Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams

Size: px
Start display at page:

Download "Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams"

Transcription

1 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Mokslo studija Egidija Ramanauskaitė, J. Rimas Vaišnys, Aušra Kairaitytė, Andrius Buivydas Vytauto Didžiojo universitetas Kaunas, 2013

2 Recenzentai: Dr. Daiva Dapkutė Dr. Vida Savoniakaitė Habil. dr. Romualdas Apanavičius Mokslo studija rekomenduota išleisti Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Tarybos posėdyje (protokolo Nr. 4-2). Padėka Dėkojame tyrimo dalyviams (moksleiviams ir studentams), sutikusiems pasidalyti žiniomis apie savo akademinio gyvenimo patirtį, taip pat Jono Jablonskio gimnazijos mokytojai Violetai Tamošiūnienei, paskatinusiai mokinius dalyvauti tyrime ir įtraukti į jį kitus bendraamžius. Tyrimas atliktas pagal LMT mokslininkų grupių projektą Studentų ir moksleivių migracijos procesų tyrimai Sutarties Nr. MIP-113/2011 e-isbn Kultūros tyrimų centras, 2013 Vytauto Didžiojo universitetas, 2013

3 TURINYS ĮVADAS...4 I. MIGRACIJOS GRĖSMĖS LIETUVOS VALSTYBINIAM SAUGUMUI Akademinio jaunimo migracijos tyrimų strateginė reikšmė Akademinio jaunimo migracijos įtakos visuomenės raidai...9 II. MIGRACIJOS TYRIMŲ PROBLEMATIKA III. MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MIGRACIJOS PROCESŲ TYRIMAS Dinaminių sistemų teorija Ilgalaikis tyrimas Išvykti ar pasilikti Lietuvoje: studijų šalies pasirinkimo motyvai Grupių motyvų palyginimas: išvykstantys, pasiliekantys, sugrįžtantys Pasiūlymai, susiję su studijų šalies pasirinkimo motyvais Studijų pasirinkimo principai Kuo verta pasitikėti renkantis studijas Studijų krypties / programos pasirinkimas Požiūrio į studijas kaita patekus į naują aplinką Pasiūlymai apie studijų pasirinkimo principus Studijų kokybės trikdžių atpažinimas Studijų programų kokybės ir reklamos neatitikimai Pasiūlymai, susiję su studijų programų kokybe ir reklama Dėstytojų užimtumas Pasiūlymas dėstytojams intensyvinti akademinį bendravimą su studentais Administracijos abejingumas studentų problemoms Pasiūlymai administracijai sukurti studentams akademinius namus Nemotyvuoti studentai Pasiūlymas didinti studentų motyvaciją studijuoti Nereikalingi dalykai ir praktikų trūkumas Pasiūlymas pateikti kokybiškus dalykus ir patrauklias praktikas Studijų kokybės trikdžių suvaldymo procesas Būsenos aplinkos įtakos Reakcijos į studijų kokybės trikdžius Tyrimo reikšmė ir tolimesnės perspektyvos PAGRINDINĖS IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Summary of key findings Literatūra Priedas. Tyrimo demografiniai kintamieji Apie autorius... 67

4 ĮVADAS Migracija yra vienas ryškiausių dabartinių socialinių procesų, sukeliančių daugiausiai socialinių, ekonominių ir demografinių problemų. Kitaip negu Vakarų šalyse, kurios labiau susiduria su imigracija, iš Lietuvos, perkopusios dviejų nepriklausomybės dešimtmečių slenkstį, šalies gyventojai masiškai išvyksta į socialiai saugesnes šalis. Užsienio šalys rūpinasi savo piliečių ir imigrantų socialiniu saugumu (ekonomine gerove, socialinėmis garantijomis, sveikatos apsauga, švietimo kokybe, kultūriniu atvirumu ir kt.) ir tuo patraukia atvykstančius. Neabejotinai kyla grėsmė Lietuvos valstybiniam saugumui, nes yra gilinama demografinė krizė, kuri savo ruožtu sukelia kitas krizes, susijusias su švietimo, kultūros, mokslo, pramonės ir kt. plėtra. Tai lemia ir toliau didėjančią emigraciją. Minėti procesai ir Lietuvoje, ir užsienyje menkina Lietuvos piliečio statusą ir kelia iššūkį Lietuvos visuomenei bei valstybės valdžiai. Siekiant suprasti sudėtingus besikeičiančios visuomenės procesus, išryškėja socialinių tyrimų reikšmė. Svarbu nustatyti migracijos priežastis bei mastą įvairiose visuomenės grupėse (moksleiviai ir studentai, aukštos kvalifikacijos įvairių sričių darbuotojai; asmenys, praradę darbą, ir kt.), taip pat grįžtamosios migracijos santykį su emigracijos procesais; nustatyti šių procesų įtakas valstybiniam saugumui. Bendrame migracijos problemų kontekste ypač aktualus yra akademinio jaunimo emigracijos reiškinys. Tyrimą atlikti paskatino tai, kad Lietuvoje iki šiol nebuvo vykdomi akademinio jaunimo migracijos sisteminiai ilgalaikiai tyrimai 1, o esami įvairių migracijos aspektų tyrinėjimai atskleidžia problemos aktualumą ir mastą. Ypač aktualu peržengti mokslo disciplinų ribas ir panaudoti socialinių, humanitarinių ir tiksliųjų mokslų pasiekimus socialinės dinamikos tyrimų uždaviniams spręsti. Įvairių mokslo sričių tyrėjų bendradarbiavimas padeda į visuomenėje vykstančius procesus žvelgti universaliau, be to, ne tik atskleisti šių procesų priežastinius ryšius, bet ir numatyti jų ateities pokyčius, taip pat teikti pasiūlymų, kaip panaudoti humanistiniais principais grindžiamus socialinio poveikio mechanizmus, kurie pakeistų asmenų ir grupių elgesį atviros, žiniomis grįstos visuomenės ugdymo link. Studijoje pateikiami pasiūlymai grindžiami tikimybiniais ryšiais, aptiktais atliekant mažos imties kokybinį giluminį tyrimą, kuris suteikia galimybę plačiai ir išsamiai analizuoti sudėtingą socialinės aplinkos įtakų asmeniui įvairovę. Tyrimo tikslai Mokslinis tikslas surinkti žinių apie tyrimui pasirinktų populiacijų atstovų socialines aplinkas, kuriose jie gyvena ir veikia, apie tų aplinkų įtaką jų būsenai ir 1 Sisteminis ilgalaikis (longitudinis) tyrimas, kai per pasirinktus reikšmingus laiko etapus apklausiami tie patys respondentai. 4

5 Įvadas priimamiems sprendimams pasilikti gyventi ir mokytis Lietuvoje arba išvykti. Šių žinių pagrindu bandoma įvertinti asmenų elgesį ir vykstančius procesus. Aptariama, kaip galėtų būti keičiamos aplinkos ir kaip turėtų kisti būsenos, kad procesai pakryptų kita linkme. Tyrimo taikomasis tikslas suteikti žinių įvairaus lygmens valstybės tarnautojams, kad šie galėtų jas panaudoti bandydami paveikti socialinius-kultūrinius procesus, kurie turėtų įtakos ir migracijai. Uždaviniai: 1) Ištirti, kaip moksleiviai ir studentai apibūdina savo akademinio gyvenimo ir kitas jiems reikšmingas aplinkas, kaip vertina šių aplinkų pokyčius perėję iš vienos studijų pakopos į kitą. 2) Išanalizuoti minėtų aplinkų įtaką tyrimo dalyvių sprendimams pasirinkti studijas Lietuvoje arba išvykti į užsienį. Studijos sandara. 1) Pirmojoje dalyje akademinio jaunimo emigracijos mastas aptariamas ir vertinamas socialiniame kontekste, pabrėžiant migracijos tyrimų strateginę reikšmę, susijusią su emigracijos įtaka visuomenės raidai, taip pat socialiniam (ir valstybiniam) saugumui. 2) Antrojoje dalyje apžvelgiama migracijos tyrimų problematika, išskiriami sociologiniai Lietuvos akademinio jaunimo migracijos tyrimai. 3) Trečiojoje dalyje pateikiami studijos autorių atlikto moksleivių ir studentų migracijos procesų empirinio tyrimo rezultatai. A) Remiantis dinaminių sistemų teorine prieiga, buvo nustatyti tyrimo dalyvių būsenos pokyčiai, kai jie atvyksta į naują studijų aplinką ir kai po kurio laiko geriau su ja susipažįsta. Paaiškėjo, kad ryškesnių būsenos pokyčių įvyksta 1 etape, vėliau būsena stabilizuojasi. Tyrimo dalyvių požiūrio pokyčiai analizuojami atsižvelgiant į įvairias jiems reikšmingas aplinkų įtakas. B) Atskleidžiami moksleivių ir studentų studijų šalies pasirinkimo motyvai (Lietuva ar užsienio šalys). Tyrimo duomenys atskleidė, kad studijų kokybė yra vienas aktualiausių veiksnių, skatinančių jaunimą rinktis studijuoti ne Lietuvos, o užsienio universitetuose. Analizuojama, kaip moksleiviai ir studentai renkasi studijas, kaip supranta studijų kokybę, kaip studentai, ypač išvykstantys ir parvykę iš užsienio universitetų tęsti studijų, reaguoja į Lietuvos universitetų akademinę aplinką, kaip lygina Lietuvos ir užsienio universitetų studijų programas, dėstomus dalykus, dėstytojų darbą, bendravimą ir pan. C) Remiantis tyrimo duomenimis, aprašomas studijų kokybės trikdžių suvaldymo procesas, išskiriamos Studento, Būsimo studento ir Universiteto sąveikos. Tiriamosios dalies skyrių pradžioje pateikiami apibendrinimai, po to lentelės, kuriose susisteminti rezultatus pagrindžiantys duomenys, kuriuos papildo ištraukos iš interviu, paimtų iš tyrimo dalyvių. Skyrių pabaigoje pasiūloma, kaip būtų galima sušvelninti nustatytas problemas. Studijos pabaigoje pateikiamos apibendrinančios išvados ir pasiūlymai, kaip keisti aplinkas, kad procesai pakryptų kita linkme mažėtų akademinio jaunimo emigracija. Skaitytojai gali pasirinkti pasidomėti tik apibendrinimais ir pasiūlymais arba pasigilinti į lentelėse pateikiamus susistemintus tyrimo duomenis. Tikimės, kad tyrimo metu sukauptos žinios bus naudingos valstybės tarnautojams, ypač dirbantiems švietimo srityje, pasitarnaus apsisprendžiant, kokių priemonių reikia imtis įstatymų ir organizacijų lygmenyje, kad būtų sukurtos sąlygos, skatinančios 5

6 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams emigracijos mažėjimą. Viliamės, kad aptariamos problemos sudomins dėstytojus ir mokytojus bei akademinį jaunimą, paskatins akademinę bendruomenę ir visuomenę diskutuoti visiems aktualiais studijų pasirinkimo bei studijų kokybės klausimais. Taip pat tikimės, kad ši studija bus naudinga tyrėjams, besidomintiems migracijos tyrimais. Šioje studijoje pateikiami moksleivių ir studentų migracijos procesų tyrimo daliniai rezultatai. Toliau vykdant tyrimą bus analizuojami ir kiti klausimai, o surasti tikimybiniai ryšiai bus tikrinami didinant imtį. 6

7 I. MIGRACIJOS GRĖSMĖS LIETUVOS VALSTYBINIAM SAUGUMUI m. valstybinė mokslo programa Socialiniai iššūkiai valstybiniam saugumui tyrimų objektu skelbė šalies vidaus grėsmes, dėl kurių gali susvyruoti valstybinis saugumas. Pabrėžta, kad...didelė emigracija yra grėsminga šalies ir tautos saugumui (greta socialinės ir ekonominės diferenciacijos, šeimos instituto nuvertinimo, nusikalstamumo didėjimo ir kitų veiksnių). Programoje teigiama, kad dėl nedarnios visuomeninės raidos kylančios grėsmės šalies ir tautos saugumui yra lygiavertės terorizmo pavojui. Įtampos, kurias sukelia emigrantai ir imigrantai, bei galimas krašto nuskurdimas yra reikšmingi valstybinio saugumo klausimai 2. Svarbu sukurti visuomenę, kurios nariai galėtų kurti ir tobulinti savo gyvenimą pagal poreikius, nejausdami grėsmės iš kitų visuomenės narių ar kitų šalių. Europos tautos patiria įvairaus pobūdžio įtampą, susijusią su migracija: nuo religinių skirtumų, komplikuojančių žmonių bendravimą, iki nusikalstamo gyventojų sluoksnio formavimosi tarptautiniuose tinkluose. Pastaruoju metu tyrinėtojai skatinami analizuoti problemas, susijusias su trumpalaike emigracija (ES 7 BP), kai asmenys išvyksta trumpam padirbėti į ekonomiškai turtingesnes šalis, kuriose trūksta darbo jėgos, pavyzdžiui, žemės ūkio, statybų sektoriuose ir pan. Tokiu būdu jie turi galimybę laikinai išspręsti savo šalyje patiriamas ekonomines problemas. Nežiūrint to, išvykę asmenys neretai susiduria su diskriminacija: atvykusiųjų iš Rytų Europos darbas mažiau apmokamas negu vietinių gyventojų, neteikiamos socialinės garantijos ir pan. Siekdami pagerinti savo ekonominę padėtį, asmenys neretai neįvertina ekstremalių sąlygų, su kuriomis anksčiau nebuvo susidūrę: pavyzdžiui, kalbos nemokėjimas, kultūriniai skirtumai, klimato sąlygos ir kt. Trumpalaikei emigracijai priskirtume ir akademinio jaunimo išvykimą mokytis į kitas šalis tais atvejais, kai nesiekiama pasilikti studijų šalyje. Tokio pobūdžio emigracija, kai ji nėra masinė, susidarius sudėtingoms sąlygoms šalyje, gali įgyti teigiamų bruožų. Emigracijos grėsmė valstybiniam saugumui yra susijusi su gyventojų skaičiaus mažėjimu, ypač su aktyviausių ir kūrybingų asmenų praradimu. Pastarasis veiksnys gali sukelti ne tik demografinių, bet ir ekonominių problemų. Jeigu Lietuvoje ir toliau nemažės emigracijos srautas, nebeliks kam dirbti Lietuvos įmonėse, be to, mažėjant gyventojų, mažėja vartotojų. LRT ekonomikos forume (2013 m. kovo 20 d., dalyvaujant 2 7

8 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Vyriausybės atstovams) buvo išreikšta mintis (verslininkas Robertas Dargis), kad jau šiuo metu yra daug darbo vietų, į kurias negalima rasti darbuotojų. Ateityje, jeigu žmonės ir toliau emigruos, ši problema aštrės. Tikėtina, ateityje bus susiduriama su intelektualinio elito problema, dėl to sumažės kūrybinių išteklių. Sprendžiant emigracijos problemą, svarbios tampa kelios asmenų kategorijos: 1) studijuojantis jaunimas, 2) profesionalai, 3) įvairių sričių darbininkai, 4) į socialinę atskirtį patekę asmenys (bedarbiai, priklausomybės ligomis susirgę asmenys ir kt.). Šių asmenų kategorijų motyvai išvykti neretai būna skirtingi. Darbininkai išvažiuoja dėl ekonominių priežasčių; profesionalai neretai ieško tinkamesnės intelektualinės terpės, geresnių saviraiškos galimybių; studentų išvykimo priežastys pradėtos nagrinėti tik pastaraisiais metais, jos sistemingai dar neanalizuotos. Buvo manoma, kad studentai išvyksta dėl geresnių gyvenimo perspektyvų, tačiau ne iki galo aiškios šio teiginio dedamosios. Į socialinę atskirtį patekusių žmonių kategorija migracijos kontekste išsamiau netyrinėta. Lietuvoje, valstybės lygmenyje, skiriama daug dėmesio migracijos problemoms spręsti m., priimant Ekonominės migracijos reguliavimo strategiją, buvo iškelti strateginiai tikslai: siekti, kad spartaus ekonominio augimo sąlygomis Lietuvos Respublikoje nepritrūktų darbo jėgos, ir išvengti neigiamų migracijos proceso pasekmių (...), stiprinti išvykusiųjų ryšius su Lietuva ir padėti norintiems grįžti į Lietuvą (Barcevičius ir kt. 2009). Lietuvoje yra įgyvendinami projektai, skirti sugrąžinti protams. Grįžtamosios migracijos atvejais kyla problemų, dėl kurių sugrįžimo procesas sudėtingas. Nedidelių imčių tyrimai rodo, kad nepakanka paskatinti sugrįžti, nes sugrįžusieji labai sunkiai integruojasi į Lietuvos visuomenę (Garbenčiūtė 2013), todėl svarbiausias uždavinys yra skatinti pačios visuomenės atvirumą ir kelti gyvenimo gerovės lygį, mažinant skirtumus su emigrantų tikslo šalimis. Norint valdyti emigraciją ir grįžtamąją migraciją, reikia žinoti kompleksines priežastis, dėl kurių išvykstama iš Lietuvos ir dėl kurių sunku į ją sugrįžti. 1. Akademinio jaunimo migracijos tyrimų strateginė reikšmė Akademinio jaunimo migracija yra bendrųjų migracijos procesų dedamoji, apimanti ekonominius, socialinius, kultūrinius ir psichologinius veiksnius. Todėl tyrimai, atliekami įvairiose tikslinėse grupėse, padeda suprasti ir akademinio jaunimo migracijos reiškinį. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ši visuomenės narių kategorija turi ir jai vienai būdingų savybių, susijusių su gyvenimo laikotarpiu, kai jaunas žmogus renkasi savo gyvenimo kelią. Dėl šios priežasties būtina išskirti ir atidžiau patyrinėti akademinio jaunimo migraciją, kad, išsiaiškinus poveikius ir elgesį, būtų galima suformuluoti proceso valdymo strategijas, taktinius tikslus ir parengti priemones pasiekti, kad išvykimas iš šalies būtų trumpalaikis ir susijęs ne su neigiama savo šalies įtaka, o su poreikiu pažinti kitas kultūras, tobulinti profesinę kvalifikaciją ir bendrauti. 8

9 I. MIGRACIJOS GRĖSMĖS LIETUVOS VALSTYBINIAM SAUGUMUI Neužtenka fragmentiškai patyrinėti atskirus atvejus, būtina atlikti sisteminius (geriausiai ilgalaikius) lyginamuosius tyrimus, kurie apimtų pagrindines emigrantų ir grįžtančių emigrantų kategorijas. Kaip minėta, akademinio jaunimo migracija gali būti priskirta trumpalaikei migracijai, kai asmuo išvyksta tik studijuoti, tačiau neaišku, ar ir kiek jų sugrįžta. Reikia patyrinėti procesą nuo pradžios iki pabaigos: kai asmenys apsisprendžia išvykti, kai įgyvendina savo sprendimą (nuvyksta į naują aplinką), po metų, kai asmenys prisitaiko naujoje vietoje, kai baigia studijas. Ši metodologija leidžia tyrinėti būsenų pokyčius, atsirandančius veikiant besikeičiančiai aplinkai, ir susijusį elgesį. Žinant aplinkas ir įtakas, kurios skatina asmenis išvykti, galima ieškoti priemonių, kaip keisti aplinkas, kad asmuo norėtų pasilikti Lietuvoje. Tokio pobūdžio tyrimas pasitarnautų diagnozuojant socialinį klimatą pasirinktose visuomenės grupėse, o atpažinus neigiamų aplinkų įtaką galima būtų surasti argumentuotų sprendimų, kaip padidinti Žmogaus socialinės raidos indeksą ir Žmonių laimės indeksą. Į šių indeksų taikymo patirtį Skandinavijos šalyse per TV ekonomikos forumą atkreipė dėmesį ekonomistė Ingrida Šimonytė. Didinant minėtus indeksus, tikėtina, mažėtų migracijos srautai. Kol kas tai nėra mechanizmo nusakymas, o tik prielaida, nes norint padidinti šiuos indeksus, reikia surinkti žinių apie neigiamų aplinkų įtaką ir išsiaiškinti, kaip jas panaikinti. Aptariamu tyrimu tikimės prisidėti ieškant veiksmingų būdų įgyvendinti šią politiką. 2. Akademinio jaunimo migracijos įtakos visuomenės raidai Akademinio jaunimo emigracija gali sukelti trumpalaikius ir ilgalaikius trikdžius. Trumpalaikiai trikdžiai gali kilti: 1) dėl to, kad nepritraukiama studentų į tam tikras universitetų studijų programas (todėl ateityje didės intelektualinio potencialo ir darbo rinkos krizė); 2) dėl to, kad, esant paklausai, sudėtinga surasti aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Ilgalaikiai trikdžiai tampa pastebimi po kurio laiko, kai didėjantis minėtų kategorijų asmenų trūkumas visuomenėje pradeda veikti šalies ekonomiką bei kitas socialinio gyvenimo sferas: sveikatos apsaugą (medikų trūkumas), švietimą, mokslą, meną ir kt. Dar didesniu ilgalaikiu socialiniu trikdžiu gali tapti visos švietimo sistemos disbalansas, kai, išvykstant studentams, sutriks universitetų funkcionavimas ir išnyks dalis akademinio potencialo. Vieni akademiniai darbuotojai, norintys tęsti savo veiklą, bus priversti išvykti iš Lietuvos, kiti persikvalifikuoti. Tarp moksleivių pastebimas didelis susidomėjimas studijomis užsienyje. DEMOS kritinės minties instituto pateikiamais duomenimis, nuo aukštojo mokslo reformos pradžios Lietuvos studentų, norinčių studijuoti Britanijos universitetuose, skaičius išaugo dvigubai (pagal paraiškas stoti pateikusių studentų skaičių 2011 m.) (Švietimo politikos vertinimas ir pasiūlymai, DEMOS politinės minties institutas 2011). 9

10 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams 1 pav. Iš Lietuvos į Britanijos universitetus stojančių studentų skaičiaus augimas m. (DEMOS pateiktas šaltinis: UCAS) 3 Diagramoje matyti, kad 2011 m. į Britanijos universitetus stojo lietuviai, o priimti studentai. Jeigu išvyks vis daugiau geriausių moksleivių, Lietuvos universitetai bus priversti dirbti su žemesnių gabumų studentais ir, bėgant laikui, bus prarandamas aukštųjų studijų (magistrantūros ir doktorantūros) potencialas. Mažėjant studentų, atsiras tendencija uždaryti universitetus. Pastaruoju metu vis dažniau svarstoma mažinti socialinių mokslų programų ir didinti inžinerinių programų skaičių. Šiai krypčiai plėtoti universitetams planuojama teikti daugiau valstybės užsakymų. Akademinio jaunimo migracijos tyrimas atskleidė, jog vienas svarbiausių išvykstančiųjų ir Lietuvoje pasiliekančių studentų studijų pasirinkimo motyvų yra patinkanti studijų programa. Todėl būtų naudinga, atsiliepiant į būsimų studentų poreikius, išlaikyti socialinių, humanitarinių ir tiksliųjų mokslų programų įvairovę, kad kuo daugiau studentų Lietuvoje rastų jiems tinkamas studijas ir galėtų įgyti universitetinį išsilavinimą. Kitu atveju, tarkime, pasukus universitetinį švietimą kuria nors viena kryptimi, studentai, besidomintys kitomis kryptimis, išvyks studijuoti į užsienio universitetus. Būtų naudinga verslo investicijų į užsakomąsias specialybes praktika kai dalis pramonės lėšų skiriama paruošti savos pramonės srities darbuotojams. Tačiau drauge turi egzistuoti humanitariniai ir socialiniai mokslai, menai, ugdantys didžiąją dalį intelektualinio kūrybinio šalies potencialo. Šias studijų sritis reikėtų atnaujinti įtraukiant studijų programų, atsakančių į naujos visuomenės pažinimo poreikius, jos procesų analizės ir kritikos reikmes. Šalies švietimui naudinga vystytis heterogeniškai, apimant humanitarinę, gamtos ir visuomenės, inžinerinę sferas. Tokia harmonija yra natūrali akademinei erdvei, taip būtų palaikoma terpė įvairų mentalitetą ir skirtingų poreikių turinčių asmenų saviraiškai. Ji atitiktų darnaus, subalansuoto švietimo sampratą. 3 The Universities and Colleges Admissions Service (UCAS). Registruotas UCAS centras Lietuvoje Kalba.lt. 10

11 II. MIGRACIJOS TYRIMŲ PROBLEMATIKA Lietuvoje migracijos temą plačiai nagrinėja sociologai, antropologai, istorikai. Pavyzdžiui, nemažai dėmesio skiriama lietuvių diasporos užsienyje tyrimams, gilinamasi į migracijos ir identiteto sąveikos tyrimus, transnacionalinio lietuviško tapatumo problematiką (pvz., Čiubrinskas 2005, 2011; Kuzmickaitė 2006 ir t. t.), vadinamosios trečiosios Lietuvos gyventojų emigracijos į JAV bangos priežastis (Jasaitis 2007), teorinius tarptautinės lietuvių migracijos diskursus (Kuzmickaitė 2008), lietuvių tautos migraciją nuo seniausių laikų iki šių dienų (Aleksandravičius 2013) ir kt. Migracija tyrinėjama ir demografiniu (Stankūnienė 2003), makroekonominių rodiklių (Čiarnienė ir kt. 2009; Stulgienė, Daunorienė 2009; Janušauskas ir kt. 2009), grįžtamosios migracijos (Sipavičienė ir kt. 2009; Butkus 2009; Barcevičius, Žvalionytė 2012), prekybos žmonėmis (Sipavičienė, Gaidys 2002), nelegalių imigrantų (Sipavičienė, Kanopienė 1999), pokyčių šeimose (Butvilas, Terepaitė 2008), protų nutekėjimo (Kazlauskienė, Rinkevičius 2006; Glinskienė, Petuškienė 2009; Bagdonavičius, Jodkonienė 2008; Labanauskas 2006; Jucevičienė ir kt. 2004; Čekanavičius, Kasnauskienė 2009; Daugelienė, Marcinkevičienė 2009; Butkus 2009; Mockaitis, Šalčiuvienė 2005), socialinių tinklų analizės migracijos studijose (Gečienė 2009), darbo jėgos, ekonominės migracijos (Sipavičienė, Jeršovas 2010) ir kitais aspektais. Minėti tyrimų pavyzdžiai toli gražu neišsemia visos esamų tyrimų gausos. Sociologiniuose tyrimuose, sutelktuose į Lietuvos asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, grupę, nagrinėjamos grįžtamosios lietuvių emigracijos prielaidos ir socialinis kontekstas. Pavyzdžiui, J. Ražanauskaitės ir R. Brazienės publikacijoje pristatomo tyrimo pagrindą sudaro struktūrizuoti interviu iš 20 užsienyje gyvenančių lietuvių. Tyrimo duomenimis, tik trys iš dvidešimties užsienyje gyvenančių lietuvių kaip pagrindinį motyvą išvykti iš Lietuvos įvardijo ekonominį veiksnį, aštuoni socialinius motyvus (profesinė saviraiška, geresnės socialinės garantijos, užsienio kalbų tobulinimas, šeimos sujungimas), devyniems buvo aktualūs socialiniai ir ekonominiai motyvai (socialiniams-ekonominiams motyvams autoriai priskyrė materialinį-finansinį aprūpinimą, kitų kultūrų pažinimą, akiračio praplėtimą ir asmenines priežastis) (Ražanauskaitė, Brazienė 2010: ). Šio tyrimo duomenys rodo, kad ekonominis motyvas emigruoti nebūtinai yra pagrindinis svarbus ir socialinis motyvas. Pasak tiriamųjų, priimti galutinį sprendimą padėjo aiškus skirtumas tarp tikslo šalies ir Lietuvos. Beveik 11

12 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams pusė tiriamųjų kaip lemiamą motyvą nurodė palankias sąlygas užsienyje, kiek mažiau nei pusė pabrėžė nepalankias sąlygas Lietuvoje (Ražanauskaitė, Brazienė 2010). Tyrimuose, kuriuose analizuojama Lietuvos studentų grupė, nagrinėjamos studentų emigracinės nuostatos ir jas lemiantys veiksniai (Merkys ir kt. 2006), gilinamasi į studentų motyvus išvykti dirbti į užsienį (Aidis, Krupickaitė 2007, 2009; Skačkauskaitė 2007), užsienyje magistrantūroje ar doktorantūroje studijuojančių asmenų reemigracijos veiksnius ir protų nutekėjimo problemą (Didžgalvytė, Pukelienė 2010), akademinio jaunimo išorines ir vidines migracijos tendencijas (Kvedaraitė ir kt. 2011; Repečkienė ir kt. 2009), Lietuvos studentijos socialinio portreto bruožus (Matulionis ir kt. 2010). R. Aidis ir D. Krupickaitė straipsnyje Jaunimo emigracijos tyrimas: Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų studentų nuostatos emigruoti, taikydami anketinės studentų apklausos metodą, domėjosi Lietuvos universitetų studentų motyvais išvykti (arba ne) dirbti užsienyje, analizavo šių motyvų priežastis ir siekė nustatyti priemones, mažinančias akademinio jaunimo išvykimą iš Lietuvos. Pagrindine priežastimi išvykti laikomas siekis daugiau uždirbti, ne mažiau svarbus ir siekis įgyti daugiau profesinės patirties, išmokti kalbų, išreikšti save. Reikšmingas veiksnys išvykti yra ankstesnė darbo užsienyje patirtis (Aidis, Krupickaitė 2007: 49). Panašus tikslas buvo iškeltas A. Skačkauskaitės straipsnyje Tarptautinė lietuvių migracija: studentų nuostatos, požiūris ir emigracinių galimybių vertinimas, tačiau jame pristatomas studentų migracinių nuostatų kokybinis tyrimas (apklausta 10 studentų iš Lietuvos universitetų) (Skačkauskaitė 2007). Autorė aiškinosi ir tai, kaip studentų požiūrį į gyvenimą užsienyje lemia draugai bei pažįstami, aplink girdimos istorijos, tai būdinga profesijos pasirinkimo procesui. Nustatyta, kad studentai studijas renkasi pasikliaudami likimu, susiklosčiusiomis aplinkybėmis, o tėvai turi tik padrąsinamąjį, patariamąjį balsą (Skačkauskaitė 2007: 52 53). Renkantis profesiją atsižvelgiama į tai, kaip sekėsi mokykloje, į profesijos prestižą, pragmatinius motyvus. Motyvas studijuoti yra miestas ar universitetas, tačiau nėra konkrečių žinių poreikio ar svajonių studijuoti konkrečias specialybes (Skačkauskaitė 2007: 53). Studentų buvo klausiama apie mokslo Lietuvoje ir užsienyje privalumus ir trūkumus. Paaiškėjo, kad Lietuvos universitetuose trūksta praktinių užsiėmimų, tai gali skatinti išvykti studijuoti į užsienį (Skačkauskaitė 2007: 53 54). Kiti stūmos veiksniai yra neįdomi paskaitų forma, dėstytojų profesionalumas ir dėstymo kokybė, studentų motyvacija ir kt. (Skačkauskaitė 2007: 54). Dažnai minėtas studijų užsienyje privalumas galimybė lavinti užsienio kalbos įgūdžius (Skačkauskaitė 2007: 54). M. Didžgalvytė ir V. Pukelienė domėjosi Lietuvoje bakalauro ar magistro studijas baigusiais ir šiuo metu užsienyje magistrantūroje ar doktorantūroje studijuojančiais asmenimis. Šių autorių straipsnyje aptariami migracijos ir protų nutekėjimo teoriniai aspektai, priežastys ir poveikis ekonomikai. Tyrimo rezultatai grindžiami anketine (internetine) apklausa (204 respondentai). Net 74 % apklaustųjų svarbiausia priežastis buvo ta, kad užsienio universitete jie atrado tinkamiausią studijų programą. Toliau sekė tokios priežastys: palankus priėmimas (69,5 %), geriausia stipendija / finansinė parama (67 %), geresnės įsidarbinimo galimybės užsienyje (58,5 %), mokslo įstaigą rekomendavo dėstytojai ar pažįstami (42,5 %). Respondentai nurodė, kad, renkantis mokslo įstaigą, jiems taip pat buvo svarbu įstaigos prestižas, mažesnės 12

13 II. MIGRACIJOS TYRIMŲ PROBLEMATIKA išlaidos, palanki vieta ; lietuvių kontaktai dabartinėje mokslo įstaigoje ir buvimas kartu ar netoli sutuoktinio buvo pažymėtos kaip svarbios priežastys atitinkamai 37,5 % ir 30,5 % respondentų (Didžgalvytė, Pukelienė 2010: 132). Akademinio jaunimo migracijos patirties tyrime, taikant kiekybinio žvalgomojo tyrimo duomenų analizę, išryškėjo tiek ekonominiai, tiek ir asmeniniai, sociokultūriniai, profesiniai, politiniai motyvai, sąlygojantys studentų pasirinkimą emigruoti, kas atskleidžia migraciją kaip daugiaaspektį reiškinį, kurį svarbu analizuoti remiantis ne tik ekonomine, bet ir sociologine migracijos teorijų metodologinėmis prieigomis, padedančiomis gilintis į akademinio jaunimo migracijos elgesį, priežastis, motyvus, nuostatas ar planus. (Kvedaraitė ir kt. 2011: 224). Pagal tyrimo objektą ir problematiką artima yra mokslo studija Lietuvos studentijos socialinio portreto bruožai, kurioje analizuojama Lietuvos studentijos vieta visuomenės socialinėje struktūroje, studijų pasirinkimo motyvai, studentų požiūris į studijų kokybę Lietuvoje, tautinio tapatumo išlaikymo perspektyvos, kompleksiškai tiriamos skirtingos akademinio jaunimo mobilumo formos (turistinės, akademinės kelionės, sezoninis, laikinas darbas ir kt.), atkreipiamas dėmesys ir į jaunimo migracijos nuostatas. Remiantis anketinės apklausos duomenimis, pažymima, kad studentai studijas renkasi daugiausia vadovaudamiesi emociniais profesijos pasirinkimo motyvais (60 % apklaustųjų) ir net trečdalis siekia emigruoti iš Lietuvos. Norą emigruoti lemia daugiausia ekonominės priežastys, tačiau svarbus ir siekis įgyti patirties, geriau išmokti užsienio kalbą ar patirti nuotykių (Matulionis ir kt. 2010: 54, 152). Užsienyje yra atlikti aktualūs jaunimo ir konkrečiai studentų migracijos tyrimai, iš kurių paminėtini turkų studentų ketinimo grįžti į Turkiją (Güngör, Tansel 2006), studentų, dalyvaujančių Socrates / Erasmus programose, polinkio migruoti (King, Ruiz- Gelices 2003), noro pasilikti JAV ar grįžti namo (Hazen, Alberts 2006), Vakarų valstybių požiūrio į atvykstančius studentus (Martin, Abella, Kuptsch 2006), transnacionalinio studentų mobilumo ir studentų migracijos procesų Bulgarijoje sąsajų (Makni 2011) bei kiti tyrimai. Užsienyje atlikti tyrimai rodo (plg. Cerase 1974; Kromkowski 1986), kad sprendimą išvykti į užsienį lemia ne tik racionalios priežastys, bet ir nepagrįsti lūkesčiai, todėl bandant suprasti emigracijos priežastis neužtenka aptarti vien ekonominių rodiklių skirtumus: jauni žmonės, neturintys asmeninės patirties, gali nustebti patyrę, kad studijos svetur visai ne tokios, kokias jas įsivaizdavo (pvz., Wilkinson 1998). Naujumas Šioje studijoje analizuojamas akademinio jaunimo migracijos tyrimas nuo paminėtų tyrimų skiriasi ilgalaikio tyrimo metodologija, tyrimo dalyvių atranka ir tiriamaisiais klausimais. Nagrinėjant motyvus išvykti studijuoti į užsienį arba pasirinkti Lietuvos universitetus, pastebėta dalis tų pačių studijų pasirinkimo motyvų ir aplinkybių, skatinančių studentus išvykti, o ne pasilikti studijuoti Lietuvoje, tačiau rasta ir naujų kintamųjų, atskleidžiami universitetų ir studentų studijų kokybės supratimo skirtumai, nustatytos studentų suvokiamos studijų kokybės dedamosios. Pastebėta, kad skirtingoms grupėms būdingi ne tie patys motyvai, todėl svarbu atkreipti dėmesį į respondentų atranką. Studijoje keliami tyrimo klausimai atskleidžia tyrimo dalyvių požiūrio pokyčius patekus į naują aplinką. Sisteminiai ilgalaikiai (longitudiniai) akademinio jaunimo migracijos procesų tyrimai iki šiol Lietuvoje nebuvo atliekami. 13

14 III. MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MIGRACIJOS PROCESŲ TYRIMAS Studijos autorių atliktas moksleivių ir studentų migracijos procesų tyrimas vyko m. Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tyrimo dalyviai Tyrimui buvo pasirinktos grupės / imtys iš trijų populiacijų: 1 populiacija: 12-tų klasių moksleiviai, kurie a) yra pasiruošę išvykti studijuoti į Vakarų universitetą (1 grupė) (10 moksleivių); b) renkasi studijuoti Lietuvos universitete (3 grupė) (10 moksleivių). 2 populiacija: Lietuvoje studijuojantys ketvirto kurso bakalaurai, kurie renkasi tolimesnes studijas: a) planuoja išvykti į užsienį (2 grupė) (10 studentų); b) pasilieka studijuoti Lietuvoje (4 grupė) (10 studentų). 3 populiacija: užsienyje studijuojantys ketvirto kurso studentai, kurie baigė bakalauro studijas užsienyje ir sugrįžta tęsti studijas į Lietuvos universitetus (5 grupė) (10 studentų). Tyrimo metodai Atliktas sisteminis ilgalaikis (longitudinis) tyrimas, kai per pasirinktus laikotarpius apklausiami tie patys respondentai. Pasirinkti tokie asmens gyvenimo etapai, kai jaunas žmogus, esantis psichologinio brendimo būsenoje, renkasi savo gyvenimo kelią: t0 etapas kai tyrimo dalyviai ruošėsi studijuoti aukštesnėje studijų pakopoje; t1 etapas kai tyrimo dalyviai mokėsi naujoje vietoje 1 1,5 mėn.; t2 etapas po vienerių metų, kai tyrimo dalyviai geriau susipažino su nauja aplinka. Pradinis tyrimo etapas (t0) vyko 2011 m. liepos rugsėjo mėn., t1 etapas 2011 m. lapkričio gruodžio mėn., t2 etapas 2012 m. rugpjūčio-lapkričio mėn. Tyrimo dalyviai grupėse / imtyse buvo atrinkti sniego kamuolio metodu (kai vieni respondentai nurodo kitus). Tyrimo dalyviai pradiniame (t0) tyrimo etape atstovavo 7 Lietuvos gimnazijoms, 4 Lietuvos universitetams ir 6 užsienio universitetams. Kitame tyrimo etape (t1) jie pasiskirstė į 3 Lietuvos ir 9 užsienio universitetus. Dauguma į užsienį išvykusių moksleivių vyko į Jungtinę Karalystę (Anglijos ir Škotijos universitetus) (tikslesnių duomenų nepateikiame, kad būtų išsaugotas tyrimo dalyvių ir universitetų konfidencialumas). Tyrimo eigoje dalyvių sudėtis šiek tiek keitėsi (vieni pasitraukė, kiti prisijungė). Iš viso tyrime dalyvavo 59 respondentai, iš jų 42 buvo apklausti po tris kartus per tris 14

15 III. MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MIGRACIJOS PROCESŲ TYRIMAS laikotarpius (t0 t1 t2), o 17 apklausta vieną kartą t1 etape. Papildomi tyrimo dalyviai prisijungė prie tyrimo išvykus imti interviu į užsienio universitetus, jų pateikti duomenys pasitarnavo analizuojant platesnį tyrimo kontekstą. Iš viso buvo imamas 71 giluminis (pusiau struktūruotas) interviu, kiekvieno iš jų trukmė apie 2,5 3 val. Taip pat buvo imami 43 struktūruoti interviu, kiekvieno iš jų trukmė 3 val. Iš viso imta 114 interviu. Tyrimo etape, kai tyrimo dalyviai moksleiviai ir studentai išvyko studijuoti į užsienio universitetus (t1 etapas), tyrėjai nuvyko į jų universitetus ir ėmė interviu tiriamiesiems naujoje aplinkoje; tyrėjai turėjo galimybę susipažinti su tyrimo dalyvių gyvenimo, studijų ir laisvalaikio sąlygomis, pastebėti jų nuotaikas, dalyvavo tuo metu vykusiuose renginiuose (pavyzdžiui, Kembridžo universiteto lietuvių bendruomenės surengtoje konferencijoje). Šis tyrimo etapas vyko Jungtinėje Karalystėje (JK), Anglijos ir Škotijos universitetuose. Gauti duomenys susisteminti ir suvesti į duomenų bazę. Joje yra ir kiekybiniai, ir kokybiniai duomenys (komentaruose). Atrinkus svarbiausius klausimus ir sumažinus jų apimtį, sudaryta duomenų bazė pasitarnaus tolimesniems tyrinėjimams. Sistemiškai surinkti duomenys visais klausimais pateikia informacijos apie kiekvieną tyrimo dalyvį trimis laikotarpiais. Duomenų bazės uždavinys yra kuo tiksliau išlaikyti surinktas lauko tyrimo žinias, kad būtų galima jas panaudoti analizuojant įvairius tyrimo klausimus ir ieškant jų tarpusavio ryšių. Duomenų bazę sudaro atsakymai į 410 klausimų. 2 pav. Motyvai išvykti studijuoti į užsienį arba pasilikti Lietuvoje 15

16 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Paveiksluose pateikiamas duomenų bazės fragmentas. Viršutiniame pav. matyti 1 ir 2 tyrimo dalyvių grupių atsakymai į klausimus apie motyvus išvykti studijuoti į užsienio universitetus per tris laikotarpius. Apatiniame pav. matyti 3, 4, 5 grupių atsakymai į klausimus apie motyvus studijuoti Lietuvos universitetuose. Paveiksluose žalia spalva žymi atsakymus taip, raudona ne, mėlyna vidutiniškai, geltona nežinau, balta spalva nėra duomenų. Kiekvienoje lentelės eilutėje matyti visų respondentų atsakymai į vieną klausimą, o kiekviename stulpelyje vieno respondento atsakymai į visus pateiktus klausimus. Programoje Excel atveriamuose langeliuose (komentaruose) yra sudėti platesni atsakymai į klausimus (citatos, interviu fragmentai, pagilinantys atsakymus). Duomenų bazę sudaro 126 stulpeliai ir 410 eilučių. 1. Dinaminių sistemų teorija Tyrinėjant naudota dinaminių sistemų teorija 4 tyrėjui siūlo pasirinkti jo tyrimams reikšmingą tyrimo sistemą (asmenį ar grupę), o visa kita socialinė aplinka, esanti už sistemos ribų, laikoma sistemos aplinka. Tikrovė skaidoma į aplinkas, būsenas ir įtakas. Šioje triadoje, kuri, atrodytų, apima visą asmens gyvenimo tikrovę, modeliuojamas tiriamos sistemos elgesys. Rengiant klausimynus ir analizuojant gautus duomenis naudojami aplinkos ir būsenos / išraiškos kintamieji, kurių vertės lyginamos tarp grupių. Aplinkos būsenos įtakos Tyrimų duomenys (stebėjimai, interviu, klausimynų duomenys, vaizdinė medžiaga) struktūruojami nuosekliai taikant šiuos žingsnius: 1. Apibūdinama tyrimo sistema, kurią pasirenka tyrėjas; nusakomos su šia sistema susijusios aplinkos ir sistemos sąveikos su jomis. Visa tai padeda nustatyti gaunamos informacijos pobūdį ir turinį. 2. Suformuluojami kintamieji, nusakantys, kaip aplinka veikia sistemą, kaip sistema veikia aplinką, nusakantys sistemos būseną. Šių kintamųjų rūšių suformulavimas padeda suprasti, ką reiškia išsamiai apibūdinti analizuojamą medžiagą. (Kintamieji yra indukciniu būdu suformuluojami pagal veikėjų elgesio stebėjimo duomenis, įskaitant giluminius interviu, klausimynus, tyrėjo dienoraščio įrašus ir kitą empirinę medžiagą). 3. Funkcijos, susiejančios šiuos kintamuosius tarpusavyje, leidžia sistemingai apibūdinti priežastinius procesus. Tokio pobūdžio tyrimas siejasi su matematine sisteminės analizės samprata tai nuoseklus tyrėjo veiksmų pakartojimas tyrimo metu, susijęs su jo pasirinkta prielaida: sistema sukuria savo būseną, kurios kaita ir išraiška yra susijusios su aplinkos poveikiu (Luenberger 1979). 4 Išsamiau apie dinaminių sistemų teoriją ir jos taikymą socialiniuose tyrimuose žr.: Vaišnys, Ramanauskaitė 2009; Ramanauskaitė, Vaišnys 2009; Vaišnys, Buivydas, Ramanauskaitė

17 III. MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MIGRACIJOS PROCESŲ TYRIMAS Tyrime buvo analizuojamas moksleivių ir studentų elgesys: stebimos jų reakcijos į aplinką (kitus moksleivius ir studentus bei tolimesnes aplinkas), pagal šias reakcijas bandoma įvardyti jų būsenas, kurios paskatina apsispręsti išvykti studijuoti į užsienį arba pasilikti Lietuvoje. Sisteminės analizės principas kiekvienas veikėjas įvertinamas taikant tą pačią sisteminę prieigą. Kiekvienai tyrimo sistemai / veikėjui / studentui surandamos aplinkos kiti studentai ir likusios visuomenės nariai. Sistemos kaita būna susijusi su aplinkos poveikiu ir pačios sistemos ankstesne būsena. Veikiant aplinkoms, keičiasi sistemos būsena ir elgesys. 3 pav. ovale pavaizduotas kvadratas žymi tiriamos sistemos (pvz., moksleivio) būseną, įeinančios rodyklės aplinkų (kitų moksleivių / studentų ir kitų visuomenės narių) poveikius sistemai, išeinanti rodyklė sistemos elgesį, susijusį su minėtų aplinkų poveikiu; erdvė už ovalo ( visata ) žymi kitą visuomenės dalį kitas aplinkas, su kuriomis tiriamoji sistema neturi tiesioginių kontaktų. Visata yra sudaryta iš sistemų, aplinkų, sąveikų. y sistemos saviraiška (pasirodymas aplinkai); u poveikis sistemai (iš aplinkos); s sistemos būsena. Sistemos elgesys aprašomas funkcijomis: y = g[s] s = f[s,u] f[.] ir g[.] yra funkcijos (sąsajos tarp vienų kintamųjų verčių ir kitų kintamųjų verčių). 3 pav. Aplinkų poveikis sistemos būsenai ir jos elgesiui (Luenberger 1979) 17

18 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Sistemų teorijos prielaida, kad asmens būsena ir elgesys yra susiję su aplinkų įtaka, skatina tyrėjus atidžiai analizuoti aplinkas. Pavyzdžiui, motyvas Išvykstu, nes man įdomu gyventi tarp įvairių kultūrų žmonių nurodo visuomenės, kurioje gyvena įvairių tautybių asmenys, įtaką; motyvas Pasilieku, nes čia lieka mano draugai, su kuriais man patinka bendrauti nurodo draugų įtaką. Tačiau motyvas Renkuosi studijas užsienyje todėl, kad ten geresnė studijų kokybė negu Lietuvoje lieka neaiškus. Kodėl tyrimo dalyvis taip galvoja? Kokia yra įtaka? Kas šiuo atveju yra aplinka? Gilinantis paaiškėja, kad aplinka šiuo atveju yra draugai ir kiti studentai, kurie perduoda žinią, kad užsienio universitetuose studijos kokybiškesnės. Kitas šaltinis yra universiteto interneto puslapis, kuriuo, kaip parodė tyrimas, būsimi studentai pasidomi labai paviršutiniškai. (Tikresnio supratimo apie studijų kokybę pasirinktame užsienio universitete, išskyrus aukšto lygio universitetus, pvz., Kembridžo, kuriuo pasitikima, būsimi studentai neturi, tai yra gana rimta priežastis, kodėl nemaža jų dalis lieka nepatenkinti studijomis ir po kurio laiko teigia tikėjęsi gerokai daugiau). Lyginamoji analizė Atliekant lyginamąją analizę, nuosekliai lyginami aplinkos poveikio, būsenos ir išraiškos kintamieji. Bandoma nustatyti, koks aplinkos poveikis kaip keičia sistemos būseną, kitaip tariant analizuojama, dėl kokio aplinkų poveikio moksleiviai ir studentai nori: a) išvykti studijuoti į užsienį; b) pasilikti studijuoti Lietuvoje; c) sugrįžti į Lietuvą iš užsienio. Ryšys tarp pirminių duomenų ir rezultatų Sisteminės duomenų analizės privalumas tas, kad galima bet kuriame apibendrinimo etape sugrįžti pasitikrinti kiekvieno asmens atsakymus į klausimus (žr. 1 lentelę, 22 psl.) arba peržiūrėti visą duomenų bazę (žr. 5 8 pav., psl.). Tyrimo duomenys Studentų elgesio scenarijaus pradiniame (t0) tyrimo etape pavyzdys Tyrinėdami atrinktų populiacijų atstovų aplinkų įtaką sprendimui išvykti arba pasilikti, ieškome tikimybinių ryšių, kurie gali būti būdingi visai populiacijai. 4 pav. pavaizduotas moksleivio elgesio scenarijus parodo aplinkas, vyraujančias tyrinėtoje į užsienį išvykstančių moksleivių grupėje, paskatinusias tyrimo dalyvius apsispręsti išvykti studijuoti į užsienio universitetus. (Visų tyrinėtų grupių elgesio scenarijai turi panašumų ir skirtumų, jie išsamiau aptariami šios dalies 3 skyriuje analizuojant studijų šalies pasirinkimo motyvus). 18

19 III. MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MIGRACIJOS PROCESŲ TYRIMAS Išvykstantys moksleiviai Išvykstu Ten yra dominančios studijos, geresnė Domina kokybė; kryptis galėsiu Geros pagyventi studijos daugiakultūrinėje Aukštesnis lygis Noriu pažinti aplinkoje kultūras Studijų kryptis/ programa Universiteto pateikta informacija apie studijų privalumus Draugų, kitų studentų pateikta informacija apie geresnę studijų kokybę negu Lietuvoje Daugiatautė kultūrinė aplinka Tinkamos ekonominės sąlygos 4 pav. Lietuvos moksleiviai, pasirinkę bakalauro studijas užsienio universitetuose 4 paveiksle įeinančios rodyklės parodo aplinkų įtakas tyrimo dalyvio sprendimui pasirinkti studijas užsienyje. Kvadrate surašytos reikšmės apibūdina tyrimo dalyvio būseną, atsirandančią veikiant aplinkoms. Išeinanti rodyklė parodo tyrimo dalyvio elgesį, susijusį su aplinkų poveikiu (šiuo atveju išvykstama iš Lietuvos). 2. Ilgalaikis tyrimas Sisteminis ilgalaikis tyrimas (t0 etapas kai gimnazistai ir studentai renkasi studijas; t1 etapas kai jie pasimokė 1 1,5 mėn. naujoje vietoje; t2 etapas po 1 metų) parodė, kad, susidūrus su nauja aplinka (išvykus studijuoti į užsienį ar pradėjus studijuoti Lietuvos universitete), tyrimo dalyvių požiūris į ją keičiasi. Didžiausi pokyčiai įvyksta perėjus iš t0 etapo į t1 etapą, po to požiūris nusistovi. Tyrimo duomenys Visi tyrimo klausimai buvo analizuojami ir tikrinami trimis tyrimo etapais. Visuose etapuose bendrauta su tais pačiais tyrimo dalyviais, siekta aptikti jų požiūrio pokyčių patekus į naują aplinką. 5 8 pav. pateikiami tyrimo dalyvių nuomonės pokyčiai per tris laiko etapus. 5 pav. t0 duomenys, pavaizduoti kaip plokštuma 19

20 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams 6 pav. Duomenys perėjus iš t0 į t1 tyrimo etapą 7 pav. Duomenys perėjus iš t0 į t2 tyrimo etapą 20 8 pav. Duomenys perėjus iš t1 į t2 tyrimo etapą

21 III. MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MIGRACIJOS PROCESŲ TYRIMAS Ilgalaikių tyrimų privalumas galimybė stebėti, kaip pakinta vertės (žiūrint į 5 ir 8 pav., 6 ir 8 pav., 7 ir 8 pav. skirtumus). Jei bėgant laikui respondento pasirinktos vertės nesikeičia, skirtumus iliustruojančiame (skirtuminiame) paveiksle susidaro plokštumą (žr. 5 pav.). Jei vertės pasikeičia, atsiranda nukrypimų: vertes išreiškiantys taškai pakyla arba nusileidžia nuo plokštumos (žr. 6, 7 pav.). Analizuojant duomenis įdomu, ar tie pokyčiai būdingi imtims, laikotarpiams ar kitiems besikeičiantiems veiksniams, kuriuos tyrinėjame. Duomenis iliustruojantys paveikslai leidžia pastebėti minėtus veiksnius, nes juose atsiranda reikšmingi raštai. 5 pav. vaizduojama plokštuma (0 būsena), o 6 ir 7 pav. atsiranda taškų debesėlių, turinčių tam tikrą formą ir išsidėsčiusių tam tikra tvarka. Jei t0 ir t1 lyginame su t1 ir t2 (6, 8 pav.), taškų mažėja, o jeigu t0 ir t1 su t0 ir t2 (6, 7 pav.), taškų daugėja. Tai reiškia, kad vyksta pokyčiai. Paveiksluose galima pastebėti skirtumų tarp įvairių respondentų grupių: išvykstančių ir pasiliekančių Lietuvoje gimnazistų, išvykstančių ir pasiliekančių bakalaurų bei sugrįžtančių studentų. Pokyčius konkrečiuose paveiksluose rodo taškų ir tuštumų eilės, nurodančios, kurių asmenų elgesys keičiasi panašiai. Reikšminga tampa linijinė struktūra, kuri apima giminingus respondentus, o kitur nepasirodo. Kai kintamieji prasmingai parinkti, galima taikyti matematinius metodus. Jie parodo reikšmingus duomenų raštus. Paveiksluose matyti, kad pereinant iš t0 į t1 etapą yra daugiau taškų, negu pereinant iš t1 į t2 etapą. (Ar jų mažės ir ateityje paaiškės perėjus kitą tyrimo etapą). Duomenys rodo, kad tyrimo dalyviai labai reaguoja į pasikeitusią aplinką (atvykę į naują studijų vietą), o po kurio laiko (po 1 metų) pripranta. Tyrinėjant toliau bus siekiama išsiaiškinti, ar procesas ir toliau vyks tokia linkme. *** Kituose studijos skyriuose analizuojami tyrimo dalyvių požiūrių pokyčiai tam tikrais klausimais per tris laikotarpius. Nustatyti požiūrių pokyčiai nurodo pasikeitusios aplinkos įtaką asmeniui ir padeda tyrėjui išsiaiškinti tikimybines tyrimo dalyvio būsenos bei elgesio pokyčio priežastis. Nuodugnesnė analizė padeda atskleisti reikšmes, kodėl pasikeitusi aplinka yra geresnė ar blogesnė už buvusią. Žinodami šias reikšmes, universitetai gali rasti būdų, kaip valdyti procesus, kad studentai labiau domėtųsi studijomis Lietuvos universitetuose. 3. Išvykti ar pasilikti Lietuvoje: studijų šalies pasirinkimo motyvai Šiame skyriuje aptarsime tyrimo dalyvių motyvus išvykti į užsienio universitetus arba pasilikti studijuoti Lietuvoje, taip pat sugrįžus iš užsienio, tęsti studijas Lietuvos universitetuose. Grupėse vyraujantys studijų šalies pasirinkimo motyvai yra susiję su dominančiomis studijų programomis ir kokybiškomis studijomis, asmenine aplinka (draugai, bendramoksliai, bendradarbiai), su kuria norima bendrauti, kitomis kultūromis, kurias norima pažinti. Ekonomines / materialines sąlygas tyrimo dalyviai laiko labiau studijų sąlyga negu priežastimi išvykti arba studijuoti Lietuvoje. 21

22 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Tyrimo duomenys Toliau pateiktoje ir kitose lentelėse panaudoti tik tų respondentų duomenys, kurie surinkti per visus tris tyrimo etapus: t0_t1_t2. Kiti duomenys naudoti kaip papildoma, išvadas patvirtinanti medžiaga. 1 ir 2 lentelėse pateikti atrinkti motyvai, susiję su sprendimu išvykti studijuoti į užsienį, pasilikti studijuoti Lietuvoje arba sugrįžti į Lietuvą ir tęsti studijas Lietuvos universitetuose. Šiuos motyvus įvardijo daugiau negu 50 proc. bent vienos tyrinėtos grupės atstovų: išvykstančių moksleivių, išvykstančių bakalaurų, Lietuvoje pasiliekančių moksleivių ir bakalaurų, į Lietuvą sugrįžtančių bakalaurų. 1 lentelė atskleidžia kiek vieno tyrimo dalyvio motyvus, 2 lentelė būdingiausius motyvus grupėse. 1 lentelė Tyrimo dalyvių motyvai išvykti studijuoti į užsienį / pasilikti Lietuvoje / sugrįžti į Lietuvą 1. Išvykstantys moksleiviai 2. Išvykstantys bakalaurai 3. LT pasiliekantys moksleiviai 4. LT pasiliekantys bakalaurai 5. Sugrįžtantys bakalaurai Kl. Nr lentelės pirmojoje eilutėje surašytos tyrinėtos grupės (1. Išvykstantys moksleiviai; 2. Išvykstantys bakalaurai; 3. Lietuvos universitetuose pasiliekantys studijuoti moksleiviai; 4. Lietuvos universitetuose pasiliekantys studijuoti bakalaurai; 5. Sugrįžtantys po bakalauro studijų užsienyje studentai). Antrojoje lentelės eilutėje skaičiais pažymėti tyrimo dalyviai, o pirmajame lentelės stulpelyje surašyti kintamųjų / klausimyno klausimų / teiginių eilės numeriai (sąrašas pateikiamas toliau). Tamsūs langeliai lentelėje reiškia teigiamus atsakymus į klausimus / vertę taip, balti vertes ne, vidutiniškai, nežinau, netaikoma. Klausimai / kintamieji Vieta, kur tyrimo dalyvis mokėsi tyrimo metu (pradiniame tyrimo etape / t0) 1. Lietuva 2. Užsienis Noras gyventi tikslo / studijų šalyje užsienyje arba Lietuvoje 3. Svajoju / noriu gyventi tikslo / studijų šalyje Studijų motyvai 4. Dominančios studijos 5. Geresnis studijų lygis pasirinktoje šalyje 22

23 III. MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MIGRACIJOS PROCESŲ TYRIMAS Socialiniai-ekonominiai motyvai 6. Čia / ten turėsiu geresnes ekonomines / materialines sąlygas 7. Noriu įsidarbinti pasirinktoje studijų šalyje (LT / užsienyje) 8. Man svarbu, kad studijuodamas(-a) galėčiau dirbti 9. Nereikės mokėti už mokslą 10. Motyvuoja geri įstatymai, galimybės studijų šalyje Socialiniai-kultūriniai motyvai 11. Studijas sieju su galimybe pažinti kitas šalis ir kultūras (studijų kraštą sieju su kelionių motyvu; noriu gyventi kultūriškai įvairioje aplinkoje) 12. Išvykti / pasilikti / sugrįžti motyvuoja tame krašte esantys draugai ir kiti aplinkiniai, su kuriais noriu bendrauti Motyvų išvykti studijuoti į užsienį / pasilikti Lietuvoje / sugrįžti į Lietuvą dažnis procentais tirtose grupėse 2 lentelė Tyrimo grupės Išvykstantys iš LT Pasiliekantys LT Grįžtantys Kl. Moksleiviai Bakalaurai Moksleiviai Bakalaurai Bakalaurai Nr. t0_gyvenamoji vieta ir motyvai Teigiamų atsakymų dažnis procentais grupėse 1 t0_gyvena Lietuvoje t0_gyvena užsienyje Noriu gyventi studijų šalyje Ten yra mane dominančios studijos Geresnis studijų lygis Dėl gerų materialinių sąlygų Darbo perspektyvos LT, užsienyje Studijuodamas(-a) galėsiu dirbti Nereikės mokėti už mokslą Geri įstatymai, galimybės Dėl kitų šalių, kultūrų pažinimo Dėl draugų, artimos aplinkos

24 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams 2 lentelės pirmojoje eilutėje surašytos tiriamosios grupės: iš Lietuvos išvykstantys moksleiviai ir bakalaurai; Lietuvoje pasiliekantys moksleiviai ir bakalaurai; iš užsienio sugrįžtantys bakalaurai. Pirmajame stulpelyje pateikti klausimų numeriai, antrajame stulpelyje tyrimo dalyvių gyvenamoji vieta pradiniame (t0) tyrimo etape (1, 2 kl.) ir klausimai (3 12 kl.), išreiškiantys tyrimo dalyvių motyvus išvykti arba pasilikti studijuoti Lietuvoje, arba sugrįžti į Lietuvą. Skaičiai lentelėje reiškia atsakymų į klausimus dažnius procentais kiekvienoje grupėje (pateikti motyvai, kurių dažnis bent vienoje iš visų penkių tyrinėtų grupių yra nuo 70 iki 100 proc.; taip pat motyvai, kurių dažnis nuo 50 iki 69 proc.). Trijų tonų spalva langeliuose yra susijusi su motyvų dažniais grupėse: tamsi nuo 70 iki 100 proc., vidutinė nuo 50 iki 69 proc., šviesi mažiau negu 50 proc., įskaitant atvejus, kai tokio motyvo grupėje nėra Grupių motyvų palyginimas: išvykstantys, pasiliekantys, sugrįžtantys Pradiniame (t0) tyrimo etape didžioji dauguma keturių tyrinėtų akademinio jaunimo grupių atstovų gyveno Lietuvoje, viena grupė užsienyje (sugrįžtantys studentai) (žr. 2 lentelės 1, 2 eilutes). Didžioji dauguma išvykstančių studentų, kitaip negu pasiliekantys ir sugrįžtantys, išvykimą studijuoti į užsienį sieja su dominančia studijų programa, geresniu studijų lygiu užsienyje ir kitų šalių bei kultūrų pažinimu 5. Į Lietuvą orientuotų studentų (pasiliekančių ir grįžtančių) kategorijoje tik Lietuvoje pasiliekančių bakalaurų grupėje aiškus dominančių studijų motyvas, o moksleivių ir sugrįžtančių studentų grupėse jis nevyrauja. Lietuvoje studijas pasirinkusiųjų grupėse nuomonė, kad Lietuvoje geresnis studijų lygis negu užsienyje, taip pat nevyrauja 6. Visose į Lietuvą orientuotų studentų (pasiliekančių ir sugrįžtančių) grupėse ryškėja stiprus noras būti kartu su savo draugais ir kita asmenine aplinka, su kuria patinka bendrauti 7. Išvykstantieji studijų šalies pasirinkimo nesieja su asmenine aplinka, nes tokios aplinkos ten dar nerado, tačiau paaiškėjo, kad jie tikisi įgyti naujų draugų, taip pat toliau palaikyti ryšius su savo senaisiais draugais. Dalis draugų išvyksta į įvairius užsienio universitetus, kiti pasilieka studijuoti Lietuvoje, todėl su visais jais (kaip ir su tėvais) galima bendrauti tuo pačiu būdu internetu: el. paštu, per programą Skype. 5 Išvykstančiųjų grupėje išvykimas studijuoti į užsienį neretai siejamas ir su kelionės būsena galimybe pakeliauti. Dalis šių studentų galvoja, kad po bakalauro studijų JK vyks į kitą šalį studijuoti magistrantūroje, o po to jiems būtų įdomu susirasti darbą dar kitoje šalyje. 6 Gilesnė analizė rodo, kad Lietuvoje pasiliekančių studentų nuomonė apie Lietuvos universitetų studijų kokybę, kitaip negu sugrįžtančių, yra gera, nors, jų nuomone, jos nėra geresnės negu užsienyje. Studijas Lietuvoje pasirinkę studentai turi mažiau informacijos apie studijų kokybę užsienyje, nes plačiau nesidomėjo studijomis užsienio universitetuose. Sugrįžtantys studentai, kitaip negu pasiliekantys Lietuvoje, nemano, kad Lietuvos universitetų studijų kokybė gera. 7 Į Lietuvą orientuoti studentai norą bendrauti su jiems įprasta aplinka išreiškia teiginiu čia gyvena / yra pasilikę mano draugai, bakalaurams patinka Lietuvos žmonių bendravimo kultūra, laisvalaikio galimybės, jie nori gyventi lietuviškoje aplinkoje ir kt. 24

25 III. MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MIGRACIJOS PROCESŲ TYRIMAS Dauguma tyrime dalyvavusių pasiliekančių ir sugrįžtančių studentų studijų pasirinkimą Lietuvoje, kitaip negu išvykstantys studentai, sieja su noru gyventi studijų šalyje 8 ; išvykstantys studentai nenori likti gyventi studijų šalyje užsienyje ir išvykimo studijuoti į užsienį nesieja su galimybe emigruoti. Pasiliekantys studentai motyvus pasirinkti studijas Lietuvoje sieja su vietinėmis darbo perspektyvomis; sugrįžtančiųjų grupėje šis motyvas išreikštas vidutiniškai. Išvykstančiųjų grupėse darbo perspektyvų užsienyje motyvas labiau pastebimas tarp bakalaurų. Išvykstantieji galvoja, kad, įgijus užsienio universiteto diplomą, jiems atsivers geresnės darbo perspektyvos įvairiose šalyse, taip pat Lietuvoje. Motyvas studijuodamas(-a) galėsiu dirbti reikšmingas visose (išvykstančių, pasiliekančių ir sugrįžtančių bakalaurų grupėse) ir nesiekia vidurkio moksleivių grupėse. Tai natūraliai koreliuoja su situacija, jog bakalauro studijų studentams sudėtingiau dirbti, o magistrantai ir užsienio universitetuose, ir Lietuvoje paprastai stengiasi įsidarbinti. Tiek tarp išvykstančių, tiek tarp Lietuvoje liekančių moksleivių vis dėlto yra tokių, kurie tikisi dirbti ir, kaip pamatėme iš kitų tyrimo etapų, bando tai daryti dėl sudėtingų materialinių sąlygų. Motyvas nereikės mokėti už mokslą išvykstančių moksleivių ir Lietuvoje pasiliekančių bakalaurų grupėse yra išreikštas vidutiniškai. Kitose grupėse jis pasitaiko dar rečiau arba visai neaktualus. Dalis tyrimo dalyvių žino, kad jiems reikės mokėti už mokslą: pavyzdžiui, visi išvykstantieji į JK studijuoti magistrantūroje ir dalis išvykstančiųjų į JK studijuoti bakalauro programoje moka už mokslą. Geri įstatymai ir su jais susijusios galimybės motyvuoja bakalaurus, išvykstančius į užsienio universitetus studijuoti magistrantūroje; kitose grupėse šis motyvas neaktualus 9. Ekonominės sąlygos nėra labai reikšmingas motyvas nei išvykti, nei pasilikti, nei sugrįžti, tačiau tai yra būtina studijų sąlyga. Daugiau išvykstančių studentų negu pasiliekančių tikisi gerų gyvenimo sąlygų. Kiti tyrimo dalyviai kalbėjo apie jų asmenines materialines sąlygas, kurios, išvykus į užsienį, nebus geros dėl kainų skirtumo, nes jį sunku padengti daugumai Lietuvoje gyvenančių tėvų, norinčių padėti. Dalis studentų pasiėmė paskolą, kai kurie universitetai (pavyzdžiui, Kembridžo) skyrė pašalpas tiems, kurių tėvai nepakankamai daug uždirba; kiti, kurių studijos nemokamos, tikisi studijuodami pakankamai užsidirbti pragyventi ir susimokėti mokestį už gyvenamąjį būstą. 8 Galima prielaida, kad tyrime dalyvavę išvykstantys studentai planuoja išvykti tik studijuoti ir vykti studijuoti į užsienį vien norint emigruoti jiems neaktualu. Prielaidą galima patikrinti vykdant dar vieną tyrimo etapą (po pusantrų metų, kai tyrimo dalyviai baigs studijas ir rinksis tolimesnį gyvenimo kelią). 9 Į magistrantūros studijas išvykstančių bakalaurų grupėje pastebima tvirta nuostata, kad užsienyje įstatymų tvarka yra patogesnė studijuoti ir dirbti negu Lietuvoje. Studentai, kuriems yra tekę atliekant praktiką dirbti Lietuvoje ir užsienyje, teigė, jog užsienyje panašiose kompanijose darbas buvo geriau planuojamas ir organizuojamas. Siekti aukšto rezultato ir kokybiško planavimo Lietuvoje trukdo viešųjų pirkimų sistema, darbinių veiklų priklausomumas nuo projektų finansavimo (kai negali suplanuoti darbų ilgesniam laikotarpiui, susiformuoja nervinga darbo aplinka), labai didelis darbo krūvis, kurio neatperka darbo užmokestis. Kalbant apie studentus liečiančius įstatymus, paminėta lengvesnė JK studijų paskolų tvarka negu Lietuvoje. Čia daugiau galimybių, pavyzdžiui, pajamos apmokestinamos skirtingai, kitaip. Veikla, kurią šiuo metu darau, yra neapmokestinta čia, šitoj šaly. Lietuvoj 30 procentų (R50). 25

26 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Dalis šių moksleivių geresnes ekonomines sąlygas užsienyje sieja su galimybe savarankiškai gyventi ( galėsiu gyventi savarankiškai ). Kaip jau buvo minėta, moksleiviai galvoja, kad Lietuvoje jiems ilgesnį laiką nepavyktų įgyti ekonominės nepriklausomybės nuo tėvų, jie nepajėgtų savarankiškai išsilaikyti. Nuodugniau analizuojant studijų pasirinkimą Lietuvoje arba užsienyje, išryškėja ir kiti individualiau išreikšti motyvai. Pasiliekančių ir sugrįžusių bakalaurų grupėse buvo minimos įdomios laisvalaikio galimybės Lietuvoje. Lietuvoje pasiliekančių bakalaurų grupėje, skirtingai negu kitose, buvo labai išreikštas motyvas noriu gyventi arčiau tėvų. Vieniems šis noras susijęs su geresnėmis materialinėmis galimybėmis, kitiems su kasdienio bendravimo šeimoje (asmeninėje aplinkoje) įpročiais. Lietuvoje pasiliekantiems bakalaurams patinka Lietuvos žmonių bendravimo kultūra, o išvykstantys į užsienį ir sugrįžusieji bakalaurai teigė, jog užsienyje (JK, JAV) žmonių bendravimo kultūra geresnė. Tyrinėjant aptikta neigiama reakcija į aplinkinius žmones, su kuriais tenka nuolat bendrauti. Pavyzdžiui, daugiau kaip pusė išvykstančių moksleivių ir šiek tiek mažiau bakalaurų minėjo priešišką reakciją į savo aplinką Lietuvoje: noriu pabėgti nuo savo aplinkos žmonių. Aptikta netolerancijos atvejų, pavyzdžiui, darbo Lietuvoje ieškojęs tyrimo dalyvis pasidalijo:...buvo išsijuokta, kad su odine striuke atėjau metalistas, ilgi plaukai (R50). Palyginus visų tyrinėtų grupių studijų šalies pasirinkimo motyvus matyti, kad Lietuvos studijų kokybė netenkina nei išvykstančių į užsienio universitetus studentų, nei iš užsienio sugrįžtančių studentų. Pastarieji sugrįžta ne dėl studijų kokybės, o dėl asmeninės aplinkos (draugų, bendramokslių, bendradarbių ir pan.). Lietuvoje pasirinkę studijas studentai mano, kad nors Lietuvos universitetų studijų lygis nekonkuruoja su užsienio universitetų, jis yra priimtinas. Įvertinus ekonominio veiksnio svarbą aiškėja, kad nors išvykstantiems ir Lietuvoje pasiliekantiems bei sugrįžtantiems studentams jis nėra pagrindinis, Lietuvoje tikimasi blogesnių sąlygų negu užsienyje. Papildomai įvertinus požiūrį į studijų ir darbo įstatymus, matyti, kad Lietuvos įstatymai nemotyvuoja, o JK studijų paskolų tvarka ir verslo įstatymai patrauklūs. Išanalizavus akademinio jaunimo studijų pasirinkimo motyvus ir įvertinus studijų sąlygas, galima tikimybiškai įvardyti svarbiausius aplinkos poveikio kintamuosius: universiteto studijų kokybė, įskaitant dominančią studijų programą; ekonominės sąlygos, nulemiančios, ar asmuo galės studijuoti (ar užteks lėšų); asmeninio bendravimo aplinka (pasiliekantiems ir sugrįžtantiems draugai ir artimieji Lietuvoje bei kiti asmenys, su kuriais bendraujama studijuojant), išvykstantiems nauja įdomi bendravimo aplinka, kurios tikimasi) Pasiūlymai, susiję su studijų šalies pasirinkimo motyvais Studijų kokybės klausimai bus išsamiau analizuojami kituose skyriuose, o čia pateikiame pasiūlymų, susijusių su kitomis aplinkomis, padedančiomis akademiniam jaunimui priimti sprendimą pasirinkti studijų šalį. Pravartu atkreipti dėmesį, kad būsimų bakalaurų ir magistrantų negąsdina kokybiškos mokamos studijos, jeigu egzistuoja patogi (JK išbandyta) studijų paskolų 26

27 III. MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MIGRACIJOS PROCESŲ TYRIMAS sistema ir studentų iš ekonomiškai silpnų šeimų rėmimo sistema, o magistrantus papildomai skatina sudaromos sąlygos dirbti. Būtina atkreipti dėmesį į didelį jaunimo poreikį turėti asmeninę aplinką, surasti būdų, kaip lengviau sukurti tokią aplinką universiteto erdvėse. Pavyzdžiui, universitetuose galima sukurti patrauklias neformalaus ir pastovaus tarpusavio bendravimo (studentiškos socializacijos) vietas, kurios atitiktų jų skonį: būtų jauku, laisva, pigiau negu mieste, nemokamas internetas, galima palaukti kitos paskaitos, paruošti namų darbą, kartu su dėstytoju padiskutuoti apie mokslus arba tiesiog pabendrauti, čia vyktų įdomūs susitikimai su universiteto svečiais ir pan. Reaguodami į išvykstančiųjų poreikį pažinti kitas šalis, kultūras, bendraujant gilinti užsienio kalbos žinias, Lietuvos universitetai turėtų aktyvinti tarptautinį studentų bendravimą (sudaryti sąlygas studentams išvykti į užsienio universitetus studijų semestrui ir plačiau pristatyti galimybes atlikti praktiką ne tik Lietuvoje, bet ir tose užsienio organizacijose, kurios turi geros darbo su užsieniečiais praktikantais patirties). Svarbu plėsti tarptautinio bendravimo erdves Lietuvos universitetuose, pavyzdžiui, vasaros stovyklas, praktikų vietas ir kt. Pastangos pritraukti daugiau motyvuotų studentų iš užsienio studijuoti Lietuvoje atitiktų Bolonijos deklaracijoje pateiktą pasiūlymą skatinti aukštojo mokslo sistemos dalyvių mobilumą, tarptautiškumą (The Bologna Declaration, Joint Declaration of the European Ministers of Education 1999). Svarbu skatinti Lietuvos universitetų siekius pristatyti savo veiklas užsienyje, remtis užsienio organizacijų pavyzdžiais: sakykime, JK UCAS organizacija pritraukia Lietuvos įmones (pvz., Kalba.lt ), padedančias studentams susipažinti su JK universitetų studijomis, jas pasirinkti, užpildyti stojimo dokumentus ir kt. Analogiškai galėtų būti aktyviau kuriami Lietuvos universitetus reklamuojantys tinklai užsienio šalyse. 4. Studijų pasirinkimo principai Tyrimas atskleidė, kad tolimesnes studijas besirenkantiems moksleiviams ir studentams trūksta žinių apie realius tikrovės procesus, neišskiriant žinių apie visuomenės poreikius, perspektyvias veiklos sritis, taip pat Lietuvos ir užsienio universitetų programas, kurios atitiktų šiuos poreikius. Įdomu tai, kad tyrimo dalyviai nededa daug pastangų pakeisti šią būseną. Lieka neaišku, ar tokį elgesį lemia tai, kad jiems sudėtinga įvertinti galimybes, ar nežinojimas, kaip ir kur įgyti trūkstamų žinių, ar stoka patirties, kaip tokias žinias naudoti. Nemaža dalis tyrimo dalyvių, rinkdamiesi studijas, yra pasyvūs. Susidaro įspūdis, kad jaunimui būdinga gyventi savo virtualiame pasaulyje, kurį jie tobulina sava kryptimi ir nevertina jo kritiškai, palyginti su tikrove. Gimnazistai, pasirinkdami studijas, naudojasi daugiausia tomis žiniomis, kuriomis dalijamasi bendraamžių visuomenėje. Neturint patikimų žinių apie būsimas studijas, pradėjus studijuoti universitete (taip pat įstojus į magistrantūrą), atsiranda neatitikimų tarp tikrovės ir jos įsivaizdavimo. Šie neatitikimai labiausiai pastebimi, kai gimnazistai išvyksta studijuoti į užsienio universitetus ir akivaizdžiai susiduria su nauja aplinka. Tyrimo duomenys liudija, kad išvykstantys studentai nepakankamai pasidomi pragyvenimo galimybėmis užsienyje, nuvykę studijuoti 27

28 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams nepajėgia laiku susirasti gyvenamojo būsto, pritrūksta lėšų už jį susimokėti, susiduria su pragyvenimo problemomis. Būsenos pokyčiai būdingi ir studijas Lietuvos universitetuose pasirinkusiems studentams. Pradėję studijuoti ir patekę į kitokią aplinką, negu tikėjosi, studentai patiria nemalonių išgyvenimų, prastėja jų nuomonė apie studijas. Perduodami blogi įspūdžiai apie universitetus sklinda tarp būsimų studentų ir toliau reguliuoja jų srautus. Būdinga kurti mitus apie blogas studijas Lietuvos universitetuose. Tarp studentų sklando informacija, kurios tikrojo šaltinio neretai jie negali įvardyti: pavyzdžiui, teigiama, kad visi žino, jog užsienyje studijos yra geresnės negu Lietuvoje arba kad Lietuvoje dėstytojai yra sovietiniai, nekūrybingi, dėsto iš pasenusių vadovėlių, nenori nieko naujo, todėl žinių siekiantiems studentams geriau vykti studijuoti į užsienį. Lietuvoje pasirinkę studijas studentai po 1 metų keičia buvusį požiūrį, jog verta rinktis studijas Lietuvoje dėl gyvenimo Lietuvoje. Šis požiūris keičiasi neigiama linkme. Visi mums žinomi emigracijos tyrimai buvo pradėti remiantis prielaida, kad tiriami veikėjai elgiasi pagal vienokį ar kitokį racionalaus vartotojo modelį, kuriam būdinga daugiau ar mažiau racionaliai pagrįsta naudingumo funkcija. Mūsų atlikti tyrimai parodo, kad reikia apsvarstyti ir visai kitokius modelius. Tyrinėjant surasti neracionalūs studijų pasirinkimo principai sietini su būsimų studentų nesidomėjimu pasirenkamų studijų programų turiniu, negalėjimu nei jų analizuoti, nei vertinti bent pradiniame lygmenyje. Kita susijusi problema studijų programas būsimi studentai neretai renkasi neatsižvelgdami į visuomenės poreikius, neturėdami žinių apie darbo rinką ir į ją nereaguodami. Būsimi studentai renkasi studijas pasikliaudami bendraamžiais ir šiek tiek vyresniais, į universitetą jau įstojusiais draugais, todėl neretai įstoja ne ten, kur norėtų Kuo verta pasitikėti renkantis studijas Norint pasirinkti geriausią studijų variantą reikia turėti pakankamai žinių apie visuomenėje vykstančius procesus. Atrodytų, kad išmokyti susirasti šių žinių galėtų padėti mokytojai ir dėstytojai, tačiau jie daro itin mažą įtaką akademinio jaunimo studijų pasirinkimui. Tėvai taip pat yra susiję su suaugusiųjų pasauliu, kuriam jaunystėje neretai norima mesti iššūkį ir rinktis savarankiškai. Žiniasklaidą priimta laikyti nepatikimu, klaidinančiu informacijos šaltiniu, šiai informacijos rūšiai priskiriami ir universitetų reitingai. Nepasitikėdamas informaciją siūlančia aplinka, jaunas žmogus nusprendžia pats vienas įvykdyti iškilusią užduotį savarankiškai pasirinkti tolimesnį profesinį gyvenimo kelią. Tyrimas atskleidžia, kad toli gražu ne visiems pavyksta gerai pasirinkti. Tyrimo duomenys Rinkdamiesi studijas, studentai pasitiki savo polinkiais ir draugų rekomendacijomis. Mokytojai / dėstytojai, tėvai, žiniasklaida ir reklama bei universitetų reitingai pasitikėjimo nekelia. 28

29 III. MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MIGRACIJOS PROCESŲ TYRIMAS Įtaka studijų pasirinkimui 3 lentelė Eil. Nr. Tyrimo dalyviai Renkantis studijas verta pasitikėti: Išvykstantys Pasiliekantys Sugrįžtantys Moksleiviai Bakalaurai Moksleiviai Bakalaurai Bakalaurai Teigiamų atsakymų dažnis procentais grupėse 1 Mokytojų / dėstytojų rekomendacijomis Žiniasklaidos informacija, reklama Universitetų reitingais Kitų studentų rekomendacijomis Tėvų patarimais Savo polinkiais lentelėje trijų tonų langelių spalva yra susijusi su atsakymų į klausimus dažniais grupėse: tamsi nuo 70 iki 100 %, vidutinė nuo 50 iki 69 %, šviesi mažiau negu 50 %. Iš lentelės matyti, kad tyrimo dalyviai renkasi studijas pagal savo pomėgius (6 eilutė), informacijos apie studijas / programas / universitetus jie linkę susirinkti iš savo draugų, kurie jau studijuoja universitete, arba iš bendraamžių, kurie taip pat gauna informacijos iš savo draugų studentų arba vyresnių brolių ar seserų (4 eilutė). Mokytojų ir dėstytojų rekomendacijomis bei tėvų patarimais pasitikima mažiau (1 ir 5 eilutės). Žiniasklaidos informacija ir reklama bei universitetų reitingai (2 ir 3 eilutės) didesnio pasitikėjimo nekelia 10. Rinkdamiesi studijas, pastaraisiais informacijos šaltiniais visai nesinaudoja tyrime dalyvavę Lietuvoje studijas pasirinkę moksleiviai Studijų krypties / programos pasirinkimas Kaip jau buvo minėta, studijų programų pasirinkimo motyvų tyrimas atskleidė, jog rinkdamiesi studijų programas studentai (ypač pasiliekantys studijuoti Lietuvoje) ne visuomet galvoja apie savo būsimos profesijos socialinę vertę, neturi pakankamai žinių apie pasirinktos profesijos žmonių poreikį. Studijos daugiausia pasirenkamos iš pašaukimo, nes jos labai patinka (žr. 4 lentelę), tačiau neretai ir šis motyvas būna nepagrįstas, jeigu renkantis programą ja pakankamai nepasidomima (žr. 5 lentelę). Giluminių interviu metu išvykstantys ir pasiliekantys moksleiviai (1, 3 grupės) pateikė įvairių argumentų, kodėl labiau nesidomi studijų programa: pavyzdžiui, kadangi 10 Studijuoti magistrantūroje į užsienį išvykstanti studentė, kalbėdama apie savo bakalauro studijas Lietuvoje, teigė: Universitetas tikrai nemotyvuoja, daug reklamos, tačiau po ja nėra tikro noro siekti aukštesnių dalykų (R57). 29

30 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams universitetas yra geras, pasitikima dėstytojais ir jų dėstoma programa; pasirenkama studijų kryptis, o programos dalykai nėra taip svarbu, viskas dar atrodo toli, pirmiau reikia įstoti. Dėl išankstinio nepasidomėjimo studijų programa (taip pat naujomis gyvenimo sąlygomis, kultūrų skirtumais) tyrimo dalyviai moksleiviai, universitete pasimokę 1 1,5 mėn., patyrė įvairių netikėtumų, netgi nemenką stresą: Viena mūsų grupės studentė iš karto metė studijas. Aš irgi galvojau, kad neištversiu, norėjau važiuoti namo, bet mane atkalbėjo mama, sakė, iškart neskubėk mesti, palauk, gal priprasi... (R9, 1 gr. / išvykusieji moksleiviai). Bakalaurai, kurie rengėsi išvykti į užsienį studijuoti magistrantūroje (2 grupė), nepakankamą domėjimąsi studijų turiniu argumentavo tuo, kad svarbiausia įstoti į specialybę, kuri suteiks galimybę dirbti norimoje srityje. Neretas iš užsienio sugrįžęs bakalauras (5 grupė) magistrantūros programą Lietuvoje rinkosi pasitaręs su draugais ir paskaitęs reklaminių žinučių. Neretas studentas ir įstojęs į pasirinktą programą neskubėjo su ja giliau susipažinti, jam užteko žinoti vieno semestro tvarkaraštį. Dalis studentų ir po 1 metų dar nebuvo pasidomėję studijų programos dalykais, kurie bus dėstomi iki studijų pabaigos. Kiti šio tyrimo klausimai atskleidė, kad nei mokyklos, nei patys moksleiviai nerodo iniciatyvos domėtis darbo rinkos procesais. Mūsų tyrimo dalyviai savo mokyklose neturėjo progos dalyvauti paskaitose ar diskusijose, kuriose būtų kalbama apie visuomenei reikšmingas profesijas; paminėti tik pavieniai faktai, kai universitetų atstovai atvyksta į mokyklą pristatyti siūlomą studijų programą. Programomis moksleiviai dažniausiai pasidomi tik trumpai ir paviršutiniškai, dalyvaudami reklaminio pobūdžio pristatymuose per atvirų durų dienas arba mugėse. Tyrimo duomenys Studijų programas būsimi studentai renkasi neatsižvelgdami į visuomenės poreikius, neturėdami žinių apie darbo rinką ir į ją nereaguodami. 4 lentelėje trijų tonų langelių spalva žymi atsakymų į klausimus dažnius grupėse: tamsi nuo 70 iki 100 %, vidutinė nuo 50 iki 69 %, šviesi mažiau negu 50 %. Daugiausiai tyrimo dalyvių studijų programos pasirinkimą siejo su pašaukimu ir pomėgiu (3 kl.), ypač išvykstantieji į užsienį. Programos pasirinkimą su pelninga profesija (1 kl.) labiausiai siejo į užsienį išvykstantys studijuoti magistrantūroje bakalaurai, kitose tyrimo dalyvių grupėse šis motyvas retesnis. Pasirinktos profesijos žmonių poreikio motyvas (2 kl.) grupėse nedominuoja, išskyrus pasiliekančius Lietuvoje bakalaurus, kurie nusprendė tęsti studijas Lietuvos universitetų magistrantūroje. Nė vienas iš pasiliekančių Lietuvoje ir sugrįžtančių tyrimo dalyvių nepaminėjo, kad jų pasirinkta profesija vertinama visuomenėje ir yra prestižinė (4 kl.), tačiau šis motyvas dažnas magistrantūros studijas užsienyje pasirinkusių studentų grupėje. 30

31 III. MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MIGRACIJOS PROCESŲ TYRIMAS Studijų krypties / programos pasirinkimo motyvai 4 lentelė Kl. Nr Studijų krypties / programos pasirinkimo motyvai Tyrimo dalyviai Šią studijų programą renkuosi todėl, kad įgysiu pelningą profesiją Šią studijų programą rinkausi, nes žinau, kad yra šios profesijos žmonių poreikis Studijų kryptį / programą rinkausi dėl pašaukimo, labai patinka Ši profesija vertinama visuomenėje, prestižinė Išvykstantys iš LT Pasiliekantys LT Sugrįžtantys Moksleiviai Bakalaurai Moksleiviai Bakalaurai Bakalaurai Teigiamų atsakymų dažnis procentais grupėse Tyrimo duomenys Tik trečdalis studentų mano, kad, rinkdamiesi studijas (t0 tyrimo etape), pakankamai susipažino su studijų programa, o dalis studentų pripažįsta, kad su programa nesusipažino ir po 1 metų studijų. Žinios apie pasirinktas studijas ir jų pokyčiai per laiką 5 lentelė Tyrimo dalyviai Išvykstantys iš Lietuvos Pasiliekantys Lietuvoje Sugrįžtantys Moksleiviai / Bakalaurai / Moksleiviai / Bakalaurai / Bakalaurai / 1 grupė 2 grupė 3 grupė 4 grupė 5 grupė Kl. Laikotarpiai Manau, kad esu gerai susipažinęs su pasirinkta studijų programa t0_prieš vykstant į studijas t1_po 1 1,5 mėn. studijų 42 >57 29 >78 >57 t2_po 1 metų studijų > Lentelėje atsakymų dažnis grupėse išreikštas procentais, ovalu apibraukti atsakymai, kurių dažnis procentais, perėjus į kitą etapą, pasikeitė daugiau negu 20 proc. (padidėjo >). 5 lentelėje pateikiami atsakymų į klausimą Ar manai, kad esi gerai susipažinęs(-usi) su pasirinkta studijų programa? dažniai procentais kiekvienoje tyrinėtoje grupėje (1 5 grupė). 31

32 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams t0 etape (prieš vykstant studijuoti) teigiamų atsakymų dažnis grupėse nesiekia 70 proc. t1 etape, kai studentai naujoje aplinkoje jau buvo praleidę 1 1,5 mėn., atsakymų dažnis labiau padidėja 2, 4 ir 5 grupėse, t. y. į užsienį išvykusių bakalaurų, Lietuvoje pasilikusių bakalaurų ir iš užsienio sugrįžusių bakalaurų (visi jie šiame etape studijuoja magistrantūroje) grupėse. Išvykusių studijuoti į užsienį ir Lietuvoje pasilikusių moksleivių grupėse (kurie šiame tyrimo etape yra 1 kurso bakalauro studijų studentai) nėra didelio poreikio geriau susipažinti su pasirinkta studijų programa. t2 etape (po 1 metų studijų) matyti didelis teigiamas pokytis Lietuvos universitetuose studijuojančių tiriamųjų grupėje (3 grupė). Kiti tyrimo duomenys taip pat patvirtina prielaidą, kad, rinkdamiesi studijas, būsimi studentai nepakankamai pasidomi pasirinkta studijų programa, pavyzdžiui: Kl. Ar šiuo metu jautiesi, kad esi pasirinkusi(-ęs) studijas, kurios tau labiausiai tinka? t0 t1 etape (po 1 1,5 mėn. studijų) teigiamų nuomonių padaugėjo; t1 t2 etape (po 1 metų studijų) teigiamų nuomonių ženkliai sumažėjo Požiūrio į studijas kaita patekus į naują aplinką Tyrinėjant pastebėta, kad išvykstantys į užsienio universitetus ir pasiliekantys Lietuvoje studentai savo pasirinkimą sieja su studijų kokybe. Tačiau tyrimo dalyvių grupėse, kuriose renkantis studijas (t0 etape) buvo labai išreikštas motyvas išvykti arba pasilikti dėl studijų kokybės, po 1 1,5 mėn. požiūris pasikeitė. Ir įstojusių į užsienio universitetus, ir įstojusių į Lietuvos universitetus tyrimo dalyvių studijų vertinimas pablogėjo, studijos neatitiko jų lūkesčių (žr. 6, 7 lenteles). Taigi procesas panašus ir užsienyje, ir Lietuvoje nemažai studentų nusivilia studijomis. Galima prielaida, kad požiūris keičiasi dėl minėto nepakankamo susipažinimo su studijų programomis ir studijų sąlygomis bei galimybėmis. Tyrinėjant domėtasi, ar akademinis jaunimas studijų pasirinkimą sieja su konkrečia šalimi, kurioje norėtų gyventi. Tik pavieniai tyrimo dalyviai išvykimą studijuoti į užsienio universitetus siejo su noru gyventi toje šalyje. Lietuvos universitetus pasirinkęs jaunimas savo pasirinkimą siejo su noru gyventi Lietuvoje. Tačiau po 1 metų studijų požiūris pasikeitė (žr. 8 lentelę). Tikėtina, kad šis pokytis yra susijęs su nusivylimu pasirinktomis studijomis. 32

33 III. MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MIGRACIJOS PROCESŲ TYRIMAS Užsienyje studijas pasirinkusio jaunimo būsenos pokyčiai Tyrimo duomenys Motyvo Renkuosi studijas užsienyje, nes ten geresnis studijų lygis negu Lietuvoje reikšmė po 1 1,5 mėn. studijų tapo mažesnė studijuoti į užsienį išvykusių moksleivių ir bakalaurų grupėse. 6 lentelė Požiūrio į studijų lygį / kokybę pokyčiai į užsienį išvykusių studentų grupėje Laikotarpiai Tyrimo dalyviai ir motyvas Moksleiviai / 1 grupė Išvykstantys iš Lietuvos Bakalaurai / 2 grupė Renkuosi studijas užsienyje, nes ten geresnis studijų lygis negu Lietuvoje. t0_kai rinkosi studijas t1_po 1 1,5 mėn. studijų <58 <29 t2_po 1 metų studijų Lentelėje motyvų dažnis grupėse / imtyse išreikštas procentais, ovalu apibraukti motyvai, kurių dažnis procentais perėjus į kitą etapą pasikeitė daugiau negu 20 proc. (sumažėjo <). 6 lentelėje matyti, kad vos pradėjusios studijuoti (po 1 1,5 mėn.) abi išvykusiųjų grupės (1, 2 grupės) studijų lygį ėmė vertinti prasčiau. Pasikeitęs požiūris gali būti siejamas su sunkiu prisitaikymu naujoje aplinkoje, minėtu nepakankamu susipažinimu su būsimomis studijomis ir vieta, į kurią išvykstama. Tyrimo dalyviai pripažino, kad prieš išvykstant jų žinios apie būsimas gyvenimo ir studijų sąlygas užsienio universitete buvo minimalios. Po 1 metų studijų moksleivių motyvacija šiek tiek sustiprėjo, jie prisitaikė, tačiau bakalaurų nesikeitė. Kritiškas nusiteikimas vyravo tarp moksleivių, kurie įstojo į Škotijos universitetus. Studentai nebuvo įsitikinę, jog jų sprendimas išvykti buvo geras, nes žinojo, kad ir Lietuvoje yra panašios studijos. Jų draugai, įstoję į Lietuvos universitetus, buvo patenkinti studijomis. Atliekant tyrimą Škotijoje, prie tyrimo prisijungė dar 10 studentų, kurie jau buvo pasimokę dvejus ar trejus metus (6 lentelėje jų požiūris nepateikiamas). Didžioji dauguma šių studentų išreiškė nemenką nusivylimą savo bakalauro studijomis. Studentai, kurie nusivylė pasirinkę magistrantūros studijas užsienio universitetuose, minėjo, kad studijų reklama neatitiko tikrovės: jų universitetuose vyksta mažai paskaitų, jie tikėjosi geresnės studijų programos. Reikia atkreipti dėmesį, kad kritiškai nusiteikę studentai buvo pasirinkę vidutinio lygio universitetus. Pasirinkusieji aukšto lygio universitetus buvo patenkinti studijomis. 33

34 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Lietuvoje studijas pasirinkusio jaunimo būsenos pokyčiai Motyvo Renkuosi studijas Lietuvoje dėl geros studijų kokybės reikšmė po 1 1,5 mėn. studijų tapo mažesnė Lietuvos universitetus pasirinkusių bakalaurų grupėje. 7 lentelė Požiūrio į studijų lygį / kokybę pokyčiai Lietuvoje studijas pasirinkusio jaunimo grupėje Laikotarpiai Tyrimo dalyviai ir motyvas Moksleiviai / 3 grupė Pasiliekantys Lietuvoje Bakalaurai / 4 grupė Renkuosi studijas Lietuvoje dėl geros studijų kokybės t0_kai rinkosi studijas t1_po 1 1,5 mėn. studijų 71 <56 t2_po 1 metų studijų Lentelėje motyvų dažnis grupėse / imtyse išreikštas procentais, ovalu apibrauktas motyvas, kurio dažnis procentais, perėjus į kitą etapą, pasikeitė daugiau negu 20 proc. (sumažėjo <). 7 lentelėje parodyti pokyčiai, susiję su studijų lygio vertinimu, įvyko Lietuvoje studijas pasirinkusių studentų grupėje. Moksleivių grupėje Lietuvos universitetų studijų vertinimas per tris laikotarpius nesikeičia; bakalaurų grupėje po 1 1,5 mėn. (kai jie pradeda studijuoti magistrantūroje) motyvacija studijuoti sumažėja, o po 1 metų studijų tik vos vos padidėja. Apžvelgus 6 ir 7 lentelių duomenis paaiškėjo, kad dalis išvykusių ir Lietuvoje pasilikusių studentų, ypač bakalaurų, pradėję studijuoti, pastebėjo, kad studijos neatitinka jų įsivaizdavimo. Peršasi prielaida, kad nusivylusieji studentai, rinkdamiesi studijas, nepakankamai pasidomėjo studijų programa ir kokybe. Pasirinkusio studijas Lietuvoje ir išvykstančio jaunimo požiūrio į studijų šalį kaita Motyvo Renkuosi studijas Lietuvoje, nes noriu gyventi Lietuvoje reikšmė po 1 metų studijų sumažėjo pasiliekančių Lietuvoje moksleivių ir bakalaurų grupėse. Kaip matyti 8 lentelėje, studijas Lietuvoje pasirinkę moksleiviai (3 grupė) ir bakalaurai (4 grupė) bei sugrįžtantys bakalaurai (5 grupė) pradiniame tyrimo etape išreiškė tvirtą motyvą studijas pasirinkti Lietuvoje Noriu gyventi Lietuvoje. Po 1 1,5 mėn. studijų Lietuvos universitetų bakalauro studijas pasirinkusių tyrimo dalyvių (3 grupė) motyvacija šiek tiek padidėja, o pasirinkusiųjų magistrantūros studijas Lietuvoje (4 grupė) nesikeičia, tačiau po 1 metų abiejose Lietuvoje pasilikusių studentų grupėse (3, 4 grupės) motyvacija sumažėja. Šis sumažėjimas, tarkime, magistrantūros studijas Lietuvoje pasirinkusių tyrimo dalyvių grupėje (4 grupė) gali būti susijęs su nepatikusia studijų aplinka Lietuvos universitetuose, nes po 1 metų studijų gerų studijų įvaizdis, kurį bakalaurai turėjo rinkdamiesi magistrantūros studijas Lietuvoje, suprastėjo. 34

35 III. MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MIGRACIJOS PROCESŲ TYRIMAS Studijų šalies vertinimo pokyčiai tyrinėtose grupėse 8 lentelė Laikotarpiai Tyrimo dalyviai ir motyvai Išvykstantys iš Lietuvos 1 grupė moksleiviai 2 grupė bakalaurai Renkuosi studijas užsienyje, nes noriu gyventi JK. Pasiliekantys Lietuvoje 3 grupė moksleiviai 4 grupė bakalaurai Renkuosi studijas Lietuvoje, nes noriu gyventi LT. Sugrįžtantys 5 grupė bakalaurai Renkuosi studijas LT, nes noriu gyventi LT. t0_renkantis studijas t1_po 1 1,5 mėn. studijų t2_po 1 metų studijų 8 29 <43 <78 71 Lentelėje motyvų dažnis grupėse / imtyse išreikštas procentais, ovalu apibraukti motyvai, kurių dažnis procentais, perėjus į kitą etapą, pasikeitė daugiau negu 20 proc. (sumažėjo <). Ir moksleivių, ir bakalaurų grupėse studijų šalies pasirinkimo motyvų reikšmės sumažėjimas gali būti siejamas su žiniomis apie sėkmingas draugų studijas užsienio universitetuose Pasiūlymai apie studijų pasirinkimo principus Svarbu surasti būdų, kaip pakeisti akademinio jaunimo požiūrį į studijų pasirinkimą. Nemenkas vaidmuo čia tenka mokykloms, kurios turėtų aiškintis, kaip sudominti moksleivius gyvenimo tikrovės studijomis, pvz., darbo rinkos procesais, įskaitant profesijų poreikį. Moksleiviams būtų svarbu iš anksto domėtis pasirinkta studijų programa, pasigilinti į studijų dalykų aprašymus, pabendrauti su tų programų studentais. Pradėjus studijas, svarbu toliau gilintis į studijų programą, aiškintis kylančius klausimus, kad būtų galima suprasti, kokių tolimesniam gyvenimui reikalingų žinių suteiks pasirinkta studijų programa, o kokias reikia gilinti savarankiškai. Universitetai yra tarpinė grandis tarp mokyklos ir savarankiško asmens gyvenimo ateityje, todėl jie galėtų imtis iniciatyvos pradėti nuolatines ilgalaikes diskusijas su mokyklomis, iš kurių pas juos ateina studentų, ir socialinėmis institucijomis, į kurias jie patenka baigę studijas. Ilgalaikio dialogo metu, kartu ieškant bendravimo formų, ilgainiui susiformuotų bendravimo tradicijos, būtų užmegzti glaudūs bendradarbiavimo ryšiai. 35

36 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams 5. Studijų kokybės trikdžių atpažinimas Valstybiniame švietimo m. strategijos projekte, kuriame numatyti Lietuvos švietimo politikos prioritetai, švietimo tikslai ir kt., pripažįstama, kad Lietuvoje vangiai perimama geriausia tarptautinė studijų patirtis; mokyklų bendruomenės aktyviai neįsitraukia į kokybės kūrimo procesus, nesutelktos mokytojų bendruomenės, kuriose būtų galima dalytis patirtimi siekiant kokybės; susiduriama su motyvacijos mokytis stoka ir kt. (Valstybinė švietimo metų strategija, 2012). Tyrimo metu surastų studijų kokybės trikdžių apsvarstymas ir pašalinimas prisidėtų prie studijų proceso tobulinimo. Studijų kokybės sampratos neatitikimai Atlikus akademinio jaunimo migracijos tyrimą pastebėta, jog yra akademinio jaunimo ir universitetų studijų kokybės sampratos skirtumų. Daugumai tyrimo dalyvių yra svarbi studijų kokybė, jų įvardijamos geros studijos, todėl reikia išsiaiškinti, ką išvykstantiems reiškia studijų kokybė, koks yra jos turinys: ar tai profilis, ar platus išsilavinimas. Švietimui aktualios universitetų darbo kokybės problemos ir su ja susijusios studijų programos yra mažai arba tik fragmentiškai aptartos. Universitetuose nesutariama, kaip įvertinti kokybę, neretai remiamasi kiekybiniais rodikliais. Labiau paanalizavus studentų turimą sampratą, galima sėkmingai ją pritaikyti tobulinti studijoms. Pavyzdžiui, gali būti veiksminga keisti dėstytojų akademinio darbo sąlygas, motyvuojant juos pereiti nuo įvairių veiklų kiekybinių rezultatų siekimo prie prasmingo ir tiesioginio bendravimo su studentais, skirti studentams daug laiko ir taip gerinti universiteto darbo kokybę bei nuomonę apie ją. Tai ypač tiktų studentams, kurių supratimu, kokybė apima bendravimą su dėstytojais ir gilinimąsi į studijas. Gerų ir blogų studijų samprata natūraliai susiformuoja mokantis mokykloje arba universitete ir patiriant asmeniui malonią arba nemalonią (neretai kitokią, negu buvo ankstesnėje studijų pakopoje arba kitoje mokykloje, kitame universitete) aplinkų įtaką. Moksleiviai, kurie lieka Lietuvoje ir, pavyzdžiui, įstoja į VDU, kokybės sampratą susiformuoja bendraudami su kitais VDU studentais. Kokybės supratimas aukšto ir žemesnio lygio universitetuose turi skirtumų ir panašumų: pavyzdžiui, daug kas mėgsta linksmus dėstytojus, kurie pasitelkia sudominančius efektus. Užsienio universitetuose šou žanrui neretai atstovauja gidai, kurie pirmakursiams ir kitiems besidomintiems veda ekskursijas po universitetą ir kuria jo įvaizdį. Poveikis gali būti įvairus ir turėtų teigiamą reikšmę, tačiau universitetams skiriami riboti ištekliai. Svarbu tyrinėti, kas ir kokį ilgalaikį poveikį darytų Lietuvos studijoms masiškumas ar kokybė; kokios yra kokybės dedamosios ir kaip jos keičia motyvaciją emigruoti. Studijų kokybės samprata studentų požiūriu Kaip jau buvo minėta aptariant moksleivių ir studentų motyvus išvykti studijuoti į užsienį ar pasirinkti Lietuvos universitetus, vienas svarbiausių motyvų yra geros studijos / studijų kokybė. Kadangi šis klausimas aktualus ir studentams, ir universitetams, 36

37 III. MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MIGRACIJOS PROCESŲ TYRIMAS išsamiau aptarsime studijų kokybės turinį kokias reikšmes jam teikia akademinis jaunimas, su kokiomis įtakomis sieja. Kalbėdami apie studijų kokybę, studentai įvardija keletą studijų aplinkos įtakų, kurios ir sudaro jų suvokiamą studijų kokybės visumą: 1) gera studijų programa; 2) mokytojų / dėstytojų dėstymo lygis; 3) motyvuoti studentai; 4) mokytojų / dėstytojų bendravimas su studentais; 5) dėmesys praktiniam darbui; 6) studijuojami programos dalykai (reikalingi nereikalingi); 7) mokyklos / universiteto administracijos domėjimasis studentų poreikiais ir reagavimas į juos. Analizuojant tolimesnių studijų pasirinkimo motyvus ir reakcijas į esamas studijų aplinkas pradiniame tyrimo etape (t0), po to pakartojus tyrimą, kai moksleiviai / studentai pradėjo mokytis pasirinktuose universitetuose (t1), ir dar kartą po vienerių metų (t2), atsiskleidė patinkančios studijų aplinkos ir vadinamieji trikdžiai nepasitenkinimo studijų aplinka veiksniai. Tai yra tikimybinės priežastys, kompleksiškai skatinančios studentus emigruoti Studijų programų kokybės ir reklamos neatitikimai Pastebėta, jog trumpi reklaminiai universitetų prisistatymai mokyklose, net ir per atvirų durų dienas, neretai vyksta paviršutiniškai. Tokia reklama sulaukia priešingos reakcijos, negu buvo tikėtasi. Tyrimo dalyvių (moksleivių) nuomone, reklamose stengiamasi pateikti viską daug gražiau, negu iš tikrųjų yra. Studentai, kurie sugrįžo į Lietuvą iš užsienio po bakalauro studijų, pažymėjo, kad Lietuvos universitetų studijų programų (ypač sukurtų naujųjų) reklama neretai neatitinka tikrovės, jiems tenka susidurti su dėstytojais, perteikiančiais tik paviršutiniškas enciklopedines žinias. Neigiamų vertinimų susilaukė ir ne viena užsienio universitetų magistrantūros programa. Tarkime, nauja magistrantūros programa susiviliojusi studentė, kurį laiką pasimokiusi, teigė, jog nusivylė programa, nes buvo dėstoma labai mažai dalykų, iš dėstytojų negavo to, ko tikėjosi. Tyrimo metu aiškinomės, kaip tyrimo dalyviai vertina savo mokytojų / dėstytojų dėstymo lygį jų perteikiamas žinias. Domėjomės visomis programomis, ne vien naujomis. Atvykus į naują studijų aplinką, pastebimas ryškus būsenos pokytis keturiose iš penkių tyrimo dalyvių grupių (žr. 9 lentelę). Išvykusių moksleivių grupėje, perėjus iš t0 į t1 etapą, matyti teigiamas pokytis, o Lietuvoje pasilikusių ir sugrįžusių studentų grupėse neigiamas pokytis. Išvykusiųjų teigiamas nusiteikimas yra ganėtinai susijęs ne vien su nauja aplinka, bet ir su ankstesne būsena sėkmės džiaugsmu, patirtu įstojus į užsienio universitetą. Bendraujant naujoje studentų aplinkoje buvo akivaizdu, jog jie išgyvena pakylėtą būseną, kurią patys vadino euforija. Dar vienas pažymėtinas aspektas tai, jog dėstytojų kvalifikaciją būsimi studentai suvokia per akademinių laipsnių įvaizdį. Pasak jų, užsienio universitetuose dėsto visi profesoriai, o Lietuvos universitetų dėstytojai yra mažiau kvalifikuoti. Studentams 37

38 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams dėstytojų akademiniai laipsniai kelia pasitikėjimą ir sudaro geresnės universiteto studijų kokybės įvaizdį. Galimas neigiamas procesas 1. Reaguodami į mažėjantį studentų skaičių, universitetai taikosi prie rinkos: nutraukia programas, į kurias stoja nedaug studentų, skubotai kuria naujas programas ir jas patraukliai reklamuoja. 2. Studentai, įstoję į naujas programas, greitai pastebi, kad nėra kokybės: dėstytojai joms nepasiruošę, savo dėstomus dalykus žino tik paviršutiniškai. 3. Studentai perduoda žinią apie blogą studijų kokybę kitiems studentams ir moksleiviams. 4. Moksleiviai toliau vyksta į užsienį / grįžta atgal, jeigu buvo parvykę. 5. Procesas kartojasi. Tyrimo duomenys Ryškesnis būsenos pokytis vyksta patekus į naują studijų aplinką (t1 etape). Būsena keičiasi tyrimo dalyviams lyginant buvusią studijų aplinką su nauja. Požiūrio į dėstymo lygį kaita per tris laiko tarpus 9 lentelė Tyrimo etapai t0 Tyrimo dalyviai Studijų patrauklumo kaita per tris laiko etapus (t0_t1_t2) Ar geras tavo mokytojų / dėstytojų dėstymo lygis? Išvykstantys iš LT 1 gr. Moksleiviai / proc. 2 gr. Bakalaurai / proc. Pasiliekantys LT 3 gr. Moksleiviai / proc. 4 gr. Bakalaurai / proc. Sugrįžtantys 5 gr. Bakalaurai / proc t >92 43 <43 <33 <43 t Lentelėje atsakymų dažnis grupėse išreikštas procentais, ovalu apibraukti motyvai, kurių dažnis procentais, perėjus į kitą etapą, pasikeitė daugiau negu 20 proc. (padidėjo > arba sumažėjo <). 9 lentelės eilutėje, skirtoje t0 tyrimo etapui (kai būsimi studentai rinkosi studijas), matome atsakymų į klausimą Ar geras tavo mokytojų / dėstytojų dėstymo lygis? dažnius procentais kiekvienoje grupėje. Palyginus išvykstančiųjų ir pasiliekančiųjų bei sugrįžtančiųjų vertinimus atsiskleidžia, kad išvykstančiųjų vertinimai blogesni, jie mažiau patenkinti mokytojų / dėstytojų lygiu Lietuvoje. Pasiliekančiųjų ir sugrįžtančiųjų (pastarieji šiame etape vertina užsienio dėstytojus) vertinimai geresni. Po 1 1,5 mėn. studijų (t1 etape) išvykę į užsienio universitetų bakalauro studijas tyrimo dalyviai dėstytojus vertina daug geriau (šiame etape jie yra patekę į naują aplinką ir susiduria su užsienio dėstytojais), o po 1 metų (kai jau geriau susipažįstama su nauja aplinka) vertinimas vėl šiek tiek pablogėja. Išvykusių į užsienio universitetų magistrantūros studijas tyrimo 38

39 III. MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MIGRACIJOS PROCESŲ TYRIMAS dalyvių vertinimai t1 etape šiek tiek pagerėjo, o po 1 metų nesikeitė 11. Į Lietuvos universitetų bakalauro ir magistro studijas įstoję studentai (3, 4 grupės) ir į Lietuvą sugrįžę studentai (5 grupė) dėstymo lygį t1 etape vertina ženkliai blogiau, palyginti su laikotarpiu, kai jie dar rinkosi, kur studijuoti, o po 1 metų vertinimas vos vos pagerėjo. Reklamoje magistrantūros programa buvo labai gražiai pristatyta, pagalvojau, kad čia kaip tik tai, ko aš noriu. Tačiau, pradėję studijas, įsitikinom, kad dėstytojai dėsto visai ne tą, kas buvo reklamoje. Mes stojom ne į tokią programą. (...) Buvo dėstytojas, kuris dėstė tik paviršutiniškas enciklopedines žinias. (...) Dėstytojas buvo išvykęs ir vietoj jo paskaitą vedė doktorantė. Mums labai patiko, matėsi, kad ji dega savo tema, supranta, ką dėsto, nes dėsto iš savo tyrimų. (...) Prašėm, kad doktorantė ir toliau dėstytų kursą, sakėm, kad mums patinka, bet nuo to laiko ji dingo, daugiau nesirodė, o atėjo tas pats dėstytojas. Aišku, kad po to turėjom konfliktų ir nemalonumų... (R 43, 5 gr. / iš užsienio sugrįžę studentai). Buvom nustebę, kad magistrantūroje pirmus mėnesius visai nieko nevyko arba buvo dėstoma tas pats, kas bakalauro studijose. Bakalauro studijos buvo labai geros, pagalvojau, kad reikia tęsti magistrantūrą, ir visi buvom labai nusivylę. Studentai, kurie buvo atvykę į šias studijas iš kito universiteto, taip pat nusivylė na, ir lygis čia pas jus... (R36, 4 gr. / bakalaurai, tęsiantys studijas Lietuvos universitetų magistrantūroje). Kl. Ar galėtum palyginti Lietuvos universitetus su tavo dabartiniu universitetu, kuriame mokaisi (užsienyje)? Ats. Čia vadovėliai naujesni. Šių metų, pavyzdžiui, būna. Lietuvoj, kiek atsimenu, dešimties metų senumo vadovėliai. Ką ten gali išmokt? Tokiai kaip ekonomikai dešimties metų teorijos ir dabartinės jos skiriasi, manyčiau... (R51, 1 gr. / išvykusieji studentai). Labai dėstytojai skirtingi, bakalaure vienaip atrodo, dabar visai kitaip žiūri. Bakalaure, taip, atrodo, geras, dabar tos pačios dėstytojos magistre dėsto, ir jau atrodo, kad nieko gero. Magistro pradžioj, po poros mėnesių, atsirado tokia abejonė ir iki dabar yra, kad ne visi... (R40, 4 gr. / Lietuvoje pasilikę bakalaurai). Kl. Ar manai, kad tavo universiteto dėstytojai yra labiau kvalifikuoti negu Lietuvoje? Ats. Pasak į užsienį išvykusių moksleivių, užsienio universitetuose dėsto labiau kvalifikuoti dėstytojai: man dėsto profesoriai, jie yra kvalifikuoti (...), Lietuvoje studijuojantiems draugams dėsto visokie dėstytojai, nebūtinai profesoriai, mažiau kvalifikuoti (R2, 1 gr. / iš Lietuvos išvykę moksleiviai). 11 Į šią grupę įtraukti studentai, kurie bakalauro studijas baigė Lietuvoje ir po to išvyko į užsienį mokytis magistrantūroje (3 studentai), ir tie, kurie bakalauro studijas baigė užsienyje ir tęsia studijas užsienio universiteto magistrantūroje (4 studentai). Pastarieji buvo įstoję į neaukšto lygio universitetą ir buvo gerokai nusivylę studijomis. Iš tų, kurie buvo naujai atvykę iš Lietuvos, t1 etape studijomis buvo spėjęs nusivilti 1 studentas. Taigi, šioje kategorijoje iš 7 studentų 2 buvo patenkinti savo studijomis. Tokia tendencija pastebima visais klausimais, susijusiais su studijų kokybe. 39

40 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Pasiūlymai, susiję su studijų programų kokybe ir reklama Kokybiškos studijų programos ir jų atspindėjimas reklamoje padėtų sukurti pasitikėjimu grindžiamus santykius tarp studentų ir universitetų. Universitetams derėtų panaikinti gandų apie blogas studijas šaltinius, pavyzdžiui, atkreipti dėmesį į vadovėlių (ypač tiksliųjų mokslų) leidimo datas. Naudinga ieškoti galimybių dar kartą išleisti vertingus vadovėlius, juos atnaujinus. Svarbu skatinti akademinės bendruomenės narių tarpusavio bendradarbiavimą keliant mokslo ir studijų lygį. Ypač svarbus dėstytojų kartų bendravimas teikiant pagalbą pradedantiesiems dėstytojams. Universitetuose šis ryšys užsimezga natūraliai, jeigu neįsiterpia administraciniai trikdžiai: 1. Jeigu, norėdamas padėti doktorantui įgyti dėstymo įgūdžių, dėstytojas nuspręstų perduoti jam dalį paskaitų, jis turėtų atsisakyti ir dalies savo darbo užmokesčio. Abiejų šių asmenų santykiai taptų finansiškai konkurenciniai, o turėtų būti sukurti bendradarbiavimą skatinantys, darbo kokybę gerinantys santykiai. Kitas atvejis kai priėmus jaunus dėstytojus į darbą, jiems norima sudaryti paskaitų krūvį. Tarkime, sukūrus naują programą, toks krūvis atsiranda, tačiau, norint gauti didesnį darbo užmokestį, jaunam dėstytojui tenka skaityti iš karto net keletą kursų, kurių jis dar neparuošęs ir kurių temos neretai jam būna nepakankamai žinomos. Būtų daug geriau, jeigu darbo apmokėjimo tvarka motyvuotų rengti bendrus kursus, kuriuose dirbtų patyrę profesoriai kartu su pradedančiais dėstytojais. Profesoriaus darbas būtų vadovauti rengiant kursą, paruošti darbo metodiką ir pačiam skaityti kelias svarbiausias paskaitas, stebėti jauno kolegos darbą paskaitose, o pradedančio dėstytojo darbas būtų prisidėti rengiant paskaitų kursą, metodinę medžiagą ir skaityti paskaitas. Studentams toks dėstytojų bendravimas atrodo labai patrauklus, sukuria gerą studijų įvaizdį. Jeigu profesorius ir jaunas dėstytojas būtų motyvuojami dirbti kartu, greičiau kiltų jaunų dėstytojų kvalifikacija, ir tai taptų greita investicija į ateitį, o vyresniems dėstytojams būtų paskata investuoti laiką bendradarbiauti su jaunimu. Tokiu būdu būtų užmegzti kartų bendradarbiavimo santykiai, sparčiau gerėtų dėstymo kokybė ir daugiau studentų būtų patenkinti naujomis programomis. Dėstytojo žinios yra labai susijusios su mokslinio darbo patirtimi, todėl būtų naudinga skatinti labiau patyrusius ir jaunus akademinius darbuotojus bendradarbiauti mokslinio darbo sferoje, įskaitant tyrimus ir bendras pradedančiųjų ir vyresnių dėstytojų publikacijas (jų neretai vengia socialinių ir humanitarinių mokslų tyrėjai). Tačiau dėl bendros autorystės asmeniui neturi būti mokama už pusę, o, pavyzdžiui, esant trims autoriams trečdalį publikacijos, doktorantui neturi būti įskaitoma tik pusė publikacijos, jeigu jis parašė straipsnį kartu su kitu autoriumi. Toks skaičiavimas neskatina bendradarbiauti, todėl yra žalingas kokybei. Galbūt universitetai, skaičiuodami kiekybinius rodiklius, sutaupo pinigų, tačiau tolimesnėje perspektyvoje praranda studentus, kurie, įvertinę blogą studijų kokybę, apsisprendžia išvykti į užsienį. 40

41 III. MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MIGRACIJOS PROCESŲ TYRIMAS 5.2. Dėstytojų užimtumas Išvykstantys ir sugrįžę studentai, lygindami studijas užsienyje ir Lietuvoje, teigė, kad užsienio ir Lietuvos universitetų dėstytojai skiriasi bendravimo su studentais intensyvumu ir artimumu: Užsienyje jie visai kitaip bendrauja, dėstytojai tau yra labiau draugiški, galiu nueit pabendraut po paskaitų. Tie studentai, kurie turi geresnės bendravimo su dėstytojais patirties, pažymėjo, kad bendravimas jiems naudingas ir sukuria gerą studijų atmosferą. Galimas neigiamas procesas 1. Universitetai dėstytojų darbą vertina ir jų darbo užmokestį apskaito pagal formalizuotus kiekybinius kriterijus. 2. Siekiant kiekybinių rodiklių (straipsnių, konferencijų skaičius, įvairių kitų veiklų apimtis), dėstytojai nukreipiami užsiimti veiklomis, nesusijusiomis su studentų lavinimu. 3. Studentai mato, kad dėstytojai jiems negali skirti daugiau laiko po paskaitų, jie neturi laiko bendrauti. 4. Studentai perduoda žinią kitiems būsimiems studentams apie blogas studijas. 5. Studentai ieško kitų universitetų, kurių akademinio bendravimo aplinka geresnė. Tyrimo duomenys (interviu) Kl. Ar užsienio universitetų dėstytojai skiria daugiau laiko bendravimui su studentais po paskaitų negu Lietuvoje? Ats. Čia (užsienio universitete) dėstytojai su studentais irgi labai daug nebendrauja po paskaitų, tačiau jiems privaloma skirt daugiau laiko. Šiaip tai aš žinau, kur dirba dėstytojai, jie turi savo darbo kambarius, galiu bet kada ateiti pas jį pasiklausti, kas man neaišku, arba padiskutuoti. Jeigu jis būna, visuomet priims, niekad nepasakys, kad neturi laiko. (R17, 1 gr. / į užsienį išvykę studentai). Ats. Lietuvoje viskas remiasi į darbą, ir atlyginimai nedideli, tai ir neskiria dėmesio (studentams). O čia (JK) atlyginimai tikrai aukšti, labai geri, tai jie kažkaip draugiškiau, laisviau į tai žiūri. (R52, 4 gr. / į užsienį išvykę studentai). Ats. Studentai užsienyje patys labiau nori bendrauti. Lietuvoje studentai nerodo noro eiti pas dėstytojus. (R44, 5 gr. / į Lietuvą sugrįžę studentai). Ats. Amerikoje dėstytojai skiria daugiau laiko studentams, nes studentai daugiau reikalauja. Lietuvoj studentai uždaresni, bijo prieit pasiklaust, padiskutuot... Prieš stodamas aš išvis buvau susidaręs nuomonę, kad Lietuvoj dėstytojai nebendrauja. Bet įstojus tokia teigiama emocija atsirado. (...) Amerikoj tai būdavo visai kitokie santykiai šiltesni. Ten bet kada į kabinetą ateini. Net ne tai, kad ateini..., dauguma dėstytojų, kaip pasakyt, va čia (past. Lietuvos universitete) mes matom visas 41

42 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams uždarytas duris, o Amerikoj (past. buvusiame universitete), jeigu užeitume, tai visur būtų atidarytos durys. Kl. Tai jie tarsi kviestų užeiti? Ats. Taip, eini, pasižiūri, jeigu ten nieko daugiau nėra, šiltai užeini pas dėstytoją pasisveikint, pakalbėt apie gyvenimą. Ten visiškai kitokie santykiai. (R43, 5 gr. / iš užsienio sugrįžę studentai). Kl. Ar galėtum palyginti Jorko universiteto ir dabartinio tavo universiteto (Lietuvoje) studentų ir dėstytojų bendravimą? Ats. Na, jis toks per vidurį, aš sakyčiau... Jorke tai būdavo labai daug žmonių, kurie eidavo pas dėstytojus vos ne kiekvieną dieną, ten klausdavo dėl darbų, dėl dar kažko. Ir tas yra labai normalu, kad kažko nesupranti, tai eini pas dėstytoją... Jie turi savo darbo valandas, ir tu ten aiškiniesi. O kažkaip čia (...) irgi yra toks gan draugiškas bendravimas, nėra taip kad ten kažkas bijotų dėstytojų ir panašiai, bet man atrodo neįprasta, kad baigiasi paskaita ir visi išeina... (R44, 5 gr. / iš užsienio sugrįžę studentai). Iš tikrųjų tai man labiau Turkijoj patiko. (...) Pagrinde tai yra studentų miestas. Pavyzdžiui, ten yra, tarkim, kavinės, barai, kur tu eini ir susitinki dėstytojus ir tu su dėstytojais, tarkim, diskutuoji, nu, ta prasme, studijų, ne studijų klausimais ir tiesiog tampi draugas labiau. Man atrodo, labiau betarpiškas toks bendravimas yra... (...) O čia, Lietuvoj... irgi lyg stengtumeisi, bet (...) vis tiek tokia didesnė distancija gaunasi... (R57, 5 gr. / į užsienį išvykstantys studentai) Pasiūlymas dėstytojams intensyvinti akademinį bendravimą su studentais Žvelgiant į geriausių užsienio universitetų pavyzdžius, būtų naudinga, jeigu dėstytojai skirtų daugiau laiko studentų skatinimui toliau akademiškai bendrauti po paskaitų. Universitetams būtų naudinga sukurti artimo akademinio dėstytojų ir studentų bendravimo tradicijas, kad studentai būtų nusiteikę nagrinėti su dėstytojais jiems neaiškius studijų klausimus. Individualus bendravimas lavintų studentus, paskatintų giliau domėtis jiems įdomiais studijų dalykais, daugiau dirbti savarankiškai. Dėstytojų bendravimo su studentais intensyvumas yra susijęs ne vien su dėstytojų nuostatomis, bet ir su universitetų jiems sudaromomis sąlygomis, todėl universitetams būtų svarbu tokias sąlygas sukurti. Universitetams vertėtų motyvuoti dėstytojus skirti daugiau laiko bendravimui su studentais po paskaitų. 42

43 III. MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MIGRACIJOS PROCESŲ TYRIMAS 5.3. Administracijos abejingumas studentų problemoms Apibendrinus tyrimo duomenis, susijusius su studentų požiūriu į universitetų administracijos darbą (10 lentelė), matyti, kad didžiausi būsenos pokyčiai būdingi į užsienio universitetus išvykusių tyrimo dalyvių grupėms (1, 2 grupės) ir sugrįžusių iš užsienio studentų grupei, kurie tęsia studijas Lietuvos universitetų magistrantūroje (5 grupė). Iš Lietuvos išvykę studentai, pasikeitus aplinkai (pradėję studijuoti užsienio universitete), patyrė labai gerą šios aplinkos poveikį, susijusį su rūpesčiu studentais. Iš užsienio parvykę studentai, patekę į lietuvišką universitetų aplinką, patyrė priešingą poveikį jiems trūko administracijos dėmesio. Šie duomenys liudija, kad Lietuvos universitetų administracijos darbas, palyginti su užsienio universitetų, yra blogiau vertinamas. Pasak studentų, administracijos darbuotojų santykiai su jais neretai būna labai formalūs, sukurta daug taisyklių, pro kurias nelabai matyti patys žmonės. Galimas neigiamas procesas 1. Universitetuose augantys administraciniai reikalavimai didina administracijos darbuotojų užimtumą (ataskaitos, suvestinės, projektinių veiklų vadyba ir kt.). 2. Administracija atlieka tik jai priskirtą studijų administravimo funkciją ir neturi laiko kreipti daugiau dėmesio į studentus. 3. Studentai mato, kad administracija nesidomi jų problemomis ir į jas nereaguoja, ir perduoda žinią kitiems studentams, kad universitetams studentai nerūpi. 4. Universitetai praranda akademinių namų statusą arba jo net neįgyja. Tyrimo duomenys Administracijos dėmesio studentams stoka 10 lentelė Tyrimo etapai Studijų patrauklumo kaita per tris laikotarpius (t0_t1_t2) Tyrimo dalyviai Išvykstantys iš LT 1 gr. Moksleiviai 2 gr. Bakalaurai Pasiliekantys LT 3 gr. Moksleiviai 4 gr. Bakalaurai Sugrįžtantys 5 gr. Bakalaurai t0 Ar gimnazijos / universiteto, kuriame mokaisi, administracija domisi studentų poreikiais ir į juos reaguoja? t >83 > <29 t < Lentelėje atsakymų dažnis grupėse išreikštas procentais, ovalu apibraukti motyvai, kurių dažnis procentais, perėjus į kitą etapą, pasikeitė daugiau negu 20 proc. (padidėjo > arba sumažėjo <). 43

44 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Pradiniame tyrimo etape (t0), kai akademinis jaunimas rinkosi tolimesnes studijas, daugumos bakalaurų, kurie rinkosi magistrantūros studijas Lietuvoje bei užsienyje (2, 4 grupės), ir moksleivių, kurie nusprendė išvykti studijuoti į užsienį (1 grupė), požiūris į administraciją buvo kritiškas (teigiamą požiūrį išreiškė mažuma tyrimo dalyvių). Išskirtinai gerai savo mokyklų administraciją vertino Lietuvoje bakalauro studijas pasirinkę moksleiviai (3 grupė) 86 proc. Po 1 1,5 mėn. studijų (t1 etape) į užsienio universitetus išvykusių tyrimo dalyvių (1, 2 grupė) vertinimai gerokai pakilo. Po 1 metų (2 etape) į bakalauro studijas išvykusiųjų vertinimai dar labiau pakilo, tačiau išvykusiųjų į užsienio universitetų magistrantūrą (2 grupė) tapo per pusę žemesni. Iš užsienio į Lietuvą sugrįžusių studentų vertinimai t1 etape tapo gerokai žemesni, o po 1 metų (2 etape) šiek tiek pakilo. Lietuvoje bakalauro studijas pasirinkusių (3 grupė) tyrimo dalyvių vertinimai t1 etape šiek tiek sumažėjo ir po 1 metų (2 etape) nesikeitė, o studentų, tęsiančių studijas Lietuvos universitetų magistrantūroje, vertinimai t1 etape netgi šiek tiek pakilo ir po 1 metų išliko tokie patys....jeigu tau reikia kažko, nesvarbu, kur tu eisi: ar į studentų atstovybę, ar, tarkim, į dekanatą savo fakulteto, ar atvažiuosi iki centrinių rūmų (...), tu esi vėjo nupučiama dulkė, kuri niekam yra neįdomi ir, kaip sakant, niekam ten nieks neįdomu ir iš viso, jeigu ateini ir sutrukdai kavos pertraukėlę, tai, kaip sakant... (R33, 4 gr. / bakalaurai, pasilikę studijuoti Lietuvoje). Buvau labai nusivylus visu mūsų universitetu ir visa sistema, kuri tuos LSP (Lietuvos studento pažymėjimus) gamino. Pasirašius su universitetu sutartį liepos pirmomis dienomis, patvirtinimą apie tai, kad aš įstojau, gavau rugsėjo vos ne vidury ir, užpildžius dokumentus, LSP man teko atsiimti tik spalio 24. Tai labai gaila buvo. Ir teko bendrauti su atstovybės moterimis, tai jos ten labai nepatenkintos buvo, labai piktos buvo ir vis pasako: Ką mes jums padarysime? Kl. Ar dėl to buvo koks nors nuostolis? Ats. Man teko važinėti namo pilna kaina, pirmyn ir atgal 80 litų. Tai jau yra šis tas. Buvo konfliktų ir su keleivių kontrole, kad... Įrodyk, kad tu pirmakursis (R34, 4 gr. / bakalaurai, pasilikę studijuoti Lietuvoje). Pavyzdžiui, į studentų atstovybę aš niekada neinu, nes pirmame kurse mus labai atgrasė, nes mes nuėjom pasiklausti. Mes labai norėjom turėti Gamtosaugos ekonomiką, berods. Buvo toksai iš pasirenkamųjų dalykų, mes užsirašėm apie 10 žmonių, ir pasakė, kad per maža grupelė. Sakė, kad tą dalyką visai išbraukė. O mes labai norėjom to dalyko. Mes nuėjom. Pirmakursiai. Čia mokėmės porą savaičių gal tik. Nuėjom visi, klausiam: Ką mums daryt? Padėkit mums. Mes norim kažkaip surinkt daugiau žmonių. Jie pasakė: Mes užsiėmę. Patys viską ir darykit. Va. Tai mums tada labai atkrito visas noras. Mes tada iš karto: Tai čia atstovybė studentų? Mums čia padės, tipo, skaitosi? Tai mes tada daugiau net ir neinam ten nieko klaust. (R37, 4 gr. / Lietuvoje pasilikę bakalaurai). 44

45 III. MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MIGRACIJOS PROCESŲ TYRIMAS Pasiūlymai administracijai sukurti studentams akademinius namus Svarbu motyvuoti administracijos darbuotojus bendrauti su studentais ir reaguoti į jų poreikius. Jei administracijos darbuotojai labai užsiėmę, būtų naudinga kai kurių užsienio universitetų patirtis skirti pirmakursiams mamas, kurių pareigas atlieka vyresnių kursų studentai. Jie padeda susipažinti su nauja aplinka, universiteto gyvenimo tvarka, į juos galima kreiptis ir studijų, ir buitiniais klausimais. Taip išugdoma pagalbos vienų kitiems kultūra, nes kiekvienam studentui per studijų laikotarpį tenka pabūti mama. Kai kurie užsienio universitetai turi įtampos prevencijos patirties: paskiriami asmenys, į kuriuos studentai gali kreiptis dėl jiems kylančių problemų, susijusių su dėstymu ar universiteto organizacinėmis veiklomis. Tos problemos demokratiškai ir be įtampos sprendžiamos iš karto, per semestrą. Studentai mato vykstančius pokyčius, ir išlaikomi geri studento ir universiteto santykiai. Tuose universitetuose, kurių studentų nuomonė sužinoma semestro pabaigoje pildant anketas, ne iš karto galima pastebėti besikaupiančią įtampą, nėra greito grįžtamojo ryšio, anketų neretai nenorima pildyti, nes jas studentai kartais supranta kaip sąskaitų suvedinėjimą, tarp studentų ir universiteto didėja atstumas Nemotyvuoti studentai Iš Lietuvos išvykstantys moksleiviai ir bakalaurai, kalbėdami apie geresnes studijas užsienyje, teigia, kad Lietuvos universitetuose mokosi nemotyvuoti studentai, todėl čia bloga akademinė aplinka, o užsienio universitetų studentai labiau motyvuoti, todėl ten studijų aplinka geresnė. Į motyvuotų studentų aplinką labiau reaguoja studentai, įstoję į užsienio universitetų magistrantūrą (žr. 11 lentelę). Pradžioje (po 1 1,5 mėn. studijų) jie labai patenkinti kitų studentų draugija, tačiau po 1 metų požiūris keičiasi kiti studentai neatrodo labai motyvuoti. Labiau pasigilinus aiškėja, kad po 1 metų kiti studentai daro mažesnį poveikį tyrimo dalyviams, nes įprastai dirbama individualiai, studentai būna mažiau susiję vienas su kitu. Palyginus atsakymus į abu 11 lentelėje pateiktus klausimus per tris laikotarpius matyti, kad tyrimo dalyviai mano, jog juos supanti akademinė studentiška aplinka yra mažiau motyvuota, negu studentai norėtų. Galimas neigiamas procesas 1. Universitetai siekia išlaikyti kuo daugiau (tiek, kiek jiems naudinga, siejant su valstybinio finansavimo politika) studentų, todėl priimama nemotyvuotų nesimokančių studentų, kurių pažymių vidurkis žemas. 2. Nemotyvuoti studentai dažniausiai ir toliau elgiasi įprastai, prastai mokosi, tačiau dėstytojai juos ir toliau toleruoja (baiminamasi nubyrėjimo). 3. Jei auditorija žemo akademinio lygio, paskaitos būna nekūrybiškos, neįdomios, nes dėstytojai negauna iš studentų grįžtamojo ryšio. Tokį patį poveikį patiria ir gerai besimokantys, motyvuoti studentai. 45

46 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams 4. Motyvuoti studentai perduoda žinią kitiems studentams, kad universitete neįdomu studijuoti, nes jo teikiamų studijų lygis žemas. 5. Motyvuoti studentai ieško kitų universitetų, neretai išvyksta studijuoti į užsienį. Tyrimo duomenys Nemotyvuoti studentai 11 lentelė Tyrimo etapai t0 Tyrimo dalyviai Studijų patrauklumo kaita per tris laikotarpius (t0_t1_t2) Ar manai, kad tavo klasiokai / kursiokai yra motyvuoti studentai? Išvykstantys iš LT 1 gr. Moksleiviai 2 gr. Bakalaurai Pasiliekantys LT 3 gr. Moksleiviai 4 gr. Bakalaurai Sugrįžtantys 5 gr. Bakalaurai t > t < t0 Ar tau svarbu, kad tavo klasiokai / kursiokai būtų motyvuoti studentai? t > t < Lentelėje atsakymų dažnis grupėse išreikštas procentais, ovalu apibraukti motyvai, kurių dažnis procentais, perėjus į kitą etapą, pasikeitė daugiau negu 20 proc. (padidėjo > arba sumažėjo <). 11 lentelėje yra pateikti 2 klausimai, pirmasis Ar manai, kad tavo klasiokai / kursiokai yra motyvuoti studentai?. Pradiniame tyrimo etape (t0), kai akademinis jaunimas rinkosi studijas, aukštas vertinimo dažnis procentais pastebimas tik iš užsienio į Lietuvą grįžtančių bakalaurų grupėje (71 proc.). Šiame etape jie vertina savo kursiokus užsienio universitete. Po 1 1,5 mėn. studijų (t1 etape) ženkliai pagerėja į užsienį išvykusių bakalaurų grupės vertinimas (86 proc.), tačiau po 1 metų (t2 etape) jis vėl žemesnis. Kitose grupėse t1 etape vertinimas keičiasi labai nedaug, šiek tiek žemesnis grįžusių studentų grupėje. Kitas 11 lentelėje pateiktas klausimas Ar tau svarbu, kad tavo klasiokai / kursiokai būtų motyvuoti studentai?. Tyrimo dalyvių vertinimas yra aukštas, per tris laikotarpius beveik nesikeičia, išskyrus į užsienio universitetų magistrantūrą išvykusių studentų grupę, kurioje t1 etape vertinimas pakyla iki 100 proc., o t2 etape vėl žemesnis. Pasikliaujant aukštu įverčiu grupėse ir interviu turiniu galima prieiti prie išvados, kad šis studijų kokybės kriterijus studentams yra svarbus. 46

47 III. MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MIGRACIJOS PROCESŲ TYRIMAS Kai mokiausi bakalauro studijose Lietuvoje, mūsų kurse gal tik 5 studentai (iš 20) buvo motyvuoti, tai mes vieni ir mokėmės. Kiti nelabai žinojo, ko ten atėjo. Buvo neįdomu, nes ir dėstytojai per paskaitas jautė, kad kitiems niekas nerūpi... (R59, 2 gr. / studentai, išvykstantys į užsienį). Čia (past. JK universitete) visi studentai motyvuoti, čia labai aukštas stojimo balas, sunku įstoti, visi labai gerai mokosi (R7, 1 gr. / į užsienį išvykę moksleiviai). Pas mus (JK) po paskaitos daug kas prieina prie dėstytojo, klausia klausimus, daug diskutuoja, aišku, kad motyvuoti (R2, 1 gr. / į užsienį išvykę moksleiviai). Kl. Kuo tavo požiūriai skiriasi nuo kitų studentų? Ats. Kuo mano požiūris... chaaa, tiesiog vieną dalyką pastebėjau: Lietuvos studentai mėgsta labai daug šnekėt per paskaitas. Labai neklauso dėstytojo, šneka vienas su kitu. Ir tai... man atrodo, yra nepagarba, rodoma dėstytojui. Nes, tarkim, aš kai mokiaus Šveicarijoj ar Amerikoj, tiesiog visi studentai tyli ir klauso, ką dėstytojas sako. O čia mėgsta: Nu, tai ką tu ten vakar nuveikei? vienas kitam. Nu ten, tatatata... Tiesiog, va, dabar, kai buvo paskutinė paskaita, tai dėstytojas tiesiog tildė kitus studentus, kas man buvo tiesiog keista. Pats įdomiausias dėstytojas iš visų, ir vis tiek jo neklauso. Tai kam tada eiti išvis į paskaitas, jeigu tu dėstytojo neklausai? (R45, 5 gr. / iš užsienio sugrįžę bakalaurai) Pasiūlymas didinti studentų motyvaciją studijuoti Gerai besimokantiems motyvuotiems studentams yra svarbi jų studijų aplinka kiti studentai. Didesne motyvacija pasižymi studentai, besimokantys aukšto lygio universitetuose, į kuriuos sunkiau įstoti, nes ten susirenka geriausi studentai, pavyzdžiui, Kembridžo universitetas. Vidutinio ir žemo lygio universitetuose ir Lietuvoje, ir užsienyje, į kuriuos įstoja blogai besimokantys studentai, siekiantys ne žinių, o vien diplomo, studijų aplinka blogesnė. Sektų pasiūlymas universitetams labiau kreipti dėmesį į studijų kokybę ir nepriimti nemotyvuotų studentų. Lietuvos studentams vertėtų atkreipti dėmesį į elgesio kultūros dalykus, kurių stoką liudija jų neatidumas dėstytojui bendravimas tarpusavyje per paskaitas, į kurį atkreipia dėmesį iš užsienio universitetų sugrįžę studentai Nereikalingi dalykai ir praktikų trūkumas Kitas motyvas studijuoti užsienyje yra Lietuvos universitetuose dėstomi nereikalingi dalykai. Analizuojant interviu tekstus matyti, kad nereikalingais dalykais dauguma studentų laiko tuos, kurie glaudžiai nesisieja su jų pasirinktos programos kryptimi. Tyrimo dalyvių klausėme, ar jie mano, kad jiems reikia mokytis daug nereikalingų dalykų. Pokytis matyti iš Lietuvos universitetų bakalauro į magistrantūros programas perėjusių magistrantų grupėje (4 grupė) ir iš užsienio sugrįžusių į Lietuvos universitetų magistrantūrą studentų grupėje (5 grupė) (žr. 12 lentelę). Perėję iš Lietuvos 47

48 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams universitetų bakalauro studijų į magistrantūrą, dalis studentų pažymi, kad nereikalingų dalykų magistrantūros programoje (palyginti su bakalauro) sumažėjo. Tačiau iš užsienio universitetų bakalauro studijų parvykę į Lietuvos universitetų magistrantūrą studentai teigia, kad Lietuvos magistrantūroje (palyginti su Vakarų universiteto bakalauro studijomis) nereikalingų dalykų yra daug. Kitas ryškesnis būsenos pokytis matyti t2 etape į užsienio bakalauro studijas išvykusių moksleivių grupėje. Po vienerių metų studijų tik mažuma tyrimo dalyvių teigia, kad jų studijų programoje yra nereikalingų dalykų. Lyginant minėtas studentų grupes galima prieiti prie išvados, kad iš tiesų Lietuvos universitetuose studentams siūloma daugiau dalykų, nesusijusių su studijų programa, negu užsienyje. Tyrimo dalyvių reakcijos į nereikalingus dalykus liudija jų požiūrį į pasirinktas studijas ir tai, kad jie nėra motyvuojami įgyti platesnį išsilavinimą. Dalis universiteto siūlomų dalykų yra tiesiogiai nesusiję su pasirinkta specialybe ir kelia į siaurą išsilavinimą orientuoto studento nepasitenkinimą studijomis. Kitas išvykstančių studentų priekaištas Lietuvos universitetams yra praktikos trūkumas. Jų nuomone, užsienio universitetai suteikia daugiau galimybių atlikti praktiką. Požiūris į praktikos galimybes vėlgi labiausiai keičiasi t1 etape, kai studentai pradeda studijuoti naujoje vietoje. Daugiau išvykusių iš Lietuvos studentų teigia, kad jų naujame (užsienio) universitete daug dėmesio skiriama praktikos darbams. Tačiau mažiau studentų, sugrįžusių iš užsienio, galvoja, kad pasirinktoje Lietuvos universiteto magistrantūros programoje daug dėmesio skiriama praktikos darbams. Galimas neigiamas procesas Reaguodami į studentų poreikius, universitetai peržiūri studijų programas ir, išbraukdami iš tiesų netinkamus dalykus, atsisako ir kitų tiesiogiai su studijų kryptimi nesusijusių dalykų. 2. Siaurindami programas, universitetai susitelkia į specializaciją ir praranda akademiškumo lygį. 3. Ilgainiui prarandami intelektualūs studentai, ir universitetas neišlaiko aukšto lygio. Tyrimo duomenys 12 lentelėje pateikti du klausimai, pirmasis Ar manai, kad tau reikia mokytis daug nereikalingų dalykų? Peržvelgus tiriamųjų atsakymus iš visų tyrimo etapų paaiškėjo, kad aukštų įverčių čia nėra, išskyrus Lietuvoje pasiliekančių bakalaurų grupę (4 grupė). Šie studentai, rinkdamiesi tolimesnes studijas (t0 etapas), išreiškė nuomonę apie Lietuvos universiteto bakalauro programas, kuriose studijavo. Pasak jų, šiose programose yra daug nereikalingų dalykų, nesusijusių su jų studijų kryptimi. Po 1 1,5 mėn. studijų, kai šie bakalaurai jau buvo įstoję į magistrantūrą, jų požiūris į programos dalykus keitėsi (nereikalingų dalykų, jų nuomone, buvo gerokai mažiau). Po 1 metų (t2 etape) šių studentų nuomone, nereikalingų dalykų dar labiau sumažėjo. Verta aptarti ir sugrįžusių studentų atvejį (5 gr.). Po 1 1,5 mėn. studijų (t1 etape) iš užsienio sugrįžę studentai patvirtino, kad jiems tenka mokytis nereikalingų dalykų. Tarp šios grupės

49 III. MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MIGRACIJOS PROCESŲ TYRIMAS Nereikalingi dalykai ir praktikos 12 lentelė Tyrimo etapai t0 Tyrimo dalyviai Studijų patrauklumo kaita per tris laikotarpius (t0_t1_t2) Ar manai, kad tau reikia mokytis daug Išvykstantys iš LT 1 gr. Moksleiviai 2 gr. Bakalaurai Pasiliekantys LT 3 gr. Moksleiviai 4 gr. Bakalaurai Sugrįžtantys 5 gr. Bakalaurai nereikalingų dalykų? t <44 >43 t < t0 Mano mokykloje / universitete daug dėmesio skiriama praktiniams darbams. t >92 >57 29 >67 <29 t > Lentelėje atsakymų dažnis grupėse išreikštas procentais, ovalu apibraukti motyvai, kurių dažnis procentais, perėjus į kitą etapą, pasikeitė daugiau negu 20 proc. (padidėjo > arba sumažėjo <). tyrimo dalyvių buvo labai nusivylusių Lietuvos universiteto magistrantūros studijų programa. Po vienerių metų (t2 etape) jiems studijos atrodė geresnės, nes nepatenkinti studentai aktyviai reiškė savo nuomonę, ir į tai buvo atsižvelgta. Kitas 12 lentelėje pateiktas klausimas buvo susijęs su praktikos darbais, kurių studentai pasigenda savo studijų programose. Teiginį Mano mokykloje / universitete daug dėmesio skiriama praktiniams darbams pradiniame (t0) tyrimo etape patvirtino nedidelė dalis tyrimo dalyvių. Pasikeitus aplinkai, po 1 1,5 mėn. studijų, vertinimas labai pakilo į užsienį išvykusio akademinio jaunimo grupėse (1, 2 gr.). Po 1 metų į bakalauro studijas išvykusių tyrimo dalyvių vertinimas pakilo net iki 100 proc., o magistrantūroje pradėjusių studijuoti studentų grupėje vertinimas tapo vos vos žemesnis. Po 1 1,5 mėn. studijų vertinimas pakilo ir į Lietuvos universitetų magistrantūrą įstojusių studentų grupėje (4 gr.), po 1 metų nesikeitė. Lietuvoje bakalauro studijas pasirinkusių tyrimo dalyvių grupėje praktinių darbų vertinimas pakilo tik po 1 metų studijų (anksčiau tai net nebūtų įmanoma, nes šie studentai pirmaisiais metais klauso bendruosius dalykus). Iš užsienio sugrįžusių studentų grupėje praktinių darbų vertinimas t1 etape (pradėjus studijuoti Lietuvos universitetų magistrantūroje) tapo gerokai žemesnis ir t2 etape nesikeitė. 49

50 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Kl. Kas, pavyzdžiui, konkrečiau ten jiems nepatinka? Ats. Nu, kiek aš girdėjau, kiek aš pats žinau..., ir man pačiam baisiai atrodo, kad tu mokaisi (Lietuvos universitete), pavyzdžiui, fiziką, stoji į fiziką, o paskui turi mokytis filosofiją, chemiją, informatiką, programavimą, psichologiją. Mokaisi papildomus dalykus, kurie pff... nei tau jie patinka, nei tau sekasi jie visi... Čia (past. užsienio universitete) to nereikia daryt. Nu, yra šiek tiek ten..., tačiau mažuma. (R2, 1 gr. / į užsienį išvykę moksleiviai). Kl. Ar galėtum palyginti Lietuvos universitetus su tavo dabartiniu universitetu, kuriame mokaisi (užsienyje)? Ats. Lietuvoj gal didesni reikalavimai. Kl. Reikalavimai kam? Ats. Patiem studentams. Ir irgi galbūt nereikalingų dalykų mokina, modulių tų vadinamų. Kl. O kaip manai, ar Lietuvoje, ar čia geriau paruošia studentus? Ats. Nežinau... Aš manyčiau, kad čia, nes Lietuvoj, kiek su Lietuvos studentais bendravau, tai ten sistema atgyvenus :) Ta prasme, nu, kaip... Seni metodai. Tiesiog mokosi, ko visai nereikia. (R51, 1 gr. / išvykusieji studentai). Pas mus negali būti gerų praktikų todėl, kad universitetas į magistrantūros studijas priėmė labai daug studentų, o laboratorijose nėra tiek įrangos. Prie įrangos per laboratorinius prieina 1 studentas iš 5, kiti stovi už nugaros ir žiūri. Tai kokia čia gali būt praktika... (R36, 4 gr. / Lietuvoje magistrantūros studijas pasirinkę bakalaurai) Pasiūlymas pateikti kokybiškus dalykus ir patrauklias praktikas Universitetams, pristatant studijų programas ir jas dėstant, svarbu argumentuoti dalykus, atkreipti dėmesį į plataus išsilavinimo reikšmę, remtis geriausių pasaulio universitetų pavyzdžiais, aiškinti, kuo universitetas skiriasi nuo profesinės mokyklos, taip pat drąsiau ir pagrįstai kritikuoti užsienio žemo lygio universitetus, kurių dėstytojai, kaip atskleidė tyrimas, iš tiesų studentams dėsto (ir labai siaurai) tik profesijos dalykus, suteikdami jiems daugiau laisvo laiko ir galimybę įsidarbinti. Atsiliepiant į studentų poreikius, Lietuvos universitetams būtų naudinga plačiau pristatyti praktikos ir įsidarbinimo galimybes. Tinkamas būdas taikytis prie darbo rinkos yra išradingiau bendradarbiauti su darbdaviais. Kitas pasiūlymas dažniau aprūpinti studentų auditorijas naujausia įranga, sutelkti ją mokomosiose laboratorijose. Universitetuose studentų praktiką būtų naudinga organizuoti surandant būdų, kaip įtraukti studentus į mokslo tyrimų centrų veiklas. 50

51 III. MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MIGRACIJOS PROCESŲ TYRIMAS 6. Studijų kokybės trikdžių suvaldymo procesas 6.1. Būsenos aplinkos įtakos 9 pav. vaizduojamas procesas, kurio veikėjai Studentas, Būsimas studentas ir Universitetas, reaguodami į aplinkos įtakas, priima sprendimus. Procesas sumodeliuotas remiantis tyrimo duomenimis grindžiama prielaida, jog būsimi studentai, rinkdamiesi studijas, labiausiai pasitiki savo pomėgiais ir draugų / kitų studentų nuomone apie universitetus. Studentas reaguoja į savo aplinką Universitete ir perteikia savo įspūdžius (ypač pasigaunami neigiami) Būsimam studentui, kuris renkasi, ar išvykti studijuoti į užsienio universitetą, ar studijuoti Lietuvoje. Universitetas, reaguodamas į mažėjantį studentų skaičių, siekia gerinti studijų kokybę, kad procesas pakryptų naudinga linkme. 9 pav. Būsenos pokyčius perteikianti schema, vaizduojanti trijų bendraujančių sistemų / veikėjų Studento, Būsimo studento ir Universiteto elgesį 51

52 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Kiekviena schemos eilutė vaizduoja kiekvieno veikėjo būsenos pokyčius: pirmoji eilutė Studento būsenos pokyčius, antroji Būsimo studento, trečioji Universiteto. Schemos apskritimai būsenos, kurių reikšmės užrašytos apskritimų viduje. Apskritimus jungiantys lankai parodo būsenų pokyčius, kurie vyksta veikiant išorinėms aplinkoms. Lankai, kurie sugrįžta į tą patį apskritimą, rodo, jog esamu momentu būsena nusistovi. Skirtingų aplinkų poveikis schemoje parodytas rodyklėmis, įeinančiomis į lankus. a) Trumpos plačios rodyklės žymi studijų kokybės trikdžius (studijos, kurių lygis neatitinka reklamos; dėstytojai, neskiriantys laiko bendravimui po paskaitų, administracija, nesidominti studentų poreikiais ir į juos nereaguojanti; nemotyvuoti universiteto studentai; universitete dėstomi, studentų požiūriu, nereikalingi nespecialybiniai dalykai ir praktikos trūkumas). Pavyzdžiui, trumpa plati rodyklė, žyminti studijas, kurios neatitinka reklamos, įeina į kiekvieno veikėjo Studento, Būsimo studento ir Universiteto būsenos kitimo lanką, kuris čia žymi būsenos pokytį veikiant trikdžiams. Tai reiškia, kad kiekvienas veikėjas mato šiuos trikdžius, patiria jų poveikį. b) Plonos jungiamosios rodyklės žymi vienų veikėjų poveikį kitiems (Studento poveikį Būsimam studentui, o Būsimo studento Universitetui). Plati rodyklė dešiniajame apatiniame schemos kampe žymi perėjimą į galimą kitą būsenos pokyčių aprašymą, kai įtraukiami kitokie aplinkos poveikiai. Būsenų pokyčius perteikianti schema skaitoma nuosekliai sekant kiekvieno veikėjo pradinę būseną, išorinį poveikį, kitą būseną ir t. t Reakcijos į studijų kokybės trikdžius 1 trikdis: studijos neatitinka reklamos Pradėjęs studijuoti, Studentas pastebi, kad reklamoje programa pristatyta patraukliau, negu iš tiesų yra, kad dėstymo lygis blogesnis, negu tikėtasi (9 pav.). Šią žinią jis perduoda Būsimam studentui, kuris renkasi, ar pasilikti studijuoti Lietuvoje, ar išvykti į užsienio universitetą. Būsimas studentas atsargiau renkasi programą ir šią žinią perduoda Universitetui savo elgesiu (išvyksta); Universitetas, pastebėjęs būsimo studento elgesį, atidžiau derina programų turinį su reklama, gerindamas programų kokybę ir dėstymo kompetencijas. 2-3 trikdis: dėstytojai neskiria laiko bendravimui; administracija nereaguoja į studentų poreikius Studentas reaguoja į dėstytojus, kurie mažai bendrauja, neskiria jam laiko po paskaitų (jie užsiėmę kitais dalykais), mato administraciją, kuri nesidomi studentų poreikiais (ji turi per daug kito darbo). Studentas nutaria, kad universitete prastas akademinio bendravimo lygis. Šią žinią jis perduoda Būsimam studentui, kuris susidaro įspūdį, kad studijų kokybė bloga. Būsimas studentas nusprendžia rinktis užsienio universitetą, kuriame dėstytojai gerokai artimiau ir daugiau bendrauja su studentais. Tai matydamas, 52

53 III. MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MIGRACIJOS PROCESŲ TYRIMAS Universitetas siekia didinti dėstytojų ir administracijos motyvaciją skirti daugiau dėmesio ir laiko studentui. 4 trikdis: mokosi nemotyvuoti studentai Studentas mato, kad dauguma jo aplinkos studentų yra nemotyvuoti: nedalyvauja paskaitose, neatlieka užduočių, nesigilina į programos dalykus, nediskutuoja. Kadangi tarp dėstytojų ir studentų nėra grįžtamojo ryšio, dėstytojams ir studentams tampa neįdomu bendrauti. Studentas perduoda žinią Būsimam studentui apie nekūrybišką aplinką. Būsimas studentas nenori joje studijuoti, todėl nusprendžia ieškoti neeilinio universiteto. Universitetas reaguoja ir atsisako priimti studijuoti nemotyvuotus studentus. 5 trikdis: dėstoma daug su specialybe nesusijusių dalykų, trūksta praktikos Studentas, siekdamas įgyti savo pasirinktą specialybę, susidaro įspūdį, kad jam tenka mokytis daug nereikalingų dalykų, o reikalingų trūksta. Žinią apie blogai sudarytą programą studentas perduoda Būsimam studentui. Pastarasis nusprendžia studijuoti užsienyje, nes yra girdėjęs iš ten besimokančių studentų, kad užsienio universitetai skiria daug dėmesio praktikoms ir ten nereikia klausyti daug nereikalingų dalykų. Universitetas, reaguodamas į Būsimo studento elgesį, peržiūri dalykus ir argumentuoja tuos, kurie reikalingi platesniam universitetiniam išsilavinimui, keičia Studento požiūrį; atsiliepdamas į Studento poreikius, skiria daugiau kreditų praktiniams darbams, gerina auditorijų ir laboratorijų įrangą. Pakeitęs būseną, Universitetas toliau darys teigiamą poveikį Studentui, kuris perduos žinią apie tai Būsimam studentui, ir pastarasis, tikėtina, mažiau žvalgysis į užsienio universitetus. 7. Tyrimo reikšmė ir tolimesnės perspektyvos 1) Atliktas kokybinis tyrimas padėjo atskleisti aplinkas, kurių įtaka prisideda prie akademinio jaunimo poreikio pasilikti studijuoti Lietuvos universitetuose arba išvykti į užsienį. Kokybinio tyrimo vertė yra galimybė tyrėjui akis į akį bendrauti su tyrimo dalyviais, imti giluminius interviu, kurie padeda labiau atskleisti problemas. Stebėjimas dalyvaujant tiriamųjų aplinkoje leidžia užmegzti glaudesnį kontaktą su tyrimo dalyviais, tiksliau įvertinti jų gyvenamąją aplinką. Derinant kokybinius ir kiekybinius metodus, tyrimas tampa patikimesnis. Kokybiniai metodai padėjo nuodugniau išanalizuoti procesus surasti naujų kintamųjų ir verčių, kurių kiti tyrimai neatskleidė. Neretai tyrėjai aptinka, pavyzdžiui, studijų kokybės kintamąjį, tačiau lieka neaiški jo sandara studijų kokybės vertės. Pavyzdžiui, tyrime surastos studijų kokybės vertės yra dėstymo lygis, motyvuoti studentai, praktikos ir kt. Didelis kintamųjų ir verčių skaičius leidžia tyrinėti galimus mechanizmus naudojant mažą imtį. 2) Taikoma dinaminių sistemų metodologija padeda analizuoti būsenų pokyčius veikiant skirtingoms aplinkoms ir su tuo susijusį elgesį. Pavyzdžiui, tiriamos aplinkų 53

54 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams įtakos, kurios sustiprina norą pasilikti Lietuvoje arba išvykti studijuoti į užsienį, arba sugrįžti į Lietuvą. Tyrimų rezultatai gali padėti suprasti, kaip reikia keisti aplinkas, kad Lietuvos universitetų studijos būtų patrauklios studentams, o jei išvyktų tai tik laikinai. 3) Teorijos ir empirijos ryšys. Taikomi metodai padaro tyrimą patikimesnį, nes, nepriklausomai nuo tyrimo imties (maža ar didelė), nepametamas ryšys tarp gautų rezultatų / teorinių interpretacijų ir konkrečių respondentų duomenų. Tai leidžia sukurti naudingesnį teorijos santykį su empirija, išvengti apibendrinimo klaidų. 4) Akademinio jaunimo grupių, perteikiančių abipusius procesus (išvykstantieji, pasiliekantieji ir sugrįžtantieji), atranka ir jų lyginimas. Tyrinėjant akademinio jaunimo migracijos procesus atrenkamos ir lyginamos įvairios akademinio jaunimo populiacijos: Lietuvoje studijuojantys moksleiviai, kurie renkasi studijas Lietuvoje arba užsienyje, ir bakalaurai, kurie renkasi studijas Lietuvoje arba užsienyje, užsienyje studijuojantys lietuviai, kurie renkasi tolimesnes studijas užsienyje arba sugrįžta į Lietuvą. Lyginant minėtų populiacijų imtis / grupes galima pastebėti įvairių procesų. Pavyzdžiui, Lietuvoje pasiliekantys studentai pasirinkimą motyvuoja tuo, kad Lietuvos universitetų vykdomų studijų kokybė gera, tačiau išvykstantieji į užsienį ir sugrįžtantieji į studijas Lietuvoje vertina blogai. Tikėtina, kad Lietuvoje studijų procesas yra problemiškas, o pasiliekantys čia studijuoti studentai yra labiau prisitaikę esamoje aplinkoje. 5) Ilgalaikis sisteminis tyrimas leidžia įžvelgti tiriamųjų būsenos pokyčius per tam tikrus laikotarpius, perėjus iš vienos aplinkos į kitą (pavyzdžiui, iš Lietuvos universiteto į užsienio universitetą). Galima numatyti, kokia yra vystymosi funkcija: kokios įtakos paveikia būseną, kad būtų tam tikros pasekmės. Pastebėti pokyčiai per tam tikrus laikotarpius potencialiai leidžia išgauti tam tikrą funkciją, atskleidžiančią ryšius. Todėl, tęsiant ilgalaikį tyrimą, egzistuoja galimybė išsiaiškinti, kaip galima būtų suvaldyti pageidaujamus ir nepageidaujamus procesus. 6) Tikimybiniai ryšiai, aptikti mažose imtyse, tikrinami didinant imtį. Nežiūrint to, kad šio tyrimo imtys mažos, galime nurodyti tikimybinius ryšius, o ateityje siūlysime analizuoti didesnes imtis. Tai leistų sukurti tikimybinį modelį, kai kiekviena būsena (ir įtaka) vertinama tikimybiškai (procentine išraiška). Procentų patikimumas siejamas su imties dydžiu. Tolimesni darbai: a) svarbu įvykdyti paskutinį ilgalaikio tyrimo etapą kai tyrimo dalyviai baigs bakalauro / magistro studijas ir pasirinks šalį, kurioje gyvens toliau (pasiliks užsienyje, pasiliks Lietuvoje, sugrįš į Lietuvą); b) pakartoti tyrimą naudojant didesnes imtis. Svarbu tęsti akademinio jaunimo migracijos ilgalaikius tyrimus, kuriais remiantis būtų galima prognozuoti studijų pasirinkimo pokyčius ateityje, veikiant vienokioms ar kitokioms aplinkoms: pavyzdžiui, kaip pažymima Europos Komisijos dokumente apie aukštojo švietimo ir įsidarbinimo ryšį (Recent Developments in European Higher Education Systems, 2011), darbo rinka pastaruoju metu keičiasi itin greitai, todėl turėtų būti žinoma, ar / kaip į šiuos pokyčius reaguoja tiesioginiai dalyviai, t. y. studentai. 54

55 III. MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MIGRACIJOS PROCESŲ TYRIMAS Universitetai ir gimnazijos turėtų bendradarbiauti renkant žinias apie į užsienį išvykstančius moksleivius ir bakalauro programų absolventus. Pastaruoju metu kai kurios gimnazijos atsisako bendrauti su tyrėjais, kai kurios šią informaciją jau skelbia tinklalapiuose, tačiau universitetuose rasti informacijos apie į užsienį išvykstančius studijuoti magistrantūroje bakalaurus labai sudėtinga. Gimnazijos, kurios tinklalapiuose skelbia informaciją apie išvykstančius studentus, neretai didžiuojasi, kad paruošia gerus studentus užsienio universitetams. ES šiuo metu yra tapusi laisva švietimo erdve, kurioje dėl demografinės krizės ir ekonominių sąlygų didėja universitetų konkurencija tarptautiniu mastu. Tokiomis sąlygomis būtina gerinti Lietuvos universitetų darbą, atlikti tyrimų ir reaguoti į poreikius. Naudinga užmegzti kontaktą su gimnazijomis, kad tyrėjai galėtų perduoti tyrimų rezultatus mokytojams ir moksleiviams. Svarbu padėti akademiniam jaunimui susipažinti su problemomis, kurias patiria studentai, išvykstantys į užsienio universitetus, gerai nepasidomėję ten siūlomomis studijomis. Svarbu įvertinti ne tik studijų kokybę, bet ir ekonomines sąlygas, kultūrų skirtumus, asmeninio bendravimo aplinką, laisvalaikį ir kitus veiksnius. 55

56 PAGRINDINĖS IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 1. Lietuvos universitetų studentai vis dažniau renkasi studijuoti Vakarų universitetuose. Didėjantis Lietuvos gyventojų emigracijos mastas verčia galvoti, jog nemaža dalis išvykusių studentų dės pastangas pasilikti gyventi užsienyje. Akademinio jaunimo emigracija gilina demografinę krizę ir kelia grėsmę Lietuvos visuomenės raidai: sunku surasti darbuotojų esant laisvų darbo vietų, gali sutrikti Lietuvos universitetų veikla, galimas visos švietimo sistemos disbalansas. Pagrindinis išvykstančių studentų motyvas yra geresnė studijų užsienio universitetuose kokybė. 2. Yra universitetų ir studentų studijų kokybės sampratos nesutapimų, todėl svarbu aiškintis, kaip studijų kokybę supranta studentai. Tyrimo metu buvo aptikta studijų kokybės trikdžių, kompleksiškai skatinančių akademinį jaunimą apsispręsti vykti studijuoti į užsienį: sklandančios žinios apie blogą dėstymo lygį, žemesnę dėstytojų kvalifikaciją negu užsienyje; Lietuvos universitetuose mokosi nemotyvuoti studentai; dėstytojai mažai bendrauja su studentais, neskiria jiems daugiau laiko po paskaitų; per mažai dėmesio skiriama praktiniam darbui, studijuojama daug nereikalingų dalykų; studijų programų reklama neretai neatitinka tikrovės; universitetų administracija nepakankamai domisi studentų poreikiais. Pasiūlymai Kurti aukšto lygio studijų programas ir jų kokybę perteikti reklamoje. Atnaujinant studijų programas, orientuotis į geriausių universitetų keliamus tikslus teikti universitetinį išsilavinimą, o ne siaurą specializaciją, ir šį motyvą perteikti studentams. Orientuotis į studijų programų įvairovę, o ne į atskiras sritis, kad studentai turėtų iš ko rinktis. Keisti dėstytojų darbo sąlygas, kad jie galėtų kokybiškai dirbti su studentais. Atskirti dėstytojų / mokslininkų darbo užmokestį nuo jų produkcijos kiekio ir motyvuoti siekti akademinio darbo kokybės. Lietuvos akademinių darbuotojų socialinį statusą susieti su jų atliekamo darbo verte (socialine reikšme). Skatinti akademinių darbuotojų (ypač jų kartų) bendradarbiavimą siekiant kokybiškų tyrimų ir studijų. Skatinti dėstytojus ir studentus suvokti akademinį darbą kaip žinių kūrimą, o ne vien kaip jų naudojimą. Keisti administracijos požiūrį į savo vaidmenį universitete padėti studentams įgyti akademinius namus; ieškoti lanksčių organizacinių bendradarbiavimo formų, kurių pavyzdžiai sėkmingai išbandyti geriausiuose užsienio universitetuose. 56

57 PAGRINDINĖS IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Keisti studijų finansavimo politiką, kad universitetai nebūtų skatinami priimti nemotyvuotų, žemą vidurkį turinčių studentų. 3. Tyrimas atskleidė, jog, rinkdamiesi studijas, būsimi studentai daugiausia pasitiki savo draugų (bendraamžių) patarimais, o mokytojai, dėstytojai, tėvai nedaro reikiamo poveikio pasirinkimui. Renkantis studijas (t0 etape), studijuoti į užsienio universitetus išvykstančių moksleivių požiūris į Lietuvos universitetų studijų programas ir studijų kokybę yra stereotipiškas (neigiamas): manoma, kad užsienio universitetuose studijų lygis aukštesnis. Po 1 1,5 mėn. studijų naujoje aplinkoje ir vėliau po 1 metų vertinimai keičiasi. Požiūris kinta dėl to, kad buvo iš anksto nepakankamai susipažinta su studijų programomis ir studijų sąlygomis bei galimybėmis. Procesas panašus ir užsienyje, ir Lietuvoje nemaža dalis studentų, įstojusių į žemo lygio universitetus, nusivilia studijomis. Pasiūlymas Pakeisti studijų pasirinkimo procesus galėtų padėti moksleivių ir studentų laiku įgytos tikslesnės žinios apie Lietuvos ir užsienio universitetų studijų programas, pragyvenimo galimybes ir kitais klausimais. 4. Analizuojant studijų pasirinkimo problemas, galima daryti prielaidą, kad akademinis jaunimas nėra motyvuotas kaupti žinias, reikalingas tolimesniam socialiniam gyvenimui, arba nemoka to daryti. Pasiūlymai Mokykloje būtų svarbu mokyti kaupti socialiniam gyvenimui reikalingas žinias, taip pat kaip jas panaudoti. Reikia atkreipti mokinių dėmesį į tai, kad žinių įsisavinimas ir net vertinimas yra mokinio užduotis ir atsakomybė, reikalaujanti aktyvių jo pastangų. Kadangi minėti procesai vyksta žmonėms bendraujant, mokytojams reikėtų išmokti tai daryti mandagiai, bet kritiškai. Universitete naudinga toliau ir reikliau gilinti žinias, lavinti mąstymo įgūdžius ir ugdyti gerą skonį, pasirenkant, kuo ir kaip domėtis. Prieš baigdami universitetą, studentai turėtų susipažinti su naujų žinių kūrimu ir vertinimu bei įgyti šiek tiek patirties. 5. Tyrimas atskleidė, kad studijų programas būsimi studentai renkasi neatsižvelgdami į visuomenės poreikius, neturėdami žinių apie darbo rinką ir į ją nereaguodami. Į visuomenės poreikius nepakankamai gilinasi ir patys universitetai, kurdami studijų programas. Viešajame diskurse nuolat iškeliama mintis, jog studentų universitete įgytas išsilavinimas neatitinka darbdavių poreikio. Visa tai liudija tarp akademinės bendruomenės ir visuomenės egzistuojantį atotrūkį. Pasiūlymas Universitetams būtų naudinga pradėti nuolatines ilgalaikes diskusijas su potencialiais darbdaviais, valstybės valdžios atstovais, visuomene, kurių metu būtų atskleisti įvairių šalių tikslai, poreikiai ir vertybės. Kol šis procesas vyksta formaliai, dalyvaujant tik administracijų darbuotojams, jis neduoda naudingų rezultatų. Siūlome pradėti ilgalaikį abipusį suinteresuotų šalių mokymosi procesą, kad ilgainiui susiformuotų bendri siekiai, atsirastų bendravimo tradicijos, būtų užmegztas glaudus ir tikslingas bendradarbiavimas. Į šį socialinį dialogą turėtų įsijungti ir mokyklos. 57

58 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams 6. Moksleivių išvykimo studijuoti į užsienio universitetus mastas liudija apie Lietuvos švietimo problemas. Siūlomos veiklos reikalautų kryptingų visos švietimo sistemos pokyčių, atitinkamų sprendimų ir išteklių, kurie galimi tik valstybės lygmenyje. Summary of key findings 1. Students are strongly attracted by educational programs at foreign universities in contrast to local ones. Changes of attitude occur with time as they experience their chosen environment. 2. Students, while strongly convinced that they know and understand the alternatives they are considering for their future education, in fact are poorly informed about them. The information they value is mainly obtained from their peers, and the opinions of neither teachers nor parents are viewed as relevant. Any mis-perceptions seem to be of about equal level about foreign and Lithuanian universities and colleges. A significant factor in the information flow is the internet rather than physical interaction with the institutions. There is a strong prior assumption that the quality of Lithuanian educational programs is much lower than that of programs at foreign institutions. 3. What constitutes quality in educational programs and how to assess it is understood very differently by the different constituencies: students, educators preparing the students, faculty of the universities, university administrators, potential employers, the broader society. Among students the predominant opinions seem to be that Lithuanian faculty is less qualified than foreign university faculty, and that students in Lithuania are less motivated than those in foreign universities. More specific criticisms are that in the Lithuanian educational system faculty interaction with students is very limited and impersonal, too litle attention is paid to practical work, that programs require too many unnecessary topics, that programs are old fashioned. It is asserted that the university administration is uninterested in student needs and desires, and that publicity releases about universities do not correspond to the reality found in them. Recommendations Along the time line in the development of students: 1. At the pre-university level, it is necessary to not only present knowledge but also teach how that knowledge is validated. At the very least a student should get to a point so he/she can know that he/she does not know. 2. At the university level: a) Present high quality university educational programs, explain and justify their structure and properties, and publicize them accordingly. Maintain a long term informational campaign. b) If current programs do not fit the bill, abolish them and create new ones. c) Quality programs will be realized only if there is discussion and clarification of the goals of university education and development of programs in that 58

59 Summary of key findings light. These steps in turn will require appropriate conditions for those doing this educational work, namely the faculty and the students. Perhaps most necessary would be opportunities to experiment with the teaching and learning process, and to develop changed interactions among teachers and students. d) Change the admission process to university study to encompass both ability and motivation. e) Change the evaluation process for performance at university studies so that truer feedback about performance and achievement is provided. f) Increase discussions with other university stakeholders (e.g. potential employers, citizens, government representatives) in which the goals, needs and values of the various parties are explored. While there are formal provisions for such a process in the university administrative apparatus little of value results from the formal process. What is recommended is to commence a long term process of mutual education among interested and involved parties. 59

60 Literatūra Aidis, R., Krupickaitė, D. (2007). Jaunimo emigracijos tyrimas: Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų studentų nuostatos emigruoti. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos, 3, Aidis, R., Krupickaitė, D. (2009). Kaip neiššvaistyti protų: Lietuvos studentų nuostatos emigruoti. Monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Aleksandravičius, E. (2013). Karklo diegas. Lietuvių pasaulio istorija. Vilnius: Versus aureus. Bagdonavičius, J., Jodkonienė, Z. (2008). Brain Drain from Lithuania: The Attitude of Civil Servants. Engineering Economics, 2 (57), Barcevičius, E., Žvalionytė, D. (moksl. red.) (2012). Užburtas ratas? Lietuvos gyventojų grįžtamoji ir pakartotinė migracija. Vilnius: Vaga. Barcevičius, E., Žvalionytė, D. ir kt. (2009). Ekonominės migracijos strategijos efektyvumo įvertinimas. Viešosios politikos ir vadybos institutas. Prieiga per internetą: edu/ /vpvi_2009._ekonomines_migracijos_reguliavimo_strategijos_vertinimas. Butkus, M. (2009). Emigracijos ir reemigracijos situacija Lietuvoje. Journal of Management, 1 (14), Butvilas, T., Terepaitė, J. (2008). Tėvų emigraciją patyrusių vaikų asmenybiniai bruožai ir jų emocinį ugdymą sąlygojantys socialiniai mitai. Jaunųjų mokslininkų darbai, 1 (17), Cerase, F. (1974). Expectations and Reality: A Case Study of Return Migration from the United States to Southern Italy. International Migration Review, 2 (8), Čekanavičius, L., Kasnauskienė, G. (2009). Too High or Just Right? Cost-Benefit Approach to Emigration Question. Engineering Economics, 1, Čiarnienė, R., Kumpikaitė, V., Taraškevičius, A. (2009). Makroekonominių veiksnių poveikis žmonių migracijos procesams: teoriniai ir praktiniai aspektai. Ekonomika ir vadyba, 14, Čiubrinskas, V. (2005). Transnacionalinis identitetas ir paveldas: lietuviškumas diasporoje. Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2, Čiubrinskas, V. (sud.). (2011). Lietuviškasis identitetas šiuolaikinės emigracijos kontekstuose. Kaunas: VDU leidykla. Daugėlienė, R., Marcinkevičienė, R. (2009). Brain Circulation: Theoretical Considerations. Inžinerinė ekonomika, 3, Didžgalvytė, M., Pukelienė, V. (2010). Protų nutekėjimas: užsienyje magistrantūros ar doktorantūros studijas baigusiųjų reemigracijos analizė ir vertinimas. Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai, 4 (1), Garbenčiūtė, L. (2013). Protų susigrąžinimas ir adaptacijos galimybės Lietuvoje. Magistro tezės. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Gečienė, I. (2009). Socialinių tinklų analizė migracijos studijose. Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2 (25),

61 Literatūra Glinskienė, R., Petuškienė, E. (2009). Pasaulinės ekonominės krizės poveikis lietuvių reemigracijos ir protų nutekėjimo procesams. Ekonomika ir vadyba, 14, Güngör, N. D., Tansel, A. (2006). Brain Drain from Turkey: An Investigation of Students Return Intentions. IZA Discussion Papers, Hazen, H. D., Alberts, H. C. (2006). Visitors or Immigrants? International Students in the United States. Population, Space and Place, 12, Prieiga per internetą: DOI: /psp.409. Janušauskas, A., Nedzinskas, E., Uleckas, A., Vepšta, P. (2009). Šiuolaikiniai migracijos procesai ir jų įtaka Lietuvos darbo rinkai. Journal of Management, 2 (14), Jasaitis, J. (2007). Naujausioji emigracija iš Lietuvos Jungtinėse Amerikos Valstijose: bendradarbiavimo paieškos. Filosofija. Sociologija, 18 (4), Jucevičienė, P., Viržintaitė, R., Jucevičius, G. (2004). Brain Drain in Country In-transition: Paradox of Higher Education. Socialiniai mokslai, 2 (44), Kazlauskienė, A., Rinkevičius, L. (2006). Lithuanian Brain Drain Causes: Push and Pull Factors. Engineering Economics, 1 (46), King, R., Ruiz-Gelices, E. (2003). International Student Migration and the European Year Abroad : Effects on European Identity and Subsequent Migration Behaviour. International Journal of Population Geography, 9, DOI: /ijpg.280. Kromkowski, J. A. (1986). Eastern and Southern European Immigrants: Expectations, Reality, and a New Agenda. The ANNALS of the American Academy of Political and Social Science, 1 (487), Kuzmickaitė, D. K. (2006). Šiuolaikinė lietuvių migracija: bendruomenės ir individo tapatumų slinktys. Lietuviškojo europietiškumo raida: dabarties ir ateities iššūkiai. Iš Andrijauskas, A. (red.). Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, Kuzmickaitė, D. K. (2008). Teoriniai tarptautinės lietuvių migracijos diskursai. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos, 5, Kvedaraitė, N., Repečkienė, A., Glinskienė, R., Bakšys, D. (2011). Akademinio jaunimo migracijos patirties tyrimas. Profesinės studijos: teorija ir praktika, 8, Kvedaraitė, N., Repečkienė, A., Kairienė, S., Glinskienė, R., Bakšys, D. (2010). Evaluation of Determinant of Higher School Graduates Emigration Employment in Target Countries (the Case of Lithuania). Proceedings of the 2010 EMUNI Conference on Higher Education and Research, Labanauskas, L. (2006). Protų nutekėjimo problema Lietuvoje: medikų emigracija. Filosofija. Sociologija, 2, Luenberger, D. G. (1979). Introduction to Dynamic Systems: Theory, Models, and Applications. New York: Wiley. Makni, V. (2011). Student Migration Potential: The Case of Bulgaria. South-Eastern Europe Journal of Economics, 2, Martin, P., Abella, M., Kuptsch, Ch. (2006). Managing Labor Migration in the Twenty-First Century. New Haven, London: Yale University Press. Matulionis, A. V., Maniukaitė, G., Trinkūnienė, I., Krukauskienė, E., Liutikas, D. (2010). Lietuvos studentijos socialinio portreto bruožai. Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. Merkys, G., Baršauskienė, V., Antinienė, D. (2006). Lietuvos studentų emigracinės nuostatos ir jas lemiantys veiksniai. Sportas, 3 (62),

62 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Mockaitis, A., Šalčiuvienė, L. (2005). Protų nutekėjimas iš Lietuvos reali grėsmė ar išpūstas burbulas? Tiltai, 4, Ramanauskaitė, E., Vaišnys, R. (2009). Pamokos, įgytos pažvelgus pro rakto skylutę į Lietuvos hipių rojų (2). Grupės ir aplinkos: tarpdisciplininis mokslo darbų leidinys [Groups and Environments: Interdisciplinary Research Studies], 1, Ražanauskaitė, J., Brazienė, R. (2010). Grįžtamoji lietuvių emigracija: prielaidos, požiūriai, kontekstas. Filosofija. Sociologija, 21 (4), Recent Developments in European Higher Education Systems. (2011). Prieiga per internetą: Repečkienė, A., Kvėdaraitė, N., Žvirelienė, R. (2009). External and Internal Migration Insights in the Context of Globalization: Higher School Graduates Attitude. Ekonomika ir vadyba, 14, Sipavičienė, A. (2006). Tarptautinė gyventojų migracija Lietuvoje: modelio kaita ir situacijos analizė. Prieiga per internetą: Sipavičienė, A., Gaidys, V. (2002). Prekyba moterimis Baltijos šalyse: visuomenės požiūris ir informuotumas. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas. Sipavičienė, A., Gaidys, V., Dobrynina, M. (2009). Grįžtamoji migracija: teorinės įžvalgos ir situacija Lietuvoje. Mokslo studija. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas. Sipavičienė, A., Jeršovas, M. (2010). Darbo jėgos migracija: poreikis ir politika Lietuvoje. Vilnius: Tarptautinė migracijos organizacija (TMO). Sipavičienė, A., Kanopienė, V. (1999). Foreign Labour in Lithuania: Immigration, Employment and Illegal Work. International Migration Papers, Skačkauskaitė, A. (2007). Tarptautinė lietuvių migracija: studentų nuostatos, požiūris ir emigracinių galimybių vertinimas. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos, 3, Stankūnienė, V. (2003). Lietuvos demografinis nuosmukis XX a. pabaigoje: demografinės pusiausvyros praradimas, krizė ar šokas? Filosofija. Sociologija, 2, Stulgienė, A., Daunorienė, A. (2009). Migracijos poveikis darbo jėgos rinkos pusiausvyrai. Ekonomika ir vadyba, 14, Švietimo politikos vertinimas ir pasiūlymai. (2011). Vilnius: DEMOS politinės minties institutas. The Bologna Declaration, Joint Declaration of the European Ministers of Education. (1999). Prieiga per internetą: DECLARATION.PDF. Vaišnys, J. R., Buivydas, A., Ramanauskaitė, E. (2010). Groups in Theory and Practice. Grupės ir aplinkos: tarpdisciplininis mokslo darbų leidinys [Groups and Environments: Interdisciplinary Research Studies], 2, Vaišnys, J. R., Ramanauskaitė E. (2009). Lessons from a Hippie Paradise Glimpsed through a Keyhole (1). Grupės ir aplinkos: tarpdisciplininis mokslo darbų leidinys [Groups and Environments: Interdisciplinary Research Studies], 1, Valstybinė švietimo metų strategija. Projektas 2012 m. Prieiga per internetą: Wilkinson, S. (1998). On the Nature of Immersion During Study Abroad: Some Participant Perspectives. The Interdisciplinary Journal of Study Abroad, 4,

63 Priedas Tyrimo demografiniai kintamieji Tyrimo metu per tris laikotarpius buvo apklausti 42 tyrimo dalyviai. Toliau pavaizduotas jų pasiskirstymas pagal lytį. (Kitų dalyvių, kurie prisijungė prie tyrimo 1 etape, duomenys neįtraukti, siekiant išlaikyti longitudinio tyrimo nuoseklumą.) Lytis Tyrimo dalyvių buvo paprašyta paminėti, koks buvo jų stojamasis balas; jis vėliau buvo verčiamas į procentus, atspindinčius, kokią aukščiausio galimo stojamojo balo dalį sudaro jų turimas balas. Dauguma tyrimo dalyvių stodami turėjo aukštą stojamąjį balą. Stojimo balas 63

64 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Toliau pavaizduotas tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal gimimo metus. Gimusieji ne anksčiau kaip 1990 m. studijuoja bakalauro studijose, vyresni magistrantūroje. Dalis magistrantų buvo padarę pertrauką tarp bakalauro ir magistro studijų (mėlynas stulpelis). Gimimo metai Tyrimo dalyvių buvo klausiama, į kokios šalies ar šalių universitetus jie pateikė stojimo paraiškas. Dauguma tyrimo dalyvių stojimo paraiškas pateikė tik į Lietuvos universitetus (raudona spalva), kiek mažiau tik į užsienio universitetus (geltona spalva). Maždaug viena aštuntoji tyrimo dalyvių pateikė stojimo paraiškas ir į Lietuvos, ir užsienio universitetus, tačiau pirmenybę teikė užsienio universitetams (mėlyna spalva). Tik vienas tyrimo dalyvis, pateikdamas stojimo paraiškas ir į Lietuvos, ir į užsienio universitetus, pirmenybę teikė Lietuvos universitetams (žalia spalva). Paraiškos stojant 64

65 Priedas Tyrimo dalyvių pajamos litais per mėnesį, jei nekreiptume dėmesio į mažiausio dydžio pajamas (0 200 litų), pasiskirstė beveik tolygiai. Apibendrinant galima teigti, kad gerai atstovaujamos visos pajamų kategorijos tiek gaunančių dideles pajamas, tiek mažas ir vidutines. Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje studijuojančių / dirbančių tyrimo dalyvių mėnesio pajamas sudaro: stipendija, tėvų parama, darbo užmokestis bei kitos pajamos (pvz., nepastovus, papildomas darbas, santaupos ir pan.). Pajamos per mėnesį Išlaidų per mėnesį pasiskirstymo diagramoje kiek labiau išsiskiria didelių išlaidų turinčių dalyvių kategorija. Nors įprasta, jog pajamos ir išlaidos sutampa, šiuo atveju maži pokyčiai yra susiję su tuo, jog dalis magistrantų gali daugiau išleisti nei įgyti dėl turimų santaupų. Tyrimo dalyvių mėnesio išlaidas sudaro: mokestis už bendrabučio / buto nuomą, komunaliniai mokesčiai, išlaidos, patiriamos įsigyjant studijų reikmėms skirtų knygų, kitos studijų / darbo išlaidos, išlaidos maistui, pramogoms ir kt. Į mėnesio išlaidų sumą mokestis už studijas neįskaičiuotas. Išlaidos per mėnesį 65

66 Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal studijų kryptis panašus į įprastą universitetų studentams, jei ignoruotume medicinos krypties studijas. Kitaip tariant, imtis pagal studijų kryptis atstovauja studentų populiacijai. Studijų kryptis 66

INTERCULTURAL EXPERIENCES OF FOREIGN STUDENTS: ERASMUS STUDENTS PERSPECTIVES ON THEIR DEVELOPMENT OF CROSS-CULTURAL AWARENESS

INTERCULTURAL EXPERIENCES OF FOREIGN STUDENTS: ERASMUS STUDENTS PERSPECTIVES ON THEIR DEVELOPMENT OF CROSS-CULTURAL AWARENESS ISSN 2335-2019 (Print), ISSN 2335-2027 (Online) Darnioji daugiakalbystė Sustainable Multilingualism 3/2013 http://dx.doi.org/10.7220.2335-2027.3.10 Servet Çelik, PhD Karadeniz Technical University, Turkey

More information

Erasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA103) įgyvendinimas Lietuvoje m. m.

Erasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA103) įgyvendinimas Lietuvoje m. m. Erasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA13) įgyvendinimas Lietuvoje 214 215 m. m. Turinys 1. Studentų mobilumas - pagal šalis - pagal institucijas 2. Darbuotojų mobilumas - pagal šalis

More information

Continuing Professional Development of Russian Pediatric Nurses: An Interprofessional Approach

Continuing Professional Development of Russian Pediatric Nurses: An Interprofessional Approach :153-8 153 Continuing Professional Development of Russian Pediatric Nurses: An Interprofessional Approach Federal State Budgetary Institution Scientific Centre of Children Health under the Russian Academy

More information

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ PATIRTIS DARBO RINKOJE

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ PATIRTIS DARBO RINKOJE ISSN 1822-6760. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2012. Vol. 33. Nr. 4. Scentific journal. AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ PATIRTIS DARBO RINKOJE Renata Žvirelienė,

More information

Slaugytojų nuomonė apie pacientų sveikatos mokymą ir savo žinių sveikatos klausimais vertinimą

Slaugytojų nuomonė apie pacientų sveikatos mokymą ir savo žinių sveikatos klausimais vertinimą ISSN 1392-6373 Sveikatos mokslai 2011, Volume 21, Number 5, p. 191-195 slauga 191 Slaugytojų nuomonė apie pacientų sveikatos mokymą ir savo žinių sveikatos klausimais vertinimą Daiva Zagurskienė, IRENA

More information

ERASMUS+ KA1 VEIKLOS PRAKTIKOS MOBILUMO ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS

ERASMUS+ KA1 VEIKLOS PRAKTIKOS MOBILUMO ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS PATVIRTINTA Šiaulių universiteto rektoriaus 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V- 480 ERASMUS+ KA1 VEIKLOS PRAKTIKOS MOBILUMO ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS 1.

More information

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Nr.2 (18) VERSUS AUREUS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Nr.2 (18) VERSUS AUREUS VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS 2014 Nr.2 (18) VERSUS AUREUS LIETUVIŲ MIGRACIJOS IR DIASPOROS STUDIJOS ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) 2014 Nr. 2 (18) TURINYS CONTENTS ŠIUOLAIKINIAI

More information

Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus

Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus 2010 UDK 325.1:316.6(474.5) Si-112 Tyrimo ataskaitą parengė: dr. Audra Sipavičienė, dr. Vladas Gaidys, Mantas Jeršovas Tyrimą užsakė: IOM OIM

More information

SOCIOLOGO ĮVAIZDIS LIETUVOS VISUOMENĖJE: SPECIALISTŲ POREIKIS IR PASIŪLA

SOCIOLOGO ĮVAIZDIS LIETUVOS VISUOMENĖJE: SPECIALISTŲ POREIKIS IR PASIŪLA Mokslo darbai 95 SOCIOLOGO ĮVAIZDIS LIETUVOS VISUOMENĖJE: SPECIALISTŲ POREIKIS IR PASIŪLA Vida Česnuitytė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Socialinės politikos katedra Ateities

More information

VIDMANTAS VYŠNIAUSKAS. GIEDRė BALTRUŠAITYTė

VIDMANTAS VYŠNIAUSKAS. GIEDRė BALTRUŠAITYTė ISSN 2029-4573 (Print), ISSN 2335-8777 (Online) KULTŪRA IR VISUOMENĖ. Socialinių tyrimų žurnalas 2015 6 (1) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.6.1.6 VIDMANTAS VYŠNIAUSKAS Vytauto Didžiojo universitetas

More information

Projektas Inovatyvus ir atviras mokytojas - sparnai mokinio sėkmei

Projektas Inovatyvus ir atviras mokytojas - sparnai mokinio sėkmei Projektas Inovatyvus ir atviras mokytojas - sparnai mokinio sėkmei 2015-11-24 Inovatyvus ir atviras mokytojas - sparnai mokinio sėkmei Erasmus+ programos darbuotojų mobilumo projektu (KA1) siekiama tobulinti

More information

Erasmus+ Application Form. Call: A. General Information. B. Context. B.1. Project Identification

Erasmus+ Application Form. Call: A. General Information. B. Context. B.1. Project Identification A. General Information This application form consists of the following main sections: - Context: this section asks for general information about the type of project proposal you want to submit; - Participating

More information

Changes of patients satisfaction with the health care services in Lithuanian Health Promoting Hospitals network

Changes of patients satisfaction with the health care services in Lithuanian Health Promoting Hospitals network 604 Changes of patients satisfaction with the health care services in Lithuanian Health Promoting Hospitals network Institute for Biomedical Research, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words:

More information

Tarpkultūrinis kompetentingumas kaip mokytojo profesinio ir asmeninio tobulėjimo prielaida: muzikos edukologijos magistrantūros studijų atvejis

Tarpkultūrinis kompetentingumas kaip mokytojo profesinio ir asmeninio tobulėjimo prielaida: muzikos edukologijos magistrantūros studijų atvejis Pedagogika / Pedagogy 2017, t. 125, Nr. 1, p. 81 96 / Vol. 125, No. 1, pp. 81 96, 2017 Tarpkultūrinis kompetentingumas kaip mokytojo profesinio ir asmeninio tobulėjimo prielaida: muzikos edukologijos magistrantūros

More information

LLP / ERASMUS PRAKTIKĄ ATLIEKANČIŲ STUDENTŲ ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS

LLP / ERASMUS PRAKTIKĄ ATLIEKANČIŲ STUDENTŲ ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS PATVIRTINTA Šiaulių universiteto rektoriaus 2009 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. ST-66 LLP / ERASMUS PRAKTIKĄ ATLIEKANČIŲ STUDENTŲ ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS

More information

Nordplus Higher Education programos pristatymas

Nordplus Higher Education programos pristatymas Nordplus Higher Education programos pristatymas Vitalijus Zenčenko Aukštojo mokslo programų skyriaus projektų koordinatorius Viešbutis Panorama, Vilnius 2014-02-19 Turinys Apie Nordplus Nordplus Higher

More information

LIETUVOS PROBLEMINIŲ REGIONŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO KAITA M. DIDĖJANČIOS TERITORINĖS ATSKIRTIES ATSPINDYS

LIETUVOS PROBLEMINIŲ REGIONŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO KAITA M. DIDĖJANČIOS TERITORINĖS ATSKIRTIES ATSPINDYS Geografijos metraštis 50, 2017 ISSN 2335-8610 LIETUVOS PROBLEMINIŲ REGIONŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO KAITA 2001 2016 M. DIDĖJANČIOS TERITORINĖS ATSKIRTIES ATSPINDYS Viktorija Baranauskienė, Vidmantas

More information

Tapk Erasmus studentu. Informacija būsimam Erasmus studentui

Tapk Erasmus studentu. Informacija būsimam Erasmus studentui Tapk Erasmus studentu Informacija būsimam Erasmus studentui Turinys Europos Sąjungos Mokymosi visą gyvenimą (mvg) programa 4 ES mvg Erasmus programa 6 Erasmus studentų mobilumas 9 Erasmus studentų atranka

More information

Mokslo darbai (96); 27 31

Mokslo darbai (96); 27 31 ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2007 6(96); 27 31 SOCIALINĖS ĮTAKOS MECHANIZMAI. NAUJOS GALIMYBĖS PAVEIKTI ADMINISTRACINĖS TEISĖS NORMŲ ĮGYVENDINIMO PROCESĄ Aušra Kargaudienė * Mykolo Romerio

More information

Valiutų kursų rizika ir jos valdymas Lietuvoje

Valiutų kursų rizika ir jos valdymas Lietuvoje ISSN 13921258. EKONOMIKA 2003 63 Valiutų kursų rizika ir jos valdymas Lietuvoje Rolandas Kau pys Doktorantas Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Finansų ir kredito katedra Saulėtekio al. 9, LT2040

More information

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS. Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Magistro diplominis darbas

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS. Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Magistro diplominis darbas KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Aplinkos ir darbo medicinos katedra OS VERTINIMU Magistro diplominis darbas Doc. KAUNAS, 2009 SANTRAUKA PRIE SVEIKATOS VERTINIMU medicinos katedra. Kaunas; 2009. 57 p. P.

More information

STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS PROJEKTO PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS

STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS PROJEKTO PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS PROJEKTO PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS Paraiškos teikiamos iki 2017 m. kovo 29 d., 13 val. Lietuvos laiku Vilnius 2017 Šis vadovas parengtas remiantis 2017 m. programos Erasmus+ 2

More information

NUCLEAR SAFETY REQUIREMENTS BSR INSPECTIONS CONDUCTED BY THE STATE NUCLEAR POWER SAFETY INSPECTORATE CHAPTER I GENERAL PROVISIONS

NUCLEAR SAFETY REQUIREMENTS BSR INSPECTIONS CONDUCTED BY THE STATE NUCLEAR POWER SAFETY INSPECTORATE CHAPTER I GENERAL PROVISIONS NUCLEAR SAFETY REQUIREMENTS BSR-1.1.3-2016 APPROVED by Order No 22.3-82 of the Head of the State Nuclear Power Safety Inspectorate of 25 August 2011 (As amended by Order No 22.3-24 of the Head of the State

More information

MOKYKLŲ MAINŲ PARTNERYSČIŲ (KA229) PROJEKTŲ PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS

MOKYKLŲ MAINŲ PARTNERYSČIŲ (KA229) PROJEKTŲ PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS MOKYKLŲ MAINŲ PARTNERYSČIŲ (KA229) PROJEKTŲ PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS Paraiškos teikiamos iki 2018 m. kovo 21 d., 13 val. Lietuvos laiku Vilnius 2018 Šis vadovas parengtas remiantis 2018 m. programos Erasmus+

More information

Evaluation of the Quality of Services in Primary Health Care Institutions

Evaluation of the Quality of Services in Primary Health Care Institutions :57-62 57 Evaluation of the Quality of Services in Primary Health Care Institutions Leonas Valius 1, Daiva Rastenytė 2, Vilija Malinauskienė 3, Daina Krančiukaitė-Butylkinienė 1, 3 1 Department of Family

More information

Jurgita Macijauskaitė-Bonda Vytauto Didžiojo universitetas Humanitarinių mokslų fakultetas

Jurgita Macijauskaitė-Bonda Vytauto Didžiojo universitetas Humanitarinių mokslų fakultetas Jurgita Macijauskaitė-Bonda Vytauto Didžiojo universitetas Humanitarinių mokslų fakultetas GIMIMO DATA KONTAKTAI (telefonas, el. paštas) IŠSILAVINIMAS MOKSLO LAIPSNIS PAGRINDINĖ DARBO VIETA IR PAREIGOS

More information

Informacinių technologijų įtaka politiniam dalyvavimui: interneto skverbties ir rinkėjų aktyvumo tendencijos Lietuvoje

Informacinių technologijų įtaka politiniam dalyvavimui: interneto skverbties ir rinkėjų aktyvumo tendencijos Lietuvoje ISSN 1648 2603 (print) ISSN 2029-2872 (online) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2013, T. 12, Nr. 1 / 2013, Vol. 12, No 1, p. 50 64 Informacinių technologijų įtaka politiniam

More information

KAIP ATRENKAMI KANDIDATAI?

KAIP ATRENKAMI KANDIDATAI? ASSIST (American Secondary Schools for International Students and Teachers Amerikos vidurinės mokyklos užsienio moksleiviams ir mokytojams) tai JAV privačių mokyklų asociacijos narių įsteigta ne pelno

More information

Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Nr. 2 (16) Versus aureus

Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Nr. 2 (16) Versus aureus studijos L i e t u v i ų i š e i v i j o s i n s t i t u t a s Lietuvių migracijos ir diasporos studijos t 2013 Nr. 2 (16) Versus aureus 2013 Nr. 2 (16) Lietuvių migracijos ir diasporos studijos ISSN

More information

CURRICULUM VITAE Gyvenimo aprašymas TADAS LIMBA El. paštas: Gimimo data: ;

CURRICULUM VITAE Gyvenimo aprašymas TADAS LIMBA El. paštas: Gimimo data: ; CURRICULUM VITAE Gyvenimo aprašymas TADAS LIMBA El. paštas: tlimba@mruni.eu Gimimo data: 1976 04 03; KALBOS: Gimimo vieta: Vilnius, Lietuva; Gyvenamoji vieta: Vilnius, Lietuva; Pilietybė: Lietuvos Respublikos;

More information

Kultūrėjimo procesai modernioje Lietuvoje: bibliotekų ir kultūros centrų vaidmuo regionuose

Kultūrėjimo procesai modernioje Lietuvoje: bibliotekų ir kultūros centrų vaidmuo regionuose Filosofija. Sociologija. 2011. T. 22. Nr. 4, p. 483 492, Lietuvos mokslų akademija, 2011 Kultūrėjimo procesai modernioje Lietuvoje: bibliotekų ir kultūros centrų vaidmuo regionuose LILIJA KUBLICKIENĖ,

More information

TRACHEOSTOMOS PRIEŽIŪRA: SLAUGYTOJO KOMPETENCIJOS UGDYMAS PER PATIRTĮ - NUO NAUJOKO IKI EKSPERTO

TRACHEOSTOMOS PRIEŽIŪRA: SLAUGYTOJO KOMPETENCIJOS UGDYMAS PER PATIRTĮ - NUO NAUJOKO IKI EKSPERTO SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 2335-867X 2013, 23 tomas, Nr. 4, p. 119-123 doi:10.5200/sm-hs.2013.102 SLAUGA / NURSING 119 TRACHEOSTOMOS PRIEŽIŪRA: SLAUGYTOJO KOMPETENCIJOS UGDYMAS PER PATIRTĮ

More information

VK EKF bibliotekoje gautos knygos

VK EKF bibliotekoje gautos knygos VK EKF bibliotekoje gautos knygos 2016 m. lapkritis - 2017 m. kovas Statistika 1. BARTOSEVIČIENĖ, Vlada. Ekonominės statistikos pagrindai: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2011. 112 p. ISBN 978-9955-25-841-4

More information

KAUNO KOLEGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGA (valstybinis kodas - 653B70005) VERTINIMO IŠVADOS

KAUNO KOLEGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGA (valstybinis kodas - 653B70005) VERTINIMO IŠVADOS STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRAS KAUNO KOLEGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGA (valstybinis kodas - 653B70005) VERTINIMO IŠVADOS EVALUATION REPORT OF GENERAL PRACTICE NURSING (state code

More information

EUROPOS MIGRACIJOS TINKLO LIETUVOS INFORMACIJOS CENTRAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS POLITIKA LIETUVOJE

EUROPOS MIGRACIJOS TINKLO LIETUVOS INFORMACIJOS CENTRAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS POLITIKA LIETUVOJE EUROPOS MIGRACIJOS TINKLO LIETUVOS INFORMACIJOS CENTRAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS POLITIKA LIETUVOJE Vilnius, 2012 1 Turinys 1. Įvadas 7 2. Politinės, teisinės ir institucinės bazės Lietuvoje apžvalga

More information

GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS Į NEPAGEIDAUJAMŲ ĮVYKIŲ IR NEATITIKČIŲ VALDYMĄ LIETUVOS BENDROJO POBŪDŽIO LIGONINĖSE

GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS Į NEPAGEIDAUJAMŲ ĮVYKIŲ IR NEATITIKČIŲ VALDYMĄ LIETUVOS BENDROJO POBŪDŽIO LIGONINĖSE ISSN 2029-3569 PRINT ISSN 2029-9001 ONLINE SVEIKATOS POLITIKA IR VALDYMAS HEALTH POLICY AND MANAGEMENT 2015, 1(8) p. 29 45 GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS Į NEPAGEIDAUJAMŲ ĮVYKIŲ IR NEATITIKČIŲ VALDYMĄ

More information

Lietuvos mokslo žurnalai: kiekybė ir kokybė

Lietuvos mokslo žurnalai: kiekybė ir kokybė Lietuvos mokslo žurnalai: kiekybė ir kokybė Prof. habil. dr. Rūta Petrauskaitė Prof. dr. Dainius H. Pauža Lietuvos mokslo taryba Nacionaliniai mokslo žurnalai: kiekybė ir kokybė 2015 m. kovo mėn. 18 d.

More information

VEIKSNIŲ, FORMUOJANČIŲ SLAUGYTOJŲ PROFESINĘ ELGSENĄ, ANALIZĖ

VEIKSNIŲ, FORMUOJANČIŲ SLAUGYTOJŲ PROFESINĘ ELGSENĄ, ANALIZĖ VEIKSNIŲ, FORMUOJANČIŲ SLAUGYTOJŲ PROFESINĘ ELGSENĄ, ANALIZĖ ANALYSIS OF FACTORS CONDITIONING PROFESSIONAL BEHAVIOUR OF NURSES Žymantė Jankauskienė 1, Erika Kubilienė 1, Algirdas Juozulynas 2,3, Rimantas

More information

LIETUVOS DALYVAVIMAS TEIKIANT DVYNIŲ PARAMĄ: GALIMYBĖS IR PROBLEMOS GALUTINĖ ATASKAITA

LIETUVOS DALYVAVIMAS TEIKIANT DVYNIŲ PARAMĄ: GALIMYBĖS IR PROBLEMOS GALUTINĖ ATASKAITA LIETUVOS DALYVAVIMAS TEIKIANT DVYNIŲ PARAMĄ: GALIMYBĖS IR PROBLEMOS GALUTINĖ ATASKAITA Vilnius, 2007 TURINYS Santrumpų sąrašas... 2 Įvadas... 4 1. Tyrimo metodika... 8 1.1. Tyrimo tikslai...8 1.2. Tyrimo

More information

Experience in supporting young entrepreneurs and innovative business

Experience in supporting young entrepreneurs and innovative business Experience in supporting young entrepreneurs and innovative business Ramune Grigonyte KTU Regional Science Park Plustex - OPENING WORKSHOP 29th March, 2012 Prato, Italy Presentation overview About us What

More information

Lietuvos Rytų politika: ar turime savo viziją?

Lietuvos Rytų politika: ar turime savo viziją? 2010 Nr. 2 (30) Lietuvos Rytų politika: ar turime savo viziją? Rytų Europos studijų centras 2010 m. vasario 5 d. įvyko LR Seimo iniciatyva organizuota konferencija Lietuvos Rytų politika : ar turime savo

More information

II. EDUKOLOGIJA LIETUVOS SUAUGUSIŲJŲ UGDYMO SISTEMOS YPATUMAI

II. EDUKOLOGIJA LIETUVOS SUAUGUSIŲJŲ UGDYMO SISTEMOS YPATUMAI 46 SOCIALINIS DARBAS 2009 m. Nr. 8(1) II. EDUKOLOGIJA LIETUVOS SUAUGUSIŲJŲ UGDYMO SISTEMOS YPATUMAI Dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Edukacinės

More information

GYVENIMO APRAŠYMAS. Vardas: ROMA Pavardė: ADOMAITIENĖ Gimimo data ir vieta: , Mažeikiai Mokslinis vardas, Soc. m. dr.

GYVENIMO APRAŠYMAS. Vardas: ROMA Pavardė: ADOMAITIENĖ Gimimo data ir vieta: , Mažeikiai Mokslinis vardas, Soc. m. dr. GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: ROMA Pavardė: ADOMAITIENĖ Gimimo data ir vieta: 1973-06-11, Mažeikiai Mokslinis vardas, Soc. m. dr. laipsnis: Pareigos: Lektorė Darbo tel.: + 370 5 2366154

More information

Marek Komaiško, Gintautas Bureika

Marek Komaiško, Gintautas Bureika 20-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos Mokslas Lietuvos ateitis teminės konferencijos TRANSPORTO INŽINERIJA IR VADYBA, vykusios 2017 m. gegužės 12 d. Vilniuje, straipsnių rinkinys Proceedings of the

More information

Algis Norvilas. Tauta, kalba ir. leidykla

Algis Norvilas. Tauta, kalba ir. leidykla Algis Norvilas Tauta, kalba ir tapatybė Vilniaus universiteto leidykla VILNIUS / 2012 UDK 323.1(474.5) No-99 Apsvarstė ir rekomendavo išleisti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto taryba (2012 m.

More information

ETNINĖS KULTŪROS DISCIPLINA (-OS) LIETUVOS UNIVERSITETUOSE. Tyrimas

ETNINĖS KULTŪROS DISCIPLINA (-OS) LIETUVOS UNIVERSITETUOSE. Tyrimas ETNINĖS KULTŪROS DISCIPLINA (-OS) LIETUVOS UNIVERSITETUOSE Tyrimas Tyrimas atliktas vykdant Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016 2022 metų programą, patvirtintą Etninės kultūros globos tarybos

More information

Suteiktas laipsnis ar gautas diplomas: Teisės magistro diplomas

Suteiktas laipsnis ar gautas diplomas: Teisės magistro diplomas Gyvenimo, mokslinės ir kūrybinės veiklos aprašymas CV 1. Pavardė: DARIUS 2. Vardas: ŠTITILIS 3. Gimimo data: 1974 m. birželio 24 d. 4. Išsilavinimas: Institucija [ Data: nuo-iki ] (tuo metu Lietuvos Teisės

More information

ŠEIMOS IR MOKYKLOS VAIDMUO LIETUVYBĖS IŠLAIKYME

ŠEIMOS IR MOKYKLOS VAIDMUO LIETUVYBĖS IŠLAIKYME ŠEIMOS IR MOKYKLOS VAIDMUO LIETUVYBĖS IŠLAIKYME Prie tėvynės, prie ištikimosios prisijunk, prie jos laikykis visa savo širdimi : čia yra tavo jėgos šaknys. (J. F. Schiller, Vilius Telis, 2,1.) 1. Kodėl

More information

Universitetų reitingai. Dr. Gintarė Tautkevičienė, Kauno technologijos universitetas

Universitetų reitingai. Dr. Gintarė Tautkevičienė, Kauno technologijos universitetas Universitetų reitingai Dr. Gintarė Tautkevičienė, Kauno technologijos universitetas Kas yra universitetų reitingai? Universitetų reitingai yra akademinių institucijų sąrašas institucijų poziciją jame nustatantis

More information

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Linas Staršelskis NAUJOS PASLAUGOS ĮVEDIMAS Į ERASMUS+ RINKĄ. Magistro baigiamasis darbas

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Linas Staršelskis NAUJOS PASLAUGOS ĮVEDIMAS Į ERASMUS+ RINKĄ. Magistro baigiamasis darbas VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA Linas Staršelskis NAUJOS PASLAUGOS ĮVEDIMAS Į ERASMUS+ RINKĄ Magistro baigiamasis darbas Verslas ir entreprenerystė studijų

More information

ARABŲ ĮVAIZDŽIO TRANSFORMACIJOS LIETUVOS SPAUDOJE

ARABŲ ĮVAIZDŽIO TRANSFORMACIJOS LIETUVOS SPAUDOJE VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS KATEDRA Rimgailė Masiulytė ARABŲ ĮVAIZDŽIO TRANSFORMACIJOS LIETUVOS SPAUDOJE Magistro baigiamasis darbas

More information

Jogailaičių universitetas

Jogailaičių universitetas ISSN 2335-2019, e-issn 2335-2027 DARNIOJI DAUGIAKALBYSTĖ / SUSTAINABLE MULTILINGUALISM. 2/2013 http://dx.doi.org/10.7220/2335-2027.2.3 Greta LEMANAITĖ-DEPRATI Jogailaičių universitetas LIETUVIŲ KALBOS

More information

RYTŲ IR PIETRYČIŲ LIETUVOS LENKŲ MOKYKLOS: METAI. Įvadas

RYTŲ IR PIETRYČIŲ LIETUVOS LENKŲ MOKYKLOS: METAI. Įvadas ISSN 0202-3342 LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS. 2011 METAI, 1. VILNIUS, 2012 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY. 2011/1. VILNIUS, 2012 VITALIJA STRAVINSKIENĖ RYTŲ IR PIETRYČIŲ LIETUVOS LENKŲ MOKYKLOS: 1947-1959

More information

Prasmingų darbų Tėvynei!

Prasmingų darbų Tėvynei! 2010 M. 12/492 ISSN 1732 0135 Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Marija Remienė, Jono Basanavičiaus premijos laureatė... 4 tėvynėje Vilniuje vyko LR Seimo ir PLB komisijos 2010 m. rudens sesija...

More information

Istorinis palikimas Ikikrikščioniškos Lietuvos regioninė ir vietos savivalda dar menkai ištirta. Atskiri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionai

Istorinis palikimas Ikikrikščioniškos Lietuvos regioninė ir vietos savivalda dar menkai ištirta. Atskiri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionai LIETUVOS KELIAS SAVIVALDOS LINK ISTORINIS PALIKIMAS IR ŠIŲ DIENŲ PROBLEMŲ IŠTAKOS* Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir pasikeitus socialinei bei ekonominei sistemai, iškilo būtinybė reformuoti teritorijos

More information

V.ANDRIUKAITIS: MAN IMPONUOJA SSRS IR. 4,99 Lt sausio 14

V.ANDRIUKAITIS: MAN IMPONUOJA SSRS IR. 4,99 Lt sausio 14 APKLAUSA: LIETUVOS GYVENTOJAI NESIŽAVI NAUJĄJA VYRIAUSYBE 8 p. V.ANDRIUKAITIS: MAN IMPONUOJA SSRS IR DIDŽIOSIOS BRITANIJOS SVEIKATOS APSAUGOS SISTEMOS 9 p. 4,99 Lt www.veidas.lt 2013 sausio 14 Nr. 3 METŲ

More information

Kaimo verslumas: geroji bendruomenių patirtis Rural enterpreneurship: good experience of communities

Kaimo verslumas: geroji bendruomenių patirtis Rural enterpreneurship: good experience of communities Kaimo verslumas: geroji bendruomenių patirtis Rural enterpreneurship: good experience of communities 1 Kaimo verslumas: geroji bendruomenių patirtis Rural enterpreneurship: good experience of communities

More information

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Agn Rumbutyt SUSIJUSIŲ ASMENŲ SANDORIŲ ĮTAKOS AKCIJŲ RINKOS GRĄŽAI TYRIMAS: LIETUVOS ATVEJIS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Agn Rumbutyt SUSIJUSIŲ ASMENŲ SANDORIŲ ĮTAKOS AKCIJŲ RINKOS GRĄŽAI TYRIMAS: LIETUVOS ATVEJIS VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS FINANSŲ KATEDRA Agn Rumbutyt SUSIJUSIŲ ASMENŲ SANDORIŲ ĮTAKOS AKCIJŲ RINKOS GRĄŽAI TYRIMAS: LIETUVOS ATVEJIS Magistro baigiamasis darbas

More information

GYVENIMO APRAŠYMAS. Baigimo data Mokymo institucija Įgyta kvalifikacija krypties (Komercinės kokybės vadybos specializacijos) magistrė 1995

GYVENIMO APRAŠYMAS. Baigimo data Mokymo institucija Įgyta kvalifikacija krypties (Komercinės kokybės vadybos specializacijos) magistrė 1995 GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: ROMA Pavardė: ADOMAITIENĖ Gimimo data ir vieta: 1973-06-11, Mažeikiai Mokslinis vardas, laipsnis: Soc. m. dr. Pareigos: Docentė Darbo tel.: + 370 5 2366154

More information

Profesinis rengimas ir darbo rinka l: nacionalinis viešosios politikos lygmuo*

Profesinis rengimas ir darbo rinka l: nacionalinis viešosios politikos lygmuo* ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA. 2004 12 Profesinis rengimas ir darbo rinka l: nacionalinis viešosios politikos lygmuo* Arūnas Poviliūnas Docentas socialinių mokslų daktaras Vilniaus universiteto

More information

ATVIROS LIETUVOS FONDO METINĖ ATASKAITA METAI

ATVIROS LIETUVOS FONDO METINĖ ATASKAITA METAI ATVIROS LIETUVOS FONDO METINĖ ATASKAITA 2007-2008 METAI ĮŽANGA Atviros Lietuvos fondas (ALF) nepriklausoma, nevalstybinė, ne pelno organizacija, įkurta 1990 m. ALF misija puoselėti atvirą visuomenę, siekti

More information

MOTERŲ NUSIKALSTAMUMAS KAIP SOCIALINĖ PROBLEMA PIRMOJOJE LIETUVOS RESPUBLIKOJE

MOTERŲ NUSIKALSTAMUMAS KAIP SOCIALINĖ PROBLEMA PIRMOJOJE LIETUVOS RESPUBLIKOJE ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS HUMANITARINIS FAKULTETAS ISTORIJOS KATEDRA KORNELIJA JURGAITYTĖ Bakalauro studijų programos Istorija IV kurso studentė MOTERŲ NUSIKALSTAMUMAS KAIP SOCIALINĖ PROBLEMA PIRMOJOJE LIETUVOS

More information

LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ KOMPIUTERIŲ TINKLAS L I T N E T PROGRESO KATALIZATORIUS

LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ KOMPIUTERIŲ TINKLAS L I T N E T PROGRESO KATALIZATORIUS LIETUVOS MOKSLO IR STUDIJŲ KOMPIUTERIŲ TINKLAS L I T N E T PROGRESO KATALIZATORIUS Prof. Laimutis TELKSNYS Matematikos ir informatikos institutas Vilniaus universitetas laimutis.telksnys@mii.vu.lt 54 41'41"N25

More information

DEVELOPMENT OF SOCIAL ENTREPRENEURSHIP: CHALLENGE FOR LITHUANIAN RESEARCHERS. Jolita Greblikaite

DEVELOPMENT OF SOCIAL ENTREPRENEURSHIP: CHALLENGE FOR LITHUANIAN RESEARCHERS. Jolita Greblikaite DEVELOPMENT OF SOCIAL ENTREPRENEURSHIP: CHALLENGE FOR LITHUANIAN RESEARCHERS Jolita Greblikaite Kaunas University of Technology, Institute of Europe. Lithuania e-mail: jolita.greblikaite@ktu.lt http://dx.doi.org/10.5755/j01.eis.0.6.1498

More information

2018 m. programos Erasmus+ kvietimas teikti paraiškas Bendrojo ugdymo sektorius

2018 m. programos Erasmus+ kvietimas teikti paraiškas Bendrojo ugdymo sektorius 2018 m. programos Erasmus+ kvietimas teikti paraiškas Bendrojo ugdymo sektorius 2018-01-09 Vytautas Pačiauskas Bendrojo ugdymo programų skyriaus vadovas Erasmus+ KA1 Mobilumas mokymosi tikslais KA2 Strateginės

More information

PHARMACISTS JOB SATISFACTION AND ITS EFFECT ON DISPENSING PRECAUTION TAKEN AT COMMUNITY PHARMACIES

PHARMACISTS JOB SATISFACTION AND ITS EFFECT ON DISPENSING PRECAUTION TAKEN AT COMMUNITY PHARMACIES SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2015, 25 tomas, Nr. 3, p. 17-21 doi:10.5200/sm-hs.2015.043 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH 17 PHARMACISTS

More information

TAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE

TAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE SIMONAS KLIMANSKIS VILIUS IVANAUSKAS GEDIMINAS KAZĖNAS VYTAUTAS KERŠANSKAS ŠARŪNAS LEGATAS TAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE STUDIJA Vilnius, 2017 BIBLIOGRAFINIO APRAŠO LAPAS Klimanskis S., Ivanauskas V., Kazėnas

More information

Jurga Sadauskienė ŽEMAIČIŲ ETNIŠKUMO PAIEŠKOS PETRO KALNIAUS MONOGRAFIJOJE ŽEMAIČIAI

Jurga Sadauskienė ŽEMAIČIŲ ETNIŠKUMO PAIEŠKOS PETRO KALNIAUS MONOGRAFIJOJE ŽEMAIČIAI RECENZIJOS, ANOTACIJOS 295 žanrai, kaip anekdotai, skaičiuotės, šiurpės, burtai, yra tapę savotiškomis aktualijomis. Šią situaciją nesunku paaiškinti: nūdienos vaikai nesidomi tradiciniais senaisiais folkloro

More information

Gyvenimo aprašymas Prof. Dr. Natalija Mažeikienė Jonavos g , Kaunas Tel. Nr.: El. paštas:

Gyvenimo aprašymas Prof. Dr. Natalija Mažeikienė Jonavos g , Kaunas Tel. Nr.: El. paštas: Gyvenimo aprašymas Prof. Dr. Natalija Mažeikienė Jonavos g. 66-316, Kaunas Tel. Nr.: +370 68 54 8371 El. paštas: n.mazeikiene@adm.vdu.lt AKADEMINĖS PAREIGOS Edukologijos katedros vedėja. SMF Socialinio

More information

KONSTRUKTYVISTINĖ PRADINIO INFORMATIKOS MOKYMO KRYPTIS: TEORINIAI PRINCIPAI IR TAIKYMAS

KONSTRUKTYVISTINĖ PRADINIO INFORMATIKOS MOKYMO KRYPTIS: TEORINIAI PRINCIPAI IR TAIKYMAS ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2001.49 Valentina Dagienė KONSTRUKTYVISTINĖ PRADINIO INFORMATIKOS MOKYMO KRYPTIS: TEORINIAI PRINCIPAI IR TAIKYMAS Anotacija. Straipsnyje aptariama informatikos turinio bendrojo

More information

Slaugytojų profesinė socializacija užtikrinant praktinę veiklą

Slaugytojų profesinė socializacija užtikrinant praktinę veiklą 16 Slaugytojų profesinė socializacija užtikrinant praktinę veiklą Žymantė Jankauskienė 1, Erika Kubilienė 1, Algirdas Juozulynas 2, Algirdas Venalis 2 1 Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas,

More information

Lietuvos gyvybės draudimo rinkos koncentracijos ir konkurencijos kiekybinis įvertinimas

Lietuvos gyvybės draudimo rinkos koncentracijos ir konkurencijos kiekybinis įvertinimas ISSN 1392-1142 TAIKOMOJI EKONOMIKA: SISTEMINIAI TYRIMAI: 2008.2/1 Jonas ČEPINSKIS, Kristina GANCEVSKAITĖ Lietuvos gyvybės draudimo rinkos koncentracijos ir konkurencijos kiekybinis įvertinimas Straipsnyje

More information

GYVENIMO APRAŠYMAS. Baigimo data Mokymo institucija Įgyta kvalifikacija 2002 Vilniaus universitetas Ekonomikos fakultetas

GYVENIMO APRAŠYMAS. Baigimo data Mokymo institucija Įgyta kvalifikacija 2002 Vilniaus universitetas Ekonomikos fakultetas GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: ROMA Pavardė: ADOMAITIENĖ Gimimo data ir vieta: 1973-06-11, Mažeikiai Mokslinis vardas, laipsnis: Soc. m. dr. Pareigos: Docentė Darbo tel.: + 37052366154

More information

Studentų registro specifikacija

Studentų registro specifikacija Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija Studentų registro specifikacija 233 psl. 2009 m. Studentų registro Specifikacija TVIRTINIMO LAPAS SUDERINTA Informacin s visuomen s pl tros komiteto

More information

Praktika ar teorija? Kas stipresnis?

Praktika ar teorija? Kas stipresnis? Leidžiamas nuo 1952 05 01 2008 m. gegužės mėn. Nr. 3 (1920) LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO LAIKRAŠTIS www.lzuu.lt/zemyna Kovo 20 d. visoje planetoje minima Pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris.

More information

Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors

Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors kalbot yra Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors

More information

Point prevalence studies on HCAI and AB usage. Lithuanian experience. Rolanda Valinteliene, Institute of Hygiene,

Point prevalence studies on HCAI and AB usage. Lithuanian experience. Rolanda Valinteliene, Institute of Hygiene, Point prevalence studies on HCAI and AB usage. Lithuanian experience Rolanda Valinteliene, Institute of Hygiene, rolanda.valinteliene@hi.lt Main issues Methodology Protocol Data collection PPS history

More information

The Expression of Anxiety Among Women Before Cesarean Section and Other Operations: A Comparative Analysis

The Expression of Anxiety Among Women Before Cesarean Section and Other Operations: A Comparative Analysis 104 :104-10 The Expression of Anxiety Among Women Before Cesarean Section and : A Comparative Analysis Faculty of Health Care, Kaunas College/University of Applied Sciences, Lithuania Key Words: preoperative

More information

Filosofija. Sociologija T. 20. Nr. 4, p , Lietuvos mokslų akademija, 2009, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009

Filosofija. Sociologija T. 20. Nr. 4, p , Lietuvos mokslų akademija, 2009, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009 Filosofija. Sociologija. 2009. T. 20. Nr. 4, p. 259 270, Lietuvos mokslų akademija, 2009, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009 Branduolinės energetikos diskursai Lietuvos žiniasklaidoje ir viešojoje

More information

Žemės ūkio paskirties žemės rinkos raida

Žemės ūkio paskirties žemės rinkos raida ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI. 2014. T. 21. Nr. 1. P. 23 36 Lietuvos mokslų akademija, 2014 Žemės ūkio paskirties žemės rinkos raida Marius Aleknavičius, Pranas Aleknavičius Aleksandro Stulginskio universitetas,

More information

Jonas Laužikas neįgaliųjų mokslinimo ir auklėjimo pradininkas Lietuvoje

Jonas Laužikas neįgaliųjų mokslinimo ir auklėjimo pradininkas Lietuvoje Pedagogika / Pedagogy 2018, t. 129, Nr. 1, p. 61 76 / Vol. 129, No. 1, pp. 61 76, 2018 Jonas Laužikas neįgaliųjų mokslinimo ir auklėjimo pradininkas Lietuvoje Marijona Barkauskaitė 1, Vilius Šadauskas

More information

VILNIAUS UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS

VILNIAUS UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS VILNIAUS UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS MARIUS ĖMUŽIS SOVIETŲ LIETUVOS VALDANTYSIS ELITAS 1944-1974 METAIS: TARPUSAVIO RYŠIAI IR JŲ RAIŠKA Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija

More information

PROFESORIŲ VLADĄ JURGUTĮ PRISIMENANT: 120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS

PROFESORIŲ VLADĄ JURGUTĮ PRISIMENANT: 120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2005 72(2) PROFESORIŲ VLADĄ JURGUTĮ PRISIMENANT: 120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS Vladas Terleckas Docentas socialinių mokslų daktaras A. Mickevičiaus g. 7-7A, LT-08119 Vilnius Meilė

More information

KTU Socialinių mokslų fakultetas Sociologijos katedra Profesorius Prof. habil. dr. Gediminas Merkys. MOKSLINĖ VEIKLA PER 5 METUS m.m.

KTU Socialinių mokslų fakultetas Sociologijos katedra Profesorius Prof. habil. dr. Gediminas Merkys. MOKSLINĖ VEIKLA PER 5 METUS m.m. KTU Socialinių mokslų fakultetas Sociologijos katedra Profesorius Prof. habil. dr. Gediminas Merkys MOKSLINĖ VEIKLA PER 5 METUS 2006-2010 m.m. 1. Pagrindinių mokslinių publikacijų sąrašas MONOGRAFIJOS

More information

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO 2016 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO 2016 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 0 ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO 2016 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 2 TURINYS PRATARMĖ... 4 SANTRUMPOS... 5 SVARBIAUSI 2016 METŲ ĮVYKIAI... 6 1. STRATEGINĖ PLĖTRA... 8 1.1. Misija, vizija, strateginės kryptys...

More information

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas. Metinis Pranešimas 2003

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas. Metinis Pranešimas 2003 Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas Metinis Pranešimas 2003 TURINYS LVAT Pirmininko pranešimas...3 Tikslai...5 Bylų statistika...7 Teisėjų ir teismo darbuotojų kvalifikacijos kėlimas...11 LVAT

More information

LIETUVA: INFORMACIJA APIE ŠAL

LIETUVA: INFORMACIJA APIE ŠAL II bendras Europos socialini partneri organizacij projektas Restruktrizavimo naujose valstybse narse studija LIETUVA: INFORMACIJA APIE ŠAL This project is organised with the financial support of the European

More information

TURTO PATIKĖJIMO TEISĖ IR JOS YPATUMAI LIETUVOS CIVILINĖJE TEISĖJE

TURTO PATIKĖJIMO TEISĖ IR JOS YPATUMAI LIETUVOS CIVILINĖJE TEISĖJE ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJOS SOCIETAL STUDIES 2011, 3(3), p. 1095 1110. TURTO PATIKĖJIMO TEISĖ IR JOS YPATUMAI LIETUVOS CIVILINĖJE TEISĖJE Justas Sakavičius

More information

HEMODIALIZĖS SKYRIUJE DIRBANČIŲ MEDICINOS DARBUOTOJŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ IR JŲ ĮTAKOS SVEIKATAI ANALIZĖ

HEMODIALIZĖS SKYRIUJE DIRBANČIŲ MEDICINOS DARBUOTOJŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ IR JŲ ĮTAKOS SVEIKATAI ANALIZĖ 106 BIOMEDICINA / BIOMEDICINE SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 4, p. 106-110 doi:10.5200/sm-hs.2014.076 HEMODIALIZĖS SKYRIUJE DIRBANČIŲ MEDICINOS

More information

Lietuvos vardo mitologija Mariaus Ivaškevičiaus romane Istorija nuo debesies

Lietuvos vardo mitologija Mariaus Ivaškevičiaus romane Istorija nuo debesies Acta humanitarica universitatis Saulensis. T. 8 (2009). 119 124. ISSN 1822-7309 Lietuvos vardo mitologija Mariaus Ivaškevičiaus romane Istorija nuo debesies Vytautas BIKULČIUS Šiaulių universitetas Pagrindiniai

More information

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS PILIETIŠKUMAS IR TAPATUMAS ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE S M. ATASKAITA

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS PILIETIŠKUMAS IR TAPATUMAS ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE S M. ATASKAITA VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS PILIETIŠKUMAS IR TAPATUMAS ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE S-08-01 2010 M. ATASKAITA 1. Paskelbtos mokslinės publikacijos klasterio tematikoje: 1.1 mokslo straipsniai leidiniuose,

More information

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS LAIKRAŠTIS ŠIAULIAMS

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS LAIKRAŠTIS ŠIAULIAMS UŽ LAIMINGUS 1 ŽMONES LAIMINGAME SAULĖS MIESTE LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS LAIKRAŠTIS ŠIAULIAMS Savivaldybės tarybos ir mero rinkimai. LVŽS SĄRAŠAS, KURĮ GALITE REITINGUOTI KANDIDATO NUMERIS

More information

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS RYŠIAI SU IŠEIVIJA JAV: ANTANO ŽMUIDZINAVIČIAUS ATVEJIS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS RYŠIAI SU IŠEIVIJA JAV: ANTANO ŽMUIDZINAVIČIAUS ATVEJIS LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS RYŠIAI SU IŠEIVIJA JAV: ANTANO ŽMUIDZINAVIČIAUS ATVEJIS Mindaugas Nefas ABSTRACT The paper analyses the relations between the Lithuanian Riflemen s Union (LRU) and the diaspora

More information

ISTORIJA PREZIDENTAS KAZYS GRINIUS KITŲ LIETUVOS PREZIDENTŲ ANTANO SMETONOS IR ALEKSANDRO STULGINSKIO VEIKLOS KONTEKSTE

ISTORIJA PREZIDENTAS KAZYS GRINIUS KITŲ LIETUVOS PREZIDENTŲ ANTANO SMETONOS IR ALEKSANDRO STULGINSKIO VEIKLOS KONTEKSTE ISTORIJA PREZIDENTAS KAZYS GRINIUS KITŲ LIETUVOS PREZIDENTŲ ANTANO SMETONOS IR ALEKSANDRO STULGINSKIO VEIKLOS KONTEKSTE Doc. dr. Mindaugas Tamošaitis Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakultetas

More information

Rusų profesinė veikla Kaune m.: įgūdžių pritaikymo galimybės ir kliūtys

Rusų profesinė veikla Kaune m.: įgūdžių pritaikymo galimybės ir kliūtys ISSN 1822-2617 2013/13 Andrius MARCINKEVIČIUS Rusų profesinė veikla Kaune 1918 1940 m.: įgūdžių pritaikymo galimybės ir kliūtys Reikšminiai žodžiai: rusai, rusų imigrantai, Kaunas, darbo rinka, profesinė

More information

Curriculum Vitae Prof. habil. dr. Sergej Olenin Gimimo data ir vieta: 1958 m. gegužės mėn. 4 d., Klaipėda

Curriculum Vitae Prof. habil. dr. Sergej Olenin Gimimo data ir vieta: 1958 m. gegužės mėn. 4 d., Klaipėda Curriculum Vitae Prof. habil. dr. Sergej Olenin Gimimo data ir vieta: 1958 m. gegužės mėn. 4 d., Klaipėda Duomenys apie darbinę veiklą Darbovietė, pareigos: Klaipėdos universiteto (KU) Jūros mokslų ir

More information

ŠEIMOS NARIŲ TEISĖS Į GYVENAMĄJĄ PATALPĄ ĮGYVENDINIMAS IR GYNIMAS

ŠEIMOS NARIŲ TEISĖS Į GYVENAMĄJĄ PATALPĄ ĮGYVENDINIMAS IR GYNIMAS ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) Socialinių mokslų studijos Social Sciences Studies 2009, 3(3), p. 193 212 ŠEIMOS NARIŲ TEISĖS Į GYVENAMĄJĄ PATALPĄ ĮGYVENDINIMAS IR GYNIMAS Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė

More information

AMBICINGAS DEŠIMTMETIS:

AMBICINGAS DEŠIMTMETIS: VILNIAUS UNIVERSITETAS AMBICINGAS DEŠIMTMETIS: Lietuvos užsienio politika 2OO4 2O14 Sudarytoja Dovilė Jakniūnaitė Vilniaus universiteto leidykla VILNIUS 2015 UDK 327(474.5)(091)"20" Am19 Apsvarstė ir rekomendavo

More information

Mieli fakulteto bendruomen s nariai,

Mieli fakulteto bendruomen s nariai, FILOSOFIJOS FAKULTETO INFORMACINIS BIULETENIS 2008 M. RUGSöJO MöNUO Nr. 6 Mieli fakulteto bendruomen s nariai, Sveikiname prasid jus naujiems 2008-2009 studijų ir mokslo metams ir linkime Jums s kmingų

More information

LECTURER S CURRICULUM VITAE

LECTURER S CURRICULUM VITAE LECTURER S CURRICULUM VITAE First and last name Juozas Ruževičius Date of birth 19/03/1952 Scientific degree and title Dr. habilitus, Professor of Management I. Common scientific activities in the field

More information