Lietuvi tautinio tapatumo konstravimas sociologiniuose tyrimuose

FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA. 2006. Nr. 2. P. 8 17 Lietuvos moksl akademija, 2006 8 Lietuvos moksl akademijos leidykla, 2006 Lietuvi tautinio tapatumo konstravimas sociologiniuose tyrimuose Socialini tyrim institutas, Saltoniški g. 58, LT-08 05 Vilnius El. paštas meilutet@yahoo.com Šiame straipsnyje siekta išskirti ir susisteminti svarbiausius lietuvi autori darbus ir empirinius tyrimus, skirtus arba glaudžiai susijusius su lietuvi tautin s tapatyb s pažinimu nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomyb s paskelbimo. Glaustai apžvelgus vairi sri i publikacijas, pereinama prie atlikt konkre i sociologini tyrim analiz s. Lyginami vairi autori naudoti tautinio tapatumo s vokos operacionalizavimas bei empirini tyrim strategijos, tuo b du konstruojant lietuvi tautinio tapatumo empirinio validumo dimensijas. Raktažodžiai: tauta, tapatumas, identitetas VADAS Šio straipsnio tikslas yra išskirti ir susisteminti svarbiausius lietuvi autori darbus ir empirinius tyrimus, skirtus arba glaudžiai susijusius su lietuvi tautin s tapatyb s pažinimu. Glaustai apžvelgus vairi sri i publikacijas, siekiama pereiti prie atlikt konkre i sociologini tyrim analiz s. Pasitelkiant emic metod ir naudojant autori sukurtas s vokas bei taikomus terminus 1 šiam reiškiniui aprašyti, siekiama perteikti b dingiausias lietuvi tautinio tapatumo tyrim kryptis, sukonstruoti palyginti vairialyp autori darbuose tautinio tapatumo samprat, perteikti skirtingus jos operacionalizavimo bei matavimo b dus autori darbuose. Bandydami sukonstruoti tam tikr lietuvi tautinio tapatumo pažinimo vairov s viening konstrukt, nekeliame sau uždavinio pateikti nauj tautinio tapatumo apibr žim arba išskirti ir pagr sti tam tikras išimtines jo matavimo gaires. Visi konkre i tautinio tapatumo tyrim darbai traktuojami kaip lygiaver iai, ieškoma tik j galimo ind lio bei naujumo lietuvi tautinio tapatumo tyrim pl trai. LIETUVI TAUTINIO TAPATUMO TYRIM PERIODIZACIJA Tautin tapatum Lietuvoje prad ta tirti Lietuvos Respublikos laikais. Iki 9 8 m., neturint tautin s valstyb s, tai buvo nerealu. Tarp to meto tyrin toj, kuriuos domino šie klausimai, buvo filosofai A. Maceina, S. Šalkauskis, Vyd nas, F. Kirša. Be akademini studij, žurnaluose Židinys ( 933 934) ir Naujoji Romuva ( 939) vyko pla iosios visuomen s diskusijos apie Tapatumo bei identiteto terminai vartojami taip, kaip jais operuojama autori darbuose, nenagrin jant ir neakcentuojant j galim skirtum. lietuvio psichologin tip ir tautin charakter. Tautin s individualyb s samprata A. Maceinos darbuose buvo nusakoma kaip išvidin jungtis, rišanti žmones vien su kitu ir tuo b du sukurianti organišk vienet, vadinam tauta. Tautiðkumo samprata Lietuvoje buvo aktuali lietuvi tautinio atgimimo metu. Ja dom josi ir XX a. pradžios žym s pedagogai, psichologai (J. Vabalas-Gudaitis). Tautos, tautiškumo bei tautinio savitumo problematika tuo metu buvo tapsmo procese. Filosofin ir psichologin (J. Girnius, S. Beresnevi ius, R. Bliumas, R. Želvys ir kiti) lietuvi tautinio identiteto tyrim tradicija Lietuvoje rutuliojasi iki ši dien. To meto teisininkai (P. Leonas, M. Romeris ir kt.) gvildeno ir k r tautos ir valstyb s klausimus, ta iau tik M. Romeris, giliausiai nagrin j s nacionalizm, lemiamu priklausymo tautai kriterijumi vardija ne objektyvius tautiškumo požymius, bet grei iau subjektyv asmens tautin apsisprendim (Romeris 995). 940 m. tyrimai šioje srityje nutr ko ir penkis dešimtme ius ši tema beveik nebuvo lie iama. J. Girnius, rašydamas emigracijoje ( 947) žurnalui Žiburiai, suvok, kad pagrindinis uždavinys ir konkretus kovos už laisv b das yra išsaugoti lietuvyb. Jo manymu, tauta gali kuriam laikui savo politin s laisv s netekti, bet kol ji išsaugo tautin gyvyb, tol ji išsaugo ir nepriklausomyb s vilt ( 99, p. 49). Kai kurie konkret s tyrimai buvo inicijuoti išeivijos lietuvi. 990 m. lyginam j amerikie i ir lietuvi tautinio identiteto tyrim atliko V. ernius JAV Temple universitete (Filadelfijoje), talkinamas koleg iš Vilniaus universiteto (Suslavi ius 992). 994 m. taip pat JAV Klarko universitete I. Užgirien kartu su E. Rimkute iš Vilniaus universiteto atliko tyrim, kuriame lygino Vakaruose gimusi ir užaugusi lietuvi kilm s jaunuoli ir Lietuvos lietuvi tautin identitet (Užgiris, Rimkut 994; Užgirien, Rimkut 993). Amerikos ir Kanados lie-

Lietuvi tautinio tapatumo konstravimas sociologiniuose tyrimuose 9 tuvi jaunuoli tautin s mon bei tapatyb tyr A. Norvilas ( 999) iš Saint Xavier universiteto ikagoje (Norvilas 999) (Antinien 2005: 62). Skirtingose istorin se epochose kinta kalb jimo apie identitet istorin ir kult rin specifika. Tod l galima sutikti su kai kuri autori (Kraniauskien 2003) vertinimais, kad daugel anks iau atlikt sociologini tyrim, pavyzdžiui, 970 80-aisiais, visai pagr stai galima priskirti identiteto tyrin jim sri iai. Parašytuose tekstuose vargu ar atrasime pa i identiteto s vok, bet savo tematika tyrin jimai iš tikro analizuoja atskirus šio reiškinio aspektus. Vertybi, profesinio pasirinkimo ir laiko biudžeto tyrin jimuose sociologai kalb jo apie atskirus socialinius junginius, pasižymin ius sava socialine s veikos specifika. 988 m. prasid jus antrajam tautiniam atgimimui Lietuvoje, tautinio identiteto klausimai tapo v l aktual s. 989 m. pasirod s straipsni rinkinys Tautinis mentalitetas ir retrospektyvios diskusijos šiais klausimais žurnaluose Sietynas, Metai, Liaudies kult ra atskleid, kad tautinio identiteto klausimus Lietuvoje daugiausia nagrin ja filosofai, politikai, psichologai ir pla ioji visuomen. Dauguma ši darb yra vertinami (Liubinien 998) kaip aprašomojo pob džio. Ta iau Lietuvos autori parengtos daktaro disertacijos (Valantiejus 992; Liubinien 998; Kuzmickait 2000; Kraniauskien 2003; Beresnevi i t 2005 bei Antinien 2005) yra laikytinos kaip rimtos paraiškos tirti lietuvi tautin tapatum empiriniu b du. Lietuvos sociologai, S j džio laikotarpiu aktyviai atliekantys nauj socialini jud jim bei reiškini tyrimus, neišvengiamai gilinosi ir fiksavo lietuvi tautinio tapatumo kait, formavimosi tendencijas. Sunku pasakyti, ar tai kad kiekvienas j paliesdavo tautinio tapatumo klausimus, atsižvelgdamas savo ankstesni tyrim problematik, ar tai, kad pati tautinio tapatumo tema ir jo pažinimo rankiai dar nebuvo (ir nelabai t ra) susiformav kaip atskira tyrim sritis, s lygoja gana vairialyp tautinio tapatumo konstravim sociologiniuose tyrimuose. LIETUVI TAUTINIO TAPATUMO TYRIM KRYPTYS ATK RUS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYB M ginsime apibendrintai pateikti pagrindines lietuvi tautinio tapatumo sociologini tyrim kryptis, kurios vienaip ar kitaip siejasi su tautinio identiteto ir tautin s savimon s tyrimais: Pirm j (seniausias tradicijas turin i ir ryškiausiai matom ) sociologini tyrim krypt konstruoja tautin s savimon s ir identiteto nagrin jimas, tautinio atgimimo laikotarpio vertinimas, totalini permain priežas i bei rezultat tyrimas (R. Grigas, B. Kuzmickas, A. Matulionis, J. Mork nien ). Šiai tyrim kryp iai, be abejon s, didžiul post m suteik 939 m. žurnalo Naujoji Romuva inicijuotas tyrimas (anketa): Mes vis dar sav s gerai nepaž stame ir aiškiai nesame pasisak, ko mes siekiame. Šiuo metu tai pasakyti b tinai reikalinga. Visi pasidavimai svetimoms kalboms ir visos tur tos iliuzijos mums labai brangiai yra kaštavusios. Nor dami b ti gyvi, išsaugoti savo tautin originalum ir apginti savo valstyb s savarankiškum, turime gerai save pažinti, turime susidaryti savo ateities program ir visomis j gomis kurti sav j pašaukim. Tam tikslui NAUJOJI ROMUVA yra išsiuntin jusi anket, kurioj prašome atsakyti šiuos tris klausimus:. Koks lietuvi tautos charakteris? 2. Kokia lietuviškos k rybos individualyb? ir 3. Kaip sau vaizduojat s Lietuvos ateit? Anketa buvo išsiuntin ta vairi paži r ir vairi profesij žmon ms. Jei visi atsakys, tai sužinosime, k visoki paži r ir užsi mim lietuviai galvoja apie savo taut ir apie jos ateit. Taip pat kvie iame atsakyti ir visus tuos, kuriems anketa nebuvo si sta, bet kurie nor t ir tur t k d l joje keliam klausim pasakyti... 939 m. ši anket atsak : Nr. 4, 5 (p. 428 429): Vyd nas (p. 3 3 3 5); prof. St. Šalkauskis (p. 3 5 3 6); A. Andraši nas (p. 3 6 3 7); Nr. 6 (p. 430): plk. ltn. A. Šimkus (p. 340); G. Orintait (p. 340 34 ); Nr. 9 (p. 433): Faustas Kirša (p. 409 4 ); Nr. 20 (p. 434): Petras Vai i nas (p. 436 437); Nr. 25 26 (p. 438 439); Vl. Jakub nas (p. 5 6 5 9). V lesn s teorin s studijos, išskirtin d mes skirian- ios lietuvi tautos sociodinamikos mechanizmui, ypa lietuvi tautos valstybingumo tvirtinimo ir pl tojimo orientyr visumai, aiškinantis tai kaip tautos išlikimo, pilnaver io jos evoliucionavimo garant, jau yra žymiai gausesn s. Joms b t tikslinga priskirti darbus, nagrin jan ius tautos savitumo prioritetus, tai R. Grigo Tautos savigyna ( 993), Tautos likimas ( 995) bei Tautin savivoka (200 ), B. Kuzmicko ir L. Astros Šiuolaikin lietuvi tautin savimon ( 996), A. Valantiejaus Lietuvis, ieškantis tapatumo reikšmi ( 998) bei kitus. Išk lus tautos savitumo prioritet, bandoma atsakyti klausim Ar valstyb s orientacija tautos identiteto (savitumo) išsaugojim bei pl tojim gali b ti išreikšta labiau sukonkretintais indikatoriais-kriterijais? (Grigas 995: 38 ). R. Grigas išskyr šiuos kriterijus: Lietuvi kalba Lietuvoje kalban i žmoni nuošimtis; Emigruojan i iš Lietuvos skai ius; Išimtin s teis s Lietuvos valstyb s pilietyb ; Politin s vienyb s branda; Visuomenini -kult rini s j dži specifiškumas. A. Valantiejaus (1998: 216) teigimu, tautos susidarymo procesas yra socialinis, o ne herojiško individualizmo reiškinys. Autorius skiria dvi nacionalizmo ir taut istorijos puses: žmones sieja tiek kolektyvin atmintis, paveldas ir mitologija, tiek s moningumo istorijos pertr kis. Sociologiniu poži riu, galimas ne tik kunigaikš- i, bet ir šiuolaikinio raštininko kultas. Psichologiniu poži riu visiško pertr kio tarp archajiškos Lietuvos ir moderniosios Lietuvos postuluojama priežastis gali b ti ir individualaus herojaus išaukštinimas. A. Valantiejus

10 išsamiai perteikia anglosaksiško sociologo R. Jenkinso etnin s priklausomyb s kaip kolektyvin s tapatyb s bruožus, stipriai paveikusius A. Valantiejaus teorijos formavim si. Etnin priklausomyb turi konkre i reikšm skirties vardijimo atžvilgiu ne tik tautai, kuri yra tyrin jama, bet ir pavieniams asmenims:. Etnin priklausomyb tai klausimas apie kult ros diferenciacij ; tapatyb yra dialektika tarp panašumo ir skirtumo; 2. Etnin priklausomyb yra tiesiogiai susijusi su kult ra bendrosiomis reikšm mis, ta iau ji kyla iš socialin s s veikos ir netgi pati yra šios socialin s s veikos padarinys; 3. Etnin s priklausomyb s ryšiai n ra labiau uždari arba nekintami negu kult ra (tai yra sudedamoji šios kult ros dalis) arba situacijos, kurios galina kurti ir atkurti min tus ryšius; 4. Etnin priklausomyb, kaip kolektyvin tapatyb, yra kolektyvin ir individuali: j suformuoja socialin s veika ir asmenina savo tapatyb vardijantis individas. Ši, sakytume, tautinio tapatumo, pilietiškumo bei kolektyviškumo dimensijos telkiasi ties Lietuvos valstybingumo problemomis, kurios turi istorin kontekst ir yra perteikiamos tautos istorin s atminties perdavimo keliu. Tod l sociologinius Socialin s atminties tyrimus (Socialin atmintis: min jimai ir užmarštys (E. Krukauskien, I. Šutinien, I. Trink nien, A. Vosyli t, 2003) nor t si vardyti antr ja lietuvi tautinio tapatumo sociologini tyrim kryptimi. Ši tyrim tikslas ištirti, kaip lietuvi tautinio tapatumo bruožai reiškiasi ir reišk si kasdieniame žmoni gyvenime, j elgesyje. Projekto Lietuvi tautin s tapatyb s raiškos b dai: socialin atmintis, kult rinis t stinumas ir kaita globalizacijos s lygomis vykdymo metu (2005 2006) atliekant autobiografini pasakojim bei tapatumo bruož steb jim (vadov I. Šutinien ), ši tyrim kryptis pateikiama pla iau per autobiografini tyrim prizm. Tiriant nauj j lietuvi imigrant ir j migravimo bei k rimosi ikagoje patirt 988 2000 m. (tyrimas Naujieji lietuviai imigrantai ikagoje, 988 2000; Kuzmickait 2000) kartu buvo bandoma suprasti, k reiškia b ti naujuoju lietuviu imigrantu ikagoje. Specialiai d mesys tautinio identiteto tyrimui n ra akcentuojamas, bet sociokult riniai faktoriai suformavo kolektyvin tautos atmint ir susiejo j su emigracija Jungtines Valstijas (Kuzmickait 2000: 7). Tre ioji tautinio tapatumo sociogini tyrim kryptis yra tiesiogiai susijusi su Etnini regionini problem tyrimais. Regiono, etnin s kompozicijos ir tautinio identiteto derinys sociologiniame tyrime neretai suponuoja teritorin tapatyb s lygmen. Vien toki tyrim 994 m. atliko Lenkijos ir Lietuvos statistikos departamentai, vykdydami palyginamuosius etnosociologinius ir etnostatistinius tyrimus (The Lithuanians in Poland the Poles in Lithuania). Tyrimas siek gauti informacij apie Lenkijoje bei Lietuvoje gyvenan i atitinkamos tautyb s gyventoj socialinius, kult rinius, etninius bei religinius santykius bei ši gyventoj ekonomin pad t, turint tiksl numatyti potenciali konflikt židinius, prigimt bei laipsn, vadovaujantis nuostata, kad etniniai ar religiniai konfliktai yra pavojingiausi, jeigu jie kyla žemiausiuose vietin s bendruomen s lygiuose, t. y. kaimynyst je, darbo vietose, kasdieniame gyvenime, laisvalaikio metu, yra susij su kult ra bei religija. Šiuos tyrimus papild ir išpl t 994 995 m. sociologinis tyrimas, kur organizavo Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas (gav s Atviros Lietuvos fondo param ), Paribio Lietuva: sociologinis paribio gyventoj integravimosi Lietuvos valstyb tyrimas (Grigas 996) bei T vynainiai: Baltarusijos ir Karaliau iaus srities lietuvi pad ties sociologinis tyrimas (Krukauskien 996) ir Ryt Lietuva: visuomen s ir socialini grupi raiška bei s veika ( iužas 2002). Lietuvos Paribiui priskirtos tos dabartin s Lietuvos teritorijos, kuriose fiksuojama etnosocialin, kult rin vairov, galinti apsunkinti integracinius procesus. Tai vis pirma Ryt bei Pietry i Lietuva, pasižyminti tautiniu mozaikiškumu, taip pat dalis Vakar Lietuvos, kur jau iama auganti vokie i kult ros taka. Atlikta nemažai ne tik nacionalinio, bet ir etnini mažum identiteto tyrim. Daugelyje iki šiol Lietuvoje atlikt tyrim (K. Firkavi i t, P. Lavrinec, I. Lempertas, G. Potašenko, S. Vaitiek nas, A. epaitien, R. Grigas, V. Savukynas), susijusi su etniškumo studijomis, daugiausia d mesio skiriama veiksniams, kurie yra specifiniai etnin s bei kult rin s tapatyb s analizei, kult rinio ir religinio paveldo bei tradicij puosel jimui (Beresnevi i t 2005). Tyrimu Lietuvos etnini grupi adaptacijos kontekstas ir eiga (Kasatkina, Leon ikas 2003) siekta išpl sti etnini mažum problematikos samprat : peržengti integracijos neintegracijos dichotomij ir išanalizuoti daugiau adaptacijos variacij, kurias patiria etnini grupi nariai. Šiame tyrime daugiausia d mesio skirta skirtingoms adaptacijos apraiškoms ir j veiksniams aptikti, o ne tiksliai nustatyti n požymio pasiskirstym specifin je populiacijoje. Tai yra viena priežas i, kod l autoriai pasirinko ne statistikai reprezentatyvi tikimybin, bet disproporcin stratifikuot atrank, kurios stratifikacijos kriterijumi tapo tautin tapatyb. Svar ind l neša etnini grupi santyki istorin ms patirtims ir atmin iai nagrin ti skirti darbai (A. Eidintas, A. Marcinkevi ius, S. Kaubrys, V. Berengs, L. Truska, L. Saldukas, P. Kalnius), kurie yra glaudžiai susij su pirmuoju aspektu. Kaip atskirai etnini tyrim temai (VPU Sociologijos laboratorijos darbai, T. Tamoši nas, I. Šutinien, E. Krukauskien, I. Trink nien, J. Bubelien, A. Mazolevskien, N. Saig nien ) vis daugiau d mesio skiriama ðvietimo klausimams tiek vairiataut s aplinkos, tiek etnin s tapatyb s kontekstuose. Tik pastaruoju metu pradedama pl toti studijas (G. Žvaliauskas, N. Statkus, N. Kasatkina, T. Leon ikas, 998 200 m. tyrimas Ryt Lietuvos krašto socialin ir ekonomin raida, kur atliko Socialini tyrim institutas kartu su Tautini mažum ir išeivijos departamentu prie

Lietuvi tautinio tapatumo konstravimas sociologiniuose tyrimuose 11 LR Vyriausyb s), skirtas etnini grupi socialinei diferenciacijai, socialiniam statusui bei pilietinei raiškai nagrin ti. Vertybi sistemos kaip neatskiriamos tautin s s mon s ir savimon s dalis (B. Kuzmickas, L. Astra) laikytinos ketvirt ja sava specifika pasižymin ia tautinio tapatumo sociologini tyrim kryptimi. 978 m. mokslininkai k r Europos vertybi tyrim grup. Jos tikslas buvo išsiaiškinti, koki vertybi laikosi arba kokiomis vertyb mis vadovaujasi Europos S jungos gyventojai. Tyr jus labiausiai domina, ar Europos integracijos teikiama nauda užtikrina visuomen s param Europos integracijai ir kokiu mastu pilie iai išreiškia viršvalstybin tapatum (tai gana išsamiai aprašyta Lietuvoje, pateikiant lyginamuosius trisdešimt trij Europos šali vertybi tyrimus Europa ir mes, 200 ; Vieninga Europa, 2003, bei bibliografija http://evs.kub.nl). 990 m. Lietuvoje apklausta 020 gyventoj, o pakartotinio tyrimo 999 m. metu 0 8. Lietuvoje reprezentacin gyventoj apklaus atliko grup Baltijos tyrimai. 999 2000 m. 33 valstyb se atlikus apklausas, buvo suformuota bendra Europos imtis (apie 40 t kstan i respondent ), kuri sudaro 33 šali respondentai. Šio tyrimo metu buvo matuojamas socialinis tapatumas, kult rinis tapatumas bei tautinio ir europinio tapatumo santykis. Ta iau socialinis tapatumas pirmiausia siejamas su tauta, šalimi, teritorija, klase, religija ir pan. Penkt ja tautinio tapatumo sociologini tyrim kryptimi laikytume socialini grupi tapatumo tyrimus, kurie formuoja kelias pakraipas: Viena tai atlikta nemažai profesini grupi, specifini socialini sluoksni, pvz., verslinink, ar socialini kategorij, pvz., miestie i, empirini sociologini studij (E. Krukauskien, I. Trink nien ): Vilnie io portretas: sociologiniai metmenys (Kasparavi ien, Krukauskien, Matulionis 995), Kaunie io portretas (sociologinis aspektas) (Juknevi ius, Krukauskien et al. 998) bei Miestie iai: vilnie i ir kaunie i tapatumo, savivokos bei poži ri sociologin analiz (Krukauskien 997). Antra gvildena inteligentijos tapatumo problematik (V. Liubinien, D. Antinien ). Tai student ir akademin s inteligentijos tautinio identiteto demokratini permain Lietuvoje laikotarpiu (Liubinien 998) tyrimas ir Lietuvos studentijos tautinio tapatumo nuostat ir išraiškos pažinimas (Antinien 2005), kuriuos tam tikra dalimi papildo jaunimo kult rinio identiteto (Krukauskien, Trink nien, Žilinskait 2003), nagrin jimas. Tiriant akademinio jaunimo ir akademin s inteligentijos tautinio identiteto sistem Lietuvoje remiamasi tuo, kad kiekvien taut sieja ne vien bendra kalba, bendra praeitis ir likimas, bet ir liaudies kult ra, tautinis mentalitetas, tautin s vertyb s, tautos tradicijos ir tautin kraštov, tautiniai mitai ir didvyriai, tautini simboli sistema. Siekiama: Ištirti universali j vertybi sistem Išanalizuoti tautini simboli sistem vertinti pagyvenusi žmoni poži r tautinio identiteto kait Nustatyti tautinio identiteto poky ius dabartin je visuomen je Tre ia tai teoriniai ir empiriniai socialinio ly i identiteto tyrimai, feministin je tradicijoje, socialini vaidmen paradigmoje bei socialinio lytiškumo konstravimo teorini koncepcij erdv je (S. Kraniauskien, A. Tereškinas, A. Žvinklien, L. Kublickien ). Kaip ir koks lyties bei kartos identitetas konstruojamas XX a. lietuvi autobiografijose, buvo tiriamas per tapatyb s konstravim biografijose (disertacija Kartos ir lyties identitetas XX a. lietuvi autobiografijose, Kraniauskien 2003). Tyrimo objektu ir medžiaga tapo rašytin s autobiografijos, surinktos 995 m. surengtame autobiografij konkurse Mano gyvenimo istorijos. Rašytin s gyvenimo istorijos tur jo pad ti ištirti tapatyb s konstravimo skirtumus atskir kohortini kart autobiografijose, sutelkiant d mes šeimos bei darbin s veiklos institucines erdves, bei parodyti, kaip kinta kartos identiteto turinys. Darbe aptarti kohortin s kartos identitet formuojantys veiksniai. TAUTINIO TAPATUMO SAMPRATOS KONSTRAVIMAS SOCIOLOGINIUOSE TYRIMUOSE Pla iai aptarti tautinio tapatumo (kartu ir socialinio tapatumo ar etninio tapatumo) s vokas n ra šio straipsnio paskirtis. Dom jom s tik bendrosiomis tautinio tapatumo s vokos nusakymo sociolog darbuose gair mis, kurias jie v liau vienu ar kitu b du matuodavo. Tapatyb kaip konstruktas dažnai aptinkamas darinys, apibr žiantis autori tyrim pradines pozicijas, nusakant labai daugialyp tautinio tapatumo pob d : Tautin identitet formuoja tautin savimon ir, atvirkš iai, tautinis identitetas sudaro tautin s savimon s turin. Subrend s ir sis monin s sav j priklausomyb vienai ar kitai tautai, individas perima tos tautos amžiais puosel tas vertybes, tradicijas, papro ius, simboli sistem ir istorin patirt, poži rius, normas ir kt. Susiformuoja tautin individo savimon. Tautin savimon tautin s s mon s vertybin išraiška. Tautin s mon gali b ti apib dinama kaip vertybi, tautini simboli ir tradicij strukt ra. Tautinio identiteto sistem suprantame kaip nuolatos kintant savo turiniu reiškin, takojam laiko ir socialini, ekonomini, politini bei kult rini poky- i (Liubinien 998: 9). Tautinio tapatumo kaip tam tikro socialinio-psichologinio reiškinio samprata: Tai tam tikra individo susikurta ar gyta b sena, kuri siejasi su angažuotu, daugiau ar mažiau s moningu sitraukimu tautos reikalus. Tautinis identitetas dinamiškas, multidimensinis konstruktas, kuris formuojasi ir funkcionuoja pagal tam tikrus socialinius-psichologinius d snius ir atlieka tam tikras funkcijas (Antinien 2005: 4). Autoriai, siekdami nustatyti tautinio tapatumo turin, raiškos ypatumus bei atskleisti vairius tapatum s lygojan ius psichosocialinius veiksnius, bando tirti, kokia yra turiningoji tautinio

12 tapatumo, kaip diagnostinio konstrukto, strukt ra bei kokia yra tautinio tapatumo raiška, kaip stipriai tautiškumas yra išreikštas pagal atskiras dimensijas (Antinien 2005: 7). Tautinio tapatumo individuali-kolektyvin dimensija (Juozeli nien 996 ir kt.). V. Leonavi ius ( 996: 29 30), aptardamas tautini grupi savivok Lietuvoje, si lo skirti du tautin tapatum formuojan ius veiksnius; a) tautini grupi vaizdin, kur apie jas turi kitos tautin s grup s; b) kiekviena tautin grup, kurdama savo tapatum, daugiau ar mažiau eksploatuoja tuos vaizdinius, kuriuos apie save turi tautini grupi metropolin s tautos ir kuriame didel vaidmen atlieka istorin tautos atmintis. Taigi ir Lietuvoje tautin s grup s, tvirtindamos savo tapatum, turi daugiau ar mažiau remtis šia atmintimi. Tyrimo Etnini konflikt reguliavimas: bendros kilm s mit ir simboli vaidmuo (Statkus 200 ), kuriuo siekta vertinti bendros kilm s mit ir simboli reikšm etnini konflikt reguliavimui, rezultatai lie ia ir individualios etnin s tapatyb s formavim si (Statkus 200 : 2): Bendros kilm s mitai ir simboliai, sudarantys svarbi asmens etnin s tapatyb s dal, yra vis etnin je socializacijoje dalyvaujan i socialini institucij išdava, nors keitimosi potencialas maž ja asmeniui br stant. Ankstyvosios etnin s socializacijos stadijos lemia bendros kilm s mit ir simboli raid v lesniais periodais. Kai kurie autoriai ši dimensij gin ija, laikydami tai lietuvišk identiteto tyrin jim metodologinio pob džio problema. Ji susijusi su subjektyvi j individualaus identiteto aspekt sureikšminimu, domintis asmens savasties poj iu, jausmais ir sampratomis apie save. Tokiais metodologiniais principais besiremiantis tyrimas menkai atskleidžia vieno ar kito identiteto modelio pasirinkimo priežast, ir ne visada aišku, koks institucin s s veikos procesas, koks socialinis, kult rinis ar istorinis kontekstas suaktyvina vienos ar kitos socialin s kategorijos priskyrim sau individualiu atveju (Kraniauskien (disertacija) 2003: 3). Tapatyb kaip procesas suformuluotas ir tirtas S. Kraniauskien s: Galima pasteb ti, kad sociologiniuose tyrimuose Lietuvoje nebyliai vyrauja viena identiteto samprata. Šis socialinis reiškinys dažnai suvokiamas kaip stabilus konstruktas, sukomponuotas iš socialinei grupei b ding charakteristik ar strukt rini element. Tokia samprata paprastai ignoruoja identiteto kaip socialinio proceso problematik, nors ji neatsiejama nuo identiteto s vokos konceptualizacijos šiuolaikin je sociologijos teorijoje (Kraniauskien 2003: 3). Autor sinonimiškai vartoja tapatyb s, tapatumo ir identiteto; tapatinimo, tapatinimosi ir identifikacijos s vokas. Jos suprantamos, kaip vardijan ios t pat socialin reiškin. Jai antrinanti A. Ranonyt (2004), analizuodama tautinio ir europinio tapatumo turinio strukt r ir raiškos specifik, siek nustatyti, kiek šios tapatumo formos yra nulemtos ir nekintamos, o kiek gali b ti pasirenkamos ir lanks ios. Apibr žiant situacijas, problemas, motyvus ir stimulus, kada ir kod l tapatinamasi su nacionaline valstybe ar Europa bei, nepaisant to, kad jie atspindi skirtingus priklausomumo lygmenis tautinis orientuotas homogenišk ir lokali bendruomen, o europinis disponuoja tarpkult rin mis jungtimis, konstatuojama, kad jie yra priklausomi vienas nuo kito ir susaistyti hierarchiniais ryšiais. Vien identitet išreiškiantys bruožai gali b ti s kmingai perkelti kit lygmen ir b ti tiek integracij kurian iu, tiek j palaikan iu veiksniu. Nacionalinis ir europinis tapatumas yra skirtingai sivaizduojami ir suvokiami teoriniame, politikos, verslo lyderi bei kult ros elito ir paprast žmoni lygmenyje, t. y. aukštosios ir žemosios kult ros kontekste. Šie reiškiniai, jos vertinimu, turi daugiau proceso, o ne statuso išraišk, nuolat kinta ir vystosi per socialin interakcij. TAUTINIO TAPATUMO OPERACIONALIZAVIMAS Tautinio tapatumo matavimas jau pradeda kartotis kai kuri autori darbuose. Jo operacionalizavimui talkina tautinio tapatumo funkcij išskyrimas. Tautiniam tapatumui, per jo turinio ir strukt ros analiz, A. Ranonyt (2004: 3) priskiria šias pagrindines funkcijas:. Standartizuoja praktin veikl, kuria ir saugo kolektyvines vertybes. 2. Kuria homogenišk kult rin terp, išpildo autentiškumo ir originalumo poreik bei užtikrina istorin t stinum. 3. Padeda pasirinkti ir adekva iai dalyvauti bendruomen s, su kuria tapatinamasi, veikloje, nes pilietiškumas pirmiausia sietinas su nacionaline valstybe. 4. Sudaro s lygas užmegzti ir palaikyti ryšius su kitais, atlieka riboženklio funkcij tam tikroje teritorijoje tarp sav j ir svetim j. 5. Tenkina saugumo, politinio suverenumo, demokratinio teisinimo ir solidarumo poreik. 6. Generuoja skirtingus etninius sipareigojimus ir l kes ius. Tautinis tapatumas teikia tikrumo ir saugumo jausm per t stinumo, bendros ir rutinizuotos kult ros dimensijas. Jis nekilo ir nesusiformavo spontaniškai, tai išmokstamas ir perimamas elgsenos modelis su institucij, turin i valstybin gali, pagalba, kuri tikslas daryti poveik visiems gyventojams, gyvenantiems šioje šalyje. Tokiu b du asmenys išmoksta išreikšti savo tapatum, j saugoti ir taip laiduoti tautin kolektyviškum. Europos vertybi projekte sav s identifikavimo su vieta klausim buvo pateikiami keli atsakymai: ) identifikavimas su miestu, kaimu, vietove, kurioje gyvena respondentas; 2) su šalies regionu, pvz., Dz kija ar Aukštaitija Lietuvoje, su Bavarijos ar Tiuringijos žeme Vokietijoje; 3) su pa ia šalimi; 4) su Europa; 5) su visu pasauliu. Ar J s didžiuojat s, kad esate Lietuvos pilietis?. Ar eit ginti T vyn s: Be abejo, mes visi tikim s, kad karo daugiau nebus, bet jei jis kilt, ar J s gintum te savo šal? Kolektyvin tapatum arba refleksyv sav s skyrim tam tikrai bendrijai (tiek valstybinei, tiek etninei) tyrimuose ( Paribio Lietuva: sociologin paribio gyvento-

Lietuvi tautinio tapatumo konstravimas sociologiniuose tyrimuose 13 j integravimosi Lietuvos valstyb apybraiža, 996) atskleidžia šeši empiriniai rodikliai (pasirengimas dirbti valstybei ir jos pilie iams, tautai, r pintis valstyb s ateitimi, veikloje vadovautis išmintimi, g riu, universaliomis doryb mis, gl din iomis religiniame tik jime), kurie buvo sugrupuoti du sudedamuosius rodiklius:. Orientacija bendruosius interesus ir pasiryžimas dalytis vertyb mis; 2. Dorovin nuostata s veikos pob d grup je. Kito tyrimo metu tautiniam tapatumui matuoti buvo naudojami atviri klausimai Kas aš? bei K jums reiškia b ti lietuviu? (Kasatkina, Leon ikas 2003: 86 93). Klausimas Kas aš? turi dvi vienodai svarbias puses: Kaip aš manau, kas esu? ir Kuo mane laiko kiti?. š atvir klausim buvo prašoma pateikti iki 20 atsakym. Su pastaruoju tyrimu susisieja 994 m. Lenkijos ir Lietuvos statistikos departament atlikt palyginam j etnosociologini ir etnostatistini tyrim (The Lithuanians in Poland the Poles in Lithuania) naudoti klausimai: Kokios tautyb s yra J s t vai? Su kuria iš j J s jau iate stipresnius emocinius bei kult rinius ryšius? (43 p.), Kuri kalb J s laikote savo gimt ja kalba? (36 p.), Kokia kalba nor tum te mokyti savo vaikus mokykloje? Ir kiti. TYRIMO METODAI Tautinio tapatumo sociologiniuose tyrimuose sivyrauja klausimynai, kurie pildomi interviu metu, bei anketin apklausa. Tautinio identiteto tyrimas, kuriame akcentuojama ne vien kokybin, bet ir kiekybin duomen analiz, atliktas Lietuvoje pirm kart savo darbe V. Liubinien teig 998 m. (p. 9). Autobiografinis tyrimas tautiniam tapatumui bei istorinei atmin iai aprašyti naudotas ne kart (I. Šutinien ). S. Kraniauskien s tyrimo objektu ir medžiaga 2003 m. tapo rašytin s autobiografijos, surinktos 995 m. surengtame autobiografij konkurse Mano gyvenimo istorijos. Rašytin s gyvenimo istorijos tur jo pad ti ištirti tapatyb s konstravimo skirtumus kai kuri kohortini kart autobiografijose, sutelkiant d mes šeimos bei darbin s veiklos institucines erdves bei parodyti, kaip kinta kartos identiteto turinys. Darbe aptarti kohortin s kartos identitet formuojantys veiksniai. Steb jimas, aktyvus dalyvavimas lietuvi etnin s bendruomen s gyvenime, atviri formal s ir neformal s pusiau strukt rizuoti giluminiai interviu su naujaisiais imigrantais, mokslin s literat ros ir dokument turinio analiz, lietuvi egzilo spaudiniai, garso rašai su ankstesni lietuvi imigrant bang interviu buvo naudojami D. Kuzmickait s tyrimo metu 2000 m. KAI KURIOS LIETUVI IDENTIFIKAVIMOSI TENDENCIJOS Baigiant ši nedidel Lietuvos sociolog atliekam lietuvi tautinio tapatumo darb studij norisi pateikti kai kurias dauguma atvej kiekybiniuose tyrimuose atskleidžiamas lietuvi identifikavimosi tendencijas. 990 m. net 2/3 apklaust j save tapatino su Lietuva, tuo tarpu 999 m. šitoki buvo gerokai mažiau (liko tik kiek daugiau kaip pus ). Kod l buvo gana ženklus kategoriškai neidentifikuojan i sav s su šalimi procentas beveik kas ketvirtas? Tai, matyt, l m specifin kai kuri šalies region tautin gyventoj sud tis, sakykim, Pietry i Lietuvoje, kur gyventojai labiau identifikuojasi su savo gyvenam ja vieta, bet ne su šalimi. Su Lietuva labiausiai save identifikuoja patys jauniausieji ir vyriausieji. Dažniausiai identifikuoja save su gyvenviete mažiausias pajamas turintys respondentai (2/3 t, kuri vienam šeimos nariui tenka iki 200 lit ), o su Lietuva dažniausiai save sieja gana turtingi, bet ne patys turtingiausi tie, kuri vienam šeimos nariui tenka 40 600 lit. Turtingiausi palyginti dažnai save sieja su Europa ir pasauliu net 5% (pagal tyrim Europa ir mes, 200 ). Š tyrim 2005 m. pakartojo Pilietin s visuomen s institutas, paskelb s, kad tik tre dalis lietuvi tapatinasi su Lietuva, o su lietuvi tauta dauguma (žr.: http://www.civitas.lt). Tyrin jant lietuvi ir kit tautybi Lietuvos pilie i tapatinimosi su makroaplinka procesus, nustatyti trys vyraujantys tapatinimosi tipai: tautinis, istorinis ir metakult rinis-integracinis (Krukauskien 996: 40). Lietuvi imtyje vyrauja pirmasis su kai kuriais istorinio tapatumo elementais. Bendras vilnie i tapatinimosi vaizdas yra artimiausias lietuviškajam. Tautinis tapatumas išreiškiamas požymiais, diferencijuojan iais tiriamuosius pagal kalb, papro ius, tradicijas, kult r. Hierarchin lietuvi vilnie i tapatumo požymi strukt ra nusakoma taip: I (aukš iausioje) strukt ros pakopoje lietuvi tapatinimasis su lietuvi tauta; II strukt ros pakopoje: Su tos pa ios kult ros žmon mis, Su ta pa ia kalba kalban iais, Su to paties istorinio likimo žmon mis; III strukt ros pakopoje: Su toje pa ioje teritorijoje gyvenan iais, Su to paties tik jimo žmon mis. Vis tautybi grup se esama panaši saviidentifikacijos tendencij : vyrauja šeimos nario tapatumas ar profesija arba asmuo vardija savo savybes. Pagrindiniai skirtumai tarp apklaust j etnini grupi matyti tautyb s, profesijos ir pozityvi savybi kategorijose. Visose etnin se grup se buvo apie 30% respondent, kurie tarp išvardyt atsakym klausim Kas aš? nurod tautyb (Kasatkina, Leon ikas 2003: 93). Ta iau ši tapatyb skirtingose grup se laikoma nevienodai svarbia. Lietuvi tipiški atsakymai K jums reiškia b ti lietuviu? (ten pat) : Gim ir augo Lietuvoje. Lietuvis-katalikas. Atkaklumas, užsispyrimas, darbštumas, ištvermingumas, per didel pesimizmo doz. Pirmiausia, tai jausmas. Pasididžiavimas.

14 Visos etnin s grup s stipriausiai identifikuojasi su socialin mis ir etnin mis kategorijomis. Mažiausi lietuvi ir kit etnini grupi skirtumai, kai nurodomos tokios socialin s grup s, kaip tos pa ios profesijos žmon s, bendradarbiai ir tos pa ios kartos žmon s. Lietuviai dažniau min jo socialines grupes, o istorin s diasporos etninio pob džio kategorijas. Remiantis nurodytais kolektyvinio tapatumo sudedamaisiais rodikliais (The Lithuanians in Poland the Poles in Lithuania, 994: 66 67) buvo nustatyta, kad valstybinio ir etninio tapatumo reikšm s yra beveik identiškos: 3 % respondent b dinga stipri identifikacija su tautine valstybe kaip pilietine visuomene, o 32% respondent identifikacija su etnine grupe. Stipriausiai orientuoti bendr sias normas yra lenkai. Be to, lenkai yra vienintel tautin grup, kur polinkis kolektyvin vienov viršija individualizmo nuostatas. Lietuviai labiausiai link identifikuotis su valstybe kaip pilietine visuomene (ten pat, p. 69). Lenkai labiau nei kitos tautyb s identifikuojasi su etnine grupe. Lietuvi poži ris etnini santyki perspektyvas iš esm s skiriasi nuo vis kit etnini grupi lietuviai labiausiai link kurti viening valstyb, kurioje vyraut pilietinis tapatumas (p. 79). Tuo tarpu daugiataut s valstyb s modelis, kuriame bendrai gyvent daugelis etnini grupi, lietuviams n ra labai priimtinas. Nauj j lietuvi imigrant ikagoje ( 988 2000) (Kuzmickait 2000) studija leidžia daryti prielaid, kad naujieji imigrantai neb tinai silieja etnin aplink (ankstesnes iš to paties siun ian iojo krašto atvykusias imigrant grupes) ir neb tinai palaiko j sukurtas etnines institucijas) (p. 4). Pirmieji lietuviai imigrantai ( 850 940), kuriuos ikagos lietuvi bendruomen vadina grynoriai (amerikie i visuomen je priimtas nesiorientuojan io aplinkyb se naujo imigranto apib dinimas), ekonominiai imigrantai, duoneliautojai, atvyko iš seno krajaus, kuriame buvo persekiojama religija ir tautin s tradicijos. Kaip pažymima ne viename šaltinyje, dauguma naujai atvykusi ikag lietuvi imigrant nežinojo savo tautyb s, bet aiškiai tapatinosi su katalik tik jimu ir parapiniu gyvenimu (p. 0). Po Antrojo pasaulinio karo 948 m. politiniai pab g liai dypukai atvyko iš pavergtos šalies, vildamiesi greitai sugr žti t vyn. Laikinas dypuk tremties gyvenimas telk si aplink vien id j Lietuvos išlaisvinim ir lietuvyb s egzile išlaikym. Tarp grynori buvo daug pašaukim vienuolius ir kunigus, o dypuk tik jimas pasižym jo tautiškumo bei intelektualumo aspektais, siekiant išlaikyti bei perduoti lietuviškas tradicijas ir tautin s moningum jaunajai kartai (p. 5). Tre ioji banga ikagon prad jo jud ti nuo 988 met ir naujieji imigrantai etnin je bendruomen je prad ti vadinti tarybukais, šitaip parodant, kad naujoji imigrant banga, nors ir kilusi iš Lietuvos, skiriasi savo identitetu bei imigravimo tikslais (p. ). Gauta 2006 06 05 Bibliografija (sudarytoja A. Putelien ) Alantas, V. 940. Žygiuojanti tauta. Kaunas. Aleksandravi ius, E. 994. Lietuvi atgimimo kult ra: XIX amžiaus vidurys. Vilnius. 57 p. Aleksandravi ius, E. 993. XIX amžiaus profiliai [studijos ir straipsniai]. Vilnius. 27 p. Bagdonavi ius, V. 987. Filosofiniai Vyd no humanizmo pagrindai. Vilnius. Bagdonavi ius, V. 200. Sugr žti prie Vyd no. Vilnius. 526 p. Bal ius, J. 2005. Dorovinio lietuvi identiteto prigimtis ir prasm. Vilnius. 352 p. Bliumas, R. 998. Etnin s psichologijos vadas. Vilnius. Changes of identity in modern Lithuania / edited by Meilute Taljunaite. Vilnius, 996. 396 p. (Social studies 2). Etniškumo studijos: teoriniai samprotavimai ir empiriniai tyrimai / Red. kolegija: A. Mitrikas, N. Kasatkina (sudarytoja), et al. Vilnius, 2000. 80 p. Europa ir mes / Redakcin kolegija: A. Matulionis, S. Juknevi ius, A. Mitrikas. Vilnius, 200. 268 p. Europos keliu / Sud. E. Krukauskien. Vilnius, 2000. 40 p. Genzelis, B. 972. Šviet jai ir j id jos Lietuvoje (XIX a.). Vilnius. 205 p. Girnius, J. 947. Lietuviškojo charakterio problema. Bostonas. Girnius, J. 995. Tauta ir tautin ištikimyb. Raštai. T. 3. Vilnius. Greimas, A. J. 990. Tautos atminties beieškant. Apie dievus ir žmones. Vilnius Chicago. Grigas, R. 2004. Savasties ieškojimas arba laiškai Amerikos lietuviams. Vilnius. 22 p. Grigas, R. 995. Tautos likimas. Vilnius. 450 p. Grigas, R. 993. Tautos savigyna. Vilnius. 57 p. Grigas, R. 200. Tautin savivoka. Vilnius. 292 p. Herba iauskas, J. 2000. Lietuvos atgimimas lenkiškosios id jos atžvilgiu / Vert A. Konickis. Vilnius. 72 p. Ivanovas, B. 2005. Tautiškumo beieškant Antano Smetonos Lietuvoje: tautini vaizdži klausimas. Vilnius. 344 p. Jaunimo kult rinis identitetas / E. Krukauskien, I. Trink nien, V. Žilinskait. Vilnius, 2003. 04 p. Jonikas, P. 987. Lietuvi kalba ir tauta amži b vyje. ikaga. Jucevi ius, F. 970. Tauta tikrov s ir mito žaisme. Putnam. 75 p. Kasatkina, N.; Leon ikas, T. 2003. Lietuvos etnini grupi adaptacija: kontekstas ir eiga. Vilnius. 288 p. Kaunie io portretas (sociologinis aspektas) / Redakcin kolegija: S. Juknevi ius, E. Krukauskien ir kt. Vilnius, 998. 27 p. Kavolis, V. 992. Moterys ir vyrai lietuvi kult roje. Vilnius. 56 p. Kavolis, V. 977. Žmogaus genez. Vilnius. 93 p. Krikštopaitis, A. J. 997. Prievart patyrusi j laikysena. Vilnius. 76 p. Kult rologija. Kult riniai tapatumai ir poky iai. T. 0 / Sud. V. Berenis. Vilnius. 2003. 464 p. Kuolys, D. 992. Asmuo, tauta, valstyb Lietuvos Didžiosios Kunigaikštyst s istorin je literat roje. Vilnius. 286 p.

Lietuvi tautinio tapatumo konstravimas sociologiniuose tyrimuose 15 Kuzmickas, B.; Astra, L. 996. Šiuolaikin lietuvi tautin savimon. Vilnius. 42 p. Kuzmickait, D. 2004. Tarp dviej pasauli : naujieji imigrantai lietuviai ikagoje ( 988 2000). Kaunas. 207 p. Liaudis virsta tauta / red. kolegija: E. Aleksandravi ius [et al.]. Vilnius, 993. 585 p. (Lietuvi Atgimimo istorijos studijos [T. 4]). Lietuvi mentalitetai: tautin istorija ir kult ros problemos / V. Berenis, G. Beresnevi ius, V. Samalavi ius, V. Savukynas. Vilnius, 2002. 274 p. Lietuvos valstyb s id ja (XIX a. XX a. pradžia) /red. kolegija E. Aleksandravi ius (et al.). Vilnius, 99. 504 p. (Lietuvi atgimimo istorijos studijos. [T. 3]). Lukšien, M. 2004. Laiko prasm s. (J. Bili nien s-matjošaitien s atsiminimai: medžiaga besiformuojan ios lietuvi inteligentijos mentalitetui suvokti). Vilnius. 54 p. Maceina, A. 998. Mintys, apm stymai. Vilnius. Maceina, A. 2002. Raštai. T. VIII. Vilius. 692 p. Maceina, A. 934. Tautinis aukl jimas. Kaunas. 293 p. Mokyklos bendruomen s s veika puosel jant tautin tapatum : užsienio lietuvi mokykl vadov ir mokytoj konferencijos medžiaga (Vilnius, 200 m. geguž s 0 2 d.). Vilnius, 200. 00 p. Paribio Lietuva: sociologin paribio gyventoj integravimosi Lietuvos valstyb apybraiža / Sud. R. Grigas. Vilnius, 996. 235 p. Permain metas: tapatumo ieškojimas. Vilnius, 995. 20 p. Pik nas, J. 994. Nuo asmens iki asmenyb s. Chicago. Putinait, N. 2004. Šiaur s At n tremtiniai. Lietuviškos tapatyb s paieškos ir Europos vizijos XX a. Vilnius. 239 p. Ryt Lietuva: visuomen s ir socialini grupi raiška bei s veika / Sud. A. iužas. Vilnius, 2002. 362 p. Socialin atmintis: min jimai ir užmarštys / E. Krukauskien, I. Šutinien, I. Trink nien, A. Vosyli t. Vilnius, 2003. 52 p. Suba ius, P. 999. Lietuvi tapatyb s kalv : tautinio išsivadavimo kult ra. Vilnius. 245 p. Statkus, N. 2003. Etniškumas ir nacionalizmas. Vilnius. Statkus, N. 2004. Tapatyb s politika etniniams konfliktams reguliuoti. Vilnius. 2 3 p. Šalkauskis, S. 993. Lietuvi tauta ir jos ugdymas. Kaunas. Šalkauskis, S. 928. Tautyb, patriotizmas ir tikrasis lietuvi tautos pašaukimas. Kaunas. Šalkauskis, S. 932. Visuomeninis aukl jimas. Kaunas. Tautinio tapatumo ir tautin s kult ros problemos (5-osios pasaulio lituanist bendrijos konferencijos medžiaga. Vilnius, 999 m. liepos 2 d.). Vilnius, 200. 394 p. T vynainiai. Baltarusijos ir Karaliau iaus srities lietuvi pad ties sociologin apžvalga / Pareng E. Krukauskien. Vilnius, 996. 93 p. Tautinis mentalitetas. Istoriosofiniai apm stymai / Sudar R. Grigas, Ž. Jack nas. Vilnius, 998. The Lithuanians in Poland The Poles in Lithuania 994 / Petras Adlys, Wiktoria Jaszkawiczene et al. Warsaw Vilnius: Zak ad Wydawnictw Statystycznych, 995. 03 p. (Series Ethno-Sociological and Ethno-Statistical Comparative Studies). Truska, L. 996. Antanas Smetona ir jo laikas. Vilnius. Vyd nas Tautos gyvata: filosofiški-sociologiški aiškinimai // Vyd nas. Raštai / Pareng V. Bagdonavi ius. T.. Vilnius, 990. Vilnie io portretas: sociologiniai metmenys / Redakcin kolegija: V. Kasparavi ien, E. Krukauskien, A. Matulionis. Vilnius, 995. 2 2 p. Straipsniai Antinien, D. 999. Tautin tapatyb kaip vienas asmens tapatumo aspekt, Psichologija. T. 20. P. 4 50. Antinien, D. 999. Kai kurie Lietuvos jaunimo tautinio identiteto ypatumai, Sociologija: praeitis ir ateitis. Moksl. konf. medžiaga. Kaunas. P. 260 264. Antinien, D. 2002. Asmens tautinio tapatumo tapsmas. Sociopsichologin s šio proceso interpretacijos, Sociologija. Mintis ir veiksmas 2: 00 07. Astra, L. 996. Changes of Identity: Differences Between Generations, Changes of Identity in Modern Lithuania / edited by Meilute Taljunaite. (Social studies 2). Vilnius. P. 2 3 222. Balo kait, R. 2003. Pokomunistinis s moningumas Lietuvoje: sen j paradigm nuvert jimas bei nauj j raida, Filosofija. Sociologija 4: 33 37. Beresnevi ius, G. 200. Nacionalinio charakterio ypatumai, Metai 4: 49 5. Bliumas, R. 995. Tautinio charakterio tyrin jimai XX a. pirmosios pus s Lietuvos filosofin je, psichologin je literat roje ir publicistikoje, Filosofija. Sociologija 2: 64 73. Ciubrinskas, V. 2000. Identity and Revival of Tradition in Lithuania, Folk. Journal of Danish Antropological Society 42: 2 45. Donskis, L. 2002. Identity and Freedom: Mapping Nationalism and Social Criticism in the Twentieth Century Lithuania. Routledge. Gau as, P. 997. Keletas min i apie tautos nykim ir išlikim, Kult ros barai 2: 3. Girnius, J. ([ 947] 99 ). Lietuviškojo charakterio problema, Metai : 48 58; 2: 39 5. Girnius, J. 996. Pasipriešinimas, prisitaikymas, kolaboravimas, Naujasis židinys 5: 268 279. Grigas, R. 2002. Šiuolaikinio lietuvio nacionalinio b do bruožai. Problemos apibr žtis (sociosofin kritin apžvalga), Filosofija. Sociologija 4: 9 4. Grigas, R. 996. Features of Ethnosocium Dynami, Changes of Identity in Modern Lithuania. P. 2 50. Juozeliuniene, I. 996. Personal and Collective Identity, Changes of Identity in Modern Lithuania. P. 94 2 2. Kanopiene, V.; Juozeliuniene, I. 996. Gender Roles and identity, Changes of Identity in Modern Lithuania. P. 223 239. Carolus /Kavolis Vytautas/. 933. Generacijos identiteto atspindžiai, Metmen laisvieji svarstymai. Vilnius. P. 432 438. Kasatkina, N. 996. Russians in the Lithuanian State: The Historical Perspective of the National Identity, Changes of Identity in Modern Lithuania. P. 6 48.

16 Kasparaviciene, V. 996. Ethnic Composition of Vilnius Residents, National Relations and Estimations, Changes of Identity in Modern Lithuania. P. 262 269. Kavolis, V. 993. Lietuviai, komunizmas ir tautinis charakteris, Metmen laisvieji svarstymai. Vilnius. P. 3 4 328. Kavolis, V. 992. Nacionalizmas, modernizacija ir civilizacij polilogas, Proskyna 2(23). Keliuotis, J. 934. Tauta, patriotizmas ir žmonija, Naujoji Romuva 86: 529 532. Keliuotis, J. 934. Tautin valstyb, Naujoji Romuva 93: 625. Kem šis, F. 934. Lietuvyb s ateitis Amerikoje, Naujoji Romuva 95: 673 678. Klumbyte, N. 2003. Ethnographic Note on Nation: Narratives and Symbols of the Early Post-Socialist Nationalism in Lithuania, Dialectical Anthropology. 27: 272 295. Krukauskiene, E. 996. State and National Identity, Changes of Identity in Modern Lithuania. P. 250 26. Krukauskien, E. 996. Vilnie i tapatumo požymiai, Lietuva socialini poky i erdv je. Vilnius. P. 40 42. Kuzmickait, L. 994. Lietuvi teritorinio identiteto empiriniai tyrimai, Sociologija Lietuvoje. Praeitis ir dabartis. Kaunas. Kuzmickaite, L. 996. Ethnic and Territorial Identities, Changes of Identity in Modern Lithuania. P. 240 249. Kuzmickas, B. 996. Injured Identity of the Nation, Changes of Identity in Modern Lithuania. P. 50 6. Leonavi ius, V. 999. Bendruomen s savimon s raida ir tautos s vokos reikšm s, Sociologija: Mintis ir veiksmas 3(5): 33 45. Leonavi ius, V. 996. Tautin s grup s statuso klausimu, Lietuva socialini poky i erdv je. Vilnius. P. 24 33. Leonavi ius, V. 996. Tautin s grup s statuso klausimu, Lietuva socialini poky i erdv je. Vilnius. P. 24 33. Leonas, P. 933. Tautiškumas ir nacionalizmas, Kult ra 2: 5 7 522. Maceina, A. 933. Tautinis pašaukimas, Židinys 8 9: 97 4; 0: 24 25. Pivoras, S. 996. On the Role of Lithuanian Poles and Latvian Germans in the Process of National Consolidation, Changes of Identity in Modern Lithuania. P. 270 276. Ranonyt, A. 2004. Tautinis ir europinis tapatumas: suderinamumas ir raiška, Filosofija. Sociologija 4: 9. Rindzevi i t, E. 2002. Europietiškumo problema diskusijose apie lietuvišk nacionalin identitet, Sociologija. Mintis ir veiksmas 2: 6 80 (analizuojami apklaus rezultatai). Rindzevi i t, E. 2005. Identitetas ir saugumas Lietuvos kult ros politikos diskursuose, Pažym tos teritorijos. Vilnius. P. 30. Rindzevi i t, E. 2003. Nation and Europe: Re-approaching the Academic Debates about Lithuanian NATIONAL Identity, Journal of Baltic Studies. Vol. 34. N.. Roepstorff, A.; Simoniukstyte, A. 2005. Cherishing the Nation s Time and Space. Lithuanian NATIONAL Identity and the Maintenance of Tradition, Tradition and Agency (Otto T., Pedersen P. (eds.). Aarhus University Press. P. 57 92. Romeris, M. 932. Nacionalizmas ir valstyb, Kult ra 5 7. Rubavi ius, V. 2002. Globalizacija, postmodernusis b vis ir tautinio tapatumo supratimas, Rytai Vakarai: kult r s veika. Vilnius. P. 08 8. Slav nas, P. 938. Tautin s kult ros ugdymas, Akademikas 8(62). Smetona, A. 936. Lietuvi tauta ir jos paskirtis, Akademikas 6. Sutiniene, I. 996. Historical Consciousness of Lithuanian Borderlands and their Integration, Changes of Identity in Modern Lithuania. Vilnius. P. 277 299. Štromas, A. 994. Tautos postkomunistin je pasaul tvarkoje, Metmenys 66: 50 76. Trinkuniene, I. 996. Ethnic Relations and Stereotypes, Changes of Identity in Modern Lithuania. P. 83 93. Tureikyte, D. 996. Identification of Residents with the Groups of Socio-Economic Status, Changes of Identity in Modern Lithuania. P. 325 335. Vabalas-Gudaitis. 923. Tautos s voka, Kult ra 2. Valantiejus, A. 994. Modernusis lietuvi nacionalizmas, Metmenys 66: 02 8. Valantiejus, A. 996. Changes in Identity: Memory and Fogethfulness, Changes of Identity in Modern Lithuania. P. 6 76. Valantiejus, A. 998. Lietuvis, ieškantis tapatumo reikšmi, Sociologija. Mintis ir veiksmas 2: 2 7. Vyžintas, A. 997. Tautin s savimon s Lietuvoje yra per mažai. Apie kosmopolitin Europ ir nacionalistin Lietuv, Kult ros barai 2: 7. Želvys, R. 990. Iš tautos psichologijos tyrim, Švyturys 8: 8 9; 9: 2 3. Disertacijos Antinien, D. 2005. Lietuvos studentijos tautinio tapatumo nuostatos ir išraiška (Disertacija). Kaunas. 84 p., priedai. Beresnevi i t, V. 2005. Etnini grupi socialin s integracijos dimensijos šiuolaikin je Lietuvos visuomen je (Disertacija). Vilnius. 87 p. Kraniauskien, S. 2003. Tapatyb s konstravimas biografijose (Kartos ir lyties identitetas XX a. lietuvi autobiografijose) (Disertacija. Santrauka). Vilnius. 36 p. Kuzmickait, D. 2000. Naujieji lietuviai imigrantai ikagoje ( 988 2000) (Disertacija). Kaunas. Liubinien, V. 998. Student ir akademin s inteligentijos tautinis identitetas demokratini permain Lietuvoje laikotarpiu (Disertacija). Kaunas. 93 p. (priedai). Valantiejus, A. 992. Socialin s strukt ros ir kult ros santykio problema nacionalizmo sociologijoje (Disertacija). Vilnius. 3 p. CONSTRUCTION OF ETHNIC IDENTIFICATION IN SOCIOLOGICAL STUDIES IN LITHUANIA Summary This article analyzes research strategies in investigations of ethnic identity in Lithuania. We are mostly interested in histo-

Lietuvi tautinio tapatumo konstravimas sociologiniuose tyrimuose 17 rical changes of the concept of ethnic identity among Lithuanian researchers, in methods of empirical surveys, processes of operationalization of the term of Lithuanian ethnic identity and their empirical findings. The aim was to find out whether the concept of ethnic identity represents any specific methodological view or has merely replaced the older terms of the languages in the region such as nationality. Some researchers (N. Kasatkina, T. Leon ikas) agree that ethnicity corresponds to the Lithuanian word tautyb which was formerly translated as nationality, however, this meaning of the term is only valid in a limited number of fields such as applied studies or statistics. Five discources on Lithuanian ethnic identity are described: ethnic identity as national consciousness and national self-identification, ethnic identity as a type of social memory, ethnic identity as related to ethnicity and regional differences, ethnic identity closely linked with value studies, and ethnic identity in relation to the perceptions and characteristics of social status. The understanding of ethnic identity differs among the researchers when they regard ethnic identity as a status, as a process, as a social-psychological phenomenon or as an individualcollective dimension. Key words: nation, identity