LIETUVA: INFORMACIJA APIE ŠAL

Transcription

1 II bendras Europos socialini partneri organizacij projektas Restruktrizavimo naujose valstybse narse studija LIETUVA: INFORMACIJA APIE ŠAL This project is organised with the financial support of the European Commission

2 Turinys 1. ŽANGA: PATEIKIAMOS INFORMACIJOS TIKSLAS 2. EKONOMIKOS TENDENCIJOS IR IŠŠKIAI 2.1 Spartus ekonomikos vystymasis 2.2 Smunkanios, restruktrizuojamos ir besipleianios pramons šakos 2.3 Lietuvos darbo rinka 3. RESTRUKTRIZAVIMAS IR SOCIALINIS DIALOGAS 3.1 Restruktrizavimas proceso apibdinimas 3.2 Kolektyvins derybos Lietuvoje 3.3 Teisin restruktrizavimo baz 3.4 Geriausia restruktrizavimo Lietuvoje praktika 3.5 Restruktrizavimo Lietuvoje atvej pavyzdžiai 3.6 Socialinio dialogo Lietuvoje problemos 1 priedas Statistika 2 priedas VABD Drobe, Kaunas: restruktrizavimo pavyzdys 3 priedas Pokalbiuose dalyvavusi asmen ir šaltini srašas 2

3 I. ŽANGA PATEIKIAMOS INFORMACIJOS TIKSLAS Šioje dalyje supažindiname su pagrindinmis problemomis, su kuriomis susiduria Lietuvos ekonomika restruktrizavimo proceso metu tiek moni, tiek makroekonominiu lygiu. Tai aptarta bendrame Lietuvos socialini partneri ir Europos socialini partneri seminare 2005 m. gegužs 26 d. Šiuo dosj nesiekiama pateikti novatoriško požirio Lietuvos ekonomin ar socialin situacij nei iš politins, nei iš akademins (mokslins) perspektyvos. Ms siekis supažindinti su esamais faktais ir duomenimis apie šalyje vykdom restruktrizavim, kuris suvokiamas kaip reiškinys, procesas ir vieš diskusij objektas. Pateikiami skirtingi požiriai. Tuo siekiama skatinti diskusijas apie Lietuvos ekonomikos ateit, taip pat kelti klausimus, kuriuos galima bt konstruktyviai ieškoti atsakym. Be to, tai bt indlis kuriant pasitikjim tarp vairi suinteresuot šali, ypa mobilizuojant juos Lietuvos ateities labui ir bsimam Lietuvos socialiniam dialogui Europos Sjungoje. Pirmoje dalyje pabržiamos pagrindins ekonomins varomosios jgos ir kryptys. Šioje dalyje stengiamasi vardinti pagrindinius veiksnius, daranius tak ekonominio augimo tempui, užimtumui ir konkurencingumui. Toliau dmesys sutelkiamas restruktrizavim kaip proces ir vieš diskusij objekt. Pateikiami konkrets restruktrizavimo proceso vairiuose Lietuvos regionuose pavyzdžiai. Paskutinje dalyje pateikiama socialinio dialogo problem apžvalga. Išdstyti argumentai pagrsti pokalbi metu gautais atsakymais ir esam dokument bei duomen analize. Prieduose pateikiamas pokalbiuose dalyvavusi asmen srašas, taip pat šaltini srašas. 3

4 II. Ekonomikos tendencijos ir išškiai Ši dalis: apžvelgia ekonomin Lietuvos padt: kalbama apie BVP, užsienio prekybos apimtis, rinkos ypatumus ir verslo krim; pristato smunkan ius, restruktrizuojamus (pertvarkomus) ir besiple ian ius sektorius 2.1 Spartus ekonomikos vystymasis Lietuvos ekonomika yra viena iš spariausiai besivystani ekonomik Europoje (Pltros generalinis direktoratas (DG Enlargement), šalies profilis, Lietuva, enlargement/lithuania/#country%20profile.) 2003 metais šalies ekonomika išaugo 9% - Goldman Sachs Lietuv pramin Baltijos tigru arba Balistiniu tigru (Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerija, Investuokite Lietuvoje (Invest in Lithuania), psl. 6). Didžiausi augimo dal sudar pridtins verts padidjimas tokiuose sektoriuose, kaip statyba (palyginus su 2002, išaugo 18%), apdirbamoji gamyba (13%), didmenin bei mažmenin prekyba, taip pat duj ir vandens tiekimas metais Lietuva patyr defliacij (1% 2002 metais ir 1,3% 2003 metais). Šalies fiskalinis deficitas yra vienas mažiausi Europoje (1,7% BVP, kas prilygo 269 mln. eur) bei yra daug mažesnis už Mastrichto konvergencijos kriterij. Šalyje esama nedidels infliacijos, kuri, kaip neseniai apskaiiuota, siekia 3,1% (lyginant 2004 met spal ir 2003 met spal). BVP tendencijos per paskutinius 3 metus 2003 metais BVP buvo mln. lit veikusiomis kainomis (Statistikos Departamentas, Lietuva skaiiais 2004 (Lithuania in Figures 2004), psl. 46). Kaip jau buvo minta, 2003 metais BVP augimas siek 9%; tiek pat BVP išankstiniais skaiiavimais padidjo ir 2004 metais (žr. 1 pav. Paskutini 8 met Lietuvos BVP augimo tendencij priede). Ateityje taip pat prognozuojamas BVP augimas. Svarbus ekonominis veiksnys itin palanki Lietuvos mokesi sistema, kurios dka investicijos tampa pelningos. Lietuva yra spariausiai besivystanti šalis iš vis trij Baltijos valstybi. BVP, tenkantis vienam gyventojui ir BVP pagal sektori 2003 metais BVP vienam gyventojui išankstiniais duomenimis buvo lygus litams veikusiomis kainomis (Statistikos Departamentas, Lietuva skaiiais 2004 (Lithuania in Figures 2004), psl. 46). Prognozuojama, kad jis kelerius ateinanius metus dids 6,5-7,5% kasmet. Žemiau esanioje lentelje pateikiamas Lietuvos BVP vienam gyventojui 4

5 pagal PGP (perkamosios galios paritet), jis lyginamas su analogiškais rodikliais ES15 ir ES25. Vis dar išlieka ryškus skirtumas tarp Lietuvos BVP ir ES15 BVP rodikli, taiau jis palaipsniui mažja metais BVP sudtis pagal sektorius buvo tokia: žems kis - 6,1%, pramon - 31,3%, paslaugos - 62,6%. ( ( ). Didžiausia bendra pridtine verte pagal ekonomins veiklos rš veikusiomis kainomis pasižymi šie sektoriai: 19,8 % - apdirbamoji gamyba 17,8 % - didmenin ir mažmenin prekyba 13,3% - transportas, sandliavimas ir komunikacijos 9,8% - nekilnojamas turtas, nuoma ir verslo veikla (Statistikos Departamentas, Lietuva skaiiais 2004 (Lithuania in Figures 2004), p. 47) Užsienio prekybos duomenys Liberali Lietuvos užsienio prekybos politika skatino spart užsienio prekybos apimi augim per paskutinius kelerius metus. Prieš stodama Europos Sjung, Lietuva vykd liberali prekybos politik: šalis buvo pasirašiusi laisvos prekybos sutartis su ES, ELPA (Europos laisvos prekybos sutarties), VRE (Vidurio ir Ryt Europos) šalimis, Turkija bei Ukraina. Apie 70% savo prekybos Lietuva vykdo su šiomis valstybmis metais užsienio prekybos balansas buvo neigiamas (-8124 mln. lit). Eksportas sudar mln. lit, o importas mln. lit. Kadangi eksportas augo greiiau negu importas eksportas padidjo 9,1%, o importas išaugo 6% - užsienio prekybos deficitas nukrito 1,8%, lyginant su 2002 metais (žr. 3 pav. Užsienio prekybos apyvartos duomen priede). Užsienio prekybos balansas yra neigiamas nuo 2000 met. Dabartin situacija šiek tiek geresn, jeigu lyginsime su 2003 arba 2002 metais, bet apskritai užsienio prekybos deficitas nuo 2000 met didja. Pasak Lietuvos socialini partneri, be vis kit veiksni, toki padt takoja auganios naftos perdirbimo moni gamybos apimtys, dl ko prireikia vis daugiau naftos perdirbimui, todl jos siveža vis daugiau naftos iš Rusijos metais ES buvo pagrindinis Lietuvos eksporto ir importo partneris (42% viso eksporto ir 44,5% viso importo), o šalys kandidats sudar 19,3% eksporto ir 11,8% importo. Eksportas NVS šalis sudar 17% visos eksporto verts, importas 25,3% (Statistikos Departamentas, Lietuva skaiiais 2004 (Lithuania in Figures 2004), psl. 41) 5

6 Eksportas 2003 metais Lietuvos eksportas buvo mln. lit (Statistikos Departamentas, Lietuva skaiiais 2004 (Lithuania in Figures 2004), psl. 39). Pagrindiniai Lietuvos eksporto partneriai pagal apimtis eils tvarka buvo Šveicarija, Rusija, Vokietija ir Latvija. Taiau pirma Šveicarijos vieta paaiškinama tuo, kad visa Lietuvos eksportuojama naftos produkcija yra vežama per Šveicarij, tad iš tikro Šveicarija tra tranzito šalis, o ne galutin šios kategorijos produkt gavja. 4 pav. iš priedo atspindi Lietuvos eksporto struktr pagal šalis metais ES25 valstybs nars gavo 62,1 % viso Lietuvos eksporto metais eksportuojamos preks ir paslaugos sudar 45 % BVP. Pagrindin eksportuojam produkt dal sudaro mineraliniai produktai (19,6% viso eksporto), transporto priemons (15,3% viso eksporto), tekstils gaminiai (13,6% viso eksporto), mechanizmai ir ranga (11,1%), chemijos produktai (6,6%), taip pat mediena, medienos produktai ir maisto preks (žr. 5 pav. priede) (Statistikos Departamentas, Ekonomin ir socialin Lietuvos pltra (Economic and Social Development of Lithuania), 2004 m. rugsjis, psl ). Importas 2003 metais importas Lietuv sudar mln. lit, jis vis dar auga (Statistikos Departamentas, Lietuva skaiiais 2004 (Lithuania in Figures 2004), psl. 39). Pagrindiniai Lietuvos eksporto partneriai pagal apimtis eils tvarka buvo Rusija, Vokietija, Lenkija ir Italija. Rusija yra pirmoje vietoje daugiausiai dl naftos produkt importo (žr. 6 pav. priede). Pirm 2004 met ketvirt importas iš ES25 šali sudar 64,7% viso importo. Pagrindin importo dal sudar mechanizmai ir rengimai (18,6% visos importo verts), mineraliniai produktai (18,1% visos importo verts), transporto priemons (15,6% visos importo verts), chemijos produktai (8,6% visos importo verts), tekstils gaminiai (7,4% visos importo verts), netaurieji metalai ir j produktai (6% viso importo), plastmas ir jos produktai (5,3%) (žr. 7 pav. priede). Vis mint produkt importas, lyginant su prajusiais metais, išaugo. (Statistikos Departamentas, Ekonomin ir socialin Lietuvos pltra (Economic and Social Development of Lithuania), 2004 m. rugsjis, psl ). Tiesiogins užsienio investicijos (TUI) Tiesiogini užsienio investicij srautas Lietuvoje stabiliai augo ir 2004 met spalio 1 dien pasiek 4,34 milijardus eur. 8 pav. priede vaizduoja suvestines (kumuliuotas) tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje nuo 1995 iki 2003 met, taip pat suvestines tiesiogines užsienio investicijas pagal šalis 2004 met sausio 1 dien. 6

7 Nuo 2003 met sausio iki t pai met rugsjo mnesio Lietuvoje buvo gyvendinti 68 TUI projektai. Ši projekt rinkos dalis regione buvo 15,3%, o projekt vert sudar 261, t.y. 5% BNP (bendrojo nacionalinio produkto). Pagrindiniai trys sektoriai, kuriuos plauk tiesiogins užsienio investicijos, buvo viešbui, turizmo ir laisvalaikio sektorius, tekstils pramon, taip pat IT bei programins rangos sektorius. Statistikos departamento duomenimis, 2003 metais bendras tiesiogini užsienio investicij kiekis sudar ,8 mln. lit (išankstiniais duomenimis, 2004 metais TUI buvo ,4 mln. lit). Daugiausia tiesiogini užsienio investicij Lietuv atjo iš ši trij šali: Danijos, Švedijos ir Vokietijos. Be to, paskutiniu metu Lietuvoje m aktyviai investuoti Latvijos mons. Tai tokios mons, kaip pvz. VP market, spariai auganio prekybos tinklo savinink. Suvestins TUI pagal sektorius 2004 met liepos 1 dien pasiek 4,25 milijardus eur. TUI struktra pristatoma 9 pav. priede. Lietuvos pltros agentros duomenimis, siloma vykdyti dar 53 naujus investicij projektus. Šiam srašui priklauso tokie investicij projektai, kaip medienos (popieriaus mass) fabriko statyba (visa investicij vert doleri, numatomas darbo viet skaiius 600), uosto terminal ir sandli statyba Klaipdoje (investicij vert apie 34 mln. eur), metalo liejyklos projektas Kaune (investicij vert mln. eur), metalo apdirbimo projektas Vilniuje (visa investicij vert 4-8 mln. eur), oro uosto ir aviacijos mokym centras Kdaini rajone (investicij vert 4 mln. eur), vjo jgaini sistema Vilniuje (investicij vert 1 mln. eur) 1. Tuo paiu reikt pažymti, kad Lietuva nra tokia patraukli investuotojams, kaip galt bti, nes iš vis ES25 valstybi nari Lietuvos TUI rodiklis žemiausias. Vienas iš Lietuvos socialini partneri nurodo, kad paskutinis ateinani TUI augimo sumažjimas 5.5% galjo bti takotas nepalankaus mokesi padidinimo reinvesticijoms (iki 2004 toki mokesi nebuvo). Verslo krimas Laukiama verslo pltots tokiuose sektoriuose, kaip elektronikos pramon, rengimai ir informacins technologijos. Lietuva, kuri anksiau buvo žinoma kaip Soviet Sjungos silicio slnis, visada turjo gilias mokslo ir technologij srities tradicijas. Tai palengvina modernios, žiniomis paremtos ekonomikos krim. Šalyje yra pasaulinio lygio biotechnologijos, lazeri, telekomunikacij ir IT srii specialist. Vyriausyb ir toliau skatina skirting partneri bendradarbiavim: taip stengiamasi padti pamatus verslo pltotei ateityje. Nacionalin susitarim pasiraš skirtingi suinteresuoti partneriai, tarp j socialiniai partneriai, t.y. LPK (Lietuvos pramoninink konfederacija). Lietuvoje veikia septyni mokslo ir technologij parkai: trys Vilniuje: Vilniaus MTP ( Visori ITP ( Šiaurs miestelio TP ( du Kaune: Kauno aukštj ir informacini technologij parkas (infopark@isag.lei.lt), Lietuvos žems kio akademijos MTP ( vienas Klaipdoje: Klaipdos MTP ( ir vienas Šiauliuose: Šiauli MTPSL. Šiuo metu gyvendinami vairs ekonomini klasteri projektai, t.y. Saultekio slnio žini ekonomikos klasterio projektas ( 1 Vis projekt sraš galima rasti 7

8 Patraukliausia investicijoms yra chemijos pramon, nes ji gamina varius farmacijos ir chemijos produktus, naudojamus chemijos pramonje. Iš 110 chemijos moni 24 yra pritraukusios užsienio investicij. Pagrindiniai investuotojai šiame sektoriuje yra Danija, JAV, Švedija ir Estija (Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerija, Investuokite Lietuvoje (Invest in Lithuania), psl ) Maž ir vidutini verslo moni sektorius Pagal Lietuvos šalies vertinim, kur atliko EBPO (Verslo vystymo forumas (Forum for Enterprise Development), Baltijos regionin programa (Baltic Regional Programme), Lietuvos šalies vertinimas (Lithuania Country Assessment), 2001 met gruodis, psl ) 2001 metais vidutinis registruot maž ir vidutini verslo moni skaiius, tenkantis tkstaniui gyventoj buvo maždaug 13. Tai mažas skaiius, jeigu lyginsime su ES standartais (Europos Sjungoje tkstaniui gyventojui tenka moni). Taiau Lietuvos socialiniai partneriai teigia, kad maž ir vidutini verslo moni sektorius, kaip ir paslaug sektorius, spariai auga. Daugiausia maž ir vidutini verslo moni aktyviai veikia prekybos sektoriuje, kiek mažiau paslaug, apdirbamosios gamybos ir statybos sektoriuose. Remiantis Lietuvos pltros agentros atliktu maž ir vidutini verslo moni tyrimu (SMEDA), 2000 metais BVP dalis, kuri sukr maž ir vidutini verslo moni sektorius, sudar 32% viso BVP. Be to, maž ir vidutini verslo moni skaiius, palyginus su visu veikiani moni skaiiumi, padidjo nuo 95,6% 2000 metais iki 95,8% 2001 metais. Dirbanij mažose ir vidutinse verslo monse skaiius taip pat nuolatos didja. Anksiau mintas EBPO pranešimas pažymi, kad Lietuvoje mažos ir vidutins verslo mons (kaip ir ES bei EBPO šalyse) yra pagrindinis darbo viet krimo šaltinis ekonomikoje. 2.2 Smunkantys, restruktrizuojami ir besiple iantys sektoriai Svarbiausi Lietuvos ekonomikos sektoriai tai elektronikos pramon, metalo apdirbimo mechanizm ir rangos, elektros varikli, televizori, šaldytuv ir šaldikli gamyba, naftos perdirbimas, laiv (maž) statyba, bald, tekstils gamyba, maisto pramon, trš, žems kio rangos, optini prietais, elektronini dali, kompiuteri gamyba, gintaro industrija. Pagrindini sektori BVP dalis 8

9 Žemiau esanti lentel atspindi Lietuvos BVP struktr pagal sektorius metais. Šaltinis: Apdirbamosios gamybos sektorius sudaro didžiausi BVP dal. Antroje vietoje šalies vidaus prekybos, treioje transporto ir komunikacij sektorius (abu šie sektoriai nuo 1998 met stabiliai augo). Besipleiantys sektoriai Lietuvoje yra keli besipleiantys ekonomikos sektoriai, kai kuri kit sektori vystymosi laukiama netolimoje ateityje. Pasak Lietuvos pltros agentros, tai šie sektoriai: IT sektorius (kiekvienais metais išauga 30%); biotechnologijos; plastmass ir gumos pramon; pramonin tyrimai ir taikomoji veikla (R&D): biotechnologijos, lazeri technologijos, informacins technologijos bei telekomunikacijos; automobili detals; medienos produktai ir bald gamyba; chemijos produktai ir farmacijos gaminiai; viešbuiai ir prekybos centrai (Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerija, Investuokite Lietuvoje (Invest in Lithuania), psl ). Darbo viet krimas besivystaniuose arba vystymosi potencial turiniuose sektoriuose Darbo viet krimas susijs su naujomis investicijomis. Todl daugiausia darbo viet randasi tokiuose sektoriuose, kaip viešbui, turizmo ir laisvalaikio sektorius, taip pat tekstils pramon bei IT ir programins rangos sektorius. Be to, pastaruoju metu spariai vystsis maž ir vidutini verslo moni sektorius taip pat skatino nauj darbo viet krim. Dabar galime stebti itin veržli prekybos tinkl pltr ( Vilniaus Prekyba ). Tradicinse Lietuvos pramons šakose (tokiose, kaip elektronikos ir mechanini rengim pramonje) darbo viet greiiausiai bus sukuriama mažiau negu naujose veiklos sferose (tokiose, kaip viešbui ir turizmo sektorius) arba žiniomis pagrstose pramons šakose (IT ir programins rangos sektorius). Taip yra todl, kad tradicinse pramons šakose dažniausiai stengiamasi panaudoti jau turimus darbuotojus. 9

10 Verta paminti, kad nauj darbo viet krimas maž ir vidutini verslo moni sektoriuje vyksta panašia sparta kaip ir senosiose ES šalyse narse. Smunkantys sektoriai ia reikt paminti tokius sektorius, kaip apdirbamosios pramons (t.y. metalurgijos ir tekstils pramons šakos), žems kio sektorius 2 bei tradicin elektronikos pramon. Remiantis Lietuvos socialiniais partneriais, tekstils pramons smukimas susijs su itin liberaliais ES reglamentais, kurie varžo šio sektoriaus galimybes konkuruoti su Azijos gaminiais. Panaši situacija susidar ir plieno gamybos sektoriuje prekybos režimo pokyiai, atsirad po prisijungimo prie ES, paveik plieno eksport Ukrain. Kita smunkanti pramons šaka tai gavyba ir kasyba. Šios šakos reikšm stabiliai mažjo; panašs procesai vyksta ir kaimyninse šalyse. Apskritai reikt paminti, kad smunkantys sektoriai dažniausiai yra tie, kurie buvo artimai susij su Rusijos rinka, dalyvavo joje arba kaip tiekjai, arba kaip klientai. Toks tarpusavio ryšys su Rusija, paveiks nemažai skirting sektori, nepriklauso nuo sektoriaus ypatum tokiu atveju lemiamas veiksnys yra priklausymas nuo arba artimi saitai su partneriu (partneriais) iš Rusijos. Prie toki sektori reikt priskirti metalurgijos, maisto, chemijos pramon, transporto, geležinkeli, telekomunikacij paslaugas bei alaus daryklas. Šiuo metu sunku kalbti apie persiklimo (relokacijos) reiškin, bet vertt paminti, kad kai kurios mons, ieškodamos pigesns darbo jgos, perkelia savo veikl Kaliningrado srit. Restruktrizuojami sektoriai ir šio proceso priežastys Labiausiai restruktrizavimo reiškinio veikiami sektoriai yra šie: Sektorius Restruktrizavimo priežastys Plieno pramon Telekomunikacijos privatizacija Maisto pramon per didelis darbuotoj skaiius, prastos darbo slygos, mažos algos, konkurencingumo trkumas Tekstils pramon Plieno gamyba Televizori gamyba nauj technologij trkumas Valstybinis sektorius reformos Chemijos pramon Alaus daryklos 2.3 Lietuvos darbo rinka Kalbant apie žmogiškuosius išteklius Lietuvoje, svarbu pabržti, kad Lietuvoje yra didžiausias aukštj moksl baigusi žmoni skaiius Europoje. Daugiau negu 20% šalies gyventoj turi aukštojo mokslo diplomus. Šis skaiius du kartus viršija ES vidurk met pirm ketvirt dirbo asmen. Žemiau esanioje lentelje nurodytas darbuotoj skaiius pagal sektorius ir darbo sutartis. 2 Žems kis vis dar išlieka svarbus ekonomikos sektorius, taiau jo dalis, lyginant su BVP, palaipsniui mažja metais žems kis sudar 7,5% BVP, 2001 ir 2002 metais ši dalis sumažjo iki 7,0 %, o 2003 metais pasiek 6,2%. 10

11 Sektorius Asmen skai ius Valstybinis sektorius Privatus sektorius darbinimo tipas Asmen skai ius Darbdaviai ir savarankiškai dirbantys Darbuotojai Papildomas pajamas gaunantys šeimos nariai Šaltinis: ( ) 2004 metais 92,7% vis dirbanij dirbo pilnu etatu, o lik 7,3% - puse etato. Lietuvos darbo jgos užimtumo analiz atskleidžia, jog 16,2% visos darbo jgos yra darbinta žems kyje, 28,7% - pramonje, o lik 55,1 % - paslaug sektoriuje 3. Žemiau esanioje diagramoje pristatomos užimtumo tendencijos šiuose trijuose sektoriuose nuo 1991 iki 2002 met. Šaltinis: (pagal Lietuvos statistikos departament) ( ) Darbo jgos išsilavinimas Lietuvos statistikos departamento duomenimis, aukštj moksl baigusi asmen dalis Lietuvoje yra didžiausia iš Vidurio ir Ryt Europos (VRE) šali. Tkstaniui gyventoj Lietuvoje per metus tenka 4,3 universitet absolvent. Dabar šalyje veikia 21 universitetas ir 27 kolegijos, jose mokosi student metais bendras aukštj moksl baigusi skaiius siek Žemiau esanioje diagramoje jie suskirstyti pagal studij dalyk. 3 Skaiiavimai buvo atlikti 2004 met ketvirtam ketviriui. 11

12 Šaltinis: Turint omenyje, kad besipleiantys sektoriai yra aukštj technologij sektoriai, bt naudinga, jeigu tokio tipo studijos bt pasirenkamos dažniau. Kitaip Lietuva gali pajusti moderni technologij specialist stygi. Lietuvos socialiniai partneriai pažymi, kad šiuo metu yra akivaizdus vadybinink ir teisinink perteklius. Taip pat reikt paminti, kad dl žymi uždarbio Lietuvoje ir senosiose ES šalyse (ES15) narse tam tikras procentas jaun absolvent palieka Lietuv bei išvyksta dirbti Jungtin Karalyst arba Airij. Nedarbo lygis 2003 metais skirtingi šaltiniai pateik vairius vidutinius metinius nedarbo lygio duomenis. Darbo birža praneš, kad užregistruotas nedarbo lygis 10,3%. Atlikta darbo jgos apklausa parod, jog šis rodiklis lygus 12,4% (Statistikos Departamentas, Lietuva skaiiais 2004 (Lithuania in figures 2004), psl. 14). Eurostat duomenimis, iš vis dešimties nauj ES valstybi nari Lietuvoje nedarbo lygis nuo 2003 met rugsjo iki 2004 rugsjo nukrito daugiausia. Nedarbas sumažjo nuo 12,4% iki 10,4%. Šis skaiius yra šiek tiek didesnis nei ES25 vidurkis, kuris lygus 9% met sausio pradžioje nedarbo lygis buvo 9,6%. 10 priedo lentel pristato Lietuvos gyventoj darbo ir nedarbo lygius nuo 2001 iki 2003 met metais nedarbo lygis tarp vyr buvo mažesnis negu atitinkamas rodiklis tarp moter. Vyr nedarbas buvo lygus 12,2%, moter 12,7%. Jaunimo (nuo 15 iki 24 met amžiaus) nedarbo lygis buvo 24,8%. Nedarbas tarp ikipensinio (nuo 55 iki 59 met) amžiaus žmoni 2003 metais siek 11,5% ir buvo mažesnis už šalies vidurk. 4 (Eurostat, EuroIndicators, 2004 met rugsjis) 12

13 11 pav. priede vaizduoja šalies nedarbo rodiklius nuo 1991 iki 2003 met. Galime pastebti, kad skirtumai tarp oficialiai registruot bedarbi skaiiaus ir to, kur pateikia darbo jgos apklausos, pradžioje buv gana ryšks, dabar po truput mažja. Demografins bedarbi tendencijos Nagrinjant bedarbi demografij, reikt pažymti, kad vyr nedarbo lygis buvo didesnis negu moter. Tuo paiu mažiau bedarbi moter aktyviai ieškosi darbo nei bedarbi vyr. Tas pats galioja ir žmonms, kuriems yra per 55 metus. Reikt paminti, kad vis keturi demografini grupi vyr, moter, jaunimo ir vyresni nei 55 met amžiaus asmen nedarbo lygis visada buvo didesnis (beveik du kartus) negu analogiškas rodiklis ES pav. priede vaizduojamas nedarbo lygis tarp asmen, sulaukusi 55 met, bei jaunimo, taip pat bendras šalies nedarbo lygis. Pasak Lietuvos socialini partneri, itin aukšt nedarbo lyg jaun žmoni tarpe gali takoti žemi atlyginimai ir tai, kad atlyginimai nra indeksuojami pagal infliacij. Šie du veiksniai galimai atbaido jaunuolius nuo sidarbinimo. Be to, pažymtina, kad nesukuriama pakankamai nauj darbo viet, jog bt užtikrintas pakankamas darb skaiius naujai siliejantiems darbo rink. Negana to, atrodo, jog dauguma jaun žmoni, išvykstani iš Lietuvos ir pradedani dirbti užsienyje, tebra, oficialiais duomenimis, bedarbiai savo šalyje. Lietuvoje esanio žemo bedarbysts lygio tarp pagyvenusi žmoni, lyginant su bendru bedarbysts lygiu, reiškin galima paaiškinti tuo, kad pensijos yra tokios mažos, jog dauguma pensijinio amžiaus žmoni dirba kiek galdami ilgiau, kad užsidirbt pragyvenimui. Ilgalaikio nedarbo reiškiniai Ilgalaikio nedarbo reiškini analiz atskleidžia, kad Lietuva susiduria su ta pa ia problema, kaip ir dauguma kit Ryt ir vidurio Europos (VRE) valstybi: didžioji dalis bedarbi yra ilgalaikiai bedarbiai metais ilgalaikiai bedarbiai sudar 39%, 2001 metais 59% vis bedarbi. Taiau nuo 2002 met vasario ilgalaiki bedarbi skaiius pradjo mažti; ši tendencija išlieka iki šiol. Nedarbo geografija Priedo 13 pav. matome, kad Akmens rajone yra didžiausias nedarbo lygis ia jis didesnis negu 15%. Septyniuose rajonuose nedarbo lygis yra tarp 12 ir 15%, penkiolikoje rajon tarp 9 ir 12%, šešiuose tarp 6 ir 9%, o septyniolikoje neviršija 6%. Didelio nedarbo problema Akmens rajone iškilo, kai prieš dešimt met buvo uždaryta cemento gamykla. Daugiau nauj investuotoj šiame rajone neatsirado. Darbo viet krimas 13

14 Pagal pranešim Spartus darbo jgos perskirstymas kartu su inertiška bedarbi minia: Lietuvos darbo rinkos galvoskis (Rapid Labour Reallocation with a Stagnant Unemployment Pool: The Puzzle of the Labour Market in Lithuania) 5, daugiausia darbo viet sukuriama paslaug, prekybos sferose, taip pat vadinamosiose kitose verslo veiklose, kurios apima teisines paslaugas, sskaityb, rinkodar, darbinim ir t.t. Daug nauj darbo viet randasi ir tokiuose spariai besivystaniuose ekonomikos sektoriuose, tokiuose, kaip medienos produkt ir bald pramon, plastmass produkt pramon. Priedo 14 paveiksllyje pateikiamos 10 pirmaujani šak pagal nauj darbo viet sukrim. Priedo 15 paveiksllyje atsispindi nauj darbo viet krimo tendencijos pagal moni dyd 2001 metais. Vertt paminti, kad daugiausia darbo viet 2001 metais buvo sukurta naujose monse (beveik 35%), darbo viet krimo lygis siek 20%. Kita vertus, šiuos duomenis reikia nagrinti atsižvelgiant ir panaikinam darbo viet skaii. Pastarasis rodiklis taip pat yra pakankamai didelis, kalbant apie tokio tipo mones. Stabiliausi yra analogiški dideli moni rodikliai. Darbuotoj judjimas kertant sienas Daugiausia migruoja jauni universitet absolventai, kurie palieka šal, ieškodami geriau apmokamo darbo senosiose ES šalyse narse, tokiose, kaip Jungtin Karalyst ar Airija. Tam tikra darbo jgos migracija vyksta ir tarp Latvijos bei Lietuvos; tai ypa ryšku Akmens didžiausio nedarbo rajone. Lietuv atvyksta nekvalifikuoti darbininkai iš Ukrainos ir Baltarusijos, kurie dirba kvalifikacijos nereikalaujanius darbus. 5 J. Rutkowski, Rapid Labor Reallocation with a Stagnant Unemployment Pool: The Puzzle of the Labor Market in Lithuania, Pasaulio banko pranešimas, 2003 met sausis ( ) 14

15 III. RESTRUKTRIZAVIMO IR SOCIALINIO DIALOGO PROBLEMOS Šioje dalyje: pateikiami vairs restruktrizavimo proceso apibržimai; apibdinama kolektyvini deryb praktika Lietuvoje; trumpai aprašoma teisin restruktrizavimo reguliavimo baz; pateikiami esamos pertvarkymo praktikos pavyzdžiai; 3.1 Restruktrizavimas: šio proceso apibržimas Lietuvos socialini partneri nuomone, restruktrizavimas reiškia: bankrot, bet kokie kiti pokyiai suvokiami kaip prastas verslas arba verslo tikrov ; žmoni atleidim/kolektyvin atleidim; gamyklos uždarym; atsak maž mons efektyvum/finansines mons problemas. Lietuvoje pertvarkymas nra susijs su regioniniais klausimais ir (arba) regioniniais ypatumais. Lietuvoje pertvarkymas nesusijs su pokyi reiškiniu ir (arba) pasiruošimu pokyiams Restruktrizavimas nra pagrindin daugumos socialini partneri diskusij tema: darbdavi atstovus dažniausiai domina, kaip užtikrinti mokesi lengvatas investuotojams ir kaip padidinti darbo jgos lankstum. Vis dlto vienas iš darbuotoj atstov išreišk mint apie neigiam pertvarkymo poveik j veiklai: profesini sjung atstov nuomone, restruktrizavimo metu atleist darbuotoj skaiius daro neigiam poveik paioms organizacijoms, nes jos praranda savo narius. 3.2 Kolektyvins derybos Lietuvoje Teis vesti kolektyvines derybas Lietuvoje buvo tvirtinta 1994 metais. Kolektyvini sutari srityje profesinms sjungoms suteikta daugiau galiojim/valdžios nei darbo taryboms. Profesinms sjungoms suteikta teis atstovauti darbuotojams, derantis ir 15

16 pasirašant kolektyvines sutartis mons, sektoriaus bei pramons lygiu, taip pat derantis dl kolektyvini sutari ir pasirašant teritorines bei valstybs kolektyvines sutartis; taryboms suteikta teis atstovauti darbuotojus tik mons lygiu (Investuokite Lietuvoje (Invest in Lithuania), psl.34) Btina pabržti, kad iki šiol kolektyvini deryb veikla Lietuvoje dar nra pakankamai išpltota. Dauguma darbdavi kolektyvinse derybose nežvelgia jokios naudos ar pelno sau, todl jie vengia pasirašyti tokias sutartis arba yra link atidti derybas. mons lygmuo Didžiausia kolektyvini sutari dalis pasirašoma mons lygiu. Vis dlto bendras monse, bendrovse ar organizacijose pasirašyt kolektyvini sutari procentas yra labai mažas. Jis neviršija 15% metais buvo parengtas kolektyvini sutari modelis pramons monms. Tais paiais metais kolektyvines sutartis pradjo pasirašyti Lietuvos bendros mons. Šakos lygmuo Nepaisant to, kad šakos/sektoriaus lygmuo iki šiol yra aktyviausias lygis kolektyvini deryb atžvilgiu, kolektyvins sutartys sektoriaus lygiu buvo pasirašytos tik keliose pramons šakose telekomunikacij, energetikos, geležinkelio bei švietimo. Vis dlto šios sutartys daugiau deklaratyvios nei veiksmingos. Ši situacij galima paaiškinti tuo, kad visas šias kolektyvines sutartis pasiraš viena ar dvi didels valstybins mons, turinios monopol konkreiame sektoriuje ir todl negalinios atstovauti daugumai šio sektoriaus moni. Šalies lygmuo Lietuvos Trišal taryba pareng vadinamj LR Vyriausybs, profesini sjung ir darbdavi organizacij socialins partnerysts pltros met priemoni plan, kur patvirtino Vyriausyb. Jame apibdinama socialinio dialogo metodas ir strategija, siloma parengti nauj, patobulint profesini sjung statym, be to, nurodomos socialinio dialogo pltros, gyvendinimo bei skatinimo šalies ir regioniniu lygiu priemons. Naujajame Darbo kodekse, sigaliojusiame 2003 metais, ypatingas dmesys skiriamas socialinio dialogo ir kolektyvini darbo santyki pltrai. Pirm kart Darbo kodekse apibržiama socialins partnerysts svoka ir bendradarbiavimo principai. Dl Trišals tarybos vaidmens šalyje nra dvišali deryb, kurios galt baigtis formaliai pareigojaniomis sutartimis. Pagrindinis kolektyvini deryb klausimas minimals darbo užmokesiai. Kolektyvini deryb procedros Pasak diskusij biuletenio Profesini sjung atsakas globalizacij Lietuvoje (Trade union responses to globalization in Lithuania ) 6, derybos turi prasidti per dešimt dien nuo tada, kai viena iš šali pateikia prašym, nebent yra susitarta dl kito termino. Tuo atveju, jei baigiasi esamos sutarties galiojimo terminas, derybos dl kitos sutarties turi prasidti likus dviems mnesiams iki sutarties galiojimo pabaigos. Prieš pradedant derybas, šalys turi pateikti viena kitai darbuotoj pasilymus ir reikiam informacij apie ekonomines, socialines ir darbo slygas monje. 6 R. Dovydnien, Trade union responses to globalization in Lithuania, Tarptautin darbo organizacija (TDO), Ženeva, 2000 metai, psl

17 Šalys parengia sutarties projekt, kuris aptariamas mažuose darbuotoj susitikimuose (struktriniuose mons padaliniuose). Po to sutarties projektas pateikiamas aptarimui Visuotinio susirinkimo metu. Tuo atveju, jei sutarties projektas Visuotinio susirinkimo metu nepatvirtinamas, šalys keiia j, papildydamos dokument. Pataisytas sutarties projektas turi bti pateiktas aptarimui Visuotinio susirinkimo metu per 15 dien. Jei projektui pritariama ir jis patvirtinamas, socialini partneri atstovai pasirašo kolektyvin sutart per tris dienas. Vietins kolektyvins sutartys sigalioja nuo j pasirašymo dienos. Nra reikalaujama toki sutari registruoti, kad jos tapt galiojaniomis. Kolektyvins sutartys, pasirašomos šalies ar šakos lygiu, turi bti registruojamos Teisingumo ministerijoje per dešimt dien nuo j pasirašymo dienos. Kolektyvins sutartys galioja, kol pasirašoma nauja sutartis, taiau galiojimo laikotarpis negali viršyti dvej met laikotarpio. Kolektyvin sutart pasirašiusios šalys bent kart per pus met atsiskaito darbuotojams, kaip gyvendinamos sutarties nuostatos. 3.3 Teisin restruktrizavimo baz moni restruktrizavimo statymas (2001) Iš pradži restruktrizavimo klausimus reglamentavo vien tik bankroto statymas. Šis statymas iš esms numat du galimus atvejus: mons likvidavim arba mons bankrot. moni restruktrizavimo statymas buvo pakeistas 2001 metais. Taiau reikia atkreipti dmes tai, kad šalyje vis dar giliai sišaknijs suvokimas, kad restruktrizavimo procesas yra mons bankroto sinonimas, todl toki svok, kaip restruktrizavimas siekiant didinti konkurencingum arba pasirengimas pokyiams, vedimas gali sukelti problem metais bankroto statymas buvo pakeistas. Nuo 2001 kovo 20 dienos jis vadinamas moni restruktrizavimo statymu. statyme pateikiamame apibržime mons restruktrizavimo procesas aiškinamas kaip kins veiklos ršies pakeitimo, gamybos modernizavimo, darbo organizavimo tobulinimo, mons turto ar jo dalies pardavimo, kit moni turto primimo jas jungiant ar skaidant, technini, ekonomini bei organizacini priemoni, skirt mons mokumui atkurti, gyvendinimas, mons sipareigojim kreditoriams dydžio bei vykdymo termin pakeitimas (moni restruktrizavimo statymas, psl.2) Šiame statyme taip pat reglamentuojamos moni restruktrizavimo slygos, restruktrizavimo procedros procesas ir teismo vaidmuo restruktrizavimo proceso metu (išorinio administratoriaus paskyrimas). Be to, statyme apibdinama ssaja tarp restruktrizavimo ir bankroto, restruktrizavimo plano turinys, reglamentuojama kreditori pretenzij patenkinimo tvarka ir procedra, taip pat pateikiami nurodymai, kaip turi bti valdoma mon ir jos turtas restruktrizavimo proceso metu. Ženkli statymo dalis skiriama kreditori teisms ir prievolms. statyme tiksliai nenurodoma, kokie yra darbdavi sipareigojimai priverstinai atleistiems darbuotojams, taip pat nra reglamentuojamas profesini sjung vaidmuo šio proceso metu. Restruktrizavimo planai daugiausia apima ekonominius mons sipareigojimus. Taiau reikalaujama informacija apie socialinius restruktrizavimo aspektus labai ribota plane turi bti nurodytas tik numatyt atleisti darbuotoj skaiius. Darbuotojai turi bti atleidžiami laikantis Darbo sutarties statymo nuostat. 17

18 Esminis pokytis, primus š statym, buvo tai, kad nuo 2001 met pagal statym numatomi du atvejai: restruktrizavimas (toms monms, kurios ketina pagerinti savo ekonomin veikl) ir bankrotas. Ateityje esamas statymas gali bti išplstas, taikant j nemokumo situacijai. Ši situacija gali bti panaši tai, kas Europoje vadinama restruktrizavimu siekiant konkurencingumo. Profesini sjung ir darbo taryb vaidmuo Šios sritys reglamentuojamos atskiruose darbo statymuose, kurie suderinti su atitinkam Europos direktyv reikalavimais. Profesins sjungos gali bti kuriamos, laikantis profesini, pareigybi, darbo, teritorini ar kit princip; galima tapti profesins sjungos nariu. Kaip jau buvo minta, profesini sjung skaiius Lietuvos monse labai mažas maždaug 15%. Profesins sjungos neveikia tokiuose sektoriuose, kaip spariai besipleiani prekybos tinkl sektorius. 3.4 Geriausia restruktrizavimo praktika Konkrets restruktrizavimo proceso Lietuvoje ypatumai Atrodo, kad restruktrizavimo procesui Lietuvoje bdingi tam tikri ypatumai. Kai kuri socialini partneri nuomone, profesini sjung (si)traukimas išlygina (palengvina) š proces. Kitas charakteringas bruožas tai, kad žmons ima organizuotis baigiamajame etape, kai galimybi išgelbti situacij maža. Iki tol paprastai nesiimama joki išankstini priemoni. Kartais susiklosto situacija, kai restruktrizavimo procesas atidedamas dl darbuotoj protest (VABD Drob, Kaunas) arba dl taking asmen, pvz., Socialins apsaugos komiteto pirmininko (Limetal). Kai kuriais atvejais pastebima tendencija, kai mons per ilgai laukia, prieš praddamos gyvendinti restruktrizavimo etap. Tokio delsimo pasekm gali bti mons bankrotas, o bankroto atveju jokie pokyiai nebemanomi. Be to, socialiniai partneriai bendradarbiauja tik šalies lygiu; mons lygiu vargu ar vyksta koks nors bendradarbiavimas. Regis, kad kolektyvins derybos sudtingesns privaiame sektoriuje nei valstybiniame šiame sektoriuje labai sunku gauti informacijos apie numatomus suplanuotus pokyius. Darbuotoj atstovai neturi derybini gdži. Tai ypa aktualu tokiuose sektoriuose, kaip mažmenin prekyba (prekybos centrai). Daugeliu atvej bankrot patyrusios mons ir toliau dirba, kartais kaip mons su skirtingais investuotojais. Kai kurie esamos praktikos pavyzdžiai Restruktrizavimo procesui bdinga vairi praktika, tokia kaip: paankstinto išjimo pensij sistema: daugiausia 2 metai iki statymiškai pagrstos išjimo pensij datos; teis turti atostogas, kaip tai reglamentuojama Darbo kodekse: taikomas pirmenybs (darbo stažo) principas (teis gauti 200 lit, kurie mokami 6 mnesius Telekomo atvejis) 18

19 perkvalifikavimo programos (pvz., pagal EQUAL program vyksta atleist iš Ignalinos atomins elektrins darbuotoj mokymai ir perkvalifikavimas; Garantinis fondas: bedarbio išmokos garantuojamos tik kolektyvinio atleidimo atveju; paprastai 3 mnesiams (kartais net iki 8 mnesi) atleistam darbuotojui išmokoma darbo statyme numatyta suma (taikomas darbo stažo principas); š Fond atskaitoma 0, 2% nuo kiekvieno darbuotojo algos; Trišal taryba kiekvienu konkreiu atveju nusprendžia, kokia suma turt bti išmokta darbuotojui restruktrizavimo atveju; teis gauti išmok iš Garantinio fondo priklauso tik bankrutuojanios mons darbuotojams; formalios orientavimo paslaugos ir/arba pagalba ieškant darbo ( darbo bira ); šios paslaugos gali bti teikiamos ir monje (Telekomo atvejis); Darbo kodekse reglamentuojama, kad darbdavys, atleids 30 ir daugiau darbuotoj, privalo informuoti Darbo birž apie planuojam atleidim; valstybs skiriamos lšos perkvalifikavimo programoms valstybiniame sektoriuje (švietimo sektorius); dosni atostog paketo suteikimas, valstybs finansavimas padedant Europos Sjungos lšoms (Ignalina); mons akcij paskirstymas tarp darbuotoj (Švyturys-Utenos alus); bedarbio išmokos skyrimas bedarbiams: 250 lit per mnes sumažinama iki 135 lit per mnes, jei bedarbis dalyvauja perkvalifikavimo kursuose. (Šiuo atveju asmuo, dalyvaujantis persikvalifikavimo kursuose, iš tikro susimoka mokymo mokest.) Lietuvos socialiniai partneriai turi pasilym tolesniems veiksmams. Iš j galima paminti tokius pasilymus: sukurti darbo grupes, kurias sudaryt vairiems regionams atstovaujantys profesini sjung ir darbdavi atstovai, siekiant pasikeisti patirtimi; bendradarbiaujant su užsienio kolegomis organizuoti mokomsias keliones užsienyje; užtikrinti didesn vietos valdžios institucij dalyvavim šiame procese; organizuoti seminarus apie darbuotoj teises ne tik tiems, kuriems teiktas spjimas dl atleidimo, bet ir tiems, kurie gali bti atleisti ateityje t.y. taikomos išankstins priemons. vesti kolektyvinje sutartyje specialias nuostatas dl restruktrizacijos; priimti nauj special privatizacijos statym, kadangi šiuo metu nesama joki reglament, taikom energijos, vandens, geležinkelio ir oro linij sektori privatizacijai; tobulinti pasirengimo priemones tam, kad gerai informuoti žmons, suvokiantys restruktrizacijos proces, bt iš anksto pasireng susidurti su šiuo procesu: o informuoti darbuotojus apie numatytas priemones; 19

20 o taikyti specialias priemones, siekiant pagilinti žmoni žinias apie j teises ir prievoles; o plaiai pristatyti restruktrizacij kaip proces, nebtinai susijus su atleidimu iš darbo ir etat mažinimu; gyvendinti papildomas priemones, siekiant valdyti socialines pasekmes, pvz., atleistj naujo sidarbinimo skatinimo priemones (pasirengimas rašyti CV ir dalyvauti pokalbyje dl darbo, darbo ieškojimo metodai, kvalifikacijos klimo kursai, pvz., kompiuteri raštingumo ir pan.); skatinti socialin darbdavi ir darbuotoj atstov dialog; restruktrizacijos proces traukti profesines sjungas, nes yra rodyta, jog joms dalyvaujant procesas yra sklandesnis tiek monei, tiek individams. 3.5 Restruktrizavimo pavyzdžiai Lietuvoje Konkretus pavyzdys, t.y. tekstils mons VABD Drob restruktrizacija, yra aprašytas 2 priede Ignalina: dosnus atsisveikinimo paketas, padedant Europos Sjungos skirtoms lšoms. Bendradarbiavimo sutart pasiraš darbdavys su profesini sjung atstovais. perkvalifikavimo proces sitrauk LDF. Rengiami seminarai apie darbuotoj teises. Seminarai numatomi 14-ai dalyvi. Norintys dalyvauti šioje programoje privalo turti darbdavio spjim dl numatomo atleidimo. Buvo sprendžiama kalbos problema, nes sunku perkvalifikavimo programas traukti kalbanius tik rus kalba. Buvo btina apžvelgti šio proceso poveik visame regione, nes daug asmen tampa bedarbiais ir sitraukia ilgalaiki bedarbi gretas, geresn kvalifikacij ir gdžius turintys asmenys išvyksta iš regiono ir pan.; Švyturys-Utenos alus, ši alaus darykl nupirko Carlsberg, žmonms už pigias j akcijas buvo sumokta lit. Dl toki ger finansini slyg derjosi profesins sjungos jos ved derybas dl viso akcij paketo, atstovaudamos tiems darbuotojams, kurie norjo parduoti savo akcijas. Taip buvo išvengta situacijos, kai akcijos perkamos individualiu pagrindu. Iš 700 darbuotoj 200 buvo atleisti ir perkvalifikuoti, perkvalifikavimo program apmokjo darbdavys. Ši restruktrizavimo program galima laikyti skmingu pavyzdžiu, šiuo metu darbuotojai uždirba 1,5 vidutinio užmokesio ir daugiau; Telekomas: susijs su privatizacija. 3.6 Lietuvos socialinio dialogo problemos Pastaruoju metu Lietuvos socialinio dialogo procese iškilo šios problemos: 2005 m. gegužs 5 dien pasirašyta Nacionalin socialini partneri sutartis. Didžiausias išškis bus gyvendinti ši sutart, kad ji bt realiai pritaikyta praktikoje. Labai svarbu, kad Vyriausyb atsižvelgt Trišals tarybos priimtus sprendimus; 20

21 socialinis dialogas privalo bti gyvendintas mons lygiu; privaloma pasirašyti kuo daugiau sektoriaus/šak sutari: šiuo metu vienintel sektoriaus sutartis pasirašyta švietimo sektoriuje; reikt plaiau paskleisti žinias ir informacij (pvz., konferencij metu) apie tai, kaip pltoti socialin dialog regioniniu lygiu; kai kurioms profesinms sjungoms iškilo poreikis tvirtinti savo nauj vaizd ir atsitolinti nuo komunistiniais laikais paveldto vaizdžio ( iołtyje profsojuzy ), formuojant naujj vaizd, reikt sutelkti dmes profesines sjungas kaip svarb socialinio dialogo partner mons lygiu; remtis daugiau iniciatyva pagrstu mstymu, o ne vien reaguoti tai, kas vyko; daugiau dmesio turt bti sutelkta pasirengim pokyiams, o ne pastangas sumažinti j pasekmes. 21

22 1 priedas žr. kartu pateikt medžiag angl kalba Figure 1 Trends in Lithuanian GDP Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Figure 2 GDP per capita in Purchasing Power Standards (PPS), (EU-25 = 100) 1lentel. BVP vienam asmeniui pagal perkamosios galios standartus (PGS), (ES-25 = 100) ES (25 šalys) 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 ES (15 šali) 110,7 110,4 110,1 110,0 109,9 109,8 109,6 109,4109,2 (p) 108,8 (p) 108,5 (p) 108,3 (p) Lietuva 34,2 (a) 35,4 (a) 37,3 (a) 39,2 (a) 37,8 38,6 40,8 42,4 45,8 48,0 (p) 50,1 (p) 51,9 (p) (f) Prognoz (a) Apskaiiuota vert Šaltinis: =STRIND_ECOBAC&root=STRIND_ECOBAC/ecobac/eb011 ( ) 22

23 Figure 3 Foreign Trade Turnover Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Figure 4 Lithuanian export structure by country, 2003 Šaltinis: Lietuva protingas pasirinkimas (Lithuania The Smart Move), Lietuvos pltros agentra ( psl. 13) 23

24 Figure 5 Lithuania export structure by products, 2003 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Figure 6 Lithuanian import structure by country, 2003 Šaltinis: Lietuva protingas pasirinkimas (Lithuania The Smart Move), Lietuvos pltros agentra ( psl. 13) 24

25 Figure 7 Lithuanian import structure by products, 2003 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Figure 8 Foreign Direct Investment in Lithuania Šaltinis: Lietuva protingas pasirinkimas (The Smart Move), Lietuvos pltros agentra ( psl. 8, 25

26 Figure 9 Cumulative FDI by sector, July 2004 Sektorius Suma (milijonais eur) % visos sumos Apdirbamoji pramon 1,402 33% Prekyba % Komunikacijos paslaugos % Finansinis tarpininkavimas % Kita % Figure 10 Employment and unemployment trends in Lithuania, Šaltinis: 2003 met socialinis pranešimas (Social Report 2003), Socialins apsaugos ir darbo ministerija, psl

27 Figure 11 Unemployment trends in Lithuania, Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas; TVF; Lietuvos Bankas Figure 12 Unemployment rates according to age cohorts Šaltinis: 2003 met socialinis pranešimas (Social Report 2003), Socialins apsaugos ir nedarbo ministerija, psl

28 Figure 13 Regional unemployment, 2005 Šaltinis: Lietuvos darbo birža ( ) 28

29 Figure 14 Industries with highest rates of job creation Šaltinis: Rapid Labour Reallocation with a Stagnant Unemployment Pool: The Puzzle of the Labour Market in Lithuania, Pasaulio banko pranešimas 2946, 2003 met sausis, psl. 21 Figure 15 Job creation by firm size, 2001 Šaltinis: Rapid Labour Reallocation with a Stagnant Unemployment Pool: The Puzzle of the Labour Market in Lithuania, Pasaulio banko pranešimas 2946, 2003 met sausis, psl

30 2 priedas VADB Drobs restruktrizavimo procesas Organizacija VABD Drob kurta po II pasaulinio karo Nuosavyb Anksiau buvo valstybinio pavaldumo, dabar kontroliuojama Vyriausybs, kuri yra didžiausia akcinink Sektorius Tekstil Struktra 4 mons sumažintos iki 2 Užimtumas 5000 darbuotoj; sumažinta iki 2000 (3000 darbuotoj buvo atleisti per 4-5 metus) Profesins sjungos 4 skirtingos profesins sjungos Restruktrizavimo priežastys mon turjo bti restruktrizuota, kadangi jos konkurencingumas buvo labai mažas; joje buvo per didelis užimtumas. monje buvo naudojami seni gamybos metodai, todl mon negaljo efektyviai konkuruoti su Kinijoje ir Indijoje pagamintais tekstils gaminiais. Keiiantis mados naujovms, keitsi ir poreikis pastaruoju metu mons gaminiai tam tikra prasme pasen; vartotojus domina naujos medžiag ršys. Restruktrizavimo procesas 1991 metais visi darbuotojai gavo akcij (už uždirbt peln). Be to, galima buvo nusipirkti papildom akcij. Vyriausybei ir toliau priklaus 90% akcij. Netrukus labai pablogjo mons ekonomin padtis. Š pasikeitim galima paaiškinti ne tik akcij paskirstymu, bet ir tuo, kad monje nebuvo diegti jokie struktriniai pokyiai. Nebuvo pakeisti ir gamybos metodai. Kelerius kitus metus mon patyr nuostolius, kurie svyravo nuo 1,5 iki 2 mln. lit. mon m ieškoti strateginio investuotojo, taiau stengsi išvengti situacijos, kai mons išpirkimas bt tik kelias prieiti prie rinkos. mon gavo paskolas iš Europos rekonstrukcijos ir pltros banko (ERPB) bei iš Pasaulio banko (PB). Procese taip pat dalyvavo 2 Norvegijos investicij fondai. Buvo numatyta uždaryti 2 gamyklas 1 Druskininkuose ir 1 Šilutje. Šiluts profesin sjunga tam nesipriešino, deryb metu pagrindinis klausimas buvo išsaugoti gamyklos infrastruktr. Galiausiai, gamyklos veikla ir procesai buvo labai apriboti, taiau pati gamykla nebuvo uždaryta. Šiuo metu ten veikia tekstils gamykla, kuri bendradarbiauja su pagrindine Kaune sisteigusia bstine. Ten pateikiami užsakymai, kai padidja paklausa produkcijai. Druskinink profesins sjungos pasipriešino restruktrizavimo procesui. Buvo pateiktas pasilymas uždaryti gamykl Kaune, kadangi ten didesn darbo rinka, ir žmonms bt lengviau susirasti darb. Dl šio pasipriešinimo restruktrizavimo procesas buvo laikinai sustabdytas, bet vliau gamykla uždaryta. Visi darbuotojai buvo atleisti ir 6 mnesius buvo bedarbiai. Dabar vairs investuotojai Druskininkuose steigia mažas mones. Informacijos perdavimas apie restruktrizavimo proces 30

31 Informacija apie restruktrizavimo proces ir jo pasekmes darbuotojams buvo pateikta likus 2-4 mnesiams iki proceso pradžios. Tuo metu darbuotojams buvo teikti spjimai dl atleidimo. Restruktrizavimo planas Restruktrizavimo planas buvo sudarytas, taiau j buvo traukti tik du Restruktrizavimo statymu reglamentuojami klausimai. Plane nebuvo joki papildom socialins apsaugos priemoni. Darbo birža buvo informuota apie numatomus atleidimus, ir beveik visi atleisti darbuotojai gavo darbo pasilymus. Dažniausiai šie pasilymai neatitiko darbuotoj kvalifikacijos; jiems buvo silomas darbas ne visu etatu arba mažiau kvalifikacijos reikalaujantis darbas, už kur mokamas mažesnis darbo užmokestis nei už ankstesnj, kartais netgi minimalus užmokestis. Su profesinmis sjungomis buvo konsultuojamasi, koki gamykl reikt uždaryti. Restruktrizavimo proceso rezultatai Darbo našumas padidjo 8 kartus; 2004 metais mon pasiek pelno ir nuostoli subalansavimo lyg. Išmoktos pamokos Apie proces galjo bti pranešti anksiau; Šiuo atveju reikjo atidžiau išnagrinti socialinius klausimus. Reikt atlikti apklaus apie tai, kas nort pasilikti savo darbe, kas nort išeiti. Turt bti atliktas strateginis tyrimas, siekiant nustatyti, kuri mons dalis turt bti išlaikyta, o kuri parduota, taip pat nustatyti tinkamesn restruktrizacijos proceso planavim. Reikia kruopšiai ir atsargiai rinktis strategin investuotoj. Restruktrizavimo procesas turt bti trumpesnis. Jis turt trukti ne 3-4 metus, o 6 mnesius. Restruktrizavimo procesas turt bti radikalesnis, o ne palaipsniui gyvendinamas. 31

32 3 priedas Pokalbiuose dalyvav asmenys!" '()*$+,-" #$ %& "./" !" 56$ /" &6$.5" 4 7! #8& (!7 9 " : #1 0 1$"(9!" // # & (; 5 Šaltiniai 1. Lietuvos Respublikos Ekonomikos ministerija, Investuokite Lietuvoje (Invest in Lithuania) 2. Statistikos Departamentas, Lietuva skaiiais 2004 (Lithuania in Figures 2004), Vilnius 2005 metai Interneto svetains Pltros generalinis direktoratas (DG Enlargement), šalies profilis, Lietuva, Lithuanian Department of Statistics, nguage=en&product=strind_ecobac&root=strind_ecobac/ecobac/eb011 ( Lithuania The Smart Move, Lietuvos pltros agentra (Lithuanian Development Agency) ( oyment_basic_information.htm EN.PDF Eurostat, EuroIndicators, 2004 met rugsjis 32