Sapiegos valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai

Dalia Tarandaitė Lietuvos dailės muziejus Bokšto g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 1883 El. p. muziejus@ldm.lt Dalia Tarandaitė Sapiegos valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai 2012 m. vasario 16 gegužės 20 dienomis Lietuvos dailės muziejaus (LDM) Vilniaus paveikslų galerijoje veikė tarptautinė paroda Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė pergalės... Sapiegos valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai. Ją parengė Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Vavelio karališkosios pilies muziejus, bendradarbiaudami su LDM, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Bažnytinio paveldo muziejumi, Žemaičių muziejumi Alka ir Lenkijos institutu Vilniuje. Mintis surengti parodą, skirtą vienai didžiausių ir įtakingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų giminių, kilo Vavelio karališkosios pilies muziejui, saugančiam didelę ir itin vertingą Sapiegų meninio palikimo kolekciją. Didžiąją jos dalį sudaro Krasičyno pilyje (Lenkija, Pakarpatės vaivadija) saugotos vertybės, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui perkeltos į Krokuvos vyskupų rūmus 1. 1952 m. Viešojo saugumo tarnyba areštavo vyskupų rūmų turtą. Po kelerių metų rūmuose buvę Sapiegų meno kūriniai perduoti saugoti Vavelio karališkajai piliai Valstybiniams meno rinkiniams. Bendradarbiaujant su Belgijoje gyvenančiu giminės turto paveldėtoju kunigaikščiu Mykolu Sapiega Vavelio karališkosios pilies muziejui per pastarąjį dešimtmetį pavyko šias vertybes įsigyti. Kultūros paveldo tyrimai, restauravimas, projektai / 27

Visuomenei pirmą kartą jos buvo pristatytos 2011 m. spalio 4 gruodžio 31 dienomis Vavelio karališkojoje pilyje veikusioje parodoje Sapiegos. Kolekcininkai ir mecenatai. Vavelio rinkinį parodoje papildė eksponatai, paskolinti iš dar keturiolikos Lenkijos ir Lietuvos institucijų. Dauguma Vavelyje eksponuotų vertybių buvo atvežta ir į parodą Vilniuje, tačiau vilnietiškoji paroda ne visiškai atkartojo surengtąją Vavelyje. Ji turėjo savą struktūrą, kai kurių Krokuvoje rodytų eksponatų buvo atsisakyta, jie pakeisti kitais, atrinktais iš Lietuvos muziejų, archyvų ir bibliotekų. Tai leido praplėsti parodos turinį, labiau akcentuojant su šiandienine Lietuva susijusius Sapiegų veiklos aspektus, jų nuopelnus mūsų šalies politiniam, visuomeniniam ir kultūriniam gyvenimui. Ekspoziciją pradėjo ir su Sapiegų giminės istorija supažindino Kodenio portretų galerija viena pilniausių ir geriausiai išlikusių Lietuvoje ir Lenkijoje populiarių giminės portretų galerijų. Galeriją sumanė ir 1709 m. Kodenio bažnyčioje (Palenkė, buv. Brastos vaivadija, dab. Lenkija, Liublino vaivadija), tarnavusioje kaip Kodenio linijos Sapiegų mauzoliejus, įrengė tuometinis Kodenio dvaro savininkas Lietuvos referendorius (vėliau LDK kancleris) Jonas Frydrichas Sapiega (1680 1751). Yra pagrindo manyti, kad iš pradžių galerija buvo sumanyta kaip bendra Sapiegų giminės epitafija, vėliau išaugusi į didesnį meninio propagandinio pobūdžio projektą, turėjusį parodyti Sapiegų giminės kilmingumą, senumą ir nuopelnus valstybei, tokiu būdu sustiprinti po Valkininkų mūšio laikinai susilpnėjusią giminės įtaką ir galią. Galerijoje vaizduojami 72 abiejų Sapiegų giminės linijų, Kodenio ir Ružanų, vyriškosios lyties atstovai, pradedant Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais Vyteniu ir Gediminu, iš kurių Sapiegos save kildino, baigiant keturiolikmečiu Jonu Sapiega (1732 1757), kurį bevaikis Jonas Frydrichas Sapiega pasirinko Kodenio dvaro paveldėtoju. Visi portretai, išskyrus 1750 m. į galeriją įtrauktus Jono Sapiegos ir jo tėvo Ignoto Sapiegos atvaizdus, yra vienodo formato (118 x 77 cm), panašiai sukomponuoti vaizduoja asmenis iki juosmens, neutraliame fone, portretų apačioje yra įrašai. Pagal iš anksto paruoštus eskizus šiuos portretus tapė visas būrys Jono Frydricho Sapiegos pakviestų dailininkų. Dalis portretų yra imaginaciniai: keli vaizduoja išgalvotus, keli XIV XVII a. gyvenusius asmenis, kurių autentiškų portretų neturėta. Tačiau didžioji dauguma drobių yra nukopijuotos nuo autentiškų, vaizduojamiems asmenims dar gyviems esant sukurtų portretų, buvusių šios giminės dvaruose, jų funduotose bažnyčiose ir vienuolynuose. Dėl šios priežasties 28 / Kultūros paveldo tyrimai, restauravimas, projektai

Nežinomas dailininkas. Vilniaus kašteliono Mikalojaus Sapiegos (1581 1644) portretas. Kodenio portretų galerija. 1709 m. Vavelio karališkoji pilis Valstybiniai meno rinkiniai portretai nėra unifikuoti, pasižymi ryškiomis vaizduojamų asmenų charakteristikomis. Vieni iš drobėse įamžintų Sapiegų giminės vyrų vilki šarvais, kiti Lietuvos ir Lenkijos bajorų aprangai būdingomis delijomis ir ferezijomis, treti pasipuošę pagal to meto Vakarų Europos madą pasiūtais kostiumais. Yra ir mokslininkų, ir dvasininkų, ir riterių ordinų kavalierių. Užimamus postus paro do pareigybių ženklai maršalkų lazdos, etmonų buožės, kanclerių antspaudai, vėliavininkų vėliavos, iždininkų raktai, raštininkų plunksnos ir t. t. Išsiskiria Kodenio bažnyčios fundatoriaus Vilniaus kašteliono Mikalojaus Sapiegos (1581 1644) portretas, kuriame pagal viduramžius siekiančią fundatorių portretų tradiciją portretuojamasis pavaizduotas su Kodenio bažnyčios modeliu rankose ir iš Romos atvežtu, nuo 1636 m. Kodenio bažnyčioje saugotu Švč. Dievo Motinos (Kodenio Madonos) paveiks lu portreto fone. Ne visa portretų užrašuose pateikta informacija yra teisinga kai kur pritrūko istorinių žinių, kai kas buvo sąmoningai pagražinta. Siekta padaryti įspūdį. Ir, reikia pripažinti, tikslas buvo pasiektas. Žvelgdamas į daugybę vienas greta kito sukabintų didžiavyrių atvaizdų jautiesi įtikintas Sapiegų giminės jėga ir galybe. Dar įspūdingiau ši galerija turėjo atrodyti Kodenio bažnyčioje, kur portretai buvo sukabinti devyniomis eilėmis ir užėmė visą priekinę Šv. Kryžiaus (dabar Šv. Juozapo) koplyčios sieną, sudarydami didžiulį pano (apie 11 x 8 m), vainikuotą kunigaikščių kepure ir banderole su užrašu GENEALOGIA SAPIEHARUM. Bendrą galerijos vaizdą 1855 m. Kodenio bažnyčioje nupiešė Juzefas Loskis (Józef Loski), pirmasis galeriją ir aprašęs. 1875 m. Kodenio bažnyčia iš katalikų buvo atimta ir paversta stačiatikių cerkve. Galerija išmontuota ir pervežta į naująją Kodenio Sapiegų rezidenciją Krasičyno pilį. Kultūros paveldo tyrimai, restauravimas, projektai / 29

Nežinomas dailininkas. LDK kanclerio Jono Frydricho Sapiegos (1680 1751) portretas. Kodenio portretų galerija. 1709 m. Vavelio karališkoji pilis Valstybiniai meno rinkiniai Nežinomas dailininkas. LDK kanclerio Jono Frydricho Sapiegos (1680 1751) karstinis portretas. 1751 m. Vavelio karališkoji pilis Valstybiniai meno rinkiniai Augustinas Mirys (?) (Augustyn Mirys, 1700 1790. LDK kanclerio Jono Frydricho Sapiegos (1680 1751) portretas. Lietuvos dailės muziejus Be kūrinių, gautų iš Kodenio galerijos, parodoje buvo eksponuota nemažai pavienių portretų, leidusių atidžiau įsižiūrėti į žymiausių Sapiegų giminės atstovų veidus. Eksponuoti net trys Kodenio galerijos sudarytojo Jono Frydricho Sa piegos atvaizdai 1709 m. nutapytas aukščiau aprašytai galerijai priklausantis portretas, kuriame Jonas Frydrichas Sapiega pavaizduotas dar jaunas, vilkintis šarvais, apie 1750 m. sukurtas Augustino Mirio (Augustyn Mirys, 1700 1790) teptukui priskiriamas portretas iš LDM rinkinių ir karstinis (laidotuvių metu buvęs pritvirtintas karsto kojūgalyje) portretas iš Vavelio karališkosios pilies rinkinių (1999 m. pirktas antikvariate Krokuvoje). 30 / Kultūros paveldo tyrimai, restauravimas, projektai

Asmeninei reprezentacijai Jonas Fryd richas Sapiega skyrė ypatingą dėmesį. Iš visų Sapiegų jis užsakė bene daugiausiai savo portretų: kanclerį tapė A. Mirys, Simonas Čechavičius (Szymon Czechowicz, 1689 1775), karaliaus dvaro dailininkai Janas Sa muelis Mokas (Jan Samuel Mock, 1687 1737) ir Adamas Manioki (Adam Manyoki, 1673 1757), jo portre tus raižė Johanas Frydrichas Mylius (Johann Friedrich Mylius, dirbo 1729 1750), Lorencas Zuki (Lorenzo Zucchi, 1704 1779), Johanas Kris tupas Sysangas (Johann Christoph Sysang, 1703 1757), Martinas Ber nigerotas (Martin Bernigeroth, 1670 1733) ir kt. dailininkai. Nežinomas dailininkas. Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono Kazimiero Jono Sapiegos (1637 1720) portretas. Apie 1700 m. Žemaičių muziejus Alka Kai kuriems savo atvaizdams, kaip ir Kodenio portretų galerijos portretams, kancleris pasirūpindavo suteikti visos giminės prestižą turėjusį stiprinti propagandinį pobūdį. Tai ypač ryšku A. Mirio teptukui priskiriamoje drobėje. Karjeros viršūnę pasiekęs Jonas Frydrichas Sapiega joje įamžintas su Baltojo Erelio ordino juosta ir žvaigžde, su visais užimamas pareigas ir socialinį statusą parodančiais atributais didžiuoju kanclerio antspaudu, rašaline ir storu įstatymų rinkinio Volumina Legum tomu. Kanclerio pečius gaubianti raudona šermuonėlių mantija, sudrapiruota kaip antikinė toga, žiūrovams turėjo priminti romėniškas Sapiegų giminės šaknis ir kunigaikštišką jų kilmę. Įspūdingais portretais dailės istorijoje įsiamžino ir Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega (1637/42 1720). Siekęs įtvirtinti Sapiegų hegemoniją LDK, pretendavęs net į Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovo sostą, apie 1700 m. tapytoje drobėje jis buvo pavaizduotas tikrai karališkai raitas ant žirgo, su šlovės angelu, virš jo galvos laikančiu pergalės vainiką. Panašiu metu buvo sukurti ir ne mažiau efektingi pusės figūros portretai. Vienas jų saugomas Gripsholmo pilyje Švedijoje, kitas, priklausantis Žemaičių muziejui Alka, buvo eksponuotas parodoje. Portretas puikiai Kultūros paveldo tyrimai, restauravimas, projektai / 31

Nežinomas dailininkas. Vilniaus vyskupo koadjutoriaus Juozapo Stanislovo Sapiegos (1708 1754) portretas. XVIII a. vid. Lietuvos dailės muziejus Johanas Baptistas Lampis (Johann Baptist Lampi, 1751 1830). LDK kancleris Aleksandras Mykolas Sapiega (1730 1793). Prieš 1793 m. Vavelio karališkoji pilis Valstybiniai meno rinkiniai nutapytas juntama etmono dvasios jėga, vidinė energija ir stiprybė, detaliai ir labai medžiagiškai pavaizduoti puošnūs šarvai, brangakmeniais nusagstyta etmono buožė, auksu tviskanti brangi segė. Vilniaus Antakalnio rūmuose Kazimieras Jonas Sapiega turėjo nemažą protėvių portretų rinkinį. 1700 m., po pralaimėjimo ties Valkininkais, Antakalnio rūmai buvo nuniokoti. Tada ypač įnirtingai buvo naikinami rūmuose sukaupti Sapiegų giminės portretai. Galbūt ši netektis paskatino etmoną imtis ambicingo sumanymo išleisti Sapiegų giminės istoriją kaip biogramų rinkinį, iliustruotą giminės atstovus vaizduojančiais puslapio dydžio vario raižiniais. Deja, užsitęsus raižytojo paieškoms, Vilniaus jėzuito Antano Aloyzo Mištolto (Antoni Alojzy Misztołt) parengta Historia Illustrissimae Domus Sapiehanae išleista jau po etmono mirties ir be iliustracijų (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomas šio leidinio egzempliorius eksponuotas parodoje). Sapiegų giminės portretais domėjosi ir juos rinko etmono Kazimiero Jono Sapiegos anūkas bibliofilas ir meno mylėtojas, Vilniaus vyskupas koad jutorius Juozapas Stanislovas Sapiega (1708 1754). Pas profesionalius 32 / Kultūros paveldo tyrimai, restauravimas, projektai

dailininkus jis užsakė sukurti kelis ir savo atvaizdus. XVIII a. viduryje vario graviūromis juos išraižė Pavelas Juzefas Jendzejovskis (Paweł Józef Jędrzejowski) ir J. F. Mylius. Parodos lankytojai galėjo pamatyti šiems raižiniams ikonografiškai artimą tapytą Juozapo Stanislovo Sapiegos portretą iš Vilniaus katedros rinkinių. Iš Švietimo epochoje gyvenusių Sapiegų giminės atstovų paminėtinas vyskupo Juozapo Stanislovo brolėnas Lietuvos kancleris Aleksandras Mykolas Sapiega (1730 1793) šilko, gelumbės ir atlaso audinių, damasto apmušalų, kontušo juostų, herbinių staltiesių ir kt. manufaktūrų steigėjas, kolekcininkas ir meno mecenatas, Ružanų rezidencijos (dab. Johanas Baptistas Lampis (Johann Baptist Lampi, 1751 1830). Lietuvos artilerijos generolo Pranciškaus Sapiegos (1772 1829) portretas. Apie 1810 m. Anykščių menų centras Baltarusijos teritorija) perstatytojas. Neatsilikdamas nuo to meto madų, Vilniaus parodoje eksponuotą savo portretą jis užsakė pas garsų austrų dailininką, populiarų Europos aristokratijos portretistą Johaną Baptistą Lampį (Johann Baptist Lampi, 1751 1830), kurį laiką dirbusį Stanislovui Augustui Poniatovskiui Varšuvoje ir Jekaterinai II Peterburge (portretas priklauso Vavelio rinkiniams). Prabėgus daugiau nei dešimtmečiui, tas pats dailininkas įamžino Aleksandro Mykolo sūnų, Lietuvos armijos generolą, paskutinį Vilniaus Antakalnio rūmų savininką Pranciškų Sapiegą (1772 1829). Tai buvo ryški, prieštaringa asmenybė Targovicos konfederatas ir Tado Kosciuškos sukilimo dalyvis, intelektualas, pokalbiuose ir gyvenime mėgęs paradoksus, amžininkų vadintas originalu, turinčiu avantiūristo bruožų, baironišku estetu. Pranciškus Sapiega daug keliavo po Europą, kelionių metu vertingais dailės kūriniais papildė tėvo pradėtą kaupti dailės kolekciją, kurią iš Ružanų pervežė į Derečiną (dab. Baltarusija). Vienos kelionės metu Pranciškui Sapiegai lankantis Vienoje, J. B. Lampis ir sukūrė parodoje eksponuotą jo portretą (mons. A. Talačkos kolekcija, Anykščių sakralinio meno centras). Kultūros paveldo tyrimai, restauravimas, projektai / 33

Nežinomas dailininkas. LDK kanclerio, Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono Leono Sapiegos (1557 1633) portretas. Kodenio portretų galerija. 1709 m. Vavelio karališkoji pilis Valstybiniai meno rinkiniai Portretais iliustruotą Sapiegų giminės istoriją parodoje papildė dokumentai paskyrimo eiti valstybines pareigas raštai, sutartys, tikros ir siekiant sustiprinti Sapiegų įtaką Kodenio galerijos sudarytojo Jono Frydricho Sapiegos užsakymu suklastotos privilegijos, panegiriniai leidiniai. Sapiegų giminės nuopelnus LDK valstybingumo raidai atskleidžiančioje salėje centrinė vieta buvo skirta Lietuvos kanclerio, etmono ir Vilniaus vaivados Leono Sapiegos (1557 1633) asmenybei. Leonas Sapiega ėjo aukščiausias pareigas LDK, buvo ilgametis Seimo maršalka, tapęs didžiuoju Lietuvos kancleriu aktyviai dalyvavo 1588 m. rengiant Trečiąjį Lietuvos Statutą ir jį paskelbė. Dėl plačiašakės veiklos, daugybės talentų, interesų ir įtakos sferų platumo amžininkų jis buvo vadinamas Didžiuoju Liūtu (Leo lot. liūtas ), Lietuvos Solonu 2. Jis laikomas ne tik garsiausiu Sapiegų giminės atstovu, bet yra ir vienas žymiausių visų laikų Lietuvos valstybininkų. Leonas Sapiega tapo ir visos Sapiegų giminės galios kūrėju, ilgam įtvirtino išskirtinį jos statusą valstybėje. Per 400 metų net 51 Sapiegų giminės atstovas buvo aukštas valstybės pareigūnas, 30 iš jų buvo Lietuvos senatoriai, 11 Lietuvos kancleriai ir pakancleriai, t. y. faktiniai LDK Vyriausybės vadovai. Užimtų svarbiausių pareigybių Lietuvoje skaičiumi Sapiegos nusileido tik kunigaikščiams Radviloms. Greta valstybės tarnyboje pasižymėjusių šios giminės atstovų portretų šioje Vilniaus parodos salėje buvo galima pamatyti Trečiojo Lietuvos Statuto XVI XIX a. leidimus, Sapiegų patvirtintus svarbius valstybinius dokumentus, autentišką Lietuvos kanclerio Jono Frydricho Sapiegos naudotą antspaudą. Sapiegos į LDK istoriją įėjo ne tik kaip politikai, bet ir kaip dosnūs meno mecenatai, bažnyčių ir vienuolynų fundatoriai. Didžiausiais ir dosniausiais Sapiegų 34 / Kultūros paveldo tyrimai, restauravimas, projektai

LDK kanclerio Jono Frydricho Sapiegos (1680 1751) dvipusis antspaudas. Vavelio karališkoji pilis Valstybiniai meno rinkiniai Trečiasis Lietuvos statutas. 1614 m. leidimas lenkų kalba. Vilniaus universiteto biblioteka giminės fundatoriais yra laikomas Lietuvos kancleris Leonas Sapiega ir jo sūnus Lietuvos pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega (1609 1656). Leonas Sapiega pastatė ar įrengė net 24 šventoves katalikų bažnyčias ir vienuolynus bei unitų cerkves. Deja, iš gausių jo fundacijų išliko tik nedidelė dalis. Tarp jų Šv. Mykolo bažnyčia ir bernardinių vienuolynas Vilniaus senamiestyje bei Semityčių (Lenkija) parapinė bažnyčia, liudijančios išlavintą fundatoriaus skonį. Iš Leono Sapiegos Dievo namams dovanotų meno vertybių parodos lankytojai galėjo pamatyti 1616 m. Žyrovičių (dab. Baltarusija) bazilijonų vienuolynui dovanotą Evangeliją (saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje) vieną puošniausių XV XVI a. rašto meno paminklų Lietuvoje. Ryškiomis Kultūros paveldo tyrimai, restauravimas, projektai / 35

Taurė su LDK pakanclerio Kazimiero Leono Sapiegos donaciniu įrašu. Gdanskas, XVII a. vid. Bažnytinio paveldo muziejus Taurė su LDK pakanclerio Kazimiero Leono Sapiegos donaciniu įrašu. Vakarų ar Centrinė Europa, XVII a. 3 ketv. Bažnytinio paveldo muziejus Sapiegų, arba Žyrovičių, evangelija. XV XVI a. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka 36 / Kultūros paveldo tyrimai, restauravimas, projektai

Gobelenas Saliamono turtai. Jokūbo Zeuneno dirbtuvės, Briuselis. 1644 1654 m. Lietuvos dailės muziejus spalvomis žėrinčios, vingrių linijų ornamentais akį traukiančios leidinio miniatiūros yra puikus slaviškos stilistikos ir Vakarų Europos meno sintezės pavyzdys. Leono Sapiegos sūnus LDK pakancleris Kazimieras Leonas užbaigė daugelį tėvo pradėtų sakralinių projektų (tarp jų Semityčių bažnyčią), fundavo Drujos (dab. Baltarusija) bernardinų vienuolyną ir bažnyčią, Berezos kartūzų (dab. Baltarusija) vienuolyną ir bažnyčią. Kazimieras Leonas Sapiega buvo vienas dosniausių Vilniaus katedros geradarių. Ypatingos vertės jo dovana svarbiausiai Lietuvos šventovei aštuonių gobelenų serija Dovydo ir Saliamono istorija, išausta 1640 1650 m. Briuselyje Jokūbo van Zeuneno (Jacob van Zeunen) manufaktūroje. Parodoje eksponuoti trys šios serijos gobelenai, saugomi Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose. Gobelenas Saliamono Turtai, kurį muziejus įsigijo 1972 m. iš privataus asmens ir kuris buvo ypač blogos būklės, buvo baigtas restauruoti prieš pat parodą ir plačiajai visuomenei joje pristatytas pirmą kartą. Iš Kazimiero Leono Sapiegos bažnyčioms dosniai dovanotų auksakalystės dirbinių parodos lankytojai galėjo pamatyti donatoriaus įrašais pažymėtas aukso ir auksuoto sidabro taures, XIX a. pabaigoje iš uždarytų bernardinų bažnyčių patekusias į Vilniaus katedros lobyną. Kazimiero Leono Sapiegos nuopelnus bažnyčiai parodoje priminė ir kadaise Berezos kartūnų bažnyčią puošę fundaciniai jo ir žmonos portretai, 1755 m. ant vario skardos nutapyti šiame vienuolyne gyvenusio kartūzų vienuolio tapytojo Vincento Charlinskio pagal neišlikusius XVII a. portretus. 1869 m. uždarius Berezos kartūzų bažnyčią, šie portretai buvo perkelti į Krasičyno rūmus. Įspūdingomis fundacijomis į istoriją įėjo ir Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega. Didelę pinigų sumą jis paskyrė Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčios restauravimo darbams finansuoti. Kultūros paveldo tyrimai, restauravimas, projektai / 37

Vincentas Charlinskis (Wincenty Charlinski). Teodoros Kristinos Sapiegienės portretas. XVIII a. II p. Vavelio karališkoji pilis Valstybiniai meno rinkiniai Vincentas Charlinskis (Wincenty Charlinski). LDK pakanclerio Kazimiero Leono Sapiegos (1609 1656) portretas. XVIII a. II p. Vavelio karališkoji pilis Valstybiniai meno rinkiniai Vilniaus Antakalnyje, netoli savo rūmų, Kazimieras Jonas Sapiega fundavo Trinitorių bažnyčią ir vienuolyną, savo lėšomis pagamino ir šventovėje pastatė stebuklais garsėjančios Madrido trinitorių Jėzaus skulptūros kopiją, ilgainiui išgarsėjusią visoje Lietuvoje, plačiai žinomą Antakalnio Jėzaus vardu. Kanclerio Aleksandro Mykolo Sapiegos iniciatyva XVIII a. pabaigoje šoniniai mediniai Trinitorių bažnyčios altoriai buvo pakeisti mūriniais, kuriems paveikslus nutapė žymiausias tuo metu Vilniuje gyvenęs ir dirbęs tapytojas Pranciškus Smuglevičius (du paveikslai buvo eksponuojami Vilniaus parodoje). Sapiegų indėliui į LDK sakralinės dailės raidą skirtoje salėje ypatingas dėmesys buvo skirtas Sapiegų globotiems dviem stebuklingiems, dar XVIII a. popiežiaus karūnomis vainikuotiems Švč. Dievo Motinos paveikslams Kodenio šv. Onos ir Vilniaus šv. arkangelo Mykolo bažnyčių. Kodenio Švč. Dievo Motinos paveikslas, pasak legendos, buvo nutapytas VI a. popiežiaus Grigalijaus I užsakymu pagal Vatikane buvusią skulptūrą. 38 / Kultūros paveldo tyrimai, restauravimas, projektai

Mikalojus Sapiega, su šiuo paveikslu susiejęs stebuklingą savo pasveikimą, iš Vatikano jį pavogė. 163 m. paveikslas buvo iškilmingai įneštas į Mikalo jaus Sapiegos funduotą Kodenio šv. Onos bažnyčią. Po piligriminės kelionės į Romą už nuopelnus Bažnyčiai Mikalojus Sapiega gavo atleidimą už vagystę, o Švč. Dievo Motinos atvaizdas Kodenyje išgarsėjo malonėmis. 1723 m. Jono Frydricho Sapiegos pastangomis Kodenio Švč. Dievo Motinos paveikslas buvo vainikuotas popiežiaus karūnomis ir tapo trečiuoju taip pagerbtu paveikslu visoje ATR (po Čenstakavo ir Trakų Švč. Dievo Motinos paveikslų). Vilniaus šv. arkangelo Mykolo bažnyčios paveikslo istorija siekia XVI a. pabaigą. Legenda pasakoja, kad iš pradžių paveikslas buvęs Vilniaus bernardinų Šv. Pranciškaus ir Bernardino bažnyčioje. 1594 m. Lietuvos kancleris Leonas Sapiega paveikslą iš bernardinų išprašęs savo funduotai bernardinių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčiai. Šioje šventovėje paveikslas išgarsėjo kaip stebuklingas. XVII XVIII a. jis buvo labiausiai garbinamas Švč. Dievo Motinos paveikslas Vilniuje. 1732 m. Jonas Frydrichas Sapiega gavo popiežiaus pažadą ir šį paveikslą karūnuoti, bet to nebuvo padaryta dėl neramumų, prasidėjusių po Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios Švč. Dievo Motina, arba Sapiegų Madona. Vilniaus arkikatedra bazilika Kodenio Švč. Dievo Motina. Kodenio šv. Onos bažnyčia Kultūros paveldo tyrimai, restauravimas, projektai / 39

Augusto II mirties. Po keliolikos metų karūnavimo byla buvo atnaujinta ir 1750 m. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios Švč. Dievo Motinos paveikslas buvo karūnuotas. Jis tapo pirmuoju karūnuotu Švč. Dievo Motinos paveikslu Vilniuje. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios Švč. Dievo Motinos paveikslas, dažnai vadinamas tiesiog Sapiegų Madona, yra ne tik ypatinga sakralinė vertybė, bet ir didelės vertės meno kūrinys vienas iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių vėlyvojo renesanso ir ankstyvojo baroko tapybos pavyzdžių. Jis traukia akį kompozicijos dekoratyvumu, profesionalia tapyba, žėrinčiomis spalvomis ir savita ikonografija, perteikiančia pranciškoniškajam pamaldumui būdingas Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos ir Švč. Mergelės Marijos Bažnyčios pirmavaizdžio idėjas. Saulės spindulių apsupta Marija paveiksle pavaizduota stovinti ant pusmėnulio ( moteris, apsisiautusi saule, o po jos kojų mėnulis, Apr. 12,1). Angelai virš Marijos galvos laiko karūną. Vieno iš angelų rankoje lelija (skaistumo simbolis), kito palmės šakelė (pergalės prieš sielos priešus, garbės simbolis). Kūdikis Jėzus ant kelių laiko atverstą knygą. Viena ranka jis laimina, kita rodo į knygoje įrašytus žodžius Ecce tu pulcer es dilecte mi (lot. Koks tu gražus, mano mylimasis, Gg 1,15) ir Tota pulchra es, o Maria (lot. Visa graži esi, o Marija ). Pirmoji eilutė, paimta iš Senojo Testamento Giesmių giesmės knygos, Kristų tapatina su Bažnyčios sužadėtiniu. Antroje eilutėje Giesmių giesmės sužadėtinė yra tapatinama su Švč. Mergele Marija. Šia eilute prasideda populiari giesmė Marijai, kurios priedainis skamba: Ateik, ateik iš Libano, ateik, ateik iš Libano, ateik, ateik, būsi vainikuota. Angelų virš Švč. Mergelės Marijos laikoma karūna gali būti suvokiama kaip Marijos išaukštinimo metafora ir tiesioginė minėtos giesmės priedainio iliustracija. Pamaldumą Kodenio šv. Onos ir Vilniaus šv. arkangelo Mykolo bažnyčių paveikslams parodoje liudijo jiems skirti devociniai paveikslėliai, Jono Frydricho Sapiegos 1721 m. Varšuvoje lenkiškai išleista Kodenio Švč. Dievo Motinos atvaizdo istorija bei kadaise Vilniaus šv. arkangelo Mykolo bažnyčios paveikslą puošusių karūnų ir brangių papuošalų fotografijos (sidabriniai paveikslo aptaisai, karūnos ir votai dingo Antrojo pasaulinio karo metais). Ne mažiau nei bažnytinės fundacijos, užmoju ir puošnumu amžininkus stebino Sapiegų rezidencijos, jas puošę vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai. Deja, iš buvusios didybės šiandien yra likę tik griuvėsiai ir menki kadaise turtingų meno kolekcijų fragmentai. Daug vertybių žuvo ir buvo išbarstyta karų ir sukilimų metais. Derečine buvusi didelė Lietuvos kanclerio Aleksandro Sapiegos ir jo sūnaus Pranciškaus sukaupta meno kūrinių kolekcija 40 / Kultūros paveldo tyrimai, restauravimas, projektai

po 1831 m. sukilimo buvo konfiskuota ir išvežta į Peterburgą. Tuomet sudarytas vertybių sąrašas liudija rinkinio turtingumą: 287 paveikslai, 17 marmuro skulptūrų, etruskų vazos, veidrodžiai, sietynai, dvi skrynios grafikos darbų ir žemėlapių, 194 kg sidabro dirbinių. Vertingiausi paveikslai buvo perduoti Ermitažui (Frederico de Moucherono, Aerto van der Neero, Adamo Pynakerio peizažai, Giovanni Lanfranco drobė Dievas Tėvas ) ir Peterburgo dailės akademijai (Guercino Šv. Jeronimas dykumoje, Veronese paveikslai Trys karaliai ir Vestuvės Galilėjos Kanoje ). Tik nedidelė šios kolekcijos dalis 1928 m. buvo sugrąžinta ir perduota Varšuvos nacionaliniam ir Vavelio karališkosios pilies muziejams. Tai XVIII a. I pusėje nežinomo vietinio dailininko sukurta žymių žmonių miniatiūrinių portretų galerija ir puikus olandų tapytojo Jano van Kesselio (1641 1680) peizažas Drobių balinimas prie Harlemo. Jie buvo atvežti į parodą Vilniuje. Dauguma kitų šioje parodoje eksponuotų pasaulietinės tematikos kūrinių buvo iš Krasičyno dvaro, kurį 1835 m. įsigijo Kodenio linijos atstovas Leonas Sapiega (1803 1878), rinkinių. Lankytojai galėjo pamatyti Krasičyno rinkiniams priklausiusius paveikslus ir graviūras, gobelenus ir šilko kilimėlius, vertingą kontušo juostų rinkinį, stalo sidabrą, XVIII a. stalinius ir kišeninius laikrodžius, senovinius šarvus, ginklus, dvaro savininkų Leono Sapiegos ir jo sūnaus Adomo Sapiegos (1828 1903) portretus, sukurtus žymių to meto portretistų, Vienos akademijos auklėtinių Leopoldo Horovico (Leopold Horowitz, 1838 1917) ir Danielio Penterio (Daniel Penther, 1837 1887). Portretuose, kaip ir daugumoje išlikusių to meto fotografijų, Leonas ir Adomas Sapiegos buvo įamžinti vilkintys Lietuvos ir Lenkijos bajorų kostiumais, sujuostais kontušo juostomis. Tokia apranga iki pat XIX a. pabaigos Lietuvos ir Lenkijos bajorai demonstravo savo identitetą, neprarasdami valstybės atkūrimo vilties. Papildomos intrigos šiems portretams suteikė tai, kad juose pavaizduotus Sapiegoms priklausiusius daiktus rytietiškais motyvais dekoruotą šilkinį kilimėlį, kardus, kontušo juostas parodos lankytojai galėjo atpažinti toje pačioje salėje eksponuojamus stiklo vitrinose. Ekspoziciją užbaigė turtingus Sapiegų bibliotekų rinkinius primenančios vertybės knygos ir graviūros iš Ružanų rezidencijoje kauptos Biblioteca Sapiehana, kurią Kazimieras Leonas Sapiega padovanojo Vilniaus universitete įsteigtam Teisės fakultetui (Vilniaus universiteto bibliotekos nuosavybė), ir įdomiausi Krasičyne sukauptos Sapiegų bibliotekos leidiniai ir graviūros (Vavelio karališkosios pilies muziejaus nuosavybė). Kultūros paveldo tyrimai, restauravimas, projektai / 41

Iliustracijos iš parodos katalogo Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė pergalės... Sapiegos valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai (Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2012). Išnašos 1. Rūmų šeimininkas tuomet buvo šios giminės atstovas Krokuvos arkivyskupas kardinolas Adomas Steponas Sapiega (1867 1951). 2. Solonas (apie 638 558 m. pr. m. e.) žymus senovės Atėnų įstatymų kūrėjas ir poetas. The Sapiehas Statesmen, Art Patrons and Collectors Dalia Tarandaitė On February 16 May 20, 2012, Vilnius Picture Gallery hosted an international exhibition The Crosses stand for virtue, the Arrow for victory... The Sapiehas statesmen, art patrons and collectors. The exhibition was organized by the National Museum Palace of the Grand Dukes of Lithuania and Wawel Royal Castle Museum, in cooperation with The Lithuanian Art Museum and other partners. Through authentic 16th 19th century exhibits and iconographic material the exhibition dedicated to one of the most famous princely families in the Grand Duchy of Lithuania the Sapieha princes aimed at revealing the exceptional merits of this renowned family on the development of Lithuanian statehood and its artistic and cultural heritage. The article presents the contents of the exhibition and its most interesting exhibits the portrait gallery of Kodeń and individual portraits of the most famous representatives of Sapieha family, Sapieha family history, the documents and books that reflect their influence, as well as articles of fine and applied arts that belonged to Sapiehas or which they gave to churches and monasteries. 42 / Kultūros paveldo tyrimai, restauravimas, projektai