Lietuvos Seimas r konsulinio tinklo kürimas metáis

ISTAUTOS PRAEITIES Sandra GRIGARAVICIUTE Lietuvos Seimas r konsulinio tinklo kürimas 1920-1927 metáis Sandra Grigaraviàûté - humanitariniij moksli) daktaré, Vilniaus pedagoginio universiteto istorijos fakulleto Baltij proistorés katedros Tarpdisciplininiij paveldo tyrimij centro moksio darbuotoja; adresas: T. ievcenkos g. 31, LT-03ni Viinius, ei. pastas: sangri@vpu.it; moksiiniíj interesij sritys - tietuvos ir Skandinavijos sar)tykiai XX a., Lietuvos konsuiinis tinkias Skandinavijoje i 921-1940 m., Lietuvos dipiomatijos istorija XX a. Anotacija. Remiantis Lietuvos centrinio valstybés archyvo Lietuvos Respublikos Ministry kabineto (f. 923.), üzsienio reikalij ministerijos (f. 383.) fondo, Steigiamojo seimo, I, II, III Seimij stenogramy medziaga, taip patjstatymí dokumentais, publikuotais periodiniame leidinyje Vyriausybés zinios", bei straipsniais dienrastyje Lietuva", apzvelgiamas Lietuvos konsulinio tinklo kürimas 1919 m. pabaigoje-1920 m. pradzioje. Straipsnyje atskleidziama seimo nariy konsulato" ir konsulo" samprata, aiskinamasi, kokiais motyvais remdamiesi seimo nariai pritardavo ar siülydavo steigti naujus konsulatus, bei parodoma, kokj vaidmenj suvaidino seimas formuojant Lietuvos konsulinj tinklq uzsienyje 1920-1927 m. Prieinama prie isvados, kad 1919 m. antroje puséje-1920 m. pradzioje jkurtiesiems konsulatams buvo keliamas pagrindinis uzdavinys - ginti Lietuvos piliecii interesus uzsienyje ir suteikti jiems galimybç grjzti j tévynç. Steigiant konsulatus uzsienyje 1921-1923 m. seimo nariai vadovavosi ne tik socialiniais, ekonominiais, bet ir politiniais motyvais, o konsulato" ir konsulo" bei ]q funkcijy samprata galutinai susiformavo tik 1923 metáis. Pleciant Lietuvos konsulinj tinkig uzsienyje 1921 m. pradzioje seimas vaidino iniciatoriaus ir katalizatoriaus, o 1921 m. pabaigoje-1926 m. - pritaréjo" ir kritiko vaidmenj. Prasminiai zodziai: Lietuvos konsulaty tinkias, konsulatas, konsulas, garbés konsulas, garbés konsulatas, generalinis garbés konsulatas, atstovybé, Lietuvos seimai (Steigiamasis, I, II, 111), URM etatai. Jvadas Iki siol Lietuvos konsuline tarnyba 1918-1940 metáis néra sulaukusi reikiamo tyrinétojij démeslo, nés del issklaidytos informacijos jvairiuose saltiniuose iskyla nemazai sunkumij. Pirma, norint issiaiskinti Lietuvos konsulinio tinklo kûrimosi bei plétros etapus 1919-1927 m. kyla problem^, nes néra islikusiij visij to laikotarpio konsulinio korpuso sqrasy (juos tenka susidaryti paciam tyréjui). Antra, periodiniame leidinyje Vyriausybés zinios" paskelbti Lietuvos konsulaty uzsienyje etatai (tiek ir svarstyti seime) neatspindi realios padéties, nes nenurodyti konsulaty rangai. Be to, esantys etatai negarantavo, kad konsulatas tikrai jsteigtas ir veikia (etatai bûdavo provizoriniai" arba veikiancio konsulato etatij sqrase nebûdavo). Trecia, 1919 m. dar nebuvo aisku, kam pavaldüs konsulai ir konsuliniai agentai (URM ar Prekybos ir pramonés ministerijai'), todél kyla sunkumy ieskant, kokiame fonde yra J4 susirasinéjimas. Ketvirta, konsulatai buvosubordinuoti URM ir diplomatinei misijai priimancioje valstybéje, taciau nesant issamaus darbo apie visij Lietuvos atstovybig veiklg uzsienyje 1918-1940 metáis, sunku atskleisti konsulinio tinklo funkcionavimo mechanizmq. Penkta, iki siol néra issamaus tyrimo, kurls atskleistg, kiek seimas veiké Lietuvos konsulinio tinklo formavimq. Siekdama pasalinti nors dalj jvardytij sunkumy, straipsnio autore kaip tyrimo objektg pasirinko seimo nariy ir uzsienio reikaly ministry pasisakymus seime del Lietuvos konsulatg uzsienyje steigimo, uzdarymo, administravimo 1920-1927 metáis. Apie konsulinj tinklq aiskinantis Lietuvos de facto ar de jure pripazinimo ar neprikiausomybés praradimo aplinkybes raséjuozas Satas^ Regina epkaité^ Konsulinio Lietuvos tinklo funkcionavimq uzsienyje po 1940 m., nors ir ne detaliai, yra aptarçs Laurynas Jonusauskas''. Lietuvos konsulaty (garbés ir karjeros) uzsienyje veikia ar jos fragmentai aptarti Lauryno Jonusausko', Juozo Skiriaus^ Luboso Sveco', Dalios Bukeleviciütés^ Reginos Merkienés, Rasos Paukstytés-Saknienés, Vidos Savoniakaités, ilvycio Saknio', o Lietuvos konsulaty tinkias Skandinavijoje bei MazojojeLietuvoje-straipsnio autores darbuose'". Tyrimui naudingos informacijos esama Aldonos Caigalaités", Ragnaro Olerio {Ragnar Oiler)" publikacijoje bei Antaño Backio'-" memuaruose. Informacijos apie Lietuvos konsulinj tinklq teikia URM zinynai (1929, 1931, 1933), informaciniai leidinial'^ intérnete paskelbti dokumentai'^ Istoriografijos ir informaciniy leidiniij apzvalga leisty daryti isvadq, kad apie Lietuvos konsulinj tinklg 1919-1927 m. rasyta mazai, o apie Lietuvos seimo vaid- ISSN 1392-0456 1

IS TAUTOS PRAEITIES menj formuojant konsulinj tinklg tik uzsimenama'^. Todél straipsnis parasytas remiantis Lietuvos centrinio valstybés archyvo LR Ministry kabineto (f. 923.) ir URM (f. 383.) fondij, Steigiamojo Seimo, I, II, III Seimq stenogramy medziaga, jstatymy dokumentais, publikuotais periodiniame leidinyje Vyriausybés zinios", ir straipsniais dienrastyje Lietuva". Tyrimo metodai: loginis-analitinis, indukcijos, lyginamosios analizés. Straipsnio tikslai: 1 ) apzvelgti Lietuvos konsulinio tinklo kürimg 1919-1920 m. pradzioje; 2) atskleisti seimo nariij konsulato" Ir konsulo" samprat^; 3) issiaiskinti, kokiais motyvais remdamiesi seimo nariai pritardavo ar siülydavo steigti naujus konsulatus; 4) parodyti seimo vaidmens kait^ formuojant Lietuvos konsulinj tinklg 1921-1926 metáis. /. Lietuvos konsulinio tinklo kurimas 1919 m. antroje puséje - 1920 m. pradzioje Lietuva iki 1918 m. neturéjo nei prekybos atstovybiy, nei juo labiau ekonominio Lietuvos atstovavimo tradicijy. Todél, nesant tam skirty lietuvisky jstatymy ir patirties konsuliniij reikaly tvarkymo srityje, remtasi 1903 m. carines Rusijos priimtu Konsulines tarnybos statutu, kuris su tam tikrais pakeitlmais galiojo iki 1940 m.: Lietuva savo konsulinio statutotaipir neturéjo". Pirmlausiai steigti karjeros konsulatai, o negalint jy steigti - skiriami konsulinlai agentai (arba jgaliotinlai). Taip atsitiko, kai 1919 m. geguzçjurgiosauliodelegacijai (misijal) lankantis Varsuvoje'* prireiké imtis ir konsuliniij reikaly. Todél isvykstanciam J. Sauliui teko palikti konsulinj agentq (jgaliotinj)". Konsulinio tinklo kûrimgsi 1919 m. antroje puséje skatino pirmiausiai gyvybiniai poreikiai - lietuvjy pabégéliy grqzinimas j Lietuvq (ypac is Rusijos, Vokietijos ir kitur) bei prekybos interesai - valstybés ekonominio funkcionavimo istekliij paieska. Puikiausiai tq jrodo siülymas jsteigti konsulat^ )AV bei Odesos ir Liepojos konsulaty kürimosi pavyzdliai. 1919 m. rugpjûcio 25 d. Lietuviij prekybos bendrovés" vedejas laisku kreipési j Ministry pirmininkq Mykolg Slezeviciy siijiydamas jkurti konsulatg JAV. Jis ministrui priminé, kad JAV siuo metu oficialiai Lietuvai niekas neatstovauja, ir mano, kad be pasiuntinybés reikéty ir konsulato - pastarojo net labiau. Lietuvos pilieciai is jav nori parvykti j Lietuv^, taciau negali, nes néra kam isduoti pasg. Lietuvos prekybos bendrové buvo jgaliota parduoti paskolos bonij uz 1 min. doleriy ir tam, kad paskolos bonai buty sékmingai isparduoti ir visi trukdymai is JAV valdzios puses panaikinti, buvo reikalingas Lietuvos konsulas JAV. Laisko autoriaus manymu, Lietuvai konsulas butinai reikalingas, nes praeis daug laiko, kol Lietuva atsiys savo konsul^, todél siûlé M. Slezeviciui, iki atvykstant Lietuvos atstovams, jgalioti amerikietj. Kandidatu j konsulus(tiksliau-j garbés konsulus)pasiûléjon4 E. Karosq.Jeigu Lietuvos vyriausybé jo pasiülymui pritarty, prasé pranesti ir telegrama atsiysti jgaliojim^ peratstovybç Kopenhagoje, o instrukcijas, pasy blankus ir jgaliojimus perduoti per Vincent^ V. Vaskq, esantj Kaune. Is pateiktojo pasiijiymo matyti, kad laisko autorius greiciausiai nezinojo apie 1918 m. gruodzio 12 d. dr. J. Saulio is Berno pasiystq telegram^, kurioje jis Laikinosios valdzios vardu ir susizinojçs su Amerikos lietuviy misija prasé ir jgaliojo Amerikos Lietuviy tarybos Vykdomgjj komitetq" laikinai atstovauti laikinqjq Lietuvos vaidzig ir ginti Lietuvos ir jos pilieciy interesus Amerikoje". Telegramoje Amerikos Lietuviy tarybos Vykdomasis komitetas" taip pat buvo prasomas isgauti is JAV Lietuvos neprikiausomybés pripazinimq, rûpintis Lietuvos atstatymui irorganizacijai gauti pasalpos irreikiamo kredito. Telegramoje buvo pabréziama, kad iki jgaliojimo dokumenty pristatymo si telegrama tinka kaip oficialus jgaliojimas^'. Taigi is pateikty fakty matyti, jog konsulato JAV reikéjo paskolos bony sékmingam ispardavimui bei prekybiniams Lietuvos ir JAV rysiams plétoti. Taciau pirmieji konsulatai JAV oficialiai buvo jsteigti tik po ketveriy mety: 1923 m. birzelio 1 d. jsteigtas Niujorke, 1924 m. sausio 1 d. - Cikagoje^^ 1919 m. spalio mén. jkurtas pirmasis Lietuvos konsulatas Liepojoje ir spalio 10 d. Lietuvos konsulu Liepojoje paskirtas Liudvikas Stulpinas", o konsulato sekretoriumi - 1919 m. lapkricio 1 d. Antanas Bauza^". Is vyriausybés posédziy protokoly matyti, jog rysys Lietuvai su Liepoja buvo reikalingas ne vien dél jo kaip prekybos uosto, per kurj éjo prekés j Lietuvq ir is jos, bet ir dél susisiekimo su Skandinavijos valstybémis ir D. Britanija. Liepojos telefono linija buvo sujungta su Kopenhaga ir Stokholmu, o Stokholmas - su Didzigja Britanija". 1919 m. spalio 24 d. Ministry kabinetas nutaré A. Lisauskj paskirti Laikinuoju Lietuvos vyriausybés jgaliotiniu" Odesoje ginti Lietuvos pilieciy reikaly Piety Rusijoje. jsikürimo reikalams buvo isskirta 4000 auksiny. A. Lisaukis buvo jgaliotas is einamyjy pajamy uz pasy ir jvairiy liudijimy isdavimq islaikyti rastinç ir mokéti sau algq (1500 auksiny ménesiui). Taip buvo jsteigtas Lietuvos konsulatas Odesoje^^. Oficial iojoje spaudoje pranesta, jog 1920 m. balandzio 10 d. atidarytas Lietuvos konsulato skyrius Mintaujoje. Jis isdavinéjo pasus ir liudijimus Lietuvos pilieciams Mintaujos apygardoje". Is pateikty pavyzdziy matyti, jog poreikis kurti Lietuvos konsulinj tinkl^ atsirado tik 1919 m. antroje puséje. jkurtiesiems konsulatams buvo keliamas pagrindinis tikslas-ginti Lietuvos pilieciy interesus uzsienyje, suteikti jiems galimybç grjzti j tévynç. Creta karjeros konsulaty 1919 m. antroje puséje didziyjy valstybiy sostinése buvo skiriami ir garbés konsulai, kurie veiké palaikydami glaudy rysj su atstovybémis Beriyne - Beño Cirsavicius (kilçs is Keimes) ir Stokholme - Fritjofas Alselis (Frithiof Ahiseii?^. O Pirmg kartq ÜRM etaty jstatymas seime svarstytas [^ 1921 m. kovo 3-11 d. ir seimo nariai galéjo issakyti ^ savo nuomonç dél Lietuvos konsulinio tinklo plétros 5 uzsienyje. U SO I

2. Seimo nariij konsulato " ir konsulo " samprata 1921-1926 metáis 2.1. Seimo nariij konsulato" samprata 1919-1920 m. konsulato" samprata Lietuvos Valstybés Tarybos priimtuose dokumentuose (jstatymuose, instrukcijose, taisykiése) dar nebuvo nusistovéjusi. Konsulatai, ar jstaigos, atliekancios konsulines funkcijas, buvo vadinamos atstovybémis, o konsulai - atstovais, jgaliotiniais arba prekybos agentáis {attache). Jau pirmoje dalyje minéjome, kad Odesoje konsulo funkcijas atliekantis zmogus buvo vadinamas jgaliotiniu"^'. Isnagrinéjç 1921-1923 m. Seimui pateiktus svarstyti URM etatg jstatymus bei j'y papildymus ir pakeitimus, seimo nariij pasisakymus, matóme, kad atstovybés" ir konsulato" samprata mazai skyrési. Atstovybé neretai atlikdavo konsulato, o konsulatas - atstovybés funkcijas, todél nereikéty stebétis, kad konsulatai buvo vadinami atstovybémis", o atstovybés - konsulatais". Pateiksime pavyzdziy. 1921 m. kovo 3 d. svarstant URM etatus, referentas Liepojos konsulatq pavadino Liepojaus atstovybé", nors etaty sqrase buvo jrasyta konsulas"^". Kazys Skirpa, kalbédamas apie bütinybc palikti konsulatq Sibire teigé, kad reikpalikt atstovybé"^'. Net 1923 m. Pranas Viktoras Raulinaitis, kritikuodamas Lietuvos konsulinio tinklo darb^, pavartojo sgvokq Lietuvos konsulines atstovybés"^^. Calbüt dél to seimo nariai, taupydami biudzeto lésas, taip drqsiai vietoje atstovybiij (ypac 1921 m.) steige konsulatus gerai nesuvokdami, kad diplomatinis ir konsulinis korpusas yra atskirti vienas nuo kito. j tai seimo nariy démesj atkreipé ir uzsienio reikaly ministras 1923 m. gruodzio 5 d. posédyje aiskindamas, kad diplomatinis korpusas ir konsulinis yra atskiri"". Tg rodyty ir Seimo uzsienio reikalij (toliau- URK) ir Finansg ir biudzeto (toliau- FBK) komisijos sprendimas jsteigti konsulatg Stokholme vietoje jaunesniojo sekretoriaus etato Lietuvos atstovybéje Skandinavijoje^'', Mykolas Krupaviciaus sicilymas Lietuvos konsulato Olandijoje etatus atiduoti atstovybei Skandinavijoje^^ ir Lado Natkeviciaus, aiskinimas, kad jei Lietuva negali jkurti Helsinkyje konsulato, tai tegul atidaro bent atstovybés skyriij"^^. M. Krupaviciaus manymu, atstovas" reikalingasten, kuryra Lietuvos pilieciij ir jiems reikalinga globa bei reikalinga vesti tam tikra politika ir prekyba"". Kyla natüralus klausimas, o kam tada reikalingas konsulatas? Uzsienio reikalij ministras Juozas Purickis suprato, kad politiniams santykiams" konsulato yra per maza"^^. MÛS4 teiginj patvirtintq ir 1924 m. gruodzio 5 d. Mykolo SIezeviciaus pastebéjimas, kad anksciau konsulai apsirubeziuodavo daugiausia politiniais dalykais" ir es^ jau laikas uzsiimti ekonominiais"^'. Tiek atstovo, tiek ir konsulo funkcijos buvo suvokiamos vienodai. Tq rodyty jau müsij cituoti M. Krupaviciaus bei K. Skirpos pasisakymai. Pastarasis aiskino seimo nariams, kad Sibire esama apie 100 lietuviq kolonijy, todél reikalinga atstovybé, kuri rüpintljsi lietuviij organizacijomis, bütij ramstis Lietuvos pilieciams ir ginty jy interesus'"'. Sunku bütlj kaltinti seimo narius, atrodytij, elementariij dalyky neismanymu, taciau tuo metu jvairiose valstybése buvo skirtinga praktika. Pavyzdziui, Danijos paskirtasis konsulas Kaune 1921 m. Erikas Bieringas [Erik Biering) atliko ne tik konsulo, bet ir atstovo funkcijas. Todél teisus buvo Vincas Cepinskis, kaip pavyzdj pertvarkant atstovybés siülydamas imti Skandinavijos valstybés, Olandijq, Sveicarijg, kurios, steigdamos konsulatq paskirdavo konsulq ir jam padéti sekretorig, kurie atlikdavo ir konsulinius patarnavimus, ir informavo siuntusig valstybç apie ekonomikos ir pramonés, rinkos büklc Lietuvoje, ir atliko atstovo vaidmenj"*'. Tiek 1921 m. kovo, tiek ir spalio mén. jau buvo suvokiancig (Juozas Purickis, Viadas Jurgutis), kad konsulatai turétij megzti ekonominius rysius""^. J. Purickis, seimo nariy paragintas, dél to ir siülé Suomijoje steigti konsulatg, nes valstybiij santykiai daugiau grjsti ekonominiais reikalais"''^ Uzsienio reikaly viceministras Petras Klimas bene aiskiausiai apibrézé konsulato funkcijas (optacijos procedúra, pilieciy grjzimo bei jij turto gr^zinimo j Lietuvg tvarkymas) kalbédamas apie Lietuvos konsulato Maskvoje steigimq 1921 m. spalio 21 d. posédyje*"". Taciau dar ir 1923 m. Vincas Kvieska galvojo, kad atstovai gali eiti ir konsulg pareigas, nes esq dabar 15 zmoniy (5 generaliniai konsulai, 6 konsulai ir 4 vicekonsulai) rüpinasi ekonominiais reikalais"''^ 1921 m. dar nebuvo jvardijamas konsulato rangas, sunku buvo nuspéti (jei ne informacija archyve ir spaudoje"''), kur buvo jsteigtas ir veiké vicekonsulatas, o kur-konsulatas**'. Visi konsulatai (ir konsuliniai agentai, ir vicekonsulatai, ir konsulatai) etatuose buvo vadinami vienu vardu - konsulatas", ir tik 1923 m. pradedamos etatuose jvardyti \i kategorijos (ir tai ne visada tiksliai). 1.2. Seimo nariq konsulo" samprata Kaip seimo nariai suvoké konsulo, generalinio konsulo bei garbés konsulo ir generalinio garbés konsulo pareigas, matyti is seimo nariy pasisakymy, iskiausius URM pranesimus seime, svarstant URM etatus ir biudzetq, aptariant algij nustatymo Lietuvos atstovybiy uzsienyje tarnautojams jstatymus. Garbés konsulo" samprata, ypac 1921 m., tikrai buvo gana neaiski. M. Krupavicius, kalbédamas apie atstovo Olandijoje atsaukimq, garbés konsul^ viename is pasisakymij pavadino vietiniu pilieciu", kitame - garbés atstovu""". Analogisko poziijrio, kaip ir dél konsulato Olandijoje, laikési ir dél konsulato Helsinkyje, manydamas, kad konsulu gaiety bûti ir suomis", taciau - ne garbés konsulu'". Taigi sqvoka garbés konsulas" seimo narí4 pasisakymuose dél Lietuvos konsulaty uzsienyje 1921 m. nefigüravo. Apie garbés vicekonsul^ Bauskéje (veiké nuo 1921 m. birzelio ) 1923 m. gruodzio 5 d. taip pat buvo sakoma, kad pareigas eina ten gyvenantis asmuo", nors seimo nariai apie jj diskutavo kaip apie karjeros konsul4^\ Garbés konsulo" samprata aiskéti émé 1923 m., Ernestui Galvanauskui nusprendus, kad Lietuva, turédama Lietuvos Seimas ir konsulinio tinklo kürimas 1920-1927 metáis ISSN 1392-0456 1

IS TAUTOS PRAEITIES Ktaipédos uost^, turétg turéti kiekviename didesniame kurios nors vatstybés uoste konsulq ar vicekonsulq, norint apginti rnûsy laivininkystés reikatus"". Buvo nusprçsta paskirti eilç garbés konsulg, vicekonsuly ar garbés konsuliniy agentij tam tikruose uostuose, o kiekvienoje vatstybéje jsteigti generalinj konsulatq". 1923 m. gruodzio 5 d. svarstant URM etatus Antanas Smulkstys aiskino, kad konsuto darbas ne visada Lietuvos valstybés yra apmokamas, esq tokie konsutai vadinami garbés konsutais". Dél tos garbés Annerikoje esg varzosi daug pilieciq, nes tame mato gatimybç sutvarkyti ir asmeninius reikalus" (apie tai minéjome pirmoje dalyje)'"*. Taciau diskusija dél garbés vicekonsulobauskéjeirgeneratiniogarbés konsulo Bertyne parodé, kad seimo nariai nezinojo garbés konsutij skyrimo tvarkos. Todél E. Catvanauskas, norédamas nutraukti bereikatingas diskusijas tais ktausimais, kurie nepriktausé J4 kompetencijai, paaiskino seimo nariams, kad garbés konsuly etatai nesvarstomi, todél sicjté daugiau apie tai nediskutuoti. Garbés konsulai buvo skiriami Lietuvos jstatymg numatyta tvarka LJRM ir patvirtinami Respublikos prezidento. Garbés konsutai atlyginimo negaudavo, taciau pagal konsulinj statut^ imdavo tam tikrq procentq nuo pajamq uz atliktus darbus". Kaip pavyzdj pateiké Martynq Ycq, kuris tuo metu buvo Norvegijos garbés konsulas Kaune. Esq garbés konsulatai suteikia uzsienieciams galimybç susipazinti su Lietuva ar bent su jos vardu^^ E. Galvanauskas paaiskino ir garbés konsuty paskyrimo tvarkg (ji véliau buvo jteisinta Garbés konsutij tarnybos instrukcijoje"): zmogus j pareigas yra rekomenduojamas, tada uzktausiama informacijos priimancios valstybés URM ir tik gavus reikiamy zinig skiriamas arba ne. Esg skirti garbés konsulus yra naudinga tiek diplomatiniu", tiek ir propagandos" poziûriu. Taip parodoma, kad konsulai yra reikalingi ir esama ekonominiij santykiij su priimancia vatstybe. Be to, tai puikus búdas isvengti bereikatingij islaidy'*. Generatinio garbés konsulo samprata, o tiksliau -neteisinga samprata, taip pat paaiskéjo 1923 m. gruodzio 5 d. svarstant URM etatus. A. Smulkstys seimo nariams aiskino, kad generalinis konsulas (turéjo omenyjegeneratinj garbés konsutg - S. G.),,attieka pareigas ne tik toje vietoje, kur jis skiriamas, bet jis kartais apima ir kitas vietas ir del to turi generatinio konsuto vardq"''. E. Gatvanauskas aiskino seimo nariui, kad pastarasis neteisingai supratogeneralinio (garbés) konsuto pareigas. Es^ generatinis konsutas skiriamas tada, kai priimancioje valstybéje yra eile konsuly". Generatinis konsulas yra asmuo, kuris koncentruoja visq darbg priimancioje vatstybéje, gauna visy ten paskirty konsuly ataskaitas, daro jy santraukas ir atitinkamoms ministerijoms teikia reikalingg informacijq. Generalinio konsuto darb^, E. Gatvanausko teigimu, sudaro trys pagrindinés kategorijos": 1) Lietuvos piliecilj apsauga; 2) notarinis" darbas (gimimo, mirties tiudijimy, pasy isdavimas); 3) darbas prekybos ir ekonomikos srityse^. Generatiniam konsului taip pat pagal pareigas prikiausé jvairiij nesusipratimy su centrinémis priimancios vatstybés institucijomis aiskinimasis bei rinkimas Lietuvai naudingos informacijos ekonomikos ir finansy srityse*'. Seimo nariy konsulo funkcijy samprata taip pat jvairavo. 1921 m. spatio 21 d. V. Cepinskio manymu, konsulas Otandijoje turéty stebéti rinkq, padéti ieskoti paskolos bei pataikyti dvisalius ekonominius rysius". P. Klimas, kalbédamas apie bûtinumq palikti etatuose nurodyt^ darbuotoj4 skaiciy pabrézé, kad konsutatas buvusioje caro taiki^ Rusijos sostinéje reikatingas, kol bus vykdoma taikos sutartis su Sovietij Rusija ir grgzinami tremtiniai". 1923 m. konsulaty attiekamy funkcijy samprata buvo gerokai aiskesné. Tai matyti is P. V. Raulinaicio Lietuvos konsuliniij atstovybiy kritikos. jis isvardijo sias konsutatij funkcijas: Lietuvos ekonominiy ir prekybos interest atstovavimas, informavimas apie importo ir eksporto gatimybes". Jo supratimu, konsuto yra pareiga, kad visuomené bijty kuo placiausiai siais klausimais informuota, kad mijsg pramonininkai zinoty, kurioje valstybéje patogiausia pirkti prekes ir kurioms valstybéms geriausiai savo prekes eksportuoti", informuoti apie galimybç investuoti kapitalq Lietuvoje". Konsulas taip pat turéjo palaikyti glaudy rysj su vietos lietuviij kolonija. iq konsulo funkcijq minéjo Balys Zygelis, Vincas Kvieska, Pranas Viktoras Rautinaitis, suvokdami, kad konsutas turétij bûti ne vien vatdininkas, isdavinéjantis pasus ir vizas''^. KonsutLj funkcijos aiskiausiai buvo jvardytos 1924 m. gruodzio 5 d. svarstant Valstybés biudzet^ 1925 metams'''. M. Stezevicius kritikuodamas, jog URM nekreipia démesio tai, kad visóse vatstybése, kuriose Lietuva turi ekonominiy interesg, bûtij suregutiuotas ir tinkamai pastatytas mijsij konsulaty sutvarkymas", isvardijo, kokiq veiklq konsulai turétij vykdyti (tirti rinkq, informuoti priimanciq valstybç apie Lietuvos ekonominç padétj, o verslininkus apie gaminiij rinkg, eksport^ ir rûpintis tietuviskos produkcijos propagavimu uzsienyje)'". Uzsienio reikatij ministras Voldemaras Carneckis, atsakydamas j kritikq del konsutaty veiktos turéjo pripazinti, kad ji teisinga, taciau pazyméjo, kad konsulatai neaprépia viso jiems pavesto darbo, nes veiklos laukas platus (jvairüs konsutiniai patarnavimai), o dét tésij taupymo darbuotojy skaicius ribotas. Uzsiminé apie Kaune vykstanci^ konsutq konferencij^, kuri ir buvo sukviesta tam, kad bûtij galima aptarti gatimybes ir budus kaip gatima efektyviau tq darb^ dirbti'""'. Pirmiausiai konferencijoje siekta aptarti eksporto klausimus (rinkij paieskg, tarpininkavimg, informavimg apie import^ bei techninius klausimus). Konsulai buvo supazindinti su pagrindiniu uzdaviniu - informuoti uzsienio verslo struktûras apie Lietuvoje gaminamq produkcijg, ekonomines irfinansinesgalimybesbei eksport^ ir import^. Is pateiktg pasisakymy matyti, kad geriausiai konsuly funkcijas suvoké uzsienio reikalij ministrai (ir bandé savo sampratq perteikti seimo nariams), taciau konsulams pavedamij darby sarasas kasmet nuolat itgéjo. Tg rodytij ir jau minéta M. Slezevicius frazé, kad anksciau konsulai apsirubeziuodavo daugiausia politiniais dalykais", esg jau laikas uzsiimti ekonominiais"". 1925 m. rugséjo 29 d. Ministras pirmininkas (pristatydamas naujojo kabineto dektaracijg) pabrézé, jog vyriausybé sieks, kad Lietuvos konsutatai gausiai tiektij ziniij apie vietos rinkas Lietuvos eksportui" (informuoty spaudq ir O a < 5 I

kt.)", o 1926 m. birzelio 22 d. M. SIezevicius ministrij kabineto dekiaracijoje nurodé, kad vyriausybé, siekdama uzmegzti platesnius ekonominius rysius su uzsieniu isplés r pertvarkys mûsy konsuliarinj atstovavimg kitose vaistybése, eis prie konsuliariniy sutarciy sudarymo"". Taciau po 1926 m. gruodzio 1 7 d. jvykiy vél grjzta prie 1921 m. praktikos. Svarstant 1927 m. biudzetq 1926 m. gruodzio 30 d. Steponas Kairys, kalbédamas apie,,diplomatinj aparatg" uzsienyje pazyméjo, kad bent dal is mûsij diplomatiniij atstovybig uzsienyje turétij bûti ar pakeista konsulatais, ar visai panaikinta". Socialdemokraty frakcija seime siülé Lietuvos atstovybç Amerikoje keisti generaliniu konsulatu". 3. Seimo narilj ir URM motyvai steigiant konsulatus 1921-1923 metáis 1921 m. seimo nariy siûlymu ar pritarimu buvo jsteigti konsulatai Stokholme, Olandijoje, Helsinkyje, Sibire, Hamburge. Seimo stenogramose esanciij pasisakymy analize rodo, jog siûlant steigti auksciau isvardytus konsulatus, vyravo skirtingi motyvai. Siûlant jsteigti konsulatq Stokholme, L. Natkevicius vadovavosi ekonominiais motyvais tikédamasis, kad Lietuvai atgavus Klaipédq, be abejojimo, vienu ar kitu atveju teks su Svedais ir prekybos reikaly turéti"". Panasüs motyvai buvo jvardyti ir seimo nariams siûlant jsteigti Lietuvos konsulatq Helsinkyje. Pirmasis-suomiai lankydamiesi Kaune siûlo ekonominius mainus, antra, gali neigiamai paziûréti j atstovybés perkéllm^ j Talinq. Todél, L. Natkeviciaus manymu, jei jau seimas negali jkurti konsulato Helsinkyje, tai tegui atidaro bent atstovybés skyriy. Pirmininkaujantisposédziui pasiûlé jtraukti konsulat^ Helsinkyje j URM etatij jstatymq"". Motyvus, dél kuriy bûty verta steigti konsulatq Olandijoje, vardijo Vincas Cepinskis. Pirmasis motyvas - olandai turi savo konsulatq Kaune, antrasis - Olandija yra malonus krastas" ir daugumai draugy patiks ten bûti konsulu". Treciasis - Olandija yra politinés laisvés ir dvasios laisvés krastas, t. y., laisvés zidinys". Ketvirtas - siltas olandy atsinesimas" j Lietuvg". J. Purickis aiskino, kad URM jau seniai mané jsteigti ten konsulat^, tik nerado tinkamos kandidatûros eiti konsulo pareigy" ir dél to nejtraukéjetaty jstatymoprojektq'". Kiekvéliau 1921 m. spalio mén. savo motyvus, kodél reikétlj islaikyti konsulatg Olandijoje (seimo nariai siûlé jj uzdaryti"), isdésté ir J. Purickis. Jis kaip ir V. Cepinskis 1921 m. kovo mén. buvo tos nuomonés, kad Olandija turi Lietuvoje konsulq, taciau atkreipé seimo nariij démesj ir j kitus: 1 ) Olandija pripazino Lietuvq de jure, 2) to reikalauja mandagumas, 3) pradedami megzti prekybos rysiai su Olandija ir lietuviai vaziuoja j Olandijq ir atgal. Todél siûlé ziûréti j ateitj ir konsulatui islaidy negailéti. V. Cepinskis, paremdamas J. Purickio nuostatq palikti konsulat^ Olandijoje, pateiké ir naujy motyvy. )is nurodé, jog Olandija yra tranzito krastas (per jj eina lietuviskos prekés), konsulas galétij stebéti rinkq, galima bûtij gauti paskolos ir tai padéty palaikyti ekonominius dvie'\^ saliij santykius. Be to, Olandijoje auginami veisliniai gyvuliai, kuriy reikia Lietuvos zemés ûkiui"'. Antrojo skaitymo metu, nors seimo nariai ir abejojo dél konsulato Olandijoje reikalingumo, paliko jj laikinai, dél dékingumo" tik vieno balso persvara: 28 buvo uz", 27 - prles"''^ J. Purickis, prasydamas seimo leidimo steigti konsulatq Hamburge nurodé tik vieng motyvq - is Amerikos per Hamburgs keliaujancius Lietuvos piliecius. Ministras minéjo atvejus, kai Lietuvos pilieciai, nesant Lietuvos konsulato Hamburge likdavo be pagalbos, todél siûlé ateityje tokig klaidq taisyti^'. J. Purickio prasymui tiek seimas, tiek ir FBK nepriestaravo. Daug diskusijij 1921 m. kovq kilo ir dél konsulato Tomske. FBK siûlé konsulatg is etatq jstatymo isbraukti motyvuodama tuo, kad pabégélig reikalus gali tvarkyti ir jgaliotinis. J. Purickis prasé seimo Lietuvos konsulatus Tiflise ir Tomske palikti nors laikinai, dél ten likusiij lietuviij tremtiniy, taciau pritaré komisijos nuomonei, kad tuo galétij rûpintis ir specialiai tam skirtas jgaliotinis. Nematydamasgalimybés islaikyti abu konsulatus, uzsienio reikaly ministras labai prasé seimo jsteigti nors vieng konsulatq Sibire (nes ne visur susikûré komitetai, galintys rûpintis lietuviy reikalais)"^. Ministry dél konsulato Tomske palaiké Seimo narys Vytautas Rackauskas. Jo manymu, Sibire lietuvius buriantys irjiems vadovaujantys inteligentai grjs j Lietuvg ir vietiniai lietuviai (istremti dar caro laikais ir ten likç gyventi) liks be nieko". Siûlé palikti konsulatq, bet nebûtinai Tomske. Kaip galimq variant^ mané esant ir Novo-Nikolajevskq, nes su juo buvo lengviau susisiekti negu su Tomsku''^ J. Purickis aiskino seimo nariams, kad is Lietuvos atstovybés Maskvoje buvo deleguotas jgaliotinis, kuris tuos komitetus suorganizuoty ir padarytij laikinq konsulatg'""". J. Purickj ir V. Rackauskq palaiké K. Skirpa. Jis teigé, kad Sibire esama apie 100 lietuviy kolonijij, todél reikalinga atstovybé, kuri rûpintysi lietuviy organizacijomis, bût4 ramstis Lietuvos pilieciams ir ginty i} interesus. Todél pasisaké uz atstovybés" palikim^"'. Taigi, seimas turéjo apsisprçsti: konsulatq uzdaryti, perkelti j Novo-Nikolajevskg, ar jsteigti Sibiro konsulatq. Referentas buvo uz tai, kad konsulo funkcijas turéty atlikti zmonés is konsulato Maskvoje ir todél Sibire steigti konsulato nematé reikalo. Baisuojant paaiskéjo, kad seimo nariai buvo uz Sibiro konsulato jsteigimg (tiksiiau, uz Tomsko konsulato pervadinimq Sibiro konsulatu) ir konsulato Tiflise uzdarymg"'. 1921 m. spalio 21 d. labai rimtai seimo nariy ir uzsienio reikalij ministro nuomonés susikirto dél Lietuvos konsulato Petrograde etattj. FBK siûlé isbraukti prekybos skyriaus vedéjo, 1 sekretoriaus, 1 kanceliarininko", 1 masininko" ir 1 tarno etatus. Petrogrado konsulato etaty stojo ginti" uzsienio reikaly viceministras P. Klimas. Jis aiskino, kad tai buvusi Rusijossostiné, vis dar tebesanti centru, kuriame sukaupta daug lietuviy turto (kurj reikia susigrgzinti). Lietuvos Seimas ir konsulinio tinklo kûrimas 1920-1927 metáis ISSN 1392-0456 I

ISTAUTOS PRAEITIES Taciau pirmas P. Klimo pasisakymas seimo nariq nejtikino ir etaty buvo sumazinta per pusç. Per treciqjj skaitymq jis aiskino seimo nariams, kad Petrogrado konsulatas dar formuojasi, todél visi etatuose nurodyti tarnautojai reikalingi. Taip pat pabrézé, kad konsulatas buvusioje caro laiklj Rusijos sostinéje reikalingas, kol bus vykdoma taikos sutartis (turima omenyje 1920 m. liepos 12 d. pasirasyta Lietuvos ir Soviety Rusijos sutartis) ir grqzinami tremtiniai. Beto, ten reikalingas juriskonsultas, nesgabenami archyvai ir yra daug neissprçsty optacijos bylij^'. Seimo nariai apsigalvojo ir paliko visus URM numatytus etatus, pakeitç prekybos skyriaus vedéjo etatq j juriskonsulto'^. 1923 m. pabaigoje, svarstant URM etatus, daugiau démesio buvo skiriama konsuly veiklos analizei bei konsulinio tinklo plétros krypciy pagrjstumui. B. 2ygelis, kalbédamas apie URM etatus pastebéjo, kad Amerikoje, kur gyvena tiek daug lietuviy, galinciij informuoti, kur investuoti kapital^", yra tik du konsulai (Cikagoje ir Niujorke)'-'. Jis, pritardamas V. Kvieskai, apgailestavo, kad neproporcingas konsuig ir vicekonsulq pasiskirstymas: didelése kolonijose Cikagoje ir Niujorke yra, taciau kitose gausiose kolonijose konsulai nenumatomi'"*. B. ygelio manymu, Lietuvai tikrai nereikéjo dviej4 konsulatg Latvijos pasienyje: Daugpilyje ir Bauskéje. Jo manymu, Lietuvai uztekty jsteigti tik konsulatg Daugpilyje, nors svarstymo metu vicekonsulatas jau veiké ir per jj grjzta lietuviai tremtiniai is Rusijos, bet priestaravo konsulato Bauskéje egzistavimui motyvuodamas tuo, kad ten gyvena tik 200 lietuviy'^ B. ygelis, pritardamas V. Kvieskos ir P. V. Raulinaicio nuomonei, kad konsulatas Daugpilyje yra butinas, pridûré, kad konsulas nebûty vien valdininkas, kuris isdavinéja pasus ir vizas, o turéty bûti susirisçs su vietos lietuviais". Siûlé imti pavyzdj is latvig, kuriij vicekonsulas Siauliuose (Rudolfas Puikis) palaiké glaudzius rysius su vietos latviy bendruomene (dalyvaudavo atidarant latviij mokykias ir kt.)"^. Ministras prasé seimo palikti ir konsulat^ Bauskéje, nes jis labai mazai atsieina", konsulo pareigas eina ten gyvenantis asmuo", kuris ir atlieka visus darbus. Konsulatai Bauskéje ir Daugpilyje, ministro manymu, jsteigti, nes tose apskrityse gyvena daug lietuviy ir Lietuvos pilieciij ir jiems nepatogu vaziuoti j Rygq gauti paso ir ten laukti visg dienq, o jei uztrunka atsakymas is Kauno, tenka vaziuoti ir antrg kartg. Esq taip su Lietuvos pilieciais eigtis negalima. E. Calvanausko duomenimis, Latvijoje tuo metu gyveno apie 40 tûkst. lietuviy, todél siûlé nesunkinti jiems gyvenimo^'. Latvija leido gyventi lietuviams tik gavus Lietuvos vizq, o ji isduodama tik metams, todél kasmet reikédavo vaziuoti j Rygq pratçsti'^. B. ygelis siûlé uzdaryti konsulatq Bauskéje, o Daugpilyje ir Rygoje esantiems vicekonsulams aplankyti Bauskés apskritj". Ir nors referentas B. Zygelio siûlymui uzdaryti konsulatg Bauskéje nepritaré, seimo nariai balsavo uz"'"". Seimo nariij ir URM motyvy sankirtg analize rodytij, kad URM ir Seimo nariy Lietuvos konsulinio tinklo vizija skyrési, skirtingi buvo ir konsulinio tinklo administravimo kaitos motyvai. 4. Seimo vaidmens kaita formuojant Lietuvos konsulinj tinklq 1921-1926 metáis 4.1. iniciatorius ir katalizatorius (1921 m. pavasaris) Analizuojant 1921 m. kovo ir spalio mén. vykusius URM etatij jstatymo svarstymus seime, matyti aiskûs seimo vaidmens skirtumai. 1921 m. kovo mén. seimas buvo iniciatorius steigiant konsulatus Helsinkyje (URM nebuvo apsisprendçs, ar ten reikéty konsulato), Olandijoje, ir Sibire. Seimo URK isreiské nuomonç, kad yra reikalingi konsulatai Sveduose, Olanduose, o ministeris dar siûlys jsteigti konsulatg Hamburge"'"'. URM tekoteisintis, kodél néra nei atstovybés, nei konsulato Suomijoje (esg ten zadama jsteigt bent konsulatas")'"^ bei nuolankiai prasyti seimo, kad leisty steigti konsulatus (pavyzdziui, Hamburge). Seimas ryztingai sumazino tarnautojy skaiciy jau veikianciuose Lietuvos konsulatuose Liepojoje (Liepojos konsulate vietoje sekretoriaus ir masininko nusprçsta palikti vienq - sekretoriij masinink^), Karaliauciuje, Petrograde (jvestos dvigubos pareigybés: sekretoriaus masininko ir sargo kurjerio) ir dar tik planuojamuose atidaryti konsulatuose (Niujorke, Cikagoje)'". Kaip jau minéjome, seimo nariij iniciatyva konsulatas Tomske pervadintas j Sibiro konsulatq", o konsulatas Tiflise isbrauktas is URM etaty. Svarstant paaiskéjo, kad seimo nariai geriau orientavosi situacijoje (pavyzdziui, K. Skirpa) negu uzsienio reikaly ministras J. Purickis, kuris teigé, kad sédint Kaune labai sunku nusprçsti, kur reikéty jsteigti konsulatq"'"". Konsulatas Helsinkyje jtrauktas j URM etatus tik seimo nariij iniciatyva"". 4.2. Pritaréjas" ir kritikas (192 / m. ruduo - 1926 m.) Situacija pasikeité 1921 m. rudenj. Seimo URK ir FBK ryztingai sumazino URM etatij skaiciy, pasiûlé uzdaryti konsulatq Petrograde'"*". Antruoju skaitymu buvo labai sumazinta etaty (noréta uzdaryti konsulatg Olandijoje, perpus sumazinti e^at^ konsulate Petrograde, taip pat-sibire, Liepojoje ir Hamburge)"", taciau treciuoju skaitymu, dalis J4 uzsienio reikalij ministrui prasant, vél buvo grqzinta. Taip pat paaiskéjo, kad URM reikalavo tik seimo nariij pritarimo: P. Klimas be uzuolankq seimo nariams pasaké, kad reikia faktinas darbas jviikti j juridines formas"'. Todél 1921 m. rudenj laiméjo URM pozicija. 1922 m. gruodzio mén. URM planavo, be jau anksciau minétij Niujorke ir Cikagoje, steigti konsulatg Daugpilyje bei prasé pritarimo jau veikianciam konsulatui (tiksiiau, vicekonsulatui) Bauskéje"". 1923 m. sausio 26 d. tçsiant URM etaty aptarimg, M. Krupavicius priminé, kad tvarka ministerijoj jau jvesta ir reikalinga tik formalaus patvirtinimo""". URM etatai jsigaliojo atgaline data (nuo 1923 m. sausio 1 d.)'". I < S O S a I

1923 m. lapkricio 27 d. svarstant URM etatus seimo nariai issaké priekaistus dél konsulaty Skandinavijoje nebuvimo"^ neproporcingo konsulaty ir vicekonsulaty pasiskirstymo, siûlé keisti konsulinio tinklo plétros politikq, taip pat uzdaryti konsulat^" Bauskéje"^ Taciau tik pastargjj ketinimq seimo nariams pavyko realizuoti'". 1923 m. gruodzio 5 d. E. Calvanauskas dar kartq aiskino, kad jis neprasé ko nors skirti, o prasé patvirtinti reikiamq etaty skaiciy"'". Aptarus seimo vaidmens kaitq formuojant Lietuvos konsulinj tinklq 1921-1926 m. matyti, kad didziausiq vaidmenj seimas suvaidino pleciant konsulinj tinkl^ 1921 m. pradzioje, pasiûlydamas jsteigti konsulatus Olandijoje, Helsinkyje, Stokholme, Sibire, ir kiek mazesnj - 1923 m. pabaigoje. Is vados 1. Apzvelgus konsulinio tinklo kûrimq 1919 m. antroje puséje-1920 m. pradzioje matyti, kad jkurtiesiems konsulatams buvo keliamas pagrindinis uzdavinys - ginti Lietuvos pilieciij interesus uzsienyje, suteikti jiems galimybç grjzti j Tévynç. 2. Seimo nariy konsulato" ir konsulo" sampratos analizé parodé, kad 1921 m. vienareiksmio suvokimo nebuvo. Aiskesné ir apibréztesné konsulato" ir konsulo" funkcijy samprata susiformavo tik 1923 metáis. 3. 1921-1923 m. diskusijlj seime dél konsulatij steigimo, uzdarymo, administravimo analizé parodé, kad konsulatai buvo steigiami ne tik dél socialiniy ir ekonominig, bet ir dél politiniy motyvy. Seimo narig ir uzsienio reikaly ministry motyvy sankirty analizé leistij teigti, kad ministerijos r seimo nariy Lietuvos konsulinio tinklo vizija skyrési, skirtingi buvo ir konsulinio tinklo administravimo kaitos motyvai. 4. Aptarus seimo vaidmens raidq formuojant Lietuvos konsulinj tinklg 1921-1926 metáis paaiskéjo, kad 1921 m. pradzioje seimas vaidino iniciatoriaus ir katalizatoriaus, o 1921 m. pabaigoje-1926 m. - pritaréjo" ir kritiko vaidmenj. Nuorodos 1 Valstybés biudzetas 1925 m. (Il skaitymas). Seimo stenogramos. 145 posédis, 1924 m. gruodzio 5 d., p. 10. 2 Satas, J. Lietuvos tarptautinis pripazinimas: praeities ir dabardes realijos. Vilnius, 1991, p. 35-37. 3 2epkaité, R. Uzsienio valstybiij reakcija j 1940 m. birzelio-liepos mén. jvykius Lietuvoje. Praeities baruose. Vilnius, 1999, p. 295. 4 Jonusauskas, L. Likimo vedami. Lietuvos diplomatinés tarnybos egzilyje veikia 1940-1991. Vilnius, 2003, p. 38, 80-82, 110, 111, 112, 146-147-150, 238, 241-243, 249-250, 307-309,310-311,326-332; Jonusauskas, L. Lietuvos diplomatiné tarnyba 1940-1941 m. Calima rasti intérnete: http://wwvkí.genocid.lt/leidyba/6/laurynas6.htm; p. 1-8 [ziûréta 2003-12-30]. 5 Jonusauskas, L. Lietuvos konsulatas Cikagoje 1924-2004 metáis dokumentuose ir nuotraukose. Sud. Jonusauskas Laurynas, Vaclovas Kleiza. Chicago; Lithuanian Research and Studies Center, 2004, 137 p. 6 Skirius,. Lietuviij visuomenininkas ir diplomatas Bronius Kazys Balutis (1880-1967). Vilnius, 2001, p. 410, 528; Skirius, J. Julius J. Bielskis (1891-1976). Cyvenimas Amerikoje tarnaujant Lietuvai: ]AV lietuviq veikéjas ir diplomatas. Chicago: Lithuanian Research and Studies Center, 2004, p. 116-132. 7 vec, L. Cekoslovensko a pobaltské státy 1918-1939. Praha, 2001, p. 230. 8 Bukeleviciûté, D. Lithuania and Czechoslovakia in the period 1918-1939: dynamics of mutual relations (Summary of Doctoral Disseration). Vilnius, 2006. 9 Merkiené, R., Paukstyté-Sakniené, R.,Savoniakaité, V., äaknys, í. Latvijos lietuviai. Tapatumo israiska. Etninés ir kultorinés orientacijos. Vilnius, 2005. 288 p. 10 Crigaraviciüté, S. Lietuvos konsulatai Skandinavijoje 1921-1940 metáis. Vilnius: VPU leidykla, 2007, 254 p.; Crigaraviciúté, S. Lietuvos garbés konsulatai Norvegijoje 1926-1940 metáis. Istorija, 2004, t. LXI, p. 24-37; Crigaraviciüté, S. Lietuvos ir Cekoslovakijos konsuliniai rysiai 1921-1940 metáis. Lietuva ir Cekija, 2004, nr. 5-7, p. 139-173; Crigaraviciüté, S. Skandinavija Lietuvos diplomatijoje 1918-1940 metáis. Vilnius, 2002, p. 135, 139, 166 ir kt.; Crigaraviciüté, S. Atstovavimo Lietuvai Skandinavijos salyse problemij svarstymai Lietuvos Respublikos seime 1920-1927 metáis. Parlamento studijos, 2005, nr. 3, p. 33-51; Crigaraviciüté, S. Lietuvos konsulatai Skandinavijoje Vilniaus gynyboje. Vilniaus klausimas Lietuvos respublikos diplomatijoje (1918-1940). IV mokslinés konferencijos pranesimai. Kaunas, 2003, p. 65-79; Crigaraviciüté, S. Konsulatai (konsuliné tarnyba). Mazosios Lietuvos encikiopedija. Vilnius, 2003, t. 2, p. 279; Crigaraviciüté, S. Lietuvos generalinis konsulatas Karaliauciuje. Mazosios Lietuvos encikiopedija. Vilnius, 2003, t. 2, p, 279-281; Crigaraviciüté, S. Lietuvos generalinis konsulatas Klaipédoje, Mazosios Lietuvos encikiopedija. Vilnius, 2003, t, 2, p. 281; Crigaraviciüté, S. Lietuvos respublikos konsulatas Tilzéje. Mazosios Lietuvos encikiopedija. Vilnius, 2003, t. 2, p. 281-282; Lietuvos konsulatai Svedijoje 1921-1940 metáis, Utuanistica, t. 53, nr. 4(72), p. 1-18. Lietuvos Seimas ir i<onsuiinio tinkio kurimas 1920-1927 metáis ISSN 1392-0456

IS TAUTOS PRAEITIES 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 Caigalaité, A. Lietuvos diplomatiné tarnyba sovietinés okupacijos svakarése. Istorija, 1997, t. 36, p. 178-207. Oiler, R. Suomen a Liettuan väliset suhteet ennen a nyt - Suomijos ir Lietuvos tarpusavio rysiai seniau ir dabar - Beziehungen zwisciien Finnland und Litauen in Vergangenheit und Gegenwart. Helsint<i, 2004, 211 p. Backis, A.S. Lietuvosdiplomatinétamyba(1940 06 15-1990 03 11 ). Istorija, 1997, t. 36, p. 3-47. Latvijas ärlietu dienesta darbinieki 1918-1991. Biogrâfiskâ värdntca. Riga: Zinätne, 2003, p. 403. Rupsiené, A. Is archyvy. Iseivijos organizacijij vaduojamoji veikla. Saltinig publikacijos. Calima rasti intérnete: http://www.genocid.it/leidyba/6/archyvai6. htm; p. 1-12 [ziûréta 2003-12-30]; Lietuvos generalinis konsulatas Niujorke. Galima rasti intérnete: http://www.geocities.com/erdveus/diplomatija/16. htm; p.1-2 [ziûréta 2003-12-30]; Lietuvos konsulatas Cikagoje. Calima rasti intérnete: http://www.geocities.com/erdveus/diplomatija/15.htm; p. 1-2 [ziûréta 2003-12-30]; Lietuvos konsulatai JAV. Calima rasti intérnete: http://www.geocities.com/erdveus/diplomatija/13.htm; p. 1 [ziûréta: 2003-12-30]; Lietuvos garbés generalinis konsulatas Venesueloje. Calima rasti intérnete: http://www.geocities.com/erdveus/diplomatija/12.htm; p. 1 [ziûréta 2003-12-30]; Lietuvos garbés generalinis konsulas Kanadoje, Toronte. Calima rasti intérnete: http://www.geocities.com/erdveus/diplomatija/n.htm; p. 1 [ziûréta 2003-12-30]; Suomiai ir lietuviai. Calima rasti intérnete: http:// www.biblioteka.lt/metai/suomija2/lt-suom.htm; p. 1-3 ]ziûréta 2003-12-30]. Crigaraviciûté, S. Atstovavimo Lietuvai Skandinavijos salyse problemq svarstymai Lietuvos Respublikos seime 1920-1927 metáis. Parlamento studijos, 2005, nr. 3, p. 33-51. Lietuvos konsuliné tarnyba buvo pavaldi URM ir diplomatinei misijai priimancioje valstybéje. Lietuva turéjo jvairiij karjeros ir garbés konsulatij tinklq bei keturis pagrindinius konsulij rangus: generalinius konsulus, konsulus, vicekonsulus ir konsulinius agentus (Konsulines tarnybos statuto - toliau KTS - 1 ). J. Saulys isvykdamas is Varsuvos paliko ten veikiantj informacij4 biur^. jame dirbo K. Vanagélis, Celinskaité, ir Kasakaitis. Su Lenkijos vyriausybé buvo sutarta ir dél kurjeriij siuntinéjimo j Varsuv^. Ir. 1919 05 27 Ministry kabineto protokolas. LCVA, f. 923, ap. 1, b. 24, I. 57-58. 1919 05 27 Ministry kabineto protokolas. LCVA, f. 923, ap. 1, b. 24, I. 57. 1919 08 25 Lietuviy prekybos bendrovés vedéjo laiskas M. SIezeviciui. LCVA, f. 923, ap. 1, b. 2, I. 19. 21 1918 12 12 J. Saulio telegrama Amerikos Lietuviij tarybos Vykdomajam komitetui. LCVA, f. 923, ap. 1, b. 8, I. 60. 22 1925 03 30 V. Carneckio rastas Ministry kabinetui. LCVA, i. 923, ap. 1, b. 429, I. 58. 23 1922 06 06 URM jsakymas Nr. 179. LCVA, f. 383, ap. 2, b. 574, I. 262. 24 1922 06 06 URM jsakymas Nr. 180. LCVA, (. 383, ap. 2, b. 574, 1.261. 25 1919 07 31 Ministry kabineto posédis. LCVA, f. 923, ap. 1, b. 57, I. 48a. 26 1919 10 25 Ministry kabineto rastas URM. LCVA, f. 923, ap. 1,b. 8, 1.65. 27 Lietuvos konsulatas Mintaujoj. Lietuva, 1920, balandzio 13, nr. 81, p. 3. 28 1919 m. liepos 29 d. M. Slezevicius paskyré Fritjof^ Liudvikq Alselj (Frithiof Ludvik Ahisell) pirmuoju Lietuvos konsulu Svedijoje. Ir. 1919 08 09 ]. Aukstuolio rastas Prekybos ir Pramonés ministrui Simkui. LCVA, f. 383, ap. 3, b. 214, I. 37. 29 1919 10 25 Ministry kabineto rastas URM. LCVA, f. 923, ap. l,b. 8, I. 65. 30 URM etatai (I ir II skaitymas): 68 posédis, 1921 kovo 3 d. Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 2 knyga, p. 762. 31 Ten pat, p. 763. 32 URM etaty pakeitimas (I skaitymas). Seimo stenogramos. 43 posédis, 1923 m. lapkricio 27 d. p. 8. 33 URM etatai. Seimo stenogramos. 47 posédis, 1923 m. gruodzio 5 d. p. 14. 34 URM etatai (I ir II skaitymas): 68 posédis, 1921 kovo 3 d. Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 2 knyga, p. 761. 35 URM etaty papiidymo ir pakeitimo jstatymo sumanymas (I skaitymas): 134 posédis, 1921 spalio 21 d. Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 3 knyga, p. 26. 36 URM etatai (I ir II skaitymas): 68 posédis, 1921 kovo 3 d. Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 2 knyga, p. 764. 37 URM etaty papiidymo ir pakeitimo jstatymo sumanymas (I skaitymas): 134 posédis, 1921 spalio 21 d. Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 3 knyga, p. 26. 38 Uzsienio reikaly ministerio pranesimas: 60 posédis, 1921 m. vasario 4 d. Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 2 knyga, p. 610-612. 39 Valstybés biudzetas 1925 m. (Il skaitymas). Seimo stenogramos. 145 posédis, 1924 m. gruodzio 5 d., p. 10. 40 URM etatai (I ir II skaitymas): 68 posédis, 1921 kovo 3 d. Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 2 knyga, p. 763. O 41 URM etaty papiidymo ir pakeitimo jstatymo sumanymas (I skaitymas): 134 posédis, 1921 spalio 21 d. Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 3 knyga, p. 23. LU I

42 Tenpat, p, 21. 43 URM etatai (I r II skaitymas): 68 posédis, 1921 kovo 3 d. Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 2 knyga, p. 765. 44 URM etaty papildymo ir pakeitimo jstatymo sumanymas (I skaitymas): 134 posédis, 1921 spalio 21 d, Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 3 knyga, p. 23-24, 45 URM etatij pakeitimas (I skaitymas). Seimo stenogramos. 43 posédis, 1923 m, lapkricio 27 d,, p. 8-9, 46 Kauno kronika, Uetuva, 1925, sausio 22, nr, 17, p. 6, 47 URM etatai (eil, nr, 573). Vyriausybés zinios, 1921, balandzio 8, nr, 63, p, 9-11; URM etatij (Vyriausybés ziniij nr, 63, eil, nr, 572) pakeitimas, Vyriausybés zinios, 1921, lapkricio 15, nr, 73, p. 2-3; Algq nustatymo Lietuvos atstovybiij uzsieniuose tarnautojams jstatymas, Vyriausybés zinios, 1921, gruodzio 3, nr, 74, p, 1-2, 48 URM etatij papildymo ir pakeitimo jstatymo sumanymas (I skaitymas): 134 posédis, 1921 m, spalio 21 d, Steigiamojo Seimo darbai. 3 knyga, p, 26, 38, 49 Esq yra Lietuvai palankiy profesoriij, kurie mielai tg vietq uzimtg", 2r, URM etaty papildymo ir pakeitimo jstatymo sumanymas (I skaitymas): 134 posédis, 1921 m, spalio 21 d, Steigiamojo Seimo darbai. 3 knyga, p, 26, 50 Latvijos istorikij teigimu, konsulatas buvo garbés ir jsteigtas bei veiké nuo 1921 m, birzelio, Lietuvoje esanciij saltiniij duomenimis, konsulatas buvo karjeros (bent jau niekur neminima, kad jis buvo garbés) ir veiké nuo 1921 m, liepos. Dar didesnés painiavos jnesa tai, kad Vyriausybés ziniose" paskelbtame konsulatq sqrase (jokiame) jo néra, nors Atstovybiij ir konsulatij tarnautojq atiyginimo jstatymo parágrafo 10 priede" nurodytas ir Bauskas", Ir. Atstovybig ir konsulatq tarnautojy atiyginimo jstatymas (eil nr, 1120), Vyriausybés zinios, 1924, geguzés 1 7, nr, 159, p, 7; Latvijas arlietu dienesta darbinieki 1918-1991...., p, 403; 1921 08 Lietuvos vicekonsulatas Bauskéje, LCVA, f, 383, ap, 9t2, b, 293, 1, 9, 51 URM etatai, Seimo stenogramos. M posédis, 1923 m, gruodzio 5 d,, p, 14, 52 Tenpat, p, 13, 53 Ten pat, p, 13, 54 Tenpat, p, 12, 55 Ten pat, p, 14, 56 Ten pat, 57 Carbés konsulij tarnybos instrukcija (eil, nr, 1160), Vyriausybés zinios, 1924, liepos 11, nr, 165, p, 4-9, 58 URM etatai, Seimo stenogramos. 47 posédis, 1923 m, gruodzio 5 d,, p, 14, 59 Ten pat, p, 12, 60 Tenpat, p, 13, 61 Ten pat. 62 URM etatij papildymo ir pakeitimo jstatymo sumanymas (II skaitymas): 134 posédis, 1921 spalio 21 d, Steigiamojo Seimo darbai. 3 knyga, p, 38, 63 Ten pat, p, 40, 64 URM etaty pakeitimas (I skaitymas). Seimo stenogramos. 43 posédis, 1923 m lapkricio 27 d,, p, 8, 65 Ten pat, p, 8-9, 66 Ten pat, p, 9-10, 67 Valstybés biudzetas 1925 m, (II skaitymas), Seimo stenogramos. 145 posédis, 1924 m, gruodzio 5 d,, p, 10, 68 Ten pat, 69 Ten pat, p, 20-21, 70 Ten pat, 71 Ten pat, p, 10, 72 Ministry kabineto dekiaracija. Seimo stenogramos. 196 posédis, 1925 m, rugséjo 29 d,, p, 2, 73 Ministry kabineto dekiaracija, Seimo stenogramos. 3-sis Seimas, 10 posédis, 1926 m, birzelio 22 d,, p, 13, 74 1927 m, valstybés biudzetas, Seimo stenogramos. 3-sis Seimas, 66 posédis, 1926 m, gruodzio 30 d,, p, 24, 75 URM etatai (I ir II skaitymas): 68 posédis, 1921 kovo 3 d, Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 2 knyga, p, 755, 76 Uz" balsavo 24, 1 7 buvo pries", 2r, URM etatai (I ir II skaitymas): 68 posédis, 1921 kovo 3 d, Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 2 knyga, p, 764, 77 URM etatai (I ir II skaitymas): 68 posédis, 1921 kovo 3 d, Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 2 knyga, p, 762, 78 Ten pat, p, 763, 79 Buvo planuojama Olandijoje kartu sujungti atstovybç ir konsulat^ ir pavadinti Olandijos atstovybé ir konsulatas", todél dalis seimo nariij siülé pastarojo atsisakyti, paliekant tik atstovybç, Zr, URM etatij {Vyriausybés ziniij nr, 63, eil, nr, 572) pakeitimas, Vyriausybés zinios, 1921, lapkricio 15, nr, 73, p, 2-3, 80 URM etaty papildymo ir pakeitimo jstatymo sumanymas (I skaitymas): 134 posédis, 1921 spalio 21 d, Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 3 knyga, p, 28-30, 81 URM etaty papildymo ir pakeitimo jstatymo sumanymas (II skaitymas), 134 posédis, 1921 spalio 21 d, Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 3 knyga, p, 38, 82 M, Krupavicius nirso, kam reikia mokéti tik dél etiketo 2000 guldeny per ménesj, kai garbés atstovas" tq patj padarytij ir uz maz^ atlyginim^", Taip bus ir Lietuva reprezentuojama, ir etiketas islaikytas, 2r, URM etaty papildymo ir pakeitimo jstatymo sumanymas (II skaitymas), 134 posédis, 1921 spalio 21 d, Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 3 knyga, p, 38-39, 83 URM etatai (1 ir II skaitymas): 68 posédis, 1921 kovo 3 d, Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 2 knyga, p, 764, Lietuvos Seimas ir konsulinio tinklo kurimas 920-1927 metáis ISSN 1392-0456 t

IS TAUTOS PRAEITIES 84 Ten pat, p. 763. 85 URM etatai (I ir II skaitymas): 68 posédis, 1921 kovo 3 d. Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 2 knyga, p. 763. 86 Ten pat. 87 Ten pat. 88 Ten pat. 89 Ten pat. 90 URM etaty papildymo ir pakeitimo jstatymo sumanymas (I skaitymas): 134 posédis, 1921 spalio 21 d. Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 3 knyga, p. 24. 91 URM etaty papildymo ir pakeitimo jstatymo sumanymas (II skaitymas). 134 posédis, 1921 spalio 21 d. Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 3 knyga, p. 40. 92 URM etaty pakeitimas (III skaitymas): 136 posédis. 1921 spalio 28 d. Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 3 knyga, p. 9. 93 URM etaty pakeitimas (I skaitymas). Seimo stenogramos. 43 posédis, 1923 m. lapkricio 27 d., p. 8-9. 94 Ten pat, p. 9. 95 Ten pat. 96 Ten pat, p. 9-10. 97 URM etatai. Seimo stenogramos. 47 posédis, 1923 m. gruodzio 5 d, p. 14. 98 Ten pat. 99 Ten pat, p. 15. 100 Ten pat. 101 URM etatai (I ir II skaitymas): 68 posédis, 1921 kovo 3 d. Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 2 knyga, p. 752. 102 Ten pat, p. 756. 103 Ten pat, p. 762-763. 104 Ten pat, p. 763. 105 Ten pat, p. 764. 106 URM etaty papildymo ir pakeitimo jstatymy sumanymas (I skaitymas): 133 posédis, 1921 m. spalio 18 d. Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 3 knyga, p. 18. 107 URM etaty papildymo ir pakeitimo jstatymo sumanymas (I skaitymas): 134 posédis, 1921 m. spalio 21 d. Steigiamojo Seimo darbai. 1921, 3 knyga, p. 26, 40. 108 Ten pat, p. 23-24. 109 URM etatai (I skaitymas). Seimo stenogramos. 13 posédis, 1922 m. gruodzio 20 d., p. 14-15. 110 URM etatai. 5e/mo stenogramos. 22 posédis, 1923 m. sausio 26 d., p. 13. 111 Ten pat, p. 14; URM etatai (III skaitymas). 5e/mo stenogramos. 30 posédis, 1923 m. vasario 27 d., p. 1 7. 112 URM etaty pakeitimas (I skaitymas). Seimo stenogramos. 43 posédis, 1923 m. lapkricio 27 d., p. 8-9. 113 Ten pat, p. 9; URM etatai. Seimo stenogramos. 47 posédis, 1923 m. gruodzio 5 d., p. 15. 114 URM etatai (III skaitymas). 5e/mo stenogramos. 71 posédis, 1924 m. vasario 27 d., p. 6. 115 URM etatai. Seimo stenogramos. 47 posédis, 1923 m. gruodzio 5 d., p. 15. Summary Gauta 2008 m. geguzés 29 d. Pateii<ta spaudai 2008 m. iiepos31 d. Lithuania's Seimas Role in the Opening and Formation of Consulate Network in 1920-1927 The article aims to review the establishment of Lithuania's consulate netvi^ork at the end of 1919 - the beginning of 1920. To achieve this aim, the following sources were taken into consideration: shorthand reports from Lithuania's state archives, namely the documents of the Cabinet of Ministers of the Republic of Lithuania (f. 923), Foreign Affairs Ministry fund (f. 383), the Constituent Assembly (Seimas), the first, second and third Seimas as well as legal documents published in the periodical Vyriausybés Unios and articles in the daily newspaper Uetuva. The article reveals how members of the Seimas understood the terms consulate and consul and clarifies the motives which induced them to agree with or propose the establishment of new consulates. Actually, the article sheds light on the role the Seimas played in the formation of Lithuania's consulate network abroad in 1920-1927. The author arrives at the conclusion that newly established consulates (1919-1920) were entrusted with the task to defend Lithuania's citizens' interests abroad and help them return to their motherland. While establishing new consulates in 1921-1923, members of the Seimas took into consideration not only social and economic motives but also political ones; the understanding of the notions consulate and consul as well as their functions became transparent and clear only in 1923. Expanding Lithuania's consulate network abroad, the Seimas at first (1921) performed the role of an initiator and catalyst and later on (1921 - the end of 1926) acted more as an adviser and critic. O