Mieli fakulteto bendruomen s nariai,

Transcription

1 FILOSOFIJOS FAKULTETO INFORMACINIS BIULETENIS 2008 M. RUGSöJO MöNUO Nr. 6 Mieli fakulteto bendruomen s nariai, Sveikiname prasid jus naujiems studijų ir mokslo metams ir linkime Jums s kmingų darbų. Pristatome 6-ąjį mūsų Fakulteto informacinį biuletenį, kuriame pateikiame informaciją apie mūsų katedrų, centrų pagrindinius įvykius, fakulteto bei universiteto administracijos pranešimus. Tikim s Jūsų bendradarbiavimo teikiant pasiūlymus, kad šis informacinis biuletenis Jums būtų naudingas ir įdomus. FAKULTETO TARYBOS NUTARIMAI Pagrindiniai 2008 m. rugs jo 10 d. Fakulteto tarybos pos džio nutarimai: Pagarbiai, Filosofijos fakulteto administracija Pritarti Socialin s politikos magistrantūros studijų programos rengimui. Fakulteto taryba paskelb dekano rinkimus ir nustat rinkimų datą 2008 m. spalio 1 d. Patvirtinta Dekano rinkimų komisija: prof. H. Vaitkevičius (pirmininkas), dr. Jonas Dagys, dr. Egl Šumskien. Fakulteto tarybos metu buvo aptartos mokslo metų pradžios aktualijos jos pristatytos atskiruose šio informacinio biuletenio skyriuose. FAKULTETO ADMINISTRACIJOS PRANEŠIMAI STUDIJOS Erasmus d stymo vizitai m.m. Kviečiame pasinaudoti Erasmus programos galimyb mis ir aplankyti mūsų fakulteto partnerius Vakaruose su d stymo vizitu. Erasmus partnerių sąrašas, su kuriais pasirašytos sutartys d l d stytojų mainų, paskelbtas adresu m. rugs jo 3 d. siųsto laiško prisegtuke buvo atsiųsta trumpa informacija apie Erasmus d stymo vizitų salygas ir jiems keliamus reikalavimus. Norinčiuosius išvykti prašome iki spalio 10 d. pateikti studijų prodekanui doc. Remigijui Bliumui pageidavimą išvykti Erasmus d stymo vizitui m.m. ir nurodyti: 1. Vardą ir pavardę; 2. Instituciją, į kurią ketinate vykti; 3. Preliminarų vizito m nesį; 4. El. pašto adresą. D l finansinių priežasčių, prašome vizitus planuoti po Naujųjų metų m.m. VU išsiunt 54 d stytojus Erasmus d stymo vizitams (nebuvo atsakyta nei vienam,

2 kuris kreip si su pageidavimu išvykti). Šiais metais planuojama išsiųsti ne mažiau 60 d stytojų. MOKSLAS D stytojų mobilumo fondas VU Mokslo fondo parama d stytojų mobilumui yra skirta šiems mūsų fakulteto d stytojams: 1. Prof. Henrikui Vaitkevičiui, Bendrosios psichologijos katedra; 2. Lekt. M. Kubiliui, Filosofijos istorijos ir logikos katedra; 3. Doc. L. Jakavonytei, Filosofijos katedra. Visiems šiems d stytojams dalin parama (trūkstamos l šos) skirta ir iš VU Filosofijos fakulteto d stytojų mobilumo r mimo fondo. Šio fondo l šų skyrimo dalinei paramai komandiruot ms sprendimai yra priimami po VU mokslo skatinimo fondo sprendimo. Kviečiame teikti paraiškas VU mokslo skatinimo fondo dalinei paramai d stytojų mobilumui gauti 2009 m. I ketvirčiui. Artimiausias svarstymas vyks gruodžio m nesį. Paraiškas reikia pateikti fakulteto Ryšių ir projektų prodekanei Vidai Jakutienei iki 2008 m. gruodžio 1 d. Lietuvos mokslų akademija skelbia 2008 m. premijų konkursus: 1. Jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkursą. Paraiškos priimamos iki 2008 m. gruodžio 19 d. 2. Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursą. Paraiškos priimamos iki 2008 m. gruodžio 19 d. Daugiau informacijos: PROJEKTAI/RYŠIAI Esami ir planuojami kvietimai teikti projektų paraiškas Žemiau esančioje lentel je yra pateikti įvairių fondų, programų esami ir planuojami m. kvietimai teikti paraiškas. Tikim s, kad ši informacija pad s lengviau suplanuoti darbus, numatyti galimus paramos šaltinius studijų ar mokslo veikloms. Žinoma, pateiktų kvietimų sąrašas n ra galutinis metų b gyje informacija bus patikslinama, atnaujinama ir papildoma. Maloniai prašome kreiptis turint klausimų ir/ar d l pagalbos rengiant projektus. Kontaktai: Vida Jakutien 409 kab. tel , vida.jakutiene@fsf.vu.lt, Justina Keldušyt 408 kab., , justina.keldusyte@fsf.vu.lt. 7 BENDROJI PROGRAMA Europos Komisijos 7-oji bendroji programa remia priešakinius mokslinius tyrimus, skiria projektams didel s apimties finansavimą d l didelių reikalavimų projektams ir konkurencijos Europiniame lygmenyje labai sunku gauti paramą kaip pareišk jams, tačiau yra galimyb dalyvauti projektuose kaip partneriams. Taip pat yra galimyb mokslininkams teikti paraiškas individualiai kaip pradedantiems ar patyrusiems mokslininkams, išvykti pasistažuoti pagal Marie Curie programos kvietimus. P.S. Kvietimai teikti Bendradarbiavimo projektų paraiškas yra pateikti tik tie, kurie labiausiai susiję su mūsų fakulteto mokslo sritimis. Fondo, programos pavadinimas 7BP programa IDöJOS Data, nuoroda į tinkalpį EK paskelb kvietimą ; Paraiškos priimamos val. (Briuselio laiku) (Socialinių ir Remiama sritis, tematika II-asis kvietimas teikti paraiškas pradedantiesiems mokslininkams Remiami individualių mokslinių grupių projektai. Tyr jų grup s gali būti nacionalin s ir transnacionalin s. Grupę sudaro Pagrindinis tyr jas ir kiti nariai. Pagrindinis tyr jas turi būti įgijęs daktaro laipsnį ne mažiau nei prieš 3 metus ir ne daugiau

3 7BP programa BENDRADAR- BIAVIMAS humanitarinių mokslų) Planuojama paskelbti kvietimą 2008 m. lapkričio m n. Kvietimas paskelbtas Paraiškų pateikimo terminas: iki 2008 m. gruodžio 3 d nei prieš 8 metus; Numatomas dotacijos vienam projektui dydis 0,5-2 mln. eurų;numatoma projektų trukm iki 5 metų; Daugiau informacijos: EMTT tinklalapis: CORDIS tinklalapis: TPA Agentūros tinklalapis: II-asis kvietimas teikti paraiškas patyrusiems mokslininkams Remiami individualių mokslinių grupių projektai. Tyr jų grup s gali būti nacionalin s ir transnacionalin s. Pagrindinis šios finansavimo schemos tikslas - remti aukštos kokyb s jau pripažintų ir savarankiškų mokslininkų projektus. Pagrindinis tyr jas turi būti išskirtinis lyderis mokslo srityje, be to per pastaruosius dešimt metų jis tur tų būti paskelbęs: - 10 publikacijų, kaip pagrindinis autorius svarbiausiuose tarptautiniuose recenzuojamuose žurnaluose arba - 3 monografijas, iš kurių bent viena išversta į užsienio kalbą. Kiti dešimties pastarųjų metų rodikliai, galintys pad ti įrodyti mokslinę lyderystę: - 5 patentai; - 10 kviestinių pranešimų pripažintose tarptautin se konferencijose; - vadovavimas 3 mokslinių tyrimų ekspedicijoms; - dalyvavimas organizuojant 3 pripažintas tarptautines konferencijas ar kongresus; - tarptautiniai moksliniai apdovanojimai ar naryst pripažintose Akademijose. Numatomas dotacijos vienam projektui dydis 0,5-2,5 mln. eurų (išimtinais atvejais iki 3,5 mln. eurų); Numatoma projektų trukm iki 5 metų; Skatinami pasaulinio lygio priešakiniai moksliniai tyrimai. Gali būti vykdomi praktiškai bet kokios srities priešakiniai moksliniai tyrimai, įskaitant inžineriją, socio-ekonominius mokslus, bei humanitarinius mokslus ir išskyrus tas sritis, kurių neremia 7BP, pvz. branduoliniai moksliniai tyrimai. Ypatingas d mesys skiriamas naujoms ir sparčiai besivystančioms mokslo sritims, bei tarpdisciplininiams moksliniams tyrimams. Projektai negali tur ti komercinių tikslų. Tyrimų objektus/temas renkasi patys tyr jai. Projekto tema turi atitikti kvietimą teikti paraiškas. Remiami individualių mokslinių grupių projektai. Projektai vertinami pagal vienintelį aukštos kokyb s (anglų k. excellence) - kriterijų. Projektams vertinti formuojamos kvalifikuotų ekspertų grup s. Šioms ekspertų grup ms padeda recenzentai. Daugiau informacijos: easdetailscallpage&call_id=113 Kvietimas paskelbtas temin je srityje Sveikata. Kvietimo identifikatorius: FP7-Health-2009-single-stage. Kvietimas skirtas moksliniams tyrimams sveikatos srityje. Visos remiamos šio kvietimo sritys pateiktos tinklapyje: P7DetailsCallPage&call_id=140. Keletas iš jų: 2.2. Research on the brain and related diseases, human development and ageing: HEALTH : Psycho-social factors of brain disorders Enhanced health promotion and disease prevention: HEALTH : Child and adolescent mental health.

4 7BP programa PAJöGUMAI Kvietimas paskelbtas Paraiškų patiekimo terminas: iki 2009 m. sausio 13 d. Kvietimas paskelbtas Paraiškų patiekimo terminas: iki 2009 m. sausio 13 d. Kvietimas paskelbtas Paraiškų patiekimo terminas: iki 2009 m. sausio 13 d. Kvietimas paskelbtas Paraiškų HEALTH : Environmental prevention of substance abuse by adolescents. HEALTH : Ageing cohorts. HEALTH : Birth/Mother - Child Cohorts coordination. HEALTH : European child health research platform. Kvietimas paskelbtas teikti paraiškas temin je srityje Socioekonominiai ir humanitariniai mokslai. Kvietimo identifikatorius: FP7-SSH-2009-A. Kvietimas skirtas mokslinių tyrimų ir mokslinių tyrimų, skirtų specifinei grupei - pilietin s visuomen s organizacijoms, bendradarbiavimo projektams: Activity 8.1: Growth, employment and competitiveness in a knowledge society the European case: SSH Education in a European knowledge society. Activity 8.2 Combining economic, social and environmental objectives in a European perspective paths towards sustainable development: SSH Impacts of corporate social responsibility. SSH Social inequalities, their implications and policy options. Activity 8.3. Major trends in society and their implications: SSH Quality of work and impact on quality of life and economy. SSH Tolerance and cultural diversity. SSH Religion and secularism across Europe. Activity 8.5: The Citizen in the European Union: SSH Interrelation between collective representations and uses of history and cultural evolution in an enlarged European Union. SSH Culture in the creation of a European space of communication. Daugiau informacijos: ooperationdetailscallpage&call_id=152 Kvietimas paskelbtas teikti paraiškas temin je srityje Socioekonominiai ir humanitariniai mokslai. Kvietimo identifikatorius: FP7-SSH-2009-B. Kvietimas skirtas tam tikrų tarptautinio bendradarbiavimo veiklų mokslinių tyrimų srityje mažos ir vidutin s apimties projektams: Activity 8.2. Combining economic, social and environmental objectives in a European perspective: paths towards sustainable development: SSH Cities and sustainable development. Daugiau informacijos: ooperationdetailscallpage&call_id=164 Kvietimas paskelbtas teikti paraiškas temin je srityje Socioekonominiai ir humanitariniai mokslai. Kvietimo identifikatorius: FP7-SSH-2009-C. Kvietimas skirtas koordinavimo ir paramos veiklų projektams finansuoti: Activity 8.3. Major trends in society and their implications: SSH Social platform on research for families and family policies Activity 8.4. Europe in the world: SSH Geopolitics and the role of Europe in a changing world. Daugiau informacijos: ooperationdetailscallpage&call_id=165 Kvietimas paskelbtas teikti paraiškas temin je srityje Mokslas visuomen je.

5 7BP programa ŽMONöS patiekimo terminas: iki 2009 m. sausio 13 d m. pavasarisruduo Kvietimas skirtas mokslo populiarinimo veikloms. Kvietimo identifikatorius: FP7-SCIENCE-IN-SOCIETY Daugiau informacijos: apacitiesdetailscallpage&call_id=153 Marie Curie veiklos 1. Pradinis tyr jų rengimas - Marie Curie tinklai pradedantiesiems mokslininkams (ITN) 2. Individualios stipendijos mokytis visą gyvenimą ir karjerai siekti: - Karjeros Europoje stipendija (IEF) - Dotacija reintegracijai Europoje (ERG) - Regioninių, nacionalinių ir tarptautinių mobilumo programų kofinansavimas (COFUND) 3. Marie Curie veiklų tarptautin dimensija: - Tarptautin išvykstamoji stipendija (IOF) - Tarptautin atvykstamoji stipendija (IIF) - Tarptautiniai mokslo personalo mainai (IRSES) - Dotacija tarptautinei reintegracijai (IRG) 4. Marie Curie pramon s ir mokslo partneryst (IAPP) 5. Specifin s veiklos politikai formuoti: - Tarptautinis bendradarbiavimas tarp ERA-MORE tinklo narių (ERA-MORE) - Marie Curie apdovanojimai (AWARDS) - Tyr jų naktis (NIGHT) Daugiau informacijos: Planuojamų 7 Bendrosios programos kvietimų grafikas yra nuolat atnaujinamas ir pateikiamas puslapyje: ES STRUKTŪRINIAI FONDAI Fondo, programos pavadinimas LR Švietimo ir mokslo ministerija ES SOCIALINIS FONDAS Atnaujintą paraiškos bendrosios (A) dalies formą ir jos pildymo instrukciją galima rasti puslapyje: /lt/gaires/ el_paraiskos_forma Data, nuoroda į tinkalpį 2008 m. IV ketvirtis 2009 m. I ketvirtis 2008 m. IV ketvirtis 2009 m. I ketvirtis 2008 m. IV ketvirtis 2009 m. I ketvirtis Remiama sritis, tematika Darbo rinkos ir šalies ūkio poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimas, naujų rengimas ir įgyvendinimas (projektų konkursas, priemon : Studijų kokyb s gerinimas, tarptautiškumo didinimas ). Bus remiamas šiandienos ir perspektyvinius rinkos bei valstyb s poreikius atitinkančių studijų programų atnaujinimas ir naujų programų rengimas bei įgyvendinimas. Projektus rengia atskiri FAKULTETAI (jų padaliniai), atsižvelgiant į poreikį (kuruoja prorektorius J. Lazutka). D stytojų pedagogin s ir dalykin s kompetencijos tobulinimo priemonių sukūrimas ir įgyvendinimas (projektų konkursas, priemon : Studijų kokyb s gerinimas, tarptautiškumo didinimas ). Veiklų grup skirta d stytojų naujoms pedagogin ms ir dalykin ms kompetencijoms ugdyti ir mokymosi visą gyvenimą skatinančiai sistemai sukurti. Veiklų grup skatins kurti d stytojų pedagoginio meistriškumo k limo modelius ir mechanizmus; kurti pedagoginio meistriškumo k limo centrus ar mokyklas, įtraukiant socialinius partnerius. Projektą rengia VU CENTRINIŲ RŪMŲ sudaryta darbo grup (koordinuoja prorektorius J. Galginaitis). Fakulteto žmon s gali būti pakviesti į darbo grupę ir/ar į projekto vykdytojų komandą. Studentų praktinių įgūdžių, verslumo stiprinimas (projektų konkursas, priemon : Studijų kokyb s gerinimas, tarptautiškumo didinimas ) I ir II pakopos studentų praktika ir stažuot įmon se, įstaigose ir organizacijose, praktikų vietų informacin s sistemos,

6 2008 m. IV ketvirtis 2009 m. I ketvirtis 2008 m. IV ketvirtis 2009 m. I ketvirtis vadovavimas praktikai. Projektą rengia VU CENTRINIŲ RŪMŲ sudaryta darbo grup (koordinuoja prorektorius J. Galginaitis). Fakulteto žmon s gali būti pakviesti į darbo grupę ir/ar į projekto vykdytojų komandą. Mokslininkų ir kitų tyr jų kvalifikacijos ir kompetencijos tobulinimas pagal pagrindinių ir profesinių geb jimų poreikius (projektų konkursas, priemon : Mokslininkų ir kitų tyr jo kvalifikacijos ir kompetencijos tobulinimas ) Projektą rengia VU CENTRINIŲ RŪMŲ sudaryta darbo grup (koordinuoja prorektorius J. Banys). Fakulteto žmon s gali būti pakviesti į darbo grupę ir/ar į projekto vykdytojų komandą. Aukštųjų mokyklų vidaus valdymo sąrangos tobulinimas (projektų konkursas, priemon : Studijų sistemos efektyvumo didinimas ). Inovatyvių vadybos metodų kūrimas ir diegimas; administracinio personalo vadybinių kompetencijų k limo programų parengimas ir įgyvendinimas; aukštųjų mokyklų tarybų narių mokymai. Projektą rengia VU CENTRINIŲ RŪMŲ sudaryta darbo grup (koordinuoja prorektorius A. Pikturna). Fakulteto žmon s gali būti pakviesti į darbo grupę ir/ar į projekto vykdytojų komandą m. Psichologin s pagalbos prieinamumo didinimas (projektų konkursas, priemon : Švietimo paslaugų sistemos prieinamumo didinimas specialiųjų poreikių asmenims ir švietimo pagalbos specialistams, ypač grindžiamų informacin mis ir komunikacin mis technologijomis ). Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius geb jimus, edukacines ir vadybines kompetencijas. Pl toti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą. Projektus rengia atskiri FAKULTETAI (jų padaliniai), atsižvelgiant į poreikį (kuruoja prorektorius J. Lazutka) m. Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo kokyb s gerinimas (projektų konkursas, priemon : Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo poreikų tenkinimas švietimo sistemoje ). Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius geb jimus, edukacines ir vadybines kompetencijas. Pl toti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą. Projektus rengia atskiri FAKULTETAI (jų padaliniai), atsižvelgiant į poreikį (kuruoja prorektorius J. Lazutka) m. Įvairius žmonių poreikius atitinkančių studijų organizavimo būdų diegimas (projektų konkursas, priemon : Švietimo paslaugų sistemos prieinamumo didinimas specialiųjų poreikių asmenims ir švietimo pagalbos specialistams, ypač grindžiamų informacin mis ir komunikacin mis technologijomis ). Inovatyvių, lanksčių studijų būdų ir metodų rengimas ir diegimas; mokymo priemonių rengimas ir įsigijimas Projektus rengia atskiri FAKULTETAI (jų padaliniai), atsižvelgiant į poreikį (kuruoja prorektorius J. Lazutka) m. Studijoms reikalingos infrastruktūros, bazin s įrangos atnaujinimas (Universitetų socialinių, humanitarinių ir meno studijoms reikalingos infrastruktūros, bazin s įrangos atnaujinimas) (projektų konkursas, priemon : Universitetų infrastruktūra, skirta studijoms ).

7 Studijų infrastruktūros (pirmiausia auditorijų, laboratorijų) pl tojimas (nauja statyba, rekonstravimas ir (ar) remontas), bazin s įrangos (mokomosios, laboratorin s), reikalingos konkrečiai studijų programai, atnaujinimas ir naujos įsigijimas ir kt. Projektus rengia atskiri FAKULTETAI (jų padaliniai), atsižvelgiant į poreikį (kuruoja prorektorius J. Lazutka) m. Studijų programų tarptautiškumo didinimas (projektų konkursas, priemon : Studijų kokyb s gerinimas, tarptautiškumo didinimas ) Jungtinių tarptautinių programų rengimas; pagrindinių ir II III studijų pakopų studijų programų dalykų rengimas, atsižvelgiant į tikslinių grupių poreikius. Projektus rengia atskiri FAKULTETAI (jų padaliniai), atsižvelgiant į poreikį (kuruoja prorektorius J. Lazutka) m. Bendro naudojimo objektų studijoms kūrimas (projektų konkursas, priemon : Studijų sistemos infrastruktūros efektyvumo didinimas ). Dviejų ar daugiau aukštųjų mokyklų bendro naudojimo studijoms skirtos infrastruktūros (auditorijų, mokymo laboratorijų,), kitos mokymo baz s (bibliotekų) kūrimas; įrangos (mokomosios programin s, elektroninių imitacinių priemonių ir pan.) įsigijimas. Projektus rengia atskiri FAKULTETAI (jų padaliniai), atsižvelgiant į poreikį (kuruoja prorektorius J. Lazutka) m. Neformaliu būdu įgytų žinių ir geb jimų formalizavimo sistemos parengimas ir įgyvendinimas (projektų konkursas, priemon : Studijų sistemos efektyvumo didinimas ). Testavimo sistemos sukūrimas ir išbandymas; kompetencijų vertinimo centrų aukštosiose mokyklose kūrimas ir kt. Projektą rengia VU CENTRINIŲ RŪMŲ sudaryta darbo grup (koordinuoja prorektorius J. Galginaitis). Fakulteto žmon s gali būti pakviesti į darbo grupę ir/ar į projekto vykdytojų komandą m. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir jų padalinių struktūros optimizavimas (projektų konkursas, priemon : Studijų sistemos infrastruktūros efektyvumo didinimas ). Valstybinių aukštųjų mokyklų patalpų įrengimas arba atnaujinimas, reorganizavus aukštąsias mokyklas arba reorganizavus ar sujungus aukštųjų mokyklų padalinius ir pan. Projektą rengia VU CENTRINIŲ RŪMŲ sudaryta darbo grup (koordinuoja prorektorius A. Pikturna). Fakulteto žmon s gali būti pakviesti į darbo grupę ir/ar į projekto vykdytojų komandą m. Vidinių kokyb s užtikrinimo mechanizmų diegimas ir tobulinimas (projektų konkursas, priemon : Studijų sistemos efektyvumo didinimas ). Kokyb s vadybos sistemų kūrimas ir įgyvendinimas (sistemos kūrimas, personalo mokymas, sistemos testavimas, tobulinimas); gerosios praktikos pavyzdžių diegimas ir kt. Projektą rengia VU CENTRINIŲ RŪMŲ sudaryta darbo grup (koordinuoja prorektorius J. Galginaitis). Fakulteto žmon s yra pakviesti į darbo grupę, gali būti pakviesti į projekto vykdytojų komandą m. Nacionalin s aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos įgyvendinimas (projektų konkursas, priemon : Studijų kokyb s gerinimas, tarptautiškumo didinimas )

8 Lietuvos aukštųjų mokyklų ir užsienio tarptautinių įmonių ir organizacijų atstovų bendradarbiavimo projektų (studentų praktika, bendri renginiai ir pan.) įgyvendinimas; dalyvavimas tarptautinių tinklų, tarptautinių organizacijų veikloje; tarptautiškumo pl tros strategijų ir studijų programų Lietuvos aukštosiose mokyklose rengimas bei įgyvendinimas; informacijos sklaida apie studijas Lietuvos universitetuose galimybes užsienio šalių piliečiams tarptautiniuose renginiuose. Projektą rengia VU CENTRINIŲ RŪMŲ sudaryta darbo grup (koordinuoja prorektorius R. Vaitkus). Fakulteto žmon s gali būti pakviesti į darbo grupę ir/ar į projekto vykdytojų komandą. ŠVIETIMO MAINŲ PARAMOS FONDAS Fondo, programos pavadinimas Mokymosi visą gyvenimą programa. LEONARDO DA VINČI PROGRAMA Data, nuoroda į tinkalpį 2009 m. žiema (~ sausio-vasario m n.) 2009 m. pavasaris (~ kovo m n.) 2009 m. žiema (~ sausio-vasario m n.) Remiama sritis, tematika Partnerysčių projektai (Partnerships) Tai nedidel s apimties projektai bendrai veiklai jungiantys profesinio rengimo ir mokymo srities organizacijas. Svarbiausi Leonardo da Vinci programos profesinio rengimo ir mokymo partnerysčių projektų prioritetai (jie gali šiek tiek keistis kiekvienais metais): 1. Profesinio rengimo ir mokymo kokyb s bei patrauklumo tobulinimas; 2. Profesinio rengimo ir mokymo priemonių vystymas ir įgyvendinimas; 3. Abipusio mokymosi stiprinimas; 4. Visų suinteresuotų šalių įtraukimas. Maksimali projekto trukm : 2 metai. Minimali projekte partneryst : trys Europos šalys, dalyvaujančios Leonardo da Vinčio programoje. Daugiau informacijos: Naujovių perk limo projektai (Multilateral projects for transfer of innovation) Tai daugiašaliai projektai, skirti vieno ar daugiau naujoviškų sprendimų, jau taikomų vienoje ar daugiau šalių, adaptavimui ir taikymui kitose šalyse Naujovių perk limo projektų tikslas gerinti Europos profesinio švietimo ir mokymo sistemos kokybę ir patrauklumą, adaptuojant ir integruojant į viešas ar privačias profesinio mokymo sistemas ir įmones nacionaliniu, vietiniu, regioniniu ar sektoriniu lygmeniu ankstesnių Leonardo da Vinci programos projektų ar kitų naujoviškų projektų turinį ar rezultatus. Naujovių perk limas tur s apimti: - tikslin s grup s poreikių nustatymą ir analizę; - naujoviško turinio parinkimą ir analizę bei perk limo tinkamumo analizę; - turinio integraciją (ar pripažinimą) į Europinę, nacionalinę, regioninę, vietinę ir/ar sektorinę mokymo sistemas ir praktikas. Maksimali projekto trukm : 2 metai. Minimali projekte partneryst : trys Europos šalys, dalyvaujančios Leonardo da Vinčio programoje. Daugiau informacijos: Naujovių kūrimo projektai (Multilateral projects for development of innovation) Tai daugiašaliai projektai, skirti mokymo sistemų tobulinimui, didžiausią d mesį skiriant naujovių kūrimui profesinio mokymo srityje ir geros praktikos pl tojimui. Tai kūrimas visiškai naujo sprendimo, pad siančio kelioms šalims įveikti bendrus iššūkius mokymosi visą gyvenimą srityje. Naujovių kūrimo projektų prioritetai (jie gali šiek tiek keistis

9 Mokymosi visą gyvenimą programa. GRUNDTVIG PROGRAMA m. žiema (~ sausio-vasario m n.) 2009 m. žiema (~ sausio-vasario m n.) 2009 m. žiema (~ sausio-vasario m n.) 2009 m. žiema (~ sausio-vasario m n.) kiekvienais metais): 1. Profesinio rengimo sistemų ir praktikos kokyb s gerinimas 2. Tęstinis d stytojų ir profesijos mokytojų ugdymas 3. Aktualaus ir naujoviško e-mokymosi turinio kūrimas 4. Kreditų perk limas profesinio rengimo sistemoje 5. Neformalaus ir savaiminio mokymosi pripažinimas Maksimali projekto trukm : 2 metai. Minimali projekte partneryst : trys Europos šalys, dalyvaujančios Leonardo da Vinčio programoje. Daugiau informacijos: Teminių tinklų projektai (Thematic network projects) Finansuojamas įvairių tipų organizacijų tinklo kūrimas, siekiant rinkti, kaupti ir analizuoti duomenis bei skleisti informaciją apie pasiektą pažangą konkrečioje siauroje profesinio rengimo srityje. Tarptautiniai bendradarbiavimo tinklai kuriami siekiant pasikeisti gerąja patirtimi tarp valstybių narių. Finansuojamos daugianario profesinio rengimo tinklo veiklos, suburiant valstybes nare regioniniame ar sektoriniame lygmenyje, įtraukiant viešąsias ir privačiąsias organizacijas. Projektai turi siekti: Sudaryti europinę ekspertizę ir naujovišką požiūrį. Gerinti įgūdžių reikalavimų analizę ir prognozę, Skleisti tinklo gautus rezultatus ir projekto produktus Europos Sąjungoje. Maksimali projekto trukm : 2 metai. Minimali projekte partneryst : trys Europos šalys, dalyvaujančios Leonardo da Vinčio programoje. Daugiau informacijos: Daugiašaliai projektai (Multilateral projects) Grundtvig daugiašaliai projektai yra skirti tobulinti suaugusiųjų švietimo procesą kuriant ar perkeliant kitų šalių gerąją praktiką bei inovacijas. Prioritetai: suaugusiųjų švietimo programų tobulinimas ir organizavimo kokyb s gerinimas, prieinamumo didinimas, suaugusiųjų švietimo proceso sistemos tobulinimas, įtaka politiniams sprendimams ir kt. Maksimali projekto trukm : 2 metai. Minimali projekte partneryst : trys Europos šalys, dalyvaujančios Mokymosi visą gyvenimą programoje. Daugiau informacijos: Grundtvig teminių tinklų projektai (Thematic network projects) Grundtvig teminių tinklų projektai tai ekspertų iš projekte dalyvaujančių organizacijų tinklo darbas tobulinti suaugusiųjų švietimo proceso organizavimą, nustatant bei viešinant naudingą jau įdiegtą praktiką bei inovacijas, stiprinant ryšius ir bendradarbiavimą tarp suaugusiųjų mokymo institucijų, atliekant poreikių tyrimus užtikrinat suaugusiųjų švietimo organizavimo kokybę ir kt. Maksimali projekto trukm : 2 metai. Minimali projekte partneryst : trys Europos šalys, dalyvaujančios Mokymosi visą gyvenimą programoje. Daugiau informacijos: Grundtvig mokymosi partneryst s projektai (Learning Partnerships) Grundtvig mokymosi partneryst s projektų tikslas yra tobulinti suaugusiųjų švietimo procesą pagal Europos Sąjungos standartus. Grundtvig mokymosi partneryst nedideli bendradarbiavimo su įvairiomis suaugusiųjų švietimo (plačiąja prasme) organizacijomis projektai. Grundtvig mokymosi partneryst s projektuose dalyvauja d stytojai ir besimokantieji, atstovaujantys suaugusiųjų švietimo įstaigas. Projektuose dalijamasi patirtimi, praktika ir metodais, susipažįstama su

10 Mokymosi visą gyvenimą programa. SKERSINö PROGRAMA Mokymosi visą gyvenimą programa. JEAN MONNET PROGRAMA Mokymosi visą gyvenimą programa. ERASMUS PROGRAMA 2009 m. pavasaris (~ kovo m n.) 2009 m. žiema (~ sausio-vasario m n.) 2009 m. pavasaris (~ balandis) 2009 m. žiema (~ sausio-vasario m n.) įvairių Europos šalių kultūra, socialiniu ir ekonominiu gyvenimu. Tai skatina bendradarbiavimą tarp partnerių, bendrų interesų atsiradimą bei naudingų naujų įgūdžių įgijimą. Maksimali projekto trukm : 2 metai. Minimali projekte partneryst : trys Europos šalys, dalyvaujančios Mokymosi visą gyvenimą programoje. Daugiau informacijos: Skersin programa (Transversal Programme) Skersin programa apima keturias pagrindines veiklas. Tai bendradarbiavimas įgyvendinant veiklą ir inovacijos, Kalbos, Informacin s komunikacijos technologijos, rezultatų sklaida ir panaudojimas Remiamas bendradarbiavimas vykdant mokymosi visą gyvenimą politiką ir jos tobulinimą; Kalbų mokymosi skatinimas ir valstyb s narių kalbin s įvairov s r mimas; Novatoriškų, IKT pagristų mokymosi visą gyvenimą turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikos pl tojimas; Remiamų programų rezultatų sklaida ir naudojimas, keitimasis gera praktika. Daugiau informacijos: Jean Monnet programa Jean Monnet programos veikla skirta skatinti mokymą, mokslinius tyrinus ir svarstymus Europos integracijos srityje aukštojo mokslo institucijose (Europos Sąjungoje ir už jos ribų). Galimos programos veiklos: Jean Monnet postams, kompetencijos centrams ir mokymo moduliams; profesorių, kitų aukštojo mokslo d stytojų ir mokslininkų, besispecializuojančių Europos integracijos studijose, asociacijoms; su Bendrija susijusiai informavimo ir mokslinio tyrimo veiklai siekiant skatinti diskusijas, svarstymus ir žinias apie Europos integracijos procesą (t. y., konferencijos, seminarai, apvalieji stalai ir po jų parengtos publikacijos, tinklalapiai ir kt.). daugiašal ms mokslininkų grup ms. Daugiau informacijos: Intensyvi programa (IP) Erasmus intensyvios programos - trumpa (nuo 2 iki 6 savaičių) studijų programa, suburianti mažiausiai trijų dalyvaujančių šalių aukštojo mokslo institucijų studentus ir d stytojus. Veiklos tikslai: - paskatinti efektyvų ir daugiatautį specialiųjų kursų, kurie n ra įtraukti į standartines studijų programas, d stymą; - sudaryti sąlygas studentams ir d stytojams kartu dirbti tarptautin se grup se šitaip gaunant naudos iš specialių mokymosi ir mokymo sąlygų, kurios neprieinamos vienoje institucijoje, bei įgyti naują požiūrį į studijuojamą dalyką; - suteikti galimybę pažvelgti į studijuojamą discipliną iš naujos perspektyvos, pasidalinti patirtimi apie mokymo turinį ir studijų programų metodiką, išm ginti d stymo metodus tarptautin je auditorijoje. Intensyvios programos n ra skirtos mokslo tiriamajai veiklai ar konferencijoms, bet tik naujiems, nestandartiniams mokymosi galimybių tobulinimo, dayvaujančių d stytojų ir studentų įgūdžių lavinimo ir pan. intensyviems kursams. Daugiau informacijos: Daugiašaliai projektai Erasmus daugiašaliai projektai - centralizuota veikla, kurią administruoja Europos komisijos Švietimo, audiovizualin ir kultūros vykdančioji agentūra. Daugiašaliais projetais yra vadinami: - Studijų programų rengimo projektai

11 Švietimo mainų paramos fondas TEMPUS PROGRAMA Švietimo mainų paramos fondas ERASMUS MUNDUS PROGRAMA Švietimo mainų paramos fondas BENDROJI NORDPLUS PROGRAMA 2009 m. pavasaris (~ kovas-balandis) 2009 m. pavasaris (~ balandis-geguž ) 2009 m. pavasaris (~vasaris-kovas) - Aukštojo mokslo ir įmonių bendradarbiavimui skirti projektai - Aukštojo mokslo institucijų modernizavimą remiantys projektai - Virtualių centrų kūrimo projektai - Teminiai tinklai - Papildomos priemon s Paraiškos Erasmus daugiašaliams projektams yra teikiamos Europos Komisijos Švietimo, audiovizualinei ir kultūros vykdančiajai agentūrai. Paraiškas gali teikti koordinuojanti organizacija konsorciumo vardu. Daugiau informacijos rasite Europos Komisijos Švietimo, audiovizualin s ir kultūros vykdančiosios agentūros tinklapyje: Tempus - tarp-europinio Mobilumo Programa Universitetin ms Studijoms. Remia rytų Europos ir vidurio Azijos, vakarų Balkanų bei Viduržemio jūros regiono šalių aukštojo mokslo pertvarką. Skatina šių šalių aukštojo mokslo sistemų pl trą bendradarbiaujant su ES šalių narių institucijomis Remiamos dviejų tipų veiklos: Jungtiniai projektai bei Struktūrin s priemon s. Daugiau informacijos: Tempus programos aprašymas Europos Komisijos tinklalapyje: Erasmus Mundus - bendradarbiavimo ir mobilumo programa skirta pagerinti Europos aukštojo mokslo kokybę bei bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis. Tai tikimasi pasiekti organizuojant aukštos kokyb s Europos magistro studijas, kurios ne tik leis studentams bei mokslininkams iš viso pasaulio studijuoti Europos aukštosiose mokyklose, bet ir suteiks galimybę Europos studentams išvykti į trečiąsias šalis. Tikslai: Gerinti Europos aukštojo mokslo kokybę; Skatinti tarpkultūrinį supratimą, bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis; Skatinti kokybišką Europinį aukštąjį mokslą; Skatinti atvykstančiųjų iš trečiųjų šalių studentų ir mokslininkų mobilumą; Pl toti labiau struktūrizuotą bendradarbiavimą su trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijomis; Gerinti Europinio aukštojo mokslo išskirtinumą, žinomumą ir prieigą pasaulyje Erasmus Mundus numato 4 veiklas: 1 veikla: Erasmus Mundus magistro studijos - Magistro studijos, kurias siūlo konsorciumas iš mažiausiai trijų universitetų iš skirtingų Europos valstybių. 2 veikla: Stipendijos - Sukurta stipendijų schema trečiųjų šalių studentams bei mokslininkams norintiems dalyvauti Erasmus Mundus magistro studijose. 3 veikla: Partneryst - Pagal šią veiklą Erasmus Mundus magistro studijų studentai ir mokslininkai gal s vykti į trečiųjų šalių institucijas - partneres. 4 veikla: Patrauklaus mokslo stiprinimas - Remiama veikla didinanti Europos aukštojo mokslo pasiekiamumą, Europinio aukštojo mokslo propagavimą Daugiau informacijos: NordPlus Framework Programme dalyvauja Šiaur s šalys (Danija, Islandija, Norvegija, Švedija, Suomija), autonomin s Šiaur s šalių sritys (Grenlandija, Farerų salos, Alando sala) ir Baltijos šalys (Lietuva, Latvija, Estija). Pagrindiniai programos tikslai - švietimo ir mokslo kokyb s gerinimas bei inovacijų diegimas. Taip pat programa siekiama skatinti ilgalaikį švietimo institucijų bendradarbiavimą, akcentuojant pasikeitimą patirtimi, gerąja praktika bei pasiektų rezultatų svarba.pagrindin s veiklos kategorijos bus siejamos su mobilumo, projektine ir tinklų veiklomis. NordPlus Horizontal skersin paprogram rems tarpsektorinių

12 tinklų ir projektų veiklą: darbo grupes, patirties mainų seminarus, konferencijas, tyrimus, statistikos projektus, mokslinių projektų valorizaciją, inovacinius kursų ir modelių kūrimą, inovatyvių kalbų mokymo ir mokymosi priemonių kūrimą, geros praktikos sklaidą ir kt. Tikslin grup : asmenys, institucijos, organizacijos ar kitos įstaigos, dirbančios švietimo ir mokymosi visą gyvenimą srityje. NordPlus Higher Education programa rems aukštojo mokslo institucijų Šiaur s ir Baltijos šalyse bendradarbiavimą ir mobilumą. Šia programa siekiama stiprinti glaudesnius regiono aukštųjų mokyklų ryšius, kurių pagalba studentai ir d stytojai gal tų pasinaudoti vieni kitų žiniomis ir gerąja patirtimi. Tikslin grup : aukštojo mokslo institucijų studentai, d stytojai ir kitas personalas, organizacijos ar institucijos, dirbančios aukštojo mokslo srityje. NordPlus Adult Learning programa skirta regiono suaugusiųjų mokymo institucijų bendradarbiavimui bei mobilumui remti. Tikslin grup : formalaus ir neformalaus suaugusiųjų švietimo institucijos, mokytojai ir kitas personalas bei besimokantys suaugusieji. ŠIAURöS MINISTRŲ TARYBOS BIURAS Fondo, programos pavadinimas Šiaur s ministrų tarybos biuras NordForsk programa Data, nuoroda į tinkalpį Paraiškų pateikimo terminas 2008 m. rugs jo 19 d m. (~vasaris-balandis) m. (~vasaris-balandis) Paraiškų pateikimo terminas: 2009 m. balandžio 15 d. Remiama sritis, tematika NordForsk parama mokslo projektų inicijavimui (Seed money). Šia programa Šiaur s šalių mokslo taryba NordForsk siekia paremti perspektyvias mokslo id jas ir mokslo tiriamuosius darbus pradin je jų stadijoje: pvz., projekto paraiškos rengimas (kartu su Šiaur s šalių partneriais) 7-ąjai bendrąjai programai, pasirengimas bendram moksliniam renginiui ar kt. (pats projektas ar mokslo renginys n ra finansuojamas, tik planavimas, pasirengimas). NordForsk mokslo tobulinimo kursai (Research training courses) Šiaur s šalių mokslo taryba NordForsk kviečia Šiaur s ir Baltijos šalių mokslo įstaigas teikti paraiškas mokslo tobulinimo kursams (doktoranrantams ir jauniesiems mokslininkams (podoktorantams) organizuoti. Tikslas paremti tokius kursus, kuriuos sud tinga suorganizuoti pačioms nacionalin ms institucijoms. Remiami bet kokios mokslo srities kursai, prioritetas teikiamas kursų tematikos tarptautiškumui, aktualumui Baltijos ir Šiaur s šalių kontekste. NordForsk parama naujiems mokslininkų ir tyr jų tinklams (Researcher networks) Šiaur s šalių mokslo taryba NordForsk teikia paramą naujiems mokslininkų ir tyr jų iš Šiaur s ir Baltijos šalių tinklams, kuriais siekiama sustiprinti ir pakelti mokslinių tyrimų kokybę. Valstyb s tarnautojų stažuot s Šiaur s šalyse (tinka ir universiteto darbuotojams, kurie kartu dirba ir administracinį darbą). Lietuvos valstybinių įstaigų atstovai kviečiami dom tis kolegų Šiaur s šalyse darbo patirtimi. Stažuočių programa finansuoja trumpalaikes stažuotes Šiaur s šalyse. Programos dalyviams keliamas reikalavimas, kad stažuot s vyktų mažiausiai dviejose Šiaur s šalyse. Programa apmoka dalį tiesiogiai su vizitu susijusių išlaidų (kelion, nakvyn ir pan.). Atlyginimams ir

13 honorarams l šų neskiriama. Paramos suma priklauso nuo stažuot s trukm s ir nuo šalių, į kurias vykstama. Programa gali finansuoti ne daugiau kaip 70% tiesioginių su stažuote susijusių išlaidų. Šiame kontekste Šiaur s šalimis vadinamos Islandija, Danija, Norvegija, Suomija ir Švedija, o taip pat autonomijos statusą turinčios Grenlandija ir Alandų bei Farerų salos. Galima teikti ir individualias paraiškas. NACIONALINöS PROGRAMOS, FONDAI, KONKURSAI Fondo, programos pavadinimas Švietimo ir mokslo ministerijos kvietimas parengti galimybių studijas Švietimo ir mokslo ministerija Švietimo būkl s tyrimų konkursai Švietimo ir mokslo ministerija Data, nuoroda į Remiama sritis, tematika tinkalpį 2008 m. spalio 12 d. Kvietimas parengti galimybių studijas, kuriomis bus vadovaujamasi rengiant nacionalines kompleksines programas (finansuojamas iš ES struktūrinių fondų ir LR valstyb s biudžeto). Už galimybių studijų parengimą finansavimas n ra skiriamas. Dokumentacija yra pateikta psl.: m. ŠMM kiekvienais metais skelbia keletą švietimo būkl s tyrimų konkursus m. pavasaris (geguž s 1 d. (pateikimo terminas) Mokslo populiarinimo darbų konkursas ŠMM kiekvienų metų pavasarį skelbia mokslo populiarinimo darbų konkursą, kuriame kviečiami dalyvauti d stytojai, mokslo darbuotojai ir kiti tyr jai. Mokslo populiarinimo darbų konkursu siekiama propaguoti mokslo svarbą, skatinti autorius rašyti mokslą populiarinančius darbus, informuoti visuomenę apie naujausius mokslo pasiekimus, tendencijas bei perspektyvas, skatinti aktyviau jais naudotis. Švietimo ir mokslo ministerija 2009 m. balandžio m n. Norintys dalyvauti konkurse autoriai komisijai privalo pateikti mokslo populiarinimo darbą (darbų ciklą) arba mokslo populiarinimo veiklą atspindinčią medžiagą (jos kopijas) ir dalyvavimo konkurse paraišką. Konkurso laim tojams gali būti skiriama iki penkių 3000 litų premijų, iki dešimties 2000 litų premijų ir iki dvidešimties 1500 litų premijų, taip pat dalyviams gali būti skiriamos 1000 litų paskatinamosios premijos Mokslo ir technologijų populiarinimo veiklų įgyvendinimo konkursas Konkurso tikslas skleisti visuomen je mokslo ir technologijų svarbą, aktualumą, galimybes, propaguoti mokslo ir technologijų naujoves, pasiekimus, aiškinti mokslo poveikį visuomen s raidai, siekti, kad visuomen suprastų ir mokslinę veiklą bei jos rezultatus. Finansuojamos veiklos: Tikslui pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti bus finansuojamos veiklos, kurios: sieks, kad visuomen būtų objektyviai informuojama apie naujausius mokslo pasiekimus, darnaus vystymosi ir žinių visuomen s raidos tendencijas bei perspektyvas, įtraukiant į mokslo populiarinimą visuomen s informavimo priemones; ugdys mokslo institucijų komunikacinius geb jimus ir skatinti mokslo atstovus aktyviai dalyvauti informuojant visuomenę mokslo populiarinimo klausimais; užtikrins mokslo informacijos prieinamumą pasitelkiant visuomen s informavimo priemones ir informacijos viešinimo kanalus, taip pat interneto teikiamas galimybes; sudomins visuomenę mokslu organizuojant įvairius populiarinimo renginius: festivalius, muges, stovyklas, parodas, ekskursijas ir kt.

14 Švietimo ir mokslo ministerija LR Socialin s apsaugos ir darbo ministerija Konkursai VU mokslo skatinimo fondas VU FsF doktorantų ir d stytojų mobilumo r mimo fondai Mokslo akademija Valstybinis mokslo ir studijų fondas Lietuvos mokslo taryba Nacionalin s programos 2008 m. gruodžio 15 d m. geguž s 1 d. (pateikimo terminai) m. Paraiškos svarstomos kas ketvirtį. Paraiškos svarstomos kas ketvirtį. Paraiškos gali būti teikiamos nuolat 2008 m. spalio 1-30 d m. lapkričio 1-30 d m. lapkričio 15 gruodžio 15 d m. pabaiga-2009 metai Tarptautinių mokslo ir studijų renginių finansavimas L šų tarptautiniams renginiams organizuoti ar dalyvauti juose gali būti skiriama, jeigu: 1. institucija organizuoja Lietuvoje tarptautinį renginį, atitinkantį visas šias sąlygas: 1.1. tarptautinis renginys organizuojamas įgyvendinant tarptautines sutartis arba Švietimo ir mokslo ministerijos pasirašytus susitarimus su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis, arba vykdant Europos Sąjungos ir kitas tarptautinių organizacijų ar asociacijų remiamas programas; 1.2. ne mažiau kaip pusę tarptautinio renginio dalyvių sudaro užsieniečiai; tarptautinio renginio bendras biudžetas yra ne mažesnis kaip Lt ir ne mažiau kaip 50 procentų šio renginio biudžeto padengiama iš kitų finansavimo šaltinių; 2. institucijos atstovų grup (komanda) vyksta į kitą valstybę atstovauti Lietuvai tarptautiniame konkurse ar olimpiadoje. Galimyb dalyvauti įvairiuose ministerijos skelbiamuose konkursuose kaip paslaugų pardav jai. Parama mokslininkų mobilumui Paraiškos gali būti teikiamos nuolat Mokslo komitetas svarsto pateiktas paraiškas keturis kartus per metus: kovo, birželio, rugs jo ir gruodžio m nesiais. Parama doktorantų ir d stytojų mobilumui Parama moksliniams vizitams Daugiau informacijos žr &lang=lt Mokslininkų grupių projektai Projektai pagal tarptautines sutartis (Nato, Cost, Lietuvos_Ukrainos, Žiliberas, Visbi) Mokslo kūriniai Mokslininkų stažuočių programa Mokslo renginiai Ministerijų užsakomų programų projektai Doktorantų stipendijos Nacionalinių programų įgyvendinimas: Lituanistikos programa; Valstyb ir tauta: paveldas ir tapatumas Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui Konferencija LR Švietimo ir mokslo ministerija 2008 m. spalio 9 d. organizuoja konferenciją m. ES struktūrin parama švietimui ir mokslui: pamokos, iššūkiai ir rezultatai. Konferencija vyks viešbučio Crown Plaza konferencijų sal je (M.K. Čiurlionio g. 84, Vilnius). Renginyje kviečiami dalyvauti projektų, finansuotų pagal Lietuvos m. bendrąjį programavimo dokumentą, vadovai. Registracijos formą galite rasti adresu: Informacija apie kontaktinius seminarus (į juos gal tų vykti katedrų/centrų/laboratorijų darbuotojai, ketinantys teikti projektų paraiškas Mokymosi visą gyvenimą programai arba gal tų apie suinteresuotumą teikti projektą informuoti fakulteto administraciją, kurios atstovas gal tų nuvykti į

15 seminarą. Universitetai yra tinkami šios programos projektų pareišk jai, kuomet veiklos yra susijusios su nenuosekliųjų studijų iniciavimu, pl tra, studentų praktikų organizavimu ir kt.). Kontaktinis seminaras Turkijoje Š. m. lapkričio dienomis Izmire (Turkija) vyks Leonardo da Vinci programos kontaktinis seminaras Daugiašalis profesinio rengimo institucijų tarptautinio bendradarbiavimo tinklas". Seminaro metu dalyviai tur s galimybę aptarti planuojamus projektus, pasidalinti patirtimi, surasti partnerius mobilumo, partnerysčių ir/arba naujovių perk limo projektams. Norinčius dalyvauti seminare kviečiame teikti paraiškas Leonardo da Vinci programos parengiamųjų vizitų dotacijai gauti. Du paraiškos egzemplioriai turi būti atsiųsti Švietimo mainų paramos fondui iki š. m. spalio 10 d. Taip pat prašome iki š. m. spalio 10 d. elektroniniu paštu laura.slepaviciene@smpf.lt atsiųsti užpildytą seminaro registracijos formą. Daugiau informacijos: Kontaktinis seminaras Belgijoje Š. m. lapkričio dienomis Briuselyje (Belgija) vyks Leonardo da Vinci, Comenius ir Grundtvig programų kontaktinis seminaras Nuolatin pl tra". Seminaro tikslas - susipažinti su Mokymosi visą gyvenimą programos galimyb mis, Leonardo da Vinci, Comenius ir Grundtvig programomis, susitikti su potencialiais partneriais, iškelti id jų d l nuolatin s pl tros. Dalyviai bus suskirstyti į darbo grupes pagal Leonardo da Vinci, Comenius ir Grundtvig programas. Norinčius dalyvauti seminare kviečiame teikti paraiškas Leonardo da Vinci programos parengiamųjų vizitų dotacijai gauti. Du paraiškos egzemplioriai turi būti atsiųsti Švietimo mainų paramos fondui iki š. m. spalio 1 d. Taip pat prašome iki š. m. spalio 1 d. elektroniniu paštu laura.slepaviciene@smpf.lt atsiųsti užpildytą seminaro registracijos formą. Daugiau informacijos: Kontaktinis seminaras Didžiojoje Britanijoje Š. m. lapkričio dienomis Kembridže (Didžioji Britanija) vyks Leonardo da Vinci ir Comenius programų kontaktinis seminaras Tarptautin s dimensijos vaidmuo, siekiant geresnių rezultatų ir aktyvesnio dalyvavimo profesinio mokymo srityje. Seminaro tema - išsiaiškinti, kaip profesinio mokymo institucijos gali įtraukti tarptautinę dimensiją į bet kurią mokymo programos sritį: motyvacijos k limas, mokymo standartų tobulinimas, bendruomeninių ryšių, kūrybiškumo ir naujovių skatinimas. Dalyviai prašomi atsivežti nacionalinių patiekalų, g rimų, instituciją ir vietos regioną reprezentuojančių suvenyrų. Norinčius dalyvauti seminare kviečiame teikti paraiškas Leonardo da Vinci programos parengiamųjų vizitų dotacijai gauti. Du paraiškos egzemplioriai (kartu su elektronine paraiškos versija ir užpildyta registracijos forma) turi būti atsiųsti Švietimo mainų paramos fondui iki š. m. spalio 1 d. Taip pat prašome iki š. m. spalio 1 d. elektroniniu paštu laura.slepaviciene@smpf.lt atsiųsti užpildytą seminaro registracijos formą. Daugiau informacijos: BENDRIEJI ADMINISTRACINIAI REIKALAI Dekano rinkimai Filosofijos fakulteto taryba nustat fakulteto dekano rinkimų datą ir patvirtino dekano rinkimų komisiją. Dekano rinkimai fakulteto taryboje vyks 2008 m. spalio 1 d. Rinkimų komisijos sud tis: prof. H. Vaitkevičius (pirmininkas), dr. Jonas Dagys, dr. Egl Šumskien. Dokumentus kandidatai, mokslininkų grup s ir katedros rinkimų komisijai gali pateikti iki 2008 m. rugs jo 23 d. 409 kabinete. Filosofijos fakulteto Dekano rinkimų komisija

16 Dokumentų pateikimo terminai Prasid jus naujiesiems mokslo metams, norime priminti keletą kasdieniam gyvenimui ir sklandžiam darbui svarbių dokumentų pateikimo centrinei administracijai terminų: prašymus komandiruot ms personalo direkcijai reikalinga pateikti ne v liau kaip prieš 6 darbo dienas iki numatomos komandiruot s datos; asmenys prašymus atostogoms personalo direkcijai turi pateikti ne v liau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki pageidaujamos atostogų pradžios datos; pretenduojantys dirbti Universitete asmenys dokumentus d l įdarbinimo personalo direkcijai turi pateikti ne v liau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomos darbo pradžios datos. Atkreipiame d mesį, kad informaciją, susijusią su kiekvieno VU darbuotojo įdarbinimu, atlyginimu, komandiruot mis, atostogomis ir pan., galima rasti prisijungus prie VU informacin s sistemos: tuomet dešin je juostoje renkantis skiltį Mano dosj. Čia rasite visus įsakymus d l jūsų komandiruočių, atostogų suteikimo, priedų, priemokų skyrimo, darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelius ir pan. Darbai fakulteto inžinieriui Danieliui Leilionui turi būti užsakomi registracijos žurnale, kuris yra pas apsaugos darbuotoją. Užsakymai turi būti pateikiami prieš dieną, o jeigu įmanoma dar anksčiau. Kilus problemoms d l technin s įrangos auditorijose darbo valandomis (nuo 8.00 iki val.) inžinierių galima kvieti mobiliu telefonu nr m. birželio-rugs jo m n. universiteto vidaus audito skyrius atliko falukteto auditą. Audito tikslas buvo įvertinti fakulteto darbų planavimą, personalo struktūrą ir jo sud tį, d stytojų darbo krūvius, biudžeto ir specialiosios programos l šų naudojimą, išsiaiškinti veiklos problemas ir kt. Auditorių pateiktoje ataskaitoje pažymimi tokie privalumai: fakultetas turi patvirtintą metų strateginį planą; Fakulteto nuostatų projektas patvirtintas ir pateiktas Personalo direkcijai kaip numatyta; ataskaitos Archyvui pateikiamos laiku; patvirtintas Reglamentas d l prekių ir paslaugų naudojimo katedrų poreikiams tenkinti, tokiu būdu įtvirtinant vieną iš fakulteto vidaus kontrol s elementų siekiant veiklos efektyvumo bei racionalumo. Taip pat auditoriai pastebi, jog pagal LR Vyriausyb s nutarimu Nr. 974 patvirtintą LR valstyb s biudžeto l šų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką fakultete trūksta 32,64 proc. pedagoginio personalo etatų ir net 57,67 proc. mokslą ir studijas aptarnaujančių administracijos darbuotojų. Etatų trūkumas tiesiogiai susijęs su nepakankamu finansavimu skiriamu universitetui. Auditoriai pateikia rekomendacijas, skirtas gerinti fakulteto veiklą: Rengiant metinius veiklos planus (priemonių planus), susieti juos su fakulteto metų strateginiu veiklos planu, kuriame būtų planuojami veiklos rezultatai, pateikiantys nustatytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijų dydžius. Suformuoti Edukologijos katedrą taip, kad ji atitiktų Vilniaus universiteto Statuto 19 straipsnio pirmos dalies reikalavimus. Užtikrinti tolygų d stytojų darbo krūvio paskirstymą bei tinkamą d stytojų darbo krūvio apskaitos kortelių pildymą. Inicijuoti paklausimą Strategin s pl tros direkcijai, kad ši paruoštų metodiką, kuria remiantis kamieniniai padaliniai sudarytų strateginius veiklos planus, kurie pad tų užtikrinti viso strateginio valdymo proceso realizavimą universitete. Oficialus ir pilnas audito ataskaitos tekstas yra dekanate. Atsakydama fakulteto administracija pateik papildomus paaiškinimus ir svarstytinų problemų priemonių planą.

17 Vilniaus universiteto administracijos ir senato leidinį Informaciniai pranešimai skaitykite Vilniaus universiteto vidiniame tinklalapyje ( intranete ). (Galima rasti prisijungus prie VU informacin s sistemos: Mūsų fakulteto 409 kabinete galite įsigyti (asmeniniam vartojimui ir/ar dovanoms, reikalingoms katedros/centro/laboratorijos svečiams) įvairių daiktų su Fakulteto atributika. KATEDRŲ/LABORATORIJŲ/CENTRŲ INFORMACIJA Filosofijos katedrų Rugs jo 11 d. 16 val. VU Filosofijos fakultete (Universiteto 9/1, 201 aud.) prof. Lester Embree iš Jungtinių Amerikos Valstijų (Center for Advanced Research in Phenomenology, Department of Philosophy, Florida Atlantic University) skait paskaitą (anglų kalba) Zôon Logon Ekhon. Paskaitoje buvo aptariama Vilniuje gimusio įžymaus XX a. filosofo Arono Gurvičiaus ( ) filosofija. Aron GURWITSCH Konferencija Kviečiame dalyvauti tarptautin je konferencijoje Rytų ir Centrin s Europos miestų kaita: sociokultūriniai, urbanistiniai, etniniai aspektai, kuri vyks 2008 gruodžio dienomis Vilniaus universitete, Senato sal je. Konferencijos organizatorius: doc. N. Milerius, Filosofijos katedra, tel , nerijus.milerius@gmail.com. Disertacijos 2008 m. rugs jo 19 d. 13 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud. KRISTUPAS SABOLIUS gins disertaciją Vaizduot s samprata fenomenologin je filosofijoje humanitarinių mokslų srities filosofijos kripties daktaro laipsniui gauti m. rugs jo 19 d. 15 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud. JEKATERINA LAVRINEC gins disertaciją Naratyvinis subjektiškumo modelis humanitarinių mokslų srities filosofijos kripties daktaro laipsniui gauti m. spalio 3 d. 15 val. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto 201 aud. VYTAUTAS GRENDA gins disertaciją Hiumistiniai ir antihiumistiniai argumentai šiuolaikin se priežastingumo teorijose humanitarinių mokslų srities filosofijos kripties daktaro laipsniui gauti. Seminarai Artimiausias Analitin s filosofijos seminaras planuojamas 2008 m. spalio 9 d. Seminarus organizuoja: dr. Jonas Dagys, Filosofijos istorijos ir logikos katedra, tel ; el. p.: jonas.dagys@fsf.vu.lt

18 Edukologijos katedra Disertacijos gynimas Š. m. spalio 15 d. 14 val. Filosofijos fakulteto 201 auditorijoje bus ginama Ingridos Tinfavičien s disertacija Lietuvos universitetinio aukštojo mokslo paradigmų kaita: edukologijos magistrantūros studijų atvejis socialinių mokslų srities edukologijos krypties daktaro laipsniui gauti. Min jimas 2008 m. rugpjūčio m n. 23 dieną Edukologijos katedroje vyko neeilinis pos dis, skirtas pamin ti šios katedros pirmojo ved jo doc. K. Simaškos 30-osioms mirties metin ms. Pos dyje dalyvavo ir pirmieji katedros darbuotojai senjorai. Psichologijos katedrų Liepos 31 rugpjūčio 3 dienomis mūsų fakultete vyko 24- asis Tarptautinis Individualiosios Psichologijos kongresas Švelnumas ir agresyvumas: mūsų laikų iššūkis. Apie 260 dalyvių iš 16 šalių trys dienas aktyviai dalinosi savo žiniomis, atradimais, klausimais pagrindin mis klinikin s, edukacin s, verslo, terapijos ir teorin s psichologjos srityse. Vietinio organizacinio komiteto pirmininke buvo Klinikin s ir organizacin s katedros docent R. Bieliauskait. Daugeliu klausimu praneš jai peržengdavo psichologijos mokslo ribas filosofiniai, istoriniai, sociologiniai nagrin jamų problemų aspektai buvo taip pat paliesti. Mūsų fakulteto d stytojų prof. D.Gailien s, doc.r.barkauskien s, dr. V.Keturakio, doc. R.Bieliauskait s pranešimai buvo tarp geriausiai įvertintų kongrese. Bendrosios psichologijos katedros vykdomo projekto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro kūrimas metu adaptuota ir standartizuota metodika Spalvotos progresuojančios matricos, išleistas jos Vadovas ir 11 metodinių priemonių: G.Valickas. Teis s psichologo profesin s etikos dilemos. Metodin priemon. VU leidykla, R. Bieliauskait. Vaikų konsultavimo teorin s paradigmos.vu leidykla, G. Gudait. Klinikinio psichologinio vertinimo praktin s užduotys ir metodiniai nurodymai. VU leidykla, E.Kazlauskas. Psichologinio konsultavimo praktin s užduotys ir metodiniai nurodymai. VU leidykla, 2008.

19 D. Bagdžiūnien. Tyrimai organizacijose. Praktin s užduotys ir metodiniai nurodymai. VU leidykla, D.Čekuolien. Šeimos psichologinio konsultavimo praktin s užduotys ir metodiniai nurodymai. VU leidykla, M. Baraišis, R. Bieliauskait, D. Čekuolien, D. Gailien, G. Gudait, E. Kazlauskas, R. Sargautyt. Profesin s priežiūros mokymo programa: praktin s užduotys ir metodiniai nurodymai. VU leidykla, M. Baraišis, R. Bieliauskait, D. Čekuolien, D. Gailien, G. Gudait, E. Kazlauskas, R. Sargautyt. Profesin s priežiūros mokymo programa. VU leidykla, R.Sargautyt. Skausmo psichologija. Vadov lis. VU leidykla, D.Bagdžiūnien. Konfliktai organizacijose ir jų valdymas. Praktin s užduotys ir metodiniai nurodymai. VU leidykla, S. Girdzijauskien. Mokymosi negal s: samprata ir įvertinimas. VU leidykla, G. Gintilien. Vaiko psichologinis įvertinimas. Metodiniai nurodymai ir praktin s užduotys. VU leidykla, M. Dovydaitien. Trumpalaikio konsultavimo principai. VU leidykla, B.Pociūt. Konsultavimas renkantis profesiją. Praktin s užduotys ir metodiniai nurodymai. VU leidykla, D. Čekuolien. Prieraišumas: teoriniai aspektai, tyrimai, intervencija. Vadov lis. VU leidykla, S. Gridzijauskien, M. Dovydaitien, L. Bulotait. Vaikų elgesio problemų aprašas: vadovas ir klausimynas mokytojams ir t vams. VU leidykla, 2008.

20 Raveno metodikos Vadovas: J. C. Raven, J. H. Court, J. Raven Spalvotos progresuojančios matricos. VU leidykla, Socialinio darbo katedra Paskaitos Rugs jo 3-4 dienomis Socialinio darbo katedros svečiai iš Drezdeno (Evangelische Hochschule für Soziale Dienste) skait šias paskaitas: Prof. Renate Tewes paskaita Konsultavimas socialiniame darbe ; D st. Peter Jensen paskaita Socialinio darbo su šeima metodai. Rugs jo dienomis VU Filosofijos fakultete d stytoja Petra Hartleben-Baildon iš Hanoverio (University of Applied Sciences Hannover) skaitys paskaitų ciklą Konsultavimas socialiniame darbe (su vertimu į lietuvių kalbą). Rugs jo 17 d. (trečiadienį) 14:30-20: aud. Rugs jo 18 d. (ketvirtadienį) 12:30-16: aud. 16:30-18: aud. Kviečiame dalyvauti. Rugs jo 18 d. (ketvirtadienį) VU Filosofijos fakultete d stytoja Lilo Dorschky iš Drezdeno (University of Applied Sciences Dresden) skaitys paskaitų ciklą Diagnostika ir atvejo supratimas socialiniame darbe (su vertimu į lietuvių kalbą). 12:30-16: aud. 16:30-18: aud. Nuo šio m nesio pradžios Socialinio darbo katedroje prad tas įgyvendinti naujas projektas INVEST: Innovation, New Ventures and Entrepreneurship in Social work Teaching, kuriam finansavimas gautas iš Švietimo mainų paramos fondo Erasmus Intensyvios programos l šų. Projekto partneriai: Kempeno universitetas (Belgija), Tartu universitetas (Estija), Trento universitetas (Italija), Seinajoki universitetas (Suomija), Dresdeno taikomųjų mokslų universitetas (Vokietija), Coburgo universitetas (Vokietija). Nuo šio m nesio pradžios Socialinio darbo katedroje prad tas įgyvendinti naujas projektas The Nordic-Baltic Doctoral Network in Social Work, kuriame katedra dalyvauja kaip partneris.

21 Socialinio darbo katedros įgyvendinamo Leonardo da Vinči projekto Community-Care vienas iš rezultatų išleista nauja knyga Community Development A European Challenge, ed. Prof. dr. R. Brake, prof. U. Deller, Barbara Budrich leidykla, Knygoje yra pristatoma bendruomenių istorin raida bei esama dabartin situacija 8-iuose Europos šalyse: Belgijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Ispanijoje ir Švedijoje. Apie Lietuvos kaimo bendruomenes rašo prof. A. Poviliūnas, doc. V. Gevorgianien, V. Jakutien, doc. V. Atkočiūnien. Sociologijos katedra Rugs jo 17 d. (trečiadienį) VU Filosofijos fakulteto 301 aud. Leipzigo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius Stefanas Danneris skaitys paskaitą Filosofijos, sociologijos ir pedagogikos sąryšis Georgo Simmelio kūryboje (anglų kalba). Kviečiame dalyvauti. Sociologijos katedros įgyvendinamo ESF projekto Vilniaus universiteto nenuosekliųjų studijų sistemos pritaikymas ir išpl timas kaimo pl tros specialistų rengimui (projekto vadovas prof. A. Poviliūnas) metu išleista nauja knyga Socialin s inovacijos kaimo pl trai, kurioje aprašyta daugiau nei 40 s kmingų kaimo bendruomenių organizatorių veiklos atvejų. Pasirod naujas žurnalo Sociologija. Mintis ir veiksmas numeris: 2008 (1), 21. Turinys: Zenonas Norkus. Andropovo klausimu (II). Kaip Maxas Weberis atsakytų į Jurijaus Andropovo klausimą? Algis Mickūnas. Globalizacija ir intelektualo atsakomyb (I) Andrius Bielskis. Alasdairo MacIntyre o etikos bei politikos mokslo teologiniai ir utopiniai aspektai. Algimantas Valantiejus. Sociologijos sąvokų daugiareikšmiškumas. Donata Petružyt. Grindžiamosios teorijos metodologija: B. Glaser io ir A. Strauss o versijų palyginimas. Jūrat Černevičiūt. Jaunųjų miesto profesionalų gyvenimo stiliaus naracijos Elena Kocai. Socialin benamių atskirtis ir jos formavimasis. Irena Juozeliūnien, Laura Kanapienien, Airina Kazlauskait. Atotolio šeima: nauja užduotis šeimos sociologijai. Dovil Jakniūnait. Studija apie Lietuvos ir Rusijos santykius, arba kod l mes dar ilgai netur sime normalių santykių su Rusija. Rasa Baločkait. Nenutrūkusi gija : Nerijos Putinait s pasižvalgymai po Pandoros skrynią. Algimantas Valantiejus. Koks kapitalizmas, tokia ir demokratija. Daugiau informacijos:

22 Sociologijos katedros įgyvendinamo ESF projekto Tarpkryptin s plečiamosios kriminologijos studijos Vilniaus universitete (projekto vadovas prof. A. Dobryninas) metu išleistos naujos knygos: V. Navickas. Graffiti kaip nelegali vizualin raiška. Metodin priemon. V., A. Drakšien, R. Drakšas. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomyb. V., K. Vanagait, G. Valickas. Įtariamojo veido atkūrimas ir atpažinimas. Metodin priemon. V., D. Tureikyt. Socialinių tyrimų metodologija ir metodai kriminologijoje. Metodin priemon. V., G. Sakalauskas. Įvadas į emirinę kriminologiją. Metodin priemon. V., A. Drakšien, I. Michailovič. Kriminologijos žinynas. V., Specialiosios psichologijos laboratorija Specialiosios psichologijos laboratorijos vykdomo projekto Neįgalaus asmens funkcionavimo (darbingumo, specialiųjų poreikių, profesinių geb jimų) įvertinimo metodikų ir jų taikymo rekomendacijų parengimas metu yra parengtos 4 metodikos: Wechslerio intelekto skal s suaugusiems (WAIS-III) metodika Wechslerio trumpoji intelekto skal (WASI) Lietuviškasis profesinių interesų klausimyno (LPIK) Asmens funkcionavimo efektyvumo skal s (AFES) m. liepos 25 d. VU Filosofijos fakultete įvyko baigiamasis projekto seminaras Asmens įvertinimo Lietuvoje situacija, problemos ir perspektyvos, kuris buvo skirtas asmens įvertinimo problemoms aptarti. Viso dalyvavo 60 dalyvių. Seminaro praneš jai: K. Dubnikas, Filosofijos fakulteto dekanas (sveikinimo žodis), V. Žiūkas, SADM viceministras (sveikinimo žodis), S. Girdzijauskien, A. Bagdonas, D. Butkien, I. Salialion, R. Malakauskait, F. Laugalys, L. Žalimien (STI, VU), B. Gruževskis (DSTI), R. Lazutka (STI, VU), D. Vainickien (SADM), T. Aidukien (ŠMM), A. Slušnien (SAM), I. Mituzien (NDNT), N.Gutauskien (Lietuvos karo akademija), E. Šaten (Valakučių reabilitacijos centras), J. Girdziušait, A. Laurinavičien (RVPL), A. Šalaviejūt (Vilniaus SP centras). Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centras (PTMC) Konferencija Kviečiame dalyvauti mokslin je-praktin je konferencijoje Kūdikių ir mažų vaikų psichikos sveikata: įvertinimas ir pagalbos galimyb s, kuri vyks 2008 spalio dienomis Vilniaus universitete. Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centras. Konferencijos tikslas: pristatyti iki šiol Lietuvoje ir kaimynin se Europos šalyse atliktus ir šiuo metu

23 atliekamus psichologinius, socialinius ir medicininius vaikų nuo gimimo iki mokyklinio amžiaus psichikos sveikatos bei su ja susijusių rizikos ir apsauginių veiksnių tyrimus; atskleisti aktualias kūdikių ir mažų vaikų įvertinimo bei pagalbos jiems problemas bei galimybes. Konferencijos metu taip pat vyks praktiniai seminarai įvairių sričių specialistams, dirbantiems mažų vaikų psichikos sveikatos ir ugdymo srityje. Išsami informacija apie konferenciją bei konferencijos programa bus paskelbta 2008 m. spalio 1 d. Iškilus klausimams prašome kreiptis šiais kontaktais: tel.: , el. p. ptmc@fsf.vu.lt Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro psichologin konsultacija Vilniaus universiteto bendruomenei VU Filosofijos fakulteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centre (PTMC) dirba patyrę, aukštos kvalifikacijos specialistai. Teikiamos profesionalios psichologin s paslaugos: Psichologin s konsultacijos Individualios psichologin s konsultacijos, psichoterapija Vaikų, porų ir šeimų psichologinis konsultavimas Savęs pažinimo ir socialinių įgūdžių ugdymo grup s vaikams ir suaugusiems Psichologinis įvertinimas Vaikų psichologinis įvertinimas Suaugusiųjų asmenyb s ir pažintinių geb jimų įvertinimas Tarpininkavimas Civilin se globos bylose Sprendžiant darbuotojų ir darbdavių tarpusavio konfliktus Visiems Vilniaus universiteto darbuotojams suteikiama 50 proc. nuolaida., VU studentams - 75 proc. nuolaida. Garantuojamas konfidencialumas. Išsamesn informacija apie PTMC teikiamas paslaugas, organizuojamus seminarus, registracija į juos: el. p. ptmc@fsf.vu.lt, tel , adresu: Universiteto g. 9/1, 116 kab. El. paštu ptmc@fsf.vu.lt galite užsisakyti visas naujienas apie PTMC renkamas psichologines grupes, organizuojamus renginius, viešus seminarus bei kitas naujas paslaugas. FsF BIBLIOTEKOS INFORMACIJA Naujos knygos bibliotekoje Apie gautas naujas knygas Fakulteto bibliotekoje informacija bus pateikta spalio m n. informaciniame biuletenyje. Vilniaus universiteto bibliotekos rugs jo m nesio naujienas rasite internetiniame puslapyje: FsF STUDENTŲ ATSTOVYBöS INFORMACIJA Gerb. Filosofijos fakulteto bendruomen s nariai, Norime pad koti visiems, dalyvavusiems Rugs jo 1-osios eisenoje. Ačiū, kad kartu su mumis palaik te šventinę dvasią ir kasmet vis drąsiau prisidedate prie šios tradicijos. Labai džiaugiam s, jog buvote kartu su mumis ir tikim s, kad švent s kaip ši dar labiau sustiprins tik mūsų fakultetui būdingą ryšį akademin s bendruomen s viduje. Studentų užfiksuotas eisenos akimirkas galite rasti: Pagarbiai Studentų savivalda

24 FAKULTETO ĮVYKIAI, RENGINIAI Rugs jo pirmosios švent Šiais metais kaip ir kiekvienais metais Vilniaus universiteto bendruomen s nariai susitiko naujų mokslo metų pradžios švent s proga. Švent parad ta Vilniaus universiteto v liavos pak limu Bibliotekos kieme. V liau naujieji Filosofijos fakulteto nariai susirinko VU Teatro sal je, kur vyko bakalauro ir magistro studijų pirmakursių susitikimas su fakulteto d stytojais ir administracija. Pirmąją paskaitą Universiteto id ja skait prof. Arvydas Šliogeris. Šventę vainikavo VU visų fakultetų d stytojų ir studentų eisena į Universiteto Centrinius rūmus ir iškilminga studijų metų pradžios Initium semestri ceremonija Universiteto Didžiajame kieme. MOKSLINIAI ĮVYKIAI, RENGINIAI SVETUR Conferences Call for papers Social action in Europe: different legacies & common challenges? The Dubrovnik 2009 Conference is one of the first initiatives of the European Network of Social Action, ENSACT. ENSACT is an umbrella network for the social domain in Europe and embraces representatives of professional associations, faculties/schools of social work and social pedagogy, and national councils of social provision and welfare. It includes social professionals, lecturers, researchers, policymakers and social service providers in Europe. The 2009 ENSACT Conference Social action in Europe: different legacies & common challenges? presents an opportunity for social professionals, lecturers, researchers, students, policymakers, service providers and service users to share and exchange valuable knowledge, to debate upon current challenges and to discuss ways forward in the field of social practice, education, policy and provision.