EURO ÁVEDIMAS LIETUVOJE: UÞ IR PRIEÐ

EURO ÁVEDIMAS LIETUVOJE: UÞ IR PRIEÐ 1. Valiutos kurso reþimø pasirinkimas globalizacijos sàlygomis Valiutos kurso reþimø ávairovë yra didelë. Ðalis gali rinktis turëti savo valiutà ar jos neturëti. Turint nacionalinæ valiutà, galima leisti jos kainai (kitaip vadinamai valiutos kursu) laisvai svyruoti kitø ðaliø valiutø atþvilgiu, apriboti jos svyravimà taikant ávairias ekonominës politikos priemones (pvz., centrinio banko intervencijà, kapitalo judëjimo kontrolæ) arba nacionalinæ valiutà susieti su kitos ðalies valiuta (t. y. fiksuoti jos kursà). Pastaruoju atveju taip pat galima rinktis: áteisinti fiksuotà nacionalinës valiutos kursà ðalies valdþios arba centrinio banko sprendimu. Lietuvoje tai padaryta 1994 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimui priëmus Lito patikimumo ástatymà ir susiejus lità su JAV doleriu (2002 m. vasario mën. su euru). Jame numatyta ir daug Lietuvos banko veiklos apribojimø, kuriø svarbiausias visi iðleidþiami á apyvartà litø banknotai ir monetos turi bûti padengiami uþsienio valiutos atsargomis. Taigi valiutos kurso reþimo pasirinkimo galimybiø yra daug. Taèiau toks pasirinkimas tampa aktualus tik esant tam tikroms ekonominëms sàlygoms. Valiutos kursas yra viena pagrindiniø kainø, turinèiø átakos ðalies ekonomikos raidai. Kitos kainos tai prekiø kaina (duonos, benzino ir kt.), gamybos veiksniø kaina (darbo uþmokestis yra darbo kaina, palûkanø norma yra kapitalo kaina) ir t. t. Kad bûtø patogiau ágyvendinti ûkinius mainus, ávairiø prekiø vertë iðreiðkiama pinigø verte. Antai kepalas duonos kainuoja 2 litus, darbo valanda 4 litus ir pan. Taèiau priimant ekonominius sprendimus svarbios ne tiek kainos litais, kiek santykinës kainos, pavyzdþiui, kiek darbo minuèiø kainuoja kepalas duonos. Kitaip tariant, visas kainas (ir pajamas) padvigubinus, gyvenimas nei pablogëtø, nei pagerëtø, nes bûtø galima nusipirkti tiek pat prekiø. Tai leidþia daryti tokià iðvadà: jei kainos yra lanksèios, t. y. ðalies rinka yra palyginti lanksti ir nëra dideliø suvarþymø kapitalo, prekiø ir kitose rinkose, tai valiutos kurso reþimo pasirinkimas ðaliai nëra labai svarbus. Taigi, kad ir koká valiutos kurso reþimà ðalis pasirinktø, ilgu laikotarpiu jos makroekonominiai rezultatai bûtø tokie patys, jeigu rinka greitai ir lengvai prisitaiko prie tokio pasirinkimo. Jeigu rinka turi ydø, trukdanèiø jai prisitaikyti prie kasdien besikeièianèiø ekonominiø sàlygø, galima rinktis viena ið dviejø. Pirma geriausia politika siekti rinkos ydas paðalinti. Jeigu jas paðalinti dël ávairiø prieþasèiø neámanoma, taikytina antra geriausia politika tam tikras valiutos kurso reþimas, kuris ðvelnintø rinkos ydø poveiká. Lietuvos ekonomika atitinka anksèiau minëtas sàlygas: ji yra vakarietiðkai liberali, darbo rinka lanksti, nëra dideliø suvarþymø kitose rinkose ir pan. Atrodytø, kad ilgu laikotarpiu Lietuvai nebûtø labai svarbu, kà pasirinkti ásivesti eurà ar leisti litui laisvai svyruoti. Vis dëlto globalizacijos sàlygomis kai kurie ávykiai valiutos kurso reþimo pasirinkimà daro svarbø. 1971 m. iðirus Bretton Woods fiksuotøjø valiutos kursø sistemai ir padidëjus kapitalo judrumui, pasaulyje padaugëjo finansø kriziø, kurios sukelia grësmingø socialiniø padariniø. Tokia globalizacijos kaina. Visa tai susiaurina galimybes pasirinkti valiutos kurso reþimà. 1997 1999 m. praûþus naujai kriziø bangai per Pietryèiø Azijos ir Lotynø Amerikos ðalis, vienas átakingiausiø pasaulio ekonomistø Tarptautinio valiutos fondo viceprezidentas Stanley Fischer (1998) teigë, kad ðalims ið esmës lieka tik dvi galimybës leisti nacionalinei valiutai laisvai svyruoti arba jà labai tvirtai pririðti (arba dalyvauti kokioje nors pinigø sàjungoje). Paþymëtina, kad 1992 1993 m. uþsienio valiutos spekuliantø spaudimà patyrë ir Europos pinigø sistema net Jungtinës Karalystës svaras neatlaikë spekuliacinës atakos. Ðie ávykiai buvo viena paskatø sukurti Europos Sàjungos (ES) bendrà valiutà eurà. Ðiame komentare mëginama aptarti visus argumentus uþ ir prieð euro ávedimà Lietuvoje, taip pat vertinama, kiek pagrásti vieðumoje sklandantys mitai apie euro poveiká infliacijai. R. Kuodis Euro ávedimas Lietuvoje: uþ ir prieð 89

Pinigø studijos 2005/4 Aktualijos ir komentarai 90 *Ðalis nuo ástojimo á ES iki euro ávedimo vadinama ðalimi EPS nare su iðlyga. Patenkinusi bendros valiutos ávedimo reikalavimus (Mastrichto kriterijus), ji gali ásivesti eurà. 2. Euro teikiama nauda Ðalis, nuspræsdama pereiti prie bendros valiutos euro, toká sprendimà pirmiausia grindþia nauda ekonomikai ir didesne gyventojø gerove. Nauda, kurià Lietuvai teiktø euro ávedimas, pastaruoju metu daug svarstoma ðalies politikø, verslininkø, þiniasklaidos atstovø. Daþniausiai iðkeliami tokie argumentai, kaip prekybos pagyvëjimas, maþesnës palûkanø normos ir su jomis susijusios geresnës vartojimo bei investavimo galimybës, didesnis kainø skaidrumas. Finansø specialistai euro ávedimo naudà mëgina ávertinti kiekybiðkai ir iðreikðti konkretesniais ar bent jau apytiksliais skaièiais. Tokie skaièiavimai rodo, kad euro teikiama nauda nusveria jo trûkumus. 2.1. Prekybos apimties didëjimas Didþiausia nauda, kurià Lietuvos ekonomika gautø ásivedus eurà, bûtø prekybos su euro zonos ðalimis pagyvëjimas, nes nebeliks valiutos keitimo iðlaidø atsiskaitant eurais. Kitaip tariant, sumaþës uþsienio prekybos sànaudos, nes ámonëms eksportuotojoms nebereikës nuolat keisti litø á eurus ir atvirkðèiai. Tai þiniasklaidoje daþnai iðkeliama kaip vienas svarbiausiø argumentø, pagrindþianèiø bûtinybæ ásivesti eurà, taèiau jis ne visiðkai teisingai aiðkinamas, o tai ypaè pravartu euro ávedimo prieðininkams. Ið tikrøjø gali bûti sunku áþvelgti tokià naudà, nes Lietuvos eksportuotojai komisinius uþ litø ir eurø keitimà sumoka ðalies bankams. Lietuvai tapus visateise Ekonominës ir pinigø sàjungos (EPS) nare*, ðalies ámonës ðias lëðas sutaupytø, bet bankai jø netektø. Kitas argumentas komisiniai per metus sudaro apie 30 mln. litø, o tai nëra reikðminga suma, kad reikëtø ásivesti eurà. Tokie argumentai paneigiami Europos Komisijos 1990 m. ataskaitoje Viena rinka vieni pinigai (European Commission 1990). Vertindama bûsimà euro ávedimo naudà, Europos Komisija joje nurodo, kad atsisakiusiø nacionalinës valiutos ES ðaliø bendrasis vidaus produktas (BVP), nebesant valiutos keitimo iðlaidø, kas metus padidës nuo 0,25 iki 0,50 procento. Kodël tiek daug? Todël, kad valiutos keitimo iðlaidos, kuriø nebebûtø ásivedus eurà, ið esmës yra mokëjimas uþ niekam nereikalingà bankø paslaugà, kuri yra kliûtis plëtoti prekybà. Kai bankai iðteklius, kuriuos jie skiria ðiai paslaugai teikti, panaudos kitai veiklai, o smëlio prekybos veþimo ratuose sumaþës, tada ir bus gaunama didþiausia nauda. Taigi valiutos keitimo iðlaidos, kurias patiria Lietuvos ekonomika, sudaro gerokai daugiau kaip 30 mln. litø. Taikant Europos Komisijos vertinimo skalæ, galima suskaièiuoti, kad nauda ið jø panaikinimo bûtø apie 175 350 mln. litø. Tai dideli pinigai, be to, nauda nëra vienkartinë ji bûtø gaunama kiekvienais metais, kol ðalis bus pinigø sàjungos narë. Papildomas argumentas, palaikantis euro ávedimà, yra tas, kad atsisakius nacionalinës valiutos iðnyksta ir su ja siejamos problemos. Tai ypaè aktualu tokioms maþoms ir geros reputacijos neturinèioms ðalims, kaip Lietuva. Á jø valiutà daþniausiai þiûrima gana átariai. Uþsienio prekybos partneriai ir investuotojai neatmeta galimybës, kad tokiø ðaliø valiuta gali pateikti nemaloniø staigmenø. Pavyzdþiui, darant ekonominës politikos klaidø, nacionalinë valiuta gali patirti uþsienio valiutos spekuliantø spaudimà, valdþia gali turëti slaptø motyvø manipuliuoti jos kursu ir t. t. Atsisakius nacionalinës valiutos, nebekyla problemø ir dël jos kurso neapibrëþtumo. Kai nebelieka valiutos keitimo iðlaidø ir valiutos kurso neapibrëþtumo, pagyvëja prekyba, skatinamos investicijos. Prekyba nëra galutinis tikslas svarbu, kaip ji susijusi su ðalies gyventojø gerove. Dar XIX a. ekonomistø buvo árodyta, kad didesni prekybos srautai lemia ir didesnæ gerovæ: ðalies ekonomika paprastai specializuojasi veikloje, kurioje ta ðalis yra pranaðesnë uþ kitas ðalis, o kiti reikalingi produktai áveþami. Akivaizdu, kad abipusiai prekybos mainai naudingi abiem sandorio ðalims. Koks yra ryðys tarp prekybos ir pajamø? Andrew K. Rose (2000), iðtyræs buvusias ir dabartines pinigø sàjungas, nustatë, kad prekybos srautai tarp pinigø sàjungos ðaliø yra maþdaug dvigubai didesni negu tarp ðaliø, kurios nëra pinigø sàjungos narës. Vadinasi, Lietuvai tapus visateise EPS nare, prekybos apimtis gali ir padvigubëti. Vertindami uþsienio prekybos naudà, Jeffrey A. Frankel ir Andrew K. Rose (2002) nustatë, kad, prekybos apimèiai padidëjus 1 procentu, pinigø sàjungos ðaliø pajamos

vienam gyventojui padidëja maþdaug 0,3 procento. Atsiþvelgiant á tai, didþiausia nauda ið euro ávedimo Lietuvoje gali bûti siejama su prekybos apimties ir pajamø padidëjimu. 2.2. Palûkanø normø suartëjimas Lietuva, tapusi visateise EPS nare, patektø á gana maþø palûkanø normø aplinkà. Kartu visiðkai iðnyktø valiutos kurso keitimo rizika, taigi ir investuotojams mokama premija uþ tokià rizikà. Kà reiðkia maþa palûkanø norma? Ið esmës tai didesnis vartojimas, nes ðalies gyventojai gali skolintis pigiau. Tai ir didesnës vidaus investicijos: ðalies investuotojai skatinami investuoti, nes sumaþëja investavimo sànaudos, kurias rodo paskolø palûkanø norma. Pagaliau tai ir maþesnës valdþios sektoriaus skolos tvarkymo iðlaidos. Taigi maþa palûkanø norma skatina ekonomikos augimà. Lietuvos bankui susiejus lità su euru ir taip panaikinus kliûtis dviejø pinigø rinkø lito ir euro suartëjimui, tarp finansø rinkø dalyviø nusistovëjus lûkesèiams, kad Lietuvoje greitai bus ávestas euras, ðalies palûkanø normø lygis jau dabar yra labai artimas tokiam euro zonos rodikliui. Ðalies gyventojai ir ámonës skolindamiesi moka tokias paèias (ar net maþesnes) palûkanas kaip, pavyzdþiui, Vokietijos gyventojai ir ámonës. Kas atsitiktø, jeigu euras nebûtø ávestas nustatytais terminais? Tikriausiai imtø nerimauti uþsienio investuotojai, gali padidëti lito kurso rizika ir atitinkamai palûkanø normos. O tai, be abejo, turëtø neigiamos átakos ðalies ekonomikai: sumaþëtø investicijø, padidëtø valdþios sektoriaus skolos tvarkymo iðlaidos ir t. t. Tiesa, Lietuvos bankas yra numatæs ir planà B iðlaikyti dabartiná lito ir euro susiejimo santyká, neleisti susidaryti Lietuvai nepalankiø lûkesèiø tarptautinëse finansø rinkose ir t. t. R. Kuodis Euro ávedimas Lietuvoje: uþ ir prieð 91 2.3. Kainø skaidrumas Diskutuojant dël euro ávedimo naudos, þiniasklaidoje daþnai minimas dar vienas argumentas didesnis kainø skaidrumas. Tai teisingas argumentas, tik ne visada atskleidþiama tikroji jo esmë. Paprastai nurodoma, kad bendra valiuta leidþia lengviau palyginti prekiø ir paslaugø kainas, o ið to laimi vartotojai. Ið tikrøjø ne kainø palyginamumas yra ðio argumento esmë. Prekybos centrø ar ámoniø vadybininkai yra pakankamai kvalifikuoti ir netgi esant daugeliui valiutø gali paskaièiuoti vienos ar kitos prekës kainà bei pasinaudoti jos skirtumu ásiveþdami prekæ ið ðalies, kurioje ji kainuoja pigiau. Pagrindinis dalykas bendra valiuta skatina, nors ir netiesiogiai, ávairiø ûkio srièiø (finansø, prekybos) integracijà, vartotojø apsaugos, konkurencijos sàlygø teisës aktø derinimà. Kiek euras prisideda prie ðiø procesø, tiek jis skatina konkurencijà tarp gamintojø ir prekybininkø, o tai visada naudinga vartotojams. Sunku ávertinti tokià netiesioginæ euro naudà skaièiais, bet dël to kainø skaidrumo argumentas netampa maþiau svarus. 3. Euro keliama grësmë Nors ekonomistai labiau linkæ áþvelgti teigiamus euro ávedimo aspektus, vis dëlto neretai pasigirsta ir kritiðkø nuomoniø, baiminamasi tam tikrø praradimø ar gresianèiø pavojø. Skeptiðkai euro ávedimo atþvilgiu nusiteikæ ðio proceso vertintojai pateikia ávairiø argumentø, ið kuriø svarbiausias kainø kilimas. Vis dëlto vertëtø pasvarstyti, kiek tokie argumentai yra pagrásti, o kiek jie tik tariami, susijæ su perdëta bûsimø pokyèiø baime. 3.1. Ekonominës politikos priemoniø netekimas Euro ávedimo prieðininkai daþniausiai pateikia argumentà, kad atsisakydama lito ðalis netektø tokiø ekonominës politikos priemoniø, kaip valiutos kurso keitimas ir savarankiðka pinigø politika. Teigiama, kad iðlaikius lità, reikalui esant, galima keisti jo kursà, o kartu ir Lietuvos ekonomikos konkurencingumo lygá. Kitas argumentas Lietuvos bankas jau dabar nevykdo savarankiðkos pinigø politikos dël taikomo valiutø valdybos modelio ir fiksuotojo lito kurso. Atsisakius lito, tokià politikà vykdys Europos centrinis bankas (ECB) bûtent jis nustato palûkanø normas, kurios gali ir neatitikti Lietuvos ekonomikos raidos.

Pinigø studijos 2005/4 Aktualijos ir komentarai 92 Visa tai yra tiesa, taèiau kiek svarûs ðie argumentai? Ir keinsizmo, ir monetarizmo (dviejø pagrindiniø makroekonomikos teorijos krypèiø) atstovai sutaria dël vieno dalyko valiutos kurso kaitaliojimas neturi jokio poveikio ekonomikos augimui ilgu laikotarpiu. Kitaip tariant, devalvacija ðalies gyventojø gerovës nepadidinsi, nes tai neiðvengiamai paskatintø infliacijà ir në kiek nepadidëtø ekonomikos konkurencingumas. Vis daugiau ekonomistø mano, kad devalvacija net ir trumpu laikotarpiu yra rizikinga ekonominës politikos priemonë. Pirma, dël valiutos nuvertëjimo gali pablogëti valdþios reputacija, kurià ji ágyja per ilgà laikà, netaikydama tokiø ekonominës politikos priemoniø, kurios bûtø nemaloni staigmena visuomenei. Apskritai tokios priemonës, kaip valiutos kurso kaitaliojimas, daþnai panaudoti net ir neámanoma. Gyventojus ir ámones galima apgauti vienà kità kartà, bet vëliau jie savo sprendimus darys, atsiþvelgdami á valdþios galimas pateikti staigmenas, ir ði politikos priemonë taps neveiksminga. Antra, valiutos kurso kaitaliojimas beveik visada sukelia dideliø socialiniø padariniø. Pavyzdþiui, staiga nuvertëjus litui, namø ûkiai ir ámonës, pasiëmæ paskolas eurais, patirtø sunkumø ar net atsidurtø ties bankroto riba, nes jø skola padidëtø tiek, kiek nuvertëja litas. Taupantieji eurais atitinkamai laimëtø ir t. t. Taigi kaitaliojant vienà svarbiausiø kainø valiutos kursà gali atsirasti daug netvarkos. Taèiau minëta, kad Lietuvos ekonomika yra gana lanksti, greitai prisitaiko prie besikeièianèiø sàlygø net ir taikant fiksuoto lito kurso reþimà. Vadinasi, argumentas, kad atsisakant lito prarandama vertinga ekonominës politikos priemonë, nëra pakankamai svarus ir pagrástas, kaip ir argumentas, kad bus prarandamas Lietuvos pinigø politikos savarankiðkumas. Paþymëtina, kad galimybë vykdyti savarankiðkà pinigø politikà buvo prarasta daugiau kaip prieð deðimt metø, priëmus ástatymà, kuriame numatyta lità susieti su pasirinkta bazine valiuta. Be abejo, bûtø galima svarstyti ir tikràjà euro ávedimo alternatyvà savarankiðkà pinigø politikà, kai leidþiama litui laisvai svyruoti. Pastaruosius deðimt metø ES naujosios ðalys buvo tam tikras bandymø poligonas, teikiantis galimybæ spræsti, kas naudingiau susieti nacionalinæ valiutà su tvirta uþsienio valiuta ar leisti jai laisvai svyruoti. Lietuva, Latvija ir Estija taikë fiksuoto valiutos kurso reþimà, o Slovënija, Slovakija, Èekija, Lenkija ir Vengrija ávairius lankstaus valiutos kurso reþimus. Ðiuo laikotarpiu Baltijos ðaliø ekonomikos augimas buvo didesnis, infliacija maþesnë, biudþeto deficitas irgi maþesnis (iðskyrus Lietuvà, kurios fiskalinei politikai trûko drausmës). Be to, skaudi Vengrijos, Lenkijos ir Èekijos patirtis parodë, kad savarankiðkos pinigø politikos vykdymà labai suvarþo tarptautinës finansø rinkos, ypaè kai prastai derinamos ðalies pinigø politika ir fiskalinë politika, o taip daþnai atsitinka dël politiniø prieþasèiø. Kitaip tariant, kai politikai iðlaidauja, o centrinis bankas mëgina paþaboti infliacijà didindamas palûkanø normas, skatinami spekuliacinio kapitalo srautai ir valiutos kurso svyravimas. Valiutos kursas, kuris turëtø bûti ekonomikos amortizatorius, tokiu atveju tampa jà destabilizuojanèiu veiksniu. Taigi Lietuvai, turinèiai su euru susietà lità ir siekianèiai visateisës narystës EPS, kaþin ar verta eiti jos neiðbandytu keliu vykdyti savarankiðkà pinigø politikà. 3.2. Silpna verslo ciklø koreliacija Vienas argumentø, nukreiptø prieð euro ávedimà iki ðiol silpna Lietuvos ir euro zonos verslo ciklø koreliacija. Kodël tai gali bûti problema? Bendrà euro zonos pinigø politikà vykdo ECB. Jeigu euro zonos ðaliø ekonomikos raida bus labai skirtinga, t. y. vienø ðaliø ekonomika kais, o kitø ðals, bendra pinigø politika neatitiks jø poreikiø, taigi ekonomikos svyravimø stabilizavimo naðta teks fiskalinei politikai, darbo rinkai ir kitoms ûkio sritims. Todël laikomasi nuomonës, kad á pinigø sàjungà turëtø jungtis tik tos ðalys, kuriø ekonomika patiria nedaug asimetriniø ðokø, o simetriniø ðokø pasekmës yra panaðios. Lietuvos ir euro zonos ðaliø verslo ciklø koreliacija iki ðiol tebëra nepakankama. Skiriami trys verslo ciklø neatitikimo ðaltiniai. Pirma, Lietuvos ir euro zonos ðaliø ekonomikos augimo sparta yra skirtinga. Antai 1996 2001 m. vidutinis Lietuvos realiojo BVP didëjimo tempas sudarë 4,8 procento, o euro zonos ðaliø 2,9 procento. 2002 2005 m. ðiø rodikliø atotrûkis dar labiau padidëjo jie sudarë atitinkamai 7,9 ir 1,3 procento.

Antra, Lietuvos ekonomikos augimas, palyginti su euro zonos ðaliø ekonomikos augimu, yra maþiau pastovus. Antai 1996 2001 m. Lietuvos BVP standartinis nuokrypis buvo 3,7 procento, o euro zonos ðaliø BVP standartinis nuokrypis 1,1 procento. Lità susiejus su euru, standartinis nuokrypis sumaþëjo atitinkamai iki 2,0 ir 0,7 procentø. Treèia, neatitinka Lietuvos ir euro zonos ðaliø ekonomikos pakilimo ir nuosmukio laikotarpiai. Tai, kaip minëta, yra vienas didþiausiø kliuviniø vykdyti bendràjà ES pinigø politikà. Lietuvos verslo ciklui didelës átakos turëjo ðie ðalies ekonomikos ypatumai: - iki Rusijos finansø krizës Lietuvos prekiø eksportas á Nepriklausomø Valstybiø Sandraugos ðalis sudarë apie 40 procentø viso ðalies eksporto. Palyginimui, ðiuo metu jis sudaro apie 15 procentø (Statistikos departamentas 2005); - beveik pusæ Lietuvos pramonës produkcijos sudaro naftos produktø ir elektros gamyba. Ði veikla ypaè priklauso nuo politiniø veiksniø Rusijos noro tiekti naftà ir pirkti ðalyje pagaminamà elektros energijà; - Lietuvos þemës ûkis gerokai lenkia euro zonos ðaliø þemës ûká tiek pagal dirbanèiøjø skaièiø, tiek pagal sukuriamo produkto dalá BVP struktûroje. Pavyzdþiui, ES ðaliø senbuviø þemës ûkyje dirba 4 procentai, o Lietuvos þemës ûkyje apie 12 procentø visø dirbanèiøjø. Kaip þinoma, þemës ûkis, ypaè augalininkystës sektorius, labiau nei kiti ûkio sektoriai priklauso nuo oro sàlygø jos gali bûti asimetrinio ðoko ðaltinis. - iki 2002 m. vasario mën. Lietuvos ekonomika priklausë JAV dolerio zonai, todël skyrësi ir baziniø palûkanø normø lygis, palyginti su atitinkamu euro zonos ðaliø rodikliu; - ES ðaliø senbuviø investicijos á Lietuvos eksporto sektoriø buvo nedidelës. Antai Vengrijoje veikia automobiliø varikliø gamykla, kurioje gaminami varikliai vokiðkiems Audi markës automobiliams. Aiðku, kad tokiø varikliø ir vokiðkø automobiliø paklausa yra glaudþiai susijusi: jei Vokietijoje bus perkama maþiau tokiø automobiliø, Vengrijoje bus gaminama maþiau varikliø. Vengrijai ir kai kurioms kitoms Vidurio ir Rytø Europos (VRE) ðalims tenka ir daugiau panaðios paskirties investicijø, todël, palyginti su Lietuva, ðiø ðaliø ir euro zonos verslo ciklø koreliacija yra daug stipresnë. Kad Lietuvos ekonomikai tokiø investicijø trûksta, galima paaiðkinti nepalankia ðalies geografine padëtimi, pirmiausia didesniu atstumu iki ES ðaliø senbuviø ir tuo, kad Lietuvos kaimynës yra nelabai turtingos ðalys. Vis dëlto Lietuvos ir euro zonos verslo ciklø koreliacija ateityje turëtø stiprëti. Tikëtina, kad sumaþës þemës ûkio dalis Lietuvos ûkio struktûroje, ne toks svarbus taps energetikos sektorius (daugiausia dël Ignalinos atominës elektrinës uþdarymo), o didëjant ðalies gyventojø pajamoms turës didëti ir paslaugø sektoriaus svarba. Kaip þinoma, paslaugø paklausa yra daug pastovesnë nei prekiø paklausa. A. K. Rose ir J. A. Frankel (1998) nuomone, jei prieð ásivesdama bendrà valiutà ðalis ir neatitinka verslo ciklo panaðumo kriterijaus, jai tapus pinigø sàjungos nare, dël suaktyvëjusios bendrà valiutà naudojanèiø ðaliø tarpusavio prekybos ir didëjanèiø investicijø srautø silpnos koreliacijos problema turëtø savaime iðsispræsti. R. Kuodis Euro ávedimas Lietuvoje: uþ ir prieð 93 3.3. Maþø palûkanø normø keliamas pavojus Lietuvai ásivedus eurà, jos ekonomika patektø á maþø palûkanø normø aplinkà. Kodël tai gali kelti problemø juk, kaip buvo minëta anksèiau, tokios palûkanos laikomos pranaðumu? Pagrindinë prieþastis Lietuvos ekonomikai bûdingas nedidelis kapitalo ir darbo santykis. Kitaip tariant, Lietuvoje árengimø vienam darbuotojui tenka gerokai maþiau nei kapitalo turtingose ES ðalyse senbuvëse. Vadinasi, investuoto papildomo kapitalo vieneto gràþa Lietuvoje taip pat turëtø bûti didesnë nei, pavyzdþiui, Vokietijoje. Tokià palyginti nedidelio kapitalo kiekio ekonomikà bûtø galima subalansuoti tik esant didelei, jos raidà atitinkanèiai realiajai palûkanø normai. Þinoma, kad investicijø daugëja, kai papildomo kapitalo vieneto gràþa yra didesnë uþ to kapitalo kainà, t. y. realiàjà palûkanø normà (nominalioji palûkanø norma, atëmus infliacijà). Jei kapitalo gràþa Lietuvoje bus didesnë nei ES ðalyse senbuvëse (palûkanø normos ið esmës yra nustatomos atsiþvelgiant á jø ekonomikos raidos poreikius), tai investicijø daugës. Taèiau investicijos pasiþymi dideliu nepastovumu joms átakà daro investuotojø optimizmo proverþiai, o atsiradus net menkiausioms abejonëms dël ateities jø gali labai sumaþëti. Panaðûs procesai lemia ir

Pinigø studijos 2005/4 Aktualijos ir komentarai 94 turto (akcijø, nekilnojamojo turto) kainø burbulo susidarymà ir sprogimà. Taigi, esant per maþam palûkanø normø lygiui, Lietuvos ekonomikos augimas gali bûti spartus, bet ne toks tolydus. Kitas realiàjà palûkanø normà maþinantis veiksnys ekonomikos pamatiniai struktûriniai pokyèiai, dël kuriø infliacija Lietuvoje tikriausiai bus ðiek tiek didesnë nei infliacija EPS ðalyse. Lietuvos eksporto sektoriuje turëtø sparèiai kilti naðumas ir dël to didëti darbo uþmokestis. Taèiau paslaugø sektoriuje naðumas kils ne taip sparèiai, o darbo uþmokestis turi didëti beveik taip pat, kaip ir eksporto sektoriuje (prieðingu atveju darbuotojai masiðkai pereitø ið paslaugø sektoriaus á eksporto sektoriø), todël paslaugø sektoriuje gali susidaryti ðiek tiek didesnë infliacija. Skaièiuojant bendràjá infliacijos lygá kaip infliacijos eksporto ir paslaugø sektoriuose svertiná vidurká, galima prognozuoti, kad ilgu laikotarpiu infliacija Lietuvoje bus maþdaug 1 procentiniu punktu didesnë nei ðis euro zonos ðaliø rodiklis, bent iki tol, kol toks reiðkinys vadinamasis Balassa-Samuelson efektas iðsikvëps, t. y. ðalies pajamø vienam gyventojui lygis priartës prie vakarietiðko. Atrodytø, kad tokiu atveju reikëtø pasirinkti savarankiðkà pinigø politikà ir leisti litui laisvai svyruoti. Vykdant tokià politikà, bûtø galima nustatyti Lietuvos ekonomikos raidà atitinkantá palûkanø normø lygá (gerokai didesná nei dabartinis) ir taip uþtikrinti galbût ne toká spartø, bet tolydesná ekonomikos augimà. Taèiau savarankiðka pinigø politika rizikingas pasirinkimas. Vis dëlto rinktis eurà Lietuvai naudingiau vien jau todël, kad reikia vytis euro zonos ðalis pagal pajamø vienam gyventojui lygá, kuris ðiuo metu Lietuvoje yra perpus maþesnis. Net jeigu dël dideliø investicijø srautø ðalies ekonomika laikinai perkaistø arba nekilnojamojo turto ar akcijø rinkoje susidarytø kainø burbulas, antrasis pasirinkimas yra geresnis negu hipotetinis pirmasis. Juo labiau, kad kai kuriø VRE ðaliø patirtis rodo, jog rinktis savarankiðkà pinigø politikà yra labai rizikinga dël tarptautiniø finansø rinkø spaudimo nacionalinei valiutai. 3.4. Vienkartinës iðlaidos dël euro ávedimo Su euro ávedimu siejamas dar vienas praradimas tam tikros vienkartinës iðlaidos. Manoma, kad Lietuvos banko iðlaidos, skirtos eurø banknotams ásigyti ir monetoms kaldinti, sudarys apie 80 100 mln. litø, informacinës sistemos pertvarkymas ir prisijungimas prie Europos centriniø bankø mokëjimo sistemos TARGET kainuos 5 6 mln. litø, o visuomenës informavimo apie euro ávedimà kampanija apie 10 mln. litø. Dalá kampanijos iðlaidø padengs ECB ir Europos Komisija, taèiau ðiam tikslui bus leidþiami ir ðalies mokesèiø mokëtojø pinigai. Kainuos ir ámoniø veiklos pertvarka reikës papildomø iðlaidø pertvarkyti informacines, mokëjimø ir apskaitos sistemas, perspausdinti reklaminæ medþiagà, apmokyti darbuotojus dirbti naujomis sàlygomis ir t. t. ES pareigûnø nuomone, tokios euro ávedimo iðlaidos ðalies ekonomikos mastu gali sudaryti apie 0,5 procento BVP. Taèiau jos bûtø vienkartinës, o euro nauda daugkartinë, gaunama kiekvienais buvimo euro zonoje metais. Ið tikrøjø grynosios euro ávedimo Lietuvoje iðlaidos bus kur kas maþesnës. Pavyzdþiui, Lietuvos bankas ir taip nuolatos keièia netinkamus apyvartai litø banknotus. Privaèiosios ámonës taip pat atnaujina informacines, apskaitos ir mokëjimø sistemas, nes keièiami teisës aktai, reglamentuojantys mokesèius, apskaità ir pan. Be to, didelë dalis euro ávedimo iðlaidø bus uþsakymai Lietuvos ámonëms ir pajamos Lietuvos gyventojams. Taigi Lietuvai euro ávedimas neturëtø pernelyg daug kainuoti. 4. Euro ávedimo átaka kainø kitimui *Nuo 1999 m. sausio 1 d. euro zonos narës yra Airija, Austrija, Belgija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancûzija, Suomija, Vokietija, nuo 2001 m. sausio 1 d. Graikija. Labiausiai Lietuvos gyventojams rûpimas klausimas galimas prekiø ir paslaugø kainø kilimas ávedus eurà. Neiðsenkamø þiniø ðia tema teikia pirmøjø euro zonos dalyviø* patirtis. Kokias iðvadas ji leidþia daryti? 4.1. Didëja kainos? Euro ávedimà daugelis ES ðaliø senbuviø gyventojø suvokë kaip veiksná, gerokai padidinusá infliacijà. Taèiau statistika ir ekonominiai tyrimai rodo, kad, net padidëjus kai

kuriø prekiø ir paslaugø kainoms, jø átaka infliacijai buvo nedidelë ir laikina. ES statistikos agentûros Eurostat duomenimis, euro ávedimas galëjo lemti iki 0,2 procento euro zonos ðaliø infliacijos. Be abejo, jo poveikis atskirose ðalyse buvo nevienodas. Pavyzdþiui, ávedus eurà Nyderlanduose, kainos ðioje ðalyje padidëjo vidutiniðkai 0,6 procentinio punkto (ECB 2002). Taigi kas lemia nedidelæ infliacijà ávedus eurà? Pirma, papildomos ámoniø sànaudos, kuriø reikia jø veiklai pertvarkyti. Antra, rinkai bûdingas reiðkinys kai kuriø prekiø ir paslaugø kainø apvalinimas iki rinkodaros poþiûriu priimtinø skaièiø, bet daþniausiai vartotojo nenaudai. Treèia, gamintojø ir prekybininkø bandymas pasipelnyti keliant kainas. Ávedant eurà veikia tam tikras konkurentø veiksmø koordinavimo mechanizmas: vienai ámonei didinti kainas yra per daug rizikinga, jeigu to nedaro jos konkurentai, bet jei gamintojai ir prekybininkai kainas padidina vienu metu, tai nei vienas ið jø nepraranda savo rinkos dalies ir net gali pasipelnyti. Ðios aplinkybës lëmë kai kuriø prekiø ir paslaugø pabrangimà ES ðalyse, joms ásivedus eurà. Be abejo, bandymas piktnaudþiauti didinti ar apvalinti kainas labai priklauso nuo gamintojø ir prekybininkø tarpusavio konkurencijos, prekybos centrø sektoriaus koncentracijos ir pagaliau nuo visuminës paklausos kitimo ávedant eurà. Jeigu euras ávedamas sparèiai augant ekonomikai, gamintojams ir prekybininkams susidaro ypaè palanki proga nepaisyti vartotojø interesø ir didinti kainas. Á tokià aplinkybæ Lietuvos valdþia bûtinai turës atkreipti dëmesá. Kokios prekës eurà ásivedusiose ðalyse brango labiausiai? Iðties padidëjo tik kai kuriø prekiø kainos, daugiausia brango restoranø ir kaviniø, kirpyklø, sauso valymo, automobiliø taisymo ir kitos paslaugos, taèiau jos nëra labai daþnai perkamos. Juk daug þmoniø apskritai nevaikðto nei á restoranus, nei á kavines. Jeigu pabrangsta puodukas kavos, tai beveik neturi jokios átakos jø gerovei. Visuomenë ir þiniasklaida, atsiþvelgdamos á dalies prekiø ir paslaugø pabrangimà, labai greitai padarë neteisingà iðvadà apie bendrojo kainø lygio pokytá. Imti kurti mitai apie didelæ infliacijà. Pavyzdþiui, sklido gandai, kad, ávedus eurà Vokietijoje, prekës ir paslaugos kainuoja tiek pat eurø, kiek anksèiau kainavo markiø. O tai reikðtø, kad ðioje ðalyje euro ávedimas lëmë ðimtaprocentinæ infliacijà. Ið tikrøjø tose ES ðalyse, kurios ásivedë eurà, infliacija (vidutinës prekiø ir paslaugø kainos) maþai pakito; kaip ir anksèiau, ji svyravo apie 2 procentus. Pabrango tik retai perkamos prekës ir paslaugos, kurioms iðleidþiama palyginti nedaug pinigø, arba daþnai perkamos, bet nedaug kainuojanèios prekës ir paslaugos, pavyzdþiui, laikraðèiai. Paþymëtina, kad nebrangiø prekiø ir paslaugø kainø suapvalinimas galëjo turëti didesná poveiká infliacijai. Taèiau ypaè brangiø gaminiø (buities technikos, automobiliø ir kt.) kainos dël didelës konkurencijos pasaulio rinkose daþnai buvo apvalinamos vartotojo naudai. Atkreiptinas dëmesys, kad kai kuriø prekiø ir paslaugø kainø kilimas eurà ásivedusiose ðalyse uþtruko tik keletà mënesiø, t. y. jis buvo laikinas. Pavyzdþiui, kavinëse ir restoranuose, kuriuose mëginta piktnaudþiauti kainomis, sumaþëjo lankytojø. Piktnaudþiautojai greitai ásitikino, kad, pakëlus kainas ir maþëjant lankytojø, maþëja ir jø gaunamas pelnas. R. Kuodis Euro ávedimas Lietuvoje: uþ ir prieð 95 4.2. Infliacijos suvokimas ir tikrovë Europos Komisijos euro barometras parodë, kad 2002 m. pabaigoje apie 80 procentø euro zonos ðaliø vartotojø euro ávedimà siejo su reikðmingu kainø kilimu. Jø nuomone, bendras kainø lygis padidëjo vos ne deðimtimis procentø, nors statistika rodë, kad nieko ypatinga neávyko. Taigi tikrovë ir jos suvokimas gerokai skyrësi. Vienas ðio paradokso paaiðkinimø vartotojø polinkis per greitai daryti iðvadas ið informacijos nuotrupø. Psichologai teigia, kad per daug dëmesio buvo kreipiama á nebrangiø, bet daþnai vartojamø prekiø ir paslaugø (puoduko kavos, laikraðèiø ir pan.) kainas, nors tokios iðlaidos ir nesudaro labai reikðmingos vartotojø bendrøjø iðlaidø dalies. Kaip tik tokià psichologinæ anomalijà rodo visuomenës apklausos ir þiniasklaida. Kitas aptariamo paradokso aiðkinimas galëtø bûti nusakomas lotyniðku posakiu post hoc ergo propter hoc po to, vadinasi, dël to. Ið tiesø dël darþoviø ar mësos pabrangimo vartotojai apkaltino ne prastà derliø ar kempinligës protrûká (bûtent ðios aplinkybës

Pinigø studijos 2005/4 Aktualijos ir komentarai 96 daugiausia lëmë kainø kilimà), bet eurà. Nepalankiø aplinkybiø sutapimas buvo ir prasidëjæs naftos kainos kilimas, akcizø tabako gaminiams padidinimas ir pan. Lietuva turi pranaðumà ji gali mokytis ið pirmøjø euro zonos dalyviø patirties. Prieþastys, kodël visuomenë susidarë neteisingà nuomonæ apie euro poveiká kainoms, jau yra þinomos. Taigi Lietuvos valdþios institucijos turëtø pasirûpinti informacine kampanija, kuri iðsklaidytø visuomenës kuriamus mitus apie kainø kilimà ávedus eurà. Be abejo, juos iðsklaidyti nëra lengva. Visuomenë linkusi átartinai þiûrëti á daugelá valdþios reformø, taip pat ir á jos institucijø skleidþiamà informacijà. Tai rodo faktas, kad, nepaisydami ávairiø tyrimø iðvadø, jog euras kainas nelabai padidino, euro zonos ðaliø gyventojai nebuvo labai patenkinti bendra valiuta, o daugiau nei pusë ES naujøjø ðaliø gyventojø mano, kad euro ávedimo metu buvo piktnaudþiaujama keliant kainas. Atsiþvelgdamos á tai, Lietuvos valdþios institucijos ketina sudaryti geros valios susitarimus su pagrindiniais prekybos centrais ir stambiaisiais gamintojais, kad jie nepagrástai nekeltø kainø. Taip siekiama, kad jie jaustø reputacijos praradimo rizikà. Iðvados Lietuvai yra iðkilusi dilema arba pasirinkti eurà, suteikiantá galimybæ kuo anksèiau gauti patikimo ir ilgalaikio valiutos kurso reþimo teikiamà naudà, arba iðlaikyti fiksuotà lito kursà euro atþvilgiu, pasiliekant lanksèios ekonominës politikos galimybæ, jeigu tikimasi, kad susidarys tokios ekonominës sàlygos, kurios verstø keisti lito kursà ar vykdyti savarankiðkà pinigø politikà. Paþymëtina, kad, taikant fiksuotà lito kursà, ðalies ekonomika nepatirtø visos euro teikiamos naudos. Ávertinus visus euro ávedimo privalumus ir trûkumus, galima daryti iðvadà, kad jo teikiama nauda gerokai nusveria tikruosius ar tariamus praradimus. Taigi euro pasirinkimas Lietuvai bûtø pati tinkamiausia politika. Be abejo, Lietuvos siekis tapti visateise EPS nare ávertintos rizikos projektas, nes jis siejamas su ateitimi, o ateitis, kaip þinoma, yra neapibrëþta. Ðiuo metu sunku pasakyti, kokià konkreèià naudà Lietuva patirs ávedus eurà, neatmetama ir Europoje kuriamos pinigø sàjungos iðirimo galimybë. Visuomenæ átikinti euro teikiama nauda nëra lengva. Antai stojant á ES buvo þinoma, kokia pinigø suma ið ES biudþeto bus skiriama Lietuvai, o þemdirbiai gana tiksliai þinojo, kiek tiesioginiø iðmokø jiems bus mokama uþ hektarà þemës ar vienà galvijà. Deja, kalbant apie euro ávedimo naudà, tiksliø skaièiø pateikti negalima. Argumentas, kad praëjus tam tikram laikui padvigubës ðalies prekybos apimtis ir dël to gyventojai taps maþdaug treèdaliu turtingesni negu neásivedus euro, gali bûti visai nesvarbus ðia diena gyvenantiems þmonëms. O reformos visada baugina. Raimondas Kuodis Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Literatûra European Central Bank (ECB) 2002: Annual Report. 2002. European Commission 1990: One Market, One Money. European Economy 44, 136 163. Fischer S. 1998: Reforming the International Monetary System. The David Finch Lecture, Melbourne. Frankel J. A., Rose A. K. 1998: The Endogeneity of the Optimum Currency Area Criteria. Economic Journal 108, 1009 1025. Frankel J. A., Rose A. K. 2002: An Estimate of the Effect of Currency Unions on Trade and Output. Quarterly Journal of Economics 117, 409 436. Rose A. K. 2000: One Money, One Market: Estimating the Effect of Common Currencies on Trade. Economic Policy 30, 7 46. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyrausybës 2005: Lietuvos statistikos metraðtis.