Universitetų reitingai Dr. Gintarė Tautkevičienė, Kauno technologijos universitetas
Kas yra universitetų reitingai? Universitetų reitingai yra akademinių institucijų sąrašas institucijų poziciją jame nustatantis pagal tam tikrus kriterijus. Kriterijai parinkti siekiant įvertinti institucijos kokybę remiantis tam tikrais statistiniais, bibliometriniais duomenimis arba mokslininkų, dėstytojų, absolventų, studentų, darbdavių apklausų rezultatais. Rengiami institucijų pasauliniai, nacionaliniai, konkrečios mokslo srities ar dalyko reitingų sąrašai.
Universitetų reitingavimo tikslai Studentams svarbu pasirinkti aukštos kokybės studijas teikiantį universitetą; Dėstytojams pasirinkti aukštai vertinamą universitetą; Universitetų administracijai parengti strateginius tikslus, veiklos tobulinimo gaires; Studijų sistemos administratoriams numato gaires, kaip siekti aukštojo ugdymo sistemos ilgalaikių tikslų; Masinėms informacijos priemonėms informuoti visuomenę apie universitetų kokybę; Įmonėms ir organizacijoms universitetų absolventams suteikiančioms darbą įdarbinti aukštos kvalifikacijos specialistus.
Pasauliniai universitetų reitingai ARWU Šanchajaus Jiao Tong universiteto reitingai, 2003 m., http://www.shanghairanking.com/ THE-QS - Times aukštojo mokslo priedo reitingai, 2005 m., http://www.topuniversities.com QS World University Rankings http://www.topuniversities.com/university-rankings/ THE World University Rankings http://www.timeshighereducation.co.uk/world-university-rankings/ HEEACT (Taivanio aukštojo mokslo ir akreditacijos tarybos)/nacionalinio Taivanio universiteto reitingai, 2007 m., http://ranking.heeact.edu.tw/en-us/2011/homepage/ WR Pasaulio universitetų saityno reitingai (Cybermetrics Lab at CSIC), 2004 m., http://www.webometrics.info SIR - Scimago institucijų reitingai, http://www.scimagoir.com/ CWTS - Leideno universiteto mokslo ir technologijų studijų centro reitingai, 2007 m., http://www.leidenranking.com
ARWU (The Academic Ranking of World Universities) Šanchajaus Jiao Tong universiteto reitingai ARWU paskelbtas 2003 m. birželio mėn. pasaulinio lygio universitetų centro (angl. the Center for World-Class Universities, CWCU) ir Šanchajaus Jiao Tong universiteto, Kinija (angl. Shanghai Jiao Tong University). Jis skelbiamas kasmet. ARWU naudoja šešis rodiklius: Ugdymo kokybė: alumnų Nobelio premijų ir Fieldso medalių laimėtojų skaičius 10 %; Darbuotojų kompetencija : darbuotojų Nobelio premijų ir Fieldso medalių laimėtojų skaičius 20 %; aukščiausiai cituojamų mokslininkų skaičius pagal Thomson Scientific 20 %; Mokslinių tyrimų rezultatai: straipsnių, publikuotų žurnaluose Nature ir Science, skaičius 20 %; straipsnių, indeksuotų duomenų bazėse Science Citation Index - Expanded ir Social Sciences Citation Index 20 %; Veiklos rezultatai, tenkantys vienam darbuotojui 10 %.
ARWU 10 geriausių universitetų Reitinguojami daugiau kaip 1000 universitetų, geriausių 500 universitetų reitingai skelbiami saityne.
ARWU reitingai Nuo 2007 m. mokslo sričių reitingai: Fiziniai mokslai (SCI), inžinerijos mokslai (ENG), gamtos ir žemės ūkio (LIFE), medicinos ir farmacijos (MED,) socialiniai mokslai (SOC) Nuo 2009 m. reitingai pagal dalykus: matematika, fizika, chemija, kompiuterių mokslas, ekonomika/verslas http://www.shanghairanking.com/
ARWU 10 geriausių universitetų pagal mokslo sritis
ARWU 10 geriausių universitetų pagal dalykus
GRUP nuo 2011 m. http://www.arwu.org/grup_survey Nuo 2011 m. CWCU pradėjo projektą GRUP (the Global Research University Profile), kurio tikslas sukurti faktų ir statistikos duomenų bazę apie 1 200 pasaulio universitetų. Naudojama daugiau rodiklių leidžiančių palyginti universitetus.
GRUP (the Global Research University Profile) reitingavimas pagal indikatorius (21 indikatorius)
VU reitingai pagal indikatorius http://www.shanghairanking.com/institution.jsp?param=vilnius%20university
ARWU kritika Indikatorių svoris; Indikatorius parodantis Nobelio laureatų ir Fields medalininkų skaičių atspindi praeitį, o ne dabartinę situaciją. Be to juos priskirti kartais problematiška, ne visos mokslo sritys juos turi; Rodikliai vertinantys Nature ir Science žurnalų publikacijas neapima visų mokslo sričių, be to neapima kitų aukštai vertinamų žurnalų; Vienam darbuotojui skaičiuojami veiklos rodikliai ne visuomet gali būti palyginami tarp universitetų ir šalių; Įtakos turi universiteto dydis.
HEEACT (Taivanio aukštojo mokslo ir akreditacijos tarybos)/taivanio universitetų reitingai Reitinguojama nuo 2007 m. (http://ranking.heeact.edu.tw/en-us/2011/homepage/) Nuo 2008 m. reitingai 6 mokslo srityse pagal WoS klasifikaciją: Žemės ūkis ir aplinka Klinikinė medicina Inžinerija, kompiuterių mokslai, technologijos Gamtos mokslai Fiziniai mokslai Socialiniai mokslai Nuo 2011 m. reitingai pagal dalykus Nuo 2011 m. vadinasi Taivanio reitingai (http://taiwanranking.lis.ntu.edu.tw/default-en.aspx )
HEEACT reitingavimo metodologija Kriterijus Indikatoriai Svoris Produktyvumas Straipsnių skaičius per paskutiniuosius 11 metų (2000-2010), SCI/SSCI Straipsnių skaičius paskutiniaisiais metais (2010), SCI/SSCI Tyrimų poveikis Citavimų skaičius per paskutiniuosius 11 metų (2000-2010), SCI/SSCI Citavimų skaičius per paskutiniuosius 2 metus (2009-2010), SCI/SSCI Vidutinis citavimų skaičius per paskutiniuosius 11 metų (2000-2010), SCI/SSCI Meistriškumas H-indeksas per paskutiniuosius 2 metus (2009-2010), SCI/SSCI Aukščiausiai cituojamų straipsnių skaičius per paskutiniuosius 11 metų (2000-2010), ESI Straipsnių aukščiausiai cituojamuose žurnaluose skaičius paskutiniaisiais metais (2010), JCR http://ranking.heeact.edu.tw/en-us/2011/homepage/ 10% 20% 10% 10% 30% 10% 10% 20% 50% 15% 15%
2011 m. universitetų veiklos reitingai pagal mokslo sritis ir dalykus (Nacionalinis Taivanio universitetas)
THE-QS World University Rankings 2004 m. Times Higher Education ir Quacquarelli Symonds Ltd paskelbė universitetų reitingus. Buvo vertinamos keturios dimensijos: mokymo kokybė, mokslinių tyrimų kokybė, absolventų įsidarbinamumas, tarptautiškumas. 2005 m. rodikliai papildyti darbdavių apklausa 2007 m. pereita nuo Thomson ESI prie Scopus vertinant publikacijas ir citavimus. Pradėta atlikti rodiklių normalizavimas. 2009 m. buvo vertinama per 600 universitetų bendrame reitinge ir 300 universitetų reitinguose pagal mokslo kategorijas: humanitariniai mokslai ir menai, gamtos mokslai ir biomedicina, fiziniai mokslai, socialiniai mokslai, technologijų mokslai. Nuo 2009 m. Times Higher Education pasirašė susitarimą su Thomson Reuters kurti naują reitingą. QS Quacquarelli Symonds Ltd reitingus pradėjo rengti kartu su US News&World Report ir Scopus. http://www.topuniversities.com/
QS (Quacquarelli Symonds Limited) pasaulio universitetų reitingai Vertinama pagal 6 rodiklius: Akademinė reputacija pagal pasaulinę apklausą (apie 33000 respondentų) 40 % Darbdavių reputacija pagal pasaulinę apklausą (apie 16000 respondentų) 10 % Vienam dėstytojui tenkantys citavimai pagal SciVerse Scopus (savęs citavimai atmetami); Dėstytojų ir studentų santykis 20 %; Tarptautinių studentų procentas 5 %; Tarptautinių dėstytojų procentas -5 %. 2009 m. pradėtas skelbti Azijos institucijų reitingas; 2011 m. pradėtas reitingavimas pagal disciplinas (26 dalykai); 2011 m. pradėtas skelbti Lotynų Amerikos institucijų reitingas. http://www.topuniversities.com/university-rankings/
THE World University Rankings 13 veiklos indikatorių suskirstytų į 5 grupes: Mokymas mokymosi aplinka (30 %) Moksliniai tyrimai kiekis, indėlis ir reputacija (30 %) Citavimai mokslinių tyrimų įtaka (30 %) Pajamos iš pramonės inovacijos (2,5 %) Tarptautiškumas darbuotojai, studentai ir moksliniai tyrimai (7,5 %) http://www.timeshighereducation.co.uk/world-university-rankings/
THE pasaulio universitetų reitingai Universitetų reitingai pagal 6 regionus: Europa, Azija, Šiaurės Amerika, Pietų Amerika, Okeanija, Afrika Universitetų reitingai pagal mokslo sritis: Inžinerijos ir technologijos mokslai, Humanitariniai mokslai ir menai, Klinikinės medicinos ir sveikatos mokslai, Gamtos mokslai, Fiziniai mokslai, Socialiniai mokslai,
Universitetų reitingai 2011/2012
THE Top 100 reputacijos reitingas Thomson Reuters per du etapus atliko apklausą, dalyvavo 31 000 dėstytojų iš 149 šalies. Pateikia 100 universitetų reitingą: pirmieji 50 sureitinguota pagal kokybę, nuo 50 iki 100 abėcėlės seka.
THE kritika Neaiškios citavimų pagal mokslo sritis, PhD ir mokslo tyrimo produkcijos normalizavimo procedūros; Rezultatai priklauso nuo to, kokius duomenis pateikia institucijos, neaiškios standartizavimo procedūros ir galimybė manipuliuoti duomenimis; Apklausoje dalyvaujantys dėstytojai geriau susipažinę tik su keleto universitetų veikla, todėl remiasi daugiau vieša nuomone ir nuogirdomis. THE reitingų dėka geriau žinomi universitetai turi geresnes pozicijas, negu mažiau žinomi.
CWTS (the Centre for Science and Technology Studies) / Leideno reitingas Paskelbti 2008 m. Reitinguojama 500 universitetų Naudoja tik bibliografinius duomenis Vertinami trijų tipų rodikliai: Publikacijų skaičius (pilnas ir frakcionalizuotas); Citavimų svorio rodikliai; Mokslinio bendradarbiavimo rodikliai. http://www.leidenranking.com/
Citavimų svorio rodikliai Vidutinis citavimų skaičius tenkantis universiteto publikacijų skaičiui (MCS). Vidutinis normalizuotų citavimų skaičius (MNCS). Vidutinis citavimų skaičius tenkantis universiteto publikacijų skaičiui normalizuotas pagal mokslo kategorijas (WoS), publikavimo metus, dokumentų tipą. Top 10% publikacijų santykis (PPtop 10%). Universiteto publikacijų, kurios priklauso top 10% labiausiai cituojamoms publikacijoms, dalis lyginant jas su panašaus tipo publikacijomis (pagal mokslo kategoriją, metus, dokumento tipą).
Bendradarbiavimo rodikliai Bendraautorystėje parengtų publikacijų dalis (PPcollab). Universiteto publikacijų, kurios parengtos bendraautorystėje su vienu ar daugiau autorių iš kitų institucijų. Dalis publikacijų parengtų bendraautorystėje su užsienio autoriais (PPint collab). Bendradarbiavimo vidutinis geografinis atstumas (MGCD). Dalis publikacijų parengtų su bendraautoriais iš universitetų nutolusių daugiau kaip 1000 km (PP>1000 km).
Leideno universitetų reitingai
Leideno reitingų kritika Nevertina menų ir humanitarių mokslų publikacijų; Apsiriboja tik tam tikro tipo dokumentais (straipsniais, apžvalgomis); Neapima publikacijų ne anglų kalba; Kyla problemų dėl netikslios afiliacijos.
Webometrics reitingai Nuo 2004 skelbia 2 kartus metuose: sausio ir liepos mėn. pabaigoje; 20,000+ aukštojo mokslo institucijų; Vertinami institucijų domenai; Tikslas paskatinti institucijas ir mokslininkus internete pateikti informaciją apie savo veiklą ir skatinti atvirosios prieigos iniciatyvas. http://www.webometrics.info/
Geografinė aprėptis Isidro F. Aguillo, Ranking Web of Universities. http://www.webometrics.info/webometrics%20library/webometrics_workshop_2011_aguillo.pdf
WR indikatoriai Indikatoriai Reikšmė Šaltinis Svoris Poveikis Matomumas (išoriniai įeinantys linkai) Matomumas (domenai) Išorinių prisijungimų skaičius (backlinks) Prisijungiančių domenų skaičius (RD) Veikla Dydis Tinklalapių skaičius (išskyrus raiškius failus) Raiškūs failai Moksliškumas Dokumentų skaičius (pdf, doc, ppt, ps, eps) Straipsnių skaičius Google Scholar (2007-2011) Straipsnių skaičius Scimago (2003-2010) Majestic SEO BL*BD 50 % Google 10 % 10% Google Scholar 30 % Scimago IR
Metodologija Dydis (angl. Size ) tinklalapių skaičius, duomenys gaunami iš paieškos sistemos Google. Matomumas (angl. Visibility ) išorinių linkų bendras skaičius kiekvienam domenui. Duomenys pateikiami MajesticSEO. Dokumentai (angl. Rich Files ). Adobe Acrobat (.pdf), Adobe PostScript (.ps), Microsoft Word (.doc), Microsoft Powerpoint (.ppt) dokumentų skaičius. Šie duomenys gaunami naudojant Google. Moksliškumas (angl. Scholar ). Duomenys skaičiuojami gaunant publikacijas ir citavimus iš Google Scholar (publikuotos 2007-2011) ir Scimago IR (2003-2010).
Lietuvos universitetų reitingas
WR problemos ir rekomendacijos Bloga praktika institucijai turėti kelis domenus, nes tuomet ne tik sumažėja reitingas, bet ir matomumas per paieškos sistemas. Institucijose padaliniai, fakultetai, katedros turi skirtingus domenus Jeigu universitetas pakeičia domeną, senasis turi būti tuojau pat panaikinamas WR vertindama universitetus pasirenka geriau reitinguojamą, netgi tuo atveju, jeigu jis senesnis ar nėra pagrindinis. Rekomendacijos Turinys Tradicinį ir nuotolinį mokymą palaikantys tinklalapiai Mokslinių grupių, mokslininkų, projektų tinklalapiai Kokybiškas turinys Žurnalų svetainės/straipsnių talpyklos Multimedija (vaizdai, vaizdo įrašai ir kt. objektai) ir programinės įrangos saugyklos Duomenų talpyklos/archyvai Tarptautinis turinys Daugiakalbės (tarp jų anglų) versijos Rekomendacijos užsienio studentams/mokslininkams http://research.webometrics.info/best_practices.html
SIR (SCImago Institutions Rankings) vertina tik mokslinius tyrimus, o ne visą institucijos veiklą 3042 institucijos, ne tik akademinės Indikatoriai - mokslo publikacijos, tarptautinis bendradarbiavimas, teminė specializacija ir mokslo svoris. Du nauji indikatoriai: specializacijos indeksas ir meistriškumo lygis Duomenų šaltinis Scopus http://www.scimagoir.com/
SIR rodikliai Produkcija mokslo publikacijos skaičius (analizės periodas 2005-2009, Scopus); Tarptautinis bendradarbiavimas santykis institucijos publikacijų su bendromis publikacijomis su užsienio autoriais (analizės periodas 2005-2009, Scopus); Normalizuotas poveikis institucijos publikacijų cituojamumo santykis su vidutiniu pasaulyje pagal publikacijų tipą ir mokslo kategoriją (pagal Švedijos Karoliska Instituto metodiką) (analizės periodas 2005-2009, Scopus); Aukščiausio lygio publikacijos santykis publikacijų, esančių pirmame mokslo kategorijos kvartilyje (25 %) pagal SCImago žurnalų reitingą SJR (http://www.scimagojr.com/) Specializacijos indeksas institucijos mokslo publikacijų teminė koncentracija arba išsibarstymas pagal Gini indeksą Meistriškumo lygis institucijos mokslo publikacijų procentas tarp atitinkamos mokslo kategorijos 10 % daugiausiai cituojamų publikacijų
SIR 2011
Reitingų kriterijai Kriterijai ARWU QS (THE-QS) HEEACT WR CWTS Analizuojamų 3000 2000 3500 15 000 600+ universitetų skaičius Reitinguojamų universitetų skaičius 1000, skelbiama internete - 500 400/700 500 5 000+ 500 Ugdymo kokybė Alumni Nobelio ir kt. apdovanojimai Tarptautiškumas Dydis Institucijos dydis Mokslinių tyrimų WoS rezultatai publikacijų skaičius Poveikis (svoris) Dažniausiai cituojami (pagal Highly cited) mokslininkai Prestižas Dėstytojai - Nobelio ir kt. apdovanojimai 10% Studentų/dėstytoj ų santykis Užsienio studentai dėstytojai 20% 5% 5% 10% Dydis 10% 20% 20% 20% Citavimai (Scopus) 20% Dėst. reputacija, Darb. reputacija Prodyktyvu mas 20% Tyrimų poveikis 40% 10% Meistriškum as 20% Raiškieji dokumentai 30% Moksliškum as 50% Matomumas (linkai) Bendradarbia vimas 10% Produktyvum as 30% Normalizuoti citavimai 50%
Problemos Reitingai negali būti objektyvūs, nes remiasi subjektyviais kriterijais, galima manipuliuoti duomenimis Negalima tiesiogiai pamatuoti rodiklių Universitetai labai skirtingi pagal dydį, misiją, tikslus, specializuoti universitetai
Nacionaliniai universitetų reitingai Šalis JAV Kanada Vokietija Kinija Didžioji Britanija Japonija Indija Ukraina Lietuva Reitingavimo sistemos OEDb's Online College Rankings The Top American Research Universities The Washington Monthly Rankings Maclean s Ranking of Canadian Universities 4icu.org University Web Ranking DFG Funding Ranking Focus University Ranking Netbig's Chinese University Ranking Guardian University Guide The Complete University Guide Kawaijuku Rankings Asahi Shimbun Newspaper Ranking JAM College Ranking India s Best Colleges Compass National University Ranking Savaitraštis Veidas kartu su partneriais reitingai, Demokratinės politikos institutas (DPI), su partneriais dienraščiu Verslo žinios ir tyrimų internetu bendrovė Macroscope.
Universitetų reitingai (Savaitraštis Veidas) 1998 2008 2009 2010 2011 Vilniaus universitetas 1 1 1 1(72,8) 1(69,76) Kauno technologijos universitetas 4 2 2 2(52) 2(61,18) Mykolo Romerio Universitetas 5 5 3 3(43.9) 3(51,0) Vytauto Didžiojo universitetas 2 4 4 5(40,7) 4(50,14) Vilniaus Gedimino technikos universitetas 6 3 5 4(43) 5(45,99) Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 3/13 10/9-11(35,7)/ 13(28,5) 6(33,62) Šiaulių Universitetas 14 8 11 8(36,8) 7(30,6) Klaipėdos universitetas 10 11 14 9(36,6) 8(28,76) A. Stulginskio universitetas 12 12 9 12(34,7) 10(28,67) Lietuvos edukologijos universitetas 9 7 6 10(36,6) 11(25,8) Lietuvos muzikos ir teatro akademija 7 6 10 6(40,6) 12(25,57) Vilniaus dailės akademija 8 14 12 7(39,6) 13(15,51) Lietuvos kūno kultūros akademija 11 13 13 14(25) 14(15,9)
Universitetų reitingavimo kriterijai (Savaitraštis Veidas, 2011/2010 ) Mokslo ir meno veikla (5/19 taškų) Aukščiausi veiklos įvertinimai (5/9 taškai) Akademinis personalas (10/17 taškų) Universiteto tarptautiškumas (15/- taškų) Studijų pakopos (15/9 taškai) Studijų sąlygos (15/12 taškų) Studentų nuomonė (10/12 taškų) Darbo rinka (20/13 taškų) Finansavimas (5/9 taškai) Duomenys: 2011 m. universitetai, metinės universitetų rektorių ataskaitos, universitetų ataskaitos, www.alexa.com, LMT, Švietimo paramos mainų fondas, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos darbo birža, UAB Prime consulting, Valstybės tarnybos departamentas, Veidas 2010 m. LAMA BPO, ŠMM
Diskusija: Tarptautiniai pasaulio reitingai: kokios pozicijos laikotės? Going Global 2011: World education: the new powerhouse? http://ihe.britishcouncil.org/going-global/sessions/international-worldrankings-where-do-you-stand Phil Baty, Times Higher Education Rankings, United Kingdom Dr. Kevin Downing, Knowledge Enterprise and Analysis, City University of Hong Kong, China Professor Abdul Razak Dzulkifli, Vice-Chancellor, University of Science, Malaysia Professor Malcolm Grant, President and Provost, University College Londonm United Kingdom John Molony, Vice-President, Strategic Planning, Quacquarelli Symonds United Kingdom Professor John Spinks, Senior Advisor to the Vice-Chancellor, University of Hong Kong,China Prieš diskusiją: Už 63 % Po diskusijos: Už 57 % Prieš 37 % Prieš 43 %
Už ar prieš? Kritikuoti galima, tačiau tai geriau už dėstytojų ir pačių universitetų atliktą vertinimą. Svarbu panaudoti teigiamiems pokyčiams Dr. Kevin Downing Prieš: Kriterijų ir metodų validumas, tikslumas Per daug kriterijų Universitetai labai skirtingi Apklausos duomenų subjektyvumas Neįvertintos visos universitetų funkcijos Neįvertintas akademinės bendruomenės vaidmuo Už: Nėra geresnės alternatyvos Galima naudoti ne visus, o tik reikalingus kriterijų vertinimus Užtikrina informuotumą Stimulas strateginiams pokyčiams Skatina bendradarbiavimą institucijoje ir už jos ribų Konkurencija skatina kokybės pokyčius Žinios, apie tai ką daro kiti universitetai
Dėkoju už dėmesį
Dienraščio Verslo žinios universitetų reitingai Nuo 2007 m. universitetų reitingą sudaro ir skelbia Demokratinės politikos institutas (DPI), partneriai dienraštis Verslo žinios ir tyrimų internetu bendrovė Macroscope. 40 rodiklių suskirstytų į 4 grupes: Mokslas, studijos, finansai, viešoji nuomonė Požiūrio tyrime dalyvavo 2064 studentai ir 268 verslo lyderiai iš dienraščio Verslo žinios kasmet sudaromo verslo lyderių 1000- tuko (tyrimų internetu kompanija Macroscope )
Dienraščio Verslo žinios universitetų reitingai 2009 1 Vilniaus universitetas - 77,86 2 Kauno technologijos universitetas - 60,21 3 Vilniaus Gedimino technikos universitetas - 48,91 4 Vytauto Didžiojo universitetas - 36,68 5 Lietuvos muzikos ir teatro akademija - 34,03 6 Mykolo Romerio universitetas - 33,82 7 Vilniaus pedagoginis universitetas - 32,45 8 Šiaulių universitetas - 32,2 9 Klaipėdos universitetas - 31,2 10 Kauno medicinos universitetas - 30,74 11 Vilniaus dailės akademija - 27,88 12 Lietuvos žemės ūkio universitetas - 27,51 13 Lietuvos kūno kultūros akademija - 23,16 14 Lietuvos veterinarijos akademija - 23,03
Isidro F. Aguillo, Ranking Web of Universities. http://www.webometrics.info/webometrics%20library/webometrics_workshop_2011_aguillo.pdf