AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ PATIRTIS DARBO RINKOJE

ISSN 1822-6760. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2012. Vol. 33. Nr. 4. Scentific journal. AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ PATIRTIS DARBO RINKOJE Renata Žvirelienė, Aušra Repečkienė, Nida Kvedaraitė, Rasa Glinskienė Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutas Pastaraisiais metais stebimas didelis nedarbas, kur viena jautriausių socialinių grupių yra akademinis jaunimas, skatina ne tik valdžios, darbo rinkos atstovus, bet ir mokslininkus ieškoti šios kompleksinės problemos priežasčių. Nors Lietuvoje jaunimo užimtumo problematika nagrinėjama įvairių mokslo sričių kontekste, tačiau pasigendama išsamesnių tyrimų, kuriuose būtų atskleidžiamos studentų dalyvavimo / patirties darbo rinkoje tendencijos. Tyrimo tikslas išnagrinėjus teorinius užimtumo aspektus, išryškinti aukštųjų mokyklų studentų patirtį darbo rinkoje. Tyrimo objektas aukštųjų mokyklų studentų patirtis darbo rinkoje. Straipsnyje nagrinėjami teoriniai užimtumo aspektai, ypatingą dėmesį skiriant aukštųjų mokyklų studentų (jaunimo) užimtumui, jį sąlygojantiems veiksniams. Studentų padėties darbo rinkoje analizė įgalino išryškinti veiksnius, lemiančius studijuojančio jaunimo integraciją į darbo rinką bei patirties darbo rinkoje tendencijas tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Jaunimo užimtumo ES tyrimai rodo, kad aukštųjų mokyklų studentų dalyvavimas darbo rinkoje nėra naujovė, veikiau nusistovėjęs reiškinys. Kai tuo tarpu Lietuvoje dauguma studentų turi nedidelę patirtį darbo rinkoje, o dirbantys studentai dažniausiai dirba su studijų kryptimi nesusijusį ar mažai susijusį darbą. Raktiniai žodžiai: aukštųjų mokyklų studentai, darbo rinka, užimtumas. JEL kodai: J6, J64. Įvadas Pastarųjų metų pokyčiai globalioje erdvėje, Lietuvos narystė Europos Sąjungoje, finansinė ir ekonominė krizė išryškino užimtumo problemas, o ypatingai jaunų žmonių. Didelio dabartinio jaunimo nedarbo lygio problemą patvirtina tai, jog jaunimo (15 24 m.) nedarbas Lietuvoje siekia 34,4 proc., kai tuo tarpu ES jaunimo (iki 25 m.) nedarbo vidurkis yra 22,4 proc. (Eurostat, 2012). Tačiau Jaunimo nedarbo mažinimas, jo užimtumo didinimas bei geresnių karjeros perspektyvų užtikrinimas įvardijamas ir kaip vienas iš Europos Komisijos komunikato Judus jaunimas prioritetinių tikslų įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją Europa 2020. Joje pažymima, kad kokybiškas švietimas ir mokymas, sėkminga integracija į darbo rinką, didesnis jaunimo mobilumas yra svarbiausi veiksniai, padėsiantys išlaisvinti jaunimo potencialą. Modernus pasaulis ir jame vykstanti politinių, ekonominių, socialinių aplinkybių kaita sąlygoja fundamentalios poindustrinės visuomenės vertybių, normų ir požiūrių permainas ne tik ES šalyse, bet ir Lietuvoje, dėl ko keičiasi ir akademinio jaunimo projekcija į tam tikras vertybes. Siekiant aukštųjų mokyklų studentams integruotis į darbo rinką, būtina ne tik išnaudoti visas mokymosi galimybes, bet taip pat svarbu suvokti, kad aktyvumas ir užimtumas yra vieni iš svarbiausių jaunų asmenybių tobulėjimui įtaką turinčių veiksnių. Lietuvoje jaunimo užimtumo problematikai skiriama nemažai dėmesio (Okunevičiūtė-Neverauskienė, 2001, 2008; Gruževskis, 2003; Labanauskas, 2007; Berži- 125

nskienė, 2008), tačiau pasigendama išsamesnių aukštųjų mokyklų studentų užimtumo tematika tyrimų (Lazutka, 2010; Guščinskienė, 2011). Todėl moksliniame kontekste aukštųjų mokyklų studentų užimtumas ir jų įtrauktis į darbo rinką įvardijami kaip sudėtinga kompleksinė problema, nepakankamai tyrinėjama Lietuvos mokslinių tyrimų erdvėje. Tai suponavo poreikį tyrimo objektu pasirinkti aukštojo mokslo institucijų studentus ir išryškinti jų patirtį darbo rinkoje. Tyrimo tikslas ištirti aukštųjų mokyklų studentų patirtį darbo rinkoje. Uždaviniai: atskleisti aukštųjų mokyklų studentų užimtumo ir patirties darbo rinkoje tendencijas; išanalizuoti aukštųjų mokyklų studentų patirtį darbo rinkoje. Tyrimo metodika. 2011 m. atliktas aukštųjų mokyklų studentų migracinę patirtį reprezentuojančių nuostatų tyrimas (Kvedaraitė, 2011), finansuotas Lietuvos mokslo tarybos (sutarties Nr. MIP-38/2010), leido išryškinti aukštosiose mokyklose studijuojančio jaunimo migracines nuostatas į išorinę ir į vidinę migraciją, migracinę patirtį bei jų darbo patirtį užsienio bei kilmės šalyse. Straipsnyje remiamasi šio projekto rezultatais. Siekiant ištirti akademinio jaunimo patirtį darbo rinkoje, parengta aukštųjų mokyklų studentų patirties darbo rinkoje vertinimo metodika, kuri apima du diagnostinius blokus (darbo patirtis užsienio ir kilmės šalyje). Pirmasis diagnostinis blokas (studentų darbo patirtis užsienio šalyje) sudarytas iš 4 kriterijų, kurių pagalba buvo siekiama išsiaiškinti motyvus išvykti studijuoti į pasirinktą šalį; veiksmus, atliktus išvykstant studijuoti; darbo pobūdį greta studijų svečioje šalyje; pasitenkinimą studijomis / darbu. Antrąjį diagnostinį bloką (studentų darbo patirtis kilmės šalyje) taip pat sudaro 4 kriterijai, kurių pagalba buvo siekiama išsiaiškinti veiksnius, turėjusius įtakos apsisprendimui išvykti studijuoti į kitą Lietuvos vietovę; veiksmus, atliktus išvykstant studijuoti; darbo pobūdį greta studijų kilmės šalyje; pasitenkinimą studijomis / darbu. Apklausai atlikti parengtas apklausos instrumentas klausimynas Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams, kuris buvo konstruojamas remiantis mokslininkų (Repečkienė, 2009; 2011; Kvedaraitė, 2010) atliktais tyrimais bei paskelbtais rezultatais. Tyrimas atliktas 2011 m. kovo lapkričio mėn. Apklausoje dalyvavo 1227 respondentai iš 12 universitetinių (71 proc. respondentų) ir 9 neuniversitetinių (29 proc. respondentų) Lietuvos aukštųjų mokyklų. Apskaičiuotas apklausos imties dydis 1227 įvertinus ± 3 proc. paklaidą, leidžia teigti, kad tyrimo imtis atliepia generalinės aibės charakteristikas (Dattalo, 2008). Apklausos rezultatų analizei taikytas statistinės analizės metodas aprašomoji statistika, kurios pagrindu atliktas pirminis kiekybinių duomenų apdorojimas. Matematinė statistinė analizė atlikta SPSS 19 for Windows (Statistical Package for Social Sciences) programine įranga. 126

Aukštųjų mokyklų studentų užimtumo ir patirties darbo rinkoje tendencijos Užimtumas daugelio Lietuvos ir užsienio autorių darbuose įvardijamas kaip viena iš aktualiausių socialinių ekonominių problemų (Beržinskienė, 2005; Kulincev, 2001; Martinkus, 2003). Mokslininkai į užimtumo sąvoką žvelgia nevienareikšmiai: vieni užimtumą interpretuoja užimtumo lygiu (Martinkus, 2000), kiti jį sieja su gyventojais ir jų grupėmis (Drilingas, 1997), darbo užmokesčio reikšmingumu bei darbo paieškos motyvacija (Snieška, 2001). Svarbus užimtumo apibrėžties aspektas yra tai, jog užimtumas siejamas ne tik su darbine asmenų veikla, bet ir valstybės uždaviniu sudaryti sąlygas visiškam, produktyviam ir laisvai pasirinktam piliečių užimtumui, siekiant įgyvendinti jų teisę į darbą (Damidavičius, 1998). Tai patvirtina, jog užimtumas yra svarbi problema, o šio reiškinio problemos sprendimas yra svarbus tiek kiekvienos šalies, tiek tarptautiniu lygiu. Europos Komisijos Komunikatuose 2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija (KOM (2010) 2020) ir Judus jaunimas (KOM (2010) 477) bei nacionaliniame lygmenyje jaunimo politiką reglamentuojančiuose dokumentuose (Ilgalaikė jaunimo politika (2010 2018 m.), Jaunimo galimybių plėtros (2007 m.) strategijos projektas, Ilgalaikė nacionalinė jaunimo politikos 2011 2019 m. plėtros programa ir kt.) jaunimo nedarbas įvardijamas kaip nepriimtinai didelis lyginant su kitomis darbingo amžiaus grupėmis. Jaunimo užimtumo didinimas siejamas su Nacionalinės jaunimo politikos 2011 2019 metų plėtros programos įgyvendinimo 2011 2013 metų priemonių plano pirmuoju tikslu užtikrinti geresnes jaunimo užimtumo galimybes skatinti ekonominį ir socialinį verslumą, sudaryti palankias sąlygas jauniems žmonėms aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus; skatinti jaunimą pritaikyti savo įgytus gebėjimus Lietuvoje (Aidis, 2009). Pasak A. Pociaus ir L. Okunevičiūtės-Neverauskienės (2005), Lietuvos ekonomikos raidos požiūriu ypač svarbu, kad jaunimas sėkmingai dalyvautų darbo rinkoje. Nors mokslinėje literatūroje jaunimo užimtumo problematikai skiriama nemažai dėmesio (Okunevičiūtė-Neverauskienė, 2001; 2008; Gruževskis, 2003; Labanauskas, 2007; Beržinskienė, (2008), visgi stokojama mokslininkų gilesnės analizės studentų užimtumo tematika (Guščinskienė, 2011). Studentų užimtumo klausimais pradėta domėtis jau nuo 1990 metų (Robotham, 2012). Vis daugiau analitikų gilinasi į šį reiškinį siekdami nustatyti ryšį tarp studentų užimtumo ir jų studijų kokybės (Holmse, 2008; Greenbank, 2009; Robotam, 2012). Aukštųjų mokyklų studentų dalyvavimas darbo rinkoje nėra naujas reiškinys ir kai kuriose šalyse tokia veikla yra norma, o ne išimtis. Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad dieninių studijų studentų užimtumas, pvz., Vokietijoje, auga. Darbas studijų metu daliai studentų šiandien neišvengiamas vieni tai daro dėl sunkios finansinės padėties, kiti dėl noro tobulėti ir po truputį perprasti darbo rinką, tretiems reikia pinigų pramogoms bei papildomoms išlaidoms, susijusioms su automobilio, telefono sąskaitų padengimu (Winkler, 2009). Kaip pažymi užsienio mokslininkai A. Broadbridge ir V. Swanson (2005), studentai labiau linkę dirbti paslaugų sektoriuje. Ypač patrauklus studijuojančiam jaunimui mažmeninės prekybos, turizmo, visuomeninio maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų sektorius. Dirbdami studentai įgyja socialinių 127

ir bendravimo įgūdžių, gebėjimų dirbti komandoje bei įgūdžių, kurie vėliau gali būti pritaikomi bet kurioje darbo srityje (Lucas, 1998). Taigi dėl visuomenėje vykstančių nuolatinių ekonominių ir socialinių pokyčių, sąlygojančių profesijų bei kvalifikacijų paklausos ir pasiūlos santykio svyravimus, šiuolaikiniam akademiniam jaunimui svarbus ne tik profesijos, studijų krypties ar programos pasirinkimas, bet ir užimtumo galimybės baigus studijas (Martinkus, 2002). Jau studijų metu jaunimas, kaip potencialūs darbo rinkos dalyviai, aktyviai domisi situacija darbo rinkoje ir siekia į ją įsilieti. Todėl iškyla poreikis padėti studentams integruotis į darbo rinką ir taip sudaryti galimybes studijų metu įgyjamas teorines žinias pritaikyti praktikoje, nes J. Čiburienės ir J. Guščinskienės (2011) nuomone, Lietuvoje šiandieniniai darbdaviai, ieškodami potencialių darbuotojų ypatingai didelį dėmesį kreipia į pretendentų patyrimą profesinėje srityje, geras rekomendacijas bei gerus socialinius įgūdžius, orientuojasi į kompleksines kandidatų savybes. Nepaisant to, kad Lietuvoje paskiri autoriai bei mokslo institucijų tyrėjai nagrinėja probleminius klausimus, susijusius su laisvų darbo vietų skaičiaus (darbo jėgos paklausos) dinamika bei darbo vietų užpildymo netolygumais šalies regionuose, konkrečių profesijų darbuotojų trūkumu didžiuosiuose miestuose, visgi pasigendama išsamesnių tyrimų, kuriuose būtų atskleidžiamos studentų dalyvavimo / patirties darbo rinkoje tendencijos. Diskutuojant apie jaunimo užimtumą ir dalyvavimą darbo rinkoje, pabrėžiamas vienas esminių aspektų jaunimo, kurių amžius nuo 15 iki 24 metų, nedarbas. Europos Sąjungos statistikos agentūros,,eurostat duomenimis, 2012 m. birželio mėnesį visoje ES darbo neturėjo 5,472 mln. jaunų (iki 25 m.) žmonių. Palyginti su 2011 m. birželio mėn., jaunų nedirbančių žmonių skaičius padidėjo 227000 visoje ES. 2012 m. birželį jis sudarė 21,2 proc. Mažiausias jaunimo nedarbo lygis buvo Vokietijoje (7,9 proc.), Austrijoje (8,8 proc.) ir Nyderlanduose (9,3 proc.), o didžiausias Graikijoje (52,8 proc.) ir Ispanijoje (52,7 proc.). Tuo tarpu jaunimo nedarbas Lietuvoje minėtu laikotarpiu siekė 34,4 proc. ir buvo vienas aukščiausių visoje ES (Lietuvos darbo..., 2012). Verta pažymėti, kad jaunimo nedarbas visose šalyse buvo pastebimai didesnis nei kitų amžiaus kategorijų atstovų, nors tarp įvairių ES šalių išliko nevienodas. 2005 m. didžiausias studentų užimtumas tarp visų ES šalių narių buvo Nyderlanduose (91 proc.) (Eurostudent, 2005). Tuo tarpu į darbo rinką Airijoje įsitraukė 69 proc., Italijoje 30 proc. Portugalijoje 20 proc. studijuojančio jaunimo (Robotam, 2012). Turintys darbo patirties ir (arba) profesinį mokymąsi studentai sudaro mažumą (išskyrus Vokietiją). Latvijoje ir Suomijoje jie sudaro daugiau kaip 40 proc. studentų. Prancūzijoje ir Airijoje maždaug trečdalis studentų pradeda studijas jau turėdami darbo stažą ir (arba) baigę profesines studijas. Tuo tarpu Italijoje, Portugalijoje ir Austrijoje tokią patirtį turinčių studentų dalis sudaro mažiau nei trečdalį visų studentų. Priešingai, Vokietijoje dauguma (64 proc.) studentų darbo stažą įgyja viena ar kita forma prieš pradėdami studijas, o to priežastis Vokietijos studentams būdinga tendencija taikyti dvigubą strategiją dėl kvalifikacijos profesinį ugdymą ir studijas taip pakeliant savo įdarbinimo galimybes greitai besikeičiančioje darbo rinkoje (Lazutka, 2010). Tuo tarpu Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog aukštųjų mokyklų studentų įsidarbinimo galimybės objektyviai yra mažesnės negu absolventų (Aukštųjų 128

mokyklų..., 2002). Paprastai bendras aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo lygis siekia apie 70 proc., o studentų užimtumas 23 proc. 2007 2009 m. Lietuvos studentų socialinės ir ekonominės padėties tyrimas atskleidė, kad dauguma studentų neturi jokios patirties darbo rinkoje (82 proc.), likusiems teko dirbti pastoviai apmokamą darbą (10 proc.) ir tik 8 proc. atlikti profesinę praktiką. Nustatyta, jog dirbantys studentai dažniausiai dirba su studijomis visiškai nesusijusioje ar mažai susijusioje srityje ir tik trečdalis turinčių darbą studentų nurodė, kad dirba su pasirinkta studijų kryptimi susijusį arba iš dalies susijusį darbą (Eurostudent, 2007). Tyrimų duomenys atskleidė, kad studentai daugiausia valandų praleidžia auditorijose, tada skiria apmokamam darbui, o mažiausiai savarankiškam mokymuisi (Lazutka, 2010). Skirtingų Lietuvos universitetų ir studijų krypčių absolventų integracijos į darbo rinką tyrimas (2009 2010 m.) atskleidė, kad dauguma šalies universitetų absolventų studijas derino su darbu. Kaip rodo praktika ir pastarojo tyrimo rezultatai, studijų metu dirbti pradėję asmenys sėkmingiau integruojasi darbo rinkoje. Net 69 proc. respondentų dalį laiko dirbo bakalauro studijų metu, visą studijų laiką daugiausia dirbo magistrantūroje studijavę absolventai (59 proc.). Be to, 50 proc. studijas baigusių absolventų dirba tą patį darbą kaip ir studijų metu. Kita vertus, studijuodami pirmos ir antros pakopų studijose daugiau galimybių įsitraukti į darbo rinką turėjo socialinių mokslų ir meno studijų studentai nei humanitarinių, fizinių ar biomedicinos mokslų studentai. Beveik 17 proc. baigusiųjų bakalauro ir daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustųjų magistrantūros studijų absolventų nurodė dirbantys žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Pusė inžinerijos bei žemės ūkio ir veterinarijos programas baigusiųjų absolventų dirba aukštojo išsilavinimo nereikalaujantį darbą. Tačiau universitetinis išsilavinimas įgalino absolventus išsaugoti darbo vietą net ir ekonominės recesijos metu (Viešosios..., 2010). Analizuojant pastaraisiais metais vykdytų akademinio jaunimo integracijos į darbo rinką tyrimų rezultatus, praktinio pasirengimo stoka tiek absolventų, tiek darbdavių nuomone minima kaip viena iš svarbiausių integruotis į darbo rinką trukdančių priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad aukštųjų mokyklų absolventai, įsidarbinę tiek privačiose, tiek valstybinėse ar viešosiose įmonėse, dažnai būna nepatenkinti gaunamu darbo užmokesčiu ir tai skatina akademinį jaunimą darbo ieškotis užsienio darbo rinkose. Aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumo darbo rinkoje tyrimų rezultatai atskleidė, jog pakankamai didėlė dalis absolventų bandė įsidarbinti bet kurioje nors ES ar kitoje užsienio šalyje. Didžiajai daliai iš jų (virš 60 proc.) pavyko susirasti darbo vietą, tačiau tik nedidelė dalis jų (15 proc.) dirbo pagal įgytą specialybę, nors absolventai įgytą išsilavinimą vertino kaip pakankamą ieškant darbo pagal specialybę ES šalyse (Aukštųjų mokyklų..., 2002; 2004). Atsižvelgiant į tai, svarbu ne tik sudaryti sąlygas atlikti praktikas realiose darbo vietose, bet jų metu studentus įdarbinti įmonėse / organizacijose ar praktikuoti kitokias bendradarbiavimo su aukštosiomis mokyklomis formas. Šiuo atveju, ypač svarbus yra darbdavių požiūris į aukštos kvalifikacijos specialistų darbo rinkai rengimą. 129

Empirinio tyrimo rezultatai Aukštųjų mokyklų studentų darbo patirtis užsienio šalyse. Tyrimo metu 63 proc. respondentų buvę išvykę į kitą šalį. Iš jų 5 proc. kaip pagrindinį vizito tikslą nurodė studijuoti, 32 proc. dirbti, o 63 proc. respondentų nurodė kitą vizito tikslą. Iš išvykusiųjų studijuoti į užsienį (5 proc.) 51 proc. respondentų nurodė studijavę universitete, 33 proc. kolegijoje, 16 proc. kito tipo mokyklose. Didžioji dalis respondentų valstybę, kurioje studijavo paskutinį kartą, nurodė Didžiąją Britaniją 41 proc. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog didžio respondentų dalis (74 proc.) išvažiavo studijuoti į užsienį pasinaudoję studijų mainų programomis, likę informacijos apie studijas užsienyje ieškojo internete. Tiriant respondentų apsisprendimui išvykti į užsienį studijuoti įtaką dariusius veiksnius buvo nagrinėjama 22 veiksnių įtaka respondentų sprendimams. Reikia pabrėžti, kad didžiausią poveikį jų sprendimui išvykti studijuoti į užsienį greta šalies kultūrinio patrauklumo (83 proc.) nulėmė karjeros perspektyvos (70 proc.), įsidarbinimo galimybės ateityje (68 proc.), įsidarbinimo galimybės užsienyje (63 proc.) ir valstybės mokslo sistema (61 proc.). Mažiausią poveikį turėjo darbo netektis 2 proc., valstybės politinė teisinė sistema 5 proc. ir nedarbas 7 proc. Didžioji dalis apklaustųjų (82 proc.) nurodė, jog studijomis užsienyje buvo patenkinti. Tiriant respondentų pasitenkinimą studijomis užsienyje lėmusius veiksnius, buvo nagrinėjama 11 veiksnių įtaka respondentų pasitenkinimui studijomis. Respondentai nurodė, kad jų pasitenkinimą studijomis užsienyje lėmė mokymosi ištekliai (79 proc.), dėstymo kokybė ir mokymąsi skatinanti aplinka (76 proc.) ir betarpiškas bendravimas (73 proc.), galimybė atlikti praktiką pageidaujamoje organizacijoje bei po praktikos joje įsidarbinti (atitinkamai po 33 proc.). Veiksnių, lėmusių pasitenkinimą studijomis užsienyje KMO 0,677 leidžia teigti, kad duomenys tinka faktorinei analizei. Gauti rezultatai, taikant ortogonaliojo sukimo Varimax metodą, leido sugrupuoti veiksnius ir sudaryti tris skirtingo stiprumo poveikį respondentų apsisprendimui išvykti studijuoti derančias faktorių grupes: 1 dėstymas; 2 karjeros perspektyvos baigus studijas; 3 studijų organizavimas (lentelė). 130

Lentelė. Transformuota emigracinės patirties veiksnių susijusių su studijomis faktorių matrica Veiksniai 131 Faktorių grupės 1 2 3 Lankstus paskaitų grafikas 0,592 Dėstymo kokybė 0,746 Nuotolinio mokymosi galimybė 0,861 Betarpiškas bendravimas su dėstytoju 0,632 Mokymosi išteklių prieinamumas 0,443 Mokymąsi skatinanti aplinka 0,842 Mokymosi metodų įvairovė 0,733 Teorinių žinių ir praktinių įgūdžių sąryšis 0,740 Galimybė atlikti praktiką pageidaujamoje organizacijoje 0,748 Galimybė po praktikos įsidarbinti pageidaujamoje organizacijoje 0,908 Galimybė dalyvauti projektinėje veikloje 0,685 Lentelėje pateikti duomenis atskleidžia, jog karjeros perspektyvų veiksnių grupėje didžiausią poveikį respondentų sprendimams išvykti studijuoti turėjo: įsidarbinimo galimybės pageidaujamoje organizacijoje atlikus praktiką (λ = 0,908). Grupuojant respondentus pagal darbinės veiklos užsienyje sritis, daugiausią respondentų nurodė dirbę viešbučių ir restoranų sektoriuje 26 proc., žemės ūkyje 16 proc., tuo tarpu 10 proc. respondentų prekybos ir 11 proc. pramonės sektoriuose. Likę respondentai, nenurodę konkrečios darbinės veiklos srities, rodo didelę darbinių veiklų sklaidą ir leidžia teigti, kad atsižvelgiant į tyrimo objektą akademinį jaunimą, darbinė veikla užsienyje nesusijusi su aukštais kvalifikaciniais reikalavimais ir yra atsitiktinė. Net 81 proc. respondentų teigė norintys toliau studijuoti užsienio šalyje. Aukštųjų mokyklų studentų darbo patirtis kilmės šalyje. Tiriant respondentų darbo patirtį kilmės šalyje, pirmiausia buvo tiriama, kokiame mieste studijavo respondentai ir kur ieškojo informacijos apie studijas. Tyrimo metu 81 proc. respondentų nurodė buvę išvykę į kitą Lietuvos vietovę. Respondentai pažymėjo 9 Lietuvos vietoves, kuriose studijavo ir gyveno. Didžioji dalis respondentų vietovę, kurioje studijavo ir gyveno paskutinį kartą, nurodė Kauno m. sav. 56 proc. ir Vilniaus m. sav. 27 proc. Pusė apklaustųjų (50 proc. ) nurodė, kad informacijos apie studijas kitoje Lietuvos vietovėje ieškojo internete, 13 proc. aukštųjų mokyklų renginiuose, 5 proc. spaudoje, 4 proc. studentų priėmimo skyriuose, kiti klausinėjo šeimos, narių, giminių, draugų ir pan. Tiriant respondentų apsisprendimui išvykti į kitą Lietuvos vietovę studijuoti įtaką dariusius veiksnius buvo nagrinėjama 24 veiksnių įtaka respondentų sprendimams. Respondentai nurodė, kad didžiausią poveikį jų sprendimui išvykti studijuoti į kitą Lietuvos vietovę lėmė karjeros perspektyvos 64 proc., galimybė įsidarbinti pagal specialybę 60 proc. Tame tarpe įsidarbinimo galimybė įtakos studijuoti kitame mieste turėjo 36 proc. respondentų. Reikia pažymėti, jog tyrimo metu studijavo ir dirbo 30 proc. apklaustųjų. Grupuojant respondentus pagal darbinės veiklos sritis, daugiausia respondentų nurodė dirbę prekybos sektoriuje 19 proc., viešbučių ir restoranų sektoriuje 13 proc. 26 proc. respondentų pasirinko atsakymą kita, nenurodydami darbinės veiklos sri-

ties. Informacijos apie darbą daugiausia respondentų nurodė ieškoję internete 56 proc. ar klausinėjo savo draugų 13 proc. Didžioji dalis respondentų apklausos metu nurodė, kad buvo patenkinti tiek darbu (85 proc.), tiek studijomis (65 proc.) kitoje Lietuvos vietovėje. Tiriant respondentų pasitenkinimą studijomis kitoje Lietuvos vietovėje lėmusius veiksnius buvo nagrinėjama 12 veiksnių įtaka respondentų pasitenkinimui studijomis. Respondentai nurodė, kad didžiausią poveikį jų pasitenkinimui studijomis kitoje Lietuvos vietovėje šalia dėstymo kokybės (57 proc.), teorinių ir praktinių įgūdžių sąsajos (50 proc.) turėjo poveikį ir galimybė atlikti praktiką pageidaujamoje organizacijoje (45 proc.) bei galimybė po praktikos įsidarbinti pageidaujamoje organizacijoje (38 proc.). Tiriant respondentų pasitenkinimą studijomis kitoje Lietuvos vietovėje pastebėta, kad 66 proc. respondentų buvo patenkinti studijomis ir 60 proc. respondentų norėtų toliau studijuoti Lietuvos vietovėje, kurioje paskutinį kartą studijavo, tačiau ryšys tarp šių dviejų respondentų atsakymų yra silpnas (koreliacijos koeficientas (r) 0,49). Išvados 1. Jautriausiai į pokyčius darbo rinkoje reaguojanti grupė akademinis jaunimas. Jaunimo nedarbas Lietuvoje yra vienas aukščiausių visoje Europos Sąjungoje (34,4 proc.), be to, jis pastebimai didesnis nei kitų amžiaus kategorijų atstovų. Studentų užimtumas ES, lyginant su kitomis šalimis, didžiausias Nyderlanduose (91 proc.), tuo tarpu Lietuvoje 2009 2010 m. į rinką studijų metu įsitraukti galimybę turėjo apie 69 proc. studentų. Praktinio pasirengimo stoka tiek absolventų, tiek darbdavių nuomone minima kaip viena iš svarbiausių integruotis į darbo rinką trukdančių priežasčių. 2. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai turi darbo patirties ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse daugiausia jaunimo studijų metu dirbo viešbučių ir restoranų sektoriuje. Veiksnių, lėmusių studentų apsisprendimą išvykti studijuoti į kitą Lietuvos vietovę ir į užsienį, poveikis panašus. Abiem atvejais buvo svarbu karjeros perspektyvos ir galimybė įsidarbinti pagal specialybę. Praktikos atlikimas pageidaujamoje organizacijoje bei galimybė joje įsidarbinti po praktikos kaip reikšmingi veiksniai lemiantys studijų kokybę buvo įvardinti tiek jaunimo studijuojančio užsienyje, tiek Lietuvoje. Praktikos atlikimas organizacijoje apsprendžia tiek studijų kokybę, tiek didina jaunimo galimybę integruotis į darbo rinką. 3. Siekiant palengvinti akademinio jaunimo perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, rekomenduotina numatyti įtraukimo į nacionalinę darbo rinką priemones (pvz., trumpalaikės įdarbinimo sutartys, papildomas finansavimas pirmą kartą įsidarbinantiems studentams ir absolventams, konkursų į valstybės tarnybą viešumo ir nešališkumo užtikrinimas) palengvinsiančias jaunimo įsidarbinimą studijų metu ir per pirmuosius metus po studijų pabaigimo bei priemones, skatinančias jaunimą kurti savo verslą (pvz., valstybės / ES programų finansinė parama jauniems verslininkams, jaunojo verslininko statusas). Padėka Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. SIN-12/2012). 132

Literatūra 1. Aidis, R., Krupickaitė, D. (2009). Kaip neiššvaistyti protų: Lietuvos studentų nuostatos emigruoti. Monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 2. Aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje (Tyrimo pristatymo medžiaga). (2002) // Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Vilnius. http://politika.osf.lt/svietimas/dokumentai/ AukstujuMokykluAbsolventuKonkurencingumas/112002%20m.%20tyrimu%20pristatymas%20(pataisytas ).pdf [2012 08 25]. 3. Aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje darbo jėgos pasiūlos ir paklausos kontekste (darbdavių ir absolventų apklausos duomenimis) (Antrojo tyrimų etapo ataskaita). (2004) // Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Vilnius. http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2004.pdf [2012 08 20]. 4. Broadbridge, A., Swanson, V. (2005). Earning and learning: how term-time employment impacts on students adjustment to university life // Journal of Education and Work. Vol. 18. No. 2. 5. Damidavičius, M., Pocius, A. (1998). Darbo rinkos terminai ir sąvokos. Vilnius: Agora. 6. Dattalo, P. (2008). Determining Sample Size: Balancing Power, Precision and Practicality. New York: Oxford University Press. 7. Greenbank, P., Hepworth, S., Mercer, J. (2009). Term-time employment and the student experience // Education + Training, Vol. 51 (1). 8. Gruževskis, B., Okunevičiūtė-Neverauskienė, L. (2003). Jaunimo integracijos į darbo rinką problemos // Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. Nr. 6. 9. Guščinskienė, J., Čiburienė, J. (2011). Aukštųjų mokyklų orientacija į darbo rinką: praktinės patirties ugdymas // Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. Respublikinė mokslinė praktinė konferencija. Šiauliai: Šiaurės Lietuvos kolegija. 10. Kvedaraitė, N., Žvirelienė, R., Repečkienė, A. (2010). Research of Economic Migration Reasons of University Students // Mokslas ir edukaciniai procesai (Science and Processes of Education). Vol. 1. No. 10. T. 2. 11. Lazutka, R. (2010). Lietuvos studentų socialinė ir ekonominė padėtis (2007 ir 2009 metų tyrimų apžvalga). http://www.eurostudent.lt/eurostudent_lietuva/tyrimo_analize.html [2012 07 31]. 12. Lietuvos darbo birža prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. (2012). http://www.ldb.lt [2012 08 01]. 13. Lietuvos universitetų absolventų integracija darbo rinkoje. (2011) // Viešosios politikos ir vadybos institutas. http://www.vpvi.lt/assets/ataskaitos/tyrimas.pdf [2012 09 04]. 14. Lucas, R., Lamont, N. (1998). Combining work and study: and empirical study of full-time students in school, college and university // Journal of Education and Work. Vol. 11. No. 1. 15. Martinkus, B. (2001). Ekonomikos pagrindai. Kaunas: Technologija. 16. Martinkus, B., Beržinskienė, D. (2005). Lietuvos gyventojų užimtumo ekonominiai aspektai. Monografija. Kaunas: Technologija. 17. Martinkus, B., Neverauskas, B., Sakalas, A. (2002). Vadyba: specialistų rengimo kiekybinis ir kokybinis aspektas: monografija. Kaunas: Technologija. 18. Okunevičiūtė-Neverauskienė, L., Pocius, A. (2005). Ekonominio nuostolio dėl Lietuvos darbo rinkos pokyčių įvertinimas // Pinigų studijos. Nr. 2. 19. Repečkienė, A., Kvedaraitė, N., Žvirelienė, R. (2009). External and internal migration insights in the context of globalization: higher school graduates' attitude // Ekonomika ir vadyba. No. 14. 20. Repeckiene, A., Kvedaraite, N. (2011). Metodologinių požiūrių pagrindimas tiriant individų migracinę patirtį // Mokslas ir edukaciniai procesai. Nr. 3 (16). 21. Robotham, D. (2012). Student part-time employment: characteristics and consequences // Education + Training. Vol. 54 (1). 22. Snieška, V., Baumilienė, J., Čiburienė ir kt. (2001). Makroekonomika. Kaunas: Technologija. 23. Winkler, I. (2009). Term-time employment: Exploring the influence of self-identity, motivation and social issues // Education + Training. Vol. 51 (2). 133

EXPERIENCE OF HIGHER SCHOOL STUDENTS IN THE LABOUR MARKET Renata Žvirelienė, Aušra Repečkienė, Nida Kvedaraitė, Rasa Glinskienė Kaunas University of Technology Panevėžys Institute Summary The theoretical aspects of employment revealed in the article and the analysis of the students status in the labour market enabled to identify the factors (improvement of financial situation, wish to improve) determining the integration of studying young people in the labour market and the trends of experience in the labour market in Lithuania and other EU countries. The research of Lithuanian higher school students experience in labour market revealed that the students possess working experience obtained in Lithuania as well as abroad. Mostly, at the time of studies young people worked in hostelry and catering sector. The impact of the factors, which determined the decision of the students to go studying in another locality in Lithuania or abroad, was similar. The possibility to find a job in a company of their choice following practice or performance of practice at the time of studies were mentioned as significant determinants of study quality by the young people studying abroad and in Lithuania. The performance of practice in a company determines the study quality as well as increases the opportunities for students to integrate into the labour market. Keywords: labour market, high school students, employment. JEL codes: J6, J64. 134