LAISVËS ATËMIMU IKI GYVOS GALVOS NUTEISTØ ASMENØ LYGTINIS PALEIDIMAS: TARPTAUTINIAI STANDARTAI, UÞSIENIO ÐALIØ PATIRTIS IR PASIÛLYMAI LIETUVAI 1

Transcription

1 Laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistø asmenø lygtinis paleidimas: tarptautiniai standartai, uþsienio ðaliø patirtis ir pasiûlymai Lietuvai ISSN TEISËS PROBLEMOS Nr. 4 (62) Dr. Skirmantas BIKELIS Teisës instituto Baudþiamosios justicijos tyrimø skyriaus tyrëjas Gedimino pr. 39/Ankðtoji g. 1 LT Vilnius Tel. (8 5) El. p. skirmantas@teise.org Dr. Gintautas SAKALAUSKAS Teisës instituto Kriminologiniø tyrimø skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Tel. (8 5) El. p. gintautas@teise.org LAISVËS ATËMIMU IKI GYVOS GALVOS NUTEISTØ ASMENØ LYGTINIS PALEIDIMAS: TARPTAUTINIAI STANDARTAI, UÞSIENIO ÐALIØ PATIRTIS IR PASIÛLYMAI LIETUVAI 1 Straipsnyje analizuojami laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistø asmenø lygtinio paleidimo tarptautiniai standartai, uþsienio ðaliø teorija ir praktika, pristatoma teisinë ir praktinë situacija Lietuvoje, pateikiami siûlymai, kaip jà reikëtø ir bûtø galima keisti. ÁVADAS Laisvës atëmimas iki gyvos galvos daugelyje pasaulio ðaliø taikomas kaip grieþèiausia bausmë uþ sunkiausius nusikaltimus. Kita vertus, lietuviø ir daugelyje kitø kalbø 2 vartojama ðios bausmës sàvoka seniai nebeatitinka jos esmës ir turinio daþniausiai iki gyvos galvos ði bausmë nëra vykdoma, numatant ðvelnesnes ar grieþtesnes ástatymines sàlygas, kurioms esant ðia bausme nuteistas asmuo gali bûti (lygtinai) paleistas ið ákalinimo ástaigos. Tokià daugelio ðaliø teisæ ir praktikà ið esmës lemia ðie motyvai: 1 Straipsnis parengtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2008 m. geguþës 22 d. pavedimu (raðto Nr. (1.39) ) Teisës institute (iki 2008 m. liepos 1 d.) surinktos medþiagos ir atliktos analizës pagrindu. Atsiþvelgiant á temos aktualumà, analizës dalis spausdiname ðiame þurnalo Teisës problemos numeryje. Su visa apþvalga, kurioje analizuojama 15 Europos ðaliø teisë ir praktika ðioje srityje (66 psl.), galima susipaþinti Teisës instituto bibliotekoje. 2 Anglø k. life imprisonment, prancûzø k. prison à perpétuité, vokieèiø k. lebenslange Freiheitsstrafe, lenkø k. kara doýywotniego pozbawienia wolnoúci, rusø k. ïîæèçíåííîå çàêëþ åíèå, ispanø k. prisión perpetua, olandø k. levenslange gevangenisstraf, italø k. L ergastolo, portugalø k. prisão perpétua, ðvedø k. livstids fängelse. 23

2 Straipsniai resocializacijos ir integracijos siekiai, iðplaukiantys ið socialinës valstybës principø, taikytini, jei tik tai ámanoma, visiems asmenims, nepriklausomai nuo paskirtos bausmës pobûdþio, turinio ir formos; vadovaujantis teisinës valstybës principu, kriminalinë bausmë negali bûti absoliuti, turi bûti numatomos galimybës jà suðvelninti (þmogaus teisiø ir konstitucinis kontekstas); nëra humaniðka, racionalu, ekonomiðka ir tikslinga asmená (ypatingai sulaukusá garbingo amþiaus) toliau kalinti, jei jis nebekelia grësmës visuomenei; paliekama viltis kada nors iðeiti á laisvæ suteikia motyvacijos keistis, mokytis ir elgtis pagal priimtas elgesio normas; tai yra papildomas argumentas ir su tokiais asmenimis dirbantiems pareigûnams bei specialistams tiek palaikant bûtinà drausmæ, tiek ir ieðkant savo darbo prasmës. Ðis straipsnis skirtas tarptautiniø standartø, susijusiø su laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës vykdymu, taip pat Europos Sàjungos ðaliø teisës ir praktikos ðioje srityje analizei, situacijos Lietuvoje pristatymui. Lietuvoje nei Baudþiamasis, nei Bausmiø vykdymo kodeksas nenumato galimybës (lygtinai) paleisti laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistà asmená, iðskyrus malonës arba amnestijos tvarka. Ði principinë pozicija, pagal kurià (lygtinis) paleidimas á laisvæ, taikant ástatymines lygtinio paleidimo nuostatas, nëra ámanomas, o laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës vykdymas áprastiniais atvejais turëtø bûti tæsiamas iki nuteistojo mirties, iðskiria Lietuvà ið Europos Sàjungos teisinës kultûrinës erdvës (kaip anksèiau ilgà laikà iðskyrë mirties bausmës taikymas). Analizës pabaigoje siûlomi galimi teisiniai ðios problemos sprendimo bûdai, kurie galëtø bûti pasirinkti, atsiþvelgiant á ðio klausimo sprendimu suinteresuotø institucijø bei asmenø siûlymus ir apibendrintas diskusijas. TARPTAUTINIØ TEISËS AKTØ NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU LYGTINIO PALEIDIMO TAIKYMU LAISVËS ATËMIMU IKI GYVOS GALVOS NUTEISTIEMS ASMENIMS Lietuvos Respublikos ratifikuotø tarptautiniø sutarèiø nuostatos Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos (toliau vadinama Konvencija, EÞTLK), kurià Lietuvos Respublika ratifikavo 1995 m. balandþio 27 d. ástatymu Dël Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos, jos ketvirtojo, septintojo ir vienuoliktojo protokolø rati- 24

3 Laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistø asmenø lygtinis paleidimas: tarptautiniai standartai, uþsienio ðaliø patirtis ir pasiûlymai Lietuvai fikavimo, 3 3 straipsnyje yra numatyta: Niekas negali bûti kankinamas, patirti neþmoniðkà ar þeminantá jo orumà elgesá arba bûti taip baudþiamas. Europos þmogaus teisiø teismas 2001 m. spalio 16 d. sprendime byloje Einhorn prieð Prancûzijà (App. Nr /01) paþymëjo, kad laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës taikymas, nenumatant galimybës bausmæ suðvelninti, gali kelti abejoniø dël jos atitikties Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos 3 straipsniui (p. 27). 4 Konvencijos 5 str. 1 dalyje átvirtinta nuostata: Niekam negali bûti atimta laisvë kitaip, kaip ðiais atvejais ir pagal ástatymo nustatytà tvarkà: a) kai jis teisëtai sulaikomas, remiantis kompetentingo teismo sprendimu;. 5 To paties straipsnio 4 dalyje átvirtinta: Kiekvienas, kuriam atimta laisvë dël sulaikymo ar suëmimo, turi turëti teisæ kreiptis á teismà skøsdamasis, kad neteisingai sulaikytas; teismas nedelsdamas turi priimti sprendimà ir, jeigu asmuo sulaikytas neteisëtai, nuspræsti já paleisti. Europos þmogaus teisiø teismas 2002 m. geguþës 28 d. sprendime byloje Stafford prieð Jungtinæ Karalystæ (App. Nr /99) paþymëjo, kad laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmë taikoma siekiant atpildo ir atgrasymo, taip pat individualios prevencijos tikslø. Atpildo ir atgrasymo tikslas pasiekiamas nustatant tam tikrà privalomà iðbûti laisvës atëmimo terminà. Ðiam terminui pasibaigus, tolimesnis bausmës taikymas pateisinamas visuomenës apsaugos nuo kaltininko keliamo pavojaus interesais. Kaltininko pavojingumas ilgainiui gali kisti ir tai kelia naujus bausmës pagrástumo klausimus Konvencijos 5 str. 4 dalies pagrindu. 6 Juos turi spræsti ðio straipsnio reikalavimus atitinkanti (teisminë) institucija. Teismas pabrëþë, kad pirminis (t. y. pirmos instancijos) ir apeliacinis teismo procesai negali kartà ir visam laikui pagrásti nuteistojo laisvës atëmi- 3 Þin., 1995, Nr ; 2006, Nr Þr. %20by%20 %20Ira%20 %20Samuel%20 %20EINHorn%20 %20France&sessionid= &skin=hudoc-en 5 Originalus angliðkas tekstas yra: (a) the lawful detention of a person after conviction by a competent court;(...). Taigi Konvencijos 5 str. 1 dalies a punkte, taip pat ketvirtoje ðio straipsnio dalyje sàvoka detention yra plati ir apima ne tik sulaikymà, kaip kardomàjà priemonæ, bet ir bet koká laisvës atëmimà, taigi ir laisvës atëmimo bausmæ. Tokiu aiðkinimu remiasi ir Europos þmogaus teismo teismas (þr. þemiau pateikiamas sprendimø iðtraukas). 6 Þr. ankstesnæ iðnaðà. 25

4 Straipsniai mu iki gyvos galvos laikymo nelaisvëje Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies poþiûriu (p. 87) m. spalio 16 d. sprendime byloje Wynne prieð Jungtinæ Karalystæ (App. Nr /01) teismas pakartojo ðias nuostatas, taip pat iðaiðkino, kad Konvencijos 5 str. 4 dalies nuostatos reikalauja periodinio nuteistojo keliamo pavojaus (teisminio) ávertinimo, atliekamo tinkama þodine procedûra, kuri, be kita ko, sudarytø galimybæ teismui apklausti liudytojus dël aplinkybiø, apibûdinanèiø nuteistojo pavojingumà (p. 24, 25). 8 Tarptautinio pilietiniø ir politiniø teisiø pakto (toliau vadinama Paktas), prie kurio Lietuvos Respublika prisijungë Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. I-1136 Dël Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Tarptautinës þmogaus teisiø chartijos dokumentø, 9 10 str. pirmoji dalis numato: Su visais asmenimis, kuriems atimta laisvë, turi bûti elgiamasi humaniðkai ir gerbiant prigimtiná þmogaus asmenybës orumà. Treèioji ðio straipsnio dalis numato: Penitenciarinëje sistemoje nuteistiesiems numatomas toks reþimas, kurio pagrindinis tikslas yra jø pataisa ir socialinis perauklëjimas. 10 Atkreiptinas dëmesys, kad ðios Pakto nuostatos nenumato iðimèiø kokioms nors nuteistøjø grupëms (pvz., nuteistiesiems iki gyvos galvos), kurioms galëtø bûti keliami kiti ákalinimo tikslai ir nebûtø taikomi humaniðko elgesio standartai. Tarptautinio baudþiamojo teismo Romos statuto (toliau vadinama Statutas), kurá Lietuvos Respublika ratifikavo 2003 m. balandþio 1 d. ástatymu Dël Tarptautinio baudþiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo, straipsnyje numatyta: Nuteistajam atlikus du treèdalius bausmës arba, jeigu jam paskirta laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmë, atlikus 25 metus bausmës, Teismas perþiûri bausmæ ir sprendþia, ar jà sumaþinti. 7 Þr. 8 Þr. 9 Þin., 1991, Nr Paþymëtina, kad anglø kalba yra toks tekstas: The penitentiary system shall comprise treatment of prisoners the essential aim of which shall be their reformation and social rehabilitation. Prancûzø kalba: Le régime pénitentiaire comporte un traitement des condamnés dont le but essentiel est leur amendement et leur reclassement social. Taigi þodþiai pataisa ir socialinis perauklëjimas lietuviðkame vertime panaudoti, siekiant prisitaikyti prie nacionalinës sistemos, ir neatitinka teksto originalo bei ðiuolaikinës europinës laisvës atëmimo bausmës vykdymo tikslø tradicijos. Plaèiau þr. Sakalauskas G. Ákalinimas Lietuvoje: praktika ir prasmë // Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2007, Nr. 2, p Þin., 2003, Nr

5 Laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistø asmenø lygtinis paleidimas: tarptautiniai standartai, uþsienio ðaliø patirtis ir pasiûlymai Lietuvai Europos Sàjungos Tarybos pagrindø sprendimai Europos Sàjungos Tarybos 2002 m. birþelio 13 d. pagrindø sprendimo 2002/584/TVR Dël Europos areðto orderio ir perdavimo tarp valstybiø nariø tvarkos 12 5 str. 2 dalyje yra numatyta: Jei uþ nusikalstamà veikà, dël kurios yra iðduotas Europos areðto orderis, baudþiama laisvës atëmimu iki gyvos galvos arba ákalinimu iki gyvos galvos, minëto areðto orderio vykdymui gali bûti taikomas reikalavimas, kad iðduodanèioji valstybë narë savo teisës sistemoje turëtø nuostatas dël skirtos bausmës ar kitokios priemonës persvarstymo gavus toká praðymà arba ne vëliau kaip po 20 metø, arba turëtø nuostatas dël malonës suteikimo, kurio asmuo turi teisæ praðyti pagal iðduodanèiosios valstybës narës teisæ arba praktikà, siekdamas, kad tokia bausmë arba priemonë nebûtø vykdoma. Europos Tarybos Ministrø komiteto rekomendacijos Europos Tarybos Ministrø komitetas 1976 m. vasario 17 d. priimtoje rezoliucijoje Nr. (76)2 Dël elgesio su ilgam terminui nuteistais kaliniais rekomenduoja valstybëms narëms uþtikrinti, kad visø kaliniø, taip pat nuteistøjø iki gyvos galvos, bylos bûtø perþiûrimos siekiant nustatyti, ar jau galima kiek ámanoma anksèiau suteikti lygtiná paleidimà. Europos Tarybos Ministrø komitetas 2003 m. rugsëjo 24 d. priimtos rekomendacijos Nr. (2003) 22 valstybëms narëms Dël lygtinio paleidimo (parolio) bendruosiuose principuose taip pat teigia, kad, norint sumaþinti þalingà ákalinimo poveiká ir skatinti kaliniø ásiliejimà á visuomenæ sàlygomis, padedanèiomis garantuoti laisvëje esanèios visuomenës saugumà, ástatymai lygtiná paleidimà turëtø leisti taikyti visiems laisvës atëmimo bausme nuteistiems asmenims, taip pat atliekantiems laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmæ. Taip pat paþymima (VIII skyrius), kad sprendimas dël lygtinio paleidimo turëtø bûti priimamas uþtikrinant nuteistojo teisæ dalyvauti nagrinëjant jo klausimà ir bûti iðklausytam, taip pat turi bûti uþtikrinama galimybë skøsti ðá sprendimà aukðtesnei nepriklausomai ir neðaliðkai institucijai. Taigi faktiðkai rekomenduojama nustatyti, kad lygtinio paleidimo klausimà spræstø teismas. Europos Tarybos Ministrø komitetas 2003 m. spalio 9 d. priëmë rekomendacijà Nr. (2003) 23 valstybëms narëms Dël ákalinimo ástaigø administracijos darbo su nuteistaisiais laisvës atëmimu iki gyvos galvos ir ilgalaikëmis laisvës atëmimo bausmëmis. Ðioje rekomendacijoje iðreiðkiamas bendras principas, kad teisinës padëties poþiûriu neturëtø bûti daromas skirtumas tarp nuteistøjø 27

6 Straipsniai vien dël jø atliekamos bausmës termino ir su nuteistaisiais iki gyvos galvos turëtø bûti dirbama remiantis taip paèiais principais, kaip ir su kitais ilgiems terminams nuteistais asmenimis. Rekomendacijoje pabrëþiama, kad kiekvienam nuteistajam turi bûti sudaromas individualus bausmës atlikimo planas ir pagal galimybes kuo aktyviau dalyvaujant paèiam nuteistajam. Ðis planas turëtø bûti sudaromas, remiantis kruopðèiu nuteistojo keliamø pavojø ir jo poreikiø ávertinimu. Rekomenduojama, kad ðis ávertinimas bûtø atliekamas aukðtos kvalifikacijos specialistø specialioje nuteistøjø laikymo ástaigoje. Planas turëtø bûti rengiamas kuo anksèiau, vos pradëjus atlikti bausmæ, nuolatos perþiûrimas ir, esant bûtinybei, koreguojamas. Bausmës atlikimo plane turëtø bûti numatyta: pradinë bausmës atlikimo vieta; nuteistojo perkëlimas á kitas ákalinimo ástaigas, laipsniðkai ðvelninant jø reþimà. Idealiu atveju bausmës atlikimas turëtø baigtis atviro tipo ástaigoje; darbas, mokymasis ir kitos priemonës, kurios padëtø prasmingai leisti laikà ákalinimo ástaigoje ir padidintø sëkmingos resocializacijos galimybes; dalyvavimas specialiose programose ir kitos priemonës, skirtos daryti átakà nuteistojo keliamam pavojui bei jo poreikiams taip, kad bûtø sumaþintas jo elgesio antisocialumas ákalinimo ástaigoje ir recidyvo tikimybë po paleidimo ið ákalinimo ástaigos; dalyvavimas turiningo laisvalaikio renginiuose, siekiant sumaþinti neigiamà ilgo kalinimo poveiká nuteistajam. Rekomendacijoje pabrëþiama, kad turi bûti ypaè kruopðèiai pasiruoðima laikotarpiams prieð paleidþiant nuteistàjá ið ákalinimo vietos ir po paleidimo. Á ðiø laikotarpiø planø paruoðimà turëtø bûti átraukiamas pats nuteistasis, taip pat ástaigos ar organizacijos, kurios bus atsakingos uþ nuteistojo prieþiûrà já paleidus á laisvæ. KAI KURIØ UÞSIENIO ÐALIØ TEISË IR PRAKTIKA TAIKANT LYGTINÁ PALEIDIMÀ LAISVËS ATËMIMU IKI GYVOS GALVOS NUTEISTIESIEMS Ávairios ðalys pasirenka skirtingà lygtinio paleidimo èia aptariamø nuteistøjø formà bei turiná, kuris priklauso nuo ðalies baudþiamosios teisinës ir bausmiø vykdymo sistemos ypatumø. Apþvelgtina atskirø ðaliø teisë ir praktika. Pastebëtina, jog kai kurios Europos ðalys (Ispanija, Kroatija, Norvegija, Portugalija, 28

7 Laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistø asmenø lygtinis paleidimas: tarptautiniai standartai, uþsienio ðaliø patirtis ir pasiûlymai Lietuvai Slovënija) savo baudþiamuosiuose ástatymuose ið viso nenumato laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës. Þemiau pateikiami konkreèiø ðaliø teisës aktø vertimai yra atlikti ðio tyrimo autoriø. Jie nelaikytini oficialia teisës aktø versija. Airija Nuteistøjø iki gyvos galvos lygtiná paleidimà reguliuoja 2003 metø Baudþiamojo teisingumo (laikino kaliniø paleidimo) ástatymas (Criminal Justice (Temporary Release of Prisoners) Act, 2003), kuriuo buvo pakeistos kai kurios 1960 metø Baudþiamojo teisingumo ástatymo (Criminal Justice Act, 1960) nuostatos, pastarasis ástatymas, taip pat 1990 metø Baudþiamojo teisingumo ástatymas (Criminal Justice Act, 1990) ir 1939 metø Valstybiniø nusikaltimø ástatymas (Offences Against the State Act, 1939); ðie du ástatymai numato lygtinio paleidimo apribojimus. Asmená lygtinai (laikinai) paleisti ið laisvës atëmimo vietos turi teisæ Teisingumo, lygybës ir teisinës reformos ministras (anglø k. Minister for Justice, Equality and Law Reform), kuris sprendimà priima atsiþvelgdamas á nuteistojo ákalinimo ástaigos virðininko, policijos (airiø k. Garda Siochana), Probacijos tarnybos (anglø k. Probation Board) ir probacijos bei gerovës tarnybos (anglø k. Probation and welfare service) raportus ir rekomendacijas (1960 metø Baudþiamojo teisingumo ástatymo, pakeisto 2003 metø Baudþiamojo teisingumo (laikino kaliniø paleidimo) ástatymu, 2 straipsnio 1 dalis, 2 dalies h punktas). Airijos ástatymai nenustato konkretaus termino, kada yra perþiûrimos nuteistøjø iki gyvos galvos bylos ir sprendþiama dël galimybës taikyti lygtiná paleidimà. Pagal nustatytas taisykles Probacijos tarnyba bylas perþiûri ir sprendþia, ar pateikti rekomendacijà teisingumo, lygybës ir teisinës reformos ministrui praëjus 7 metams nuo bausmës atlikimo pradþios. 13 Nusprendus nesiûlyti nuteistojo lygtiniam paleidimui, jo byla perþiûrima po 3 metø. Probacijos tarnyba paprastai neperþiûri bylø, kuriose nuteistieji bausmes atlieka uþ: nuþudymà politiniais motyvais, valstybës vadovo, vyriausybës nario ar kitos valstybës diplomato nuþudymà; policijos ar kalëjimø tarnybos pareigû- 12 OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p Parole Board Annual Report ParoleReport05.pdf, taip pat 29

8 Straipsniai no, vykdþiusio savo pareigas, nuþudymà (1990 m. Baudþiamojo teisingumo ástatymo 3 str.); nuþudymus, kaip juos apibrëþia 1939 m. Valstybiniø nusikaltimø ástatymo 6 ir 18 straipsniai, t. y. dalyvaujant valstybës perversme ar antivalstybinëje organizacijoje. 14 Laikino paleidimo trukmæ ir sàlygas nustato Teisingumo, lygybës ir teisinës reformos ministras (1960 m. Baudþiamojo teisingumo ástatymo, pakeisto 2003 m. Baudþiamojo teisingumo (laikino kaliniø paleidimo) ástatymu, 2 str. 1 dalis). Laikinas paleidimas gali trukti ir iki nuteistojo mirties. Probacijos ir gerovës tarnyba nuo pat bausmës atlikimo pradþios nuolat rengia detalius nuteistojo poreikiø ir paþeidimø rizikos raportus, ið kuriø sprendþiama apie jo vidiniø nuostatø ir elgesio progresà. Ðie, kartu ir kitø institucijø raportai yra ministro sprendimo dël nuteistojo laikinojo paleidimo pagrindas. Rengiant nuteistàjá laikinam paleidimui, vëlgi, atsiþvelgiant á jo keliamo pavojaus veiksnius ir jo poreikius, yra parengiamas laikinojo paleidimo planas. Jame nustatomos paleidimo sàlygos, nuteistojo ásipareigojimai, jo prieþiûros tvarka ir pan. Plane paprastai nurodomi terminai, kada Probacijos ir gerovës tarnyba turi parengti paleidþiamojo asmens progreso ataskaitas. Ðiose ataskaitose raðoma, kaip vykdomos paleidimo plane numatytos sàlygos, nurodomi ávykæ nuteistojo gyvenimo bûdo, elgesio, gyvenimo aplinkybiø pokyèiai, nurodomi siûlymai dël laikinojo paleidimo sàlygø pakeitimo ir kt. 15 Probacijos ir gerovës tarnybos raporte teigiama, kad didelë dalis laikinai paleistø nuteistøjø iki gyvos galvos geba ásitvirtinti visuomenëje. Ðiuo metu Airijoje yra laikinai paleista 60 nuteistøjø iki gyvos galvos. 16 Ið viso 2006 metais Airijoje laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmæ atliko 234 asmenys (5,54 nuteistøjø iki gyvos galvos ið 100 tûkst. gyventojø). Pagal pastaràjá rodiklá Airija uþima treèià vietà tarp Europos valstybiø (nusileisdama 14 Þr Pagal Probation & Welfare Service Life Sentence Supervision Notice, February Airijos Probacijos tarnybos duomenys: 30

9 Laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistø asmenø lygtinis paleidimas: tarptautiniai standartai, uþsienio ðaliø patirtis ir pasiûlymai Lietuvai tik Jungtinei Karalystei ir Graikijai), ir Lietuvà (2,8 nuteistøjø iki gyvos galvos ið 100 tûkst. gyventojø (2006)) lenkia beveik du kartus. 17 Anglija ir Velsas Nuteistøjø iki gyvos galvos lygtiná paleidimà reguliuoja 2003 metø Baudþiamojo teisingumo ástatymas (Criminal Justice Act, 2003) 18 ir 1997 metø Nusikaltimø (nuosprendþiø) ástatymas (Crime (Sentences) Act, 1997). 19 Anglijoje ir Velse ástatymai nenustato konkretaus minimalaus kalinimo termino, kuriam suëjus iki gyvos galvos kalëti nuteistam asmeniui atsiranda lygtinio paleidimo galimybë (anglø k. tarrif period, toliau vadinama lygtinio paleidimo terminas). Ðá terminà kiekvienu individualiu atveju nustato bylà nagrinëjantis teismas, skirdamas bausmæ. Tuomet, kai sankcijoje laisvës atëmimo bausmë iki gyvos galvos yra numatyta kaip alternatyvi bausmë (t. y. jos skyrimas nëra privalomas), ástatymai neapibrëþia net ir rekomenduojamo minimalaus lygtinio paleidimo termino. Já nustato bylà nagrinëjantis teisëjas savo nuoþiûra. Tuomet, kai laisvës atëmimo bausmë iki gyvos galvos ástatyme yra numatyta kaip vienintelë galima bausmë (t. y. jos skyrimas yra privalomas), ástatymai nustato rekomenduojamus minimalius lygtinio paleidimo terminus. Visø pirma Baudþiamojo teisingumo ástatymo 269 str. 4 dalis ir Baudþiamojo teisingumo ástatymo 21 priedo (toliau vadinama Priedas) 4 str. numato atvejus, kada teismas turëtø nenustatyti lygtinio paleidimo termino. Vadinasi, kad ðiuose straipsniuose minimais atvejais asmeniui nesuteikiama galimybë bûti paleistam ið ákalinimo ástaigos. Baudþiamojo teisingumo ástatymo 269 str. 4 dalis ir Priedo 4 str. 1 dalis numato, kad lygtinio paleidimo terminas nenustatomas, jei nuteistasis nusikalto bûdamas vyresnis nei 21 metø ir teismas mano, kad nusikaltimo sunkumas yra iðskirtinis. Priedo 4 str. 2 dalyje yra pateikiamas sàraðas nusikaltimø, kurie paprastai turëtø bûti vertinami kaip iðskirtinio sunkumo: 17 Council of Europe Annual Penal Statistics. SPACE I: Survey 2006, Strasbourg, 23 January Þr Þr. 31

10 Straipsniai a) dviejø ar daugiau þmoniø nuþudymas, jei kiekvienas ið nuþudymø yra susijæs su: (i) kruopðèiu pasirengimu ar planavimu, arba (ii) aukos pagrobimu, arba (iii) seksualinio ar sadistinio pobûdþio veiksmais, (b) vaiko nuþudymas, jei padarytas þiauriai ar dël seksualiniø, ar sadistiniø motyvø, (c) nuþudymas dël politiniø, religiniø ar ideologiniø motyvø, (d) nuþudymas ávykdytas asmens, anksèiau jau nuteisto uþ nuþudymà. Priedo 5 straipsnis numato atvejus, kada rekomenduojamas minimalus lygtinio paleidimo terminas yra 30 metø. Tai atvejai, kai nuteistasis nusikalsdamas buvo vyresnis nei 18 metø ir jo nusikaltimà teismas vertina kaip labai sunkø, bet ne toká sunkø, kaip nurodytieji Priedo 4 straipsnyje. Pagal Priedo 5 str. 2 dalá, paprastai, tokiais nusikaltimais pripaþástami: a) policininko ar kalëjimo pareigûno, vykdanèiø savo pareigas, nuþudymas, b) nuþudymas panaudojant ðaunamàjá ginklà ar sprogmenis, c) nuþudymas dël savanaudiðkø paskatø, d) nuþudymas siekiant padaryti poveiká teisingumo vykdymui, e) nuþudymas, apimantis seksualinio ar sadistinio pobûdþio veiksmus, f) dviejø ar daugiau asmenø nuþudymas, g) nuþudymas, padarytas dël rasiniø ar religiniø motyvø ar dël nukentëjusio asmens seksualinës orientacijos, h) nuþudymas, kaip jis apibûdintas Priedo 4 straipsnio 2 dalyje, bet padarytas jaunesnio nei 21 metø asmens. Priedo 4 str. 6 dalis numato, kad visais kitais atvejais asmenims, kurie nusikalto bûdami vyresni nei 18 metø, tinkamas minimalus lygtinio paleidimo terminas yra 15 metø. Dël nuteistøjø iki gyvos galvos lygtinio paleidimo, kai laisvës atëmimo bausmë yra numatyta kaip vienintelë galima bausmë, sprendþia valstybës sekretorius (anglø k. Secretary of State), atsiþvelgdamas á nepriklausomos Lygtinio paleidimo tarnybos (anglø k. Parole Board) rekomendacijas ir Lordo Vyriausiojo Teisëjo (anglø k. Lord Chief Justice) bei bylà nagrinëjusio teisëjo (jeigu yra tokia galimybë) nuomonæ (Nusikaltimø (nuosprendþiø) ástatymo 29 str.). Dël nuteistøjø iki gyvos galvos lygtinio paleidimo, kai laisvës atëmimo bausmë baudþiamajame ástatyme iki gyvos galvos yra numatyta kaip alternatyvi bausmë 32

11 Laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistø asmenø lygtinis paleidimas: tarptautiniai standartai, uþsienio ðaliø patirtis ir pasiûlymai Lietuvai (t. y. jos skyrimas nëra privalomas), sprendþia valstybës sekretorius, remdamasis Lygtinio paleidimo tarnybos rekomendacija (Nusikaltimø (nuosprendþiø) ástatymo 28 str.5 pastraipa). Pirmàjá nuteistojo iki gyvos galvos pavojingumo (rizikos veiksniø) vertinimà Lygtinio paleidimo tarnyba atlieka likus 3 metams iki nustatyto paleidimo galimybës termino arba atlikus 17 metø bausmës, jeigu tai yra trumpesnis terminas. Ðiam vertinimui ruoðiamasi, kartu koreguojamas kalinio negatyvus elgesys visà ákalinimo laikotarpá, nuo pat bausmës atlikimo pradþios. Pasiruoðimas vyksta keliais etapais. 20 1) Pirminis apgyvendinimas Pagrindiniame centre (anglø k. Main Center). Pagrindiniame centre nuteistasis iki gyvos galvos apgyvendinamas pirmuosius 3 metus. Èia kvalifikuoti specialistai tiria ir vertina nuteistàjá bei rengia detalø bausmës atlikimo planà. Ðiame plane nurodomos pagrindinës probleminës sritys, kurioms turi bûti skiriamas dëmesys, reikiamos prieþiûros ir ugdymo priemonës. Nuteistasis supaþindinamas su tuo planu. Vëliau nuteistasis iðsamiai vertinamas kas 3 metus, taip pat daromi kasmetiniai jo ávertinimai. Be to, kasmet, atsiþvelgiant á nuteistojo ávertinimà, suformuluojami trumpalaikiai uþdaviniai, kuriø sprendimo sëkmë þymima kasmetiniuose ávertinimuose. Pagal visus ðiuos duomenis vertinama nuteistojo raida. Tai yra medþiaga vëlesniam Lygtinio paleidimo tarnybos vertinimui, atliekamam priartëjus paleidimo terminui. 2) Apgyvendinimas ávairaus saugumo lygio kalëjimuose Praëjus 3 metams Pagrindiniame centre, yra sprendþiama dël nuteistojo perkëlimo á kità laisvës atëmimo ástaigà (grieþto (B kategorijos) arba vidutinio (C kategorijos) saugumo lygio kalëjimus). Maþiausiai kas treji metai, atsiþvelgiant á ataskaitas apie nuteistàjá ir jo poreikius, nurodytus bausmës atlikimo plane, sprendþiama dël jo perkëlimo á ðvelnesnes laikymo sàlygas ir daugiau atsakomybës suteikianèias ákalinimo ástaigas. Paþymëtina, jog tam, kad bûtø keièiamas bausmës atlikimo reþimas (ástaiga), reikalaujama akivaizdaus nuteistojo nuostatø ir elgesio pagerëjimo. 20 Pagal The Management and Review of Life-Sentence Prisoners in England and Wales by Vicki V. R. Harris // Long-Term Offenders 1992 Volume 4, Number 2, pblct/forum/e042/042q_e.pdf 33

12 Straipsniai 3) Bausmës atlikimas atvirosiomis sàlygomis Esant Lygtinio paleidimo tarnybos rekomendacijai bei Kalëjimø ministro pritarimui, nuteistasis gali bûti perkeltas á atviràjà ákalinimo ástaigà (D kategorijos ákalinimo ástaigà). Tai neaptverta ástaiga, kurioje nuteistieji turi teisæ uþ jos ribø dirbti ar dalyvauti mokymo programose, taip pat aplankyti savo namus. 4) Pasiruoðimas paleisti nuteistàjá Priartëjus paleidimo galimybës terminui, Lygtinio paleidimo tarnyba atlieka nuteistojo ávertinimà. Lygtinio paleidimo tarnybai nusprendus rekomenduoti asmená paleisti ið ákalinimo ástaigos, jei tam siûlymui pritaria valstybës sekretorius, nustatoma preliminari paleidimo data. Asmuo dar kurá laikà atlieka bausmæ atviromis sàlygomis, o vëliau 6 9 mënesiams perkeliamas á ikipaleidiminius namus (anglø k. pre-release hostel), esanèius ðalia ákalinimo ástaigø. Èia jam keliamas uþdavinys susirasti darbà ir pradëti reintegracijà á visuomenæ. Galutinis sprendimas dël asmens paleidimo priimamas atsiþvelgiant á pasiruoðimo paleisti nuteistàjá laikotarpio rezultatus. Paleidþiamam asmeniui áteikiamas paleidimo sàlygø nuoraðas (anglø k. life licence). Ðios sàlygos yra taikomos asmeniui visà likusá jo gyvenimà. Asmená priþiûri ir apie jo reintegracijà á visuomenæ valstybës sekretoriui ataskaitas raðo Probacijos tarnyba. Po maþiausiai ketveriø metø ir esant Probacijos tarnybos rekomendacijai, vidaus reikalø ministras gali atðaukti asmens prieþiûrà. Kita vertus, asmuo gali bûti gràþintas atlikti bausmæ, jei valstybës sekretorius mano, kad tai yra bûtina dël visuomenës saugumo metø duomenimis, tik 2 proc. paleistø nuteistøjø padarë sunkius nusikaltimus per pirmuosius dvejus metus po paleidimo ir 4 proc. per pirmuosius penkerius metus metais Anglijoje ir Velse laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmæ atliko 5883 asmenys. Pagal absoliutø jø skaièiø Anglija ir Velsas pirmauja Europoje, o pagal jø skaièiø 100 tûkst. gyventojø (11,02) nusileidþia tik Ðkotijai (12,84). Paþymëtina, kad pagal absoliutø nuteistøjø iki gyvos galvos skaièiø antrà treèià vietas uþimanèiose Vokietijoje ir Turkijoje nuteistøjø iki gyvos galvos yra tris kartus maþiau (atitinkamai 1864 ir 1844). Taip pat paþymëtina, kad santykinis nuteistøjø iki gyvos galvos skaièius Europoje (neskaitant Jungtinës Karalystës) tik keturiose valstybëse virðija 3 nuteistuosius iki gyvos galvos ið 100 tûkst. gyventojø (Graikijoje 5,64, Airijoje 5,54 21, Liuksemburge 3,30, Al m. duomenys. 34

13 Laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistø asmenø lygtinis paleidimas: tarptautiniai standartai, uþsienio ðaliø patirtis ir pasiûlymai Lietuvai banijoje 3,03), tad Anglija ir Velsas pagal ðá rodiklá keletà kartø lenkia daugelá kontinentinës Europos valstybiø. 22 Austrija Austrijos baudþiamojo kodekso 23 (toliau vadinama Austrijos BK) 18 straipsnyje átvirtinta, jog laisvës atëmimo bausmë gali bûti iki gyvos galvos arba terminuota. Terminuotos laisvës atëmimo bausmës trukmë nuo vienos dienos iki 20 metø. Pagal Austrijos BK 36 straipsná, asmenims iki 21 metø laisvës atëmimo bausmë iki gyvos galvos neskiriama. Austrijos BK 46 str. 5 dalyje átvirtinta, jog teisës paþeidëjas, nuteistas laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausme, negali bûti lygtinai paleistas anksèiau, nei atliks penkiolikos metø laisvës atëmimo bausmæ. Jei ði sàlyga iðpildyta, jis gali bûti lygtinai paleidþiamas tuomet, kai pagal jo asmená, buvusá gyvenimà, doro elgesio perspektyvà ir elgesá kalint tikëtina, kad jis nenusikals pakartotinai ir netgi dël veikos sunkumo nëra bûtina toliau atlikti bausmæ, jog kitiems bûtø daromas poveikis nenusikalsti. Lygtinai paleidus laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistà asmená, jam nustatoma deðimties metø bandomasis laikotarpis (Austrijos BK 48 str. 1 d.). Teismas skiria lygtinai paleistajam nurodymus (Austrijos BK 51 str.), taip pat probacijos tarnybos pagalbà (Austrijos BK 52 str.). Jis gali pratæsti bandomàjá terminà iki penkiolikos metø (Austrijos BK 53 str.). Pagal Austrijos BK laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmë gali bûti paskirta tik uþ tyèines veikas, dël kuriø tiesiogiai buvo atimta gyvybë bent vienam þmogui (iðimtis padëjimas nusiþudyti, uþ kurá numatoma 5 metø laisvës atëmimo bausmë (Austrijos BK 78 str.), taip pat masinio naikinimo ginklø gamyba, kuomet þmogaus mirtis nëra bûtina sàlyga (Austrijos BK 177a str. 2 d.)). Uþ genocidà numatoma tik laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmë, kitais atvejais kaip alternatyva terminuotam laisvës atëmimui (Austrijos BK 321 str. 1 d.). Laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmë pagal Austrijos BK, be paminëtø veikø, taip pat gali bûti skiriama uþ: nuþudymà sunkinanèiomis aplinkybëmis (Mord; 75 str.), prievartiná pagrobimà, sukëlusá mirtá (102 str. 3 d.), sunkø 22 Duomenø ðaltinis: Council of Europe Annual Penal Statistics. SPACE I: Survey on Prison Populations,Survey 2005, Strasbourg, 30 January Strafgesetzbuch vom 23. Januar 1974, mit späteren Änderungen bis 8. Mai

14 Straipsniai plëðimà, sukëlusá mirtá (143 str. 3 d.), padegimà, sukëlusá mirtá (169 str. 3 d.), oro piratavimà, sukëlusá daugelio þmoniø mirtá (185 str. 2 d.), tyèiná grësmës oro transporto eismo saugumui sukëlimà, sukëlusá daugelio þmoniø mirtá (186 str. 3 d.), iðþaginimà, sukëlusá mirtá (201 str. 2 d.), sunkø seksualiná neveiksnaus asmens prievartavimà, sukëlusá mirtá (206 str. 3 d.) m. geguþës 1 d. Austrijos ákalinimo ástaigose kalëjo 193 laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys (Steino, Garsteno, Karlau ir Ðvarcau ákalinimo ástaigose). 24 Vokietija Pagal Vokietijos baudþiamojo kodekso 25 (toliau vadinama Vokietijos BK) 38 straipsná laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmë laikytina terminuoto laisvës atëmimo iðimtimi, kai jos trukmë neribojama: Laisvës atëmimo bausmë yra terminuota, jei ástatymas nenumato laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës (Vokietijos BK 38 str. 1 d.). Terminuotos laisvës atëmimo bausmës trukmë yra nuo 1 mënesio iki 15 metø (Vokietijos BK 38 str. 2 d.). Esant ástatyme numatytiems bausmæ ðvelninantiems pagrindams, laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmë gali bûti maþinama iki terminuoto laisvës atëmimo nuo 3 iki 15 metø (Vokietijos BK 49 str. 1 d. 1 p.). Pagal Vokietijos BK 54 str. 2 dalá laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmë negali bûti skiriama subendrinus kelias terminuotas laisvës atëmimo bausmes. Apskritai, subendrinta bausmë negali siekti visø bausmiø sumos (Vokietijos BK 54 str. 1 d.). Subendrinant kelias laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmes, skiriama tik viena laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmë. Pagal Jaunimo teismo ástatymo nuostatas 26 jaunuoliams iki 18 m. nustatyta maksimali laisvës atëmimo trukmë 10 metø; bausmë iki gyvos galvos jiems netaikoma (Vokietijos Jaunimo teismo ástatymo 18 str. 1 d.). Vokietijos Konstitucinis teismas 1977 m. nagrinëjo laisvës atëmimo iki gyvos galvos konstitucingumà. Jis pripaþino, kad laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmë neprieðtarauja Vokietijos konstitucijai, taèiau, atsiþvelgiant á þmogiðkà orumà bei teisinës valstybës principà, yra bûtina numatyti ástatyminæ gali- 24 Österreich für 10 Delikte gibt es lebenslang // Blaulicht und Graulicht das Online Magazin, Strafgesetzbuch vom 15. Mai 1871, in der Fassung vom 11. März Jugendgerichtsgesetz, in der Fassung vom 11. Dezember 1974 mit späteren Änderungen. 36

15 Laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistø asmenø lygtinis paleidimas: tarptautiniai standartai, uþsienio ðaliø patirtis ir pasiûlymai Lietuvai mybæ bûti paleistam á laisvæ ir vien malonës galimybës nepakanka. 27 Pabrëþiama, kad ir nuteistieji iki gyvos galvos turi teisæ á resocializacijà bei integracijà. 28 Bausmiø vykdymo ástatymai nenumato ðiai kategorijai nuteistøjø jokiø su tuo susijusiø (jø padëtá grieþtinanèiø) iðimtiniø nuostatø. Vokietijos BK 57a straipsnis numato neatliktos laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës dalies vykdymo atidëjimà: 57a straipsnis. Neatliktos laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës dalies vykdymo atidëjimas (1) Teismas atideda neatliktos laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës dalies vykdymà, kai: 1) atlikta penkiolika metø bausmës, 2) nëra sunkios nuteistojo kaltës, dël kurios reikëtø vykdyti bausmæ, 3) yra 57 str. 1 dalies 1 sakinio 2 ir 3 punktuose numatytos sàlygos. 57 str. 1 dalies 2 sakinys ir 5 dalis galioja atitinkamai. (2) Atlikta bausmë 1 dalies 1 sakinio 1 punkto prasme yra bet koks laisvës atëmimas, kurá nuteistasis atliko dël savo veikos. 29 (3) Bausmës vykdymo atidëjimo trukmë yra penkeri metai. 56 str. 2 dalies 1 sakinys ir 56b 56g straipsniai bei 57 str. 3 dalies 2 sakinys galioja atitinkamai. (4) Teismas gali nustatyti ne ilgesná kaip dvejø metø terminà, iki kurio pabaigos nuteistasis negali teikti praðymo atidëti jam likusios bausmës dalies vykdymà. Èia nurodomas Vokietijos BK 57 str. reglamentuoja neatliktos terminuotos laisvës atëmimo bausmës dalies vykdymo atidëjimà. Atkreiptinas dëmesys á ðio straipsnio 1 dalies 1 sakinio 2 ir 3 punktus, 2 sakiná bei 3 ir 5 dalis: 57 straipsnis. Neatliktos terminuotos laisvës atëmimo bausmës dalies vykdymo atidëjimas (1) Teismas atideda neatliktos terminuotos laisvës atëmimo bausmës dalies vykdymà, kai: 1) atlikti du treèdaliai paskirtos bausmës, bet ne maþiau kaip du mënesiai, 2) tai gali bûti pateisinama atsiþvelgiant á visuomenës saugumo interesus ir 3) nuteistasis sutinka. 27 Þr. BVerfGE 45, 187; taip pat Zierlein K. G. Grundrechtsschutz im Strafrecht, Strafverfahrensund Strafvollzugsrecht unter Berücksichtigung der Rechtsprechung des Bundesverfassungsgerichts // Teisë, 2000, Nr. 36, p Laubenthal K. Strafvollzug. 3. Heidelberg: Aufl. Springer Verlag, 2003, p Taigi áskaièiuojamas ir ikiteisminio suëmimo laikas (aut. past.). 37

16 Straipsniai Priimant sprendimà turi bûti atsiþvelgta á nuteistojo asmenybæ, ankstesná gyvenimà, veikos aplinkybes, teisinio gërio, kuriam recidyvo atveju bûtø sukeltas pavojus, svorá, nuteistojo elgesá ákalinimo ástaigoje, socialinæ padëtá ir tikëtinà bausmës dalies vykdymo atidëjimo poveiká. <...> (3) 56a 56g straipsniai galioja atitinkamai; bausmës dalies vykdymo atidëjimo trukmë, net ir tuomet, kai ji vëliau sutrumpinama, negali bûti maþesnë nei neatliktoji bausmës dalis. Jei nuteistasis atliko bent vieneriø metø laisvës atëmimo bausmæ, kol likusios dalies vykdymas buvo atidëtas, tuomet, kaip taisyklë, teismas jo prieþiûrai ir vadovavimui likusiam bausmës dalies vykdymo atidëjimo laikui ar jo daliai skiria probacijos darbuotojà. <...> (5) Teismas gali neatidëti neatliktos laisvës atëmimo bausmës dalies vykdymo, jeigu nuteistasis davë nepakankamus arba klaidingus parodymus apie konfiskuotinus daiktus arba konfiskuotinais jie netapo todël, kad nukentëjusiajam dël veikos kilo teisë pagal 73 str. 1 dalies 2 sakiná. <...> Taigi teismas gali neiðleisti nuteistojo iki gyvos galvos, jei tai prieðtarautø visuomenës saugumo interesams (Vokietijos BK 57 str. 1 d. 1 p.). Teismas apie tai turi nuspræsti, remdamasis eksperto iðvada. Kita bûtina sàlyga neturi bûti sunkios kaltës kaip tolesnio bausmës atlikimo prielaidos. Kaltë ir jos sunkumas priklauso nuo bendrøjø kaltës nustatymo, skiriant bausmæ, normø pagal Vokietijos BK 46 str. 1 dalá, pagal kurià kaltë yra atitinkamo dydþio bausmës skyrimo pagrindas. Laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmë Vokietijos BK numatyta tik uþ nusikalstamas veikas, susijusias su nuþudymu esant sunkinanèioms aplinkybëms arba sunkius nusikaltimus, sukëlusius nukentëjusiojo mirtá: nuþudymas sunkinanèiomis aplinkybëmis (Mord; BK 211 str.), ypatingai sunkus nuþudymas (BK 212 str. 2 d.), genocidas (TT BK 6 str.), 30 nusikaltimai þmoniðkumui (TT BK 7 str. 1 d. 1 ir 2 p.), karo nusikaltimai prieð asmenis (TT BK 8 str. 1 d. 1 p.), rengimasis karinei agresijai (BK 80 str.), valstybës iðdavimas (BK 81 str.), seksualinis vaikø iðnaudojimas, sukëlæs mirtá (BK 176b str.), seksualinis prievartavimas ir/ 30 Tarptautinei teisei priskirtini nusikaltimai numatyti atskirame teisës akte Tarptautinës teisës baudþiamajame kodekse (Völkerstrafgesetzbuch vom 26. Juni 2002). Sutrumpintai jis pavadintas TT BK. 38

17 Laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistø asmenø lygtinis paleidimas: tarptautiniai standartai, uþsienio ðaliø patirtis ir pasiûlymai Lietuvai arba iðþaginimas, sukëlæs mirtá (BK 178 str.), plëðimas/turto prievartavimas, sukëlæs mirtá (BK 251 str.), padegimas, sukëlæs mirtá (BK 306c str.), prievartinis þmogaus pagrobimas (BK 239a str. 3 d.), ákaitø paëmimas (239b str. 2 d.), branduolinis sprogdinimas (307 str. 3 d.), sprogdinimas (308 str. 3 d.), jonizuojanèiø spinduliø panaudojimas (309 str. 4 d.), plëðikiðkas vairuotojo uþpuolimas (316a str. 3 d.), oro ar laivø transporto uþpuolimas (316c str. 3 d.) ir kai kurie kiti nusikaltimai. Uþ pirmuosius 5 nusikaltimus laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmë yra vienintelë sankcijoje numatyta bausmë. Teismas, skirdamas bausmæ, nustato áprastà teisiamojo kaltæ, pavyzdþiui, paskirdamas jam laisvës atëmimà iki gyvos galvos uþ nuþudymà sunkinanèiomis aplinkybëmis pagal Vokietijos BK 211 str. (Mord). Ðio straipsnio sankcija nebeleidþia kaltës labiau diferencijuoti, nes teismas gali paskirti vienintelæ bausmæ. Net ir tais atvejais, kai ði bausmë sankcijoje yra numatoma kaip alternatyva, jos viduje negalimas joks diferencijavimas. Teismas, atsiþvelgdamas á motyvus, nusikaltimo padarymo bûdus, aukø skaièiø ir kitas panaðias aplinkybes bei nustatydamas sunkià kaltæ, tokiu bûdu pabrëþia didesnæ teisiamojo kaltæ nei reikia tipiðkam ðios bausmës paskyrimo atvejui. 31 Tokiu bûdu laisvës atëmimo bausme iki gyvos galvos nuteistas asmuo, atkalëjæs 15 metø, gali nebûti ið karto paleidþiamas á laisvæ (nors teisine prasme tai yra ámanoma). Vidutiniðkai nuteistieji iki gyvos galvos Vokietijos teismø praktikoje paleidþiami atkalëjæ vidutiniðkai metø skirtos bausmës. Jei nustatoma sunki kaltë, ðis vidurkis padidëja iki metø. 32 Pagal Vokietijos Laisvës atëmimo bausmës vykdymo kodeksà 33 ir nuteistieji iki gyvos galvos turi teisæ á trumpalaikes iðvykas bei atostogas, kai bûna atlikæ ne maþiau kaip 10 metø laisvës atëmimo bausmës arba jeigu jie jau yra perkelti á atviro tipo ástaigas ar tokiam perkëlimui yra tinkami (Vokietijos Laisvës atëmimo bausmës vykdymo kodekso 13 str. 3 d.). 1 lentelëje pateikta nuteistøjø iki gyvos galvos Vokietijoje statistika (kiekvienø metø kovo 31 d.). Joje matyti, kad tokiø asmenø kasmet daugëja. Didþioji dalis (maþdaug 99 %) 34 laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmiø skiria- 31 Laubenthal K. Strafvollzug. 3. Aufl. Springer Verlag. Heidelberg, 2003, p Pagal Lebenslange Freiheitsstrafe. 33 Strafvollzugsgesetz vom 16. März 1976 mit späteren Änderungen. 34 Morgenstern Ch. Lebenslang ernst nehmen die Praxis der lebenslangen Freiheitsstrafe // Neue Kriminalpolitik, 2004, Nr. 2, p

18 Straipsniai ma uþ nuþudymà sunkinanèiomis aplinkybëmis (Mord; BK 211 str.). Kartu paþymëtina, jog Vokietijos baudþiamojoje teisëje iðimtiniais atvejais gali bûti skiriamas vadinamasis saugus kalinimas (Sicherungsverwahrung) pataisos ir saugumo priemonë. Ji skiriama nuosprendþiu arba nuteistajam jau kalint uþ padarytus sunkius nusikaltimus, kai ávertinus nusikaltëlio asmenybæ padaroma iðvada, kad jis ir atlikæs bausmæ gali kelti pavojø visuomenei (Vokietijos BK 66 66b str.) m. kovo 31 d. taip kalinami buvo 427 asmenys. 35 Ðie asmenys skaièiuojami kartu su nuteistaisiais iki gyvos galvos. 2 lentelëje pateiktas uþ nuþudymus nuteistø asmenø skaièiaus dinamika Vokietijoje. Kaip jau buvo minëta, laisvës atëmimas iki gyvos galvos gali bûti paskirtas ir uþ kitas nusikalstamas veikas, susijæs su tyèiniu ar neatsargiu gyvybës kitam þmogui atëmimu, taèiau daþniausiai ði bausmë skiriama uþ nuþudymà. Palyginus abi lenteles matyti, kad nuteistøjø iki gyvos galvos daugëja sparèiau nei kasmet ðia bausme nuteisiamø asmenø. Norint atsakyti á klausimà, kodël taip yra, reikëtø atskiro tyrimo. 36 Atkreiptinas dëmesys á tai, kad per 2007 m. Lietuvoje uþ nuþudymà (Lietuvos BK 129 str.) buvo nuteisti 276 asmenys, 37 o tai yra tik perpus maþiau nei 20 kartø daugiau gyventojø turinèioje Vokietijoje (uþregistruotø nuþudymø santykio skirtumas maþesnis: 2007 m. Vokietijoje buvo uþregistruoti 2347 nuþudymai, 38 Lietuvoje 280, t. y. daugiau nei 8 kartus maþiau, taèiau ðie skaièiai bei jø palyginimas sudëtingesnis, nes esminius skirtumus gali lemti vien tik registravimo taisyklës bei praktika). Pastebëtina, jog vien ðis palyginimas neleidþia daryti kategoriðkø iðvadø apie nusikalstamo elgesio (ðiuo atveju nuþudymø) paplitimà abiejose ðalyse. Pavyzdþiui, 2006 m. uþ sveikatos sutrikdymus Vokietijoje buvo nuteisti asmenys, o Lietuvoje tik 1 441, t. y. per 40 kartø maþiau. Ðie skirtumai gali atsirasti dël skirtingos nusikalstamø veikø kvalifikavimo praktikos, formalios ir neformalios socialinës kontrolës intensyvumo skirtumø, galiausiai, ir dël skirtingo þmoniø agresyvumo m. tokiø asmenø buvo 306, 2004 m. 304, 2005 m. 350, 2006 m Morgenstern Ch. Lebenslang ernst nehmen die Praxis der lebenslangen Freiheitsstrafe // Neue Kriminalpolitik, 2004, Nr. 2, p m Polizeiliche Kriminalstatistik. Grundtabelle ohne Tatortverteilung ab pks/zeitreihen/pdf/t01.pdf 40

19 Laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistø asmenø lygtinis paleidimas: tarptautiniai standartai, uþsienio ðaliø patirtis ir pasiûlymai Lietuvai 2 lentelë. Laisvës atëmimo bausmæ iki gyvos galvos atliekantys nuteistieji Vokietijoje 39 Metai Nuteistieji* kovo 31 d. Metai Nuteistieji* kovo 31 d ** * Kartu su saugiai kalinamaisiais (Sicherungsverwahrung) ** Nuo 1992 m. visos Vokietijos þemës. 3 lentelë. Nuteistieji uþ nuþudymus Vokietijoje 40 Metai Nuteistieji uþ nuþudymus sunkinanèiomis aplinkybëmis (Vokietijos BK 211 str. (Mord) Nuteistieji uþ pasikësinimà nuþudyti sunkinanèiomis aplinkybëmis (Vokietijos BK 211 str. (Mordversuch) Nuteistieji uþ nuþudymus (Vokietijos BK 212, 213 str. (Totschlag) Ið viso Pagal Morgenstern Ch. Lebenslang ernst nehmen die Praxis der lebenslangen Freiheitsstrafe / / Neue Kriminalpolitik, 2004, Nr. 2, p. 52; Statistisches Bundesamt, 40 Statistisches Bundesamt, 41

20 Straipsniai Ðveicarija 1942 m. sausio 1 d. ásigaliojusio Ðveicarijos baudþiamojo kodekso (toliau vadinama Ðveicarijos BK) straipsnis numato laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmæ kaip aukðèiausià bausmæ, kuri ástatymu skiriama iðimtiniais atve- 41 Paskutinis pakeitimas ásigaliojo 2007 m. sausio 1 d. Ðveicarijos baudþiamasis kodeksas:

21 Laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistø asmenø lygtinis paleidimas: tarptautiniai standartai, uþsienio ðaliø patirtis ir pasiûlymai Lietuvai jais. Tai ið esmës yra keturios nusikalstamø veikø sudëtys: ji numatyta nuþudymo sunkinanèiomis aplinkybëmis (Mord) atveju, kaip ne maþesnës nei 10 metø laisvës atëmimo bausmës alternatyva (112 str.), tokia pati sankcija uþ genocidà (264 str.), uþ sunkø kësinimàsi á ðalies nepriklausomybæ (266 str. 2 d.) tai yra vienintelë bausmë, o kaip alternatyva ne maþesnei kaip vieneriø metø laisvës atëmimo bausmei ji taip pat numatyta uþ itin sunkø ákaitø paëmimà (185 str. 3 d.). Terminuotos laisvës atëmimo bausmës trukmë nuo 6 mënesiø iki 20 metø (Ðveicarijos BK 40 str.). Po 15 metø, ypatingais atvejais jau po 10 metø, nuteistasis laisvës atëmimu iki gyvos galvos gali bûti paleistas lygtinai (Ðveicarijos BK 86 str. 5 d.). Atliekantis ðià bausmæ asmuo bendromis sàlygomis gali dirbti ir gyventi uþ ákalinimo ástaigos ribø (Ðveicarijos BK 77a str.). Be laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës, Ðveicarijos BK taip pat numato ilgalaiká kalinimà (Verwahrung), kurio dabartinë reglamentavimo redakcija buvo priimta 2006 m. kovo 24 d., ásigaliojo 2007 m. sausio 1 d. átvirtinta Ðveicarijos BK 64 straipsnyje: 1. Teismas paskiria ilgalaiká ákalinimà, jei kaltininkas padaro nuþudymà sunkinanèiomis aplinkybëmis, tyèiná nuþudymà, sunkø kûno suþalojimà, iðþaginimà, plëðimà, ákaitø paëmimà, padegimà, pasikësinà á gyvybæ arba padaro kità veikà, uþ kurià gresia penkeriø metø ar ilgesnë laisvës atëmimo bausmë ir kuria jis sunkiai paþeidë kito asmens psichiná, fiziná ar lytiná integralumà arba já paþeisti siekë, ir jeigu: a. dël kaltininko asmenybës poþymiø, veikos aplinkybiø ir jo gyvenimo aplinkybiø galima tikrai tikëtis, kad jis padarys daugiau tokiø veikø; arba b. dël iðliekanèio arba ilgai trunkanèio psichinio sutrikimo, kuris buvo susijæ su padaryta veika, labai galima tikëtis, kad kaltininkas padarys daugiau tokio pobûdþio veikø ir priemonës pagal 59 straipsná 42 paskyrimas neduos teigiamø rezultatø. 2. Laisvës atëmimo bausmë vykdoma prieð tai. Lygtinio paleidimo nuostatos (86 88 str.) netaikomos. 3. Jeigu atliekant laisvës atëmimo bausmæ tampa tikëtina, kad kaltininkas galës gyventi laisvëje, teismas turi teisæ nustatyti lygtinio paleidimo datà ne anksèiau kaip atlikus du treèdalius laisvës atëmimo arba 15 metø laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës. Apie tai sprendþia teismas, kuris paskyrë ilgalaiká kalinimà. Atitinkamai taikomas 64a straipsnis. 42 Ðis straipsnis reglamentuoja medicininiø priemoniø taikymà (aut. past.). 43

22 Straipsniai 4. Ilgalaikis kalinimas atliekamas medicininiø priemoniø vykdymo arba kalinimo ástaigoje pagal 76 str. 2 dalá. Bûtina uþtikrinti vieðàjá saugumà. Kaltininkui teikiama psichiatrinë pagalba, jei ji bûtina. Pagal Ðveicarijos BK 64a straipsná, nuteistasis paleidþiamas ið ilgalaikio kalinimo (Verwahrung), kai tik nusprendþiama, kad jis gali gyventi laisvëje. Ástatymas nustato, jog tai turi bûti daroma reguliariai (64b str.). Paleidþiant nustatomas nuo 2 iki 5 metø bandomasis terminas, per kurá gali bûti paskirti nurodymai ir probacijos tarnybos pagalba. Teismas bausmæ vykdanèios institucijos teikimu gali bandomàjá terminà pratæsti dar nuo 2 iki 5 metø. Jeigu nuteistasis nevykdo nurodymø arba nebendradarbiauja su probacijos tarnyba, ar átariama, jog padarys Ðveicarijos BK 64 str. 1 dalyje numatytø veikø, jis gràþinamas á ákalinimo ástaigà. Atlikus bandomàjá laikotarpá, kaltininkas galutinai atleidþiamas nuo bausmës atlikimo. TEISINË IR PRAKTINË SITUACIJA LIETUVOJE Lietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas 43 (toliau vadinama Lietuvos BK) 42 straipsnyje numato terminuotà laisvës atëmimà (42 str. 1 d. 7 p., 50 str.) ir laisvës atëmimà iki gyvos galvos (42 str. 1 d. 8 p., 51 str.) kaip grieþèiausias bausmes uþ nusikalstamas veikas. Laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmë Lietuvos BK Specialiojoje dalyje alternatyvioje sankcijoje kartu su laisvës atëmimu nuo penkeriø iki dvideðimties metø numatyta uþ genocidà (99 str.), tarptautinës teisës draudþiamà elgesá su þmonëmis (100 str.), alternatyvioje sankcijoje kartu su laisvës atëmimu nuo ðeðeriø iki dvideðimties metø uþ nusikalstamà susivienijimà (249 str. 2 d.), alternatyvioje sankcijoje kartu su laisvës atëmimu nuo aðtuoneriø iki dvideðimties metø uþ nuþudymà (129 str. 2 d.), alternatyvioje sankcijoje kartu su laisvës atëmimu nuo deðimties iki dvideðimties metø uþ tarptautinës humanitarinës teisës saugomø asmenø þudymà (101 str.), agresijà (110 str.), draudþiamà karo atakà (111 str. 2 d.), valstybës perversmà (114 str. 2 d.), kësinimàsi á Lietuvos Respublikos Prezidento gyvybæ (115 str.), kësinimàsi á kitos valstybës ar tarptautinës vieðosios organizacijos atstovo gyvybæ (116 str.), uþ nusikalstamà susivienijimà (249 str. 43 Lietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas , Nr. VIII-1968 // Valstybës þinios. 2000, Nr , (su vëlesniais pakeitimais ir papildymais). 44

23 Laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistø asmenø lygtinis paleidimas: tarptautiniai standartai, uþsienio ðaliø patirtis ir pasiûlymai Lietuvai 3 d.), teroro aktà (250 str. 4 d.), orlaivio, laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame ðelfe uþgrobimà (251 str. 4 d.), taigi ið viso 13 nusikalstamø veikø sudëèiø sankcijose. Laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës skyrimo praktika pavaizduota 4 lentelëje m. gruodþio 31 d. Lietuvoje ið 6804 teismo nuosprendþiu ákalintø asmenø (paskyrus laisvës atëmimo ar areðto bausmes) 100 buvo nuteisti laisvës atëmimu iki gyvos galvos, tai sudarë 1,5 proc. visø ákalintøjø (þr. 5 lentelæ) lentelë. Nuteistieji laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausme Lietuvoje m. 45 Metai Nuteista laisvës atëmimu iki gyvos galvos Nuteista asmenø ið viso** * 9* * Kartu su mirties bausme, pakeista á laisvës atëmimà iki gyvos galvos. ** Atkreiptinas dëmesys, kad nuo 2006 m. Nacionalinës teismø administracijos pateikiamoje statistikoje iðskiriamos tik paskirtø bausmiø rûðys, t. y. nebeiðskiriama, kaip anksèiau, kiek konkreèiai asmenø kokiomis bausmëmis buvo nuteista pateikiama tik visø paskirtø bausmiø struktûra m. buvo paskirta 433, o 2007 m. 476 daugiau bausmiø, nei buvo nuteista asmenø (nes vienam asmeniui tam tikrais atvejais gali bûti paskiriamos kelios bausmës). Ði pastaba svarbi tik visø kitø bausmiø struktûros analizei, o laisvës atëmimo iki gyvos galvos kontekstu tai nëra svarbu ðiuo atveju ir asmenø, ir bausmiø skaièius konkreèiais metais visuomet sutampa; mat vienam asmeniui gali bûti paskiriama tik vienintelë laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmë. 44 Atkreiptinas dëmesys á tai, kad 4 ir 5 lentelëse kai kuriais metais nuteistøjø iki gyvos galvos ir tokia bausmæ atliekanèiø asmenø skaièiaus dinamika nesutampa. Pavyzdþiui, 1998 m., palyginus su 1997 m. tarp kaliniø tokiø asmenø padaugëjo net 22 (nuo 34 iki 56), nors per m. tokia bausme buvo nuteista tik 12 asmenø. Tai gali lemti ávairios procesinës aplinkybës (pavyzdþiui, ilgas apeliacijos ar kasacijos procesas ankstesniais metais) ar kiti statistikos sudarymo ypatumai, kuriems nustatyti reikëtø iðsamaus tyrimo. 45 Baudþiamøjø bylø nagrinëjimo ataskaita. Bausmiø rûðys ir amnestijos taikymas (I instancijos teismuose). Nacionalinës teismø administracijos statistinë ataskaita. bbn-ba/bbn-ba.htm 45

24 Straipsniai 5 lentelë. Nuteistøjø laisvës atëmimu iki gyvos galvos absoliutus ir santykinis skaièius Lietuvoje m. (kiekvienø metø pabaigoje) 46 Metai Ákalintø nuteistøjø ið viso Ið jø iki gyvos galvos ,3% 0,5% 0,5% 0,9% 0,8% 0,9% 1,2% 1,2% 1,3% 1,4% 1,5% Lietuvos BK ir Lietuvos Respublikos bausmiø vykdymo kodeksas 47 (toliau vadinama Lietuvos BVK) numato ávairiø galimybiø suðvelninti (sutrumpinti) teismo paskirtà terminuotà laisvës atëmimo bausmæ: taikant lygtiná atleidimà nuo laisvës atëmimo bausmës prieð terminà ir neatliktos laisvës atëmimo bausmës dalies pakeitimà ðvelnesne bausme (Lietuvos BK 77 str.); 48 taikant lygtiná paleidimà ið pataisos ástaigø (Lietuvos BVK 157 str.); atleidþiant nuo bausmës dël ligos (Lietuvos BK 76 str.); atleidþiant nuo visos ar dalies bausmës atlikimo pagal Seimo (ástatymu) priimtà amnestijos aktà (Lietuvos BK 78 str.); atleidþiant nuo visos ar dalies bausmës atlikimo pagal Respublikos Prezidento patenkintà malonës praðymà (Lietuvos BK 79 str.). Ðie bausmës ðvelninimo institutai numato skirtingas sàlygas, pagrindus, nuteistø asmenø kategorijas, turi skirtingà baudþiamàjà politinæ reikðmæ, nevienoda ir jø praktinë reikðmë. Jø taikymas itin svarbus bei aktualus atliekant lais- 46 Nuteistøjø skaièiaus, sudëties (pagal padarytà nusikaltimà, amþiø, bausmës terminà ir kt.) ir jø kaitos suvestinë m. Kalëjimø departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Administracijos reikalø skyrius. Nuo 2004 m. á bendrà ákalintø nuteistøjø skaièiø átrauktas ir areðto bausmæ atliekanèiø nuteistøjø skaièius, pagal Kalëjimø departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Administracijos reikalø skyrius. Nuteistøjø areðtu skaièiaus, sudëties (pagal padarytà nusikaltimà, amþiø, bausmës terminà ir kt.) ir jø kaitos suvestinë m.; 47 Lietuvos Respublikos bausmiø vykdymo kodeksas , Nr. IX-994 // Þin., 2002, Nr (su vëlesniais pakeitimais ir papildymais). 48 Lietuvos BK 94 str. reglamentuoja lygtinio atleidimo nuo laisvës atëmimo bausmës prieð terminà arba laisvës atëmimo bausmës pakeitimo ðvelnesne bausme ypatumus nepilnameèiams. Kadangi laisvës atëmimo iki gyvos galvos bausmës taikymas nepilnameèiams nëra aktualus, ðio straipsnio nuostatos èia neanalizuojamos. 46

25 Laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistø asmenø lygtinis paleidimas: tarptautiniai standartai, uþsienio ðaliø patirtis ir pasiûlymai Lietuvai vës atëmimo bausmes (nes jos yra grieþèiausios), ið esmës bûtent ákalintiems asmenims jie ir yra skirti. Paþymëtina, jog pastaraisiais metais Lietuvoje apie proc. visø ákalintø asmenø atlieka visà teismo paskirtà bausmæ, kiti paleidþiami lygtinai (pagal BVK 157 str.), o kiti institutai taikomi retai (þr. grafikà). 49 Pavyzdþiui, 2007 m. ið viso buvo paleisti 3848 ákalinti asmenys. Ið jø 1832 (47,6 proc.) atlikæ visà bausmæ, 1978 (51,4 proc.) lygtinai paleista ið pataisos ástaigø (Lietuvos BVK 157 str.). Pagal Lietuvos BK 77 straipsná lygtinai atleisti nuo bausmës buvo tik 13 asmenø (0,3 proc.). Kiti paleidimo pagrindai taikyti dar reèiau. Paleidimo ið ákalinimo ástaigø pagrindai Lietuvoje Pagal Lietuvos BK 77 str. 3 dalá ir Lietuvos BVK 158 str. tiek lygtinis atleidimas nuo laisvës atëmimo bausmës prieð terminà ir neatliktos laisvës atëmimo bausmës dalies pakeitimas ðvelnesne bausme, tiek lygtinis paleidimas ið 49 Nuteistøjø skaièiaus, sudëties (pagal padarytà nusikaltimà, amþiø, bausmës terminà ir kt.) ir jø kaitos suvestinë m. Kalëjimø departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Administracijos reikalø skyrius. 47