ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS. ŠIAULIŲ UNIVERSITETO VEIKLA 2009 metais

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS ŠIAULIŲ UNIVERSITETO VEIKLA 2009 metais Vš Šiauli universiteto leidykla 2010

Sudarė Vidas Lauruška ISSN 1648-9640 Šiaulių universitetas, 2010 VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2010

Gerbiamieji skaitytojai, šiame leidinyje pateikiama informacija apie Šiaulių universiteto ir jo padalinių praėjusių metų veiklą bei Universiteto 2009 metais pasiektus rezultatus. Manau, kad šiame leidinyje pateiktoje medžiagoje reiklesnis skaitytojas gali pasigesti išsamios analizės, tačiau pati knygelė buvo rengiama labiau kaip statistinių duomenų rinkinys, kaip pagalbinė priemonė tiek Universiteto darbuotojams, tiek miesto bendruomenei, tiek ir kitiems suinteresuotiems asmenims, besidomintiems Universiteto raida, jo galimomis perspektyvomis. Platesnė Universiteto tolesnės raidos analizė pateikta Universiteto 2009 2020 metų strateginiame plėtros plane, tad reiklesnis skaitytojas jame galės rasti jį dominančios informacijos apie planuojamas Universiteto perspektyvas. Tradiciškai už sėkmingą Universiteto veiklą 2009 metais Universiteto bendruomenei dėkoja rektorius, tad naudojuosi šia galimybe ir linkiu siekti kuo geresnių veiklos rezultatų 2010 metais, kad Šiaulių universitetas dar labiau sustiprėtų ir įgytų dar didesnį autoritetą. Prof. dr. Vidas Lauruška Šiaulių universiteto rektorius

TURINYS Rektoriaus žodis... 3 1. Žmonių ištekliai... 5 1.1. Organizacinė valdymo struktūra... 5 1.2. Personalo pokyčiai... 7 1.3. Personalo etatų struktūra, pasiskirstymas... 8 1.4. Kvalifikacija... 12 1.5. Dinamika, tendencijos, analizė, perspektyvos... 14 2. Mokslinis darbas ir meninė veikla... 15 2.1. Mokslo ir meno žmonių išteklių pokyčiai... 15 2.2. Doktorantūra... 15 2.3. Mokslo ir meno produkcija... 16 2.4. Mokslo žurnalai, leidyba... 20 2.5. Mokslo ir meno projektai, mokslinės konferencijos... 22 3. Studijos... 27 3.1. Studentai, absolventai... 27 3.2. Priėmimas į Universitetą... 32 3.3. Studijų programos... 36 3.4. Nuotolinės studijos... 38 3.5. Tęstinės studijos... 42 3.6. Tarptautinės studijos ir mobilumas... 44 3.7. Studijų kokybės gerinimas... 49 3.8. Studijų proceso administravimas... 50 3.9. Apibendrinimas... 50 4. Infrastruktūra... 51 4.1. Infrastruktūros padalinių veikla... 51 4.1.1. Biblioteka... 51 4.1.2. Informacinių sistemų tarnyba... 60 4.1.3. Ūkio tarnyba... 65 4.1.3.1. Ūkio tarnybos struktūros pokyčiai... 65 4.1.3.2. Pastatai, žemės sklypai... 65 4.1.3.3. Išlaidos energetiniams resursams... 68 4.1.3.4. Transportas... 68 4.2. Universiteto turtas... 70 4.3. Valstybės investicijų ir kitos programos, projektai... 70 4.4. Pagrindiniai infrastruktūros pokyčiai... 72 4.5. Viešieji pirkimai... 72 5. Finansai... 73 6. Išorinė veikla... 79 6.1. Visuomenės informavimas... 79 6.2. Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais... 82 6.3. Projektinė veikla... 83 6.4. Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas... 86 7. Neakademinė veikla... 88 7.1. Kultūros renginiai... 88 7.2. Meno kolektyvai... 88 7.3. Sportas... 89 7.4. Studentų karjera... 90 7.5. Socialiniai studentų reikalai... 92 7.6. Studentų organizacijos... 92 8. Kiti padaliniai ir veikla... 94 8.1. Vidaus audito tarnyba... 94 8.2. Botanikos sodas... 94 8.3. Viešosios įstaigos... 95 8.4. Muziejai... 99 9. Išvados... 101 10. Universiteto plėtros kryptys... 101 4

1. Žmonių ištekliai 1. ŽMONIŲ IŠTEKLIAI Šiuolaikinių technologijų plėtra, informacinės visuomenės formavimasis, ekonominių ir darbo procesų internacionalizacija keičia darbo turinį ir kelia naujus žmonių išteklių reikalavimus. Darbo rinkoje nuolat auga aukštosiose mokyklose suteikiamos kvalifikacijos vertė ir specialistų, baigusių aukštąjį mokslą, konkurencingumas. Organizacijoms yra labai svarbi žmonių išteklių plėtra, nes jų efektyvus panaudojimas lemia organizacijos ne tik vidinio potencialo didėjimą, bet kartu ir konkurencingumo augimą. 1.1. Organizacinė valdymo struktūra Universitetas kaip organizacija gali sėkmingai veikti, suskirsčius darbuotojus ir jų atliekamas veiklas į struktūrinius vienetus, taip užtikrinant efektyvų darbų pasidalijimą ir numatant funkcinius vertikalius ir horizontalius ryšius tarp padalinių. Formali Universiteto struktūra parodo šią veiklos organizavimo logiką, o struktūriniai pokyčiai yra natūrali organizacijos plėtros ir veiksmingesnio darbo formų paieškos forma. 2009 metais Universitete įvyko šie struktūriniai pokyčiai: 1. Reorganizuotas Europos studijų institutas: Dialektologijos centras ir Šiaurės Lietuvos istorijos centras reorganizuoti į Šiaurės Lietuvos tyrimų centrą kaip atskirą Humanitarinio fakulteto padalinį; panaikintas Kultūrinės antropologijos centras; panaikinti Amerikos ir Britanijos studijų centras, Prancūzų, Rusų, Švedų ir Šveicarų kultūros centrai. 2. Pakeistas Filosofijos katedros pavadinimas į Filosofijos ir antropologijos katedrą. Tinkama Universiteto organizacinė valdymo struktūra daro poveikį jo veiklos veiksmingumui. Vidaus struktūra turi padėti siekti Universiteto tikslų, atlikti jo uždavinius ir funkcijas. Universiteto struktūros optimizavimas lieka aktualiu strateginiu uždaviniu ir ateityje. Jo sprendimas turėtų būti siejamas su galimu Lietuvos universitetų tinklo optimizavimu. 2009 metais Universitete veikė 8 fakultetai, kuriuose buvo 36 katedros, Tęstinių studijų institutas, Biblioteka, 2 universitetiniai mokslo centrai, 11 fakultetinių mokslo centrų, Nuotolinių studijų centras, Technologinių bandymų centras, Botanikos sodas, Biblioteka, Fotono mokykla, kiti neakademiniai padaliniai. Universiteto organizacinė valdymo struktūra atrodo taip: 5

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. ŠIAULIŲ UNIVERSITETO STRUKTŪRA UNIVERSITETO TARYBA SENATAS REKTORIUS SENATO KOMISIJOS* REKTORATAS DARBUOTOJŲ IR STUDENTŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO KOMISIJA ADMINISTRACIJOS IR DARBUOTOJŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO KOMISIJA ATESTACIJOS IR KONKURSO KOMISIJA DĖSTYTOJŲ IR DARBUOTOJŲ ETIKOS KODEKSO PRIEŽIŪROS KOMISIJA PERSONALO TARNYBA EKONOMIKOS IR FINANS TARNYBA VIDAUS AUDITO TARNYBA RYŠI SU VISUOMENE TARNYBA STUDIJ PROREKTORIUS MOKSLO IR MENO PROREKTORIUS TARPTAUTINI RYŠI IR PL TROS PROREKTORIUS INFRASTRUKT ROS PROREKTORIUS STUDIJŲ SKYRIUS MOKSLO IR MENO SKYRIUS PROJEKTŲ VADYBOS SKYRIUS KIO TARNYBA STUDENT REIKAL TARNYBA NUOTOLINIŲ STUDIJŲ CENTRAS Visuomenės sveikatos mokslinis centras Lyčių studijų centras TARPTAUTINI PROGRAM IR RYŠI TARNYBA KARJEROS CENTRAS INFORMACINI SISTEM TARNYBA RAŠTINĖ ARCHYVAS Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras Edukacinių tyrimų mokslinis centras EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS MEN FAKULTETAS Menotyros mokslinis centras Gamtos muziejus Europos studijų institutas HUMANITARINIS FAKULTETAS SOCIALINI MOKSL FAKULTETAS Socialinių tyrimų mokslinis centras Botanikos sodas Fizikų mokykla FOTONAS GAMTOS MOKSL FAKULTETAS SOCIALIN S GEROV S IR NEGAL S STUDIJ FAKULTETAS Specialiojo ugdymo mokslinis centras Neįgaliųjų sporto ir sveikatinimo centras Biologinių tyrimų mokslinis centras Fizikinių procesų modeliavimo mokslinis centras MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS BIBLIOTEKA TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS T STINI STUDIJ INSTITUTAS Biomedicininės inžinerijos mokslinis centras Energetikos ir ekologiškai švarių technologijų mokslinis centras * Atestacijos komisija, Finansų komisija, Studijų komisija, Mokslo ir meno komisija, Teisės ir statuto priežiūros komisija. PATVIRTINTA 2008-06-18 ŠU Senato posėdyje (protokolo Nr. 25). 6

1. Žmonių ištekliai 1.2. Personalo pokyčiai 2009 m. gruodžio 31 d. Universitete dirbo 1069 darbuotojai, patvirtinta etatų 1025,5: mokslo pedagoginio personalo (dėstytojų) 499 etatai, mokslo darbuotojų 24,7 etato, kito personalo 501,8 etato. Intensyviai vyko darbas Universiteto atestacijos ir konkurso komisijoje. Įvyko 8 Universiteto atestacijos ir konkurso komisijos posėdžiai. Iš viso už kadenciją atestuoti 53 dėstytojai ir mokslo darbuotojai: 1 profesorius, 23 docentai, 12 lektorių, 9 asistentai, 3 vyriausieji mokslo darbuotojai, 3 vyresnieji mokslo darbuotojai, 2 jaunesnieji mokslo darbuotojai. Už kadenciją neatestuotas 1 dėstytojas (docentas). Už ne visą kadenciją (neeilinė atestacija) atestuota 18 dėstytojų: 2 profesoriai (pedagoginiam vardui gauti), 7 docentai (3 pedagoginiam vardui gauti), 6 lektoriai, 3 asistentai. Atestuotas pareigoms 81 dėstytojas ir mokslo darbuotojas, iš jų naujoms pareigoms 37: 70 dėstytojų, iš jų naujoms pareigoms 34 dėstytojai: 8 profesoriaus, iš jų naujoms pareigoms 7, 30 docento, iš jų naujoms pareigoms 9, 24 lektoriaus, iš jų naujoms pareigoms 14, 8 asistento, iš jų naujoms pareigoms 4; 11 mokslo darbuotojų, iš jų naujoms pareigoms 3 mokslo darbuotojai: 4 vyriausiojo mokslo darbuotojo, iš jų naujoms pareigoms 1, 4 vyresniojo mokslo darbuotojo, iš jų naujoms pareigoms 1, 3 jaunesniojo mokslo darbuotojo, iš jų naujoms pareigoms 1. Į skelbtas konkursines pareigas Šiaulių universiteto katedrose, mokslo centruose ir kituose padaliniuose išrinktas 81 asmuo (dėstytojai ir mokslo darbuotojai), iš jų naujoms pareigoms 35: 66 dėstytojai, iš jų naujoms pareigoms 28 dėstytojai: 10 profesorių (4 naujoms pareigoms, 6 perrinkti), 27 docentai (8 naujoms pareigoms, 19 perrinkta), 20 lektorių (14 naujoms pareigoms, 6 perrinkti), 9 asistentai (6 naujoms pareigoms, 3 perrinkti); 15 mokslo darbuotojų, iš jų naujoms pareigoms 7 mokslo darbuotojai: 5 vyriausieji mokslo darbuotojai (2 naujoms pareigoms, 3 perrinkti), 6 vyresnieji mokslo darbuotojai (3 naujoms pareigoms, 3 perrinkti), 4 jaunesnieji mokslo darbuotojai (2 naujoms pareigoms, 2 perrinkti). Neišrinkti nelaimėjo konkurso: 1 asmuo Edukologijos katedros docento pareigoms, 1 asmuo Edukologijos katedros lektoriaus pareigoms. 7

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. 1.3. Personalo etatų struktūra, pasiskirstymas P1 pav. pateikiama Šiaulių universiteto personalo etatų struktūra. Bendras etatų skaičius 2009 metais žymiai sumažėjo. Kaip matome, didžiausią etatų dalį sudaro mokslo pedagoginis personalas (dėstytojai), mažiausią mokslo darbuotojai. 309,55; 30 % Etat strukt ra 2009 m. 499; 50 % Mokslo pedagoginis personalas (d stytojai) Mokslo darbuotojai 44,25; 4 % 148; 14 % 24,7; 2 % Mokslo pagalbinis personalas Administracijos darbuotojai Kitas personalas P1 pav. Etatų struktūra 2009 m. Universiteto mokslo pedagoginio personalo (dėstytojų) etatų skaičiaus pasiskirstymas pateiktas P1 lentelėje. Joje pateikti duomenys, kaip pasiskirstę mokslo pedagoginio personalo (dėstytojų) etatai fakultetuose ir Nuotolinių studijų centre. Tarp fakultetų daugiausia etatų 2009 metų rugsėjo 1 d. buvo skirta Socialinių mokslų fakultetui 135, mažiausiai Gamtos mokslų fakultetui 21. Šiaulių universiteto mokslo pedagoginio personalo (dėstytojų) etatų pasiskirstymas Padalinys 2009 m. etatai Edukologijos fakultetas 56 Gamtos mokslų fakultetas 21 Humanitarinis fakultetas 82 Matematikos ir informatikos fakultetas 31 Menų fakultetas 61 Socialinių mokslų fakultetas 135 Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas 49 Technologijos fakultetas 60 Nuotolinių studijų centras (dėstytojai) 4 Iš viso: 499 etatai P1 lentelė P2 pav. pateikiama užimtų Šiaulių universiteto mokslo pedagoginio personalo (dėstytojų) etatų struktūra pagal pareigybes (lieka neužimti 40,55 etato). Pedagoginis darbas pastoviųjų etatų apimtimi apmokamas autorinėmis sutartimis. Kaip matome, didžiausią etatų dalį sudaro lektoriai, mažiausią profesoriai. 8

1. Žmonių ištekliai Pedagoginių etatų struktūra pagal pareigybes Etat strukt ra 2009 m. 85,49; 19 % 36,25; 8 % Profesoriai Docentai Lektoriai Asistentai 163,67; 36 % 173,04; 37 % P2 pav. Pedagoginių etatų struktūra pagal pareigybes 2009 m. P2 lentelėje pateiktas mokslo darbuotojų etatų pasiskirstymas Universiteto mokslo centruose. Mokslo darbuotojų etatų skaičius Šiaulių universiteto mokslo centruose P2 lentelė Mokslo centrai 2009 m. Lyčių studijų centras 1,5 Visuomenės sveikatos mokslinis centras 0,75 Iš viso: 2,25 etato Mokslo darbuotojų etatų pasiskirstymas Universiteto fakultetų mokslo centruose ir kituose fakultetų padaliniuose pateiktas P3 lentelėje. Iš lentelės matyti, kad fakultetų mokslo centruose ir kituose padaliniuose daugiausia etatų 2009 metais buvo skirta Botanikos sodui (3,25 etato) ir Edukacinių tyrimų moksliniam centrui (3 etatai). Mokslo darbuotojų etatų skaičius Šiaulių universiteto fakultetų mokslo centruose ir kituose padaliniuose Fakultetų mokslo centrai ir kiti padaliniai 2009 m. Edukologijos fakultetas Edukacinių tyrimų mokslinis centras 3 Funkcinės diagnostikos laboratorija / Sportinio ugdymo tyrimų laboratorija 0,5 Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras 1,5 Profesinio rengimo studijų centras Ugdymo diagnostikos laboratorija Gamtos mokslų fakultetas Botanikos sodas 3,25 Biologinių tyrimų mokslinis centras 2,25 Fizikinių procesų modeliavimo mokslinis centras 0,5 Fizikos katedra 1 Humanitarinis fakultetas Šiaurės Lietuvos tyrimų centras 0,5 Matematikos ir informatikos fakultetas Informatikos katedra 0,5 Matematikos katedra 0,5 Menų fakultetas Menotyros mokslinis centras 1,2 9 P3 lentelė

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas Neįgaliųjų sporto ir sveikatinimo mokslinis centras Specialiojo ugdymo mokslinis centras 1,25 Socialinių mokslų fakultetas Socialinių tyrimų mokslinis centras 2,5 Technologijos fakultetas Biomedicininės inžinerijos mokslinis centras 1,5 Energetikos ir ekologiškai švarių technologijų mokslinis centras 1,75 Technologinių bandymų centras 0,25 Iš viso: 22,45 etato P4 lentelėje pateiktas etatų skaičiaus pasiskirstymas Universiteto fakultetuose ir jų padaliniuose, Tęstinių studijų institute bei Universiteto mokslo centruose (be dėstytojų ir mokslo darbuotojų). Etatų skaičius fakultetuose ir jų padaliniuose, Tęstinių studijų institute bei Universiteto mokslo centruose (be dėstytojų ir mokslo darbuotojų) Fakultetai, institutai, centrai 2009 m. Edukologijos fakultetas 20,3 Edukacinių tyrimų mokslinis centras 1 Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras 0,25 Gamtos mokslų fakultetas 15 Fotono mokykla 4 Botanikos sodas 14 Humanitarinis fakultetas 16 Matematikos ir informatikos fakultetas 8,5 Menų fakultetas 30,25 Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas 11,75 Specialiojo ugdymo mokslinis centras 1 Socialinių mokslų fakultetas 22 Socialinių tyrimų mokslinis centras 0,25 Technologijos fakultetas 24,75 Technologinių bandymų centras 1,5 Tęstinių studijų institutas 13,75 Lyčių studijų centras 1 Nuotolinių studijų centras 5,5 Iš viso: 190,8 etato P3 lentelės tęsinys P4 lentelė Etatų skaičiaus pasiskirstymas Universiteto skyriuose, tarnybose ir kituose padaliniuose pateikiamas P5 lentelėje. Šioje lentelėje etatai pateikti be mokslo pedagoginio personalo etatų. Ūkio tarnyboje etatai pateikti kartu su visų fakultetų ir padalinių ūkio darbuotojų etatais. 10

1. Žmonių ištekliai Etatų skaičius Šiaulių universiteto tarnybose, skyriuose ir kituose padaliniuose Skyriai, tarnybos ir padaliniai 2009 m. Archyvas 2 Biblioteka 48,2 Ekonomikos ir finansų tarnyba 15 Informacinių sistemų tarnyba 5,75 Karjeros centras 3,5 Mokslo ir meno skyrius 3 Personalo tarnyba 7 Projektų vadybos skyrius 5 Rektoratas 11 Ryšių su visuomene tarnyba 7 Sporto klubas 6 Studentų reikalų tarnyba 7,25 Studijų skyrius 13,25 Studijų kokybės valdymo grupė prie Studijų skyriaus 1,5 Tarptautinių programų ir ryšių tarnyba 4,25 Ūkio tarnyba 169,3 Vidaus audito tarnyba 2 Iš viso: 311 etatų P5 lentelė Palyginti su 2008 metais, 2009 metais etatų skaičius Universiteto skyriuose, tarnybose ir kituose padaliniuose sumažėjo 10,25 etato. P3 pav. pavaizduotas Universiteto darbuotojų skaičius pagal lytį. Kaip matome, moterų Universitete 2009 metais dirbo beveik dvigubai daugiau negu vyrų. Šiauli universiteto darbuotojai 2009 m. 800 700 600 500 400 300 200 100 0 681 Moterys Vyrai 388 P3 pav. Šiaulių universiteto darbuotojai 2009 m. 11

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. 1.4. Kvalifikacija Mokslinio ir pedagoginio personalo atestacijos ir konkursų procesus reglamentuoja Šiaulių universiteto mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti nuostatai. 2009 metais 81 Universiteto dėstytojas ir mokslo darbuotojas dalyvavo konkursuose. Nemažai dėstytojų ir mokslo darbuotojų po konkursų pradėjo eiti aukštesnes pareigas. P6 lentelė Šiaulių universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kaita Pareigybių kaita 2009 m. Iš asistento į lektoriaus 8 Iš lektoriaus į docento 6 Iš docento į profesoriaus 2 Iš vyresniojo mokslo darbuotojo į vyriausiojo 2 Per 2009 metus gerokai ūgtelėjo Universiteto kvalifikacijos ir intelektinis potencialas: akademinis personalas sustiprėjo 4 profesoriais ir 8 docentais. Taip pat naujoms pareigoms išrinkta 14 lektorių ir 6 asistentai. Naujomis pajėgomis pasipildė ir mokslo darbuotojų gretos: 1 vyriausiuoju mokslo darbuotoju, 3 vyresniaisiais ir 2 jaunesniaisiais mokslo darbuotojais. Tebėra aktuali akademinio personalo amžiaus problema. Jaunų dėstytojų ir mokslo darbuotojų aukštosiose mokyklose dirba per mažai. Konstatuotina, kad ir mūsų Universiteto pedagogai nėra jauni. Universitete 2009 metais dirbo 37 procentai pedagogų, kurių amžius nesiekė 40 metų. P7 lentelėje pateikiama informacija apie Šiaulių universiteto mokslo pedagoginio personalo (dėstytojų) amžiaus vidurkį fakultetuose. Vidutinis mokslo pedagoginio personalo (dėstytojų) amžiaus vidurkis fakultetuose 2009 metais buvo 45,2 m. Jauniausi pagal dėstytojų amžiaus vidurkį 2009 metais buvo Edukologijos fakulteto dėstytojai 35,3 m.; vyriausi Humanitarinio fakulteto 53,3 m. Galima pasidžiaugti, kad bendras Universiteto dėstytojų amžiaus vidurkis (45 m.) nepasikeitė, tačiau skirtinguose fakultetuose kaitos tendencijos yra skirtingos. Dėstytojų amžiaus vidurkis žymiai sumažėjo Edukologijos, Gamtos mokslų, Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetuose, tačiau padidėjo Humanitariniame, Menų, Technologijos fakultetuose. Šiaulių universiteto mokslo pedagoginio personalo (dėstytojų) pasiskirstymas fakultetuose 2009 metais pagal amžiaus vidurkį Padalinys Amžiaus vidurkis Edukologijos fakultetas 35,3 Gamtos mokslų fakultetas 41,3 Humanitarinis fakultetas 53,3 Matematikos ir informatikos fakultetas 41,8 Menų fakultetas 52,9 Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas 40,6 Socialinių mokslų fakultetas 43,3 Technologijos fakultetas 53,1 Vidurkis 45 P7 lentelė Šiaulių universiteto profesorių sąrašas pateiktas P8 lentelėje. Jame nurodyti visi Universitete dirbantys profesoriai (ir einantys antraeiles pareigas). Kaip matome iš lentelės, iš viso 2009 metais dirbo 50 profesorių, iš jų pagrindines pareigas Universitete ėjo 33 profesoriai; habilituotų daktarų iš viso buvo 23, iš jų pagrindines pareigas ėjo 12; iš viso turinčių profesoriaus pedagoginį vardą buvo 39, iš jų pagrindines pareigas ėjo 27. Akivaizdu, kad gana didelė dalis profesoriaus pareigas Universitete einančių dėstytojų (18) yra vyresni kaip 65 metų arba artėja prie tokio amžiaus. 12

1. Žmonių ištekliai Šiaulių universiteto profesoriai 2009 metais* P8 lentelė Pavardė, vardas Katedra Pareigos Mokslo laipsnis vardas Pedagoginis ALIŠAUSKIENĖ Stefanija Specialiosios pedagogikos katedra profesorius dr. (habil. p.) doc. AMBRUKAITIS Jonas Specialiosios didaktikos katedra profesorius dr. prof. BALČIAUSKAS Linas Aplinkotyros katedra profesorius * dr. (habil. p.) doc. BALČYTIS Eduardas Juozas Muzikos pedagogikos katedra profesorius habil. dr. prof. BARANAUSKIENĖ Ingrida Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedra profesorius dr. (habil. p.) doc. BARGELIS Algirdas Mechanikos inžinerijos katedra profesorius * habil. dr. prof. BERESNEVIČIENĖ Danguolė Psichologijos katedra profesorius habil. dr. prof. BIKULČIUS Vytautas Literatūros istorijos ir teorijos katedra profesorius dr. (habil. p.) doc. BRAŽĖNAS Algis Mechanikos inžinerijos katedra profesorius * habil. dr. prof. ČEPAITIENĖ Giedrė Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedra profesorius dr. prof. DABKEVIČIUS Zenonas Aplinkotyros katedra profesorius * habil. dr. prof. GARALIS Algirdas Vadybos katedra profesorius dr. prof. GARBAČIAUSKAS Ričardas Tapybos katedra profesorius prof. GUDAVIČIUS Aloyzas Rusų kalbos katedra profesorius habil. dr. prof. GUDONIS Vytautas Specialiosios pedagogikos katedra profesorius habil. dr. prof. GUŽAS Danielius Statybos inžinerijos katedra profesorius habil. dr. prof. JANAVIČIUS Arvydas Juozapas Fizikos katedra profesorius habil. dr. prof. JANULIS Vaidotas Piešimo katedra profesorius doc. JUODAITYTĖ Audronė Juzė Edukologijos katedra profesorius habil. dr. prof. JURGAITIS Donatas Matematikos katedra profesorius dr. (habil. p.) doc. KAČIUŠKIENĖ Genovaitė Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedra profesorius dr. (habil. p.) prof. KIEVIŠAS Jonas Meno edukologijos katedra profesorius * dr. (habil. p.) prof. KISELIOVAS Arkadijus Ugdymo sistemų katedra profesorius dr. prof. KLIMAS Ramutis Ugdymo sistemų katedra profesorius habil. dr. prof. KRIŠČIŪNAS Kęstutis Viešojo administravimo katedra profesorius * habil. dr. prof. KULVIETIS Genadijus Informatikos katedra profesorius * habil. dr. prof. LAMANAUSKAS Vincentas Edukologijos katedra profesorius dr. (habil. p.) prof. LAURUŠKA Vidas Elektronikos katedra profesorius dr. prof. LAURUTIS Vincas Elektronikos katedra profesorius habil. dr. prof. LUKYS Alvydas Audiovizualinio meno katedra profesorius * doc. MALEVSKI Hendryk Viešojo administravimo katedra profesorius dr. prof. MASKULIŪNAS Bronius Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedra profesorius dr. (habil. p.) doc. MASTEIKAITĖ Vitalija Mechanikos inžinerijos katedra profesorius * dr. doc. MAŽEIKIS Gintautas Filosofijos ir antropologijos katedra profesorius * dr. (habil. p.) prof. MERKYS Gediminas Vadybos katedra profesorius * habil. dr. prof. MUCKUS Kazimieras Medicinos pagrindų katedra profesorius * habil. dr. prof. PILECKAS Konstantinas Matematikos katedra profesorius * habil. dr. prof. RADAVIČIUS Marijus Matematikos katedra profesorius * dr. doc. SAKALAUSKAS Leonidas Informatikos katedra profesorius * habil. dr. prof. ŠILEIKA Algis Ekonomikos katedra profesorius habil. dr. prof. ŠIUKŠČIUS Giedrius Dizaino katedra profesorius prof. TRIČYS Vaclovas Statybos inžinerijos katedra profesorius dr. prof. ULOZAS Ričardas Viktoras Mechanikos inžinerijos katedra profesorius dr. prof. VALENTAS Skirmantas Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedra profesorius dr. prof. VAŠKELAITIS Vytautas Vadybos katedra profesorius habil. dr. prof. VISOCKIS Antanas Tapybos katedra profesorius prof. ZABORSKIS Apolinaras Medicinos pagrindų katedra profesorius * habil. dr. ŽELVYS Rimantas Vadybos katedra profesorius * habil. dr. prof. ŽIDONIS Ipolitas Statybos inžinerijos katedra profesorius dr. prof. ŽUPERKA Kazimieras Romualdas Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedra profesorius habil. dr. prof. * darbuotojai, kuriems Šiaulių universitetas ne pagrindinė darbovietė. Iš viso: 50 habil. dr. 23, dr. 22 prof. 39, doc. 10 P4 pav. pateiktas mokslo pedagoginio personalo (dėstytojų), ėjusių Universitete pagrindines ir antraeiles pareigas, skaičius. Matome, kad daugumai dėstytojų Universitetas yra pagrindinė darbovietė. Iš kitų institucijų daugiausia kviečiami asistentai. Kviečiamų asistentų skaičius galėtų sumažėti įdarbinant geriausius Šiaulių universiteto absolventus. 13

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. Mokslo pedagoginiai darbuotojai (d stytojai) 2009 m. 176; 29 % 435; 71 % Pagrindin s pareigos Antraeil s pareigos P4 pav. Mokslo pedagoginio personalo (dėstytojų) pasiskirstymas pagal pagrindinį ir antraeilį darbą 2009 m. 1.5. Dinamika, tendencijos, analizė, perspektyvos Nuolat kin tančioje organizacijoje formuojasi naujas požiūris į ją kaip veiklos sistemą, kurioje žmonių ištekliai tampa svarbiausia, aktyviąja sistemos dalimi, lemiančia organizacijos tikslų efektyvų įgyvendinimą. Ypatingas dėmesys skiriamas žmonių išteklių formavimo bei valdymo aspektams. Vykstantys pokyčiai ekonominėje situacijoje ir nuolat atsinaujinančios technologijos reikalauja žmonių išteklių nuolatinio ugdymo, kuris turi būti grindžiamas strateginiais sprendimais. Siekiant sėkmingai spręsti žmonių išteklių vadybos uždavinius, siūloma įvertinti iššūkius, kuriuos lemia globalizacija ir kiti visuomenėje vykstantys procesai. Priklausomai nuo konkrečių istorinių ir socialinių ekonominių sąlygų kinta žmonių išteklių kokybės charakteristika. Intensyvi veiklos pasaulio turinio kaita sąlygoja šias tendencijas: profesinių ir dalykinių žinių, būtinų konkrečiam darbui atlikti, poreikio ir reikšmės augimą; bendrosios kompetencijos, būdingos daugeliui profesijų, poreikio augimą; užimtumo formų lankstumo svarbos didinimą; darbuotojų darbo kultūros reikalavimų didėjimą; darbuotojų profesinės kvalifikacinės struktūros esminius pokyčius. Dėl intensyvios pasaulinės konkurencijos ir greitų technologinių pokyčių žmonių ištekliai, kaip esminis ūkio plėtros ir užimtumo didinimo išteklius Lietuvoje, tampa vis reikšmingesni šiuolaikinėje žinių ekonomikoje. Siekiant sėkmingai konkuruoti šioje aplinkoje, reikia ne tik produktyviai panaudoti prieinamas žinias, bet ir kurti naujas. Vienas iš svarbiausių uždavinių pritraukti į Universitetą kuo daugiau jaunimo. Pagrindinis personalo politikos formavimo uždavinys tai personalo atranka, įdarbinimas ir ugdymas. Turėtų būti įvertintos visos personalo politikos formavimo dalys atestavimas, savianalizė, karjeros planavimas, kompetencijų apibrėžimas, skatinimas ir kvalifikacijos kėlimas. 14

2. Mokslinis darbas ir meninė veikla 2. MOKSLINIS DARBAS IR MENINĖ VEIKLA 2.1. Mokslo ir meno žmonių išteklių pokyčiai Šiaulių universitete mokslinius tyrimus atlieka humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sričių mokslininkai. Universitete 2009 m. gruodžio 31 d. dirbo 611 mokslo pedagoginių darbuotojų, iš jų 50 profesorių, 172 docentai, 205 lektoriai, 184 asistentai, 47 mokslo darbuotojai (11 iš jų mokslinė veikla yra pagrindinė). Universitete 2009 m. pabaigoje iš viso buvo užimta 458,45 mokslo pedagoginio personalo etato ir 21,34 mokslo darbuotojų etato. 44,2 % visų dėstytojų ir mokslo darbuotojų turi mokslo laipsnį. 2009 m. ŠU Senatas suteikė pedagoginį profesoriaus vardą Ričardui Garbačiauskui ir docento vardą dr. Dariui Šiaučiūnui, dr. Daivai Mockevičienei, dr. Sergėjui Rimovskiui, dr. Danutei Kiseliovai, Irenai Ambrazienei. 2009 m. habilitacijos procedūrą atliko šie Šiaulių universiteto mokslininkai: 1. Teodoras Tamošiūnas. Darnus regionų vystymasis: Šiaulių regiono socialinės ir ekonominės plėtros sisteminis tyrimas (socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas). Habilitacijos komisijos pirmininkas prof. habil. dr. P. Žukauskas, VDU, 2009-04-09. 2. Zita Tamašauskienė. Investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir pajamų paskirstymas bei perskirstymas (socialinių mokslų sritis, ekonomika). Habilitacijos komisijos pirmininkas prof. habil. dr. Z. Lydeka, VDU, 2009-04-09. 2.2. Doktorantūra Šiaulių universitete šiuo metu veikia socialinių mokslų srities edukologijos krypties doktorantūra, kuri buvo patvirtinta 1998 m. Nuo doktorantūros programos patvirtinimo iki 2009 m. pabaigos Universiteto edukologijos doktorantūroje studijavo 125 doktorantai. Šiuo metu studijuoja 29 edukologijos krypties doktorantai. 2009 m. doktorantūros studijas baigė edukologijos krypties 8 doktorantai. 2009 m. Šiaulių universitete apgintos 7 edukologijos krypties daktaro disertacijos. Iš viso Šiaulių universitete yra 85 doktorantai, įskaitant ir jaunuosius mokslininkus, kurie studijuoja įvairių Lietuvos universitetų kitų krypčių doktorantūrose (56 darbuotojai, 21 iš jų studijas ŠU finansuoja (visiškai arba iš dalies)). Disertacijų analizė pagal mokslo sritis parodė, kad 2005 2009 m. Universiteto mokslininkų apgintos daktaro disertacijos pasiskirstė taip: socialiniai m. 43 %, humanitariniai m. 15 %, fiziniai m. 18 %, technologijos m. 20 %, biomedicinos m. 4 %. 2009 m. Šiaulių universiteto darbuotojai apgynė 13 daktaro disertacijų: 3 iš jų Šiaulių universitete, 10 kituose Lietuvos universitetuose. Apgintos disertacijos pagal mokslų sritis pasiskirstė taip: 6 socialinių, 5 technologijos, 2 fizinių mokslų. 2009 m. daktaro disertacijas Šiaulių universitete apgynė: 1. Inga Iždonaitė-Medžiūnienė. Turizmo vadybos studentų socialinės kompetencijos modeliavimo pagrindimas (socialiniai mokslai, edukologija). 2009-05-08, mokslinis vadovas prof. dr. R. Malinauskas, gynimo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. V. Gudonis. 2. Remigijus Bubnys. Reflektyvus mokymasis kaip edukacinis fenomenas ugdant specialiuosius pedagogus aukštojoje mokykloje (socialiniai mokslai, edukologija). 2009-05-15, mokslinis vadovas prof. habil. dr. V. Gudonis, gynimo tarybos pirmininkė prof. habil. dr. A. Juodaitytė. 3. Kristina Samašonok. Globos namuose gyvenančių paauglių adaptyvaus elgesio ugdymas(is) (socialiniai mokslai, edukologija). 2009-05-15, mokslinis vadovas prof. habil. dr. V. Gudonis, gynimo tarybos pirmininkė prof. habil. dr. A. Juodaitytė. 4. Gražina Strazdienė. Kolegijų studentų verslumo ugdymas taikant imitacinės verslo įmonės modelį (socialiniai m., edukologija). 2009-05-22, mokslinis vadovas prof. dr. A. Garalis, gynimo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. V. Gudonis. 5. Rima Jasnauskaitė. Kolegijos studentų inžinerijos anglų kalbos funkcinių gebėjimų ugdymo(si) sistemos modeliavimas (socialiniai m., edukologija). 2009-05-22, mokslinė vadovė doc. dr. L. Ušeckienė, gynimo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. V. Gudonis. 15

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. 6. Renata Geležinienė. Įrodymais grįstos mokytojo veiklos konstravimas ugdant emocijų ir elgesio sutrikimų turinčius mokinius (socialiniai m., edukologija). 2009-05-29, mokslinis vadovas prof. dr. J. Ruškus, gynimo tarybos pirmininkė doc. dr. S. Ališauskienė. 7. Nida Kvedaraitė. Šiuolaikinės mokyklos kaip besimokančios organizacijos bruožų raiška personalo savivaldaus mokymosi sklaidos procesuose (socialiniai m., edukologija). 2009-10-16, mokslinė vadovė prof. habil. dr. A. Juodaitytė, gynimo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. V. Gudonis. 2009 m. daktaro disertacijas kituose universitetuose apgynė: 1. Gintarė Šatienė. Korupcijos socialinės ir teisinės apibrėžties įtaka korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo metodikos plėtros tendencijoms (socialiniai m., teisė). Mykolo Romerio universitetas, 2009-01-21, mokslinis vadovas prof. dr. E. V. Kurapka, gynimo tarybos pirmininkas doc. dr. P. Ancelis. 2. Kristina Bružaitė. Kai kurie tiesiniai laiko eilučių modeliai su nestacionaria ilgąja atmintimi (fiziniai m., matematika). Vilniaus universitetas, 2009-02-06, mokslinis vadovas prof. habil. dr. D. Surgailis, gynimo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. V. Paulauskas. 3. Rigita Tijūnaitienė. Dalyvavimo pilietinės visuomenės organizacijose motyvacijos raiška ir plėtojimas (socialiniai m., vadyba ir administravimas). Kauno technologijos universitetas, 2009-03-12, mokslinis vadovas prof. dr. B. Neverauskas, gynimo tarybos pirmininkas prof. dr. P. Vanagas. 4. Dalia Čikotienė. Kokybiško gaminio gamybos technologijos modelio sukūrimas ir tyrimas (technologijos m., mechanikos inžinerija). Kauno technologijos universitetas, 2009-06-17, mokslinis vadovas prof. habil. dr. A. Bargelis, gynimo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. R. P. Bansevičius. 5. Agnė Stulpinaitė. Statinių mechaninių ir mažaciklio nuovargio charakteristikų tarpusavio ryšio tyrimas (technologijos m., mechanikos inžinerija). Kauno technologijos universitetas, 2009-10-28, mokslinis vadovas prof. habil. dr. M. Daunys, gynimo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. B. Bakšys. 6. Milda Damkuvienė. Klientų suvokiama ilgalaikių santykių su aukšto kontakto paslaugų organizacija vertė (socialiniai m., vadyba ir administravimas). Kauno technologijos universitetas, 2009-12-11, mokslinė vadovė prof. dr. R. Viršilaitė, gynimo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. R. Jucevičius. 7. Asta Slotkienė. Aktyviojo mokymosi objekto projektavimo metodas ir jo tyrimas (technologijos m., informatikos inžinerija). Kauno technologijos universitetas, 2009-12-22, mokslinis vadovas doc. dr. K. Baniulis, gynimo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. R. Šeinauskas. 8. Dainius Balbonas. Balsių spektro analizė (technologijos m., elektros ir elektronikos inžinerija). Kauno technologijos universitetas, 2009-12-23, mokslinis vadovas prof. dr. A. Valinevičius, gynimo tarybos pirmininkas prof. dr. L. Mažeika. 9. Danutė Regina Genienė. Lercho dzeta funkcijų su algebriniu iracionaliuoju parametru ribinės teoremos (fiziniai m., matematika). Vilniaus universitetas, 2009-12-29, mokslinis vadovas prof. habil. dr. A. Laurinčikas, gynimo tarybos pirmininkas prof. dr. G. Stepanauskas. 10. Arūnas Grigaitis. Adaptyviųjų elektropneumatinių vykdymo sistemų tyrimas (technologijos m., elektros ir elektronikos inžinerija). Kauno technologijos universitetas, 2009-12-29, mokslinis vadovas prof. habil. dr. V. A. Geleževičius, gynimo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. J. A. Virbalis. 2.3. Mokslo ir meno produkcija 2009 m. pasikeitė mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodika (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. ISAK-1321), todėl praėjusių metų mokslinės produkcijos vertė taškais nėra lyginama su 2007 ir 2008 metų rezultatais. Šiaulių universiteto darbuotojai savo mokslinių tyrimų rezultatus skelbia šalies bei užsienio mokslinėje spaudoje, tyrimų rezultatus apibendrina monografijose (M1, M2 lentelės). Universiteto mokslininkai 2009 m. parengė ir išleido 3 monografijas (indėlis: 2 Humanitariniame fakultete, 1 Menų fakultete), 3 žodynus (Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultete). 2009 m. leidiniuose, įrašytuose į Mokslinės informacijos instituto (ISI) bazės Mokslo citavimo indeksų (SCI) pagrindinių leidinių sąrašą (Master Journal List), kurie yra įtraukti į ISI WOS duomenų bazę, paskelbti 32 straipsniai (Universiteto autorių indėlis 22,48). Universiteto mokslininkai parengė 59 metodines priemones ir vadovėlius mokyklai. 16

2. Mokslinis darbas ir meninė veikla Mokslinė veikla Šiaulių universiteto fakultetuose 2008 2009 m. M1 lentelė Fakultetai Monografijos ISI straipsniai Kiti mokslo straipsniai Surengta mokslinių konferencijų 2008 2009 2008 2009 2008 2009 2008 2009 EF 1,5 0,99 2 100,57 125,31 4 3 MIF+NSC 4,67 5,33 29,6 16,67 1 GMF+BS 1,75 3,67 22,7 14,24 1 HF+LSI+ESI 1 2 0,1 2 173,07 190,19 8 6 MF 1 0 1 24,33 15,5 1 SMF 1,5 4,34 125,31 89,53 4 4 SGNSF 1 0 103,15 50,69 7 2 TF 0,33 7,07 11,64 30,82 31,25 1 1 TSI 0 1 5 Iš viso: 3,83 3 16,08 29,98 610,55 538,38 27 16 17

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. M2 lentelė Mokslo publikacijų (išskyrus mokslo populiarinimo ir tezes) skaičius MEE Straipsniai mokslo žurnaluose ir leidiniuose paskelbti konferencijų pranešimai MEE * Bendras straipsnių ir tezių skaičius Konferencijų pranešimų tezės nerecenzuotuose užsienio ir Lietuvos konferencijų pranešimų leidiniuose recenzuotuose tarptautinių ir Lietuvos konferencijų pranešimų leidiniuose leidiniuose, referuotuose Thomson ISI Proceedings bazėje mokslo populiarinimo kituose leidiniuose referuotuose kitose duomenų bazėse referuotuose LMT patvirtintose duomenų bazėse Thomson ISI Master Journal List sąraše Thomson ISI Web of Science sąraše Katedra / centras Fakultetas EF Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras 1 26,5 1 22,2 0,2 50,90 1,5 33,27 HF Istorijos katedra 12 2 23,5 2 2,0 1 42,50 1,85 21,89 HF Šiaurės Lietuvos tyrimų centras 1 1 5 0,33 1,5 8,83 0,5 17,66 TF Biomedicininės inžinerijos mokslinis centras 1,67 1 3,17 2,34 8,18 0,5 11,68 HF Literatūros istorijos ir teorijos katedra 23,5 2 7,5 11 10,25 54,25 3,22 10,25 Tęstinių studijų institutas 3 2 5,00 0,5 10,00 HF Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedra 2 28,5 8,67 6,5 3,0 1 20,0 69,67 4,79 9,01 HF Anglų filologijos katedra 12,33 11 5,00 28,33 4,29 5,44 SGNSF Specialiosios pedagogikos katedra 12,7 3,16 13 2,0 30,86 3,32 5,38 EF Edukologijos katedra 1 26,5 1,58 6,83 1 36,91 7,14 5,17 EF Edukacinių tyrimų mokslinis centras 10 1,5 3 2,0 1,50 18,00 2,75 4,91 MF Tapybos katedra 2 3 1,0 1,00 7,00 0,67 4,48 HF Romanų ir germanų filologijos katedra 6,5 3 1,00 10,50 2,15 4,42 MF Menotyros mokslinis centras 2,67 0,3 0,33 3,33 0,7 4,29 HF Filosofijos ir antropologijos katedra 3,83 0,2 10,5 0,53 2,0 17,03 4,16 3,97 SMF Viešojo administravimo katedra 0,83 14,5 6 7,5 1 0,33 30,16 7,82 3,81 SGNSF Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedra 4,67 6,5 5,5 2 18,67 4,95 3,77 EF Meno edukologijos katedra 1 2 2,0 5,00 1,36 3,68 Lyčių studijų centras 4,33 1,0 3,00 8,33 1,5 3,55 HF Rusų kalbos katedra 1 1 5,0 2,00 9,00 1,98 3,54 EF Kūno kultūros ir sporto edukologijos katedra 8,92 5 13,92 4,11 3,39 TF Elektronikos katedra 3,14 1,17 2,75 0,33 7,39 2,29 3,08 Visuomenės sveikatos mokslinis centras 1 0,5 0,50 2,00 0,75 2,67 MF Audiovizualinio meno katedra 1 2 22 1 26,00 1,51 2,65 MF Taikomosios dailės ir technologijų katedra 1 1 3,67 5,67 1,79 2,61 TF Statybos katedra 2 7,5 2 4,50 16,00 4,79 2,4 SMF Vadybos katedra 2,5 23,42 5 4,58 1 3,33 39,83 15,94 2,29 18

2. Mokslinis darbas ir meninė veikla M2 lentelės tęsinys Mokslo publikacijų (išskyrus mokslo populiarinimo ir tezes) skaičius MEE Straipsniai mokslo žurnaluose ir leidiniuose paskelbti konferencijų pranešimai MEE * Bendras straipsnių ir tezių skaičius Konferencijų pranešimų tezės nerecenzuotuose užsienio ir Lietuvos konferencijų pranešimų leidiniuose recenzuotuose tarptautinių ir Lietuvos konferencijų pranešimų leidiniuose leidiniuose, referuotuose Thomson ISI Proceedings bazėje mokslo populiarinimo kituose leidiniuose referuotuose kitose duomenų bazėse referuotuose LMT patvirtintose duomenų bazėse Thomson ISI Master Journal List sąraše Thomson ISI Web of Science sąraše Katedra / centras Fakultetas TF Elektros inžinerijos katedra 1,33 2 1 0,5 4,83 2,19 2,21 SMF Socialinių tyrimų mokslinis centras 0,67 2,83 1,53 5,03 2,5 2,01 MIF Matematikos katedra 2,83 6,17 3,00 3,50 15,50 6,01 2,00 MIF Informatikos katedra 4,5 2,5 1,50 0,5 9,00 4,57 1,97 EF Ugdymo sistemų katedra 3,5 1 1,0 1,33 6,83 2,87 1,92 SGNSF Specialiojo ugdymo mokslinis centras 1,67 0,5 2,17 1,25 1,74 SGNSF Specialiosios didaktikos katedra 2,67 1 0,5 4,17 2,43 1,72 GMF Aplinkotyros katedra 1 2 1 3,33 7,33 2,34 1,71 SGNSF Medicinos pagrindų katedra 0,83 3,99 1 5,82 3,45 1,69 HF Užsienio kalbų katedra 1 4 1,50 6,50 2,97 1,68 SMF Ekonomikos katedra 0,34 18,83 2 1,34 3,50 26,01 14,19 1,59 TF Energetikos ir ekologiškai švarių technologijų mokslinis centras 2,67 2,67 1,75 1,53 TF Mechanikos inžinerijos katedra 1,5 4,33 0,5 1 7,33 4,78 1,53 GMF Fizikos katedra 0,17 0,33 6,41 2,00 8,91 4,63 1,49 GMF Biologinių tyrimų mokslinis centras 2 1 2 1,00 6,00 2,14 1,40 EF Psichologijos katedra 2 0,58 2,58 2,18 1,18 GMF Botanikos sodas 2,5 1 1,0 3,33 7,83 3,25 1,08 GMF Fizikinių procesų modeliavimo centras 0,5 0,17 0,67 0,5 1,00 TF Informacinių technologijų katedra 3,66 0,50 4,16 3,71 0,99 MF Muzikos pedagogikos katedra 1,83 1,83 1,99 0,92 Nuotolinių studijų centras 0,5 2 0,5 3,00 1,32 0,76 M2 lentelės paaiškinimai: * MEE mokslinio etato ekvivalentas. Apskaičiuojant MEE, Universiteto tyrėjai dėstytojai (t. y. tie, kuriuos pareigybių kvalifikaciniai reikalavimai įpareigoja dirbti mokslinį darbą) įskaičiuojami kaip turintys 0,33 etato dalį. Mokslo darbuotojams atitinkamai taikomas koeficientas 1, dėstytojams menininkams 0,11. 19

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. 2.4. Mokslo žurnalai, leidyba Šiaulių universitetas leidžia šiuos periodinius mokslo žurnalus ir leidinius (10 iš jų referuojami Lietuvos mokslo tarybos patvirtintose tarptautinėse duomenų bazėse): 1. Archivum Lithuanicum (kartu su VU, VDU, KU, Lietuvių kalbos institutu); 2. Acta humanitarica universitatis Saulensis, atsakomasis redaktorius prof. dr. B. Maskuliūnas; 3. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, redaktorių kolegijos pirmininkas doc. dr. G. Šaparnis; 4. Filologija, atsakingasis redaktorius prof. habil. dr. A. Gudavičius; 5. Šiauliai mathematical seminar, vyriausiasis mokslinis redaktorius prof. habil. dr. A. Laurinčikas; 6. Inter-studia humanitatis (nereferuojamas), redaktorių kolegijos pirmininkas doc. dr. V. Butkus; 7. Jaunųjų mokslininkų darbai, vyriausiasis redaktorius prof. dr. V. Tričys; 8. Kūrybos erdvės, vyriausiasis redaktorius doc. dr. R. Urniežius; 9. Lyčių studijos ir tyrimai, atsakingoji redaktorė doc. dr. V. Šidlauskienė; 9. Mokytojų ugdymas, vyriausioji redaktorė prof. habil. dr. A. Juodaitytė; 10. Specialusis ugdymas, vyriausioji redaktorė prof. dr. S. Ališauskienė; 11. Socialiniai tyrimai, vyriausiasis redaktorius prof. dr. T. Tamošiūnas. Universiteto mokslininkų monografijos ir žodynai, publikuoti 2009 m.: 1. Gudavičius, Aloyzas. Etnolingvistika (Tauta kalboje). Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2009. 256 p. ISBN 9789986389750. 2. Salatkienė, Birutė. Geležies metalurgija Lietuvoje: Archeologijos duomenys. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2009. 260 p. ISBN 9786094300073. 3. Strakšienė, Diana. Muzikos kūrinių didaktinės refleksijos ugdymas muzikavimu. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2009. 207 p. ISBN 9789986389637. 4. Gudonis, Vytautas (sudaryt.). Краткий словарь фобий / Ред. и сост. В. Гудонис. Москва-Воронеж: МПСИ, 2009. 102 p. ISBN 9785977003384. 5. Gudonis, Vytautas (sudaryt.). Enciklopedinis tiflologijos žodynas. I tomas. A J. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2009. 710 p. ISBN 9789986388319. 6. Gudonis, Vytautas (sudaryt.). Enciklopedinis tiflologijos žodynas. II tomas. K Ž. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2009. 916 p. ISBN 9789986389811. Mokslo straipsniai recenzuojamuose moksliniuose periodiniuose leidiniuose, kurie yra įtraukti į ISI WOS duomenų bazę: 1. <vėluojanti> Klevaitytė, Ramunė; Masteikaitė, Vitalija. Anisotropy of woven fabric deformation after stretching // Fibres and Textiles in Eastern Europe. Lodz: Institute of Chemical Fibres. ISSN 1230-3666. 2008, Vol. 16, no. 4 (69), p. 52 56. 2. Balbonas, Dainius; Daunys, Gintautas. Simulation of Spectral Movement of Vowels using Acoustical Tube // Elektronika ir elektrotechnika = Electronics and Electrical Engineering. ISSN 1392-1215. 2009, nr. 8 (96), p. 85 88. 3. Čikotienė, Dalia; Bargelis, Algirdas. Process modeling for quality in order-handled manufacturing system // Mechanika. Kaunas: Technologija. ISSN 1392-1207. 2009, nr. 1, p. 47 55. 4. Čikotienė, Dalia; Bargelis, Algirdas. Research of quality impact to the product design properties and characteristics // Mechanika. ISSN 1392-1207. 2009, nr. 5 (79), p. 63 67. 5. Daunys, Gintautas; Lauruška, Vidas. Sonification System of Maps for Blind Alternative View // Lecture Notes in Computer Science.Universal Access in Human-Computer Interaction. Intelligent and Ubiquitous Interaction Environments.5th International Conference, UAHCI 2009, Held as Part of HCI International 2009, San Diego, CA, USA, July 19 24, 2009. Proceedings, Part II. Berlin: Springer Berlin / Heidelberg. ISSN 0302-9743. 2009, Vol. 5615, p. 503 508. 6. Geleževičius, Vilius Antanas; Šulčius, Nerijus. Dynamical Quality Improvement of Mechatronic System Using Variable Structure Controller // Information Technology and Control. ISSN 1392-124X. 2009, Vol. 38, no. 1, p. 38 42. 20

2. Mokslinis darbas ir meninė veikla 7. Gudonavičius, Linas; Bartosevičienė, Vladislava; Šaparnis, Gintaras. Imperatives for Enterprise Strategists // Inžinerinė ekonomika = Engineering economics. ISSN 1392-2785. 2009, nr. 1 (61), p. 75 82. 8. Gužas, Danielius; Čiučelis, Algirdas. Random Vibrations of Constructions and their Damping // Solid State Phenomena: Mechatronic Systems and Materials III. Scitec Publications Ltd.: Switzerland. ISSN 1012-0394. Vol. 147 149 (2009), p. 345 349. 9. Gužas, Danielius; Šukys, Ritoldas. Interaction of acoustic waves with cylindrical and non-cylindrical duct walls and their impact on sound insulation // Journal of Vibroengineering / Vibromechanika, Lithuanian Academy of Sciences, Kaunas University of Technology, Vilnius Gediminas Technical University. Vilnius: Vibromechanika. ISSN 1392-8716. 2009, Vol. 11, no. 2, p. 283 292. 10. Janavičius, Arvydas Juozapas; Jurgaitis, Donatas. Analytical Solution of Nonlinear Diffusion Equation Describing Interdiffusion of Gases // ACTA PHYSICA POLONICA A. ISSN 0587-4246. Vol. 116, no. 6 (2009), p. 1025 1028. 11. Janavičius, Arvydas Juozapas; Purlys, Romaldas; Bulkšas, Albinas; Balakauskas, Saulius; Mekys, Algirdas; Šablinskas, Valdas. Investigation and Generation of Vacancies in Alpha Quartz by Soft X-Rays // ACTA PHYSICA POLONICA A. ISSN 0587-4246. Vol. 116, no. 6 (2009), p. 1076 1080. 12. Kačinskaitė, Roma; Laurinčikas, Antanas. The Laplace Transform of the Riemann Zeta-Function in the Critical Strip // Integral transforms and special functions. ISSN 1065-2469. 2009, Vol. 20, no. 9, p. 643 648. 13. Kapoula, Zoi; Ganem, Rebecca; Poncet, Sarah; Daunys, Gintautas; Eggers, Thomas; Bremond-Gignac, Dominique; Bucci, Maria Pia. Free Exploration of Painting Uncovers Particularly Loose Yoking of Saccades in Dyslexics // Dyslexia 2009, Vol. 15, no. 3, p. 243 259. 14. Kvašytė, Regina. Besonderheiten der Umgangssprache der Litauer Lettlands: Gebrauch der Präpositionen // Dialectologia et Geolinguistica ISSN 0942-4040. 2009, Vol. 17, Issue 1, p. 38 51. 15. Kačiuškienė, Genovaitė. Some Features of Prosodic Elements and Vowel Phonemes of the Northern Aukštaitian Dialect of Panevėžys of Lithuania // Dialectologia et Geolinguistica ISSN 0942-4040. 2009, Vol. 17, Issue 1, p. 32 37. 16. Lamanauskas, Vincentas; Augienė, Dalia. Pupils Scientific Research Activity Development in Comprehensive School: The Case Of Lithuania // Journal of Baltic Science Education. ISSN 1648-3898. 2009, Vol. 8, no. 2, p. 97 109. 17. Lamanauskas, Vincentas. Learners Scientific Research Activity as a key Component of Sciene Education in Comprehensive School / Vincentas Lamanauskas // Journal of Baltic Science Education. ISSN 1648-3898. 2008, Vol. 7, no. 3, p. 132 133. 18. Laurinčikas, Antanas; Macaitienė, Renata. On the joint universality of periodic zeta functions // Mathematical Notes. ISSN 0001-4346. 2009, Vol. 85, no. 1, p. 51 60. 19. Laurinčikas, Antanas; Macaitienė, Renata. The discrete universality of the periodic Hurwitz zeta function // Integral transforms and special functions. ISSN 1065-2469. 2009, Vol. 20, no. 9, p. 673 686. 20. Laurinčikas, Antanas; Steuding, Joern; Šiaučiūnas, Darius. On zeta-functions associated to certain cusp forms. II // Central European Journal of Mathematics. ISSN 1644-3616. 2009, Vol. 7, no. 4, p. 635 649. 21. Laurutis, Vincas; Zemblys, Raimondas. Bayesian Decision Theory Application for Double-step Saccades // Elektronika ir elektrotechnika = Electronics and Electrical Engineering. ISSN 1392-1215. 2009, nr. 4 (92), p. 99 102. 22. Laurutis, Vincas; Zemblys, Raimondas; Buivis, Leonardas. Fixational Eye Movements: Influence on the Accuracy in the Target Pointing Tasks // Elektronika ir elektrotechnika = Electronics and Electrical Engineering. ISSN 1392-1215. 2009, nr. 5 (93), p. 91 94. 23. Martinkus, Bronislovas; Stoškus, Stasys; Beržinskienė, Daiva. Changes of Employment through the Segmentation of Labour Market in the Baltic States // Inžinerinė ekonomika = Engineering economics. ISSN 1392-2785. 2009, nr. 3 (63), p. 41 48. 24. Mikaliūnaitė, Rita; Dabkevičius, Zenonas. The Spread of Ergot (Claviceps purpurea) on Poaceae Plants and Incidence on Cereals in Lithuania // Žemdirbystė=Agriculture. ISSN 1392-3196. Vol. 96, no. 4 (2009), p. 246 259. 25. Šaparnis, Gintaras; Bersėnaitė, Jurgita; Šaparnienė, Diana. Psychosemantics of Employees Images when Identifying the Dimensions of Changes and Successful Organisation // Inžinerinė ekonomika = Engineering economics. ISSN 1392-2785. 2009, nr. 5 (65), p. 67 78. 21

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. 26. Tamošiūnas, Teodoras; Lukošius, Saulius. Possibilities for Business Enterprise Support // Inžinerinė ekonomika = Engineering economics. ISSN 1392-2785. 2009, nr. 1 (61), p. 58 64. 27. Tijūnaitienė, Rigita; Neverauskas, Bronius. Activation of participation motivation directed towards agents: a conceptual model // Engineering economics = Inžinerinė ekonomika / Kaunas University of Technology. Kaunas: Technologija. ISSN 1392-2785. 2009, nr. 4 (64), p. 71 77. 28. Tijūnaitienė, Rigita; Neverauskas, Bronius; Balčiūnas, Sigitas. Expression of collectivistic motives of Lithuanian citizens participation in civil society organizations // Engineering economics = Inžinerinė ekonomika / Kaunas University of Technology. ISSN 1392-2785. 2009, nr. 3 (63), p. 67 74. 29. Tijūnaitienė, Rigita; Neverauskas, Bronius; Balčiūnas, Sigitas. Motivation expression of citizen participation in organizations of citizen society // Engineering economics = Inžinerinė ekonomika / Kaunas University of Technology. ISSN 1392-2785. 2009, nr. 1 (61), 65 74. 30. Valiulis, Gediminas; Simutis, Rimvydas. Particle Growth Modelling and Simulation in Drum Granulator- Dryer // Information Technology and Control. ISSN 1392-124X. 2009, Vol. 38, no. 2, p. 147 152. 31. Vyšniauskas, Vytautas. Anti-aliased Pixel and Intensity Slope Detertor // Elektronika ir elektrotechnika. Kaunas: Technologija. ISSN 1392-1215. 2009, nr. 7 (95), p. 107 110. 32. Židonis, Ipolitas. Method for a direct calculation of stress-strain state parameters at normal right-angled sections of structural members given curvilinear stress diagrams // Mechanika. Kaunas: Technologija. ISSN 1392-1207. 2009, nr. 3, p. 27 33. 2.5. Mokslo ir meno projektai, mokslinės konferencijos Universiteto mokslininkai vykdė mokslinius tyrimus pagal sutartis, atliko mokslinius tiriamuosius ir taikomuosius tyrimus pagal įvairių organizacijų bei įmonių užsakymus (žr. M6 lentelę), dalyvavo moksliniuose projektuose (žr. M7 lentelę), vykdė ES 6-osios, 7-osios bendrosios programos projektus, surengė 16 mokslinių konferencijų (žr. M8 lentelę ir M1 pav.). Eil. nr. 1. 2. 3. Sutartys moksliniams tyrimams ir (ar) eksperimentinei plėtrai vykdyti 2009 m. Sutarties pavadinimas Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Sutartis mokslo renginiams remti Lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų ir e. paslaugų tinklas (LitGrid) Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacijos narių stiprinimas ir tarptautinės partnerystės skatinimas Sutarties pradžia, pabaiga (metai) Vykdytojai, koordinatoriai 2009 Šiaulių universitetas 2009 MIF, Informatikos katedra 4. Žolinė Šiauliuose 2009 Botanikos sodas 5. 6. 7. Logopedinės pagalbos strategijų sklandaus kalbėjimo sutrikimų turintiems vaikams kūrimas Lietuvoje veisiamų kiaulių mėsingumo ir penėjimosi intensyvumo tarpusavio priklausomybės tyrimas Projektų elektrotechninės dalies ekspertizės išvados Finansavimo šaltinis Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas M6 lentelė 2009 m. gauta suma (tūkst. Lt) 14 Vilniaus universitetas 15 2009 Botanikos sodas Lietuvos mokslo taryba 4 2009 2008 2009 2009 Specialiojo ugdymo mokslinis centras, Specialiosios pedagogikos katedra GMF, Biologinių tyrimų mokslinis centras TF, Elektros inžinerijos katedra Šiaulių miesto savivaldybės administracija Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas LR žemės ūkio ministerija UAB Pastatų konstrukcijos 0,8 26 23 9,7 22

2. Mokslinis darbas ir meninė veikla 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. UAB Baltik vairas kompleksinis gaminių kokybės tyrimas UAB Baltik vairas kompleksinis gaminių kokybės tyrimas Bendradarbiavimo sutartis su UAB Saginda Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009 2015 m. programos projektas 1.4 priemonei Kultūrinės atminties kaita ir lokalinė istorija įgyvendinti Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009 2015 metų programos projektas 1.4 priemonei Geležies metalurgija Lietuvoje įgyvendinti Kultūrinės atminties kaita ir lokalinė istorija Sutartis mokslo projektui Jokūbo Morkūno Postilės (1600) mokslinio leidimo rengimas vykdyti Sutartis 2006 m. vasario 1 d. Nr. K-16/2006/06-226 Taikomasis tyrimas Mokyklų vidaus struktūros ir valdymo modelių projektų įgyvendinimo sėkmės vertinimas Taikomasis tyrimas Mokinių ir tėvų nuomonių tyrimo atnaujinto klausimyno parengimas 2008 2009 TF, Mechanikos UAB Baltik vairas 78,9 2009 2010 inžinerijos katedra, Technologinių bandymų UAB Baltik vairas 98,2 2007 2009 centras UAB Saginda. 2,3 2009 18 Humanitarinis fakultetas, Istorijos Lietuvos mokslo taryba katedra 2009 14 2009 2006 2015 2006 2009 2009 2009 Humanitarinis fakultetas, Istorijos katedra Humanitarinis fakultetas, LKKK Humanitarinis fakultetas, LKKK SMF, Socialinių tyrimų mokslinis centras Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Šiaulių miesto savivaldybės administracija Valstybinė lietuvių kalbos komisija Valstybinė lietuvių kalbos komisija Švietimo ir mokslo ministerija Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra M6 lentelės tęsinys 10 5 34,6 69,2 10 20 Bendroji suma: 452,7 M7 lentelė Dalyvavimas moksliniuose projektuose 2009 m. Eil. nr. 1. Projekto pavadinimas, mokslo sritis Leonardo da Vinci projektas PRECIOUS Profesiniai ankstyvosios intervencijos vaikystėje resursai: metodinė programa ir standartai Projekto pradžia, pabaiga (metai) 2008 2010 2. FP 7 programa Tyrėjų naktis Lietuvoje 2009 2009 3. 4. 5. Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos universitetų tarpregioninis bendradarbiavimas aplinkosaugos srityje (CBC ECO-HOUSE) SIII-085 2006 2007 Alergeninių žiedadulkių produktyvumo, plitimo ir poveikio sveikatai įvertinimas Europoje 2007 2011 (EUPOL) Health Impacts of Airborne Allergen Information 2009 2011 Network (HIALINE) ŠU vykdytojai, koordinatoriai SGNSF, Specialiosios pedagogikos katedra GMF Aplinkotyros katedra, Botanikos sodas GMF Aplinkotyros katedra Projekto koordinatorius SINN, Socialinių inovacijų institutas Grace Vytauto Didžiojo universitetas Daugpilio universitetas Suomijos meteorologijos institutas Miuncheno technikos universitetas 2009 m. gauta suma (tūkst. Lt) 18 14 36,5 21,3 11,7 23

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. 6. Tarptautinis mokslo projektas Studies on Transitional Electronic Programmes S.T.E.P. 2008 2009 SMF, Vadybos katedra, Viešojo administravimo katedra Universiteit Maastricht (NL) ES 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos 7. 2009 17,2 programos projektas Higher Education Leading to Lyčių studijų ENgineering And scientific careers (HELENA) centras Dotacijos sutartis su EK dėl projekto Higher 8. Education leading to ENgineering And scientific careers (HELENA) 2009 248 9. Children as Researchers in Primary Schools Bergeno in Europe ( Vaikų tiriamoji veikla Europos 2006 2009 TSI universitetas pradinėje mokykloje ) (CARIPSIE) 16,5 10. Komunikacija žvilgsniu (COGAIN) 2004 2009 18 TF, Elektronikos Tamperės universitetas 43 FP-6 projektas Multimodali bendradarbiavimo 11. 2004 2007 katedra aplinka vaikams su regos trūkumais (MIKOLE) 35 Bendra suma: 479,2 Šiuo metu Universitete vykdomi šie ES bendrosios programos projektai: 1. FP6 Network of Excellence. Communication By Eye Gaze Interaction / Komunikacija žvilgsniu, COGAIN (Nr. 511598). Projektas pradėtas vykdyti 2004-09-01. Tikslas sukurti technines bei programines priemones žmonėms su sunkia judesių negalia. Projekte dalyvauja 15 partnerių (Švedijos, Suomijos, Vokietijos, Prancūzijos, Danijos, Anglijos ir kt.), koordinatorius Tamperės universitetas (Suomija). Šiaulių universitete už šio projekto vykdymą atsakingas Technologijos fakulteto prof. habil. dr. V. Laurutis, doc. dr. G. Daunys. 2007 metais Šiaulių universitetas vadovavo ataskaitos apie žvilgsnio registravimo sistemų aparatūrinę dalį parengimui. Atlikti žvilgsniu valdomos sistemos LC Technologies EyeGaze bandymai. Paruošta programinė įranga tekstų redagavimui žvilgsniu. Projektas baigtas 2009 m. 2. FR7-SCIENCE-IN-SOCIETY-2008-1, HELENA Higher Education Leading to ENgineering And scientific careers (Nr. 230376). Projekto pradžia 2009 m., trukmė 2,5 metų. Projekto tikslas tirti Europos Sąjungos aukštojo mokslo tradicines ir novatoriškas studijų programas bei patirtis, kurios skatina mokslo suvokimo įtaką merginų ir vaikinų studijų krypties pasirinkimui. Projekto konsorciumas vienija partnerius iš Ispanijos (Fundacion LABEIN), Prancūzijos (Ecole Normale Superieure de Cachan), Austrijos (Universitaet Klagenfurt), Didžiosios Britanijos (Loughborough University), Serbijos ir Juodkalnijos (Michailo Pupin Institute), Prancūzijos inžinierių, mokslininkų, dirbančių lyčių lygybės srityje Europoje, asociacija (Egalite des Chances dans les Etudes et la Profession d Ingenieur en Europe). Mokslinį projektą koordinuoja Šiaulių universitetas, projektą finansuoja Europos Komisijos Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas. Šiaulių universiteto mokslinės konferencijos 2009 m. M7 lentelės tęsinys M8 lentelė Eil. Padalinys (fakultetas, katedra, mokslo centras) Data Renginio pavadinimas nr. 1. Tarmės: kaita, tyrimas, sklaida. Tarptautinė mokslinė interdisciplininė konferencija centras HF Šiaurės Lietuvos tyrimų 2009-04-24 Studentų darbai-2009. XIII bakalaurantų ir magistrantų 2. mokslinių darbų konferencija, skirta profesoriui Vytautui HF 2009-04-02 Sirtautui atminti 3. 9-oji studentų mokslo darbų konferencija Ekonomikos ir vadybos aktualijos SMF 2009-04-23 4. Konferencija Kultūrinės atminties kaita ir lokalinė istorija HF Istorijos katedra 2009-05-07 08 5. Studentų moksliniai darbai TF 2009-05-14 6. Studentų mokslinė konferencija (SMD) EF Edukologijos katedra 2009-05-14 24

2. Mokslinis darbas ir meninė veikla HF Literatūros istorijos ir 7. Tarptautinė interdisciplininė konferencija,,vardas kultūroje 2009-05-14 15 teorijos katedra Studijos aukštojoje mokykloje: individualūs poreikiai ir lygios SGNSF Specialiojo ugdymo 8. 2009-05-28 galimybės mokslinis centras VII tarptautinis IOSTE Vidurio ir Rytų Europos šalių EF Gamtamokslinio 9. simpoziumas Development of Science and Technology 2009-06-14 18 ugdymo tyrimų centras Education in Central and Eastern Europe. 2-oji Jono Prano Aleksos tarptautinė mokslinė konferencija SMF Kaimo plėtros tyrimų 10. 2009-09-25 Šiuolaikinio kaimo vizija centras SGNSF Specialiojo ugdymo 11. Vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, ugdymosi formų įvairovė 2009-09-29 12. Savivaldos diena, skirta pirmojo nepriklausomos Lietuvos savivaldybių įstatymo 90-ies metų sukakčiai paminėti. 13. Tekstas: lingvistika ir poetika 17 9-oji Ernesto Galvanausko tarptautinė mokslinė konferencija 14. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos Mokslinė konferencija Minties, vaizdo ir garso ekologija. 15. Šiuolaikinio meno festivalis Virus 14 Tarptautinė mokslinė konferencija Information & 16. Communication Technology in Natural Science Education 2009 mokslinis centras SMF Viešojo administravimo katedra HF Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedra 2009-10-09 2009-11-12 13 SMF 2009-11-19 HF Filosofijos ir antropologijos katedra EF Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras 2009-11-26 2009-11-26 29 Šiaulių universitete 2006 2009 m. vykusių tarptautinių ir nacionalinių konferencijų santykis atsispindi paveiksle M1. 30 M8 lentelės tęsinys 25 Mokslo rengini skai ius 20 15 10 5 Tarptautin s Lietuvos Bendras skai ius 0 2006 2007 2008 2009 M1 pav. ŠU mokslinės konferencijos 2006 2009 m. Meninė veikla Universiteto dailininkai dalyvavo parodose Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose bei užsienyje. Universiteto meno kolektyvai, vadovaujami Muzikos pedagogikos ir Meno edukologijos katedrų dėstytojų, surengė koncertų Universitete, Šiauliuose, kituose miestuose, užsienyje. Šiaulių universitete veikia tokie meno kolektyvai: studijiniai: merginų choras Pavasaris (EF), kamerinis orkestras (MF), mišrus choras Studium (MF); visuomeniniai: liaudies muzikos ansamblis Saulė, folkloro ansamblis Vaiguva, ansamblis Kitava ; savanoriškos-visuomeninės veiklos pagrindais veikiantys kolektyvai: EF Meno edukologijos katedros teatro studija, studentų instrumentinė grupė, merginų šokių grupė, muzikinių parodijų grupė, džiazo grupė, merginų vokalinis ansamblis (MF), neakivaizdinio skyriaus kamerinis orkestras (MF), neakivaizdininkų choras (MF). 25

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. Šiaulių universiteto menininkai 2009 m. surengė parodų bei dalyvavo meno projektuose. Reikšmingi meno kūriniai atlikti / skelbti prestižinėje meno erdvėje: D. M. Šaulauskaitė, autorė. 17 a. knygos įrišimas. Premjera. Kolektyvinė paroda. Biennales Mondiales de la Reliure d Art, Prancūzija, 2009. G. Ramanauskas. Šiaulių valstybinio kamerinio choro Polifonija vadovas. Koncertas Maskvos velykiniame festivalyje (2009-05-06, 07). J. Damaševičienė. 3 koncertai pagrindinėje scenoje, Balingen-Dūrrvvangen, Vokietija (2009-05- 01). R. Šulskytė. Tarptautinės fotografijos bienalės Photomania-2009 dalyvė. Kaliningradas (Rusija) 2009-04-24; pelnė pirmąją vietą už fotografijų ciklą Seserys. R. Venckus. Autorinė paroda Rudens jausmai (Autumn feelings). Paroda surengta galerijoje Pod podłogą (Krakowskie Przedmieście g. 6, Liublinas, Lenkija). V. Janulis: I tarptautinė mažosios grafikos ir ekslibriso bienalė Belovežo giria 2009. Brestas (Baltarusija). 2009-11-15 12-15. Eksponuoti 2 darbai. Muzeul Judenteande arta Prahova Jonjonescu Quintus. Romanija, Jud. Prahova, Ploiesti international beniall. 2009-10-01 2010-01-10. Eksponuoti 3 darbai. Personalinė grafikos darbų paroda. Daugpilio universiteto galerija (Latvija). 2009-05-07 06-07. Eksponuota 17 darbų. Personalinė grafikos darbų paroda. Liepojos dailės muziejus (Latvija). 2009-07-02 08-02. Eksponuotas 31 darbas. Tarptautinė ekslibrisų paroda. Malborkas (Lenkija). Muzeum Zamkove 2009-06-06 07-06. Eksponuoti 3 darbai. Tarptautinis ekslibriso konkursas-paroda, skirta Lietuvos paminėjimo tūkstantmečiui. Šiaulių dailės galerija. 2009 07 03 08 03. Eksponuoti 6 darbai. II premija. The 1st. NBC Tokio International screen print biennal. 2009-12-05 2010-01-05. Eksponuotas 1 darbas. V. Zarėka: Sukurtas meninis objektas Pernu (Estija) centrinėje aikštėje. Tarptautinis menų festivalis B3, Pernu (Estija), 2009-06-05 12. 26

3. Studijos 3. STUDIJOS 2009 metai buvo aukštesnės studijų kokybės siekimo Universitete metai. Sunkiu visai šaliai metu (ekonominės ir aukštojo mokslo reformos įgyvendinimo problemos) Universitetas dėjo daug pastangų toliau stiprindamas studijų bei mokslo aplinkas, diegdamas naujus dėstymo metodus, kurdamas mokslo populiarinimo regione tradicijas, tobulindamas sąveiką su socialiniais partneriais, siekdamas suteikti studentams geras praktikos vietas. Siekiant pakviesti studijuoti į ŠU kuo daugiau ypač gabių moksleivių, aktyvių savo darbo vietoje ir siekiančių tobulėti žmonių, buvo iš esmės peržiūrėta ir pradėta įgyvendinti nauja studijų rinkodaros strategija fakultetuose. 3.1. Studentai, absolventai 2009 m. spalio 1 d. Šiaulių universitete (ŠU) studijavo 10911 studentų (S1 pav.). I pakopos studijose 9419 studentų, II pakopos 1426, III pakopos 33, laipsnio nesuteikiančiose studijų programose (toliau LNSP) 33. Į aukštesnį kursą fakultetuose priimti 266 studentai ir 155 Tęstinių studijų institute (TSI). Universitete 2009 m. studijavo 242 klausytojai, iš jų 77 papildomose išlyginamosiose studijose. Bendras studentų skaičius Universitete jau treti metai nebedidėja. 14000 12000 11660 10408 12149 12160 10850 10815 11827 10486 11752 10299 10911 10000 9419 8000 6000 4000 2000 1206 1256 1300 1302 1416 1426 0 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. Student skai ius I pakopoje Student skai ius II pakopoje Bendras student skai ius, skaitant doktorantus ir LNSP studentus S1 pav. ŠU studentų skaičius 2004 2009 m. (I II studijų pakopos; kiekvienų metų spalio 1 d. duomenys) Didėjantis magistrantų skaičius liudija augantį Šiaurės Lietuvos regiono dirbančiųjų poreikį tobulinti savo jau turimus profesinius gebėjimus ir įgyti naujų. Tai ir Universiteto studijų pripažinimas studentai renkasi ŠU magistrantūrą. S2 paveiksle pateiktas studentų skaičius ŠU fakultetuose ir Tęstinių studijų institute. Didžiausias fakultetas 2009 metais Socialinių mokslų fakultetas (per 36 proc. visų ŠU studentų). Čia studijos pagal ekonomikos, vadybos ir verslo administravimo, viešojo administravimo studijų programas vykdomos nuolatine ir ištęstine forma, populiarios bakalauro ir magistro studijos. Tarp II pakopos studijas pasirinkusiųjų skaičiumi išsiskiria TSI: iš 225 antrosios pakopos studijose studijuojančių jų 51 magistrantas, kiti 2009 m. pradžioje į specialiąsias profesines studijas įstoję jau aukštąjį išsilavinimą turintys ir mokytojais siekiantys dirbti asmenys. Institutas, taikydamas lanksčią studijų sistemą, į ŠU fakultetų parengtas studijų programas sukviečia nemažą būrį aukštąjį išsilavinimą jau turinčių, naujos ar aukštesnės kompetencijos siekiančių žmonių, nors studijos ir mokamos. 27

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. 3500 3000 2500 2000 1500 1000 500 0 EF GMF HF MF MIF SGNSF SMF TF TSI I pakopa 927 337 960 676 340 1047 3314 1475 343 II pakopa 193 10 66 48 46 138 646 54 225 Laipsnio nesuteikian ios studijos 33 S2 pav. 2009 m. ŠU studentų skaičius fakultetuose (spalio1 d. duomenys) Nuo 2009 m. vasaros Lietuvos aukštosiose mokyklose jau nebuvo priėmimo į II pakopos specialiąsias profesines studijas. Iš 7 Universitete 2009 m. pradžioje turėtų specialiųjų profesinių studijų programų 3 pedagogus rengiančios programos Ministerijos sprendimu tapo laipsnio nesuteikiančiomis studijų programomis (šiuo metu studijuoja 33 studentai) ir jau nebesiejamos su II studijų pakopa. Augantis valstybės dėmesys mokytojų rengimui turėtų didinti Universiteto studentų domėjimąsi šiomis programomis kaip gretutinėmis. 2009 2010 mokslo metais Universiteto nuolatinėse (S3 pav.), dieninėse bei vakarinėse studijose studijuoja 5522 (51 proc. visų studentų), ištęstinėse ir neakivaizdinėse studijose 5389 (49 proc.) studentai. Dienin ; 3311; 30% Vakarin ; 893; 8% Išt stin ; 1010; 9% Neakivaizdin ; 4379; 41% Nuolatin ; 1318; 12% Vakarin Neakivaizdin Nuolatin Išt stin Dienin S3 pav. ŠU studentų skaičius pagal studijų formą S4 pav. ir S1 lentelėje pateiktas 2009 m. studentų skaičius pagal studijų sritį ir kryptį (parengta pagal iki 2009 m. pabaigos galiojusį studijų sričių ir krypčių klasifikatorių). Studentų skaičiaus mažėjimą patyrė visos studijų sritys, išskyrus humanitarinių mokslų: nežymų biomedicinos, socialinių mokslų ir menų, kiek didesnį sumažėjimą fiziniai ir technologijos mokslai. 8000 7211 6880 7000 6000 5000 4000 3000 1769 1529 2000 628 1037 1044 808 724 1000 262 243 491 0 BMS FMS HMS MSS SMS TMS 2008 m. 2009 m. S4 pav. ŠU studentų skaičius 2008, 2009 m. pagal studijų sritį (kiekvienų metų spalio 1 d. duomenys) 28

3. Studijos S1 lentelė ŠU studentų skaičius (be III pakopos) 2009 m. pagal studijų sritį ir kryptį (spalio 1 d. duomenys) Studijų sritis Studijų kryptis Studentų skaičius I pakopoje Studentų skaičius II pakopoje (įskaičiuojant ir 2009 metų pradžioje įstojusius į specialiąsias profesines studijas) Laipsnio nesuteikiančios studijos Bendroji suma Biologija 21 21 Biomedicinos mokslai Ekologija ir aplinkotyra 73 73 Miškininkystė 149 149 Biomedicinos moksluose iš viso: 243 243 Fizika 94 10 104 Fiziniai mokslai Informatika 267 24 291 Matematika 74 22 96 Fiziniuose moksluose iš viso 435 56 491 Etnologija 60 14 74 Humanitariniai Filologija 748 39 787 mokslai Istorija 182 1 183 Humanitariniuose moksluose iš viso: 990 54 1044 Audiovizualinis menas 168 168 Meno studijų sritis Dailė 350 37 387 Muzika 106 11 117 Teatras 52 52 Meno studijose iš viso: 676 48 724 Edukologija 1974 517 33 2524 Ekonomika 1411 216 1627 Sportas 312 312 Socialiniai mokslai Vadyba ir verslo administravimas 1214 481 1695 Viešasis administravimas 689 689 Socialiniuose moksluose iš viso: 5600 1214 33 6847 Technologijos mokslai Aplinkos inžinerija 136 136 Elektronikos inžinerija 165 18 183 Elektros inžinerija 88 88 Energetika 16 16 Informatikos inžinerija 301 301 Mechanikos inžinerija 216 20 236 Pramonės inžinerija 50 50 Statybos inžinerija 519 519 Technologijos moksluose iš viso: 1475 54 1529 Bendroji suma: 9419 1426 33 10878 2009 m., įvedus naują studijų finansavimo tvarką, sumažėjo studentų valstybės finansuojamose studijų vietose (S5, S6 pav.). ŠU, kaip ir kiti didieji Lietuvos universitetai, valstybės nefinansuojamose studijų vietose turi per 50 proc. studentų. 2009 m. jų skaičius augo ir sudarė 66 proc. visų ŠU studentų. Mokančių už studijas studentų procentas (73 proc.) didesnis antrosios pakopos studijose. Panaši situacija pastebima jau keletą metų iš eilės. 29

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. I pakopa (bakalauro studijos) II pakopa (magistrant ros ir specialiosios profesin s studijos) 35 % 27 % 65 % 73 % Valstyb s finansuojamos vietos Valstyb s nefinansuojamos vietos Valstyb s finansuojamos vietos Valstyb s nefinansuojamos vietos S5 pav. 2009 m. studentų skaičius pagal finansavimą (spalio 1 d. duomenys) 2008 2009 m. m. 2009 2010 m. m. 37 % 34 % 63 % 66 % Valstyb s finansuojamos vietos Valstyb s nefinansuojamos vietos Valstyb s finansuojamos vietos Valstyb s nefinansuojamos vietos S6 pav. 2008, 2009 m. studentų skaičius pagal finansavimą (spalio 1 d. duomenys) Universiteto studentų struktūra pagal vyrų ir moterų skaičių (S7 pav.) išlieka panaši jau keletą metų: didžiausias procentas moterų tarp studijuojančiųjų Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultete (93,8 proc.), vyrų Technologijos fakultete (85 proc.). Ne tokia ryški disproporcija matoma Gamtos mokslų bei Matematikos ir informatikos fakultetuose: GMF moterys sudaro 60,2 proc., vyrai 39,8 proc., MIF atitinkamai 34,5 proc. ir 65,5 proc. Bendra Universiteto studijuojančiųjų struktūra pagal lytį: moterys sudaro 67,6 proc., vyrai 32,4 proc. 14000 12000 12160 11827 11752 10911 10000 8000 8229 7842 7862 7375 6000 4000 3931 3985 3890 3536 2000 0 2006 m. 2007 m. 2008 m 2009 m. Moterys Vyrai Bendras student skai ius S7 pav. ŠU studentų skaičius pagal lytį 2009 m. Universitetą (skaičiuojant ir TSI) baigė 2790 absolventų (2007 m. 2816; 2008 m. 2486). Dauguma jų, kaip ir ankstesniais metais, baigė pagrindines studijas (S8 pav.). 2009 2010 m. m. pabaigoje studijas baigs paskutinieji II pakopos specialiųjų profesinių studijų studentai (TSI 174). Taigi, jei Universitete neaugtų magistrantų skaičius, pagrindinių studijų absolventų skaičius bendroje absolventų struktūroje dar padidėtų. 30

3. Studijos 16 % 5 % 79 % Pagrindin s studijos Specialiosios profesin s studijos Magistrant ros studijos S8 pav. ŠU absolventų struktūra 2009 m. Visi universitetai siekia aukštesnės studijų kokybės, o drauge ir turėti didesnį gebančių studijuoti studentų skaičių. ŠU jau keleri metai iš eilės laikosi panašus studentų nubyrėjimo procentas per 25 proc., jei lygintume įstojusių ir studijų programą per numatytą laiką baigusių studentų skaičius (S9 S12 pav.). 2009 m. ŠU baigusių absolventų kontingentas (neskaičiuojant TSI) sudarė 74 proc. įstojusiųjų į savo kursą. Lyginant studentų nubyrėjimą įvairiais pjūviais matyti, kad jis mažesnis dieniniame skyriuje (S9 pav.), I pakopos studijose (S10, S11 pav.). S12 pav. pavaizduotas studentų nubyrėjimas fakultetuose: didžiausias nubyrėjimas TF, MIF, jis nemažėja HF ir MF. Priimta 2009 m. baig studijas 1244 1089 1172 1673 407 Dieninis Vakarinis Neakivaizdinis 187 Dieninis Vakarinis Neakivaizdinis S9 pav. ŠU studentų nubyrėjimas pagal studijų formas 3000 2500 2620 2000 1968 1500 1000 500 704 480 0 I pakopa II pakopa Priimta 2009 m. baig studijas S10 pav. ŠU studentų nubyrėjimas pagal studijų pakopas 31

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. 3000 2500 2000 1401 1500 998 1000 407 187 500 0 272 812 783 174 432 306 Priimta I pak. Baig I pak. Priimta II pak. Baig II pak. Neakivaizdinis Vakarinis Dieninis S11 pav. ŠU studentų nubyrėjimas pagal studijų pakopas ir formas 1200 1000 1083 910 800 600 400 200 383 319 183 155 451 290 272 190 217 91 274 234 461 259 0 EF GMF HF MF MIF SGNSF SMF TF Priimta 2009 m. baig studijas S12 pav. ŠU studentų nubyrėjimas fakultetuose 3.2. Priėmimas į Universitetą Dėl užsitęsusios Aukštojo mokslo reformos 2009 metai buvo sunkūs vykdant priėmimą, bet nežiūrint išankstinės neigiamos nuostatos į Universitetą įstojo palyginti daug naujų studentų. 2009 2010 m. m. Universitetas pradėjo panašiai kaip ir ankstesniais metais. S13 pav. matyti, kad 2009 m. į ŠU įstojo per 2800 studentų, įskaitant ir pradėjusius studijas aukštesniuose kursuose. Vien į pirmą kursą (S18 pav., S2 lentelė) I ir II pakopos studijose įstojo 2235 studentai. Valstybės finansuojamas studijų vietas (,,krepšelius ) į Universiteto pagrindines studijas atsinešė 512 įstojusiųjų (S14 S15, S16 pav.). Dauguma jų iš Šiaulių ir gretimų apskričių. Nežymiai sumažėjo pasirinkusiųjų mokamas studijas. Vėl tarp įstojusiųjų didesnis procentas moterų (S17 pav.). 4500 4000 3568 3719 3988 3845 3500 3191 3000 2500 2168 2333 2656 2514 2847 2166 2000 1500 1512 1679 1397 1386 1332 1331 1000 681 500 0 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. Valstyb s finansuojama vieta Valstyb s nefinansuojama vieta Bendras priimt j skai ius (taip pat aukštesnius kursus) S13 pav. Studentų priėmimas į ŠU 2004 2009 m. 32

3. Studijos 427 2008 m. 97 2009 m. 64 169 134 155 Biomedicinos mokslų studijų sritis Humanitarinių mokslų studijų sritis Socialinių mokslų studijų sritis 243 53 106 Fizinių mokslų studijų sritis Meno studijų sritis Technologijos mokslų studijų sritis 106 Biomedicinos mokslų studijų sritis Humanitarinių mokslų studijų sritis Socialinių mokslų studijų sritis 67 9 Fizinių mokslų studijų sritis Meno studijų sritis Technologijos mokslų studijų sritis S14 S15 pav. Per bendrąjį priėmimą į bakalauro studijų valstybės finansuojamas studijų vietas įstojusiųjų struktūra pagal studijų sritis 300 250 243 200 175 191 150 100 50 0 134 108 106 108 89 84 74 64 69 51 25 2 6 EF GMF HF MF MIF SGNSF SMF TF 2008 m. 2009 m. S16 pav. Per bendrąjį priėmimą į bakalauro studijų valstybės finansuojamas studijų vietas įstojusiųjų pasiskirstymas pagal fakultetus 3000 2500 2000 1500 1000 500 0 2452 2516 1900 1536 1329 947 2007 m. 2008 m. 2009 m. Moterys Vyrai S17 pav. Studentų priėmimas į ŠU 2007 2009 m. 3500 3000 2500 2000 1500 1000 500 0 3329 3182 3300 2235 1944 1838 1969 1385 1344 1331 1554 681 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. Valstybės finansuojamos vietos Priimtųjų į I kursą skaičius Valstybės nefinansuojamos vietos 33

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. S18 pav. 2009 m. priimtųjų į I kursą skaičius pagal finansavimą S2 lentelė Metai 2009 m. priimtųjų į I kursą skaičius pagal pakopą ir finansavimą I pakopa (bakalauro studijos) II pakopa (magistrantūros studijos) Laipsnio nesuteikiančios studijos Priimtųjų į I kursą skaičius VF M VF M M VF M Iš viso: 2006 m. 1157 1504 228 440 1385 1944 3329 2007 m. 1116 1373 228 465 1344 1838 3182 2008 m. 1118 1495 213 474 1331 1969 3300 2009 m. 512 1149 169 379 26 681 1554 2235 Klasikinis visų 6 studijų sričių studijų programas turintis, daugiausia socialinių mokslų studijų srityje programų siūlantis ŠU pastaruosius penkerius metus ir buvo ypač populiarus tarp socialinių mokslų studijų programas besirenkančių stojančiųjų. Tai visos Lietuvos tendencija. Ji išliko ir 2009 m. (S19 S23 pav.). Studij sri i populiarumas tarp 2009 m. laidos abiturient 5% 4% 5% 14% Studij sri i populiarumas tarp 2009 m. laidos abiturient, prašymuose nurodžiusi ŠU 4% 2% 11% 6% 55% 17% 17% 60% Socialinių mokslų studijų sritis Humanitarinių mokslų studijų sritis Fizinių mokslų studijų sritis Technologijos mokslų studijų sritis Biomedicinos mokslų studijų sritis Meno studijų sritis Socialinių mokslų studijų sritis Humanitarinių mokslų studijų sritis Fizinių mokslų studijų sritis Technologijos mokslų studijų sritis Biomedicinos mokslų studijų sritis Meno studijų sritis S19 S20 pav. 2009 m. bendrojo priėmimo duomenys: visų stojančiųjų ir nurodžiusiųjų ŠU pasirinktas studijų sritis Lyginant studijų sričių populiarumą apskritai tarp Lietuvos abiturientų ir į prašymus įrašiusių ŠU, tendencijos panašios socialiniuose, technologijos ir fiziniuose moksluose. Kiek netikėtas sumažėjęs susidomėjimas Universiteto humanitarinėmis studijomis. Dauguma (42 proc.) motyvuotai apsisprendusiųjų ir pagal pirmą pageidavimą (S21 S22 pav.) pasirinkusiųjų aukštąsias studijas taip pat socialinių mokslų gerbėjai. ŠU stojantieji gana tikslingai rinkosi ir technologijos studijas. Studij sri i populiarumas tarp 2009 m. priimt j aukšt sias mokyklas I pageidavimu 5% 6% 29% Studij sri i populiarumas tarp 2009 m. priimt j ŠU I pageidavimu 25% 12% 10% 11% 7% 42% 4% 7% 42% Humanitarinių mokslų studijų sritis Meno studijų sritis Socialinių mokslų studijų sritis Fizinių mokslų studijų sritis Biomedicinos mokslų studijų sritis Technologijos mokslų studijų sritis Humanitarinių mokslų studijų sritis Socialinių mokslų studijų sritis Biomedicinos mokslų studijų sritis Meno studijų sritis Fizinių mokslų studijų sritis Technologijos mokslų studijų sritis S21 S22 pav. 2009 m. bendrojo priėmimo duomenys: priimtųjų į aukštąsias mokyklas ir ŠU struktūra pagal I pageidavimą 34

3. Studijos 18 % 14 % 6 % 8 % 3 % 51 % Humanitarini moksl studij sritis Biomedicinos moksl studij sritis Fizini moksl studij sritis Socialini moksl studij sritis Meno studij sritis Technologijos moksl studij sritis S23 pav. 2009 m. priimtųjų į ŠU per bendrąjį priėmimą struktūra pagal studijų sritis Remiantis Universitete atliktos akademinės bendruomenės apklausos, vykdytos 2009 m. internetu, duomenimis, galima teigti, kad Universitetas įvardijamas kaip savas Universitetas, tą liudija ir stojančiųjų pasirinkimas. Kiekvienais metais pirmuoju prioritetu kurią nors ŠU programą įrašo beveik pusė stojančiųjų ir įstojusiųjų (S24 S25 pav.). 2009 m. pirmuoju prioritetu ŠU įrašė 1866 abiturientai: 1589 per pagrindinį priėmimą, dar 277 per papildomąjį priėmimą (aštuntas rezultatas iš visų universitetų), o pagal prašymų skaičių (494), kuriuose buvo nurodytos tik vieno universiteto studijų programos, ŠU užėmė trečią vietą. Prašymų skaičius, kuriuose paminėta bent viena ŠU studijų programa, buvo 3749. Tarp pirmuoju prioritetu įrašiusiųjų ir įstojusiųjų į ŠU daugiau ištęstinių studijų studentų. 5 % 45 % 50 % I prioritetu II VIII prioritetu Žemesniu prioritetu S24 pav. 2009 m. priėmimas į ŠU pagal prašymo prioritetus 120% 100% 80% 60% 40% 20% 0% Nuolatin Išt stin I prioritetu 39% 64% II VIII prioritetu 55% 35% Žemesniu prioritetu 6% 1% S25 pav. 2009 m. priėmimas į ŠU pagal prašymo prioritetus ir studijų formą 2009 m. Universitetas į vadybos magistrantūrą priėmė studentų grupes studijoms Tauragėje ir Ukmergėje (2008 m. priimtos grupės studijoms Mažeikiuose ir Radviliškyje), taip pratęsdamas savo kaip regioninio Universiteto misiją rūpintis Lietuvos regionų plėtra. 35

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. 2009 m. įvykęs studentų sumažėjimas ypač pastebimas analizuojant I pakopos studentų struktūrą pagal apskritis (S26 pav.), iš kurių jie atvyko studijuoti. Lyginant įstojusiųjų skaičių pagal apskritis matyti, kad mažėja įstojusiųjų iš nutolusių nuo Šiaulių apskričių. Pvz., iš Alytaus apskrities 2007 m. įstojo 16, 2008 m. 18, 2009 m. 8; iš Klaipėdos apskrities atitinkamai 112, 98, 59; iš Kauno apskrities 125, 88, 56. Keičiasi situacija ir su gretimomis apskritimis: iš Panevėžio apskrities atitinkamai 227, 212, 115; iš Telšių apskrities 210, 259, 154. Dauguma 2009 m. įstojusiųjų į Universitetą Šiaulių apskrities gyventojai, todėl studijų rinkodaros strategija pirmiausia ir turi orientuotis į asmenų iš šio regiono integravimą į aukštąsias studijas. Siekiant pritraukti studentus iš kitų regionų, būtina kurti naujas originalias, Europos darbo rinkos poreikius atitinkančias, patrauklias savo vykdymo metodais studijų programas. * Priimtieji į kursą ** Visi studentai S26 pav. ŠU bakalauro studijų studentai pagal apskritis 2009 m. 3.3. Studijų programos Universitete I ir II pakopos studijose 2009 2010 m. m. vykdomos 79 (2008 m. 86) studijų programos (S3 lentelė). Daugiausia (19) studijų programų vykdo Humanitarinis fakultetas (2008 2009 m. m. 23), 13 Edukologijos fakultetas (2008 2009 m. m. 16), 11 Technologijos fakultetas (11), 10 Menų fakultetas. 2009 m. parengta, Senate pristatyta ir pateikta SKVC vertinti naujų programų: SGNSF Socialinės reabilitacijos ir Kineziterapijos bakalauro studijų programos, SMF Viešosios politikos ir valdymo magistro studijų programa, HF Viešosios verbalinės komunikacijos magistro studijų programa, TF Aplinkosaugos technologijų magistro programa. Studijų programos ŠU fakultetuose S3 lentelė Turimos registruotos 2009 2010 m. m. vykdomos SP ir akredi Laipsnio nesutei Fakultetas tuotos SP I pakopa II pakopa kiančios studijos Iš viso: Edukologijos 16 8 4 1 13 Gamtos mokslų 11 8 1 9 Humanitarinis 23 11 7 1 19 Menų 10 8 2 10 Matematikos ir informatikos 7 3 2 5 Socialinės gerovės ir negalės studijų 9 4 3 7 Socialinių mokslų 5 3 2 5 Technologijos 11 8 3 11 Iš viso: 92 53 24 2 79 36

3. Studijos Nuo 2010 m. pereinama prie naujos studijų programų išorinio vertinimo tvarkos. Todėl 2009 m. vasarą visos vykdomos programos buvo peržiūrėtos ir akredituotos iš naujo. Tokiu būdu Universitetas šiuo metu Studijų programų registre turi 92 registruotas ir akredituotas studijų programas (S3 lentelė): 63 pirmosios, 26 antrosios pakopos ir 3 laipsnio nesuteikiančias studijų programas. 2009 m. iš jų buvo vykdomos 79. 2009 m. per 20 ŠU studijų programų pradėjo rengti savianalizę 2010 m. išoriniam vertinimui. Vykdomose studijų programose 2009 2010 m. m. yra per 4000 studijų modulių (S4 lentelė), daugiausia jų vykdo HF, EF ir MF. Kiekvienais metais studijų moduliai atnaujinami, sukuriama naujų (2007 m. 260, 2008 m. 375, 2009 m. 506), tobulėja jų dėstymo būdai. Auga mišriuoju nuotoliniu būdu panaudojant Moodle aplinką dėstomų studijų dalykų skaičius (2007 m. 36, 2008 m. 100, 2009 m. 133). Kiekvienais metais atrenkama ir atnaujinama užsienio studentams siūlomų studijų modulių bazė (2007 m. 63, 2008 m. 146, 2009 m. 103), kiekvienais metais griežtinami reikalavimai jų vykdymo kokybei. 2009 m. parengti Tarptautinės praktikos ir Tarptautinės profesinės praktikos studijų moduliai vis populiarėjančioms tarp studentų Erasmus praktikoms. Universitete įsitvirtino kooperuotų studijų metodas, kuris pagrįstai gali būti vadinamas studijų inovacija. Jis buvo taikomas 32 dalykuose. Visi ŠU vykdomi studijų moduliai rengiami, tobulinami, vertinami, matomi studentams ir dėstytojams bei studijų vadybininkams ŠU informacinėje studijų sistemoje internete. ŠU studijų dalykai 2009 2010 m. m. S4 lentelė Fakultetas Iš viso: Naujai parengtliniu būdu dijų moduliai nio studentams Dėstomi nuoto Kooperuotų stu Dėstomi užsie Edukologijos 918 74 9 9 Gamtos mokslų 245 40 2 1 20 Humanitarinis 1150 142 18 8 12 Menų 874 86 35 14 Matematikos ir informatikos 341 12 4 Socialinės gerovės ir negalės studijų 399 71 20 4 5 Socialinių mokslų 351 35 42 18 28 Technologijos 406 29 1 1 15 Nuotolinių studijų centras 22 17 2 Iš viso: 4706 506 133 32 103 2009 m. įgyvendinant ŠU 2009 2020 m. strateginį plėtros planą, kuriame numatoma didinti studijų liberalizavimą, vis dažniau taikomas studijų individualizavimo principas. Atsiranda daugiau galimybių laisvai pasirinkti studijų dalykus. Studentas turi galimybę formuoti savo studijų planą per laisvai pasirenkamus dalykus, studijų alternatyvas, studijų šakas ir pan. Laisvai pasirenkamų dalykų sąraše Lyderių programa numato kryptingą atskirų, lyderystei reikalingų kompetencijų ugdymą, nuo 2010 m. fakultetai siūlo laisvai pasirenkamų dalykų,,krepšelį panaudoti kaupiant kreditus studijų išlyginimui stojant į kitos krypties magistrantūrą arba renkantis gretutines studijas kitoje studijų programoje. 2009 m. fakultetai iš viso Universiteto studentams pasiūlė 186 dviejų kreditų apimties laisvai pasirenkamus studijų dalykus. Pagal pasiūlymų skaičių (S27 pav.) aktyviausios SMF, HF, MF, EF katedros. Pagal studentų pasirinkimą (suformuotos studentų grupės po ne mažiau kaip 25 studentus į 112 dalykų) 2009 m. populiariausi Menų, Socialinių mokslų, Edukologijos ir Humanitarinio fakultetų pasiūlyti studijų dalykai (S28 pav.). TF; 10 % TSI; 1 % EF; 16 % SMF; 22 % GMF; 4 % SGNSF; 6 % MIF; 4 % MF; 17 % HF; 20 % S27 pav. Laisvai pasirenkami studijų dalykai pagal fakultetus: pasiūla 37

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. TF; 11 % SMF; 18 % TSI; 2 % EF; 18 % GMF; 3 % SGNSF; 5 % MIF; 5 % MF; 22 % HF; 16 % S28 pav. Laisvai pasirenkami studijų dalykai pagal fakultetus: paklausa 3.4. Nuotolinės studijos Nuotoliniu ir mišriuoju būdais studijų dalykų vykdymą koordinuoja Nuotolinių studijų centras. Kol kas organizuojamas asinchroninis mokymasis, nes jis pigesnis, paprastesnė techninė ir programinė įranga. Visų specialybių ir formų I kurso studentams mišriuoju būdu dėstomas studijų modulis Informacijos valdymas, kurio metu ugdomi studentų praktinio darbo virtualioje mokymo(si) aplinkoje įgūdžiai. Nuotolinio mokymosi valdymo specialistams rengti sukurta 16 naujų studijų modulių apie nuotolinio mokymo(si) proceso organizavimą, jiems reikalingos infrastruktūros kūrimą. Studentų aktyvumas virtualiose mokymo(si) aplinkose 2009 m. pateiktas S29 pav. Grafike matyti, kad studentų aktyvumas priklauso nuo mokymosi ciklų Universitete. 800 700 600 500 400 300 200 100 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 M nuo S29 pav. Studentų aktyvumas virtualiose mokymo(si) aplinkose 2009 m. Nuotolinių studijų studentai, kursai ir jų autoriai. Šiuo metu e. studijų modulių duomenų bazėje yra per 130 nuotolinių studijų kursų (toliau NSK); studentų, studijuojančių nuotoliniu ir mišriuoju būdais, yra per 3400; NSK autorių yra per 85; išsami šių dydžių dinamika pavaizduota S30 pav. 38

3. Studijos 12120 140 10120 120 Virtual s studentai 8120 6120 4120 2120 100 80 60 40 20 Studij moduliai Nuotolini studij kurs autoriai Administratoriai 120 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 0 Virtual s studentai Studij moduliai Kurs autoriai Administratoriai S30 pav. NSK studentų, studijuojančių bent vieną studijų modulį nuotoliniu būdu; NSK autorių ir administracijos darbuotojų dinamika 2009 m. sumažėjo studentų, studijuojančių studijų modulius nuotoliniu ir mišriuoju būdais, skaičius (sumažėjo į I kursą priimtųjų skaičius); padidėjo NSK ir jų autorių skaičius apie 13 %. Nuotolinių studijų kursų pasiskirstymas pagal vartotojus Tikslinė auditorija Kiekis Bakalaurantams 97 Magistrantams 17 Dėstytojams 4 Plačiajai visuomenei 16 Nuotolinių studijų kursų, jų autorių ir studentų skaičius pagal padalinius S6 lentelė S7 lentelė ŠU padalinys NSK skaičius Autorių skaičius Studentų skaičius Edukologijos f. 9 5 285 Gamtos mokslų f. 2 1 72 Humanitarinis f. 18 21 279 Matematikos ir informatikos f. 35 10 216 Menų f. 4 6 105 Socialinės gerovės ir negalės studijų f. 20 9 125 Socialinių mokslų f. 42 29 1978 Technologijos f. 1 1 322 Tęstinių studijų institutas 0 0 39 Nuotolinių studijų centras 2 2 0 Lyčių studijų centras 1 1 0 Iš viso Universitete: 134 85 3421 Nuotolinių studijų kursų akreditacija Nuotolinių studijų kursų akreditavimo komisijoje akredituoti NSK pateikti S8 lentelėje. 39

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. S8 lentelė 2009 m. akredituoti NSK Eil. nr. Autorius (-iai) Nuotolinių studijų kurso pavadinimas Fakultetas 1. Lekt. dr. R. Tijūnaitienė, lekt. E. Petukienė Tarptautinis marketingas SMF 2. Doc. dr. A. Blinstrubas Socialinių tyrimų metodologija SMF 3. Doc. dr. S. Žičkienė Darbo procesų valdymas SMF 4. Doc. dr. T. Tamošiūnas Prognozavimas ir strateginis valdymas SMF 5. Doc. dr. D. Šaparnienė, prof. habil. dr. L. Simanauskas Vadybos informacinės sistemos SMF 6. Lekt. A. Vasiliauskas Verslo draudimas SMF Šiuo metu yra 18 akredituotų NSK (apie 14 % visų turimų NSK), daugiausia jų parengė Socialinių mokslų f. (8) ir Humanitarinio f. dėstytojai (6). Nuotolinių studijų reklamai Šiaulių televizijoje parengtas reportažas Nuotolinės studijos šiuolaikiniam studentui. Nuotolinėms studijoms vykdyti naudojama nuotolinių studijų proceso palaikymo informacinė sistema, pavaizduota S31 pav. NUOTOLINIŲ STUDIJŲ PROCESO UŽTIKRINIMO INFORMACINĖ SISTEMA S31 pav. Nuotolinių studijų proceso palaikymo informacinė sistema Įsigyti du IBM X3650 serveriai, todėl pagerėjo nuotolinių studijų proceso aptarnavimo kokybė ir sumažėjo NS serverių momentinės apkrovos (žr. S32 pav.). Apie 60 % studijuojančiųjų nuotoliniu būdu prisijungia prie NSC virtualių mokymo(si) aplinkų iš išorinio kompiuterių tinklo, likusi dalis studijuoja ŠU vidinio kompiuterių tinklo resursais. 40

3. Studijos 100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0 1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 S32 pav. NSC bendra serverių apkrova (procentais) skirtingu paros laiku S9 lentelėje pateikti duomenys apie turimus kompiuterius NSC. Kompiuterių panaudojimas 2009 m. S9 lentelė Iš viso kompiuterių iš jų kompiuteriai naudojami (iš 01 eil.) Eil. nr. Kompiuterių skaičius 41 Vidinio NSC tinklo kompiuterių skaičius Kompiuterių, prijungtų prie interneto, skaičius iš jų turintieji plačiajuostį ryšį 01 56 56 56 56 Mokymo tikslais 02 44 44 44 44 Administracijos reikmėms 04 6 6 6 6 Kita 05 6 6 6 6 Vaizdo paskaitos ir konferencijos Specialios patalpos: apie 100 vietų centras su mini vaizdo studija ŠU bibliotekos patalpose (Vytauto g. 84-413); nuotolinio mokymo(si) klasė su vaizdo konferencijų prieiga (Vasario 16-osios g. 26). Šiuolaikiška daugiataškė (5) vaizdo konferencijų transliavimo ir retransliavimo įranga (Tandberg 770) (vienu metu vaizdo paskaitoje gali dalyvauti studentai, prisijungę iš skirtingų Lietuvos bei užsienio vaizdo konferencijų klasių). Specializuota įgarsinimo įranga. Kokybiškas interneto ryšys. Kvalifikuoto personalo pagalba. Parengtas dokumentas dėl vaizdo konferencijų ir paskaitų teikimo tvarkos. Transliuota 11 įvairios trukmės vaizdo konferencijų. S10 lentelė Transliuotos vaizdo konferencijos 2009 m. Tematika Dalyvių Vaizdo konferencijų partneriai Trukmė skaičius Pastabos Vaizdo paskaitos doktorantams 15 5 x 4 a.v. VDU Rudens semestras LitGrid konferencija 10 4 a.v. VGTU, VU, KTU Rudens semestras LOGO varžybos moksleiviams 12 7 a.v. VU, KTU, VGTU, VDU, KU Tradicinis renginys Paskolų teikimo studentams vaizdo konferencija VDU, KU, LŽŪU ŠMM, KTU, VU, VGTU, 30 5 a.v. Vedėjai iš KTU Projektų vykdymo reikmėms su Estijos ir Latvijos partneriais vaizdo konferencija tas, Latvijos universitetas Estijos virtualus universite- 7 2 x 4 a.v. Vaizdo konferencija apie darvinizmo teorijas 25 4 a.v. KTU, VU, VGTU Mokslo populiarinimo vaizdo konferencija

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. Programinė įranga Šiuo metu NSC nuotolinėms studijoms naudojamos šios virtualios mokymo(si) aplinkos: 1. Moodle, joje registruota 13 domenų NS teikimui, 2. Learning Space Forum 3.0, ji registruota adresu http://distance3.su.lt, dėl aplinkos mažo interaktyvumo čia publikuojami dėstytojų elektroniniai studijų konspektai (apie 110). 3. LVMA, ŠU darbuotojų ir studentų sukurta lietuviška mokymo(si) aplinka, įdiegta į distance. su.lt serverį ir užtikrinanti mokymo(si) aplinką. Sukurta realaus laiko studento duomenų saugykla-analizatorius (Portfolio), kuris papildė trūkstamą Moodle sistemos įrankį. Analizatorius skirtas tinklo srautų analizei ir tinklo perkrovų prognozavimui; tai pagerino studijų proceso aptarnavimo kokybę. Sukurta studentų ir dėstytojų informavimo bei nuotolinių studijų kursų registravimo sistema, garantuojanti centralizuotą vartotojų identifikavimą tarp visų virtualių mokymo(si) aplinkų (S33 pav.). VMA vartotojų centralizuotas autentifikavimas vieno prisijungimo vardo naudojimas visuose NS kursuose S33 pav. Centralizuota vartotojo identifikavimo sistema Dėl tinklalapio struktūrinimo ir lankstumo gerinimo NSC tinklalapis perkeltas į TVS DRUPAL terpę. 3.5. Tęstinės studijos Tęstinės studijos buvo vykdomos perkvalifikavimo ir kvalifikacijos tobulinimo kryptimis. Perkvalifikavimas Perkvalifikavimas, tęstinis mokymas tapo dažnu reiškiniu, bet vis dar jaučiamas tam tikrų sričių specialistų trūkumas. Šiuo metu Lietuvos mokyklose trūksta apie 600 pedagogų (remiantis Ugdymo plėtotės centro duomenimis, dirbti pilnu krūviu galėtų 241, nepilnu krūviu 373 pedagogai). Šiuo metu rengiamos 1 2 metų trukmės perkvalifikavimo, tęstinės, nenuosekliosios studijos, kurios suteikia galimybę keisti, gilinti turimą kvalifikaciją. 2009 metais pagal įvairias perkvalifikavimo, tęstinių studijų programas studijavo 727 studentai. Perkvalifikavimo ir tęstinių studijų geografija labai plati: ji apima visus Lietuvos rajonus. Daugiausia studentų turime iš Šiaulių, Mažeikių, Telšių, Kelmės, Radviliškio, Pakruojio, Panevėžio, Klaipėdos bei Vilniaus rajonų. Analizuojant perkvalifikavimo studijų lankstumą ir prieinamumą matyti, kad pagal mokymosi visą gyvenimą strategijos parametrus tęstinis suaugusiųjų mokymasis vyksta formaliu, neformaliu ir savaiminiu (informaliu) būdu. Tam, kad šie būdai galėtų tapti lygiaverčiai, pastaraisiais metais ES yra įgyvendinamas kompetencijų plėtote pagrįstas švietimas bei įteisintos dvi tęstinio mokymosi formos formali ir neformali. 2009 m. naujovė pasirenkamasis studijų modulis Saugus darbas 1, skirtas Šiaulių universiteto studentams. 42

3. Studijos Pradėta vykdyti nauja programa papildomosios mechanikos inžinerijos studijos, kuriose mokosi kolegijų transporto inžinerijos ir mechanikos inžinerijos studijų absolventai, ketinantys studijuoti Technologijos fakulteto magistrantūroje. Suorganizuoti 200 val. kursai Mokyklos vadybos pagrindai, skirti Lietuvos švietimo įstaigų vadovų bei jų pavaduotojų vadybininko kompetencijų plėtotei, pedagoginių psichologinių žinių kursas (120 val.) profesinių mokyklų pedagogams. Tai skatina dar vieną naujovę kurti kvalifikacijų sistemas bei registrus, lengvinančius kvalifikacijų pripažinimą, plėtoti suaugusiųjų švietimo programas šalies aukštosiose mokyklose, įdiegti neformaliu ir savaiminiu būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistemą. Kvalifikacijos tobulinimas 2009 m. organizuoti tobulinimosi renginiai įvairių sričių specialistams. Didžiausia tobulinimosi kursų bei seminarų klausytojų dalis pedagogai, profesinę kompetenciją taip pat gilino medikai, socialiniai darbuotojai, valdininkai ir kt. Šiuo metu bendradarbiaujama su Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų ministerijomis. Kaip valstybės tarnautojų mokymo įstaigoje, buvo vykdyta įvadinė mokymų programa Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojams; užsienio kalbų (anglų k.) kursai Šiaulių teritorinės ligonių kasos darbuotojams; seminarai savivaldos biudžeto vykdymo klausimais Lietuvos savivaldybių kontrolieriams ir t. t. Kvalifikaciją tobulino nemaža dalis ir šalies socialinių darbuotojų. Šiuo metu esamas neaiškumas tarp socialinio darbuotojo ir socialinio pedagogo kompetencijų apibrėžtumo trukdo sėkmingai vykdyti šių sričių specialistų kvalifikacijos tobulinimą. Institute teikiamos kompiuterinio raštingumo (pagal Europos kompiuterinio raštingumo standartą) mokymo ir testavimo paslaugos. Universitetas, bendradarbiaudamas su KMU, tenkina Šiaurės Lietuvos gydytojų tobulinimosi poreikius. Medikai kėlė kvalifikaciją vaikų ortopedijos ir traumatologijos ypatumų, pagrindinių organizmo funkcijų sutrikimų diagnostikos ir gydymo principų klausimais ir kt. Turima teisė vesti kursus ir seminarus vairavimo instruktoriams bei vairuotojų mokytojams. 29-iuose pedagogams skirtuose renginiuose kvalifikaciją tobulino 840 klausytojų, atestaciniuose renginiuose dalyvavo 118 pedagogų. Visų sričių specialistams patvirtinta 40 naujų tobulinimosi programų, iš jų: pedagogams 18, specialiesiems pedagogams 5, vairavimo instruktoriams 6, profesijos mokytojams 2, kitiems 9. Programos parengtos pagal naujus reikalavimus, nes kaip akredituota institucija Institutas atsakingas už programų turinį: sujungus teoriją su praktika, pereita nuo šešių prie aštuoniolikos valandų seminarų. Su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija suderinta ir įgyvendinta tobulinimosi programa vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistams. Pasirašyta su Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centru sutartis, įgalinanti vykdyti mokymus ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojams, socialiniams pedagogams, dirbantiems su socialinės rizikos ir socialinės atskirties sąlygomis gyvenančiais vaikais ir jų šeimomis. Parengta nauja vairuotojų mokytojų ir vairavimo instruktorių specialių pirminių kursų mokymo dalykų programa (210 val.), suderinta su Valstybine kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Iš viso 2009 m. Tęstinių studijų institute buvo suorganizuota 60 renginių, kuriuose dalyvavo 1622 klausytojai. Įvairūs seminarai ir kursai organizuojami atsižvelgiant į jų paklausą ir aktualumą. Pažymėtina, kad ir kvalifikacijos tobulinimo kursuose, ir seminaruose dalyvavo klausytojai iš įvairių Lietuvos rajonų. Siekiant sklaidos apie instituciją, buvo sukurtas DVD filmas, Instituto veiklos ypatumai pateikti Šiaulių krašto, Šiaulių universiteto spaudai. 3.6. Tarptautinės studijos ir mobilumas Kiekvienais metais prie Universiteto bendruomenės prisijungia kelios dešimtys studentų ir dėstytojų iš įvairių Europos ir kitų valstybių universitetų, atvykstančių pagal dvišales bei LLP / Erasmus akademinių mainų sutartis. 2009 m. pagal LLP / Erasmus programą Universiteto studentai (124) pusmečiui ar vieniems metams vyko į partnerinius užsienio universitetus dalinių studijų, o dėstytojai (79) skaityti paskaitų ar į trumpalaikes stažuotes. Nuo 2007 m. studentams atsivėrė dar viena galimybė atlikti praktiką ES įmonėse ir organizacijose (išvyko 30 studentų). 43

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. LLP / Erasmus programa viena didžiausių ir sėkmingiausių Europos Sąjungos kultūros ir švietimo programų, skatinanti studentų ir personalo mobilumą, siekianti užtikrinti daugiašalį aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą tarpusavyje ir su kitomis įmonėmis bei organizacijomis. Šioje programoje ŠU dalyvauja jau 10 metų. Per šį laikotarpį LLP / Erasmus studijų išvyko 1026 Universiteto studentai, o skaityti paskaitų ir ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių 343 ŠU dėstytojai ir darbuotojai. Remiantis Universiteto strategijoje numatytais tikslais, Bolonijos proceso ir LLP / Erasmus programos tikslais, 2009 m. buvo tęsiama ir plėtojama tarptautiškumo skatinimo veikla: sėkmingai naudojama Europos kreditų perkėlimo sistema (ECTS), siekiama modulių, dėstomų užsienio kalba, kokybės užtikrinimo, skatinama tarptautiškumo namuose idėja, įtraukiant Universiteto studentus į ŠU vykdomas studijas užsienio kalba, skatinamas tarptautinis dėstytojų ir studentų mobilumas (2009 LLP / Erasmus programoje dalyvavo visi Universiteto fakultetai, į šį procesą įsitraukė ir studijų nevykdantys padaliniai, pasinaudodami neakademinio personalo mobilumui teikiama finansine parama), Universitete veikia aktyvi studentų mentorių (pagalbininkų) sistema. Mentoriai užsienio studentams padeda lengviau integruotis į Universiteto ir miesto bendruomenę, nuolat bendrauja ir padeda įvairiose srityse per visą užsieniečių vizito laiką, 2008 2009 m. m. buvo panaudota 100 proc. lėšų, skiriamų mobilumui ir jam įgyvendinti iš Europos Komisijos bei LR biudžeto lėšų. Per šį laikotarpį ŠU įsisavino beveik 1,5 mln. litų, skirtų LLP / Erasmus programai įgyvendinti Universitete (S11 lentelė). S11 lentelė ŠU įgyvendinamos LLP / Erasmus programos lėšų pasiskirstymas 2008 2009 m. m. Finansavimo šaltiniai Tikslinės valstybės biudžeto lėšos, Lt (2009 m.) Europos Komisijos lėšos, Lt (2008 2009 m. m.) Iš viso lėšų, Lt LLP / Erasmus veiklos A B C Studentų mobilumas (studijos ir praktikos) 456555 720983 1177538 Dėstymo ir personalo vizitų mobilumas 65600 94085 159685 Studijų ir mobilumo organizavimo išlaidos (1 darbuotojo alga, dėstymas Erasmus studentams, leidyba, renginiai ir kt.) 61845 94797 156642 Iš viso: 584000 909865 1493865 LLP / Erasmus finansavimas skirstomas pagal aukštųjų mokyklų įvykdytus rodiklius. Lėšų dalis, skiriama Universitetui, matoma S12 ir S13 lentelėse, kur pateikiami duomenys apie Lietuvos universitetams skirtų 2009 m. nacionalinio biudžeto ir 2008 2009 m. m. Europos Komisijos lėšų paskirstymą. Pagal gaunamų lėšų dydį iš LR nacionalinio biudžeto ŠU užima 6-tą vietą tarp 15 Lietuvos universitetų, o pagal Europos Komisijos lėšų paskirstymą 5-tą vietą. 44

3. Studijos Nacionalinių lėšų paskirstymas LLP / Erasmus programai 2009 m. (Lt) S12 lentelė Eil. 2009 m. I pusmetimetis Erasmus veikloms 2009 m. II pus Iš viso LLP / Aukštoji mokykla nr. 1. Vilniaus universitetas 870900 1016200 1887100 2. Vilniaus Gedimino technikos universitetas 771900 780700 1552600 3. Kauno technologijos universitetas 513100 466200 979300 4. Mykolo Romerio universitetas 322900 408000 730900 5. Vytauto Didžiojo universitetas 298500 313200 611700 6. Šiaulių universitetas 290500 293500 584000 7. Kauno medicinos universitetas 242300 260400 502700 8. Vilniaus pedagoginis universitetas 179100 296900 476000 9. Klaipėdos universitetas 213600 222300 435900 10. Lietuvos žemės ūkio universitetas 154800 170100 324900 11. Lietuvos muzikos ir teatro akademija 183700 129300 313000 12. Vilniaus dailės akademija 134400 123700 258100 13. Lietuvos kūno kultūros akademija 75900 81600 157500 14. Lietuvos veterinarijos akademija 45800 60300 106100 15. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija 0 0 0 Iš viso: 4297400 8993420 13290820 EK lėšų paskirstymas LLP / Erasmus programai 2008 2009 m. m. (EUR) S13 lentelė Eil. nr. Aukštoji mokykla Studijoms ir praktikoms Dėstymas ir personalo mobilumas Mobilumo organizavimas Iš viso LLP / Erasmus veikloms 1. Vilniaus universitetas 752868 46527 57035 856430 2. Vilniaus Gedimino technikos universitetas 557959 56952 54275 669186 3. Kauno technologijos universitetas 326999 32530 31468 390997 4. Mykolo Romerio universitetas 221955 32188 31125 285268 5. Šiaulių universitetas 208811 27249 27455 263515 6. Vytauto Didžiojo universitetas 206876 27769 26214 260859 7. Kauno medicinos universitetas 176296 22681 15393 214370 8. Klaipėdos universitetas 131293 22146 18094 171533 9. Vilniaus pedagoginis universitetas 132257 17224 13685 163166 10. Lietuvos žemės ūkio universitetas 109749 19668 12891 142308 11. Vilniaus dailės akademija 87377 9300 10536 107213 12. Lietuvos muzikos ir teatro akademija 55002 16716 11607 83325 13. Lietuvos kūno kultūros akademija 48980 13317 9001 71298 14. Lietuvos veterinarijos akademija 36772 14408 7324 58504 15. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija 1500 1300 502 3302 Iš viso: 3054694 359975 326605 3741274 Siekdamas mobilumo didinimo ir jo dvikryptiškumo, tolygaus geografinio pasiskirstymo 2009 m. Universitetas, sudarydamas ar pratęsdamas LLP / Erasmus sutartis, laikėsi ne tik partnerių kiekybės, geografinio paskirstymo, bet ir sutarčių veiksnumo kriterijų. 2009 m. LLP / Erasmus veikla rėmėsi bendradarbiavimu su 95 aukštojo mokslo institucijomis iš 26 Europos valstybių. Įvertinus 2009 m. LLP / Erasmus veiklas galima teigti, kad ŠU dėstytojų mobilumas išliko toks pat kaip ir 2008 m. 79 darbuotojai. Tačiau studentų mobilumas sumažėjo 25 studentais. Tai sąlygojo tokios priežastys: pažangių studentų, norinčių ar galinčių studijuoti kitose valstybėse, trūkumas fakultetuose, daugelis atrinktų studentų paskutinėmis dienomis iki išvykimo studijuoti dėl įvairių priežasčių atsisako ten vykti, vėluojančios LLP / Erasmus stipendijos, neaiški situacija dėl LLP / Erasmus programos dotavimo iš LR biudžeto 2009 m. pavasario semestrui daugeliui studentų sumažino motyvaciją vykti studijuoti į užsienio universitetus ir pan. Tačiau reikia pasidžiaugti, kad 2009 m. pagerėjo balansas tarp išvykusių ir atvykusių LLP / Erasmus studentų. 2008 m. jis buvo 3,7 : 1, o 2009 m. beveik 2 : 1. 45

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. LLP / Erasmus studijos. 2009 m. dalinių studijų pagal LLP / Erasmus programą išvyko 124 ŠU studentai, o 4 studentams buvo pratęstos studijos ir antrą semestrą (2008 m. pagal LLP / Erasmus programą studijavo 153 ŠU studentai). Populiariausios studijų šalys tarp ŠU studentų keletą metų išlieka Portugalija, Danija, Turkija ir Lenkija (S34 pav.). 35 30 29 25 20 19 15 10 5 0 8 2 2 6 11 4 6 2 5 14 2 3 2 9 3 1 ekija Danija Estija Italija Latvija Lenkija Norvegjja Olandija Portugalija Pranc zija Slovakija Slov nija Švedija Turkija Vengrija Vokietija Didž. Britanija Šveicarija S34 pav. ŠU studentų, studijavusių pagal LLP / Erasmus programą, pasiskirstymas pagal šalis 2009 m. Palyginti su 2008 m., išvykstančių studentų skaičius išaugo Socialinių mokslų bei Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetuose. Tačiau studentų mobilumo rodikliai smarkiai krito Technologijos ir Edukologijos fakultetuose (žr. S35 pav.). Tačiau jeigu vertintume santykį tarp fakultetuose studijuojančių studentų (nuolatinių, dieninių ir vakarinių formų) ir išvykusių studentų skaičiaus, jis pasiskirstytų taip: EF 1,7 proc., GMF 1 proc., HF 3,6 proc., MF 3,1 proc., SGNSF 5,3 proc., SMF 2,4 proc., TF 0,3 proc., MIF 0. Todėl galima teigti, kad aktyviausi fakultetai šioje studentų mobilumo veikloje 2009 m. buvo Socialinės gerovės ir negalės studijų, Humanitarinis ir Menų fakultetai. Matematikos ir informatikos fakultetas 2009 m. į LLP / Erasmus studijas neišsiuntė nė vieno studento. 40 35 30 36 31 29 38 25 20 15 10 5 0 24 24 22 20 16 15 11 9 10 7 6 6 6 4 1 2 2 2 3 0 0 0 0 0 0 0 1 EF GMF HF MIF MF SGNSF SMF TF 2008 m. studijos 2009 m. studijos 2008 m. praktikos 2009 m. praktikos 1 S35 pav. LLP / Erasmus studentų mobilumo pokytis ŠU fakultetuose 2008 m. ir 2009 m. LLP / Erasmus praktika. Kiek kitokie yra studentų LLP / Erasmus praktikų mobilumo rodikliai. Jie išaugo dvigubai: 2008 m. į praktikas buvo išvykę 16 Universiteto studentų, o 2009 m. jų skaičius išaugo iki 30. ŠU studentai atlikti tarptautinės praktikos vyko į Vokietiją (9), Portugaliją (7), Vengriją (5), Didžiąją Britaniją (3), po 2 studentus išvyko į Norvegiją ir Turkiją, po 1 į Čekiją ir Estiją. Aktyviausi buvo Socialinių mokslų (11) ir Humanitarinio (10) fakultetų studentai (žr. S36 pav.). Edukologijos bei Socialinės gerovės ir negalės 46

3. Studijos studijų fakultetų studentams į LLP / Erasmus praktikas išvykti sudėtingiau, nes ši programa neremia edukologinių praktikų. Tačiau šių specialybių studentai gali naudotis LLP / Comenius asistentų praktikos užsienyje galimybėmis. 6 5,3 5 4 3 3,6 3,1 2,4 2 1 0 1,7 1,6 1,5 1,4 1 1,1 0,6 0,7 0,3 0 0 0 EF GMF HF MIF MF SGNSF SMF TF Išvykusi student skai ius (proc.) Atvykusi student skai ius (proc.) S36 pav. Išvykusių ir atvykusių studentų procentas, skaičiuojant nuo bendro fakultetų studentų (nuolatinių, dieninių ir vakarinių formų) skaičiaus 2009 m. Studentai galimybę išvykti dalinių studijų ir atlikti praktikas į pasirinktą užsienio universitetą ar įmonę vertina dėl įgyjamos dalykinės ir gyvenimiškos patirties, kitos šalies kultūros, politikos, ekonomikos ir visuomenės gyvenimo pažinimo, patobulintų užsienio kalbų įgūdžių. LLP / Erasmus studijos Universitete. 2009 m. dalines studijas Universitete noriai rinkosi 64 studentai (1 iš jų prasitęsė studijas ŠU). LLP / Erasmus studentai atvyko iš Danijos (3), Latvijos (5), Čekijos (8), Portugalijos (9), Prancūzijos (7), Turkijos (21), Slovakijos (4), Šveicarijos (1), Vengrijos (4) ir Vokietijos (2) partnerinių institucijų. 2009 m. daugiausia užsienio studentų studijavo Socialinių mokslų, Humanitariniame ir Technologijos fakultetuose (žr. S37 pav.). Tačiau jeigu vertintume santykį tarp fakultetuose studijuojančių studentų (nuolatinių, dieninių ir vakarinių formų) ir atvykusių studentų skaičiaus, jis pasiskirstytų taip: EF 0,6 proc., GMF 0,7 proc., HF 1,6 proc., MF 1,5 proc., SMF 1,4 proc., TF 1,1 proc., SGNSF ir MIF 0. 25 23 20 18 15 10 5 0 14 11 11 8 6 5 3 3 2 1 0 0 0 0 EF GMF HF MIF MF SGNSF SMF TF 2008 m. Erasmus studentai 2009 m. Erasmus studentai S37 pav. Atvykusių LLP / Erasmus studentų pasiskirstymas ŠU fakultetuose 2008 m. ir 2009 m. Studentai atvyksta ne tik studijuoti, bet ir pažinti kraštą, kultūrą, surinkti medžiagos būsimiems studijų darbams. Todėl daugelis užsienio studentų nori tęsti studijas ir antrą semestrą. Tuo tikslu nuo 2009 m. buvo optimizuoti moduliai užsienio kalba ir atvykstantiems studentams pasiūlyti moduliai vieniems mokslo metams. 47

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. Ši sistema pasiteisino, nes į rudens semestro studijas atvykę studentai turi galimybę tęsti studijas pavasario semestre. Vienų metų LLP / Erasmus studijų programas pasiūlė visi Universiteto fakultetai. Atvykusiems užsienio studentams organizuojami įvairūs renginiai (įžanginė savaitė, sveikinimo ir prisistatymo diena, Erasmus ketvirtadieniai, folkloro diena, Erasmus savaitė, Velykų ir Kalėdų šventės, atsisveikinimo diena). Jų metu tiek atvykę, tiek ŠU studentai ne tik gali bendrauti tarpusavyje, bet ir susipažinti su įvairiomis valstybėmis, jų kultūra, tradicijomis ir papročiais. Atvykę studentai visada laukia išvykų ir ekskursijų. 2009 m. jiems buvo suorganizuotos išvykos į Nidą, Palangą, Kurtuvėnų regioninį parką ir Dargaičių kaimą. Studentai aplankė NATO bazę Šiauliuose, Šiaulių m. sutrikusio vystymosi kūdikių namus, nunešė ŠU bendruomenės surinktų kalėdinių dovanėlių vaikams. Studentai susipažįsta su Šiaulių miestu, apsilanko Šiaulių miesto savivaldybėje. Tarptautinės studijos. Nuo 2007 2008 m.m. ŠU tarptautiniams studentams siūlo keturias tarptautines studijų programas: Verslo administravimo ir Audiovizualinio meno bakalauro studijų programas, Signalų technologijų bei Tarpkultūrinio ugdymo ir tarpininkavimo magistro studijų programas, intensyvius anglų, lietuvių kalbų ir vieno semestro parengiamuosius kursus tarptautiniams studentams. 2009 m. pavasario semestre verslo administravimo specialybės modulius Socialinių mokslų fakultete studijavo 1 studentas iš Nigerijos (Vakarų Afrika). 2009 m. iš Kazachstano nacionalinio pedagoginio Abay universiteto į 10-ies dienų stažuotę Menų fakultete atvyko 6 magistrantai. LLP / Erasmus dėstytojų ir personalo mobilumas. 2009 m. į Europos Sąjungos aukštojo mokslo institucijas pagal LLP / Erasmus programą skaityti paskaitų ir plėsti bendradarbiavimo galimybių buvo išvykę 79 ŠU darbuotojai (70 dėstytojų ir 9 administratoriai). Norinčiųjų vykti pagal šią mobilumo programą buvo ir daugiau, tačiau mobilumą ribojo lėšų stygius, Mokymosi visą gyvenimą programas administruojančiam fondui sumažinus lėšas. Kaip ir 2008 m. aktyviausi buvo Socialinių mokslų ir Humanitarinio fakultetų dėstytojai (žr. S38 pav.). Populiariausios šalys dėstyti ir vykti į stažuotes buvo Turkija (11), Švedija, Latvija, Austrija po 6 vizitus, Slovakija ir Čekija po 5 vizitus. Kitos šalys pasiskirstė taip: Didžioji Britanija ir Portugalija po 4 vizitus, Lenkija 3 vizitai, Belgija, Bulgarija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija po 2 vizitus, Vengrija, Italija, Ispanija, Nyderlandai, Slovėnija ir Kipras po 1 vizitą. 25 20 21 19 20 15 15 13 10 5 0 9 8 7 7 6 5 5 3 2 2 0 EF GMF HF MIF MF SGNSF SMF TF 2008 m. d stytoj mobilumas 2009 m. d stytoj mobilumas S38 pav. LLP / Erasmus dėstytojų mobilumo pokytis ŠU fakultetuose 2008 m. ir 2009 m. (vizitų skaičius) Jeigu vertintume santykį tarp fakultetuose dirbančių dėstytojų ir išvykusių skaityti paskaitas skaičiaus, jis pasiskirstytų taip: EF 12,3 proc., GMF 7,9 proc., HF 14,4 proc., MF 7,7 proc., SGNSF 13,3 proc., SMF 14,7 proc., TF 9,6 proc., MIF 4,8 proc. Todėl galima teigti, kad mobiliausi 2009 m. Erasmus dėstytojai buvo Socialinių mokslų, Humanitariniame ir Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetuose (žr. S39 pav.). 48

3. Studijos 25 20 19,2 15 12,3 14,4 13,3 14,7 10 5 0 9,6 6,9 7,9 7,7 3,9 4,8 4,4 4,1 2,6 1,6 0 EF GMF HF MIF MF SGNSF SMF TF Išvykusi d stytoj skai ius (proc.) Atvykusi d stytoj skai ius (proc.) S39 pav. Išvykusių ir atvykusių dėstytojų procentas, skaičiuojant nuo bendro fakultetuose dirbančiųjų skaičiaus 2009 m. Stažuočių (9) finansavimas pagal LLP / Erasmus programą buvo skirtas šių padalinių administracijos darbuotojams: Rektoratui (2), Karjeros centrui (1), Tarptautinių programų ir ryšių tarnybai (1), Projektų vadybos skyriui (1), Socialinių mokslų fakultetui (2), Edukologijos fakultetui (1) ir Technologijos fakultetui (1). Pagal LLP / Erasmus programą 2009 m. į ŠU skaityti paskaitų ir stažuotis bei pasidalyti savo patirtimi atvyko 35 dėstytojai (15 į Menų fakultetą, 6 į Socialinių mokslų fakultetą, 5 į Edukologijos fakultetą, 4 į Humanitarinį fakultetą, 3 į Technologijos fakultetą ir po 1 dėstytoją į Gamtos mokslų ir Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetus) ir 4 administracijos darbuotojai iš Austrijos, Bulgarijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Turkijos aukštojo mokslo institucijų. Menų fakultetas sulaukė daugiau nei pusės Erasmus dėstytojų nei išvyko skaityti paskaitų (sudarė 19,2 proc. visų dirbančių fakultetų dėstytojų skaičiaus). Didžiausias disbalansas tarp išvykusių ir atvykusių dėstytojų yra ir Socialinės gerovės ir negalės studijų, Socialinių mokslų ir Humanitariniame fakultetuose. 3.7. Studijų kokybės gerinimas Siekiant aukštesnės studijų kokybės Universitete daug dėmesio skiriama studijų kokybės stebėsenai, studentų nuomonės tyrimams, vertinant studijų proceso kokybę, ir valdymo sprendimų priėmimui, gerinant studijų programas, studijų procesą ir aplinkas. Kokybės valdymo grupės prie Studijų skyriaus darbai: 1) atlikti Universiteto studentų nuomonės tyrimai, kurių rezultatai 2010 m. pradžioje pristatyti rektorate ir fakultetuose: Šiaulių universiteto bakalauro studijų programų vakarinės studijų formos studentų nuomonės apie studijų kokybę tyrimas, Šiaulių universiteto bakalauro studijų programų neakivaizdinės studijų formos studentų nuomonės apie studijų kokybę tyrimas ; 2) parengtas apklausos instrumentas (ir versija internete) magistrantūros studijų tyrimui, kuris pradėtas 2009 m. pabaigoje; 3) atlikta 2009 2010 m. m. pasiūlytų laisvai pasirenkamų studijų dalykų rezultatų vertinimo patikra, rezultatai pristatyti studijų programų komitetų pirmininkų susirinkime, pakoreguotas LPM sąrašas; 4) atlikta 2009 2010 m. m. užsienio studentams siūlomų studijų dalykų formaliųjų rodiklių patikra, su Studijų skyriaus vertėjų pagalba sutvarkyti modulių aprašai. Mažesnės apimties tyrimus, orientuotus į atskiras studijų kokybės gerinimo sritis, 2009 m. inicijavo Socialinių mokslų, Edukologijos, Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetai. Populiarūs Kokybės dienos, Atvirųjų paskaitų ir pan. renginiai. 49

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. 3.8. Studijų proceso administravimas Siekiant didesnio studijų prieinamumo, teikiamų paslaugų skaidrumo ir veiksmingumo, studijų administravimo efektyvumo, kiekvienais metais tobulinama internetu pasiekiama ŠU studijų administravimo sistema. 2009 m. ji buvo papildyta (siūlymus teikia Studijų skyrius KTU specialistams, o pastarieji programuoja) naujomis funkcijomis: stipendijų ir įsakymų, susijusių su stipendijomis, rengimo aplikacija; studijų sutarčių rengimo, registravimo aplikacija; pažymos apie sumokėtas įmokas už studijas užsakymo aplikacija. 3.9. Apibendrinimas 2009 m. Universitetas, vykdydamas aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimą, pasiekė šiuos rezultatus: 1. 2009 m. priėmimas vyko gana sėkmingai. 2. Pasiteisino aktyvus Universiteto bendruomenės dalyvavimas organizuojant menų srities stojamuosius egzaminus. 3. Fakultetai paįvairino studijų rinkodarą: šalia studijų mugių ir ŠU akademinėje bibliotekoje organizuojamų studijų pristatymų gabiausiems Lietuvos moksleiviams bei vizitų į mokyklas gimė ir puikiai veikia mažieji fakultetai HF, MF ir SGNSF, kuriamas virtualus Universitetas norintiesiems studijuoti ŠU. 4. Fakultetai parengė naujas bakalauro ir magistro studijų programas, toliau tobulino jau vykdomas programas. 5. Teigiamai įvertinta sėkminga Universiteto veikla Erasmus programoje, kartu su kitomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis parengtas ir laimėtas tarptautinių praktikų projektas. 6. Studijų procese įsitvirtino kooperuotos studijos, vis daugiau studentų turi galimybę studijuoti atskirus studijų modulius Universitete nuotoliniu būdu. 50

3. Studijos 4. INFRASTRUKTŪRA 4.1. Infrastruktūros padalinių veikla 4.1.1. Biblioteka Šiaulių universiteto biblioteka 2009 metais pradėjo visiškai naują savo veiklos etapą, nes 2008 m. gruodžio 2 d. duris atvėrė naujai rekonstruota biblioteka (ES SF lėšos projektui BIBLIOREG: Akademinė biblioteka kuria besimokantį regioną BPD2004-ERPF-1.5.0-01-04/0023). Sukurtos puikios sąlygos studentų savarankiškam ir mokslinio pedagoginio personalo moksliniam bei kūrybiniam darbui. Persikėlus į naujas patalpas nuo 2009 m. sausio mėn. papildomai pradėjo dirbti 5 nauji darbuotojai (5 etatai), kurie atėjo iš Lietuvos techninės bibliotekos Šiaulių skyriaus, perkėlus šį padalinį į Universiteto biblioteką. Todėl 2009 m. bibliotekos etatų sąraše yra 49 darbuotojai, 51,5 etato; centrinėje bibliotekoje yra 43 etatai, dirba 40 darbuotojų (iš jų motinystės atostogose 4). 2009 m. bibliotekos darbuotojai kėlė kvalifikaciją, dalyvavo seminaruose, rašė straipsnius ir pranešimus. Fondo organizavimas Bibliotekos fondą 2009 m. sudarė 166 859 pavadinimai ir 454 633 fiziniai vienetai, fondo vertė 3 430 848, 43 Lt. Bibliotekos fondas pildomas pagal Universiteto mokslo ir studijų kryptis. Per 2009 m. bibliotekos fondai pasipildė 39 836 pav. ir 49 791 fiz. vnt. (74 % sudaro leidiniai, gauti iš LTB Šiaulių sk. fondo. Lėšos, skirtos leidiniams įsigyti, nurodytos B1 lentelėje. Universitetas bibliotekai 2009 m. spaudiniams pirkti skyrė 256 505 Lt. Iš šių lėšų buvo apmokėtos likusios iš 2008 m. sąskaitos: už spaudinius 14 235 Lt, už užsienio periodiką 99 733 Lt, už lietuvišką periodiką 17 122 Lt. Todėl 2009 m. leidinių pirkimui liko 125 413 Lt, iš jų 67 835 Lt dėl sudėtingos finansinės situacijos sutaupyta. 2009 m. leidiniai gauti iš šių šaltinių: B1 lentelė Leidinių šaltiniai Gavimo šaltiniai Kiekis (fiz. vnt.) Suma (Lt) Knygynai, firmos, leidyklos 1 661 61 781,55 ŠU leidykla 685 25 393,57 Skaitytojų padengtos 515 10 698,86 Dovanos 2 859 63 712,22 Valstybės dotuoti 341 16 014,63 Mainai 310 6 004,35 Lietuvos technikos biblioteka (LTB)* 36 933 83 425,40 Iš viso: 43 304 267 030,58 * Čia iš LTB gauti leidiniai, kurie yra sukataloguoti ir įtraukti į Bendrąją fondo apskaitos knygą. Papildomai dalį spaudinių 2009 m. apmokėjo fakultetai iš savo lėšų, fondų ar projektų. Taip pat priskaičiuotos dovanos, gautos fakultetų skaityklose iš įvairių įstaigų ar privačių asmenų (žr. B2 lentelę): 51

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. B2 lentelė Fakultetas Nupirktos knygos iš fak. Dovanoti Bendra suma ar projektų lėšų (Lt) leidiniai (Lt) (Lt) Edukologijos 190,00 190,00 Gamtos mokslų Humanitarinis 168,00 168,00 Matematikos ir informatikos 500,00 500,00 Menų Socialinės gerovės ir negalės studijų Socialinių mokslų 3 519,38 4 297,68 7 817,06 Technologijos 2 761,86 832,33 3 594,19 Mokslo, kultūros centrai, projektai 7320,04 2 519,32 9 839,36 Iš viso: 14 101,28 8 007,33 22 108,61 Iš ŠU leidyklos gauta spaudinių už 25 393,57 Lt. Už šiuos leidinius sumokėjo fakultetai: Edukologijos Gamtos mokslų Humanitarinis Matematikos ir informatikos Menų Socialinės gerovės ir negalės st. Socialinių mokslų Technologijos Universiteto lėšos Mokslo, kultūros centrai 693,98 Lt, 926,30 Lt, 4013,01 Lt, 503,34 Lt, 1789,67 Lt, 2188,67 Lt, 8013,38 Lt, 3216,90 Lt, 3059,45 Lt, 988,87 Lt, Dovanoti, skaitytojų padengti vietoj pamestų ir už baudas, valstybės dotuoti bei mainais gauti spaudiniai sudaro 80415,43 Lt. Iš LTB Šiaulių skyriaus perimta leidinių už 83 425,40 Lt. Iš viso biblioteka įsigijo leidinių (su periodinių leidinių prenumerata) už 392 035,44 Lt sumą. Bendras bibliotekas fondas 2005 2009 m. (žr. B1 pav.): 460000 450000 440000 430000 420000 410000 400000 390000 380000 370000 360000 350000 454633 422953 412940 396322 391482 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. Egzemplioriai B1 pav. Bibliotekos fondo augimas 52

4. Infrastruktūra Bibliotekos fondo sudėtis pagal kalbas (žr. B3 lentelę): Leidinių kalbinė sudėtis B3 lentelė Kalbos Kiekis (fiz. vnt.) Procentai (%) Lietuvių 269 806 59,3 Anglų 27 210 6,0 Prancūzų 4 913 1,1 Vokiečių 7 350 1,6 Rusų 143 553 31,6 Kitos kalbos 1 801 0,4 Iš viso: 454 633 Bibliotekos fondas pagal dokumentų materialią formą (žr. B4 lentelę): Fondo sudėtis pagal dokumentų materialią formą B4 lentelė Dokumentų rūšys Kiekis (fiz. vnt.) Knygos 366 332 Serijiniai leidiniai 44 066 Spausdinti muzikos dokumentai 7 492 Rankraščiai 3 593 Garsiniai 2 165 Regimieji 141 Mišrūs garsiniai regimieji 407 Elektroniniai 291 Kartografiniai 12 Patentai 30 134 Iš viso: 454 633 Atvirame grožinės literatūros fonde yra 20 633 egz. leidinių (žr. B5 lentelę): Grožinė literatūra B5 lentelė Kalbos Kiekis Procentai (%) Lietuvių 16 452 79,7 % Anglų 1 299 6,3 Prancūzų 1 216 5,9 Rusų 546 2,7 Vokiečių 1 120 2,7 Atskirai reikia paminėti retus spaudinius ir rankraščius, nes anksčiau neturėjome nei tokių dokumentų, nei sąlygų juos turėti, tik 2009 m. pradėjo veikti toks darbo baras. Žinoma, įspūdingiausia fondų dalis yra dr. J. Šliūpo sūnaus Vytauto J. Šliūpo padovanoti tėvo ir jo paties archyvai (fondai nuolat pildomi dokumentais). Retų spaudinių ir rankraščių fondą sudaro (žr. B6 lentelę): B6 lentelė Reti spaudiniai ir rankraščiai Fondas Kiekis (egz.) Disertacijos 185 Disertacijų santraukos 2731 Bakalauro darbai (iki 2008 m.) 1048 Magistro darbai (iki 2008 m.) 348 Ž. Mikšio fondas 390 P. Sitonio fondas 189 J. Šliūpo archyvas 2995 (knygos 2895, rankraščių bylos 50, periodiniai leidiniai 50) J. Vaitkevičiaus fondas 634 Retų spaudinių fondas 2184 Iš viso: 10 704 53

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. Be to, 2009 m. Universiteto bibliotekoje atsirado naujas darbo baras su specifiniais dokumentais normatyviniai techniniai dokumentai. Skaitytojų aptarnavimas Bibliotekoje įregistruota 12 751 skaitytojas ir 294 833 lankytojai (žr. B2 pav.). 2007 2008 m. dėl pastato rekonstrukcijos darbų bibliotekos paslaugos buvo išskaidytos per kelias vietas, lankytojų skaičius buvo fiksuojamas atskiruose struktūriniuose padaliniuose ir daugeliu atvejų dubliuojamas, nepakankamai objektyvus. Šie faktoriai lėmė šio bibliotekos veiklos rodiklio matavimo paklaidą minėtu laikotarpiu. Naujoje bibliotekoje įdiegta knygų apsaugos vartų lankytojų fiksavimo sistema 2009 m. sudarė sąlygas nustatyti tikslų bibliotekos paslaugomis besinaudojančių lankytojų skaičių, todėl jo sumažėjimas lyginant su 2006 2008 m. statistiniu požiūriu yra nereikšmingas. Be to, sumažėjo pirmo kurso studentų. 14000 340000 328910 331872 13800 330000 13600 13400 320500 13784 320000 13200 13721 310000 13000 294833 300000 12800 12600 12800 12751 290000 12400 280000 12200 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 270000 Skaitytojai Lankytojai B2 pav. Bibliotekos vartotojai Leidinių išdavimas 2009 metais žymiai padidėjo, nes naujoje bibliotekoje atsirado atviras grožinės literatūros fondas, kuriame lankytojai gali savarankiškai rinktis grožinę ir vaikų literatūrą, atviri bendrosios ir menų skaityklų fondai (iki 2009 m. visi bibliotekos fondai buvo uždari (žr. B3 pav.). Lankytojų ir išdavimo apskaita labai sugriežtėjo ir tapo tiksli dėl įdiegtų apskaitos ir apsaugos sistemų. 520000 500000 506293 480000 479138 460000 440000 420000 429314 435357 400000 380000 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. Egzemplioriai B3 pav. Leidinių išdavimas Viena iš skaitytojų aptarnavimo sričių bibliotekoje yra informacinių užklausų vykdymas (žr. B7 lentelę): B7 lentelė Informacinės užklausos Informacinės užklausos Metai 2006 2007 2008 2009 Užklausų skaičius 18 952 17 125 12 824 19 139 54

4. Infrastruktūra Statistiniai duomenys rodo, kad pagal suteiktų užklausų pobūdį vyrauja sudėtingiausios, daugiausia darbuotojų laiko sąnaudų, profesionalumo ir kompetencijų reikalaujančios konsultacijos (54 %) bei teminės užklausos (26 %); adresinės sudaro 16 % visų užklausų, tikslinamosios 4 %; faktografinės 0,6 %. Palyginti su 2008 m., užklausų kiekis ir struktūra iš esmės pakito: išaugo konsultacijų, bet žymiai sumažėjo tikslinamųjų, adresinių ir faktografinių užklausų skaičius. 2009 m. suteiktų teminių užklausų struktūra pagal mokslo šakas tokia: beveik ketvirtadalį visų užklausų sudaro edukologijos mokslo šakos užklausos 26 %, ekonomikos 9 %, psichologijos 7 %. Siekiant išplėsti virtualių informavimo paslaugų pasiūlą ir optimizuoti užklausų vykdymą, į svetainę įkelta elektroninė užklausos forma (tai nauja). Reikia pabrėžti tai, kad ši paslauga skirta visiems vartotojams, ne tik registruotiems bibliotekos skaitytojams. Nuo 2009 m. rudens buvo atsakyta į 40 tokio pobūdžio užklausų (bibliotekos interneto svetainė veikia nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.). Elektroninių mokslinės informacijos išteklių fondas 2009 m. Šiaulių universiteto biblioteka prenumeravo 28 tarptautines mokslinės informacijos duomenų bazes. Universiteto akademinė bendruomenė turėjo prieigą prie 24 245 elektroninių leidinių (iš jų 180 elektroninių knygų, 8001 mokslinio žurnalo su ISI Impact indeksu). 2009 m. prie mokslinės informacijos duomenų bazių jungtasi 18 632 kartai; jose atlikta 323 620 paieškų; atsisiųsta 81 157 visateksčiai straipsniai PDF ir HTML formatais. Populiariausiomis duomenų bazėmis išlieka EBSCO Publishing (94 % visų prisijungimų; 98 % visų paieškų atliekama šioje duomenų bazėje). Tokį populiarumą galima paaiškinti tuo, kad šios duomenų bazės įtrauktos į I kurso modulį Informacijos valdymas; patogi prieiga iš namų kompiuterių, įdirbis (EBSCO duomenų bazės prenumeruojamos nuo 1999 m.) (žr. B4 pav.): 350000 300000 250000 200000 150000 Seans skai ius Paiešk skai ius 100000 50000 0 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 B4 pav. Duomenų bazių panauda Didelį pokytį duomenų bazių prenumeratoje prognozuojame 2010 m., kai projekto emodb.lt: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai (Lietuvos 2007 2013 metų laikotarpio Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto,,tyrėjų gebėjimų stiprinimas priemonės VP1-3.1-ŠMM-02-V,,Mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos ir kompetencijų tobulinimas (mokslo duomenų bazės, e. dokumentai) ) lėšomis Šiaulių universitetui planuojama užprenumeruoti 24 mokslinės informacijos duomenų bazes (sąrašas patvirtintas LMBA tarybos ir Lietuvos mokslo tarybos). 2009 m. buvo testuotos 6 tarptautinės mokslinės informacijos duomenų bazės: Central & Eastern European Academic Source (per EBSCO Publishing). Prieiga prie bazės suteikta nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. OECD ilibrary. Prieiga prie bazės suteikta nuo spalio 1 iki 31 d. The Scientist. Prieiga prie žurnalo suteikta nuo birželio 1 iki rugsėjo 30 d. CountryWatch. Prieiga prie bazės suteikta nuo vasario 25 iki kovo 25 d. Oxford Scholarship Online. Prieiga prie bazės suteikta nuo vasario 23 iki kovo 23 d. Political Science Complete (per EBSCO Publishing). Prieiga prie bazės suteikta nuo vasario 5 iki balandžio 3 d. 55

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. Vienu pagrindinių informacijos apie testuojamas ir prenumeruojamas duomenų bazes sklaidos būdų išlieka elektroninis paštas. 2009 m. pastebimas išaugęs akademinės bendruomenės susidomėjimas duomenų bazėmis: vis dažniau sulaukiama šių informacijos išteklių vertinimo, reiškiami pageidavimai dėl jų testavimo, prenumeratos galimybių, prieigos ir Universitete leidžiamų mokslo žurnalų įtraukimo į jas sąlygų. Labai reikšmingas bibliotekos dalyvavimo kuriant technologijų ir žinių infrastruktūrą rezultatas buvo 2009 m. pradžioje Bibliotekos, Mokslo ir meno skyriaus bei Informacinių sistemų tarnybos inicijuotas ir 2009 m. sausio 9 d. pasirašytas Rektoriaus įsakymas Nr. V-179 dėl Universitete leidžiamų mokslo leidinių atviros prieigos. Tai buvo pirmasis žingsnis, palaikant atviros prieigos prie mokslo darbų iniciatyvą ir sudarantis palankias sąlygas universitete pradėti kurti atviros prieigos mokslinių žurnalų talpyklą. Virtualių informacinių paslaugų infrastruktūros kūrimas 2009 m. rugsėjo 11 d. pradėjo veikti nauja bibliotekos interneto svetainė (http://biblioteka.su.lt). Rengiant šios svetainės koncepciją vadovautasi nuostata, kad šiuolaikinė akademinė biblioteka turi kurti ne tik fizinę, bet ir patrauklią virtualią mokymosi aplinką, įgalinančią vartotojus greičiau, jiems patogiu būdu ir laiku gauti reikalingą informaciją. Kuriant svetainę ypatingas dėmesys buvo skiriamas naršymo joje kokybei, inovatyvumui, pateikiamos informacijos tikslumui ar aktualumui, bibliotekos įvaizdžio dizainui bei grįžtamojo ryšio užtikrinimui, siekiant valdyti svetainės turinio kokybę. Svetainė yra darbo priemonė darbuotojams ir instrumentas studijų procesui bei mokslo darbui. Svetainės lankytojams sudarytos galimybės konsultuotis su bibliotekos darbuotojais naudojant Skype programą. Naujos svetainės populiarumą patvirtina 55 % išaugęs virtualių apsilankymų joje skaičius (2009 m. vasario rugpjūčio mėn. 68 493 virtualūs apsilankymai (unikalių apsilankymų 40 633), rugsėjo gruodžio mėn. 125 390 (unikalių apsilankymų 36 728) (žr. B5 pav.): 45000 40000 40163 35000 30000 25000 20000 15000 10000 5000 9981 5946 17881 9524 14553 8282 12370 7514 11436 7175 6357 4216 2476 1804 3420 2118 29412 9001 10043 30293 9528 25522 8156 0 Sausis Vasaris Kovas Balandis Geguž Birželis Liepa Rugpj tis Rugs jis Spalis Lapkritis Gruodis Vis apsilankym skai ius Unikali apsilankym skai ius B5 pav. Virtualių apsilankymų ŠU bibliotekos interneto svetainėje skaičius (2009 m.) Statistiniai apsilankymų svetainėje duomenys dar kartą patvirtina, kad bibliotekos skaitytojai vis dažniau renkasi virtualias paslaugas: 2008 m. buvo 119 854 prisijungimai, 2009 m. 203 864 (vidutinis naršymo laikas bibliotekos svetainėje yra 1 val. 28 min.). Praktiškai kasmet šis skaičius didėja beveik dvigubai, todėl būtina gerinti svetainės turinio kokybę, orientuojantis į nutolusiems bibliotekos vartotojams teikiamų elektroninių paslaugų poreikio identifikavimą ir jų įgyvendinimo galimybes. Informacinės sistemos kūrimas 2009 m. elektroninis katalogas papildytas 15 182. Leidinių modulis papildytas 31 825 egz. fiz. vnt. dokumentų. Iš jų: naujų leidinių 6 902 bibliografiniai įrašai, 11 016 fiz. vnt.; seno fondo leidinių 8 175 bibliografiniai įrašai, 14 401 fiz. vnt.; periodinių leidinių 105 bibliografiniai įrašai, 6 408 fiz. vnt. Šiuo metu galima naudotis 82 952 bibliografiniais įrašais, t. y. apie 60,7 % bibliotekos fondo bibliografinių įrašų (be patentų). Leidinių modulyje įvesta 275 786 fiz. vnt., t. y. apie 65 % bibliotekos fondo (be patentų). Elektroninio katalogo papildymas per pastaruosius 4 metus (žr. B6 pav.): 56

4. Infrastruktūra 45000 40000 39233 35000 30000 31954 28148 31825 25000 20000 15000 10000 9205 14505 11426 15182 5000 0 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. Bibliografiniai rašai Egzemplioriai B6 pav. Elektroninio katalogo kaita Palyginimas su ankstesniais metais (žr. B8 lentelę): B8 lentelė 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. Bg. Fiz. vnt. Bg. Fiz. vnt. Bg. Fiz. vnt. Bg. Fiz. vnt. Nauji įrašai 4 118 10 450 5 317 14 606 4 652 12 862 6 902 11 016 Senas fondas 4 944 15 026 8 955 19 478 6 774 15 286 8 175 14 401 Periodiniai leidiniai 143 6 478 113 5 149 46 2 681 105 6 408 Iš viso: 9 205 31 954 14505 39 233 11 426 28 148 15 182 31 825 2009 m. vasario mėn vyko e. katalogo konvertavimo darbai. Katalogo įrašai buvo peržiūrimi, tvarkomi. Per metus peržiūrėta 6 963 tokie įrašai. Viena iš svarbiausių darbo sričių yra dėstytojų Publikacijų duomenų bazės (PDB) pildymas. 2009 m. į mokslo publikacijų duomenų bazę įvesti 854 nauji įrašai. Iš viso 2009 metų pabaigoje duomenų bazėje yra 6 725 ŠU mokslo publikacijų įrašai (žr. B7 pav.). Vykdant šį darbą aktyviai bendradarbiaujama su Mokslo ir meno skyriumi. 8000 7000 6725 6000 5862 5000 4000 3689 4360 3000 2639 2000 1570 1000 0 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. raš kiekis B7 pav. Įrašai ŠU mokslo publikacijų duomenų bazėje Biblioteka tęsia Lietuvos magistrantūros studentų baigiamųjų darbų, daktaro disertacijų ir jų santraukų elektroninių dokumentų (ETD) duomenų bazės pildymą. 2009 m. aktyviai bendradarbiaujant su kitais Universiteto padaliniais (Studijų skyriumi, Mokslo ir meno skyriumi), studijų bei mokslo ir meno prorektoriais, buvo parengtas ŠU studijų baigiamųjų darbų, daktaro disertacijų, jų santraukų bei habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalgų elektroninių dokumentų parengimo, pateikimo įkelti ir įkėlimo į Lietuvos mokslo ir studijų elektroninių dokumentų informacinės sistemos talpyklas bei naudojimo tvarkos aprašas, kuris patvirtintas 2009 m. vasario 24 d. Rektoriaus įsakymu Nr. V-236. 57

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. Bendros ETD informacinės sistemos pildymo analizė rodo, kad į sistemą Šiaulių universiteto biblioteka įkėlė 1392 Šiaulių universiteto studentų magistro darbus. Daugiausia darbų 2009 m. pateikė Socialinių mokslų ir Edukologijos fakultetai dėl didžiausio juose magistrantūros studijas baigusių studentų skaičiaus (žr. B9 lentelę): B9 lentelė Įrašų bazė Fakultetas 2007 m. 2008 m. 2009 m. Edukologijos 29 55 93 Gamtos mokslų 8 2 Humanitarinis 26 31 21 Matematikos ir informatikos 18 17 29 Menų 20 12 23 Socialinių mokslų 155 120 173 Socialinės gerovės ir negalės studijų 32 35 34 Technologijos 28 15 14 Iš viso: 316 285 389 Kita svarbi vykdoma bibliotekoje veikla elaba (Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka), kuri buvo pradėta kurti 2006 m. plėtojant LABT projektą ir įgyvendinant ES struktūrinių fondų remiamus projektus. Pagal 2006 m. liepos 14 d. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymą Nr. ISAK-1506 Dėl Lietuvos mokslo ir studijų elektroninių dokumentų informacinės sistemos (elaba) įsteigimo elaba apibrėžiama kaip Lietuvos mokslo ir studijų elektroninių dokumentų informacinė sistema. Pagrindinis elaba tikslas rengti, kaupti, ilgą laiką saugoti ir įvairiais išvesties būdais pateikti skaitytojams Lietuvos mokslo ir studijų elektroninius dokumentus. Šiuo metu elaba sistemoje saugomi tik tie informacijos šaltiniai, kuriems yra pasirašytos licencinės sutartys, ir tie, kuriuos pateikė Universitetas ir leidykla. Šiaulių universiteto biblioteka elektroninių leidinių talpinimą į elaba pradėjo 2007 m., kada Rektoriaus įsakymu Nr. 46 buvo patvirtinti ŠU leidybos nuostatai, elektroninių dokumentų informacinės sistemos (ŠU elaba) nuostatai, parengta supaprastinta leidybos schema. Šiuo metu Šiaulių universiteto bibliotekos elektroninės leidybos specialistai daugiau orientuojasi į Universiteto leidyklos leidžiamų žurnalų pilnateksčius straipsnius. 2009 m. metais buvo pasirašytos 5 naujos sutartys su duomenų teikėjais mokslinių žurnalų redaktoriais. Įkelti 6 žurnalų numeriai, 5 nauji žurnalai (Specialusis ugdymas, 2008, 2 (19), ISSN 1822-119X; Jaunųjų mokslininkų darbai, 2008, 5 (21), ISSN 1822-119X; Inter-studia humanitatis, 2008, 7, ISSN 1822-119X; Acta humanitarica universitatis Saulensis, 2008, t. 6, ISSN 1822-7309; Mokytojų ugdymas, 2008, 10 (1), ISSN 1822-119X), 107 straipsniai: iš viso tai sudaro 118 elaba įrašų (2008 m. buvo 59 įrašai). Informacinės technologijos 2009 m. centrinėje bibliotekoje yra 172 kompiuterinės darbo vietos, iš jų 130 skaitytojų ir 43 darbuotojų. Tik 5 darbo vietos yra ne terminalinės. Neterminalinėse vietose įdiegta Windows XP operacinė sistema. Terminalinės darbuotojų darbo vietos jungiasi į Windows 2008 Server aplinką. Visose kompiuterinėse darbo vietose įrengtas internetas. Menų fakulteto skaitykloje yra 1 kompiuterinė darbo vieta darbuotojui įdiegta Windows XP operacinė sistema ir prijungtas internetas; 2 darbo vietos skaitytojams įdiegta Windows operacinė sistema ir prijungtas internetas. Technologijos fakulteto bibliotekoje yra 3 kompiuterinės darbo vietos darbuotojams įdiegta Windows XP operacinė sistema ir prijungtas internetas. Prijungtas vienas spausdintuvas darbuotojų poreikiui ir kitas informacinių lapelių spausdinimui. Taip pat naujai įrengtos 6 darbo vietos skaitytojams. Jose įdiegta Windows XP operacinė sistema ir prijungtas internetas. Socialinių mokslų fakulteto bibliotekoje įrengtos 4 darbo vietos darbuotojams įdiegta Windows Vista operacinė sistema ir prijungtas internetas. Darbuotojų darbo vietos tiesiogiai įjungtos į centrinės bibliotekos intranetą. Prijungtas vienas spausdintuvas, kuriuo gali pasinaudoti ir darbuotojai. Bibliotekos fonoteka bus pradėta projektuoti ir programuoti naudota KBUNTU operacine sistema su KDE grafinei aplinkai gimininga AMAROK programa. Ja naudojantis iš MP3 bylų sisteminės informacijos yra kuriamas duomenų bazės įrašas. Naujausia AMAROK versija jau turi galimybę įrašus kurti MySQL duomenų bazėje. 2009 m. gruodžio 31 d. fonotekos duomenų bazėje buvo 6 813 muzikos įrašų. Fonotekos saugykloje saugomi 2 846 muzikos kūriniai, įdėta 170 albumų, aprašyti 395 menininkai ir 21 žanras. 58

4. Infrastruktūra Per 2009 metus centrinės bibliotekos interneto skaitykla galėjo naudotis 12 005 skaitytojai. Pasinaudojo 1 858, kurie prisijungė 17 641 kartą. Biblionovos mokymų klase ir menų skaityklų kompiuteriais pasinaudojo 401 skaitytojas, prisijungta 3 399 kartus. Centrinėje bibliotekoje įdiegtas ir suderintas tinklas bei atskiri jo segmentai. Bibliotekos interneto svetainei buvo sukurta turinio valdymo sistema. Svetainė per tą laikotarpį aplankyta 131 414 kartų. Svetainėje lankėsi 30 692 unikalūs lankytojai. Puslapis peržiūrėtas 203 562 kartus. Kita bibliotekos veikla Ekskursijos. 2009 m. po rekonstruotą ŠU biblioteką buvo suorganizuota 61 ekskursija lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Bibliotekoje lankėsi LR Prezidentė D. Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas A. Kubilius, prof. V. Landsbergis, Nepriklausomybės akto signataras, Stasio Šalkauskio premijos laureatas filosofas R. Ozolas, LR švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius, LR užsienio reikalų ministras V. Ušackas, Europos Parlamento narė L. Andrikienė ir kt. Renginiai. Viena iš naujų bibliotekos vartotojams siūlomų paslaugų patalpų konferencijoms, seminarams, mokymams, konsultacijos, diskusijoms, susitikimams, individualiam bei grupiniam darbui nuoma. 2009 m. bibliotekoje vyko 92 konferencijos, renginiai; 223 seminarai, mokymai. Išskirtinis įvykis aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvo fondų atidarymas ir šventinė konferencija įvyko 2009 m. birželio 12 d. Kitu išskirtiniu renginiu tapo lapkričio 23 d. vykęs seminaras Pašiaušės jėzuitų kolegijos (1659 1773) istorijos puslapiai: mokslas, menas ir dvasinis gyvenimas, skirtas Evangelinės žinios Lietuvoje 1000-mečiui ir Pašiaušės jėzuitų kolegijos įkūrimo 355-mečiui. ŠU biblioteka buvo viena iš šio renginio iniciatorių ir organizatorių. 2009 m. balandžio 23 30 d. po kelerių metų pertraukos biblioteka aktyviai paminėjo Nacionalinę bibliotekų savaitę Klausk bibliotekininko. Lankytojams buvo siūloma susipažinti su biblioteka ir jos paslaugomis, pasinaudoti konsultacijomis apie mokslinės informacijos duomenų bazes, dėstytojams buvo siūloma išsinuomoti bibliotekininką vienai paskaitai, kad jis supažindintų studentus su bibliografinių nuorodų sąrašo sudarymu, dokumentų citavimo būdais, informacijos apibrėžta tema paieška, paieškos duomenų bazėse galimybėmis. Pasiūlytoje renginių programoje gana aktyviai dalyvavo Humanitarinio fakulteto dėstytojai ir studentai. Naujienlaiškis. Periodiškai nuo 2009 m. spalio mėn. internete (http://biblioteka.su.lt/index.php?m=61) publikuojamo bibliotekos naujienlaiškio atsiradimą paskatino kokybiškai nauja bibliotekos aplinka bei teikiamų paslaugų kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai. Bibliotekos rengiamo naujienlaiškio tikslas suteikti Universiteto bendruomenei, visiems bibliotekos vartotojams kuo operatyvesnę informaciją apie bibliotekoje teikiamas paslaugas, pristatyti retų spaudinių fondą, gautus naujus leidinius, prenumeruojamas ir testuojamas duomenų bazes, bibliotekoje vykstančius mokslo, kultūros renginius, parodas ir kt. Naujienlaiškio formą ir dizainą sukūrė bibliotekos elektroninės leidybos specialistai Simas Žemaitis ir Jūratė Augaitė. Publikacijos. 2009 m. apie biblioteką buvo išspausdinta 17 straipsnių, iš jų 14 Lietuvos, 3 užsienio periodiniuose leidiniuose. Parengtos ir publikuotos 3 bibliotekos darbuotojų publikacijos, skaityti 4 pranešimai Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Parodos. Per metus buvo surengta 13 parodų, kuriose eksponuota 696 leidiniai (319 knygų, 12 vnt. periodikos ir 365 nuotraukos, įvairūs dokumentai arba jų kopijos): 1. P. Bugailiškis ir V. Vaitekūnas kultūros paveldo pradininkai Šiaurės Lietuvoje. Parodą parengė Aušros muziejus. (24 vnt). 2. R. Ozolo 70-metis. Konferencijos metu (22 vnt.). 3. Planuok savo karjerą. Parengta kartu su Karjeros centru (70 vnt.). 4. Lietuviškos spaudos draudimas (1864 1904) (34 vnt.). 5. Balandžio 2-oji Tarptautinė vaikų knygos diena (35 vnt.). 6. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti. Paroda Senieji mokyklų vadovėliai (1906 1946) (41 vnt.). 7. Lietuvos tūkstanmečio žmonės spaudiniuose. HF konferencijai (44 vnt.). 8. Iš dr. J. Šliūpo gyvenimo. Dvi parodos, skirtos archyvo atidarymui (77 vnt.). 9. A. Šešplaukiui-Tyruoliui 100. Dvi parodos RE skyriuje ir stenduose (107 vnt.). 10. Savivaldos diena, skirta savivaldos įstatymo 90 m. pažymėti. Knygų ir dokumentų paroda (194 vnt.). 11. Albertas Vijūkas-Kojalavičius (1609 1677) (25 vnt.). 12. Klimato atšilimui skirta paroda (12 stendų). Gauta iš Danijos ambasados. 13. B. Dundulis (1909 2000). 100-osios gim. metinėms (23 vnt.). 59

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. Naujų knygų parodos organizuojamos siekiant kuo labiau atitikti bibliotekos vartotojų informacinius poreikius. Vidutiniškai per metus tokio pobūdžio parodų surengiama 17 18. 2009 m. dėl bibliotekos biudžeto lėšų taupymo sumažėjus perkamų leidinių skaičiui buvo suorganizuota tik 10 naujų knygų parodų (teminiai jų sąrašai, kuriuos parengė Informacinių leidinių skaityklos darbuotojai, publikuojami internete). Bibliotekos dalyvavimas studijų procese: vartotojų informacinio raštingumo gebėjimų ugdymas Jau ketvirtus metus bibliotekos personalas aktyviai dalyvauja studijų procese kartu su informacinių technologijų specialistais realizuodamas 2 kreditų universitetinį modulį I kurso studentams Informacijos valdymas, kurio pagrindinis tikslas ugdyti kompetencijas, būtinas savarankiškam studento darbui studijose, panaudojant tradicines ir inovatyvias technologijas prieigai prie informacijos ir darbui su ja. 2009 m. pavasarį buvo iš esmės atnaujinta šio kurso medžiaga Moodle nuotolinėje aplinkoje ir rudenį pereita prie mišraus šio modulio dėstymo būdo. Reikia ypač pabrėžti tai, kad 2006 m. šį modulį įsisavino 3972 I kurso studentai; 2007 3855; 2008 3758; 2009 2235. 2009 m. lapkričio mėn. atnaujinti ir sėkmingai atestuoti keturi pasirenkamieji 2 kreditų moduliai III kurso studentams: Informacijos valdymas humanitarinių mokslų srityje, Informacijos valdymas socialinių mokslų srityje, Informacijos valdymas technologijos mokslų srityje, Informacijos valdymas gamtos ir biomedicinos mokslų srityje. Vienas iš svarbiausių bibliotekos vartotojų informacijos raštingumo mokymą skatinančių ir palaikančių veiksnių institucinis šių veiklų įteisinimas, Universiteto administracijos palaikymas ir bibliotekininkų konsultantų veiklos bibliotekos organizacinėje struktūroje įteisinimas. 4.1.2. Informacinių sistemų tarnyba Informacinių sistemų tarnybos (IST) darbuotojai per 2009 m. atliko tokius darbus: Studijų ir mokslo apskaitos programų priežiūra Vykdomos tik programos administratoriui skirtos funkcijos (tai įvairūs nustatymai, pakeitimai, duomenų perkėlimai, klasifikatorių tvarkymas ir pan.). Specialiai paruoštomis programomis tvarkomi naudojami duomenys ir taisomos duomenų įvedimo klaidos. Vidutiniškai per savaitę pataisoma nuo 50 iki 200 įsakymų įrašų, tiek pat įrašų pataisoma ir studentų duomenyse bei panašiai kitose lentelėse (apie 80). Visose studijų proceso apskaitos darbo vietose suderinta naudojama programinė įranga. Pradėjus stipendijas skirstyti naudojantis Akademinės informacijos sistema (AIS), ši programos funkcija pakoreguota ir pritaikyta mūsų Universiteto poreikiams. Darbinėse programose sukurta naujų įsakymų siūlomų formuluočių su atitinkamais nustatymais stipendijų išrašymui (iš viso 139 įsakymų formuluočių įrašai). Kad būtų tinkamai skaičiuojamos studentų stipendijos, įvesti reikiami apskaitos programai duomenys ir atlikti pakeitimai klasifikatoriuose. Sukurti ir įdiegti nauji grupiniai įsakymai dėl stipendijų ir mokesčių. Padaryta galimybė, leidžianti atšaukti po vieną suformuotą įsakymo eilutę iš pasirinkto grupinio įsakymo. Kelis kartus per mėnesį vykdomas stipendijų skaičiavimas, po kurio atrinkti duomenys perkeliami į Excel formatą ir perduodami Ekonomikos ir finansų tarnybai (apie 1180 įrašų per mėnesį). Visos reikalingos procentinės mokesčių lengvatos suvestos į programos naudojamą nuolatinį klasifikatorių. Papildytas programos socialinio remtinumo klasifikatorius. Pakoreguotos Akademinė pažyma bei pažyma Valstybinei mokesčių inspekcijai tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. Darbui paruoštos 2010/2011 m. m. studijų programų ir modulių programinės aplikacijos (apie 5180 įrašų). Naujiems programos vartotojams sukurti reikiami prisijungimai su atitinkamomis teisėmis ir leidimais (iš viso AIS užregistruoti 83 vartotojai). Darbuotojai apmokyti pagrindinių programos funkcijų. Paruošta 2009/2010 m. m. (14 darbo vietų) tebenaudojama senoji studijų apskaitos programa. Pakoreguota programa, skirta priėmimui į neakivaizdines ir II pakopos studijas. Programoje sukurta naujų funkcijų, reikalingų ataskaitų, iš karto paruošti reikiami duomenys sukėlimui į AIS. Sutvarkyta studentų priėmimui skirta kompiuterinė / programinė įranga, sukurti vartotojai Bendrojo priėmimo (BP) sistemoje (iš viso 54 vartotojai) bei elektroniniai parašai jiems (kiekvienam vartotojui po kelis parašus prie skirtingų kompiuterių). Apskaitos programose padaryta galimybė sukurti bendrą Priėmimo įsakymą iš AIS. Iš BP duomenų bazės buvo išskirti reikalingi duomenų laukai, užpildyti duomenimis pagal klasifikatorių reikšmes ir sukelti į AIS. Fakultetams paruošti ir perduoti iš BP duomenų atrinkti reikiami statistiniai duomenys. Vykdomas Diplomų registro tvarkymas paruošiant duomenis automatizuotam duomenų įvedimui į Diplomų ir atestatų registro duomenų bazę (apie 2490 įrašų), duomenys teikiami Valstybinei ligonių kasai (perduodama 10 50 įrašų). Sukurta programa Sumokėtų mokesčių duomenų sukėlimui į senąją programą, pagal gautus iš bankų duomenis. Kiekvieną penktadienį iš visų fakultetų ir jų 60

4. Infrastruktūra skyrių yra surenkami mokesčių failai, sukeliami atrinkti duomenys (iš bankų failo) ir atitinkamai sutvarkyti vėl išdalijami fakultetams ir jų skyriams (per metus apie 16 500 įrašų). 2009 metais kelis kartus Vilniuje, Kaune dalyvauta naujos Finansinės sistemos apmokymuose pagal LieMSIS projektą. Buvo pristatyta nemokama užsiėmimų tvarkaraščių sudarymo programa. Sisteminių programų ir kompiuterinės įrangos priežiūra Techniškai prižiūrimi visi Universiteto administracijos kompiuteriai, kompiuterių programinė įranga (apie 150 kompiuterių), spausdintuvai (apie 50). Vykdomi Universiteto administracijos ir IST eksploatacinių medžiagų ir kompiuterinių dalių pirkimai. Rengiamos rektorato ir IST reikmėms reikalingų medžiagų ir įrangos įsigijimo apklausos, tvarkomos atitinkamos sąskaitos faktūros. Paruošti ir prijungti aptarnaujamose darbo vietose visi naujai įsigyti kompiuteriai, įdiegtos jų darbui reikalingos pagrindinės programos. Likę šių darbo vietų senieji kompiuteriai paruošti iš naujo ir rotacijos principu perskirstyti į kitas tarnybas, jų darbo vietas. BP paruoštos dvi kompiuterių klasės (25 kompiuteriai). Visi naudojami BP kompiuteriai paruošti iš naujo, sutvarkytas ten esantis kompiuterių tinklas, instaliuoti ir paruošti darbui 4 spausdintuvai. Įranga techniškai prižiūrima viso BP metu. Stojančiųjų priėmimui į magistro studijas paruošta ir atskirai prižiūrima tam reikalinga darbo vieta. Vykdyta kompiuterių geležinės dalies (vaizdo plokštės, tinklo adapteriai, garso plokštės, CD- ROM įrenginiai, kompiuterių surinkimas, perrinkimas) priežiūra. Kas 1 2 savaites atnaujinamos antivirusinės programos. Vykdomas nurašomos kompiuterinės įrangos techninės būklės įvertinimas. Universiteto padaliniuose prižiūrima įranga I1 lentelė Padalinys Kompiuteriai Spausdintuvai Rektoratas 15 8 Ekonomikos ir finansų tarnyba 15 7 Personalo tarnyba 6 4 Studijų skyrius 17 11 IST 6 3 Ūkio tarnyba 8 3 Ryšių su visuomene tarnyba 7 2 Tarptautinių programų ir ryšių tarnyba 5 3 Fakultetai 21 Studentų atstovybė 5 2 Archyvas 2 1 Centrai 25 4 Profsąjunga 1 1 Projektų vadybos skyrius 8 3 Vidaus audito tarnyba 2 1 Internetinio ir intranetinio tinklo priežiūra IST kartu su UAB Telekonta, veikiančia Šiaulių universitete pagal aptarnavimo sutartį, atliko 12 serverių programinės įrangos atnaujinimus (4 kartus per mėnesį), kaip kompiuterinių incidentų reagavimo komanda (CERT) ištyrė 97 skundus bei apie 600 automatinių pranešimų dėl kenkėjiškos veikos. Atliko konservatorijos krypties maršrutizatoriaus remontą. Vykdė Linux operacinės sistemos pagrindu dirbančių 6 darbo vietų atnaujinimus / kosmetinius pataisymus (apie 75). Atliko SunRAY terminalinių darbo vietų aparatinę įrangą aptarnaujančios programinės įrangos SRSS 4.2 bei 5EA1 versijų bandymus, 4 serverių programinės įrangos pertvarkymus. Vykdė 4 Asterisk VoIP serverių sistemos atnaujinimus. Optimizavo apie 780 vartotojų taškų tinklo srauto kanalo pralaidumo valdymo sistemą, sąžiningo tinklo resursų dalijimo posistemius 3.8 sutankinimui. Pertvarkyta antrųjų rūmų kompiuterinio tinklo srauto ribojimo sistema. Įdiegtas papildomas bendrabučių kompiuterių tinklo vartotojų valdymas IEEE802.1x protokolo pagrindu. Įdiegtas remontams skirtas potinklis remontų tinklas. Paruoštas automatinis Microsoft Windows operacinės sistemos instaliavimas tinklu. Paruošta galimybė bet kurios kompiuterinės darbo vietos standžiuosius diskus skaidyti, saugoti bei atstatyti kompiuterių tinklu, be papildomos įrangos. Paruošta SNMP įrenginių įvykių (NOTIFY, TRAP) apdorojimo sistema. Paruošta ir įdiegta FW serverio įvykių apdorojimo sistema, suformuota apie 400 ataskaitų. Paruoštas įvykių apdorojimo sistemos priedas automatiniam, automatiškai blokuotų darbo vietų skenavimui, žurnalų bei 61

Šiaulių universiteto veikla 2009 m. veikos faktų fiksavimui. Padarytos ir išplatintos PMACCTD programinės įrangos klaidingo veikimo pataisos. Pakeista neoptimali bendrabučių tinklo serverio vartotojų apsauga ( ugniasienė ). Atlikti 5 avariniai serverių remontai. Perskirstyta 2 serverių apkrova. Paruošta tinklinių spausdintuvų (šiuo metu 5) statistikos rinkimo sistema. Paruošta klientams skirta tinklo pralaidumo / kokybės matavimo sistema. Paruoštas automatinis pašto identifikatoriaus priminimas, slaptažodžio keitimas. Paruošta FoIP (fakso protokolas per VoIP) sistema centralizuotam FAX priėmimui bei siuntimui be fizinių FAX aparatų (apdorota apie 2840 užklausų). Paruošta techninė bazė NANO radijo stoties signalo transliavimui. Galinių maršrutizatorių bei serverių tinklas (20 taškų) perkeltas į atskirą VLAN tinklą. Paruoštas tunelis bibliotekos kompiuteriams tarp pastatų sujungti į vieną loginį tinklą. Atnaujinti 14 serverių bei tikslinės paskirties kompiuterių branduolių / operacinės sistemos atnaujinimai iki 2.6.32.3. Atnaujinta 4 serverių PostgreSQL ir MySQL duomenų bazių versijos serijos atnaujinimai. Paruoštas blokuojamų kompiuterių antivirusinės programinės įrangos atnaujinimų srauto praleidimas tinkle. Testuojamas automatinis galinio vartotojo taško (kabelio toliausiame komutatoriuje) blokavimas / atjungimas. Perkelta visų studentų e. pašto duomenų bazė į PostgreSQL bazę DBASE serveryje. Telefonų stočių priežiūra Universiteto pastatuose veikia septynios telefonų stotys (žr. I2 lentelę). Visos telefonų stotys sujungtos per vietinį duomenų perdavimo tinklą ir veikia kaip viena telefonų stotis. Šiuo metu Šiaulių universitetas turi 289 (278 prijungti) vietinės telefonų stoties ir 4 TEO LT, AB, telefonų numerius. Naudojantis pokalbių apskaitos programa paruoštos ir pateiktos pokalbių ataskaitos Ekonomikos ir finansų tarnybai bei kitiems padaliniams ir fakultetams. Išskiriami neapmokestinti pokalbiai (žr. I3 lentelę). Telefonų stočių būklė I2 lentelė Eil. Abonentų Gedimai Telefonų stotys Adresas nr. skaičius (vnt.) Stočių Linijų (vnt.) Aparatų (vnt.) 1. Centrinė P. Višinskio g. 25 125 Papildomi maitinimo šaltiniai 50 16 2. Rektorato Vilniaus g. 88 53 11 5 3. Technologijos fakulteto Vilniaus g. 141 23 4 4. Tęstinių studijų instituto Stoties g. 11 11 12 2 5. Socialinių mokslų fakulteto Architektų g. 1 28 16 4 6. Bendrabučių P. Višinskio g. 15 9 6 7 7. Stotis Vytauto g. 88 4 6 2 8. VoIP tinklas Vilniaus g. 88 25 49 49 9. TEO LT, AB 4 3 2 10. Kelio užtvaras P. Višinskio g. 25 199 10 Neapmokestinti pokalbiai 2009 m. I3 lentelė Mėnuo Vidiniai pokalbiai (tarp stočių) Pokalbių skaičius (vnt.) Pokalbių trukmė (min.) 62 Pokalbių skaičius (vnt.) Pokalbiai su KTU Pokalbių trukmė (min.) Sausis 17 435 21 298,68 Vasaris 15 544 17 930,67 Kovas 16 101 18 518,25 Balandis 14 956 17 283,63 Gegužė 16 568 18 346,77 Birželis 16 882 17 919,9 Liepa 4 477 5 322,467 Rugpjūtis 5 939 7 367,9 Rugsėjis 18 832 23 023,9 3 0,33 Spalis 17 312 21 147,08 51 234,7 Lapkritis 15 743 18 600,13 39 160,51

4. Infrastruktūra I3 lentelės tęsinys Gruodis 13 911 15 695,47 32 89,71 Iš viso per metus: 12 147 291 202 454,9 125 485,26 Derinti ryšio paslaugų techniniai sprendimai su ryšio paslaugų tiekėjais ( Omnitel, Bitė Lietuva, Telekonta, TEO LT, AB, Telekomunikaciniai projektai ). Pateikiama šiuo metu funkcionuojanti Universiteto telefono tinklo schema (žr. 1 pav.). 1 pav. Universiteto telefono tinklo schema Universiteto interneto puslapio priežiūra 2009 m. rugsėjį pradėjo veikti Joomla pagrindu perdarytas Šiaulių universiteto interneto puslapis, kuris pakeitė iki šiol buvusį tinklalapį, veikusį Coral Solutions sprendimų pagrindu. Tinklalapį pildo 24 įvairių padalinių darbuotojai, kurie jau pateikė daugiau kaip 2000 įvairių straipsnių. Iš senosios Šiaulių universiteto svetainės perkelti 1688 straipsniai. Suderinta ir galutinai įdiegta nemokama Joomla 1.5 turinio valdymo sistema, joje pritaikytas laikinas nemokamas šablonas (tema). Sudaryta ir naudojama pradinė tinklalapio struktūra. Suderinti, įdiegti ir pritaikyti Joomlos praplėtimai (JoomSlide, Joom!Fish, JCE ir t. t.). Suformuota duomenų įkėlimo metodika. Vykdomas informacijos talpintojų mokymas (suteiktos 485 konsultacijos). Atlikti 3 būtini sistemos ir jos praplėtimų atnaujinimai, sukurtos 24 vartotojų darbo aplinkos. VoIP telefonija. Keturiose Šiaulių universiteto tarnybinėse stotyse veikia įdiegta Asterisk paslauga. Visos stotys tarpusavyje sujungtos IAX2 protokolu, naudojantis Universiteto kompiuterių tinklu. IP telefonai veikia SIP bei UNISTIM protokolais. Dabar šiais protokolais veikia 25 aptarnaujami telefonai (žr. I4 lentelę). 63