KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Aplinkos ir darbo medicinos katedra OS VERTINIMU Magistro diplominis darbas Doc. KAUNAS, 2009
SANTRAUKA PRIE SVEIKATOS VERTINIMU medicinos katedra. Kaunas; 2009. 57 p. P. Priekabiavimas sukelia Darbo tikslas. Tyrimo metodika. Tyrime iš viso dalyvavo 226 176 130 2008-2009 m. rugs - gramos SPSS 15,0 for Windows ir MS Excel. Rezultatai. 5,8 proc.), 3,8 proc.) (p=0,022). 4,4 8,6 proc. kitas personalas. Nustatytas ryšys tarp dažnai patiriamo =0,047); <0,000); =0,028). 50 proc. (p=0,015). 28,6 streso sutrikimas (p<0,000). Išvados. 2
Raktiniai žodžiai. sutrikimai 3
SUMMARY Public Health (Health Ecology) WORKPLACE BULLYING IN KAUNAS HEALTH CARE INSTITUTION AND THE ASSOCIATIONS WITH SELF-REPORT HEALTH. Academic autor assoc. prof. dr. Vilija Malinauskien Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Occupational and Environment Medicine. Kaunas; 2009. 57 p. Introduction. Recent researches in Europe have shown that workplace bullying induces more intense threat in comparison with physical violence. Aim of the study. To make analysis of prevalence of undergoing bullying by the workers of Kaunas health care institutions and find out the links with self-reported health. Methods. The survey was conducted in one of the health care institutions in Kaunas and 96 workers of that institution were interviewed. Additionally, 130 nurses were randomly selected form the Kaunas district as control group. The questionnaire was composed of seven parts and 59 questions overall. The Negative Acts questionnaire, developed by S. Einarsen and H. Hoel, was used. The statistical software SPSS 15.0 for windows was used in the data analysis. Results. Less than one quarter of Kaunas health care institution workers admitted about undergoing bullying in the work place. Moreover, workers of Kaunas health care institution statistically significant more often have undergone bullying in workplace (5.8 %) in comparison with control group (3.8 %, p=0.022).depending on position, repeated bullying have undergone 4.4% of nurses and 8.6% other staff. Occasional bullying have undergone 24.4% of nurses and 2.9% other staff. Medical doctors have not undergone any bullying in the workplace. Conclusions. Bullying in the workplace was common in both comparative groups of health care workers. Workers who have undergone repeated bullying in the workplace more often complained about skeletal - muscle system health disorders. Nurses who have undergone repeated bullying in the workplace felt symptoms of post traumatic stress and minimal mental health disorders. Key words. Bullying in the workplace, health care professionals, health disorder 4
SANTRUMPOS Abs. sk. ES GPS greitosios medicinos slaugytojas GS MPSS n p statistinis reikšmingumas pav. paveikslas PI pasikliautinasis intervalas proc. - procentai PSPC PSO PTSS potrauminio streso sutrikimai TDO TST - chi- mo kriterijus ŽIV žmogaus imunodeficito virusas 5
TURINYS... 7 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 9... 10... 10 1.2... 13 1.3. Patiriamo priekabiavimo darbo vietoje situacija Lietuvoje... 17... 19... 20 1.6. Negatyvaus elgesio darbe prevencija... 23 2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA... 26 entas... 26... 26... 29... 29 3.1.1. Darbe patiriamos negatyvaus elgesio apraiškos... 29 3.1.2. Darbe patiriamo priekabiavimo paplitimas... 31... 35 3.2. Patiriamas priekabiavimas darbe... 39 3.2.1. Darbe patiriamo priekabiavimo pasiskirstymas tarp Kauno miesto sveikatos... 39 ajos su stresu... 40... 42 sveikatos vertinimas... 42 darna... 44 3. priekabiavimu, vidine darna... 47 IŠVADOS... 51 REKOMENDACIJOS... 52... 53 PRIEDAI... 57 6
Lietuvos eikatos politikos tikslas [1]. Pagal PSO, sveikata yra visiška. Kuomet ekonomika tapo globali ir išaugo konkurencija, prad psichologinis spaudimas darbuotojams. Augant nusikalstamumui Europoje, priekabiavimas darbo vietoje, tokiomis formomis kaip grasinimai, prievarta. D spaudimui ir agresijai, priekabiavimas snis. Profesinis stresas pastaraisiais Priekabiavimas gali streso šaltinis, bei P rodo, kad psichologinis smurtas ir priekabiav uotojams, nei fizinis smurtas [8,9]. Priekabiavimas Jis Darbo organizacija praneša, kad priekabiavimas dar Priekabiavimas, e pat, tuo tarpu bendras ES rodiklis 5 proc.[4]. Profesijos, kuriose dažniausiai patiriamas priekabiavimas slaugytojai ir Smurto ir priekabiavimo buvimas darbo vietoje darbuotojui pasireiškia prasta sveikata ir blogais darbo santykiais, organizacijai, mažesniu produktyvumu ir našumu [8]. skiriamas kovoti su smurtu 7
priekabiavimo formomis darbe modeliai, prevencijos pastangos vis dar yra mažos. Temos aktualumas: priekabiavimas yra aktuali problema. A atlikta laba iantis buvo pasirinkta viena sveikato darbo vietoje. 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Darbo tikslas: išanalizuoti Kauno miesto patiriamo priekabiavimo darbe subjektyviu savo sveikatos vertinimu. Darbo uždaviniai: 1. patiriamo priekabiavimo darbe tarp Kauno miesto sveikatos. 2. Kauno miesto sveikatos p patiriamo priekabiavimo darbe ir 3. Kauno miesto 4. patiriamo priekabiavimo darbe, subjektyvaus 9
1. L 1.1. Negatyvaus ir ir sveikatai darbe [15]. saugai. Tai daugiausia rofesine psichosocialine rizika. Tokios problemos, kaip su 2,3]. rezultatai rodo, kad 9 proc. arba 12 mi per 2000-uosius metus [4]. Naujausi tyrimai rodo, kad smurtas d sveikatos p urtas - Atlikti tyrimai rodo, kad priekabiavimas darbo vietoje buvo nepasiekiami, situacija nebuvo žinoma. š TDO/TST/PSO tyri proc.; Tai [2]. Tikrasis problemos mastas yra nežinomas, turima informacija tai tik [3]. šaltinis visame pasaulyje [9]. ikatai yra priekabiavimas. 10
[5]. problemos smurto ir bauginimo tyrimuose [7]: 1. suvokimu. 2. 3. fiksuoti tyrimuose. 4. Problematiški tarp konteksto. vaidina skirtingai ose Europos šalyse. Tai yra dar neištirta sritis [8]. smurto ir priekabiavimo [5]. priekabiavimas [9]. t siekiama paveikti asmens fizinei, protinei, dvasinei, moralinei ar socialinei gerovei. kad organizacijoje egzistuoja psichologinis smurtas (PSO) [7,9,18]. apima [3]. Viena priekabiavimo forma bulingo/mobingo (bullying/mobbing) terminu. Skirtingose šalyse t tradicijas. Atliekant 11
tyrimus bulingo ir mobingo ngai, priklausomai nuo to kas yra mobingas (angl. mobbing, to mob Mobingas tai socialinis reiškinys, kai vienas ar keli paniekinimu, socialine izol [2]. Mobingo ir bulingo ia, kad šie du terminai vienodai mobingas bulingas yra Portugalija ar Italija turi savo terminus, ta bulingas/mobingas tampa vis dažniau n terminas bulingas taikomas tirti priekabiavimo mobingas v ]. McAvoy užkerta. Toks elgesys yra pasikarto [3]. ir toks terminas kaip workpalce violence - smurtas darbo vietoje, zinis ir psichologinis smurtas [8]. Be bulingo/mobingo priekabiavimui dar naudojamas terminas harassment. Smurtas/agresija (violence) taip pat yra priekabiavimo sinonimas. Priekabiavimas (harassment) bet koks nepageidautinas žodinis, vizualinis, psichologinis arba fizinis elgesys dar,10,11]., pav smurtas/agresija Europos išorinio didžiausia smurto rizika augos, transporto, 12
atžvilgiu [8]. Priekabiavimas darbe, tik moterys yra d. g i [6]. kdamos mokslinius tyrimus priekabiavimo paplitimui darbo vietoje rta, grasinimai, kaip sinonimai, kartais kaip atskiri nepaisant s požymius: psichologiniam smurtui darbe pastovus nepage egatyvus elgesys tampa psichologiniu smurtu tik tuomet, kai sist s agresyvus elgesys; konfliktuoj lygios; s audojam bendravimu su bendradarbiais, socialiniu gyvenimu ar grasinama fiziniu smurtu [4]. 1.2. Patiriamo priekabiavimo darbo vietoje paplitimas Ta veiksniai kartu su prasta psichologine sveikata ir str bauginimo, smurto ar grasinim smurtu atsiradimui, ar kitoms negatyvaus elgesio formoms atsirasti. Tyrimai rodo, kad j pat ir kolektyvo psichosocialinei darbo aplinkai ir galiausiai organizacinei ir ekonominei elgsenai [13]. Pasak profesoriaus Brian R. McAvoy, Australijoje bauginimai darbe kainuoja [12]. bauginimus ar priekabiavi pan ik vi, paplitimas išliko maždaug stabilus, nors smurto 13
(nuo 4 proc. iki 6 proc. 1995- penkiolikoje ]. toriuose skirtumus. Dau rizika yra aukšta ir apdirbamoj santykinai žemesnis priekabiavimo lygis. Priešingai yra sektoriuose, kur fizinio smurto rizikos lygis yra mažesnis, psichosocia žymiai aukštesnis [13].,, taip pat kaip ir viešojo administravimo, gynybo transporto sektoriaus darbuotojai (12 proc.). Tokiuose sektoriuose litimas buvo žymiai mažesnis [7]. ia je nuo 8 proc. iki 11 proc. 1997-2003 metais [7]. Pasak profesoriaus Brian R. McAvoy, Didžiojoje Britanijoje bauginimus ir, 12-6 proc. savanoriavimo sektoriaus [12]. Europos fondo tyrimo duomenimis, buvo Britanijoje Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje [8]. laibai tokie skirtumai atspindi ( 1 paveikslas) [13]. 14
16 14 12 10 8 6 4 15 14 14 12 11 10 8 7 6 5 4 4 9 2 0 Suomija Olandija Belgija Airija Danija Vokietija Austrija Ispanija Itlija Portugalija ES vidurkis 1 pav. (pagal European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions). Tyrimai rodo, kad r 20 proc. kitas smurto formas [3]. tarpe nevienodai s. bauginimus ir ]. Didžiosios Britanijos gydytojai ir administracinis personalas (37 proc.) ir pagalbiniai darbuotojai (27 proc.) [24]. minis darbas ir nestabilumas [14]. 1996 metais Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas tyrimas ir apklausta 1100 y siais metais. Tarn 15
]. Šio tyrimo 1 ) [19]. 1. Patiriamo negatyvaus elgesio darbo vietoje kategorijos pagal Rayner ir Hoel, 1997. Slaugos personalas (n= 396) Gydytojai (n=49) Administracinis personalas (n=132) Pagalbiniai darbuotojai (n=200) profesinei (n/proc.) G asmeninei reputacijai (n/proc.) Izoliacija (n/proc.) Viršnorminis darbas (n/proc.) Nestabilumas (n/proc.) 76 (19) 88 (22) 107 (27) 74 (19) 132 (33) 7 (14) 9 (18) 10 (20) 10 (20) 9 (18) 16 (12) 20 (15) 24 (18) 29 (22) 34 (26) 26 (13) 32 (16) 32 (16) 13 (7) 31 (16) Portugalijoje atlikti tyrimai rodo, kad darbuotojai ne tik patys t daugiausiai patiria mo (20 proc.) ir bauginimus/priekabiavi (5 proc.) [16]. Bauginimus darbuotojai patiria, bet ir [7]. yra pa Kitas Kanadoje atliktas tyrimas rodo, kad 28 proc. darbe iš [20]. o tyrimo duomenimis, nuo 2000-2. ) [7]. 16
2 Bauginimai darbo vietoje (proc.) Bauginimai 2000 2002 2003 20,5 proc. 22,5 proc. 26,6 proc. 15,2 proc. 13,4 proc. 15,1 proc. niu smurtu rizika yra didžiausia. Sveikatos apsaugos darbuotojai grasinimus, panaudoti alstybiniame sektoriuje dirbantys ES darbuotoja ]. smurto darbo vietose priežastis bei efektyviai taikyti prevencines smurto darbe programas [4,14]. 1.3. Patiriamo priekabiavimo darbo vietoje situacija Lietuvoje nio darbo [17]. e 17
paplitimas didesnis nei bendras ES rodiklis, o fizinio smurto rodikliai, priešingai, mažesni. [4]. tatai leidžia teigti, kad bauginimo/priekabiavimo darbe dažnumas Lietuvoje vidurk be patiriama Lietuvoje 4 kartus dažniau, lyginant su Latvijos ir 2 kartus su Estijos darbuotojais. Bauginimo ar priekabiavimo aukomis Lietuvoje tampama 1,5 karto dažniau negu Estijoje ir 2 kartus dažniau negu Latvijoje (2 paveikslas) [18]. 12 10 10,1 8 6,5 6 4,9 5,1 4,6 4 2 2,7 1,3 2,3 0 Lietuva ES Latvija Estija Bauginimas/priekabiavimas 2 pav. ES, Latvija ir Estija (proc.). s s atliktame tyrime buvo analizuotas toks stresogeninis veiksnys kaip fizinis ir psichologinis nesaugumas darbe. GPS dirbantys medikai darbe (p=0,001), bei dažniau negu medikai, (p=0,001) (3 ) [1]. 18
3 Darbe patiriam užgauliojim sk. (proc.)) Problemos darbe GPS PSPC Dažnai 29 (52,7) 8 (16,0) Kartais 18 (32,7) 21 (42,0) Retai 8 (14,5) 21 (42,0) Kaip dažnai susiduriate su Dažnai 31 (56,4) 10 (20,0) Kartais 18 (32,7) 30 (60,0) medikus? Retai 6 (10,9) 10 (20,0) elgesio formas, 2,3 proc. p vienu metu daugiau nei tris negatyvaus elgesio formas. Labiausiai paplitusi forma gyve ]. 1.4. ireikšti darbo vietoj [29]. Smurtas prieš slaugytoja specialistai [28]. Tyrimai, atlikti JAV, Kanadoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje ir [30]. Dažniausiai pasitaikantys priekabiavimo kaltininkai prieš slaugytojas yra kitos slaugytojos. s priekabiavimo 19
ir ]. Priekabiavimas tur ska. Erickson and Williams-, 32]. 1.5. Darbe patiriamo priekabiavimo Moksliniai šaltiniai teigia, kad pagrindinis psichologinio smurto darbe rizikos veiksnys planavimu, ydi socialiai neapsaugota aukos pozicija [4], [6]. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp bauginimo darbe [4,3]. ekonominiai, organizaciniai (reorganizacija, e stresinei situacijai darbuotojams reikia daugiau informacijos. Jei šis poreikis nepatenkinamas, stebimas dar didesnis darbu ]. Taip [6,9]. Palyginus Po duomenis (užgaulias [4,14]. išskirti dvi bauginimo ]: 1. Baugi 20
2. Bauginimus patyrusiems asmenims p veiklos sutrikimais. Bauginimus patyrusiems asmenims dažnai pasireiškia potrauminio streso alinis izoliavimas, konfliktai šeimoje ir [6]. ja [39 38]. Potrauminio streso sutrikimai prasideda tuojau po streso, po nepaprastai stipraus pastovi sud [3]. aplinkoje, negali gerai dirbti [25 neigiamo psicholosocialinio darbo aplinkos klimato (Europos saugos ir sveikatos darbe ]. Negatyvaus elgesio poveikis sveikatai yra labai panašus negatyvaus elgesio poveikis [26,33]: Fiziniai požymiai: širdies plakimas, p 21
vartojimas. Pasak Airijos, priekabiavimo p priežasties, 26 proc. ir 92 proc. atitinka patirto [8]., kad asmenys, kurie psichosomatiniams nusiskundimams, nerimui ir susierzinimui pasireikšti nei tie, kurie [8]. i simptomais, tokiais kaip miego sutrikimai, nerimas ir irzlumas, negu tie, kurie nepatiria tokio elgesio [13]. Leymann jausmu ir iniciatyvos stoka. 2002 metais Vokietijoje atlikto ty darantys klaidas darbe [8]. pradedant nuo motyvacijos bei pasitenkinimo dar [55]. Medicinos darboholizmu, perfekcionizmu, naktiniu ar pamaininiu darbu bei pacien reikalavimais [1,30]. sveikatos nuolat patiriant prieka Nustatytas stiprus ryšys tarp sveikatos problemoms atsirasti. Taip pat asmenys, patiriantys širdies ir kraujagy ]. 22
atsirasti [51,53]. 1.6. Negatyvaus elgesio darbe prevencija -2010 metais psichologinio smurto darbe tyrimai ES [4]. [9]. Svarbi pradžia, siekiant valdyti psichosocialinius rizikos veiksniu darbe, buvo padaryta privalo užtikrinti, ka [5,6]. Visos ES šalys reso darbe prevencijos [6]. atos apsaugos ministro 2003 m. s 159/V- patvirtinimo patvirtinimo identifikavimo, tyrimo, ir nustatymo metodiniai nurodymai. Taip pat pateikiami 23
prisi bauginimas smurtu, priekabiavimas [21,33]. destruktyvius darbinius santykius; psic [6]. rtus ir ]: visuotinis supratimas, kas yra smurtas darbe; politikos formulavimas; ndartus ir taisykles, pvz., rekomendacijose darbuotojams, per informacinius susitikimus, informacinius biuletenius ir pan.; me didinimas; prevencijoje. intervencijas, reiš ar kuriant elgesio normas, remia atstovai nukreipta rba sporto klubo abonementas [8]. 24
22,33]. veiksnys aktika, [23]. Psichologinis smurtas yra priskiriamas os programas yra tas, kad jos turi atitikti unikalius organizacijos ar acijos ]. 25
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA 2.1. Tyrimo eiga, Kauno miesto darbuotojai. 176 darbe, p kadangi priekabiavimas ofesi visos. Anketos personalui: gydytojams, slaugos specialistams ir kitam personalui (laboratorijos, rentgeno, admin 98 anketos (atsako dažnis - 55,7 proc.) ai 16 (atsako dažnis 61,5 proc.), slaugos personalas 45 (atsako dažnis 75,0 proc.), kitas personalas 35 (atsako dažnis 38,9 proc.) 2 laikomos 2008- parinkto. - 139, tinkamos analizei 130 126 slaugytojos moterys ir 4 gydytojai vyrai. Likusios anketos 93,5 proc. Gauti Kauno miesto tyrimo duomenys palyginti su duomenimis. amžiaus vidurkis 47,09. Minimalus amžius yra 26 metai, maksimalus 20, slaugyto 171, kitas personalas 35. os sudarytos iš 59 us elgesio darbe 26
[40] koeficientu buvo 0,898. Patirtas negatyvus elgesys darbe bu dažnas priekabiavimas - akta ]. Patirtas priekabiavimas darbe vertintas kaip dažnas, jei ir dažniau [40].. Distresui arba minimaliems psichikos sveikatos sutrikimams ome bendrosios sveikatos kl -12) [42] išreikšta Cronbach alpha koeficient Šešta anket. Šios dalies pirmas ir antras klausimai yra Tirtas potrauminio streso sutrikimas (22 klausimai) [43] Cronbach alpha koeficientu buvo 0,95. klausimu s Antonovsky [44] klausimai [45]. o (0,526). Septintoje klausimyno dalyje yra du klausimai Tyrimui atlikti buvo suteiktas Kauno medicinos universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BC-VSF(M)-25 (priedas Nr.1). Tyrimo medžiaga apdorota naudojant SPSS 15.0 versijos sta ir MS Excel. nimis 27
s. p=0,05. 95 proc. PI. 28
asiskirstymas tarp Kauno miesto 3.1.1. Darbe patiriamos negatyvaus elgesio apraiškos Siekiant išsiaiškinti sveikatai kenksmingus psichologinius veiksnius darbe, buvo vertinami, kaip patiriantys negatyvaus elgesio apraiškas, o atsakiusieji niekada/taip - pasiskirstymas pagal pareig pareigas patiriamos negatyvaus elgesio formos paplitusios nevienodai. pateiktas 4 lentel e( 4 ). patyrusios nei slaugytojos, nei kitas personalas. buvo liepiama atlikti 4,4 proc. apk. Kitas personalas arbo eigoje (8,6 proc.). 2,2 proc. slaugytojoms ir 2,9 proc. kito personalui darbuotojams kažkas nepateikia informac reikalaujanti veikla ir pakeista nereikšmingomis ir nemaloniomis užduotimis. 29
4 pasiskirstymas pagal pareigas Negatyvaus elgesio darbe formos 1. Kažkas nepateikia jums informacijos 2. Buvote žeminamas ar išjuoktas darbo eigoje. reikalaujanti veikla ir pakeista nereikšmingomis ir nemaloniomis užduotimis. 5. Apie jus buvo platinamos apkalbos ir gandai. 11. Jums primygtinai dažnai primindavo primigtinai kritikuojamos. Gydytojai (proc.) Slaugytojos (proc.) Kitas personalas (proc.) 0 2,2 2,9 0 0 8,6 0 4,4 0 0 2,2 2,9 0 6,7 2,9 6,3 0 0 6,3 0 0 6,3 0 0 0 0 2,9 0 2,2 0 0 4,4 0 0 0 2,9 0,44 p=0,8 5,397 p=0,067 2,315 p=0,314 0,447 p=0,8 1,55 p=0,461 5,053 p=0,08 5,053 p=0,08 5,053 p=0,08 1,761 p=0,415 1,145 p=0,564 2,315 p=0,314 1,761 p=0,415 P. 1,5 proc. kompetenci imamas pareigas. 1,8 proc. kasdien darbo vietoje 49,1 proc.), (40,6 proc.), darbe užkraunamos nepakeliamos užduotys (18,4 proc.) [11]. tyrime dažniausia patirtos negatyvaus elgesio formos buvo: kai duodavo betiksles užduotis ir nustatydavos nerealiai [36]. 30
3.1.2. Darbe patiriamo priekabiavimo paplitimas Priekabiavimas darbe yra tokia situacija, kai vienas ar keli asmenys pakartotinai per tam situacija, kai psichologinio smurto auka parodytas 3 paveiksle. Nei vienas respondentas - dažnai (apima atsakymus - kasdien). 100 80 82,3 60 40 20 12,5 3,1 2,1 0 Taip, bet tik retai Taip, dabar ir 3 pav. 12,5 proc. 33]. 2005 metais Australijoje atlikto tyrimo duomenimis bendrosios praktikos gydytojai 42,1 proc.), grasinimus (23,1 proc.) [56]. 31
- laiko darbuotojai pat 5. 5 Abs.sk. Proc. 79 82,3 7 7,3 Per paskutiniuosius 6-5 5,2 Patiria 1-3 metus 2 2,1 Patiria 3-5 metus 1 1,0 Patiria daugiau kaip 5 metus 2 2,1 statistiškai ntys p darbe nurodo 8,6 proc. tyrusios slaugytojos 24,4 proc., kitas personalas darbe pasiskirstymas pagal pareigas parodytas 4 paveiksle. 120 100 100 88,6 80 71,1 60 40 20 0 24,4 8,6 4,4 0 0 2,9 Gydytojai Slaugytojos Kitas personalas 4 pav. Patiriamo priekabiavimo darbe pasiskirstymas pagal pareigas (proc.) patyrusios moterys, nei vienas vyras priekabiavimo darbe. 32
uos naudojusius asmenis, 11,5 proc. 1,0 proc. Kaip pasiskirsto paveiksle. Ligoniai 6,3 Pavaldiniai 1 Kolegos 11,5 Vadovai 9,4 0 2 4 6 8 10 12 14 5 pav. odytas 6 paveiksle. 4,3 proc. 12,8 proc.. 14 12,8 12 10 8 6 4 4,3 2 0 Vyrai Moterys 6 pav. 33
moters (8,5 proc.), - - ). 6 Lytis 1 asmuo 2-3 asmenys 4 ir daugiau asm Vyras 3,2 2,1 1,1 Moteris 8,5 4,3 1,1 Anketoje r me is draugais. 7 pateikti duomenys rodo, kad 7 Abs.sk Proc. 76 79,2 10 10,4 6 6,3 4 4,2 Užsienio tyrimai rodo, elgesio aktus, kuriuos,54]. Portugalijoje atliktame tyrime, kuriame dalyvavo Sveikatingumo komplekse dirbantys specialistai, nustatyta, kad 20 proc. 16]. 34
i liudininkais, kai darbe buvo. Tik 1,1 priekabiavimo liudininkais (8 ). 8 Abs.sk Proc. Ne, niekada 76 80,0 Taip, bet retai 18 18,9 Taip, dažnai 1 1,1 pat Atlikto tyrimo duomenimis (9 ) matome, kad prieka teikia draugai 40,4 proc., o iš 9. Suteikta pagalba, palaikymas, darbuotojams, patyrusiems negatyvaus elgesio apraiškas darbe Abs.sk Proc. 38 40,4 3 3,2 3.1.3. Dar savo sveikatos vertinimu, rodmenimis atyti, kad darbuotojai dažniausiai savo 55,2 1,0 7,3 proc. 16,7proc.). 10 je. 35
10 palyginimas su prieš metus buvusia sveikata Subjektyvus savo sveikatos vertinimas Abs.sk Proc. Gera 42 43,8 53 55,2 Bloga 1 1,0 metais sveikata yra 7 7,3 Panaši 73 76,0 16 16,7 Tyrimo metu nustatyti (p< (11 ). 11 Sveikatos sutrikimai Nepatiriamas (proc.) Priekabiavimas Patiriamas atsitiktinai (proc.) Patiriamas dažnai (proc.) 31,6 8,3 20,0 Kaklo/peties skausmai 8,9 25,0 40,0 Radikulitas 15,2 16,7 40,0 Migrena 3,8 16,7 0 Depresija 2,5 0 20,0 žaizdos, sužalojimai 2,5 25,0 40,0 2,973 p=0,226 6,128 p=0,047 2,084 p=0,353 3,784 p=0,151 5,182 p=0,075 16,128 p<0,000 36
nys 12,7 25,0 40,0 3,581 p=0,167 Plaštakos/rankos skausmai 6,3 16,7 40,0 7,133 p=0,028 2,5 0 0 0,44 p=0,803 15,2 8,3 20,0 0,517 p=0,772 Suomijoje is buvo 2,3 (95 proc. PI 1,2; 4,6) lyginat su priekabiavimo statistikai reikšmingai dažniau atsirado depresija [19 mokytojus taip pat patvirtina, kad priekabiavimas šird [46]. Italijoje ne vienas atliktas ty slaugytojoms per paskutinius 12 m ia psichosocialiniai veiksniai. 512 12 59 s 2603 slaugytojas iš 23 kad 12. Corona ir kiti tyrimo išvadose teigia, kad kalo skausmus patiria 28 proc. [51]. komponentus: neigiamas ryšys su nerimastingumu bei bloga psichologine savijauta [27,34]. (62,9 proc.) dvigubai dažniau nei slaugytojos (31,1 proc.) ir gydytojai (37,5 proc.) (7 paveikslas). 37
80 60 55,6 62,9 40 25 37,5 37,5 31,1 34,3 20 0 13,3 Gydytojai Slaugytojos Kitas personalas 2,9 ; df=4; p=0,018 7 pav. 35]. slaugytojos (11,1 proc.) ir gydytojai =0,332). p=0,42), darbuotojai (8,6 proc.), alkoholio vartojimo ir patiriamo priekabiavimo darbe. 38
3.2. Patiriamas priekabiavimas darbe 3.2.1. Darbe patiriamo priekabiavimo pasiskirstymas tarp Kauno miesto sveikatos Kauno aigoje skirtumai. sveikatos ir palygina 8 paveiksle. 100 80 82,3 68,5 60 40 27,7 20 12,5 5,2 3,8 0 atsitiktinai ; df=2; p=0,022 8 pav. sveikatos vienodai rizikuoja patirti priekabiavi 39
pavaizduotas 9 paveiksle. 80 71,1 68,3 60 40 20 24,4 27,8 4,4 4 0 atsitiktinai dažnai 0,195; df=2; p=0,907 9 pav. sveikatos (proc.) (p=0,001). Slau veik šešis kartus dažniau lyginant su priekabiavimo nepatyrusiomis slaugytojomis. Kaip stresas 10 paveiksle. 40
120 100 80 96,6 80,4 71,4 60 40 20 0 3,4 priekabiavimo 19,6 atsitiktinai 28,6 dažnai 14,397; df=2; p=0,001 10 pav. Streso pasiski (proc.) apklau ]. so ir nepasitenkinimo darbu [52]. duotas 11 paveiksle. 41
120 100 100 93,6 84,9 80 60 40 20 0 15,1 0 6,4 5,79; df=2; p=0,055 11 pav. (proc.) priekabiavimu darbe parodytas 12. 12 Veiksniai GS (95 proc. PI) GS (95 proc. PI)* Atsitiktinai patiriamas priekabiavimas 6,932 (2,017; 23,831) 8,756 (2,18-35,164) Dažnai patiriamas priekabiavimas 11,4 (1,673; 77,692) 12,259 (1,531-98,184) 3.3. Priekab ibendrinti rezultatai pateikti 13. 42
sveikatos vertinimui 13 Subjektyvus savo sveikatos vertinimas Abs.sk Proc. Gera 68 40,0 98 57,6 Bloga 4 2,4 Blogesne sveikata metais palyginimas su prieš metus buvusia parodytas 14. 14 metais sveikata yra Abs.sk Proc. 13 7,7 Panaši 111 65,7 45 26,6 palyginimo su prieš metus buvusia sveikata ir patiriamo priekabiavimo (11 paveikslas). atsitiktinai (15,2 proc.). 43
80 60 65,5 67,4 57,1 42,9 40 30,2 20 0 4,3 17,4 15,2 atsitiktinai 0 dažnai Panaši 11,476; df=4; p=0,022 11 pav. eš metus buvusia sveikata 3.3.2 vidine darna i (MPSS) kaip nerimas ]., socialinio klimato, darb [48,49]. - ai apklaustie 44
os atsitiktinai negu nepatyrusios priekabiavimo paveikslas). 100 80 60 82,9 65,2 50 50 40 34,8 20 17,1 0 atsitiktinai dažnai MPSS yra 8,36; df=2; p=0,015 12 pav. Minimalio sla paveiksle 45
120 100 80 100 84,9 60 40 52,8 47,2 20 0 0 15,1 MPSS yra 27,603; df=2; p<0,000 13 pav. Logisti ) rodo, kad slaugytojos atsitiktinai patyrusios ir 3,5 karto d slaugytojomis., o priekabiavimo rodikliai, (GS=3,274, 95 proc. PI 1,459-7,347) ir 2,6 karto da (GS=2,572, 95 proc. PI 1,083-6,108) 15 Veiksnys GS (95 proc. PI) GS (95 proc. PI)* Atsitiktinai patiriamas priekabiavimas 2,587 (1,192; 5,612) 1,938 (0,837-4,484) Dažnai patiriamas priekabiavimas 4,85 (0,912; 25,793) 3,544 (0,570-22,018) 46
3.3.3 s su patiriamu priekabiavimu, vidine darna kio išgyvenimas prisiminimuose ar sapnuose, kartu esant [37]. diagnozuoti potrauminio streso sutrikimai (PTSS). Argumentuojama tuo, kad daugelyje statistiškai reikšmingai priekabiav streso simptomai priklauso ir nuo patiriamo priekabiavimo intensyvumo [8]. klausimus ar juos vargino pateikti ai reikšmingi skirtumai (p<0,001). Kuo dažniau patiriamas priekabiavimas darbe, tuo dažniau pasireiškia potrauminio streso sutrikimai (14 paveikslas). 47
120 100 95,8 80 73,9 71,4 60 40 20 0 4,2 atsitiktinai 26,1 28,6 dažnai PTSS yra 18,251; df=2; p<0,000 14 pav. nepatyrus 2,50]. tik 6,4 proc. Potrauminio laugy paveiksle. 48
120 100 80 100 93,6 77,4 60 40 20 0 22,6 0 6,4 PTSS yra 12,613; df=2; p=0,002 15 pav. otrauminio streso sutrikimus (16 paveikslas). 120 100 80 93,5 97,9 81,8 60 40 20 0 18,2 6,5 2,1 Sportuoja dažnai Sportuoja retai Nesportuoja PTSS yra 9,047; df=2; p=0,011 16 pav. etai ir 49
(p=0,681). (16 ) rodo, kad slaugytojos, kurios darbe Statis 16 Veiksnys GS (95 proc. PI) GS (95 proc. PI)* Atsitiktinai patiriamas 7,976 (2,625; 24,239) 9,881 (2,903; 33,626) priekabiavimas Dažnai patiriamas priekabiavimas 9,040 (1,395; 58,567) 9,412 (1,302; 68,021) 50
IŠVADOS 1. Daugiau nei keturi 12,5 proc. 3,1 proc. - dabar ir kažkada, dar 2,1 proc. - Nustatyti statistišk 4,4 8,6 24,4 proc. 2,9 proc. kito personalo. 2. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp dažnai patiriamo priekabiavimo ir =0,047); <0,001); =0,028). 3. Kauno mi 5,8 proc., p=0,022), 3,8 proc.). 4. 57,6 proc. nei prieš metus, vertino 42,9 (p=0,022). a) 50 =0,015). 3,2 karto dažniau esant krizei šeimoje (GS=3,274, 95 proc. PI 1,459-7,347) ir 2,6 karto dažniau tarp (GS=2,572, 95 proc. PI 1,083-6,108). b) Net 28,6 potrauminio streso sutrikimas (p<0,001). 22,6 proc. 51
REKOMENDACIJOS 1. 2. organizacijos lygmenyse, pavyzdžiui, per personalo atmintines, informacinius susirinkimus, biuletenius. 3. ir darbo neužtikrintumo, gerinti 4. Personalas, vykdantis užduotis ar dirbantis padaliniuose, kur priminimas apie jas. 5. Naudinga parengti asmenims, kur ms. 6. Su tyrimo rezultatais supažindinti sveikatos 52
1. 2008;2(41):47-55. 2. Cassitto M.G., Fattorini E., et al. Raising awareness of Psychological Harassment at Work. World Health Organization. Geneva, 2003. 3. Synthesis report by Vittorio di Martino. Workplace violence in the health sector. Country case studies (Brazil, Bulgaria, Lebanon, Portugal, South Africa, Thailand and an additional Australian study), 2002. 4. sveikata, 2007;4(39):22-25. 5. Leka S., Kortum E. A European Framework to Address Psychosocial Hazards. Journal of Occupational Health, 2008;50:294-296. 6. darbe. 7. European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions. Violence, bullying and harassment in the workplace, 2007;1-21. 8. European Foundation for The Improvement of Living and Working Conditions. Preventing violence and harassment in the workplace. Luxembourg, 2003. 9. Framework Guidelines for Addressing Workplace Violence in the Health Sector. International Labour Office. Geneva, 2002. 10. ILO, WHO. Workplace Violence in the Health Sector Country Case Study Questionnaire. Geneva, 2003. 11. sveikatos vertinimu: daktaro disertacija. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2008. 12. McAvoy R.B. Workplace bullying the facts. Nzfp, 2005;127-128. 13. European Foundation for The Improvement of Living and Working Conditions. Fourth European Working Conditions Survey. Luxembourg, 2007. 14. Rayner CH., Hoel H. A summary review of literature relating to workplace bullying. Journal of community and applied social psychology, 1997;7:181-191. 53
15. European Agency for Safety and Health at Work. Priorities for occupational safety and health research in the EU-25. Working environment information. Working paper. 2005. 16. Ferrinho P., Biscaia A., Fronteira I., et. al. Patterns of perceptions of workplace violence in the Portuguese health care sector. Human Resources for Health, 2003;1-11. 17.. Nelaimingi atsitikimai darbe. http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=6510 18. Higienos instituto informacinis biuletenis Nr. 10. Mokslas - praktikai. Vilnius, 2007. 19. Kivimaki M., Vertanen M., Vartia M., et. al. Workplace bullying and the risk of cardiovascular disease and depression. Occup Environ Med. Finland, 2003;60:779-783. 20. Richards J. Joint program on Workplace Violence in the Health Sector. Management of Workplace Victims. Geneva, 2003. 21. metodi Nr. V-699/A1-241. 22. ILO, WHO Joint Programme on Workplace Violence in the Health Sector. Workplace violence in the Health Sector. Geneva, 2002. 23. Martino V. Relationship between work stress and workplace violence in the health care. Workplace Violence in the health sector. Geneva, 2003;1-27. 24. Quine L. workplace bullying in NHS community trust: staff questionnaire survey. BMJ. 1999;318:228-232. 25. Europos saugos darbe. 26. Fekke M., Pijpers FI., Verloove-Vanhorick SP. Bullying behaviors and associations with psychosomatic complaints and depression in victims. The Journal of Pediatrics. 2004;144(1):17-22. 27. Shumann A., Hapke U., Meyer Ch,. et. al. Measuring sense of coherence with only three items: A useful tool for population survey. British Journal of Health Psychology. 2003;8:409-421. 28. Carter R. High risk of violence against nurses. Nursing Management, 2000;6(8):5. 54
29. Chen W.Ch., Hwu H.G., Kung Sh.M. et.al. Prevalence and Determinants of Workplace Violence of Health Care Workers in a Psychiatric Hospital in Taiwan. Journal of Occupational Health, 2008;50:288-293. 30. Jackson D., Clare J., Mannix J. Who would want to be a nurse? Violence in the workplace a factor in recruitment and retention. Journal of Nursing Management, 2002;10:13-20. 31. Scott G. Congressback motion on zero tolerance of violence. Nursing Standard, 1999;13(26):9. 32. Rippon T. Aggression and violence in health care professions. Journal of Advanced Nursing, 2000;31(2):452-460. 33. patiriamo streso ir psichologinio smurto tyrimas: magistro diplominis darbas. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2006. 34. Tali H. Examination of the salutogenic model, support resousces, coping style, and stressors among Israeli University students. The Journal of Psychology. 2004; 138(6):505-521. 35. Savolainen J., Suominen-Taipale A., Hausen H. et. al. Sense of coherence as a determinant of the oral health-related quality of life: A national study in Finnish adults. European Journal of Oral Sciences. 2005;113:35-43. 36. Perminien psicholo Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2008. 37. Andrikien 2004. 38. Ozer E.J., Best S.R., Lipsey T.L., et. al. Predictors of posttraumatic stress disorder and symptoms in adults: A meta-analysis. Psychological Bulletin. 2003;129:52-73. 39. Linley P.A. Positive adaptation to trauma: Wisdon as both process and outcome. Journal of Traumatic Stress. 2003;16:399-409. 40. Einarsen S., Hoel H., Zaph D., Cooper L. Bullying and emotional abuse in the workplace. International perspectives in research and practice. London and New York: Taylor & Francis, 2003. 41. Leymann H. The content and development of mobbing at work. European Journal of Work and Organizational Psychology. 1996;5(2):165-184. 42. Jackon C. The general health questionnaire. Occup Med, 2007;57:59. 55
43. Matthiesen, S.B., Einarsen, S. Psychiatric distress and symptoms of PTSD among victims of bullying at work British Journal of Guidance Counseling, 2004;32(3). 44. Antonovsky A. The structure and properties of the Sense of Coherence Scale. Soc Sci Med. 1993;36:725 733. 45. Lindfors P., Lundberg O., Lundberg U. Sense of coherence and biomarkers of health in 43-year old women. Int J Beh Med. 2005;12(2):98 102. 46. ca, 2005;12(2):20-25. 47. Eriksen W., Tambs K., Knardahl S. Work factors and psychological distress in nurses aides: a prospective cohort study. BMC Public Health, 2006;1-11. 48. Bourbonnais R., Brisson C., Malenfant R., Vezina M. Health care structuring, work environment, and health of nurses. Am J Ind Med, 2005;47:54-64. 49. Greenglass ER., Bruke RJ. Stress and the effects of hospital restructuring in nurses. Can J Nurs Res, 2001;33:93-108. 50. Sansone A.R., M.D., Wiederman W.M. Patient Bullying: A survey of physicians in primary care. Prim Care Companion J Clin Psyiatry, 2007;9(1):56-58. 51. Lorusso A., Stefano B., Nicola L. A review of low back pain and musculoskeletal disorders among Italian nursing personnel. Industrial Health, 2007;45:637-644. 52. Cavalheiro A.M., Lopes A.C., Moura Junior F.D. Stress in nurses working in intensive care units. Rev Latino-am Enfermagem, 2008;16(1):29-35. 53. Jungsun P., Naroo L. First Korean Working Conditions Survey: A Comparition between South Korea and EU countries. Industrial Health,2009;47:50-54. 54. Vartia MA-L. Consequences of workplace bullying with respect to the well-being of its targets and the observers of bullying. Scand J Work Environ Health, 2001;27(1):63-69. 55. Stebbing J., Mandalia S., Portsmouth S., et al. A questionnaire survey of stress and bullying in doctors undertaking research. Postgrad Med J, 2004;80:93-96. 56. Parker M.J., Adams J., Sibbritt D.W. et. al. Experience of occupational violence in Australian urban general practice: a cross-sectional study of GPs. MJA, 2005;183(7):352-356. 56
PRIEDAI Priedas Nr. 1 57