SOTER 2014.51(79) ISSN 1392-7450 (Print), ISSN 2335-8785 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.51(79).4 Aldona VASILIAUSKIENË Lietuviø, ukrainieèiø istorikø asociacija Arkivyskupas Meèislovas Reinys tautø atmintyje: piligrimø kelias Straipsnyje nagrinėjama Vladimiro (prie Kliazmos) Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios parapijiečių grupelės, vadovaujamos klebono t. Sergejaus Zujevo, piligrimystė Lietuvoje arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884 02 03 1907 06 10 1926 04 05 1953 11 08) vardo įamžinimo keliais. Pristatomi lietuvių atlikti darbai Vladimire, garsinant M. Reinio vardą, jie tapo svarbia paskata piligrimystei. Straipsnyje apžvelgiama informacijos apie piligrimystę sklaida (spaudoje, per radiją ir pranešimus konferencijose), pasakojama apie Skapiškyje pastatytą rūpintojėlį, aptariami kiti renginiai. Piligrimystė liudija trijų tautų lietuvių, ukrainiečių ir rusų atstovų dėmesį M. Reiniui. Viena svarbiausių jungiamųjų grandžių Skapiškis. Atskleidžiamas ukrainiečių (dvasininkų bei pasauliečių) domėjimasis Skapiškyje kaupiama su Ukraina susijusia medžiaga, aptariama, kaip puoselėjamas Klementijaus Šeptyckio (1869 11 17 1915 08 28 1951 05 01) ukrainiečio, Studitų ordino (graikų apeigų katalikų) archimandrito, 2001 m. paskelbto palamintuoju atminimas. The article outlines the pilgrim journey to Lithuania by a group of parishioners of the Church of the Saint Virgin Mary Our Lady of the Rosary in Vladimir (on the River Kliazma) led by their pastor Father Serhiej Zuyev along the route commemorating the Archbishop Mečislovas Reinys (3/2/1884 10/6/1907 5/4/1926 8/11/1953). The article presents the results of the work carried out in Vladimir by Lithuanians in order to proclaim the memory of M. Reinys and which gave an impetus to go on this pilgrimage. It also details the forms of expression resorted to in order to achieve this purpose (press, radio, presentations delivered at conferences), a cross erected in Skapiškis and other events. The pilgrimage testifies the interest of three nations Lithuanians, Ukrainians and Russians in M. Reinys, with Skapiškis as one of the connecting links. Various materials about Ukraine, which are compiled and stored in Skapiškis, are also an object of attraction for Ukrainians (clergymen and laymen). A particular attention is addressed to the memory of Klementij Šeptycky (17/11/1869 28/08/1915 01/05/1951), a Catholic of Eastern (Greek) rite and the archimandrite of the Studite order, who was declared as Blessed in 2001. Ávadas Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884 02 03 1907 06 10 1926 04 05 1953 11 08) biografija ir veikla pastaruoju metu sulaukė nemažai dėmesio. Tam įtakos turėjo ir sukaktys M. Reinio gimimo 130-metis ir mirties 60-metis. Siekdami įprasminti pastarąją datą į pirmąją piligriminę kelionę išsiruošė Vladimiro (prie Kliazmos) Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios parapijiečių grupelė; M. Reiniui atminti pastatytas rūpintojėlis, organizuotos konferencijos, renginiai, susitikimai. M. Reinys rusų, ukrainiečių ir lietuvių tautas vienijanti asmenybė yra šio tyrimo objektas. Darbo tikslas aptarti pirmąją piligrimystę M. Reinio vardo įamžinimo keliais kaip galimybę skleisti žinią apie jo veiklą. Darbo uždaviniai glaustai pristatyti M. Reinio asmenybę, apžvelgti sąlygas, lėmusias piligrimystės idėją; supažindinti su vietovėmis, aplankytomis per maldingą kelionę; aptarti rusų piligrimų ir ukrainiečių vienuolių bazilijonų susitikimų svarbą; detalizuoti, kaip buvo įamžintas M. Reinio atminimas.
44 Aldona VASILIAUSKIENË Metodai: analitinis, statistinis. Literatūra M. Reiniui skirti mokslo tyrinėjimai, straipsniai periodikoje. Kalbant apie piligrimystę ir žinių apie M. Reinį sklaidą už Lietuvos ribų, būtina nors glaustai aptarti jo asmenybę, paminėti keletą svarbiausių M. Reinio gyvenimo bei plačiašakės veiklos momentų. 1. Arkivyskupo M. Reinio asmenybës bruoþai Arkivyskupas M. Reinys viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių Lietuvoje. Jis turėjo įtakos valstybės pozicijų įtvirtinimui, mokslo bei kultūros suklestėjimui, tautos dvasingumo stiprinimui, katalikiškosios pasaulėžiūros formavimui, katalikiškųjų vertybių ugdymui. Dievo apdovanotas išmintimi, jautria siela, išmokytas darbštumo, pareigingumo, atsakomybės, M. Reinys šias charakterio savybes tobulino visą gyvenimą. M. Reinys gimė 1884 m. vasario 3 d. Madagaskaro vienkiemyje (Daugailių parapija, Utenos kraštas), jauniausias iš 11 vaikų Julijonos Mališauskaitės (Reinienės) (1841 1913) ir Jeronimo Reinio (1833 1892) šeimoje. Aleksandro III gimnaziją Rygoje 1900 m. baigė aukso medaliu. Mokslus tęsė Vilniaus kunigų seminarijoje, studijavo Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje (1905 1909). Už darbą Krikščionybės pasirodymas daug prisidėjo prie dorovės kilimo ( Apparito christianisimi multum contulit ad promovendam doctrinam morum ) jam suteiktas teologijos magistro laipsnis (1909). 1909 1914 m. M. Reinys žinias gilino Luveno universiteto Filosofijos institute. Už disertaciją Theorie de Vl. Soloviev sur la fondament de la moralite ( Vladimiro Solovjovo dorovės teorijos pagrindai ), suteiktas filosofijos mokslų daktaro laipsnis (1912). M. Reinys vienas pirmųjų lietuvių mokslininkų, Vakarams pristačiusių rusų filosofą ir teologą Vladimirą Solovjovą (1853 01 28 1900 08 08) 1, filosofiją siejusį su krikščionybės mokslu, propagavusį katalikų, stačiatikių ir protestantų Bažnyčių susivienijimo idėją. 1914 m. M. Reinys grįžo į Lietuvą. Buvo įgijęs daug žinių, išmokęs 9 kalbas visa tai sėkmingai panaudojo savo plačiašakėje veikloje. M. Reinys dirbo Vilniuje (1914 1922), Kaune (1922 1926), Vilkaviškyje ir Kaune (1926 1940) ir vėl Vilniuje (1940 1947), kol 1947 m. birželio 12 d. buvo suimtas. Nuteistas 8 metus kalėti ir išvežtas į griežtojo režimo kalėjimą Vladimiro (prie Kliazmos) centralą (Rusija). 1.1. Pastoracinë veikla Pastoracinėje veikloje kunigas M. Reinys iškilo nuo vikaro iki arkivyskupo apaštalinio administratoriaus. M. Reinys dvasinio gyvenimo kelią pradėjo kaip kunigas (įšventintas 1907 m. birželio 10 d. Sankt Peterburge). 1926 m. balandžio 5 d. tapo tituliniu Tiddi vyskupu ir Vilkaviškio vyskupo Antano Karoso padėjėju koadjutoriumi. 1940 m. liepos 9 d. konsekruotas tituliniu Cypselos arkivyskupu ir paskirtas į Vilnių arkivyskupo Romualdo Jalbžykovskio (1876 02 07 1901 03 09 1926 06 24 1955 04 19) pagalbininku, o šiam pasitraukus iš Lietuvos dirbo kaip apaštalinis administratorius, kol jį suėmė okupacinė valdžia.
ARKIVYSKUPAS MEÈISLOVAS REINYS TAUTØ ATMINTYJE: PILIGRIMØ KELIAS 45 Pastoracine veikla užsiėmė ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje. Kunigų vienybės centrui pakvietus, vyskupas M. Reinys viešėjo JAV ir Kanadoje (1937 06 17 09 01): aplankė 52 parapijas, pasakė 67 pamokslus, dalyvavo 5 seimuose, ALRKF kongrese, Lietuvių dienose, susitikimuose su parapijiečiais, salėse pasakė 46 kalbas 2. Artėjant šv. Jono Bosko (1815 08 16 1929 06 02 1888 01 31) gimimo 200 metų jubiliejui (2015 m.) dera priminti, kad M. Reinys buvo pirmasis vyskupas lietuvis, aplankęs lietuvius saleziečius Turine (1932 m. birželio 21 d.) 3. M. Reinys vienas iš Katalikų veikimo centro steigėjų, žymus Katalikų akcijos veikėjas, jos idėjas propagavęs katalikiškose organizacijose, skleidęs per pamokslus ir pastoracinius vizitus parapijose, palaikęs visų katalikiškų organizacijų (ypač jaunimo) veiklą, rėmęs jas materialiai 4. 1.2. Pedagoginë ir mokslinë veikla Pirmieji pedagoginio gyvenimo žingsniai darbas namų mokytoju baigus gimnaziją Rygoje. Vėliau, nuo 1914 m. jau kvalifikuoto specialisto filosofijos daktaro darbuotė Vilniuje, Kaune, Vilkaviškyje. M. Reinys du kartus išrinktas Lietuvių švietimo draugijos Rytas pirmininku (1915 1916; 1918 1922) 5. Kovodamas dėl lietuvybės išsaugojimo Vilnijos krašte, steigė mokyklas bei skaityklas, dėstė gimnazijoje. Be to, M. Reinys Vilniuje dėstė Pedagoginiuose ir Aukštuosiuose kursuose, Lietuvių katalikų mokytojų būrelyje bei Vilniaus kunigų seminarijoje (čia skaitė filosofijos ir sociologijos kursą). M. Reinys Vilniuje iškilo kaip lietuviškumo puoselėtojas, tautinių tradicijų palaikytojas jo paskaitos visuomenei Šv. Mikalojaus bažnyčios (tai buvo lietuviškumo židinys Vilniuje) parapijos salėje traukdavo klausytojus. Pasitraukęs iš Vilniaus, 1922 1940 m. (su pertrauka) dėstė bendrąją, lyginamąją ir pedagoginę psichologiją bei vadovavo Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto Teorinės ir eksperimentinės psichologijos katedrai Kaune, skaitė paskaitas visuomenei. Tapęs Vilkaviškio vyskupu koadjutoriumi, Vilkaviškio kunigų seminarijoje dėstė psichologiją. Mokslinė veikla. M. Reinys lietuviškos psichologijos terminijos kūrėjas: iš rusų kalbos išvertė Georgijaus Čelpanovo (1862 04 16 (28) 1936 02 13) psichologijos vadovėlį (1921; 1923 m. antrasis leidimas) 6. Parašė per 100 straipsnių ir studiją,,rasizmo problema (1939) iki tol rasizmas ir jo formos fašizmas bei komunizmas ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių mokslininkų nebuvo taip giliai išanalizuotos. Svarbi ir 1939 m. išspausdinta studija,,rasė ir psichika. Šiame veikale pirmąsyk pateikta lietuvių psichologinė charakteristika, ją sudaro 21 punktas. Charakteristikoje jaučiama ir paties autoriaus meilė gimtajai kalbai, kraštui, žmogui, pabrėžiama katalikiškojo auklėjimo svarba asmenybei. M. Reinys stengėsi atkreipti visuomenės dėmesį, kas gali laukti ateityje, jei bus neskiriama tinkamo dėmesio katalikiškajam jaunimo auklėjimui, ugdymo dvasingumui, jei bus nesirūpinama dvasiniu paveldu. M. Reinys bendradarbiavo 23 laikraščiuose ir žurnaluose, rašė religijos, dvasingumo bei doros, filosofijos, pedagogikos, psichologijos ir visuomenės klausimais 7. Buvo vienas iš Lietuvių katalikų mokslo akademijos kūrėjų (1922), už mokslinę veiklą išrinktas jos akademiku (1939).
46 Aldona VASILIAUSKIENË M. Reinys Lietuvos katalikų universiteto kūrėjas, jo rektorius-kancleris (1932) 8. Tačiau tautininkų valdžia universiteto atidarymą atidėjo neribotam laikui (universitetas nebuvo atidarytas). Kaip Lietuvos blaivybės sąjūdžio įtvirtinimo Europoje iniciatorius, dalyvavo XVIII tarptautiniame antialkoholiniame kongrese Kopenhagoje, liudijo Europos valstybėms, kad ir nedidelė Lietuva gali turėti tvirtas moralines nuostatas. 1.3. Lietuvos uþsienio reikalø ministras (1925 09 25 1926 04 20) Aktyvi visuomeninė veikla (Katalikų veikimo centro ir jo Spaudos biuro idėjos kėlėjas ir vykdytojas, Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, Vilniui vaduoti sąjunga, ateitininkai, pavasarininkai, kitos katalikiškos organizacijos, mecenato veikla) peraugo į politinę: M. Reinio politinės veiklos svarbiausias pasiekimas Lietuvos užsienio reikalų ministro postas. Užsienio reikalų ministru M. Reinys dirbo dr. Leono Bistro (1890 10 20 1971 10 18) vadovaujamame Ministrų kabinete 9. Jis buvo įsitraukęs į diskusijas dėl žemės reformos ir palaikė kun. Mykolo Krupavičiaus (1885 10 01 1914 06 13 1970 12 04) parengtą projektą. M. Reinys pradėjo gerinti itin painius Lietuvos ir Apaštalų Sosto santykius. Arkivyskupui Jurgiui Matulaičiui MIC (1871 04 13 1898 11 20 1918 11 30 1927 01 27, palaimintuoju paskelbtas 1987 m.) patarus, dirbo trimis kryptimis: rūpinosi Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimu (1926 m. balandžio 4 d. Šventasis Tėvas Pijus XI konstitucija Lituanorum gente įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją), abipuse atstovybe ir konkordatu tarp Vatikano ir Lietuvos Respublikos (konkordatas pasirašytas 1927 09 27). Nemažai nuveikė gerindamas santykius su Sovietų Sąjunga. M. Reinio iniciatyva Kaune lankėsi SSSR užsienio reikalų ministras Georgijus Čičerinas (1872 12 02 1936 07 07): grįždamas iš Vokietijos sostinės Berlyno, sustojo Kaune, abu pasikeitė kalbomis. Sutartis su SSRS pasirašyta vėliau, bet ją rengiant neabejotinai svarbus ir M. Reinio darbas. M. Reinys parengė pirmąjį Lietuvos ir SSRS nepuolimo sutarties projektą (1926 m. sausį). 1.4. M. Reinys okupacinës valdþios akiratyje Arkivyskupo atsisakymas 1943 m. pasirašyti kreipimąsi į lietuvių tautą, kad jaunuoliai savanoriškai stotų į vokiečių kariuomenę, buvo drąsus ir ryžtingas to meto iššūkis. Tokia arkivyskupo M. Reinio, kun. Alfonso Lipniūno (1905 03 12 1930 06 14 1945 03 28), Kaune dirbusio kun. Stasio Ylos (1908 01 05 1932 05 22 1983 03 24) ir kitų pozicija nemažai lėmė, kad Lietuvoje, vienintelėje iš Baltijos šalių, nesuformuotas SS dalinys. M. Reinys straipsniuose ir pamoksluose kritikavo sovietinę ideologiją, darvinizmą, marksizmą-leninizmą. Liaudies komisarų tarybai rašė raštus dėl tikybos pamokų grąžinimo į mokyklas, taip pat siekė, kad lietuviškuose Raudonosios armijos daliniuose būtų kapeliono pareigybė. Arkivyskupas ryžtingai pasipriešino sovietinės valdžios norui įkurti bažnyčių komitetus, kurie vadovautų tikinčiųjų bendruomenei ir būtų pavaldūs Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomiesiems komitetams 10. 1947 m. birželio 12 d. MGB pareigūnai M. Reinį suėmė. 1947 m. lapkričio 15 d. Ypatingasis pasitarimas prie SSRS MGB nutarė Reinį Mečislovą, Jeronimo sūnų, už
ARKIVYSKUPAS MEÈISLOVAS REINYS TAUTØ ATMINTYJE: PILIGRIMØ KELIAS 47 talkinimą tėvynės išdavikams, dalyvavimą antitarybinėje nacionalistinėje organizacijoje ir antitarybinę agitaciją įkalinti kalėjime 8 metams, terminą skaičiuojant nuo 1947 m. birželio 12 d. Jam asmeniškai priklausantį turtą konfiskuoti 11. Bausmei atlikti numatytas griežtojo režimo kalėjimas Vladimiro centralas, į kurį su ypatinga apsauga arkivyskupas M. Reinys atvežtas 1948 m. sausio 20 d., o mirė 1953 m. lapkričio 8 d. 12. Palaikai užkasti Vladimiro miesto kapinėse Kniaz Vladimir, nenustatytoje vietoje. Būtina priminti, kad 1919 m. M. Reinys patyrė ir bolševikų kalėjimo žiaurumus 13. Vilniuje lietuviai patriotai, negavę bolševikų valdžios leidimo, Lietuvos Nepriklausomybės pirmosioms metinėms paminėti suorganizavo didelį koncertą. Minėjime kalbėję kun. M. Reinys ir poetas Liudas Gira (1884 08 27 1946 07 01) vėliau buvo suimti ir įkalinti. Raudonarmiečiai, traukdamiesi iš Vilniaus, 1919 m. balandžio 22 d. įkaitais pasiėmė kunigus Juozą Vailokaitį (1880 06 25 1905 1953 08 02), Mečislovą Reinį ir Povilą Dogelį (1877 02 01 1899 07 25 1949 11 03), pasauliečius Vladą Stašinską (1874 10 10 1944 03 11), Feliciją Bortkevičienę (1873 09 01 1945 10 21) ir Liudą Girą. Kol pasiekė Daugpilio ir Smolensko kalėjimus, įkaitai ilgai keliavo pėsčiomis. Pakelyje, nakvojant netoli gimtųjų vietų, M. Reinys galėjo pabėgti, bet to nepadarė, kad nenukentėtų jį saugojęs rusas sargybinis. Lietuvai ir Sovietų Rusijai susitarus pasikeisti įkaitais (už Smolensko kalėjime kentėjusius 15 lietuvių bolševikai gavo 38 savuosius), jais pasikeista 1919 m. liepos 23 d. Šį pasikeitimą prisimena kun. P. Dogelis: Mus vedė prie pravestos bolševikų su Lietuva sienos užrištomis akimis. Manėm, kad gal sušaudyti veda. Visaip dar galėjo būti. Jau netoli sutarta mainų vieta. Ir vėl atgal mus veda ir veža. Paskui antrą kartą rišo akis ir vėl vedė. Pagaliau tarp Degučių ir Daugailių sutartoje vietoje įvyko mainai. 14 Taip M. Reinys pirmą kartą asmeniškai susipažino su sovietine tikrove. Tačiau būdamas giliai tikintis šį kalėjime praleistą laiką jis priima kaip Aukščiausiojo siųstą išbandymą, tad neatsitiktinai ir tokioje situacijoje ieško gėrio. Susidūrimas su sovietine tikrove užgrūdino, padėjo jam nepasiduoti ir ketvirtį amžiaus trukusios sovietinės okupacijos pažadams bei gąsdinimams. Arkivyskupo M. Reinio idėjos ir visuomeninė veikla pralenkė gyvenamąjį laikotarpį, jis numatė tautų, valstybių, kultūrų ir religijų suartėjimo galimybę dar likus 50-čiai metų iki kardinalių visuomeninio gyvenimo pokyčių. M. Reinio plačiašakė veikla yra pavyzdys siekiant mūsų tautos ir valstybės suklestėjimo. Tad neatsitiktinai M. Reinio veiklą tyrinėja mokslininkai: rašo straipsnius, skaito pranešimus konferencijose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Arkivyskupo M. Reinio asmenybe domisi įvairių vietovių tikintieji Ukrainoje, taip pat Vladimire (Rusijos Federacija). 2. Piligrimystæ lëmusios sàlygos Žinios apie M. Reinio asmenybę sklido ir už Vladimiro centralo sienų. M. Reinys prisimenamas ir praėjus beveik pusei amžiaus po jo mirties. Tai liudija Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje esančios atminimo lentos įrašas Amžinas atlygis jums danguje... (Večnaja vam nagrada na nebesach). Lentoje išvardyti
48 Aldona VASILIAUSKIENË 9 asmenys. Pirmuoju įrašytas Arkivyskupas Reimis (Archiepiskop Reimis). Žmonių atmintyje neišliko arkivyskupo vardas, pavardėje vietoj n raides parašyta m, taip pat nėra nei gimimo, nei mirties datų, bet ir toks įrašas liudija, kad M. Reinys dar gerai prisimenamas. 2.1. Veikla Vladimire áamþinant M. Reinio vardà 2010 ir 2012 m. Arkivyskupo M. Reinio vardas Vladimire kryptingai įamžinamas nuo 2010 m.: pakabintas portretas Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje, atidengta ir pašventinta atminimo lenta, bažnyčioje parengtas kilnojamasis stendas, atidengta ir pašventinta atminimo lenta Vladimiro miesto kapinėse, skaityti pranešimai konferencijose, padovanoti lankstinukai ir M. Reinio paveikslėliai su malda. Straipsnyje detalizuojami išvardyti M. Reinio vardo įamžinimo Vladimire faktai, įprasminantys kankinio mirtį, liudijantys M. Reinio dvasinio paveldo Vladimire svarbą. Žinotina, kad Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčia Vladimire pastatyta 1891 1892 m., pašventinta 1894 m., 1930 m. sovietinės valdžios uždaryta; 1992 m. grąžinta tikintiesiems ir 1993 m. liepos 24 d. atšventinta. Nuo 2004 m. šioje bažnyčioje klebono pareigas einantis S. Zujevas itin domisi Lietuva ir jos kankiniais, tad palaiko M. Reinio vardo įamžinimo iniciatyvą, remia ir skatina asmenis, dirbančius šioje srityje. Darbas archyve. Straipsnio autorei įgyvendinti siekius padėjo Antanas Vinkus tuometis Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijos Federacijoje: dr. A. Vasiliauskienei, pirmajai lietuvei, Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministras 2010 m. pasirašė vardinę notą, leidžiančią tyrinėti Vladimiro centralo archyvo bylas. Pasirinktos trijų kalinių bylos: dviejų lietuvių dvasininkų (Mečislovo Reinio bei Vlado Mirono (1880 06 22 1904 1953 02 18) ir ukrainiečio Klementijaus Šeptyckio (1869 11 17 1915 08 28 1951 05 01). K. Šeptyckis Studitų ordino archimandritas, paskelbtas palaimintuoju 2001 m. Per pirmąją kelionę į Vladimirą (2010 m. rugsėjo 19 spalio 1 d.) šešias dienas, t. y. rugsėjo 22 29 d. (išskyrus 25 ir 26 d. šeštadienį ir sekmadienį), po dvi, tris, kartais net ir 4 valandas sudaryta galimybė susipažinti su bylomis, padaryti išrašų, kopijų, o kai kuriuos bylos lapus netgi nufotografuoti. Grįžus į Lietuvą, surinkta medžiaga kruopščiai tikrinta. Darbas tęsiamas per antrąją kelionę į Vladimirą (2010 m. spalio 27 d. lapkričio 4 d.). Deja, archyve buvo galima padirbėti tik trejetą dienų (sutrukdė renginiai, bylų rengimas dėl archyvo perkėlimo į naujas patalpas, poilsio bei prieššventinės dienos). Remiantis archyvo medžiaga Lietuvos ir Ukrainos mokslo leidiniuose išspausdinti straipsniai Arkivyskupas Mečislovas Reinys: kalinio Mečislovo Reinio asmens byla Nr. 3145 15 ir Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys ir palaimintasis Klementijus Šeptyckis: Vladimiro centralo kankiniai 16. Atminimo ženklai Vladimiro bažnyčioje, muziejuje ir kapinėse. 2010 m. spalio 28 d. Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje pakabintas iš Lietuvos atvežtas arkivyskupo M. Reinio portretas (tai M. Reinio giminaičio, LEU rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio dovana), kurį pašventino t. S. Zujevas. Kitas M. Reinio portretas (Utenos mero Alvydo Katino dovana) padovanotas Vladimiro centralo muziejui (muziejaus kuratorius papulkininkis Igoris Zakurdajevas) (žr. 1 lentelę).
ARKIVYSKUPAS MEÈISLOVAS REINYS TAUTØ ATMINTYJE: PILIGRIMØ KELIAS 49 1 lentelë. Paskata piligrimystei: M. Reinio vardo garsinimas ir áamþinimas Vladimire (2010 2012) (lentelë sudaryta remiantis visø keturiø kelioniø dalyvës ir organizatorës dr. A. Vasiliauskienës áspûdþiais bei asmeniniame archyve saugomais uþraðais) Eil. nr. Data Vieta Atliktas darbas Mecenatai 1. 2010 09 19 10 01 Pirmoji kelionė į Vladimirą 2. 2010 10 27 11 04 Antroji kelionė į Vladimirą 3. 2010 10 28 Vladimiro Švč. M. Marijos Rožinio Karalienės bažnyčia 4. 2010 10 29 Vladimiro centralo muziejus 5. 2010 10 29 Vladimiro Švč. M. Marijos Rožinio Karalienės bažnyčia 6. 2010 10 29 Vladimiro Švč. M. Marijos Rožinio Karalienės bažnyčia 7. 2010 10 30 Vladimiro miesto senosios kapinės Kniaz Vladimir 8. 2010 10 30 Vladimiro muziejus 9. 2010 11 02 Vladimiro miesto senosios kapinės Kniaz Vladimir 10. 2012 10 06 Trečioji kelionė į Vladimirą 11. 2012 11 30 Vladimiro valstybinio brolių Stoletovų universiteto Filologijos fakultetas Tyrinėjamos M. Reinio, pal. K. Šeptyckio ir kun. V. Mirono bylos Vladimiro kalėjimo archyve Portretai, atminimo lenta, stendas, pranešimai konferencijose Pakabintas arkivyskupo M. Reinio portretas Padovanotas M. Reinio portretas (muziejaus kuratorius papulkininkis Igoris Zakurdajevas) Parengtas M. Reiniui skirtas kilnojamasis stendas, remiantis Lietuvos periodika gausiai iliustruotais straipsniais apie atliktus darbus Vladimire Pranešimas Kankinys Mečislovas Reinys Dievo tarnas konferencijoje Kankinių kraujas naujų krikščionių pradas Atidengtos paminklinės lentos M. Reiniui (kartu ir pal. K. Šeptyckiui). Pranešimas Dievo tarnas Mečislovas Reinys: Rusijos kalėjimas kaip kelias į šventumą konferencijoje, skirtoje sovietinių represijų aukoms paminėti t. S. Zujevas per šv. Mišias pašventino paminklines lentas kapinių memoriale Vladimiro Švč. M. Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje atidengta ir pašventinta atminimo lenta M. Reiniui (skulpt. Vitalijus Leksas) Pranešimas Mečislovas Reinys: žmogus ir arkivyskupas nuo įsivaizduojamo iki išraiškos vaizdo konferencijoje Pokrovskio skaitymai Versmės leidyklos vadovas Petras Jonušas, Daugai lių bažnyčios klebonas mons. Petras Baltuška, asmeninės lėšos Vilava generalinis direktorius Antanas Vilūnas, mons. P. Baltuška, asmeninės lėšos LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis Utenos meras Alvydas Katinas Parapijos klebonas t. Sergejus Zujevas Konferencijos organizatorius t. S. Zujevas Lietuvos užsienio reikalų ministerija, LR ambasada Rusijos Federacijoje ir t. S. Zujevas. Konferencijos organizatoriai: Valstybinis Vladimiro-Suzdalės muziejus-draustinis ir Nacionalinių susivienijimų taryba prie Vladimiro srities administracijos t. S. Zujevas LR užsienio reikalų ministerijos ir asmeninės lėšos Kelionę finansavo t. S. Zujevas, straipsnio autorė taip pat prisidėjo asmeninėmis lėšomis
50 Aldona VASILIAUSKIENË 2010 m. spalio 30 d. Vladimiro miesto senųjų kapinių Kniaz Vladimir memoriale atidengtos paminklinės lentos M. Reiniui ir K. Šeptyckiui (žr. 1 lentelę). Paminklinėje lentoje lietuvių ir rusų kalbomis įrašyta: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, profesorius, arkivyskupas Mečislovas Reinys, apačioje data 1884 1953. Atidengiant paminklines lentas dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijos Federacijoje Antanas Vinkus, kiti ambasados darbuotojai, iš Lietuvos atvykę Užsienio reikalų ministerijos atstovai Marijus Gudynas ir Romanas Judinas (paminklinės lentos pagrindinis mecenatas Užsienio reikalų ministerija), monsinjoras Kęstutis Latoža perskaitė kardinolo Audrio Juozo Bačkio sveikinimą. Dalyvavo ir grupė lietuvių: iš Lietuvos atvykę M. Reinio atminimo puoselėtojai Antanas Vilūnas (kelionės rėmėjas), Zita Mackevičienė, dr. Aldona Vasiliauskienė ir juos vežęs vairuotojas Igoris Gerasimovas, Vladimire gyvenantis Ramūnas Babenskas 17 bei Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios parapijiečiai. Kapinėse, netoli šio memorialo, prieš simbolinį kapą su antkapiniu paminklu pal. K. Šeptyckiui, kun. S. Zujevas nuo savo darbo pradžios Vladimire (t. y. nuo 2004 m.) kasmet per Vėlines aukoja šv. Mišias. Lapkričio 2 d. per šv. Mišias kapinėse S. Zujevas, dalyvaujant lietuviams bei Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios parapijiečiams, pašventino abi paminklines lentas. Po dvejų metų, t. y. 2012 m. spalio 6 d., atminimo lenta M. Reiniui atidengta ir pašventinta Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje (skulptorius Vitalijus Leksas), tekstas lentoje rusų kalba. Atminimo lentoje virš M. Reinio portreto jo žodžiai, pasakyti 1951 m. žuvus vienam kaliniui: Neliūdėkite, nukankintieji kovoja drauge su mumis... Jie stiprina mūsų gretas. Tebus pašlovinti nenusilenkę prieš netiesą. Jie gyvena amžinai. 18 Po portretu įrašas: Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys (03.02.1884 08.11.1953). Dėkingi Lietuvos ir Rusijos pasauliečiai ir dvasininkai. Minint kankiniško išėjimo į Amžinąją Šviesą ir Amžinąją Ramybę 60-ąsias metines. Paminklinę lentą finansavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (M. Reinys, kaip žinoma, buvo užsienio reikalų ministras). Jos pastatymu rūpinosi ne tik kun. S. Zujevas, bet ir lietuvis verslininkas Ramūnas Babenskas, dirbantis Vladimire nuo 1996-ųjų. Memorialinę lentą atidengė tuometinis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius, pašventino Maskvos Dievo Motinos vyskupijos arkivyskupas metropolitas Paolo Pezzi, kuris vadovavo šv. Mišių aukai ir pasakė įspūdingą pamokslą. Šventinant lentą kalbėjo ir Stačiatikių Bažnyčios atstovas protojerėjus, Dvasinės seminarijos rektorius Georgijus Gorbačiukas, perdavęs Vladimiro ir Suzdalės arkivyskupo Evlogijo sveikinimus. Lietuvos dvasininkijai atstovavo Vilniaus arkivyskupijos kancleris, Vilniaus arkikatedros administratorius monsinjoras Robertas Šalaševičius. Lankstinukai ir paveikslėliai. Atminimo lentos atidengimo ir pašventinimo Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje proga iš Lietuvos atvežta rusų kalba išspausdintų lankstinukų (parengė dr. A. Vasiliauskienė) bei M. Reinio paveikslėlių su malda (leidybą parėmė URM ir LEU). Spalvotame ir nuotraukomis iliustruotame lankstinuke nurodyti esminiai M. Reinio gyvenimo ir veiklos faktai. Tad Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios lankytojai galėjo daugiau sužinoti apie M. Reinį. Paveikslėlyje maldelė, kuriai Imprimatur buvo parašęs vysk. Juozas Tunaitis (1928 10 25 1954 09 12 1991 05 19 2012 06 01). Išverstai į rusų kalbą maldelei Imprimatur parašė arkivyskupas Paolo Pezzi.
ARKIVYSKUPAS MEÈISLOVAS REINYS TAUTØ ATMINTYJE: PILIGRIMØ KELIAS 51 Konferencijos. Apie M. Reinį tikintieji ir besidomintys sužinojo ir iš skaidrėmis iliustruotų pranešimų per tris tarptautines konferencijas: 2010 m. spalio 29 d. Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje vyko konferencija Kankinių kraujas naujų krikščionių pradas ; muziejaus salėje 2010 m. spalio 30 d. konferencija sovietinių represijų aukoms paminėti; 2012 m. lapkričio 30 d. konferencija Pokrovskio skaitymai 19. Pastaroji konferencija vyko Vladimiro valstybinio brolių Stoletovų universiteto Filologijos fakultete. Visose konferencijose pranešimus skaitė dr. A. Vasiliauskienė. Besidomintieji M. Reinio asmenybe daugiau sužinojo apie Lietuvos vietoves, susijusias su arkivyskupu, pamatė jas nuotraukose. 2.2. Lietuvoje skaityti praneðimai, paskaitos susitikimuose, áraðas Marijos radijo laidoje, supaþindinant su M. Reinio vardo áamþinimu Vladimire Apie straipsnio autorės per keturias keliones 20 (2010 m. rugsėjo 19 d. spalio 1 d.; 2010 m. spalio 27 d. lapkričio 4 d.; 2012 m. spalio 6 d. ir 2012 m. lapkričio 28 d. gruodžio 2 d.) atliktus darbus (jie nuveikti padedant daugeliui asmenų žr. 1 lentelę), M. Reinio vardo įamžinimą jo mirties vietoje Vladimire kalbėta Vilniuje 21 (Šv. Kryžiaus ir Šv. Mikalojaus bažnyčiose 22 ), Lentvaryje (Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios parapijos salėje) 23, Daugailiuose (Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje), Skapiškyje (Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje), mokslo istorikų 24 ir Baltijos šalių mokslo istorikų konferencijose 25, Pasaulio lietuvių simpoziume 26, LKMA suvažiavime 27, Lietuvos kultūros tyrimų instituto 2013 m. lapkričio 21 22 d. organizuotoje konferencijoje Senojo baltiškojo tikėjimo ir krikščionybės sąveika, sąsajos, jų teorinės refleksijos 28, taip pat Marijos radijo laidoje 29. 2.3. Þiniø apie veiklà Vladimire sklaida periodikoje, Marijos radijo laidoje Apie minėtas keliones į Vladimirą ir atliktus darbus autorės rašyta 35 straipsniuose (žr. 2 lentelę): XXI amžiuje, Katalike, Lietuvos aide, Mokslo Lietuvoje, Tėviškės žiburiuose (Kanada), Utenyje, Utenos apskrities žiniose, Vorutoje. Paminėtinas Juozo Skomskio straipsnis LEU laikraštyje Šviesa 30. Straipsniuose aptariamos šešios pagrindinės temos: 1. Vladimiro miesto, jame ir dabar veikiančio kalėjimo (čia kali asmenys, nuteisti iki gyvos galvos), vadinamo centralu, bei vienintelės lotynų apeigų katalikų bažnyčios, tituluojamos Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės vardu, istorija; 2. M. Reinio pėdsakų Vladimire apžvalga. Kaip jau minėta, Vladimiro archyve saugoma M. Reinio kalinio byla detaliai išnagrinėta ir publikuota mokslo leidinyje Genocidas ir rezistencija ; 3. Lietuvos visuomenei pristatyti ir M. Reinio vardo garsintojai Rusijoje (Vladimire): italė Džovana Paravičini, rusas S. Zujevas, lenkė Valentina Jurganova ir lietuvis Ramūnas Babenskas; 4. M. Reinio vardo įamžinimas Vladimire 2010 ir 2012 m. (detalizuotos įvairios formos ir būdai); 5. Žinių apie Vladimire atliktus darbus sklaida įvairiuose renginiuose (konferencijose, simpoziumuose, susitikimuose ir pan.); 6. M. Reinio vardo įamžintojų įvertinimas, jų atliktų darbų apibendrinimas: padėkos, veiklos pagarsinimas per Marijos radiją, specialiai tam skirtoje radijo laidoje. Atskirai reikėtų paminėti straipsnius apie piligrimystę Lietuvoje M. Reinio vardo įamžinimo keliais ir jos įamžinimą. Piligrimystės ištakos, piligrimų maldinga kelionė (skirta M. Reinio mirties 60-mečiui) aprašyta Lietuvos aide 10-ies straipsnių cikle, rubrikoje Piligrimystė M. Reinio keliais (žr. 3 lentelę).
52 Aldona VASILIAUSKIENË 2 lentelë. Straipsniai apie M. Reiná periodikoje (2010 2013) (Lentelë sudaryta remiantis dr. A. Vasiliauskienës straipsniais, skirtais M. Reiniui ir jo vardo áamþinimui Vladimire. Èia nepaminëti straipsniai apie Lietuvoje vykusius renginius (paskaitas, praneðimus, pokalbius, susitikimus), per kuriuos buvo skleidþiamos þinios apie Vladimirà ir M. Reiná.) Eil. nr. Tematika I. Vladimiro miestas, kalėjimas, bažnyčia Straipsnio pavadinimas 1. Keletas Vladimiro miesto istorijos bruožų Leidinio pavadinimas Data Lietuvos aidas 2010 12 01. Nr. 278, 279, 280. P. 1, 6 7 2. Miestas prie Kliazmos Utenis 2010 12 02. Nr. 136. P. 4 6 3. Vladimiro centralas daugumos lietuvių inteligentų kančios ir mirties vieta 4. Vladimiro centralas arkivyskupo M. Reinio paskutiniai gyvenimo metai 5. Žinių apie M. Reinio kančias Vladimiro centrale sklaida 6. Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčia Vladimire 7. Arkivyskupas Mečislovas Reinys ir Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčia II. M. Reinio pėdsakais Vladimire 8. Arkivyskupo Mečislovo Reinio byla Vladimire 9. Arkivyskupo Mečislovo Reinio pėdsakais Vladimire Lietuvos aidas 2010 12 11. Nr. 287, 288, 289. P. 1, 4 5 Utenis 2010 11 23. Nr. 132. P. 4 6 Utenos apskrities žinios 2011 08 23. Nr. 94. P. 4 Lietuvos aidas 2010 11 13. Nr. 263, 264, 265. P. 6 Lietuvos aidas 2010 11 24. Nr. 272, 273, 274. P. 7 Utenos apskrities žinios 2011 01 06. Nr. 2. P. 4 5 Voruta 2011 07 23. Nr. 14. P. 10 2011 08 06. Nr. 15. P. 10 2011 08 20. Nr. 16. P. 10 III. Žinių apie M. Reinį skleidėjai Vladimire 10. Susitikimai Rusijoje. 1. Italė Maskvoje žino apie arkivyskupą Mečislovą Reinį 11. Susitikimai Rusijoje ieškant dokumentų apie arkivyskupą Mečislovą Reinį 2. Arkivyskupo M. Reinio vardo garsintojas t. Sergiejus Zujevas 12. Arkivyskupas M. Reinys žinomas Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės parapijos tikintiesiems ir jos klebonui t. Sergiejui Zujevui 13. Susitikimai Rusijoje ieškant dokumentų apie arkivyskupą Mečislovą Reinį 3. Valentina Jurganova arkivyskupo M. Reinio bylos tyrėja Lietuvos aidas 2010 10 02. Nr. 230, 231, 232. P. 7 Lietuvos aidas 2010 10 13. Nr. 239, 240, 241. P. 6 7 Utenis 2010 10 19. Nr. 118. P. 4 5 Lietuvos aidas 2010 10 30. Nr. 254, 255, 256. P. 5
ARKIVYSKUPAS MEÈISLOVAS REINYS TAUTØ ATMINTYJE: PILIGRIMØ KELIAS 53 14. Pirmoji pažintis su arkivyskupo M. Reinio byla: Valentina Jurganova 15. Ramūnas Babenskas: vienas arkivyskupo M. Reinio vardo garsintojų Vladimire 16. Svečias iš Vladimiro Ramūnas Babenskas IV. M. Reinio vardo įamžinimas Vladimire 17. Atminties ženklai arkivyskupui Mečislovui Reiniui Vladimire prie Kliazmos 18. Arkivyskupo Mečislovo Reinio portretas Vladimiro bažnyčioje 19. Arkivyskupo Mečislovo Reinio vardo įamžinimas Vladimire prie Kliazmos 20. Arkivyskupas Mečislovas Reinys tampa žinomas ir Vladimire prie Kliazmos 21. Rusijoje pagerbtas iškilusis lietuvis. Paminklinė lenta Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui Vladimire 22. Dievo tarno arkiv. Mečislovo Reinio vardo įamžinimas (1884 02 03 1907 06 10 1926 04 05 1953 11 08) 23. Naujas M. Reinio vardo įamžinimas Vladimire 24. Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio vardo įamžinimas Vladimire 2012 metais Utenis 2010 10 26. Nr. 121. P. 3 4 Utenis 2013 01 05. Nr. 1. P. 4, 9 Lietuvos aidas 2013 03 20. Nr. 61, 62, 63. P. 6 XXI amžius 2010 11 19. Nr. 84. P. 1, 6 7 Utenis 2010 11 16. Nr. 129. P. 3 5 Mokslo Lietuva 2011 03 03. Nr. 5. P. 14 15; 2011 03 17. Nr. 6. P. 11 Utenos apskrities žinios 2010 11 18. Nr. 132. P. 1, 4 5 XXI amžius 2012 10 12. Nr. 38. P. 1 Katalikas 2012 11 23. Nr. 22. P. 1 Lietuvos aidas 2012 11 28. Nr. 265, 266, 267. P. 7 Tėviškės žiburiai (Kanada) 2012 11 13. Nr. 45. P. 2 2012 11 20. Nr. 46. P. 2 25. Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio vardo įamžinimas Vladimire 2012 metais 26. Daugailiai Vladimiras: Arkivyskupo M. Reinio vardo įamžinimas Utenis 2012 11 21. Nr. 93. P. 6 7 2012 11 24. Nr. 94. P. 4 2012 11 28. Nr. 95. P. 7 Utenos apskrities žinios 2013 01 24. Nr. 9. P. 5 27. Pokrovskio skaitymai Vladimire Lietuvos aidas 2013 01 26. Nr. 19, 20, 21. P. 7 V. Žinių apie veiklą Vladimire sklaida 28. Arkivyskupo M. Reinio vardo puoselėtojai ir garsintojai lankėsi jo įamžinimo vietose 29. Kupiškio rajono mokiniai Skapiškyje paminėjo krašto tremtinius 30. Pasaulio lietuvių simpoziume kalbėta apie arkivyskupą M. Reinį Utenos apskrities žinios 2011 m. liepos 28 d. Nr. 84. P. 4 Mokslo Lietuva 2011 m. liepos 7 d. Nr. 13. P. 14 Utenis 2011 m. liepos 30 d. Nr. 60. P. 4 5 31. XV pasaulio lietuvių simpoziumas Lietuvos aidas 2011 m. liepos 27 d. Nr. 166, 167, 168. P. 1, 3 32. Skapiškyje paminėtas tremties septyniasdešimtmetis Lietuvos aidas 2011 m. birželio 18 d. Nr. 139, 140, 141. P. 5 33. Tremtiniams skirta popietė XXI amžius 2011 m. liepos 8 d. Nr. 51. P. 6
54 Aldona VASILIAUSKIENË VI. M. Reinio vardo įamžintojų įvertinimas 34. Už pagalbą įamžinant arkivyskupo Mečislovo Reinio vardą padėkos Utenis 2012 03 10. Nr. 20. P. 6 35. Marijos radijo laida, skirta M. Reiniui Lietuvos aidas 2013 02 23. Nr. 40, 41, 42. P. 7 2013 02 27. Nr. 43, 44, 45. P. 7 Lietuvoje publikuoti straipsniai, gausiai iliustruoti nuotraukomis, pasiekė Vladimirą. Tai skatino toliau gilintis į M. Reinio veiklą ir ją viešinti. Pristatyti M. Reinio vardo įamžinimo darbai Vladimire. Tai skatino rusų ir kitų tautų katalikų domėjimąsi Lietuva. Vladimiro miesto senosiose kapinėse Kniaz Vladimir ir Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje atidengtos ir pašventintos M. Reiniui skirtos atminimo lentos; bažnyčioje ir Vladimiro kalėjime (jame dabar kali nuteistieji iki gyvos galvos) pakabinti M. Reinio portretai; bažnyčioje parengtas kilnojamasis stendas; trijose mokslinėse konferencijose skaityti pranešimai; iš Lietuvos nuvežti svarbiausius veiklos etapus atskleidžiantys lankstinukai bei paveikslėliai su malda. Minėti akivaizdūs darbai ir asmeniniai pokalbiai su parapijiečiais po šv. Mišių paskatino Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios tikinčiuosius piligrimystei M. Reinio vardo įamžinimo keliais Lietuvoje. Piligrimystei ruoštasi ne tik Vladimire, bet ir Lietuvoje. Plačiai skleidžiamos žinios apie būsimą maldingą kelionę ( Marijos radijo laidos, straipsniai periodikoje, mokslo darbai, pranešimai konferencijose, paskaitos parapijų salėse, bendruomenių susibūrimuose) rengė susitikimams su maldininkais, išsiruošusiais į pirmąją piligrimystę M. Reinio vardo įamžinimo keliais. 3. Vladimiro Ðvè. Mergelës Marijos Roþinio Karalienës baþnyèios parapijieèiø piligrimystë Lietuvoje 2013 m. balandžio 29 d. gegužės 3 d. arkivyskupo M. Reinio atminimo vietomis Lietuvoje, minint jo mirties 60-ąsias metines, keliavo kun. S. Zujevas ir Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės katalikų bažnyčios septyni parapijiečiai: Ramūnas Babenskas, Liuiza Gribovskaja, Stanislavas Gribovskis, Liubovė Kutseva, Liubovė Liugge, Aleksandras Norkinas ir Raisa Šaulova. Visi vykusieji iš Vladimiro į Lietuvą turėjo piligrimystės patirties, tik vieniems tai buvo septintoji, kitiems antroji kelionė. Tačiau ši visiems buvo įspūdinga tikinčiuosius sutelkė jų bendravimas, nuoširdumas, dėmesys M. Reinio asmenybei. Ši piligriminė kelionė ne tik pagarsino M. Reinio vardą, įprasmino Tikėjimo metus, bet priminė ir popiežiaus Jono Pauliaus II lankymosi Lietuvoje 20-metį, tad piligrimai apžiūrėjo Jono Pauliaus II lankytas vietas. Piligrimai lankėsi M. Reinio vardo įamžinimo vietose: Vilniuje, Utenoje ir Daugailiuose, Skapiškyje, o prieš išvykstant ir Kaune; meldėsi Kryžių kalne, Šiluvoje. M. Reinio paveikslėlius su maldele rusų kalba piligrimai atsivežė iš Vladimiro ir meldėsi iš jų visose šventovėse bei kitose M. Reinio vardo įamžinimo vietose.
ARKIVYSKUPAS MEÈISLOVAS REINYS TAUTØ ATMINTYJE: PILIGRIMØ KELIAS 55 LEU buvo pirmoji ir paskutinė piligrimų iš Vladimiro stotelė Lietuvoje 31. Ir neatsitiktinai: antruosiuose universiteto rūmuose (T. Ševčenkos g. 31) veikia koplyčia, yra M. Reinio auditorija, rektorius akademikas A. Gaižutis (arkivyskupo M. Reinio giminaitis) skleidžia žinias apie M. Reinio veiklą, jau ne vieną dešimtmetį rūpinasi jo vardo įamžinimu. Per pirmąjį susitikimą piligrimų vadovas kun. S. Zujevas įteikė padėkas už pagalbą įamžinant M. Reinio vardą Vladimire 32. 3.1. Piligrimystës svarba Stebina kun. S. Zujevo ir Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios parapijiečių ryžtas aplankyti M. Reinio įamžinimo vietas Lietuvoje. Piligrimystė buvo reikšminga ir lietuviams: rusų kalba atliekamos giesmės ir maldos, rožinis, kun. S. Zujevo pamokslai bei kalbos, piligrimų pagarba M. Reiniui jaudino kiekvieną susitikimo su piligrimais dalyvį. Kelia nuostabą tai, kad į pirmąją piligriminę kelionę išsiruošė ne lietuviai, o rusai ir kitų tautybių katalikai, gyvenantys Vladimire. Tai vienas žinomiausių ir svarbiausių Rusijos aukso rato žiedo (zolotoje kolco) miestų. 3.2. Piligrimystës áamþinimas Pirmoji tokia neįprasta piligrimystė Lietuvoje paliko ryškų pėdsaką: ją įamžino straipsniai spaudoje, pranešimai konferencijose, pastatytas rūpintojėlis, padėkos rėmėjams. Straipsniai spaudoje. Dar prieš atvykstant piligrimams, informaciniais straipsniais periodikoje siekta sudominti visus, kuriems brangus M. Reinio atminimas, ir paraginti juos atvykti į susitikimus. Piligrimų kelionė po Lietuvą, susitikimai su tikinčiaisiais taip pat sulaukė spaudos dėmesio. Apie piligrimus ir jų kelionę Lietuvoje rašyta periodinėje spaudoje: XXI amžiuje 33, Kupiškėnų mintyse 34, Lietuvos aide 35, Utenyje 36, Utenos dienoje 37. Vilniaus, Utenos, Daugailių, Madagaskaro, Leliūnų, Skapiškio, Kupiškio bei kitų vietovių tikintieji turėjo galimybę pabendrauti su piligrimais ir kartu pasimelsti. Ypač daug publikacijų skelbta Lietuvos aide (žr. 3 lentelę). 3 lentelë. Pirmoji piligrimystë M. Reinio vardo áamþinimo keliais ir jos áprasminimas straipsniø ciklas Lietuvos aide Eil. nr. Lietuvos aidas Straipsnių ciklas Pirmoji piligrimystė M. Reinio vardo įamžinimo keliais ir jos įprasminimas Straipsnio pavadinimas 1. M. Reinio atminimo puoselėjimas Vladimire 2. M. Reinys ir Vladimiro piligrimai 3. Piligrimai Lietuvoje susitikimas Lietuvos edukologijos universitete Data 2013 m. rugsėjo 25 d. Nr. 214, 215, 216. P. 6 7 2013 m. rugsėjo 8 d. Nr. 217, 218, 219. P. 6 7 2013 m. spalio 2 d. Nr. 220, 221, 222. P. 6 7 4. Piligrimai Vilniuje 2013 m. spalio 5 d. Nr. 223, 224, 225. P. 6 7
56 Aldona VASILIAUSKIENË 5. Trečioji piligrimystės diena: Utena Daugailiai Madagaskaras Leliūnai Utena 6. Ketvirtoji piligrimystės diena: Skapiškis Kryžių kalnas Šiluva 2013 m. spalio 9 d. Nr. 226, 227, 228. P. 6 7 2013 m. spalio 12 d. Nr. 229, 230, 231. P. 6 7 7. Piligrimai Šiluvoje 2013 m. spalio 16 d. Nr. 232, 233, 234. P. 7 8. Paskutinė piligrimų kelionės Lietuvoje diena 9. Piligrimystės ir Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio 60-ųjų mirties metinių pagerbimas Skapiškyje 10. Mokslinė konferencija, Rūpintojėlio šventinimas, meninė programa 2013 m. spalio 19 d. Nr. 235, 236, 237. P. 6 7 2013 m. spalio 23 d. Nr. 238, 239, 240. P. 6 7 2013 m. spalio 26 d. Nr. 241, 242, 243. P. 6 7 Rūpintojėlis Skapiškyje. Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės piligrimų Lietuvoje svarbiausias atminimas 2013 m. Skapiškyje (Kupiškio r.) pastatytas rūpintojėlis 38 (tautodailininkas Pranas Kaziūnas, 1947 10 27 2013 09 12). Rūpintojėlis skirtas arkivyskupo M. Reinio mirties 60-mečiui paminėti ir siekiant įprasminti 60-mečio proga organizuotą pirmąją piligrimystę. Į rūpintojėlio postamentą įmūryta žemės sauja iš Vladimiro miesto kapinių. Kaip jau minėta, palaidojimo vieta nėra žinoma. Ilgamečio Daugailių klebono mons. P. Baltuškos iniciatyva kapsulė su žemėmis palaidota Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje, simboliniame M. Reinio kape (1990 m. liepos 15 d.). Taip mons. P. Baltuška išreiškė pagarbą M. Reiniui. Plokštė su arkivyskupo M. Reinio bareljefu (skulptorius Kęstutis Balčiūnas iš Marijampolės) įtvirtinta Vilniaus arkikatedros Tremtinių koplyčios dešinėje sienoje ir iškilmingai pašventinta 2000 m. birželio 18 d. M. Reinio įamžinimo iniciatoriai Vilniaus arkivyskupijos kurija ir arkikatedros administratorius kun. Gintaras Petronis. Skapiškyje rūpintojėlis pašventintas šalia 2007 m. M. Reiniui pastatyto koplytstulpio 39 (tautodailininkas Antanas Ruškys, 1924 03 03 2011 01 30). Koplytstulpis atidengtas M. Reinio kunigystės 100-mečio proga, juo siekta pagerbti ir straipsnio autorės tėvelius: Vladą Pajedą (1912 12 10 1982 09 27) vieną iš partizanų būrio Nepriklausoma Lietuva kūrėjų, kuris iškentėjo Sibiro lagerius (nuteistas 15 metų ir 5 metams be teisių), ir Oną Žiogūnaitę (Pajedienę) (1918 04 16 1999 01 21), kuri su maža dukra gebėjo išsislapstyti ir nebuvo išvežta į Sibirą 40. Koplytstulpį pašventino Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas 2008 m., minint vienos gausiausių 1948 m. tremties 60-metį 41. Šv. Mišios, konferencija, rūpintojėlio šventinimas. Rūpintojėlio šventinimo dieną laikytos šv. Mišios Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje, vyko mokslinė konferencija, įteiktos padėkos piligrimystės rėmėjams, atlikta meninė programa. Šventiniams renginiams pasirinkta liepos 24-oji. Ši data neatsitiktinė, prieš 20 metų, t. y. 1993 m. liepos 24-ąją, Vladimire buvo atšventinta tikinčiųjų atgauta Švč. Mergelės
ARKIVYSKUPAS MEÈISLOVAS REINYS TAUTØ ATMINTYJE: PILIGRIMØ KELIAS 57 Marijos Rožinio Karalienės bažnyčia. Tad bažnyčiai minint atšventinimo 20-metį, kartu su šios parapijos tikinčiaisiais Vladimire meldėsi ir Lietuvoje į Skapiškį susirinkusieji. 14 kunigų iš Vilniaus arkivyskupijos ir Panevėžio vyskupijos aukojo šv. Mišias, kurioms vadovavo apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis 42. Meldėsi per 200 tikinčiųjų, atvykusių iš įvairių Lietuvos vietų. Įtaigų ir prasmingą pamokslą pasakė Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos klebonas teol. m. dr. Gediminas Jankūnas. Pamokslininkas kalbėjo, kad kunigams dažnai tenka atsakyti į klausimus, kurių tikintieji ir neklausia. Kunigams tenka kantriai sėti Dievo žodį į skirtingas širdžių dirvas ir kartais net gali apimti neviltis. Pamokslininkas ragino susimąstyti apie sėklą: dažniausiai ji surenkama ir laukia sėjos meto. Kun. dr. G. Jankūnas teigė, jog mokslininkai ir po daugelio metų, atkasę Pompėją, rado puodynes su grūdais. Grūdus pasėjo ir jie sudygo taigi reikėjo išlaukti. Pamokslininkas tvirtino, kad mums trūksta kantrybės. Sėkla moka laukti, o mes norime visko greitai ir daug. Tačiau tas laukimas yra ne nevilties, o Dievo Meilės ženklas, Jo Gailestingumas. Meilė labai kantri: reikia į uolą papilti daugiau žemės, išsiravėti erškėčius, kad sėkla galėtų sudygti ir duotų vaisių. Per kantrumą gauname progą pasikeisti, atsiversti, atgailauti. Kun. dr. G. Jankūnas teigimu, arkivyskupo M. Reinio kopimas į altoriaus garbę irgi reikalauja didelės kantrybės, kad lietuvių tauta galėtų didžiuotis XX a. kankiniais. Turime atverti ausis, nusiimti valktis nuo akių ir praregėti, ir, svarbiausia, žinoti, kad mus lydi Dievo Meilė. Šv. Mišiose giedojo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, Lietuvos operos dainininkė prof. Irena Milkevičiūtė, akompanavo Vilniaus operos ir baleto teatro pianistė Olga Eleonora Taškinaitė, giedojo Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios mišrus choras (vargonininkė Asta Davolienė). Melstasi prašant Aukščiausiojo pagreitinti arkivyskupo M. Reinio beatifikacijos bylos baigtį, melstasi už pirmuosius piligrimus iš Rusijos (S. Zujevą, R. Šaulovą, L. Kutsevą, S. Gribovskį, L. Gribovskają, A. Norkiną, L. Liuggę ir R. Babenską), sujudinusius Lietuvos tikinčiuosius, taip pat už renginio iniciatorės giminę: Pajedų, Žiogūnų, Vasiliauskų šeimų mirusiuosius ir gyvuosius, prašyta jiems Dievo palaimos bei Švč. Mergelės Marijos globos ir dėkota Aukščiausiajam už suteiktas malones. Mokslinėje konferencijoje Kančia Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio gyvenime ir piligrimystė 43 skaityti keturi pranešimai: Filosofinė ir teologinė kančios samprata (LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis), M. Reinio keliais: Madagaskaras, Vilnius, Vladimiras, Skapiškis (Lietuvių, ukrainiečių istorikų asociacijos prezidentė dr. Aldona Vasiliauskienė), Vladimiro katalikų atstovų, kaip daugiatautės kultūros nešėjų, kelias į M. Reinį ir Lietuvą (Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė) ir Katalikiška veikla, prikeliant Skapiškio bendruomenę (Kamajų Šv. Kazimiero parapijos klebonas kun. mgr. Andrius Šukys). Ir akademikas A. Gaižutis, ir kun. A. Šukys pažymėjo, kad itin svarbu, jog tokie prasmingi renginiai vyksta ne tik dideliuose miestuose, kur švenčių ir taip netrūksta, o nedideliame miestelyje Skapiškyje, renginio organizatorės vaikystės mieste kad ir čia žmonėms sudaroma galimybė pasijusti svarbiems ir reikalingiems. Šis renginys
58 Aldona VASILIAUSKIENË svarbus istorinis akcentas, liudijantis, kad Skapiškis jau nebe pirmąsyk renginių mastu siekia lygiuotis į didžiuosius miestus. Prelegentai pažymėjo, kad pastangos lygiuotis duoda gražių rezultatų. Padėkos. Į šventę atvykusiems pirmosios piligrimystės rėmėjams Panevėžio vyskupo vikaras kun. mgr. Simas Maksvytis įteikė padėkas ir dr. A.Vasiliauskienės knygas Petras Perkumas. Įteikta 19-a padėkų piligrimystės rėmėjams dvasininkams ir pasauliečiams (negalėjusiems atvykti perduotos vėliau) 44. Šios padėkos nuo įprastinių padėkų skiriasi tuo, kad nurodytos visų rėmėjų pavardės, o jų gausa stebina kiekvieną. Be to, padėkoje įrašyta ir malda prašoma malonių užtariant arkivyskupui M. Reiniui (Imprimatur 2008 m. kovo 14 d. pasirašė vyskupas Juozas Tunaitis). Šventės dalyviai pasimeldė bažnyčios šventoriuje prie Lurdo ir ilgamečio (nuo 1925 m. beveik iki mirties) Skapiškio parapijos klebono kan. Nikodemo Kasperiūno (1872 01 02 1896 05 18 1956 02 13) kapo. Renginiai prie rūpintojėlio. Sodyboje pastatytą rūpintojėlį pašventino kan. Stanislovas Krumpliauskas 45. Tai jau trečias svarbus kanauninko darbas šioje sodyboje: pašventintas namas ir rūpintojėlis, pasodintas dekoratyvinis medis. Apaštališkasis protonotaras B. Antanaitis kalbėjo apie kryžiaus svarbą kiekvieno mūsų širdyje ir gyvenime. Žodį tarė kiti kunigai, kalbėjo ir iš Vilniaus atvykęs kun. Pavlo Jachimecas OSBM. Prie pašventinto rūpintojėlio meninę programą atliko Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios mišrus choras, Skapiškio pagrindinės mokyklos mokiniai: Ligita Rudokaitė, Eglė Lesmonavičiūtė ir Gabrielius Petuchovas (mokytoja Nijolė Bagdonavičienė). Mokiniai ne tik dainavo dainas, bet ir porino tarmiškai priminė, kad 2013-ieji Tarmių metai. Po eilėraštį pasakė ir Skapiškio Šv. Lauryno kuopos ateitininkės (globėja mokytoja Žydra Andrijauskienė). Piligrimystę M. Reinio įamžinimo vietomis ir Jono Pauliaus II lankymosi Lietuvoje keliais, taip pat piligrimystės įamžinimą Skapiškyje (šv. Mišios, rėmėjų pagerbimas, mokslinė konferencija, rūpintojėlio šventinimas, meninė programa) dr. A. Vasiliauskienė detaliai pristatė Lietuvos aido specialiame puslapyje, rubrikoje Piligrimystė M. Reinio keliais (žr. 3 lentelę). Straipsnio skyriuje Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios parapijiečių piligrimystė Lietuvoje pirmąsyk detaliai išnagrinėta Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios parapijiečių piligrimystė Lietuvoje: supažindinta su asmenimis, pasiryžusiais šiai maldingai kelionei. Piligrimystė buvo svarbi ne tik atvykusiems piligrimams, bet ir lietuviams. Visuose susitikimuose piligrimai iš Rusijos liudijo maldingumą, pagarbą M. Reiniui, žmonėms, kurie rūpinasi jo vardo garsinimu. Skapiškyje M. Reiniui atminti pastatytas rūpintojėlis, į kurio pamatus įmūryta žemės sauja iš Vladimiro miesto kapinių, tai ne tik padėka, bet ir piligrimystės įamžinimas. Ta proga organizuoti moksliniai bei meniniai renginiai, periodikoje publikuotas straipsnių ciklas Piligrimystė M. Reinio keliais.
ARKIVYSKUPAS MEÈISLOVAS REINYS TAUTØ ATMINTYJE: PILIGRIMØ KELIAS 59 4. Ukrainieèiø ir vienuoliø bazilijonø veikla áamþinant M. Reinio atminimà Pastaruoju metu sustiprėjo dėmesys Ukrainai. Už taiką Ukrainoje, jos laisvę nuo 2013 m. lapkričio, raginami ganytojų, meldžiasi Lietuvos tikintieji ir šv. Mišiose, ir Marijos radijo laidose, ir asmeniškai. Vilniuje lietuviai kartu su ukrainiečiais meldžiasi Švč. Trejybės bažnyčioje vienuolių bazilijonų aukojamose šv. Mišiose. Vienuoliai bazilijonai, palikę ryškų pėdsaką mūsų valstybės istorijoje nuo pat Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino įkūrimo 1617 m., ir trečiajame tūkstantmetyje įsitraukia į katalikišką veiklą. Vienas iš jų veiklos aspektų arkivyskupui M. Reiniui skirtos jubiliejinės šventės, mokslinės konferencijos. Vienuoliai bazilijonai tapo svarbia jungiamąja grandimi garsinant M. Reinį Ukrainoje, o M. Reinys skleidžiant žinias apie Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną. Dera nors glaustai žvilgterėti į pagrindines krikščioniškas bendruomenes Ukrainoje. Šiuo metu Ukrainoje 15 proc. tikinčiųjų yra Rytų (graikų) apeigų katalikai, jiems vadovauja 43 metų vyriausiasis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas. Tačiau didžiąją Ukrainos krikščionių dalį sudaro stačiatikiai. Vieni jų priklauso Maskvos patriarchatui (apie 40 proc., Maskvos patriarchas Kirilas), kiti Kijevo patriarchatui (apie 30 proc.), kuriam vadovauja patriarchas Filaretas (Denisenko), yra dar ir autokefalinė Ukrainos Stačiatikių Bažnyčia, lotynų apeigų Katalikų Bažnyčiai priklausantys tikintieji. Būtina pažymėti, kad beveik visas Ukrainos konfesijas vienija Ukrainos Bažnyčių ir religinių organizacijų taryba, kuriai šiuo metu vadovauja Maskvos patriarchato Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios metropolitas Vladimiras (Sobodanas). 4.1. Rusø piligrimø susitikimø su ukrainieèiais vienuoliais bazilijonais svarba Vilniuje tarp kitų lankytų vietų piligrimai iš Vladimiro susitiko su ukrainiečiais: kartu su vienuoliais bazilijonais ir pasauliečiais meldėsi Švč. Trejybės bažnyčioje prie Šv. Juozapato ikonos ir relikvijų 46. Ukrainiečiai piligrimams itin svarbūs: jau minėta, kad Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčią puošia pal. K. Šeptyckio ikona, o miesto kapinėse kartu su atminimo lenta M. Reiniui tuo pačiu metu atidengta lenta ir pal. K. Šeptyckiui. Jau rašyta, kad prieš simbolinį šio palaimintojo antkapinį paminklą Vladimiro miesto senosiose kapinėse kun. S. Zujevas nuo 2004 m. (savo darbo pradžios Vladimire) per Vėlines aukoja šv. Mišias. Ukrainiečiai bei Studitų ordino vienuoliai kun. S. Zujevo kviečiami atvyksta į Vladimirą, konferencijose skaito pranešimus apie pal. K. Šeptyckį, dalyvauja renginiuose. Vladimire vykusiose tarptautinėse mokslinėse konferencijose jie plačiau sužinojo ir apie M. Reinį, tad galėjo šias žinias skleisti Ukrainoje. Lietuvoje ukrainiečius su M. Reinio veikla daugiausia supažindina vienuoliai bazilijonai, vėliau žinios skleidžiamos Ukrainoje. Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Pavlo Jachimecas OSBM dažnai atvyksta į Skapiškyje vykstančius renginius, dalyvauja susitikimuose su pedagogais bei moksleiviais ne tik šiame miestelyje, bet ir visame Kupiškio rajone. Į Skapiškį, kur autorės sodyboje kaupiama su Ukraina susijusi medžiaga, kun. Pavlo Jachimecas OSBM atsiveža ir į Lietuvą atvykusius svečius ukrainiečius dvasininkus bei seseris vienuoles. Ukrainiečių dėmesys M. Reiniui ir ukrainistikai Skapiškyje. Skapiškyje kaupiama su Ukraina susijusia medžiaga domėjosi ne tik vienuoliai bazilijonai, kitų kongregacijų