VEIKSNIŲ, FORMUOJANČIŲ SLAUGYTOJŲ PROFESINĘ ELGSENĄ, ANALIZĖ ANALYSIS OF FACTORS CONDITIONING PROFESSIONAL BEHAVIOUR OF NURSES Žymantė Jankauskienė 1, Erika Kubilienė 1, Algirdas Juozulynas 2,3, Rimantas Stukas 3 1 Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas 2 Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas 3 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas 1 Vilnius College Faculty of Health Care 2 Institute of Experimental and Clinical Medicine at Vilnius University 3 Vilnius University Faculty of Medicine Institute of Public Health SANTRAUKA Reikšminiai žodžiai: slaugytojai, profesinė elgsena, profesinė charakteristika, profesinių vertybių sistema, įstaigos strategija. Darbo tikslas. Išanalizuoti įvairaus amžiaus grupių slaugytojų profesinę elgseną formuojančius elementus, išryškinant prioritetinius veiksnius, būdingus atskirai amžiaus grupei. Anketinės apklausos būdu išnagrinėta Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų praktikų, slaugos administratorių, vadovų, taip pat Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto studentų nuomonė apie slaugytojų profesinę elgseną formuojančius elementus. Straipsnyje pateikiami rezultatai yra tyrimo apie slaugytojų profesinę socializaciją, užtikrinant praktinę veiklą, analizės dalis. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) tarp respondentų amžiaus ir požiūrio į slaugytojų profesinę elgseną formuojančius elementus. Jaunų specialistų adaptacijos naujoje aplinkoje metu darbdaviai privalo atkreipti dėmesį į profesinės veiklos organizavimą, aiškiai apibrėžti darbo krūvį, veiklos ir atsakomybės ribas, akcentuoti sveikatos priežiūros komandos narių bendravimą ir bendradarbiavimą. Kiekvieno jauno specialisto profesinė veikla turi atitikti darbinės karjeros lūkesčius, puoselėtus studijų laikotarpiu, taip būtų formuojami profesinės elgsenos pagrindai. Bendradarbiaujant mokymo institucijoms ir sveikatos priežiūros įstaigoms, formuojamos profesinės nuostatos ir vertybės, kurios ateityje lems specialisto profesinę elgseną. Darbuotojo pasitikėjimas organizacijos valdymu gali būti reikšmingas veiksnys, skatinantis jį didesnėms organizacinėms permainoms, todėl darbingiausios (40 49 metų) slaugytojų grupės profesinės elgsenos motyvavimas yra būtinas, nes tai sietina su sėkminga sveikatos priežiūros įstaigos veikla. Išanalizavus empirinę vyriausios slaugytojų grupės (60 69 metų) patirtį galima konstatuoti, kad slauga kinta iš į užduotį orientuotos į komandinę, holistinę, kurioje slaugytojas praktikas atlieka vadovaujamą funkciją, yra inovatyvus, įžvalgus, kompetentingas ir atviras pokyčiams. ABSTRACT Key words: nurses, professional behaviour, professional characteristic, professional activity, system or professional values, institutional strategy. Objective. To analyse factors conditioning professional behaviour of different age groups nurses, highlighting underlying elements, specific for individual age group. Opinion of practising nurses employed in Lithuanian institutions of health care; nursing administrators, managers, and students of Vilnius College Faculty of Health Care towards factors conditioning professional behaviour of nurses was examined by questionnaire. The results presented in the article are part of analysis about professional socialization of nurses assuring practical activity. Statistically significant difference (p<0,05) was determined between the age of respondents and attitude towards elements conditioning professional behaviour of nurses. Employers need to fix attention on organisation of professional activity, to define clearly workload, boundaries of activity and responsibility, to emphasize communication and cooperation among health care team members, at that point when adaptation of young specialists in the new environment is going on. Professional activity of each young specialist ought to correspond to work career expectations fostered during studies period, and essentials of professional behaviour would be shaping hereby. Through the cooperation among teaching institutions and health care establishments professional attitudes and values, which will fate professional behaviour of specialist in the future, are being developed. Reliance of employee on management of organisation may be a significant factor promoting it for major organisational changes, therefore the motivation of professional behaviour of the most employable nurses group (40 49 years old) is necessary, because this is related to successful activity of institution. After analysis of empirical experience of supreme group of nurses (60 69 years old), it may be stated, that nursing is changing from task oriented to team, holistic nursing, in which practising nurse performs leadership function, is innovative, perceptive, competent, and open to changes. Žymantė Jankauskienė Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas Didlaukio g. 45, Vilnius dekane@spf.viko.lt 372 Copyright 2009 MEDICINOS TEORIJA IR PRAKTIKA. ISSN 1392-1312. All rights reserved. teorija ir praktika 2009 - T. 15 (Nr. 4), 372 381 p.
ĮVADAS Kiekvienos šalies socialinės-ekonominės sąlygos nuolat kinta, kartu koreguodamos ir visuomenės narių poreikius bei aktyvumą sprendžiant su sveikata susijusias problemas [1, 2]. Tai lemia išaugę klientų poreikiai, senstanti visuomenė, profesinių žinių gausa, atsirandanti konkurencija sveikatos paslaugų rinkoje, ribotas sektoriaus finansavimas, būtinybė efektyviau naudoti turimas lėšas, didėjanti sveikatos, kaip gyvenimo kokybės rodiklio, vertė [3]. Visuomenės narių dalyvavimas savo sveikatos valdyme yra aktyvios sveikatos politikos siekinys. Sveikatos priežiūros sistemos struktūriniai, technologiniai, organizaciniai pokyčiai nukreipiami sveikatos priežiūros paslaugų priimtinumui, prieinamumui, tinkamumui efektyvinti. Vis labiau akcentuojama sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų bendradarbiavimo būtinybė, siekiant pakeisti vyraujantį paternalistinį bendravimo modelį. Slaugos mokslas, arba slauga kaip disciplina ar profesija, reikalauja iš slaugytojų priimti sveikatos priežiūros organizacijos kultūrą. Beardshaw ir Robinson [4] teigė, kad naujosios slaugos šerdis itin pabrėžiamas klinikinis slaugytojo, kaip globėjo, vaidmuo ir ypatingas slaugos indėlis gydant pacientą. Naujoji slauga siekia seniai egzistuojantį hierarchinį biurokratinį slaugos modelį pakeisti nauju, atitinkančiu individualius paciento poreikius. Lietuvos nacionaliniai teisės aktai Slaugos praktikos įstatymas (2001), medicinos norma MN 28:2004 Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė slaugytoją apibrėžia kaip savarankišką specialistą, lygiavertį asmens sveikatos priežiūros specialistų komandos narį, gebantį identifikuoti slaugos problemas, planuoti veiksmus, numatyti ir vykdyti procedūras, įgyvendinti slaugos kontrolę ir vertinimą. Ypač svarbi slaugos proceso dalis, kuriai reikia specifinių žinių ir įgūdžių, tai pacientų ir jų artimųjų mokymas, konsultavimas. Šiuolaikinis slaugytojas gali būti ir sveikatos priežiūros komandos lyderis, slaugos administratorius. Nauja ir labai svarbi profesinės veiklos sritis tai taikomieji tyrimai, kurie užtikrina ne tik efektyvų grįžtamąjį ryšį, bet ir lemia tobulesnes slaugos paslaugas. Profesinio elgesio elementai sudaro prielaidas profesinei elgsenai, kuri po truputį formuojasi vykstant nuolatinei slaugytojo vaidmens savianalizei [5]. Pagrindiniai veiksniai, kurie lemia esminius slaugytojo profesinės elgsenos pokyčius, praktinė klinikinė veikla, asmeninės emocijos ir edukacinis poreikis. Svarbu žinoti šiuos veiksnius ir jiems būdingus požymius, kad profesinio formavimosi procesas vyktų efektyviai visais slaugytojo profesinės veiklos tarpsniais. Labai svarbi pradedančio specialisto adaptacija darbinėje aplinkoje. Klinikiniame etape mokomasi, kaip nustatyti klinikinius veiksmus, labiau pasitikima taisyklėmis, rekomendacijomis ir standartais nei empirinėmis žiniomis. Pradedantis specialistas emociškai jaučiasi pakiliai, nes mokosi naujo profesinio vaidmens, siekia prisitaikyti, jis su nerimu žvelgia į ateitį [6]. Pažengęs slaugytojas klinikiniame etape tobulina profesinius įgūdžius, tačiau dar neturi platesnio požiūrio, dėmesį koncentruoja į konkretų momentą. Nors jau pastebimi planavimo veiksmai, pradedami atpažinti situaciniai elementai, visa tai dar skiriasi nuo įgūdžių. Dėl gausybės žinių ir įgūdžių kompleksiškumo pradedantis slaugytojas gali jaustis sugniuždytas ir nerimastingas dėl kompetencijos stygiaus, tačiau jis pradeda domėtis visomis procedūromis, laikosi darbo grafiko, jaučiasi komandos narys, pasitiki kitų nuomone. Šiame etape būtinas mokytojas patyręs praktikas, kuris užtikrintų saugią aplinką klausimams užduoti ir padėtų stiprinti pasitikėjimą savimi, bendravimą, patvirtintų klinikinius sprendimus, patartų atliekant atitinkamas procedūras [7, 8, 9]. Kompetentingas slaugytojas klinikiniame etape didina savo klinikinį supratimą, valdymą, organizacinius gebėjimus, įgūdžius, pradeda stiprinti gebėjimą iš anksto numatyti pacientų poreikius, mažiau pasitiki kitų nuomone, tampa vis aktyvesnis komandos narys, lengviau bendrauja su gydytojais. Jis prisiima vis didesnę atsakomybę, riziką, o tai leidžia kilti karjeros laiptais. Jei nėra tokių perspektyvų, atsiranda profesinio sąstingio tikimybė. Taip pat slaugytojas gali jausti baimę dėl padidėjusios atsakomybės, o atsiradusi profesinė patirtis gali padidinti nerimą, ypač etikos klausimais. Edukaciniai poreikiai didėja, nes reikia plėtoti turimą empirinę patirtį [10]. Šiuolaikinis slaugytojas siekia kritiškai ištirti, apsvarstyti ir atidžiai išnagrinėti praktinę veiklą ir ją vertinti [11]. Slaugos kultūra, skatinanti įrodymais pagrįstą praktiką, naudojama kaip pagrindinė priemonė efektyviam rezultatui pasiekti. Ritualais, tradicijomis ir izoliuota nesistemine klinikine patirtimi bei nepagrįsta nuomone paremta slaugos praktika [12] pamažu transformuojama į profesiją, kurios centre intelektas [13]. Slaugytojų profesinės elgsenos elementų vystymasis neatsiejamas nuo vykstančių pokyčių sveikatos paslaugų rinkoje. Sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje dirbantys profesionalai, Europos ekspertų nuomone, turi bendrų bruožų: tai žemas darbuotojų motyvacijos lygis, nepasitenkinimas atlygiu ir darbo sąlygomis; didelis fizinis ir psichologinis krūvis; dominuoja profesionalai; gana griežta subordinacija (priklausomybė ir hierarchiniai tam tikrų profesinių kategorijų santykiai); daugelyje šalių valstybė atlieka pagrindinio darbdavio funkciją; didelis sveikatos sektoriuje dirbančių moterų santykis; rinkos stoka; vykdo ypatingą misiją daro įtaką žmonių sveikatai; teikiamomis paslaugomis naudojasi visa populiacija ir kt. [14, 15]. Siekiant išsiaiškinti, ar Lietuvoje dirbančių įvairaus amžiaus slaugytojų profesinę elgseną formuoja panašūs profesinės aplinkos elementai, 2007 2008 metais buvo atliktas teorija ir praktika 2009 - T. 15 (Nr. 4) 373
tyrimas, kurio tikslas išanalizuoti skirtingo amžiaus slaugytojų profesinę elgseną formuojančius elementus, išryškinant prioritetinius veiksnius, būdingus atskiroms amžiaus grupėms. TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA Tyrimo objektas įvairaus amžiaus slaugytojų požiūris į profesinę elgseną formuojančius elementus. Tyrimo metodika atlikta mokslinės literatūros ir norminių dokumentų analizė. Anketinės apklausos būdu išnagrinėta 1300 Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų praktikų, slaugos administratorių, vadovų, taip pat Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto studentų nuomonė apie slaugytojų profesinę elgseną formuojančius elementus. Apklausai naudotas originalus tyrėjų sukurtas klausimynas, jame pateikti teiginiai apie slaugytojo profesinių žinių ir įgūdžių, vertybių, nuostatų svarbą ir poveikį profesiniam formavimuisi ir profesinei elgsenai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS for Windows 15.0 programinį paketą. Rodiklių suderinamumas ir statistinis patikimumas apskaičiuotas naudojant Chi-kvadratą (χ 2 ). Statistiškai patikimas ryšys yra tuomet, kai statistikos p reikšmė lygi ar yra mažesnė už pasirinktą reikšmingumo lygmenį α=0,05 [16]. Ryšys tarp amžiaus ir respondentų požiūrio į profesinės elgsenos formavimosi elementus buvo vertinamas ir tikrinamas neparametriniais Kruskal-Wallis ir χ 2 testais, pasirinkus p<0,05 reikšmingumo slenkstį. REZULTATŲ APTARIMAS Kaip teigia Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai, sveikatos sistemos darbuotojai dažnai yra pasyvūs pokyčiams, todėl kai kuriose šalyse sveikatos reformos buvo nesėkmingos vien dėl kolektyvinio darbuotojų rezistentiškumo pokyčiams. Antra vertus, darbuotojai buvo sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo proceso stebėtojai [17]. Profesinės elgsenos pokyčių skatinimas [18] turi būti vystomas individo lygmeniu asmeninių poreikių tenkinimas; savęs suvokimas; lūkesčiai; socialinės-kultūrinės aplinkos lygmeniu darbo užmokestis; pašalpos ir premijos; grįžtamasis ryšys apie darbą; organizacijos kultūra, visuomenės lūkesčiai ir grįžtamasis ryšys; pareigos suvokimas; sveikatos sektoriaus reformos lygmeniu tikslų ir valdymo sutapatinimas su asmeninėmis darbuotojų vertybėmis, darbuotojų misijos suvokimas [19]. Šiame straipsnyje pateikiami rezultatai yra tyrimo apie slaugytojų profesinę socializaciją, užtikrinant praktinę veiklą, analizės dalis. Visi tyrime dalyvavę respondentai moterys. Beveik pusė respondentų (48,5 proc., arba 631 asmuo) dirba sveikatos priežiūros įstaigose, esančiose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Apskričių centrų ir mažesnių miestelių sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys respondentai sudaro atitinkamai 22,5 proc., arba 292, ir 26,4 proc., arba 343 asmenis. Kaimo ambulatorijose dirba 2,6 proc., arba 34 respondentai. Daugiau kaip du trečdaliai respondentų dirba pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose (atitinkamai 30,4 proc. ir 39,6 proc.), mažiau nei penktadalis (15,5 proc.) tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose. Likusią dalį respondentų sudarė studentai (11,5 proc.) ir dirbantieji kitose sveikatos priežiūros įstaigose (3 proc.). 46,7 proc. respondentų yra baigę medicinos mokyklas, 28,3 proc. aukštesniąsias medicinos mokyklas, 10 proc. kolegijas, 3,5 proc. universitetus ir 11,5 proc. yra studentai. Anketinėje apklausoje dalyvavo 1800 atsitiktiniu būdu pasirinktų respondentų, klausimynus grąžino 1346 respondentai (grįžtamumas 72,2 proc.), 46 klausimynai pripažinti netinkamais tirti. Tyrimui panaudota 1300 klausimynų, tai sudaro 5 procentus visų, Lietuvos sveikatos informavimo centro duomenimis, 2007 metais registruotų slaugytojų. Tyrimo pradžioje suformuluota hipotezė, kad respondentų amžius daro įtaką požiūriui į profesinę elgseną formuojančius elementus. Iškelta hipotezė pasitvirtino, nes tyrimo duomenys rodo, kad 17 iš 22 veiksnių (1 lentelė) šis kintamasis darė įtaką (1 pav.). Kaip jau buvo minėta, pradedantis specialistas, pereidamas iš mokymosi į klinikinę aplinką, jaučiasi emociškai pakiliai, nes mokosi naujo profesinio vaidmens, siekia prisitaikyti prie naujos profesinės aplinkos. Tačiau jaučiamas ir jauno specialisto slaugytojo susirūpinimas dėl ateities, kaip jam pavyks numatyti klinikinius veiksmus, integruotis į sveikatos priežiūros komandos darbą. Šiuo metu labiau pasitikima rekomendacijomis ir standartais nei empirinėmis žiniomis. Sėkminga profesinės karjeros pradžia sudaro tvirtas prielaidas, kad profesiniai lūkesčiai, turėti studijų laikotarpiu, darbinėje aplinkoje pasiteisins ir lems efektyvią profesinę elgseną. Tyrimo metu nustatyta, kad teoriškai suformuluotas diagnostinis kriterijus Profesiniai lūkesčiai (C1) respondentų buvo įvertintas nepalankiai. Šį kriterijų sudaro du veiksniai: Profesinės veiklos organizavimas (6) ir Darbinis mikroklimatas (7), sujungiantys šešis pirminius anketos teiginius. Jauniausios amžiaus grupės respondentai (20 29 m.) ypatingą dėmesį skyrė profesinės veiklos organizavimo svarbai (2 lentelė). Nors šio veiksnio teiginiai respondentų buvo įvertinti nepalankiai, nustatytas statistiškai reikšmingas požiūrių skirtumas tarp 20 29 ir 40 49 metų amžiaus grupių respondentų. Jaunų slaugytojų vertinimai buvo palankesni, ir tai patvirtina jų norą demonstruoti aktyvią profesinę elgseną. Sveikatos priežiūros sritis nuo seno pasižymi didžiuliu profesinių žinių ir įgūdžių poreikiu, kuris susijęs su huma- 374 teorija ir praktika 2009 - T. 15 (Nr. 4)
1 lentelė. Slaugytojų profesinę elgseną formuojančių elementų vertinimo diagnostinių kriterijų ir juos paaiškinančių veiksnių pavadinimai ir numeriai Diagnostinio kriterijaus pavadinimas ir jo numeris A1 Profesinė saviraiška ir saviugda (1) B1 Profesinės veiklos motyvatoriai (2) C1 Profesiniai lūkesčiai (3) A2 Profesinis tobulėjimas (4) B2 Profesinė charakteristika (5) C2 Profesinė elgsena (6) A3 Profesinė veikla (7) B3 Profesinių vertybių sistema (8) C3 Įstaigos strategija (9) Faktoriaus pavadinimas ir jo numeris 1. Inovatyvus kvalifikacijos tobulinimas. 2. Kvalifikacijos tobulinimo trikdžiai. 3. Higieniniai motyvatoriai. 4. Tikrieji motyvatoriai. 5. Visuomeniniai motyvatoriai. 6. Profesinės veiklos organizavimas. 7. Darbinis mikroklimatas. 8. Kvalifikacijos tobulinimo vietos. 9. Inovatyvios kvalifikacijos tobulinimo formos. 10. Tradicinis kvalifikacijos tobulinimas. 11. Asmeninės ir profesinės savybės. 12. Profesinė hierarchija. 13. Profesinis aktyvumas. 14. Darbinės veiklos analizė. 15. Slaugytojo profesionalumas ir teikiamos paslaugos. 16. Veiklos planavimas ir bendradarbiavimas. 17. Kvalifikacijos tobulinimas ir karjeros galimybės. 18. Profesinės vertybės ir įstaigos veikla. 19. Profesinės vertybės ir bendradarbiavimas. 20. Sveikatos priežiūros įstaigos materialūs ištekliai. 21. Profesinis statusas reformos laikotarpiu. 22. Slaugytojų emocinė būsena reformos laikotarpiu. 1 pav. Amžiaus įtaka respondentų požiūriui į slaugytojų profesinę elgseną formuojančius elementus (neparametrinis Kruskal-Wallis testas) nistinėmis idėjomis. Siekdami tapti sveikatos priežiūros specialistais, jauni žmonės ryžtasi sudėtingoms studijoms ir fiziškai bei psichologiškai sunkiai, atsakingai profesinei veiklai [20]. Šią sritį pasirenka ir joje lieka dirbti tik tie, kurie pasiryžę mokytis ir siekti žinių visą gyvenimą, aukotis kitų visuomenės piliečių labui [21]. Todėl pradiniu jaunų slaugytojų profesinės adaptacijos laikotarpiu svarbu akcentuoti profesines nuostatas ir vertybes, kurios ir lems ateityje specialisto norėjimą savo gebėjimus realizuoti profesinėje aplinkoje, nes, kaip teigia prof. A. Sakalas, profesinė kvalifikacija demonstruoja specialisto galėjimą, o vertybių sistema norėjimą gebėjimus pademonstruoti. Tai patvirtina ir tyrime dalyvavę respondentai, kurie suformuluotą diagnostinį kriterijų Profesinė charakteristika (B2) ir jį sudarančius veiksnius Asmeninės ir profesinės savybės (11) bei Profesinė hierarchija (12) įvertino palankiai. Vertinant dvyliktąjį veiksnį, pastebimas statistiškai reikšmingas požiūrių skirtumas. Jaunieji slaugytojai labiau pritarė esminiam veiksnio teiginiui, kad norint slaugytojui sėkmingai konkuruoti profesinėje veikloje, būtinas paklusnumas, pagarba hierarchijai (3 lentelė). Praktinėje veikloje būtina sistemiškai įvertinti šį jaunų specialistų nuogąstavimą, teorija ir praktika 2009 - T. 15 (Nr. 4) 375
2 lentelė. Amžiaus įtaka respondentų požiūriui į diagnostinį kriterijų Profesiniai lūkesčiai (C1) paaiškinantį veiksnį Profesinės veiklos organizavimas (6) (neparametrinis Kruskal-Wallis ir χ 2 testas) Veiksnys Respondentų amžius Rangų vidurkis M1/M2 Statistinė priklauso mybė Profesinės veiklos organizavimas (6) 40 49 metai 770,11 566,67 χ 2 =44,97 df=4 2 pav. Veiksnio Profesinės veiklos organizavimas (6), paaiškinančio diagnostinį kriterijų Profesiniai lūkesčiai (C1), teiginių vertinimas. Veiksnį sudarantys teiginiai: 1 slaugytojo darbinė veikla puikiai organizuojama ir planuojama; 2 slaugytojo profesinėje veikloje darbo krūvis reglamentuojamas aiškiais kriterijais; 3 slaugytojo darbinėje veikloje nustatytos aiškios veiklos ir atsakomybes ribos; 4 slaugytojo profesinėje veikloje darbo krūvis tiesiogiai susijęs su atlygiu už darbą; 5 slaugytojo profesinė veikla atitinka darbinės karjeros lūkesčius, buvusius studijų laikotarpiu tikintis ne tik lojalumo sveikatos priežiūros įstaigai, bet ir sėkmingos profesinės veiklos. Tolesnė profesinė elgsena siejama su slaugytojo klinikinio mąstymo stiprėjimu, valdymo, organizacinių gebėjimų, įgūdžių atsiradimu, gebėjimu iš anksto numatyti pacientų poreikius. Slaugytojas mažiau pasitiki kitų nuomone, tampa vis aktyvesnis komandos narys, lengviau bendrauja su gydytojais. Jis prisiima vis didesnę atsakomybę, riziką, ir tai sudaro prielaidas kilti karjeros laiptais. Pagrindžiant šias nuostatas, pastebimas statistiškai reikšmingas vyriausios 60 69 metų respondentų grupės aktyvumas. Šios grupės respondentų požiūris reikšmingai skyrėsi nuo jauniausios grupės vertinimų, kai buvo kalbama apie būtinas slaugytojui asmenines ir profesines savybes, profesinį aktyvumą, slaugytojo profesionalumo ir teikiamų paslaugų kokybės sąsajas, kvalifikacijos kėlimą ir karjeros galimybes, profesines vertybes ir bendradarbiavimą, slaugytojų emocinę būseną reformos laikotarpiu. Šie teiginiai iliustruojami 4 lentelėje ir 3, 4, 5 paveiksluose. Vyriausios grupės respondentų aktyvumas gali būti aiškinamas didele profesine patirtimi ir galimybe apžvelgti bei analizuoti nueitą profesinį kelią. Šios grupės respondentai pagrįstai reiškia pritarimą dėl šiuolaikiniam slaugytojam būtinų asmeninių ir profesinių savybių (3 pav.), akcentuoja profesinį slaugytojų aktyvumą, slaugytojų profesionalumo poveikį teikiamų paslaugų priimtinumui, prieinamumui, tinkamumui, sveikatos priežiūros komandos narių bendradarbiavimui (4 pav.). Tai esminiai 3 lentelė. Amžiaus įtaka respondentų požiūriui į diagnostinį kriterijų Profesinė charakteristika (B2) paaiškinantį veiksnį Profesinė hierarchija (12) (neparametrinis Kruskal-Wallis ir χ 2 testas) Veiksnys Respondentų amžius Rangų vidurkis M1/M2 Statistinė priklauso mybė Profesinė hierarchija (12) 40 49 metai 725,56 596,28 χ 2 =24,47 df=0 376 teorija ir praktika 2009 - T. 15 (Nr. 4)
4 lentelė. Amžiaus įtaka respondentų požiūriui į diagnostinius kriterijus Profesinė charakteristika (B2), Profesinė elgsena (C2), Profesinė veikla (A3), Profesinių vertybių sistema (B3) paaiškinančius veiksnius (neparametrinis Kruskal-Wallis ir χ 2 testas) Veiksniai Respondentų amžius Rangų vidurkis M1/M2 Statistinė priklauso mybė Asmeninės ir profesinės savybės (11) Profesinis aktyvumas (13) Slaugytojo profesionalumas ir teikiamos paslaugos (15) Kvalifikacijos tobulinimas ir karjeros galimybės (17) Profesinės vertybės ir bendradarbiavimas (19) 849,89 606,98 996,63 624,45 745,85 477,29 671,76 505,87 822,61 523,15 χ 2 =13,09 df=3 p=0,01 χ2=30,16 df=5 χ2=15,06 df=5 p=0,01 χ2=10,31 df=2 p=0,04 χ2=39,49 df=1 3 pav. Veiksnio Asmeninės ir profesinės savybės (11), paaiškinančio diagnostinį kriterijų Profesinė charakteristika (B2), teiginių vertinimas. Veiksnį sudarantys teiginiai: 1 slaugytojui sėkmingai konkuruoti profesinėje veikloje būtinas savarankiškumas, aktyvumas, bendradarbiavimas, komunikabilumas; 2 slaugytojui sėkmingai konkuruoti profesinėje veikloje būtinas kritinis mąstymas; 3 slaugytojui sėkmingai konkuruoti profesinėje veikloje būtinas darbštumas, atsidavimas, nuoširdumas; 4 sėkmingai konkuruoti profesinėje veikloje slaugytojui būtina profesinė kompetencija profesinę elgseną formuojantys elementai. Šiuolaikinis slaugytojas privalo savarankiškai priimti sprendimus, kritiškai mąstyti, prisiimti atsakomybę už profesinės veiklos rezultatus. Profesinis aktyvumas siejamas su efektyvia profesine raiška. Vyriausios respondentų grupės aktyvumas vertinant slaugytojų profesionalumo sąsajas su jų teikiamomis paslaugomis leidžia daryti prielaidą, jog ilgametė profesinė patirtis leidžia pozityviai vertinti profesionalumo įtaką profesinės veiklos gerinimui, sveikatos priežiūros įstaigos veiklai, sėkmingam komandiniam darbui, saugiai darbo aplinkai (5 pav.). Pasekmė aktyvios profesinės veiklos, sėkmingas paminėtų aplinkybių užtikrinimas, kuris tiesiogiai siejasi su slaugytojų teikiamomis paslaugomis. Taip pat vyriausios grupės respondentų aktyvumas, palyginti su jauniausia grupe, pastebimas vertinant septynioliktą veiksnį Kvalifikacijos tobulinimas ir karjeros galimybės. Šis pritarimas rodo individualų patyrusių slaugytojų supratimą, kad nuolatinis profesinis tobulėjimas yra jų profesionalumo garantas. Vyresniųjų pritarimas teiginiui, jog slaugytojo profesinės kvalifikacijos tobulinimo procesas nepriklauso nuo licencijos galiojimo laiko, leidžia daryti prielaidą, kad nors šio teiginio vertinimas yra susijęs su išorinių veiksnių poveikiu, kuris lemia teorija ir praktika 2009 - T. 15 (Nr. 4) 377
4 pav. Veiksnio Profesinis aktyvumas (13), paaiškinančio diagnostinį kriterijų Profesinė elgsena (C2), teiginių vertinimas. Veiksnį sudarantys teiginiai: 1 slaugytojo profesionalumas užtikrina teikiamų paslaugų kokybę; 2 slaugytojo profesionalumas užtikrina slaugytojų tarpusavio santykius; 3 slaugytojo profesionalumas užtikrina vadovų ir slaugytojų santykius; 4 slaugytojo elgsena darbe grindžiama aktyvumu; 5 įstaigos aplinka, palankus mikroklimatas skatina slaugytoją tobulėti 5 pav. Veiksnio Slaugytojo profesionalumas ir teikiamos paslaugos (15), paaiškinančio diagnostinį kriterijų Profesinė veikla (A3), teiginių vertinimas. Veiksnį sudarantys teiginiai: 1 slaugytojo profesinės žinios ir įgūdžiai užtikrina įstaigos įvaizdžio ir vidinės kultūros gerinimą; 2 teikiamų paslaugų kokybės gerėjimą užtikrina slaugytojo profesinės žinios ir įgūdžiai; 3 saugi darbo aplinka priklauso nuo slaugytojo profesinių žinių ir įgūdžių; 4 dalyvavimas priimant sprendimus priklauso nuo slaugytojo profesinių žinių ir įgūdžių slaugytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo procesą, tai palankiai veikia specialistų profesionalumą ir jų profesinės karjeros galimybes (6 pav.). Edukacinių poreikių tenkinimas viena pagrindinių sąlygų, formuojančių efektyvią slaugytojų profesinę elgseną. Vyriausios amžiaus grupės respondentų () požiūris į darbinės veiklos analizės būtinybę, profesinių vertybių ryšį su įstaigos veikla, profesinio statuso pokyčius sveikatos reformos laikotarpiu statistiškai reikšmingai skiriasi ir nuo aktyviausios profesinės grupės 40 49 metų respondentų vertinimo (5 lentelė). Darbinės veiklos analizė lemia efektyvų grįžtamąjį ryšį. Sisteminga profesinės patirties analizė leidžia dalintis gerąja patirtimi su kolegomis, vykdyti nepageidaujamų įvykių prevenciją, tenkinti edukacinius poreikius. Tai užtikrina racionalų slaugos specialistų profesinės elgsenos valdymą. Vyriausios amžiaus grupės slaugytojai buvo aktyvesni už 40 49 metų grupės respondentus vertindami veiksnius, kurie apibrėžia ir išryškina slaugytojų profesinių vertybių ryšį su įstaigos veikla, bendradarbiavimu sveikatos priežiūros komandoje, profesinio statuso pokyčiais reformos lai- 378 teorija ir praktika 2009 - T. 15 (Nr. 4)
6 pav. Veiksnio Kvalifikacijos tobulinimas ir karjeros galimybės (17), paaiškinančio diagnostinį kriterijų Profesinė veikla (A3), teiginių vertinimas. Veiksnį sudarantys teiginiai: 1 slaugytojo profesinės kvalifikacijos tobulinimo procesas nepriklauso nuo licencijos galiojimo laiko; 2 profesinės kvalifikacijos kėlimas stiprina profesinį statusą darbo aplinkoje 5 lentelė. Amžiaus įtaka respondentų požiūriui į diagnostinius kriterijus Profesinė elgsena (C2), Profesinių vertybių sistema (B3) ir Įstaigos strategija (C3) paaiškinančius veiksnius (neparametrinis Kruskal-Wallis ir χ 2 testas) Veiksniai Respondentų amžius Rangų vidurkis M1/M2 Statistinė priklauso mybė Darbinės veiklos analizė (14) Profesinės vertybės ir įstaigos veikla (18) Profesinis statusas reformos laikotarpiu (21) 40 49 metai 40 49 metai 40 49 metai 746,30 599,60 745,28 617,57 788,00 585,43 χ 2 =14,93 df=1 p=0,01 χ2=16,05 df=3 χ2=36,83 df=3 7 pav. Veiksnio Profesinis statusas reformos laikotarpiu (21), paaiškinančio diagnostinį kriterijų Įstaigos strategija (C3), teiginių vertinimas (N=1300): A optimalus slaugytojų skaičius, užtikrinantis sveikatos priežiūros įstaigos funkcionavimą; B sveikatos reformos laikotarpiu slaugytojo profesinis savarankiškumas ir atsakomybės ribos darbėje komandoje augo, plėtėsi; C sveikatos reformos tikslai teigiamai veikia slaugytojo darbinę veiklą ir profesinį statusą; D slaugytojui sveikatos reformos tikslai yra aiškūs ir suprantami teorija ir praktika 2009 - T. 15 (Nr. 4) 379
8 pav. Veiksnio Profesinis statusas reformos laikotarpiu (21), paaiškinančio diagnostinį kriterijų Įstaigos strategija (C3), teiginių vertinimas. Veiksnį sudarantys teiginiai: 1 sveikatos reformos laikotarpiu slaugytojo profesinis savarankiškumas ir atsakomybės ribos darbinėje komandoje augo, plėtėsi; 2 sveikatos reformos tikslai teigiamai veikia slaugytojo darbinę veiklą ir profesinį statusą; 3 slaugytojui sveikatos reformos tikslai yra aiškūs ir suprantami; 4 optimalus slaugytojų skaičius, užtikrinantis sveikatos priežiūros įstaigos funkcionavimą kotarpiu (7 ir 8 pav.). Slaugytojai yra linkę labiau pasitikėti savimi ir su jų profesionalumu bei teikiamomis paslaugomis susijusiomis profesinėmis veiklomis. Tačiau vyriausių respondentų, kurie baigia savo profesinę karjerą, vertinimas yra aktyvesnis, kai vertinami teiginiai, kuriuose slaugytojo profesionalumas, vertybių sistema sietina su institucijos veikla, strateginių tikslų įgyvendinimu. Darbingiausios profesinės grupės respondentai (40 49 m.) vertina atsargiau, nuosaikiau. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, sveikatos politikai turi įvertinti šią aplinkybę ir skatinti darbuotojų lojalumą institucijai, jos tikslų suvokimą ir siekį juos įgyvendinti, ypač vykdant reformą, kai bendraminčių gretos turi būti kuo didesnės, nes tai gali tapti svarbiu įstaigos sėkmės rodikliu. Respondentai nepalankiai vertino veiksnio Profesinis statusas reformos laikotarpiu (21), paaiškinančio diagnostinį kriterijų Įstaigos strategija (C3), teiginius (7 pav.). Tačiau ir vėl statistiškai reikšmingai išsiskyrė vyriausios (60 69 metų) ir darbingiausios (40 49 metų) grupių respondentų vertinimai (8 pav.). Pastebimas palankesnis vyriausios respondentų grupės slaugytojų savarankiškumo, profesinės atsakomybės vertinimas, akcentuojamas teigiamas sveikatos reformos tikslų poveikis specialistų darbinei ir profesinei veiklai. IŠVADOS 1. Jaunųjų slaugytojų adaptacijos proceso naujoje aplinkoje metu darbdaviai, siekdami išvengti pavojų šiame etape, nepalankiai veikiančių profesinės elgsenos elementų formavimąsi, privalo atkreipti dėmesį į profesinės veiklos organizavimą, aiškiai apibrėžti darbo krūvį, veiklos ir atsakomybės ribas, akcentuoti sveikatos priežiūros komandos narių bendravimą ir bendradarbiavimą. Kiekvieno jauno specialisto profesinė veikla turi atitikti darbinės karjeros lūkesčius, puoselėtus studijų laikotarpiu. 2. Vienas mokymo institucijos ir sveikatos priežiūros įstaigos bendradarbiavimo uždavinių amortizuoti veiksnius, galinčius neigiamai paveikti jauno specialisto adaptaciją naujoje darbo vietoje. Nors šis pereinamasis laikotarpis gali trukti net iki kelerių metų, jis svarbus formuojantis profesinėms nuostatoms ir vertybėms, kurios ateityje lems specialisto profesinę elgseną. 3. Esminės pažangaus slaugytojo praktiko savybės yra sinoniminės transformaciniam vadovavimo stiliui, ypač pabrėžtinas inovatyvumas, įžvalgumas, kompetencija ir atvirumas pokyčiams. Darbuotojo pasitikėjimas organizacijos valdymu kiekvienoje nacionalinėje sveikatos sistemoje gali būti reikšmingas veiksnys, skatinantis organizaciją didesnėms permainoms, todėl darbingiausios slaugytojų grupės (40 49 metų) profesinės elgsenos motyvavimas yra būtinas tikintis sėkmingos sveikatos priežiūros įstaigos veiklos. 4. Išryškėjusi aktyvi vyriausios slaugytojų amžiaus grupės (60 69 metų) pozicija leido išanalizuoti empirinę šių profesionalų patirtį ir konstatuoti, kad slauga kinta iš 380 teorija ir praktika 2009 - T. 15 (Nr. 4)
į užduotį orientuotos į komandinę, arba pirmaeilę, holistinę slaugą, kurioje slaugytojas praktikas atlieka vadovaujamą funkciją. LITERATŪRA 1. Olsson, HM, Gullberg MT. Nursing Education and Definition of the Professional Nursing Role. Nurse Education Today 1991; 11(1): 30 36. 2. Gerrish C. Fumbling Along. Nursing Times 1990; 86: 35 37. 3. Curley A, McClure G, Spence D. Management Issues in Healthcare. The New NHS: Modern, Definable? A Questionnaire to Assess Knowledge and Attitudes to the new NHS, Clinician in Management 2002; 11: 15 23. 4. Beardshaw V, Robinson R. New for Old?: Prospects for Nursing in the 1990 s. King s Fund Institute, London; 1990. 5. Koenig, K, Johnson C, Morano C, Ducette J. Development and Validation of a Professional Behavior Assessment. Journal of Allied Health 2003; 32 (2): 86 89. 6. Kyrkjebøa JM, Hage I. What We Know and What They Do: Nursing Students Experiences of Improvement Knowledge in Clinical Practice. Nurse Education Today 2005; 25: 167 175. 7. Gilmour JA, Kopeikin A, Douche J. Student Nurses as Peer- Mentors: Collegiality in Practice. Nurse Education in Practice 2007; 7: 36 43. 8. Owens BH, Herrick CA, Kelley JA. Prearranged Mentorship Program: Can It Work Long Distance? Journal of Professional Nursing 1998; 14 (2): 78 84. 9. Park JR, ChappleM, Wharrad H, Bradley S. Early Nursing Career Experience for 1994 2000 Graduates from the University of Nottingham. Journal of Nursing Management 2007; 15: 414 423. 10. Glen S, Waddington K. Role Transition from Staff Nurse to Clinical Nurse Specialist: a Case Study. Journal of Clinical Nursing 1998; 7: 283 290. 11. Taylor CA. Collaborative Approach to Developing Learning Synergy in Primary Health Care. Nurse Education in Practice 2007; 7: 18 25. 12. Stetler C, Brunell M, Giuliano K, Morsi D, Prince L, Newell- Stokes V. Evidence-Based Practice and the Role of Nursing Leadership. Journal of Nursing Administration 1998; 28: 45 51. 13. Mohide EA, Coker E. Toward Clinical Scholarship: Promoting Evidence-Based Practice in the Clinical Setting. Journal of Professional Nursing 2005; 21 (6): 372 379. 14. Tzenga HM, Ketefianb S, Redman RW. Relationship of Nurses Assessment of Organizational Culture, Job Satisfaction, and Patient Satisfaction with Nursing Care International Journal of Nursing Studies 2002; 39: 79 84. 15. Bennett S, Franko LM. Summary Proceedings: Workshop on Health Worker Motivation and Health Sector Reform. Major Applied Research 5, Working Paper 2. Beehtsda, MD: ABT Associates; 1999. 16. Čekanavičius V, Murauskas G. Statistika ir jos taikymai (2 dalys). Vilnius, ISBN 9986-546-93-1; ISBN 9955-491-16-7; 2003, 2004. 17. World Health Organization A Guide to Rapid Assessment of Human Resources for Health. Geneva; 2004. 18. Bennett S, Franko LM. Public Sector Health Worker Motivation and Health Sector Reform: a Conceptual Framework. Major Applied Research 5, Technical Paper 1. Beehtsda, MD: ABT Associates; 1998. 19. Adams O, Hicks V. Pay and Non-Pay Incentives, Performance and Motivation. Health Policy and Planning 1998; 13: 107 120. 20. McKenna BG, Smith NA, Poole SJ, Coverdale JH. Horizontal Violence: Experiences of Registered Nurses in their First Year of Practice. Journal of Advanced Nursing 2003; 42 (1): 90 96. 21. Chant S, Jenkinson T, Randle J, Russell G. Communication Skills: Some Problems in Nursing Education and Practice. Journal of Clinical Nursing 2002; 11: 12 21. Gautas 2009 m. birželio 11 d., aprobuotas 2009 m rugsėjo 9 d. Submitted June 11, 2009, accepted September 9, 2009. teorija ir praktika 2009 - T. 15 (Nr. 4) 381