KANKLIAVIMAS KAIP TAUTIŠKUMO UGDYMO B DAS

89 KANKLIAVIMAS KAIP TAUTIŠKUMO UGDYMO B DAS Vida Palubinskien Vilniaus pedagoginis universitetas, Muzikos katedra Anotacija. Straipsnyje apžvelgiama lietuvi kankli istorija. Apibendrinant tyrimo rezultatus, atskleidžiamas 8-14 met amžiaus mokini poži ris kankliavim ; muzikos ir etnin s kult ros pedagog kankliavimo galimybes; kankliavim kaip tautiškumo ugdymo b d. Raktažodžiai: kankliavimas, kankl s, tautiškumas, mokykla, mokinys, pedagogas. vadas. Pedagogai, norintys sužadinti mokini meil tautos kult rai, sprendžia klausim, kaip tur t b ti gyvendinamas ugdymo turinys, kad jis atitikt reformuoto Lietuvos švietimo keliamus uždavinius. Pastaruoju metu daug diskutuojama ir rašoma apie muzikinio ugdymo kokyb s gerinim. Ta iau ugdyti mokini susidom jim etnine muzika pedagogams ypa sunku, nes n dienos žiniasklaidoje, atsižvelgiant lengvo skonio klausytojus, šis žanras supriešinamas su daug suvokimo pastang nereikalaujan ia šiuolaikine populiari ja muzika [14, p. 94]. Tod l manome, jog viena iš mokini ir student tautiškumo ugdymo efektyvinimo priemoni gal t b ti kankliavimas. Tyrimo objektas - kankliavimas - tautiškumo ugdymo b das. Tikslas išanalizuoti kankliavimo pad t ir galimybes Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimo uždaviniai: 1. apžvelgti lietuvi kankli istorij ; 2. išsiaiškinti mokykl praktik, naudojant kankliavim mokini tautiškumo ugdymui; 3. atskleisti 8-14 met amžiaus mokini poži r kankliavim ; 4. nustatyti muzikos ir etnokult ros mokytoj kankliavimo galimybes. Metodai: mokslin s metodin s kankli literat ros apžvalga, anketin s apklausos apibendrinimas bei palyginimas. Mokslin s metodin s literat ros analiz. Pirm kart kankli pavadinimas minimas vokiškai Kewersche Harfe (Kurši arfa) J. Bretk no 158 m. Biblijos vertimo rankraštyje [4], o darb apie Mažosios Lietuvos kankles bei lietuvinink melodijas 1847 m. paskelb F.A.Gotholdas [6]. 1937 m. Z. Slavi no-slavinsko studijoje Lietuvi kankl s [12] pateikiama pirmoji lietuvi kankli klasifikacija. domu tai, kad aptardamas kankliavimo tradicijas bei repertuar, Z.Slavi nas nekreip d mesio savo paties sudaryt tipologij. Jis nagrin ja aukštai i, žemai i ir suvalkie i kankliavimo tradicij atskirai [12, p. 276-285]. Bene didžiausias P. Stepulio nuopelnas yra tas, kad savo vadov lyje Kankl s [13, p. 55-87], remdamasis suvalkietiškojo kankliavimo tradicija, pateikia piršt dangstymo metodik pozicijas, kuriomis lig šiol naudojasi kanklininkai, skambinantys, tiek koncertin mis, tiek tradicin mis kankl mis. Ne mažiau svarbus M. Baltr nien s kankli tyrin jimo darbas Devyniastyg s kankl s [5], kuriame bandoma atsekti, kok poveik kankl ms ir kankliavimui tur jo civilizacija, istoriniai poky iai, tautinis atgimimas. Išsam s Baltijos taut naujausi kankli ir kankliavimo tyrin jimai, tipologija, paplitimo žem lapiai, kilm s versijos, repertuaras, žinios apie senuosius kanklininkus bei skambinimo b dai pateikti lietuvi tyrin toj 199 m. bei 1994 m. kolektyvin je monografijoje Senosios kankl s ir kankliavimas [3]. Etnini ir bendraeuropini tradicij s veika lietuvi kankliavimo repertuare XIX a. II pus. - XX a. I pus je Lietuvoje tyrin jama pirm kart straipsnio autor s darbe Tradicinis kankliavimas [15]. ia, be kit klausim, aptariami pagrindiniai lietuvi kankli repertuaro ypatumai, lyginant su kit, daugiausia bendratautini daugiagarsi muzikos instrument atliekamomis melodijomis ir su t Lietuvos etnografini sri i liaudies dainomis. Kankli ir kankliavimo istorijai skirt darb išleista palyginti nemažai, ta iau juose pateikiamas daugiausia pa i autori patyrimas ir mažiau - tradicinis kankliavimas. Kankli paskirtis. Naujausiais R.Apanavi iaus Baltijos taut kankli tyrimais rodyta, kad svarbiausias viso regiono kankli požymis yra korpuso forma. Antruoju požymiu laikytinas styg

9 skai ius. Didelis d mesys kreipiamas kankli spalv, form, ornamentik. Ypa atsižvelgta instrument paplitim regione. Pagal šiuos požymius nustatyti trys Baltijos taut kankli, kuriomis skambinama balt, Baltijos fin ir šiaur s vakar rus žem se, tipai [1; 2]. Manoma, jog senosios kankl s yra balt (lietuvi, latvi ), Baltijos fin,(est, suomi, karel, lybi, vod, ižor, veps ) ir šiaur s vakar rus muzikos instrumentas. Trys ši instrument tipai paplit didžiul je teritorijoje, kuri beveik sutampa su ankstyvojo neolito Narvos kult ros (IV t kstm. pr. Kr.) arealu [3, p. 65-73]. Kiekvienoje iš piet šiaur s rytus besidriekian ioje geografin je zonoje archeologijos, etnologijos, kalbotyros, antropologijos, folkloristikos ir kit moksl duomenimis užfiksuota nemaža ia gyvenan i taut ir etnini grupi materialin s ir dvasin s kult ros bendr bruož [3, p.12]. domu tai, kad kankl mis gana seniai leista skambinti bažny ioje. 158 m. bažnytin je kronikoje pasakojama, jog Žemai i vyskupas Merkelis Giedraitis išmeld s iš karaliaus Stepono atlyginim savo katedros giedotojams ir kanklininkams. Manoma, kad Suvalkijoje jau XVI a. buvo paplitusios Šv. M.Marijos Valandos ir Graudži Verksm giesm s, kurioms pritardavo kankl mis, v liau smuiku [9, p. 244]. XIX a. II pus je XX a. I pus je suaktyv jus tautiniam s j džiui, atgimstant Lietuvai, tradicin s modifikuotos suvalkietiškojo tipo kankl s, kaip tautin s savimon s išraiška, pasklido po vis Lietuv ir netgi tuose regionuse, kurie ne jo sen j kankli plot (Dz kija). Kankli ir kankliavimo tradicij kaitai takos tur jo daugelis veiksni. J funkcionavimas tampriai susij s su etnokult riniais, etnomuzikiniais procesais, vykusiais Lietuvoje iki XX a. II pus. Visa tai, sietina ir su tam tikrais istoriniais poky iais. Kankliavimas kaip tautiškumo ugdymo b das. Lietuvos mokyklose kankliavimo situacija, galimyb s bei jo taka mokini tautiškumo ugdymui, menkai vertinta, tod l siekiant prisid ti prie etnin s kult ros išsaugojimo ir puosel jimo, tampa aktuali kankliavimo tradicij t stinumo problema. Kankliavimas Lietuvoje susij s su pa ia lietuviškumo s voka, t. y. su tautine tapatybe, tod l, norint išlaikyti tautiškum, reikia stengtis puosel ti tradicijas bei etnin kult r. Dirbant, jau 24 metus Vilniaus pedagoginiame universitete su vairi specialybi studentais (muzikos ir pradinio ugdymo specialybi studentais, VPU tautin s muzikos Šviesos ansamblio orkestro muzikantais bei Vilniaus muzikos mokyklos Lyra mokiniais), lankan iais kankliavimo paskaitas, pokalbiai ir steb jimai parod, jog kankliavimo, kaip dalyko, išmanymas gali pad ti studentui (b simam mokytojui) daugeliu aspekt : ugdo muzikin m stym, atmint, menin muzikin skon, estetinius jausmus, lavina bals (ypa dainavimas pritariant kankl mis). Atsiranda poreikis menin ms vertyb ms, noras t sti ir puosel ti etnin s muzikos, tautiškumo tradicijas. Nuo 1993 m. Vilniaus pedagoginio universiteto muzikos specialyb s studentams yra d stomas muzikos instrument pažinimo kursas (IV k.): supažindinama su kankli istorija, tipologija, tradicijomis bei grojimo b dais. Pradinio ugdymo specialyb s studentai vis dažniau privalomu muzikos instrumentu (I-III k.) pasirenka tradicines 9-12 styg vakar aukštai i ir žemai i kankles. Muzikos ir pradinio ugdymo specialybi studentai (b simieji mokytojai) noriai lanko kankli paskaitas bei grojimo pratybas. Pirmasiais metais ia mokoma skambinti 12-styg mis vakar aukštai i ir žemai i, v liau 12- mis suvalkie i bei 5- mis šiaur s ryt aukštai i kankl mis. Studijuodami studentai išmoksta gana nemažai dain, žaidim ir šoki, žino, kaip derinti kankles, kaip mokytis nauj melodij iš nat ir iš klausos. Labiausiai student ir mokini m gstamos, gražiai skamban ios yra vakar aukštai i ir žemai i kankl s. Jomis skambinti galima papras iausiu b du, kur išmokti n ra labai sud tinga. Mokykloje kankl s prieinamiausias, pigiausias instrumentas. Anot, muzikos vadov li autoriaus E.Veli kos: kankl s už kitus instrumentus pranašesnis išsyk keliais aspektais: jas nesunku sigyti arba pasigaminti; jomis lengva groti, išmokti gali visi; patogu nešiotis; kankl s lietuvi liaudies instrumentas; jas nesunku suderinti prieš kiekvien muzikos pamok ir t. t. [11, p. 44]. Juk ne visose klas se gali b ti pianinai. Be to, instrument pasid jus ant stalo, visada galima matyti mokini akis, dainuoti kartu su jais ir gird ti, ar jie teisingai dainuoja (pavyzdžiui, pu iamieji instrumentai šio privalimo neturi). Ypatingai didel reikšm mokini muzikinei klausai, balsui, atmin iai, estetini jausm ugdymui, meniniui muzikos suvokimui, turi dainavimas kankliuojant. Tai labai patogus bendravimo su muzika b das ir kasdieniniame gyvenime, o dain turinys, kaip žinoma, turi didel aukl jam reikšm. Pasitelkus kankles ir kankliavim, kaip mokini muzikinio ir tautiškumo ugdymo b d, galima j integruoti atskirus mokymo dalykus ir renginius. Mokslo procese studentai susipažin su visais

91 kankli tipais, žinodami, kokiame regione kokiomis kankl mis buvo skambinama, kada ir kokia muzika kankliuota, išmok groti patys, visa tai, gali s kmingai panaudoti muzikos, etnin s kult ros, tikybos, lietuvi kalbos ir literat ros bei kitose pamokose arba popamokin je veikloje, dirbdami mokykloje su vaikais. Poreik muzikuoti galima nesunkiai patenkinti kankliuojant, tuo labiau, kad nereikia d ti labai daug pastang. N dien sigali nauji folklorizmo reiškiniai, kai etnin ms dainoms pritaria folkroko, neofolkloro, improfolkloro, postfolkloro, džiazfolko, netradicinio folkloro ir kitokie kolektyvai. O kadangi kankl s, kaip min ta, labai universalus lietuvi etninis muzikos instrumentas, jas galima panaudoti min tose grup se vairiausiais b dais ir formomis. Be to, kankliavim galima s kmingai taikyti tiems patiems poreikiams tenkinti kaip ir senov je - meditacijai. Anketinio tyrimo rezultatai. Siekdami išsiaiškinti kankliavimo situacij Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, Lietuvos etnomuzikos instituto darbuotojai kartu su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (Socializacijos ir saviraiškos skyrius) pareng projekto Tradicines kankles mokyklas-1997 apklausos anket (projektas atnaujintas, prad tas gyvendinti 4 m. ir t siamas iki šiol) [16]. anketos klausimus atsak respondentai iš 27 rajon, 13 miest bei 38 kaimo bendrojo lavinimo mokykl. Buvo tiriamas 8-14 met amžiaus (II-VII kl.) mokini poži ris kankliavim, kankliavimo mokymas bendrojo lavinimo mokyklose bei muzikos ir etnin s kult ros mokytoj pasirengimo lygis. Tyrimo rezultatai pateikti 1-3 pavyzdžiuose. 7 6 61,5 55,3 46,16 22,15 34,2,7,5 7,8 31,69 Rajono centras 1 pav. Kankliavimo mokymas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose klausim Ar yra mokykl, kuriose jau mokoma kankliuoti? daugiausia, 61,5 proc. miest respondent atsak taip, kaim 55, 3, rajon 22,15. Gilias etnines tradicijas turin iuose Kauno, Rokiškio, Šiauli ir Šilut s rajonuose apie proc. bendrojo lavinimo mokykl II-VII kl. mokini mokomi skambinti tradicin mis kankl mis. Atsakymai klausim Ar pageidaut mokiniai išmokti kankliuoti? pasiskirst šitaip: 9 8 7 6 85,4 63,6 56,79 39,59 28,6 11,8 7,8 2,8 3,62 Rajono centras 2 pav. Lietuvos bendrojo lavinimo mokykl mokini poži ris kankliavim Didžiausias d mesys etninei kult rai skiriamas Kauno mieste. Pedagogai moksleivi muzikalum bei išprusim ugdo pasitelkdami kankles. Gražu, kad su mokiniais kankliuoja ne tik patys mokytojai, bet ir vaik t veliai bei kai kurie mokyklos pedagogai. Tod l nenuostabu, jog Kauno zonos mokiniai, skambinantys tradicin mis lietuvi kankl mis, sudaro didžiausi Pasaulio lietuvi Dain šven i Ansambli vakaro Vilniaus Kaln parke dalyvi dal. Visai nekankliuojama bendrojo lavinimo mokyklose, skambinimo kankl mis tradicij neturin iame Var nos rajone, o taip pat šiaur s ryt Aukštaitijoje, kur kankliavimas išnyko kartu su sutartin mis. Duomen analiz parod, kad daugiau nei pus (56,79 proc.) rajon centr apklaust j 8-14 met amžiaus mokini nor t mokytis kankliuoti. Mokytis skambinti kankl mis nor t 21,8 proc. daugiau

92 kaimo nei miesto mokykl apklaust j mokini. Tai rodo, jog kaimo vietov se kankliavimas yra labiau m giamas. 8 7 6 73,6 54,2 44,95 51,85,1 23,5 5,7 2,9 3,2 Rojono centras 3 pav. Muzikos ir etnin s kult ros mokytoj papildomo parengimo Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose reikalingumas Iš 3 pav. duomen matome, jog klausim Ar reikia papildomai parengti muzikos ar etnin s kult ros mokytoj? 44,95proc. rajon respondent atsak taip, 51,85 proc. ne ir 3,2 proc. - visai nežino. Tai rodo dalies muzikos ar etnin s kult ros mokytoj nepakankam dom jim si etnin s kult ros puosel jimu. Savo tautos tradicij ir papro i žinojimas galint daugiau r pintis jos išsaugojimu. Apibendrinus duomenis, galima teigti, jog daugiau nei pus (56,79 proc.) apklaust j 8-14 amžiaus mokini nor t išmokti kankliuoti. Tiktai daugiau nei penktadalyje (22,15 proc.) mokykl mokoma skambinti kankl mis. Beveik pus (44,95 proc.) respondent papildomai studijuot etnin kult r. Tod l kankliavimo problema bendrojo lavinimo mokyklose išlieka aktuali, o atnaujinto projekto Tradicines kankles mokyklas gyvendinimas palengvint kankliavimo diegim Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Galimyb perteikti savo tautos etnin kult r per kankles ir kankliavim jau seniai taikoma kit šali praktikoje (pvz.: Suomija), tod l spar iai vystantis globalizacijos procesams ypa svarbus švietimo tikslas - ugdyti jaun j kart tautini tradicij dvasia. Tik išsaugojus savo kult ros savitum galima išlikti domiems kitoms Europos tautoms (8, p.113). Išvados: 1. Kankliavimo tradicijos Lietuvoje yra pakankamai senos. Kankl s visais laikais buvo laikomos tautiškumo simboliu, tod l j tradicij t stinumas, populiarinimas bei panaudojimas vairiais aspektais prisid t prie galimyb s bent iš dalies, išsaugoti tautines vertybes, pad t ugdant asmenyb bei jai tobul jant. 2. Kankl s ir kankliavimas studentams ir mokiniams pad t lavinti muzikin klaus ir atmint, stiprinti bals, labiau tobul ti dvasiškai, ugdyti estetinius jausmus bei menin muzikos suvokim. 3. Pedagogams kankliavimo mok jimas pad t vairiau pravesti pamokas, traukti mokinius popamokin veikl, artimiau susipažinti su mokiniais ir j t vais. 4. Lietuvoje jau yra nemažai pedagog, kurie vaik muzikalum, tautines tradicijas ugdo pasitelkdami kankles. J darbas duoda labai puikius rezultatus. Literat ra 1. Apanavi ius R. Kankli kilm ir balt bei Pabaltijo fin etnogenez // Mokslas ir gyvenimas. 1986, Nr. 11, p. 18-19. 2. Apanavi ius R. Kankl s Narvos kult ros reliktas // Liaudies kult ros palikimas dabarties kult roje. 1989, p. 65-73. 3. Apanavi ius R., Alenskas V., Palubinskien V., Virbašius E., Visockait N. Senosios kankl s ir kankliavimas. 1 leid. Vilnius, 199; 2 leid. Vilnius, 1994. 4. Bretk nas J. Biblia, tatai esti wissas Schwentas Raschtas Lietuviszkai perg ltitas. T. 6: rankraštis. Karaliau ius, 158, p. 26. 5. Gaš iauskait -Baltr nien M. Devyniastyg s kankl s: kankliavimo tradicijos ir dabartis. Vilnius, 1997. 6. Gotthold F.A. Ueber die Kanklys und die Volksmelodien die Littauer // Neue preussische Provinzial Blätter. T.4. Königsberg, 1847, p. 241-256. 7. Palubinskien V. Ar diegsime kankles mokykloje // Muzikos barai. Vilnius, 1997, Nr. 16, p. 18-. 8. Palubinskien V. Kankliavimas, kaip moksleivi ugdymo b das Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose // Pedagogika. T. 66 (3), p. 8-114.

93 9. Palubinskien V. Suvalkie i šventosios giesm s pritariant etniniais muzikos instrumentais // Švietimo reforma ir mokytoj rengimas: IV tarptautin mokslin konferencija: pranešimai ir tez s. Vilnius, 1997, p. 241-245.. Palubinskien V. Tradicinis kankliavimas šiandien // Liaudies kult ra. - Vilnius, 1996, Nr. 1, p. 34-37. 11. Palubinskien V. Tradicin s kankl s istorin apžvalga bei pritaikymas muzikiniame lavinime // Gama. Vilnius, 1996, Nr. 15, p. 41-45. 12. Slavinskas Z. Lietuvi kankl s // Tautosakos darbai. T.3. Kaunas, 1937, p. 244-3. 13. Stepulis P. Kankl s. Vilnius, 1955, p. 55-87. 14. Strakšien D. Muzikinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje: dažniausi mokytoj darbo b dai muzikos klausymosi metu // Pedagogika. T. 66 (3), p. 94-. 15. Tarnauskait -Palubinskien V. Tradicinis kankliavimas: istorija, metodika, repertuaras. Vilnius, 1. 16. Tradicines kankles mokyklas: projektas / Pareng V.Palubinskien Vilnius, 1997; 4. SUMMARY Vida Palubinskien PLAYING THO KANKL S AS A WAY OF DEVELOPING NATIONALITY The educational reform is treated in Lithuania as part of social culture. The school is among a number of institutions that should contribute to preserving our nation s arts. School learning is a really versatile and important process. Its success depends on a great variety of learning factors. The impact of playing traditional instruments (like the kankl s, panpipes, traditional flutes, etc.) on schoolchildren s personality development has considerable importance. Therefore, it is purposeful to start accustoming children to ethnical music from their early childhood. In order to preserve and foster Lithuanian ethnical culture, the issue of continuity in playing traditional kankl s music has recently gained importance. The objectives of this article are to analyse the present situation of playing traditional kankl s music at schools of general education, to investigate attitudes of children learning in 2 nd 7 th school years towards traditional kankl s music and to examine music and ethnic culture teachers readiness to teach playing the kankl s. A general overview of survey results indicates that more than half of the pupils learning at Lithuanian schools of general education would like to learn playing the traditional kankl s. Despite the very positive results of the surveys conducted, only a little more than one fifth of all Lithuanian schools have teaching of traditional kankl s music. Almost half of the responders (teachers of music and ethnic culture) wish to have extra studies of ethnic culture.