen s nariai,
FILOSOFIJOS FAKULTETO INFORMACINIS BIULETENIS 2008 M. RUGSöJO MöNUO Nr. 6 Mieli fakulteto bendruomen s nariai, Sveikiname prasid jus naujiems 2008-2009 studijų ir mokslo metams ir linkime Jums s kmingų
More informationVYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Nr.2 (18) VERSUS AUREUS
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS 2014 Nr.2 (18) VERSUS AUREUS LIETUVIŲ MIGRACIJOS IR DIASPOROS STUDIJOS ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) 2014 Nr. 2 (18) TURINYS CONTENTS ŠIUOLAIKINIAI
More informationSTRATEGINĖS PARTNERYSTĖS PROJEKTO PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS
STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS PROJEKTO PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS Paraiškos teikiamos iki 2017 m. kovo 29 d., 13 val. Lietuvos laiku Vilnius 2017 Šis vadovas parengtas remiantis 2017 m. programos Erasmus+ 2
More informationLietuvių migracijos ir diasporos studijos Nr. 2 (16) Versus aureus
studijos L i e t u v i ų i š e i v i j o s i n s t i t u t a s Lietuvių migracijos ir diasporos studijos t 2013 Nr. 2 (16) Versus aureus 2013 Nr. 2 (16) Lietuvių migracijos ir diasporos studijos ISSN
More informationKaimo verslumas: geroji bendruomenių patirtis Rural enterpreneurship: good experience of communities
Kaimo verslumas: geroji bendruomenių patirtis Rural enterpreneurship: good experience of communities 1 Kaimo verslumas: geroji bendruomenių patirtis Rural enterpreneurship: good experience of communities
More informationKAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS. Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Magistro diplominis darbas
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Aplinkos ir darbo medicinos katedra OS VERTINIMU Magistro diplominis darbas Doc. KAUNAS, 2009 SANTRAUKA PRIE SVEIKATOS VERTINIMU medicinos katedra. Kaunas; 2009. 57 p. P.
More informationLECTURER S CURRICULUM VITAE
LECTURER S CURRICULUM VITAE First and last name Juozas Ruževičius Date of birth 19/03/1952 Scientific degree and title Dr. habilitus, Professor of Management I. Common scientific activities in the field
More informationLietuvos Rytų politika: ar turime savo viziją?
2010 Nr. 2 (30) Lietuvos Rytų politika: ar turime savo viziją? Rytų Europos studijų centras 2010 m. vasario 5 d. įvyko LR Seimo iniciatyva organizuota konferencija Lietuvos Rytų politika : ar turime savo
More informationIstorinis palikimas Ikikrikščioniškos Lietuvos regioninė ir vietos savivalda dar menkai ištirta. Atskiri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionai
LIETUVOS KELIAS SAVIVALDOS LINK ISTORINIS PALIKIMAS IR ŠIŲ DIENŲ PROBLEMŲ IŠTAKOS* Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir pasikeitus socialinei bei ekonominei sistemai, iškilo būtinybė reformuoti teritorijos
More informationTAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE
SIMONAS KLIMANSKIS VILIUS IVANAUSKAS GEDIMINAS KAZĖNAS VYTAUTAS KERŠANSKAS ŠARŪNAS LEGATAS TAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE STUDIJA Vilnius, 2017 BIBLIOGRAFINIO APRAŠO LAPAS Klimanskis S., Ivanauskas V., Kazėnas
More informationLIETUVOS KAIMO PLĖTROS METŲ PROGRAMOS 2009 METŲ PAŢANGOS ATASKAITA
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŢEMĖS ŪKIO MINISTERIJA LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007 2013 METŲ PROGRAMOS 2009 METŲ PAŢANGOS ATASKAITA 2010 m. birţelis Patikslinta versija 2010-11-10 TURINYS ĮVADAS...5 1. BENDRŲJŲ SĄLYGŲ
More informationUniversitetų reitingai. Dr. Gintarė Tautkevičienė, Kauno technologijos universitetas
Universitetų reitingai Dr. Gintarė Tautkevičienė, Kauno technologijos universitetas Kas yra universitetų reitingai? Universitetų reitingai yra akademinių institucijų sąrašas institucijų poziciją jame nustatantis
More informationRUŽEVIČIUS Juozas Date of birth: 19/03/1952 Place of birth: Lithuania
PERSONAL BIOGRAPHICAL CV 2016.01.10 PERSONAL INFORMATION: Surname: Given name: RUŽEVIČIUS Juozas Date of birth: 19/03/1952 Place of birth: Lithuania Profession: Scientific degree and title: LECTURER, SCIENTIST
More informationEUROPOS MIGRACIJOS TINKLO LIETUVOS INFORMACIJOS CENTRAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS POLITIKA LIETUVOJE
EUROPOS MIGRACIJOS TINKLO LIETUVOS INFORMACIJOS CENTRAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS POLITIKA LIETUVOJE Vilnius, 2012 1 Turinys 1. Įvadas 7 2. Politinės, teisinės ir institucinės bazės Lietuvoje apžvalga
More informationALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO 2016 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
0 ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO 2016 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 2 TURINYS PRATARMĖ... 4 SANTRUMPOS... 5 SVARBIAUSI 2016 METŲ ĮVYKIAI... 6 1. STRATEGINĖ PLĖTRA... 8 1.1. Misija, vizija, strateginės kryptys...
More informationLietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas. Metinis Pranešimas 2003
Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas Metinis Pranešimas 2003 TURINYS LVAT Pirmininko pranešimas...3 Tikslai...5 Bylų statistika...7 Teisėjų ir teismo darbuotojų kvalifikacijos kėlimas...11 LVAT
More informationTRACHEOSTOMOS PRIEŽIŪRA: SLAUGYTOJO KOMPETENCIJOS UGDYMAS PER PATIRTĮ - NUO NAUJOKO IKI EKSPERTO
SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 2335-867X 2013, 23 tomas, Nr. 4, p. 119-123 doi:10.5200/sm-hs.2013.102 SLAUGA / NURSING 119 TRACHEOSTOMOS PRIEŽIŪRA: SLAUGYTOJO KOMPETENCIJOS UGDYMAS PER PATIRTĮ
More informationRusų profesinė veikla Kaune m.: įgūdžių pritaikymo galimybės ir kliūtys
ISSN 1822-2617 2013/13 Andrius MARCINKEVIČIUS Rusų profesinė veikla Kaune 1918 1940 m.: įgūdžių pritaikymo galimybės ir kliūtys Reikšminiai žodžiai: rusai, rusų imigrantai, Kaunas, darbo rinka, profesinė
More informationKTU Socialinių mokslų fakultetas Sociologijos katedra Profesorius Prof. habil. dr. Gediminas Merkys. MOKSLINĖ VEIKLA PER 5 METUS m.m.
KTU Socialinių mokslų fakultetas Sociologijos katedra Profesorius Prof. habil. dr. Gediminas Merkys MOKSLINĖ VEIKLA PER 5 METUS 2006-2010 m.m. 1. Pagrindinių mokslinių publikacijų sąrašas MONOGRAFIJOS
More informationMokslo darbai (96); 27 31
ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2007 6(96); 27 31 SOCIALINĖS ĮTAKOS MECHANIZMAI. NAUJOS GALIMYBĖS PAVEIKTI ADMINISTRACINĖS TEISĖS NORMŲ ĮGYVENDINIMO PROCESĄ Aušra Kargaudienė * Mykolo Romerio
More informationFilosofija. Sociologija T. 20. Nr. 4, p , Lietuvos mokslų akademija, 2009, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009
Filosofija. Sociologija. 2009. T. 20. Nr. 4, p. 259 270, Lietuvos mokslų akademija, 2009, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009 Branduolinės energetikos diskursai Lietuvos žiniasklaidoje ir viešojoje
More informationLietuvos mokslo žurnalai: kiekybė ir kokybė
Lietuvos mokslo žurnalai: kiekybė ir kokybė Prof. habil. dr. Rūta Petrauskaitė Prof. dr. Dainius H. Pauža Lietuvos mokslo taryba Nacionaliniai mokslo žurnalai: kiekybė ir kokybė 2015 m. kovo mėn. 18 d.
More informationGyvenimo aprašymas Prof. Dr. Natalija Mažeikienė Jonavos g , Kaunas Tel. Nr.: El. paštas:
Gyvenimo aprašymas Prof. Dr. Natalija Mažeikienė Jonavos g. 66-316, Kaunas Tel. Nr.: +370 68 54 8371 El. paštas: n.mazeikiene@adm.vdu.lt AKADEMINĖS PAREIGOS Edukologijos katedros vedėja. SMF Socialinio
More informationVYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Linas Staršelskis NAUJOS PASLAUGOS ĮVEDIMAS Į ERASMUS+ RINKĄ. Magistro baigiamasis darbas
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA Linas Staršelskis NAUJOS PASLAUGOS ĮVEDIMAS Į ERASMUS+ RINKĄ Magistro baigiamasis darbas Verslas ir entreprenerystė studijų
More informationPrasmingų darbų Tėvynei!
2010 M. 12/492 ISSN 1732 0135 Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Marija Remienė, Jono Basanavičiaus premijos laureatė... 4 tėvynėje Vilniuje vyko LR Seimo ir PLB komisijos 2010 m. rudens sesija...
More informationMOKYKLŲ MAINŲ PARTNERYSČIŲ (KA229) PROJEKTŲ PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS
MOKYKLŲ MAINŲ PARTNERYSČIŲ (KA229) PROJEKTŲ PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS Paraiškos teikiamos iki 2018 m. kovo 21 d., 13 val. Lietuvos laiku Vilnius 2018 Šis vadovas parengtas remiantis 2018 m. programos Erasmus+
More informationPraktika ar teorija? Kas stipresnis?
Leidžiamas nuo 1952 05 01 2008 m. gegužės mėn. Nr. 3 (1920) LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO LAIKRAŠTIS www.lzuu.lt/zemyna Kovo 20 d. visoje planetoje minima Pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris.
More informationATVIROS LIETUVOS FONDO METINĖ ATASKAITA METAI
ATVIROS LIETUVOS FONDO METINĖ ATASKAITA 2007-2008 METAI ĮŽANGA Atviros Lietuvos fondas (ALF) nepriklausoma, nevalstybinė, ne pelno organizacija, įkurta 1990 m. ALF misija puoselėti atvirą visuomenę, siekti
More informationV.ANDRIUKAITIS: MAN IMPONUOJA SSRS IR. 4,99 Lt sausio 14
APKLAUSA: LIETUVOS GYVENTOJAI NESIŽAVI NAUJĄJA VYRIAUSYBE 8 p. V.ANDRIUKAITIS: MAN IMPONUOJA SSRS IR DIDŽIOSIOS BRITANIJOS SVEIKATOS APSAUGOS SISTEMOS 9 p. 4,99 Lt www.veidas.lt 2013 sausio 14 Nr. 3 METŲ
More informationRYTŲ IR PIETRYČIŲ LIETUVOS LENKŲ MOKYKLOS: METAI. Įvadas
ISSN 0202-3342 LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS. 2011 METAI, 1. VILNIUS, 2012 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY. 2011/1. VILNIUS, 2012 VITALIJA STRAVINSKIENĖ RYTŲ IR PIETRYČIŲ LIETUVOS LENKŲ MOKYKLOS: 1947-1959
More informationPROFESORIŲ VLADĄ JURGUTĮ PRISIMENANT: 120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS
ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2005 72(2) PROFESORIŲ VLADĄ JURGUTĮ PRISIMENANT: 120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS Vladas Terleckas Docentas socialinių mokslų daktaras A. Mickevičiaus g. 7-7A, LT-08119 Vilnius Meilė
More informationCommunication guidelines. Interreg V-A Latvia Lithuania Programme
Communication guidelines Interreg V-A Latvia Lithuania Programme 2014 2020 March 2017 Contents Introduction... 3 I. Project communication... 4 Things to remember... 4 Project communication message... 4
More informationGYVŪNŲ PANAUDOJIMO KAIMO TURIZMO VERSLE TYRIMAS
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA Rasa Paužait GYVŪNŲ PANAUDOJIMO KAIMO TURIZMO VERSLE TYRIMAS
More informationVYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS PILIETIŠKUMAS IR TAPATUMAS ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE S M. ATASKAITA
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS PILIETIŠKUMAS IR TAPATUMAS ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE S-08-01 2010 M. ATASKAITA 1. Paskelbtos mokslinės publikacijos klasterio tematikoje: 1.1 mokslo straipsniai leidiniuose,
More informationMokslinių publikacijų sąrašas (nuo iki ) MOKSLO STRAIPSNIAI referuojamuose mokslo leidiniuose
Mokslinių publikacijų sąrašas (nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31) MOKSLO STRAIPSNIAI referuojamuose mokslo leidiniuose Leidiniuose, referuojamuose Mokslinės informacijos instituto duomenų bazėje ISI Web of
More informationARABŲ ĮVAIZDŽIO TRANSFORMACIJOS LIETUVOS SPAUDOJE
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS KATEDRA Rimgailė Masiulytė ARABŲ ĮVAIZDŽIO TRANSFORMACIJOS LIETUVOS SPAUDOJE Magistro baigiamasis darbas
More informationAnalysis of Volunteer Soldiers Attitudes to Service in the Lithuanian Military
LITHUANIAN ANNUAL STRATEGIC REVIEW 2014-2015, Volume 13 Eglė Vileikienė *, Aušra Pocienė **, Jolanta Aleknevičienė *** The General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania 243 Analysis of Volunteer
More informationMOTERŲ NUSIKALSTAMUMAS KAIP SOCIALINĖ PROBLEMA PIRMOJOJE LIETUVOS RESPUBLIKOJE
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS HUMANITARINIS FAKULTETAS ISTORIJOS KATEDRA KORNELIJA JURGAITYTĖ Bakalauro studijų programos Istorija IV kurso studentė MOTERŲ NUSIKALSTAMUMAS KAIP SOCIALINĖ PROBLEMA PIRMOJOJE LIETUVOS
More informationPasiūlymai institucinės sąrangos koncepcijos rengimui
Pasiūlymai institucinės sąrangos koncepcijos rengimui Aleksandras Jocius El. p. Aleksandras.Jocius@kurklt.lt Įvadas Pagrindinis šių pasiūlymų tikslas paskatinti Vidaus reikalų ministeriją rengti institucinės
More information2018 m. programos Erasmus+ kvietimas teikti paraiškas Bendrojo ugdymo sektorius
2018 m. programos Erasmus+ kvietimas teikti paraiškas Bendrojo ugdymo sektorius 2018-01-09 Vytautas Pačiauskas Bendrojo ugdymo programų skyriaus vadovas Erasmus+ KA1 Mobilumas mokymosi tikslais KA2 Strateginės
More informationJonas Laužikas neįgaliųjų mokslinimo ir auklėjimo pradininkas Lietuvoje
Pedagogika / Pedagogy 2018, t. 129, Nr. 1, p. 61 76 / Vol. 129, No. 1, pp. 61 76, 2018 Jonas Laužikas neįgaliųjų mokslinimo ir auklėjimo pradininkas Lietuvoje Marijona Barkauskaitė 1, Vilius Šadauskas
More informationVYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Agn Rumbutyt SUSIJUSIŲ ASMENŲ SANDORIŲ ĮTAKOS AKCIJŲ RINKOS GRĄŽAI TYRIMAS: LIETUVOS ATVEJIS
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS FINANSŲ KATEDRA Agn Rumbutyt SUSIJUSIŲ ASMENŲ SANDORIŲ ĮTAKOS AKCIJŲ RINKOS GRĄŽAI TYRIMAS: LIETUVOS ATVEJIS Magistro baigiamasis darbas
More informationThe Expression of Anxiety Among Women Before Cesarean Section and Other Operations: A Comparative Analysis
104 :104-10 The Expression of Anxiety Among Women Before Cesarean Section and : A Comparative Analysis Faculty of Health Care, Kaunas College/University of Applied Sciences, Lithuania Key Words: preoperative
More informationETNINĖS KULTŪROS DISCIPLINA (-OS) LIETUVOS UNIVERSITETUOSE. Tyrimas
ETNINĖS KULTŪROS DISCIPLINA (-OS) LIETUVOS UNIVERSITETUOSE Tyrimas Tyrimas atliktas vykdant Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016 2022 metų programą, patvirtintą Etninės kultūros globos tarybos
More informationMarek Komaiško, Gintautas Bureika
20-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos Mokslas Lietuvos ateitis teminės konferencijos TRANSPORTO INŽINERIJA IR VADYBA, vykusios 2017 m. gegužės 12 d. Vilniuje, straipsnių rinkinys Proceedings of the
More informationKAIP ATRENKAMI KANDIDATAI?
ASSIST (American Secondary Schools for International Students and Teachers Amerikos vidurinės mokyklos užsienio moksleiviams ir mokytojams) tai JAV privačių mokyklų asociacijos narių įsteigta ne pelno
More informationŠIAULIŲ UNIVERSITETAS. ŠIAULIŲ UNIVERSITETO VEIKLA 2009 metais
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS ŠIAULIŲ UNIVERSITETO VEIKLA 2009 metais Vš Šiauli universiteto leidykla 2010 Sudarė Vidas Lauruška ISSN 1648-9640 Šiaulių universitetas, 2010 VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2010
More informationLIETUVOS MEDICINOS TURIZMO KLASTERIS: STRUKTŪRA, TIKSLAI, NAUDA IR PERSPEKTYVOS
LIETUVOS MEDICINOS TURIZMO KLASTERIS: STRUKTŪRA, TIKSLAI, NAUDA IR PERSPEKTYVOS Laimutis Paškevičius M.D., MBA Lietuvos medicinos turizmo asociacijos,,medicinos Lietuva prezidentas Vilnius, 2013-01-16
More informationVILNIUS UNIVERSITY THE LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY MARTYNAS JAKULIS HOSPITALS IN VILNIUS IN THE SIXTEENTH TO EIGHTEENTH CENTURIES
VILNIUS UNIVERSITY THE LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY MARTYNAS JAKULIS HOSPITALS IN VILNIUS IN THE SIXTEENTH TO EIGHTEENTH CENTURIES Summary of Doctoral Dissertation Humanities, History (05 H) Vilnius,
More informationLietuvos vystomojo bendradarbiavimo dešimtmetis. TIKSLAI kryptys rezultatai
Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo dešimtmetis TIKSLAI kryptys rezultatai TURINYS Užsienio reikalų ministro sveikinimo žodis... 5 1 kuriame tradiciją... 6 2 bendradarbiavimo geografija... 8 3 bendradarbiavimo
More informationJogailaičių universitetas
ISSN 2335-2019, e-issn 2335-2027 DARNIOJI DAUGIAKALBYSTĖ / SUSTAINABLE MULTILINGUALISM. 2/2013 http://dx.doi.org/10.7220/2335-2027.2.3 Greta LEMANAITĖ-DEPRATI Jogailaičių universitetas LIETUVIŲ KALBOS
More informationJurga Sadauskienė ŽEMAIČIŲ ETNIŠKUMO PAIEŠKOS PETRO KALNIAUS MONOGRAFIJOJE ŽEMAIČIAI
RECENZIJOS, ANOTACIJOS 295 žanrai, kaip anekdotai, skaičiuotės, šiurpės, burtai, yra tapę savotiškomis aktualijomis. Šią situaciją nesunku paaiškinti: nūdienos vaikai nesidomi tradiciniais senaisiais folkloro
More informationLietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors
kalbot yra Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors
More informationStudentų registro specifikacija
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija Studentų registro specifikacija 233 psl. 2009 m. Studentų registro Specifikacija TVIRTINIMO LAPAS SUDERINTA Informacin s visuomen s pl tros komiteto
More informationBENDROJI INFORMACIJA I. Mokslinė organizacinė m. veikla
Vardas: Pavardė: GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA 2016.01.10 Juozas RUŽEVIČIUS Gimimo data ir vieta: Mokslinis vardas, laipsnis: Pareigos: 1952-03-19, Šeduva (Lietuva) Dr.(HP), profesorius VU EF
More informationTEISMŲ VEIKLOS APŽVALGA 2017 M.
TEISMŲ VEIKLOS APŽVALGA 2017 M. Turinys Vadovo žodis Teisėjų korpusas Bylų nagrinėjimo teismuose tendencijos Gautos ir išnagrinėtos bylos Bylų nagrinėjimo greitis Teismų darbo krūvio skaičiavimas Bylos,
More informationSportininkui, treneriui, sporto mokslininkui profesoriui Juozui Skernevičiui 85 eri metai
75 Sporto mokslas / Sport Science 2016, Nr. 3(85), p. 75 81 / No. 3(85), pp. 75 81, 2016 DOI: http://dx.doi.org/10.15823/sm.2016.35 Sportininkui, treneriui, sporto mokslininkui profesoriui Juozui Skernevičiui
More informationŽemės ūkio paskirties žemės rinkos raida
ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI. 2014. T. 21. Nr. 1. P. 23 36 Lietuvos mokslų akademija, 2014 Žemės ūkio paskirties žemės rinkos raida Marius Aleknavičius, Pranas Aleknavičius Aleksandro Stulginskio universitetas,
More informationLIETUVA: INFORMACIJA APIE ŠAL
II bendras Europos socialini partneri organizacij projektas Restruktrizavimo naujose valstybse narse studija LIETUVA: INFORMACIJA APIE ŠAL This project is organised with the financial support of the European
More informationLIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA
LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA Dr. Vytautas Majauskas, Tarybos prezidiumo pirmininkas, 6 Sea Gull Terrace Ormond Beach, FL 32074 Vytas Petrulis, Tarybos prezidiumo sekretorius, 30115 Brookview Livonia,
More information