LIETUVOS KAIMO PLĖTROS METŲ PROGRAMOS 2009 METŲ PAŢANGOS ATASKAITA

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŢEMĖS ŪKIO MINISTERIJA LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007 2013 METŲ PROGRAMOS 2009 METŲ PAŢANGOS ATASKAITA 2010 m. birţelis Patikslinta versija 2010-11-10

TURINYS ĮVADAS...5 1. BENDRŲJŲ SĄLYGŲ PASIKEITIMAI...6 1.1. Lietuvos makroekonominė situacija 2006 2009 m.... 6 1.2. Ţemės ūkio ir maisto pramonės sektorių plėtra 2006 2009 m.... 7 1.3. Lietuvos kaimo pokyčiai 2006 2009 m.... 11 1.4. Makroekonominių ir sektorinių tendencijų įtaka tyrimo rezultatams... 14 1.5. Bendrijos ir nacionalinės politikos pasikeitimai 2009 metais, įtakojantys EŢŪFKP ir kitų finansinių instrumentų darną... 15 2. PROGRAMOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PAŢANGOS ANALIZĖ... 20 2.1. Programos I krypties Ţemės, maisto ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimas priemonių įgyvendinimo paţangos įvertinimas... 20 2.1.1 Priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla įgyvendinimo analizė... 21 2.1.2 Priemonės Naudojimasis konsultavimo paslaugomis įgyvendinimo analizė... 26 2.1.3 Priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas įgyvendinimo analizė... 31 2.1.4 Priemonės Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės ţemės ūkio gamybos įgyvendinimo paţangos analizė.. 37 2.1.5 Priemonės Pusiau natūrinis ūkininkavimas įgyvendinimo paţangos analizė... 43 2.1.6 Priemonės Ţemės ūkio valdų modernizavimas įgyvendinimo analizė... 48 2.1.7. Priemonės Miškų ekonominės vertės didinimas įgyvendinimo analizė... 54 2.1.8 Priemonės Ţemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra įgyvendinimo analizė... 59 2.1.9. Priemonės Ţemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas įgyvendinimo analizė... 64 2.1.10. Priemonės Dalyvavimas maisto kokybės schemose įgyvendinimo analizė... 70 2.2. Programos 2 krypties Aplinkos ir kraštovaizdţio gerinimas priemonių įgyvendinimas... 71 2.2.1. Priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos įgyvendinimo paţangos analizė... 72 2.2.2. Priemonės Pirmas ţemės ūkio paskirties ţemės apţeldinimas mišku įgyvendinimo paţangos analizė... 83 2.2.3. Priemonės Pirmas ne ţemės ūkio paskirties ir apleistos ţemės apţeldinimas mišku įgyvendinimo paţangos analizė... 88 2.2.4. Priemonės Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas įgyvendinimo paţangos analizė... 93 2.2.5. Priemonės Pelno nesiekiančios investicijos miškuose įgyvendinimo paţangos analizė... 98 2.2.6. Priemonės Miškų aplinkosaugos išmokos įgyvendinimo paţangos analizė... 103 2.2.7. Priemonės NATURA 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB įgyvendinimo paţangos analizė... 107 2.2.8. Priemonės NATURA 2000 išmokos (parama NATURA 2000 vietovėms miškuose) įgyvendinimo paţangos analizė... 112 2.2.9. Priemonės Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves (maţiau palankios ūkininkauti vietovės) įgyvendinimo paţangos analizė... 117 2.3. Programos 3 krypties Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas priemonių įgyvendinimo analizė... 121 2.3.1. Priemonės Perėjimas prie ne ţemės ūkio veiklos įgyvendinimo paţangos analizė... 122 2.3.2. Priemonės Parama verslo kūrimui ir plėtrai įgyvendinimo paţangos analizė... 127 2.3.3. Priemonės Kaimo turizmo veiklos skatinimas įgyvendinimo paţangos analizė... 132 2.3.4. Priemonės Kaimo atnaujinimas ir plėtra įgyvendinimo paţangos analizė... 137 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2

2.4. Programos 4 krypties ( LEADER metodo įgyvendinimas ) priemonės... 142 2.4.1. Priemonės Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas įgyvendinimo paţangos analizė... 143 2.4.2. Priemonės Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas įgyvendinimo paţangos analizė... 148 2.4.3. Priemonės Parama VVG veiklai, įgūdţių įgijimui, VVG teritorijos gyventojų aktyvumo skatinimui įgyvendinimo paţangos analizė... 150 3. FINANSINIS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS... 154 4. PROGRAMOS TĘSTINIS VERTINIMAS 2009 METAIS... 157 4.1. Stebėsenos ir vertinimo sistema... 157 4.2. Vertinimo kriterijai ir principai, stebėsenos ir vertinimo kokybės kriterijai ir kontrolė... 158 4.3. Tęstinio vertinimo veikla 2009 metais... 160 4.4. Duomenų rinkimas... 162 4.5. Darbuotojų, dalyvaujančių vertinime, veikla 2009 metais... 163 4.6. Tęstinio vertinimo veiklos sunkumai ir problemos... 165 5. VALDYMO INSTITUCIJOS IR STEBĖSENOS KOMITETO VEIKSMAI SIEKIANT UŢTIKRINTI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KOKYBĘ BEI VEIKSMINGUMĄ... 167 5.1. Stebėsenos ir vertinimo priemonės... 167 5.2. Programos valdymas, administravimas, ir kontrolė... 167 5.2.1. Programos valdymo komitetas... 167 5.2.2. Sutarčių pasirašymo ir lėšų panaudojimo planai... 167 5.2.3. Ţmogiškieji ištekliai... 168 5.2.4. Mokėjimo agentūros akreditavimas ir sertifikavimas, Programos auditai... 168 5.2.5. Duomenų kaupimo sistema ir jos tobulinimas... 170 5.3. Pagrindinės problemos ir iššūkiai vadovaujant Programai ir jų sprendimo būdai... 171 5.4 Programos viešinimo ir informavimo veikla... 176 5.4.1 Ţemės ūkio ministerijos informavimo ir viešinimo veikla 2009 m.... 177 5.4.2 NMA informavimo ir viešinimo veikla 2009 m.... 183 6. TECHNINĖ PAGALBA... 187 6.1. Priemonės Techninė pagalba įgyvendinimo paţangos analizė... 188 6.2. Priemonės finansinis įgyvendinimas... 188 6.3. Priemonės įgyvendinimo paţanga... 189 6.4. Lietuvos kaimo tinklas... 190 7. PAREIŠKIMAS DĖL BENDRIJOS POLITIKOS SRIČIŲ LAIKYMOSI... 195 SANTRAUKA... 200 SUMMARY... 205 8. PRIEDAI... 211 4.1 PRIEDAS LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007 2013 METŲ PROGRAMOS STEBĖSENOS IR VERTINIMO ORGANIZAVIMO IR VALDYMO SCHEMA... 211 4.2 PRIEDAS. DETALUSIS 2009 2010 METŲ VERTINIMŲ PLANAS... 212 4.3 PRIEDAS. VERTINIMO VEIKLA 2009 METAIS... 214 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 3

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS Agentūra Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Ţemės ūkio ministerijos BPD Lietuvos 2004 2006 metų bendrasis programavimo dokumentas BSVS ES bendra stebėsenos ir vertinimo sistema EDV Ekonominio dydţio vienetas EK Europos Komisija ES Europos Sąjunga KPP Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 metų programa KPP 2004 2006 m. Lietuvos kaimo plėtros 2004 2006 metų planas LKT Lietuvos kaimo tinklas LRV Lietuvos Respublikos Vyriausybė NMA Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Ţemės ūkio ministerijos Programa Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 metų programa TUI tiesioginės uţsienio investicijos VVG vietos veiklos grupė(s) ŢŪIKVC VĮ Ţemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ŢŪM Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministerija Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 4

ĮVADAS Šiame dokumente pateikiama Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 m. programos, patvirtintos 2009 m. gruodţio 14 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2009)10216, iš dalies keičiančiu 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimą Nr. C(2007)5076, kuriuo patvirtinta kaimo plėtros programa, 2009 m. paţangos ataskaita. Ataskaita parengta vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 82 straipsnio reikalavimais ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 VII priede pateiktomis Programos metų paţangos ataskaitos struktūra ir sudedamosiomis dalimis. Lietuvos nacionalinės kaimo plėtros 2007 2013 m. strategijos įgyvendinimo (strateginės stebėsenos) ataskaita uţ 2007-2009 metų laikotarpį bus parengta atskirai ir pateikta Komisijai vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 13 str. nuostatomis. Ataskaitoje aptariama Programa yra labai svarbi Lietuvos ūkiui tiek dėl savo finansinio svorio, tiek dėl finansinėmis intervencijomis sprendţiamų problemų sudėtingumo. Nuo Programos įgyvendinimo pradţios iki 2009 m. pabaigos pagal pateiktas paraiškas pasirašyta paramos sutarčių, kurių paramos suma sudaro 603,457 mln. EUR (2.083,618 mln. Lt), iš jų 465,450 mln. EUR (1.607,107 mln. Lt) ES lėšos, t. y. 26,7 proc. visam laikotarpiui Programoje skirtų ES lėšų. Nuo Programos įgyvendinimo pradţios iki 2009 m. pabaigos išmokėta 494,610 mln. EUR (1.707,789 mln. Lt), iš jų 380,653 mln. EUR (1.314,319 mln. Lt) ES lėšos. Nuo Programos įgyvendinimo pradţios iki 2009 m. pabaigos Europos Komisijai deklaruota 479,481 mln. EUR (1.655,552 mln. Lt). Ataskaitoje išsamiai nagrinėjama Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 m. programos įgyvendinimo paţanga 2009 m. Šios ataskaitos pirmame skyriuje analizuojamos programos įgyvendinimo sąlygos šalies makroekonominė aplinka, ţemės ūkio ir maisto pramonės plėtra, socialinė, demografinė ir ekonominė padėtis kaime, aprašomi Programos bendrųjų reikalavimų pasikeitimai. Antrame skyriuje pateikiama visų Programos priemonių įgyvendinimo paţangos analizė. Trečiame skyriuje analizuojamas Programos finansinis įgyvendinimas. Ketvirtame skyriuje pateikiama informacija apie Programos tęstinį vertinimą. Penktame skyriuje informuojama apie Programos valdymo, administravimo bei viešinimo veiksmus, problemas, iškilusios vadovaujant Programai ir jų sprendimo būdus. Šeštame skyriuje aptariamas techninės pagalbos lėšų panaudojimas ir Lietuvos kaimo tinklo veikla, o septintame skyriuje Europos Sąjungos politikos sričių laikymasis. Rezultato rodikliai skaičiuojami VšĮ Viešosios politikos ir vadybos instituto pagal 2009 m. geguţės 27 d. paslaugų teikimo 8D-0106 sutartį su Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministerija, kuria įsipareigojama parengti Programos priemonių rezultato rodiklių kiekybinių reikšmių 2008, 2009, 2010 m. identifikavimą ir analizę. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 5

1. BENDRŲJŲ SĄLYGŲ PASIKEITIMAI 1.1. Lietuvos makroekonominė situacija 2006 2009 m. 2006 2007 m. šalies ūkiui buvo būdingas beveik pastovus plėtros greitis: 2006 m. BVP palyginamosiomis kainomis metinis pokytis siekė 7,7 proc., tik neţymiai nusileisdamas 2005 m. rodikliui, o 2007 m. pirmąjį pusmetį jis pakilo iki 8,1 proc.1 Bendrai gamybai augant gana tolygiai, šiek tiek sulėtėjo eksporto plėtra, o kylančios vidaus paklausos poveikis sustiprėjo. Viena iš pagrindinių 2006 2007 m. sparčios plėtros prieţasčių glūdėjo darbo rinkoje nedarbo lygis 2004 m. pabaigoje siekęs 10,6 proc., 2007 m. viduryje tesudarė 4,1 proc. Išaugus darbuotojų paklausai, augo darbo uţmokestis, o kartu ir vidaus paklausa. 2008 m. šalies ūkio plėtros tempas gerokai sumaţėjo, bet išliko teigiamas, o paskutinįjį 2008 m. ketvirtį realaus BVP metinis pokytis tapo neigiamas. 2009 m. Lietuvos ūkis patyrė stiprų nuosmukį. 2009 m. III ketv., palyginti su tuo pačiu ketv. 2008 m., BVP sumaţėjo 19 proc. Atitinkamai į Lietuvos iţdą surinkta gerokai maţiau pajamų nei planuota. Pablogėjus vartotojų lūkesčiams ir smunkant pajamoms, sumaţėjo ir vidaus vartojimas. 2009 m. III ketv. vartojimo kainų indekso ketvirtinis pokytis sudarė tik 2,8 proc. Padėtis darbo rinkoje 2009 m. toliau blogėjo. Nedarbo lygis 2009 m. išaugo iki 13,7 proc. Investiciniai procesai Lietuvoje taip pat traukėsi materialinių investicijų indeksas 2009 m. III ketv. palyginti su atitinkamu 2008 m. laikotarpiu sudarė 64,8 proc. 2009 m. pradţioje sukauptos tiesioginės uţsienio investicijos (toliau - TUI) sumaţėjo iki 9 118,5 mln. eurų (31 484,6 mln. Lt), o 2009 m. III ketv. TUI vėl kilstelėjo iki 9 651,9 mln. eurų (33 326,2 mln. Lt). 2009 m. pradţioje ekonominis sunkmetis kliudė ir eksportuojančius sektorius. Prekių eksportas 2009 m. sausio kovo mėn. smuko daugiau nei penktadaliu. Neigiama makroekonominė padėtis neabejotinai paveikė ţemės ūkį, maisto pramonę ir kitas ekonominės veiklos rūšis, kurios yra tiesiogiai remiamos įgyvendinant Programos priemones. Makroekonominių tendencijų įtaka Programos įgyvendinimui detaliau analizuojama 1.4 poskyryje. 1 Čia ir toliau pateikiamų statistinių duomenų šaltinis yra Statistikos departamentas prie LRV, jeigu nenurodyta kitaip. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 6

1.2. Ţemės ūkio ir maisto pramonės sektorių plėtra 2006 2009 m. 2006 m. ţemės ūkio produkcija palyginti su ankstesniais metais ţenkliai sumaţėjo, tačiau 2007 m. ţemės ūkio produkcijos apimtys ţenkliai išaugo. Ţemės ūkiui tais metais kaip ir visai šalies ekonomikai buvo būdingas stiprus augimas. Ţemės ūkio produkcijos apimties kasmetiniai pokyčiai 2006-2009 metais (lyginant su praėjusiais metais) pateikti 1.2.1 paveiksle. 50 40 30 20 10 0-10 -20-30 -40 1.2.1 Paveikslas. Žemės ūkio produkcijos apimties pokyčiai 2006-2009 m., palyginti su praėjusiais metais, proc. -27,6 37,1 16,7 8,9 9,9 2 5,2-0,1 0,2 1,8 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. -8,1-12,9 Metai Visa žemės ūkio produkcija Augalininkystės produkcija Gyvulininkystės produkcija pagal Statistikos departamento prie LRV duomenis Bendroji ţemės ūkio produkcija, 2009 m. kainomis, sudarė 1,7 mlrd. eurų (5,8 mlrd. Lt), o 2008 m. 2,1 mlrd. eurų (7,3 mlrd. Lt). Palyginti su 2008 m., ţemės ūkio produkcijos apimtis padidėjo 1,8 proc., iš jos augalininkystės produkcijos apimtis padidėjo 9,9 proc., o gyvulininkystės produkcijos apimtis sumaţėjo 8,1 proc. Ţemės ūkio produkcijos vertės sumaţėjimą lėmė ţymiai sumaţėjusios produkcijos supirkimo kainos. Nors 1997 2009 m. ţemės ūkio dalis BVP sumaţėjo nuo 10,76 iki 4,4 proc. 2, absoliučiais skaičiais šio sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė nuolat augo. Taigi ţemės ūkis Lietuvos ekonomikoje vis dar atlieka labai svarbų vaidmenį. Nuo ţemės ūkio sektoriaus priklauso didţiausios šalies pramonės šakos maisto pramonės gamybos ir eksporto plėtra. 1.2.2 paveiksle pateikiama ţemės ūkio dalis BVP 1997 2009 m., proc. Per 2009 m. stipriai sumaţėjus kitų ūkio sektorių sukuriamai pridėtinei vertei, ekonominio sunkmečio santykinai maţai paliesto ţemės ūkio santykinė dalis ir svarba ekonomikoje šiek tiek išaugo. 2 Statistikos departamento prie LRV duomenys. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 7

Metai KPP 2007 2013 2009 metų pažangos ataskaita 1.2.2 Paveikslas. Žemės ūkio dalis BVP 1997-2009 m., proc. 2009 m. 2007 m. 2005 m. 2003 m. 2001 m. 1999 m. 1997 m. 4,4 4,373 3,94 4,301 4,815 4,659 4,998 5,425 5,533 6,349 7,265 8,731 10,755 0 2 4 6 8 10 12 Proc. pagal Statistikos departamento prie LRV duomenis Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2009 m., palyginti su 2008 m. ţemės ūkio produktų supirkimo kainos krito 22 proc. Ryškiausiai net trečdaliu smuko pieno supirkimo kaina. Pieno gamintojų padėties nepagerino ir 2009 m. vasario mėn. Europos Komisijos padidintos eksporto subsidijos į trečiąsias šalis. Pirmiausia tai turėjo teigiamos įtakos pieno perdirbėjų eksporto rezultatams. Tačiau augant pieno produktų kainoms, šiek tiek didėjo ir ţalio pieno supirkimo kainos. Eksporto subsidijos panaikintos nuo 2009 m. lapkričio 20 d., nes pakilo pasaulinės pieno produktų kainos. Ţemos pieno supirkimo kainos neigiamai atsiliepia ir galvijų skaičiui - maţėjimo tendencija pastebima jau ne pirmus metus. Nuo 1992 m. iki 2009 m. pradţios jis smuko daugiau kaip 3 kartus nuo 2196,6 tūkst. iki 770,9 tūkst. (ţr. 1.2.3 paveikslą). Didţiausia struktūrinė pieno sektoriaus problema yra smulkūs pieno ūkiai. Lietuva pagal viename ūkyje pagaminto pieno kiekį yra ES valstybių sąrašo pabaigoje (blogesnė situacija uţfiksuota tik Bulgarijoje ir Rumunijoje). Dėl kritusių pieno supirkimo kainų, ūkininkai skerdė melţiamas karves. Dėl šios prieţasties pieno gamyba ateityje gali dar sumaţėti. Siekdama spręsti maţų pieno ūkių problemą, LR ţemės ūkio ministerija skatina ir remia pieno gamintojų kooperaciją. Europos Komisija 2009 m. patvirtino LR ţemės ūkio ministerijos pasiūlymą, kad kooperatinėms pieno perdirbimo įmonėms pagal Programos priemones būtų skirta 14,7 mln. eurų (50,8 mln. Lt). Šios lėšos yra dalis ES skiriamų papildomų lėšų Europos ekonomikos atgaivinimo planui. Mėsos perdirbimo sektoriuje vyrauja maţos įmonės dėl to taip pat kenčia šio sektoriaus gamybos veiksmingumas. Lietuvos apsirūpinimas sava galvijiena sudaro 200 proc., o galvijų auginimo verslas labai priklauso nuo galvijienos eksporto galimybių. Didesnė realizavimui išaugintų galvijų pasiūla iškart maţina supirkimo kainą, todėl ūkininkai nėra suinteresuoti plėtoti galvijininkystę. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 8

1992 m. 1994 m. 1996 m. 1998 m. 2000 m. 2002 m. 2004 m. 2006 m. 2008 m. KPP 2007 2013 2009 metų pažangos ataskaita 2400 2200 2000 1800 1600 1400 1200 1000 800 600 400 200 0 1.2.3 Paveikslas. Galvijų skaičius 1992-2009 m. pradžioje Galvijų skaičius Iš jų melžiamų karvių skaičius pagal Statistikos departamento prie LRV duomenis 2009 m. Lietuvoje gautas 3,89 mln. t grūdinių augalų derlius, iš jų net 55 proc. sudarė kviečiai. Per 2009 m. iš šalies augintojų supirkta 2,55 mln. t įvairių rūšių grūdų uţ 267,8 mln. eurų (924,5 mln. Lt). Vidutinė supirkimo kaina 2009 m. metais palyginti su 2008 m. sumaţėjo 36 proc. Grūdų eksportas 2009 m. palyginti su 2008 m. padidėjo 18 proc., tačiau išveţtų grūdų vertė sumaţėjo 20 proc. Ekonominis sunkmetis turėjo ir tam tikrą teigiamą poveikį ţemdirbiams - dėl ekonominio sunkmečio atpigo pašarai ir ţemės ūkio statiniai. Taip pat šiek tiek sumaţėjo statybos medţiagų, naftos produktų, mineralinių trąšų ir transporto priemonių kainos. Šie daugiausia ekonominio sunkmečio nulemti pokyčiai galėjo kiek palengvinti ţemdirbių ekonominę padėtį. Nuo įstojimo į ES 2004 m. iki 2009 m. dirbančiųjų skaičius šiame sektoriuje sumaţėjo perpus. Viena vertus, tai yra teigiamas procesas, parodantis darbo našumo augimą, tačiau, antra vertus, sektorių paliko ir nemaţai kvalifikuotų specialistų. Dalis jų emigravo, o dalis pradėjo dirbti kituose ūkio sektoriuose (pvz., statybos, transporto, maţmeninės prekybos sektoriuose). Pastarieji ypač nukentėjo nuo ekonominio sunkmečio ir todėl dalis kvalifikuotų specialistų gali būti pritraukta atgal į ţemės ūkio sektorių. 1.2.4 paveiksle pateiktas darbo našumo ţemės ūkyje rodiklis 2006 2008 m. Kaip matyti, 2008 m. palyginti su 2007 m. darbo našumas padidėjo 37 proc. Tačiau ţemės ūkio našumo rodikliai vis dar atsilieka nuo ES šalių vidurkio. 2007 m. ţemės ūkyje, medţioklėje ir miškininkystėje sukurta pridėtinė vertė, tenkanti vienam sąlyginiam darbuotojui, Lietuvoje siekė 44 proc. 15 ES šalių senbuvių ir 82 proc. visų ES šalių atitinkamo rodiklio. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 9

Metai KPP 2007 2013 2009 metų pažangos ataskaita 1.2.4 Paveikslas. Pridėtinė vertė, tenkanti vienam sąlyginiam darbuotojui 2006-2008 m., EUR 2008 m. 13522 2007 m. 9840 2006 m. 6699 0 2000 4000 6000 8000 10000 12000 14000 16000 Pridėtinė vertė, tenkanti vienam sąlyginiam darbuotojui, EUR pagal Statistikos departamento prie LRV duomenis Uţ deklaruotus ţemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ţemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos pagal vienkartinės tiesioginės išmokos uţ plotus schemą. Pagal šią schemą ES tiesioginės išmokos mokamos uţ deklaruotą ţemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, nepriklausomai nuo gaminamos produkcijos pobūdţio. Papildomai ţemdirbiams mokamos nacionalinės tiesioginės išmokos iš valstybės biudţeto uţ deklaruotus pasėlių plotus, gyvulius ir pieną. 2009 m. iš ES ir nacionalinio biudţeto išmokėta 1,16 mlrd. Lt (0,34 mlrd. eurų) paramos. Nuo 2004 m. paraiškų skaičius tiesioginėms išmokoms gauti kasmet maţėja, nes, vykstant struktūriniams pokyčiams ţemės ūkyje, ūkiai stambėja, o taip pat dalis paramos gavėjų pasitraukia iš ţemės ūkio gamybos. 2008 m. metais maisto pramonė palyginamosiomis kainomis sukūrė 2,3 proc. maţiau pridėtinės vertės negu 2007 m., o 2009 m. II ketv. maisto pramonė sukūrė 11 proc. maţiau pridėtinės vertės palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2008 m., tačiau tai buvo nulemta trumpalaikių nepalankių aplinkybių (pasaulinės ekonominio sunkmečio, didelio kainų svyravimo pasaulinėje rinkoje, ES eksporto subsidijų laikino sustabdymo) ir nereiškia ilgalaikių perspektyvų blogėjimo 3. 2003 2007 m. laikotarpiu maisto pramonės eksportas plėtojosi dinamiškiau negu pardavimai vidaus rinkoje. 2008 m. eksportas dar augo beveik 4 proc., tačiau 2009 m. eksportas smuko 10 proc. Be anksčiau minėtų prieţasčių tam turėjo įtakos ţemas JAV dolerio kursas bei Rusijos, Lenkijos ir kai kurių kitų Lietuvai svarbių eksporto rinkų nacionalinių valiutų nuvertėjimas 4. 2006-2008 m. didėjo materialinės ir tiesioginės uţsienio investicijos į maisto perdirbimo sektorių. Tačiau 2009 m. III ketv. materialinės investicijos į šį sektorių sumaţėjo 44 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2008 m., nes pasireiškė ekonominio sunkmečio padariniai. 2009 m. III ketv. TUI maisto perdirbimo sektoriuje ūgtelėjo 5 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2008 m. maisto pramonė iš kitų pramonės šakų išsiskyrė beveik pastoviu pelningumo koeficientu, kuris 2003 2006 m. vidutiniškai sudarė 5,3 proc. 2007 m. šis koeficientas pakilo iki 7,3 proc., o 2008 m. smuko ţemiau 3 proc. Tačiau šiame sektoriuje esama ir neigiamų tendencijų aukštas įsiskolinimo lygis, vietinės ţaliavos trūkumas. Dėl ekonominio sunkmečio susitraukus vidaus rinkai, padidėjus 3 DnB NORD banko leidinys Lietuvos ekonomikos perspektyvos, 2009 m., p. 83; 4 DnB NORD banko leidinys Lietuvos ekonomikos perspektyvos, ten pat. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 10

lenkiškų produktų konkurencijai ir esant nuosmukiui bei sunkėjant verslo sąlygoms Rusijos rinkoje, artimiausioje perspektyvoje maisto pramonės sektorius plėtosis sunkiai. 1.3. Lietuvos kaimo pokyčiai 2006 2009 m. Lietuvos kaimo ekonominė ir socialinė raida 2006 2009 m. pasiţymėjo panašiais pokyčiais kaip ir visoje Lietuvoje. Kaime 2009 m. pradţioje gyveno 33 proc. visų Lietuvos gyventojų. Mieste 2009 m. pradţioje gyveno 54,5 proc. moterų ir 45,5 proc. vyrų, o kaime 51,4 proc. moterų ir 48,6 proc. vyrų (ţr. 1.3.1 lentelę). Vyrų kaime buvo 2,8 proc. maţiau, o mieste - net 9 proc. maţiau negu moterų. 1.3.1 lentelė. Gyventojų skaičius 2009 m. pradţioje Gyventojų skaičius, tūkst. Pasiskirstymas pagal lytį, proc. Moterys Vyrai Moterys Vyrai Lietuvoje 1.791 1.559 53,5 46,5 Mieste 1.220 1.020 54,5 45,5 Kaime 570 539 51,4 48,6 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV Ūkininkų iki 40 m. amţiaus 2010 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 17 proc., nuo 41 iki 65 m. amţiaus 46 proc., daugiau nei 65 m. amţiaus 37 proc. Kaip matyti, labai didelę grupę ūkininkų sudarė daugiau nei 65 m. amţiaus ūkininkai (ţr. 1.3.2 paveikslą). Tad dirbančiųjų skaičius ţemės ūkyje dėl natūralių prieţasčių toliau maţės, o pasitraukiančius kvalifikuotus specialistus reikės pakeisti ateinančiais į darbo rinką. Šią kartų kaitą palengvina Programos priemonė Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas. 1.3.2 Paveikslas. Ūkininkų pasiskirstymas pagal amžių 2010 sausio 1 d. 37% 17% 46% Ūkininkų pasiskirstymas pagal amžių Iki 40 m. amžiaus 41-65 m. amžiaus daugiau nei 65 m. amžiaus Šaltinis: Ţemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras Kaip pateikta 1.3.3 lentelėje, uţimtųjų skaičius ţemės ūkio, miškininkystės ir ţuvininkystės sektoriuje nuo 2006 m. iki 2009 m. sumaţėjo beveik 30 proc., tačiau 2009 m. palyginti su 2008 m. uţimtųjų skaičius šiame sektoriuje vėl šiek tiek išaugo (9 proc.). Augant našumui tolesnis uţimtųjų skaičiaus maţėjimas yra neišvengiamas, tačiau pats našumo augimas priklauso nuo to kaip ţemės ūkiui pavyks išlaikyti ir net pritraukti naujų aukštos kvalifikacijos specialistų. 1.3.4 lentelėje pateikta vidaus ir tarptautinė gyventojų migracija 2009 m. Nors mieste neto emigracija yra daugiau nei 2 kartus didesnė nei kaime, tačiau Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 11

santykinai išvykusiųjų iš kaimo dalis yra didesnė, nes bendras gyventojų skaičius kaime yra tris kartus maţesnis nei mieste. 1.3.3 lentelė. Uţimtųjų skaičius ţemės ūkio, miškininkystės ir ţuvininkystės sektoriuje, tūkst. asmenų 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 183,8 157,8 120,2 131,5 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV 1.3.4 lentelė. Vidaus ir tarptautinė gyventojų migracija 2009 m. Vietovė Atvykusių skaičius Išvykusių skaičius Neto migracija Mieste 35.433 46.508-11.075 Kaime 20.618 25.026-4.408 Iš viso 56.051 71.534-15.483 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV 2009 m. IV ketv. palyginti su 2008 m. IV ketv. ilgalaikis nedarbo lygis kaime išaugo 118 proc. (ţr. 1.3.5 lentelę). Nors ilgalaikis nedarbas sparčiai augo ir mieste, tačiau 2009 m. IV ketv. ilgalaikis nedarbo lygis kaime buvo beveik dvigubai didesnis nei mieste. Tai rodo, jog kaime ypač svarbu skatinti darbo vietų kūrimą ir alternatyvių verslų steigimąsi. Prie šių tikslų įgyvendinimo prisideda Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo, Paramos verslo kūrimui ir plėtrai, Perėjimo prie ne ţemės ūkio veiklos, Kaimo turizmo veiklos skatinimo ir kitų Programos priemonių įgyvendinimas. 1.3.5 lentelė. Ilgalaikis nedarbo lygis (nuo darbo jėgos), proc. Vietovė 2008 m. IV ketv. 2009 m. IV ketv. Mieste 1,5 3,7 Kaime 2,8 6,1 Mieste ir kaime 1,9 4,4 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV Kaip rodo 1.3.6 lentelė, vidutinis mėnesinis bruto darbo uţmokestis ţemės ūkio, miškininkystės ir ţuvininkystės sektoriuje 2007 2008 m. buvo daug maţesnis nei vidutiniškai Lietuvoje (sudarė tik 81 proc. Lietuvos vidurkio). Dėl šios prieţasties jauni specialistai yra maţiau linkę siekti karjeros šiame sektoriuje. 1.3.6 lentelė. Vidutinis mėnesinis bruto darbo uţmokestis, Lt Sektorius 2007 m. 2008 m. Ţemės ūkis, miškininkystė, ţuvininkystė 1.420 1.736 Visi Lietuvos ūkio sektoriai 1.802 2.152 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV Kaip matyti 1.3.7 lentelėje, išsilavinusių ţemės ūkio valdų valdytojų skaičius 2010 m. sausio 1 d. buvo 4 proc. didesnis nei 2009 m. tuo pačiu metu. Padaugėjo valdytojų, įgijusių minimalų profesinį, profesinį ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Išsilavinusių valdytojų skaičiaus augimas yra teigiamas procesas parodantis ţinių lygio augimą kaime. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 12

1.3.7 lentelė. Valdų valdytojų, registruotų ţemės ūkio ir kaimo verslo registre, išsilavinimas Valdų valdytojų išsilavinimas 2009 m. sausio 1 d. 2010 m. sausio 1 d. Aukštasis universitetinis 4.831 5.030 Aukštasis neuniversitetinis 1.750 1.724 Aukštesnysis 14.308 14.055 Profesinis 8.896 9.059 Minimalus profesinis 9.807 11.350 Iš viso: 39.592 41.218 Bendras valdų valdytojų skaičius 343.829 344.506 Šaltinis: Ţemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras Maţėjant kaimo gyventojų uţimtumui ţemės ūkyje, jiems tenka ieškoti kitų pajamų šaltinių. Alternatyvūs ţemės ūkiui verslai turėtų paskatinti pasilikti gyventi ir dirbti kaime daugiau jaunų ţmonių. Didţioji dalis atsisakiusių ţemės ūkio veiklos daţnai nesiryţta ar neturi gebėjimų imtis verslo ir tampa samdomais darbuotojais. Ţemės ūkio struktūros tyrimas 5 rodo, kad tik 1 proc. šalies ūkininkų šalia ţemės ūkio veiklos uţsiima kitomis veiklomis. Šis rodiklis yra prasčiausias tarp ES-27 (2007 m.). Tokius rodiklius galima paaiškinti prastesnėmis kaimo gyventojų ţiniomis apie verslą, prastesniais verslumo įgūdţiais, prastesne verslo infrastruktūra. Kaimo smulkios ir vidutinės įmonės sudaro 15 proc. bendro šalyje veikiančių įmonių skaičiaus. Tai rodo, kad mieste yra palankesnės sąlygos plėtoti verslą. Tarp kaimo smulkių ir vidutinių įmonių dominuoja paslaugų įmonės, uţsiimančios prekyba, teikiančios maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas. 2008 m. tokios įmonės sudarė 51 proc. visų kaimo smulkių ir vidutinių įmonių. 2009 m. apgyvendinimo paslaugas teikė 588 kaimo turizmo sodybos, arba 7,7 proc. daugiau nei 2008 m., o vietų skaičius jose padidėjo 19,6 proc. iki 12,2 tūkst. Daugiausiai kaimo turizmo sodybų buvo Ignalinos, Lazdijų, Utenos, Zarasų rajonų savivaldybėse. Parama alternatyvaus verslo plėtrai teikiama pagal Programos III krypties Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas priemones, o LEADER metodą numatyta taikyti įgyvendinant Programos III ir IV krypties priemones. Atsiţvelgus į tokias kaimo problemas kaip maţesnis pajamų lygis ir jų šaltinių trūkumas, per didelė priklausomybė nuo ţemės ūkio veiklos, nepakankamai išvystyta infrastruktūra, būtinybė išsaugoti kaimo kultūros paveldą ir kt., buvo suformuotas bendrasis III krypties tikslas - gerinti gyvenimo kokybę ir didinti gyventojų uţimtumą kaimo vietovėse. III krypties priemonėmis siekiama didinti kaimo uţimtumo galimybes, kurti alternatyvius pajamų šaltinius kaimo gyventojams, gerinti gyvenimo sąlygas, t.y. fizinę kaimo infrastruktūrą, ugdyti kaimo gyventojų gebėjimus uţsiimti alternatyvia veikla ir didinti savo kaimo aplinkos patrauklumą. Programos IV kryptis skirta Leader metodui įgyvendinti. Šios krypties priemonės sprendţia savivaldybių ir kaimo bendruomenių tarpusavio pasitikėjimo ir partnerystės ryšių, finansinių šaltinių vietos organizacijų veiklai remti, paraiškų rengimo ir projektų kūrimo 5 Statistikos departamentas prie LRV. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 13

patirties trūkumo, nepakankamo gebėjimo naudotis paţangiomis informacinėmis technologijomis problemas. Parama pagal šią kryptį teikiama vietos veiklos grupėms (toliau- VVG), turinčioms patvirtintą vietos plėtros strategiją. 1.4. Makroekonominių ir sektorinių tendencijų įtaka tyrimo rezultatams 1.1 1.2 ataskaitos poskyriuose pateikta analizė rodo, kad ţemės ūkio ir maisto pramonės sektorius 2009 m. buvo atsparesnis ekonominei krizei nei dauguma kitų Lietuvos ūkio sektorių. Taip galėjo atsitikti dėl keleto prieţasčių. Pirma, sektorius gamina pirmo būtinumo prekes ir jų paklausa net ekonominio sunkmečio sąlygomis Lietuvoje ir pagrindinėse eksporto rinkose krito ne taip stipriai kaip kitų prekių ar paslaugų. Antra, šie sektoriai naudojasi ţenklia Europos Sąjungos parama, kuri padeda stiprinti konkurencingumą trečiųjų šalių gamintojų atţvilgiu. Trečia, privačios investicijos nemaţėjo taip sparčiai kai kituose sektoriuose dėl palankių ilgalaikių ţemės ūkio ir maisto pramonės sektorių plėtros perspektyvų. Kita vertus, Lietuvos gamintojams visgi buvo sudėtinga konkuruoti su kai kurių Europos Sąjungos šalių gamintojais tiek Lietuvoje ir ES vidaus rinkoje, tiek trečiosiose šalyse dėl stiprėjančio euro (ir kartu lito) kurso kitų šalių valiutų atţvilgiu, o taip pat dalyje ES šalių taikomo ţemesnio PVM tarifo ţemės ūkio ir maisto pramonės produkcijai. Neigiamą įtaką maisto pramonės įmonėms turėjo ir kritusios pasaulinės produktų kainos, o ţemdirbiams - kritusios supirkimo kainos. Dėl ekonominio sunkmečio suprastėjus ekonominei padėčiai ypač krintant vartojimui, sunkėjant eksporto sąlygoms ir maţėjant investicijoms į ţemės ūkio sektorių - ES paramos vaidmuo šiam sektoriui dar išaugo. Sudėtingos ekonominės sąlygos skatina ţemdirbius aktyviau dalyvauti Programos priemonėse. ES skiriamos lėšos padeda spręsti ţemesnio darbo našumo, prastos ūkių struktūros, neišplėtotos kaimo infrastruktūros, apyvartinių lėšų trūkumo ir kitas problemas. Maţėjant supirkimo kainoms ir atitinkamai ţemdirbių gaunamoms pajamoms, priemonė Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės ţemės ūkio gamybos yra populiari, nes uţtikrina nedideles, bet stabilias pajamas. Kaip buvo rašyta 1.3 poskyryje, vidutinis mėnesinis bruto darbo uţmokestis ţemės ūkio, miškininkystės ir ţuvininkystės sektoriuje 2007 2008 m. buvo daug maţesnis nei vidutiniškai Lietuvoje. Dėl šios prieţasties jauni specialistai yra maţiau linkę įsidarbinti šiame sektoriuje. Todėl ir tokios priemonės kaip priemonė Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas skatina jaunimą likti kaime. Kadangi pagal daugelį rodiklių ekonominė padėtis ţemės ūkyje yra geresnė negu vidutiniškai šalyje, tai taip pat skatina jaunesnius ūkininkus pradėti ūkininkauti todėl priemonė Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas yra labai populiari. Siekdami padidinti gamybos našumą ţemdirbiai ir maisto perdirbimo įmonės aktyviai dalyvauja priemonėse Ţemės ūkio valdų modernizavimas bei Ţemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas. Kaip buvo rašyta 1.3 poskyryje, 2009 m. IV ketv. ilgalaikis nedarbo lygis kaime buvo beveik dvigubai didesnis nei mieste. Tai rodo, jog kaime būtina skatinti darbo vietų augimą ir alternatyvių verslų kūrimąsi. Prie šių tikslų įgyvendinimo prisideda Programos priemonių įgyvendinimas. Papildoma prieţastis, skatinanti ţemdirbius aktyviai dalyvauti Programos priemonėse Programos įgyvendinimo taisyklių supaprastinimas, leidţiantis greičiau gauti paramą iki 43,4 tūkst. eurų (150 tūkst. Lt). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 14

Kaip buvo rašyta 1.3 poskyryje, padaugėjo valdų valdytojų, įgijusių minimalų profesinį, profesinį ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Išsilavinusių valdų valdytojų skaičiaus augimas yra teigiamas procesas parodantis ţinių lygio augimą kaime. Prie to taip pat prisideda Programos I krypties priemonė Profesinio mokymo ir informavimo veikla. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje dėl ţemės reformos ir būtinybės ţemės ūkio sektoriui prisitaikyti prie laisvos rinkos ekonomikos sąlygų atsirado nemaţai apleistų ir nedirbamų ţemės plotų. Norint juose atgaivinti ūkinę veiklą, būtina galvoti apie jų panaudojimą ne ţemės ūkio veiklai. Viena iš tokių alternatyvų miškininkystė. Priemonės Pirmas ţemės ūkio paskirties ţemės apţeldinimas mišku ir Pirmas ne ţemės ūkio paskirties ir apleistos ţemės apţeldinimas mišku prie šių tikslų pasiekimo. Maţėjant kaimo gyventojų uţimtumui ţemės ūkyje, jiems tenka ieškoti kitų pajamų šaltinių. Alternatyvūs ţemės ūkiui verslai turėtų paskatinti pasilikti gyventi ir dirbti kaime daugiau jaunų ţmonių. Parama alternatyvaus verslo plėtrai teikiama pagal Programos III krypties priemones, o LEADER metodą numatyta taikyti įgyvendinant Programos III ir IV krypties priemones. Apibendrindami galime teigti, kad prasta ekonominė padėtis skatino ţemdirbius aktyviau dalyvauti Programos priemonėse. Tačiau ekonominis sunkmetis turėjo ir turės neigiamų padarinių siekiant šių priemonių rezultato rodiklių dėl prastėjančių ţemdirbių ūkininkavimo sąlygų: pabrangusių paskolų ar sumaţėjusių galimybių pasiskolinti, vėluojančių atsiskaitymų iš produkcijos supirkėjų, kritusių produkcijos supirkimo kainų ir kita, - o tai atitinkamai trumpuoju laikotarpiu ribos Programos rezultatus. 1.5. Bendrijos ir nacionalinės politikos pasikeitimai 2009 metais, įtakojantys EŢŪFKP ir kitų finansinių instrumentų darną Bendrijos politikos pasikeitimai 2009 m., įtakojantys EŢŪFKP ir kitų finansinių instrumentų darną 2008 m. lapkričio 20 d. buvo pasiektas ES ţemės ūkio ministrų politinis susitarimas pradėti bendrosios ţemės ūkio politikos (BŢŪP) sveikatingumo patikrinimą. Susitarimo rezultatai įsigaliojo nuo 2009 m. Patikrinimu siekiama modernizuoti, supaprastinti ir racionalizuoti BŢŪP bei pašalinti apribojimus ūkininkams, kad jie galėtų geriau reaguoti į rinkos reikalavimus ir spręsti naujus uţdavinius. Susitarime, be kitų priemonių padidinamos pieno kvotos, kurios pamaţu bus panaikintos iki 2015 m., ir rinkos intervencija pertvarkoma į saugumo tinklą. Be to, ministrai susitarė didinti moduliavimą, pagal kurį dar labiau maţinamos tiesioginės išmokos ūkininkams, o lėšos pervedamos į Kaimo plėtros fondą. Taip bus sudarytos sąlygos geriau reaguoti į naujus Europos ţemės ūkio uţdavinius ir galimybes, tokius kaip klimato kaita, poreikis uţtikrinti geresnę vandentvarką, biologinės įvairovės apsauga ir ţaliosios energijos gamyba. Be to, ES valstybės narės galės padėti paţeidţiamuose regionuose pienininkyste besiverčiantiems ūkininkams prisitaikyti prie naujos rinkos situacijos. Didesnės lėšos, skirtos kaimo plėtrai, suteiks galimybę rasti regionų problemoms pritaikytus problemų sprendimus. Europos Viršūnių Taryba 2008 m. gruodţio 11-12 d. susitarė dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano, kurio vertė apie 1,5 proc. ES BVP, t.y. apie 200 mlrd. eurų (691 mlrd. Lt). Iš šios sumos 1,02 mlrd. eurų (3,52 mlrd. Lt) numatoma didinti Europos ţemės ūkio fondą kaimo plėtrai, lėšas skiriant plačiajuosčio interneto infrastruktūros plėtrai kaimo vietovėse, ir problemų, susijusių su naujais iššūkiais iškeltų bendrosios ţemės ūkio Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 15

politikos sveikatingumo patikrinimo metu 2008 m. lapkričio 20 d., sprendimui: klimato kaita, bioįvairovės išsaugojimas, vandentvarka, pieno sektoriaus restruktūrizavimas ir kt. Norėdama pasinaudoti šiomis lėšomis, kiekviena ES šalis narė iki 2009 m. liepos 15 d. perţiūrėjo kaimo plėtros 2007 2013 metų strategijas ir pateikė kaimo plėtros 2007 2013 metų programų pakeitimus, kuriais numatomi šalių veiksmai minėtose srityse. Nacionalinės politikos pasikeitimai, 2009 m., įtakojantys EŢŪFKP ir kitų finansinių instrumentų darną Ekonominis sunkmetis ataskaitiniais metais stipriai įtakojo LR Vyriausybės sprendimą perţiūrėti mokesčių politiką, o tai atitinkamai paveikė ūkininkus ir perdirbėjus. 1.5.1 lentelėje pateikta apibendrinta informacija apie tai, kaip keitėsi ūkininkų apmokestinimas 2009 m. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. padidėjo pridėtinės vertės mokesčio tarifas nuo 19 iki 21 proc., o taip pat tie ūkininkai, kurių ţemės ūkio valdos dydis didesnis nei 14 EDV, nuo 2009 m. privalėjo mokėti gyventojų pajamų mokestį. Ţemės ūkio veiklą vykdančių vienetų, kuriems buvo taikomas 0 procentų pelno mokesčio tarifas, uţ 2009 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. pelno mokesčio tarifą, jeigu per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų jų pajamų sudaro pajamos iš ţemės ūkio veiklos. Tačiau apskaičiuojant pelno mokestį, ţemės ūkio veiklą vykdančių vienetų neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydţio tiesioginės bei kitos kompensacinės išmokos pajamų lygiui palaikyti (įskaitant numatytas Programoje). 1.5.1 lentelė. Ūkininkų mokami mokesčiai 2007 m. mokėti mokesčiai 2008 m. mokėti mokesčiai 2009 m. mokėti mokesčiai Ţemės mokestis Ţemės mokestis Ţemės mokestis Privalomo sveikatos draudimo mokestis Privalomo sveikatos draudimo mokestis Privalomo sveikatos draudimo mokestis PVM (18%), lengvatos PVM (18%), lengvatos PVM (21%), nėra lengvatų Socialinio draudimo mokestis uţ ūkyje dirbančius asmenis Socialinio draudimo mokestis uţ ūkyje dirbančius asmenis Socialinio draudimo mokestis uţ ūkyje dirbančius asmenis - - - - Gyventojų pajamų mokestis (5%) tiems, kurių ţemės ūkio valdos dydis didesnis nei 14 EDV Pelno mokestis (5%) - kai daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš ţemės ūkio veiklos Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis VMI duomenimis Keitėsi ir perdirbėjų apmokestinimas. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. standartinis PVM tarifas padidėjo nuo 19 proc. iki 21 proc. Nuo 2009 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio Lietuvos vienetų ir nuolatinių buveinių apmokestinamas pelnas apmokestinamas taikant 20 proc. pelno mokesčio tarifą. Nuo 2009 m. sausio 1 d. keitėsi ir akcizo mokesčiai perdirbėjams. Visi padidėję mokesčiai neigiamai įtakojo ūkininkų ir perdirbėjų veiklos rezultatus, tačiau buvo neišvengiami, siekiant subalansuoti viešuosius finansus. Planuojant lėšas naujiems iššūkiams (ţr. ankstesnį poskyrį) skirtas plačiajuosčio interneto diegimui kaimo vietovėse, buvo derinamos takoskyros su RAIN2 (kaimiškųjų vietovių interneto tinklo RAIN tęsinys - vadinamasis RAIN2 tinklas), kuris vykdomas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto Informacinė visuomenė visiems Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 16

įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.2-IVPK-01 Plačiajuosčiai elektroninių ryšių tinklai. Rengiant III Programos pakeitimą, susijusį su paskolų fondo įkūrimu, kuris detaliau pristatytas 4 skyriuje, taip pat buvo siekiama uţtikrinti finansinių instrumentų darną, todėl buvo derinamos takoskyros. Siekiant didinti paramos sklaidą bei paramos priemonių patrauklumą, švelninant ekonominio sunkmečio sukeltas problemas, metų pradţioje buvo priimtas politinis sprendimas supaprastinti Programos priemonių administravimą, inicijuoti naujo finansinio paramos instrumento finansuojamo iš Programos lėšų sukūrimą. 2009 m. vasario 18 d. Ţemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-105 patvirtinta Programos administravimo taisyklių nauja redakcija. Numatyta galimybė nepanaudojus visos skirtos paramos sumos, atlikti papildomas išlaidas susijusias su projekto veikla. Taip pat išplėstos skolinimosi galimybės (skolintis galima ne tik iš bankų, bet ir iš privačių juridinių ir fizinių asmenų), numatyta galimybė paskolos sutartis pateikti su mokėjimo prašymu. Nuo 2009 m. kovo mėnesio buvo supaprastinta paramos teikimo tvarka smulkiems investiciniams projektams, kai prašomos paramos suma yra ne didesnė kaip 43,4 tūkst. EUR (150 tūkst. Lt). Paramos paraiškas iš pareiškėjų priėmė ir registravo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Ţemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento teritoriniai skyriai pagal numatomą projekto įgyvendinimo vietą. Priėmus šią naują Programos administravimo taisyklių redakciją, pareiškėjams buvo gerokai maţiau gaišaties administracinės atitikties vertinimas buvo atliekamas prieš uţregistruojant paraišką, dalyvaujant ir pačiam pareiškėjui, ir NMA darbuotojui. Antrasis paraiškos vertinimo etapas negalėjo trukti ilgiau kaip 20 darbo dienų, nes į jį pateko jau tinkamai sukomplektuotos paraiškos. Tokiu būdu parama paramos gavėjus pasiekė daug greičiau. 2009 m. kovo 31 d. LR ţemės ūkio ministerijoje įvyko Lietuvos Kaimo plėtros 2007 2013 m. programos valdymo komiteto posėdis. Jo metu aptarti esminiai Programos keitimo siūlymai. Šiems siūlymams pritarė Programos įgyvendinimo Stebėsenos komitetas. Balandţio mėnesį pasiūlymai buvo išsiųsti į Europos Komisiją derinimui ir ilgai netrukus Europos Komisijos buvo patvirtinti. Vienas iš pasiūlymų buvo Ţemės ūkio valdų modernizavimo priemonėje praplėsti veiklos sritį perdirbimo veikla. Tai suteikė ūkininkams galimybę perdirbti savo ūkyje uţaugintas ţaliavas ir gaminti bei parduoti maisto produktus. Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos tokių ūkių pajamų ir konkurencingumo augimui, o vartotojų asortimentas praturtintas švieţiais,,naminės gamybos produktais. Pagal šią priemonę rengiamiems projektams didţiausią paramos sumą vienam projektui ir visam laikotarpiui buvo pasiūlyta didinti iki 400 tūkst. EUR (1381 tūkst. Lt). Vienas svarbiausių siūlymų papildyti Programą finansinės inţinerijos priemone Paskolų fondas. Ministerija įsteigė Paskolų fondą kaip atskirą finansinę grupę esamos finansų įstaigos Ţemės ūkio paskolų garantijų fondo sudėtyje ir skyrė ją šio fondo lėšų valdytoju. Paskolų fondas įsteigtas neribotam laikui ir negali būti likviduotas bent iki 2015 m. gruodţio 31 d., t. y. Programos įgyvendinimo pabaigos. Paskolų fondas atlieka lėšų, skirtų kreditavimui, valdytojo funkcijas, Finansinių tarpininkų (bankų ar kredito unijų) atranką ir prieţiūrą, kredito išdavimo ir panaudojimo pagal paskirtį kontrolės funkciją. 75 proc. šio fondo lėšų yra iš Europos ţemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir 25 proc. iš nacionalinio biudţeto. 2009 m. spalio 14 d. LR ţemės ūkio ministerijoje pasirašytos pirmosios sutartys su penkiais Lietuvos komerciniais bankais, kuriems Paskolų fondas suteikė tikslines paskolas pagal jų pageidaujamą lėšų poreikį. Šie, ir dar trys bankai teikia lengvatinius kreditus Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŢŪM patvirtintiems ūkio subjektams, pagal dvi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 17

Programos priemones Ţemės ūkio valdų modernizavimas bei Ţemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas. 2009 m., kaip ir ankstesniaisiais, teikiant paraišką tiesioginėms išmokoms gauti, buvo galima prašyti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 metų programos priemonės Agrarinės aplinkosaugos išmokos programas: Ekologinis ūkininkavimas, Kraštovaizdţio tvarkymas bei Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas. 2009 m. geguţės mėn. pasirodė priemonių Parama verslo kūrimui ir plėtrai, Perėjimas prie ne ţemės ūkio veiklos ir Kaimo turizmo veiklos skatinimas supaprastintąsias įgyvendinimo taisyklės. Supaprastintos paraiškos formos, verslo plano reikalavimai, paraiškos formos pildymo instrukcija, įgyvendinimo taisyklės tapo trumpesnės, aiškesnės, sutrumpėjo vertinimo terminai. 2009 m. geguţės 28 d. Ţemės ūkio ministras įsakymu Nr. 3D-386 patvirtino Programos priemonės Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas įgyvendinimo taisyklių pakeitimą, kuriuo nustatė lengvinančias nuostatas, susijusias su pareiškėjo išsilavinimu ir profesinių ūkininkavimo ţinių gilinimu. Naujuoju pakeitimu nustatyta, kad tuo atveju, kai pareiškėjas yra išklausęs tik minimalią ūkininkavimo pradmenų programą (1992-1999 metų mokymo programa arba mokymo programos, kurių kodai 1620205, 261062102, 261062110), jis turi įsipareigoti per 36 mėnesių laikotarpį nuo sprendimo skirti paramą priėmimo datos įgyti profesinį ţemės ūkio srities išsilavinimą arba mokytis profesinėje mokykloje ţemės ūkio specialybės ne maţiau kaip dvejus mokslo metus; arba įgyti aukštąjį ţemės ūkio srities išsilavinimą, arba surinkti ne maţiau kaip 80 kreditų ar 3200 akademinių valandų; arba išklausyti Jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą. Taip pat pareiškėjas turi įsipareigoti projekto įgyvendinimo laikotarpiu, bet ne vėliau kaip per 36 mėn. nuo sutarties pasirašymo, gilinti profesines ūkininkavimo ţinias. Tai netaikoma tiems pareiškėjams, kurie dar mokosi ţemės ūkio specialybių profesinėse ar aukštosiose mokyklose, ar projekto įgyvendinimo metu įgijo ţemės ūkio išsilavinimą arba mokosi ar jau baigė Jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą. Ūkininkavimo ţinių gilinimo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 30 val. Nacionalinei mokėjimo agentūrai ne vėliau kaip per 36 mėn. nuo sutarties pasirašymo turi būti pateikiami profesinių ūkininkavimo ţinių gilinimo įrodymo dokumentai mokymo kursų, seminarų, lauko dienų, susijusių su ţemės ūkio veikla, baigimo paţymėjimų ar kitų dokumentų, įrodančių kvalifikacijos tobulinimą, kopijos. 2009 m. birţelio 17 d. įvyko Programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto posėdis. Jo metu pristatyti ir Europos Komisijai teikiami Programos keitimo siūlymai susiję su papildomomis lėšomis naujiems iššūkiams bei Europos ekonomikos atgaivinimo planui įgyvendinti. Įvertinus galimybes ir problemines sektoriaus sritis, LR ţemės ūkio ministerija siūlė papildyti Programą šiomis veiklos sritimis, nustatant atitinkamas lėšų paskirstymo proporcijas: priemonę Ţemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas papildyti veiklos sritimi Parama kooperatinių pieno perdirbimo įmonių sukūrimui siekiant restruktūrizuoti pieno sektorių (ne maţiau kaip 50 proc.); priemonę Ţemės ūkio valdų modernizavimas papildyti veiklos sritimi Savo ūkyje pagaminto pieno apdorojimas, perdirbimas ir realizavimas (ne maţiau kaip 10 proc.); priemone,,plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse (ne maţiau kaip 20 proc.). Šiems pakeitimams Europos Komisija pritarė 2009 m. lapkričio mėn. Nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nebetaikomas privalomo pasėlių draudimo reikalavimas pareiškėjams, dalyvaujantiems Programos investicinėje priemonėje Ţemės ūkio valdų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 18

modernizavimas (nebereikia drausti visiems, o ne tik prašantiems paramos iki 43,4 tūkst. EUR (150 tūkst. Lt). Pagal investicinę priemonę Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas privalomai drausti pasėlius pareiškėjams nebereikia jau nuo 2009 m. balandţio 1 d. Ţemės ūkio veiklos subjektams paliekama teisė savanoriškuoju draudimu apdrausti jiems nuosavybės teise priklausančius augalų pasėlius. Rengiant, tobulinant Programą, taip pat valstybės pagalbos priemones, rasta galimybių skatinti kooperaciją ir remti kooperatyvus, panaudojant tiek ir ES, tiek ir šalies biudţeto lėšas. Kooperacijos plėtrai remti, skatinant investicijas, skirtos Programos I krypties Ţemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas priemonės Ţemės ūkio produkcijos perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (pirmoji veiklos sritis Ţemės ūkio produkcijos perdirbimas ir rinkodara ), Ţemės ūkio valdų modernizavimas (antroji ir trečioji veiklos sritys), kuriose kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) numatyti prioritetai. 2007 2013 metų programiniu laikotarpiu, skirtingai nei ankstesniais programiniais laikotarpiais (Bendrasis programavimo dokumentas, SAPARD, kt.), prioritetai taikomi ne visiems kooperatyvams, o tik tiems, kurie yra pripaţinti ţemės ūkio kooperatyvais. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 19

2009 m. rodikliai 2007 2009 m. rodikliai KPP 2007 2013 2009 metų pažangos ataskaita 2. PROGRAMOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PAŢANGOS ANALIZĖ 2.1. Programos I krypties Ţemės, maisto ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimas priemonių įgyvendinimo paţangos įvertinimas Per 2007 2009 m. laikotarpį buvo suplanuota skirti 51,42 proc. visam 2007 2013 m. laikotarpiui I krypties projektams įgyvendinti skirtos sumos. Per ataskaitinį laikotarpį sutarčių pasirašyta uţ 61,50 proc. 2007 2009 m. laikotarpiui suplanuotos sumos. (detaliau ţr. 2.1.1 lentelę). 2.1.1 lentelė. Krypties įgyvendinimo rodikliai Skirta paramos lėšų 2007 2013 m., Lt/EUR 3.280.637.249 950.138.221 Skirta paramos lėšų 2007 2009 m., Lt/EUR 1.686.757.225 488.518.659 Surinkta paraiškų, vnt. 10.247 Prašoma paramos suma, Lt/EUR 1.422.032.293 411.849.019 Pasirašyta sutarčių, vnt. 8.235 Patvirtinta paramos suma, Lt/EUR 1.037.300.649 300.423.033 Išmokėta ir deklaruota EK paramos suma, Lt/EUR 909.781.923 263.491.057 Surinkta paraiškų, vnt. 5.820 Prašoma paramos suma, Lt/EUR 596.922.843 172.880.805 Pasirašyta sutarčių, vnt. 5.333 Patvirtinta paramos suma, Lt/EUR 676.759.272 196.003.033 Išmokėta ir deklaruota EK paramos suma, Lt/EUR 808.952.762 234.288.914 2009 m. palyginti su 2008 m. prašoma paramos suma padidėjo 5,6 proc. Vidutinis vienos paraiškos prašomos paramos dydis buvo 2008 m. 57.261 EUR (197.710 Lt), o 2009 m. 29.705 EUR (102.564 Lt). Vidutinio vienos paraiškos prašomos paramos dydţio sumaţėjimą 2009 m. lėmė tais metais pradėta taikyti priemonių Ţemės ūkio valdų modernizavimas, Miškų ekonominės vertės didinimas ir Ţemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas supaprastinta paramos teikimo tvarka smulkiems investiciniams projektams, kai prašomos paramos suma yra ne didesnė kaip 43.400.000 EUR (150.000 Lt). 2009 m. pagal priemonę Ţemės ūkio valdų modernizavimas surinkta 62,2 proc. visų Programos I krypties paraiškų, kurios sudarė 64,6 proc. nuo visos tais metais pagal Programos I krypties priemones prašomos lėšų sumos. 2007 2009 m. pasirašytos sutartys sudarė 80,2 proc. visų surinktų paraiškų skaičiaus. Tai rodo, kad parengtų ir NMA pateiktų projektų kokybė buvo tinkama. 2009 m. išmokėta 88,9 proc. paramos nuo visos 2007 2009 m. išmokėtos paramos. Tai rodo, kad per ataskaitinį laikotarpį išmokėta didţioji dalis 2007 2009 m. paramos. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 20

Priemonės tikslai KPP 2007 2013 2009 metų pažangos ataskaita 2.1.1 Priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla įgyvendinimo analizė Priemonės aprašas pateikiamas priemonės kortelėje (ţr. 2.1.1.1. lentelę). 2.1.1.1. lentelė. Priemonės kortelė Programos krypties numeris I kryptis Eilės numeris (pagal Programą) Pirma priemonė Pavadinimas Kodas 111 Trumpas priemonės aprašymas Bendrasis Specialieji Veiklos Paramos intensyvumas Profesinio mokymo ir informavimo veikla Šia priemone siekiama įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus išlaikyti spartų ekonomikos augimą ir skatinti Lietuvos ūkio konkurencingumą, skatinti uţimtumą ir investicijas į ţmogiškuosius išteklius, kad ūkininkų ir kaimo gyventojų mokymas bei švietimas atitiktų augančius ekonomikos ir verslo poreikius. Ypatingas dėmesys skiriamas mokymo dalykams, kurie supaţindina su privalomaisiais teisės aktais, ūkio valdymo ir agrarinės aplinkosaugos reikalavimais, taip pat dirbančiųjų ţemės ūkyje asmenų verslumui ugdyti bei jų gebėjimui konkuruoti sparčiai augančioje rinkoje. Mokymo kursai ir seminarai pagal šias mokymo kryptis organizuojami visoje Lietuvoje. Mokymas vyksta pagal tęstinio profesinio mokymo programas. Taip pat remiamas pagal poreikius organizuojamas mokymas, susijęs su naujomis ţemės ūkio gamybos technologijomis ir miškininkyste. Konkurencingo ūkio kūrimą lemia inovacijų ir paţangios patirties racionalus taikymas, todėl pagal šią priemonę daug dėmesio skiriama mokslo naujovių ir gerosios praktikos sklaidai. Didinti ţemės ir miškų ūkio konkurencingumą, stiprinant ţmogiškuosius išteklius ir diegiant paţangias technologijas ir inovacijas. Kelti dirbančių ţemės ir miškų ūkyje asmenų profesinę kvalifikaciją bei kompetenciją, sudarant jiems tinkamas sąlygas prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei skatinant jų gebėjimą konkuruoti. Skatinti dirbančius ţemės ir miškų ūkyje asmenis sparčiau diegti mokslo naujoves, kuriant konkurencingą ūkį ir gerinant gyvenimo kokybę kaime. Mokyti dirbančius ţemės ir miškų ūkio sektoriuose asmenis, gilinti jų ţinias, ugdyti profesinę kompetenciją bei verslumo įgūdţius. Skleisti ţemės ir miškų ūkio veiklos bei ţemės ūkio produktų perdirbimo ūkininko ūkyje ar ţemės ūkio įmonėje mokslo ţinias bei inovacijas. Pirmoji veiklos sritis Didţiausia paramos suma vienam projektui: Pagal 1 mokymo kryptį vienam projektui iki 800 tūkst. EUR. Pagal 2 mokymo kryptį vienam projektui iki 200 tūkst. EUR. Finansuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Prieš skelbiant kvietimus teikti paraiškas nurodomas konkretus lėšų dydis pagal atskiras veiklos sritis. Antroji veiklos sritis Didţiausia paramos suma vienam projektui iki 100 tūkst. EUR. Finansuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 2.1.1.1. Priemonės įgyvendinimo administravimas 2009 m. buvo atlikti tokie priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla administravimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai: 2.1.1.1.1 lentelė. Nuo 2009-ųjų metų pradţios patvirtintų dokumentų (ar jų pakeitimų) nuorodų suvestinė Pavadinimas Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro įsakymo data Numeris Nuoroda į Valstybės ţinias Įgyvendinimo taisyklių pakeitimai pirma veiklos sritis Dėl ţemės ūkio ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 3D- 446,,Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 metų programos Spalio 30 d. Nr. 3D-819 Ţin., 2009, Nr. 133-5806 priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla veiklos Birţelio 26 d. Nr. 3D-465 Ţin., 2009, Nr. 80-3352 srities Asmenų, susijusių su ţemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas įgyvendinimo taisyklių pakeitimo. Balandţio 8 d. Nr. 3D-234 Ţin., 2009, Nr. 41-1582 Įgyvendinimo taisyklių pakeitimai antra veiklos sritis Dėl ţemės ūkio ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 3D- 447,,Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 metų programos priemonės Profesinio mokymo ir informavimo veikla veiklos srities Ţemės ir miškų ūkio veiklos ir ţemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo ţinių ir inovacinės praktikos sklaida įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo. Rugsėjo 23 d. Nr. 3D-693 Ţin., 2009, Nr. 115-4920 Geguţės 5 d. Nr. 3D-313 Ţin., 2009, Nr. 52-2061 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 21