SVEIKATOS MOKSLAI HEALTH SCI ENC ES. Visuomenės sveikata Medicina Slauga. Public Health Medicine Nursing (35)

Transcription

1 SVEIKATOS (35) MOKSLAI HEALTH SCI ENC ES Visuomenės sveikata Medicina Slauga Public Health Medicine Nursing Þurnalas spausdina mokslinius straipsnius lietuviø, anglø ir kitomis kalbomis. Visi straipsniai recenzuojami þymiø tos mokslo srities mokslininkø. Straipsniams keliami reikalavimai atitinka Lietuvos prestiþiniams mokslo leidiniams keliamus reikalavimus Þurnalas skirtas visø specialybiø gydytojams ir kitø srièiø specialistams Þurnalas internete: SPALIS

2 2 Sveikatos mokslai Nr m. EXISTENTIAL ASPECTS IN NURSING AND CARING: MORAL AND ETHICAL ACTING AS A NECESSITY V.ÞYDÞIÛNAITË Kaunas University of Technology, Institute of Educational Studies, Klaipëda College Health faculty Key words: nursing, caring, existentialism, ethics. Summary The article consists of three parts that focuses on nursing philosophy and illuminates the existential aspects in nursing practice and nurse s profession. The research aim: to elucidate, what kind of moral and ethical acting is a necessity, when we integrate the standpoints of existential philosophy with the nursing practice. The research method: theoretical conceptual analysis of scientific literature. INTRODUCTION Nurses increasingly spend time considering whether or not they should aim to become the team leader, case manager or keyworker in community health services. The biggest issue facing nursing is intellectual promiscuity. Fearing that they might not exist, nurses borrow promiscuously from anything, which might pass for academic credibility, or respectable ideology, in an effort to bolster their fragile professional egos. Nurses also try to fill their professional vacuum by borrowing philosophies from other disciplines. Having built their discipline around traditional biomedicine, many nurses now look to social work and psychology for answers to their identity crisis. If an existential vacuum does exist, it may be a metaphor for the absence of an appropriate philosophy of nursing and caring (2). That such a philosophy of nursing and caring might be is an intriguing question. What is the binding agent, which makes cohesive the activity of nurses in their efforts to help people in their care with problems? In this paper I anticipate the birth of the binding agent as a philosophy of nursing. These questions underpin such a philosophy: questions about the why, rather than the what, of nursing. Just as the limits of our language define the limits of our world (8), so does our only biomedical language define this world too narrowly? The world view of nursing needs to be examined if nurses are to develop a clear knowledge of why they exist. Nurses need to establish these answers before they can decide their position within the clinical team. Some questions are: How do nurses describe the person who becomes the patient? How do we describe the patient who represents the person? EXISTENTIAL ASPECTS AS THE NATURE OF ETHI- CAL DILEMMAS IN NURSING AND CARING Nursing is moral in the sense that it is based upon standards of behavior governing what is considered appropriate by the profession and it is ethical in the sense that there are ways of monitoring these standards all of which is the branch of moral philosophy. Nurses spend any amount of time, in any situation, considering whether they should do this or that, and they are involved in ethical enquiry (12). Many of our traditional concepts about nursing and caring have been reframed as quasi medical, psychological or sociological concepts, at the most fundamental level, nurses are involved incessantly in making judgments about what they should do in very specific contexts. We attempt to use general principles, or overarching theories of human conduct, as guides for our actions. However our decision making about what we should do, in relation to another person, is often bounded by our power structure. Given that nurses have been constructed as a subordinate or at best semi profession (5) such decision making is often highly complex. Nurses have often assumed that decisions about rightful conduct may be made for them by, e.g., the responsible medical officer, or by the consensus of the multidisciplinary team. These ideas represent convenient ethical myths, which have outlived any usefulness they ever possessed. All our decision making is highly specific and, therefore, each decision is fraught with its own special considerations. Deciding what we should do involves weighing up the values upon which the decisions are based. All our ethical decisions are based upon recognition of the values that underlie the attitudes that we hold that determine our moral behavior (7, 9, 15). The ethical dilemma

3 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 3 always involves the close run race between one idea of what is right and between the values, beliefs and attitudes, which underpin such definitions. Such ethical dilemmas need to be distinguished from situations where we know that this or that action is in some way prejudicial to the welfare of the patient. Ethics involves the exercise of a necessarily more complex form of reasoning. All the big ethical issues of common concern to health professionals relate to power (or control) is exercised over people, or power shared with people whether people seek their help voluntary or are committed into their care by relatives or other authorities. While the division of responsibility and/or authority may differ in the ward or in the primary care team, and while many of the frustrations of nurses may focus on the fact that they often have responsibility without executive authority, it would be a mistake to overlook the very real and proper responsibilities of nurses as distinct from physicians. In reality nurses do have considerable power over patients. The way they decide on the allocation of staff time and ward or community resources can directly influence both the quantity and quality of care given to patients. They can influence the patient both directly and indirectly by the way they change or manipulate the patient s environment. They can influence both directly and indirectly the decisions of physicians, paramedics and other carers, about the appropriateness or inappropriateness of treatment, levels of pain control, compulsory detention in hospital or discharge, by the nature and quality of their observations regarding the patient s physical, emotional and psychological state. They can influence management about necessary organizational and institutional change, or campaign for more resources, and in general have a responsibility to maintain the quality and standards of patient care. The ethical decisions usually relate to concrete cases it is tempting to address the fundamental questions to ethics from a consideration of particular cases. Such an approach gives rise to difficulties when we try to generalize to other cases what can be learned from one specific case. What defines a case? A case may appear to be relatively self-contained from the medical or nursing perspective. It is too easy to forget the whole human and social context in which the health crisis or illness episode occurs, and to perhaps forget the real person in the process. To achieve a balanced ethical judgement about a specific situation it may be just as important to understand the background of the person involved as it may be important from a nursing and caring perspective not only to know the patient s medical, but also his/her personal and social history. AN EXISTENTIAL CRISIS IN NURSE S PROFESSION Increasingly nurses are becoming health workers. Often we lapse into archaic vernacular, talking about treatment, therapy or quality assurance, clinical excellence. The young, upwardly mobile nurse, however, is more likely to be overheard talking of promoting health within the context of an ecologically viable and holistic person centered conceptual framework. But what exactly is this thing called holistic health? Is it self-actualization or simply the relative absence of illness? And, if so, does it mean that illness (related to specific aspects, e.g. physical, mental) is simply the relative absence of holistic health? In this philosophical frame of mind we might ask: do nurses know what they are talking about, or are they only playing with words? How we describe people suggests something of our relationship to them. In the game of describing and being described, some of us become unwilling victims, terrorized by the power of language and language games (18). In an apparent effort to escape dogmas the concept of holistic health has been fostered, cast perhaps from the same mould as the humanistic corruption of the concept of gestalt: the idea that all people are greater than the sum of their parts. That idea was certainly more attractive than the idea that people are swallowed, without trace, by disorders, which consume them invisibly. In unashamedly clinical, scientific or research circles, for example, adult neurotics, personality disorders may valid currency. Outside these conversations, such terms claim that some people are less than the sum of their parts. Those who take the holistic health pledge are clearly altruistic. By a simple turn of phrase they can restore dignity to a disenfranchised people. In a gesture of false naivety nurses decreed that the recipients should not be called patients, clients, users, consumers, or residents, but just people. Humanizing by reverse labelling is, however, no more than a token gesture. Reinvesting people with full dignity and establishing the conditions under which people can have access to their own dignity requires action, which may be difficult to sustain. Trying to treat patients, as people will always be problematic, especially where the reasons for distinguishing between one and the other are unclear (1). If, as we claim, patients are fundamentally different from those who are not, we split the world into patients and people (non-patients), and endorse an illness model. If patients

4 4 Sveikatos mokslai Nr m. are, first and foremost, people, then we acknowledge that humankind is united, at least nominally, and the concept of holistic health is endorsed. How nurses do address and act towards people in their care is no academic trifle: it is an ethical and moral issue of considerable scale. Considering how we should address those in our care will influence the design of the service, the future education of all staff, and will trigger economic and political ripples that may cause a cultural tidal wave. What kind of a concept of humanity binds us, as nurses, to the people in our care? Will this binding agent bind us all together, as one humankind albeit with some internal differences? Will it bind us separately, keeping nurses and those in their care apart? People with different needs do exist. These human needs are masked, have not distorted by the traditional labels of biomedicine. The language we use to classify things which annoy us, but which, like the plague, we also fear, provided us with terms like illness, but if will go into more specific biomedicine it could be terms (e.g., mentally or physically handicap). It is time to abandon these meaningless classifications so that we can embrace as humanistic ethic (16). In recent years we have begun to identify patients who do not fit the traditional classifications, e.g., people suffering (distressed) by homelessness, disfigurement, stress, domestic abuse, or much more other so called problems. Smail (14) has argued that human suffering occurs for reasons which make it incurable by therapy, but which are not beyond the powers of human beings to influence. People suffer pain because they do damage to one another. They will continue suffer as long as they continue to do the damage. We alleviate and mitigate suffering by taking care of the world and the people in it, not by treating them. This is a tall order, but may be one, which has its humble beginnings in my questions about the process of classifying patients. Does it mean, that this classification may guarantee, that they will be cared with more respect to their autonomy? Thus shall we bind patients up into bundles, each with their own class mark; each being offered a different class of care, if indeed they are offered any? Shall we share the suffering of the people in our care, acknowledging that these people are hurting like us, but either only more so, or in different voice? Shall we bind ourselves to the philosophy of helping those with suffering, arising form whatever source? CARING: FOR PEOPLE OR WITH PEOPLE? Care is often viewed as something we do for people, rather than with people. This is as unashamedly paternalistic view. This kind of care infantilizes people: maintaining them is a state of dependency. Doesn t it break the patient s possibilities for free choice and the feeling of a personal autonomy? We appear to have made great strides in making biomedicine more accessible; it still trades in misinformation (or disinformation) (11). Although we have talked loudly about personhood and the humanistic values attached to it, much of our service provision is predicated on stereotyping. What is about the patient s freedom? Aren t those stereotypes the first precondition of ruining such freedom of patient s unique personality? Caring is about maintaining the social status quo. True caring is about joining with the person who is patient, not separating us off from the person by use of language, labels, uniforms, titles, badges and all the impediments of traditional nursing. Caring happens when we are not separated from what we are working on (10). According to Pirsig (10), caring involves a feeling of identification with what one is doing. Nursing should facilitate the necessary conditions for the promotion of growth and development (2). True nursing is about helping people consolidate their experience of themselves, their own lives, pleasure, pain and involves helping people to need nurses much less (17). Should we strive for re-emergence of tender and loving care in nursing? The effects of institutionalization in reducing the capacity of people to cope with responsibility for themselves and their health, and in reinforcing the dependency creating attitudes and behavior of health professionals, have been well studied even from a psychological, but not always from an ethical point of view (6). This particularly applies to the often-unwanted moral responsibilities, which health professionals inherit as a result of taking on people in need. Where the health crisis requires emergency treatment, the pressures on the professionals to take urgent life-and-death decisions may be considerable. They may well find it emotionally costly and physically exhausting. Without respite or adequate support they may risk burnout (3, 4). Alternatively they may soldier on but resent being left carrying the can, and may feel exaggerated guilt if things go wrong. Thus the existential concepts are always make the caring and nursing questionable from ethical standpoint. CONCLUSIONS The issues that are addressed here set what could the moral agenda of the philosophy of nursing. Nurses

5 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 5 continue to collude with the main, traditional, aim of biomedicine, which is to reshape and return patients to the lives they had or should had. These aims are determined by conventional values and the asserted morality of biomedicine. At the same time nurses claim to promote growth and development but appear frightened to embrace fully the humanistic ethic, since this would challenge the social norms which support (if not cause) much suffering. Nurses appear to pretend not to know this, by focusing their attention on mythical illness notions. It is argued, that many people accept these notions of illness, or even seek medical labels or treatment to explain and correct their dis ease. Perhaps this serves only to illustrate further the powerlessness and negative self-view engendered by the process of becoming a patient. The existential elements are important for each case or incident has to be seen in the context of person s health career. Episodes of illness or health crises need to be located in this dynamic context of before and after if their full significance is to be grasped. Caring for people is a revolutionary process: giving power back to the people or helping them to realize their own power in diverse ways. This revolution is also the first stage in resolution: acknowledging patients as people and acknowledging their complementary status to ourselves. This is not to suggest that some people do not become suffering for highly complex reasons, which can include factors within their biological, psychological and social selves. However, the more suffering such cases are, the more they are at the mercy of the biomedical professions. We still miss the point by debating which of the various disciplines within the health team should wield the power within the clinical team. References 1. Baldwin S. (1986). Wolf in sheep s clothing: impact of normalization teaching on human services and service providers. International Journal of rehabilitation Research, 8(2): Barker P. (1989). Reflections on the philosophy of caring in mental health. International Journal of Nursing Studies, 26(2): Barker P. (1992). Severe depression: a practitioner s guide. London: Chapman and Hall. 4. Barker P. (1995). Promoting growth through community mental health nursing. Mental Health Nursing, 15: Etzioni A. (1969). The semi-professions and their organization. New York: Free Press. 6. Goffman E. (1961). Asylums. New York: Anchor Books. 7. Illich I. (1977). The limits of medicine. Harmondsworth: Penguin Books. 8. Kenny A. (1973). Wittgenstein. Harmondsworth: Penguin. 9. Nasr S., H. (1990). Man and nature: spiritual crisis in modern man. London: Unwin. 10. Pirsig R. (1976). Zen and the art of motorcycle maintenance. London: Corgi. 11. Rogers A., Pilgrim D., Lacey R. (1993). Experiencing psychiatry: users views of services. London: Macmillan/MIND. 12. Rowson R. (1990). An introduction to ethics for nurses. London: Scutari Press. 13. Scheff T. (1975). Being mentally ill. Chicago: Aldine. 14. Smail D. (1987). Taking care. London: JM Dent. 15. Thompson I., Melia K., Boyd K. (1994). Nursing ethics. Edinburgh: Churchill Livingstone. 16. Young A., Taylor S., McLaughlin-Renpenning K. (2001). Connections: nursing research, theory and practice. USA, St. Louis, Missouri: Mosby. 17. Whitehill I. (1996). General reflection. Nursing Times, 92(21): Witgenstein L. (1980). Philosophical investigations. Oxford: Blackwell. EGZISTENCINIAI SLAUGOS IR PRIEÞIÛROS ASPEKTAI: MORALÛS IR ETIÐKI VEIKSMAI KAIP BÛTINYBË V.Þydþiûnaitë Santrauka Raktaþodþiai: slauga, prieþiûra, egzistencializmas, etika. Analizuojama slaugos filosofija bei ja pagrásti egzistenciniai slaugos praktikos bei slaugytojo profesijos aspektai. Tyrimo tikslas iðryðkinti tuos moralinius bei etinius veiksmus, kurie yra bûtini integruojant egzistencinës filosofijos poþiûrá á slaugos praktikà. Tyrimo metodas teorinë-koncepcinë mokslinës literatûros analizë. Slaugytojai vis dar orientuojasi á tradiciná biomedicinos tikslà, t.y. siekia gràþinti pacientus á gyvenimà, kurá jie gyveno prieð ligà. Toks tikslas neiðryðkina moraliniø slaugos filosofijos aspektø, nes vertybe èia laikoma biomedicinos moralumas. Slaugytojai teigia, jog daro átakà pacientø poþiûriui á sveikatà, jos vystymàsi ir kartu bijo tà pripaþinti, nes visuomenës tradicijos (kaip socialinës normos), orientuotos á biomedicinà, paþeidimas pirmiausia reiðkia humanistinës etikos griovimà. Todël slaugytojai tikslingai ignoruoja slaugos filosofijos koncepcijà ir praktiðkai svarbiausiu laiko ne sveikatà, o ligà tuo atveju aktualu laikytis paciento etikos normø ir paskirti tinkamà gydymà. Þmoniø prieþiûra yra toks procesas, kuris suteikia galià jiems patiems arba padedant kitiems skirtingais bûdais realizuoti visas jëgas savo sveikatos labui. Pacientus reikia traktuoti kaip þmones, kurie yra sudëtinis slaugytojø statuso komponentas. Nors biomedicina teikia daug paslaugø, nëra vieno tikslaus atsakymo, kuri ið biomedicinos profesijø sveikatos prieþiûros komandoje bûtø reikðmingiausia. Gauta

6 6 Sveikatos mokslai Nr m. LIGOS TRUKMËS REIKÐMË 1 TIPO CUKRINIU DIABETU SERGANÈIØ VAIKØ MOKYMUI IR SAVIPRIEÞIÛROS ÁGÛDÞIØ FORMAVIMUI V.BULIKAITË, A.ÐEÐKEVIÈIUS Kauno medicinos universiteto Slaugos ir rûpybos katedra Raktaþodþiai: 1 tipo cukrinis diabetas, vaikai, mokymas, saviprieþiûra. Santrauka Tyrimas atliktas Kauno medicinos universiteto klinikø (KMUK) vaikø endokrinologijos skyriaus diabeto mokykloje. Á anketoje pateiktus klausimus atsakë tipo cukriniu diabetu sergantys vaikai nuo 10 iki 15 metø amþiaus. Pagal ligos trukmæ tiriamieji buvo suskirstyti á dvi grupes. Pirmoje grupëje buvo 57 (39,6 proc.) vaikai, kuriø diabeto trukmë nuo 0 iki 2 metø. Antroje grupëje 87 (60,4 proc.) vaikai, kuriø ligos trukmë nuo 3 iki 15 metø. Vidutinë apklausoje dalyvavusiø vaikø cukrinio diabeto trukmë penkeri metai. Apklausa padëjo iðsiaiðkinti diabeto trukmës átakà vaikø savijautai, kasdieniniams áproèiams bei savikontrolës ágûdþiams. ÁVADAS Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio ðalyse, 1 tipo cukrinio diabeto (toliau 1 tipo CD) keliamoms problemoms skiriama daug dëmesio, nes serganèiøjø ðia sunkia lëtine liga vaikø daugëja [1]. Naujasis Europos sveikatos politikos dokumentas Sveikata visiems 21-ame amþiuje buvo priimtas Kopenhagoje 1998 m. rudená. Ðá dokumentà sudaro 21 siekinys, apimantis visas pagrindines sveikatos stiprinimo sritis. Aðtuntojo siekinio tikslas yra invalidumo ir ankstyvo mirtingumo, susijusio su cukrinio diabeto lëtinëmis komplikacijomis, maþinimas Europos regione [2]. Lietuvos sveikatos programoje iki 2010 m. numatoma 30 proc. sumaþinti tokiø komplikacijø kaip aklumas, paskutinë inkstø nepakankamumo stadija ir galûniø amputacijø skaièiø cukriniu diabetu sergantiems þmonëms [3]. Ávairiose pasaulio ðalyse atliekami 1 tipo CD serganèiø vaikø ir paaugliø gyvensenos ir sveikatà veikianèio elgesio tyrimai [4]. Socialinë aplinka, santykiai darbe, ðeimoje, masiniø informacijos priemoniø skleidþiama informacija, ryðys su sveikatos prieþiûros ástaigomis ir kitais autoritetingais asmenimis modeliuoja individo poþiûrá á sveikatà ir elgsenos tipà [5]. Ligos trukmë ir paciento amþius daro átakà poþiûriui, þiniø ir ágûdþiø pritaikymo galimybëms [6]. Daugelio tyrimø rezultatai parodë, kad ilgalaikis cukrinio diabeto kontrolës pagerëjimas yra ámanomas ir pagerina serganèiojo diabetu prognozæ [7]. Sergantysis turi pats aktyviai mokytis kontroliuoti savo ligà, todël jam reikia þiniø ir ágûdþiø. Mokyti vaikà rekomenduojama nuo pirmøjø ligos dienø. Nuo 1990 m. KMUK vaikø endokrinologijos skyriaus vaikø diabeto mokykloje pradëti mokyti ir rengti savarankiðkam gyvenimui diabetu sergantys vaikai. Vaikams mokyti sudaryta standartizuota 5 uþsiëmimø programa. Mokymas vyksta individualiai ir grupëse. Nustaèius cukriná diabetà, vaikas ir jo ðeimos nariai pradeda lankyti diabeto mokyklà. Vaikui pakartotinai atvykus á stacionarà patikrinamos, atnaujinamos ir papildomos jo þinios bei formuojami praktikiniai ágûdþiai. Darbo tikslas nustatyti 1 tipo cukriniu diabetu serganèiø vaikø ligos trukmës átakà saviprieþiûrai. TYRIMO METODAI IR KONTINGENTAS Tyrimas buvo atliktas Kauno medicinos universiteto klinikø (KMUK) vaikø endokrinologijos skyriaus diabeto mokykloje m. Á anketoje pateiktus klausimus atsakë tipo cukriniu diabetu sergantys vaikai nuo 10 iki 15 metø amþiaus. Apklausoje dalyvavo 70 berniukø ir 74 mergaitës. Pagal ligos trukmæ tiriamieji buvo suskirstyti á dvi grupes. Pirmoje grupëje buvo 57 (39,6 proc.) vaikai, kuriø diabeto trukmë nuo 0 iki 2 metø. Antroje grupëje 87 (60,4 proc.) vaikai, kuriø ligos trukmë nuo 3 iki 15 metø. Vidutinë apklausoje dalyvavusiø vaikø cukrinio diabeto trukmë penkeri metai. Tiriamøjø amþiaus vidurkis buvo 12 metø. Anketos pagalba tirtas vaikø endokrinologijos sky-

7 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 7 riuje stacionarizuotø 1 tipo CD serganèiø pacientø poþiûris á sveikatà ir diabeto mokymà. Tiriamieji atsakë, ar jauèiasi atsakingi uþ savo sveikatà, ar diabetas netrukdo gyventi pilnavertá gyvenimà ir jaustis laimingais bei nurodë ið kur semiasi þiniø apie ligà. Buvo tirti sveikatai átakos turintys veiksniai fizinis aktyvumas ir sveika mityba. Buvo ádomu suþinoti, ar vaikai kasdien vartojo jiems rekomenduojamà sveikà maistà: þalias darþoves, liesus mësos, þuvies ir pieno produktus. Tiriamiesiems buvo pateikti klausimai norint iðsiaiðkinti minëtø produktø vartojimo daþnumà. Anketoje buvo klausiama, ar daþnai vaikas mankðtinosi, treniravosi, þaidë judrius þaidimus taip, kad pagreitëtø kvëpavimas ir pulsas, o kûnas suprakaituotø. Nepakankamas fizinis aktyvumas nustatytas, jei vaikas sportavo 1 val. ar maþiau per savaitæ, vidutinis jei 2-3 val., o pakankamas 4 ir daugiau val. per savaitæ. Buvo nustatyti su liga susijæ praktiniai ágûdþiai, renkami duomenys, parodantys sugebëjimà (be suaugusiøjø pagalbos) nustatyti glikemijos lygá kraujyje, pasirinkti reikalingà maisto produktø kieká, ðvirkðtis insulinà ir numatyti hipoglikemijà. Statistinë analizë buvo atliekama naudojantis specializuotais statistiniais EpiInfo 6.0 ir SPSS 8.0 programø paketais. Poþymiø tarpusavio priklausomybë ávertinta apskaièiavus Stjudento t kriterijø bei χ 2 suderinamumo kriterijø. Rezultatai buvo statistiðkai patikimi, kai p<0,05. REZULTATAI IR JØ APTARIMAS Poþiûris á sveikatà Sveikata ir laimë yra nuolatiniai þmogaus egzistencijos palydovai. Mokymo metu sergantieji cukriniu diabetu informuojami, kad gerai kontroliuojant gliukozës kieká kraujyje galima jaustis gerai, o liga netrukdo gyventi pilnavertá gyvenimà. Á klausimà, ar sergant 1 tipo CD ámanoma jaustis sveikam, teigiamai atsakë 93 (64,5 proc.) vaikai. Analizuojant pagal ligos trukmæ nustatyta, kad sveiki jautësi 24 (42,1 proc.) vaikai, kuriø 1 tipo CD trukmë buvo iki 3 metø, ir 69 (79,3 proc.) vaikai, kuriems ligos trukmë buvo daugiau nei 3 metai (p<0,05). Toká atsakymø pasiskirstymà galima paaiðkinti skirtinga vaikø patirtimi 1 tipo CD valdymo srityje. Trumpiau sergantys vaikai turëjo maþiau patirties, jie dar nespëjo susitaikyti su liga ir jiems keliamais reikalavimais. Vaikai, kuriø ligos trukmë buvo 3-15 metø, susirgæ ankstyvoje vaikystëje ar net kûdikystëje, todël jau pripratæ prie kasdieniniø insulino injekcijø, mitybos reþimo bei gliukozës kiekio kraujyje reguliavimo. Á klausimà, ar sergant 1 tipo CD ámanoma jaustis laimingam, teigiamai atsakë 89 (61,8 proc.) vaikai. Paaiðkëjo, jog laimingi jautësi 26 (45,6 proc.) vaikai, kuriø diabeto trukmë iki 3 metø, ir 63 (72,4 proc.) vaikai, kuriø diabeto trukmë nuo 3 iki 15 metø (p<0,05). Trumpiau diabetu sergantys vaikai jautësi maþiau laimingi palyginti su ilgiau seganèiaisiais. Vaikai, kurie susirgo neseniai, turëjo galimybæ palyginti, kaip gyveno iki susirgimo ir kaip pasikeitë jø gyvenimas diagnozavus 1 tipo CD. Susirgimo sàlygoti mitybos áproèiø pasikeitimai (pvz., saldumynø ribojimas), nuolatinës insulino injekcijos ir glikemijos tyrimai bei psichologinë bûsena galëjo turëti átakos vaikams vertinant savijautà. Ilgiau sergantys vaikai su liga buvo susitaikæ. Mokslininkai pastebëjo, jog jauni þmonës nëra linkæ vertinti sveikatà, nors sveikata yra didelë vertybë biologiniu ir socialiniu poþiûriu [1]. Mokant 1 tipo CD serganèius vaikus savarankiðkai valdyti ligà, svarbu iðsiaiðkinti jø poþiûrá á sveikatà. Neretai á gydymo ástaigà pacientas atvyksta su nuostata, kad dabar juo rûpinsis kiti. CD prieþiûrai labai svarbi visa komanda (gydytojas, slaugytoja, psichologas), galinti suteikti pacientui ir jo ðeimai profesionaliø þiniø, pasidalyti patirtimi, kad pacientas ir jo ðeima galëtø priimti svarbius sprendimus. Apklausa parodë, kad 97 (67,3 proc.) vaikai suprato, jog jø sveikata rûpinasi tiek gydytojas endokrinologas, tiek slaugytoja-diabetologë, tiek ðeimos nariai. Labai svarbus ir paties vaiko indëlis á saviprieþiûrà. Kad savo sveikata privalo rûpintis ir patys drauge su visa sveikatos prieþiûros komanda, teigë 36 (63,1 proc.) vaikai, kuriø diabeto trukmë buvo iki 3 metø. Net 20 (35 proc.) minëtos grupës atstovø savæs, kaip atsakingo asmens, nepaminëjo. Ilgiau serganèiøjø grupëje 61 (70,2 proc.) vaiko nuomone, uþ jo sveikatà yra atsakingi visi, taèiau prieðingai nei pirmoje tiriamøjø grupëje, 23 (26 proc.) vaikai visà atsakomybæ uþ sveikatà norëjo prisiimti vien tik sau. Toká atsakymø pasiskirstymà galima paaiðkinti ilgiau serganèiø vaikø didëjanèiu pasitikëjimu savo jëgomis kontroliuojant ligà. Sergantis 1 tipo CD vaikas privalo gauti iðsamià, paprasta kalba pateiktà informacijà apie savo ligà. Visa sveikatos prieþiûros komanda turi nukreipti paciento informacijos paieðkas tinkama linkme. Vaikai daugiausia informacijos gauna diabeto mokyklose, skatinami domëtis naujausia informacija specialiuose leidiniuose, spaudoje, internete, diabeto stovyklose. Tyrimo metu iðsiaiðkinta, ar vaikai domëjosi ir ieðkojo informacijos apie ligà. Paaiðkëjo, kad 1 tipo CD problema nesidomëjo 86 (59,7 proc.) vaikai. Statistiðkai patikimo skirtumo tarp apklaustøjø grupiø nebuvo. Trumpiau serganèiø pacientø

8 8 Sveikatos mokslai Nr m. grupëje 41 (71,9 proc.) tiriamasis teigë, kad papildomos informacijos apie 1 tipo CD niekada neieðkojo, specialià literatûrà skaitë 6 (10,5 proc.) vaikai, 7 (12,2 proc.) vaikus informavo tëvai. Þiniasklaida kaip informacijos ðaltinis pasitarnavo 3 (5,2 proc.) vaikams. Tai galima paaiðkinti tuo, kad trumpà laikà sergantys vaikai nelinkæ plaèiau domëtis savo liga ir apsiriboja diabeto mokykloje gauta informacija. Tiriamøjø grupëje, kuriø 1 tipo CD trukmë ilgesnë nei 3 metai, savo liga nesidomëjo 45 (51,7 proc.) vaikai. Informacijos literatûroje savarankiðkai ieðkojo 8 (9,1 proc.), tëvai informuodavo 6 (6,8 proc.), o internetà kaip informacijos ðaltiná nurodë 4 (4,5 proc.) vaikai. Diabeto stovyklose gautas þinias paminëjo 9 (10,3 proc.) tiriamieji, cukrinio diabeto bendrijose gautà informacijà apie ligà paminëjo 7 (8 proc.), o apie þiniasklaidoje pateiktà informacijà uþsiminë 9 (10,3 proc.) tyrime dalyvavæ vaikai. Ilgiau serganèiøjø 1 tipo CD vaikø didesná domëjimàsi savo liga galima paaiðkinti didëjanèiu savarankiðkumu ir atsakomybe uþ savo sveikatà. Elgesio, turinèio átakos sveikatai, rodikliai Sergantys 1 tipo CD vaikai diabeto mokykloje mokomi sveikai maitintis. Buvo ádomu suþinoti, ar tiriamieji kasdien valgë þalias darþoves. Taip pat norëta iðsiaiðkinti, kaip keitësi darþoviø vartojimas priklausomai nuo ligos trukmës. Ðie klausimai nebuvo analizuoti atsiþvelgiant á ðeimos socialinæ-ekonominæ padëtá. Kasdien þalias darþoves valgë 72 (50 proc.) apklausoje dalyvavæ vaikai. Kasdien darþoves valgë 43 (75,4 proc.) vaikai, kuriø 1 tipo CD trukmë iki 3 metø ir 19 (21 proc.) vaikø, kuriø ligos trukmë ilgesnë nei 3 metai. Ilgëjant ligos trukmei, statistiðkai patikimai maþëjo kasdien valganèiøjø þalias darþoves. Tai galima paaiðkinti didesniu tëvø dëmesiu neseniai susirgusio vaiko mitybai. Tëvai vykdo medikø rekomendacijas, stengiasi, kad vaikai bûtø maitinami laikantis sveikos mitybos principø. Ilgiau 1 tipo CD sergantys vaikai maþiau paisë mitybos rekomendacijø. Tirtas 1 tipo CD serganèiøjø vaikø fizinis aktyvumas. Fiziðkai aktyvûs daugiau kaip 4 val. per savaitæ buvo tik 39 (27 proc.) vaikai. Po 2-3 valandas per savaitæ sportavo apie pusæ tirtø vaikø. Nei valandos per savaitæ mankðtai ar judriems þaidimams neskyrë 16 (11,1 proc.) apklausoje dalyvavusiø 1 tipo CD serganèiø vaikø. Analizuojant pagal ligos trukmæ paaiðkëjo, kad pakankamai fiziðkai aktyvûs buvo 11 (19,2 proc.) vaikø, kuriø 1 tipo CD trukmë iki 2 metø ir 28 (32,1 proc.) ilgiau sergantys vaikai. Statistiðkai patikimo skirtumo tarp apklaustøjø grupiø nebuvo. Ilgiau sergantys vaikai savaitæ sportavo kiek daugiau nei neseniai susirgæ. Tai galima paaiðkinti didesniu ilgiau 1 tipo CD serganèiøjø vaikø savarankiðkumu ir sugebëjimu reguliuoti glikemijà fizinio krûvio metu. Trumpiau sergantys galbût vengë fizinio krûvio dël glikemijø svyravimø. Cukrinio diabeto valdymo ágûdþiai Norëjome iðsiaiðkinti, ar vaikai gali savarankiðkai atlikti gliukozës kiekio kraujyje tyrimà. Rezultatai parodë, kad 127 (88,1 proc.) vaikai galëjo savarankiðkai atlikti ðá tyrimà. Gliukozës kieká kraujyje be suaugusiøjø pagalbos atliko 40 (70,1 proc.) vaikø, kuriø ligos trukmë buvo iki 3 metø ir 87 (100 proc.) vaikai, kurie 1 tipo CD sirgo 3 ir daugiau metø. Minëto tyrimo savarankiðkai negalëjo atlikti 17 (29,8 proc.) vaikø, kuriø diabeto trukmë iki 3 metø (p=0,05). Ilgiau sergantys vaikai galbût turëjo daugiau praktiniø ágûdþiø, todël visada patys tyrë gliukozës kieká kraujyje. Serganèiajam 1 tipo CD reikia þinoti, kiek angliavandeniø turi bûti maisto porcijoje bei mokëti suskaièiuoti angliavandeniø kieká maisto produktuose. Taip pat privaloma mokëti pakeisti vienus maisto produktus kitais, nepakeièiant angliavandeniø kiekio. Tyrimo metu nustatyta, kad tik 70 (48,6 proc.) vaikø þinojo jiems rekomenduojamà angliavandeniø kieká. Tiriamøjø grupëje, kurioje 1 tipo CD trukmë buvo iki 3 metø, net 40 (69,2 proc.) vaikø neatsakë, kiek gramø angliavandeniø jiems rekomenduojama suvalgyti. Rekomenduojamo angliavandeniø kiekio neþinojo 34 (39 proc.) vaikai, kurie 1 tipo CD sirgo ilgiau nei 3 metus (p=0,05). Kuo ilgesnë ligos trukmë, tuo geriau tiriamieji þinojo, kiek angliavandeniø privalo suvalgyti kiekvieno valgio metu. Tokie tyrimo rezultatai galëjo bûti dël didelio tëvø susirûpinimo nesenai susirgusio vaiko mityba. Dauguma neseniai 1 tipo CD serganèiø vaikø tëvø stengiasi padëti skaièiuoti maistà, taip maþindami jø savarankiðkumà, todël didþioji dalis vaikø net neþinojo, kiek gramø angliavandeniø jiems buvo skirta. Mitybos svarbà kontroliuojant 1 tipo CD suprato 122 (84,7 proc.) vaikai. Dietos reikðmæ geriau suprato ilgiau sergantys 1 tipo CD vaikai lyginant su serganèiais iki 3 metø (atitinkamai 91 proc. ir 73,6 proc. p=0,12). Buvo tiriamas gebëjimas savarankiðkai susiðvirkðti insulinà. Nustatyta, kad 131 (90,9 proc.) 1 tipo CD sergantis vaikas daþniausiai pats atliko insulino injekcijas. Patys insulinà ðvirkðtë 45 (78 proc.) vaikai, kuriø ligos trukmë iki 3 metø ir 86 (98,8proc.) vaikai, kuriø ligos trukmë buvo ilgesnë nei 3 metai. Net 22 proc. iki 3 metø 1 tipo CD serganèiø vaikø injekcijas atliko tëvai

9 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 9 arba slaugytoja. Tai rodo, kad trumpiau sergantys vaikai dar neáprato atlikti injekcijas savarankiðkai arba tëvai tokiu bûdu nori sumaþinti ligos keliamø reikalavimø naðtà savo vaikui. Buvo ádomu suþinoti, ar nuo ligos trukmës priklauso vaikø galimybës numatyti ir gydyti hipoglikemijà. Nustatyta, kad 75 proc. visø vaikø sugebëjo numatyti ir iðvengti hipoglikemijos. Analizuojant atsakymus nustatyta, kad gyvybei pavojingo gliukozës kiekio kraujyje sumaþëjimo pavykdavo iðvengti 81 (93 proc.) apklaustajam, kurio ligos trukmë siekë nuo 3 iki 15 metø ir tik 27 (47,3 proc.) vaikams, kuriø 1 tipo CD trukmë trumpesnë (p = 0,01). Kuo ilgiau vaikas serga cukriniu diabetu, tuo geriau sugeba numatyti ir iðvengti hipoglikemijos. Neseniai susirgusiems vaikams buvo sunku vertinti hipoglikemijos poþymius, jie neturëjo reikiamø praktiniø ágûdþiø, savo pojûèiø analizavimo patirties. 1 tipo cukriniu diabetu serganèiø vaikø atsakymø pasiskirstymas pagal ligos trukmæ pateikiamas lentelëje: IÐVADOS 1. Ilgiau nei 3 metus 1 tipo CD sergantiems vaikams liga netrukdë jaustis sveikiems. 2. Ilgëjant ligos trukmei maþiau dëmesio skiriama tinkamai mitybai. 3. Vaikai, kuriø 1 tipo CD trukmë ilgesnë nei 3 metai, daþniau numatë ir iðvengë hipoglikemijos nei trumpiau sergantys. Rekomendacijos 1. Á vaikø 1 tipo cukrinio diabeto mokymo programas átraukti psichologiná ðeimø paruoðimà, siekiant ugdyti vaikø savarankiðkumà lavinant ágûdþius. 2. Atkreipti ilgiau 1 tipo CD serganèiø vaikø dëmesá á sveikos mitybos rekomendacijas. 3. Skatinti trumpiau 1 tipo CD serganèiø vaikø savarankiðkumà atliekant gliukozës kiekio kraujyje tyrimà. 4. Ypatingà dëmesá mokant visus 1 tipo CD serganèius vaikus atkreipti á savarankiðko angliavandeniø kiekio maiste skaièiavimo svarbà. Literatûra 1. Urbonaite B., Zalinkevicius R. and Anders Green. Incidence, prevalence, and mortality of insulin-dependent (type 1) diabetes mellitus in Lithuanian children during Pediatric Diabetes, 2002, 3, Health 21 the Introduction to the Health for all Policy for the WHO European Region/ WHO. Reg. Office for Europe. Copenhagen, Lietuvos sveikatos programa. Valstybës þinios liepa 17, Nr Ragnar Hanas M. D. Insulin-dependent diabetes in children, adolescents and adults. Uddevalia: Student literatur AB, p Anderson B. J., Brachett J. An office-based intervention to maintain parent-adolescent teamwork in diabetes management. Diabetes Care. 1999, Nr. 22(5), p Danytë E., Þalinkevièius R., Jurgevièienë N. Serganèiøjø 1 tipo cukriniu diabetu þiniø apie diabetà ir naudoto klausimyno ávertinimas. Lietuvos endokrinologija. 2000, Nr.3-4, p Danytë E., Jurgevièienë N., Petrenko V. Diabeto kontrolës aspektai: Kauno ambulatorinio diabeto centro patirtis. Lietuvos endokrinologija. 2000, Nr.1,2, p SIGNIFICANCE OF DURATION OF DISEASE TO TEACHING AND FORMATION OF SELF-CARE SKILLS OF CHILDREN SUFFERING FROM TYPE 1 DIABETES MELLITUS V.Bulikaitë, A.Ðeðkevièius Summary Key words: type 1 diabetes, children, patient education, selfcare. Work s objective. To determine the significance of duration of disease to self-care of children suffering from diabetes mellitus. Methods. The research was performed at the Diabetes School of Children s Endocrinology Department at Kaunas University of Medicine Clinic. 144 children up 10 to 15 years of age answered to questions provided in the questionnaire. The questionnaire helped to find out the significance of duration of disease to children s habits, diabetes self-control skills and knowledge. Conclusions. The research showed that the lifestyle of children suffering from diabetes mellitus and the skills related to diabetes selfcontrol depend on duration of disease. The lifestyle of those children who suffer from diabetes mellitus longer becomes unhealthy. Those children who suffer from diabetes for more than 3 years are physically active enough; they eat fewer vegetables and more of unhealthy products. Nonetheless, the possibilities to contribute self-care of those children who suffer from the disease longer are most perspective. Gauta

10 10 Sveikatos mokslai Nr m. EPILEPSIJA SERGANÈIUS VAIKUS AUGINANÈIØ ÐEIMØ FUNKCIONAVIMO YPATUMAI: TËVØ PATIRTIS R.BUTKEVIÈIENË, I.GAILIENË, M.ENDZINIENË Kauno medicinos universiteto Slaugos ir rûpybos katedra, Kauno medicinos universitetas, Neurologijos klinika Raktaþodþiai: vaikas, sergantis epilepsija, ðeima, diagnozë, reakcija, patyrimas, problemos ir poreikiai. Santrauka Studijos tikslas atskleisti tëvø, auginanèiø mokyklinio amþiaus vaikus, serganèius epilepsija, iðgyvenimus ir patirtá. Tyrime iðkeliami trys klausimai: 1) ðeimos reakcija suþinojus vaiko diagnozæ, 2) pokyèiai ðeimos gyvenime ryðium su vaiko liga ir 3) esama ðeimos patirtis ir lûkesèiai. Naudota kokybinis tyrimo metodas taikant pusiau struktûrizuoto interviu duomenø rinkimo bûdà ir atviro tipo orientacinius klausimus. Tyrime dalyvavo 21 tëvas (17 mamø ir 4 tëèiai). Iðanalizavus per interviu gautà informacijà iðryðkëjo tokios pagrindinës kategorijos: ðokas, pasireiðkiantis neigimu, gëda, pykèiu, izoliacija, beviltiðkumu, poveikis ðeimos tarpusavio santykiams ir santykiams su socialine aplinka, tëvø susitaikymo su realybe bûdai. Minëtos kategorijos patvirtino mokslinëje literatûroje pateiktus ðeimø, auginanèiø neágalius arba serganèius lëtinëmis ligomis vaikus, patirties aspektus ir kartu iðryðkino naujus aspektus, bûdingus epilepsija serganèius vaikus auginanèioms ðeimoms. Iðryðkëjo tëvø iðgyvenama nuolatinë baimë ir átampa dël priepuoliø, stigmatizacija ryðium su epilepsijos, kaip nesuprantamos ir gàsdinanèios ligos, specifika. Tëvø iðsakyti poreikiai papildë informacijà, gautà atlikus kiekybiná tyrimà apie ðeimø, auginanèiø vaikus, serganèius epilepsija, poreikius. ÁVADAS Epilepsija viena ið daþniausiø vaikø ir suaugusiøjø lëtiniø nervø sistemos ligø. Ið tûkstanèio vaikø ðia liga serga daugiau kaip keturi vaikai (1). Medikai, analizavæ epilepsinius ligos veiksnius, pripaþásta, kad epilepsija serganèio vaiko ir jo ðeimos psichosocialiniai aspektai Lietuvoje maþai tirti ir patiems gydytojams tenka spræsti ne tik medicinines, bet ir socialines-psichologines ðiø vaikø ir jø ðeimø problemas. Remiantis uþsienio slaugos praktikos patirtimi, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ástatymu bei ið jo iðplaukianèiomis slaugytojø pareigybëmis, serganèio vaiko slauga apima tiek medicininius, tiek psichosocialinius pagalbos aspektus vaikui ir jo ðeimai (2), taigi slaugytojui bûtina mokëti paþinti ir ávertinti visos ðeimos situacijà problemas, poreikius ir elgesá. Vaiko lëtinës ligos/negalios diagnozës poveikis ðeimai literatûroje tapatinamas su netektimi ir atitinkamomis netektá lydinèiomis reakcijomis. Tëvai turi palikti savo svajones ir sutikti realybæ (3,4). Ðeimà iðtinka situacinë krizë, kurià nulemia daug vidiniø ir iðoriniø ðeimos gyvenimo veiksniø, taip pat ir sveikatos sutrikimo specifiðkumas, staigumas, tolesnës prognozës (5). Literatûroje plaèiai analizuojamas vaiko ligos poveikis ðeimos tarpusavio santykiams, ðeimos ekonominei-socialinei bûklei bei ðeimos ryðiams su socialine aplinka (3, 6, 7, 8). Problemas, bûdingas vaikams, sergantiems epilepsija, ir jø ðeimos nariams, galima suskirstyti á medicinines (priepuoliø kontrolë, ilgalaikis sudëtingas vaistø vartojimas), psichologines (nevisavertiðkumo jausmas, baimë ir netikrumas dël ateities, saviþudybës) ir socialines (ðeimos nariø izoliacija, problemos pasirenkant profesijà, stigmatizacija) (20). Moksliniuose tyrimuose pabrëþiama, kad, palyginti su kitomis lëtinëmis ligomis, epilepsijai ypaè bûdinga didesnë socialinë stigmatizacija (9). Taèiau kiekvienos ðeimos iðgyvenimas yra unikalus: priklausomai nuo suvokimo, áveikos ágûdþiø (bûdø, kuriais þmonës stengiasi áveikti sunkumus), pagalbos aplinkoje ðeimø reakcija ir patirtis gali labai skirtis. Ilgà laikà vaiko liga ðeimoje buvo analizuojama kaip neiðvengiamas ðeimos patologijos ðaltinis, taèiau pastaraisiais metais atlikti tyrimai paþymi, kad galima pozityvi vaiko negalios/ligos átaka ðeimos funkcionavimui (10, 11). Taip pat pagalba ðeimai turëtø bûti planuojama ne ðeimos patologiðkumo, o jos stipriøjø pusiø pamatu (12). Darbo tikslas iðanalizuoti vaiko, serganèio epilepsija, ligos átakà ðeimos funkcionavimui.

11 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 11 Tyrimo klausimai: 1. Kà ðeimai reiðkë vaiko ligos diagnozës suþinojimas? 2. Kaip vaiko liga keitë ðeimos gyvenimà? 3. Kokia yra ðeimø dabartis ir jø lûkesèiai? Tyrimo objektas tëvai, auginantys mokyklinio amþiaus epilepsija seganèius vaikus. TYRIMO METODIKA Pateikti rezultatai yra dalis tyrimo rezultatø, gautø atlikus ðeimø, auginanèiø epilepsija serganèius vaikus, tyrimà. Bendras tyrimo tikslas orientuotas á ðeimø, auginanèiø mokyklinio amþiaus epilepsija serganèius vaikus, socialiniø poreikiø ir vaiko ligos poveikio ðeimai analizæ. Buvo derinti kiekybinio ir kokybinio tyrimo metodai. Ðeimos poreikiø tyrimui naudota Ðeimos poreikiø tyrimo skalë : kiekybinis tyrimo metodas atskleidë svarbius ðeimø problemø ir poreikiø aspektus, apimanèius informacijos, emocinës paramos, pagalbos bendruomenëje trûkumà (13). Straipsnyje pateikiama kokybinë tyrimo dalis vaiko ligos poveikio ðeimai patirties analizë. Kokybiniu tyrimu siekiama suprasti, kokià prasmæ þmonës suteikia savo socialiniam pasauliui ir kaip vyksta ðis suvokimas. Juo stengiamasi reiðkinius, vykstanèius su þmonëmis, paaiðkinti iðeinant ið paèiø þmoniø subjektyvaus suvokimo ir prasmiø, kurias jie ðiems reiðkiniams suteikia (14). Ðiame moksliniame tyrime kokybiniu tyrimo metodu siekiama giliau suvokti ir paaiðkinti kiekybinio tyrimo metodu gautus rezultatus (14) geriau suprasti ðeimø, auginanèiø epilepsija serganèius vaikus funkcionavimà ir jø socialiniø poreikiø kontekstà. Tiriamøjø kontingentas. Tyrime dalyvavo 21 tëvas (17 mamø ir 4 tëèiai), kuriø mokyklinio amþiaus vaikai 2002 m. sausio-balandþio mënesiais buvo hospitalizuoti Kauno medicinos universiteto klinikø vaikø neurologijos skyriuje. Visi tëvai atstovavo skirtingoms ðeimoms. Tëvø amþiaus vidurkis 38,7 metø, serganèiø vaikø amþiaus 11,5 metø. 16 ðeimø gyvena kaime, 5 ðeimos mieste. Tyrimo instrumentas. Duomenys rinkti veido-á-veidà interviu metodu. Interviu tipas pusiau struktûrizuotas interviu pateikiant atvirus klausimus. Tyrime naudoti klausimai, nesilaikant grieþtos jø pateikimo sekos ir paties klausimo sandaros. Klausimø struktûra pateikta lentelëje. Klausimø struktûra. Tyrimo klausimai darbe pagrásti teorine literatûra apie ðeimas, auginanèias neágalius ar serganèius lëtinëmis ligomis vaikus (3, 5, 6, 8), moksliniø tyrimø rezultatais apie minëtø ðeimø problemas (7,11,10, 20) bei interviu su specialistais, dirbanèiais su ðeimomis. Duomenø rinkimo procedûra. Interviu metu tyrëja þymëjosi respondentø atsakymus (pagrindines mintis), o vëliau, pasibaigus pokalbiui, papildë juos informacija, kurios nespëjo iðkart pasiþymëti. Literatûroje nurodoma, kad naudotinas ir vienas ið ðiø duomenø fiksavimo bûdø (14), taèiau turimos informacijos papildymas (respondentø pasakojimø praplëtimas, taip pat jø stebëjimo komentarai) leido susidaryti iðsamesná ðeimø patirties vaizdà. REZULTATAI IR JØ APTARIMAS Duomenø analizës metodas. Duomenø analizë vyko lygiagreèiai kartu su duomenø rinkimu, t.y. interviu duomenys buvo analizuojami atlikus kiekvienà interviu. Toks analizës bûdas leido patikslinti ir koreguoti svarbiausius klausimus. Tyrimui naudotas áprastas kokybiniø tyrimø duomenø analizës bûdas kodavimas, kai respondentø pasakojimuose iðskiriami prasminiai vienetai (temos), vëliau temos jungiamos á kategorijas, o iðryðkëjusios kategorijos interpretuojamos integruojant tyrëjø komentarus bei literatûros ðaltinius (14, 15, 16). Tyrimo rezultatø validumui (patikimumui) uþtikrinti naudota duomenø rinkimo trianguliacija duomenys buvo renkami interviu bûdu, stebëjimu ir dokumentø (literatûros) analize. Duomenø analizæ (kodavimà) atliko trys tyrëjos (straipsnio autorës) (15). Ðokas: emocinë ir fizinë bûklë Þinia apie vaiko ligà tëvus pribloðkia savo netikëtumu. Labai iðsigandau, neþinojau, kaip elgtis... verkiau... viskas vyko þaibiðkai, tarsi ið þemës iðlástum ir bûtø kas trenkæ per galvà.... Respondentø pasakojimuose ávardijama fizinës/kûno, kognityvinës/atminties bei emocinës reakcijos: Mano rankos, kojos pradëjo drebëti, negaliu net dabar kalbëti, lieþuvis kaip kuolas..., Smegenys uþsiblokavæ, nieko neprisimenu ið to laiko, Maniau iðprotësiu... Negali þmogui pasakyti smaugia... Baisus dalykas, baisiau kaip laidotuvës ir kiekvienà dienà tai primenama. Stresas baisus.... Respondentø pasakojimai patvirtina literatûroje iðryðkintas þmoniø, iðgyvenanèiø netektá, reakcijas (3, 5, 6). Iðtikti ðoko tëvai bijo patikëti diagnoze ir nenori jos pripaþinti. Neigimas taip pat viena ið ðoko emociniø bûkliø, apie kurià plaèiai kalbama literatûroje ir kuri iðryðkëjo tyrime: Kai tik átarë nekreipiau dëmesio, bijojau pati patikët..., Skaudu... buvo sveikas. O èia staiga viskas baigta... nesitikëjau...

12 12 Sveikatos mokslai Nr m. nepatikëjau... Galvojau, kad sapnuoju... skaudu labai ðeimoje... nerimo jausmas. Tëvø pasakojimai atkreipia dëmesá á ðeimos nariø bûklæ diagnozës momentu. Ði informacija svarbi specialistams, nes leidþia suprasti tëvø ribotas galimybes diagnozës momentu priimti jiems teikiamà informacijà. Informacijos pateikimo kiekis ir laikas svarbûs aspektai, þinotini medikams (5). Tëvø pasidalijimas savo bûsena iðryðkina emocinës paramos, reikalingos ðiuo metu, svarbà. Savæs ir kitø kaltinimas ir pyktis Daugelio interviu metu respondentai ávardijo panaðius juos lydinèius jausmus depresijà, átampà, pyktá, neviltá, baimæ, kaltinimà, nuolatiná liûdesá, kartais net suicidines nuotaikas. Tikëtina, kad ðios nuotaikos siejasi su perspektyvos nebuvimu ir paèiø tëvø bejëgiðkumu. Bejëgiðkumas ypaè jauèiasi tëèiø nuotaikose: Tarp mûsø kalbant, jos uþsispyrimas mane siutina. Nekantrus pasidariau, nueinu á kità kambará, kad nematyèiau ir negirdëèiau. Nenoriu girdët. Tada þmona eina tvarkytis, nuraminti... Kartais mano ir þmonos nuomonës prasilenkia. Tada reikalingas psichologas, kad galëtume su problemomis tvarkytis, nes jø labai daug ne tik kad iðsiskiria nuomonës, bet dar, be to, dukra ðlapinasi á lovà, dar ir þvaira, o mokytojai neatsako uþ priepuolius mokykloje. Kartais ðis sunkus, kartus patyrimas pasireiðkia neadekvaèiu elgesiu su serganèiu vaiku nukreipiamas pyktis á já. Mamos iðgyvena dël tokio vyro agresyvumo. Tëvas yra bejëgis ið esmës pakeisti vaiko sveikatos bûklæ, o tai sunkiai suderinama su vyro kaip tëvo vaidmeniu ðeimoje. Tëvas jauèiasi atsakingas uþ ðeimos gerovæ, taèiau ðiuo atveju vaiko sveikatos bûklës jis ið esmës negali pakeisti. Toks vidinis tëvo konfliktas pasireiðkia pykèiu kitiems ðeimos nariams tai vidinio vyrø iðgyvenimo iðraiðka. Bûtø gerai, kad kas su vyru pakalbëtø, pasakë viena ið mamø. Pastaruoju metu mokslininkai daug dëmesio skiria vyro kaip tëvo vaidmens analizei ðeimose, auginanèiose neágalø vaikà. Pastebëta, kad vaiko problemas specialistai linkæ spræsti tik su mama ir nepakankamai skiria dëmesio vyrui átraukti á vaiko prieþiûros procesà. Kaltinamo objekto paieðka bûdinga ir mamoms. (17). Ligai progresuojant tëvai nukreipia savo pyktá á medikus: Kalti skiepai rajono gydytoja primygtinai reikalavo, nors dukra tuo metu sirgo. Nepasitikim savo gydytoja, nes dël jos kaltës susirgom epilepsija. Savo iðgyvenimuose, susijusiose su kaltinimu, tëvai dvejopà prasmæ suteikia Dievui. Manau tai Dievo bausmë, Uþ kà baudþia vaikà?, Kodël man?... kodël mano vaikui gali bût kitam, bet ne mano.... Dievo, likimo, specialistø ir kt. kaltinimais tëvai iliustruoja kaþko kaltinimà, kaip bûtinybæ atrasti savo nelaimës prieþastá. Vaiko gimdytojai analizuoja savo elgesá, uþ kurá galëjo susilaukti tokios bausmës. Kita Dievo vaidmeniui suteikiama prasmë yra kaip þmoniø likimo tvarkytojo, þinanèio, kas ir kam turi nutikti. Tokia tëvø filosofija padeda susitaikyti su sunkumais ir su tuo, kas neiðvengiama (18). Ðiame sunkiame iðgyvenimo etape pykèiu daþniausiai iðreiðkiami neiðsakyti vidiniai jausmai, rodantys, kad ðeimai ar atskiriems jos nariams gali trûkti kitø þmoniø dëmesio, pagarbos, supratimo. Vaiko ligos iðgyvenimo etape gali kilti tarpasmeniniø nesutarimø tiek su serganèiu vaiku, tiek su sutuoktiniu, nes kiekvienas ðeimos narys gali pasielgti netikëtai, grësmingiau ir agresyviau nei buvo áprasta prieð vaiko ligà. Izoliacija Tirtoms ðeimoms bûdinga izoliacija, palieèianti tiek ðeimos vidaus, tiek iðorës santykius. Ðeimos viduje linkæs atsiriboti vienas ið ðeimos nariø sergantis epilepsija vaikas (priklausomai nuo amþiaus), mama ar tëvas. Nenorëjau visiems eiti rodytis. Uþsisklendþiau, uþsidariau. Viena noriu pabûti... Ðiuo metu jau pradedu palûþti, reikia pagalbos, gal psichologo..., o gal susitikti su kitais tëvais, kurie sergantá epilepsija ir cerebriniu paralyþiumi paauglá augina. Daþniausiai, tik suþinojusi apie vaiko ligà, ðeima atsiriboja nuo aplinkiniø: Nesinori kalbëti... nenoriu net su draugais pasidalyti savo bëdomis. Izoliacija yra normali pirminë reakcija á stresà, kuomet þmogui reikia atsitraukti ir apgalvoti pasikeitusià situacijà. Taèiau izoliacija tampa kliûtimi tolesniam problemø sprendimui, jeigu asmuo uþsibûna ðioje bûklëje, kaltina save ir kitus bei tiki, kad situacija susitvarkys savaime (17). Ypaè jautriai tëvai reaguoja á aplinkiniø nuomonæ bei reakcijà, kurios daþnai siejasi su jø paèiø jauèiama gëda: Gëda gimë invalidas, nesveikas... serga gëda prieð kaimynus... Mûsø bëdos kam èia skøsies.... Viena ið izoliacijos prieþasèiø gali bûti ðeimø patiriama stigmatizacija, turinti gilias istorines-kultûrines tradicijas ir susijusi su baime nesuprantamiems reiðkiniams (19). Lyginant epilepsija serganèius vaikus su vaikais, serganèiais kitomis lëtinëmis ligomis (cukriniu diabetu, bronchine astma), nustatyta, kad þymiai daugiau psichologiniø problemø kyla ðeimose, auginanèiose epilepsija sergantá vaikà, taip yra dël didesnës socialinës stigmatizacijos (9). Taèiau minëtø ðeimø izoliacijai daro átakà ne tik aplinkiniø reakcija. Gali bûti, kad patys tëvai stengiasi vengti kontaktø su þmonëmis, nes nori patys susidoro-

13 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 13 ti su savo iðgyvenimais, nenori aplinkiniø uþuojautos, nenori parodyti, kad jiems sunku verkti dejuoti nenoriu. Antra vertus, patys tëvai kalba apie tai, kad ir nuo jø paèiø (tëvø) priklauso aplinkiniø þmoniø reakcija: Nereikia bijoti pasakyt kitiems apie tai suteikti informacijos apie ligà, ligos formà, glaudþiau bendrauti su mokytoja, gydytojais, gydanèiais ligà, Nebijoti, daugiau bendrauti su gydytojais, psichologais, daugiau skaityti ir plësti akiratá. Kaip parodë ankstesni tyrimai, buvusá draugø bûrio sumaþëjimà lemia tiek paèiø draugø atsitraukimas, tiek ðeimos sumaþëjusios galimybës palaikyti buvusius kontaktus, nes vaiko prieþiûrai reikia daug tëvø dëmesio ir laiko (7). Ant viso gyvenimo kryþius o bendrai tai ðirdá skauda dël savo vaiko. Ant viso gyvenimo kryþius, nors tai vienos ið mamø þodþiai, taèiau vaiko ligos kaip kryþiaus apibûdinimas jautësi daugelyje pasakojimø. Tai kasdieninë átampa, depresija, neþinia, vilèiø suduþimas, perspektyvos nebuvimas, neviltis. Kai kurie tëvai, susipaþinæ su literatûra apie vaiko negalæ, iðklausæ mokymus apie gyvenimà sergant epilepsija, suvokia, kad jø vaikas jau niekada nebus sveikas, toks, kaip kiti: Vis tiek nieks nepasikeis ðimtaprocentinis atsilikimas. (Epilepsija kaip liga gali sietis su intelekto, psichikos sutrikimais. Aut.) Suþinojusi ir suvokusi tokias savo vaiko perspektyvas ðeima daþnai pasimeta, jà apima neviltis, nes sudûþta paskutinës jø viltys ir lûkesèiai: Bûtø geriau numirti, niekam toks vaikas nereikalingas, Ateitis rûpi dël epilepsijos, nes mergaitë ðeima, vaikai. Tëvai nerimauja dël galimybës susilaukti sveikø vaikø ( Noriu treèio vaiko, bet vyras sako ne... O jei ir jis sirgs? ): mokslinëje literatûroje tai aiðkinama tëvø identiteto praradimu (12). Kaip reakcija á suduþusias jø viltis ðeimoje pasireiðkia liûdesys, emocinis iðsekimas, pervargimas: Ðeimoj daugiau liûdesio..., Þinoma, labai iðsigandom... pergyvenom, nuolat galvojom..., Labai iðsigandau. Naktimis iðtisas stebëjimas, o dienomis nepaprasta ramybë. Kiti ðià sunkià átampø bûsenà paaiðkina kaip atbukimà, suakmenëjimà, net abejingumà: Veikiau kaip robotas. Jausmo jokio nëra, Sunkios buvo dienos labai... Ypaè emociðkai... Pasikartojanti hospitalizacija sustiprina tëvø depresiðkumà: Kiekvienas atvaþiavimas á ligoninæ yra juodþiausias reikalas..., didþiausia trauma psichologiðkai vaikas ir að uþdaryti palatoje. Ligoninës pavasará, rudená..., Dar viena bëda.... Hospitalizacija ðeimai reiðkia ir finansinius sunkumus: reikalingi rûbai, daiktai, papildomas maistas, iðlaidos uþ kelionæ, atidedami darbai ir kt. Jei vaikas pats vienas dar negali pasilikti ligoninëje, kaþkuris ið tëvø turi atsisakyti áprastinës savo gyvenimo tëkmës ir pasirengti drauge su vaiku gyventi ligoninëje. Baimë Epilepsija viena ið lëtiniø ligø, kuri kelia baimæ aplinkiniams (ir paèiam serganèiajam) ir yra ðios baimës nuolat lydima. Baimës prieþastis pasikartojantys priepuoliai, kuriø negali nuspëti, kontroliuoti ir kurie kelia nuolatinæ átampà. Tirtose ðeimose baimës jausmas dël vaiko saugumo iðkyla ypaè tada, kai tëvai negali bûti ðalia vaiko ir gali atsirasti nelaimingo atsitikimo rizika: Ar nenuskæs, ar nesusiþeis priepuoliø metu, ar vaþiuojant dviraèiu..., Dabar (padaþnëjus priepuoliams ir pakitus jø pobûdþiui. Aut.) didesnis rûpestis vienà bijau palikti. Gali ir dienà priepuolis ávykti.... Tëvams iðkyla pasitikëjimo kitais þmonëmis, su kuriais bendrauja jø vaikai, problemos, ypaè kai vaikai atsitolina nuo ðeimos aplinkos ilgesniam laikui, vyksta á sporto ar kitus klubus. Nerimas kamuoja, nes lanko baseinà. Neuþdraudëm, nes priepuoliai tik naktá, bet neramu. Baseine nepasitikiu treneriu. Nër ðimtaprocentinës garantijos ið trenerio. Tëvai bijo, kad vaikas priepuolio metu gali numirti, ypaè tais atvejais, kai jis greta epilepsijos turi kitø sveikatos sutrikimø: Gydytojai sakë, kad su tokiu sindromu, kai yra ir nesveika ðirdis ir epilepsija, mirðta smegenys, o pats vaikas nesivysto. Ðeimos tarpusavio santykiai Apie vaiko ligos poveiká ðeimos tarpusavio santykiams plaèiai diskutuojama literatûroje, taèiau nëra vieningo sutarimo, kuria linkme (ðeimos santykiø silpnëjimo ar stiprëjimo) tie santykiai keièiasi. Pasak tyrime dalyvavusiø tëvø, vienose ðeimose tyliai neðamas likimo kryþius, kitos ðeimos iðyra, vyrai neretai nusisuka nuo þmonos ir vaiko, pradeda gerti: Vyras iðëjo, moèiutë. Sunkumai iðkyla tiek tëvø tarpusavio santykiuose, tiek santykiuose su kitais vaikais. Tëvams sunku save paskirstyti visiems vaikams ðeimoje: Dukra skundþiasi, kad per daug dëmesio skiriu sûnui, sako, kad ir valgyt neduoèiau, jei ne brolis, Sveikas sûnus jauèias nuskriaustas, darbø daugiau. Padidëjæs dëmesys serganèiam vaikui sukuria ðiltnamio sàlygas, o tai tampa kliûtimi jo normaliai raidai ir sukelia sunkumø patiems tëvams: Serganèioji itin tausojama per 4 metus taip iðlepo, kad visai neklauso, bendros kalbos nerandam. Kai kurie tëvai norëjo patarti kitoms ðeimoms: Neuþdaryti (vaiko) namuose, sudaryti sàlygas bendrauti kaip normaliam, neserganèiam. Padëti vaikui pasireikðti kurioje nors meno srityje. Epileptikus bûtina uþimti menu, muzika. Taigi su tokiu vaiku pirmiausia reikia elgtis kaip

14 14 Sveikatos mokslai Nr m. su vaiku, o ne ligoniu, taèiau vël iðkyla klausimas kada ðeima yra pajëgi bûtent taip matyti situacijà ir nuo ko priklauso vienoks ar kitoks tëvø poþiûris. Vaiko liga gali daryti átakà ðeimos ekonominës padëties pablogëjimui, kurá lemia tiek vaiko poreikiai dël vaiko ligos tenka atsisakyti darbo, pakeisti gyvenamàjà vietà, tiek ðeimos pasikeitæ santykiai: Vyras paliko dël vaiko ligos, ir dabar kuris laikas dingæs ir alimentø negaunu. Kai kuriose ðeimose ðeimos ryðiai sustiprëjo: Atsirado didesnis supratimas, palaikymas. Vyro sesuo, patys artimiausi palaikë. Tëvas, kuris laikinai atsisakë darbo dël to, kad galëtø skirti savo laikà dukrai slaugyti ligoninëje, prisimena, kad dukters diagnozë buvo lyg perkûnas ið giedro dangaus, bet bëgant laikui susitaikëm su likimu ir be jokiø barniø ðeimoje ëmëme daugiau laiko skirti dukrai. Nors bûna krizinës dienos ir nervai átempti.... Susitaikymas su vaiko liga Mokëjimas dþiaugtis nedideliais dþiaugsmais, susijusiais su vaiko pasiekimais, suteikia tëvams daug laimës: Kiekvienas naujai iðtartas þodis ar sakinys dþiugina, nes sûnus labai maþai ir neaiðkiai kalba, Vaikðto, kalba, galima susiðnekëti, Iðmoko valgyti su peiliu ir ðakute, Iðmoko dviraèiu vaþiuoti, Gali pabûti viena, apsirengti, Padeda klasiokams raðyti natas daro tai, kà moka geriausiai, uþ kà yra vertinama. Labai daþnai turi muzikà savyje. Ðiø pasiekimø reikðmë ypaè svarbi tais atvejais, kai ðalia epilepsijos vystosi protinë negalia, paþintinis atsilikimas, atsiranda judëjimo, maitinimosi, tuðtinimosi, ðlapinimosi problemos, o tarp sunkesne epilepsijos forma serganèiø vaikø infantilumas ( Ið tikrøjø mano vaikui devyneri, o màstymas kaip trejø ). Tëvø gebëjimas pastebëti vaiko pasiekimus ir jais dþiaugtis ypaè svarbus vaiko raidai, nes tuomet tëvai: 1) greièiau pamilsta ir priima vaikà toká, koks jis yra, 2) ásitikina vaiko judëjimu á prieká ir savo paèiø galimybëmis lavinti ir ugdyti vaikà. Pozityviø dalykø atradimas ir susitaikymas su vaiko liga priklauso tiek nuo ðeimos vidiniø charakteristikø, tiek nuo aplinkiniø þmoniø palaikymo: Galvojau, kad mirs... Mama sako: gyvena, nenumirðta kiti, ir tavo gyvens. Þinau, taip ir yra.... Labai stipri atsvara ðeimai, auginanèiai epilepsija sergantá vaikà, yra panaðaus likimo ðeima, kuri gali pasidalyti savo þiniomis ir informacija. Kitø ðeimø sunkesnë situacija padeda susigyventi ir susitaikyti su liga Kuo daugiau þiniø gaunu, kitø serganèiø vaikø matau, tuo labiau susigyvenu..., taip pat ið kitø tokiø ðeimø tëvai galëtø pasisemti moralinës tvirtybës. Didþiausià supratimà rodo tai, kad ðeima jau gali laisvai aptarti vaiko negales ne tik ðeimoje, bet ir su kitais: Pasiðneku su tais, kuriuos paþástu. Áveikiau ribà, kai negali kalbëti apie vaiko ligà... Að kalbu dràsiai. Tyrime dalyvavæ tëvai norëjo patarti kitoms ðeimoms pirmiausia susitaikyti su ðia liga ir iðmokti su ja gyventi. Labai svarbu abiem tëvams bûti tolerantiðkiems tarpusavyje ir stengtis neparodyti savo baimës ar nesupratimo vaikuèiui. Pasak vienos mamø, su liga reikia ne kariauti, o iðmokti su ja bûti. Prie tokiø iðvadø kiekviena ðeima prieina (kartais niekada neprieina) labai individualiai. Kaip paþymima literatûroje, ðeimoms, auginanèioms neágalius vaikus, svarbus medikø tikëjimas vaiko perspektyva ir tëvø padràsinimas, taèiau tyrimai ir praktika rodo, kad stipriøjø vaiko ir ðeimos pusiø iðryðkinimas nëra pakankamai daþnas reiðkinys medikø praktikoje. Tyrimo metu tëvø buvo paklausta apie pozityvià jø patirtá, taèiau pozityvûs dalykai retai iðryðkëjo jø pasakojimuose (kartais ir tyrëjas jauèia nerimà dël to, kad gali bûti nesuprastas). Galima gilintis á tëvø asmeninius bruoþus (pesimistai ar optimistai), taèiau yra objektyvios aplinkybës. Viena, Lietuvoje pagalbos sistema ðeimoms, auginanèioms neágalius vaikus, nëra pakankamai iðvystyta (reikëtø paminëti, kad ðeima, kaip institucija, apskritai Lietuvoje stokoja dëmesio). Kita vertus, ðis tyrimas buvo atliktas gydymo ástaigoje, kur vaikas ir ðeima patenka pablogëjus vaiko sveikatai prieð diagnozës nustatymà arba kai anksèiau numatyti gydymo metodai nebuvo veiksmingi. Informacijos turiniui apie tëvø iðgyvenimus galëjo turëti átakos ir pati interviu aplinka gydymo ástaiga, kuri sustiprina negatyvius jausmus. Ðeimø poreikiai Kaip minëjome, interviu su tëvais buvo atliekamas norint giliau suprasti ðeimø situacijà ir poreikius, apie kuriuos informacija buvo gauta klausimyno pagalba. Interviu metu tëvai iðsakë jiems svarbius poreikius, kurie nebuvo paminëti klausimyne. Nors informacijos poreikiai kiekybiniame tyrime uþëmë pirmàjà pozicijà, interviu metu tëvai siûlë bûdus, kuriais informacijà reikëtø suteikti: lankstinukai, átraukiant informacijà apie priepuolio fiksavimo momentus, bendros paskaitos tëvams apie vaiko ligà, paskaitos mokyklose. Didelë parama tëvams bûtø vaikø dienos centrai, kurie rûpintøsi vaikø uþimtumu po pamokø: Kai per pamokà nespëja, gerai bûtø prailginta grupë, kur raðytø diktantus, rengtø pamokas,...kad pasibaigus pamokoms bûtø kur laikà praleisti, kol ið darbo gráþtume. Interviu metu tëvai minëjo aplinkos pritaikymo (tiksliau nepritaikymo) problemas: Galëtø bûti suoliukai parduotuvëse pagal ðonà. Jei po priepuolio, tai net nëra kur paguldyti. Tik vienam prekybos centre po priepuolio

15 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 15 gali paguldyti vaikà ant suoliuko ir yra tualetas, kuriame gali pakeisti sauskelnes - dukrai daþni ðlapimo pûslës uþdegimai. Nors parduotuviø kultûros klausimai Lietuvoje sprendþiami, taèiau procesas pernelyg lëtas, kad galëtø patenkinti minëtø ðeimø poreikius. Pokalbiuose su tëvais iðaiðkëjo ðeimø informacijos stoka apie specialistø, galinèiø padëti jø ðeimai, vaidmenis. Klausimyne buvo minimas ðeimø poreikis psichologo pagalbai, taèiau kartais psichologas buvo tapatinamas su psichiatru, pas kurá reikia eiti, kai esi durnas. Að juk ne durnas... komentavo tëvai. Reta ðeima þino, kuo jiems galëtø padëti ir socialinis darbuotojas. Tokia situacija ið dalies suprantama, nes kreipimasis á minëtus specialistus pakankamai naujas reiðkinys Lietuvoje, o tokio specialisto kaip profesionalus socialinis darbuotojas daugelá metø mûsø visuomenëje apskritai nebuvo. Labai svarbi pagalbos forma tëvams bûtø galimybë retkarèiais atsitraukti nuo vaiko problemø: Norëèiau pailsëti nors pora dienø, bet esi labai pririðtas prie viso to, Iðvaþiuoti á sanatorijà, Patiems pakeliauti, pailsëti.. Turint omenyje tëvø fizines ir emocines investicijas á vaiko prieþiûrà minëta paslauga sustiprintø tëvus ir ágalintø efektyviau atlikti savo vaidmenis ðeimoje ir visuomenëje. Neverbalinë kalba Tëvø sunkius iðgyvenimus patvirtino jø neverbalinë kalba respondentai pasakodavo kartas nuo karto atsidusdami, daþnai kalbëdavo nuleidæ galvà. Neretai balsas drebëdavo arba kalbëdavo prislopintu balsu, tarsi save stabdydami. Pauzës bûdavo skirtos nugalëti átampai, nedràsumui, kad galëtø pasakyti tai, kà pasakydavo vëliau: Pirmà kartà apie tai kalbëjausi... Iðsiverkiau palengvëjo. Nenoriu, kad sûnus mane tokià matytø. Dar pabûsiu... Interviu kokybiniame tyrime mokslinëje literatûroje traktuojamas kaip tam tikra terapijos forma, todël tyrëjui keliami interviu atlikimo ágûdþiø reikalavimai (16). Labai daþnai interviu metu tiek tëèiai, tiek mamos verkë. Kai kurie labai stengësi tvardytis, nors akys bûdavo pilnos aðarø. Tyla, graudulys balse, pakitusi veido spalva. Nepriklausomai nuo to, kiek laiko praëjæ nuo diagnozës nustatymo, klausimai, susijæ su vaiko liga, yra labai jautri tema tëvams. IÐVADOS 1. Vaikui diagnozavus epilepsijà ðeimos iðgyvena netekèiai bûdingus jausmus ir emocijas. Tyrime iðryðkëjo tëvø baimë, susijusi su epilepsijos priepuoliais bei protinës negalios iðsivystymo galimybe. Izoliacija daugeliui tirtø ðeimø bûdinga bûsena. 2. Vaiko liga sutrikdo ðeimos vidaus santykius ir ðeimos santykius su aplinka. Informacija ir psichosocialinë parama lemia pozityvià tëvø patirtá ir ðeimos galimybes susitaikyti su liga. 3. Tyrimo rezultatai iðryðkino psichologo, socialinio darbuotojo, slaugytojo reikðmæ ir vaidmená pagalbos procese ðeimai siekiant greièiau áveikti su vaiko epilepsija susijusià krizæ ir integruotis á visuomenës gyvenimà. 4. Ðeimos, auginanèios vaikus, serganèius epilepsija, nurodë poreikius, kurie papildo ir pagilina informacijà, gautà apie ðiø ðeimø poreikius kiekybinio tyrimo metu. Kai kurie ið ðiø poreikiø susijæ su vaiko ligos specifika (aplinkos pritaikymas), kai kurie atskleidþia pagalbos sistemos stokà ðeimoms (dienos centrai, sàlygos tëvams pailsëti). Literatûra 1. Endzinienë M. Vaikø epilepsijos epidemiologija Kauno mieste. Daktaro disertacija/kma Medicinos mokslai, Kaunas, Lietuvos Respublikos Slaugos praktikos ástatymas m. birþelio 28 d. Nr. IX-413. Vilnius. 3. Schuster C., Ashburn Sh. The Process of Human Development: a Holistic Life-Span Approach, 3rd edition. J.B. Lippincott Company, Kurèias vaikas ðeimoje. Sudar. J.Vanagienë V: Charibdë, Ashwill J.W., Droske S. Nursing Care of Children: Principles and Practice. W.B Saunders Company, Ruðkus J. Negalës fenomenas. Ðiauliø universitetas, Butkevièienë R. Ðeimø, auginanèiø vaikus su klausos negalia, socialinë charakteristika / daktaro disertacija. KTU, Bomar P. Nurses and Family Health Promotion: Concepts, Assessment, and Intervention. W.B. Saunders Company, Endzinienë M., Vaièienë N. Ðiuolaikinis poþiûris á vaikø epilepsijà. Vaikø neurologijos aktualijos: metinës konferencijos medþiaga.1998; Panevëþys. Vilnius: UAB Matrica,1998. p Staiton T., Besser H. The Positive Impact of Children with an Intellectual Disability on the Family. Journal of Intellectual and Developmental Disability. March 98, Vol. 23, Issue Turnbull A.P., Turnbull H. R. Participatory Research on Cognitive Coping: from Concepts to Research Planning. 12. Judge Sh. Parenal Coping Strategies and Strengths in Families of Young Children with Disabilities. Family Relations, 1998, Gailienë I., Butkevièienë R. Tëvø, auginanèiø epilepsija serganèius vaikus, poreikiai. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2003, gruodis, tomas VII, Nr Qualitative Research in Health Care, Second edition. (ed. C. Pope, N. Mays). BMJ p Miles M. B., Hubertan A.M. Qualitative Data Analysis: an Expanded Sourcebook. SAGE Publications, p Kvale S. Interviews. An Introduction to Qualitative Research Interviewing. SAGE Publications, p Bailey A., Smith S. Providing Effective Coping Strategies and Support for Families with Children with Disabilities. Intervention in School and Clinic. Vol.35, No. 5, May p Fortier L. M., Wanlass R.L. Family Crisis Following The Diagnosis of Handicapped Child. Family Relations. 1987, Vol. 33. p Ðimkûnaitë E. Gyvenimo receptai: straipsniai. Vilnius: Þuvëdra

16 16 Sveikatos mokslai Nr m. 20. Grigonienë J., Vaièienë N., Endzinienë M. Epilepsijos poveikis serganèio vaiko ir jo ðeimos nariø gyvenimo kokybei. Bendrosios praktikos gydytojas, 2000 tomas 4, nr. 6 (moksliniai darbai). P FAMILIES OF CHILDREN WITH EPILEPSY: PARENTS EXPERI- ENCE R.Butkevièienë, I.Gailienë, M.Endzinienë Summary Key words: child with epilepsy, family, diagnosis, reaction, experience, problems and needs. The study investigates the experience of parents of children with epilepsy. The study includes three research questions: 1) reaction of the family right after the diagnosis, 2) changes in family life due to the child s illness, 3) family s present experience and expectations. Qualitative research interviews were conducted with 21 parent (17 mothers and 4 fathers). Parents experience could be described by several main categories as: the shock leading by denial, anger, isolation, hopelessness and helplessness; the impact of the illness on family functioning; the ways parents accept the reality. The anxiety and fear due the seizure, the stigmatization regarding the specificity of illness reveals the difficult situation the families find themselves. The study revealed additional family needs related to specificity of the illness as well as cultural context. Gauta LYTIES, GIMIMO SVORIO IR GESTACINIO AMÞIAUS ÁTAKA IÐNEÐIOTØ NAUJAGIMIØ ARTERINIAM KRAUJO SPAUDIMUI IR PULSUI ANKSTYVUOJU ADAPTACINIU LAIKOTARPIU N.BAKÐIENË, V.BASYS, D.NAVASAITYTË Kauno medicinos universiteto klinikø Vaikø klinika, Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Neonatologijos klinika, Kauno medicinos universiteto klinikø Neonatologijos klinika, Ankstyvos naujagimiø patologijos skyrius Raktaþodþiai: iðneðiotas naujagimis, arterinis kraujo spaudimas, ðirdies susitraukimø daþnis. Santrauka Naudojant neinvaziná oscilometriná kraujospûdþio matavimo aparatà iðtirti ankstyvojo naujagimystës periodo iðneðiotø naujagimiø arterinis kraujospûdis ir jo kitimas. Arterinis kraujospûdis matuotas per pirmas tris gyvenimo dienas 353 naujagimiams, gimusiems Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK). Naujagimiø gestacinis amþius buvo savaitës, gimimo svoris g. Naujagimiø sistolinis ir diastolinis kraujospûdis didëja per pirmas 3 gyvenimo paras (p<0,001). Pirmà gyvenimo parà mergaièiø sistolinis ir diastolinis kraujospûdis didesnis (p<0,05) negu berniukø. Didesnio gimimo svorio naujagimiai turëjo maþesná diastoliná kraujo spaudimà pirmà ir treèià gyvenimo parà (p<0,05). Naujagimiai, kuriø gestacinis amþius buvo savaitës, pirmà parà turëjo daþnesná pulsà negu gimæ gestacinës savaitës (p<0,05). ÁVADAS Naujagimio organizme vyksta reikðmingi adaptaciniai kardiovaskulinës sistemos pokyèiai. Ypaè reikðmingas ankstyvasis naujagimystës laikotarpis, kurio metu ið dalies keièiasi ðirdies bei kraujagysliø morfologinë struktûra, taip pat veiklos autonominë reguliacija. Naudojant ðiuolaikinæ technikà, naujagimio kraujospûdá ir ðirdies susitraukimø daþná galima iðmatuoti ávairiais neinvaziniais metodais. Laikas po gimimo ypaè turi átakos arterinio kraujo spaudimo ir pulso kitimui. Klinikiniame darbe svarbu teisingai vertinti rezultatø svyravimus ir gauti reikalingà informacijà apie tiriamojo organizmo bûklæ. Ðiuo metu ávairiose klinikose daþniausiai taikomas oscilometrinis kraujo spaudimo matavimo metodas, naudotas mûsø tyrime. Po gimimo nutrûksta kraujotaka per virkðtelës venas, iðsivysto acidozë ir kûno atvësimas. Tai aktyvuoja naujagimiø kvëpavimo centrus. Patekus orui á naujagimio plauèius, sumaþëja plauèiø kraujagysliø rezistentiðkumas, padidëja kraujotaka, todël daugiau kraujo patenka á kairájá prieðirdá. Padidëjus kraujo kiekiui didþiajame apytakos rate didëja kraujo spaudimas. Autonominës nervø sistemos reikðmë kraujotakos po-

17 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 17 kyèiams po gimimo iki ðiø dienø nevisiðkai iðaiðkinta. Manoma, kad palaipsniui didëjantis simpatinës nervø sistemos tonusas adaptaciniu periodu su kitais veiksniais lemia tolimesná arterinio kraujo spaudimo didëjimà. Tai árodë su eksperimentiniais gyvûnais atliktos studijos [1]. Naujagimiø arterinio kraujo spaudimo didëjimas per pirmas gyvenimo dienas stebëtas atliktose studijose [2]. Kai kuriø studijø duomenimis, naujagimiø pirmø trijø gyvenimo parø kraujo spaudimo didëjimas sudaro net 35 proc. viso per pirmus gyvenimo metus kraujo spaudimo augimo. Mokslininkai, nagrinëdami sergamumà ðirdies ligomis, pastebëjo, kad vyrai, gimæ maþesnio gimimo svorio, suserga ankðèiau ir daþniau [3]. Lyties átaka sistoliniam kraujo spaudimui bandoma aiðkinti skirtingu vaisiaus augimo programavimu, kadangi pastebëta, kad vyriðkosios lyties vaisius auga greièiau negu moteriðkosios [5]. Skirtinga lyèiø neuroendokrininë reguliacija po gimimo gali lemti skirtumà tarp arterinio kraujo spaudimo. Iðtyrus naujagimiø leptino koncentracijà kraujuje, pastebëta, kad vyriðkosios lyties naujagimiai turëjo maþesnæ negu moteriðkosios [6]. Vaikø bei suaugusiøjø arterinio kraujo spaudimo ir gimimo svorio ryðys yra ryðkus. Maþesnio gimimo svorio gimæ vaikai ir suaugæ turi didesná arteriná kraujo spaudimà. Tai aiðkinama prasta vaisiaus mityba nëðtumo metu [4]. E.Lutbe ir kiti, vertindami gimimo svorio ir kraujo spaudimo ryðá tarp mokyklinio amþiaus vaikø, nustatë atvirkðèià koreliacijà [7]. P.Whincup nustatë, kad 1 kg didesnis gimimo svoris koreliuoja su sistoliniu kraujospûdþiu p<0,001 ir já sumaþina 2,8 mm/hg. Diastolinis kraujo spaudimas koreliuoja su naujagimiø gimimo svoriu p<0,001 ir já sumaþina 1,42 mm/hg. * p<0,05 1 pav. Naujagimiø sistolinio kraujospûdþio kitimo per pirmas tris paras priklausomybë nuo lyties. Vaisiaus ðirdies susitraukimo daþnio maþëjimas stebimas nuo 15 vystymosi savaitës iki normalaus gestacinio amþiaus. Naujagimio miokarde randamas þymiai didesnis procentas nekontraktiliðkø skaidulø lyginant su vyresnio amþiaus vaiko ar suaugusiojo. Tuo remiantis mokslininkai árodë, kad þmogaus vaisiaus miokardo susitraukimo jëga yra maþesnë negu suaugusiojo [8]. Kita prieþastis ðirdies darbà reguliuojanèios nervø sistemos brendimas [9,10]. Didëjant amþiui tampa brandesnë ðirdies veiklà reguliuojanti parasimpatinë nervø sistema. Darbo tikslas iðtirti iðneðiotø naujagimiø ankstyvojo naujagimystës periodo kraujo spaudimo ir pulso fiziologinius pokyèius ir jø priklausomybæ nuo naujagimio gestacinio amþiaus, gimimo svorio ir lyties. MEDÞIAGA IR METODAI Buvo iðtirti 353 naujagimiai, gimæ KMUK , kuriø gestacinis amþius savaitë, gimimo svoris g. Naujagimiø vertinimas pagal Apgar po 1 min. buvo 7-10, po 5 min balø. Tiriamoje grupëje buvo 163 mergaitës ir 189 berniukai. Naujagimiai buvo suskirstyti á tris grupes pagal gimimo svorá: iki 3000 g; nuo 3000 g iki 4000 g; sunkesni nei 4000 g. Visi tirti naujagimiai buvo sveiki. Pulsas ir arterinis kraujo spaudimas buvo matuojami pirmà, antrà ir treèià parà po gimimo nuo 6 iki 9 valandos ryto. Kraujo spaudimo ir pulso matavimai buvo atlikti neinvaziniu oscilometriniu kraujo spaudimo aparatu (Criticare systems, INC). Atsiþvelgiant á naujagimiø svorá buvo naudojamos 2, 3 ir 4 numerio manþetës. Kiekvieno matavimo metu buvo atliekami 5 atskiri matavimai kas 3 min. pagal nustatytà programà. Statistinë duomenø analizë buvo atlikta personaliniu kompiuteriu naudojant SPSS 11 for Windows ir "STA- TISTIKA 5.5" paketus. Pulso ir kraujo spaudimo svyravimas nustatytas pagal 5 matavimus. Buvo apskaièiuotas vidurkis, kitimo standartas ir variacijos koeficientas. Taikant daugiamatës dispersinës analizës metodà buvo analizuota gestacinio amþiaus, gimimo svorio, lyties átaka naujagimio pulsui ir arteriniam kraujo spaudimui. Statistiðkai reikðmingas skirtumas nustatytas, kai paklaidos tikimybë buvo p 0,05. REZULTATAI IR JØ APTARIMAS Analizuojant naujagimiø pulso vidurká per pirmas tris gyvenimo paras pastebëtas nedidelis jo sumaþëjimas antrà gyvenimo parà, vëliau pulsas neþymiai padidëjo. Skirtingai nei pulsas, sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas tiriamuoju laikotarpiu didëjo statistiðkai patikimai.

18 18 Sveikatos mokslai Nr m. * p<0,05 su abiem svorio grupëmis 2 pav. Naujagimiø diastolinio kraujo spaudimo priklausomybë nuo gimimo svorio. Ávertinta naujagimiø lyties átaka pulsui, sistoliniam ir diastoliniam kraujo spaudimui per pirmas tris paras atskirai. Naujagimiai buvo suskirstyti á dvi grupes pagal lytá. Mergaièiø pulsas buvo ðiek tiek didesnis, taèiau ðis skirtumas statistiðkai nereikðmingas. Moteriðkosios lyties naujagimiø sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas per pirmas tris gyvenimo paras buvo didesnis. Pirmà parà ðis skirtumas buvo statistiðkai reikðmingas ir sistolinio, ir diastolinio kraujo spaudimo vidurkiui, antrà parà tik sistolinio. Treèià parà statistinio patikimumo nebuvo (1 pav.). Buvo analizuota gimimo svorio átaka naujagimiø pulsui ir arteriniam kraujo spaudimui. Priklausomai nuo naujagimio gimimo svorio, pulsas ir sistolinis kraujo spaudimas skyrësi labai neþymiai. Diastolinio kraujo spaudimo vidurkis skyrësi atskirose naujagimiø svorio grupëse. Didesnis diastolinio kraujo spaudimo vidurkis buvo tø naujagimiø, kuriø gimimo svoris buvo maþesnis. Tuo tarpu sunkesniø naujagimiø diastolinis kraujo spaudimas buvo maþesnis. Palyginus kiekvienos paros rezultatus atskirai, patikima gimimo svorio átaka nustatyta pirmà ir treèià gyvenimo parà (2 pav.). Ávertinus naujagimiø gestacinio amþiaus átakà jø pulsui ir arteriniam kraujo spaudimui, pastebëta, jog sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo vidurkiams átakos neturëjo. Naujagimiø pulsas skyrësi priklausomai nuo gestacijos savaitës. Maþiau brandesniø (37 ir 38 savaitës) naujagimiø pulsas buvo daþnesnis. Ðis skirtumas statistiðkai reikðmingas pirmà ir treèià gyvenimo parà (3 pav.). IÐVADOS 1. Iðneðiotø naujagimiø sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas per pirmas tris gyvenimo paras statistiðkai patikimai didëjo (p<0,001). *p<0,05 su visomis grupëmis, **p<0,001 su visomis grupëmis 3 pav. Pulso vidurkio priklausomybë nuo naujagimiø gestacinio amþiaus. 2. Naujagimiø lytis turëjo átakos sistoliniam ir diastoliniam kraujo spaudimui. Moteriðkosios lyties naujagimiø kraujo spaudimas didesnis negu vyriðkosios (p<0,05). 3. Pulso daþnis priklauso nuo gestacinio amþiaus jaunesnio amþiaus naujagimiø pulsas daþnesnis (p<0,05). Literatûra 1. Merrill D.C., Segar J.L., McWeeny O.J., Robillard J.E. Sympathetic responses to cardiopulmonary vagal afferent stimulation during development. Am. J. Physiol., 1999, 277, Kozak-Barany A., Jokinen E., Rantoten T. et al. Efficiency of left ventricular diastolic function increases in healthy full-term infants during the first months of life. A prospective follow-up study. Early Hum Dev., 2000, 1, Barker D.J., Forsen T., Uutela A. et al. Size at birth and resilience to effects of poor living conditions in adult life: longitudinal study. BMJ., 2001, 1, O Sullivan J., Wright C., Pearse M.S. The influence of age and gender on the relationship between birth weight and blood pressure in childhood: a study using 24-hour and casual blood pressure. Eur J Pediatr., 2002, 8, Lawlor D.A., Ebrahim S., Smith G.D. Is the sex difference in the association between birth weight and sistolic blood pressure in later life? Findings from a meta-regression analysis. Am. J. Epidemiol., 2002, 156, Laml T., Preyer O., Schulz-Lobmeyr I. et al. Umbilical venous leptin concentration and gender in newborns. J Soc Gynecol Investig, 2001, 8, Lutbe E., Torro I., Rodriguez C. et al. Birth weight influences blood pressure values and variability in children and adolescents. Hypertension, 2001, 38, Engle W.D. Blood pressure in the very low birth weight neonate. Early Hum Dev., 2001, 5, Sahni R., Schulze K.F., Kashyap S. et al. Maturational changes in heart rate and heart rate variability in low birth weight infants. Dev Psychobiol., 2000, 37, Sahni R., Schulze K.F., Kashyap S. et al. Maturational

19 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 19 changes in heart rate and heart rate variability in low birth weight infants. Dev Psychobiol., 2000, 37, SEX, BIRTH WEIGHT AND GESTATIONAL AGE INFLUENCES ON THE BLOOD PRESSURE AND HEART RATE OF FULL-TERM NEWBORNS DURING THE EARLY NEWBORN PERIOD N.Bakðienë, V.Basys, D.Navasaitytë Summary Key words: full-term newborn, blood pressure, heart rate. Aim of the study to investigate arterial blood pressure of infants in early newborn period. The measurement of arterial blood pressure was obtained using noninvasively oscillometric techniques. Measurements of blood pressure were made on 353 infants, who was born in Kaunas University of Medicine Hospital. The infants ranged in weight from 2290 to 5050 g and in gestational age from 37 to 41 weeks. Systolic and diastolic blood pressure rise significantly from day 1 to 3 day (p<0,001). Newborn girls systolic and diastolic blood pressure at the first day of live was bigger than boys (p<0,05). Newborn with bigger birth weight had lower diastolic blood pressure of 1 and 3 day (p<0,05). Newborn at 37 and 38 weeks gestational age had bigger heart rate than >39 gestational weeks. Gauta SERGANÈIØJØ IÐEMINE ÐIRDIES LIGA BE METABOLINIO SINDROMO IR ESANT METABOLINIAM SINDROMUI RIZIKOS VEIKSNIØ DAÞNUMO PALYGINIMAS O.BALTIKAUSKAITË Kauno medicinos universiteto Slaugos fakultetas, Slaugos ir rûpybos katedra Raktaþodþiai: IÐL (iðeminë ðirdies liga), metabolinis sindromas, AH (arterinë hipertenzija), AKS (arterinis kraujospûdis), trigliceridai, MTLC (maþo tankio lipoproteinø cholesterolis), DTLC (didelio tankio lipoproteinø cholesterolis), NCEP (Nacionalinë cholesterolio mokymo programa). Santrauka Nagrinëti pagrindiniai metaboliná sindromà sudarantys rizikos veiksniai. Tyrimas atliktas naudojantis apklausa bei kompiuterine duomenø baze, á kurià duomenys buvo suvedami ið ligos istorijø bei ambulatoriniø korteliø tø pacientø, kurie gydësi Kauno medicinos universiteto klinikø Kardiologijos klinikoje dël iðeminës ðirdies ligos bei 6 mënesius lankësi kontrolei ambulatorijos skyriuje. Iðtirta 992 pacientai (599 vyrai ir 393 moterys), sergantys iðemine ðirdies liga, ið kuriø metaboliná sindromà turëjo beveik pusë (48 proc.) pacientø (264 vyrai ir 212 moterø). Vidutinis pacientø amþius 61±10,8 m. Apibendrinus tyrimø rezultatus nustatyta, kad moterys metaboliniu sindromu sirgo þymiai daþniau negu vyrai. Dauguma pacientø (52,3 proc.), serganèiø iðemine ðirdies liga, turëjo 3 pagrindinius metabolinio sindromo rizikos veiksnius, treèdalis (35,1 proc.) du, deðimtadalis (12,6 proc.) penkis pagrindinius rizikos veiksnius bei po keletà sàlygojanèiø rizikos veiksniø. Duomenys rodo, kad sergant metaboliniu sindromu daugumos rizikos veiksniø daþnumas yra statistiðkai reikðmingai didesnis negu nesant ðio sindromo. ÁVADAS Metabolinis sindromas mûsø amþiaus siaubas. Tai per didelë kûno masë plius aukðtas kraujospûdis, plius per didelis riebalø kiekis kraujyje, plius audiniuose neveikiantis insulinas, plius kraujagysliø trombozë. Ðitø poþymiø pakanka, kad galëtum teigti, jog metabolinis sindromas sukelia didelæ rizikà susirgti IÐL, periferiniø kraujagysliø ligomis ir smegenø insultu. Pastaraisiais metais vis daþniau girdime apie metaboliná sindromà. Dar 1923 metais Kylin apraðë AH, hiperglikemijos ir hiperurikemijos deriná kaip sindromà [1]. PSO 1998 metais pasiûlë suvienodinti ðio sindromo apibrëþimà ir vadinti já metaboliniu sindromu [2]. Metabolinis sindromas svarbus dël tokiø prieþasèiø: pirma, jis labai paplitæs civilizuotose ðalyse, antra, metabolinis sindromas susijæs su þenkliai padidëjusia ðirdies ir kraujagysliø ligø bei ankstyvos mirties rizika, treèia, apie metabolinio sindromo pavojingumà daþnai nenutuokia pacientai ir juos priþiûrintis personalas (gydyto-

20 20 Sveikatos mokslai Nr m. jas, slaugytoja), ketvirta, nustaèius metaboliná sindromà já bûtina agresyviai gydyti, kad bûtø galima iðvengti gyvybei pavojingø komplikacijø. Remiantis NCEP, metaboliniam sindromui bûdingi bent trys ið ðiø iðvardytø poþymiø [3]: 1. Pilvinis nutukimas, kai juosmens apimtis didesnë kaip 102 cm vyrams ar 88 cm moterims. Paþymima, jog vyrams daþnai esti daugybiniai metaboliniai rizikos veiksniai net tuomet, kai juosmens apimties padidëjimas tik ribinis ( cm). Teigiama, jog tokie vyrai turi genetiná polinká á metaboliná sindromà. 2. Trigliceridø koncentracija plazmoje 1,7 mmol/l. 3. DTLC < 1,0 mmol/l vyrams ir < 1,3 mmol/l moterims (pastaruoju metu vis daþniau þymima bendra riba vyrams ir moterims, t.y. < 1,0 mmol/l. 4. Arterinis kraujospûdis (AKS) 130/ 85 mm Hg. 5. Gliukozë nevalgius > 6,1 mmol/l. Metabolinio sindromo buvimas susijæs su padidëjusiu sergamumu ðirdies ir kraujagysliø ligomis bei mirðtamumu nuo jø; sergamumo ir mirðtamumo santykis padidëjo 3 kartus dël koronarinës ðirdies ligos ir 1,8 karto dël kardiovaskulinio mirðtamumo [4]. Hiperinsulinemija ir hipertenzija. Insulino kiekio padidëjimas plazmoje skatina arterinës AH progresavimà [5]. Hiperinsulinemija ir padidëjæs simpatinis aktyvumas didina natrio reabsorbcijà inkstuose ir skysèiø kaupimàsi [6]. Serganèiøjø AH padidëjusá jautrumà druskai daþnai lydi atsakas padidëjusi rezistencija insulinui (hiperinsulinemija) [7]. Insulino poveikis kraujagyslëms yra skirtingas tarp sveikø asmenø ir nutukusiø serganèiø AH. Sveikiems insulinas sukelia vazodilatacijà, pagyvina raumenø kraujotakà; ðis veikimas ið dalies siejamas su azoto oksido produkcija. Minëtà efektà reguliuoja gliukozës metabolizme dalyvaujantys enzimai [8, 9]. Arterinë hipertenzija aktuali visuomenës sveikatos problema, nes ðirdies ir kraujagysliø ligos Lietuvoje lemia apie 50 proc. mirtingumo ir 30 proc. invalidumo [10]. Beveik vienas penktadalis Europos suaugusiø gyventojø turi padidëjusá arteriná kraujospûdá. PSO arterinës hipertenzijos ekspertø komitetas nurodë, kad hipertenzija yra vienas ið ðirdies ir kraujagysliø ligø rizikos veiksniø, nulemiantis proc. visø mirèiø [11]. Dislipidemija. Seniai þinomas ryðys tarp cholesterolio kiekio kraujyje ir ðirdies ir kraujagysliø ligø (kuo daugiau cholesterolio kraujyje, tuo didesnë tikimybë iðsivystyti IÐL, o sumaþinus cholesterolio kieká 1 proc. miokardo infarkto tikimybë sumaþëja 2 proc.) [12]. Cholesterolis yra riebaluose tirpus sterolø grupës ciklinis alkoholis, randamas gyvuliø riebaluose, aliejuose ir daugelyje kitø maisto produktø. Lipoproteinai skiriasi savo sudëtimi struktûra ir funkcija: chilomikronai, labai maþo tankio lipoproteinai (MTL), kuriø svarbiausias lipidas yra MTLC (aterogeninë lipoproteinø frakcija), ir antiaterogeniniai didelio tankio lipoproteinai (DTL), kuriø svarbiausia funkcija paimti ið làsteliø atidirbusá cholesterolá [13]. Ðiandien jau neabejojama, kad bendrojo cholesterolio (arba MTLC) koncentracija ir rizika susirgti IÐL yra susijæ [14, 15]. Epidemiologiniø ir klinikiniø studijø rezultatai rodo, kad MTL yra viena ið svarbiausiø aterosklerozës vystymosi prieþasèiø. Todël MTLC kiekio reguliavimas turi svarbià reikðmæ tiek pirminei, tiek antriniai IÐL profilaktikai. Tai pabrëþiama visose Europos ir Amerikos rekomendacijose [16, 17]. Beveik visos studijos atskleidë, kad cholesterolio koncentracijos maþinimas gali sustabdyti IÐL progresavimà ir net neþymiai sumaþinti aterosklerozinius arterijø paþeidimus [18]. Nuolatinis fizinis aktyvumas gali pakeisti lipidø koncentracijà. Tiriant nustatyta, kad treniruojantis maþëja trigliceridø koncentracija. Árodyta, kad nuolatiniai fiziniai pratimai ne tik maþina trigliceridø koncentracijà, bet ir normalizuoja kitø lipoproteinø koncentracijà maþina MTL cholesterolio bei didina DTL cholesterolio koncentracijà [19]. Kûno svoris. Nutukimas tai liga, kai organizme susikaupia per didelis riebalinio audinio kiekis [20]. Kûno riebalø pasiskirstymas yra labai svarbus faktorius kalbant apie ryðá tarp nutukimo ir sveikatos. Gliukozës tolerancijos sutrikimas ir rezistencija insulinui daþnai lydi nutukimà. Nutukimas ir nuolatinis svorio didëjimas yra susijæs su padidëjusia diabeto iðsivystymo rizika. Nors tikslus mechanizmas nëra aiðkus, pilvinis (visceralinis, virðutinës kûno dalies, vyriðko tipo, androidinis) nutukimas labiau negu moteriðkas (ginoidinis, kuomet riebalai susikaupæ ðlaunyse ir sëdmenyse) arba bendras kûno masës perteklius yra susijæs su arterine hipertenzija, padidëjusia IÐL ir mirties nuo jo rizika [21, 22]. Metaboliniam sindromui bûdingesnis riebalø pasiskirstymas pilvo ertmëje, o ne liemens poodyje [23]. Pagal Kaplan NM (Cardiovasc Risk Factors 1994, 4, 133) pilvinis nutukimas gali sukelti rezistencijà insulinui, arterinæ hipertenzijà ir dislipidemijà. Antsvoris ir nutukimas tai kûno masës priklausomai nuo ûgio padidëjimas. Apie antsvorá ir nutukimà sprendþiama ið kûno masës indekso, liemens ir ðlaunø apimties santykio, kurá rekomenduoja tirti PSO [18, 20]. Reikëtø atkreipti dëmesá ir á riebalø pasiskirstymà organizme. Centrinio tipo nutukimas, kai riebalai kaupiasi juosmens ir pilvo srityse, yra susijæs su lipidø pokyèiais, ypaè hipertrigliceridemija ir sumaþëjusiu DTL cholesterolio kiekiu, su hipertenzija ir sutrikusia gliukozës tolerancija t.y. grupë þmoniø, susijusiø su rezisten-

21 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 21 cija insulinui [24]. J.E.Mansonas nustatë, kad net ir ðiek tiek per didelë kûno masë vidutinio amþiaus moterims didina IÐL rizikà [15]. Netinkama mityba turi átakos antsvoriui ir padidëjusiai cholesterolio koncentracijai, o tai labiausiai paplitæ IÐL rizikos veiksniai tarp Lietuvos gyventojø [20, 25]. Metaboliná sindromà sàlygojantys rizikos veiksniai yra sumaþëjæs fizinis aktyvumas, aterogeninë dieta, ðeimos anamnezë, androgenø vaidmuo. Nekoreguojami veiksniai yra amþius, lytis, paveldëjimas, o pagrindiniai metabolinio sindromo poþymiai per didelis kûno svoris, arterinë hipertenzija ir dislipidemija. Tyrimo objektas pacientai, sergantys iðemine ðirdies liga, kuriems nustatytas metabolinis sindromas Darbo tikslas nustatyti metabolinio sindromo daþnumà sergant iðemine ðirdies liga. KONTINGENTAS IR TYRIMO METODIKA Pacientø kontingentas. Iðtirti 992 pacientai, sergantys IÐL, 2002 metais hospitalizuoti KMUK Kardiologijos klinikoje ir nusiøsti á IÐL profilaktikos kabinetà IÐL rizikos veiksniø korekcijai 6-iems mënesiams: 476 buvo diagnozuotas metabolinis sindromas. Tyrimo metodai. Visiems pacientams ávertinti IÐL rizikos veiksniai (padidëjæs AKS, dislipidemija, amþiaus átaka, cukrinis diabetas, rûkymas, nutukimas, aterogeninë dieta, sumaþëjæs fizinis aktyvumas, ankstyvos IÐL ðeimos anamnezë, psichosocialiniai veiksniai), nustatytas metabolinis sindromas. Atliktas objektyvus tyrimas: ûgio, svorio, juosmens apimties, arterinio kraujospûdþio. Pagal ligos istorijos duomenis ávertinti lipidø ir gliukozës koncentracijos tyrimai kraujo serume. Duomenys suvesti Pagrindiniø IÐL rizikos veiksniø daþnumas sergant metaboliniu sindromu. á kompiuterinæ duomenø bazæ. Metabolinis sindromas nustatytas, kai vienas ið pagrindiniø IÐL rizikos veiksniø buvo: centrinio tipo nutukimas arba gliukozës koncentracijos padidëjimas kraujo plazmoje ir derinyje su jais, dar bet kurie du pagrindiniai veiksniai trigliceridø koncentracijos padidëjimas arba DTLC koncentracijos sumaþëjimas, arba AKS padidëjimas (þr. 1 lentelæ). Statistinë duomenø analizë. Atlikta apklausos ir objektyvaus tyrimo duomenø statistinë analizë. Patikrinta, ar nëra loginiø klaidø. Statistinë analizë atlikta naudojant statistiná paketà SPSS. Kiekybiniams poþymiams palyginti buvo naudojami linijinis Stjudent o kriterijus. Skirtumai laikomi statistiðkai patikimais, kai p<0,05. TYRIMØ APRAÐYMAS Pagal serganèiø IÐL NCEP rekomenduojamus rizikos veiksniø derinius atrinkome ligonius, serganèius metaboliniu sindromu. Nustatëme, kad beveik pusë (48 proc.) jø turi metaboliná sindromà. Dauguma (52,3 proc.) ligoniø, serganèiø metaboliniu sindromu, turëjo pagrindinius tris IÐL rizikos veiksnius, reèiau keturis (35,1 proc.) ir penkis (12,6 proc.) bei po keletà sàlygojanèiø rizikos veiksniø (þr. paveikslà). Metabolinio sindromo daþnumas sergant skirtingais iðeminiais sindromais nustatytas panaðiam pacientø skaièiui sergant ûminiais iðeminiais sindromais: nestabiliàja krûtinës angina ir miokardo infarktu. Metabolinis sindromas buvo daugiau negu pusei pacientø, o sergant stabiliàja krûtinës angina beveik pusei (54,3 proc., 52,4 proc. ir 46,6 proc.), taèiau ðis skirtumas nereikðmingas. Moterys metaboliniu sindromu sirgo statistiðkai reikðmingai daþniau negu vyrai. Ið 393 serganèiø IÐL moterø reikðmingai daugiau negu pusei nustatytas metabolinis sindromas (212 moterø, t.y. 53,9 proc.), o kitoms (181 moteris, t.y. 46,1 proc.) ðio sindromo nebuvo. Vyrams (ið 599) metabolinis sindromas nustatytas maþiau negu pusei (264, t.y. 44,1 proc.), o nenustatytas 335 (55,9 proc.). Serganèiøjø ir neserganèiøjø metaboliniu sindromu amþiaus vidurkis buvo panaðus (61,8±10,8 m. ir 62,4±11,0 m.). Dislipidemija sergant metaboliniu sindromu nustatyta beveik visiems pacientams, o nesant ðio sindromo maþesniam skaièiui, taèiau ðis skirtumas statistiðkai nereikðmingas (99,16 proc. ir 88,28 proc.). Daugumai serganèiøjø metaboliniu sindromu reikðmingai daþniau buvo arterinë hipertenzija (93,70 proc.), padidëjusi juosmens apimtis (85,50 proc.), sumaþëjæs fizinis aktyvumas (74,79 proc.), amþius 65 m. (74,79 proc.), aterogeninë dieta (94,96 proc.) negu nesergan-

22 22 Sveikatos mokslai Nr m. 1 lentelë. Metabolinio sindromo diagnostika (nustatomas pagal NCEP, kai yra 3 ir > poþymiø). 2 lentelë. Serganèiøjø IÐL be metabolinio sindromo ir esant metaboliniam sindromui rizikos veiksniø daþnumo palyginimas. tiems metaboliniu sindromu; atitinkamai 63,38 proc., 21,96 proc., 57,94 proc., 67,99 proc., 87,02 proc. Daugiau negu pusei serganèiøjø metaboliniu sindromu buvo hiperglikemija ir nutukimas, o nesant jo ðie rizikos veiksniai buvo reikðmingai maþesniam pacientø skaièiui (57,77 proc. ir 16,52 proc., p<0,001; 55,04 proc. ir 26,35 proc., p<0,001). Cukriniu diabetu taip pat reikðmingai daþniau sirgo pacientai, turintys metaboliná sindromà, negu be jo (19,12 proc. ir 2,72 proc., p<0,001). Ankstyvos IÐL ðeimos anamnezë sergant ir nesergant metaboliniu sindromu nustatyta beveik penktadaliui tiriamøjø (16,18 proc. ir 14,6 proc.). Esant sindromui ir nesant jo rûkë apie deðimtadalis pacientø (12,6 proc. ir 16,1 proc.) (þr. 2 lentelæ). REZULTATØ APIBENDRINIMAS IÐL vystymasis tai nuo daugelio veiksniø, kuriø poveiká aterosklerozës progresavimui galima susilpninti, átakos priklausantis procesas. Árodyta, jog IÐL rizikos veiksniø poveikio intensyvumo maþinimas lemia kardialiniø pasekmiø maþëjimà. Todël per pastaruosius du deðimtmeèius didelis dëmesys skiriamas praktiniams IÐL proceso sustabdymo aspektams, pirminei ir antrinei profilaktikai, ypaè dislipidemijø rizikos veiksniø korekcijai. Los Andþelo (Los Angeles) universitetinëje ligoninëje ádiegta visaverèio ir ankstyvo IÐL gydymo programa (CHAMP Cardiac Hospitalization Atherosclerosis Management) parodë, jog stacionare pradëta intensyvi visø IÐL rizikos veiksniø korekcija antsvorio maþinimas, dieta, fizinës reabilitacijos programos, rûkymo atsisakymas skatina ligonius ilgà laikà po stacionarinio gydymo vartoti medikamentus, koreguoti gyvensenà. Didþiojoje Britanijoje metais atliktas ASPIRE (Action on Secondary Prevention through Intervention to Reduce Events) tyrimas parodë, jog IÐL rizikos veiksniai medicinos dokumentuose yra nepilnutinai apraðomi ir jø kontrolë neadekvati. Ðio tyrimo rezultatus patvirtino EUROASPIRE I ir EUROASPIRE II (European Action on Secondary Prevention by Intervention to Reduce Events) tyrimø duomenys, atskleidæ nepakankamai efektyvø modifikuojamø rizikos veiksniø maþinimà Europos ðalyse metais vykdytas EUROASPIRE II registras iðaiðkino, kad pusei ligoniø praëjus daugiau negu vieneriems metams po stacionarinio gydymo buvo padidëjæs arterinis kraujospûdis (sistolinis >140 mm Hg, diastolinis >90 mm Hg), treèdalis (31 proc.) ligoniø buvo nutukæ (kûno masës indeksas > 30 kg m 2 ), penktadalis (21 proc.) rûkë, daugiau negu pusei ligoniø (58 proc.) buvo padidëjusi bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje (>5,0 mmol/l). Pati profilaktikos esmë lemia didelius ligoniø srautus, o profilaktiná darbà vyriausybë per ligoniø kasas finansuoja nepakankamai. Be to, susiduriama su gydytojo ir ligonio pasyvumu, nes profilaktikos rezultatai yra atokûs. Gydytojui profilaktinis darbas susijæs su laiko, o ligoniui dar ir su finansinëmis sànaudomis bei psichologiniu diskomfortu keièiant gyvensenà. Ðie veiksniai, matyt, lemia profilaktinio darbo nepopuliarumà ir nepakankamà jo efektyvumà. Patirtis rodo, jog adekvaèiai kontroliuoti dideliø ligoniø srautø rizikos veiksnius nëra paprasta: gyvensenos rizikos veiksniø korekcija fizinio akyvumo didinimas, antsvorio maþinimas, tinkama mityba yra susijusi su daug laiko uþimanèiu aiðkinamuoju darbu bei psichologiniu poveikiu ligoniui. Ávertinus profilaktinio darbo ypatumus, t.y. didelá ligoniø skaièiø, daug laiko reikalaujantá rizikos veiksniø nemedikamentiniø korekcijos bûdø aiðkinimà, þenklià darbo dalá turëtø perimti specialiai ðiam darbui parengtos slaugytojos. Toks darbo organizavimas sutaupytø gydytojo laikà ir lëðas.

23 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 23 Analizuojant mûsø stacionaro ir ambulatorinës grandies darbà pasigendama visø rizikos veiksniø ávardijimo ir kiekybinio ávertinimo (ðeimos anamnezës, antsvorio, metabolinio sindromo) bei konkretaus jø korekcijos plano sudarymo, tiksliniø cholesterolio koncentracijø nustatymo, o apie gyvensenos korekcijà (antsvorio maþinimà, fizinio aktyvumo didinimà) apskritai pamirðtama. Literatûros apþvalga ir mûsø profilaktinio darbo analizë leidþia teigti, jog IÐL profilaktikos kokybë tiek Lietuvoje, tiek uþsienyje yra nepakankama. Pagrindiniai profilaktinës prieþiûros trûkumai nevisiðkas rizikos veiksniø ávardijimas medicinos dokumentuose, neadekvati modifikuojamø rizikos veiksniø kontrolë, nepakankamas nemedikamentiniø rizikos veiksniø korekcijos galimybiø panaudojimas bei ðio darbo perimamumas visose sveikatos prieþiûros grandyse. Vykdant Lietuvos sveikatos programos nuostatas kuriama profilaktinës prieþiûros sistema, grindþiama visø rizikos veiksniø korekcijos kompleksiðkumu, perimamumu visose sveikatos prieþiûros grandyse, ilgalaikiðkumu, konkreèiø ir realiø tikslø nustatymu bei rezultatø kontrole. IÐVADOS 1. Sergant IÐL daþniausi pagrindiniai rizikos veiksniai buvo dislipidemija (93,5 proc.), arterinë hipertenzija (79,33 proc.) ir vyresnis ligoniø amþius ( 65 m.) (42,84 proc.), retesni hiperglikemija (27,02 proc.), rûkymas (13,91 proc.) ir cukrinis diabetas (CD) (10,48 proc.), pagal kuriø derinius (NCEP rekomendacijas) nustatëme metaboliná sindromà. Daþniausi sàlygojantys rizikos veiksniai buvo tokie: aterogeninë dieta, nutukimas, sumaþëjæs fizinis aktyvumas, padidëjusi juosmens apimtis treèdaliui (32,96 proc., 31,05 proc. ir 29,03 proc.), o beveik penktadaliui ankstyvos IÐL ðeimos anamnezë (15,73 proc.). 2. Metabolinis sindromas nustatytas beveik pusei (48 proc.) serganèiø iðemine ðirdies liga, reikðmingai daþniau moterims negu vyrams. Dauguma (52,3 proc.) pacientø, serganèiø metaboliniu sindromu, turëjo pagrindinius tris IÐL rizikos veiksnius, reèiau keturis (35,1) ir penkis (12,6 proc.) bei po keletà sàlygojanèiø rizikos veiksniø. Literatûra 1. Kylin E: Studien über das Hypertonie-Hyperglykamie-Syndrom. Zentralblatt für Innere Medizin 1923; 44: Alberti KGMM, Zimmet PZ, for the WHO Consultation: Definition, diagnosis and classification of diabetes mellitus and its complications. DiabetMed 1998; 15: Executive Summary of the Third Report of the National Cholesterol Education Program Expert Panel on Detection, Evaluation, and Treatment of High Blood Cholesterol in Adult. Jama 2001; 285: Isomaa B, Lahti K, Almgren P. Cardiovascular Morbidity and Mortality Associated With the Metabolic Syndrome. Diabetes Care 2001; 24: Moan A, Nordby G, Rostrup M, et al. Insulin sensitivity, sympathetic activity, and cardiovascular reactivity in young men. Am J Hypertens 1995; 8: Hall JE. Renal and cardiovascular mechanism of obesity. Hypertension 1994; 23: Bigazz R, Bianchi S, Baldari G, Campese VM. Clustering of cardiovascular risk of factors in salt-sensitive patients with essential hypertension: Role of insulin. Am J Hypertens 1995; 9: Steinberg HO, Chaker H, Leaming R, et al. Obesity/insulin resistence is associated with endothelial dysfunction. J Clin Invest 1996; 97: Zeng G, Quon MJ. Insulin stimulated production of nitric oxide is inhibited by wortmannin. J Clin Invest 1996; 98: Tamoðiûnas A, Klumbienë J, Domarkienë S, Petkevièienë J, Rëklaitienë R, Misevièienë I, Margevièienë L, Milaðauskienë Þ. (1999) Lietuvos gyventojø rizikos veiksniø ir mirtingumo pokyèiai. Medicina, 35: Hypertension control. Report of WHO Expert Committee. World Heart Organisation, Geneva, Abot R D, Wilson P W, Kannel W B, Castelli. High density lipoprotein, total cholesterol screening and myocard infarction Kuèinskienë Z. Lipoproteinai, disliproteinemijos ir aterosklerozë, diagnostika, klinika ir gydymas. Kardiologijos seminarai 1995; 1,2: Domarkienë S. IÐL rizikos veiksniø ávertinimas ir korekcijos galimybës. Hab. dr. disertacija. Kaunas Domarkienë S., Jûrënienë K., Petrokienë Z., Radiðauskas R., Rastenytë D., Rëklaitienë R., Tamoðiûnas A. Ðirdies kraujagysliø ligos epidemiologija ir profilaktika. Kaunas Grabauskas V., Klumbienë J., Petkevièienë J. ir kt. Suaugusiø Lietuvos þmoniø gyvensenos tyrimas, 1996 Kauno medicinos akademija, Lietuva Nacionalinis visuomenës sveikatos institutas, Suomija, Helsinkis, Jankauskas J. Sveikos gyvensenos modelio tikslai ir uþdaviniai/vaikø sveikatos vystymas. Tarptautinës konferencijos praneðimas. Kaunas,1997, Prevention of coronary heart disease in clinical practice. Recommendations of the Second Join Task Force of European and other Societies on Coronary Prevention. Eur Heart J 1998; 19, Vasiliauskas D., Lazaravièius A. Antrinë iðeminës ðirdies ligos profilaktika. Kaunas, Laðienë D., Laðas L. Nutukimas ir jo gydymas. Kaunas, Kaplan NM. Obesity, insulin and hypertension. Cardiovasc Risk Factors 1994; 4: Chan JM, Rimm EB, et al. Obesity, fat distribution and weight gain as risk factors for clinical diabetes in men. Diabetes Care. 1994; 17: Abate N, Garg A, Peshock RM, et al. Relationship of generalized and regional adiposity to insulin sensitivity in man. J Clin Invest 1995; 96: Domarkienë S. Iðeminës ðirdies ligos profilaktika kasdieniniame bendrosios praktikos gydytojo darbe. Metodinës rekomendacijos. Kaunas Kadziauskienë K., Bartkevièiûtë R., Olechoviè M., Viseckienë V., Abromavièius A., Stukas R., Robertson A. Suaugusiøjø Lietuvos þmoniø gyvensenos ir faktiðkos mitybos tyrimas Vilnius, 1999,

24 24 Sveikatos mokslai Nr m. PATIENTS WITH ISCHAEMIC HEART DISEASE WITH NO META- BOLIC SYNDROME AND WITH METABOLIC SYNDROME RISK S FACTORS COMPARISON OF FREQUENCY O.Baltikauskaitë Summary Key words: ischaemic heart disease, metabolic syndrome, hypertension, blood pressure, triglicerides, low density lipoproteins, high density lipoproteins, National Cholesterol Education Program. In his research analyzes the main issues of metabolic syndrome. Research is based on questioning and on computer data keystone collected from patients of KMUK Cardiology clinics illness story and ambulance records about ischaemic heart disease and their six months attendance records in ambulance sector. Research investigated 992 patients (599 male and 393 female) with ischaemic heart disease and almost half of them (48 percent) had metabolic syndrome (264 male and 212 female). Average age of investigated patients was 61 year (-/+10 percent). Generalizing research results was determined that female had metabolic syndrome more often then male. Most patients (52.3 percent) with ischaemic heart had three main metabolic syndrome risk s factors, one third (35.1) had two and one tenth (12.6) had five main metabolic syndrome risk s factors and few others determinative factors. The fact suggest that patients with metabolic syndrome the most risk factors are more often comparing with patients with no metabolic syndrome. Gauta RUTININËS SLAUGOS DOKUMENTACIJOS KRITINË STRUKTÛROS ANALIZË O.RIKLIKIENË, J.DEMSKYTË Kauno medicinos universiteto Slaugos ir rûpybos katedra Raktaþodþiai: slaugos dokumentacija, slauga, slaugos procesas. Santrauka Darbo tikslas kritiðkai iðanalizuoti Lietuvoje naudojamà rutininæ slaugos dokumentacijà struktûros aspektu. Tyrimo medþiaga surinkta per apklausà paðtu. 34 kreipimaisi á slaugos administratorius buvo iðsiøsti á Lietuvos sveikatos prieþiûros ástaigas. Sulaukta 11 atsakymø. Slaugos administratoriai atsakë á anketos klausimus, susijusius su slaugos dokumentacijos diegimu jø ástaigose bei pateikë naudojamø slaugos istorijø ir stebëjimo lapø formas (neuþpildytas). Anketos atsakymams ir slaugos dokumentams taikyta kokybinë duomenø analizë. Rezultatai atskleidë, jog pacientø slaugos planai pildomi pasirinktinai, o pasirinkimo kriterijai daþniausiai susijæ su paliatyvia prieþiûra ir intensyvia slauga, ypatingomis sveikatos problemomis (pragulos, skausmas, stomos ir kt.), nesàmoninga bûkle. Lietuvoje naudojami slaugos dokumentai tik ið dalies atspindi paciento individualios slaugos, pagrástos paciento poreikiø bei jø kaitos vertinimu, taikymà. Slaugos proceso ádiegimas á praktikà bei visapusiðkos slaugos teikimas vyksta ribotai, didþioji slaugos dokumentacijos dalis skirta tik fizinës paciento bûklës pokyèiams registruoti. Lietuvoje slaugos dokumentacija turëtø bûti universali ir realiai tapti neatsiejama slaugytojo darbo dalimi. Vienoda visai ðaliai áteisinta slaugos istorija, slaugytojø apmokymai darbo vietose paspartintø individualizuotos slaugos taikymà klinikinëje praktikoje, uþtikrintø aukðtesnæ pacientø slaugos kokybæ, jos tæstinumà, slaugytojø profesiná tobulëjimà ir autonomiðkumà bei didintø jø motyvacijà raðtu kaupti duomenis apie pacientus. ÁVADAS 1860 m. Florence Nightingale pabrëþë slaugos dokumentacijos bei vienareikðmiø sàvokø bûtinumà [1]. Sistemingai kaupiami duomenys apie pacientà leidþia uþtikrinti kokybiðkà individualizuotà slaugà ir paciento saugumà [2], prieþiûros tæstinumà, slaugos personalo susikalbëjimà, tampa svarbiu duomenø ðaltiniu vertinant slaugos paslaugø kokybæ bei slaugytojo profesionalumà [3]. Sveikatos prieþiûros specialistams, tarp jø ir slaugytojams, tenka atsakomybë registruoti pacientø poreikius, diagnozes, planuojamas ir atliekamas intervencijas bei rezultatus [1]. Kitaip tariant, slaugos dokumentavimas yra neatskiriama slaugytojo kasdieninës veiklos dalis [4]. Ágijæs profesinæ kompetencijà mokëti pildyti slaugos dokumentacijà slaugytojas turi plëtoti slaugos praktikà, t.y. vertinti slaugos procesà, apraðyti slaugytojø veiksmus, slaugymo rezultatus atitinkamuose slaugos dokumentuose [5]. Slaugytojo pareigà paciento bûklës stebëjimo duomenis raðyti á slaugos istorijas ir ki-

25 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 25 tus slaugos uþraðus taip pat paþymi bendrosios praktikos slaugytojo medicinos norma. Ypaè didelë paciento duomenø registravimo svarba iðryðkëja slaugant ribotø galimybiø asmenis, sunkiai ávardijanèius bei apibûdinanèius savo poreikius, kenèianèius nuo daugybiniø susirgimø ir lëtiniø ligø, reikalingus paliatyvios prieþiûros. Daþniausiai slaugytojai surinktà informacijà apie pacientà kaupia atmintyje, neiðreikðdami jos raðtu. Atliekant tyrimus pastebëta, kad slaugytojai daugeliu atveju uþraðo tik iðskirtinius ávykius bei neáprastas pacientø problemas [3]. Slaugytojui tenka paèiam spræsti, kurie duomenys apie pacientà yra reikðmingi, kad juos uþraðytø. Pastaruoju metu rodomas didelis susidomëjimas slaugos dokumentacijos ir slaugos terminologijos tobulinimu. Tai atliekama kuriant naujas sistemas, perþiûrint senàsias ir analizuojant prieþastis, lemianèias slaugytojø pasyvumà dokumentuoti slaugos veiksmus [8]. Lietuvoje sisteminga slaugos dokumentacija yra dar naujovë, o tuo tarpu Vakarø Europoje slaugos proceso taikymo slaugos dokumentacijoje standartai, ástatymai ir nuostatos buvo rengiami jau metais [6] m. PSO taip pat ásitraukë á slaugos dokumentacijos Europoje tobulinimo veiklà, inicijavusi tarptautiná vystymo ir tyrimo projektà Þingsnis sveikatos link [7]. Norvegijos sveikatos taryba 1994 m. iðleido nuorodas dël slaugos dokumentacijos struktûros, duomenø saugojimo ir naudojimo, pildymo tvarkos, turinio [8]. Ðvedijoje slaugytojai tik pastaraisiais metais pradëjo naudoti struktûrizuotà slaugos dokumentacijà, nors pacientø slaugos duomenø registravimas ðioje ðalyje vyksta jau nuo 1993 m. [1, 9]. Moksliniuose tyrimuose slaugos dokumentacija daþniausiai analizuojama ir vertinama keturiais pagrindiniais aspektais: - formalios struktûros aspektu (fragmentinis vaizdas); - proceso aspektu (turinys); - moksliniø þiniø pritaikymo aspektu (árodymais pagrásta praktika); - tikslumo aspektu (uþraðø atitikimas realiems paciento prieþiûros veiksmams) [2]. Bet kurios dokumentacijos kûrimas prasideda nuo jos struktûros sudarymo. Tinkamai parengta dokumento forma laiduoja veiksmingà duomenø registravimà, didina personalo motyvacijà naudoti uþraðus, lengvina informacijos prieinamumà, analizavimà ir panaudojimà. Negalëtume teigti, jog kruopðèiai ir apgalvotai parengtoje slaugos dokumentacijoje bûtinai bus fiksuojamos menkiausios smulkmenos, susijusios su paciento prieþiûra ir slauga. Pastebëta, kad ir didelá kieká duomenø talpinanti slaugos dokumentacija neapsaugo nuo informacijos spragø. Vis dar skiriama per maþai reikðmës duomenø tikslumui ir pagrástumui [3]. Ateities moksliniai tyrimai, manome, sutelks dëmesá á mûsø ðalyje naudojamos slaugos dokumentacijos turiná, kuris turës bûti susijæs su paciento slaugos lûkesèiø vertinimu. Tokie tyrimai bus ypaè reikðmingi atskleidþiant slaugos dokumentavimo naudà pacientui [1]. Atlikdamos ðá tyrimà autorës siekë kritiðkai iðanalizuoti Lietuvoje naudojamà rutininæ slaugos dokumentacijà struktûros aspektu. Iðkelti tokie darbo uþdaviniai: suþinoti, ar Lietuvos gydymo ir slaugos ástaigose dokumentuojami slaugos veiksmai, kokiam ligoniø skaièiui tai atliekama; nustatyti, kokie pagrindiniai sunkumai kyla registruojant slaugos veiksmus; kritiðkai iðanalizuoti pateiktø slaugos dokumentø struktûrà. TYRIMO METODAS IR MEDÞIAGA Tyrimui taikytas momentinis apraðomasis stebëjimo metodas, papildytas anketos informacija. Tyrimo medþiaga surinkta per apklausà paðtu. Kreipimaisi á slaugos administratorius buvo iðsiøsti á Lietuvos sveikatos prieþiûros ástaigas: apskrièiø, rajonø bei miestø ligonines, slaugos ligonines, pensionatus. Á 34 iðsiøstus laiðkus sulaukëme 11 atsakymø: 3 ið apskrièiø ligoniniø, 4 ið miesto ligoniniø, po vienà ið reabilitacijos, psichiatrijos bei slaugos ligoniniø ir vienà ið universitetinës ligoninës. Pridëjæ paaiðkinamàjá laiðkà apie tyrimo tikslà slaugos administratoriø praðëme atsakyti á anketos klausimus, susijusius su slaugos dokumentacijos diegimu jø ástaigose, bei pateikti naudojamø slaugos istorijø bei stebëjimo lapø formas (neuþpildytas). Anketos atsakymams ir slaugos dokumentams taikyta kokybinë duomenø analizë. REZULTATAI IR JØ APTARIMAS Slaugos administratoriø atsakymai parodë, kad daugumoje ástaigø slaugos dokumentacija pradëta pildyti prieð 2 metus, o kai kuriose sveikatos prieþiûros ástaigose slaugos veiksmai dokumentuojami jau 9 metai. Keletas ástaigø slaugos dokumentacijà diegia tik nuo 2003 metø. Pacientø slaugos planai pildomi pasirinktinai: skirtingose ástaigose tai atliekama nuo iki 86,8 proc. pacientø. Daþniausiai pasirenkami kriterijai pildyti slaugos dokumentus susijæ su paliatyvia prieþiûra ir intensyvia slauga, ypatingomis sveikatos problemomis (pragulos, skausmas, stomos ir kt.), nesàmoninga bûkle. Slaugos

26 26 Sveikatos mokslai Nr m. dokumentacija psichinës sveikatos sektoriuje pildoma visiems pacientams. Slaugos administratoriai nurodë ðiuos slaugos dokumentavimo sunkumus: nëra aiðkios Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatos dël slaugos dokumentavimo. Tai ávardijama kaip nesusikalbëjimas, nenoras tobulëti ir kokybiðkai dirbti slaugos srityje ; dideli darbo krûviai ir laiko popieriniam darbui stoka (tai paþymëjo visi atsakiusieji). Dël laiko stokos dokumentai pildomi atmestinai ; slaugytojams sunku formuluoti pacientø problemas ir slaugos diagnozes, ypaè tikslus, trûksta ágûdþiø reikðti mintis raðtu; stinga motyvacijos pildyti slaugos dokumentacijà; sudëtinga átraukti pacientus ir jø ðeimos narius á aktyvø dalyvavimà slaugoje; nëra komandinio darbo; gydytojai teikia maþai reikðmës slaugos istorijoms skeptiðkas poþiûris. Slaugos dokumentø struktûros analizë atskleidë nemaþai trûkumø bei netikslumø. Tik trijuose ið vienuolikos slaugos dokumentø rinkiniø buvo pateikta pildymo atmintinë. Kitais atvejais, ypaè laisvos formos lapuose (pvz., Slaugytojos atliekamos prevencinës ir kitos procedûros, tyrimai ), nebuvo jokiø pildymo tvarkos nuorodø. Pastebëjome, jog daugeliu atvejø slaugos dokumentacija buvo sudaroma remiantis N.Roper gyvybiniø veiklø vertinimu, taèiau ne visuose dokumentuose ðis vertinimas pritaikomas tolesniam slaugos planavimui ir vykdymui. Taigi gyvybiniø veiklø vertinimo formos naudojamos be tikslo. Slaugos istorijos pasinëje dalyje, slaugos plane ir stebëjimo lapuose informacijos pobûdis kartojosi. Perdëto ar, prieðingai, nepakankamo dokumentavimo tendencijos pastebëtos analizuojant Norvegijos ir Ðvedijos slaugos dokumentacijà pagal VIPS modelio komponentus. Norvegijos slaugytojai naudojo ypaè daug áraðø nepateikdami naujausios informacijos (vidutiniðkai 165 pastabos apie vienà pacientà), tuo tarpu ðvedø slaugytojai registravo maþiau duomenø nei reikëjo [8]. Pirminio vertinimo lapuose daþniausiai pateikiami tik negatyvûs terminai parametrams apibûdinti. Taigi jau pirmojo susitikimo su pacientu metu didesnis dëmesys telkiamas á paciento problemas, o ne siekiama surinkti visapusiðkà informacijà. Slaugos dokumentacijos turinys turi bûti nuolat perþiûrimas, papildomas naujais duomenimis, fiksuojami poslinkiai [8]. Vadinasi, slaugos dokumentø formose turi bûti iðskirti aiðkûs ir dinamiðki vertinimo fragmentai. Mûsø analizuotø dokumentø slaugos veiksmø vertinime nenurodoma, kas vertinama: ar tik veiksmø atlikimas (+/ ), ar tø veiksmø rezultatas, t.y. paciento bûklës pokytis. Tik viename slaugos dokumentacijos rinkinyje vertinimas buvo iðskirtas á veiksmø atlikimà ir rezultatø vertinimà. Daugumos slaugos dokumentø formos neprofesionaliai sumaketuotos, netinkamas ávairiø skilèiø plotis, skilèiø pavadinimai abstraktûs. Dokumentai pavadinimu Slaugos planas neatitinka visø slaugos proceso daliø. Stebëjimo lapai, kaupiantys informacijà apie ávairiø parametrø pokyèius (skysèiø balansas, temperatûra, AKS ir kt.) ir nepagrásti slaugos procesu, klaidingai ávardijami slaugos planais. Ðie stebëjimo lapai, kaip ir didesnë mûsø analizuotos dokumentacijos dalis, labiau atspindi medicininæ informacijà nei slaugos problemas ir jø sprendimà. Mûsø rezultatai sutampa su kitø tyrëjø pastebëjimu, jog du treèdaliai jø analizuotø slaugos áraðø apibûdino tik paciento fizinæ sveikatà. Mokslininkai nustatë, jog informacijà apie paciento gerovæ, gyvenimo bûdà, bendravimo sugebëjimus ir þinias, lytiná gyvenimà bei religinius ásitikinimus slaugytojai surenka tik ið dalies [8]. Kiti autoriai pateikia iðvadas, jog slaugytojams nëra lengva integruoti slaugos procesà ir prieþiûros planavimà á kasdienæ praktikà [8, 10, 11]. Pripaþástama, jog slaugos dokumentacija vis dar yra daugiau atliktø veiksmø registravimas nei bûsimos prieþiûros ir laukiamø rezultatø planavimas [9]. Mûsø analizuotuose slaugos dokumentø rinkiniuose buvo pateikti skausmo bei pragulø vertinimo, naujagimio, cukriniu diabetu serganèio paciento bûklës stebëjimo lapai. Kai kuriuose lapuose, ypaè skausmo vertinimo, registruojama tik pirminë vienkartinë informacija neskiriama dëmesio pokyèiams, jø vertinimui. Analizuotos pragulø vertinimo skalës pernelyg sudëtingos, nenurodomas vertinimo periodiðkumas. Daþniausiai nepateikiama ir vertinimo metodika. Apskritai tirtoje slaugos dokumentacijoje buvo maþai naudojama vizualiniø skaliø, pieðiniø, kurie þenkliai palengvintø þymëjimà bei taupytø slaugytojø laikà. Vertinant ávairiø organizmo sistemø veiklà átraukiami ne visi bûtiniausi kriterijai. Aaronson L.S. ir Burman M.E. taip pat nustatë, kad svarbios pacientø problemos yra daþniau átraukiamos á pacientø duomenø registrà nei maþesnës svarbos [12]. Vienà ið analizuotø formø pripaþinome pasenusia slaugytoja ávardyta medicinos seserimi! Tik keliuose slaugos dokumentuose pastebëjome apibendrinantá paciento bûklës vertinimà jam iðvyks-

27 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 27 tant á namus iðspræstø/neiðspræstø slaugos problemø dalyje. Todël teigiame, jog slaugytojai daþniausiai nevertina galutiniø savo veiklos rezultatø ir skiria maþai dëmesio slaugos bei prieþiûros tæstinumui po iðraðymo uþtikrinti. IÐVADOS 1. Rutininës slaugos dokumentacijos kritinë struktûros analizë parodë, jog Lietuvoje naudojami slaugos dokumentai tik ið dalies atspindi paciento individualios slaugos, pagrástos paciento poreikiø tenkinimu bei jø kaitos vertinimu, taikymà. Slaugos proceso diegimas á praktikà bei visapusiðkos slaugos (fiziologiniu, psichologiniu ir socialiniu-kultûriniu aspektais) teikimas vyksta ribotai, didþioji slaugos dokumentacijos dalis skirta tik fizinës paciento bûklës pokyèiams registruoti. 2. Lietuvoje slaugos dokumentacija turëtø bûti universali ir realiai tapti neatsiejama slaugytojo darbo dalimi. Vienoda visai ðaliai áteisinta slaugos istorija, slaugytojø apmokymai darbo vietose palengvintø slaugos dokumentavimà ir paspartintø individualizuotos slaugos taikymà klinikinëje praktikoje. Tuomet galima bûtø tikëtis aukðtesnës pacientø slaugos kokybës, sklandesnio slaugos tæstinumo, slaugytojø profesinio tobulëjimo ir autonomiðkumo bei didesnës jø motyvacijos raðtu kaupti informacijà apie pacientus. Literatûra 1. Nillson U., Willman A. Evaluation of Nursing Documentation. Scan J Caring Sci; 2000; 14; Ehrenberg A., Ehnfors M., Smedby B. Auditing nursing content in patient records. Scan J Caring Sci; 2001; 15; Ehrenberg A., Ehnfors M. The accuracy of patient records in Swedish nursing homes: congruence of record content and nurses and patients descriptions. Scand J Caring Sci; 2001; 15; Heartfield M. Nursing documentation and nursing practice: a discourse analysis. J Adv Nurs; 1996; 24; LR Sveikatos apsaugos ministerijos ásakymas dël Lietuvos Medicinos normos MN 28:1996 Bendrosios praktikos slaugytoja (-as), , Nr. 634, Vilnius. 6. Björvell C., Wredling R., Thorell-Ekstrand I. Long-term increase in quality of nursing documentation: effects of a comprehensive intervention. Scan J Caring Sci; 2002; 16; Ashworth P. et al. Peoples Needs for Nursing Care. A European Study. Copenhagen: World Health Organization, Regional Office for Europe, Stokke T., Kalfoss M. Structure and content in Norwegian nursing care documentation. Scan J Caring Sci; 1999; 13; Nordström G., Gardulf A. Nursing documentation in patient records. Scan J Caring Sci; 1996; 10; Davis B., Billings J., Ryland R. Evaluation of nursing process documentation. J Adv Nurs; 1994; 19; Hale C., Thomas L., Bond S., Todd C. The nursing record as a research tool to identify nursing interventions. J Clin Nurs; 1997; 6; Aaronson LS, Burman ME. Use of health records in research: reliability and validity issues. Res Nurs Health; 1994; 17; CRITICAL STRUCTURE ANALYSIS IN ROUTINE NURSING DOCUMENTATION O.Riklikienë, J.Demskytë Summary Key words: nursing documentation, nursing care, nursing process. The purpose of this study was to critically analyze the structure of routine nursing documentation used in Lithuanian health care institutions. Research materials were collected from nursing leaders who answered several questions and returned blank nursing documentation forms by mail. Thirty-four nursing leaders were invited to participate and eleven provided complete answers and document sets. Qualitative approach was used for data analysis. Nursing care plans are optional with from 16 to 86,8 percent of patients in different institutions and 100 percent in psychiatry settings having nursing care plans. Nurses primarily document about care for patients with palliative care needs, intensive care needs, special care problems (bedsores, pain, stoma), and for unconscious patients. The main difficulties arising for the completion of nursing documentation were determined. The critical analysis of the structure of nursing documentation revealed incomplete documentation with a focus on patient s physical health. Nursing documentation provides for work planning and accountability but not for individualized care nor continuity of patient care. A standardized patient chart with uniform nursing documentation throughout Lithuania and additional nursing education in work settings would help to make nursing documentation an important part of clinical practice. It would also serve to improve quality of patient care, strengthen nurses motivation to provide individualized care and seek professionalism and autonomy, and guarantee continued nursing care after discharge. Gauta

28 28 Sveikatos mokslai Nr m. SLAUGYTOJO VAIDMUO PARENKANT PACIENTUI ILEOSTOMOS/KOLOSTOMOS VIETÀ IR MOKANT SAVIPRIEÞIÛROS PAGRINDØ J.GULBINIENË, A.ÐEÐKEVIÈIUS, Þ.SALADÞINSKAS Kauno medicinos universiteto Slaugos ir rûpybos katedra, Kauno medicinos universitetas, Chirurgijos klinika Raktaþodþiai: ileostoma, kolostoma, stomaterapeutas, pacientas su stoma, parastominë oda. Santrauka Vakarø ðalyse slaugytojas uþima svarbø vaidmená ruoðiant pacientus prieð operacijà ir mokant juos stomos prieþiûros pagrindø po operacijos. Apþvelgiama, kaip svarbu paruoðti pacientà ne tik fiziðkai, bet ir psichologiðkai stomos suformavimo operacijai ir suteikti jam bûtiniausià informacijà prieð operacijà, t.y. supaþindinti su ávyksianèiais virðkinimo trakto pasikeitimais po operacijos, paaiðkinti, kas yra stoma, kaip ji atrodo, funkcionuoja bei supaþindinti su stomos prieþiûros priemoniø ávairove. Optimaliai parinkta stomos vieta sumaþina pooperaciniø komplikacijø, tokiø kaip parastominis dermatitas, prolapsas, iðvarþa ar stenozë, atsiradimà. Po operacijos slaugytoja, ruoðdama pacientà kasdieniniam gyvenimui, moko já stomos prieþiûros pagrindø, parenka tinkamo dydþio iðmatø surinktuvà, moko atpaþinti pooperacines komplikacijas bei uþtikrina ilgalaikæ paciento su stoma prieþiûrà namuose. Parinkusi optimalià stomos vietà prieð operacijà, iðmokiusi stomos prieþiûros pagrindø prieð operacijà bei po jos slaugytoja padeda pacientui greièiau prisitaikyti prie ávykusiø kûno pokyèiø bei integruotis á visuomeniná gyvenimà. ÁVADAS Stomos formuojamos jau daugiau kaip 200 metø. Pirmoji sëkminga stomos suformavimo operacija atlikta prancûzo gydytojo Dr. Pillore 1776 m. Nuo tada stomø chirurgijoje ávyko didelis progresas, taèiau pacientø su stoma slauga pradëta rûpintis neseniai (13). Pirmoji slaugytoja, susidomëjusi pacientø su stoma prieþiûra, buvo Norman Gill ið Klivlendo ligoninës (1950 m.). Ji siekë tobulinti pacientø su nuolatine ileostoma/ kolostoma prieþiûrà, sudarë mokymo programà ir tokiu bûdu gerino ðiø pacientø gyvenimo kokybæ. Vëliau Barbara Saunders ið Ðv. Bartolomëjaus ligoninës ir Josefin Plant ið Ðv. Tomo ligoninës sudarë pacientø su stoma mokymo programà Didþiojoje Britanijoje (12). Nuo 1958 m. Vakarø ðalyse ðiuos pacientus prieð operacijà ir po jos stomos prieþiûros pagrindø moko stomaterapeutai (21). Prieð operacijà stomaterapeutas paaiðkina pacientui, kokie anatominiai pakitimai ávyks po operacijos, parenka ir paþymi bûsimos stomos vietà, bendrauja su paciento giminëmis ir artimaisiais. Po operacijos moko pacientà stomos prieþiûros pagrindø, parenka tinkamo dydþio iðmatø surinktuvà ir plokðtelæ, iðmoko atpaþinti komplikacijas ir uþtikrina ilgalaikæ paciento prieþiûrà namuose. Per paskutinius 30 metø stomaterapija buvo pripaþinta kaip svarbus komponentas koloproktologijoje (12). Darbo tikslas pagrásti slaugytojo darbo svarbà parenkant pacientui stomos vietà prieð operacijà ir mokant saviprieþiûros pagrindø prieð ir po operacijos. SLAUGYTOJO VAIDMUO RUOÐIANT PACIENTÀ STOMOS SUFORMAVIMO OPERACIJAI Slaugos personalas, dirbantis su tokiais pacientais, turi turëti ne tik medicininiø, bet ir daug psichologiniø þiniø, nes pacientai prieð operacijà patiria nemaþai emocijø, pavyzdþiui, baimæ, vieniðumà ar bejëgiðkumà. Daþnai ðiø emocijø prieþastis yra þiniø trûkumas, fizinë ir emocinë izoliacija, baimë, kad negalës gráþti á darbà, á visuomeniná gyvenimà ar artimø þmoniø supratimo trûkumas. Prieð operacijà paciento galvoje sukasi daugybë klausimø, á kuriuos jis kartais netgi bijo suþinoti atsakymus. Slaugos personalas pokalbiø su pacientu metu turi padëti jam rasti atsakymus á ðiuos klausimus, taip pat nuodugniai paaiðkinti ir informuoti, kà reiðkia turëti stomà, iðmokyti priþiûrëti jà, nes pacientas prieð operacijà yra labai paþeidþiamas ir imlus pateikiamai informacijai. Tai laikotarpis, kai pacientas ir jo ðeimos nariai ieðko informacijos, dalijasi baime ir nerimu (11,16). Janis (1958; cit. pagal Kennedy E., 1977), tyræs chi-

29 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 29 rurgijos skyriaus ligonius, teigia, kad nereikia siekti padëti pacientui visiðkai atsikratyti baimës, taip pat nereikia slëpti nuo kliento informacijos, kuri ið pirmo þvilgsnio atrodo gàsdinanti, taèiau tinkamai pateikta gali paruoðti pacientà sunkesniems ávykiams. Tam tikra dozë baimës parengia þmogø realybei, slypinèiai uþ ðios baimës (14). Siekiant sumaþinti paciento baimæ, nerimà prieð stomos suformavimo operacijà pirmiausia reikia suteikti visavertæ informacijà. Prieðoperacinis pacientø mokymas ir sveikatos bûklës ávertinimas Paciento ir jo ðeimos mokymui prieð operacijà turi vadovauti slaugytoja. Mokymo pradþioje ji turi nustatyti paciento ir jo ðeimos þiniø lygá apie chirurgines procedûras ir stomos prieþiûrà. Mokymas turi vykti pagal sudarytà planà, uþ kurá nuo pradþios iki galo turi bûti atsakingas vienas asmuo. Mokymo metu reikia naudoti aktyvø, o ne pasyvø mokymo metodà (2, 4, 20). Prieð sudarant mokymo planà reikia nuodugniai ávertinti paciento fizinæ (amþiø, regëjimà, klausà, judesiø koordinacijà), psichinæ, protinæ ir emocinæ bûklæ (6, 7, 1 pav. Optimaliai parinkta stomos vieta prieð ileostomos ir kolostomos suformavimo operacijà turi bûti 1/3 nutolusi nuo bambos ir 2/3 nuo priekinio virðutinio klubinio dyglio. (Adaptuota pagal Schellito PC. Complication of abdominal stoma surgery. Disease Colon and Rectum. 1998, 41: 1563.) 11). Ávertinimas padeda nustatyti, ar pacientas galës savarankiðkai pasirûpinti suformuota stoma, ar neatsiras nepalankiø faktoriø, kurie turëtø átakos paciento galimybei mokytis. Pirmojo susitikimo metu slaugytoja turi: supaþindinti pacientà su virðkinimo trakto anatomija ir fiziologija; paaiðkinti, kas yra stoma, kaip ji atrodo ir funkcionuoja; supaþindinti su iðmatø surinkimo maiðiukø ir lipniø plokðteliø ávairove; parinkti optimalià stomos vietà. Gali bûti, kad pirmojo susitikimo metu pacientui bus sunku viskà suprasti ir prisiminti, todël po pokalbio reikia palikti jam spausdintà medþiagà, t.y. atmintines, bukletus, kuriuos skaitydamas jis dar kartà susipaþintø su stomos prieþiûros ypatumais (5). Optimalios stomos vietos parinkimas Prieð parenkant optimalià stomos vietà reikia ávertinti paciento odos bûklæ. Tuo tikslu slaugytoja turi apþiûrëti odos plotà, kuriame bus formuojama stoma, nustatyti, ar oda nëra sausa, riebi, pleiskanota ar uþdegiminë. Reikia suþinoti, ar pacientas neserga sisteminëmis odos ligomis þvyneline, atopiniu dermatitu, pûsleline ar odos grybeliu. Jeigu pacientas serga odos ligomis, prieð operacijà bûtina dermatologo konsultacija ir atitinkamas gydymas (10). Prieð operacijà rekomenduojama iðtirti, kaip paciento oda reaguoja á lipnias plokðteles ir atlikti alerginius mëginius su ávairiomis lipniomis plokðtelëmis. Pacientui 24 val. uþklijuojamos skirtingø rûðiø lipniø plokðteliø juostelës ant vidinio dilbio pavirðiaus (9, 15). Nustaèius alergijà kurios nors rûðies lipniai plokðtelei ar iðmatø surinktuvui geriau nenaudoti ðios stomos prieþiûros produkcijos. Ávertinus odos bûklæ parenkama stomos vieta. Kiekvienam pacientui ji turi bûti parenkama individualiai. Prieðoperacinis stomos vietos parinkimo tikslas nustatyti tikslià bûsimos stomos vietà, nesvarbu, ar tai bus kolostoma, ar ileostoma (22). Blogai parinkus stomos vietà gali atsirasti stomos prieþiûros problemø bei pooperaciniø komplikacijø parastominis dermatitas, prolapsas, stenozë ar pooperacinë iðvarþa (7,10). Stomà galima suformuoti visose pilvo sienos vietose, taèiau daþniausiai tai daroma kairëje arba deðinëje apatinëje pilvo sienos dalyje per tiesøjá pilvo raumená. Optimaliai parinkta stomos vieta turi bûti 1/3 nutolusi nuo bambos ir 2/3 nuo priekinio virðutinio klubinio dyglio (1 pav.) (18). Ðioje vietoje suformuotos stomos tolimosios komplikacijos pasitaiko reèiau. Parinkta stomos vieta turi bûti

30 30 Sveikatos mokslai Nr m. 2 pav. Apkûniems asmenims ileostomos ir kolostomos vieta turi bûti parinkta virðutinëje pilvo dalyje. (Adaptuota pagal Walt R.C. Stoma placement. Principle of ostomy care. Mosby Company: London, 1982, 331.) patogi anatominiu poþiûriu, matoma ir pasiekiama kasdieninës higienos poþiûriu, neturi bûti arti kaulø iðsikiðimø, bambos, juosmens linijos, iðvarþø, negali bûti ðalia laparotominio pjûvio, pooperaciniø randø, buvusiø drenø vietoje, odos raukðlëse ar ðalia jø (1, 10, 18, 22). Stomos vieta pacientui parenkama keliose padëtyse: gulint, sëdint, stovint ir vaikðtant. Optimaliai parinktà stomos vietà pacientas turi matyti ið keliø pozicijø, t.y. sëdëdamas ir stovëdamas (10, 13). Apkûniems asmenims tiek ileostomos, tiek kolostomos vieta turi bûti parinkta aukðèiau (laikantis stomos parinkimo nurodymø), kadangi dël didelio poodinio riebalø sluoksnio pacientas negali matyti ir tinkamai priþiûrëti apatinëje pilvo dalyje suformuotos stomos (2 pav.) (13, 20). Jeigu operacijos metu bûtina suformuoti dvi stomas, viena ið jø turi bûti neþymiai aukðèiau nei kita. Taip suformuotø stomø prieþiûra bus patogesnë po operacijos. Transversostoma formuojama virðutinëje pilvo dalyje, per tiesøjá pilvo raumená, 2/3 nutolusi nuo ðonkaulio lanko ir 1/3 nuo bambos (3 pav.) (13). Parinkus patogiausià stomos formavimo vietà ji paþymima specialiu, neiðsitrinanèiu odoje pieðtuku, kad operuojantis chirurgas þinotø, kur iðvesti stomà. Kai kuriais atvejais reikëtø paþymëti dar vienà, alternatyvià stomos formavimo vietà, nes operacijos metu galimi nesklandumai, neleidþiantys suformuoti stomos paþymëtoje vietoje (13). 3 pav. Transversostoma formuojama virðutinëje pilvo dalyje, per tiesøjá pilvo raumená. (Adaptuota pagal Keighley MRB, Williams NS. Stomas and related problems. Surgery of the anus, rectum and colon. 1993, 1: 203.) SLAUGYTOJOS VAIDMUO MOKANT PACIENTUS SAVIPRIEÞIÛROS PO OPERACIJOS Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu slaugos personalas atlieka ne tik psichologinæ, bet ir fizinæ reabilitacijà: priþiûri pooperacinæ þaizdà, stebi visø gyvybiniø funkcijø veiklà, suteikia pacientui patogià padëtá, maþina skausmà. Ðiuo laikotarpiu pacientui reikia paramos ir padràsinimo ne vien ið medicinos personalo, bet ir ið artimøjø, átikinimo, kad jis galës gyventi normalø gyvenimà ir su suformuota stoma (1). Slaugos personalas turi padëti pacientui þiûrëti realiai á ðià situacijà, kad ðis pripaþintø stomà savo kûno dalimi ir susitaikytø su nauju savo kûno ávaizdþiu. Pacientas turi suvokti, kad stoma nëra bjauri ar ðlykðti. Kaip teigia Nesci, pacientas turi bûti nuramintas sakant, kad iðmatos nëra nuodingos ar mirtinos, kad niekas nepasikeitë jame, kaip asmenyje, iðskyrus ávykusius fizinius pokyèius (10). Pooperacinio mokymo metu slaugytoja turi: iðmokyti pacientà pasikeisti iðmatø surinkimo maiðiukà; supaþindinti su parastominës odos prieþiûros ypatumais ir priemonëmis; pateikti praktiniø patarimø kasdieninio gyvenimo srityse (mityboje, fizinëje veikloje, kelionëse, seksualinio gyvenimo srityje). Mokydama pacientà pasikeisti iðmatø surinktuvà ar lipnià plokðtelæ slaugytoja turi: Iðmokyti pacientà iðkirpti tinkamo dydþio angà juose, nes pirmomis dienomis dël uþdegiminës reakcijos

31 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 31 stoma bûna paburkusi, o vëliau jos skersmuo maþëja. Galutinai stomos dydis nusistovi tik po 1,5 mën. (8). Iðmokyti pacientà naudotis specialiu matuokliu arba liniuote prieð iðkerpant tinkamo dydþio angà (iðkirptos angos skersmuo turi bûti 3-5 mm didesnis uþ stomos skersmená) (8, 22). Naudodamas specialø stomos matuoklá pacientas iðvengs parastominës odos komplikacijø paraudimo, ðlapiavimo, skausmo ir kt. (15, 19). Keisdama iðmatø surinktuvà slaugytoja turi atkreipti dëmesá á parastominës odos spalvà ir galimas odos komplikacijas, t.y. paraudimà, áplyðimà, papules, ðlapiavimà ar alergines reakcijas (19, 22). Daþniausios ðiø komplikacijø prieþastys odos uþterðimas fekalijomis, jos traumavimas netaisyklingai nuimant iðmatø surinktuvà bei alergija lipniosios plokðtelës komponentams ar parastominës odos prieþiûros priemonëms (10). Norint iðvengti parastominës odos komplikacijø reikia: Iðtuðtinti iðmatø surinkimo maiðiukà, kai iðmatø turinys sudaro 1/3 iðmatø surinktuvo tûrio (4, 15). Odà aplink stomà valyti ðiltu vandeniu, o esant bûtinumui naudoti muilà, kurio ph 5-5,5 (geriausiai tinka vaikiðkas muilas) (8,15). Jeigu pacientà vargina jautri ir sausa oda, kai kurie autoriai rekomenduoja naudoti specialø valantá losjonà (1). Iðmokyti pacientà nuimti iðmatø surinkimo maiðiukà netraumuojant odos (10). Prasidëjus parastominës odos alergijai reikia atlikti alerginius mëginius su naudojamais iðmatø surinktuvais ar stomos prieþiûros priemonëmis. Nustaèius alergijà kuriai nors stomos prieþiûros priemonei jos nenaudoti (9, 15). Mitybos ypatumai po stomos suformavimo operacijos Iðmokius pacientà priþiûrëti parastominæ odà ir uþsiklijuoti iðmatø surinktuvà reikia supaþindinti su mityba, kuri turi átakos tuðtinimosi laikui, iðmatø kiekiui ir pobûdþiui. Net 60 proc. asmenø su stoma riboja mitybà, kad iðvengtø didelio dujø kiekio kaupimosi þarnyne, skystø iðmatø ar nemalonaus jø kvapo (22). Kaip teigia Levine ir kt., pacientus po kolostomos suformavimo operacijos nemalonus iðmatø kvapas vargina labiau nei po ileostomos suformavimo operacijos. Devlinas ir kt. nustatë, kad daþniausi maisto produktai, kuriuos vengia vartoti asmenys po kolostomos operacijos, yra svogûnai, salotos, alus ir kiauðiniai (13). Atliktø studijø metu nustatyta, kad 70 proc. pacientø po ileostomos suformavimo operacijos nevartoja tokiø darþoviø kaip kopûstai, rieðutai, saulëgràþos, kadangi jos skatina dujø kaupimàsi þarnyne, o 68 proc. vengia þuvies ir kiauðiniø, nes tai sukelia nemalonø iðmatø kvapà (13). Todël slaugytoja turi suteikti pacientui informacijos apie maisto produktus, kurie skatina dujø kaupimàsi þarnyne, laisvina ar kietina vidurius, stiprina ar silpnina iðmatø kvapà. Vartojant netinkamus maisto produktus gali pakisti tuðtinimosi pobûdis, varginti viduriø uþkietëjimas arba viduriavimas, o dël to paþeidþiama parastominë oda ir jauèiamas skausmas (8). Viduriai uþkietëja valgant makaronus, greipfrutus, kukurûzus. Vidurius laisvina þirneliai, brokoliai, ðpinatai, burokëliai, slyvos, daug prieskoniø turintis maistas, alus. Dujø kieká þarnyne didina kopûstai, svogûnai, þirniai, ðokoladas, alus, gazuoti gërimai, grybai, obuoliai, labai saldûs maisto produktai ir gërimas per ðiaudelá (1, 3, 8, 15). Dujø kaupimàsi þarnyne maþina jogurtas, krapai, dilgëliø arbata, virtas ir troðkintas maistas (1). Jeigu pacientà vargina daþnai susikaupianèios dujos iðmatø surinkimo maiðiuke, reikia patarti, kad reguliuotø mitybà, trumpam atkimðtø maiðiukà ir iðleistø susikaupusá orà arba naudotø iðmatø surinkimo maiðiukà su absorbuojamuoju filtru (22). Iðmatø kvapà stiprina sûris, kiauðiniai, þuvis, svogûnai, kopûstinës darþovës, ðparaginës pupelës. Norint susilpninti iðmatø kvapà patariama vartoti spanguoles ar jø sultis, jogurtà, naudoti specialø dezodorantà, kurio keli laðai álaðinami á iðmatø surinkimo maiðiukà, arba surinkimo maiðiukà su absorbuojamuoju filtru (1, 3, 8, 15). Asmenims po kolostomos operacijos rekomenduojama valgyti daug skaidulingø maisto produktø, kad maistas per ilgai neuþsibûtø gaubtinëje þarnoje (1). Nustatyta, kad þmonës po ileostomos suformavimo operacijos susiduria su dviem problemomis iðmatø kamðèio susidarymas dël nesuvirðkintos celiuliozës (skaidulø, rupaus maisto) bei skysèiø ir elektrolitø disbalansas. Ðiø problemø galima iðvengti reguliuojant mitybà (13, 15). Pacientø su stoma paruoðimas visuomeniniam gyvenimui Prieð iðraðant ið ligoninës þmogus su stoma turi bûti psichologiðkai paruoðtas integracijai á visuomeniná gyvenimà. Ðie pacientai linkæ á pesimizmà, net 91 proc. jø po ðios operacijos laiko save neágaliais, negalinèiais gráþti á visavertá gyvenimà (17). Slaugytoja, bendraudama su pacientu, turi átikinti, kad po operacijos jis gali gyventi áprastà gyvenimà kaip ir prieð operacijà. Pacientas gali dirbti tà pati darbà, sportuoti, keliauti, seksualiai santykiauti. Slaugytojos pareiga paaiðkinti pacientui, kaip jis tai gali daryti. Iðleidþiamas á namus pacientas turi mokëti pasikeisti iðmatø surinktuvà, þinoti parastominës odos prieþiûros ir kasdienio gyvenimo ypatumus. Pacientui reikia suteikti informacijà, kur jis gali kreiptis pagalbos, jei iðkil-

32 32 Sveikatos mokslai Nr m. tø problemø dël stomos prieþiûros. Tuo tikslu Lietuvoje yra ákurti stomos prieþiûros konsultaciniai kabinetai, kuriuose galima gauti kvalifikuotà konsultacinæ bei gydomàjà pagalbà, veikia nemokoma telefono linija, yra ákurta þmoniø su stoma draugija (22). Namo ligoná reikia iðleisti su bent poros dienø rinktuvø atsarga ir iðraðytu receptu kompensuojamiems iðmatø surinktuvams ásigyti. Apie ávykusià operacijà reikia praneðti bendrosios praktikos gydytojui ir apylinkës slaugytojai (13). Iðvykdamas á namus pacientas su stoma turi þinoti, kad jis nelieka vienas su savo problemomis ir bet kada gali kreiptis pagalbos á medicinos personalà. IÐVADOS 1. Slaugytoja, prieðoperacinio mokymo metu suteikdama pacientui svarbiausià informacijà, psichologiðkai paruoðia já bûsimiems kûno pokyèiams, atsirasiantiems po operacijos. 2. Pooperaciniø komplikacijø sumaþëja, jei slaugytoja prieð operacijà parenka optimalià stomos vietà. 3. Pooperacinio mokymo metu suteiktos þinios pacientui uþtikrina geresnæ stomos prieþiûrà, greitesnæ adaptacijà visuomeniniame gyvenime bei geresnæ gyvenimo kokybæ po operacijos. Literatûra 1. Almås H, Bruce M. Pacientø su stoma slauga. Klinikinë slauga. Vilnius: UAB Charibdë; T 2, Beverly G. Hampton, Ruth A. Bryant. Ostomies and continent diversions. Nursing management. Mosby-Year Book; 1992, Bloomfiels Stone S, Ferrie S, Nutritional considerations in stoma management. Journal of the World Council of Enterostomal Therapists, 2003, 23(2), Broadwell DC, Jackson SB. Principles of ostoms care. Mosby Company: London 1982, , Coey L. Readability of printed educational materials used to inform potential and actual ostomates. Journal Clinical Nursing, 1996, 5(6), Devlin HB. Stomas. Medicine International (The medicine group journals), 1994, Erwin Toth P, Barrett P. Stoma site marking: a primer. Ostomy-Wound-Manage, 1997, 43(4): 18-22, Esko V. Жизнь с колостомой. Tallinn: Quick Print, 2001, Garvin C. Contact dermatitis: Is it an irritant or allergic? Helios 2001, 9(1), Gibelli G, Giudici V. Rocchi P. Ostomis complications and principles of stoma therapy. Prima edizione: maggio, 1999, Hampton. BG, Byrant RA. Ostomies and continent diversions: nursing management. In: Smith DB. Psychosocial adaptation. Mosby-Year Book St. Louis, 1992, Hardy K. J. Evolution of the stoma. Aust. N.Z.J. Surgery, 1989, 59, Keighley MRB, Williams NS. Stomas and related problems. Surgery of the anus, rectum and colon, 1993, 1, Koèiûnas R. Psichologinis konsultavimas. Vilnius: LUMEN leidykla, 1995, Kozier B, Erb G. Fundamentals of nursing. Concepts and procedures. 3rd edition. Addison-Wesley publishing Company. Health sciences Division, Menlo park, California, 1987, Mowdy S. The role of the WOC nurse in an ostomy support group. J Wound Ostoms Continence Nurs, 1998, 25(1), Saladþinskas Þ, Pavalkis D, Tamelis A, Gulbiniene J. Stoma care problems in Lithuania. The final programme and abstract book of 6th European Congress for Nurses with Interest in Stomacare; 2001 June 3-6; Hungary, Budapest; 2001, Schellito PC. Complication of abdominal stoma surgery. Disease Colon and Rectum, 1998, 41, Sheerin F, Complication in stoma care. Ostomy International, 2000, 22(2), Trunnel EP. Mindfulness and people with stomas. J Wound Ostoms Continence Nurs, 1996, 23, Turnbull GB, Erwin-Toth P. Ostomy care: foundation for teaching and practice. Ostoms Wound Manage, 1999, 45 (1A Suppl): 23S-30S.- quiz 31S-32S. 22. Zykas V, Saladþinskas Þ, Tamelis A, Pavalkis D, Þiugþda R. Stomos ir jø prieþiûra. Klostomos. Metodinë mokymo priemonë. Kaunas, 1998, 1, 4, 12, THE ROLE OF NURSE SELECTING THE STOMA SITE BEFORE OPERATION AND PROVIDING KNOWLEDGE OF SELF CARE FOR OSTOMATES J.Gulbinienë, A.Ðeðkevièius, Þ.Saladþinskas Summary Key words: ileostomy, colostomy, stoma care nurse, ostomy patients, the parastomal skin. The stoma care nurse has the vital role for ostomy patients by providing psychical and psychological support. The primary key to help patients to return to social life is preoperative and postoperative education. The patients should be acquainted with the anatomical changes that will be present after operation and with stoma care appliance before the operation. Stoma therapy nurse before operation has to select the optimal site, because a poorly created stoma may result in pouching problems, increase potential for leakage and consequently increase emotional trauma of patient. When the patient is able to manage the stoma independently, stoma care nurse should start the social rehabilitation of the patient. Stoma care nurse have to provide complete information about the diet peculiarities, possibilities of integration into social life (job, leisure, travel) and a particular sexual rehabilitation after operation. Gauta

33 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 33 PACIENTØ, VARTOJANÈIØ NETIESIOGIAI VEIKIANÈIUS GERIAMUOSIUS ANTIKOAGULIANTUS, MOKYMO SVARBA D.KRIUKELYTË, R.TAMOÐIÛNIENË Kauno medicinos universiteto Slaugos ir rûpybos katedra, Kardiologijos klinika Raktaþodþiai: pacientø mokymas, netiesiogiai veikiantys geriamieji antikoaguliantai. Santrauka Remiantis pasaulio medicinos praktika pacientai, vartojantys netiesiogiai veikianèius geriamuosius antikoaguliantus (NVA), reguliariai lankosi poliklinikose ar antikoaguliacinëse klinikose, kur jiems parenkama tinkama NVA dozë ir esant reikalui koreguojama bei monitoriuojami kraujo kreðëjimo tyrimo rezultatai. Kitas svarbus NVA gydymo reþimo valdymo modelio akcentas pacientø mokymas, kurá vykdo ne tik gydytojai, slaugytojai, bet ir kiti sveikatos prieþiûros darbuotojai, uþtikrinantys saugià pacientø, vartojanèiø NVA, prieþiûrà. Ðio darbo tikslas iðanalizuoti pacientø, vartojanèiø NVA, mokymo programas ir ávertinti mokymo svarbà. Mokymas turëjo patikimai teigiamà átakà pacientø gydymo reþimo valdymui ir jø þinioms. ÁVADAS Pasaulinëje medicinos praktikoje áteisinta, kad pacientai, vartojantys netiesiogiai veikianèius geriamuosius antikoaguliantus (NVA), reguliariai lankosi poliklinikose ar antikoaguliacinëse klinikose. Èia parenkama pacientui tinkama NVA dozë, esant reikalui ji koreguojama, monitoriuojami kraujo kreðëjimo tyrimø rezultatai. Kitas svarbus tokio gydymo reþimo valdymo modelio akcentas pacientø mokymas [1,2]. Apie proc. serganèiøjø lëtinëmis ligomis nesilaiko jiems paskirto gydymo reþimo [3], o proc. serganèiøjø lëtiniu PV netaisyklingai vartoja NVA [4]. Tuo tarpu mokymas gerina pacientø þinias, skatina laikytis gydymo reþimo, dël to maþëja galimø komplikacijø atvejø, gerëja pacientø sveikata bei jø gyvenimo kokybë. Darbo tikslas iðanalizuoti pacientø, vartojanèiø NVA, mokymo programas ir ávertinti jø mokymo svarbà. PACIENTØ, VARTOJANÈIØ NVA, MOKYMO PRO- GRAMØ ANALIZË Pacientø, vartojanèiø NVA, mokymas pradëtas jau prieð tris deðimtmeèius. Pirmasis straipsnis pasirodë 1972 metais. Vëliau ávairios studijos ir atskiri autoriai analizavo mokymo programø poreikiø vertinimà, mokymo tikslus, pacientams pateiktà mokomàjà medþiagà bei mokymo dokumentacijà ir pacientø mokymo vertinimà (1 lent.). Pacientø mokymo poreikiø vertinimas buvo pateiktas tik keliuose moksliniuose darbuose, kuriuose autoriai teigia, kad pacientai turi laikytis paskirto gydymo reþimo [5,6]. Pacientø mokymo tikslu vieni autoriai, pvz., K.Witte [7] vertino mokymo programos reikalingumà ir tuo pagrindu suformulavo audito kriterijus. C.H.Knowlton [6] siekë ágyvendinti mokymo programà, S. Sone [8] norëjo ávertinti mokymo metodà, o M.A.Wyness [5] mokymo programos rezultatus. Tuo tarpu kiti autoriai (T. Bulman [9]) mokymo tikslà nukreipia á pacientø elgsenos keitimà ar pacientø savirûpos ugdymà, akcentuoja, kad pacientai turi prisiimti atsakomybæ ne tik uþ taisyklingà NVA vartojimà, bet jie patys turi mokëti atlikti sau kraujo kreðëjimo tyrimus ir pagal tyrimø atsakymø rezultatus koreguoti vaistø dozæ [10]. D. A. Thompson [11] detaliai apraðo tik mokymo eigà ir pagrindinius aspektus, su kuriais reikia supaþindinti pacientus, vartojanèius NVA, o kiti pateikia tik instrukcijas pacientams, vartojantiems NVA (C. M. Swithers [12]). Analizuojant pacientø mokymo programas mokslinio dëmesio sulaukë ir mokymo turinio kokybës vertinimas ir ágyvendinimas. K. Witte ir kt. [7] nustatë aiðkius audito kriterijus ir, apklausæ pacientus prieð mokymà ir po mokymo, ávertino, ar pasiekti numatyti kriterijai. Nors pacientai þiniø apie kiekvienà kriterijø ágijo daugiau, auditas pateikë iðvadà, kad norint pasiekti programos efektyvumo reikia prailginti mokymo laikà. T. Bulman [9] pateikë grupës slaugytojø sukurtà mokymo sistemà, uþtikrinanèià saugià pacientø prieþiûrà, trijuose ambulatoriniuose sveikatos prieþiûros centruose. Pirmiausia,

34 34 Sveikatos mokslai Nr m. 1 lentelë. Pacientø, vartojanèiø NVA, mokymo programø literatûros apþvalgos santrauka. autorë pateikë ávairiø formuluoèiø, susijusiø su NVA terapija, ir to pagrindu iðkëlë tikslus bei sukûrë standartus, kurie vëliau gali bûti taikomi mokymo efektyvumui vertinti. P.T.Sawicki [10] naudojo struktûrizuotà mokymo metodà, o ðioje mokymo programoje dalyvavæ pacientai buvo lyginami su pacientais, kurie buvo priþiûrëti áprastu bûdu bendrosios praktikos gydytojo. Autorius naudojo gyvenimo kokybës anketà ir praëjus 6 mën. po mokymo, palyginæs su kontroline grupe, nustatë gyvenimo kokybës pagerëjimà. Tuo tarpu D.A.Thompson [11] akcentavo, kad pradëjus intensyvø pacientø mokymà sumaþëjo kraujavimo ir tromboemboliniø komplikacijø, nors nepateikë mokymo vertinimo plano. Bei C.H.Knowlton [6] pacientø mokymo efektyvumà vertino pagal kraujo kreðëjimo tyrimø atsakymus po pacientø mokymo 75 proc. jø neperþengë terapiniø ribø. S.Stone ir kt. [8] palygino 15 min. videofilmo ir 25 min. paskaitos mokymo efektyvumà. Abiejø grupiø pacientai pasiþymëjo geromis þiniomis po mokymo. Jie nustatë, kad filmas yra efektyvi mokymo priemonë, taupanti personalo laikà. Pacientø þinias prieð mokymà ir

35 2004 m. Sveikatos mokslai Nr lentelë. Tiriamosios grupës pacientø, serganèiø lëtiniu PV ir vartojanèiø NVA, þiniø ir informacijos apie NVA terapijà vertinimas prieð mokymà ir praëjus 6 mënesiams po mokymo. praëjus 1 mën. bei 3 mën. po mokymo vertino M.A.Wyness [5]. Autorë po mokymo vertino ir informacijos gausumà, aiðkumà, naudingumà ir svarbà. TYRIMO METODIKA Tiriamøjø kontingentas Átraukimo á tiriamàjà pacientø grupæ kriterijai: 1 sergantieji iðemine ðirdies liga (IÐL), prieðirdþiø virpëjimu (PV) ir vartojantys NVA ne trumpiau kaip savaitæ laiko; 2 kalba ar supranta lietuviø kalbà; 3 sutinka atsakyti á pateiktus klausimus. Tyrimo metodas ir tyrimo etapai Tyrimo metodas anketinë pacientø apklausa. Tirti pacientai, sergantys IÐL, PV ir vartojantys NVA. Tyrimui naudota anoniminë anketa, susidedanti ið 20 uþdarø klausimø, á kuriuos pacientai atsakydami galëjo pasirinkti vienà ið galimø variantø. Anketos klausimus galima suskirstyti á ðias grupes: bendrieji duomenys (amþius, lytis, iðsilavinimas, dabartinë veikla, profesija, ðeimos padëtis); vaistø vartojimas, informacijos ir þiniø suteikimas apie vaistø vartojimà, tyrimø bûtinumà; dietos klausimai; kasdienës veiklos vartojant NVA ribojimas. Pacientø mokymo programa. 52 pacientai, sergantys IÐL, PV ir vartojantys NVA, buvo mokomi individualiai, pagal parengtà mokymo programà. Kiekvienam pacientui individualiai duota Atmintinë pacientui, vartojanèiam Orfarinà, kurià parengë kardiologë dr. R.Tamoðiûnienë (KMU Kardiologijos klinika, KMU Kardiologijos institutas), doktorantë D.Kriukelytë (KMU Slaugos ir rûpybos katedra), konsultavo prof. habil. dr. Pranas Grybauskas (KMU Kardiologijos institutas). Papildomai pacientams suteikta þiniø apie dietà, kuri turi daug vitamino K ir daro átakà NVA veikimui. Atmintinë pacientui, vartojanèiam Orfarinà buvo svarstyta KMU nepriklausomos etikos komisijos (NEK) posëdyje, ávykusiame 2001 m. birþelio 26 d. NEK pritarë (protokolo Nr. 39/2001), kad Atmintinë pacientui, vartojanèiam Orfarinà yra tinkama publikuoti. Praëjus 6 mënesiams po mokymo pacientai, sergantys IÐL, lëtiniu PV ir vartojantys NVA, buvo apklausti pagal tà paèià, kaip ir prieð mokymà, anketà. Statistinë duomenø analizë Statistinë duomenø analizë atlikta naudojantis statistine kompiuteriø programa SPSS (Statistical Package for Social Sciences Release 7.0). Kategorizuotø kintamøjø priklausomybæ vertinome Chi-kvadrato (χ 2 ) kriterijaus pagalba. Rezultatai vertinti statistiðkai patikimi esant p<0,05. REZULTATAI IR JØ APTARIMAS Tyrime dalyvavo 52 pacientai: 34 vyrai ir 18 moterø, kuriø amþius svyravo nuo 47 iki 79 metø (vidurkis 67,44±7,30 metø). Mokymas turëjo átakos serganèiøjø IÐL, PV ir vartojanèiø NVA gydymo reþimo valdymui: taip, kaip paskyrë gydytojas, NVA vartojo 58,83 proc. pacientø prieð mokymà, o praëjus 6 mën. tinkamai vartojo NVA 74,51 proc. (p=0,07) (2 lentelë). Kokias komplikacijas gali sukelti NVA, prieð mokymà þinojo 54,90 proc. pacientø, o po mokymo praëjus 6 mën. 90,20 proc. (p=0,01). Apie kraujo kreðëjimo tyrimø atlikimo bûtinumà prieð mokymà þinojo 56,86 proc. pacientø, o praëjus 6 mën. po mokymo 78,43 proc. (p=0,005). Kokiu daþnumu, intervalu reikia atlikti kraujo kreðëjimo tyrimus, prieð mokymà þinojo 60,79 proc. pacientø, o praëjus 6 mën. po mokymo 76,47 proc. (p=0,06). Kokios dietos reikia laikytis vartojant NVA, prieð mokymà þinojo 40,0 proc. pacientø, o praëjus 6 mën. po mokymo 56,0 proc. (p=0,03). Apie NVA ryðá su vitaminu K prieð mokymà þinojo 13,72 proc. pacientø, o praëjus 6 mën. po mokymo 37,25 proc. (p=0,005). Kokiose darþovëse yra vitamino K prieð mokymà þinojo 11,76 proc. pacientø, o praëjus 6 mën. po mokymo 45,10 proc. (p=0,001). Pacientø, vartojanèiø NVA, laikymasis paskirto gydymo reþimo yra susijæs su informacijos gavimu apie tinkamà NVA vartojimà, nes paciento gyvybei ar sveikatai gali grësti pavojus, jei pacientai netaisyklingai vartoja jiems paskirtus vaistus. Dël to pacientø gydymo reþimo valdymas ir monitoriavimas gydymo metu yra labai

36 36 Sveikatos mokslai Nr m. svarbus. M.R.DiMatteo, D.D.DiNicola [13] teigia, kad jei gydytojai nepasako pacientui apie gydymo reþimo laikymosi svarbà, ðis netiki jo efektyvumu ir gali nesilaikyti paskirto gydymo reþimo. Informacijà sveikatos klausimais pacientai gali gauti þiûrëdami televizijos laidas, klausydami radijo laidø ar skaitydami þurnalus bei laikraðèius. Taèiau Hingson ir kt. (1981 m., cit. DiMatteo M.R., 1982) [13] teigia, kad bendravimas individualiai tarp sveikatos prieþiûros darbuotojø ir pacientø yra geriausia mokymo forma. Vartojanèiøjø NVA kraujo kreðëjimo tyrimø (TNS tarptautinio normalizuoto santykio) terapinës ribos yra siauros, todël informacija ðiems pacientams apie tinkamà preparato vartojimà yra labai svarbi. Pacientai turi suprasti ðiø vaistø vartojimo naudà ir rizikà, kraujo kreðëjimo tyrimø bûtinumà bei daþnumà. Jei suteikiama informacija apie NVA vartojimà, pacientas geriau laikosi gydymo reþimo. N.H.Miller [14] teigia, kad turintiems maþesná iðsilavinimà ir maþesnes pajamas sudëtinga suprasti paraðytas vaistø vartojimo instrukcijas ar gydytojø suteiktà informacijà. Tokiems pacientams mokymas yra bûtinas. Ðiuo tyrimu nustatyta, kad pacientai, kurie sirgo IÐL, PV ir vartojo NVA, praëjus 6 mënesiams po mokymo geriau laikësi paskirto gydymo reþimo, nes jie geriau þinojo, kokias komplikacijas gali sukelti ðis vaistas, taip pat geriau þinojo apie kraujo kreðëjimo tyrimø atlikimo bûtinumà, jø daþnumà, intervalus. Vartojantiems NVA yra svarbi dieta po mokymo pacientai geriau þinojo, kokios dietos reikia laikytis, taip pat apie NVA ryðá su vitaminu K bei kokiose darþovëse ðio vitamino yra. IÐVADOS Mokymas turëjo patikimai teigiamà átakà pacientø gydymo reþimo valdymui ir jø þinioms apie tinkamà NVA vartojimà (74,51 proc.), komplikacijas (90,2 proc.), pastovø kraujo kreðëjimo tyrimø atlikimo bûtinumà (78,43 proc.), dietos laikymàsi (56,0 proc.), vitamino K átakà vartojant NVA (41,18 proc.) ir jo ryðá su NVA (37,25 proc.), taip pat kokiose darþovëse yra vitamino K (45,10 proc.); tam tikra ligoniø dalis nesijautë ribojami dietos (2,0 proc.). Rekomendacijos Pacientus, vartojanèius NVA, bûtina mokyti tinkamo gydymo reþimo, dietos laikymosi, pratinti nuolat atlikti kraujo kreðëjimø tyrimus. Literatûra 1. Ansell J.E., Hirsh J., Dalen J., Bussey H.I. et al. Managing Oral Anticoagulant Therapy. The American College of Chest Physicians. Sixth ACCP Consensus Conference on Antithrombotic Therapy. 2001, p Wenger N.K. Managing ambulatory anticoagulation. J Tromb Trombolysis 2001;12(1): Cameron C. Patient compliance: recognition of factors involved and suggestions for promoting compliance with therapeutic regimen. J Adv Nurs 1996;24: Lip G., Kamath S., Jafri M., Mohammed A., Bareford D. Ethnic differences in patient perceptions of atrial fibrillation and anticoagulation therapy: the West Birmingham Atrial Fibrillation Project. Stroke, 2002;33(1): Wyness M.A. Evaluation of an education programme for patients taking warfarin. Journal of Advanced Nursing, 1990,15: Knowlton C.H., Thomas O.V., Williamson A., Gammaitoni A.R., Kirchain W.R., Buttaro M.L., Zarus S.A. Establishing Community Pharmacy-Based Anticoagulation Education and Monitoring Programs, Journal of the American Pharmaceutical Association. 1999; vol. 39(3): Witte K., Gurwich E.L., Anzalone R., Campagna M.A. Audit of an oral anticoagulant teaching program. Am J Hosp Pharm 1980;37: Stone S., Holden A., Knapic N., Ansell J. Comparison Between Videotape and Personalized Patient Education for Anticoagulant Therapy. The Journal of Family Practice, 1989, vol.29; No. 1: Bulman T. Ambulatory care: a practical way to quality assurance. Nurs Manage 1985;16: Sawicki P.T. A Structured teaching and Self-management Program for Patients Receiving Oral Anticoagulation. A Randomized Controlled Trial. JAMA, 1999, vol. 281(2): Thompson D.A. Teaching the Client About Anticoagulants. American Journal of Nursing, February, 1982: Swithers C MacLean. Tools for teaching about anticoagulants. RN, January, p DiMatteo M.R., DiNicola D.D. Achieving Patient Compliance. The psychology of the medical practitioner s role. 1982, Pregamon Press Inc. 14. Miller N.H. Compliance with treatment regimens in chronic asymptomatic diseases. Am J Med 1997;102: THE IMPORTANCE OF EDUCATION FOR PATIENTS ON ORAL ANTICOAGULATION THERAPY D.Kriukelytë, R.Tamoðiûnienë Summary Key words: patient education, oral anticoagulants. Worldwide, patients on oral anticoagulant therapy attend outpatients or anticoagulation clinics. Anticoagulation management models, as usual care, point-of-care patient self-testing, and computer program for dose management are the most commonly used. The aim of these models are the management of oral anticoagulants (OA) dose. Patient education is another important aspect of management of OA therapy. Patient education is defined as a process for improving knowledge and skills in order to influence the attitudes and behaviours required to maintain and improve patients quality of life. The aim of the study to analize patient education programs and to evaluate the importance of education for patients on oral anticoagulation therapy. Conclusion. The education of patients had a significantly positive impact on the knowledge acquired regarding the proper use of oral anticoagulation, possible complications, blood test necessity and diet. Gauta

37 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 37 SLAUGOS DOKUMENTACIJA MOKYMO PROCESE A.VAÐKELYTË, D.KRIUKELYTË Kauno medicinos universitetas, Slaugos ir rûpybos katedra Raktaþodþiai: slaugos dokumentacija, slaugos terminologija, dokumentacijos nauda. Santrauka Slaugos dokumentacijos diegimas á praktikà gerina slaugos kokybæ, uþtikrina slaugos tæstinumà, bendravimà ir bendradarbiavimà tarp sveikatos prieþiûros komandos nariø. Rengiantis slaugos dokumentacijos diegimui svarbiausia yra slaugos personalo mokymas, kurio tikslas supaþindinti su slaugos dokumentacija ir jos diegimu slaugytojus praktikus ir slaugos administratorius. Tyrëme besimokanèiøjø poþiûrá á slaugos dokumentacijà. Dauguma respondentø (95,7 proc.) teigë, kad slaugos dokumentacija reikalinga, nes bendraudami su pacientu slaugytojai gauna informacijà apie jo bûklæ, gali pagerinti slaugos kokybæ, uþtikrinti jos tæstinumà ir koordinuoti darbà. Tai juridinis dokumentas, kuris parodo slaugytojø darbà. Didþioji dalis apklaustøjø vertinant atskiras klausimø grupes atsakë, kad informacijos pakanka, pateikta slaugos forma yra aiðki ir lengvai pildoma. ÁVADAS Nuo devinto deðimtmeèio pradþios slauga beveik visà laikà sparèiai keitësi. Visame Vakarø pasaulyje sveikatos prieþiûros sistemos reformuojamos, visa tai daro didþiulæ átakà visoms sveikatos prieþiûros profesijoms. Taèiau atsiþvelgiant á jø apimtá ir pobûdá bene labiausiai reformos veikia slaugà [1]. Slaugos dokumentacija átraukiama á slaugymo praktikos strategijà, kad darytø átakà ir paveiktø sveikatos prieþiûros rezultatus ir sumaþintø sveikatos prieþiûros paslaugø kainà [2,3]. Tai svarbus juridinis dokumentas, atspindintis slaugytojø atsakomybæ net tada, kai tai neatspindi holistinio poþiûrio á slaugytojø praktikà ir darbo prigimtá. Pagal R.L.Simpson slaugytojai savo darbe vis daþniau susiduria su labiau iðsilavinusiais pacientais, kurie aktyviai ásitraukia á savo slaugos planavimà ir sprendimø priëmimà [3]. Todël slaugytojø uþdavinys yra gerinti slaugymo kokybæ ir didinti pacientø pasitenkinimà suteiktomis slaugos paslaugomis. Vertinant individo slaugos poreikius nepakanka vien tik medicininës diagnozës, nes pacientai su ta paèia medicinine diagnoze gali turëti skirtingus slaugos poreikius [4]. Slaugos dokumentacijos diegimas á praktikà gerina slaugos kokybæ, uþtikrina slaugos tæstinumà, bendravimà ir bendradarbiavimà tarp sveikatos prieþiûros komandos nariø [5,6]. Rengiantis slaugos dokumentacijos diegimui svarbiausia yra slaugos personalo mokymas, kurio tikslas supaþindinti su slaugos dokumentacija ir jos diegimu slaugytojus praktikus ir slaugos administratorius. D.L.Wladdell (1993 cit. Borchers E.L., 1999) [7] savo studijoje pateikia vadovavimo ir mokymo svarbà personalo mokymo/mokymosi strategijoje. Strategijos tikslas siekti, kad slaugytojai suvoktø savo profesionalumo svarbà gerinant slaugos atlikimà ir dokumentavimà. Kadangi slaugos personalas atlieka du vaidmenis (besimokanèio asmens ir darbuotojo), mokymàsi palengvina tai, kad naujai ágyjamas þinias ir diegiamà slaugos dokumentacijà slaugytojai gali naudoti kasdieniniame savo darbe ir kartu vertinti jos tinkamumà ir naudà [7]. Darbo tikslas iðtirti besimokanèiøjø poþiûrá á slaugos dokumentacijà. Uþdaviniai: 1) iðtirti respondentø nuomonæ apie slaugos dokumentacijos reikalingumà ir reikðmæ; 2) ávertinti mokymo procese naudojamos dokumentacijos informatyvumà. TYRIMO METODIKA Tyrimas atliktas Kauno medicinos universiteto Slaugos fakulteto Slaugos ir rûpybos katedroje. Apklausti dieninio ir neakivaizdinio skyriaus slaugos specialybës studentai, kuriems buvo iðdëstyta Slaugos modelis I ir II. Ðio kurso metu studentai pildë slaugos dokumentacijà taikydami slaugos procesà. Paskutinæ studijø dienà respondentai buvo apklausti pagal anoniminæ anketà. Buvo iðdalytos 78 anketos, gràþintos 72, ið ðiø anketø 2 atmestos, nes buvo ne visai uþpildytos. Anketà sudarë 16 uþdarø klausimø, á kuriuos respondentai galëjo pasirinkti vienà ið galimø variantø ( pakanka, nepakanka ), o pasirinkus neigiamà atsakymà toliau buvo uþduotas atviras klausimas kodël. Norint iðsiaiðkinti dokumentinës dalies informatyvumà, aiðkumà ir lengvumà pildant atsakymai buvo pateikti pagal 5 balø Likerto skalæ. Ði skalë svyravo nuo 1 iki 5 balø (1 balas reiðkia labai blogà, 5 balai labai gerà nuomonæ).

38 38 Sveikatos mokslai Nr m. Statistinë analizë Statistinë analizë atlikta naudojantis statistine kompiuteriø programa SPSS (Statistical Package for Social Sciences Release 7,0). Penkiø grupiø vidurkiø palyginimui naudota vienfaktorinë dispersinë analizë. Rezultatai vertinti statistiðkai patikimi esant p<0,05. 1 lentelë. Slaugytojø nuomonë apie dokumentacijos pildymà. 2 lentelë. Slaugytojø nuomonë apie dokumentacijos informatyvumà. REZULTATAI IR JØ APTARIMAS Tyrime dalyvavusiø respondentø amþius svyravo nuo 20 iki 49 metø (amþiaus vidurkis 33,89±8,73 metø). Apklausoje dalyvavo 21,4 proc. dieninio skyriaus studentø, kurie tik studijuoja, ir 78,6 proc. neakivaizdinio skyriaus studentø, kurie studijuoja ir yra slaugos praktikai. Apklaustøjø darbo staþas buvo nuo 0 iki 28 metø (vidurkis 12,80±8,66 metø). Didesnioji dalis studijuojanèiø slaugytojø (40,0 proc.) dirba stacionare, 18,6 proc. pirminiame sveikatos prieþiûros centre, 41,4 proc. dirba kitur arba nedirba. Cervizzi K. ir Edwars P. A. pateikia klausimà Ar esate kada nors girdëjæ posaká: jei tu nedokumentavai to, kà padarei, tu to nepadarei [8]. Respondentams uþdavus klausimà Ar slaugos dokumentacija yra reikalinga ir kodël? teigiamai atsakë 95,7 proc. (n-67) apklaustøjø. Jie teigë, kad dokumentacija yra reikalinga, nes: gauna informacijà apie pacientà (n-22), gali parodyti slaugytojø darbà (n-15), nes daugiau bendrauja su pacientu, þino jo bûklæ ir gali jam geriau padëti (n-10), kaip juridinis dokumentas apsigynimui (n-10), slaugos tæstinumui uþtikrinti ir darbui koordinuoti (n-8), pagerinti slaugos kokybæ (n-6) ir kt. J.Frederick ir M.Watters teigë, kad slaugos dokumentacija gali tiksliai identifikuoti pacientø poreikius, suplanuoti slaugos intervencijas, tinkanèias konkreèiam poreikiui patenkinti, kokybiðkai slaugyti pacientà kartu átraukiant já á slaugymà [9]. Tuo tarpu J. T. Brooks akcentavo, kad dokumentacija padeda slaugytojams þinoti paciento bûklës pokyèius [2]. C. Johnson pabrëþia, kad, slaugytojø ásitikinimu, jø veiksmai turi átakos pacientø slaugos kokybei, t.y. rezultatø pagerinimui, o informacijos rinkimas bei kaupimas yra vienintelis bûdas tà pasiekti [10]. Kad dokumentacija nereikalinga, atsakymo variantà pasirinko 4,3 proc. (n-3) slaugytojø. Jie teigë, kad tai atima daug laiko, kurá galima skirti pacientams ir kad to nereikalauja darbo pobûdis. Taèiau priimtose slaugytojø pareiginëse instrukcijose ir medicinos normose yra nurodomos slaugytojø pareigos ir kompetencija planuoti ir dokumentuoti slaugà, pildyti slaugos dokumentacijà [11,12]. D.H.Renfroe ir kt. (1990 cit. Brooks J.T., 1998) nustatë, kad aukðtø idealø siekimas, bendravimas su kolegomis ir pasitikëjimas savimi gerina dokumentavimà [2]. R.A.Tapp (1990 cit. Brooks J.T., 1998) nurodo, kad formø perteklius ir netiksli terminologija blogina slaugos dokumentacijà [2], o kokybiðkai paruoðta forma sutrumpina pildymo laikà [13]. E.Howse ir J.Bailey (1990 cit. Brooks J.T., 1998) pateikia kognityvius ir psichologinius veiksnius, bloginanèius dokumentavimà, bûtent: slaugytojø nepasitikëjimas savimi, prasti raðymo ágûdþiai, nesugebëjimas analizuoti ir sintezuoti informacijos bei jos apibendrinti [2]. Remdamasis ðiø autoriø darbais J.T.Brooks [2] iðskyrë vidinius ir iðorinius barjerus, trukdanèius slaugos dokumentacijos naudojimui: - vidiniai barjerai nesugebëjimas nustatyti, stebëti ir dokumentuoti ne fizines paciento problemas, susijusias su elgesiu ir áproèiais; svarbiø bendravimo normø taikymo kasdieninëje áprastoje prieþiûroje ir slaugoje sunkumai; konfidencialumo trûkumas priimant skubius klinikinius sprendimus; - iðoriniai didelis darbo krûvis, sudëtingos pildymo formos, kiekviename padalinyje skirtingi procedûrø protokolai ir laukiami rezultatai. Respondentø nuomonë apie naudotos dokumentacijos formos aiðkumà ir lengvumà pildant pagal 5 balø Likerto skalæ pateikiama 1 lentelëje. Skirtingà slaugytojo darbo patirtá turinèiø, bet vienodà informacijà gavusiø apklaustøjø grupëse reikðmingai

39 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 39 iðsiskyrë aiðkumo ir lengvumo pildant vertinimai. 5,7 proc. (4), kurie teigë, kad aiðkumas yra vidutiniðkas, neturëjo darbo staþo, 30,0 proc. (n- 21), kurie teigë, kad aiðkumas yra geras, darbo staþo vidurkis 10,86 metø, o 62,9 proc. (n-44), kurie teigë, kad aiðkumas yra labai geras, darbo staþo vidurkis buvo 15,18 metø (p=0,001). Slaugytojai, kurie lengvumà pildant vertino kaip blogà (1,4 proc. n-1) ir vidutiná (5,7 proc., n-4), neturëjo darbo staþo, kaip gerà (12,9 proc., n-9) darbo staþo vidurkis buvo 10,67 metø ir kaip labai gerà (80,0 proc., n-56) darbo staþo vidurkis buvo 14,29 metø (p=0,003). Kuriant slaugos dokumentacijà taip pat svarbu informatyvumas, kad slaugytojai galëtø naudotis savo kolegø surinkta informacija, dalintis ja ir diskutuoti su visais komandos nariais, pacientais ir jø ðeimos nariais [2]. Pagal K. Cervizzi ir P.A. Edwards slaugos dokumentavimas palengvina informacijos pereinamumà tarp disciplinø ir uþtikrina slaugos tæstinumà [8]. Vertinant studijø metu naudotos formos informatyvumà balais, respondentø vertinimai pasiskirstë ðia tvarka: 5 balai 58,6 proc. (n-41), 4 balai 35,7 proc. (n-25), 3 balai 4,3 proc. (n-3). Informatyvumo vertinimui darbo patirtis neturëjo reikðmingai patikimos átakos (p=0,96). 77,1 proc. (n-54) respondentø atsakë, kad dokumentinëje dalyje pakanka informacijos, 22,9 proc. (n-16), kad reikëtø papildomos informacijos. Analizuojant slaugos dokumentacijos formà buvo iðskirtos 9 klausimø grupës (2 lentelë). Didþioji dalis apklaustøjø vertinant atskiras klausimø grupes atsakë, kad informacijos yra pakankamai. Geriausiai buvo ávertinta: miegas (95,7 proc.), oda (94,3 proc.), kvëpavimas (92,9 proc.), sàmonë/psichinë ir emocinë bûsena (90,0 proc.). Daugiausia pastabø respondentai pateikë vertindami judëjimà ir skausmà. Ðiuo metu svarbiausias slaugytojø uþdavinys iðvystyti standartizuotà terminologijà, uþtikrinti slaugos kokybæ, ekonomiðkai efektyvià slaugà, kuo didesná pacientø pasitenkinimà ir teigiamus rezultatus [6]. Þiûrint á ateitá svarbu nuspræsti, kokia bendra terminologija padës bendrauti tarpusavyje ir susikalbëti su kitais komandos nariais [8]. Slaugytojams palanki dokumentacija turi bûti prieinama praktikams, padëti ásisavinti naujà terminologijà, kuri turi bûti perkelta ið teorinio á praktiná formatà kiekvienos dienos darbe slaugant realius pacientus [10]. Norëdami pagerinti slaugos kokybæ, slaugos administratoriai (Southern Tennessee Medical Center) ádiegë naujà slaugos sistemà: 1) átraukë slaugos standartus á klinikinæ slaugos dokumentacijà; 2) pagerino pacientø mokymosi pastangas; 3) ádiegë slaugos procesà á praktikà ir pabrëþë slaugytojø atsakomybæ; 4) pagerino slaugos tæstinumà ir personalo bendravimà; 5) pasiûlë objektyvius rezultatø vertinimo kriterijus ir akreditacijos standartus; 6) paskatino multidisciplininius ryðius ir sukûrë atlikimo vertinimo sistemà [5]. E.L.Borchers pateikia slaugos dokumentacijos strategijà, kuri gali bûti ágyvendinama per intensyvø, individualø slaugytojø mokymà pildyti dokumentacijà perþiûrint ir pataisant slaugos kokybës standartus, ádiegiant mokymo programø mentorystæ, pakoregavus atlikimo vertinimo kriterijus [7]. Þvelgiant á ateities perspektyvas slaugos dokumentavimas gali bûti pagreitintas ir gerai organizuotas naudojant kompiuterines programas, kuriø dëka slaugytojai daugiau laiko galës praleisti su pacientais [14]. IÐVADOS 1. Dauguma respondentø (95,7 proc.) teigë, kad slaugos dokumentacija reikalinga, nes bendraudami su pacientu slaugytojai gauna informacijà apie jo bûklæ, gali pagerinti slaugos kokybæ, uþtikrinti jos tæstinumà ir koordinuoti darbà. Tai juridinis dokumentas, kuris parodo slaugytojø darbà. 2. Didþioji dalis apklaustøjø vertinant atskiras klausimø grupes atsakë, kad informacijos pakanka, pateikta slaugos forma yra aiðki ir lengvai pildoma. Literatûra 1. Roper N., Logan W.W., Tierney A.J. Slaugos pagrindai: nuo gyvenimo modelio prie slaugos modelio. 1999, Egalda, Vilnius. 2. Brooks J.T. An Analysis of Nursing Documentation as a Reflection of Actual Nurse Work. Medsurg Nursing, 1998, vol. 7(4): Simpson R.L. Today s challenges shape tomorrow s technology, part 1. Nursing Management, 2003, vol. (10): Ehrenberg A., Ehnfors M. Patients Problems, Needs, and Nursing Diagnosis in Swedish Nursing Home Recorda. Nursing Diagnosis. 1999, vol. 10(2): Huffman M. H., Cowan J. A. Redefine care delivery and documentation, Nursing Management, 2004, vol. 35 Iss. 2; p McCord L. Using a personal digital assitant to streamline then OR workload. AORN Journal. 2003, vol. 78, Iss. 6, p Borchers E.L. Improving Nursing Documentation For Privatte-Duty Homme Health Care. Journal of Nursing Care Quality. 1999, vol. 13(5): Cevizzi K., Edwards P.A. Where Is Rehabilitation Nursing Documentation Going? Rehabilitation Nursing. 1999, vol. 24(3): Frederick J., Watters M. Integrating Nursing Acuity, NANDA, NIC, and NOC Into an Automated Nursing Documentation System. International Journal of Nursing Terminologies and Classifications. 2003, vol. 14(4), Supplement: Johnson C. Nursing Care Documentation Using NANDA, NIC, and NOC. International Journal of Nursing Terminologies and Classifications. 2003, vol 14(4), Supplement: 26.

40 40 Sveikatos mokslai Nr m. 11. KMUK Slaugytojos pareiginë instrukcija, Bendruomenës slaugytoja. MN 57: Scoates G.H., Fishaman M., McAdam B. Health Care Focus Documentation-More Efficient Charting. Nursing Management. 1996, vol. 27(8): Laughling J., Van Nuil M. Boost regulatory compliance with electronic nursing documentation. Nursing management 2003, vol. 34. Issue 12:51. NURSING DOCUMENTATION IN TEACHING PROCESS A.Vaðkelytë, D.Kriukelytë Summary Key words: nursing records, standardized language in nursing documentation, benefit of documentation. Nursing documentation is one of the main nursing responsibilities and duties. It can improve quality of care, communication among nurses and all others involved in care. The aim of this study was to investigate opinion of nursing students about documentation. Results: 1. Most respondents (95,7 percent) answered that nursing documentation is very important in coordinating work and assuming continuity of patient care and thus help to improve quality of care. 2. Nursing documentation form is clear because it allows to understand and to fill them in correctly. Gauta SLAUGYTOJØ SKIEPIJIMASIS NUO GRIPO J. ÈIUVAÐOVIENË Kauno medicinos universiteto Slaugos ir rûpybos katedra Raktaþodþiai: slaugytojai, skiepijimasis nuo gripo. Santrauka Atlikta slaugytojø anoniminë anketinë apklausa Kauno miesto universitetinëje ligoninëje, Konsultacinëje poliklinikoje, Ðeimos medicinos klinikoje. Buvo iðdalyta 400 anketø, gràþintos 382. Apklausti 382 slaugytojai (ið jø 4 vyrai), kurie iðsakë savo poþiûrá á skiepijimàsi nuo gripo. Apklausos duomenimis, 2003 metais nuo gripo skiepijosi 8,1 proc. apklaustøjø. Ið pasiskiepijusiø 9,68 proc. turi aukðtàjá iðsilavinimà. 64,51 proc. pasiskiepijusiø slaugytojø dirba stacionare. Nesiskiepijæ slaugytojai nurodë ðias nesiskiepijimo prieþastis: skiepytis brangu, netiki vakcinos efektyvumu, baiminasi vakcinos nepageidaujamø reakcijø. Dauguma (36,2 proc.) nesiskiepijusiø sutiktø skiepytis, jei darbe skiepytø nemokamai. 64,3 proc metais pasiskiepijusiø slaugytojø skiepijasi todël, kad nepasiskiepijæ suserga gripu. ÁVADAS Ligos pavadinimas kilæs ið prancûzø kalbos þodþio grippe arba vokiðko greifen, reiðkianèio griebti, suèiupti. Toks pavadinimas labai atitinka ûminá ir epideminá ligos pobûdá. Gripo istorija neatsiejamai susijusi su epidemijomis. Pirmà kartà ðá susirgimà paminëjo Hipokratas (412 a. pr. m. e.). Influenzos vardà gavo XVI amþiuje. Gripo simptomai buvo apraðyti tik 1729 metais. Tikroji gripo istorija prasidëjo 1889 metais, kai buvo paskelbta pirmoji infekcijos epidemija [7,1,11] metais gripas smogë pirmàjá smûgá, kai prasidëjo pasaulinio masto ligos epidemija pandemija. Ði pandemija buvo pavadinta ispaniðkuoju gripu ir tæsësi iki 1922 metø. Ðiuo gripu persirgo apie 500 milijonø þmoniø, o mirë milijonø. Ispaniðkojo gripo pandemijos aukø skaièiø galima palyginti tik kartu sudëjus visas maro epidemijas. Antroji gripo pandemija buvo uþregistruota metais, kurià sukëlë azijietiðkasis gripas. Kitos pandemijos kilo 1968 metais (Hong Kongo gripas) ir 1977 metais (rusiðkasis gripas) [7, 6, 18]. Gripo sukëlëjas RNR virusas, turintis tris tipus: A, B, C. A virusu uþsikreèia ir þmonës, ir gyvûnai. Manoma, kad kai kurie paukðèiai, migruojantys þiemoti á ðiltesnes ðalis, juos ir iðneðioja. Kita teorija teigia, kad A tipo virusai tam tikrà laikà bûna neaktyvûs, kad yra þmoniø, kurie ðá virusà neðioja. B tipo virusas bûdingas tik þmogui. Jis skiriasi savo nukleoproteidais. C tipo virusas nesukelia tipiðkos gripo klinikos ir epidemijø [6, 8]. Ypaè svarbûs viruso struktûrai pavirðiniai gliukoproteidai: hemagliutininas (H) ir neurominidazë (N). H (tipai: H1, H2, H3) padeda virusui prisijungti prie làstelës ir á jà pakliûti. N (tipai: N1 ir N2) veikia kaip fermentas, padedantis virusams po replikacijos áeiti á làsteles. Po virusø dauginimosi ciklo, kuris uþtrunka nuo 2 iki 8 val., làstelë þûva, o tûkstanèiai virusø puola kitas làsteles. Per 3-5 dienas epitelis praktiðkai nusilupa ir atveriami vartai kitiems virusams ir mikroorganizmams [11, 17]. Gripo epidemija tebëra labai grësminga visai þmonijai. JAV duomenimis, kasmet ðia pavojinga liga perserga

41 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 41 nuo 4 iki 15 proc. þmoniø, vyresniø nei 20 metø [19]. Lietuvos miestuose sergamumo lygis yra proc. Tai reiðkia, kad kiekvienais metais kas penktas Lietuvos miesto gyventojas gali uþsikrësti gripu. Nuo 10 iki 20 proc. nedarbingumo prieþasèiø yra gripas [9]. Geriausias kovos su gripu bûdas uþkirsti kelià jam skiepijantis. Pirmiausia rekomenduojama skiepytis ðiems asmenims: Sergantiems lëtinëmis plauèiø, kvëpavimo takø ligomis, bronchine astma, ðirdies ir kraujagysliø ligomis, cukriniu diabetu ir kitomis lëtinëmis metabolizmo ligomis. Sergantiems lëtinëmis inkstø ligomis, taip pat asmenims, kuriems yra imunodeficitinë bûklë: gydomiems imunosupresantais, citostatikais, gliukokortikoidais (didelëmis dozëmis), radioaktyviaisiais spinduliais, sergantiems navikinëmis kraujodaros organø ligomis, ÞIV infekcija. 60 metø ir vyresniems asmenims. Rizikos grupiø kontaktiniams asmenims (ðeimos nariams, medicinos ástaigø, slaugos namø darbuotojams). Vaikams ir paaugliams, ilgai vartojusiems salicilatus ir turintiems polinká á Rëjo sindromà. Medicinos ástaigø, slaugos namø darbuotojams ir kitiems asmenims, kurie dël savo darbo ar veiklos pobûdþio gali uþsikrësti gripu ir platinti ligà tarp aplinkiniø [15, 21, 25]. Taèiau skiepytis nuo gripo gali ne visi. Skiepytis negalima jeigu: Þmogus serga ûmine infekcine liga arba karðèiuoja. Asmenys yra alergiðki kiauðinio ar viðtienos baltymui, tiomerosaliui. Þmogui buvo stiprios alerginës reakcijos á ankstesnæ vakcinos dozæ. Vaikams iki 6 mënesiø amþiaus. Asmeniui yra anksèiau buvæs Guillain Barre sindromas 6 savaièiø laikotarpiu po gripo skiepo [3, 16]. Nëðtumas gali padidinti gripo komplikacijø rizikà, todël dauguma gripo specialistø mano, kad skiepijimasis nëðtumo metu yra bûtinas neatsiþvelgiant á nëðtumo dydá. Taèiau iki 3-èio nëðtumo mënesio daþnai galimi spontaniðki persileidimai, todël gripo specialistai nerekomenduoja skiepytis bûtent ðiuo laikotarpiu, kad iðvengtø sutapimø. Moterys, kurios yra daugiau kaip trys mënesiai nëðèios, gripo sezono metu skiepijamos. Nëðèiosios, kurios turi medicininiø problemø, áskaitant ir jø rizikà gripo komplikacijoms, turi bûti skiepijamos nepaisant nëðtumo periodo [13, 20, 26]. Jungtiniø Valstijø sveikatos departamentas 2002 metais pateikë tokias skiepijimosi rekomendacijas: Optimalus skiepijimosi laikas yra spalio lapkrièio mënesiai. Pirmiausia reikëtø paskiepyti asmenis, priklausanèius rizikos grupëms. Kadangi visi sveiki vaikai priklauso rizikos grupei, tai visi vaikai nuo 6 mënesiø amþiaus turëtø bûti skiepijami. Vaikams nuo 6 mënesiø amþiaus, sergantiems lëtinëmis ligomis, skiepijimas nuo gripo privalomas metø vakcinà sudaro Maskvos (A 1999 metai), Naujosios Kaledonijos (A 1999 metai) ir Hong Kongo (B 2001) gripo virusai. Ði vakcina galioja tik metø gripo sezonui [22]. Kadangi medicinos personalas su ðia infekcija susiduria jau epidemijos pradþioje, todël daugelis medikø serga gripu ir gali uþkrësti savo pacientus. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas medicinos personalas turëtø kasmet skiepytis ir skatinti skiepytis nuo gripo savo pacientus. Buvo atlikta slaugytojø anketinë apklausa. Remiantis anketiniais duomenimis siekiama iðsiaiðkinti slaugytojø poþiûrá á skiepijimàsi nuo gripo. Darbo tikslas ávertinti slaugytojø poþiûrá á skiepijimàsi nuo gripo. Ávairiø ðaliø medikø poþiûris á skiepijimàsi nuo gripo Ávairiose ðalyse atliekamos medikø apklausos, siekiant ávertinti jø poþiûrá á vakcinacijà nuo gripo. Barselonos ligoninëje buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatytas dviejø ið eilës skiepijimosi nuo gripo sezonø tarp medicinos darbuotojø daþnis. Atitinkamai skiepijosi 12,7 ir 14,7 proc. personalo. Ið gydytojø ir slaugos personalo daugiausia skiepijosi medicinos darbuotojai, dirbantys pediatrijos ir palaikomojo gydymo skyriuose. Atlikus tyrimà pastebëta, kad nepaisant aktyvios imunizacijos kampanijos pasiskiepijusiø skaièius tarp medicinos darbuotojø yra ganëtinai maþas [15]. JAV tyrimo metu buvo vertinami veiksniai, sàlygojantys skiepijimàsi nuo gripo. Apklausos bûdu tirti gydytojai ir slaugytojai, dirbantys medicinos centruose. Svarbiausi skiepijimosi motyvai, kuriuos nurodë apie 50 proc. apklaustøjø, yra ðie: ligos iðvengimas, pacientø apsauga, galimybë pasiskiepyti vietoje ir nemokamai. Kaip svarbiausià skiepijimosi motyvà ligos iðvengimà, nurodë 58,8 proc. Tarp nesiskiepijusiø asmenø vakcinos nepageidaujamà poveiká, kaip labai svarbø nesiskiepijimo veiksná, nurodë 36,2 proc., o kaip patá svarbiausià 30,9 proc. Ðios apklausos metu paaiðkëjo, kad nesiskiepijusieji netiki vakcinos efektyvumu ir jos saugumu, kad skiepytis daugeliui yra nepatogu ir brangu [2,14,24]. Belgijos tyrimø duomenimis, daþniau skiepijosi vyresni medicinos darbuotojai, vyrai, gydytojai, technikai ir laboratorijø darbuotojai, taip pat tie, kurie skiepijosi praeità sezonà ar yra turëjæ kontaktø su karðèiuojanèiais ligoniais. Didesnæ átakà skiepijimuisi turëjo vakcinacija

42 42 Sveikatos mokslai Nr m. praeitais metais, tikëjimas, kad vakcina labai efektyvi ir tvirtinimas, kad gripo prevencija yra labai svarbi. Ði studija rodo, kad bûtina aktyvi vakcinacijos kampanija siekiant, kad medikai nuolat skiepytøsi [15]. Izraelyje buvo apklausti 3 pagrindiniø ligoniniø ir 5 slaugos namø darbuotojai. Pasiskiepijo 11 proc. apklaustøjø. Didelio skirtumo tarp skiepijimosi daþnio ir amþiaus, profesijos bei darbo sektoriaus nebuvo. Labai maþai (7 proc.) skiepijosi darbuotojø, serganèiø lëtinëmis ligomis. 29 proc. apklaustøjø skatino skiepytis kolegas. Pagrindinë nesiskiepijimo prieþastis menkas supratimas apie gripo rimtumà, vakcinø efektyvumà bei saugumà, negalëjimas pasiskiepyti darbo vietose. Tyrimo rezultatai rodo, kad norint padidinti besiskiepijanèiø skaièiø reikia ðviesti personalà ir sudaryti sàlygas skiepytis darbo vietoje nemokamai [15]. Ðie tyrimai rodo, kad medikø aktyvumas skiepijantis nuo gripo nëra didelis. TYRIMO METODIKA IR TIRIAMASIS KONTINGENTAS Tyrimui naudota anoniminë anketinë apklausa. Anketos klausimynà sudaro keturios dalys. Pirma dalis socialiniai demografiniai duomenys: lytis, amþius, iðsilavinimas, darbo vieta. Antràjà bendràjà dalá sudaro 7 klausimai apie sergamumo gripu daþnumà, gripo komplikacijas, jø þinojimà, ðeimos átakà apsisprendimui. Treèioji ir ketvirtoji atitinkamai A ir B dalys. Jos iðskirtos norint iðvengti vienareikðmiø atsakymø á klausimus, neatitinkanèius slaugytojø poþiûrio. Á anketos A dalies ir 6 bei 7 klausimus atsakinëjo tie slaugytojai, kurie kada nors skiepijosi nuo gripo. Ðios dalies klausimai yra apie skiepijimàsi nuo gripo, jo motyvus, buvusias vakcinø nepageidaujamas reakcijas. Á B dalies klausimus atsakinëjo slaugytojai, kurie niekada nesiskiepijo. Klausimynas papildytas informacija tiriamajam, kaip pildyti anketos dalis. Ið viso anketà sudaro 21 klausimas. Klausimyne yra 7 atviri ir 14 uþdarø klausimø. Prieð pildant anketà tiriamieji buvo supaþindinti su anketos sudedamosiomis dalimis ir pildymo ypatumais. Taip pat buvo gautas kiekvieno padalinio vyr. slaugytojo bei kiekvieno slaugytojo sutikimas. Klausimynas atiduotas kiekvienam slaugytojui, kad jis pats uþpildytø anketà jam patogiu laiku. Tyrimas atliktas 2003 metais lapkrièio gruodþio mënesiais. Naudojantis minëtu klausimynu ið viso apklausti 382 slaugytojai (ið jø 4 vyrai). Personalo skyriaus duomenimis, tirtoje ligoninëje ið viso dirba 2110 slaugytojø (á ðá skaièiø átraukti laborantai, akuðerës, kineziterapeutai, poliklinikos ir stacionaro slaugytojai). Tyrimas atliktas Kauno miesto universitetinëse klinikose (KMUK), Konsultacinëje poliklinikoje ir Ðeimos medicinos klinikoje. Ði ligoninë (KMUK) pasirinkta todël, kad tai tretinio lygio sveikatos paslaugas teikianti gydymo ástaiga, kurioje atliekamos procedûros ir ávairûs tyrimai pacientams ið visos Lietuvos: didelis pacientø skaièius, greita ligoniø kaita, daug aptarnaujanèio personalo. Dël didelio pacientø skaièiaus ir didelës jø kaitos medicinos personalas su gripo infekcija susiduria jau epidemijos pradþioje, todël daugelis medikø suserga gripu ir gali uþkrësti savo pacientus bei artimuosius. Statistinë analizë Gautiems duomenims apdoroti naudotos Microsoft Excel kompiuterinës programos. Duomenø analizei naudotas programinis paketas STATISTIKA. Tyrimo duomenys poþymiø tarpusavio priklausomybei ávertinti apskaièiuojant Stjudento t kriterijø. Statistiðkai patikimais rezultatais laikytini atvejai, kai p<0,05, P=95 proc. REZULTATAI IR JØ APTARIMAS Atsakinëdami á pateiktos anketos klausimyno 5-à klausimà (Ar skiepijosi kada nors nuo gripo?) slaugytojai pasiskirstë á dvi grupes: vienà grupæ sudaro slaugytojai (29,05 proc.), kurie atsakë á ðá klausimà teigiamai ir toliau atsakinëjo á A dalies ir 6-7 klausimus, o kità grupæ slaugytojai (70,95 proc.), á 5-à klausimà atsakæ neigiamai ir pasirinkæ B dalies klausimus. Ið visø tirtø slaugytojø tik 29,05 proc. yra skiepijæsi nuo gripo anksèiau ir tik 8,1 proc. ið jø skiepijosi 2003 metais. 70,95 proc. tirtøjø niekada nesiskiepijo. Net 44,3 proc. ið ankstesniais metais pasiskiepijusiø 2003 m. nesiskiepijo, nes skiepytis jiems per brangu. 10,13 proc. yra turëjæ nepageidaujamø vakcinos reakcijø, todël dabar baiminasi, kad jos gali vël pasikartoti. 6,25 proc. slaugytojø netiki vakcinos efektyvumu, todël nebesiskiepija. Dauguma jø (65,82 proc.) skiepytøsi, jeigu darbe skiepytø nemokamai. 58,06 proc metais pasiskiepijusiø slaugytojø apsisprendimui didelës átakos turëjo skiepijimasis praeitais metais, tikëjimas, kad vakcina yra labai efektyvi. 64,3 proc. pasiskiepijusiø apklaustøjø nurodë, jog nepasiskiepijæ suserga gripu, o 28,63 proc. jø (ið 64,3 proc.) skiepijasi kasmet. Uþkreèiamøjø ligø profilaktikos ir kontrolës centro duomenimis, 2003 metais nuo gripo Lietuvoje skiepijosi 2,1 proc. visø gyventojø [9]. Apklausos duomenimis, tais metais skiepijosi 8,1 proc. apklaustø slaugytojø. Ðio centro gydytojai apklausë apie 10 proc metais pasiskiepijusiø Lietuvos gyventojø ir nurodë pagrindinius jø skiepijimosi motyvus: 42,6 proc. skiepijosi todël, kad tai efektyvu, nes kai pradëjo skiepytis (jie visi skiepijasi nebe pirmi metai), nebeserga gripu arba serga lengva forma, nebûna gripo komplikacijø. 4,1 proc. skiepijasi gydanèiø gydytojø patarti, nes serga lëtinëmis ligomis. 2,6 proc. turi namuose vaikø iki 6 metø ir bijo juos

43 2004 m. Sveikatos mokslai Nr pav. Slaugytojø darbo vieta. 1 lentelë. Pasiskiepijusiø slaugytojø darbo vieta. * Darbo vieta stacionaras turi átakos skiepijimuisi, p=0,04, tai yra p <0,05. 2 lentelë. Tiriamøjø pasiskirstymas pagal amþiaus grupes. * Skiepijimuisi átakos turi ðis amþiaus tarpsnis, p=0,04, p <0,05. uþkrësti [9]. Tais metais pasiskiepijusiø apklaustø slaugytojø skiepijimosi motyvai nesiskyrë nuo apklaustø Lietuvos gyventojø skiepijimosi motyvø. Kaip minëta, 58,06 proc metais pasiskiepijusiø slaugytojø skiepijosi, nes tai yra efektyvu, o 64,3 proc. apklaustøjø skiepijosi todël, kad nepasiskiepijæ suserga. 38,71 proc. pasiskiepijusiø slaugytojø turi vaikø. 328 (85,86 proc.) ið visø apklaustø slaugytojø dirba stacionare, 12,04 proc. poliklinikoje, 2,1 proc. kitur (1 pav.). Skiepijosi 64,5 proc. apklaustø stacionare dirbanèiø asmenø, 19,4 proc. dirbanèiø poliklinikoje, 16,1 proc. dirbanèiø kitur, pvz., Kardiologijos ambulatorijoje, priëmimo skyriuje) (1 lentelë). Dël didelës pacientø kaitos slaugytojai ir kiti medicinos darbuotojai gali greièiau uþsikrësti gripu, taip pat uþkrësti ir savo pacientus. Be to, stacionaro ir poliklinikos slaugytojai daþnai susiduria su rizikos grupëms priklausanèiais pacientais, t.y. pacientais 50 ir daugiau metø, serganèiais lëtinëmis ligomis, kuriems labai pavojinga susirgti gripu, nes daþnai iðsivysto gyvybei pavojingos gripo komplikacijos [5]. Todël net 30,62 proc. apklaustøjø kaip pagrindiná skiepijimosi motyvà ávardijo darbo vietà ir su ja susijusià padidëjusià rizikà uþsikrësti gripu. Buvo iðskirtos penkios amþiaus tarpsniø grupës. Dauguma slaugytojø (39,27 proc.) priklauso metø amþiaus tarpsniui. 30,1 proc. apklaustøjø yra metø, 23,3 proc metø. Ketvirtai amþiaus tarpsniø grupei (50-59 metai) priskiriama 6,8 proc. tirtø slaugytojø. Maþiausiai (0,5 proc.) apklaustøjø buvo 60 ir daugiau metø (2 lent.). Tik 13,38 proc. slaugytojø nuo 50 ir daugiau metø 2003 m. skiepijosi nuo gripo, jie sudaro tik 12,9 proc. visø pasiskiepijusiø slaugytojø, nors, literatûros duomenimis [5], tai yra asmenys (pagal amþiø), priklausantys rizikos grupei ir skiepytis turëtø didesnis procentas. 8,69 proc. skiepijosi metø tarpsnio slaugytojø, 6,68 proc metø tarpsnio ir 7,87 proc metø amþiaus tarpsnio slaugytojø. Skiepijimuisi átakos turi metø amþiaus tarpsnis, p=0,04. Tai sudaro 32,46 proc. visø 2003 metais pasiskiepijusiø tirtø slaugytojø. 29 (7,59 proc.) tiriamieji turi aukðtàjá iðsilavinimà.10,34 proc. slaugytojø su aukðtuoju iðsilavinimu skiepijosi 2003 m., 34,48 proc. yra skiepijæsi nuo gripo anksèiau. Tyrimo rezultatai rodo (p>0,05), kad iðsilavinimas átakos skiepijimuisi neturëjo. Dauguma (38,6 proc.) su aukðtuoju iðsilavinimu anksèiau pasiskiepijusiø slaugytojø nebesiskiepija, nes brangu, 8,16 proc. yra turëjæ vakcinø nepageidaujamø reakcijø ir bijo jø pasikartojimo, 3,4 proc. nebetiki vakcinos efektyvumu. 29 (93,54 proc.) 2003 metais pasiskiepijæ slaugytojai skiepijasi nuo gripo kasmet, o 6,46 proc. skiepijasi pirmi metai, juos paskatino kolegos. Ið visø ankstesniais metais pasiskiepijusiø daugiausia (47,75 proc.) skiepijasi savo iniciatyva, 36,03 proc. ankstesniais metais pasiskiepijusiø slaugytojø skiepijasi savo kolegø, 16,22 proc. savo artimøjø paskatinti. Atsakinëjant á klausimà Kokie motyvai skatina skiepytis? klausimyne buvo galima paþymëti kelis atsakymus (2 pav.). Pagrindinis skiepijimosi motyvas buvo dël darbo specifikos yra didelë rizika uþsikrësti gripu. Taip atsakë 30,62 proc. pasiskiepijusiø slaugytojø, ið jø 12,3 proc. skiepijasi, kad neuþkrëstø savo pacientø. 17,11 proc. sakë, kad tai yra efektyvu, 4,51 proc. slaugytojø nurodë, kad darbe skiepija visus nemokamai, o 8,11 proc. áraðë kitus skiepijimosi motyvus, ið kuriø net 64,3 proc. slaugytojø nurodë, kad nepasiskiepijæ suserga gripu. Literatûros duomenimis, daþniausiai pasitaiko ðios nepageidaujamos vakcinos reakcijos: Dûrio vietoje paraudimas, patinimas, skausmas, sukietëjimas, bendras silpnumas, galvos skausmas, sustiprëjæs prakaitavimas, karðèiavimas. Raumenø ir sànariø skausmas, sutrikæs virðkinimas [23,3]. 10,81 proc. visø pasiskiepijusiø slaugytojø turëjo vakcinos nepageidaujamø reakcijø. 58,33 proc. slau-

44 44 Sveikatos mokslai Nr m. 2 pav. Slaugytojø skiepijimosi motyvai. 3 pav. Slaugytojø nesiskiepijimo prieþastys. gytojø vakcinos nepageidaujamos reakcijos pasireiðkë aukðta (38,5-39,9 C) temperatûra, 16,67 proc. raumenø skausmais, likusieji (72,52 proc.) iðsakë bendrus negalavimus. 46,85 proc. visø pasiskiepijusiø slaugytojø skatina ir kitus skiepytis nuo gripo. Atsakinëjant á klausimyno B dalies klausimà Dël kokiø prieþasèiø nesiskiepijate? buvo iðskirti keli atsakymai: 45,39 proc. nesiskiepija, nes tai brangu, 29,63 proc. netiki, kad tai efektyvu, 20,29 proc. nesiskiepija, nes baiminasi vakcinos nepageidaujamø reakcijø. 9,59 proc. tirtø slaugytojø nesiskiepija, nes nesuranda tam laiko, 4,43 proc. nurodë kità nesiskiepijimo motyvà, ið kuriø 60,2 proc. nesiskiepija dël apsileidimo (3 pav.). Dauguma (38,51 proc.) nesiskiepijusiø slaugytojø nurodë, kad jø apsisprendimà nesiskiepyti galëtø pakeisti nemokamas skiepijimas darbo vietoje. Taip pat mano ir slaugytojai (65,82 proc.), kurie anksèiau skiepijosi. Tai patvirtina ir daugumos (45,39 proc. nesiskiepijusiø, 43,3 anksèiau pasiskiepijusiø, o 2003 m. ne) slaugytojø iðskirtas pagrindinis nesiskiepijimo motyvas skiepytis yra brangu. Likusieji (61,49 proc.) nesiskiepijæ slaugytojai aiðkios prieþasties, kas galëtø pakeisti jø apsisprendimà, nenurodë. 2,21 proc. nesiskiepijusiø slaugytojø atkalbinëja savo artimuosius ir paþástamus nuo skiepijimosi tikindami, kad tai neefektyvu ir daþnai pasitaiko nepageidaujamos vakcinos reakcijos. Ið visø apklaustø slaugytojø kasmet serga 19,37 proc., kartà per penkerius metus 54,45 proc. slaugytojø, o reèiau negu kartà per penkerius metus 26,18 proc. tiriamøjø. 3,23 proc. pasiskiepijusiø kasmet serga gripu, nors ir skiepijasi, 16,13 proc. suserga gripu kartà per penkerius metus, 6,45 proc. labai retai, nes kasmet skiepijasi. Literatûros duomenimis, daþniausia gripo komplikacija virusinis, o vëliau ir bakterinis plauèiø uþdegimas. JAV statistikos duomenimis, nuo ðios gripo komplikacijos kiekvienais metais mirðta nuo 15 iki 76 þmoniø ið kiekvieno 100 tûkstanèiø susirgusiø [10, 12]. Gana daþnos komplikacijos yra sinusitas, vidurinës ausies uþdegimas, bronchitas [7, 4]. 4,45 proc. apklaustøjø turëjo gripo komplikacijø, daþniausiai (47,05 proc.) pasitaikë plauèiø uþdegimas, 29,41 proc. sinusitas. Tarp niekada nesiskiepijusiø pasitaikë 3,69 proc. komplikacijø, ið jø 60 proc. plauèiø uþdegimas, 30 proc. sinusitas. 347 apklausti slaugytojai (90,84 proc.) mano, kad medicinos personalas turëtø skiepytis, 337 (88,22 proc.) sutiktø skiepytis, jei nuo gripo bûtø skiepijami visi jø skyriaus darbuotojai. Remiantis visais apklaustaisiais, ðeima ir vaikai apsisprendimui (skiepytis ar ne) átakos neturi (p>0,05). Apie galimas gripo komplikacijas þinojo 88,8 proc. apklaustøjø, o 11,2 proc. tiksliai negalëjo iðvardyti gripo komplikacijø arba apskritai jø neávardijo. Ið jø net 5,61 proc. gripà laiko paprasèiausiu perðalimu ir nemano, kad reikëtø skiepytis ar imtis kitokiø apsisaugojimo priemoniø. 67,2 proc. teisingai nurodë pagrindines gripo komplikacijas (plauèiø uþdegimà, sinusità, bronchità, vidurinës ausies uþdegimà, meningità, encefalità, miokardità). Net 91,5 proc. iðskyrë plauèiø uþdegimà, kaip daþniausiai pasitaikanèià gripo komplikacijà. 15 proc. þinojusiøjø gripo komplikacijas paraðë ir labai retai pasitaikanèias venø ir arterijø trombozæ, triðakio ir tarpðonkaulinio nervo neuralgijà, neurità, radikulità. 7,6 proc. slaugytojø mano, kad daþnai sergant gripu atsinaujina herpetinë lûpø infekcija. IÐVADOS 1. Slaugytojø poþiûriui á skiepijimàsi nuo gripo átakos turëjo amþius. Daugiausia (54,84 proc.) skiepijosi metø amþiaus grupës slaugytojø, p=0,04 (p<0,05). Iðsilavinimas, ðeima ir vaikai ðeimoje slaugytojø apsisprendimui átakos neturëjo (p>0,05). 2. Daugiau skiepijosi slaugytojø, dirbanèiø stacionare (64,51 proc.) nei poliklinikoje (19,4 proc.) ir kitur (16,1 proc.) Kardiologijos ambulatorija, priëmimo skyrius ir kt. Slaugytojø darbo vieta stacionaras turëjo átakos jø apsisprendimui skiepytis, p=0,04.

45 2004 m. Sveikatos mokslai Nr Tyrime dalyvavusiems slaugytojams trûksta þiniø apie gripo klinikà (5,61 proc. apklaustø asmenø gripà laiko paprasèiausiu perðalimu), jo komplikacijas (11,2 proc. negalëjo tiksliai iðvardyti ar visai neávardijo gripo komplikacijø), vakcinos efektyvumà ir saugumà (39,2 proc.). Literatûra 1. Beer MH, Berkow R. The Merck Manual of Diagnosis and Therapy. Merck Research Laboratories, 1999, Carmen WF, Elder AG, Wallace LA, et al. Effects of influenza vaccination of health-care workers on mortality of elderly people in long-term care: a randomized controlled trial. Lancet 2000;355: Chen R, Kent J, Rhodes P, Simon P, Schonberger L. Investigation of a possible association between influenza vaccination and Guillain-Barré syndrome in the United States, [Abstract 040]. Post Marketing Surveillance 1992;6: Clements ML, Stephens I. 38: New and improved vaccines against influenza. In: Levine MM, Woodrow GC, Kaper JB, Cobon GS, eds. New Generation Vaccines. 2 nd ed. New York, NY: Marcel Dekker, 1999: Couch RB. Editorial response: influenza, influenza virus vaccine, and human immunodeficiency virus infection. Clin Infect Dis 1999;28: Cox NJ, Subbarao K. Influenza. Lancet 1999;354: Èibiras P., Ûsaitis J. Infekcinës ligos. Vilnius, Kilbourne ED. Influenza. New York, NY: Plenum Medical Book Company, Kriauèiûnienë N. Gripas ir ÛVRI 2002 m. Kauno mieste. Uþkreèiamøjø ligø profilaktikos ir kontrolës centras. 10. Lui K-J, Kendal AP. Impact of influenza epidemics on mortality in the United States from October 1972 to May Am J Public Health 1987;77: Mims, Playfair, Roitt et al. Medical Microbiology. 2th edition, National Center for Health Statistics. Health, United States, Hyattsville, MD: US Department of Health and Human Services, CDC, 1998; DHHS publication no. (PHS) Potter CW. Attenuated influenza virus vaccines. Med Virol 1994;4: Potter J, Stott DJ, Roberts MA, et al. Influenza vaccination of health care workers in long-term-care hospitals reduces the mortality of elderly patients. J Infect Dis 2000;175: Prevention and Control of Influenza, Recommendations of the Advisory Committee on Immunization Practices [ACIP] Morbidity and Mortality Weekly Report [MMWR], April 12, Ropper AH. Guillain-Barré syndrome. N Engl J Med 1992;326: Shahab SZ, Glezen WP. Influenza virus. New York, NY: Springer-Verlag, 1994: Simonsen L, Clarke MJ, Schonberger LB, Arden NA, Cox NJ, Fukuda K. Pandemic versus epidemic influenza mortality: a pattern of changing age distribution. J Infect Dis 1999;178: Simonsen L, Schonberger LB, Stroup DF, Arden NH, Cox NJ. Impact of influenza on mortality in the USA. In: Brown LE, Hampson AW, Webster RG, eds. Options for the control of influenza III: proceedings of the 3 rd International Conference on Options for the Control of Influenza, Cairns, Australia, 4--9 May, Amsterdam, Holland: Elsevier Science, 1996: Singleton JA, Lu PJ, Ndiaye SM, Strikas RA. Influenza vaccination of pregnant women in the United States [Abstract W71-8]. Options for the Control of Influenza IV, Crete, Greece, September US Department of Health and Human Services, Public Health Service. Healthy people 2000: national health promotion and disease prevention objectives-full report, with commentary. Washington, DC: US Department of Health and Human Services, Public Health Service, 1991; DHHS publication no. (PHS) US Department of Health and Human Services. Healthy people 2010 (conference ed., in 2 vols). Washington, DC: US Department of Health and Human Services, Vaistø þinynas. Vilnius, Walker FJ, Singleton JA, Lu PJ, Strikas RA. Influenza vaccination of health care workers in the United Sates, [Abstract]. Infect Control Hosp Epidemiol 2001;21: Zadeh MM, Bridges CB, Thompson WW, Arden NA, Fukuda K. Influenza outbreak detection and control measures in nursing homes in the United States. J Am Geriatr Soc 2000;48: Yeager DP, Toy EC, Baker B III. Influenza vaccination in pregnancy. Am J Perinatol 1999;16: FLU VACCINATION FOR NURSES J.Èiuvaðovienë Summary Key words: nurses, flu vaccination. Objective. To evaluate nurses attitude towards vaccination against influenza. Research methods. There was an anonymous questionnaire distributed among the nurses in Kaunas Medical University Hospital, consultancy clinic, Family medicine clinic. 400 questionnaires were distributed, 382 of them were returned. Results. 382 nurses (4 of them men) were questioned about their attitude towards vaccination against influenza. Questionnaires records show that 8,1% of questioned had a vaccination against influenza this year. 9,68% of vaccinated nurses had a higher education. 64,51% of vaccinated nurses work in the stationary 2003 year. Non-vaccinated nurses indicated the reasons of non-vaccinating as follows: expensive, don t believe in effectiveness of vaccine, are afraid of vaccine s side effects. Most of non-vaccinated nurses (36,2%) would agree to vaccinate, if vaccination at work would be for free. 64,3% of vaccinated 2003 year nurses got vaccinated because that they sicken with influenza if non-vaccinated. Conclusions. 1. Nurse age had an affect on the nurses attitude towards the influenza. Most who got vaccinated were nurses of age from 30 to 39 (54,84%), p=0,04 (p<0,05). 2. Nurses working in stationary got vaccinated more (64,51%) than working in clinics (19,4%) or other places (16,1%), p=0, Questioned nurses are short of the information about influenza symptoms (5,61%), it s complications (11,2%), vaccine effectiveness and safety (39,2%). Gauta

46 46 Sveikatos mokslai Nr m. VILNIAUS KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEÞIÛROS FAKULTETO STUDENÈIØ POÞIÛRIS Á LYTINÁ GYVENIMÀ IR NEPLANUOTÀ NËÐTUMÀ B.GOSTEVIÈIENË, A.NARVILIENË Vilniaus kolegijos Sveikatos prieþiûros fakulteto Slaugos katedra Raktaþodþiai: menarchë, nëðtumas, natûralus ðeimos planavimas, kontracepcija, kontraceptikai, abortas, lytinis ðvietimas, lytinis ugdymas. Santrauka 2002 metø lapkrièio mën. Vilniaus kolegijos Sveikatos prieþiûros fakultete atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo iðsiaiðkinti studenèiø poþiûrá á lytiná gyvenimà ir neplanuotà nëðtumà. Taikytas anketinës apklausos metodas. Tyrime dalyvavo 297 studentës, ið jø 227 (78 proc.) gyvenanèios lytiná gyvenimà. Lytiná gyvenimà merginos pradëjo bûdamos vidutiniðkai 17,7 metø, turëjo vidutiniðkai po 2-3 lytinius partnerius. Didesnë dalis tirtøjø teigë, kad lytinis ðvietimas skatina lytiná aktyvumà. Ið 21 proc. studenèiø, kurios buvo neplanuotai pastojusios, dauguma pasirinko abortà. 54 proc. tirtøjø pateisina abortà, 46 proc. nepateisina. Pagrindiniai informacijos ðaltiniai apie apsaugà nuo neplanuoto nëðtumo yra masinës informacijos priemonës ir draugai. Populiariausios kontracepcijos priemonës prezervatyvas ir hormoninë kontracepcija. ÁVADAS Lietuvos jaunimo lytinio gyvenimo ypatumai nëra pakankamai iðtirti (1), todël rengiant ir tobulinant sveikatos bei lytinio ugdymo programas ðiuos klausimus bûtina tirti ir analizuoti. Neatsitiktinai ðis tyrimas pirmà kartà buvo atliktas Vilniaus kolegijos Sveikatos prieþiûros fakultete, kur respondentës yra ne vien tik jaunimas su savo problemomis ir poþiûriu á lytiná gyvenimà, bet kartu didesnë jø dalis ir bûsimosios slaugytojos, o viena ið slaugos funkcijø yra sveikatos mokymas. Ðios studentës turi bûti ypaè gerai informuotos ávairiais lytinio gyvenimo klausimais, kad galëtø individualizuoti slaugà, susijusià su lyties raiðkos gyvybine veika. Darbo tikslas iðtirti Vilniaus kolegijos Sveikatos prieþiûros fakulteto studenèiø poþiûrá á lytiná gyvenimà ir neplanuotà nëðtumà. TYRIMO EIGA IR METODAS Tyrime dalyvavo 297 respondentës Vilniaus kolegijos Sveikatos prieþiûros fakulteto studentës, studijuojanèios pagal aukðtøjø neuniversitetiniø studijø programas. Imties koeficientas k = 43,8 proc. Vidutinis studenèiø amþius. M O = 20. M e = 20. Sklaidos koeficientas V= 17,45 proc. Slaugos specialybës studentës sudarë net 63 proc. visø respondenèiø, 20 proc. buvo biomedicininës diagnostikos, 12 proc. kineziterapijos, 5 proc. dietologijos specialybës studenèiø. 58 proc. respondenèiø lietuvës, 29 proc. lenkës, 12 proc. rusës. Tyrimas atliktas 2002 metø lapkrièio mënesá pagal anoniminæ, paties tyrëjo sudarytà anketà, atsitiktinës atrankos bûdu. Tyrimo duomenø analizë atlikta naudojant Microsoft Access bei Excel programas. Microsoft Excel programa atlikti ir papildomi statistiniai apskaièiavimai. Kokybiniø poþymiø priklausomumui/nepriklausomumui vertinti taikytas χ 2 kriterijus, kai reikðmingumo lygmuo α = 0,05. Kiekybiniø poþymiø vertinimui skaièiuotas aritmetinis vidurkis, moda (M o ), mediana (M e ), imties koeficientas (k), sklaidos koeficientas (V), koreliacijos koeficientas (r). REZULTATØ APTARIMAS Ið 297 apklaustø studenèiø 76 proc., t.y. 227 studentës, gyvena lytiná gyvenimà. Ið jø 78 proc. yra nesusituokusios. Vidutiniðkai lytiná gyvenimà respondentës pradëjo bûdamos 17,7 metø, nors dabar 45 proc. teigia, kad nepateisina lytinio gyvenimo paauglystëje. Mûsø tyrimo duomenimis, ðiek tiek anksèiau lytiná gyvenimà pradëjo studentës, kurios baigë kaimo, nei tos, kurios baigë miesto vidurinæ mokyklà. Lytinio gyvenimo patirtis vidutiniðkai 4 metai. Daþniausiai merginos

47 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 47 lytiðkai santykiauja 2-3 kartus per savaitæ. Vidutiniðkai kiekviena turëjo po 2-3 lytinius partnerius. Keièiant lytinius partnerius didëja rizika uþsikrësti lytiniu bûdu plintanèiomis ligomis (5). Mûsø tyrimo duomenimis, 24 proc. studenèiø, gyvenanèiø lytiná gyvenimà, sirgo ginekologinëmis ligomis. Ið jø 13 proc. ðias ligas sieja su aktyviu lytiniu gyvenimu. Be to, 23 studentës, gyvenanèios lytiná gyvenimà, visai nesinaudojo ginekologo paslaugomis, o 64 studentës lankosi pas ginekologà tik esant problemai. Santuoka, gyvenant lytiná gyvenimà, svarbi tik 6 proc. apklaustøjø. 68 proc. studenèiø teigia, kad èia svarbiausia meilë. Tyrimo duomenimis, ið visø lytiná gyvenimà gyvenanèiø studenèiø 21 proc. buvo neplanuotai pastojusios. Neplanuotø nëðtumø rezultatas: 53 proc. abortø, 14 proc. persileidimø, 33 proc. gimdymø. Abortà daþniau rinkosi susituokusios ir turinèios vaikø nei tos, kurios yra nesusituokusios ir dar neturi vaikø. Jei dabar studentës, kurios yra gimdþiusios, neplanuotai pastotø, 53 proc. gimdytø vël, 16 proc. nëðtumà nutrauktø, o 32 proc. neþino, kaip pasielgtø. Jei neplanuotai pastotø turëjusios abortø studentës, 30 proc. jø teigia, kad gimdytø, 45 proc. neþino, kaip pasielgtø, o 25 proc. ir vël nutrauktø nëðtumà. Studentës, kuriø neplanuoti nëðtumai baigësi persileidimu, në viena nenutrauktø nëðtumo, 89 proc. gimdytø. Nëðtumo nutraukimas yra daþniausiai neplanuoto ir nenorimo nëðtumo padarinys. Didþiausià átakà moters pasirinkimui nutraukti nëðtumà turi vaikø skaièius, moters amþius, nutraukti nëðtumai bei gyvenimo sàlygos (3). Mûsø tirtø Vilniaus kolegijos Sveikatos prieþiûros fakulteto studenèiø poþiûris á abortà nepriklausomai nuo tikëjimo ir ðeimyninës padëties pasiskirstë taip: 54 proc. pateisina abortà, 46 proc. nepateisina. Pagrindiniai aborto pateisinimo argumentai: medicininës indikacijos, nëðtumas prievartos pasekmë, nëðtumas paauglystëje bei bloga socialinë ekonominë padëtis. Perspektyva auginti vaikà vienai tik 10 proc. apklaustøjø yra argumentas, pateisinantis abortà. Poþiûris á nëðtumo nutraukimà per ðimtmeèius keitësi ávairiose ðalyse: jie buvo draudþiami, leidþiami ir vël draudþiami (2). Mûsø tyrimo duomenimis, 29 proc. studenèiø, nepateisinanèiø aborto, teigia, kad tai prieðtarauja jø poþiûriui á negimusios gyvybës vertæ, 27 proc., kad tai kelia grësmæ moters sveikatai, 27 proc., kad kelia grësmæ moters vaisingumui. 38 proc. respondenèiø norëtø, kad abortai bûtø labiau ribojami, 40 proc. teigia, kad nereikia labiau riboti, o 20 proc. norëtø, jog kliûèiø nëðtumo nutraukimui sumaþëtø. Pirmøjø lytiniø santykiø metu 54 proc. mûsø tyrime dalyvavusiø studenèiø naudojo prezervatyvà kaip apsaugos nuo nëðtumo priemonæ, 17,6 proc. nutraukë lytiná aktà, 16,3 proc. nenaudojo nieko. Ið mûsø tyrime dalyvavusiø studenèiø, kurios lytiðkai santykiauja vidutiniðkai 2-3 kartus per savaitæ, o tokiø yra dauguma, 42 proc. nuo neplanuoto nëðtumo ðiuo metu saugosi naudodamos prezervatyvà, 30 proc. vartoja hormoninæ kontracepcijà, 15 proc. nutraukia lytiná aktà, 3 proc. nenaudoja nieko. 36 proc. studenèiø, gyvenanèiø lytiná gyvenimà kasdien, nenaudoja jokios apsaugos. Daugelyje ðaliø prezervatyvai paaugliams rekomenduojami kaip prieinamiausia ir saugiausia kontracepcijos priemonë. Kauno miesto aukðtøjø mokyklø pirmøjø kursø studentø dauguma nuo neplanuoto nëðtumo saugojasi prezervatyvais, ketvirtadalis nutrauktu lytiniu aktu (7). Mûsø tyrime dalyvavusios studentës atsakë á keletà klausimø, kurie padëjo iðsiaiðkinti jø þinias apie kontracepcijos priemones. Tiek gyvenanèios lytiná gyvenimà, tiek negyvenanèios mano, kad efektyviausios kontracepcijos priemonës yra hormoninë kontracepcija (24 proc.), prezervatyvas (15 proc.) bei gimdinë spiralë (14 proc.). 43 proc. visø apklaustøjø mano, kad daugiausia nepageidaujamø poveikiø turi hormoninë kontracepcija, 22 proc. kad gimdinë spiralë, o 22 proc. neþino, kurios kontracepcinës priemonës turi nepageidaujamø poveikiø. Lietuvoje atliktø tyrimø duomenimis, efektyviausias kontracepcijos priemones þino proc. moterø, taèiau jas naudoja tik apie 8 proc., o 39 proc. apskritai kontracepcijos priemoniø nenaudoja (4, 6). Pirmines þinias apie kontracepcijà 31 proc. respondenèiø gavo ið masinës informacijos priemoniø, 21 proc. ið draugø, 14 proc. ið specialios medicinos literatûros, 12 proc. ið mokyklos mokytojø, 10 proc. ið tëvø. Tø, kurios pirmines þinias apie kontracepcijà gavo ið tëvø, tëvø iðsilavinimas daþniausiai buvo aukðtasis arba aukðtesnysis. Savo þinias apie natûralaus ðeimos planavimo metodus mûsø tyrime dalyvavusios studentës vertina taip: 30 proc. þino puikiai ir gerai, 26 proc. patenkinamai, 44 proc. silpnai arba neþino ðiø metodø. Ið visø 227 lytiðkai aktyviø studenèiø natûralaus ðeimos planavimo metodus taiko tik 4,4 proc. 66 proc. tirtøjø teigia, kad lytinis ðvietimas, vykdo-

48 48 Sveikatos mokslai Nr m. mas Lietuvoje, lytiná aktyvumà skatina ið dalies 3,5 proc. kad tiesiogiai skatina. 46 proc. mûsø tirtø studenèiø mano, kad lytiná ðvietimà reikia keisti á lytiná ugdymà ir pradëti já nuo metø. Daugumos merginø nuomone, lytiná ugdymà turëtø vykdyti tam pasirengæ specialistai. 27 proc. norëtø, kad tà atliktø tëvai, 18 proc., kad mokytojai, 13 proc., kad dvasininkai. Á klausimà, ar lytiná ugdymà galëtø vykdyti slaugytojai, 55 proc. mûsø tirtø studenèiø atsakë, kad galëtø. O ið slaugos specialybës studenèiø tam pritaria net 78 proc. 68 proc. Vilniaus kolegijos Sveikatos prieþiûros fakulteto studenèiø norëtø atskiro kurso apie lytinio gyvenimo aktualijas. IÐVADOS 1. Lytiná gyvenimà studentës pradëjo bûdamos vidutiniðkai 17,7 metø, 78 proc. nesusituokusios, daþniausiai turëjo po 2-3 lytinius partnerius proc. studenèiø buvo neplanuotai pastojusios: didesnë jø dalis pasirinko abortà. 3. Ðiuo metu tarp tirtøjø populiariausios kontracepcijos priemonës prezervatyvas ir hormoninë kontracepcija. 4. Nepriklausomai nuo ðeimyninës padëties bei tikëjimo 54 proc. studenèiø pateisina abortà, 46 proc. nepateisina. 5. Studentëms stinga tikslesniø þiniø apie ávairias kontracepcijos priemones bei natûralaus ðeimos planavimo metodus, nes daugumos pagrindiniai þiniø ðaltiniai yra masinës informacijos priemonës ir draugai. 6. Didesnë dalis studenèiø teigia, kad lytinis ðvietimas ið dalies skatina lytiná aktyvumà. Literatûra 1. Daudaravièienë V. Lytinio ugdymo ir lytinio ðvietimo prieðprieða bendrojo lavinimo mokyklose: problemos ir perspektyvos. Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU, Èigriejienë V., Jakuðovaitë I. Medicinos etikos problemos akuðerijoje ir ginekologijoje. Lietuvos akuðerija ir ginekologija, 2002, t.5, p Jakubèionytë R. Nëðtumo nutraukimà átakojantys faktoriai. Daktaro disertacija, Kaunas, Jankûnas R. Hormoninë kontracepcija, Kaunas, Petkevièienë J., Petrauskas D., Klumbienë J. ir kt. Kauno miesto aukðtøjø mokyklø pirmo kurso studentø seksualinio gyvenimo ypatumai. Lietuvos akuðerija ir ginekologija, 2002, t. 4, p Ustilaitë S. Paaugliø lytiðkumo raiðka ir jos psichopedagoginës korekcijos prielaidos. Daktaro disertacijos santrauka, Vilnius, Vanagienë V. Þiniø apie kontracepcijos priemones ávertinimas. Kauno moterø konsultacijø ir ginekologijos skyriø pacienèiø apklausos rezultatai. Lietuvos akuðerija ir ginekologija, 2001, t. 4, p THE ATTITUDE OF FEMALE STUDENTS FROM THE VILNIUS COLLEGE FACULTY OF HEALTH CARE TOWARDS THE SEXUAL LIFE AND UNPLANNED PREGNANCY B.Gostevièienë, A.Narvilienë Summary Key words: the first menses, gestation, natural family planning, contraception, contraceptive, abortion, sexual education, sexual training. Active sexual life in juvenility period is interlinked both with health and moral problems. The objective of this work is to examine the attitude of female students from Vilnius College Faculty of Health Care towards the sexual life and unplanned pregnancy. The questionnaire was performed in November The contingent of those interviewed comprised 297 female students from Vilnius College Faculty of Health Care studying in various courses and specialties. 227 students among the interviewed live an active sexual life, 78 % are unmarried. On the average the students entered into sexual life being 17,7 years old, commonly they had 2-3 sexual partners. More than half of the students assert that sexual education propagates sexual activity. At present 83 % of the students doubt or disagree with the initiation of sexual life. 21 % of the interviewed had become pregnant without earlier arrangements, more than half of the latter chose abortion. Independently on their marital status and belief 54 % of the students approve abortion, while 46 % do not. Students feel the lack of more accurate information on various means of contraception, for generally the main sources of basic information are media and friends. At present the most popular means of contraception among the interviewed is condom and hormones contraception

49 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 49 GYVENIMO KOKYBËS TYRIMO PRIEMONËS METODOLOGINIS ÁVERTINIMAS J.TOLIUÐIENË, A.ÐEÐKEVIÈIUS Kauno medicinos universiteto Slaugos ir rûpybos katedra Raktaþodþiai: gyvenimo kokybë, psichometrinis ávertinimas, metodologija. Santrauka Pastaraisiais metais moksliniuose sveikatos prieþiûros tyrimuose svarbià vietà uþima gyvenimo kokybës (GK) vertinimo tyrimai. Ðie tyrimai tapo vienu ið pagrindiniø gydymo ir slaugos galutiniø rezultatø ávertinimo veiksniø. Straipsnis skirtas dirbantiems klinikiná darbà bei mokslo darbuotojams. ÁVADAS Su sveikata susijusios gyvenimo kokybës vertinimas yra vienas ið svarbiausiø ðiuolaikinio gydymo ir slaugos efektyvumo ávertinimo elementø, apimantis bendrà sveikatos prieþiûrà (1, 2, 3) bei ávairiapusá klinikiná pritaikymà (4, 5, 6), poreiká racionaliai skirstyti lëðas sveikatos apsaugai (7). Apþvelgus pastaraisiais metais atliktus gyvenimo kokybës vertinimo tyrimus Lietuvoje pastebimas nepakankamas naudotø priemoniø apraðymas metodinëje dalyje. Tokiais atvejais lieka neaiðku, ar priemonë atitinka jai keliamus metodologinius reikalavimus, ar yra tinkamiausia iðkeltam tikslui, taip pat ar gauti rezultatai ir iðvados yra pagrásti (3, 8). Darbo tikslas apþvelgti reikalavimus, keliamus GK vertinimo priemonëms, kurios yra bûtinos siekiant uþtikrinti tyrimø rezultatø patikimumà. Gyvenimo kokybës samprata Pastaraisiais metais vis daþniau atliekama klinikiniø tyrimø, kuriø objektas gyvenimo kokybë. Nors susidomëjimas ðia tarpdisciplinine moksliniø tyrimø sritimi didëja (9, 6), vis dëlto gyvenimo kokybës apibrëþimas tebëra diskutuotinas (9). PSO 1993 m. pateikë gyvenimo kokybës apibrëþimà. Gyvenimo kokybë tai individualus savo paskirties gyvenime vertinimas kultûros ir vertybiø sistemos, kurioje individas gyvena, poþiûriu, susijæs su jo tikslais, viltimis, standartais bei interesais. Tai plati koncepcija, kompleksiðkai apimanti asmens fizinæ sveikatà ir psichologinæ bûklæ, nepriklausomybës laipsná, socialinius ryðius bei ryðius su aplinka (8, 9, 10). Ði formulë akcentuoja subjektyvià sveikatos bûklës dimensijà (11). Daugelis tyrëjø sutaria, kad gyvenimo kokybë apima ávairias sritis: fizinës bûklës ir funkciniø galimybiø, psichologinës bûsenos ir gerovës, socialiniø ryðiø ir ekonominës bûklës (12, 13). B. Haas (1997) iðanalizavo mokslinëje literatûroje spausdintus straipsnius apie GK ir pateikë jà apibendrinanèius kriterijus. Tai: 1) dabartiniø individo gyvenimo aplinkybiø ávertinimas; 2) GK savo pobûdþiu yra daugialypë; 3) GK pagrásta individualiomis vertybëmis ir kintanti; 4) GK apima subjektyvius ir objektyvius vertinimus (14); 5) GK geriausiai ávertina asmenys, sugebantys atlikti subjektyvià savianalizæ. B. Hass (14) taip pat iðskyrë ir blogos gyvenimo kokybës poþymius, bûtent: a) prievartos poþymiai; b) gyvenimo sàlygos, nesuderinamos su gyvybe; c) gyvybës, lydimos dideliø kanèiø, palaikymas nepagydomos ligos atveju. Su sveikata susijusios GK modelis pagrástas skirtumu tarp lûkesèiø ir patirties. Tai neatitikimas tarp sveikatos, kokios mes tikimës, ir tos, kokia ji yra (14). Gyvenimo kokybæ lemia tai, kiek patirtis atitinka viltis ir troðkimus. Todël kiekvienas þmogus jà supranta skirtingai, nes skiriasi jø lûkesèiai, kurie priklauso ir nuo ágytos patirties sergant, tampanèios atskaitos taðku naujoms viltims ávairiais ligos etapais. To paties þmogaus suvo-

50 50 Sveikatos mokslai Nr m. kimas apie GK laikui bëgant kinta ir nebûtinai sunkia liga sergantis þmogus jà apibûdins kaip blogà. Gyvenimo kokybë analizuojama ðiais aspektais: sveikatos, politikos, marketingo, mokslo (10). GYVENIMO KOKYBËS VERTINIMO MODELIS MEDICINOJE Su sveikata susijusi GK tai ta jos dalis, kuriai daro átakà sveikata ir sveikatos prieþiûra (15, 16, 17). Jai vertinti gali bûti pasiûlytos pojûèiø skalës, apibûdinanèios sveikatà nuo pozityvios iki negatyvios, atskirianèios ligà ir sveikatà. Sàvoka su sveikata susijusi gyvenimo kokybë apima ðias kategorijas: gyvenimo trukmæ, funkcinæ bûklæ, sveikatos pablogëjimà, supratimà apie sveikatà ir galimybes (16). GK tyrimai, pradëti sociologø ir psichologø, tapo aktualûs ir sveikatos prieþiûrai dël keleto prieþasèiø: 1. Fiziologiniai parametrai, kurie informatyvûs klinikiniams darbuotojams, daþnai neatitinka pacientø funkcinio pajëgumo ir jø suvokiamos gerovës. GK tyrimai padeda geriau tai ávertinti. 2. Sergant lëtinëmis ligomis GK ir jos trukmë yra vienodai svarbu. 3. GK imta vertinti kaip priemonæ gydymo tikslingumui ir efektyvumui ávertinti. Jei anksèiau tik vieni gydytojai spræsdavo ligoniø likimà, tai dabar ir pacientai nori gauti atsakymus á klausimus apie sveikatos prieþiûros teikiamas gydymo galimybes jiems suprantamomis sàvokomis. 4. Gyvenimo kokybës tyrimus skatina visuomenës reikalavimas racionaliai skirstyti vis didëjanèias iðlaidas sveikatos apsaugai. GK tyrimø rezultatai naudojami sveikatos prieþiûros kokybei ir gydymo veiksmingumui vertinti (3, 10, 13). 5. GK tyrimo priemonës yra struktûrinës, t. y. visi tiriamieji atsako á tuos paèius klausimus, iðrinkdami labiausiai jiems tinkantá atsakymà ið pateiktø atsakymø variantø. Ðis metodas leidþia surinkti duomenis, tinkanèius prasmingiems palyginimams. Taèiau jis buvo kritikuojamas, nes gyvenimo kokybës pojûtis yra subjektyvus ir neámanoma nustatyti tam tikrø ribø, kurios tiktø kiekvieno þmogaus GK ávertinti (3, 10, 11). Su sveikata susijusios gyvenimo kokybës tikslus vertinimas turëtø apimti ðias sritis: 1. Fiziná aktyvumà. Tai apima paciento gebëjimà apsitarnauti, jo funkcinæ bûklæ, judrumà, fiziná aktyvumà, veiklà namie ir darbe. 2. Su liga ir gydymu susietus simptomus (pvz., skausmà, kosulá, pykinimà, vëmimà, alopecijà). 3. Psichologiná funkcionavimà: stresà, nerimà, depresijà ir kt. 4. Socialiná funkcionavimà: santykius ðeimoje, su draugais, laisvalaiká. 5. Kitus aspektus: dvasinius ar egzistencinius rûpesèius, kognityvines funkcijas, seksualiná funkcionavimà ar iðvaizdà bei pasitenkinimà sveikatos prieþiûra (1). Vertinant gyvenimo kokybæ veiksniai, á kuriuos kreipiamas dëmesys, dalijami á tris kategorijas: a) veiksniai, siejami su sveikatos visuma (fizinë, socialinë, psichologinë); b) veiksniai, kurie tiesiogiai siejami su liga; c) veiksniai, kurie siejami su gydymu (1). Esant tikslingiems klinikiniams tyrimams GK matavimas gali suteikti prognostinës informacijos, siejamos su paciento atsaku á ligà ir jos eigà (4). Pagal savo prigimtá GK tyrimo priemonës gali bûti bendros ir specifinës, susijusios su liga (1, 3, 17). Ir vienos, ir kitos turi savo privalumø ir trûkumø. Bendràsias GK tyrimo priemones galima naudoti atliekant palyginamuosius tyrimus (tiriamoji ir kontrolinë grupës). Tiriami skirtingomis ligomis sergantys þmonës. Vis dëlto ðie tyrimai yra maþai jautrûs specifiniø, su liga susijusiø simptomø pokyèiams nustatyti (17). Naudojant specifines tam tikrai ligai GK tyrimo priemones sunkiau panaudoti jas palyginamuosiuose tyrimuose. Todël daþnai atliekant tyrimà naudojama ir bendros, ir specifinës priemonës. Pasirenkant GK vertinimo priemones atsiþvelgiama á ðias jø savybes: validumà, patikimumà, jautrumà (16), aiðkumà visø socialiniø-ekonominiø grupiø þmonëms (3). Kurià su sveikata susijusios gyvenimo kokybës vertinimo priemonæ galima vadinti gera? Klausimynai, pagal kuriuos ketinama vertinti pacientø GK ir iðreikðti jà kiekybiðkai, turëtø bûti patikimi bei turëti didelæ pritaikymo sritá vertinant sveikatos bûklæ (10, 18). Gyvenimo kokybës ávertinimas reikalauja tiek kokybinio, tiek kiekybinio poþiûrio skiriant dëmesá metodologiniams vertinimo skalës vystymo aspektams. Todël, kad bûtø galima modifikuoti iðkylanèià versijà, naudojamos specifinës statistinës technikos. Kiekviena priemonë turi specifiná vertinimo tikslà. Ávairios priemonës rodo rezultatø, vertinanèiø ávairius

51 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 51 aspektus, skirtumus. Taèiau jos turi atitikti nustatytus metodologinius kriterijus turi bûti nustatoma, ar pasirinkta priemonë pasiþymi tam tikromis psichometrinëmis savybëmis (3, 4, 17). Validumas/tinkamumas Validumo vertinimas yra daugiau subjektyvus vertinimas. Èia maþiau statistiniø skaièiavimo metodø, taèiau tai nereiðkia, kad toks vertinimas nesvarbus ar labai lengvas. Ávertinti validumà tai yra nustatyti, ar priemonë ið tiesø vertina tai, kas ja norima vertinti (16, 18). Svarbiausi komponentai: Iðorinis validumas tai subjektyvi testo klausimø apþvalga norint nustatyti, ar yra loginis ryðys tarp klausimø turinio ir to, kà norime iðtirti (8, 17, 18). Juo parodomas respondentø klausimyno supratimas. Kà, jø manymu, priemonë vertina? Ar klausimai suprantami? Ar atspindi jø problemas? Ar respondentai gali atsakyti á klausimus? (4). Ðis tyrimo reikðmingumo kriterijus siejamas su tyrimo rezultatø pritaikymu kitose panaðiose grupëse, nes visada kyla klausimas, ar galima tyrimo rezultatus, gautus tiriant vienà grupæ, pritaikyti kitiems panaðiems atvejams. Jei to negalima padaryti, maþëja tyrimo rezultatø pritaikomumas. Iðoriná tyrimo validumà nulemia imties dydis. Todël planuojant tyrimà svarbu þinoti, kam bus taikyti tyrimo rezultatai. Norint juos apibendrinti platesnei populiacijai bûtina formuoti imtá tikimybës bûdu, parenkant toká atvejø skaièiø, kuris leistø reprezentuoti tiriamà populiacijà. To nepadarius tyrimas (ypaè kiekybinis) ágauna apþvalginá pobûdá (4, 8, 16, 19). Objekto (konstrukto) validumas (construct validity) atsako á klausimà, ar priemonë atspindi testuojamà dydá, apibrëþtà ekspertø, t.y. kiek jis susijæs su teorija (4, 16). Tai galima ávertinti skaitant literatûrà, kurioje analizuojamas mus dominantis reiðkinys, stebint tiriamà objektà bei turimà informacijà siejant su turima priemone. Palygindami su tà patá reiðkiná vertinanèia kita (anksèiau adaptuota) priemone, apskaièiuojame gautø tyrimø rezultatø Pearsono koreliacijos koeficientà (r) (4, 15). Vienas ið daþniausiai naudojamø objekto validumo vertinimo bûdø, ypaè svarbus tikrinant naujai parengtà arba naujai iðverstà á kità kalbà klausimynà, yra faktorinë analizë (9, 15). Turinio validumas (content validity) tai testo validumo ávertinimo principas, kuris parodo, kokiu laipsniu testo balai atspindi konstrukto turiná arba, kitaip tariant, tai, kas buvo vertinama. Pavyzdþiui, jeigu vidurinës mokyklos mokytojas pasiûlys mokiniams anglø kalbos testà, tai jo balai turinio atþvilgiu bus validûs tik tuo atveju, jeigu testo klausimai bus paimti bûtent ið to turinio, kuris buvo dëstomas klasëje ir kuris yra vadovëlyje bei papildomoje medþiagoje pagal mokymo programà (kiek adekvaèiai reprezentuoja programà) (3, 21). Kriterijaus validumas (criterion validity). Kriterijaus validumas skiriamas á du tipus: sutampantá validumà (concurrent validity) ir prognoziø validumà (predictive validity) (15). Kriterijaus validumo vertinimas padeda suprasti, ar galima daryti iðvadà apie klausimus, kurie vertina pacientø iðlikimo trukmæ ir reakcijà á taikytà gydymà (18). Atsako á klausimà, ar skalë numato kitus kintamuosius, pavyzdþiui, ar numatomas gyvenimo kokybës blogëjimo lygis (4, 8). Kadangi dominuoja aiðkiai apibrëþti kriterijai, daþniausiai vadinamas kriterijaus validumu (4, 19). Patikimumas Patikimumas yra svarbiausias validumo aspektas (4), kuris nurodo instrumento vidiná homogeniðkumà, t. y. ar klausimai susijæ, ar matuoja tà patá veiksná (17). Priemonë patikima, jei panaðioje situacijoje gaunami panaðûs rezultatai. Patikimumo vertinimà galime priskirti prie objektyviø vertinimo bûdø, nes naudojami grieþti statistiniai skaièiavimo metodai. Daþniausiai naudojami tyrimo priemonës patikimumo ávertinimo bûdai: 1. Pakartotinis tyrimas (testas-retestas) tai yra du to paties subjekto stebëjimai dviem skirtingais laikotarpiais teigiant, kad bûklë yra stabili (3, 4, 16, 19). Tikëtina, kad laiko tarpas yra pakankamai maþas, kad nesukeltø pokyèiø, taèiau pakankamai didelis, kad tiriamasis neatsimintø pirmojo tyrimo metu pateiktø atsakymø. Daþniausiai naudojamas laiko tarpas tarp pirmojo ir pakartotinio tyrimo yra apie dvi savaitës (23). Vis dëlto nustatant tinkamiausià laiko tarpà reikia atsiþvelgti á tyrimo objektà ir tyrimo tikslà. Naudojamas matematinës statistikos metodas Pearsono koreliacijos koeficientas (r), pagal kurá palyginama, kaip susijæ pirmo ir antro tyrimo rezultatai. Rezultatas laikomas pakankamu, jei (r) >0,7. 2. Kappa koeficientas yra statistinis testas, kuriuo palyginami dviejø tyrëjø tyrimo rezultatai to paties subjekto, tuo pat metu (3, 4). Pagal Fleiss (20) patikimumas pagal gautas reikðmes yra labai maþas, kai rezultatas

52 52 Sveikatos mokslai Nr m. maþesnis nei 0,40; nuo 0,40 iki 0,59 patenkinamas, 0,60-0,74 didelis, daugiau nei 0,74 labai didelis. Tai vienas ið galimø patikimumo nustatymo metodø. Jo silpnoji pusë yra ta, kad skirtingi tyrëjai turi bûti apmokyti vienodai, nors daþnai skiriasi jø poþiûriai, elgsena ir tai gali daryti átakà rezultatams. 3. Vidinio suderinamumo koeficientas, atspindintis vidiná klausimø homogeniðkumà klausimyne, vertina tuos paèius dydþius. Daþniausiai naudojamas metodas Cronbach s alpha koeficiento skaièiavimas (3, 4, 17). Koeficiento reikðmës iki 0,6 rodo þemà anketos homogeniðkumà, 0,6-0,7 galima laikyti pakankamu, jei priemonë adaptuojama ir naudojama pirmà kartà, 0,7-1,0 aukðtas homogeniðkumas (3). Taèiau Cronbach s alpha gali bûti naudojamas tik tada, jei klausimai yra Likerto skalës tipo. Esant dichotominiam klausimø tipui daþniausiai taikomas Kuder- Richardson koeficientas (K-R 20 bei K-R 21 formulës) (19, 21). Visus ðiuos skaièiavimus galima atlikti áprastais statistiniais paketais, pvz., STATISTICA (22). Nustatant testo balø patikimumà (21) svarbûs veiksniai, dël kuriø gali atsirasti atsitiktinës paklaidos, bûtent: 1. Priemonës klausimai ne visai atspindi konstruktà, t.y. vertinamà poþymá (gebëjimà, savybæ, poþiûrá ir kt.). 2. Paklaidos gali atsirasti dël testuotojo klaidø (pavyzdþiui, netinkamai atliktos vertinimo procedûros) (19). 3. Iðoriniø aplinkos sàlygø átaka (triukðmas arba ðilta patalpa). 4. Testuojamøjø savijauta gali nulemti netipiðkà jø elgesá (4, 23). Taigi galimos keturios hipotezës, kad priemonë bus: 1) nepatikima ir nevalidi; 2) patikima, bet nevalidi; 3) validi, bet nepatikima; 4) patikima ir validi. Validumo koeficientas negali virðyti patikimumo koeficiento, vadinasi, kuo maþesnis patikimumas, tuo maþesnis ir validumas. Taèiau pastebima, kad didelis patikimumas negarantuoja didelio validumo (4). Ðià savybæ reikia ávertinti kiekvienos priemonës pritaikymo tipui (16). Jautrumas ir specifiðkumas Jautrumas (responsiveness) rodo, ar vertinimo priemonë pajëgi aptikti kliniðkai reikðmingus pokyèius, ar reaguoja á pacientø bûklës pokyèius. Visais atvejais vertinimo skalës privalo bûti ir jautrios, ir specifiðkos. Skalë yra jautri, jei ji skiria vienà individà nuo kito. Kuo þemesnis rodiklis (false negatives), tuo jautresnis testas. Vertinimo skalë yra specifiðka, jei skiriasi tik stebëjimu, kuriuo ji pagrásta. Kuo þemesnis rodiklis (false positives), tuo specifiðkesnis testas. Gyvenimo kokybës vertinimo adaptavimo þingsniai Skiriami ðie adaptavimo þingsniai, svarbûs taikant naujà priemonæ kitai kalbai ir kultûrai: 1. GK vertinimo priemonës pasirinkimas (tam turi átakos numatomo tyrimo tikslas ir imties dydis). 2. Kiekybinë fazë. Priemonës validizavimas: a) vertimas á norimà kalbà, kai verèia du asmenys, kilæ ið tos kultûros, kuriai ruoðiama adaptuoti vertinimo skalæ; b) atgalinis vertimas á originalo kalbà kitø, maþiausiai dviejø dvikalbiø vertëjø, kurie nëra gerai susipaþinæ su vertinimo skale; c) naujos priemonës versijos palyginimas su originalo versija. Ðis palyginimas gali baigtis susitarimu dël kiekvieno klausimo. Ðis þingsnis atliekamas su originalios versijos autoriumi, jei tai ámanoma. Atliekama su pasirinktos populiacijos imtimi (maksimaliai 5-10 respondentø). Dël kiekvieno klausimo diskutuojama su respondentu atkreipiant dëmesá á klausimø suvokimà, supratimà (iðorinis validumas) ir laipsná santykiuose su kitais klausimais vertinimo subskalëse (23, 24). d) nauja versija dar kartà testuojama atsiþvelgiant á respondentø pastabas; e) þingsniai nuo d iki e kartojami, kol pasiekiamas susitarimas, konstrukto validumas ir iðorinis validumas. 3. Kokybinë fazë. Nauja versija testuojama pagal imtá, sudarytà maþdaug ið 250 populiacijà reprezentuojanèiø subjektø ir 50 sveikø savanoriø: a) faktoriaus analizë. Apibrëþia aðá ar subskales, kurios egzistuoja klausimyne; b) patikimumo nustatymas (daþniausias ir paprasèiausias Cronbach s alpha); c) priemonës ávertinimo rezultatai palyginami su originalios priemonës rezultatais (jeigu jie bus statistiðkai susijæ su originalios vertinimo skalës rezultatais, vertinimà galima laikyti lygiaverèiu); d) jei originalios ir iðverstos priemonës vertinimo skalës rezultatai skiriasi (tai reiðkia, kad adaptuota ver-

53 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 53 sija neatitinka pradinio konstrukto), jos negali bûti laikomos lygiavertëmis ir naudojamos palyginamiesiems tyrimams atlikti (4). Taigi paruoðti priemonæ naudojimui nëra lengva. Tuo tikslu reikia atlikti daug ávairiø tyrimø, statistiniø skaièiavimø, kol ji tampa tinkama gyvenimo kokybës tyrimams (13). IÐVADA Gyvenimo kokybës tyrimo priemonë (klausimynas) yra tinkama moksliniams tyrimams tik tada, jei atitinka jai keliamus metodologinius reikalavimus. Literatûra 1. Hall GD. et al. Key topics in oncology. Trowbridg, UK: Redwood Books 1998: Galbraith E. et al. Quality of health outcomes and identity for patents with prostate cancer in five different treatment groups 2001; 28: Coons SJ, Rao S, Keininger DL, Hays RD. A Comparative Review of Generic Quality-of-Life Instruments. Pharmacoeconomics 2000; 17: Chwalow JA. Croos cultural validation of existing quality life scales. Patient Educ Couns 1995; 26: Ferrans C. Development of a Quality of Life Index for patient with cancer. ONF 1990; 17: Yarbro CH, Ferrans CE. Quality of life of patients with prostate cancer treated with surgery or radiation therapy. ONF 1998; 25: Spiegel D. Psychosocial support for patients with cancer. Health Caring 1994; 74: Nagen S, Alexander H. Psychometric properties of the SF-36 in the post-stroce phase. JAN 2003; 44: Rustoen T. et al. Validity and reliability of the Norwegian version of the Ferrans and Powers Quality of Life Index. Scand J. Caring Sci 1999: Aaronson NK. Quality of life: what is it? How should it be measured? Oncology 1988; 2: Donnelly S, Rybicki L. Quality of life measurement in the palliative management of advanced cancer. Support care cancer 2001; 9: Trochim WMK. Quality of life compendium. Conceptualizing quality of life (research method knowledge base) 2001 [þiûrëta ] Prieiga per internetà: < com>. 13. Andressen E, Meyers AR. Health related Quality of life outcomes measures Archives of physical medicine and rehabilitation 2000; 81: Haas BK. A multidisciplinary concept analysis of quality of life. Western Journal of nursing Research 1999; 21: Bowling A. Measuring health. A review of quality of life measurement scales. 2 nd ed Nanda U. et al. Health related quality of life. A guide for the Health Professional 1998; 21: Jackowski D. et al. A guide to health measurement. Clinical Ortopaedics and related Research 2003: Michael M, Tanmoch F. Measuring health related quality of life in clinical trial that evaluate the role of chemotherapy in cancer treatment. Canadian Medical Association Journal 1999: Kardelis K. Moksliniø tyrimø metodologija ir metodai. Kaunas, Judex l-kla, Fleiss JL. Statistical methods for rates and proportions. 2 nd ed. New York (NY): Wiley, A guide for Developing Assessment programs in Illinois schools. Illinois State board of education Sakalauskas V. Duomenø analizë su STATISTICA. Vilnius: Margi raðtai, Lohr KN, Aaronson NK, Alonso J, et al. Evaluating quality of life and health status instruments: development of scientific review criteria. Clin Ther 1996; 18: Harkness J, Schona-Glusberg A. Questionnaires in translation: ZUMA Nachrichten Spezial; METHODOLOGICAL EVALUATION OF QUALITY OF LIFE INSTRUMENTS J.Toliuðienë, A.Ðeðkevièius Summary Key words: quality of life, Psychometric evaluation, methodology. Quality of life (QOL) has become a critically important concept for health care in recent years. QOL has been used to make decisions regarding allocation of health care services. In clinical practice and clinical trials QOL indicators are used to evaluate treatment in terms of human costs and benefits. The goal of this article is to review requirements for QOL measurement tools to ensure methodological accuracy in research results and conclusions. This article is addressed to clinicians and investigators who are designing studies

54 54 Sveikatos mokslai Nr m. PACIENTØ ÞINIOS APIE GALVOS SMEGENØ INSULTÀ IR JO RIZIKOS VEIKSNIUS Þ.MILAÐAUSKIENË, I.MISEVIÈIENË, D.ZAGURSKIENË Kauno medicinos universiteto Biomedicininiø tyrimø institutas, Kauno medicinos universiteto klinikos Raktaþodþiai: galvos smegenø insultas, pacientai, þinios, rizikos veiksniai, simptomai. Santrauka Ðio darbo tikslas ávertinti pacientø þinias apie galvos smegenø insultà ir rizikos veiksnius, didinanèius rizikà susirgti ðia sunkia liga. Atlikta pacientø, gydytø Kauno medicinos universiteto klinikose, apklausa. Ið viso apklausoje dalyvavo 224 pacientai, t.y. 74,7 proc. visø kviestøjø dalyvauti tyrime. Nustatyta, kad daugumos pacientø þinios apie galvos smegenø insultà sukelianèius rizikos veiksnius bei simptomus yra nepakankamos. Daþniausiai pacientø nurodomas galvos smegenø insulto rizikos veiksnys buvo stresas, antroje vietoje rûkymas. Pacientø þinios apie galvos smegenø insulto simptomus buvo blogesnës lyginant su jø þiniomis apie rizikos veiksnius. Pusë respondentø nenurodë në vieno galvos smegenø insulto simptomo. Daþniausiai pacientø paþymëti galvos smegenø insulto simptomai buvo sutrikæs regëjimas, galvos skausmas, svaigimas. Nustatytas ryðys tarp pacientø þiniø apie galvos smegenø insulto rizikos veiksnius ir socialiniø demografiniø poþymiø. Jauno amþiaus bei aukðtàjá iðsilavinimà turintys pacientai geriau negu vyresnio amþiaus bei pradiná ir nebaigtà viduriná iðsilavinimà turintys pacientai þinojo galvos smegenø insulto rizikos veiksnius. Tarp pacientø, kuriø tëvas ir (arba) motina buvo sirgæ galvos smegenø insultu, þinanèiø galvos smegenø insulto rizikos veiksnius buvo net 7,4 karto daugiau negu tarp tø, kuriø ðeimoje nebuvo asmenø, sirgusiø galvos smegenø insultu. Siekiant pagerinti pacientø þinias galvos smegenø insulto pirminës ir antrinës profilaktikos klausimais, bûtina skatinti sveikatos prieþiûros ástaigø darbuotojus, ypaè slaugytojas aktyviai dalyvauti pacientø edukacinëje veikloje. ÁVADAS Galvos smegenø insultas (GSI) yra didelë daugelio ðaliø visuomenës sveikatos problema. Ið oficialiosios statistikos pateikiamø duomenø matyti, kad GSI yra viena ið pagrindiniø darbingo amþiaus þmoniø sergamumo ir invalidumo prieþasèiø [1,2]. Nepaisant dideliø ðiuolaikinës neurologijos laimëjimø, vienas ið efektyviausiø ir pigiausiø bûdø apsisaugoti nuo GSI yra insulto profilaktika, kuriai Lietuvoje skiriamas toli graþu nepakankamas dëmesys. Yra pakankamai duomenø, kad norint sumaþinti rizikà susirgti GSI ypaè svarbu koreguoti tokius rizikos veiksnius (RV): arterinë hipertenzija (AH), cukrinis diabetas, hipercholesterolemija, rûkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris, prieðirdþiø virpëjimas. Ðiø RV paplitimas ir reikðmë GSI iðsivystyti nevienoda. Gausûs stebëjimo ir klinikiniø tyrimø rezultatai rodo, kad ypaè didelá vaidmená GSI iðsivystymui turi padidëjæs arterinis kraujospûdis (AKS), hipercholesterolemija, rûkymas [3-5]. Vykdant atsitiktiniø imèiø klinikinius bei ilgalaikio stebëjimo tyrimus nustatyta, kad ðiø RV paplitimo maþinimas bei efektyvi AH kontrolë apsaugo nuo pirminio bei pakartotinio GSI iðsivystymo [6, 7]. Deja, nepaisant moksliðkai pagrástø duomenø, árodanèiø ryðá tarp RV kontrolës populiacijoje ir GSI, ðiø RV paplitimas daugelyje pasaulio ðaliø, taip pat ir Lietuvoje yra didelis [8-10]. Nepakankamos gyventojø þinios apie GSI rizikos veiksnius yra rimta kliûtis maþinant gyventojø sergamumà ðia liga ir mirtingumà nuo jos. Ypaè blogai, kai þmonës, persirgæ GSI, neþino veiksniø, didinanèiø ligos rizikà, nemoka kontroliuoti padidëjusio AKS. Todël svarbu, kad sveikatos prieþiûros ástaigose dirbantys specialistai skirtø didesná dëmesá ðiai padidëjusios rizikos grupei, mokytø juos atpaþinti GSI simptomus, supaþindintø su GSI rizikos veiksniais bei skatintø pacientus nerûkyti, daugiau judëti, saikingai vartoti alkoholinius gërimus, sveikai maitintis. Diegiant pacientø sveikatos mokymo programas pirmiausia bûtina ávertinti pacientø pradines þinias apie GSI, ðios ligos simptomus bei RV. Darbo tikslas ávertinti pacientø þinias apie GSI ir RV, didinanèius rizikà susirgti ðia liga. KONTINGENTAS IR TYRIMO METODIKA Anketinë apklausa atlikta Kauno medicinos universiteto klinikose. Dalyvauti apklausoje buvo pakviesti Neurologijos, Pulmonologijos klinikoje gydomi pacientai. Anketas jiems iðdalijo ir surinko slaugos administratorës. Ið viso iðdalyta 300 anketø, gràþinta 251. Jas patikrinus paaiðkëjo, kad 27 anketos buvo uþpildytos ne iki galo. Analizuotos

55 2004 m. Sveikatos mokslai Nr anketos, t.y. atsakymø daþnis tarp pacientø buvo 74,7 proc. Pacientams buvo pateikta anoniminë anketa, kurios pirmoji dalis klausimø atspindëjo pacientø þinias apie GSI rizikos veiksnius, simptomus bei pagrindinius informacijos apie GSI ðaltinius. Ðioje dalyje pacientams buvo pateikti atviro tipo klausimai siekiant geriau ávertinti jø þinias. Antrojoje klausimyno dalyje pateikti uþdaro tipo klausimai apie pacientø kai kuriuos demografinius duomenis bei ligos istorijos faktus ir gyvensenos áproèius (mityba, rûkymas, fizinis aktyvumas). Apklausoje dalyvavusiø pacientø amþiaus vidurkis 52,9 (19,1) metø. 1 lentelëje pateikti apklausoje dalyvavusiø pacientø demografiniai duomenys. Tyrimo duomenø analizë atlikta naudojant statistinës duomenø analizës programos SPSS.10 versijà. Daugiamatës logistinës regresijos modelis naudotas siekiant ávertinti pacientø þiniø priklausomybæ nuo amþiaus, iðsilavinimo, gyvenamosios vietos, ðeimos ligos istorijos. Á regresijos modelá buvo átraukti ðie nepriklausomi kintamieji: amþius ( 45, 46-65, > 65 metai), lytis (vyras ir moteris), iðsilavinimas (pradinis ir nebaigtas vidurinis, aukðtesnysis, aukðtasis), gyvenamoji vieta (miestas ir kaimas), ðeimos ligos istorija (tëvas ir (arba) motina nesirgo ir sirgo GSI). Referentinë grupë kiekvieno poþymio pirmoji kategorija. Priklausomas kintamasis þino GSI RV (anketoje paþymëjo 2 GSI RV). Straipsnyje pateikti ðansø santykiai (ÐS) ir jø patikimumo intervalai (PI). ÐS laikytas statistiðkai reikðmingu, jeigu 1 neáeidavo á PI. Vertinant ryðius tarp analizuojamø poþymiø taikytas χ 2 kriterijus, o tikrinant proporcijø lygybes z kriterijus. Jeigu z buvo daugiau kaip 1,96, skirtumas tarp poþymiø laikytas statistiðkai reikðmingu. 1 lentelë. Pacientø demografiniai duomenys. REZULTATAI IR JØ APTARIMAS Pacientø apklausos duomenimis, jø þinios apie GSI rizikos veiksnius buvo nepakankamos. Nustatyta, kad kas deðimtas (8,9 proc.) pacientas nenurodë në vieno veiksnio, sukelianèio GSI, kas ketvirtas (26,7 proc.) þinojo tik vienà veiksná, pusë (49,6 proc.) nurodë du, penktadalis (14,8 proc.) tris ir daugiau GSI RV. Nors, mokslo tyrimø duomenimis, nëra nustatyta tiesioginio ryðio tarp streso ir GSI, pacientø daþniausiai nurodomas GSI RV buvo stresas (51,3 proc.). Antroje vietoje pacientai paþymëjo rûkymà (33,7 proc.), treèioje nesveikà mitybà (32,2 proc.). Padidëjusá AKS kaip GSI rizikos veiksná paþymëjo 27,8 proc. respondentø. Kiti pacientø nurodomi GSI RV pateikti 2 lentelëje. Pacientø þinios apie GSI simptomus buvo blogesnës lyginant su jø þiniomis apie GSI rizikos veiksnius. Net pusë (51,2 proc.) respondentø negalëjo nurodyti në vieno GSI simptomo. Daþniausiai pacientø paþymëtas GSI simptomas (3 lent.) buvo dvejinimasis akyse, sutrikæs regëjimas (24,1 proc.). Galvos skausmà, svaigimà kaip GSI simptomà nurodë kas penktas (21,8-20,5 proc.) respondentas. Vienà ið bûdingiausiø GSI simptomø, t.y. jutimo sumaþëjimà vienoje kûno pusëje, paþymëjo penktadalis (20,5 proc.) apklausoje dalyvavusiø pacientø (3 lentelë). Nustatëme, kad tik kas antras (49, 8 proc.) respondentas nurodë vienà GSI simptomà, treèdalis (34,5 proc.) du simptomus, 8,8 proc. tris ir daugiau GSI poþymiø. Á anketoje pateiktà klausimà kà darytø, jeigu staiga pajustø, jog sutriko regëjimas, kalba arba pajuto vienos kûno pusës silpnumà ir (arba) jutimø sutrikimà dauguma (89,6 proc.) respondentø atsakë, kad kviestøsi greitàjà medicinos pagalbà arba skubiai kreiptøsi á artimiausios ligoninës priimamàjá. Tik labai nedidelë dalis (6,3 proc.) paþymëjo, kad lauktø ir stebëtø, kaip keièiasi minëti simptomai. Vertinant pacientø þiniø apie GSI RV sàsajas su socialiniais veiksniais nustatyta, kad moterys geriau þinojo GSI RV negu vyrai. Moterø, teisingai nurodþiusiø du rizikos veiksnius, buvo 1,7 karto, o tris 2,2 karto daugiau negu vyrø, p <0,05. Pacientø þinios apie GSI RV buvo susijusios su amþiumi. Jauniausio ( 45 metai) ir vidutinio (46-65) amþiaus respondentø þinios buvo geresnës negu vyriausiojo amþiaus (>65 metai) respondentø. Nurodþiusiø tris ir daugiau GSI RV statistiðkai reikðmingai daugiau buvo tarp asmenø, turinèiø aukðtàjá iðsilavinimà, negu tarp pradiná ir nebaigtà viduriná iðsilavinimà turinèiø pacientø, atitinkamai 42,1 proc. ir 15,3 proc., p<0,05. Þinios apie GSI RV tarp asmenø, gyvenanèiø mieste ir kaime, patikimai nesiskyrë. Daugiamatës logistinës regresijos analizës rezultatai taip pat patvirtino, kad þinios apie GSI RV buvo susijusios su pacientø amþiumi, iðsilavinimu bei ðeimos ligos istorija (4 lent.). Ðansai, kad jauno amþiaus þmonës geriau þinos

56 56 Sveikatos mokslai Nr m. ðiuos veiksnius, buvo 2,4 didesni negu vyriausiojo amþiaus grupëje. Nustatytas tiesioginis ryðys tarp GSI RV þiniø ir iðsilavinimo. Aukðtàjá iðsilavinimà turintys pacientai 4,3 daþniau negu pradinio ir nebaigto vidurinio iðsilavinimo þmonës nurodë du ir daugiau GSI RV. Tarp pacientø, kuriø tëvas ir (arba) motina buvo sirgæ GSI, þinanèiø GSI RV buvo net 7,4 karto daugiau negu tarp asmenø, neturinèiø ðeimoje sirgusiø ðia liga. Norëdami iðsiaiðkinti, ið kur pacientai daþniausiai suþino apie ligø prieþastis ir profilaktikà, anketoje praðëme nurodyti pagrindinius informacijos ðaltinius. Daugiau kaip du treèdaliai (69,3 proc.) pacientø teigë, kad apie ávairias ligas, jø simptomus suþino skaitydami laikraðèius, þurnalus. Kas antras (53,2 proc.) pacientas paþymëjo, kad þiûri sveikatos laidas per televizijà, kas penktas (21,2 proc.) nurodë, kad daug suþino ið draugø, bendradarbiø, savo ðeimos nariø. Deja, tik labai nedidelë dalis (15,8 proc.) respondentø kaip informacijos ðaltiná apie ligø profilaktikà paþymëjo gydytojus ir slaugytojas. IÐVADOS 1. Pacientø þinios apie galvos smegenø insulto rizikos veiksnius buvo nepakankamos. Kas deðimtas pacientas nenurodë në vieno rizikos veiksnio, sukelianèio galvos smegenø insultà, kas ketvirtas pacientas þinojo tik vienà insulto rizikos veiksná, pusë nurodë du veiksnius, penktadalis tris ir daugiau insulto rizikos veiksniø. 2. Pacientø þinios apie galvos smegenø insulto simptomus buvo blogesnës lyginant su jø þiniomis apie galvos smegenø insulto rizikos veiksnius. Net pusë respondentø nenurodë në vieno insulto simptomo. 3. Pacientø þinios apie galvos smegenø insulto rizikos veiksnius priklausë nuo pacientø amþiaus, iðsimokslinimo bei ðeimos ligos istorijos. 4. Siekiant pagerinti pirminæ bei antrinæ galvos smegenø insulto profilaktikà bûtina ieðkoti naujø visuomenës informavimo bûdø. Á profilaktiná darbà reikia átraukti slaugytojas, kurios kasdieninëje savo veikloje bei dalyvaudamos sveikatos mokymo programose skatintø pacientus sveikiau maitintis, daugiau judëti, saikingai vartoti alkoholinius gërimus, nerûkyti, reguliariai vartoti gydytojø paskirtus vaistus. Literatûra 1. Lietuvos sveikatos statistika Lietuvos sveikatos informacijos centras. Vilnius Lietuvos gyventojø sveikata ir sveikatos prieþiûros ástaigø veikla 2002 m. Lietuvos sveikatos informacijos centras. Vilnius Rodgers A, MacMahon S, Gamble G, Slattery J, Sandercock P, Warlow C, on behalf of the UKTIA Collaborative Group. Blood 3 lentelë. Pacientø þinios apie galvos smegenø insulto simptomus. 4 lentelë. Pacientø þiniø apie galvos smegenø insulto rizikos veiksnius ðansø santykiai atsiþvelgiant á amþiø, lytá, iðsilavinimà bei ðeimos ligos istorijà. 2 lentelë. Pacientø þinios apie galvos smegenø insulto rizikos veiksnius. * ÐS ðansø santykis; ** PI patikimumo intervalas

57 2004 m. Sveikatos mokslai Nr.4 57 pressure and risk of stroke in patients with cerebrovascular disease. BMJ 1996;313: Prospective Studies Collaboration. Cholesterol, diastolic blood pressure, and stroke: strokes in people in 45 prospective cohorts. Lancet 1995;346: Rodgers A, Lawes C, Macmahon S. Reducing the global burden of blood pressure related cardiovascular disease. J Hypertens 2000;18: PROGRESS Collaborative Group. Randomized trial of a perindopril based blood pressure lowering regimen among 6,105 patients with previous stroke or transient ischemic attack. Lancet 2001;358: Blood Pressure lowering treatment Trialists Collaboration. Effects of ACE inhibitors, calcium antagonist, and other blood pressure lowering drugs: results of prospectively designed overviews of randomized trials. Lancet 2000;356: Marques-Vidal P, Tuomiletho J. Hypertension awareness, treatment and control in the community: is the rule of halves still valid? J Hum Hypertens 1997;11: Hyman D, Pavlik V. Characteristics of patients with uncontrolled hypertension in the United States. N Engl J Med 2001;345: Klumbienë J., Petkevièienë J., Tamoðiûnas A. ir kt. Lëtiniø neinfekciniø ligø rizikos veiksniø paplitimo pokyèiai metais. Medicina 2002;38: PATIENTS KNOWLEDGE OF STROKE AND STROKE RISK FAC- TORS Þ.Milaðauskienë, I.Misevièienë, D.Zagurskienë Summary Key words: stroke, patients, knowledge, stroke risk factors, symptoms. The aim of this study was to characterize patients stroke and their knowledge of stroke risk factors. This investigation was carried out in Kaunas Medical University hospital. 224 patients filled in anonymous questionnaires. The response rate was 74.7 %. It was found that patients knowledge of stroke risk factors was limited. The most common risk factor of stroke listed by patients was stress, with smoking coming as the number two. Patients knowledge regarding stroke symptoms was worse than that of stroke risk factors. Half of respondents could not identify any symptoms of stroke. The most common warning symptoms of stroke listed by patients were blurred vision, headache, dizziness. The analysis of results revealed the association between patients stroke risk factors knowledge and socio-demographic determinants. In order to improve patients primary and secondary stroke prevention knowledge, it would be useful to encourage health care institution specialist, particularly nurse, to take part in the patients education program. Gauta Gydytojų, mokslinių draugijų, organizacijų, sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigų, bibliotekų vadovų dėmesiui Sveikatos mokslai nuo 1991 metø einantis prestiþinis, recenzuojamas ir referuojamas þurnalas, jame publikuojami straipsniai pripaþástami suteikiant mokslo laipsnius. Ðiemet þurnalà Sveikatos mokslai ketvirèiams galima uþsiprenumeruoti visuose paðto skyriuose kartu su þurnalu Sveikata. Ketvirèio prenumeratos kaina 16,50 Lt. Spausdiname iðraðà ið Mokslø akademijos pateikto mokslo leidiniø sàraðo. Eil. Leidinio pavadinimas Steigëjas Nr. 84. Sveikatos mokslai Sveikatos apsaugos ministerija Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Kæstutis Makariûnas Kvieèiame spausdintis!