Slaugytojų profesinė socializacija užtikrinant praktinę veiklą

16 Slaugytojų profesinė socializacija užtikrinant praktinę veiklą Žymantė Jankauskienė 1, Erika Kubilienė 1, Algirdas Juozulynas 2, Algirdas Venalis 2 1 Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas, 2 Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyviosios medicinos centras Raktažodžiai: slaugytojų profesinė socializacija, šiuolaikinis profesinis vaidmuo, praktinė veikla, sveikatos priežiūros sistemos reforma. Santrauka. Tyrimo tikslas. Įvertinti slaugytojų profesinę socializaciją ir sąsajas su praktinės veiklos užtikrinimu. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas 2007 m. sausio birželio mėnesiais atsitiktinai pasirinktose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrime dalyvavo 1300 slaugytojų, kurie pagal užimamas pareigas suskirstyti į tris grupes: slaugytojai praktikai 77,8 proc. visų respondentų, vyresnieji slaugytojai, vadovai 10,7 proc., bendrosios praktikos slaugos studijų programos IV kurso studentai 11,5 proc. Tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu. Kiekybiniam tyrimui atlikti naudotas nestandartizuotas autorinis 82 klausimų klausimynas. Duomenys apdoroti statistine SPSS 15.0 programine įranga. Tyrime taikyti aprašomieji ir daugiamačiai statistiniai metodai. Duomenų tyrimui taikytas matricinis modelis, integruojantis slaugytojų profesinės socializacijos charakteristikas bei praktinės veiklos dimensijas ir atskleidžiantis šių procesų užtikrinimo kriterijus bei indikatorius. Rezultatai. Respondentai palankiai įvertino tokius profesinės socializacijos ir praktinės veiklos užtikrinimo aspektus, kaip personalo profesinė veikla, profesinės veiklos motyvatoriai, profesinė charakteristika, profesinių vertybių sistema ir profesinė elgsena. Nepalankiai respondentų įvertinti kriterijai: profesinės saviraiškos ir saviugdos užtikrinimas, personalo profesinis tobulėjimas, profesiniai lūkesčiai ir įstaigos strategijų įgyvendinimas. Išvados. Slaugytojų profesinei socializacijai ir praktinei veiklai vertinti sukurtas teorinis modelis, suformuluoti profesinės socializacijos charakteristikas ir praktinės veiklos dimensijas sujungiantys diagnostikos kriterijai. Tarp daugumos teorinio modelio interkoreliacinės matricos diagnostikos kriterijų nustatyti reikšmingi teigiami statistiniai ryšiai. Apibendrinus slaugytojų požiūrį į profesinę socializaciją bei praktinės veiklos užtikrinimą, atskleisti palankūs ir nepalankūs šių procesų vertinimo tendencijų aspektai. Taikant neparametrinės analizės metodus, nustatyta, kad sociodemografiniai veiksniai lemia slaugytojų požiūrį į profesinę socializaciją ir praktinės veiklos užtikrinimą. Įvadas Lietuvoje 1991 m. patvirtinus Nacionalinę sveikatos koncepciją, numatytos sveikatos sistemos plėtojimo kryptys bei išskirti prioritetai. Kaip viena pagrindinių sveikatos sistemos plėtotės krypčių įvardyta sveikatos priežiūros specialistų slaugytojų yra profesinio rengimo pertvarka pagal Europos Sąjungos (ES) standartus. Sveikatos priežiūros sistemos reforma iškėlė ir daugiau uždavinių, susijusių su personalo poreikio planavimu, specialistų licencijavimo procesu, jų motyvacija ir kt. Slaugos specialistai gausiausia sveikatos priežiūros specialistų grupė. Tai savarankiški specialistai, lygiaverčiai asmens sveikatos priežiūros specialistų komandos nariai, gebantys vykdyti šias pagrindines funkcijas: slaugymas: problemos identifikavimas, planavimas, veiksmų, procedūrų numatymas ir jų įgyvendinimas, slaugos kontrolė ir vertinimas; mokymas, konsultavimas tai slaugos proceso dalis, kuriai reikia specifinių žinių ir įgūdžių; vadovavimas: gali būti komandos lyderis, slaugos administratorius; tyrinėjimas: taikomieji tyrimai, kurie užtikrina grįžtamąjį ryšį, tobulesnes slaugos paslaugas. Lietuvos sveikatos informavimo centro 2006 m. Adresas susirašinėti: Ž. Jankauskienė, Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas, Didlaukio 45, 08303 Vilnius El. paštas: dekane@spf.viko.lt Correspondence to Ž. Jankauskienė, Faculty of Health Care, Vilnius College, Didlaukio 45, 08303 Vilnius, Lithuania E-mail: dekane@spf.viko.lt

Slaugytojų profesinė socializacija užtikrinant praktinę veiklą 17 duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigose dirbo 25169 slaugytojai, arba 32 proc. visų sveikatos priežiūros sektoriuje dirbančių specialistų. Išskirtiniai šio dešimtmečio bruožai: intensyviai vystoma slaugos mokslo reforma, bendrosios praktikos slaugytojų rengimas, vadovaujantis ES sektorinės direktyvos reikalavimais, teisinės bazės, reglamentuojančios specialistų teises, pareigas ir atsakomybę, sukūrimas. Tačiau intensyviai vykdant sveikatos reformą, optimizuojant įstaigų tinklą, atliekant funkcijų persiskirstymą tarp skirtingų sveikatos priežiūros sektorių, keičiantis sveikatos priežiūros įstaigų pavaldumui (decentralizacija), valdymą perduodant savivaldai ar apskritims, slaugytojų poreikis nebuvo įvertintas bei planuojamas. Ši aplinkybė atsiliepė specialistų skaičiaus pokyčiams, kai nuo 1993 m. iki 2006 m. slaugytojų skaičius darbo rinkoje sumažėjo 20,2 proc. Nagrinėjama tema aktuali ne tik Lietuvoje. 2005 m. kovo 14 16 d. Tarptautinės slaugytojų tarybos kvietimu (angl. ICN International Council of Nurses) Ženevoje (Šveicarija) susitiko vyriausybių, darbdavių, profesinių sąjungų, politikos analitikų, mokslininkų, profesinių slaugos organizacijų atstovai iš įvairių pasaulio regionų (1). Pagrindinis susitikimo tikslas nustatyti prioritetus ir veiksmus sprendžiant slaugytojų kritinio disbalanso ir trūkumo visame pasaulyje klausimus. Nutarta imtis neatidėliotinų veiksmų pasauliniu ir nacionaliniu lygmenimis. Susiklosčius nepalankiai situacijai, būtina analizuoti dirbančių slaugytojų profesinės socializacijos procesą, ypatingą dėmesį skiriant pagrindinėms sudedamosioms profesionalumo užtikrinimo galimybėms, profesinėms vertybėms bei nuostatoms, kurios didžiąja dalimi nulemia profesinę elgseną, akcentuoti (2, 3). Teoriniame lygmenyje sveikatos profesionalų profesinės socializacijos nagrinėjimas pradėtas 1960 m., kai socialiniai psichologai tyrinėjo suaugusiųjų socializaciją medicininio lavinimo kontekste. Socializacijos procesas vertingas tuo, kad socializuotas specialistas gerai atlieka savo profesinį vaidmenį. Nesant profesinės socializacijos, atsiranda neigiamų pasekmių, tokių kaip darbuotojų kaita, trintis tarp dirbančiųjų, darbo produktyvumo sumažėjimas (4, 5). Pristatomo tyrimo, kurio tikslas įvertinti slaugytojų profesinę socializaciją ir jos sąsajas su praktinės veiklos užtikrinimu, rezultatai padės įvertinti susiklosčiusią situaciją Lietuvos slaugytojų bendruomenėje, išryškinti tiek palankias, tiek negatyvias tendencijas, sistemiškai jas susieti bei pateikti išvadas. Tyrimo medžiaga ir metodai Kiekybiniam tyrimui atlikti taikytas nestandartizuotas autorinis 82 klausimų klausimynas. Teiginių turinį lėmė mokslo duomenų bazėse išdėstyti argumentai, taip pat konsultacijų su Mičigano universiteto Slaugos mokyklos profesore Violeta H. Barkauskas metu gauta informacija. Remiantis profesorės rekomendacijomis, buvo pritaikytos profesinių vertybių ir darbinės aplinkos tyrimų schemos, kurias naudoja ir Amerikos slaugytojų asociacija (http://www.nursing world.org/). Respondentai buvo atrenkami atsižvelgiant į tyrimo studijos poreikius, kad imtis reprezentuotų skirtingas amžiaus grupes, darbinės veiklos sritis, darbinę patirtį; kad imtį sudarantys respondentai būtų populiacijos, atsakingos už konkrečią, tyrimui aktualią veiklą, atstovai. Mokslininkų (6) nuomone, tik tuomet galima kalbėti apie teorinę tikslinę imtį. Atsižvelgiant į tai, tyrimui atrinkti įvairaus darbinio statuso, amžiaus, išsilavinimo, darbo stažo respondentai, dirbantys skirtingo lygio sveikatos priežiūros įstaigose, esančiose įvairiose geografinėse vietose ir priklausančiose tiek valstybiniam, tiek privačiam sektoriui. Tiriamųjų imtis apskaičiuota taikant matematinės statistikos lygtis. Tyrimo analizei panaudoti 1300 respondentų atsakymai, o tai sudaro 5 proc. visos Lietuvos slaugytojų populiacijos (Lietuvos sveikatos informavimo centro 2006 m. duomenys). Galima teigti, kad šis tyrimas rodo bendrą situaciją Lietuvoje. Tyrimas atliktas 2007 m. sausio birželio mėnesiais atsitiktinai pasirinktose sveikatos priežiūros įstaigose, išsidėsčiusiose įvairiuose miestuose bei miesteliuose (Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Šalčininkuose, Jašiūnuose, Trakuose, Vievyje, Utenoje, Ignalinoje, Zarasuose, Visagine, Varėnoje, Druskininkuose, Lazdijuose, Valkininkuose, Kupiškyje, Telšiuose, Kazlų Rūdoje, Ukmergėje, Januliškėse, Molėtuose). Iš didžiųjų Lietuvos miestų tyrime dalyvavo 631 respondentas (48,5 proc. visų respondentų), iš apskričių centrų 292 (22,5 proc.), iš kaimo ambulatorijų 34 (2,6 proc.), iš mažesnių miestelių, nepriklausančių išvardytoms kategorijoms 343 respondentai (26,4 proc.). Daugiau nei du trečdaliai respondentų dirbo pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose (30,4 proc. ir 39,6 proc., atitinkamai), mažiau nei penktadalis (15,5 proc.) tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose. Likusią dalį respondentų sudarė studentai (11,5 proc.) ir dirbantieji kitose sveikatos priežiūros įstaigose (3,0 proc.). Pagal užimamas pareigas respondentai priskirti šioms grupėms: slaugytojai praktikai 1012 asmenų (77,8 proc. visų respondentų); vyresnieji slaugytojai, vadovai 139 asmenys (10,7 proc.); bendrosios

18 Žymantė Jankauskienė, Erika Kubilienė, Algirdas Juozulynas, Algirdas Venalis praktikos slaugos studijų programos IV kurso studentai 149 asmenys (11,5 proc.). 46,7 proc. respondentų baigę medicinos mokyklas, 28,3 proc. aukštesniąsias medicinos mokyklas, 10,0 proc. kolegijas, 3,5 proc. universitetus ir 11,5 proc. studentai. Tyrimo objektas slaugytojų nuomonė apie profesinę socializaciją lemiančius veiksnius. Tyrimo metodas anoniminė anketinė apklausa. Kiekybiniam tyrimui naudotas nestandartizuotas autorinis 82 klausimų klausimynas, kuriame klausimai suskirstyti į tris dalis: 1) instrukcija; 2) diagnostinių kintamųjų dalis (72 uždarojo tipo klausimai); 3) demografinių klausimų dalis (10 uždarojo tipo klausimų). Siekiant nustatyti klausimyne pateiktų teiginių tinkamumą pradiniame tyrimo etape, taikant šį klausimyną, buvo organizuojamas žvalgomasis tyrimas. Šio tyrimo imtis 70 respondentų, tyrimas atliktas 2006 m. spalio mėnesį. Įvertinus žvalgomojo tyrimo rezultatus, anoniminė anketa buvo koreguojama. Iš viso apklausta 1800 respondentų, grąžintos 1346 anketos (anketų grįžtamumas 72,2 proc.), iš kurių 46 pripažintos netinkamos tyrimui. Visi apklausoje dalyvavę respondentai moterys, kurių du trečdalius sudarė 30 39 metų ir 40 49 metų atstovės (34,2 ir 32,2 proc., atitinkamai), trečdalį 20 29 metų ir 50 59 metų atstovės (14,8 ir 17,1 proc., atitinkamai) ir tik nedidelės dalies respondenčių amžius 60 69 m. (1,8 proc.). Tyrimo duomenys apdoroti statistine SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programine įranga ( SPSS for Windows 15.0 ). Greta įprastų aprašomųjų statistinių metodų buvo taikyti ir daugiamačiai statistiniai metodai: faktorinė, koreliacinė bei diskriminantinė analizės. Pagrindinis daugiamačių metodų privalumas yra tai, kad jie vienu metu statistiškai modeliuoja daug tyrimo kintamųjų. Kokybinių požymių statistinis ryšys vertintas taikant suderinamumo chi kvadrato (χ 2 ) kriterijų. Gauti duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05 (statistinio pasikliautinumo lygmuo 95 proc.). Kiekybiniam duomenų tyrimui taikytas modelis, integruojantis slaugytojų profesinės socializacijos charakteristikas bei praktinės veiklos dimensijas ir atskleidžiantis šių procesų užtikrinimo kriterijus bei indikatorius. Pasirinktas matricinis modelis, kuris visus kintamuosius sujungia į vieną bendrą sistemą. Į matricos horizontalę perkeliamos slaugytojų profesinės socializacijos charakteristikos, vertikaliąją matricos ašį sudaro praktinės veiklos dimensijos. Matricos celėse pateikiamas sąsajų tarp profesinės socializacijos ir praktinės veiklos užtikrinimo kriterijus, pažymėtas raide ir skaičiumi, kuriam suteiktas sąlyginis pavadinimas, atspindintis nagrinėjamą temą (1 lentelė). Įgyvendinimo kriterijus paaiškina išskirti indikatoriai (anketos teiginiai), kurie pateikiami tyrimo analizės metu. Kiekvieną kriterijų paaiškina nuo 5 iki 11 indikatorių (anketos teiginių). Vienas iš rodiklių, rodantis, ar matrica tinka faktorinei analizei, yra Kaiser-Meyer-Olkin (KMO) koeficientas. Kuo šio koeficiento reikšmė artimesnė 1, tuo labiau matrica tinka faktorinei analizei (esant KMO<0,5 faktorinė analizė nepriimtina). Faktoriaus sklaida rodo, kokią procentinę visumos dalį paaiškina tiriamasis objektas. Faktorius interpretuotinas tuomet, jei paaiškina ne mažiau kaip 10 proc. sklaidos. Šiame tyrime naudotas principinių komponenčių metodas ir VARIMAX rotacija, t. y. kintamųjų ašių pasukimas, ieškant maksimalios dispersijos. Pagrindiniai požymiai, rodantys kintamųjų jungimo į skales pagrįstumą, yra aukšta kintamųjų tarpusavio koreliacija (nenumatanti neigiamų interkoreliacijų tarp kintamųjų galimumo) bei didelė testo vidinė konsistencija ir artėjančios prie 1 Cronbach-alfa koeficiento reikšmės. Bartleto sferiškumo kriterijus rodo, kad tarp kintamųjų yra stipri koreliacija (7). 1 lentelė. Slaugytojų profesinės socializacijos ir jų praktinės veiklos užtikrinimo kriterijų sistema (matrica) Slaugytojų praktinės veiklos dimensijos Slaugytojų profesinės socializacijos charakteristikos A. Profesinė kvalifikacija B. Profesinės vertybės C. Profesinės nuostatos 1. Sveikatos priežiūros Al Profesinė saviraiška B1 Profesinės veiklos C1 Profesiniai lūkesčiai priimtinumas ir saviugda motyvatoriai * p, v, s * p, v * p, v, s 2. Sveikatos priežiūros A2 Profesinis tobulėjimas B2 Profesinė charakteristika C2 Profesinė elgsena prieinamumas * p, v * p, v, s * p, v, s 3. Sveikatos priežiūros A3 Profesinė veikla B3 Profesinių vertybių sistema C3 Įstaigos strategija tinkamumas * p, v * p, v, s * p, v, s * Kriterijus atskleidžiamas remiantis: p slaugytojų praktikų apklausos duomenimis; v vyr. slaugytojų ir įstaigų vadovų apklausos duomenimis; s studentų apklausos duomenimis.

Slaugytojų profesinė socializacija užtikrinant praktinę veiklą 19 Duomenų apdorojimui pradžioje taikytas faktorinės analizės metodas leido, neprarandant esminės informacijos, sutankinti pradinių indikatorių skaičių ir pereiti prie apibendrintų tipų nagrinėjimo. Anketos teiginiai, arba indikatoriai, susigrupavo į faktorius pagal faktorinį svorį. Faktoriaus turinio struktūroje didžiausią svorį turintis kintamasis yra esminis. Kiti kintamieji yra paaiškinamieji, papildantys, pagrindžiantys esminį kintamąjį. Nuo 72 anketos teiginių buvo pereita prie 22 faktorių, kuriems taip pat suformuluoti tyrimo problematiką atspindintys pavadinimai. Faktorinės analizės būdu sudaryti diagnostiniai faktoriai ir jų statistiniai rodikliai. Taikant faktorinės analizės metodą, atskleista vidinė sukonstruotų kriterijų požymių struktūra, jų statistiniai rodikliai (faktoriniai svoriai, Cronbach alfa, KMO), tačiau neparodyta, kaip respondentai vertino tuos požymius. Respondentų požiūris yra aktualus tiriant slaugytojų profesinės socializaciją įtakojančių veiksnių charakteristikas bei šio proceso sąsajas su praktinės veiklos užtikrinimo ypatumais. Respondentų požiūrių vertinimas padėjo išryškinti palankius bei negatyvius šio proceso užtikrinimo aspektus. Faktorinės analizės metu sukonstruoti 22 faktoriai, kurie panaudoti devyniems matricoje pateiktiems diagnostikos kriterijams vertinti. Penki diagnostikos kriterijai respondentų įvertinti palankiai, keturi nepalankiai. Respondentai palankiai įvertino tokius diagnostikos kriterijus, kaip personalo profesinė veikla, profesinės veiklos motyvatoriai, profesinė charakteristika, profesinių vertybių sistema ir profesinė elgsena (2 lentelė). Nepalankiai respondentai vertino tokius diagnostikos kriterijus, kaip profesinė saviraiška ir saviugda, profesinis tobulėjimas, profesiniai lūkesčiai ir įstaigos strategija (3 lentelė). Tiriant respondentų nuomonę apie atskirų faktorių teiginius, koreliacinės analizės metodu buvo ieškoma statistinio ryšio tarp tyrimo diagnostinių kintamųjų. Rezultatai Aptariant palankiai respondentų įvertintus faktorius, pateikiamas tik didžiausią faktorinį svorį turinčių faktorių vertinimas. Faktoriaus slaugytojų profesionalumas ir teikiamos paslaugos reitingo viršuje atsiduria teiginiai, akcentuojantys, jog slaugytojo profesinės žinios ir įgūdžiai užtikrina teikiamų paslaugų kokybės gerėjimą (pritarė 88,4 proc. respondentų), įstaigos įvaizdžio ir vidinės kultūros gerinimą (pritarė 81,5 proc. respondentų), komandinio darbo organizavimą (pritarė 76,1 proc. respondentų), slaugytojų dalyvavimą priimant sprendimus (pritarė 76,1 proc. respondentų), saugią darbinę aplinką (pritarė 75,1 proc. respondentų) (1 pav.). Teiginių reitingo apačioje lieka teiginys, jog sveikatos priežiūros įstaigose yra sukurta dalijimosi gerąja 2 lentelė. Palankiai respondentų įvertinti diagnostikos kriterijai Diagnostikos kriterijaus pavadinimas Faktoriaus pavadinimas Statistiniai rodikliai A3 Profesinė veikla Slaugytojo profesionalumas ir teikiamos Cronbach alfa=0,767; KMO=0,845; paslaugos (faktoriaus paaiškinta sklaida Bartlett=2850,7, p=0,000. VARIMAX rotacija, F1 25,5 proc.) bendroji paaiškinta sklaida 53,4 proc. Veiklos planavimas ir bendradarbiavimas (F2 14,7 proc.) Kvalifikacijos tobulinimas ir karjeros galimybės (F3 13,1 proc.) B1 Profesinės veiklos Higieniniai motyvatoriai (F1 22,4 proc.) Cronbach alfa=0,783; KMO=0,799; motyvatoriai Tikrieji motyvatoriai (F2 20,77 proc.) Bartlett=2860,61, p=0,000. VARIMAX rotacija, Visuomeniniai motyvatoriai (F3 19,04 proc.) bendroji paaiškinta sklaida 62,16 proc. B2 Profesinė Asmeninės ir profesinės savybės Cronbach alfa=0,638; KMO=0,693; charakteristika (F1 43,94 proc.) Bartlett=1231,42, p=0,000. VARIMAX rotacija, Profesinė hierarchija (F2 20,67 proc.) bendroji paaiškinta sklaida 64,61 proc. B3 Profesinių vertybių Profesinės vertybės ir įstaigos veikla Cronbach alfa=0,697; KMO=0,746; sistema (F1 40,99 proc.) Bartlett=1730,19, p=0,000. VARIMAX rotacija, Profesinės vertybės ir bendradarbiavimas bendroji paaiškinta sklaida 61,12 proc. (F2 20,13 proc.) C2 Profesinė elgsena Profesinis aktyvumas (F1 34,4 proc.) Cronbach alfa=0,727; KMO=0,796; Darbinės veiklos analizė (F2 16,85 proc.) Bartlett=2058,69, p=0,000. VARIMAX rotacija, bendroji paaiškinta sklaida 51,24 proc.

20 Žymantė Jankauskienė, Erika Kubilienė, Algirdas Juozulynas, Algirdas Venalis 3 lentelė. Nepalankiai respondentų įvertinti diagnostikos kriterijai Diagnostikos kriterijaus pavadinimas Faktoriaus pavadinimas Statistiniai rodikliai Al Profesinė saviraiška Inovatyvus kvalifikacijos kėlimas (F1 32,4 proc.) Cronbach alfa=0,510; KMO=0,588; ir saviugda Kvalifikacijos kėlimo trikdžiai (F2 26,7 proc.) Bartlett=1212,6, p=0,000. VARIMAX rotacija, bendroji paaiškinta sklaida 59,1 proc. A2 Profesinis tobulėjimas Kvalifikacijos kėlimo vietos (F1 22,2 proc.) Cronbach alfa=0,694; KMO=0,712; Inovatyvios kvalifikacijos kėlimo formos Bartlett=2285,7, p=0,000. VARIMAX rotacija, (F2 20,4 proc.) bendroji paaiškinta sklaida 57,9 proc. Tradicinis kvalifikacijos kėlimas (F3 15,3 proc.) C1 Profesiniai lūkesčiai Profesinės veiklos organizavimas (F1 45,88 proc.) Cronbach alfa=0,772; KMO=0,785; Darbinis mikroklimatas (F2 17,34 proc.) Bartlett=2106,16, p=0,000. VARIMAX rotacija, bendroji paaiškinta sklaida 63,22 proc. C3 Įstaigos strategija Sveikatos priežiūros įstaigos materialiniai Cronbach alfa=0,778; KMO=0,861; ištekliai (F1 25,84 proc.) Bartlett=3431,58, p=0,000. VARIMAX rotacija, Profesinis statusas reformos laikotarpiu bendroji paaiškinta sklaida 56,1 proc. (F2 20,58 proc.) Slaugytojų emocinė būsena reformos laikotarpiu (F3 9,65 proc.) A B C D E F 6,7 4,9 88,4 10,3 8,3 81,5 13,2 10,7 76,1 10,7 13,2 76,1 16,4 8,6 75,1 27,9 9,1 63 0 20 40 60 80 100 Proc. nepritaria nežino pritaria 1 pav. Faktoriaus Slaugytojo profesionalumas ir teikiamos paslaugos teiginių vertinimas (N=1151)* A teikiamų paslaugų kokybės gerėjimą užtikrina slaugytojo profesinės žinios ir įgūdžiai; B slaugytojo profesinės žinios ir įgūdžiai užtikrina įstaigos įvaizdžio ir vidinės kultūros gerinimą; C dalyvavimas priimant sprendimus priklauso nuo slaugytojo profesinių žinių ir įgūdžių; D slaugytojo profesinės žinios ir įgūdžiai užtikrina komandinio darbo organizavimą; E saugi darbo aplinka priklauso nuo slaugytojo profesinių žinių ir įgūdžių; F įstaigoje sukurta dalijimosi gerąja patirtimi sistema tarp kolegų, grįžus iš kvalifikacijos kėlimo renginių (p<0,05). *1 9 paveiksluose procentinė išraiška pritaria apskaičiuota susumavus atsakymų pritariu ir visiškai pritariu procentines išraiškas, atitinkamai pozicija nepritaria jungia atsakymų nepritariu ir visiškai nepritariu procentines išraiškas. patirtimi sistema tarp kolegų, grįžus iš kvalifikacijos kėlimo renginių (pritarė 63,0 proc. respondentų). Faktorių higieniniai motyvatoriai sudaro teiginiai, kurie priskiriami prie tikruosius darbo motyvatorius stimuliuojamųjų veiksnių. Teiginiui, kad slaugytojo profesinėje veikloje svarbiausia gera darbinė atmosfera, pritarė didžioji dauguma (92,4 proc.) respondentų. Net 84,3 proc. respondentų pritaria, kad svarbiausias slaugytojo darbo motyvatorius socialinės garantijos. Trečioje vietoje lieka teiginys, kad svarbiausias slaugytojo darbo motyvatorius geras atlyginimas (pritarė 75,7 proc. respondentų). Faktoriaus Asmeninės ir profesinės savybės teiginių vertinimas atskleidė, kad dauguma respondentų pritaria, jog slaugytojui sėkmingai konkuruoti profesinėje veikloje būtinas savarankiškumas, aktyvumas, bendradarbiavimas ir komunikabilumas (91,1 proc.); darbštumas, atsidavimas ir nuoširdumas (88,7 proc.) bei kritinis mąstymas (pritaria 76,1 proc. respondentų). Vertinant faktoriaus Profesinės vertybės ir įstaigos veikla (2 pav.) teiginius, nustatyta, kad du trečdaliai respondentų (63 proc.) pritaria teiginiams, kad medicinos profesionalai vertina slaugytojo profesiją, siekiant pacientams/klientams teikiamų paslaugų kokybės, o sveikatos priežiūros paslaugų saugumas, kokybė ir prieinamumas priklauso nuo slaugytojo vertybių sistemos (pritarė 59 proc. respondentų). Mažiau nei pusė respondentų pritaria, kad slaugytojo vertybių sistema užtikrina įstaigos kultūrą ir darbuotojai susitapatina su institucija (48,9 proc. respondentų), kad

Slaugytojų profesinė socializacija užtikrinant praktinę veiklą 21 nuo slaugytojų vertybių sistemos priklauso įstaigos strategijos įgyvendinimas (pritarė 42,9 proc. respondentų). Faktoriaus Profesinis aktyvumas teiginių vertinimo duomenys rodo, kad slaugytojų profesinė elgsena grindžiama aktyvumu ir aiškiu savo profesinio vaidmens suvokimu. Teiginiui, kad slaugytojo profesionalumas užtikrina teikiamų paslaugų kokybę, pritarė dauguma respondentų (90,4 proc.), kaip ir teiginiui, kad slaugytojo profesionalumas užtikrina santykius su klientais/pacientais (pritarė 87,2 proc. respondentų). Beveik du trečdaliai respondentų sutinka, jog įstaigos aplinka, palankus mikroklimatas skatina slaugytoją tobulėti (75,4 proc. respondentų), slaugytojo darbinė elgsena grindžiama aktyvumu (67,7 proc. respondentų), slaugytojo profesionalumas užtikrina slaugytojų tarpusavio santykius (pritarė 66,2 proc. respondentų), slaugytojo profesionalumas užtikrina vadovų ir slaugytojų santykius (pritarė 62,6 proc. respondentų). Nagrinėjant faktorius, atspindinčius negatyvius nagrinėjamos problemos požymius, faktoriuje Inovatyvus kvalifikacijos tobulinimas ryškėja tendencija, kad tik nežymiai daugiau kaip pusė respondentų (56,3 proc.) pritaria, jog dalį kvalifikacijos tobulinimo laiko slaugytojas skiria bendrųjų gebėjimų ugdymui. Tačiau, vertinant teiginį, kad perspektyvi slaugytojo profesinės kvalifikacijos kėlimo forma yra informacinių technologijų pagalba nuotoliniu būdu darbo vietoje, vertinimas dar nuosaikesnis (pritarė 46 proc. respondentų). Pagal faktoriaus Kvalifikacijos tobulinimo vietos teiginių vertinimo duomenis (3 pav.) galima daryti prielaidą apie ryškėjančias neigiamas profesinės kvalifikacijos tobulinimo įgyvendinimo tendencijas, susijusias su profesinių draugijų, ypač aukštųjų mokyklų įtraukimu į šį procesą: pagrindinė slaugytojo profesinės kvalifikacijos kėlimo vieta tai profesinių draugijų organizuotos konferencijos (pritaria 51,7 proc. respondentų), Lietuvos kolegijų ir Lietuvos universitetų podiplominių studijų skyriai (pritaria 34,0 ir 27,4 proc. respondentų, atitinkamai). Pagal faktoriaus Profesinės veiklos organizavimas teiginių vertinimas (4 pav.) galima konstatuoti tendenciją, kad slaugytojų profesiniai lūkesčiai, ypač susiję su efektyviu profesinės veiklos organizavimu, respondentų vertinami gana nepalankiai. Tik mažiau kaip pusė respondentų (45,1 proc.) pritaria teiginiui, kad slaugytojo darbinėje veikloje nustatytos aiškios veiklos bei atsakomybės ribos, tik trečdalis respondentų pritaria teiginiams, kad slaugytojo profesinė veikla atitinka darbinės karjeros A B C D 2 pav. Faktoriaus Profesinės vertybės ir įstaigos veikla teiginių vertinimas (N=1300) A medicinos profesionalai vertina slaugytojo profesiją, siekiant pacientams teikiamų paslaugų kokybės; B sveikatos priežiūros paslaugų saugumas, kokybė ir prieinamumas priklauso nuo slaugytojo vertybių sistemos; C slaugytojo vertybių sistema užtikrina įstaigos kultūrą ir darbuotojai susitapatina su institucija; D nuo slaugytojų vertybių sistemos priklauso įstaigos strategijos įgyvendinimas (p<0,05). A B C D 19,4 17,7 63 19,4 21,5 59 23,2 27,9 48,9 28,7 28,5 42,9 0 20 40 60 80 100 Proc. nepritaria nežino pritaria 32 16,3 51,7 44,1 21,9 34 52,7 17,6 29,7 51,5 21,1 27,4 0 20 40 60 80 100 Proc. nepritaria nežino pritaria 3 pav. Faktoriaus Kvalifikacijos tobulinimo vietos teiginių vertinimas (N=1151) Pagrindinė slaugytojo profesinės kvalifikacijos tobulinimo vieta: A profesinių draugijų organizuotos konferencijos; B Lietuvos kolegijų podiplominių studijų skyriai; D Lietuvos universitetų podiplominių studijų skyriai; C kvalifikacijos kėlimo formos: dalyvavimas moksliniuose tyrimuose, straipsnių rengimas, publikavimas, pristatymas konferencijose (p<0,05). lūkesčius, turėtus studijų laikotarpiu (pritaria 37,5 proc.), slaugytojo darbinė veikla puikiai organizuojama ir planuojama (pritaria 34,2 proc.), slaugytojo profesinėje veikloje darbo krūvis reglamentuojamas aiškiais kriterijais (pritaria 30,5 proc.). Teiginiui, kad slaugytojo profesinėje veikloje darbo krūvis tiesiogiai

22 Žymantė Jankauskienė, Erika Kubilienė, Algirdas Juozulynas, Algirdas Venalis A B C D E 4 pav. Faktoriaus Profesinės veiklos organizavimas teiginių vertinimas (N=1300) A slaugytojo darbinėje veikloje nustatytos aiškios veiklos bei atsakomybės ribos; B slaugytojo profesinė veikla atitinka karjeros lūkesčius, turėtus studijų laikotarpiu; C slaugytojo veikla puikiai organizuojama ir planuojama; slaugytojo profesinėje veikloje darbo krūvis: D reglamentuojamas aiškiais kriterijais; E tiesiogiai susijęs su atlygiu už darbą (p<0,05). A B C D E F 41 13,9 45,1 41,7 20,8 37,5 48,1 17,8 34,2 56,2 13,4 30,5 70,4 9,5 20,1 0 20 40 60 80 100 Proc. nepritaria nežino pritaria 43,4 29,1 27,6 46,6 26,8 26,5 53,7 30,5 15,9 66,1 19,2 14,7 48 37,4 14,6 70,7 19,1 10,3 0 20 40 60 80 100 Proc. nepritaria nežino pritaria 5 pav. Faktoriaus Sveikatos priežiūros įstaigos materialiniai ištekliai teiginių vertinimas (N=1300) A slaugytojas įstaigoje vykstančius pokyčius reformos laikotarpiu priima drąsiai; B slaugytojo teikiamos paslaugos įkainotos, už jas atsiskaito ligonių kasos; C įstaigoje teikiamų paslaugų kainos subalansuotos ir dengia realias darbo sąnaudas; D pakankamas sveikatos priežiūros įstaigų materialinis techninis aprūpinimas; E viešosios įstaigos statusas laiduoja racionalų finansinių išteklių panaudojimą; F sveikatos priežiūros įstaigos finansavimo šaltiniai yra pakankami (p<0,05). susijęs su atlygiu už darbą, pritarė tik penktadalis respondentų (20,1 proc.). Faktoriaus Sveikatos priežiūros įstaigos materialiniai ištekliai vertinimas (5 pav.) išryškina ypač nepalankias tendencijas, susijusias tiek su sveikatos priežiūros įstaigos statusu, materialiniu aprūpinimu, tiek su sveikatos reformos eiga. Tik trečdalis respondentų (27,6 proc.) pritaria teiginiui, jog įstaigoje vykstantiems pokyčiams reformos laikotarpiu slaugytojai priima drąsiai. Nepalankų šio teiginio vertinimą iliustruoja kitų teiginių vertinimas, kad slaugytojo teikiamos paslaugos įkainotos, už jas atsiskaito ligonių kasos (pritaria 26,5 proc. respondentų), įstaigoje teikiamų paslaugų kainos subalansuotos ir dengia realias darbo sąnaudas (pritaria 15,9 proc. respondentų), pakankamas sveikatos priežiūros įstaigų materialinis techninis aprūpinimas (pritaria 14,7 proc. respondentų), viešosios įstaigos statusas sąlygoja racionalų finansinių išteklių panaudojimą (pritaria 14,6 proc. respondentų), sveikatos priežiūros įstaigos finansavimo šaltiniai yra pakankami (pritaria 10,3 proc. respondentų). Ieškant statistiškai reikšmingo sąryšio tarp požymių, sujungtų į faktorius, naudotas koreliacinės analizės metodas, t. y. apskaičiuotas Pearsono koreliacijos koeficientas, skirtas ryšiui tarp neparametrinių kriterijų, matuotų intervalinėmis skalėmis, stiprumui nustatyti. Atsižvelgiant į nemažą diagnostinių konstruktų skaičių bei didžiulę jų bendros interkoreliacinės matricos apimtį (iš viso tyrime yra 9 diagnostiniai kriterijai ir 22 faktoriai), šiame straipsnyje pateikiami tik diagnostikos kriterijų koreliacinės analizės rezultatai (4 lentelė). Interkoreliacinėje matricoje nėra itin aukštų koreliacijos koeficientų, dominuoja silpno ir vidutinio stiprumo teigiamas statistinis ryšys. Koreliacijos koeficientai yra statistiškai reikšmingi (p<0,01). Rezultatų aptarimas Apibendrinus respondentų požiūrį į faktorius sujungtoms teiginių grupėms, išryškėjo tiriamųjų palankiai ir nepalankiai vertintos nagrinėjamų procesų tendencijos. Egzistuoja tokios pozityvios slaugytojų profesinės socializacijos ir kartu kaip pasekminis ryšys, praktinės veiklos užtikrinimo tendencijos: slaugytojai supranta ir pozityviai vertina ne tik savo profesionalumo įtaką teikiamų paslaugų kokybei (pritarė net 90,4 proc. respondentų), bet ir sveikatos priežiūros įstaigos veiklos, įvaizdžio ir vidinės kultūros gerinimui (pritarė 81,5 proc. respondentų), sėkmingam komandiniam darbui (pritarė 76,1 proc. respondentų), saugiai darbinei aplinkai (pritarė 75,1 proc. respondentų). Konstatuojamas individualus kiekvieno slaugytojo supratimas, kad nuolatinis profesinis tobulėjimas tai jų profesionalumo garantas (pritarė 80 proc. respondentų).

Slaugytojų profesinė socializacija užtikrinant praktinę veiklą 23 4 lentelė. Diagnostikos kriterijų koreliacinės analizės rezultatai (interkoreliacinė matrica) 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Diagnostikos Profesinė Profesinis Profesinė Profesinės Profesinė Profesinių Profesiniai Profesinė Įstaigos kriterijai saviraiška tobulėji- veikla veiklos charakte- vertybių lūkesčiai elgsena strategija ir saviugda mas motyvatoriai ristika sistema 1 Profesinės saviraiška ir saviugda 1,00 0,400** 0,271** 0,580 0,137** 0,248** 0,141** 0,263** 0,133** 2 Profesinis tobulėjimas 1,00 0,308** 0,304** 0,265** 0,326** 0,279** 0,279** 0,295** 3 Profesinė veikla 1,00 0,382** 0,535** 0,561** 0,232** 0,523** 0,181** 4 Profesinės veiklos motyvatoriai 1,00 0,466** 0,423** 0,244** 0,375** 0,207** 5 Profesinė charakteristika 1,00 0,604** 0,262** 0,537** 0,182** 6 Profesinių vertybių sistema 1,00 0,322** 0,566** 0,256** 7 Profesiniai lūkesčiai 1,00 0,472** 0,588** 8 Profesinė elgsena 1,00 0,394** 9 Įstaigos strategija 1,00 ** Reikšmingumo lygmuo p<0,01. Slaugytojams, kurių profesija pasižymi didžiuliu emociniu bei fiziniu krūviu ir kurių profesinė misija yra padėti bei užtikrinti slaugą, patiems yra svarbi darbinė atmosfera bei saugumas darbo vietoje. Kanados mokslininkų tyrimų duomenimis, vieni svarbiausių veiksnių, dėl kurių didžioji dalis slaugytojų lieka dirbti tai pasitenkinimas darbu bei organizacijos politika (8). Remiantis tyrimo duomenimis, galima daryti prielaidą, kad slaugytojai pritarimą reiškia ne tikriesiems, bet papildomiems darbo motyvatoriams. Ši aplinkybė galėtų būti susijusi su šalies socialine ir ekonomine situacija, ilgus metus besitęsiančia sveikatos sistemos reforma, vidutiniu ar net mažu slaugytojų darbo užmokesčiu ir kt. Tikrieji profesinės veiklos motyvatoriai apima profesinės veiklos turinį bei specialisto vaidmenį realizuojant profesinius tikslus. Jaučiamas nuosaikus slaugytojų profesijos prestižo (pritarė 38,5 proc. respondentų) bei karjeros galimybių vertinimas (pritarė 54,6 proc. respondentų). Atlikti užsienio mokslininkų tyrimai apie slaugytojų prestižą parodė, kad visuomenė slaugytojus suvokia labai stereotipiškai Ši profesija kenčia nuo stereotipų ir vyrauja nuomonė, kad šios profesijos atstovės moterys (jų yra dauguma) gali atlikti tik pagalbines asistuojančiojo funkcijas. Taip pat nustatytas profesijos prestižo, įvaizdžio neatitikimas tarp visuomenės stereotipų ir slaugytojų nuomonės apie save (9). Tačiau respondentai puikiai suvokia, kokių asmeninių, profesinių savybių, bruožų reikia šiuolaikiniam slaugytojui, siekiančiam užtikrinti aktyvų profesinį profilį. Slaugytojai taip pat linkę daugiau pasitikėti savimi ir su jų profesionalumu bei teikiamomis paslaugomis susijusia profesine veikla. Slaugytojų profesinė elgsena grindžiama aktyvumu (pritarė 67,7 proc. respondentų) ir aiškiu savo profesinio vaidmens suvokimu, nors respondentai sutinka su nuostata, jog slaugytojo profesija medicinos profesionalų požiūriu yra nepelnytai sumenkinta, priskiriant tik pagalbinio, asistuojančiojo funkcijas (pritarė 73,6 proc. respondentų). Realiai formuojasi savarankiškas, veiklus specialistas, kurio profesionalumas gali užtikrinti sėkmingą sveikatos priežiūros komandos veiklą, o kartu praktinės veiklos efektyvumą. Australijos mokslininkai, atlikę tyrimą, nustatė, kad vienas iš veiksnių, turėjusių įtakos slaugytojų pasitenkinimui darbu ir išlikimui sveikatos priežiūroje tai profesinis savarankiškumas, autonomija (10, 11). Vertinant teiginius, kuriuose slaugytojo profesionalumą, vertybių sistemą bandoma susieti su institucijos veikla, strateginių tikslų įgyvendinimu, pastebėtas atsargesnis, nuosaikesnis vertinimas. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, sveikatos politikai turi įvertinti šią aplinkybę, siekdami efektyvaus sveikatos reformos tikslų įgyvendinimo. Darbuotojų lojalumas institucijai, jos tikslų suvokimas ir siekis juos įgyvendinti, ypač vykdomos reformos sąlygomis, kai bendraminčių

24 Žymantė Jankauskienė, Erika Kubilienė, Algirdas Juozulynas, Algirdas Venalis gretos turi būti kuo didesnės, tampa svarbiu sėkmės rodikliu. Tyrimo metu išryškėjo negatyvios slaugytojų profesinės socializacijos ir praktinės veiklos tendencijos, kurios gali būti laikomos problemiškomis. Ryškėja neigiamas slaugytojų požiūris į inovatyvius kvalifikacijos kėlimo metodus (pritarė 46 proc. respondentų), kurie galėtų palengvinti bei daryti nuoseklesnį profesinės kvalifikacijos kėlimo procesą. Šį požiūrį iš dalies lemia tai, jog kvalifikacijos kėlimui IT pagalba darbo vietoje nėra personalinių kompiuterių (pritarė 51,9 proc. respondentų, nežino 12,1 proc.), kuriais slaugytojas gali naudotis jam patogiu laiku, taip pat specialiai tam skirtu laiku (pritarė 56,8 proc. respondentų). Išryškėjo ribotos slaugytojų galimybės kelti profesinę kvalifikaciją aukštųjų mokyklų podiplominių studijų skyriuose (pritarė 34,0 ir 27,4 proc. respondentų). Vertinant slaugytojų profesinius lūkesčius, išryškėja nepalankios tendencijos, susijusios su profesinės veiklos organizavimu: neaiškios veiklos bei atsakomybės ribos (pritarė 45,1 proc.), darbo krūvis nereglamentuotas aiškiais kriterijais (pritaria 30,5 proc.), profesiniai lūkesčiai, turėti studijų laikotarpiu, darbinėje aplinkoje nepasiteisina (pritarė 37,5 proc.). Ž. Valiūnienės 2007 m. atlikto tyrimo apie psichologinio spaudimo raišką sveikatos priežiūros darbuotojų kolektyve duomenimis, didelis darbo krūvis trečdaliui apklaustųjų yra psichologinio spaudimo priežastis. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad, siekiant šalinti psichologinio spaudimo įstaigoje apraiškas, būtina su darbuotojais derinti darbo krūvį, darbo atlikimo laiką. Šiai nuomonei pritarė kas antras tyrime dalyvavęs respondentas (12). Tik trečdalis respondentų įstaigoje vykstančius pokyčius reformos laikotarpiu priima drąsiai. Nepalankų šio teiginio vertinimą rodo šie pavyzdžiai: slaugytojo teikiamos paslaugos neįkainotos (pritarė 73,4 proc.), įstaigoje teikiamų paslaugų kainos nesubalansuotos ir nedengia realių darbo sąnaudų (pritarė 84,4 proc.). Taip pat pastebėta tendencija, jog sveikatos reformos laikotarpiu tik deklaruojamas slaugos specialisto savarankiškumas, platesnės veiklos bei atsakomybės ribos (pritarė 34,4 proc.). Sveikatos priežiūros įstaigose slaugytojų skaičiaus nėra optimalaus (pritarė 65,6 proc.), kuris užtikrintų jų efektyvų funkcionavimą. Galima pastebėti labai svarbią aplinkybę, jog kas antras respondentas sveikatos reformos laikotarpiu jaučia neapibrėžtumą ir nerimą. Ž. Valiūnienės tyrimo duomenimis, trečdalis sveikatos priežiūros darbuotojų išgyvena stresą, o ketvirtadalis baimę ir netikrumą struktūrinių permainų metu (12). Tiesiniai statistiniai ryšiai atsiskleidė tarp visų interkoreliacinės matricos akučių, išskyrus ryšį tarp profesinės saviraiškos ir saviugdos bei profesinės veiklos motyvatorių, tarp kurių abipusė koreliacija nėra statistiškai reikšminga. Remiantis šiais duomenimis, galima daryti prielaidą, kad visi diagnostikos kriterijai silpniau ar stipriau veikia vienas kitą. Stipresni koreliaciniai ryšiai yra tarp kriterijų, atspindinčių pozityvius slaugytojų profesinės socializacijos ir praktinės veiklos užtikrinimo aspektus, pvz., vidutinio stiprumo koreliacinis statistinis ryšys nustatytas tarp personalo profesinės veiklos ir profesinės charakteristikos (r=0,535, p<0,01), profesinių vertybių sistemos (r=0,561, p<0,01) bei profesinės elgsenos (r=0,523, p<0,01). Akivaizdu, kad slaugytojų profesinė veikla ypač sietina su šiai profesijai būtinų asmeninių savybių, kompetencijos, įgūdžių įgijimu, profesinių vertybių formavimusi, kurie lemia specialisto profesinę elgseną. Taip pat nustatytas vidutinis statistinis ryšys tarp profesinės charakteristikos ir profesinių vertybių sistemos (r=0,604, p<0,01) bei profesinės elgsenos (r=0,537, p<0,01). Sveikatos politikos požiūriu reikšmingas ryšys yra tarp diagnostikos kriterijų, atspindinčių nepalankius slaugytojų profesinės socializacijos ir praktinės veiklos užtikrinimo aspektus. Profesinių lūkesčių kriterijus stipriau koreliuoja su įstaigos strategija (r=0,588, p<0,01). Ši koreliacija rodo disonansą, esantį tarp sveikatos politikos teorijos ir jos įgyvendinimo praktikos, kurį būtina mažinti, siekiant sėkmingos sveikatos reformos Lietuvoje. Išvados 1. Slaugytojų profesinei socializacijai ir praktinei veiklai vertinti mokslinės literatūros studijų ir pirminių tyrimo klausimyno teiginių pagrindu sukurtas teorinis modelis bei suformuluoti devyni profesinės socializacijos charakteristikas ir praktinės veiklos dimensijas sujungiantys diagnostikos kriterijai: profesinė saviraiška ir saviugda, profesinės veiklos motyvatoriai, profesiniai lūkesčiai, profesinis tobulėjimas, profesinė charakteristika, profesinė elgsena, profesinė veikla, profesinių vertybių sistema, įstaigos strategija. Kiekvienas diagnostikos kriterijus paaiškina vidutiniškai 58,76 proc. bendrosios tyrimo instrumento teiginių sklaidos. 2. Tarp daugumos teorinio modelio interkoreliacinės matricos diagnostikos kriterijų, naudojamų slaugytojų profesinei socializacijai ir praktinei veiklai vertinti, taikant koreliacinės analizės metodą, nustatyti reikšmingi teigiami statistiniai ryšiai (p 0,01), kurie patvirtina sąsajas tarp slaugytojų profesinės socializacijos charakteristikų ir praktinės veiklos dimensijų.

Slaugytojų profesinė socializacija užtikrinant praktinę veiklą 25 3. Apibendrinus slaugytojų požiūrį į profesinę socializaciją bei praktinės veiklos užtikrinimą, nustatyti palankūs ir nepalankūs šių procesų vertinimo tendencijų aspektai: 3.1. Palankūs aspektai: slaugytojai akcentuoja profesinių motyvatorių svarbą, profesinę elgseną grindžia aktyvumu ir aiškiu savo profesinio vaidmens suvokimu. Slaugytojo profesionalumas siejamas su teikiamų paslaugų kokybe, saugia darbo aplinka, sėkmingu komandiniu darbu, įvardijama profesinių vertybių svarba profesinėje veikloje. 3.2. Nepalankūs aspektai: slaugytojų profesinės saviugdos ir saviraiškos procesas, kuris užtikrina nuoseklų profesinį tobulėjimą, panaudojant Lietuvos aukštųjų mokyklų (universitetų ir kolegijų) potencialą, yra apsunkintas. Profesiniai lūkesčiai, turėti studijų laikotarpiu, pasiteisino tik kas trečiam tiriamajam ir tik kas ketvirtas slaugytojas įstaigoje vykstančius pokyčius reformos laikotarpiu priima drąsiai, pritardamas, kad slaugytojo teikiamos paslaugos yra įkainotos, įstaigoje teikiamų paslaugų kainos subalansuotos ir dengia realias darbo sąnaudas. 4. Atlikus tyrimą, taikant neparametrinės analizės metodus (p<0,05), nustatyta, kad sociodemografiniai veiksniai lemia slaugytojų požiūrį į profesinę socializaciją ir praktinės veiklos užtikrinimą. Didžiausią įtaką daro geografinė darbo vieta, amžius, respondentų darbinis statusas; antroje vietoje sveikatos sistemos grandis ir sektorius, darbo stažas; trečioje išsilavinimas ir darbo krūvis. Professional socialization of nurses ensuring practice activity Žymantė Jankauskienė 1, Erika Kubilienė 1, Algirdas Juozulynas 2, Algirdas Venalis 2 1 Faculty of Health Care, Vilnius College, 2 Center of Innovative Medicine, National Institute of Scientific Research, Lithuania Key words: professional socialization of nurses; contemporary professional role; practice activity; reform of health care system. Summary. The aim of this study was to evaluate professional socialization of nurses and its association with assurance of practice activity. Material and methods. The study was carried out in randomly selected Lithuanian health care institutions from January to June 2007. A total of 1300 nurses, enrolled in the study, were divided into three groups according to the position held by participants: general practice nurses, 77.8%; senior nurses and leaders, 10.7%; and 4th-year students of general nurse education program, 11.5%. A questionnaire-based survey was carried out. The data were processed with SPSS 15.0 statistical software. Descriptive and multidimensional statistical methods were applied in the study. The matrix model, integrating characteristics of nurses professional socialization and dimensions of practice activity and disclosing parameters and indicators of assurance of these processes, was applied for data analysis. Results. The respondents favorably evaluated the aspects ensuring professional socialization and practice activity such as professional activity, motivators of professional activity, professional characteristic, system of professional values, and professional behavior. The respondents unfavorably evaluated the following parameters: security of professional self-expression and self-education, professional development, professional expectations, and implementation of institution strategies. Conclusions. For the evaluation of nurses professional socialization and practice activity, a theoretical model was created, and nine diagnostic criteria, integrating the characteristics of professional socialization and dimensions of practice activity, were formulated. A significant positive correlation was determined among the majority of the diagnostic criteria of the intercorrelation matrix of theoretical model. Having summarized the attitude of nurses toward professional socialization and the provision of practice activity, both favorable and unfavorable aspects of assessment tendencies of these processes were revealed. The study results and nonparametric analysis showed that sociodemographic factors have an impact on nurses attitudes toward professional socialization and the assurance of practice activity.

26 Žymantė Jankauskienė, Erika Kubilienė, Algirdas Juozulynas, Algirdas Venalis Literatūra 1. Global nursing review initiative: policy options and solutions. Project Communiqué No. 3 July 2005. Available from: URL: http://www.icn.ch/global/communique03_05.htm 2. Weis D, Schank MJ. Professional values: key to professional development. J Prof Nurs 2002;18(5):271-5. 3. Gould D, Berridge E-J, Kelly D. The National Health Service Knowledge and Skills Framework and its implications for continuing professional development in nursing. Nurse Educ Today 2007;27:26-34. 4. Bjørk IT, Hansen BS, Samdal GB, Tørstad S, Hamilton GA. Evaluation of clinical ladder participation in Norway. J Nurs Scholarsh 2007;39:1,88-94. 5. Leners DW, Wilson VW, Connor P, Fenton J. Mentorship: increasing retention probabilities. J Nurs Manag 2006;14:652-4. 6. Morse J. Strategies for sampling. In: Morse J, editor. Qualitative nursing research: a contemporary dialogue. Newbury Park: Sage; 1991. p. 127-45. 7. Čekanavičius V, Murauskas G. Statistika ir jos taikymai. (Statistics and its applications.) Vilnius: TEV, II dalis; 2004. 8. Sourdif J. Predictors of nurses intent to stay at work in a university health center. Nurs Health Sci 2004;6(1):59-68. 9. Takase M, Kershaw E, Burt L. Does public image of nurses matter? J Prof Nurs 2002;18(4):196-205. 10. O Connell B, Warelow P. Challenges of measuring and linking patient outcomes to nursing interventions in acute care settings. Nurs Health Sci 2001;3:113-7. 11. Akein HL, Buchan J, Sochalski J, Nichols B, Powell M. Trends in international nurse migration. Health Affairs 2004;23(3): 69-77. 12. Valiūnienė Ž. Psichologinio spaudimo raiška sveikatos priežiūros darbuotojų kolektyve. (An expression of the psychological pressure between health care providers in the organisation.) Sveikatos mokslai 2008;6(60):1983-7. Straipsnis gautas 2010 04 02, priimtas 2010 05 03 Received 2 April 2010, accepted 3 May 2010