EUROPOS MIGRACIJOS TINKLO LIETUVOS INFORMACIJOS CENTRAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS POLITIKA LIETUVOJE

EUROPOS MIGRACIJOS TINKLO LIETUVOS INFORMACIJOS CENTRAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS POLITIKA LIETUVOJE Vilnius, 2012 1

Turinys 1. Įvadas 7 2. Politinės, teisinės ir institucinės bazės Lietuvoje apžvalga 8 2.1. Politinės sistemos ir institucinės bazės apžvalga 8 2.1.1. Politinė sistema 8 2.1.2. Institucijos 8 2.2. Teisės aktų apžvalga 11 2.2.1. Politiniai dokumentai 11 2.2.2. Įstatymai ir kiti teisės aktai 12 3. Pokyčiai prieglobsčio ir migracijos srityje 13 3.1. Instituciniai pokyčiai 13 3.2. Politiniai ir teisiniai pokyčiai 14 4. Migracijos politikos įgyvendinimas 21 4.1. Atvykimas 21 4.2. Teisėtas gyvenimas 21 4.3. Integracija 26 4.4. Pilietybė 27 4.5. Patekimas į darbo rinką 28 4.6. Grąžinimas 29 5. Prieglobsčio ir migracijos sistemos analizė 31 Migracijos institucijų schema 33 LITERATŪRA 34 2 3

Naudojamos santrumpos EMT LT LDB MD PPC SADM SD URC UTPĮ VRM VSAT ŠMPF ŠMM LLG Europos migracijos tinklo Lietuvos nacionalinis informacijos centras Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Pabėgėlių priėmimo centras Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos statistikos departamentas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras įstatymas Dėl užsieniečių teisinės padėties Vidaus reikalų ministerija Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos Švietimo mainų ir paramos fondas Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija Leidimas laikinai gyventi 4 5

1. Įvadas Šios studijos tikslas pristatyti Lietuvos institucijas, formuojančias ir įgyvendinančias Lietuvos migracijos ir prieglobsčio politiką. Lietuvos migracijos ir prieglobsčio politika Europos migracijos tinklo Lietuvos informacijos centro (EMT LT) aptarta studijoje 1 2008 m. Nuo 2008 m. buvo priimta naujų teisės aktų, kuriais iš dalies pakeistos kai kurių migracijos ir prieglobsčio politiką įgyvendinančių įstaigų funkcijos, todėl šia antrąja studija siekiama pateikti aktualiausią informaciją ir atspindėti situaciją 2011 m. pabaigoje. Ruošiant studiją naudotas dokumentų analizės metodas: remtasi minėta 2008 m. EMT LT studija, nagrinėti galiojantys Lietuvos teisės aktai migracijos ir prieglobsčio srityje ir informacija valstybės institucijų ir įstaigų interneto svetainėse. Be to, statistikai pateikti naudotasi Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (MD) rengiamais Migracijos metraščiais, Valstybės statistikos departamento (SD) ir kitų įstaigų interneto svetainėse pateikta informacija. Studija parengta laikantis Europos migracijos tinklo specifikacijų. 6 7

2. Politinės, teisinės ir institucinės bazės Lietuvoje apžvalga Šioje dalyje pristatomos pagrindinės Lietuvos institucijos, įstaigos ir organizacijos, veikiančios migracijos ir prieglobsčio srityje, ir apžvelgiami pagrindiniai teisės aktai. 2.1. Politinės sistemos ir institucinės bazės apžvalga 2.1.1. Politinė sistema Lietuvos Respublika yra daugiapartinė parlamentinė respublika. Joje įstatymų leidžiamąją valdžią turi vienų rūmų parlamentas (Seimas), įstatymų vykdomąją Vyriausybė 2. Valstybės vadovas yra Respublikos Prezidentas. Teisminę valdžią vykdo nepriklausomi bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai. Vietos savivalda Lietuvoje įgyvendinama per renkamas savivaldybių tarybas 3. Svarbiausi valstybės valdymo klausimai sprendžiami ir valstybės politika formuojama įstatymais. Įstatymus priima Seimas, o įstatymų projektus gali siūlyti Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir 50 000 piliečių, turinčių rinkimų teisę, grupės. Dažniausiai įstatymų projektus teikia Seimo nariai ir Vyriausybė, tačiau dėl jų konsultuojamasi ir su visuomene, tad tokiu būdu suinteresuotos organizacijos ir asmenys gali prisidėti prie valstybės politikos formavimo. 2.1.2. Institucijos Pagrindinės Lietuvos įstaigos, formuojančios ir įgyvendinančios migracijos politiką, yra šios: Vidaus reikalų ministerija (VRM) yra pagrindinė įstaiga, užsiimanti migracijos politikos formavimu ir įgyvendinimo priežiūra. VRM per savo administracijos padalinį Viešojo saugumo politikos departamentą 4 formuoja valstybės politiką migracijos (išskyrus ekonominę migraciją) srityje, organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja jos įgyvendinimą, užtikrina valstybės politikos įgyvendinimą vizų srityje. Be to, VRM administruoja Išorės sienų fondą ir Europos grąžinimo fondą pagal ES Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos yra pagrindinė centrinė įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką migracijos (išskyrus ekonominę migraciją) srityje 5. MD užsiima vizų, imigracijos, prieglobsčio, pilietybės klausimais, išduoda leidimus gyventi, užsieniečių kelionės dokumentus, priima sprendimus išsiųsti arba grąžinti užsieniečius, uždrausti jiems atvykti į Lietuvą, kontroliuoja užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvoje, analizuoja nelegalios migracijos priežastis. MD teritorinių padalinių neturi, tačiau metodiškai kuruoja migracijos tarnybas. Teritorinių policijos įstaigų viešosios policijos migracijos valdyba, skyriai, poskyriai ir grupės (migracijos tarnybos 6 ) yra pagrindinės teritorinės įstaigos, sprendžiančios su migracija (išskyrus ekonominę migraciją) susijusius klausimus. Migracijos tarnybos priima asmenų prašymus išduoti jiems leidimus gyventi, kelionės dokumentus, tam tikrais atvejais vizas, priima prašymus suteikti prieglobstį, Lietuvos Respublikos pilietybę, tam tikrais atvejais priima sprendimus išduoti leidimus gyventi, tvirtina kvietimus užsieniečiams atvykti į Lietuvą, kontroliuoja užsieniečių teisėtą buvimą, užsiima nelegalios migracijos prevencija, priima sprendimus įpareigoti užsieniečius išvykti iš Lietuvos, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, sulaiko neteisėtai esančius užsieniečius. Migracijos tarnybų veiklą kontroliuoja ir koordinuoja Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Migracijos klausimus kuruoja Viešosios policijos valdybos Migracijos poskyris 7. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (VSAT 8 ) saugo valstybės sieną ir užsiima neteisėtos migracijos kontrole. VSAT sulaiko ir identifikuoja užsieniečius, neteisėtai kirtusius valstybės sieną, išduoda vizas pasienyje, priima sprendimus įpareigoti užsieniečius išvykti iš Lietuvos, įgyvendina sprendimus išsiųsti užsieniečius, leisti jiems vykti tranzitu, priima prašymus suteikti prieglobstį. VSAT sudaro centrinė būstinė (štabas) ir teritoriniai bei kiti padaliniai 9. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras 10 (URC) yra įstaiga, kurioje laikomi sulaikyti užsieniečiai ir apgyvendinami prieglobsčio prašytojai. URC atlieka užsieniečių asmens tapatybės tyrimą, aiškinasi jų bylos aplinkybes, vykdo užsieniečių išsiuntimą iš Lietuvos, gali organizuoti arba dalyvauti Europos Sąjungos jungtiniuose skrydžiuose išsiunčiant užsieniečius. Pabėgėlių priėmimo centras (PPC) yra įstaiga, kurioje apgyvendinami prieglobstį Lietuvoje gavę užsieniečiai, nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir kuri įgyvendina prieglobstį gavusių užsieniečių socialinę integraciją Lietuvoje 11. Lietuvos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos išduoda vizas, priima dokumentus dėl leidimų gyventi išdavimo, pilietybės, legalizuoja dokumentus. Kitos migracijos politikos formavime ir įgyvendinime dalyvaujančios įstaigos yra šios: Užsienio reikalų ministerija (URM) dalyvauja formuojant ir įgyvendinant vizų politiką, išduoda vizas, koordinuoja tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, prižiūri tarptautinių sutarčių sudarymą ir įgyvendinimą, užsiima vystomojo bendradarbiavimo politika, koordinuoja ryšius su lietuvių išeivija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) formuoja darbo politiką 8 9

ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Ministerija teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl užsieniečių įsidarbinimo Lietuvoje, koordinuoja paramos užsieniečiams, gavusių prieglobstį Lietuvoje, integracijai teikimą, Europos Sąjungos reikalavimų socialinių garantijų migrantams srityje įgyvendinimą, administruoja Europos pabėgėlių fondą ir Europos fondą trečiųjų šalių piliečių integracijai. Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (LDB) įgyvendina darbo rinkos politiką. LDB išduoda užsieniečiams leidimus dirbti, užsiima nelegalaus darbo prevencija, darbuotojų migrantų socialinės apsaugos įgyvendinimu. LDB pavaldžios 10 teritorinių darbo biržų. Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos išrašo leidimus gyventi ir kelionės dokumentus užsieniečiams, asmens tapatybės korteles ir pasus Lietuvos piliečiams. Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI) vykdo nelegalaus darbo kontrolę, tikrina, kaip darbdaviai laikosi darbo sąlygų ir garantijų komandiruotiems darbuotojams. Gyventojų registro tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos tvarko Gyventojų registrą, kuriame kaupiama informacija apie visus Lietuvos gyventojus. Savivaldybėse Lietuvos gyventojai deklaruoja gyvenamosios vietos Lietuvoje adresą ar išvykimą iš Lietuvos. Migracijos klausimais užsiima ir nevyriausybinės organizacijos. Tarp jų aktyviausiai Lietuvoje veikia šios: Tarptautinė migracijos organizacija (Vilniaus biuras) vykdo užsieniečių informavimo ir konsultavimo, pagalbos užsieniečiams savanoriškai grįžti į kilmės valstybes ir reintegracijos kilmės šalyse programas, vykdo projektus, susijusius su užsieniečių integracija Lietuvoje, migracijos srityje dirbančių pareigūnų ir valstybės tarnautojų mokymu, atlieka tyrimus migracijos klausimais, dirba prekybos žmonėmis prevencijos srityje. Vilniaus biuras taip pat atlieka EMT LT funkcijas. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro regioninis biuras per atstovą Lietuvoje vykdo mokymus ir skleidžia informaciją, susijusią su pabėgėlių teisėmis. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija vykdo prieglobščio prašytojų ir pabėgėlių paramos projektus. Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų ir Demografinių tyrimų institutai atlieka tyrimus ir rengia diskusijas migracijos klausimais. Tolerantiško jaunimo asociacija vykdo imigrantų integracijos projektus. Lietuvos Caritas vykdo įvarias veiklas, kuriomis siekia mažinti pažeidžiamiausio visuomenės sluoksnio skurdą ir socialinę atskirtį. Lietuvos Caritas vykdo ir prekybos žmonėmis prevenciją ir teikia pagalbą prekybos žmonėmis aukomis. 2.2. Teisės aktų apžvalga 2.2.1. Politiniai dokumentai Lietuvoje nėra vieno dokumento, kuriame būtų nuosekliai išdėstyta Lietuvos politika migracijos, prieglobsčio ir kitais su asmenų judėjimu susijusiais klausimais. Nepaisant to, atskiruose dokumentuose išdėstytos migracijos politikos nuostatos rodo, jog savų piliečių susigrąžinimas į Lietuvą yra svarbiausias uždavinys, o trečiųjų šalių piliečių 12 imigracija tik papildomas būdas spręsti valstybės ekonomikos problemas. Iš tokių politinių ir strateginių dokumentų paminėtini: - Valstybės ilgalaikės raidos strategija 13 mini piliečių emigracijos ir nelegalios užsieniečių imigracijos problemas; - Nacionalinė demografinė (gyventojų) politikos strategija 14 įtvirtina ekonominės migracijos politikos strateginį tikslą siekti, kad spartaus ekonominio augimo sąlygomis Lietuvoje nepristigtų darbo jėgos ir būtų išvengta neigiamų migracijos pasekmių; - Ekonominės migracijos reguliavimo strategija 15 kelia du uždavinius siekti patenkinti Lietuvos darbo rinkos poreikius ir skatinti ekonominius migrantus grįžti į tėvynę. Darbuotojai iš trečiųjų šalių turi būti pasitelkiami tik tuose sektoriuose, kur trūksta darbo jėgos iš Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių, ir tik ribotam laikotarpiui; - Lietuvos imigracijos politikos gairės 16 nustato svarbiausius Lietuvos imigracijos politikos tikslus, principus, vystymo kryptis (plačiau žr. šios studijos 3.2 dalį); - Globalios Lietuvos užsienio lietuvių įtraukimo į valstybės gyvenimą kūrimo 2011-2019 metų programos 17 paskirtis numatyti mechanizmus, skatinančius užsienio lietuvius puoselėti lietuvių kalbą, lietuvių tautinį tapatumą, stiprinti Lietuvos diasporos ryšius su Lietuva, įtraukiant diasporą į įvairias valstybės gyvenimo sritis siekiant prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo (plačiau žr. šios studijos 3.2 dalį). - Prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės programa 18. Programoje įtvirtinamas sąrašas priemonių, kuriomis siekiama kovoti su prekyba žmonėmis, apsaugoti nukentėjusiųjų teises ir plėtoti tarptautinį valdžios įstaigų bendradarbiavimą šioje srityje. Nuo 2013 m. ši programa bus sustabdyta. 10 11

2.2.2. Įstatymai ir kiti teisės aktai Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis su užsieniečių teisine padėtimi Lietuvoje susijusius klausimus, yra įstatymas Dėl užsieniečių teisinės padėties 19 (UTPĮ). UTPĮ nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio, užsieniečių integracijos, sulaikymo ir išsiuntimo sąlygas ir reglamentuoja kitus susijusius klausimus. Kiti įstatymai: - Pilietybės įstatymas 20, nustatantis Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus bei tvarką; - Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas 21, nustatantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir pasienio teisinius režimus, reglamentuojantis pasienio kontrolės punktų veiklą ir valstybės sienos apsaugos organizavimą. - Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas 22, skirtas darbuotojams, atsiųstiems iš kitų valstybių laikinai dirbti Lietuvoje. Įstatymai nustato teisinių santykių reglamentavimo principus ir pagrindines normas, o juos įgyvendina Vyriausybės nutarimai, ministrų įsakymai ir įstaigų prie ministerijų vadovų įsakymai 23.Be to, Lietuva yra prisijungusi prie pagrindinių tarptautinių sutarčių migracijos srityje ir sudariusi tarptautinių sutarčių dėl užsieniečių readmisijos (su 24 valstybėmis), vietinio eismo per sieną (su 1 valstybe) 24, teisinės pagalbos (su 15 valstybių 25 ). Šios sutartys yra taikomos tiesiogiai ir turi aukštesnę galią nei įstatymai. 3. Pokyčiai prieglobsčio ir migracijos srityje Prieglobsčio ir migracijos sistema išsamiai pristatyta pirmojoje EMT LT studijoje Prieglobsčio ir migracijos politikos organizacija Lietuvoje (2008 m.), todėl šioje studijoje bus apžvelgti tik 2008 2011 m. įvykę pokyčiai. 3.1. Instituciniai pokyčiai 2008 m. Lietuvą sukrėtė pasaulinė ekonominė krizė, privertusi Vyriausybę imtis griežtų taupymo priemonių. Seimas pritarė Vyriausybės pasiūlytam krizės įveikimo planui 26, o juo remdamasi Vyriausybė patvirtino krizės įveikimo plano priemones 27, kuriomis pasiryžo iš esmės pertvarkyti valstybės valdymą. 2009 m. atnaujinta Valstybės valdymo tobulinimo komisijos (Saulėlydžio komisijos) veikla 28 : komisijai pavesta teikti Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės institucinės sandaros, valstybės tarnybos tobulinimo, efektyvaus valstybės turto valdymo ir kitų susijusių klausimų. 2008 2011 m. buvo jungiamos valstybės įstaigos, taip mažinant jų skaičių, mažintas valstybės tarnautojų skaičius bei valstybės įstaigų biudžetai. Taupymo politika palietė ir migracijos srityje veikiančias įstaigas. 2009 m. lapkričio 16 d. panaikintas VRM Migracijos politikos departamentas, o jo funkcijos perduotos VRM Viešojo saugumo politikos departamentui, jame įsteigus Migracijos reikalų skyrių. 2009 m. pabaigoje buvo panaikintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje veikęs Ekonominės migracijos skyrius, kuris formavo ir įgyvendino ekonominės migracijos ir darbuotojų migrantų socialinės apsaugos politiką. Nuo 2011 m. gegužės 2 d. sumažintas Migracijos departamento prie VRM darbuotojų skaičius, dalį jo funkcijų perdavus policijai. 2011 m. kovo 1 d. Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdyboje įsteigtas Migracijos poskyris, kuris sustiprino Policijos departamento prie VRM atliekamą migracijos tarnybų kuravimą. 2008 m. kovo 20 d. pakeitus VSAT nuostatus VSAT suteikta teisė vykdyti migracijos procesų kontrolę visoje šalies teritorijoje. Šiuo tikslu 2008 m. VSAT centrinėje įstaigoje ir teritoriniuose struktūriniuose padaliniuose įsteigti nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės padaliniai. Vėliau jie panaikinti ir vietoj jų 2011 m. sienos kontrolės organizavimo valdyboje įsteigtas Migracijos skyrius. 12 13

3.2. Politiniai ir teisiniai pokyčiai Imigracija Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus buvo fiksuotas tiek imigracijos augimas (ypač nuo 2006 m. kuomet ėmė masiškai trūkti darbo jėgos), tiek ir imigracijos mažėjimas (nuo 2008 m. vidurio prasidėjus ekonomiskos nuosmukiui). Krizės metu (2008-2010 m.) 2 kartus sumažėjo nacionalinių vizų skaičius, mažėjo ir Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius. Užsieniečių atvykimas į Lietuvą 2007-2011 m. Išduota nacionalinių vizų Išduota leidimų laikinai gyventi Išduota leidimų nuolat gyventi* 2007 m. 6207 8819 746 2008 m. 6649 12392 723 2009 m. 3327 11769 588 2010 m. 2520 9657 478 2011 m. 3990 10425 513 Šaltinis: Migracijos metraščių duomenys *Pateikiamas pirmą kartą išduotų leidimų nuolat gyventi skaičius. Politikos lygmenyje pasiketimai buvo vykdomi atsižvelgiant į šalies realijas ir ES reikalavimus. 2008 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos imigracijos politikos gaires 29 pirmąjį ir vienintelį politinį dokumentą, išdėstantį valstybės poziciją dėl trečiųjų šalių piliečių imigracijos. Gairėse nustatyti tokie Lietuvos imigracijos politikos tikslai: 1) siekti, kad Lietuvoje nepristigtų darbo jėgos ir būtų išvengta neigiamo Lietuvos piliečių emigracijos ir senėjančios visuomenės poveikio valstybės gyvenimui; 2) užtikrinti veiksmingą imigracijos srautų valdymą; 3) aktyviai ir kryptingai dalyvauti Europos Sąjungos imigracijos politikos formavimo procese. Gairėse aiškiai įvardijama, kad užsieniečių imigracija turi būti paremta naudos valstybei principu, ir ji turi būti tik antrinė priemonė darbo rinkos poreikiams patenkinti. Pirmenybė turėtų būti teikiama grįžtantiems Lietuvos piliečiams. Nustatomas ir geografinis imigracijos prioritetas Rytų kaimynystės valstybės (Baltarusija, Ukraina, Moldova, Pietų Kaukazas). Lietuvos imigracijos politikos gairės buvo rašomos tuo metu, kai Lietuvos ekonomika sparčiai augo, kai atskiriems ūkio sektoriams (pvz., statybai, laivybai, transportui) ypač trūko darbo jėgos. Tuo metu valdžios institucijos vykdė skylių kamšymo politiką, stengdamosi efektyviai derintis prie darbdavių poreikių ir palengvinti jiems trūkstamos darbo jėgos atsivežimą iš užsienio. Pavyzdžiui, 2007 m. pabaigoje buvo pakeistos nacionalinių ilgalaikių vizų išdavimo taisyklės 30 jose numatyta, kad nacionalinės ilgalaikės vizos gali būti išduodamos tiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie atvyksta į Lietuvą dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių trūksta Lietuvoje, sąrašą. Tokiu būdu šie trečiųjų šalių piliečiai iškart atvykdavo dirbti į Lietuvą, o jų prašymai išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje būdavo nagrinėjami jiems jau dirbant Lietuvoje. Profesijų, kurių trūksta Lietuvoje, sąrašą nuo 2007 m. kas pusmetį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Profesijos, kurių labiausiai trūko Lietuvoje 2007 2011 m. Pusmetis 2007 m. I p. 2007 m. II p. 2008 m. I p. 2008 m. II p. 2009 m. I p. 2009 m. II p. 2010 m. I p. 2010 m. II p. 2011 m. I p. 2011 m. II p. Profesijų, kurių trūksta, skaičius 31 60 32 15 10 8 7 6 4 4 Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymų duomenys Ekonomikos sektoriai Pramonė (elektrikai, suvirintojai, kt.), statyba (montuotojai, mūrininkai, kt.), paslaugos (gydytojai, vairuotojai, kt.) Pramonė (montuotojai, suvirintojai, šaltkalviai, kt.), statyba (suvirintojai, staliai, kt.), paslaugos (vairuotojai, virėjai, kt.) Pramonė (technikai, inžinieriai, kt.), statyba (mūrininkai, kt.), paslaugos (vairuotojai, kt.), žuvininkystė. Pramonė (inžinieriai, montuotojai, kt.), paslaugos (vairuotojai, kt.) Pramonė (daugiausiai Klaipėdoje, laivų statyboje), paslaugos (vairuotojai, virėjai). Pramonė (tik Klaipėdoje, laivų statyboje), paslaugos (vairuotojai, virėjai) Pramonė (daugiausiai Klaipėdoje, laivų statyboje), paslaugos (vairuotojai, virėjai). Pramonė (tik Klaipėdoje, laivų statyboje), paslaugos (vairuotojai, virėjai) Pramonė (tik Klaipėdoje, laivų statyboje), paslaugos (vairuotojai, virėjai) Pramonė (tik Klaipėdoje, laivų statyboje), paslaugos (vairuotojai, virėjai) 14 15

2008 m. vasario 23 d. įsigaliojo UTPĮ pataisos 32, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltos Šengeno teisyno nuostatos ir dvi Europos Sąjungos direktyvos: 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva 2005/85/EB, nustatanti būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, ir 2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos. Įsigaliojus šioms pataisoms sudarytos palankesnės galimybės atvykti mokslininkams, tačiau šia schema beveik nesinaudota (pvz., 2008 m. išduotas tik 1 leidimas laikinai gyventi, 2009 m. 2). Specialistai spėja, kad mokslininkai šia schema nesinaudoja todėl, kad apie ją nežino ir į Lietuvą atvyksta kaip paprasti darbuotojai. 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsigaliojo kitos UTPĮ pataisos 33. Jos pradėtos rengti dar 2008 m., iki ekonominės krizės pradžios, ir jomis siekta ne tik kovoti su piktnaudžiavimu imigracijos procedūromis, bet ir sušvelninti kai kuriuos imigracijos ribojimus (pvz., numatytas didesnis sąrašas užsieniečių, kurie gali pasikviesti atvykti šeimos narius iškart, nelaukdami 2 metų; decentralizuotas leidimų laikinai gyventi keitimas, t. y. sudaryta galimybė sprendimus dėl kai kurių leidimų laikinai gyventi priimti migracijos tarnyboms, o ne MD). 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo nauja vizų taisyklių redakcija 34, kuria nacionalinė vizų išdavimo tvarka suderinta su 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 810/2009, nustatančiu Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksu). Šioje redakcijoje praplėstas sąrašas atvejų, kada užsieniečiams gali būti išduota nacionalinė ilgalaikė viza. Pagal jį nacionalinė ilgalaikė viza gali būti išduota šiais atvejais: - studentui, atvykstančiam į Lietuvą studijuoti pagal tarptautines ar Lietuvoje registruotos ir veikiančios aukštosios mokyklos ir užsienio valstybės aukštosios mokyklos sudarytas studentų mainų programas; - studentui, priimtam studijuoti į Lietuvoje registruotą ir veikiančią aukštąją mokyklą; - atvykstančiam į Lietuvą dirbti pedagoginio darbo ir (arba) vykdyti mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros darbų mokslo ir studijų institucijose, taip pat kartu vykstančiam šio užsieniečio šeimos nariui; - profesionaliam sportininkui ar treneriui, atvykstančiam į Lietuvą užsiimti sporto veikla; - artistui, atvykstančiam į Lietuvą užsiimti profesine veikla; - atvykstančiam į Lietuvą dirbti ir turinčiam LDB užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvoje; - jūrininkui, atvykstančiam į laivą, plaukiojantį su Lietuvos vėliava; - jūrininkui, jei laivas, kurio įgulos narys jis yra, remontuojamas Lietuvoje; - žurnalistui, akredituotam Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje; - užsieniečiui, kuris periodiškai atvyksta į Lietuvą dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla ir kurio pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje; - užsieniečiui, kurio buvimo Lietuvoje turint Šengeno vizą laikas baigiasi ir negali būti pratęstas pagal Vizų kodekso 33 straipsnį arba kurio bevizio buvimo laikas baigiasi ir kuris negali išvykti iš Lietuvos dėl kurios nors iš šių priežasčių: ligos, kitokio ūmaus sveikatos sutrikimo ar organizmo būklės; asmeninės priežasties, kurios užsienietis negalėjo numatyti; nenugalimos jėgos (force majeure); - kitais atvejais, kai užsieniečio atvykimo į Lietuvą tikslas ilgalaikis buvimas Lietuvoje. Šie pakeitimai supaprastino ir pagreitino studentų ir darbuotojų atvykimą į Lietuvą. Apibendrinant galima pasakyti, kad dauguma 2007-2011 m. įvykusių pasikeitimų buvo susiję su ES direktyvų perkėlimu bei su valstybės įstaigų kompetencijų perskirstymu, biurokratijos mažinimu, tačiau imigracijos politika iš esmės peržiūrėta nebuvo. Prieglobstis Lietuva, ratifikavusi Ženevos konvenciją, įsipareigojo teikti prieglobstį užsieniečiams, kurie paliko savo kilmės šalį dėl karo, persekiojimo ar šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų. Lietuva teikia 3 tarptautinės apsaugos formas: - Pagėbėlio statusą (statusas suteikiamas neribotam laikui); - Papildomą apsaugą (statusas suteikiamas metams, po metų peržiūrima ir sprendžiama tęsti ar ne priklausomai nuo to, yra pavojus ar ne); - Laikinąją apsaugą (statusas gali būti suteikiamas Vyriausybės sprendimu, esant masiniaim užsieniečių antplūdžiui). Lietuvos prieglobsčio politika nuo 2008 m. nesikeitė. 2001-2011 m. per metus vidutiniškai prieglobsčio prašė 500 asmenų. Didėjo sprendimų nesuteikti prieglobsčio. Rusijos piliečiai vis dar buvo viena gausiausių prieglobsčio prašytojų grupių, tačiau jų nuolatos mažėjo. Nuo 2008 m. žymiai padaugėjo prieglobsčio prašytojų iš Gruzijos, nors jų prieglobsčio prašymai dažnai nebūdavo patenkinami. 16 17

Prieglobsčio prašymai ir sprendimai dėl prieglobsčio Lietuvoje 2007-2011 m. Metai (visos pilietybės) - iš jų Prašymai suteikti prieglobstį Pirmieji Pakartotiniai Iš viso Pabėgėlio statusas Sprendimai Papildoma apsauga Nesuteiktas statusas Iš viso 2007 m. 116 364 480 9 393 88 490 - Rusija 53 313 366 1 341 29 371 - Gruzija 13-13 - - 14 14 2008 m. 210 330 540 12 349 101 462 - Rusija 137 278 415 6 301 40 347 - Gruzija 7 2 9 - - 8 8 2009 m. 185 264 449 11 217 267 495 - Rusija 45 198 243 6 169 152 327 - Gruzija 74 2 76 - - 50 50 2010 m. 362 141 503 1 109 394 504 - Rusija 39 74 113 1 67 43 111 - Gruzija 231 18 249 - - 232 232 2011 m. 362 152 514 7 86 435 528 - Rusija 47 63 110-54 52 106 - Gruzija 202 25 227 - - 270 270 Šaltinis: MD duomenys Lietuva nepriėmė sprendimo prisijungti prie pabėgėlių perkėlimo programų, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė, solidarizuodamasi su didelį pabėgėlių antplūdį išgyvenančia Maltos Respublika, 2011 m. rugsėjo 14 d. 35 nusprendė prisijungti prie Maltos rengiamo, bendrai finansuojamo iš Europos pabėgėlių fondo projekto dėl užsieniečių, atvykusių iš trečiųjų šalių, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, perkėlimo iš Maltos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Nuspręsta į Lietuvą perkelti iki 6 prieglobsčio prašytojų. Lietuvos piliečių emigracija Lietuvos piliečių emigracija išlieka vienu didžiausiu Lietuvos iššūkiu. Emigracijos mastai išlieka dideli. Lietuvos gyventojų migracija 2006-2010 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. Imigracija 7 745 8 609 9 297 6 487 5 213 15 685 Emigracija 12 602 13 853 17 015 21 970 83 157 54 331 Neto migracija -4 857-5 244-7 718-15 483-77 944-38 646 Šaltinis: SD duomenys 2011 m. įvairių sričių ekspertai vis dažniau pradėjo raginti valdžios institucijas imti formuoti Lietuvos migracijos politiką, atsižvelgiant į gresiančias demografines problemas 36, tačiau kol kas šie raginimai valdžios institucijų atsako nesulaukia. 2011 m. priimta Globalios Lietuvos užsienio lietuvių įtraukimo į valstybės gyvenimą kūrimo 2011-2019 metų programa davė pradžią naujam požiūriui į emigravusius Lietuvos piliečius jie gali būti naudingi Lietuvai gyvendami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Siekis skatinti Lietuvos piliečių sugrįžimą į tėvynę išlieka, tačiau programos tikslinė grupė išplečiama ir iki tokių piliečių, kurie neketina grįžti į Lietuvą, taip pat apimami užsieniečiai, kurie yra lietuvių kilmės arba turi kitokių ryšių su Lietuva. Programos tikslai siekti, kad užsienio lietuviai išlaikytų tautinį tapatumą, skatinti užsienio lietuvius įsitraukti į Lietuvos politinį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą, skatinti lietuvius grįžti į Lietuvą, o protų nutekėjimo procesą paversti protų apykaitos procesu, įtraukti užsienio lietuvius į keitimosi informacija ir informacijos sklaidos procesus. Kitos naujovės Nuo 2009 m. birželio 28 d. Lietuvoje pradėti išduoti biometriniai užsieniečių pasai, asmenų be pilietybės kelionės dokumentai ir pabėgėlių kelionės dokumentai (juose esančiose elektroninėse laikmenose įrašomi veido atvaizdas ir pirštų atspaudai), o nuo 2012 m. sausio 9 d. buvo pradėti išduoti biometriniai leidimai gyventi. 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimu 37 Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigė Lietuvos nacionalinę vizų informacinę sistemą, kurios paskirtis sudaryti sąlygas Lietuvai su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis keistis duomenimis apie prašymus išduoti vizą, su jais susijusius. Lietuvos nacionalinė vizų informacinė sistema pradėjo veikti nuo Europos Komisijos nustatytos Vizų informacinės sistemos veiklos pradžios 2011 m. spalio 11 d. Bendra Šengeno valstybių Vizų informacinė sistema turėtų palengvinti asmenų patikrinimą ties Europos Sąjungos išorės sienomis ir padidinti saugumą Šengeno erdvėje. 18 19

2011 m. vasario 2 d. švietimo ir mokslo ministras įsakymu patvirtino Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2011-2012 m. programą 38. Programos paskirtis gerinti aukštojo mokslo kokybę ir didinti lietuviškų studijų žinomumą tarptautiniu mastu bei tarptautinių elementų įtraukimą į studijas. Šioje programoje iškeliamas uždavinys palengvinti atvykimo sąlygas (mažinant biurokratines kliūtis vizoms ir leidimams gyventi gauti) studentams ir dėstytojams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai. 2011 m. gruodžio 8 d. Seimas priėmė naujas UTPĮ pataisas 39, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltos 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (vadinamosios grąžinimo direktyvos) nuostatos. Buvo keičiamas ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, jo straipsnių formuluotes priderinant prie naujausių UTPĮ ir kitų teisės aktų pakeitimų. 2012 m. sausio 1 d. įsigalioję administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai 40 nustatė administracinę atsakomybę už melagingų duomenų pateikimą kvietimams užsieniečiams atvykti į Lietuvą patvirtinti arba kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti dokumentą, patvirtinantį teisę būti ar gyventi Lietuvoje. Šiuo pakeitimu siekiama kovoti su Lietuvos gyventojais, kurie padeda užsieniečiams steigti fiktyvias įmones ar kitais būdais apgauti valdžios įstaigas ir tokiu būdu gauti vizas arba leidimus gyventi Lietuvoje.. Įgyvendinant sankcijų darbdaviams direktyvos (2009/52/EB) nuostatas buvo pakeistas ir Baudžiamasis kodeksas. 2012 m. sausio 6 d. įsigalioję pakeitimai 41 numatė baudžiamąją atsakomybę fiziniams ir juridiniams asmenims už neteisėtai Lietuvoje esančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą. 4. Migracijos politikos įgyvendinimas Nuo 2008 m., kai rašyta pirmoji EMT LT studija Prieglobsčio ir migracijos politikos įgyvendinimas Lietuvoje, migracijos ir prieglobsčio procedūros iš esmės nesikeitė, todėl šioje studijoje bus tik glaustai pristatomos atvykimo, įleidimo ir integracijos procedūros ir trumpai apžvelgiami svarbiausi pokyčiai. 4.1. Atvykimas Per pastaruosius metus atvykimo sąlygos buvo paprastinamos ir derinamos prie ES reikalavimų. Pavyzdžiui, įsigaliojus Vizų kodeksui visi turistai į Lietuvą atvyksta su Šengeno viza, kuri visose ES valstybėse narėse išduodama pagal tą pačią tvarką. Paprastinamos buvo ir atvykimo procedūros kitoms imigrantų grupėms. 22 psl. pateiktoje lentelėje trumpai aprašomos atvykimo procedūros pagal įvairius atvykimo pagrindus. 4.2. Teisėtas gyvenimas Šioje srityje nuo 2008 m. jokių esminių institucinių ir procedūrinių pokyčių neįvyko. Nors dėl ekonominės krizės Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pradėjo mažėti, tačiau 2011 m. buvo fiksuotas nedidelis užsieniečių skaičiaus augimas. Užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius metų pradžioje 2006-2012 m. (tūkst.) 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012* Gyventojų sk., tarp jų: 3 403,3 3 384,9 3 366,2 3 350,1 3 329,0 3 244,5 3 204,4 - užsieniečiai 35,3 33,1 33,4 32,9 32,5 29,6 31,4 - užsieniečių % 1,04 0,98 0,99 0,98 0,98 0,91 0,98 Šaltinis: Migracijos metraščio duomenys *2012 metų pradžios duomenys preliminarūs 2009 m. UTPĮ pakeitimais decentralizavus sprendimų dėl leidimų laikinai gyventi keitimo priėmimą, vidaus reikalų ministras nuo 2010 m. liepos 4 d. įgaliojo 56 MD ir migracijos tarnybas priimti sprendimus pakeisti dėl leidimų laikinai gyventi priėmimo. Taip pat buvo supaprastinamos leidimų gyventi išdavimo taisyklės, mažinamas dokumentų, kurių reikalaujama pateikti su prašymu išduoti leidimą gyventi, kiekis. 24 psl. Pateiktoje lentelėje aprašytos trečiųjų šalių piliečių buvimo procedūros Lietuvoje: 20 21

Migracijos procedūros Lietuvoje pagal atvykimo pagrindus: atvykimas ir buvimas iki 1 metų Procedūros / Atvykimo pagrindai Informavimas Pagrindiniai dokumentai Procedūra Atvykimo kontrolė Turizmas Dirbti Mokytis Susijungti su šeima Informaciją teikia turizmo agentūros, Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje, MD 42,URM 43 Informaciją teikia LDB 47, MD, URM Informaciją teikia MD, URM, ŠMM, ŠMPF Šengeno viza, jei taikomas vizų režimas Kitos Šengeno valstybės leidimas gyventi Leidimas dirbti, nebent užsieniečiui jo nereikia 48. Įprastai nacionalinė daugkartinė 49 arba vienkartinė viza. Jeigu užsienietis dirbs trumpiau nei 3 mėn. per pusę metų Šengeno viza ar kitos Šengeno valstybės leidimas gyventi. Įprastai nacionalinė vienkartinė ar daugkartinė viza. Jeigu užsienietis ketina mokytis trumpiau nei 3 mėn. per pusę metų Šengeno viza ar kitos Šengeno valstybės leidimas gyventi Informaciją teikia MD, URM Nacionalinė vienkartinė viza Leidimas laikinai gyventi Nacionalinė daugkartinė viza (dėstytojų/ mokslininkų šeimos nariams) Šengeno viza išduodama Lietuvos atstovybėje užsienyje per 15 kalendorinių dienų 44. Ji leidžia Šengeno erdvėje lankytis ne ilgiau nei 3 mėnesius per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Šengeną dienos. Užsienietį norintis įdarbinti darbdavys įregistruoja laisvą darbo vietą teritorinėje darbo biržoje. Po mėnesio jis kreipiasi dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo. Priklausomai nuo užsieniečio atvykimo tikslo, leidimas dirbti išduodamas per 20 arba 10 kalendorinių dienų. Po to užsienietis kreipiasi į konsulinę įstaigą užsienyje, o jei Lietuvoje yra teisėtai į migracijos tarnybą arba MD dėl nacionalinės vizos išdavimo. Aukštoji mokykla, į kurią priimtas ar pakviestas (pagal tarptautinių mainų programas) studentas, turi parašyti prašymą Lietuvos atstovybei užsienyje, MD ar migracijos tarnybai (kai užsienietis yra teisėtai Lietuvoje) išduoti užsieniečiui nacionalinę vizą. Po to pats užsienietis kreipiasi į vizų tarnybą dėl nacionalinės vizos išdavimo. Nacionalinė viza išduodama per 15 kalendorinių dienų 50. Šeimos narys pas užsienietį (rėmėją) paprastai gali atvykti tik rėmėjui pragyvenus Lietuvoje 2 metus ir turint pagrįstas perspektyvas likti Lietuvoje gyventi nuolat 51. Šeimos narys prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikia Lietuvos atstovybei užsienyje, o jeigu Lietuvoje yra teisėtai migracijos tarnybai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje ketina apsigyventi. Sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi priima MD ne vėliau nei per 6 mėnesius. Gavęs pranešimą apie priimtą sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi, šeimos narys kreipiasi į migracijos tarnybą dėl leidimo gyventi kortelės išrašymo. Leidimas laikinai gyventi išduodamas ne ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui. Po to užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo (šiuo atveju sprendimas priimamas per 2 mėnesius). Jeigu užsienietis yra Lietuvos piliečio, asmens, išsaugojusio teisę į Lietuvos pilietybę arba lietuvių kilmės asmens šeimos narys ir kartu su juo persikelia gyventi į Lietuvą, jam iškart išduodamas leidimas nuolat gyventi. Pasienyje VSAT pareigūnai patikrina, ar užsienietis turi reikiamus dokumentus, ar dokumentai nepadirbti, ar užsienietis neviršijo leidžiamo ilgiausio buvimo Šengeno teritorijoje laiko, ar užsieniečio turimi dokumentai pagrindžia atvykimo tikslą, ar atvykstantis užsienietis turi pakankamai lėšų 45, ar užsienietis nėra įtrauktas į nacionalinį arba Šengeno nepageidaujamų asmenų sąrašą 46. Pareigūnai turi teisę panaikinti vizas, jeigu užsienietis neatitinka atvykimo reikalavimų. Prašyti prieglobsčio Informaciją teikia MD 52 Užsienietis gali atvykti ir be jokių dokumentų, tačiau tada turi iškart pasiprašyti prieglobsčio. Prašymas suteikti prieglobstį pateikiamas pasienio perėjimo punkte, o jeigu užsienietis jau yra Lietuvoje VSAT (kai pasienio zonoje) arba teritorinei policijos įstaigai arba URC (kai šalies viduje). Šios tarnybos apklausia užsienietį, paima jo kelionės dokumentus, biometrinius duomenis ir perduoda visus dokumentus MD. MD per 48 valandas nusprendžia: suteikti užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį ir nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės; suteikti laikiną teritorinį prieglobstį ir pradėti Dublino procedūrą 53 ; nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės ir grąžinti užsienietį į saugią trečią valstybę 54 ; nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti užsienietį iš Lietuvos 55. 22 23

Migracijos procedūros Lietuvoje pagal atvykimo pagrindus: buvimas ilgiau nei 1 metai Procedūros / Atvykimo pagrindai Pagrindiniai dokumentai Procedūra Užsieniečių kontrolė Dirbti Mokytis Susijungti su šeima Leidimas laikinai gyventi Leidimas dirbti Leidimas laikinai gyventi Leidimas laikinai gyventi Jeigu užsienietis atvyko su nacionaline daugkartine viza ir ketina dirbi ilgiau nei 1 metus, jis turi kreiptis migracijos tarnybą dėl leidimo laikinai gyventi. Leidimas gyventi išduodamas visam darbo laikotarpiui, bet ne ilgiau nei metams. Po metų jis gali būti pratęsiamas. Leidimas dirbti išduodamas laikotarpiui iki 2 metų. Jeigu užsienietis atvyko su nacionaline daugkartine viza ir ketina Lietuvoje studijuoti ilgiau nei metus, jis turi kreiptis į migracijos tarnybą dėl LLG išdavimo. Kartu turi pateikti įstaigos, į kurią atvyksta, tarpininkavimo raštą ir kitus dokumentus. Leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi laikotarpiui, bet ne ilgiau nei 1 metams. Po to užsienietis gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo (šiuo atveju sprendimas priimamas per 2 mėnesius). Su leidimu laikinai gyventi pragyvenęs Lietuvoje be pertraukos 5 metus, užsienietis gali kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo. Sprendimą išduoti leidimą nuolat gyventi priima MD per 6 mėnesius. Leidimas galioja 5 metus, po to keičiamas (šiuo atveju sprendimas pakeisti leidimą priimamas per 1 mėnesį). LLG, kuris keičiamas kiekvienais metais. Su leidimu laikinai gyventi pragyvenęs 5 metus, šeimos narys gali gauti leidimą nuolat gyventi. Prieš priimdamos sprendimą išduoti vizą ar leidimą gyventi, konsulinės įstaigos, migracijos tarnybos arba MD tikrina, ar užsienietis nėra įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą arba nacionalinį Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą kaip nepageidaujamas asmuo. MD papildomai konsultuojasi su Policijos departamentu ir Valstybės saugumo departamentu dėl to, ar užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar valstybės saugumui. Užsieniečių buvimo Lietuvoje kontrolę atlieka policija, VSAT ir MD, neteisėto darbo kontrolę VDI. Jeigu kyla įtarimų, kad užsienietis piktnaudžiauja gyvenimo Lietuvoje taisyklėmis (pvz., sudaręs fiktyvią santuoką), migracijos tarnybos savo iniciatyva arba paprašius MD atlieka patikrinimus vietoje. Patikrinimus taipogi gali atlikti VSAT, VDI, mokesčių inspekcija ir kitos kontroliuojančios įstaigos. Nustačius, kad užsienietis piktnaudžiauja gyvenimo Lietuvoje galimybėmis arba kad nėra kitų pagrindų, leidžiančių užsieniečiui gyventi Lietuvoje, MD priima sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą gyventi. Užsieniečiui nustojus Lietuvoje gyventi teisėtai, VSAT, migracijos tarnybos, o prieglobsčio procedūrose MD, priima sprendimą grąžinti užsienietį arba įpareigoti jį išvykti iš Lietuvos 57. Užsieniečiui savo noru neišvykus arba tais atvejais, kai savanoriško išvykimo laikotarpis nesuteikiamas, MD priima sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos. Tais atvejais, kai Lietuva sudariusi readmisijos sutartis su užsienio valstybėmis, MD priima sprendimą grąžinti užsienietį pagal readmisijos sutartį. Sprendimus išsiųsti ar grąžinti užsieniečius pagal readmisijos sutartis įgyvendina VSAT (URC) arba policija. Kartu su sprendimais grąžinti ar išsiųsti MD gali priimti sprendimus uždrausti užsieniečiams atvykti į Lietuvą. Sprendimai uždrausti atvykti gali būti priimami ir kitais atvejais, kai MD gauna informacijos iš kitų valstybės įstaigų. Šiuos sprendimus MD įveda į Šengeno informacinę sistemą ir nacionalinį Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą. Prašyti prieglobsčio Leidimas nuolat gyventi arba leidimas laikinai gyventi Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu užsienietis apgyvendinamas URC, nelydimas nepilnametis PPC, o jeigu užsienietis Lietuvoje yra teisėtai, MD gali jam leisti apsigyventi jo pasirinktoje vietoje. Prieglobsčio prašymas išnagrinėjamas per 3 mėnesius (dėl objektyvių priežasčių nagrinėjimą galima pratęsti dar 3 mėnesiams). MD priima vieną iš šių sprendimų: suteikti pabėgėlio statusą ir išduoti leidimą nuolat gyventi (galioja 5 metus, po to pratęsiamas); nesuteikti pabėgėlio statuso, bet suteikti papildomą apsaugą ir išduoti leidimą laikinai gyventi (papildoma apsauga suteikiama 1 metams, o po to užsienietis vėl gali pateikti prieglobsčio prašymą); nesuteikti prieglobsčio, užsienietį išsiųsti iš Lietuvos. 24 25

4.3. Integracija Lietuva neturi valstybinės programos užsieniečių integracijai. Integracijos parama teikiama tik užsieniečiams, kurie Lietuvoje gavo tarptautinę apsaugą. Lietuvos valstybė teikia paramą prieglobstį Lietuvoje gavusiems asmenims, nepriklausomai nuo gauto tarptautinės apsaugos statuso. Ši parama teikiama tik tuo atveju, kai prieglobstį gavę asmenys to pageidauja. Paramos teikimą koordinuoja ir prižiūri SADM. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie SADM vertina prieglobstį gavusių užsieniečių integracinius procesus, organizuoja integracijos srityje dirbančių asmenų mokymus. PPC užsiima PPC apgyvendintų prieglobstį gavusių asmenų integracija, o savivaldybės pratęsia tolimesnę prieglobstį gavusių asmenų integraciją savivaldybėse. Paramos integracijai teikimas apima šias sritis: - valstybinės kalbos mokymas; - švietimas; - užimtumas; - aprūpinimas gyvenamąja patalpa; - socialinė apsauga; - sveikatos apsauga. Parama integracijai PPC teikiama iki 8 mėnesių. Jeigu dėl objektyvių priežasčių užsienietis nespėja pasirengti integracijai savivaldybėje, jo integracija pratęsiama iki 12 mėnesių. Pažeidžiamiems užsieniečiams parama integracijai gali būti teikiama iki 18 mėnesių (nepilnamečiams ypatingais atvejais parama gali būti teikiama iki jiems sukaks 18 metų). Pasibaigus integracijai PPC, parama integracijai toliau teikiama savivaldybėse. Ji teikiama iki 12 mėnesių, nebent apsaugą gavusio asmens leidimas laikinai gyventi galioja trumpiau arba užsienietis išvyksta iš Lietuvos. Jeigu pažeidžiamiems užsieniečiams nepavyksta per 12 mėnesių įgyvendinti integracijos, integracijos laikotarpis gali būti pratęstas, bet ne ilgiau nei dar 4 metams. Valstybės prieglobstį gavusių asmenų skaičius, kuriems buvo suteikta valstybės parama integracijai 2004-2010 m. PPC apgyvendintų asmenų skaičius Savivaldybėse gavusių paramą integracijai asmenų skaičius Šaltinis: PPC duomenys 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 63 65 62 63 50 47 20 405 275 269 297 298 184 Nėra duomenų Kitų užsieniečių, kurie nesikreipė ar negavo prieglobsčio Lietuvoje, integracijos programų Lietuvos įstaigos nevykdo. Tačiau pavienius užsieniečių ir Lietuvos visuomenės informavimo ir užsieniečių integravimo projektus vykdo nevyriausybinės ir kitokios privačios organizacijos pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metines programas 58. 4.4. Pilietybė 2010 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, kuris įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d. 59 Priėmus šį įstatymą natūralizacijos sąlygos išliko tos pačios: Lietuvos Respublikos piliečiu gali tapti nuolatinis Lietuvos gyventojas, nuolat pragyvenęs 10 metų Lietuvoje, išlaikęs lietuvių kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, turintis teisėtą pragyvenimo šaltinį. Lietuvos piliečių sutuoktiniams Lietuvoje reikia pragyventi trumpesnį terminą: 5 metus tremtinių, politinių kalinių ar jų tremtyje gimusių vaikų sutuoktiniams, 5 metus užsieniečiams, pragyvenusiems bent metus susituokus su Lietuvos piliečiu, kuris vėliau mirė, 7 metus kitiems Lietuvos piliečių sutuoktiniams. Be natūralizacijos, Lietuvos pilietybė gali būti įgyjama gimimu, išimties tvarka (už ypatingus nuopelnus Lietuvai), tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais, be to, pilietybė gali būti grąžinama (tiems, kurie anksčiau neteko Lietuvos pilietybės) arba suteikiama supaprastinta tvarka (lietuvių kilmės asmenims). Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Lietuvos Respublikos pilietis kitos valstybės piliečiu gali būti tik išimtiniais atvejais. Naujasis Pilietybės įstatymas nustatė, kad dvigubą pilietybę gali turėti tokie Lietuvos piliečiai: - kurie dvigubą pilietybę įgijo gimdami ir jiems nesukakę 21 metai; - kurie buvo ištremti iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę arba kurie yra tokių asmenų palikuonys (vaikai, vaikaičiai arba provaikaičiai); - kurie pasitraukė iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę arba kurie yra tokių asmenų palikuonys (vaikai, vaikaičiai arba provaikaičiai); - kurie sudarydami santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime įgijo tos valstybės pilietybę; - kuriems nesukako 21 metai, jeigu jie yra įvaikinti Lietuvos piliečių (piliečio) iki tol, kol jiems sukako 18 metų, ir dėl to įgijo Lietuvos pilietybę 60 ; - kuriems nesukako 21 metai, jeigu juos, Lietuvos piliečius, iki kol jiems sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jie įgijo kitos valstybės pilietybę; - kurie Lietuvos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdami kitos valstybės piliečiais; 26 27

- kurie Lietuvos pilietybę įgijo turėdami pabėgėlio statusą Lietuvoje. Prašymus suteikti Lietuvos pilietybę užsieniečiai turi pateikti migracijos tarnyboms, o jeigu jie tuo metu gyvena užsienyje Lietuvos diplomatinėms atstovybėms arba MD. Pilietybę natūralizacijos, supaprastinta ar išimties tvarka suteikia ir grąžina Lietuvos Respublikos Prezidentas, o jam padeda ir pataria Pilietybės reikalų komisija. Užsieniečių dokumentus Pilietybės reikalų komisijai teikia MD ir migracijos tarnybos. Kitus su pilietybe susijusius klausimus (pilietybės atkūrimas, netekimas, įgijimas tam tikrais atvejais, priesaika ir kt.) sprendžia vidaus reikalų ministras, MD ir migracijos tarnybos. Užsieniečiai, kuriems suteikta Lietuvos pilietybė 2006-2010 m. Buvusi pilietybė 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. Iš viso 467 370 240 214 162 - Rusijos 151 113 54 49 43 - be pilietybės 238 184 128 106 78 - Ukrainos 30 20 31 27 19 - Baltarusijos 28 31 10 12 11 Šaltinis: Migracijos metraščio duomenys Naujasis Pilietybės įstatymas vertinamas nevienareikšmiškai. Lietuvos bendruomenės užsienyje pareiškė, kad jų netenkina dabartinis Pilietybės įstatymas. Tikėtina, kad ateityje diskusijos dėl šio įstatymo nesiliaus. 4.5. Patekimas į darbo rinką Užsieniečių atvykimo darbo tikslais, įsidarbinimo jau esant Lietuvoje ir leidimų dirbti išdavimo procedūros nuo 2008 m. nesikeitė, nesikeitė ir valstybės įstaigų funkcijos šioje srityje. Pagrindinė įstaiga, atsakinga už leidimų dirbti išdavimą ir darbo rinkos stebėjimą, liko LDB. Neteisėto darbo tiek užsieniečių, tiek Lietuvos piliečių kontrolę vykdo Valstybinė darbo inspekcija prie SADM, padedama policijos ir kitų įstaigų. Užsieniečių darbas Lietuvoje 2007 2011 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. Išduota leidimų dirbti užsieniečiams 61 5686 7819 2239 1808 3327 Nustatyta užsieniečių nelegalaus darbo atvejų 18 161 15 21 5 Šaltinis: Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM ir LDB duomenys 4.6. Grąžinimas Užsieniečių grąžinimo srityje institucinė atsakomybė ir procedūros nuo 2008 m. nesikeitė. 2011 m. gruodžio 8 d. priimtos UTPĮ pataisos (įsigaliojusios nuo 2012 m. vasario 1 d.). UTPĮ nuostatas suderino su Direktyvos 2008/115/ EB (grąžinimo direktyvos) nuostatomis 62, tačiau grąžinimo procedūros iš esmės nebuvo pakeistos, o šias procedūras įgyvendinančių įstaigų kompetencija išliko nepakitusi. Nuo 2012 m. vasario 1 d. grąžinimo srityje priimami 3 rūšių sprendimai: 1) Sprendimas grąžinti (iki tol buvęs įpareigojimas išvykti) juo užsieniečiui suteikiamas nuo 7 iki 30 dienų laikotarpis savanoriškai išvykti iš Lietuvos (šis laikotarpis prireikus gali būti pratęsiamas). Kaip ir iki šių pataisų įsigaliojimo, savanoriško išvykimo laikotarpis suteikiamas tiems užsieniečiams, kurie atvyko ar apsigyveno Lietuvoje teisėtai, bet vėliau jų buvimas ar gyvenimas Lietuvoje dėl įvairių priežasčių tapo neteisėtas. Kaip ir anksčiau, nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai į užsienio valstybę grąžinami tik tuo atveju, kai toks sprendimas atitiks geriausius nepilnamečių interesus. 2) Įpareigojimas išvykti sprendimo grąžinti atmaina, skirta tiems užsieniečiams, kurie turi teisę gyventi ar būti kitoje Europos Sąjungos arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje. Šiems užsieniečiams suteikiamas iki 30 dienų laikotarpis savo noru išvykti iš Lietuvos į tą valstybę narę, kurioje jie turi teisę būti ar gyventi (pvz., kurie turi kitos Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą). 3) Sprendimas išsiųsti sprendimas, kuriuo užsienietis iš Lietuvos išsiunčiamas prievarta. Kaip ir anksčiau, šis sprendimas priimamas dėl tų užsieniečių, kurie aptikti neteisėtai esantys Lietuvoje (kurie į Lietuvą atvyko neturėdami teisės tai padaryti). Prievarta išsiunčiami ir tie užsieniečiai, kurie neišvyko savo noru per jiems suteiktą savanoriško išvykimo laikotarpį, taip pat tie, kurių buvi- 28 29

mas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Naujaisiais UTPĮ pakeitimais buvo aiškiai nustatytas ir ilgiausias leistinas užsieniečio sulaikymo išsiuntimo tikslais laikotarpis 6 mėnesiai, su galimybe atskirais atvejais šį sulaikymo laikotarpį pratęsti dar 12 mėnesių. Be to, įvesta draudimo atvykti laikotarpio riba 5 metai ir nustatyti išimtiniai atvejai, kai užsieniečiams gali būti uždrausta atvykti į Lietuvą ilgesniam nei 5 metų laikui (kai užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai). Užsieniečiai, įpareigoti išvykti iš Lietuvos savanoriškai ir išsiųsti prievarta 2006-2010 m. 2006 2007 2008 2009 2010 Įpareigoti išvykti 1002 898 759 1035 1188 Išsiųsti 149 147 123 144 137 Šaltinis: Migracijos metraščio duomenys 5. Prieglobsčio ir migracijos sistemos analizė Kaip jau minėta, pastaraisiais metais Europos Sąjungos teisės aktai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo keičiami nacionaliniai teisės aktai migracijos ir prieglobsčio srityje. Vieni Europos Sąjungos teisės aktai paskatino arba paskatins Lietuvoje sukurti pažangesnę migracijos ir prieglobsčio valdymo sistemą: pavyzdžiui, perkėlus mėlynosios kortelės 63 direktyvą bus sukurta lankstesnė ir spartesnė aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų atvykimo į Lietuvą schema, perkėlus sankcijų darbdaviams direktyvą 64 daugiau dėmesio bus skiriama nelegaliam užsieniečių darbui Lietuvoje, o kiti Europos Sąjungos teisės aktai esminių pokyčių neįnešė: pavyzdžiui, grąžinimo direktyva tik lengvai modifikavo galiojančią užsieniečių grąžinimo sistemą. Kita priežastis, dėl kurios buvo keičiami teisės aktai tai noras palengvinti su migracija susijusias procedūras, mažinti užsieniečiams ir juos kviečiantiems fiziniams ar juridiniams asmenims tenkančią administracinę naštą. Ateityje vis daugiau paslaugų bus perkeliama į elektroninę erdvę: šiuo metu internete galima rasti įvairių prašymų formas, kvietimai užsieniečiui atvykti į Lietuvą jau gali būti siunčiami elektroniniu būdu; MD užbaigus šiuo metu pradedamą įgyvendinti valstybinį projektą, piliečiai ir užsieniečiai elektroniniu būdu bus informuojami apie Lietuvoje išduodamus asmens dokumentus, apie dokumentuose įrašytų sertifikatų galiojimo laiko pabaigą, galės elektroniniu būdu susimokėti už suteiktas paslaugas, dėl kylančių su migracija susijusių klausimų galės pasikonsultuoti su virtualiu konsultantu. Be to, valstybės institucijose jau kurį laiką diegiamos elektroninės dokumentų valdymo sistemos tai paspartins valstybės įstaigų darbą. Nepaisant šios pažangos, išlieka ir neišspręstų problemų. Pagrindinė sisteminė problema, kurią būtina spręsti nedelsiant, tai užsieniečių integracijos sistemos nebuvimas. Ligi šiol nepaskirta institucija, kuri būtų atsakinga už užsieniečių integracijos koordinavimą, nėra valstybinės integracijos politikos, o integracija užsiima tik nevalstybiniai subjektai, sporadiškai vykdydami trumpalaikius integracijos projektus. Europos Sąjungos darbotvarkėje integracijos klausimams skiriama vis daugiau dėmesio, tad lieka tikėtis, kad diskusijos Europos Sąjungos lygmenyje suaktyvins šios problemos sprendimą Lietuvoje. Nuo 2008 m. nebuvo išspręsta ir migracijos tarnybų santykio su MD problema. Dar 2006 m. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė buvo nustačiusi 65, kad MD galimybės dalyvauti organizuojant migracijos tarnybų veiklą yra ribotos, nes teritorinės migracijos tarnybos jam nepavaldžios; migracijos tarnybos yra sudėtinė policijos dalis, tačiau didesnė dalis šių tarnybų vykdomų funkcijų nėra susijusios su policijai įstatymais pavestų uždavinių įgyvendinimu bei rekomendavusi ieškoti galimybių atskirti migracijos tarnybų vykdomas funkcijas, 30 31