SOVIETINĖ IDEOLOGIJA XX AMŽIAUS 8 9 DEŠIMTMEČIAIS SURINKTUOSE ATSIMINIMUOSE MINDAUGAS BALKUS Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno apskrities viešoji biblioteka D D ISSN 1392-0588 (spausdintas) ISSN 2335-8769 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8769.65.8 2016. 65 SANTRAUKA. Straipsnyje nagrinėjami XX a. 8 9 dešimtmečiais LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos iniciatyva surinkti atsiminimai bei juose atsispindinti sovietinės ideologijos raiška. Darbe apžvelgiama LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos veiklą reglamentavusi teisinė bazė ir joje numatytos kraštotyrinės medžiagos rinkimo gairės, aptariamas nagrinėjamų atsiminimų turinio santykis su sovietine ideologija, bandoma atskleisti galimus motyvus, dėl kurių atsiminimuose reiškiasi sovietinė ideologija. RAKTAŽODŽIAI: LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija, atsiminimai, sovietmetis, egodokumentai, ideologija. ĮVADAS Atsiminimų žanras priskiriamas egodokumentinei arba intymiajai raštijai. Laikantis žanro reikalavimų, atsiminimai turėtų būti paremti individualios praeities patirtimis ir jų autentiškais vertinimais, tačiau kai kurie išorės faktoriai gali daryti nemažą įtaką atsiminimų intymumui bei autentiškam pasakotojo santykiui su atsiminimuose išsakytais praeities patirčių vertinimais. Vienu iš tokių išorės faktorių laikytina atsiminimų autoriaus gyvenamuoju laiku viešojoje erdvėje dominuojanti ir politinio režimo palaikoma ideologija. Totalitarinis režimas 1, valdęs Sovietų Sąjungą, siekė visapusiškai kontroliuoti visuomenę, pagal savo poreikius performuoti kiekvieno piliečio sąmonę, o tam pasiekti buvo pasitelkiama plačiai išvystyta, viešai nekvestionuojama ir visiems 1 Totalitarinis režimas remiasi totalitarizmu nedemokratinio, diktatūrinio valdymo forma: valstybės vyriausybė ne tik nėra atsakinga savo piliečiams, bet visiškai pajungia savo kontrolei politinį, ūkinį, kultūrinį ir net privatų žmonių gyvenimą, be to, panaikina ribą tarp privačių ir viešųjų reikalų. (Žigaras F. Politologija: mokomoji knyga. Vilnius: Gimtinė, 2001, 691). 195
MINDAUGAS BALKUS privaloma sovietinė ideologija 2. Pastaroji, įvairiomis propagandos priemonėmis nuolat pumpuota į žmonių protus, turėjo didesnę ar mažesnę įtaką daugeliui Lietuvoje sovietmečiu (1940 1941 m., 1944 1990 m.) gyvenusių žmonių, veikė jų vertybinę orientaciją bei pasaulėžiūrą. Sovietinė ideologija 3 neabejotinai veikė daugelį asmenų, savo atsiminimus rašiusių sovietmečiu. Tyrimo problema. Sovietinėje Lietuvoje buvo gana plačiai išvystyta kraštotyra. Nuo 1961 m. pagrindinė jos koordinatorė šalyje buvo Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos (toliau LSSR) kraštotyros draugija (1965 1989 m. vadinosi LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija) 4. Vienas iš draugijos veiklos barų buvo atsiminimų rinkimas. Šios draugijos iniciatyva surinktuose atsiminimuose plačiai aptinkamos sovietinės ideologijos raiškos, kurios ir nagrinėjamos šiame tyrime Tyrimo objektas LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos iniciatyva XX a. 8 9 dešimtmečiais surinkti atsiminimai bei juose atsispindinti sovietinės ideologijos raiška. Nagrinėjami atsiminimai saugomi Kauno apskrities viešosios bibliotekos (toliau KAVB) Kaunistikos skaityklos rankraščių fonde. Šio straipsnio tikslas išnagrinėti sovietinės ideologijos raiškas LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos iniciatyva XX a. 8 9 dešimtmečiais surinktuose atsiminimuose. Tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai: 1) apžvelgti LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos veiklą reglamentavusią teisinę bazę bei joje numatytas kraštotyrinės medžiagos rinkimo gaires; 2) aptarti nagrinėjamų atsiminimų turinio santykį su sovietine ideologija; 3) atskleisti galimus motyvus, dėl kurių atsiminimuose reiškiasi sovietinė ideologija. Lietuvos istoriografijoje sovietinės ideologijos ir propagandos įtaka Lietuvos visuomenei yra nagrinėta įvairiais aspektais. Sovietinės ideologijos raišką Lietuvos visuomenės gyvenime, pasipriešinimo ir prisitaikymo prie jos strategijas išsamiai analizavo Nerija Putinaitė 5. Sovietinės ideologijos įtaką nomenklatūros elgesiui vėlyvuoju sovietmečiu (1970 1988 m.) nagrinėjo Vilius Ivanauskas 6. Jos stagnuojantį vaidmenį, formuojant nuobodulio visuomenę sovietinėje Lietuvoje (1964 1984 m.), 196 2 Ideologijos yra simboliškai pakrautų įsitikinimų bei jų raiškos priemonių sistemos, kurios vaizduoja, interpretuoja ir vertina pasaulį padėdamos kurti, telkti, orientuoti, organizuoti ir įteisinti tam tikrus veiklos būdus arba kryptis, kartu visiškai atmesdamos kitokius veiklos būdus arba kryptis. (Politinės minties enciklopedija. Ats. red. D. Miller. Vilnius: Mintis, 2005, 223). 3 Šiame straipsnyje sovietine ideologija laikome marksizmo-leninizmo idėjomis grįstą oficialią Sovietų Sąjungoje buvusią ideologiją, turėjusią aiškią idėjinę opoziciją Vakarų liberaliajai demokratijai bei kapitalizmui. 4 Oficialus draugijos pavadinimas 1961 1965 m. buvo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos kraštotyros draugija, 1965 1989 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija. 5 Putinaitė N. Nenutrūkusi styga: prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje. Vilnius: Aidai, 2007. 6 Ivanauskas V. Lietuviškoji nomenklatūra biurokratinėje sistemoje: tarp stagnacijos ir dinamikos (1970 1988 m.). Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011.
SOVIETINĖ IDEOLOGIJA XX AMŽIAUS 8 9 DEŠIMTMEČIAIS SURINKTUOSE ATSIMINIMUOSE aiškinosi Tomas Vaiseta 7. Sovietinės ideologijos įtvirtinimą ir palaikymą viešojoje erdvėje pasitelkus cenzūrą nagrinėjo Arūnas Streikus 8, Jurga Pulkinskaitė 9. Tačiau Lietuvos istoriografijoje iki šiol nepasirodė išsamesnių tyrimų, kritiškai nagrinėjančių LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos veiklą. Šis straipsnis yra bene pirmasis bandymas panagrinėti, kaip sovietinė valdžia pasitelkė kraštotyrą siekdama sustiprinti savo ideologinį dominavimą. Verta kelti klausimą, ar sovietmečiu kraštotyrininkų surinktus atsiminimus, kuriuose esti kryptingos sovietinės ideologijos raiškos, galima laikyti egodokumentais. Pagal prof. Arvydo Pacevičiaus pateiktą apibrėžimą egodokumentas yra suprantamas kaip asmeninė autobiografinė raštija, kurta pirmuoju asmeniu (arba perkeltiniu majestotiniu asmeniu mes) sau arba artimųjų žmonių ratui, visų pirma šeimai ir giminaičiams, ir funkcionavusi privačioje erdvėje 10. Atsiminimai, kuriuos surinko LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos nariai bei su šia draugija susijusių įvairių kraštotyrinių būrelių dalyviai, kažin ar gali būti siejami su privačia erdve ir siauru artimųjų ratu. Šiuo atžvilgiu tokius sovietmečiu kraštotyrininkų surinktus atsiminimus egodokumentais vargu ar galėtume laikyti. Tačiau, kita vertus, atsiminimai, nesvarbu kokia intencija ir kieno jie yra surinkti, išlieka paties autoriaus (lot. ego aš) kūrinys, išreiškiantis jo refleksijas apie praeities patirtis. Žinoma, galima svarstyti, kiek tos refleksijos yra autentiškos, t. y. be jokios savicenzūros kylančios iš žmogaus vidaus ir išreiškiančios jo tikrąją poziciją ir vertinimus. Šiame straipsnyje nagrinėjami atsiminimai iš dalies gali būti laikomi egodokumentais. LSSR PAMINKLŲ APSAUGOS IR KRAŠTOTYROS DRAUGIJOS VEIKLOS IDEOLOGINĖS GAIRĖS Nagrinėjant sovietinės ideologijos raiškas LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos iniciatyva surinktuose atsiminimuose svarbu aptarti įstatus, kuriais vadovavosi ši draugija. 1964 m. priimtų LSSR kraštotyros draugijos įstatų 1 paragrafas nurodė, jog ši draugija buvo masinė, laisvanoriška, visuomeninė organizacija, kuri savo veikloje vadovaujasi Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos ir Tarybinės 7 Vaiseta T. Nuobodulio visuomenė: vėlyvojo sovietmečio Lietuva (1964 1984). Daktaro disertacija. Vilniaus universitetas, 2012. 8 Streikus A. Ideologinė cenzūra Lietuvoje 1956 1989 m. Genocidas ir rezistencija, 2004, nr. 1 (15), 43 67. 9 Pukinskaitė J. Glavlitas Lietuvoje 1953 1964 m. Genocidas ir rezistencija, 2004, nr. 2 (16), 124 144. 10 Pacevičius A. Lietuvos egodokumentinio paveldo samprata ir tyrimų kryptys. Egodokumentai ir privati Lietuvos erdvė XVI XX amžiuje. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013, 114. 197
MINDAUGAS BALKUS Vyriausybės nutarimais bei nurodymais 11. Minėtas paragrafas byloja apie draugijos priklausomybę nuo partinės ir valstybinės valdžios politikos. Sovietų Sąjungoje visuomeninės iniciatyvos sfera buvo itin priklausoma nuo sovietinės valdžios, kuri stengėsi visiškai kontroliuoti bet kokias visuomeninės veiklos formas. Pirmasis ir pagrindinis LSSR kraštotyros draugijos tikslas ir uždavinys suformuluotas taip: įvairiapusišku kraštotyros darbu prisidėti prie TSKP [Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos M. B.] Programos ir nutarimų įgyvendinimo, naujo komunistinės visuomenės žmogaus sąmonės formavimo, prie spartesnio komunistinės visuomenės sukūrimo 12. LSSR kraštotyros draugija savo veiklos tikslus turėjo orientuoti pagal sovietinės valdžios nutarimus, tokiu būdu neva rodyti, jog visuomenė savo iniciatyvomis (šiuo atveju kraštotyra) remia sovietinės valdžios politiką. 1981 m. LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos pirminės organizacijos nuostatuose minima, jog kaupdama, tirdama ir vertindama visuomenės raidos faktus, praeities kultūros palikimą ji turėjo vadovautis marksistine-leninine metodologija 13. Draugijos vykdytas atsiminimų rinkimas ir surinktos medžiagos interpretavimas turėjo būti paremtas sovietine ideologija. Kaip numatė LSSR kraštotyros draugijos įstatai, kraštotyrininkai turėjo rinkti Antrojo pasaulinio karo (tuomet vadinto Didžiuoju Tėvynės karu) veteranų atsiminimus 14. Jų rinkimas laikytinas tam tikro dėmesio ir pagarbos atidavimu veteranams, taip pat renkant atsiminimus (juos paprastai rinkdavo moksleiviai bei studentai) tarp jaunimo buvo formuojama ir palaikoma šio karo istorinė atmintis, kuri pirmiausia reiškėsi Sovietų Sąjungos kaip fašizmo nugalėtojos aukštinimu. Pasak filosofės Nerijos Putinaitės, nepaisant tragiškų aukų Raudonosios armijos pergalė jame [Antrajame pasauliniame kare M. B.] suvokta pirmiausia kaip istorinio determinizmo pasekmė. Pergalė Didžiajame tėvynės kare, žinoma, buvo tarybinės liaudies ir Vado pergalė, tačiau ji buvo lemta bendros istorinės tėkmės, kurios tikslas suvokiamas kaip visuotinės revoliucijos pasaulinė pergalė. 15 Kaip nurodyta LSSR kraštotyros draugijos įstatuose, kraštotyrinių būrelių nariai turėjo rinkti medžiagą apie įmonių, gamyklų, fabrikų, kolūkių, tarybinių ūkių, mokyklų, technikumų ir kitų gamybinių, mokslo, kultūros-švietimo įstaigų bei organizacijų istoriją, rašyti jų metraščius 16. Pasak istoriko Viliaus Ivanausko, sovietmečiu reiškėsi darbo ideologija, kuri darbą iškėlė kaip vieną pagrindinių 198 11 Lietuvos TSR kraštotyros draugijos įstatai. Darbo programa. I suvažiavimo nutarimas. Vilnius, 1964, 3 4. 12 Ten pat, 14 15. 13 Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija. Pirminės organizacijos nuostatai. Vilnius, 1981, 7. 14 Lietuvos TSR kraštotyros draugijos įstatai. Darbo programa. I suvažiavimo nutarimas, 3 4. 15 Putinaitė N. Nenutrūkusi styga: prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje, 60. 16 Lietuvos TSR kraštotyros draugijos įstatai. Darbo programa. I suvažiavimo nutarimas, 15 16.
SOVIETINĖ IDEOLOGIJA XX AMŽIAUS 8 9 DEŠIMTMEČIAIS SURINKTUOSE ATSIMINIMUOSE vertybių, skelbė, kad kiekvienas asmuo turi teisę į darbą ir darbuotojai yra savo darbo šeimininkai 17. Įvairių gamyklų bei fabrikų darbininkų atsiminimai sovietmečiu buvo itin aktualūs ideologiškai. Juose turėjo atsispindėti darbininkų refleksijos apie tarybinio gyvenimo pažangą, neva gerėjančias darbininkų darbo ir gyvenimo sąlygas. Sovietmečiu paplitusi antireliginė arba ateistinė propaganda (ji laikytina sovietinės ideologijos sudėtine dalimi) turėjo atsispindėti ir kraštotyrinėje veikloje. Pagal Kraštotyros draugijos įstatus draugija turėjo rinkti ir propaguoti ateistinę ir antireliginę medžiagą, parodančią reakcinį bažnyčios ir dvasininkijos vaidmenį istorijos eigoje. Ugdyti žmonėse laisvą nuo prietarų mokslinę materialistinę pasaulėžiūrą. 18 Kaip rodo aptarti dokumentai, LSSR kraštotyros draugija buvo itin priklausoma nuo sovietinės valdžios. Ji turėjo realizuoti iš viršaus nuleistus jos potvarkius bei nutarimus. Interpretuodama kraštotyrinių ekspedicijų metu surinktus duomenis turėjo remtis sovietine ideologija. Draugijai buvo pavesta rinkti tokią medžiagą, kuri pateisintų socialistinę santvarką ir atspindėtų pagal sovietinę ideologiją formuojamą praeities vaizdinį. SOVIETINĖS IDEOLOGIJOS RAIŠKA SOVIETMEČIU SURINKTUOSE ATSIMINIMUOSE Dauguma straipsnyje nagrinėjamų atsiminimų buvo surinkti pagal anketų klausimus. Kitaip sakant, šie atsiminimai yra struktūruoto interviu rezultatas. Iš anksto numatyti klausimai, nors ir suteikia atsiminimams tam tikro planingumo, tačiau pateikėją įspraudžia į tam tikrus rėmus. Iš klausimų formuluočių nuovokus respondentas gali numanyti, kokių atsakymų tikimasi. Dauguma nagrinėjamų Antrojo pasaulinio karo veteranų atsiminimų yra gana glausti ir konkretūs. Tai veikiausiai nulėmė anketos klausimų, pagal kuriuos veteranai buvo apklausiami, pobūdis. Respondentų buvo klausiama, ar jie buvo Sovietų Sąjungos Komunistų Partijos (toliau SSKP) nariai (nuo kada), ką veikė iki 1941 m. vasaros, ar tuomet turėjo kokią nors specialybę, ar 1941 m. birželį buvo evakuoti iš Lietuvos, jeigu taip, kur apsistojo Sovietų Sąjungos gilumoje, ar jiems teko dalyvauti renkamuose valdžios organuose, į kokius karinius veiksmus buvo įtraukti, ar karo metais skaitė lietuvišką spaudą bei klausė radijo laidų, kokius apdovanojimus buvo gavę, prašyta papasakoti labiausiai atmintin įstrigusius epizodus iš karo 17 Ivanauskas V. Lietuviškoji nomenklatūra biurokratinėje sistemoje: tarp stagnacijos ir dinamikos (1970 1988 m.), 80. 18 Lietuvos TSR kraštotyros draugijos įstatai. Darbo programa. I suvažiavimo nutarimas, 14 15. 199
MINDAUGAS BALKUS laikų. Pagal minėtus anketinius klausimus atsiminimuose daugiausia išdėstyta faktografinė informacija apie veteranų biografiją ir jų patirtis Antrojo pasaulinio karo metais. Daugelis pateikėjų papasakojo bent po vieną jiems atmintin įstrigusį įvykį iš karo laikų, išryškindami žūtbūtinę kovą su fašistais (hitlerinės Vokietijos kariuomene). Nors anketiniai klausimai tiesiogiai neklausė apie istorinių įvykių (pvz., apie 1940 m. Lietuvos sovietinę okupaciją, kuri sovietmečiu laikyta Tarybų valdžios atkūrimu ) vertinimus, tačiau Antrojo pasaulinio karo dalyvių atsiminimuose tam tikri vertinimai neretai įžvelgiami. Antai karo veteranas Jonas Barutis minėjo: Už komunistinę veiklą buvau persekiojamas ir apie du metus ištremtas Varnių koncentracijos stovykloje. Tik atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, pasijutau žmogumi. Iš pirmųjų dienų Tarybinės santvarkos atkūrimo aktyviai įsijungiau į politinį-visuomeninį darbą. 19 Apie 1940 m. vasaros įvykius karo veteranas Mečislovas Filipavičius rašė: 1940 m. birželio mėn. 15 d. buvo atkurta tarybų valdžia Lietuvoje. Nors mes kariai tomis dienomis buvome už storų kareivinių sienų ir aukštų kareivinių teritorijų tvorų, bet Lietuvos liaudies džiaugsmas pasiekė ir mus karius, ir mes kartu su liaudimi džiaugėmės. 1940 m. liepos 9 d. mane ir to paties šaukimo karius paleido iš kariuomenės į atsargą. Tomis dienomis ir mieste, ir kaime vyravo neapsakomas džiaugsmas, didelis politinis ir gamybinis pakilimas, liaudis džiaugėsi darbo žmonių valdžia, naujuoju gyvenimu. 20 Absoliuti dauguma apklaustų Antrojo pasaulinio karo veteranų buvo Komunistų partijos nariai, todėl sovietinės ideologijos raiška jų atsiminimuose sietina su tikru ar tariamu lojalumu partijai. Nagrinėjami fabrikų bei gamyklų darbininkų atsiminimai taip pat yra gana lakoniški ir faktografiški. Juose vidinių išgyvenimų, refleksijų apie praeities patirtis ganėtinai nedaug. Tai vėlgi veikiausiai lėmė, jog atsiminimai buvo renkami pagal anketinius klausimus. Juose respondentų buvo klausiama, ar buvo SSKP nariai (nuo kada), kada pradėjo dirbti įmonėje, kokį išsilavinimą turėjo, kodėl pradėjo dirbti toje įmonėje, kokią produkciją gamino, prašyta aptarti žymiausius pasiekimus darbe, gautus apdovanojimus, taip pat klausta, kokie sunkumai buvo darbe, kur ir ką dirbo Antrojo pasaulinio karo metais, kiek žmonių paruošė darbui įmonėje, prašyta apibūdinti darbo bei gyvenimo sąlygas ir kt. 21 Darbininkai savo 200 19 Barutis J. Trumpas gyvenimo aprašymas. Apie karą, draugus ir save (Kauniečių Didžiojo Tėvynės karo veteranų prisiminimai. II dalis). Rankraštis. Kaunas, 1984, KAVB Kaunistikos skaitykla, lapai nenumeruoti. 20 Filipavičius M. Gyvenimo aprašymas. Apie karą, draugus ir save (Kauniečių Didžiojo Tėvynės karo veteranų prisiminimai. II dalis). Rankraštis. Kaunas, 1984, KAVB Kaunistikos skaitykla, lapai nenumeruoti. 21 Anketa Darbo veteranų prisiminimams užrašyti, Garbės ženklo ordino baldų gamybinio susivienijimo Kauno baldai darbo veteranų prisiminimai. Ekspedicijos vadovas ir šio darbo rengėjas A. Noruševičius. Rankraštis. Kaunas, 1984, KAVB Kaunistikos skaitykla, inv. nr. C 8193, l. 15 16.
SOVIETINĖ IDEOLOGIJA XX AMŽIAUS 8 9 DEŠIMTMEČIAIS SURINKTUOSE ATSIMINIMUOSE atsiminimuose trumpai apžvelgdavo darbą tam tikroje gamykloje, neretai pažymėdavo takoskyrą tarp Nepriklausomos Lietuvos (1918 1940 m.) (atsiminimuose dažnai įvardijama buržuazinės valdžios laikotarpiu) ir sovietinės valdžios metų (1940 1941, 1944 1990 m.). Kartais darbininkų atsiminimuose paminėtos tarpukariu esą buvusios sunkios darbo sąlygos, ilgos darbo valandos, menkas darbo užmokestis ir kt. Visa tai priešinama sovietmečiu esą pagerėjusioms darbo sąlygoms, darbininkams suteiktoms platesnėms socialinėms garantijoms, išaugusiam darbo našumui ir kt. 22 Kai kurie darbininkai su patosu, primenančiu sovietinės spaudos retoriką, pasakojo apie socialistinių švenčių minėjimus. Antai Gintautas Kuras prisiminė, jog Radijo gamyklos darbininkai pakiliai nusiteikę kiekvienais metais švęsdavo Gegužės 1-ąją, dalyvaudavo šventinėje demonstracijoje 23. Sovietmečiu darbininkų socialinis sluoksnis (tuomet vadintas darbininkijos klasė, proletariatas ) buvo itin sureikšminamas, o per Gegužės 1-osios šventę darbininkai paprastai sulaukdavo daug dėmesio. Tai kai kuriems darbininkams, nejautusiems sovietinio gyvenimo prieštaravimų, iš tikrųjų galėjo sukelti pozityvias emocijas. Kai kuriuose darbininkų atsiminimuose galima rasti ganėtinai atvirų praeities išgyvenimų refleksijų, kuriose sovietinė ideologija bemaž nejuntama. Antai apie 1940 m. vasaros įvykius Antanas Kazlauskas prisiminė: Pirmieji įspūdžiai buvo labai prieštaringi, nesuprantami, gyvenimiškai neįprasti. Viena, ką supratau, kad tai yra naujos epochos pradžia. Į vietinius valdžios organus iškilo mano pažįstami iš to paties Darbo rūmų klubo. Deja, dalis jų nepateisino savęs. Išryškėjo jų asmenybės trumparegiškumas, kas sukėlė gyventojų tarpe nepasitikėjimą ir tarybinės santvarkos autoriteto pažeminimą. Mano tuometiniu galvojimu buvo daroma didelė klaida per daug greitais tempais, per daug griežtais ir pernelyg aštriais propagandiniais metodais buvo kritikuojama senoji ir giriama naujoji santvarka. Ne visų (o taip pat ir mano) protai suspėjo persiorientuoti į tą staigų pasikeitimą. 24 Šis atsiminimų fragmentas rodo gana autentišką refleksiją apie praeities įvykius. Jame galima rasti netgi kritiško požiūrio į sovietizacijos procesą, kuris, kaip tuomet respondento manyta, vykdytas pernelyg greitai ir forsuotai. Kitas straipsnyje aptariamas atsiminimų masyvas ateistų atsiminimai. Juose pateikėjai pasakojo, kaip formavosi jų materialistinė pasaulėžiūra, nyko tikėjimas Dievu. Žvelgiant iš šiame straipsnyje aptariamų atsiminimų visumos, ateistų 22 Kauno elektromechaninės gamyklos Elektra kovų ir darbo veteranų prisiminimai (ekspedicijos medžiaga). Ekspedicijos vadovas istorijos m-lų kand. doc. K. Varašinskas. Rankraštis. Kaunas, 1978, KAVB Kaunistikos skaitykla, inv. nr. C 8194, l. 38 39. 23 Kauno radijo gamyklos darbo veteranų atsiminimai. Rankraštis. Kaunas, 1978, KAVB Kaunistikos skaitykla, inv. nr. C 8206, l. 32. 24 Kauno elektromechaninės gamyklos Elektra kovų ir darbo veteranų prisiminimai (ekspedicijos medžiaga). Ekspedicijos vadovas istorijos m-lų kand. doc. K. Varašinskas. Rankraštis. Kaunas, 1978, KAVB Kaunistikos skaitykla, inv. nr. C 8194, l. 96. 201
MINDAUGAS BALKUS atsiminimai laikytini bene tikriausiais egodokumentais dėl to, kad juose ganėtinai gerai išreikštas pateikėjų vidinis pasaulis, jų jausenos, bandymai pasekti savo pačių pasaulėžiūrinę kaitą, jiems formuojantis kaip ateistams. Atsiminimuose neretai atsiskleidžia pateikėjų vaikystėje besiformavęs religijos suvokimas, vėliau atsiradusios abejonės tikėjimu, kurios dar vėliau nuvedė į visišką ateizmą. Antai pedagogas Vincas Petronis savo ateistinės pasaulėžiūros tapsmą siejo su evoliucijos teorijos studijomis: Skaitymas Č. Darvino veikalų, kurie ryškiai nušvietė gyvų organizmų ir žmogaus kilmę, jų evoliuciją, sudarė mano sąmonėje nepaprastai svarias prielaidas religiniams įvaizdžiams nykti ir naujai materialistinei pasaulėžiūrai susidaryti. 25 Mokytojos M. Rapalienės ateistinę laikyseną paskatino dramatiškos Antrojo pasaulinio karo patirtys: <...> viską naikinantis karas, išvejami fašistai, sugriovimai, gaisrai, žudynės. Štai ką nešė žmonės su šūkiais ant diržų Dievas su mumis [Trečiojo reicho (vermachto) armijos kariai dėvėjo diržus su užrašu Gott mit Uns! M. B.]. Kur jis? Pergalė. Baisios pokarinės žudynės. 26 Ateistų atsiminimuose išreikštos antireliginės nuostatos daugeliu atvejų gali būti laikomos autentiška minties raiška, nes savęs tapatinimas su ateizmu veikiausiai vyko laisvu apsisprendimu (žinoma, sovietinė valdžia ateizmą propagavo ir palaikė). Aptarti atsiminimai savo tematika ir turiniu iš esmės atitinka LSSR kraštotyros draugijos įstatuose išsikeltus tikslus ir uždavinius bei juose nužymėtas ideologines draugijos veiklos gaires. Atsiminimuose bemaž visada būdavo teigiamai vertinama sovietinė Lietuva, išryškinama tikra ar tariama sovietinės santvarkos metais pasiekta pažanga ir kt. Verta pastebėti, jog daugelis atsiminimų autorių buvo sovietinėje santvarkoje angažuoti žmonės (SSKP nariai; gavę sovietinių apdovanojimų; sovietmečiu padarę karjerą ir pan.). ATSIMINIMŲ AUTORIŲ PADĖTIS SOVIETMEČIU: PRISITAIKYMO RAIŠKOS Atsiminimai iš esmės yra itin subjektyvūs, nes vienus dalykus žmogus nori prisiminti ir gali apie juos papasakoti kitiems, o kiti dalykai yra sąmoningai nustumiami į užmarštį ir niekada nekeliami viešumon. Anot publicisto Vytauto Rubavičiaus, prisiminimas visada susijęs su tapatumo kūrimu bei įtvirtinimu, bendresnių 202 25 Ateistų atsiminimai. Rankraštis, [s. n.], 1978, KAVB Kaunistikos skaitykla, l. 25. 26 Ten pat, l. 51.
SOVIETINĖ IDEOLOGIJA XX AMŽIAUS 8 9 DEŠIMTMEČIAIS SURINKTUOSE ATSIMINIMUOSE istorijos prasmių bei vertinimų kūrimu. 27 Atsiminimai gali būti laikomi tam tikra tapatybės išraiška, formuojama gyvenimo patirtis siejant su tam tikra žmogaus vertybine (moraline) pozicija. Vertinant atsiminimų, kuriuose reiškiama sovietinė ideologija, autoriaus poziciją, reikia turėti omenyje dvi galimybes: arba autorius idėjiškai pritarė sovietinei santvarkai, arba jis sovietinio režimo atžvilgiu užėmė konformistinę poziciją siekdamas prisitaikyti prie sovietinės sistemos diktuojamos ideologijos. Pasiremiant istoriku Valdemaru Klumbiu, prisitaikymas gali būti apibūdinamas kaip elgesys, kada veikiant viešumoje ir privačiame gyvenime perimamos svetimos vertybės, įsitikinimai ir elgesio normos, veikiama pagal jas, o ne pagal savo tikruosius įsitikinimus 28. Filosofės Putinaitės teigimu, visai nebūtina prisitaikymo sovietmečiu traktuoti kaip sąmoningo vertybių priėmimo ir ištikimybės oficialiai skelbiamiems idealams. Tos vertybės ir idealai neretai prieštaraudavo sveikam protui ir jomis toli gražu ne kiekvienas tikėjo kaip tikromis tiesomis. 29 Numanu, jog sovietmečiu visuomenėje vykęs prisitaikymas daugeliu atvejų gali būti siejamas su pasyviu pasidavimu sovietinei sistemai, siekiant išgyventi ir išvengti represijų. Politologas Aleksandras Štromas skyrė pilnutinį konformizmą bei konservacionizmą (dalinį konformizmą). Pilnutiniu konformizmu jis laikė visišką rezignaciją prieš sovietinę sistemą, visišką atsidavimą ir tarnavimą jai dėl asmeninės gerovės paskatų. Anot jo, dauguma Lietuvos gyventojų sovietmečiu daugiau ar mažiau laikėsi konservacinio požiūrio, kuris reiškė nuostatą gyventi ir dirbti sovietinėje sistemoje laukiant, kol atsiras galimybės išsikovoti politinę šalies nepriklausomybę. Pasak Štromo, konservacine nuostata sovietmečiu buvo paremtas siekis išsaugoti tautiškumą, kelti Lietuvos materialinę bei dvasinę gerovę 30. Sovietinei santvarkai idėjiškai pritarusio žmogaus atsiminimuose esanti sovietinės ideologijos raiška rodo jo autentišką vertybinę poziciją, o autoriaus konformisto atsiminimuose esanti sovietinė frazeologija gali būti interpretuojama kaip tam tikri teiginiai-priedanga, neišreiškiantys tikrosios autoriaus pozicijos, tačiau atspindintys jo siekį maskuotis ir neišsišokti. Anot Putinaitės, sovietinis žmogus turėjo nuolat suvokti savo veiksmų, minčių ir žodžių atitikimą sovietinei tvarkai nepriklausomai nuo to, ar jis šią tvarką būtų norėjęs apeiti ar likti jai ištikimas. Šia prasme jis buvo pats sau cenzorius. Jis turėjo gebėti išaiškinti savo veiksmus ir mintis pagal oficialiąją liniją 31. Tikėtina, jog kai kuriems nagrinėjamų atsiminimų 27 Rubavičius V. Neišgyvendinamas sovietmetis: atmintis, prisiminimai ir politinė galia. Colloquia, 2007, nr. 18, 117. 28 Klumbys V. Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai sovietmečiu. Daktaro disertacija. Vilnius, 2009, 7. 29 Putinaitė N. Nenutrūkusi styga: prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje, 22 23. 30 Štromas A. Laisvės horizontai. Vilnius, Baltos lankos, 2001, 245 250. 31 Putinaitė N. Nenutrūkusi styga: prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje, 162. 203
MINDAUGAS BALKUS autoriams įsijungdavo vidinis cenzorius, kuris neleisdavo pasakyti to, kas sukeltų abejonę dėl tarybinio piliečio lojalumo ir pasitikėjimo valdančiąja komunistų partija bei sovietine sistema apskritai. Pažymėtina, jog dalyje aptariamų atsiminimų pasakojama trečiuoju asmeniu, t. y. jie buvo užrašyti atsiminimų rinkėjo. Šis veiksnys taip pat galėjo prisidėti prie respondentų galimos savicenzūros. Žinoma, nereikia atmesti galimybės, jog dalis pateikėjų galėjo ir kiek pagražinti, sureikšminti savo praeities darbus Tarybinės Tėvynės labui, norėdami sublizgėti kraštotyrininkų akyse. LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos veiklą sovietmečiu veikiausiai reikėtų vertinti kaip tam tikrą prisitaikymo prie sovietinės sistemos apraišką, siekiant turėti galimybes vykdyti kraštotyrinę veiklą Lietuvoje. Ilgametis LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos narys, mokytojas Bronius Šukys 1994 m. rašė: Palyginti dar taip neseniai buvome priversti dėkoti komunistų partijai už viską, net ir už kvėpavimą. 32 Greta to pacitavo kelias sarkastiškas eilutes: Прошло зима и стало лето Спосибо Партии за это! [ Praėjo žiema ir atėjo pavasaris Ačiū Partijai už tai! M. B.]. 33 Numanu, jog daliai šios draugijos narių sovietinė frazeologija kraštotyros darbuose tebuvo sukąstais dantimis atiduota duoklė nemėgstamai sovietinei sistemai už galimybę vykdyti kraštotyrinius tyrimus. IŠVADOS LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos įstatai numatė, jog ši organizacija turėjo remtis Sovietų Sąjungos Komunistų partijos bei Sovietų Sąjungos vyriausybės nutarimais bei nurodymais. Kaupdama, tirdama ir vertindama kraštotyrinę medžiagą draugija turėjo vadovautis marksistine-leninine metodologija. Draugijos įstatuose buvo numatyta, jog kraštotyrininkai turėjo rinkti medžiagą sovietinei ideologijai parankiomis temomis: Antrojo pasaulinio karo (vadinto Didžiuoju Tėvynės karu) veteranų atsiminimus, rinkti medžiagą apie gamyklų, fabrikų istoriją, kaupti ir propaguoti ateistinę bei antireliginę medžiagą ir kt. 204 32 Šukys B. Mokytojo kraštotyrininko atsiminimai: Vilkijos valstybinės gimnazijos ir mokytojų likimų epilogas. Rankraštis. Kaunas, 1994, KAVB Kaunistikos skaitykla, l. 5 6. 33 Ten pat.
SOVIETINĖ IDEOLOGIJA XX AMŽIAUS 8 9 DEŠIMTMEČIAIS SURINKTUOSE ATSIMINIMUOSE XX a. 8 9 dešimtmečiais LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos iniciatyva surinktuose atsiminimuose gausu sovietinės ideologijos raiškos. Antrojo pasaulinio karo veteranų, gamyklų, fabrikų darbininkų atsiminimuose dažnai išryškinta skirtis tarp neva išnaudotojiškos buržuazinės valdžios laikotarpio (iki 1940 m.) ir esą darbo žmonėms palankios tarybinės santvarkos, pabrėžta ūkinė ir kultūrinė pažanga, neva vykusi Lietuvoje tarybų valdžios metais. Ateistų atsiminimuose akcentuotas mokslinės materialistinės pasaulėžiūros pažangumas bei kritiškas požiūris religijos atžvilgiu. Motyvai, dėl kurių nagrinėjamuose atsiminimuose reiškiasi sovietinė ideologija, gali būti interpretuojami keliariopai. Viena vertus, sovietine ideologija galėjo būti paremta respondentų autentiška (prosovietinė) vertybinė pozicija. Daugelis pateikėjų buvo sovietinėje santvarkoje angažuoti žmonės (SSKP nariai; gavę sovietinių apdovanojimų; sovietmečiu padarę karjerą ir pan.). Kita vertus, ideologinės frazeologijos buvimą atsiminimuose galėjo lemti respondentų konformistinės nuostatos sovietinio režimo atžvilgiu, siekis neišsišokti ir išlaikyti formalų lojalumą sovietinei valdžiai. ŠALTINIAI Ateistų atsiminimai. Rankraštis. [s. n.], 1978. KAVB Kaunistikos skaitykla. Barutis J. Trumpas gyvenimo aprašymas. Apie karą, draugus ir save (Kauniečių Didžiojo Tėvynės karo veteranų prisiminimai. II dalis). Rankraštis. Kaunas, 1984. KAVB Kaunistikos skaitykla. Filipavičius M. Gyvenimo aprašymas. Apie karą, draugus ir save (Kauniečių Didžiojo Tėvynės karo veteranų prisiminimai. II dalis). Rankraštis. Kaunas, 1984. KAVB Kaunistikos skaitykla. Anketa Darbo veteranų prisiminimams užrašyti. Garbės ženklo ordino baldų gamybinio susivienijimo Kauno baldai darbo veteranų prisiminimai. Ekspedicijos vadovas ir šio darbo rengėjas A. Noruševičius. Rankraštis. Kaunas, 1984. KAVB Kaunistikos skaitykla, inv. nr. C 8193, l. 15 16. Kauno elektromechaninės gamyklos Elektra kovų ir darbo veteranų prisiminimai (ekspedicijos medžiaga). Ekspedicijos vadovas istorijos m-lų kand. doc. K. Varašinskas. Rankraštis. Kaunas, 1978. KAVB Kaunistikos skaitykla, inv. nr. C 8194. Kauno radijo gamyklos darbo veteranų atsiminimai. Rankraštis. Kaunas, 1978. KAVB Kaunistikos skaitykla, inv. nr. C 8206. Lietuvos TSR kraštotyros draugijos įstatai. Darbo programa. I Suvažiavimo nutarimas. Vilnius. 1964. Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija. Pirminės organizacijos nuostatai. Vilnius. 1981. Šukys B. Mokytojo kraštotyrininko atsiminimai: Vilkijos valstybinės gimnazijos ir mokytojų likimų epilogas. Rankraštis. Kaunas, 1994. KAVB Kaunistikos skaitykla. LITERATŪRA Ivanauskas V. Lietuviškoji nomenklatūra biurokratinėje sistemoje: tarp stagnacijos ir dinamikos (1970 1988 m.). Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. Klumbys V. Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai sovietmečiu. Daktaro disertacija. Vilnius, 2009. Pacevičius A. Lietuvos egodokumentinio paveldo samprata ir tyrimų kryptys. Egodokumentai ir privati Lietuvos erdvė XVI XX amžiuje. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013, 113 126. Politinės minties enciklopedija. Ats. red. D. Miller. Vilnius: Mintis, 2005. Pukinskaitė J. Glavlitas Lietuvoje 1953 1964 m. Genocidas ir rezistencija, 2004, nr. 2 (16), 124 144. 205
MINDAUGAS BALKUS Putinaitė N. Nenutrūkusi styga: prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje. Vilnius: Aidai, 2007. Rubavičius V. Neišgyvendinamas sovietmetis: atmintis, prisiminimai ir politinė galia. Colloquia, 2007, nr. 18, 116 130. Streikus A. Ideologinė cenzūra Lietuvoje 1956 1989 m. Genocidas ir rezistencija. 2004, nr. 1 (15), 43 67. Štromas A. Laisvės horizontai. Vilnius: Baltos lankos, 2001. Vaiseta T. Nuobodulio visuomenė: vėlyvojo sovietmečio Lietuva (1964 1984). Daktaro disertacija. Vilnius, 2012. Žigaras F. Politologija: mokomoji knyga. Vilnius: Gimtinė, 2001. Mindaugas Balkus SOVIET IDEOLOGY IN MEMOIRS COLLECTED IN THE 1970s AND 1980s SUMMARY. The article analyzes the memoirs collected by the Society of Monument Protection and Ethnography of the Lithuanian SSR in the 8 th and 9 th decade of the 20 th century, in which the Soviet ideology is reflected. The legal framework of the Society of Monument Protection and Ethnography of the Lithuanian SSR and its guidelines for the collection of ethnographic materials are briefly reviewed in this work. The relationship of the contents of the memoirs with Soviet ideology is discussed. The article also tries to pin down the possible motives for the occurrence of Soviet ideological features in these memoirs. KEYWORDS: The Society of Monument Protection and Ethnography of the Lithuanian SSR, memoirs, Soviet era, ego documents, ideology. 206