Lietuvi tautinio tapatumo konstravimas sociologiniuose tyrimuose
|
|
- Martina Ray
- 5 years ago
- Views:
Transcription
1 FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA Nr. 2. P Lietuvos moksl akademija, Lietuvos moksl akademijos leidykla, 2006 Lietuvi tautinio tapatumo konstravimas sociologiniuose tyrimuose Socialini tyrim institutas, Saltoniški g. 58, LT Vilnius El. paštas meilutet@yahoo.com Šiame straipsnyje siekta išskirti ir susisteminti svarbiausius lietuvi autori darbus ir empirinius tyrimus, skirtus arba glaudžiai susijusius su lietuvi tautin s tapatyb s pažinimu nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomyb s paskelbimo. Glaustai apžvelgus vairi sri i publikacijas, pereinama prie atlikt konkre i sociologini tyrim analiz s. Lyginami vairi autori naudoti tautinio tapatumo s vokos operacionalizavimas bei empirini tyrim strategijos, tuo b du konstruojant lietuvi tautinio tapatumo empirinio validumo dimensijas. Raktažodžiai: tauta, tapatumas, identitetas VADAS Šio straipsnio tikslas yra išskirti ir susisteminti svarbiausius lietuvi autori darbus ir empirinius tyrimus, skirtus arba glaudžiai susijusius su lietuvi tautin s tapatyb s pažinimu. Glaustai apžvelgus vairi sri i publikacijas, siekiama pereiti prie atlikt konkre i sociologini tyrim analiz s. Pasitelkiant emic metod ir naudojant autori sukurtas s vokas bei taikomus terminus 1 šiam reiškiniui aprašyti, siekiama perteikti b dingiausias lietuvi tautinio tapatumo tyrim kryptis, sukonstruoti palyginti vairialyp autori darbuose tautinio tapatumo samprat, perteikti skirtingus jos operacionalizavimo bei matavimo b dus autori darbuose. Bandydami sukonstruoti tam tikr lietuvi tautinio tapatumo pažinimo vairov s viening konstrukt, nekeliame sau uždavinio pateikti nauj tautinio tapatumo apibr žim arba išskirti ir pagr sti tam tikras išimtines jo matavimo gaires. Visi konkre i tautinio tapatumo tyrim darbai traktuojami kaip lygiaver iai, ieškoma tik j galimo ind lio bei naujumo lietuvi tautinio tapatumo tyrim pl trai. LIETUVI TAUTINIO TAPATUMO TYRIM PERIODIZACIJA Tautin tapatum Lietuvoje prad ta tirti Lietuvos Respublikos laikais. Iki 9 8 m., neturint tautin s valstyb s, tai buvo nerealu. Tarp to meto tyrin toj, kuriuos domino šie klausimai, buvo filosofai A. Maceina, S. Šalkauskis, Vyd nas, F. Kirša. Be akademini studij, žurnaluose Židinys ( ) ir Naujoji Romuva ( 939) vyko pla iosios visuomen s diskusijos apie Tapatumo bei identiteto terminai vartojami taip, kaip jais operuojama autori darbuose, nenagrin jant ir neakcentuojant j galim skirtum. lietuvio psichologin tip ir tautin charakter. Tautin s individualyb s samprata A. Maceinos darbuose buvo nusakoma kaip išvidin jungtis, rišanti žmones vien su kitu ir tuo b du sukurianti organišk vienet, vadinam tauta. Tautiðkumo samprata Lietuvoje buvo aktuali lietuvi tautinio atgimimo metu. Ja dom josi ir XX a. pradžios žym s pedagogai, psichologai (J. Vabalas-Gudaitis). Tautos, tautiškumo bei tautinio savitumo problematika tuo metu buvo tapsmo procese. Filosofin ir psichologin (J. Girnius, S. Beresnevi ius, R. Bliumas, R. Želvys ir kiti) lietuvi tautinio identiteto tyrim tradicija Lietuvoje rutuliojasi iki ši dien. To meto teisininkai (P. Leonas, M. Romeris ir kt.) gvildeno ir k r tautos ir valstyb s klausimus, ta iau tik M. Romeris, giliausiai nagrin j s nacionalizm, lemiamu priklausymo tautai kriterijumi vardija ne objektyvius tautiškumo požymius, bet grei iau subjektyv asmens tautin apsisprendim (Romeris 995). 940 m. tyrimai šioje srityje nutr ko ir penkis dešimtme ius ši tema beveik nebuvo lie iama. J. Girnius, rašydamas emigracijoje ( 947) žurnalui Žiburiai, suvok, kad pagrindinis uždavinys ir konkretus kovos už laisv b das yra išsaugoti lietuvyb. Jo manymu, tauta gali kuriam laikui savo politin s laisv s netekti, bet kol ji išsaugo tautin gyvyb, tol ji išsaugo ir nepriklausomyb s vilt ( 99, p. 49). Kai kurie konkret s tyrimai buvo inicijuoti išeivijos lietuvi. 990 m. lyginam j amerikie i ir lietuvi tautinio identiteto tyrim atliko V. ernius JAV Temple universitete (Filadelfijoje), talkinamas koleg iš Vilniaus universiteto (Suslavi ius 992). 994 m. taip pat JAV Klarko universitete I. Užgirien kartu su E. Rimkute iš Vilniaus universiteto atliko tyrim, kuriame lygino Vakaruose gimusi ir užaugusi lietuvi kilm s jaunuoli ir Lietuvos lietuvi tautin identitet (Užgiris, Rimkut 994; Užgirien, Rimkut 993). Amerikos ir Kanados lie-
2 Lietuvi tautinio tapatumo konstravimas sociologiniuose tyrimuose 9 tuvi jaunuoli tautin s mon bei tapatyb tyr A. Norvilas ( 999) iš Saint Xavier universiteto ikagoje (Norvilas 999) (Antinien 2005: 62). Skirtingose istorin se epochose kinta kalb jimo apie identitet istorin ir kult rin specifika. Tod l galima sutikti su kai kuri autori (Kraniauskien 2003) vertinimais, kad daugel anks iau atlikt sociologini tyrim, pavyzdžiui, aisiais, visai pagr stai galima priskirti identiteto tyrin jim sri iai. Parašytuose tekstuose vargu ar atrasime pa i identiteto s vok, bet savo tematika tyrin jimai iš tikro analizuoja atskirus šio reiškinio aspektus. Vertybi, profesinio pasirinkimo ir laiko biudžeto tyrin jimuose sociologai kalb jo apie atskirus socialinius junginius, pasižymin ius sava socialine s veikos specifika. 988 m. prasid jus antrajam tautiniam atgimimui Lietuvoje, tautinio identiteto klausimai tapo v l aktual s. 989 m. pasirod s straipsni rinkinys Tautinis mentalitetas ir retrospektyvios diskusijos šiais klausimais žurnaluose Sietynas, Metai, Liaudies kult ra atskleid, kad tautinio identiteto klausimus Lietuvoje daugiausia nagrin ja filosofai, politikai, psichologai ir pla ioji visuomen. Dauguma ši darb yra vertinami (Liubinien 998) kaip aprašomojo pob džio. Ta iau Lietuvos autori parengtos daktaro disertacijos (Valantiejus 992; Liubinien 998; Kuzmickait 2000; Kraniauskien 2003; Beresnevi i t 2005 bei Antinien 2005) yra laikytinos kaip rimtos paraiškos tirti lietuvi tautin tapatum empiriniu b du. Lietuvos sociologai, S j džio laikotarpiu aktyviai atliekantys nauj socialini jud jim bei reiškini tyrimus, neišvengiamai gilinosi ir fiksavo lietuvi tautinio tapatumo kait, formavimosi tendencijas. Sunku pasakyti, ar tai kad kiekvienas j paliesdavo tautinio tapatumo klausimus, atsižvelgdamas savo ankstesni tyrim problematik, ar tai, kad pati tautinio tapatumo tema ir jo pažinimo rankiai dar nebuvo (ir nelabai t ra) susiformav kaip atskira tyrim sritis, s lygoja gana vairialyp tautinio tapatumo konstravim sociologiniuose tyrimuose. LIETUVI TAUTINIO TAPATUMO TYRIM KRYPTYS ATK RUS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYB M ginsime apibendrintai pateikti pagrindines lietuvi tautinio tapatumo sociologini tyrim kryptis, kurios vienaip ar kitaip siejasi su tautinio identiteto ir tautin s savimon s tyrimais: Pirm j (seniausias tradicijas turin i ir ryškiausiai matom ) sociologini tyrim krypt konstruoja tautin s savimon s ir identiteto nagrin jimas, tautinio atgimimo laikotarpio vertinimas, totalini permain priežas i bei rezultat tyrimas (R. Grigas, B. Kuzmickas, A. Matulionis, J. Mork nien ). Šiai tyrim kryp iai, be abejon s, didžiul post m suteik 939 m. žurnalo Naujoji Romuva inicijuotas tyrimas (anketa): Mes vis dar sav s gerai nepaž stame ir aiškiai nesame pasisak, ko mes siekiame. Šiuo metu tai pasakyti b tinai reikalinga. Visi pasidavimai svetimoms kalboms ir visos tur tos iliuzijos mums labai brangiai yra kaštavusios. Nor dami b ti gyvi, išsaugoti savo tautin originalum ir apginti savo valstyb s savarankiškum, turime gerai save pažinti, turime susidaryti savo ateities program ir visomis j gomis kurti sav j pašaukim. Tam tikslui NAUJOJI ROMUVA yra išsiuntin jusi anket, kurioj prašome atsakyti šiuos tris klausimus:. Koks lietuvi tautos charakteris? 2. Kokia lietuviškos k rybos individualyb? ir 3. Kaip sau vaizduojat s Lietuvos ateit? Anketa buvo išsiuntin ta vairi paži r ir vairi profesij žmon ms. Jei visi atsakys, tai sužinosime, k visoki paži r ir užsi mim lietuviai galvoja apie savo taut ir apie jos ateit. Taip pat kvie iame atsakyti ir visus tuos, kuriems anketa nebuvo si sta, bet kurie nor t ir tur t k d l joje keliam klausim pasakyti m. ši anket atsak : Nr. 4, 5 (p ): Vyd nas (p ); prof. St. Šalkauskis (p ); A. Andraši nas (p ); Nr. 6 (p. 430): plk. ltn. A. Šimkus (p. 340); G. Orintait (p ); Nr. 9 (p. 433): Faustas Kirša (p ); Nr. 20 (p. 434): Petras Vai i nas (p ); Nr (p ); Vl. Jakub nas (p ). V lesn s teorin s studijos, išskirtin d mes skirian- ios lietuvi tautos sociodinamikos mechanizmui, ypa lietuvi tautos valstybingumo tvirtinimo ir pl tojimo orientyr visumai, aiškinantis tai kaip tautos išlikimo, pilnaver io jos evoliucionavimo garant, jau yra žymiai gausesn s. Joms b t tikslinga priskirti darbus, nagrin jan ius tautos savitumo prioritetus, tai R. Grigo Tautos savigyna ( 993), Tautos likimas ( 995) bei Tautin savivoka (200 ), B. Kuzmicko ir L. Astros Šiuolaikin lietuvi tautin savimon ( 996), A. Valantiejaus Lietuvis, ieškantis tapatumo reikšmi ( 998) bei kitus. Išk lus tautos savitumo prioritet, bandoma atsakyti klausim Ar valstyb s orientacija tautos identiteto (savitumo) išsaugojim bei pl tojim gali b ti išreikšta labiau sukonkretintais indikatoriais-kriterijais? (Grigas 995: 38 ). R. Grigas išskyr šiuos kriterijus: Lietuvi kalba Lietuvoje kalban i žmoni nuošimtis; Emigruojan i iš Lietuvos skai ius; Išimtin s teis s Lietuvos valstyb s pilietyb ; Politin s vienyb s branda; Visuomenini -kult rini s j dži specifiškumas. A. Valantiejaus (1998: 216) teigimu, tautos susidarymo procesas yra socialinis, o ne herojiško individualizmo reiškinys. Autorius skiria dvi nacionalizmo ir taut istorijos puses: žmones sieja tiek kolektyvin atmintis, paveldas ir mitologija, tiek s moningumo istorijos pertr kis. Sociologiniu poži riu, galimas ne tik kunigaikš- i, bet ir šiuolaikinio raštininko kultas. Psichologiniu poži riu visiško pertr kio tarp archajiškos Lietuvos ir moderniosios Lietuvos postuluojama priežastis gali b ti ir individualaus herojaus išaukštinimas. A. Valantiejus
3 10 išsamiai perteikia anglosaksiško sociologo R. Jenkinso etnin s priklausomyb s kaip kolektyvin s tapatyb s bruožus, stipriai paveikusius A. Valantiejaus teorijos formavim si. Etnin priklausomyb turi konkre i reikšm skirties vardijimo atžvilgiu ne tik tautai, kuri yra tyrin jama, bet ir pavieniams asmenims:. Etnin priklausomyb tai klausimas apie kult ros diferenciacij ; tapatyb yra dialektika tarp panašumo ir skirtumo; 2. Etnin priklausomyb yra tiesiogiai susijusi su kult ra bendrosiomis reikšm mis, ta iau ji kyla iš socialin s s veikos ir netgi pati yra šios socialin s s veikos padarinys; 3. Etnin s priklausomyb s ryšiai n ra labiau uždari arba nekintami negu kult ra (tai yra sudedamoji šios kult ros dalis) arba situacijos, kurios galina kurti ir atkurti min tus ryšius; 4. Etnin priklausomyb, kaip kolektyvin tapatyb, yra kolektyvin ir individuali: j suformuoja socialin s veika ir asmenina savo tapatyb vardijantis individas. Ši, sakytume, tautinio tapatumo, pilietiškumo bei kolektyviškumo dimensijos telkiasi ties Lietuvos valstybingumo problemomis, kurios turi istorin kontekst ir yra perteikiamos tautos istorin s atminties perdavimo keliu. Tod l sociologinius Socialin s atminties tyrimus (Socialin atmintis: min jimai ir užmarštys (E. Krukauskien, I. Šutinien, I. Trink nien, A. Vosyli t, 2003) nor t si vardyti antr ja lietuvi tautinio tapatumo sociologini tyrim kryptimi. Ši tyrim tikslas ištirti, kaip lietuvi tautinio tapatumo bruožai reiškiasi ir reišk si kasdieniame žmoni gyvenime, j elgesyje. Projekto Lietuvi tautin s tapatyb s raiškos b dai: socialin atmintis, kult rinis t stinumas ir kaita globalizacijos s lygomis vykdymo metu ( ) atliekant autobiografini pasakojim bei tapatumo bruož steb jim (vadov I. Šutinien ), ši tyrim kryptis pateikiama pla iau per autobiografini tyrim prizm. Tiriant nauj j lietuvi imigrant ir j migravimo bei k rimosi ikagoje patirt m. (tyrimas Naujieji lietuviai imigrantai ikagoje, ; Kuzmickait 2000) kartu buvo bandoma suprasti, k reiškia b ti naujuoju lietuviu imigrantu ikagoje. Specialiai d mesys tautinio identiteto tyrimui n ra akcentuojamas, bet sociokult riniai faktoriai suformavo kolektyvin tautos atmint ir susiejo j su emigracija Jungtines Valstijas (Kuzmickait 2000: 7). Tre ioji tautinio tapatumo sociogini tyrim kryptis yra tiesiogiai susijusi su Etnini regionini problem tyrimais. Regiono, etnin s kompozicijos ir tautinio identiteto derinys sociologiniame tyrime neretai suponuoja teritorin tapatyb s lygmen. Vien toki tyrim 994 m. atliko Lenkijos ir Lietuvos statistikos departamentai, vykdydami palyginamuosius etnosociologinius ir etnostatistinius tyrimus (The Lithuanians in Poland the Poles in Lithuania). Tyrimas siek gauti informacij apie Lenkijoje bei Lietuvoje gyvenan i atitinkamos tautyb s gyventoj socialinius, kult rinius, etninius bei religinius santykius bei ši gyventoj ekonomin pad t, turint tiksl numatyti potenciali konflikt židinius, prigimt bei laipsn, vadovaujantis nuostata, kad etniniai ar religiniai konfliktai yra pavojingiausi, jeigu jie kyla žemiausiuose vietin s bendruomen s lygiuose, t. y. kaimynyst je, darbo vietose, kasdieniame gyvenime, laisvalaikio metu, yra susij su kult ra bei religija. Šiuos tyrimus papild ir išpl t m. sociologinis tyrimas, kur organizavo Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas (gav s Atviros Lietuvos fondo param ), Paribio Lietuva: sociologinis paribio gyventoj integravimosi Lietuvos valstyb tyrimas (Grigas 996) bei T vynainiai: Baltarusijos ir Karaliau iaus srities lietuvi pad ties sociologinis tyrimas (Krukauskien 996) ir Ryt Lietuva: visuomen s ir socialini grupi raiška bei s veika ( iužas 2002). Lietuvos Paribiui priskirtos tos dabartin s Lietuvos teritorijos, kuriose fiksuojama etnosocialin, kult rin vairov, galinti apsunkinti integracinius procesus. Tai vis pirma Ryt bei Pietry i Lietuva, pasižyminti tautiniu mozaikiškumu, taip pat dalis Vakar Lietuvos, kur jau iama auganti vokie i kult ros taka. Atlikta nemažai ne tik nacionalinio, bet ir etnini mažum identiteto tyrim. Daugelyje iki šiol Lietuvoje atlikt tyrim (K. Firkavi i t, P. Lavrinec, I. Lempertas, G. Potašenko, S. Vaitiek nas, A. epaitien, R. Grigas, V. Savukynas), susijusi su etniškumo studijomis, daugiausia d mesio skiriama veiksniams, kurie yra specifiniai etnin s bei kult rin s tapatyb s analizei, kult rinio ir religinio paveldo bei tradicij puosel jimui (Beresnevi i t 2005). Tyrimu Lietuvos etnini grupi adaptacijos kontekstas ir eiga (Kasatkina, Leon ikas 2003) siekta išpl sti etnini mažum problematikos samprat : peržengti integracijos neintegracijos dichotomij ir išanalizuoti daugiau adaptacijos variacij, kurias patiria etnini grupi nariai. Šiame tyrime daugiausia d mesio skirta skirtingoms adaptacijos apraiškoms ir j veiksniams aptikti, o ne tiksliai nustatyti n požymio pasiskirstym specifin je populiacijoje. Tai yra viena priežas i, kod l autoriai pasirinko ne statistikai reprezentatyvi tikimybin, bet disproporcin stratifikuot atrank, kurios stratifikacijos kriterijumi tapo tautin tapatyb. Svar ind l neša etnini grupi santyki istorin ms patirtims ir atmin iai nagrin ti skirti darbai (A. Eidintas, A. Marcinkevi ius, S. Kaubrys, V. Berengs, L. Truska, L. Saldukas, P. Kalnius), kurie yra glaudžiai susij su pirmuoju aspektu. Kaip atskirai etnini tyrim temai (VPU Sociologijos laboratorijos darbai, T. Tamoši nas, I. Šutinien, E. Krukauskien, I. Trink nien, J. Bubelien, A. Mazolevskien, N. Saig nien ) vis daugiau d mesio skiriama ðvietimo klausimams tiek vairiataut s aplinkos, tiek etnin s tapatyb s kontekstuose. Tik pastaruoju metu pradedama pl toti studijas (G. Žvaliauskas, N. Statkus, N. Kasatkina, T. Leon ikas, m. tyrimas Ryt Lietuvos krašto socialin ir ekonomin raida, kur atliko Socialini tyrim institutas kartu su Tautini mažum ir išeivijos departamentu prie
4 Lietuvi tautinio tapatumo konstravimas sociologiniuose tyrimuose 11 LR Vyriausyb s), skirtas etnini grupi socialinei diferenciacijai, socialiniam statusui bei pilietinei raiškai nagrin ti. Vertybi sistemos kaip neatskiriamos tautin s s mon s ir savimon s dalis (B. Kuzmickas, L. Astra) laikytinos ketvirt ja sava specifika pasižymin ia tautinio tapatumo sociologini tyrim kryptimi. 978 m. mokslininkai k r Europos vertybi tyrim grup. Jos tikslas buvo išsiaiškinti, koki vertybi laikosi arba kokiomis vertyb mis vadovaujasi Europos S jungos gyventojai. Tyr jus labiausiai domina, ar Europos integracijos teikiama nauda užtikrina visuomen s param Europos integracijai ir kokiu mastu pilie iai išreiškia viršvalstybin tapatum (tai gana išsamiai aprašyta Lietuvoje, pateikiant lyginamuosius trisdešimt trij Europos šali vertybi tyrimus Europa ir mes, 200 ; Vieninga Europa, 2003, bei bibliografija m. Lietuvoje apklausta 020 gyventoj, o pakartotinio tyrimo 999 m. metu 0 8. Lietuvoje reprezentacin gyventoj apklaus atliko grup Baltijos tyrimai m. 33 valstyb se atlikus apklausas, buvo suformuota bendra Europos imtis (apie 40 t kstan i respondent ), kuri sudaro 33 šali respondentai. Šio tyrimo metu buvo matuojamas socialinis tapatumas, kult rinis tapatumas bei tautinio ir europinio tapatumo santykis. Ta iau socialinis tapatumas pirmiausia siejamas su tauta, šalimi, teritorija, klase, religija ir pan. Penkt ja tautinio tapatumo sociologini tyrim kryptimi laikytume socialini grupi tapatumo tyrimus, kurie formuoja kelias pakraipas: Viena tai atlikta nemažai profesini grupi, specifini socialini sluoksni, pvz., verslinink, ar socialini kategorij, pvz., miestie i, empirini sociologini studij (E. Krukauskien, I. Trink nien ): Vilnie io portretas: sociologiniai metmenys (Kasparavi ien, Krukauskien, Matulionis 995), Kaunie io portretas (sociologinis aspektas) (Juknevi ius, Krukauskien et al. 998) bei Miestie iai: vilnie i ir kaunie i tapatumo, savivokos bei poži ri sociologin analiz (Krukauskien 997). Antra gvildena inteligentijos tapatumo problematik (V. Liubinien, D. Antinien ). Tai student ir akademin s inteligentijos tautinio identiteto demokratini permain Lietuvoje laikotarpiu (Liubinien 998) tyrimas ir Lietuvos studentijos tautinio tapatumo nuostat ir išraiškos pažinimas (Antinien 2005), kuriuos tam tikra dalimi papildo jaunimo kult rinio identiteto (Krukauskien, Trink nien, Žilinskait 2003), nagrin jimas. Tiriant akademinio jaunimo ir akademin s inteligentijos tautinio identiteto sistem Lietuvoje remiamasi tuo, kad kiekvien taut sieja ne vien bendra kalba, bendra praeitis ir likimas, bet ir liaudies kult ra, tautinis mentalitetas, tautin s vertyb s, tautos tradicijos ir tautin kraštov, tautiniai mitai ir didvyriai, tautini simboli sistema. Siekiama: Ištirti universali j vertybi sistem Išanalizuoti tautini simboli sistem vertinti pagyvenusi žmoni poži r tautinio identiteto kait Nustatyti tautinio identiteto poky ius dabartin je visuomen je Tre ia tai teoriniai ir empiriniai socialinio ly i identiteto tyrimai, feministin je tradicijoje, socialini vaidmen paradigmoje bei socialinio lytiškumo konstravimo teorini koncepcij erdv je (S. Kraniauskien, A. Tereškinas, A. Žvinklien, L. Kublickien ). Kaip ir koks lyties bei kartos identitetas konstruojamas XX a. lietuvi autobiografijose, buvo tiriamas per tapatyb s konstravim biografijose (disertacija Kartos ir lyties identitetas XX a. lietuvi autobiografijose, Kraniauskien 2003). Tyrimo objektu ir medžiaga tapo rašytin s autobiografijos, surinktos 995 m. surengtame autobiografij konkurse Mano gyvenimo istorijos. Rašytin s gyvenimo istorijos tur jo pad ti ištirti tapatyb s konstravimo skirtumus atskir kohortini kart autobiografijose, sutelkiant d mes šeimos bei darbin s veiklos institucines erdves, bei parodyti, kaip kinta kartos identiteto turinys. Darbe aptarti kohortin s kartos identitet formuojantys veiksniai. TAUTINIO TAPATUMO SAMPRATOS KONSTRAVIMAS SOCIOLOGINIUOSE TYRIMUOSE Pla iai aptarti tautinio tapatumo (kartu ir socialinio tapatumo ar etninio tapatumo) s vokas n ra šio straipsnio paskirtis. Dom jom s tik bendrosiomis tautinio tapatumo s vokos nusakymo sociolog darbuose gair mis, kurias jie v liau vienu ar kitu b du matuodavo. Tapatyb kaip konstruktas dažnai aptinkamas darinys, apibr žiantis autori tyrim pradines pozicijas, nusakant labai daugialyp tautinio tapatumo pob d : Tautin identitet formuoja tautin savimon ir, atvirkš iai, tautinis identitetas sudaro tautin s savimon s turin. Subrend s ir sis monin s sav j priklausomyb vienai ar kitai tautai, individas perima tos tautos amžiais puosel tas vertybes, tradicijas, papro ius, simboli sistem ir istorin patirt, poži rius, normas ir kt. Susiformuoja tautin individo savimon. Tautin savimon tautin s s mon s vertybin išraiška. Tautin s mon gali b ti apib dinama kaip vertybi, tautini simboli ir tradicij strukt ra. Tautinio identiteto sistem suprantame kaip nuolatos kintant savo turiniu reiškin, takojam laiko ir socialini, ekonomini, politini bei kult rini poky- i (Liubinien 998: 9). Tautinio tapatumo kaip tam tikro socialinio-psichologinio reiškinio samprata: Tai tam tikra individo susikurta ar gyta b sena, kuri siejasi su angažuotu, daugiau ar mažiau s moningu sitraukimu tautos reikalus. Tautinis identitetas dinamiškas, multidimensinis konstruktas, kuris formuojasi ir funkcionuoja pagal tam tikrus socialinius-psichologinius d snius ir atlieka tam tikras funkcijas (Antinien 2005: 4). Autoriai, siekdami nustatyti tautinio tapatumo turin, raiškos ypatumus bei atskleisti vairius tapatum s lygojan ius psichosocialinius veiksnius, bando tirti, kokia yra turiningoji tautinio
5 12 tapatumo, kaip diagnostinio konstrukto, strukt ra bei kokia yra tautinio tapatumo raiška, kaip stipriai tautiškumas yra išreikštas pagal atskiras dimensijas (Antinien 2005: 7). Tautinio tapatumo individuali-kolektyvin dimensija (Juozeli nien 996 ir kt.). V. Leonavi ius ( 996: 29 30), aptardamas tautini grupi savivok Lietuvoje, si lo skirti du tautin tapatum formuojan ius veiksnius; a) tautini grupi vaizdin, kur apie jas turi kitos tautin s grup s; b) kiekviena tautin grup, kurdama savo tapatum, daugiau ar mažiau eksploatuoja tuos vaizdinius, kuriuos apie save turi tautini grupi metropolin s tautos ir kuriame didel vaidmen atlieka istorin tautos atmintis. Taigi ir Lietuvoje tautin s grup s, tvirtindamos savo tapatum, turi daugiau ar mažiau remtis šia atmintimi. Tyrimo Etnini konflikt reguliavimas: bendros kilm s mit ir simboli vaidmuo (Statkus 200 ), kuriuo siekta vertinti bendros kilm s mit ir simboli reikšm etnini konflikt reguliavimui, rezultatai lie ia ir individualios etnin s tapatyb s formavim si (Statkus 200 : 2): Bendros kilm s mitai ir simboliai, sudarantys svarbi asmens etnin s tapatyb s dal, yra vis etnin je socializacijoje dalyvaujan i socialini institucij išdava, nors keitimosi potencialas maž ja asmeniui br stant. Ankstyvosios etnin s socializacijos stadijos lemia bendros kilm s mit ir simboli raid v lesniais periodais. Kai kurie autoriai ši dimensij gin ija, laikydami tai lietuvišk identiteto tyrin jim metodologinio pob džio problema. Ji susijusi su subjektyvi j individualaus identiteto aspekt sureikšminimu, domintis asmens savasties poj iu, jausmais ir sampratomis apie save. Tokiais metodologiniais principais besiremiantis tyrimas menkai atskleidžia vieno ar kito identiteto modelio pasirinkimo priežast, ir ne visada aišku, koks institucin s s veikos procesas, koks socialinis, kult rinis ar istorinis kontekstas suaktyvina vienos ar kitos socialin s kategorijos priskyrim sau individualiu atveju (Kraniauskien (disertacija) 2003: 3). Tapatyb kaip procesas suformuluotas ir tirtas S. Kraniauskien s: Galima pasteb ti, kad sociologiniuose tyrimuose Lietuvoje nebyliai vyrauja viena identiteto samprata. Šis socialinis reiškinys dažnai suvokiamas kaip stabilus konstruktas, sukomponuotas iš socialinei grupei b ding charakteristik ar strukt rini element. Tokia samprata paprastai ignoruoja identiteto kaip socialinio proceso problematik, nors ji neatsiejama nuo identiteto s vokos konceptualizacijos šiuolaikin je sociologijos teorijoje (Kraniauskien 2003: 3). Autor sinonimiškai vartoja tapatyb s, tapatumo ir identiteto; tapatinimo, tapatinimosi ir identifikacijos s vokas. Jos suprantamos, kaip vardijan ios t pat socialin reiškin. Jai antrinanti A. Ranonyt (2004), analizuodama tautinio ir europinio tapatumo turinio strukt r ir raiškos specifik, siek nustatyti, kiek šios tapatumo formos yra nulemtos ir nekintamos, o kiek gali b ti pasirenkamos ir lanks ios. Apibr žiant situacijas, problemas, motyvus ir stimulus, kada ir kod l tapatinamasi su nacionaline valstybe ar Europa bei, nepaisant to, kad jie atspindi skirtingus priklausomumo lygmenis tautinis orientuotas homogenišk ir lokali bendruomen, o europinis disponuoja tarpkult rin mis jungtimis, konstatuojama, kad jie yra priklausomi vienas nuo kito ir susaistyti hierarchiniais ryšiais. Vien identitet išreiškiantys bruožai gali b ti s kmingai perkelti kit lygmen ir b ti tiek integracij kurian iu, tiek j palaikan iu veiksniu. Nacionalinis ir europinis tapatumas yra skirtingai sivaizduojami ir suvokiami teoriniame, politikos, verslo lyderi bei kult ros elito ir paprast žmoni lygmenyje, t. y. aukštosios ir žemosios kult ros kontekste. Šie reiškiniai, jos vertinimu, turi daugiau proceso, o ne statuso išraišk, nuolat kinta ir vystosi per socialin interakcij. TAUTINIO TAPATUMO OPERACIONALIZAVIMAS Tautinio tapatumo matavimas jau pradeda kartotis kai kuri autori darbuose. Jo operacionalizavimui talkina tautinio tapatumo funkcij išskyrimas. Tautiniam tapatumui, per jo turinio ir strukt ros analiz, A. Ranonyt (2004: 3) priskiria šias pagrindines funkcijas:. Standartizuoja praktin veikl, kuria ir saugo kolektyvines vertybes. 2. Kuria homogenišk kult rin terp, išpildo autentiškumo ir originalumo poreik bei užtikrina istorin t stinum. 3. Padeda pasirinkti ir adekva iai dalyvauti bendruomen s, su kuria tapatinamasi, veikloje, nes pilietiškumas pirmiausia sietinas su nacionaline valstybe. 4. Sudaro s lygas užmegzti ir palaikyti ryšius su kitais, atlieka riboženklio funkcij tam tikroje teritorijoje tarp sav j ir svetim j. 5. Tenkina saugumo, politinio suverenumo, demokratinio teisinimo ir solidarumo poreik. 6. Generuoja skirtingus etninius sipareigojimus ir l kes ius. Tautinis tapatumas teikia tikrumo ir saugumo jausm per t stinumo, bendros ir rutinizuotos kult ros dimensijas. Jis nekilo ir nesusiformavo spontaniškai, tai išmokstamas ir perimamas elgsenos modelis su institucij, turin i valstybin gali, pagalba, kuri tikslas daryti poveik visiems gyventojams, gyvenantiems šioje šalyje. Tokiu b du asmenys išmoksta išreikšti savo tapatum, j saugoti ir taip laiduoti tautin kolektyviškum. Europos vertybi projekte sav s identifikavimo su vieta klausim buvo pateikiami keli atsakymai: ) identifikavimas su miestu, kaimu, vietove, kurioje gyvena respondentas; 2) su šalies regionu, pvz., Dz kija ar Aukštaitija Lietuvoje, su Bavarijos ar Tiuringijos žeme Vokietijoje; 3) su pa ia šalimi; 4) su Europa; 5) su visu pasauliu. Ar J s didžiuojat s, kad esate Lietuvos pilietis?. Ar eit ginti T vyn s: Be abejo, mes visi tikim s, kad karo daugiau nebus, bet jei jis kilt, ar J s gintum te savo šal? Kolektyvin tapatum arba refleksyv sav s skyrim tam tikrai bendrijai (tiek valstybinei, tiek etninei) tyrimuose ( Paribio Lietuva: sociologin paribio gyvento-
6 Lietuvi tautinio tapatumo konstravimas sociologiniuose tyrimuose 13 j integravimosi Lietuvos valstyb apybraiža, 996) atskleidžia šeši empiriniai rodikliai (pasirengimas dirbti valstybei ir jos pilie iams, tautai, r pintis valstyb s ateitimi, veikloje vadovautis išmintimi, g riu, universaliomis doryb mis, gl din iomis religiniame tik jime), kurie buvo sugrupuoti du sudedamuosius rodiklius:. Orientacija bendruosius interesus ir pasiryžimas dalytis vertyb mis; 2. Dorovin nuostata s veikos pob d grup je. Kito tyrimo metu tautiniam tapatumui matuoti buvo naudojami atviri klausimai Kas aš? bei K jums reiškia b ti lietuviu? (Kasatkina, Leon ikas 2003: 86 93). Klausimas Kas aš? turi dvi vienodai svarbias puses: Kaip aš manau, kas esu? ir Kuo mane laiko kiti?. š atvir klausim buvo prašoma pateikti iki 20 atsakym. Su pastaruoju tyrimu susisieja 994 m. Lenkijos ir Lietuvos statistikos departament atlikt palyginam j etnosociologini ir etnostatistini tyrim (The Lithuanians in Poland the Poles in Lithuania) naudoti klausimai: Kokios tautyb s yra J s t vai? Su kuria iš j J s jau iate stipresnius emocinius bei kult rinius ryšius? (43 p.), Kuri kalb J s laikote savo gimt ja kalba? (36 p.), Kokia kalba nor tum te mokyti savo vaikus mokykloje? Ir kiti. TYRIMO METODAI Tautinio tapatumo sociologiniuose tyrimuose sivyrauja klausimynai, kurie pildomi interviu metu, bei anketin apklausa. Tautinio identiteto tyrimas, kuriame akcentuojama ne vien kokybin, bet ir kiekybin duomen analiz, atliktas Lietuvoje pirm kart savo darbe V. Liubinien teig 998 m. (p. 9). Autobiografinis tyrimas tautiniam tapatumui bei istorinei atmin iai aprašyti naudotas ne kart (I. Šutinien ). S. Kraniauskien s tyrimo objektu ir medžiaga 2003 m. tapo rašytin s autobiografijos, surinktos 995 m. surengtame autobiografij konkurse Mano gyvenimo istorijos. Rašytin s gyvenimo istorijos tur jo pad ti ištirti tapatyb s konstravimo skirtumus kai kuri kohortini kart autobiografijose, sutelkiant d mes šeimos bei darbin s veiklos institucines erdves bei parodyti, kaip kinta kartos identiteto turinys. Darbe aptarti kohortin s kartos identitet formuojantys veiksniai. Steb jimas, aktyvus dalyvavimas lietuvi etnin s bendruomen s gyvenime, atviri formal s ir neformal s pusiau strukt rizuoti giluminiai interviu su naujaisiais imigrantais, mokslin s literat ros ir dokument turinio analiz, lietuvi egzilo spaudiniai, garso rašai su ankstesni lietuvi imigrant bang interviu buvo naudojami D. Kuzmickait s tyrimo metu 2000 m. KAI KURIOS LIETUVI IDENTIFIKAVIMOSI TENDENCIJOS Baigiant ši nedidel Lietuvos sociolog atliekam lietuvi tautinio tapatumo darb studij norisi pateikti kai kurias dauguma atvej kiekybiniuose tyrimuose atskleidžiamas lietuvi identifikavimosi tendencijas. 990 m. net 2/3 apklaust j save tapatino su Lietuva, tuo tarpu 999 m. šitoki buvo gerokai mažiau (liko tik kiek daugiau kaip pus ). Kod l buvo gana ženklus kategoriškai neidentifikuojan i sav s su šalimi procentas beveik kas ketvirtas? Tai, matyt, l m specifin kai kuri šalies region tautin gyventoj sud tis, sakykim, Pietry i Lietuvoje, kur gyventojai labiau identifikuojasi su savo gyvenam ja vieta, bet ne su šalimi. Su Lietuva labiausiai save identifikuoja patys jauniausieji ir vyriausieji. Dažniausiai identifikuoja save su gyvenviete mažiausias pajamas turintys respondentai (2/3 t, kuri vienam šeimos nariui tenka iki 200 lit ), o su Lietuva dažniausiai save sieja gana turtingi, bet ne patys turtingiausi tie, kuri vienam šeimos nariui tenka lit. Turtingiausi palyginti dažnai save sieja su Europa ir pasauliu net 5% (pagal tyrim Europa ir mes, 200 ). Š tyrim 2005 m. pakartojo Pilietin s visuomen s institutas, paskelb s, kad tik tre dalis lietuvi tapatinasi su Lietuva, o su lietuvi tauta dauguma (žr.: Tyrin jant lietuvi ir kit tautybi Lietuvos pilie i tapatinimosi su makroaplinka procesus, nustatyti trys vyraujantys tapatinimosi tipai: tautinis, istorinis ir metakult rinis-integracinis (Krukauskien 996: 40). Lietuvi imtyje vyrauja pirmasis su kai kuriais istorinio tapatumo elementais. Bendras vilnie i tapatinimosi vaizdas yra artimiausias lietuviškajam. Tautinis tapatumas išreiškiamas požymiais, diferencijuojan iais tiriamuosius pagal kalb, papro ius, tradicijas, kult r. Hierarchin lietuvi vilnie i tapatumo požymi strukt ra nusakoma taip: I (aukš iausioje) strukt ros pakopoje lietuvi tapatinimasis su lietuvi tauta; II strukt ros pakopoje: Su tos pa ios kult ros žmon mis, Su ta pa ia kalba kalban iais, Su to paties istorinio likimo žmon mis; III strukt ros pakopoje: Su toje pa ioje teritorijoje gyvenan iais, Su to paties tik jimo žmon mis. Vis tautybi grup se esama panaši saviidentifikacijos tendencij : vyrauja šeimos nario tapatumas ar profesija arba asmuo vardija savo savybes. Pagrindiniai skirtumai tarp apklaust j etnini grupi matyti tautyb s, profesijos ir pozityvi savybi kategorijose. Visose etnin se grup se buvo apie 30% respondent, kurie tarp išvardyt atsakym klausim Kas aš? nurod tautyb (Kasatkina, Leon ikas 2003: 93). Ta iau ši tapatyb skirtingose grup se laikoma nevienodai svarbia. Lietuvi tipiški atsakymai K jums reiškia b ti lietuviu? (ten pat) : Gim ir augo Lietuvoje. Lietuvis-katalikas. Atkaklumas, užsispyrimas, darbštumas, ištvermingumas, per didel pesimizmo doz. Pirmiausia, tai jausmas. Pasididžiavimas.
7 14 Visos etnin s grup s stipriausiai identifikuojasi su socialin mis ir etnin mis kategorijomis. Mažiausi lietuvi ir kit etnini grupi skirtumai, kai nurodomos tokios socialin s grup s, kaip tos pa ios profesijos žmon s, bendradarbiai ir tos pa ios kartos žmon s. Lietuviai dažniau min jo socialines grupes, o istorin s diasporos etninio pob džio kategorijas. Remiantis nurodytais kolektyvinio tapatumo sudedamaisiais rodikliais (The Lithuanians in Poland the Poles in Lithuania, 994: 66 67) buvo nustatyta, kad valstybinio ir etninio tapatumo reikšm s yra beveik identiškos: 3 % respondent b dinga stipri identifikacija su tautine valstybe kaip pilietine visuomene, o 32% respondent identifikacija su etnine grupe. Stipriausiai orientuoti bendr sias normas yra lenkai. Be to, lenkai yra vienintel tautin grup, kur polinkis kolektyvin vienov viršija individualizmo nuostatas. Lietuviai labiausiai link identifikuotis su valstybe kaip pilietine visuomene (ten pat, p. 69). Lenkai labiau nei kitos tautyb s identifikuojasi su etnine grupe. Lietuvi poži ris etnini santyki perspektyvas iš esm s skiriasi nuo vis kit etnini grupi lietuviai labiausiai link kurti viening valstyb, kurioje vyraut pilietinis tapatumas (p. 79). Tuo tarpu daugiataut s valstyb s modelis, kuriame bendrai gyvent daugelis etnini grupi, lietuviams n ra labai priimtinas. Nauj j lietuvi imigrant ikagoje ( ) (Kuzmickait 2000) studija leidžia daryti prielaid, kad naujieji imigrantai neb tinai silieja etnin aplink (ankstesnes iš to paties siun ian iojo krašto atvykusias imigrant grupes) ir neb tinai palaiko j sukurtas etnines institucijas) (p. 4). Pirmieji lietuviai imigrantai ( ), kuriuos ikagos lietuvi bendruomen vadina grynoriai (amerikie i visuomen je priimtas nesiorientuojan io aplinkyb se naujo imigranto apib dinimas), ekonominiai imigrantai, duoneliautojai, atvyko iš seno krajaus, kuriame buvo persekiojama religija ir tautin s tradicijos. Kaip pažymima ne viename šaltinyje, dauguma naujai atvykusi ikag lietuvi imigrant nežinojo savo tautyb s, bet aiškiai tapatinosi su katalik tik jimu ir parapiniu gyvenimu (p. 0). Po Antrojo pasaulinio karo 948 m. politiniai pab g liai dypukai atvyko iš pavergtos šalies, vildamiesi greitai sugr žti t vyn. Laikinas dypuk tremties gyvenimas telk si aplink vien id j Lietuvos išlaisvinim ir lietuvyb s egzile išlaikym. Tarp grynori buvo daug pašaukim vienuolius ir kunigus, o dypuk tik jimas pasižym jo tautiškumo bei intelektualumo aspektais, siekiant išlaikyti bei perduoti lietuviškas tradicijas ir tautin s moningum jaunajai kartai (p. 5). Tre ioji banga ikagon prad jo jud ti nuo 988 met ir naujieji imigrantai etnin je bendruomen je prad ti vadinti tarybukais, šitaip parodant, kad naujoji imigrant banga, nors ir kilusi iš Lietuvos, skiriasi savo identitetu bei imigravimo tikslais (p. ). Gauta Bibliografija (sudarytoja A. Putelien ) Alantas, V Žygiuojanti tauta. Kaunas. Aleksandravi ius, E Lietuvi atgimimo kult ra: XIX amžiaus vidurys. Vilnius. 57 p. Aleksandravi ius, E XIX amžiaus profiliai [studijos ir straipsniai]. Vilnius. 27 p. Bagdonavi ius, V Filosofiniai Vyd no humanizmo pagrindai. Vilnius. Bagdonavi ius, V Sugr žti prie Vyd no. Vilnius. 526 p. Bal ius, J Dorovinio lietuvi identiteto prigimtis ir prasm. Vilnius. 352 p. Bliumas, R Etnin s psichologijos vadas. Vilnius. Changes of identity in modern Lithuania / edited by Meilute Taljunaite. Vilnius, p. (Social studies 2). Etniškumo studijos: teoriniai samprotavimai ir empiriniai tyrimai / Red. kolegija: A. Mitrikas, N. Kasatkina (sudarytoja), et al. Vilnius, p. Europa ir mes / Redakcin kolegija: A. Matulionis, S. Juknevi ius, A. Mitrikas. Vilnius, p. Europos keliu / Sud. E. Krukauskien. Vilnius, p. Genzelis, B Šviet jai ir j id jos Lietuvoje (XIX a.). Vilnius. 205 p. Girnius, J Lietuviškojo charakterio problema. Bostonas. Girnius, J Tauta ir tautin ištikimyb. Raštai. T. 3. Vilnius. Greimas, A. J Tautos atminties beieškant. Apie dievus ir žmones. Vilnius Chicago. Grigas, R Savasties ieškojimas arba laiškai Amerikos lietuviams. Vilnius. 22 p. Grigas, R Tautos likimas. Vilnius. 450 p. Grigas, R Tautos savigyna. Vilnius. 57 p. Grigas, R Tautin savivoka. Vilnius. 292 p. Herba iauskas, J Lietuvos atgimimas lenkiškosios id jos atžvilgiu / Vert A. Konickis. Vilnius. 72 p. Ivanovas, B Tautiškumo beieškant Antano Smetonos Lietuvoje: tautini vaizdži klausimas. Vilnius. 344 p. Jaunimo kult rinis identitetas / E. Krukauskien, I. Trink nien, V. Žilinskait. Vilnius, p. Jonikas, P Lietuvi kalba ir tauta amži b vyje. ikaga. Jucevi ius, F Tauta tikrov s ir mito žaisme. Putnam. 75 p. Kasatkina, N.; Leon ikas, T Lietuvos etnini grupi adaptacija: kontekstas ir eiga. Vilnius. 288 p. Kaunie io portretas (sociologinis aspektas) / Redakcin kolegija: S. Juknevi ius, E. Krukauskien ir kt. Vilnius, p. Kavolis, V Moterys ir vyrai lietuvi kult roje. Vilnius. 56 p. Kavolis, V Žmogaus genez. Vilnius. 93 p. Krikštopaitis, A. J Prievart patyrusi j laikysena. Vilnius. 76 p. Kult rologija. Kult riniai tapatumai ir poky iai. T. 0 / Sud. V. Berenis. Vilnius p. Kuolys, D Asmuo, tauta, valstyb Lietuvos Didžiosios Kunigaikštyst s istorin je literat roje. Vilnius. 286 p.
8 Lietuvi tautinio tapatumo konstravimas sociologiniuose tyrimuose 15 Kuzmickas, B.; Astra, L Šiuolaikin lietuvi tautin savimon. Vilnius. 42 p. Kuzmickait, D Tarp dviej pasauli : naujieji imigrantai lietuviai ikagoje ( ). Kaunas. 207 p. Liaudis virsta tauta / red. kolegija: E. Aleksandravi ius [et al.]. Vilnius, p. (Lietuvi Atgimimo istorijos studijos [T. 4]). Lietuvi mentalitetai: tautin istorija ir kult ros problemos / V. Berenis, G. Beresnevi ius, V. Samalavi ius, V. Savukynas. Vilnius, p. Lietuvos valstyb s id ja (XIX a. XX a. pradžia) /red. kolegija E. Aleksandravi ius (et al.). Vilnius, p. (Lietuvi atgimimo istorijos studijos. [T. 3]). Lukšien, M Laiko prasm s. (J. Bili nien s-matjošaitien s atsiminimai: medžiaga besiformuojan ios lietuvi inteligentijos mentalitetui suvokti). Vilnius. 54 p. Maceina, A Mintys, apm stymai. Vilnius. Maceina, A Raštai. T. VIII. Vilius. 692 p. Maceina, A Tautinis aukl jimas. Kaunas. 293 p. Mokyklos bendruomen s s veika puosel jant tautin tapatum : užsienio lietuvi mokykl vadov ir mokytoj konferencijos medžiaga (Vilnius, 200 m. geguž s 0 2 d.). Vilnius, p. Paribio Lietuva: sociologin paribio gyventoj integravimosi Lietuvos valstyb apybraiža / Sud. R. Grigas. Vilnius, p. Permain metas: tapatumo ieškojimas. Vilnius, p. Pik nas, J Nuo asmens iki asmenyb s. Chicago. Putinait, N Šiaur s At n tremtiniai. Lietuviškos tapatyb s paieškos ir Europos vizijos XX a. Vilnius. 239 p. Ryt Lietuva: visuomen s ir socialini grupi raiška bei s veika / Sud. A. iužas. Vilnius, p. Socialin atmintis: min jimai ir užmarštys / E. Krukauskien, I. Šutinien, I. Trink nien, A. Vosyli t. Vilnius, p. Suba ius, P Lietuvi tapatyb s kalv : tautinio išsivadavimo kult ra. Vilnius. 245 p. Statkus, N Etniškumas ir nacionalizmas. Vilnius. Statkus, N Tapatyb s politika etniniams konfliktams reguliuoti. Vilnius. 2 3 p. Šalkauskis, S Lietuvi tauta ir jos ugdymas. Kaunas. Šalkauskis, S Tautyb, patriotizmas ir tikrasis lietuvi tautos pašaukimas. Kaunas. Šalkauskis, S Visuomeninis aukl jimas. Kaunas. Tautinio tapatumo ir tautin s kult ros problemos (5-osios pasaulio lituanist bendrijos konferencijos medžiaga. Vilnius, 999 m. liepos 2 d.). Vilnius, p. T vynainiai. Baltarusijos ir Karaliau iaus srities lietuvi pad ties sociologin apžvalga / Pareng E. Krukauskien. Vilnius, p. Tautinis mentalitetas. Istoriosofiniai apm stymai / Sudar R. Grigas, Ž. Jack nas. Vilnius, 998. The Lithuanians in Poland The Poles in Lithuania 994 / Petras Adlys, Wiktoria Jaszkawiczene et al. Warsaw Vilnius: Zak ad Wydawnictw Statystycznych, p. (Series Ethno-Sociological and Ethno-Statistical Comparative Studies). Truska, L Antanas Smetona ir jo laikas. Vilnius. Vyd nas Tautos gyvata: filosofiški-sociologiški aiškinimai // Vyd nas. Raštai / Pareng V. Bagdonavi ius. T.. Vilnius, 990. Vilnie io portretas: sociologiniai metmenys / Redakcin kolegija: V. Kasparavi ien, E. Krukauskien, A. Matulionis. Vilnius, p. Straipsniai Antinien, D Tautin tapatyb kaip vienas asmens tapatumo aspekt, Psichologija. T. 20. P Antinien, D Kai kurie Lietuvos jaunimo tautinio identiteto ypatumai, Sociologija: praeitis ir ateitis. Moksl. konf. medžiaga. Kaunas. P Antinien, D Asmens tautinio tapatumo tapsmas. Sociopsichologin s šio proceso interpretacijos, Sociologija. Mintis ir veiksmas 2: Astra, L Changes of Identity: Differences Between Generations, Changes of Identity in Modern Lithuania / edited by Meilute Taljunaite. (Social studies 2). Vilnius. P Balo kait, R Pokomunistinis s moningumas Lietuvoje: sen j paradigm nuvert jimas bei nauj j raida, Filosofija. Sociologija 4: Beresnevi ius, G Nacionalinio charakterio ypatumai, Metai 4: Bliumas, R Tautinio charakterio tyrin jimai XX a. pirmosios pus s Lietuvos filosofin je, psichologin je literat roje ir publicistikoje, Filosofija. Sociologija 2: Ciubrinskas, V Identity and Revival of Tradition in Lithuania, Folk. Journal of Danish Antropological Society 42: Donskis, L Identity and Freedom: Mapping Nationalism and Social Criticism in the Twentieth Century Lithuania. Routledge. Gau as, P Keletas min i apie tautos nykim ir išlikim, Kult ros barai 2: 3. Girnius, J. ([ 947] 99 ). Lietuviškojo charakterio problema, Metai : 48 58; 2: Girnius, J Pasipriešinimas, prisitaikymas, kolaboravimas, Naujasis židinys 5: Grigas, R Šiuolaikinio lietuvio nacionalinio b do bruožai. Problemos apibr žtis (sociosofin kritin apžvalga), Filosofija. Sociologija 4: 9 4. Grigas, R Features of Ethnosocium Dynami, Changes of Identity in Modern Lithuania. P Juozeliuniene, I Personal and Collective Identity, Changes of Identity in Modern Lithuania. P Kanopiene, V.; Juozeliuniene, I Gender Roles and identity, Changes of Identity in Modern Lithuania. P Carolus /Kavolis Vytautas/ Generacijos identiteto atspindžiai, Metmen laisvieji svarstymai. Vilnius. P Kasatkina, N Russians in the Lithuanian State: The Historical Perspective of the National Identity, Changes of Identity in Modern Lithuania. P
9 16 Kasparaviciene, V Ethnic Composition of Vilnius Residents, National Relations and Estimations, Changes of Identity in Modern Lithuania. P Kavolis, V Lietuviai, komunizmas ir tautinis charakteris, Metmen laisvieji svarstymai. Vilnius. P Kavolis, V Nacionalizmas, modernizacija ir civilizacij polilogas, Proskyna 2(23). Keliuotis, J Tauta, patriotizmas ir žmonija, Naujoji Romuva 86: Keliuotis, J Tautin valstyb, Naujoji Romuva 93: 625. Kem šis, F Lietuvyb s ateitis Amerikoje, Naujoji Romuva 95: Klumbyte, N Ethnographic Note on Nation: Narratives and Symbols of the Early Post-Socialist Nationalism in Lithuania, Dialectical Anthropology. 27: Krukauskiene, E State and National Identity, Changes of Identity in Modern Lithuania. P Krukauskien, E Vilnie i tapatumo požymiai, Lietuva socialini poky i erdv je. Vilnius. P Kuzmickait, L Lietuvi teritorinio identiteto empiriniai tyrimai, Sociologija Lietuvoje. Praeitis ir dabartis. Kaunas. Kuzmickaite, L Ethnic and Territorial Identities, Changes of Identity in Modern Lithuania. P Kuzmickas, B Injured Identity of the Nation, Changes of Identity in Modern Lithuania. P Leonavi ius, V Bendruomen s savimon s raida ir tautos s vokos reikšm s, Sociologija: Mintis ir veiksmas 3(5): Leonavi ius, V Tautin s grup s statuso klausimu, Lietuva socialini poky i erdv je. Vilnius. P Leonavi ius, V Tautin s grup s statuso klausimu, Lietuva socialini poky i erdv je. Vilnius. P Leonas, P Tautiškumas ir nacionalizmas, Kult ra 2: Maceina, A Tautinis pašaukimas, Židinys 8 9: 97 4; 0: Pivoras, S On the Role of Lithuanian Poles and Latvian Germans in the Process of National Consolidation, Changes of Identity in Modern Lithuania. P Ranonyt, A Tautinis ir europinis tapatumas: suderinamumas ir raiška, Filosofija. Sociologija 4: 9. Rindzevi i t, E Europietiškumo problema diskusijose apie lietuvišk nacionalin identitet, Sociologija. Mintis ir veiksmas 2: 6 80 (analizuojami apklaus rezultatai). Rindzevi i t, E Identitetas ir saugumas Lietuvos kult ros politikos diskursuose, Pažym tos teritorijos. Vilnius. P. 30. Rindzevi i t, E Nation and Europe: Re-approaching the Academic Debates about Lithuanian NATIONAL Identity, Journal of Baltic Studies. Vol. 34. N.. Roepstorff, A.; Simoniukstyte, A Cherishing the Nation s Time and Space. Lithuanian NATIONAL Identity and the Maintenance of Tradition, Tradition and Agency (Otto T., Pedersen P. (eds.). Aarhus University Press. P Romeris, M Nacionalizmas ir valstyb, Kult ra 5 7. Rubavi ius, V Globalizacija, postmodernusis b vis ir tautinio tapatumo supratimas, Rytai Vakarai: kult r s veika. Vilnius. P Slav nas, P Tautin s kult ros ugdymas, Akademikas 8(62). Smetona, A Lietuvi tauta ir jos paskirtis, Akademikas 6. Sutiniene, I Historical Consciousness of Lithuanian Borderlands and their Integration, Changes of Identity in Modern Lithuania. Vilnius. P Štromas, A Tautos postkomunistin je pasaul tvarkoje, Metmenys 66: Trinkuniene, I Ethnic Relations and Stereotypes, Changes of Identity in Modern Lithuania. P Tureikyte, D Identification of Residents with the Groups of Socio-Economic Status, Changes of Identity in Modern Lithuania. P Vabalas-Gudaitis Tautos s voka, Kult ra 2. Valantiejus, A Modernusis lietuvi nacionalizmas, Metmenys 66: Valantiejus, A Changes in Identity: Memory and Fogethfulness, Changes of Identity in Modern Lithuania. P Valantiejus, A Lietuvis, ieškantis tapatumo reikšmi, Sociologija. Mintis ir veiksmas 2: 2 7. Vyžintas, A Tautin s savimon s Lietuvoje yra per mažai. Apie kosmopolitin Europ ir nacionalistin Lietuv, Kult ros barai 2: 7. Želvys, R Iš tautos psichologijos tyrim, Švyturys 8: 8 9; 9: 2 3. Disertacijos Antinien, D Lietuvos studentijos tautinio tapatumo nuostatos ir išraiška (Disertacija). Kaunas. 84 p., priedai. Beresnevi i t, V Etnini grupi socialin s integracijos dimensijos šiuolaikin je Lietuvos visuomen je (Disertacija). Vilnius. 87 p. Kraniauskien, S Tapatyb s konstravimas biografijose (Kartos ir lyties identitetas XX a. lietuvi autobiografijose) (Disertacija. Santrauka). Vilnius. 36 p. Kuzmickait, D Naujieji lietuviai imigrantai ikagoje ( ) (Disertacija). Kaunas. Liubinien, V Student ir akademin s inteligentijos tautinis identitetas demokratini permain Lietuvoje laikotarpiu (Disertacija). Kaunas. 93 p. (priedai). Valantiejus, A Socialin s strukt ros ir kult ros santykio problema nacionalizmo sociologijoje (Disertacija). Vilnius. 3 p. CONSTRUCTION OF ETHNIC IDENTIFICATION IN SOCIOLOGICAL STUDIES IN LITHUANIA Summary This article analyzes research strategies in investigations of ethnic identity in Lithuania. We are mostly interested in histo-
10 Lietuvi tautinio tapatumo konstravimas sociologiniuose tyrimuose 17 rical changes of the concept of ethnic identity among Lithuanian researchers, in methods of empirical surveys, processes of operationalization of the term of Lithuanian ethnic identity and their empirical findings. The aim was to find out whether the concept of ethnic identity represents any specific methodological view or has merely replaced the older terms of the languages in the region such as nationality. Some researchers (N. Kasatkina, T. Leon ikas) agree that ethnicity corresponds to the Lithuanian word tautyb which was formerly translated as nationality, however, this meaning of the term is only valid in a limited number of fields such as applied studies or statistics. Five discources on Lithuanian ethnic identity are described: ethnic identity as national consciousness and national self-identification, ethnic identity as a type of social memory, ethnic identity as related to ethnicity and regional differences, ethnic identity closely linked with value studies, and ethnic identity in relation to the perceptions and characteristics of social status. The understanding of ethnic identity differs among the researchers when they regard ethnic identity as a status, as a process, as a social-psychological phenomenon or as an individualcollective dimension. Key words: nation, identity
KANKLIAVIMAS KAIP TAUTIŠKUMO UGDYMO B DAS
89 KANKLIAVIMAS KAIP TAUTIŠKUMO UGDYMO B DAS Vida Palubinskien Vilniaus pedagoginis universitetas, Muzikos katedra Anotacija. Straipsnyje apžvelgiama lietuvi kankli istorija. Apibendrinant tyrimo rezultatus,
More informationContinuing Professional Development of Russian Pediatric Nurses: An Interprofessional Approach
:153-8 153 Continuing Professional Development of Russian Pediatric Nurses: An Interprofessional Approach Federal State Budgetary Institution Scientific Centre of Children Health under the Russian Academy
More informationLietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus
Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus 2010 UDK 325.1:316.6(474.5) Si-112 Tyrimo ataskaitą parengė: dr. Audra Sipavičienė, dr. Vladas Gaidys, Mantas Jeršovas Tyrimą užsakė: IOM OIM
More informationINTERCULTURAL EXPERIENCES OF FOREIGN STUDENTS: ERASMUS STUDENTS PERSPECTIVES ON THEIR DEVELOPMENT OF CROSS-CULTURAL AWARENESS
ISSN 2335-2019 (Print), ISSN 2335-2027 (Online) Darnioji daugiakalbystė Sustainable Multilingualism 3/2013 http://dx.doi.org/10.7220.2335-2027.3.10 Servet Çelik, PhD Karadeniz Technical University, Turkey
More informationChanges of patients satisfaction with the health care services in Lithuanian Health Promoting Hospitals network
604 Changes of patients satisfaction with the health care services in Lithuanian Health Promoting Hospitals network Institute for Biomedical Research, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words:
More informationVIDMANTAS VYŠNIAUSKAS. GIEDRė BALTRUŠAITYTė
ISSN 2029-4573 (Print), ISSN 2335-8777 (Online) KULTŪRA IR VISUOMENĖ. Socialinių tyrimų žurnalas 2015 6 (1) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.6.1.6 VIDMANTAS VYŠNIAUSKAS Vytauto Didžiojo universitetas
More informationSOCIOLOGO ĮVAIZDIS LIETUVOS VISUOMENĖJE: SPECIALISTŲ POREIKIS IR PASIŪLA
Mokslo darbai 95 SOCIOLOGO ĮVAIZDIS LIETUVOS VISUOMENĖJE: SPECIALISTŲ POREIKIS IR PASIŪLA Vida Česnuitytė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Socialinės politikos katedra Ateities
More informationJurga Sadauskienė ŽEMAIČIŲ ETNIŠKUMO PAIEŠKOS PETRO KALNIAUS MONOGRAFIJOJE ŽEMAIČIAI
RECENZIJOS, ANOTACIJOS 295 žanrai, kaip anekdotai, skaičiuotės, šiurpės, burtai, yra tapę savotiškomis aktualijomis. Šią situaciją nesunku paaiškinti: nūdienos vaikai nesidomi tradiciniais senaisiais folkloro
More informationVYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Nr.2 (18) VERSUS AUREUS
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS 2014 Nr.2 (18) VERSUS AUREUS LIETUVIŲ MIGRACIJOS IR DIASPOROS STUDIJOS ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) 2014 Nr. 2 (18) TURINYS CONTENTS ŠIUOLAIKINIAI
More informationKAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS. Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Magistro diplominis darbas
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Aplinkos ir darbo medicinos katedra OS VERTINIMU Magistro diplominis darbas Doc. KAUNAS, 2009 SANTRAUKA PRIE SVEIKATOS VERTINIMU medicinos katedra. Kaunas; 2009. 57 p. P.
More informationAlgis Norvilas. Tauta, kalba ir. leidykla
Algis Norvilas Tauta, kalba ir tapatybė Vilniaus universiteto leidykla VILNIUS / 2012 UDK 323.1(474.5) No-99 Apsvarstė ir rekomendavo išleisti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto taryba (2012 m.
More informationErasmus+ Application Form. Call: A. General Information. B. Context. B.1. Project Identification
A. General Information This application form consists of the following main sections: - Context: this section asks for general information about the type of project proposal you want to submit; - Participating
More informationWhat is the Nation: Role of the Leader in History
Gauta 2011 03 10 Margarita Poškutė Mykolo Romerio universitetas KAS YRA TAUTA: VEDLIO MISIJA ISTORIJOJE What is the Nation: Role of the Leader in History SUMMARY The strong wave of national revival that
More informationŠEIMOS IR MOKYKLOS VAIDMUO LIETUVYBĖS IŠLAIKYME
ŠEIMOS IR MOKYKLOS VAIDMUO LIETUVYBĖS IŠLAIKYME Prie tėvynės, prie ištikimosios prisijunk, prie jos laikykis visa savo širdimi : čia yra tavo jėgos šaknys. (J. F. Schiller, Vilius Telis, 2,1.) 1. Kodėl
More informationVILNIAUS UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS
VILNIAUS UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS MARIUS ĖMUŽIS SOVIETŲ LIETUVOS VALDANTYSIS ELITAS 1944-1974 METAIS: TARPUSAVIO RYŠIAI IR JŲ RAIŠKA Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija
More informationLietuvių migracijos ir diasporos studijos Nr. 2 (16) Versus aureus
studijos L i e t u v i ų i š e i v i j o s i n s t i t u t a s Lietuvių migracijos ir diasporos studijos t 2013 Nr. 2 (16) Versus aureus 2013 Nr. 2 (16) Lietuvių migracijos ir diasporos studijos ISSN
More informationLietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams
Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Mokslo studija Egidija Ramanauskaitė, J. Rimas Vaišnys, Aušra Kairaitytė, Andrius Buivydas Vytauto Didžiojo universitetas Kaunas,
More informationKultūrėjimo procesai modernioje Lietuvoje: bibliotekų ir kultūros centrų vaidmuo regionuose
Filosofija. Sociologija. 2011. T. 22. Nr. 4, p. 483 492, Lietuvos mokslų akademija, 2011 Kultūrėjimo procesai modernioje Lietuvoje: bibliotekų ir kultūros centrų vaidmuo regionuose LILIJA KUBLICKIENĖ,
More informationLIETUVOS PROBLEMINIŲ REGIONŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO KAITA M. DIDĖJANČIOS TERITORINĖS ATSKIRTIES ATSPINDYS
Geografijos metraštis 50, 2017 ISSN 2335-8610 LIETUVOS PROBLEMINIŲ REGIONŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO KAITA 2001 2016 M. DIDĖJANČIOS TERITORINĖS ATSKIRTIES ATSPINDYS Viktorija Baranauskienė, Vidmantas
More informationEvaluation of the Quality of Services in Primary Health Care Institutions
:57-62 57 Evaluation of the Quality of Services in Primary Health Care Institutions Leonas Valius 1, Daiva Rastenytė 2, Vilija Malinauskienė 3, Daina Krančiukaitė-Butylkinienė 1, 3 1 Department of Family
More informationSlaugytojų nuomonė apie pacientų sveikatos mokymą ir savo žinių sveikatos klausimais vertinimą
ISSN 1392-6373 Sveikatos mokslai 2011, Volume 21, Number 5, p. 191-195 slauga 191 Slaugytojų nuomonė apie pacientų sveikatos mokymą ir savo žinių sveikatos klausimais vertinimą Daiva Zagurskienė, IRENA
More informationErasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA103) įgyvendinimas Lietuvoje m. m.
Erasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA13) įgyvendinimas Lietuvoje 214 215 m. m. Turinys 1. Studentų mobilumas - pagal šalis - pagal institucijas 2. Darbuotojų mobilumas - pagal šalis
More informationPrasmingų darbų Tėvynei!
2010 M. 12/492 ISSN 1732 0135 Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Marija Remienė, Jono Basanavičiaus premijos laureatė... 4 tėvynėje Vilniuje vyko LR Seimo ir PLB komisijos 2010 m. rudens sesija...
More informationDEVELOPMENT OF SOCIAL ENTREPRENEURSHIP: CHALLENGE FOR LITHUANIAN RESEARCHERS. Jolita Greblikaite
DEVELOPMENT OF SOCIAL ENTREPRENEURSHIP: CHALLENGE FOR LITHUANIAN RESEARCHERS Jolita Greblikaite Kaunas University of Technology, Institute of Europe. Lithuania e-mail: jolita.greblikaite@ktu.lt http://dx.doi.org/10.5755/j01.eis.0.6.1498
More informationKAUNO KOLEGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGA (valstybinis kodas - 653B70005) VERTINIMO IŠVADOS
STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRAS KAUNO KOLEGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGA (valstybinis kodas - 653B70005) VERTINIMO IŠVADOS EVALUATION REPORT OF GENERAL PRACTICE NURSING (state code
More informationVK EKF bibliotekoje gautos knygos
VK EKF bibliotekoje gautos knygos 2016 m. lapkritis - 2017 m. kovas Statistika 1. BARTOSEVIČIENĖ, Vlada. Ekonominės statistikos pagrindai: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2011. 112 p. ISBN 978-9955-25-841-4
More informationAUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ PATIRTIS DARBO RINKOJE
ISSN 1822-6760. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2012. Vol. 33. Nr. 4. Scentific journal. AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ PATIRTIS DARBO RINKOJE Renata Žvirelienė,
More informationLIETUVA: INFORMACIJA APIE ŠAL
II bendras Europos socialini partneri organizacij projektas Restruktrizavimo naujose valstybse narse studija LIETUVA: INFORMACIJA APIE ŠAL This project is organised with the financial support of the European
More informationPHARMACISTS JOB SATISFACTION AND ITS EFFECT ON DISPENSING PRECAUTION TAKEN AT COMMUNITY PHARMACIES
SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2015, 25 tomas, Nr. 3, p. 17-21 doi:10.5200/sm-hs.2015.043 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH 17 PHARMACISTS
More informationMOTERŲ NUSIKALSTAMUMAS KAIP SOCIALINĖ PROBLEMA PIRMOJOJE LIETUVOS RESPUBLIKOJE
ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS HUMANITARINIS FAKULTETAS ISTORIJOS KATEDRA KORNELIJA JURGAITYTĖ Bakalauro studijų programos Istorija IV kurso studentė MOTERŲ NUSIKALSTAMUMAS KAIP SOCIALINĖ PROBLEMA PIRMOJOJE LIETUVOS
More informationNUCLEAR SAFETY REQUIREMENTS BSR INSPECTIONS CONDUCTED BY THE STATE NUCLEAR POWER SAFETY INSPECTORATE CHAPTER I GENERAL PROVISIONS
NUCLEAR SAFETY REQUIREMENTS BSR-1.1.3-2016 APPROVED by Order No 22.3-82 of the Head of the State Nuclear Power Safety Inspectorate of 25 August 2011 (As amended by Order No 22.3-24 of the Head of the State
More informationTAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE
SIMONAS KLIMANSKIS VILIUS IVANAUSKAS GEDIMINAS KAZĖNAS VYTAUTAS KERŠANSKAS ŠARŪNAS LEGATAS TAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE STUDIJA Vilnius, 2017 BIBLIOGRAFINIO APRAŠO LAPAS Klimanskis S., Ivanauskas V., Kazėnas
More informationLIETUVOS DALYVAVIMAS TEIKIANT DVYNIŲ PARAMĄ: GALIMYBĖS IR PROBLEMOS GALUTINĖ ATASKAITA
LIETUVOS DALYVAVIMAS TEIKIANT DVYNIŲ PARAMĄ: GALIMYBĖS IR PROBLEMOS GALUTINĖ ATASKAITA Vilnius, 2007 TURINYS Santrumpų sąrašas... 2 Įvadas... 4 1. Tyrimo metodika... 8 1.1. Tyrimo tikslai...8 1.2. Tyrimo
More informationLietuvos mokslo žurnalai: kiekybė ir kokybė
Lietuvos mokslo žurnalai: kiekybė ir kokybė Prof. habil. dr. Rūta Petrauskaitė Prof. dr. Dainius H. Pauža Lietuvos mokslo taryba Nacionaliniai mokslo žurnalai: kiekybė ir kokybė 2015 m. kovo mėn. 18 d.
More informationValiutų kursų rizika ir jos valdymas Lietuvoje
ISSN 13921258. EKONOMIKA 2003 63 Valiutų kursų rizika ir jos valdymas Lietuvoje Rolandas Kau pys Doktorantas Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Finansų ir kredito katedra Saulėtekio al. 9, LT2040
More informationJogailaičių universitetas
ISSN 2335-2019, e-issn 2335-2027 DARNIOJI DAUGIAKALBYSTĖ / SUSTAINABLE MULTILINGUALISM. 2/2013 http://dx.doi.org/10.7220/2335-2027.2.3 Greta LEMANAITĖ-DEPRATI Jogailaičių universitetas LIETUVIŲ KALBOS
More informationTarpkultūrinis kompetentingumas kaip mokytojo profesinio ir asmeninio tobulėjimo prielaida: muzikos edukologijos magistrantūros studijų atvejis
Pedagogika / Pedagogy 2017, t. 125, Nr. 1, p. 81 96 / Vol. 125, No. 1, pp. 81 96, 2017 Tarpkultūrinis kompetentingumas kaip mokytojo profesinio ir asmeninio tobulėjimo prielaida: muzikos edukologijos magistrantūros
More informationMieli fakulteto bendruomen s nariai,
FILOSOFIJOS FAKULTETO INFORMACINIS BIULETENIS 2008 M. LAPKRIČIO MöNUO Nr. 8 Mieli fakulteto bendruomen s nariai, Šiame leidinyje pristatome mūsų Fakulteto lapkričio m nesio naujienas ir keletą pristatymų
More informationAPLINKOSAUGOS PAGRINDAI kodas GGAP 2112/7, apimtis 3 kreditai Studijų programa: Geografijos I pakopos, programos kodas: 612F80001
1 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių pl tros veiksmų programos 2 prioriteto Mokymasis visą gyvenimą VP1-2.2-ŠMM-09-V priemon Studijų programų pl tra Nacionalin se kompleksin se programose Projekto SFMIS
More informationInformacinių technologijų įtaka politiniam dalyvavimui: interneto skverbties ir rinkėjų aktyvumo tendencijos Lietuvoje
ISSN 1648 2603 (print) ISSN 2029-2872 (online) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2013, T. 12, Nr. 1 / 2013, Vol. 12, No 1, p. 50 64 Informacinių technologijų įtaka politiniam
More informationNordplus Higher Education programos pristatymas
Nordplus Higher Education programos pristatymas Vitalijus Zenčenko Aukštojo mokslo programų skyriaus projektų koordinatorius Viešbutis Panorama, Vilnius 2014-02-19 Turinys Apie Nordplus Nordplus Higher
More informationVYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Agn Rumbutyt SUSIJUSIŲ ASMENŲ SANDORIŲ ĮTAKOS AKCIJŲ RINKOS GRĄŽAI TYRIMAS: LIETUVOS ATVEJIS
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS FINANSŲ KATEDRA Agn Rumbutyt SUSIJUSIŲ ASMENŲ SANDORIŲ ĮTAKOS AKCIJŲ RINKOS GRĄŽAI TYRIMAS: LIETUVOS ATVEJIS Magistro baigiamasis darbas
More informationPoint prevalence studies on HCAI and AB usage. Lithuanian experience. Rolanda Valinteliene, Institute of Hygiene,
Point prevalence studies on HCAI and AB usage. Lithuanian experience Rolanda Valinteliene, Institute of Hygiene, rolanda.valinteliene@hi.lt Main issues Methodology Protocol Data collection PPS history
More informationThe Expression of Anxiety Among Women Before Cesarean Section and Other Operations: A Comparative Analysis
104 :104-10 The Expression of Anxiety Among Women Before Cesarean Section and : A Comparative Analysis Faculty of Health Care, Kaunas College/University of Applied Sciences, Lithuania Key Words: preoperative
More informationISTORIJA PREZIDENTAS KAZYS GRINIUS KITŲ LIETUVOS PREZIDENTŲ ANTANO SMETONOS IR ALEKSANDRO STULGINSKIO VEIKLOS KONTEKSTE
ISTORIJA PREZIDENTAS KAZYS GRINIUS KITŲ LIETUVOS PREZIDENTŲ ANTANO SMETONOS IR ALEKSANDRO STULGINSKIO VEIKLOS KONTEKSTE Doc. dr. Mindaugas Tamošaitis Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakultetas
More informationLietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors
kalbot yra Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors
More informationIstorinis palikimas Ikikrikščioniškos Lietuvos regioninė ir vietos savivalda dar menkai ištirta. Atskiri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionai
LIETUVOS KELIAS SAVIVALDOS LINK ISTORINIS PALIKIMAS IR ŠIŲ DIENŲ PROBLEMŲ IŠTAKOS* Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir pasikeitus socialinei bei ekonominei sistemai, iškilo būtinybė reformuoti teritorijos
More informationGYVŪNŲ PANAUDOJIMO KAIMO TURIZMO VERSLE TYRIMAS
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA Rasa Paužait GYVŪNŲ PANAUDOJIMO KAIMO TURIZMO VERSLE TYRIMAS
More informationPROFESORIŲ VLADĄ JURGUTĮ PRISIMENANT: 120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS
ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2005 72(2) PROFESORIŲ VLADĄ JURGUTĮ PRISIMENANT: 120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS Vladas Terleckas Docentas socialinių mokslų daktaras A. Mickevičiaus g. 7-7A, LT-08119 Vilnius Meilė
More informationMokslo darbai (96); 27 31
ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2007 6(96); 27 31 SOCIALINĖS ĮTAKOS MECHANIZMAI. NAUJOS GALIMYBĖS PAVEIKTI ADMINISTRACINĖS TEISĖS NORMŲ ĮGYVENDINIMO PROCESĄ Aušra Kargaudienė * Mykolo Romerio
More informationLIETUVIŲ KULTŪRINIO PAVELDO AKTUALINIMAS ANGLAKALBĖJE AUSTRALIJOS APLINKOJE
ISSN 0204 2061. KNYGOTYRA. 2008. 50 LIETUVIŲ KULTŪRINIO PAVELDO AKTUALINIMAS ANGLAKALBĖJE AUSTRALIJOS APLINKOJE ALGIMANTAS PATRICIJUS TAŠKŪNAS School of Government, University of Tasmania Launceston TAS
More informationLietuvos Rytų politika: ar turime savo viziją?
2010 Nr. 2 (30) Lietuvos Rytų politika: ar turime savo viziją? Rytų Europos studijų centras 2010 m. vasario 5 d. įvyko LR Seimo iniciatyva organizuota konferencija Lietuvos Rytų politika : ar turime savo
More informationTEATRO SEMIOTIKA: KŪNO SEMIOTIZAVIMO RAIŠKA ŠIUOLAIKINIAME LIETUVOS TEATRE
Gauta 2014 04 25 GINTARĖ NARAUSKAITĖ Vytauto Didžiojo universitetas TEATRO SEMIOTIKA: KŪNO SEMIOTIZAVIMO RAIŠKA ŠIUOLAIKINIAME LIETUVOS TEATRE Theatre Semiotics: Body Semiotization in Modern Theatre and
More informationGyvenimo aprašymas Prof. Dr. Natalija Mažeikienė Jonavos g , Kaunas Tel. Nr.: El. paštas:
Gyvenimo aprašymas Prof. Dr. Natalija Mažeikienė Jonavos g. 66-316, Kaunas Tel. Nr.: +370 68 54 8371 El. paštas: n.mazeikiene@adm.vdu.lt AKADEMINĖS PAREIGOS Edukologijos katedros vedėja. SMF Socialinio
More informationTURTO PATIKĖJIMO TEISĖ IR JOS YPATUMAI LIETUVOS CIVILINĖJE TEISĖJE
ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJOS SOCIETAL STUDIES 2011, 3(3), p. 1095 1110. TURTO PATIKĖJIMO TEISĖ IR JOS YPATUMAI LIETUVOS CIVILINĖJE TEISĖJE Justas Sakavičius
More informationVILNIUS UNIVERSITY THE LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY MARTYNAS JAKULIS HOSPITALS IN VILNIUS IN THE SIXTEENTH TO EIGHTEENTH CENTURIES
VILNIUS UNIVERSITY THE LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY MARTYNAS JAKULIS HOSPITALS IN VILNIUS IN THE SIXTEENTH TO EIGHTEENTH CENTURIES Summary of Doctoral Dissertation Humanities, History (05 H) Vilnius,
More informationV.ANDRIUKAITIS: MAN IMPONUOJA SSRS IR. 4,99 Lt sausio 14
APKLAUSA: LIETUVOS GYVENTOJAI NESIŽAVI NAUJĄJA VYRIAUSYBE 8 p. V.ANDRIUKAITIS: MAN IMPONUOJA SSRS IR DIDŽIOSIOS BRITANIJOS SVEIKATOS APSAUGOS SISTEMOS 9 p. 4,99 Lt www.veidas.lt 2013 sausio 14 Nr. 3 METŲ
More informationKAIP ATRENKAMI KANDIDATAI?
ASSIST (American Secondary Schools for International Students and Teachers Amerikos vidurinės mokyklos užsienio moksleiviams ir mokytojams) tai JAV privačių mokyklų asociacijos narių įsteigta ne pelno
More informationLietuvos vardo mitologija Mariaus Ivaškevičiaus romane Istorija nuo debesies
Acta humanitarica universitatis Saulensis. T. 8 (2009). 119 124. ISSN 1822-7309 Lietuvos vardo mitologija Mariaus Ivaškevičiaus romane Istorija nuo debesies Vytautas BIKULČIUS Šiaulių universitetas Pagrindiniai
More informationFilosofija. Sociologija T. 20. Nr. 4, p , Lietuvos mokslų akademija, 2009, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009
Filosofija. Sociologija. 2009. T. 20. Nr. 4, p. 259 270, Lietuvos mokslų akademija, 2009, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009 Branduolinės energetikos diskursai Lietuvos žiniasklaidoje ir viešojoje
More informationJurgis Saulys papers
Jurgis Saulys papers Ms. Coll. 1243 Finding aid prepared by Rayna Andrews. Last updated on July 27, 2017. University of Pennsylvania, Kislak Center for Special Collections, Rare Books and Manuscripts 2017
More informationJurgita Macijauskaitė-Bonda Vytauto Didžiojo universitetas Humanitarinių mokslų fakultetas
Jurgita Macijauskaitė-Bonda Vytauto Didžiojo universitetas Humanitarinių mokslų fakultetas GIMIMO DATA KONTAKTAI (telefonas, el. paštas) IŠSILAVINIMAS MOKSLO LAIPSNIS PAGRINDINĖ DARBO VIETA IR PAREIGOS
More informationKADA SUSIFORMAVO LIETUVOS VALSTYBĖ: DU POŽIŪRIAI Į VIENĄ PROBLEMĄ
ISSN 1392-1274. TEISĖ 2004 51 KADA SUSIFORMAVO LIETUVOS VALSTYBĖ: DU POŽIŪRIAI Į VIENĄ PROBLEMĄ Beatričė Bakanauskaitė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto V kurso studentė Saulėtekio al. 9,1 rūmai,
More informationETNINĖS KULTŪROS SAMPRATA NORBERTO VĖLIAUS DARBUOSE
NORBERTO VĖLIAUS PALIKIMĄ APMĄSTANT ISSN 1392 2831 Tautosakos darbai XXXVI 2008 ETNINĖS KULTŪROS SAMPRATA NORBERTO VĖLIAUS DARBUOSE PETRAS KALNIUS Lietuvos istorijos institutas Straipsnio objektas termino
More informationGYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS Į NEPAGEIDAUJAMŲ ĮVYKIŲ IR NEATITIKČIŲ VALDYMĄ LIETUVOS BENDROJO POBŪDŽIO LIGONINĖSE
ISSN 2029-3569 PRINT ISSN 2029-9001 ONLINE SVEIKATOS POLITIKA IR VALDYMAS HEALTH POLICY AND MANAGEMENT 2015, 1(8) p. 29 45 GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS Į NEPAGEIDAUJAMŲ ĮVYKIŲ IR NEATITIKČIŲ VALDYMĄ
More informationJonas Laužikas neįgaliųjų mokslinimo ir auklėjimo pradininkas Lietuvoje
Pedagogika / Pedagogy 2018, t. 129, Nr. 1, p. 61 76 / Vol. 129, No. 1, pp. 61 76, 2018 Jonas Laužikas neįgaliųjų mokslinimo ir auklėjimo pradininkas Lietuvoje Marijona Barkauskaitė 1, Vilius Šadauskas
More informationARABŲ ĮVAIZDŽIO TRANSFORMACIJOS LIETUVOS SPAUDOJE
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS KATEDRA Rimgailė Masiulytė ARABŲ ĮVAIZDŽIO TRANSFORMACIJOS LIETUVOS SPAUDOJE Magistro baigiamasis darbas
More informationExperience in supporting young entrepreneurs and innovative business
Experience in supporting young entrepreneurs and innovative business Ramune Grigonyte KTU Regional Science Park Plustex - OPENING WORKSHOP 29th March, 2012 Prato, Italy Presentation overview About us What
More informationLietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas. Metinis Pranešimas 2003
Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas Metinis Pranešimas 2003 TURINYS LVAT Pirmininko pranešimas...3 Tikslai...5 Bylų statistika...7 Teisėjų ir teismo darbuotojų kvalifikacijos kėlimas...11 LVAT
More informationAMBICINGAS DEŠIMTMETIS:
VILNIAUS UNIVERSITETAS AMBICINGAS DEŠIMTMETIS: Lietuvos užsienio politika 2OO4 2O14 Sudarytoja Dovilė Jakniūnaitė Vilniaus universiteto leidykla VILNIUS 2015 UDK 327(474.5)(091)"20" Am19 Apsvarstė ir rekomendavo
More informationGYVENIMO APRAŠYMAS. Baigimo data Mokymo institucija Įgyta kvalifikacija krypties (Komercinės kokybės vadybos specializacijos) magistrė 1995
GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: ROMA Pavardė: ADOMAITIENĖ Gimimo data ir vieta: 1973-06-11, Mažeikiai Mokslinis vardas, laipsnis: Soc. m. dr. Pareigos: Docentė Darbo tel.: + 370 5 2366154
More informationD ISSN (spausdintas) ISSN (internetinis)
SOVIETINĖ IDEOLOGIJA XX AMŽIAUS 8 9 DEŠIMTMEČIAIS SURINKTUOSE ATSIMINIMUOSE MINDAUGAS BALKUS Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno apskrities viešoji biblioteka D D ISSN 1392-0588 (spausdintas) ISSN 2335-8769
More informationLIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO SOCIALINĖS EDUKACIJOS FAKULTETAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO SOCIALINĖS EDUKACIJOS FAKULTETAS LIETUVOS SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ ASOCIACIJA TARPTAUTINIS MOKSLINIS SIMPOZIUMAS POZITYVIOJI
More informationEXPRESS INFORMATION. No. 100
EXPRESS INFORMATION No. 100 December 2016 TABLE OF CONTENTS 2 Table of contents / The releasing of postage stamps 3 Stamp programme 2016 4 Contemporary Lithuanian Art. Graphics 5 150th Birth Anniversary
More informationSTRATEGINĖS PARTNERYSTĖS PROJEKTO PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS
STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS PROJEKTO PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS Paraiškos teikiamos iki 2017 m. kovo 29 d., 13 val. Lietuvos laiku Vilnius 2017 Šis vadovas parengtas remiantis 2017 m. programos Erasmus+ 2
More informationII. EDUKOLOGIJA LIETUVOS SUAUGUSIŲJŲ UGDYMO SISTEMOS YPATUMAI
46 SOCIALINIS DARBAS 2009 m. Nr. 8(1) II. EDUKOLOGIJA LIETUVOS SUAUGUSIŲJŲ UGDYMO SISTEMOS YPATUMAI Dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Edukacinės
More informationMarek Komaiško, Gintautas Bureika
20-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos Mokslas Lietuvos ateitis teminės konferencijos TRANSPORTO INŽINERIJA IR VADYBA, vykusios 2017 m. gegužės 12 d. Vilniuje, straipsnių rinkinys Proceedings of the
More informationLietuva tarptautinėje misijoje afganistane afganistano goro provincijos atkūrimo grupė
Lietuva tarptautinėje misijoje afganistane afganistano goro provincijos atkūrimo grupė 2005 2013 Lithuania in the multinational mission in afganistan ProvinciaL reconstruction team of ghor 2005 2013 Lietuva
More informationETNINĖS KULTŪROS DISCIPLINA (-OS) LIETUVOS UNIVERSITETUOSE. Tyrimas
ETNINĖS KULTŪROS DISCIPLINA (-OS) LIETUVOS UNIVERSITETUOSE Tyrimas Tyrimas atliktas vykdant Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016 2022 metų programą, patvirtintą Etninės kultūros globos tarybos
More informationVYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS PILIETIŠKUMAS IR TAPATUMAS ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE S M. ATASKAITA
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS PILIETIŠKUMAS IR TAPATUMAS ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE S-08-01 2010 M. ATASKAITA 1. Paskelbtos mokslinės publikacijos klasterio tematikoje: 1.1 mokslo straipsniai leidiniuose,
More informationEXPRESS INFORMATION. No. 99
EXPRESS INFORMATION No. 99 September 2016 TABLE OF CONTENTS 2 Table of contents / The releasing of postage 3 Stamp programme 2016 4 Gastronomic Heritage 5 2016 Summer Olympic Games 6 25th Anniversary of
More informationERASMUS+ KA1 VEIKLOS PRAKTIKOS MOBILUMO ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS
PATVIRTINTA Šiaulių universiteto rektoriaus 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V- 480 ERASMUS+ KA1 VEIKLOS PRAKTIKOS MOBILUMO ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS 1.
More informationTeaming At Widening Lithuanian Research Potential
Teaming At Widening Lithuanian Research Potential 1.11.017 Prof. Asta Pundziene Vice-Rector for Research and Innovation, Kaunas University of Technology 1 WIDESPREAD-04-017: Teaming Phase 1 Specific Challenge
More informationLietuvos gyvybės draudimo rinkos koncentracijos ir konkurencijos kiekybinis įvertinimas
ISSN 1392-1142 TAIKOMOJI EKONOMIKA: SISTEMINIAI TYRIMAI: 2008.2/1 Jonas ČEPINSKIS, Kristina GANCEVSKAITĖ Lietuvos gyvybės draudimo rinkos koncentracijos ir konkurencijos kiekybinis įvertinimas Straipsnyje
More informationAnalysis of Volunteer Soldiers Attitudes to Service in the Lithuanian Military
LITHUANIAN ANNUAL STRATEGIC REVIEW 2014-2015, Volume 13 Eglė Vileikienė *, Aušra Pocienė **, Jolanta Aleknevičienė *** The General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania 243 Analysis of Volunteer
More informationLIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS RYŠIAI SU IŠEIVIJA JAV: ANTANO ŽMUIDZINAVIČIAUS ATVEJIS
LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS RYŠIAI SU IŠEIVIJA JAV: ANTANO ŽMUIDZINAVIČIAUS ATVEJIS Mindaugas Nefas ABSTRACT The paper analyses the relations between the Lithuanian Riflemen s Union (LRU) and the diaspora
More informationMOKYKLŲ MAINŲ PARTNERYSČIŲ (KA229) PROJEKTŲ PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS
MOKYKLŲ MAINŲ PARTNERYSČIŲ (KA229) PROJEKTŲ PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS Paraiškos teikiamos iki 2018 m. kovo 21 d., 13 val. Lietuvos laiku Vilnius 2018 Šis vadovas parengtas remiantis 2018 m. programos Erasmus+
More informationSuteiktas laipsnis ar gautas diplomas: Teisės magistro diplomas
Gyvenimo, mokslinės ir kūrybinės veiklos aprašymas CV 1. Pavardė: DARIUS 2. Vardas: ŠTITILIS 3. Gimimo data: 1974 m. birželio 24 d. 4. Išsilavinimas: Institucija [ Data: nuo-iki ] (tuo metu Lietuvos Teisės
More informationProf. dr. Zenonas Ivinskis (Vokietija), pirmininkas. 53 Bonn Am Hof 34 Germany. Dr. Kajetonas J. Čeginskas (Švedija), sekretorius
Lietuvių Fronto Bičiulių Vyr. Taryba 6441 So. Washtenaw Avenue Chicago, Ill. 60629 Dr. Kazys Ambrozaitis, Chesterton, Indiana Dr. Zigmas Brinkis, Los Angeles, California Dr. Petras Kisielius, Cicero, Illinois
More informationLIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA
LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA Dr. Vytautas Majauskas, Tarybos prezidiumo pirmininkas, 6 Sea Gull Terrace Ormond Beach, FL 32074 Vytas Petrulis, Tarybos prezidiumo sekretorius, 30115 Brookview Livonia,
More informationSOCIALINIS DARBAS PATIRTIS IR METODAI (1)
SOCIALINIS DARBAS PATIRTIS IR METODAI 2016 17 (1) ISSN 2029-0470 (spausdintas) ISSN 2029-5820 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2029-5820.17.1 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS SOCIALINIO
More informationGYVENIMO APRAŠYMAS. Vardas: ROMA Pavardė: ADOMAITIENĖ Gimimo data ir vieta: , Mažeikiai Mokslinis vardas, Soc. m. dr.
GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: ROMA Pavardė: ADOMAITIENĖ Gimimo data ir vieta: 1973-06-11, Mažeikiai Mokslinis vardas, Soc. m. dr. laipsnis: Pareigos: Lektorė Darbo tel.: + 370 5 2366154
More informationKTU Socialinių mokslų fakultetas Sociologijos katedra Profesorius Prof. habil. dr. Gediminas Merkys. MOKSLINĖ VEIKLA PER 5 METUS m.m.
KTU Socialinių mokslų fakultetas Sociologijos katedra Profesorius Prof. habil. dr. Gediminas Merkys MOKSLINĖ VEIKLA PER 5 METUS 2006-2010 m.m. 1. Pagrindinių mokslinių publikacijų sąrašas MONOGRAFIJOS
More informationTEISĖ DEMOKRATINĖS VALSTYBĖS PAGRINDAI 1922 M. LIETUVOS VALSTYBĖS KONSTITUCIJOJE: ŽVILGSNIS IŠ GALIOJANČIOS KONSTITUCIJOS PERSPEKTYVOS 1
TEISĖ DEMOKRATINĖS VALSTYBĖS PAGRINDAI 1922 M. LIETUVOS VALSTYBĖS KONSTITUCIJOJE: ŽVILGSNIS IŠ GALIOJANČIOS KONSTITUCIJOS PERSPEKTYVOS 1 Prof. dr. Dainius Žalimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
More informationRETI IŠEIVIJOS SPAUDINIAI LIETUVIŲ KULTŪROS INSTITUTO BIBLIOTEKOJE
ISSN 0204 2061. KNYGOTYRA. 2011. 56 Apžvalgos RETI IŠEIVIJOS SPAUDINIAI LIETUVIŲ KULTŪROS INSTITUTO BIBLIOTEKOJE ARTHUR HERMANN C. M. von Weber-Str. 14 D-69245 Bammental Bundesrepublik Deutschland El.
More informationTRACHEOSTOMOS PRIEŽIŪRA: SLAUGYTOJO KOMPETENCIJOS UGDYMAS PER PATIRTĮ - NUO NAUJOKO IKI EKSPERTO
SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 2335-867X 2013, 23 tomas, Nr. 4, p. 119-123 doi:10.5200/sm-hs.2013.102 SLAUGA / NURSING 119 TRACHEOSTOMOS PRIEŽIŪRA: SLAUGYTOJO KOMPETENCIJOS UGDYMAS PER PATIRTĮ
More informationLIETUVOS IR LENKIJOS SANTYKIAI TARPUKARIU: PIRMIEJI ATŠILIMO POŽYMIAI
LIETUVOS IR LENKIJOS SANTYKIAI TARPUKARIU: PIRMIEJI ATŠILIMO POŽYMIAI Arūnas Gumuliauskas ABSTRACT The article is devoted to the new historical investigations on the problem of Lithuanian Polish relations
More informationKONSTRUKTYVISTINĖ PRADINIO INFORMATIKOS MOKYMO KRYPTIS: TEORINIAI PRINCIPAI IR TAIKYMAS
ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2001.49 Valentina Dagienė KONSTRUKTYVISTINĖ PRADINIO INFORMATIKOS MOKYMO KRYPTIS: TEORINIAI PRINCIPAI IR TAIKYMAS Anotacija. Straipsnyje aptariama informatikos turinio bendrojo
More informationEUROPOS MIGRACIJOS TINKLO LIETUVOS INFORMACIJOS CENTRAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS POLITIKA LIETUVOJE
EUROPOS MIGRACIJOS TINKLO LIETUVOS INFORMACIJOS CENTRAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS POLITIKA LIETUVOJE Vilnius, 2012 1 Turinys 1. Įvadas 7 2. Politinės, teisinės ir institucinės bazės Lietuvoje apžvalga
More informationVINCO KUDIRKOS KANKLĖS PIRMASIS HARMONIZUOTŲ LIETUVIŲ LIAUDIES DAINŲ RINKINYS
SUKAKTYS ISSN 1392 2831 Tautosakos darbai XXXVI 2008 VINCO KUDIRKOS KANKLĖS PIRMASIS HARMONIZUOTŲ LIETUVIŲ LIAUDIES DAINŲ RINKINYS ŽIVILĖ RAMOŠKAITĖ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas S t r
More information