Globalizacijos Poveikis Socialinei Apsaugai Ir Socialinei Atskirčiai

Transcription

1 Globalizacijos Poveikis Socialinei Apsaugai Ir Socialinei Atskirčiai «Globalization Impact On Social Security And Social Exclusion» by Arvydas Guogis Source: Politology (Politologija), issue: 4 (36) / 2004, pages: , on The following ad supports maintaining our C.E.E.O.L. service

2 78 POLITOLOGIJA, 2004/4 (36) STRAIPSNIAI ISSN GLOBALIZACIJOS POVEIKIS SOCIALINEI APSAUGAI IR SOCIALINEI ATSKIRÈIAI * ARVYDAS GUOGIS Ðiame straipsnyje pirmà kartà analizuojama globalizacijos átaka socialinei apsaugai ir socialinei atskirèiai. Remdamasis gausiais Lietuvos makrosocialiniais duomenimis autorius árodo, kaip lygia greta su globalizacija socialiniuose procesuose tarpsta ir vystosi jos antipodas glokalizacija, kuri pasiþymi neigiamais, tam tikrø visuomenës grupiø atskyrimà skatinanèiais elementais. Ávadas Nereikia detaliø árodymø, kad globalizacija keièia valdymà, prekybà, finansus, darbo rinkà, migracijà, technologijas, transportà ir ryðius, aplinkà, gyvenimo bûdà, kultûrà. Taèiau apibrëþti globalizacijà yra ne taip paprasta, kaip atrodo ið pirmo þvilgsnio. Daugiausia egzistuoja tokiø globalizacijos apibrëþimø, kuriais ji ávardijama kaip procesas, skatinantis liberalø ekonominá veikimà be valstybiø sienø bei kurian- Arvydas Guogis socialiniø mokslø daktaras, Mykolo Romerio universiteto Vieðojo administravimo katedros docentas (el. paðtas: a.guogis@lycos.com). Arvydas Guogis, 2004 Straipsnis áteiktas redakcijai 2004 m. liepos 2 d. Straipsnis pasiraðyats spaudai 2004 m. lapkrièio 22 d. *Straipsnis parengtas vykdant ES COST A 15 programà Socialinës apsaugos sistemø reformavimas Europoje.

3 Access via CEEOL NL Germany Arvydas Guogis. GLOBALIZACIJOS POVEIKIS SOCIALINEI...: 79 tis tarptautinius ekonominius ryðius ir tarptautines institucijas, ir pasiþymintis tiek pasaulá vienijanèiais, tiek skaldanèiais bei fragmentuojanèiais reiðkiniais. Taèiau globalizacijos poveikis socialinei apsaugai lieka neaiðkus, sunkiai apibrëþiamas ir labai maþai tirtas dalykas. Dar daugiau neaiðkumø kyla norint nustatyti globalizacijos poveiká socialinei atskirèiai. Globalizacijos poveikis socialinei atskirèiai yra viena maþiausiai tirtø socialiniø mokslø srièiø. Istoriðkai socialinë apsauga daþniausiai buvo suprantama kaip valstybinis socialinis draudimas ir valstybinë socialinë parama. Socialinæ apsaugà reikëtø apibrëþti kaip valstybës nustatytø socialiniø-ekonominiø priemoniø visumà, teikianèià gyvenimui reikalingø lëðø ir paslaugø ðalies gyventojams, kurie dël ástatymø numatytø prieþasèiø negali apsirûpinti ið darbo ir kitokiø pajamø arba yra nepakankamai aprûpinti 1. Akivaizdu, kad stiprëjant globalizacijai, liberalizacijai ir daugelio vieðojo sektoriaus daliø privatizacijai, socialinës apsaugos, kaip valstybës priemoniø visumos, apibrëþimai yra papildomi privaèiàja dalimi. Ar tai yra metodologiðkai pagrástas dalykas, lieka atviras klausimas bûsimiems tyrëjams. Akivaizdu, kad globalizacijos epochoje nemaþai socialinës politikos formuotojø labiau sutiktø su tokiu socialinës apsaugos apibrëþimu: Socialinë apsauga valstybës ir (arba) privaèiø subjektø, jeigu pastarøjø veikla yra valstybës reglamentuota, teikiama materialinë parama (piniginë ir daiktinë) arba socialinës paslaugos socialinæ rizikà patyrusiems asmenims 2. Pirminiai socialinës atskirties (angl. social exclusion), kaip atskirtøjø grupiø apibrëþimai, gimæ praëjusio amþiaus pabaigoje Prancûzijoje, taip pat praðosi tolesnio tikslinimo. Galima teigti, kad pastaruoju metu socialinë atskirtis suprantama ir apibrëþiama vis platesniame kontekste. Plaèiàja prasme socialinæ atskirtá galima apibûdinti kaip nesavanoriðkà nutolimà nuo visuomeniniø ir ekonominiø vertybiø 3. Nors tradiciniai skurdo ir socialinës nelygybës tyrimai ir toliau vaidina svarbø vaidmená aiðkinantis atskirtøjø grupiø padëtá, socialinës atskirties supratimui vis didesnæ reikðmæ ágauna socialinës sanglaudos (angl. social cohesion) ir ágalinimo (angl. empowerment) tyrinëjimai. Visgi daugelis socialinës atskirties tyrëjø vengia tirti globalizacijos átakà manydami, kad daþniausiai ji yra netiesioginë, sunkiai iðskiriama ir

4 80 POLITOLOGIJA, 2004/4 (36) apibrëþiama. Taèiau dël to socialinës atskirties tyrimas netampa maþiau svarbus. Jis reikalauja sutelktø sociologø, politologø, ekonomistø, kultûrologø ir psichologø pastangø. Ðiame globalizacijos átakos socialinei apsaugai ir socialinei atskirèiai tyrime bus pabandyta apibûdinti globalizacijos raiðkà ðiuolaikiniame pasaulyje, átakà atskirtiesiems ir socialinës apsaugos situacijai. Antrasis straipsnyje keliamas uþdavinys yra iðskirti ir ávertinti ávairiø socialinio administravimo priemoniø bûtinybæ bei veiksmingumà atsirandant socialinei atskirèiai arba kovojant su ja. Nors straipsnyje nebuvo vengta platesnio konteksto ir pasaulinio nagrinëjamos problemos diskurso, jame daugiausia buvo remiamasi Lietuvos medþiaga ir statistiniais duomenimis. Metodologiðkai ðá straipsná galima laikyti atvejo studija, kuriame remiamasi palyginamaisiais makrosocialiniais statistiniais duomenimis. Taèiau ði studija pasiþymi ir normatyviniu pobûdþiu. Norminis bei vertinamasis turinys, nagrinëjant tokià aðtrià socialinæ temà, buvo neiðvengiamas tiriamojo darbo elementas. 1. Globalizacinë rizika ir netradicinë metodologija Analizuojant globalizacijos átakà pasaulyje socialinës atskirties formavimuisi svarbu pakalbëti apie dël globalizacijos iðaugusià socialinæ rizikà. Socialinei rizikai nereikëtø priskirti siauresnio, tik su socialine apsauga susijusio socialinës rizikos grupiø apibrëþimo, kuris sako, kad tam tikrø socialiniø rizikø atveju (senatvës, ligos, invalidumo, nelaimingo atsitikimo darbe, nedarbo, naðlystës) reikia tenkinti tam tikras kvalifikacines sàlygas apibrëþtoms socialinëms iðmokoms gauti. Socialinë atskirtis bei atskirtøjø grupës atsiranda ne tik dël ðiø konkreèiø socialinës rizikos rûðiø ir prieþasèiø. Globalizacijos sàlygomis socialinë atskirtis atsiranda dël padidëjusios socialinës rizikos kur kas platesne prasme. Socialinë rizika gali bûti apibrëþiama kaip sisteminë paèios visuomenës, kurios tykoja grësmës ir pavojai, nulemti industriniø ir gamybiniø modernizacijos procesø, veikla. Daugeliu atvejø socialinæ realybæ globalizacijos sàlygomis galima interpretuoti kaip rizikos pasireiðkimà, egzistuojantá visose gyvenimo sferose. Socialinë rizika tampa kasdienë rutina, pavojinga visai visuomenei. To-

5 Arvydas Guogis. GLOBALIZACIJOS POVEIKIS SOCIALINEI...: 81 kiu atveju visuomenei aktualesnis uþdavinys turi bûti jau ne ekonominës raidos tempai, kurie tampa savitiksliai, o saugumo normos ir jø laikymasis. Globalizacija, skatindama pelno normos didinimà ir beatodairiðkà pelno vaikymàsi, pradeda grasinti visuomenës sveikatai, þmogaus teisëms, iðsilavinimui, pakankamam medicinos lygiui ir ekologinei pusiausvyrai. Globalizacija pradeda grasinti socialinei apsaugai ne tik siauresne, tradiciniø socialinës rizikos grupiø apsaugos, bet ir platesnës rizikos apimties prasme. Socialinë ir sveikatos apsauga, þmogaus teisës, iðsilavinimas ir ekologija pradeda uþimti þemesnes nacionaliniø prioritetø vietas. Globalizacijos sàlygomis prie to prisideda sumaþëjæs visuomenës aktyvumas: vietinës iniciatyvos, savivalda ir socialiniai, visuomeniniai judëjimai turi tik menkà politinæ vertæ. Nuo to ypaè kenèia besivystanèiø valstybiø politinës ir socialinës sistemos. Pavienio, nepriklausomo þmogaus balsas nebevertinamas ir pradeda nieko nebelemti. Globalizacijos sàlygomis susidaro nekontroliuojamos situacijos, kelianèios grësmæ ne tik atskiram individui, bet ir bendruomenëms, iðtisoms socialinëms grupëms, o galiausiai nacionalinëms valstybëms. Viena vertus, vyksta rizikos plëtra, t. y. globalinës problemos palieèia visus visuomenës narius be iðimties, nesvarbu, kokia jø socialinë padëtis, klasë ar valdþia. Kita vertus, vyksta tokia globalizacija, kuri turi átakos tik tam tikroms gyvenimo sritims (pvz., finansiniø rinkø kaita, kariniai konfliktai, kuro kainø kilimas). Taip pat vyksta rizikos institucionalizacija, pasireiðkianti atitinkamø organizacijø atsiradimu, kurios rizikà supranta kaip asmeninio veikimo principà (pvz., investicinës rinkos, azartiniai loðimai, sportas, draudimas). Kartu globalizacijos sàlygomis sustiprëja veiklos bumerango principas (pvz., industrializacija sukelia ekologines problemas, netinkamas gyvenimo bûdas ar profesijos naujas, vadinamàsias socialines ligas ). Globalizacijos rizikos veiksniai formuoja nestabilø, nenuspëjamà socialinio gyvenimo pobûdá. Socialinë politika ir socialinë apsauga beveik visà XX amþiø formavosi nacionalinëse valstybëse. Socialinës apsaugos teisë beveik visada buvo tik nacionaliniø valstybiø kompetencija ir jurisdikcija. Globalizacijos epochoje vienu ið svarbiausiø klausimø tampa nacionaliniø valstybiø iðlikimo problema. Akivaizdu, kad globalizacija, suma-

6 82 POLITOLOGIJA, 2004/4 (36) þindama nacionaliniø valstybiø reikðmæ ir kompetencijø ribas, viena vertus, padidina antnacionaliniø dariniø, kaip Europos Sàjunga ir NATO, reikðmæ. Kita vertus, sumaþëjus nacionaliniø valstybiø reikðmei, padidëja regioniniø dariniø svarba stiprëja regionalizacijos procesai. Daþnai regionalizacija veda prie glokalizacijos reiðkiniø. Kartais iðtisi regionai (pvz., islamo pasaulyje, Lotynø Amerikoje, Velse) tampa pralaimëtojai. Lietuvoje tokios neigiamos regionalizacijos pavyzdþiu galëjo bûti Tauragës apskritis, kurios bendrasis vidaus produktas, skaièiuojant vienam gyventojui, 2001 metais buvo beveik 3 kartus maþesnis negu Vilniaus apskrities 4. Taèiau ne visada regionalizacija sukelia didesnæ atskirtá ir glokalizacijà, kartais ji, kaip tai vyksta Europos Sàjungoje, implikuoja dideles greitesnës raidos ir socialinio saugumo normø átvirtinimo galias stiprëjanèiuose regionuose, grafystëse, apskrityse, rajonuose ir savivaldybëse. Taèiau tarp vakarietiðkø ir nevakarietiðkø civilizacijø globalizacija brëþia tam tikrà takoskyrà, kuri daþniausiai nepalankiai veikia nevakarietiðkas civilizacijas. Vakarai uþima tik 15 proc. planetos, o valdo 70 proc. pasaulio iðtekliø, gamybos ir prekybos 5. Globalizacijos procesas Vakarams suteikia kontrolës ir palaikymo svertus, kuriais, jei bûtina, galima likviduoti potencialius savo konkurentus. Daþnai globalizacijos sàlygomis stiprûs nacionaliniai dariniai tampa dar stipresni, o silpni dar silpnesni. Silpnai iðsivysèiusioms valstybëms, norinèioms iðlikti techninësinformacinës plëtros bei intensyvios tarptautinës prekybos amþiuje, tai padaryti ámanoma tik ásitvirtinus kaip nepriklausomai valstybei regioninës integracijos ribose. Tokioje situacijoje lemiamà vaidmená vaidina nacionalinio vystymosi strategija. Lietuvoje nesukurta socialinës atskirties maþinimo programa. Socialinës atskirties maþinimo Lietuvoje nacionalinio vystymosi strategija atsispindi ratifikuotuose bendresnio pobûdþio Jungtiniø Tautø, Tarptautinës darbo organizacijos ir kai kuriø kitø tarptautiniø organizacijø dokumentuose. Europos socialinë chartija, kurià Lietuva pasiraðë, gali bûti geriausias tokio pobûdþio dokumento pavyzdys 6. Nacionalinio vystymosi strategija stabdant atskirtá Lietuvoje yra iðreikðta Lietuvos skurdo maþinimo strategijoje 7 ir keliø átakingiausiø politiniø partijø 2002 metø susitarime dël pagrindiniø vystymosi krypèiø

7 Arvydas Guogis. GLOBALIZACIJOS POVEIKIS SOCIALINEI...: 83 Lietuvoje metais Lietuva pateikë Europos Komisijai vertinti Nacionaliná kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metø veiksmø planà 9. Pagrástai tikimasi, kad didþiausià impulsà kovojant su socialine atskirtimi gali duoti aktyvus Lietuvos dalyvavimas ávairiose su Europos Sàjunga susijusiose ir Europos Sàjungos finansuojamose programose. Derinant Europos Sàjungos socialinæ politikà teigiamos átakos visose Europos Sàjungos ðalyse tikimasi ið atviro koordinavimo metodo 10. Ðio metodo tikslas yra socialinës politikos derinimas pritaikant geriausià praktikà ( benchmarking ). Geriausios praktikos pritaikymas Europos Sàjungoje yra ávairiais bûdais institucionalizuojamas 11. Atviro koordinavimo metodas numato vietiná mokymàsi, mokymàsi ið kitø, mokymàsi su kitais ir mokymàsi uþbëgant nesëkmëms uþ akiø. Atviro koordinavimo metodo atsiradimui didelës reikðmës turëjo pasaulyje vykstantys globalizacijos procesai privataus verslo ir nacionalinio vieðojo administravimo srityse. Nuo 9-ojo ir 10-ojo praëjusio amþiaus deðimtmeèio daugelio Vakarø ðaliø vieðajam administravimui buvo taikomi privataus verslo metodai, kurie buvo ávardyti kaip naujoji vieðoji vadyba bei visuotinës kokybës vadyba, o vienu svarbiausiø naujosios vieðosios vadybos metodø tapo geriausios praktikos siekimas ir ágyvendinimas. Akivaizdu, kad geriausios praktikos siekimà ir atviro koordinavimo metodà sieja didelis metodologinis panaðumas. Tam didelës reikðmës turi tos paèios abiejø metodø atsiradimo prieþastys globalizacija, verslumas, ekonominë ir politinë ðiuolaikinio pasaulio liberalizacija. Taèiau atviro koordinavimo metodas ir privataus verslo metodai nemaþai skiriasi. Visas ir visiðkai atvirai atviro koordinavimo metodas dël vieðojo administravimo specifikos gali reikðtis tik vieðosiose institucijose. Sëkmingam atviro koordinavimo metodo taikymui bûtina interesus derinanti antnacionalinë valdymo forma, t. y. tokia, kokios yra Europos Sàjungos institucijos. Atviro koordinavimo metodas sieja globalizacijos ir europeizacijos procesø teigiamybes. Jis gali bûti labai efektyvus ágyvendinant socialiai orientuotà socialinæ politikà ir kovojant su socialine atskirtimi Europos Sàjungoje.

8 84 POLITOLOGIJA, 2004/4 (36) Sëkmingesniam socialinës apsaugos uþdaviniø sprendimui viso pasaulio mastu buvo bûtinas platesnis, kompleksiðkas problemø supratimas. Atitinkamo bendro konteksto ir palankaus socialinei apsaugai vieðo diskurso atsiradimas priklauso nuo daugelio sutelktø verslo, vieðojo administravimo, kultûros ir mokslo þmoniø pastangø. Tarptautinës, nacionalinës ir vietinës institucijos, jeigu nori iðvengti neigiamos globalizacijos átakos socialinëje sferoje, turi pasirûpinti ir daugeliu neatidëliotinai spræstinø uþdaviniø, nepriklausanèiø tipiðkai socialinës apsaugos kompetencijai. Globaliniai kolektyviniai veiksmai, regioniniø kriziø valdymas, globalinio ekonominio stabilumo uþtikrinimas, aplinkos apsauga, tyrimø ir þiniø ekonomikos plëtra, tarptautiniø vystymosi ir paramos programø efektyvumas gali ne tik pagerinti ekonomikos plëtotës rodiklius, bet ir gerokai palengvinti socialinës apsaugos uþdaviniø sprendimà. Globalizacijos epochoje buvo bûtini naujo pobûdþio sprendimai. Socialiniams mokslams taip pat buvo bûtina naujo tipo metodologija ir metodai. Akivaizdu, kad áprasti ekonominës ir socialinës situacijos vertinimai, kurie buvo bûdingi gerovës valstybëms, globalizacijos epochoje pradëjo uþleisti vietà netradicinei analizei ir netradiciniams sprendimø bûdams. Puikiai iliustruojanti besikeièiantá vieðàjá diskursà analizë yra pateikiama Paulo Streeteno straipsnyje Globalizacija: grësmë ar galimybë?, kuriame jis teigia, kad globalizacija gali pasiþymëti ne tik neigiama átaka socialiniams procesams, bet ir prisidëti prie socialinës padëties reguliavimo bei atskirtøjø grupiø áterpties, socialinës sanglaudos ir ágaliojimo pagerinimo, jeigu: 1) bus laikomasi Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijø dël labiau á tiksliná socialiniø programø taikymà orientuotø socialinës atskirties maþinimo priemoniø; 2) nebus atmetama ðeðëlinës ekonomikos reikðmë, nes ði ekonomika leidþia ádarbinti milijonus atsidûrusiøjø socialinëje atskirtyje ir taip suteikti jiems saviraiðkos bei uþdarbio galimybes. Praeityje ðeðëlinë ekonomika buvo vertinama kaip nelegali, verta pasibjaurëjimo ir atstumianti ekonomika, o visas politikø dëmesys buvo nukreiptas á didelius industrializacijos ir infrastruktûros projektus. Globalizacijos epochoje iðaiðkëja smulkiø neformalaus sektoriaus

9 Arvydas Guogis. GLOBALIZACIJOS POVEIKIS SOCIALINEI...: 85 darbo vietø, pasiþyminèiø maþu uþdarbiu, reikðmë besivystanèiose, taip pat iðsivysèiusiose ðalyse. Taèiau akivaizdu, kad dalinës valstybinio reguliavimo priemonës bûtinos ir ðiuo atveju; 3) sveikintinos tolesnës decentralizacijos tendencijos, nes jos gali sumaþinti elito reikðmæ ir iðplësti demokratijos ribas, kai sprendimø priëmime pradeda dalyvauti neturtingieji ir atstumtieji. Tokiu atveju ypaè svarbus tampa ávairiø nevyriausybiniø organizacijø vaidmuo Globalizacijos ir glokalizacijos santykis Globalizacija pasaulyje ágauna vis didesná pagreitá. Teoriðkai nëra labai aiðku, ar globalizacija vainikuoja daugelio amþiø vystymàsi ir yra daugelio procesø pabaiga, ar atvirkðèiai rodo naujos epochos pradþià. Bet kokiu atveju praturtinanti galimybëmis ir iðtekliais teigiama globalizacija vystosi kartu su savo prieðybe neigiama glokalizacija, kuri apriboja daugelio gyventojø saviraiðkà ir iðteklius, savotiðkai ákalindama juos socialiniuose getuose, skurdo kiðenëse tiek iðtisose nedidelëse gyvenamosiose vietovëse, tiek labiau iðsivysèiusiuose didmiesèiuose. Lietuvoje ryðkiausi tokios glokalizacijos pavyzdþiai tarp gyvenvieèiø gali bûti Didþiasalis ir Naujoji Akmenë, o Vilniuje didþioji dalis Ðnipiðkiø ir Naujininkø rajonø. Nors globalizacija ðioms vietovëms gali atneðti pozityviø permainø, greitai statant èia naujus administracinius, verslo ir gyvenamuosius pastatus (Ðnipiðkëse) ar planuojant statyti plytø gamyklà (Didþiasalyje), bet jø tikrøjø gyventojø socialinio ir ekonominio kapitalo klausimai tebelieka atviri ir kaþin ar taip pat greitai iðsprendþiami. Gyventojø galimybiø iðplëtimas yra daug sudëtingesnis uþdavinys, negu savivaldybiø numatomi ar jau ágyvendinami ðiø rajonø spartaus fizinio pertvarkymo planai. Akivaizdu, kad didþioji dalis Ðnipiðkiø gyventojø bus paprasèiausiai perkelti arba priversti persikelti á tokias pat arba dar didesnio skurdo apimtas kitas gyvenamàsias vietoves. Faktinë jø padëtis dël Ðnipiðkiø pertvarkymo liks nepakitusi. Toks esminis Ðnipiðkiø gyventojø problemø sprendimas (tiksliau nesprendimas) akivaizdþiai rodo to paties proceso teigiamas globalizacijos ir neigiamas glokalizacijos puses. Globalizacija ðiuo atveju atneð naudos jau ir taip palan-

10 86 POLITOLOGIJA, 2004/4 (36) kesnëje padëtyje esantiems laimëtojams verslininkams, vieðojo administravimo atstovams, naujiems turtingesniems gyventojams, bet faktiðkai nepakeis arba labai maþai pakeis senøjø Ðnipiðkiø gyventojø, kurie daugeliu atvejø net ir susiklosèius ðiai palankiai situacijai liks pralaimëtojai, padëtá. Didþiasalio, jeigu jame bûtø pastatyta nauja gamykla, atvejis bûtø kiek kitoks daugelis dabartiniø bedarbiø ágytø nuolatiná darbà bei pajamas ir tai realiai iðvestø juos ið socialinës atskirties. Socialinës atskirties likvidavimo poþiûriu, kaip ir daugelyje grynai ekonominiø srièiø, svarbiausias yra galutinis rezultatas, t. y. ar socialinëje atskirtyje buvæ asmenys iðëjo ið uþburto rato juos ákalinusios glokalizacijos ir naudojasi jau naujomis galimybëmis ir iðtekliais, ar taip ir liko glokalizacijoje be aiðkesniø perspektyvø pakilti. Globalizacijos epochoje tas pats principas turëtø galioti ir socialinei politikai bei socialinei apsaugai. Socialinæ politikà ir socialinæ apsaugà efektyvia galima laikyti tik tuo atveju, jei ji susitelkusi ne á procesà, o á rezultatus, t. y. ar po gyvenimiðkøjø rizikø ligos, nedidelio invalidumo, ákalinimo, buvusios benamystës, prostitucijos ir pan. pasireiðkimø, taip pat taikytø socialinës ir sveikatos apsaugos priemoniø (reabilitacijos, socialiniø paðalpø, bedarbiø paðalpø ir pan. gavimo) buvæ atskirtieji iðëjo ið glokalizacijos, ar ir liko joje. Taigi svarbiausias ðiø dienø globalizacijos epochos uþdavinys likviduojant socialinæ atskirtá yra socialinæ apsaugà ið pasyviosios, vien duodanèios ávairias iðmokas ir lengvatas padaryti aktyviàja socialine apsauga, kuri vël ádarbina, atkuria ar suteikia naujas, platesnes galimybes, t. y. duoda apèiuopiamø socialiniø, ekonominiø ir kultûriniø rezultatø. Tiesa, tarp Vakarø ir besivystanèiø valstybiø egzistuoja vienas nemaþas skirtumas: Vakaruose ðios rezultatyvios aktyvios socialinës politikos svarba buvo suprasta pamaþu, natûraliai pereinant nuo tradiciniø ir labai dideliø gerovës valstybiø garantuojamø socialiniø iðmokø, t. y. tada, kai Vakaruose buvo ásitikinta neigiamu socialinës atskirties stigmatizacijos poveikiu iðmokø gavëjams bei prastesniais ekonominiais tokios politikos rezultatais. Besivystanèioms valstybëms ðá buvusá socialinës politikos tarpsná reikia perðokti tiek dël finansinio nepajëgumo skirti dideles iðmokas, tiek dël bûtinybës ekonomiðkai efektyviai veikti naujomis globalizacijos sàlygomis.

11 Arvydas Guogis. GLOBALIZACIJOS POVEIKIS SOCIALINEI...: 87 Nuneigti tà faktà, kad globalizacija kuria naujas ekonominës ir politinës eksploatacijos formas bei atskirtøjø grupes, yra neámanoma. Sociologø ir psichologø tyrimai rodo, kad ávairioms atskirtøjø grupëms priklausantys þmonës nesugeba lanksèiai reaguoti á pokyèius visuomenëje ir savarankiðkai prie jø prisitaikyti. Todël socialinë parama iðmokomis arba paslaugomis tokioms grupëms kurá laikà yra tiesiog bûtina. Ne tik kad padëtø iðgyventi, bet ir padëtø suvokti bûtinybæ imtis netradiciniø veiksmø, persikvalifikuoti ir pan. Taèiau jeigu socialinë parama inertiðko ir tik imanèio elgesio nepakeièia, yra grësmë, kad toks iðmokø gavëjas taps amþinu socialinës paramos praðytoju. Ðiuo poþiûriu tarp iðsivysèiusiø Vakarø ðaliø ir besivystanèiø valstybiø taip pat yra nemaþas skirtumas. Iðsivysèiusiose ðalyse, ypaè Vakarø Europoje, paramos gavëjas daþnai gali pretenduoti á ilgalaikæ ir didelæ socialinæ paramà. Besivystanèiose valstybëse socialiniø iðmokø gavimo terminai daþniausiai yra trumpi (pvz., Lietuvoje bedarbio paðalpa skiriama tik pusæ metø), dël sudëtingø kvalifikaciniø sàlygø paðalpas gauna maþai þmoniø (Lietuvoje 2001 metais tik 14 proc. bedarbiø gavo bedarbio paðalpas 13 ), arba paèios paðalpos yra labai maþos (vidutinis socialinës paðalpos dydis 2001 metais tesiekë 63 litus 14 ). Globalizacijos poþiûriu yra tam tikras skirtumas tarp atskirtøjø, kurie gimdami socialiai paveldi toká statusà, ir tø, kurie tokie tampa dël visuomenëje vykstanèiø socialiniø pokyèiø 15. Aiðku, kad pastarøjø radimasis yra labiau susijæs su globalizacijos poveikiu nei pirmøjø, nes globalizacija pirmiausia yra pokyèiai, o tiksliau nuolatiniai pokyèiai. Atskirtøjø grupës daþnai yra uþ pokyèiø ribos. Bet kokiu atveju atskirtøjø grupiø atstovams bûdingas nesugebëjimas savarankiðkai spræsti gyvenimo problemas, skatinantis fiziná ir dvasiná degradavimà 16. Ðie þmonës tampa atstumti ir nereikalingi normaliai visuomenei. Tokiai socialinei atskirèiai bûdinga socialinë izoliacija, ryðiø sumaþëjimas ir socialinës aplinkos susiaurëjimas. Taèiau jeigu socialinei atskirèiai priskirtume ne tik tradiciðkai suprantamas atskirtàsias grupes, kaip benamius, alkoholikus, ÞIV neðiotojus, prostitutes, ið kalëjimø iðëjusius ir pan., bet ir visus arba daugumà skurde atsidûrusiøjø bei tuos asmenis, kurie dël vienokiø ar kitokiø prieþasèiø pasiþy-

12 88 POLITOLOGIJA, 2004/4 (36) mi silpnais socialiniais ryðiais arba jø visai neturi, atskirtøjø grupës apimtø jau ne kelis procentus, o iki keliolikos procentø gyventojø iðsivysèiusiose ðalyse bei iki keliasdeðimt procentø tokiø regionø kaip Lotynø Amerika ir Rytø Europa gyventojø. Lietuva pagal ðiuos rodiklius atsiduria vienoje ið blogiausiø vietø naujai ástojusiose á Europos Sàjungà ðalyse. Tam didelës reikðmës turëjo tai, kad Lietuva, kaip ir daug kitø Rytø Europos ðaliø, pasirinko staigias reformas ir pagreitintos transformacijos uþdavinius. Akivaizdu, kad daugumà ðiø reformø lydëjo globalizacijos ir glokalizacijos procesai. Kaip raðo sociologë Monika Urmonienë, pastebëta, kad nestabilumo sàlygomis pablogëja didelës visuomenës dalies socialinis-ekonominis statusas. Socialinës struktûros pokyèiai susijæ su tø, kurie atsidûrë uþ normalaus socialinio gyvenimo ribos, sluoksnio padidëjimu. Ðis sluoksnis nuolat didëja, sukeldamas visuomenës dezorganizacijà ir skatindamas socialinæ-psichologinæ, o neretai ir visiðkà tam tikros þmoniø grupës izoliacijà. Be tradicinës bedarbiø, neágaliøjø, pagyvenusiø þmoniø, nusikaltëliø ir valkatø marginalizacijos, marginalizacija Lietuvoje vis daþniau palieèia þmones tø visuomenës sluoksniø, kurie anksèiau buvo stratifikacinës skalës virðuje... Ðiandien tarp atskirtøjø grupiø atsidûrë vadinamieji naujieji vargðai : kultûros, sveikatos apsaugos ir ðvietimo srièiø darbuotojai, mokslininkai, karininkai, taip pat aukðtos kvalifikacijos darbininkai, ypaè turintys inþineriná-techniná iðsilavinimà. Á marginalizacijos procesà átraukiama visa visuomenë ir tai tampa stabiliu socialinës átampos katalizatoriumi bei tolesnës santykiø destabilizacijos ðaltiniu 17. Reikia pripaþinti, kad ðiø eiluèiø autorë ið esmës teisingai apraðë virtimo atskirtaisiais tendencijas. Tai akivaizdu Rytø Europos valstybëse. Taèiau tokia M. Urmonienës pozicija yra per daug kategoriðka ir suabsoliutinta. Ið tikrøjø tik dalis senosios inteligentijos ir kvalifikuotø darbuotojø atsiduria socialinëje atskirtyje. Kartais ðie naujieji vargðai randasi dël turimø atgyvenusiø ar atgyvenanèiø kvalifikacijø ir technologijø. Globalizacija tam daro tiesioginæ átakà. Taèiau dalis net ir senais ágûdþiais pasiþymëjusiø darbuotojø ir inteligentijos, jeigu pasiseka ekonominiu ar psichologiniu poþiûriu, puikiai pritampa naujomis sàlygomis, perima naujas elgesio normas ir susidoroja su globalizacijos primetamais technologiniais iððûkiais.

13 Arvydas Guogis. GLOBALIZACIJOS POVEIKIS SOCIALINEI...: 89 Toliau M. Urmonienë tiksliau apraðo, kaip virstama atskirtaisiais: Marginalumas skatina gebëjimø ir gabumø maþëjimà. Tai susijæ su socialinio statuso pasikeitimu. Daþnai þmonës, atsidûræ sunkioje padëtyje, paliekami likimo valiai. Daþniausiai lieka nepatenkinti jø socialiniai poreikiai: savæs iðreiðkimas, pripaþinimo ir apsaugos siekimas. Tokiu atveju atsiranda socialinis reiðkinys, kurá sociologas E. Durkheimas pavadino anomija. Tai tam tikros moralinës tuðtumos jausmas, normø nebuvimo bûsena, kuri atsiranda tuomet, kai þmogaus viltys (jo vertybës) virðija tikràsias jø ágyvendinimo galimybes (socialinæ padëtá). Þmogus, negalëdamas pasiekti norimø vertybiø dël iðtekliø stokos, gali ávairiai reaguoti á vidinæ átampà: prisitaikyti prie susidariusios padëties (to padarinys alkoholizmas, narkomanija), imtis kitokios, neáprastos veiklos (siekti tikslø nelegaliais bûdais), atsisakyti tikslø, pasitraukti (pavyzdþiui, valkatauti), pasiprieðinti (sàmoningai siekti keisti struktûras) 18. M. Urmonienës socialinës atskirties apibûdinimas vadinamas marginalizacija ir daugiau yra psichologijos, tiksliau socialinës psichologijos mokslo objektas. Toks socialinës atskirties supratimas yra svarbus socialinio darbo su atskirtøjø grupëmis poþiûriu. Taèiau jeigu á virtimo atskirtaisiais procesà, kaip pripaþásta autorë, yra átraukiama visa visuomenë, tai socialiniø darbuotojø pastangø norint likviduoti socialinæ atskirtá niekada nepakaks. Paaiðkinti psichologiná atskirtøjø portretà bet kokiu atveju yra per maþa. Juk svarbiausios kovos su socialine atskirtimi priemonës turëtø bûti sisteminio, visuomeniniø santykiø reguliavimo pobûdþio. Socialinë atskirtis, kaip reiðkinys, daþniausiai yra prisimenamas prieðrinkiminëse batalijose, ypaè siekiant perimti valdþià ið kitos politinës grupës. Vykdant tokià makiaveliðkà politikà atskirtøjø padëties likvidavimas tampa ne tikslu, o tiktai priemone siekti siaurø, klaniniø uþmaèiø. Menama kova su socialine atskirtimi aukðèiausiu politiniu lygiu, kuri duoda labai menkus rezultatus, gali bûti pradëta ir svarbiausioje politikos ágyvendinimo vieðojo administravimo grandyje. Pavyzdþiui, á neefektyvià Lietuvos darbo birþos, organizuojanèios, ieðkanèios, bet taip ir nesurandanèios realiø darbo vietø, veiklà atkreipë dëmesá JAV Rytø Karolinos universiteto tyrëjai Arûnas Juska ir Richard Pozzuto 19.

14 90 POLITOLOGIJA, 2004/4 (36) 3. Lietuvos makrosocialiniø rodikliø pokyèiai Lietuvos socialinei apsaugai yra ypaè bûdingas prieðtaravimas tarp struktûrinës organizacinës brandos ir socialinës apsaugos priemoniø ágyvendinimo realiø rezultatø menkumo. Viena vertus, Vakarams patariant ir pritariant, buvo sukurta ir iðplëtota socialinio administravimo sistema, kuri remiasi aukðtos kvalifikacijos profesionalais. Kita vertus, ði socialinio administravimo sistema negali pasigirti rimtais rezultatais ir laimëjimais. Lietuvoje, kaip ir kitose Rytø Europos ðalyse, galima pastebëti tik labai ribotus proverþius kai kuriose socialinës apsaugos srityse. Dauguma makrosocialiniø rodikliø Lietuvoje gerëja nepakankamais tempais, o kai kurie jø lieka apgailëtinai maþi. Daugelio socialinës atskirties grupiø padëtis ilgai arba ið viso nesikeièia. Jø reintegracija á visuomenæ vyksta aiðkiai nepakankamais tempais. Daþnai apie atskirtøjø grupiø reintegracijà apskritai negali bûti jokios kalbos, nes ta reintegracija visai nevyksta. Maþà socialinës apsaugos sistemos efektyvumà eliminuojant socialinæ atskirtá Lietuvoje galima aiðkinti keliomis prieþastimis: 1) finansiniø iðtekliø stoka; 2) pagreitëjusiais globalizacijos ir transformacijos tempais, kai sistema nesugeba vystytis á gylá, o priversta pavirðutiniðkai, paknopstomis vytis vis greitëjanèius procesus. Tokiu atveju galima kovoti ne su prieþastimis, o tik su kai kuriais neigiamais socialiniais padariniais, ir prevencinë veikla yra labai ribota; 3) menku naujø paþangiø administraciniø teorijø ir spendimø, tokiø kaip naujoji vieðoji vadyba ir visuotinë kokybës vadyba, taikymu; 4) nepakankama socialinës politikos, socialinës apsaugos ir socialinës atskirties tyrimø plëtra; 5) daþnu socialinio administravimo atstovø apsiribojimu tik teoriniu ir popieriniu problemø sprendimu; 6) nepalankia tarptautine ir vietine kraðtutinio liberalizmo, kaip libertarizmo, ideologijos ir praktikos átaka. Pirmoji ið minëtø socialinës apsaugos atsilikimo prieþasèiø finansiniø iðtekliø stoka pasireiðkë dël to, kad socialinei apsaugai trûko mokestiniø pajamø. O jø pas mus trûko dël mokesèiø maþumo ir vengimo juos mokëti. Lietuvoje buvo beveik maþiausi mokesèiai ið visø Europos Sàjungos ðaliø metais visø mokesèiø naðta Lietuvoje sudarë 28,8 proc. bendrojo vidaus produkto 20. Maþesnë nei Lietuvos mokesèiø naðta ið 25 ES valstybiø buvo tik Airijoje 28,6 proc.

15 Arvydas Guogis. GLOBALIZACIJOS POVEIKIS SOCIALINEI...: 91 BVP. Vidutiniðkai mokesèiø naðta visose 25 ES narëse sudarë 40,4 proc. BVP, palyginti su 41,1 proc metais. Nors nuo 2000 metø dauguma ES valstybiø reformavo savo mokesèiø sistemà daugiausia sumaþino gyventojø pajamø mokesèius ir socialinio draudimo ámokas bet jø, o ypaè Ðiaurës ðaliø, mokesèiø naðta buvo 1,5 2 kartus didesnë nei Lietuvoje. Neigiamà átakà socialinës apsaugos finansavimui darë progresyviniø mokesèiø nebuvimas ðalyje. Nors socialdemokratø ir socialliberalø vyriausybë metø valdymo laikotarpiu du kartus padidino neapmokestinamà pajamø minimumà ir tai palankiai atsiliepë gaunantiesiems maþas pajamas, progresyvioji dalis mokesèiø struktûroje tebesudarë labai menkà dalá. Lietuvos, kaip ir daugelio kitø Rytø Europos valstybiø, mokesèiø surinkimui didelës neigiamos átakos turëjo mokesèiø vengimas ir vadinamoji juodoji, ðeðëlinë ekonomika, kuri Lietuvoje, kaip ir kitose Rytø Europos ðalyse, ávairiais skaièiavimais sudarë iki penktadalio visos ekonomikos 21. Ðeðëlinë ekonomika tai ne tik oficialiø darbo vietø atlyginimai vokeliuose, bet ir kontrabanda, iðtisos neapskaitomos ûkio ðakø dalys (pvz., dalis automobiliø reeksporto ir jø remontas, buitinis remontas, neapskaitomos vertëjø ir mokykliniø dëstomøjø dalykø korepetitoriø paslaugos, prekyba turguose ir pan.). Didþiausià reikðmæ surenkamø mokesèiø dydþiui Lietuvoje turëjo bendras maþas BVP dydis (tenkantis 1 gyventojui pagal perkamosios galios pariteto principà), kuris 2004 metais siekë tik 48,5 proc. ES ðaliø vidurkio 22, per pusantro deðimtmeèio sumaþëjæs dirbanèiøjø skaièius bei tebeiðliekantys maþi atlyginimai. Pagrindinë mokesèiø naðta Lietuvoje gulë ant samdomøjø darbuotojø peèiø. Pelno ir turto mokesèiai buvo vieni maþiausiø Europos Sàjungoje, darbdaviams ir deðiniosioms partijoms motyvuojant tuo, kad tai skatins gamybà, renovacijas ir investicijas. Sodros biudþetas amþiø sandûroje augo lëtai, atsilikdamas nuo BVP augimo ðalyje. Pagrindiniai mokesèiai metø nacionaliniuose biudþetuose, ið kuriø turëjo bûti finansuojama socialinë parama atskirtøjø grupëms socialiniø, bedarbio paðalpø ir socialiniø paslaugø pagrindu, buvo fiziniø asmenø pajamø mokesèiai ir pridëtinës vertës mokestis bei akcizai metais nacionaliniame biudþete fiziniø asmenø pajamø mokesèiai sudarë 27,1 proc, o pridëtinës vertës

16 92 POLITOLOGIJA, 2004/4 (36) mokesèiai ir akcizai 51,9 proc. Pelno mokesèiai nacionaliniame biudþete sudarë labai nedidelæ dalá. Juridiniø asmenø pelno mokestis nuo 9,6 proc. nacionaliniame biudþete 1995 metais sumaþëjo iki 2,8 proc metais 23. Pelno mokesèio tarifas Lietuvoje buvo vienas maþiausiø Europoje ir siekë tik 15 proc. Jo ankstesnis sumaþinimas nuo 24 proc. iki 15 proc., kaip matyti ið statistiniø duomenø, tik 2004 metais padidino áplaukas ið ðio mokesèio nacionalinio biudþeto struktûroje metais vieðajame diskurse dël pelno mokesèio nedidinimo ir progresyviniø mokesèiø neávedimo daugiausia tam pritariant darbdaviams ir deðiniøjø politiniø partijø atstovams buvo teigiama, kad tada jauni, kvalifikuoti ir daug uþdirbantys darbuotojai neemigruos ið Lietuvos ir pasirinks geriau mokamus darbus Lietuvoje. Reikia pripaþinti, kad emigracija ið Lietuvos jaunimo ir vadinamasis protø nutekëjimas ypaè sustiprëjo po Rusijos krizës, kai nedarbas Lietuvoje 2001 metais pasiekë aukðèiausià lygá nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Emigracija labai paspartëjo ir laikini iðvaþiavimai ið Lietuvos ypaè padaþnëjo 2004 metø viduryje, kai Lietuva tapo Europos Sàjungos nare. Nors daugelis iðsivysèiusiø valstybiø, o ir ES ðaliø (tai maþiau pasakytina apie Didþiàjà Britanijà ir Airijà) taikë darbo ir socialinës apsaugos apribojimus imigrantams ið naujøjø ES ðaliø, jauno darbingo amþiaus asmenø emigracija grësmingai augo. Spëjama, kad Lietuvà iki 2004 metø vidurio buvo palikæ daugiau kaip 300 tûkst. asmenø, o dar tiek pat planavo tai padaryti 24. Ið Europos valstybiø daþniausiai Lietuvos gyventojø pasirenkamos valstybës buvo Didþioji Britanija, Airija, Ispanija ir Norvegija. Nors buvo visaip trukdoma, gausëjo emigrantø á JAV. Emigracija sumaþino nedarbo lygá Lietuvoje. Didþiausias nedarbas Europos Sàjungoje 2004 metø kovà buvo uþfiksuotas Lenkijoje 19 proc., Slovakijoje 16,5 proc., Lietuvoje 11,5 proc., Ispanijoje 11,1 proc. ir Latvijoje 10,7 proc. 25 Europos Sàjungos statistikos tarnybos Eurostatas duomenimis, sezoniðkai suderintas 25 ES nariø registruotas nedarbas 2004 metø kovà siekë 9 proc., o euro zonoje 8,8 proc. Registruotas nedarbas þenkliausiai sumaþëjo Lietuvoje (nuo 13,3 proc m. sausá iki 11,5 proc m. kovà) ir Estijoje (nuo 10,2 iki 9,3 proc.). Taèiau su tokiø ES

17 Arvydas Guogis. GLOBALIZACIJOS POVEIKIS SOCIALINEI...: 93 ðaliø kaip Liuksemburgo (4,1 proc), Didþiosios Britanijos (4,7 proc.), Nyderlandø (4,7 proc.) rodikliais Baltijos ðalys ir Lenkija lygintis negalëjo. Tik nuolatinis naujø darbo vietø kûrimas ir atlyginimø didinimas Baltijos ðalyse ir Lenkijoje galëjo uþtikrinti reikðmingesná nedarbo sumaþëjimà ir darbo jëgos sulaikymà savo ðalyse. Taèiau ekonominá augimà daugelis ðiø ðaliø politikø, vieðojo administravimo atstovø ir verslininkø suprato labai vienareikðmiðkai ir tendencingai. Jie siûlë toliau maþinti mokesèius ir vieðàjá sektoriø. Á socialinæ apsaugà minëti asmenys þvelgë kaip á ekonominio augimo kliûtá, o ne sàlygà. Rytø Europos valstybëms, labiau negu Vakarø ðalims, tapo bûdinga socialinës iðkrovos (angl. social dumping) politika, kai valstybinë socialinë apsauga buvo maþinama ir siaurinama 26. Lietuvoje tokios politikos flagmanais tapo deðiniøjø partijø atstovai ir Laisvosios rinkos institutas. Kaip bûdingà vieðojo diskurso leitmotyvà galima paminëti ið esmës libertariná buvusio Estijos ministro pirmininko Marto Laaro komentarà tarptautiniame verslo þurnale Wall Street Journal. Ðiame komentare buvo analizuojami naujøjø ES valstybiø priëmimo padariniai. M. Laaras teigë : Jeigu senoji Europa nori veiksmingai konkuruoti su naujàja Europa, ji turës maþinti mokesèius ir perþiûrëti savo dideliais mokesèiais finansuojamas socialinës apsaugos ir rûpybos sistemas 27. Prieð deðimt metø Estija, anot M. Laaro, tapo pirmàja Europos valstybe, ávedusia vienodà proporciná fiziniø asmenø pajamø mokesèio tarifà ðiuo þingsniu siekta skatinti þmones ekonominei veiklai ir stimuliuoti augimà. Estijos pavyzdþiu pasekë Lietuva ir Latvija, vëliau Rusija, Ukraina ir Slovakija. Taèiau, anot M. Laaro, neigiama buvo tai, kad socialinës gerovës entuziastai tokià ávykiø raidà laikë rimta grësme Europos civilizacijai: Valstybës socialinio aprûpinimo sistema, nepaisant jos neigiamo poveikio Europos ðaliø konkurencingumui ir per didelio brangumo ilgalaikëje perspektyvoje, laikoma vienu svarbiausiu europinio identiteto elementø. Ðvedijos ministras pirmininkas Goran Persson ir Vokietijos federalinis kancleris Gerhard Schroder skundþiasi, kad naujosiose narëse turtingi þmonës nëra pakankamai apmokestinami, ir bando átraukti mokesèius á ES reguliavimo kompetencijos sritá bei panaikinti nacionalinio veto teisæ kai kuriose kitose srityse. Abiem ðiais atvejais nukentëtø

18 94 POLITOLOGIJA, 2004/4 (36) atviros naujøjø valstybiø nariø ekonomikos [...]. Plëtros procesas turëtø tapti katalizatoriumi, kuris bent jau priverstø imtis veiksmø. Europa privalo ðalinti savo ekonomines problemas, jeigu nori konkuruoti su kitais globaliniais konkurentais. Þemynui reikia aiðkios XXI amþiaus vizijos ir naujos darbotvarkës [...]. Naujosios valstybës narës tebëra neturtingos ir slegiamos komunistinio palikimo naðtos, bet jeigu jos nepraras ryþto, iðsaugos liberalø poþiûrá ir savo ekonomikø atvirumà, tai galbût jos ne tik pagerins savo paèiø gyvenimà ir ekonomikas, bet ir áneð á visà Europà naujo dinamiðkumo ir suteiks impulsà reformoms 28. Paþymëtina, kad M. Laaras kvietë lygiuotis á liberalias anglosaksiðkas ðalis: Gyvybiðkai svarbu, kad naujosios valstybës narës kartu su Didþiàja Britanija atsispirtø mëginimams derinti mokesèius ir didinti reguliavimà iðsiplëtusioje ES, tai ásiurbtø energija trykðtanèias naujàsias nares á senàjà sàstingio kamuojamà Europà Europà, kuri lëtai, bet nesulaikomai praranda savo átakà pasaulyje ir ekonomiðkai vis labiau atsilieka nuo savo globaliniø konkurentø 29. Vertinant tokius tipiðkus kraðtutinei, libertarinei laisvajai rinkai atstovaujanèius pasisakymus galima aiðkiai pastebëti, kad visø ekonominiø bëdø prieþastys Europoje tokiu atveju atsiranda dël socialinës apsaugos. Net jeigu vertintume tokià argumentacijà vien finansiniu poþiûriu, ji akivaizdþiai prasilenkia su tiesa. Socialinë apsauga Baltijos ðalyse apëmë nereikðmingà keliolikos procentø BVP dalá ir buvo viena maþiausiai finansuojamø (jeigu lyginsime su ðvietimo, kraðto apsaugos, vieðojo administravimo ir vieðosios tvarkos palaikymo finansavimu) 30. M. Laaras taip pat neávertino ekonominio efekto, kuris pasiekiamas reintegruojant atskirtøjø grupiø narius á darbo rinkà ir aktyvià visuomeninæ veiklà. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierë Elvyra Baltutytë 2004 metø viduryje iðkëlë vieðumon seniai Lietuvoje þinomà socialinës apsaugos nepakankamumà. Kaip paþymëjo Seimo kontrolierë, dël Lietuvoje teikiamos nepakankamos socialinës paramos buvo paþeidþiama Lietuvos ratifikuota Europos socialinë chartija 31. Kaip praneðë Seimo kontrolieriø ástaiga, 2004 metø liepà paskelbtose Europos socialiniø teisiø komiteto iðvadose dël pirmosios Lietuvos ataskaitos apie Europos socialinës chartijos nuostatø laikymàsi paþymëta, kad

19 Arvydas Guogis. GLOBALIZACIJOS POVEIKIS SOCIALINEI...: 95 valstybës remiamø pajamø lygis (135 litai) negarantuoja pagyvenusiems þmonëms teisës á tinkamà socialinæ apsaugà. Taèiau ne visi makrosocialiniai rodikliai Lietuvoje buvo blogi. Pagal kai kuriuos jø Lietuva pagerino savo padëtá. Þmogaus socialinës raidos paþangai nustatyti svarbesnis negu BVP augimo rodiklis yra Jungtiniø Tautø atliekamas kasmetinis þmogaus socialinës raidos indekso (ÞSRI) skaièiavimas bei jo lyginimas su praëjusiø metø rodikliu (pagal BVP, vidutinæ gyvenimo trukmæ, suaugusiøjø raðtingumo lygá ir bendrà siekianèiøjø pradinio, vidurinio ir aukðtojo iðsilavinimo koeficientà). Taèiau reikia pripaþinti, kad ÞSRI turi maþai tiesioginio sàlyèio su tipiðkomis socialinës apsaugos sritimis. Viena vertus, ÞSRI rodiklis labai priklauso nuo ekonomikos administravimo, ekonominio konkurencingumo ir konjunktûros, o kita vertus nuo ðvietimo administravimo ir ðvietimo lygio ðalyje. Lietuva metais pagal (ÞSRI) augimo tempus buvo treèia tarp deðimties naujø Europos Sàjungos nariø. Jungtiniø Tautø vystymo programos (JTVP) 2004 metø pasauliniame praneðime apie þmogaus socialinæ raidà Lietuvoje paskelbta, jog per metus Lietuvos ÞSRI iðaugo 0,018 balo ir pasiekë 0, Taèiau, nepaisant nemaþo augimo, Lietuvos ÞSRI tebebuvo ES naujokiø sàraðo gale Lietuva su Slovakija dalijosi 8 9 vietomis ir lenkë tik Latvijà, kurios ÞSRI buvo 0,823. Ekspertai teigë, jog pastebimas BVP augimas Lietuvoje neturëjo nustelbti to fakto, kad ðalies gyvenimo trukmës rodiklis, palyginti su Slovënija (0,85), vis dar buvo maþas (0,79) ir nuo 1997 metø (0,75) neiðaugo tiek, kiek turëjo iðaugti. Lietuvos raðtingumo rodiklis, nors ir buvo gana aukðtas (0,96), vis dar nusileido Estijos raðtingumo rodikliui (0,98). Taèiau reikia pripaþinti, kad nuo 1999 metø Lietuvoje ÞSRI augo greièiausiai ið Baltijos valstybiø 0,081 balo (Estijos ir Latvijos indeksai iðaugo atitinkamai 0,08 ir 0,079). O pagal ÞSRI pasaulyje Lietuva 2003 metais uþëmë 41-à vietà ir ketvirtus metus ásitvirtino valstybiø, turinèiø aukðtà ÞSRI (didesná kaip 0,8), grupëje. Palyginti su gretimomis Baltijos ðalimis, Lietuva per metus pakilo per 4 vietas ið 45-osios á 41-àjà, Estija ið 41- osios á 36-àjà vietà, o Latvija liko toje paèioje 50-oje vietoje. Lietuvos ÞSRI augimà lëmë iðaugæs BVP, nuo 85 proc. iki 90 proc. iðaugæs bendras þmoniø, siekianèiø pradinio, vidurinio ir aukðtojo iðsilavini-

20 96 POLITOLOGIJA, 2004/4 (36) mo, skaièius bei ðiek tiek nuo 72,3 iki 72,5 metø pailgëjusi þmoniø bûsimo gyvenimo trukmë. Pirmaujanèios Norvegijos ÞSRI buvo 0,956, o antroje vietoje esanèios Ðvedijos 0,946 (paskutinës sàraðe Siera Leonës 0,273) 33. Bûtina paþymëti, kad prieð ástojant á Europos Sàjungà, metais Lietuvoje pagerëjo nemaþai ir kitø makrosocialiniø bei makroekonominiø rodikliø. Tai galima labai aiðkiai pastebëti vertinant tuos 2003 metø rodiklius, kurie darë tiesioginæ átakà socialinës atskirties grupëms metais Lietuvoje maþëjo skurdas ir nedarbo lygis didþiausio nedarbo teritorijose. Ðiose teritorijose nedarbas maþëjo sparèiau negu vidutinis ðalyje. Didëjo realusis darbo uþmokestis ir pensijø perkamoji galia. Socialinës apsaugos ir darbo ministrë Vilija Blinkevièiûtë 2004 metø pavasará pristatydama Lietuvos Respublikos Skurdo maþinimo strategijos ágyvendinimo metais programos vykdymo 2003 metø ataskaità teigë: [...] mums pavyko sustabdyti ir pradëti maþinti skurdo augimà. Esame ásitikinæ, kad tai nëra trumpalaikë tendencija. Be abejo, ðioje srityje dar lieka nemaþai problemø ir skauduliø, kuriuos palaipsniui dirbant kartu tiek valdþios institucijoms, ypaè regionuose, tiek nevyriausybinëms organizacijoms, pavyks iðspræsti 34. Ministrës teigimu, 2003 metais skurdo maþëjimui ir gyventojø pajamø lygio kilimui didþiausià átakà turëjo sparèiai gerëjanti ekonominë bûklë, sëkmingai ágyvendinamos aktyvios skurdo maþinimo priemonës, minimaliosios mënesinës algos, pensijø, socialiniø iðmokø bei neapmokestinamøjø pajamø didinimas. Taèiau 2004 metø viduryje, Lietuvai ástojus á ES ir padidëjus dalies pirmo bûtinumo prekiø bei produktø kainoms, skurdo maþëjimo tendencija Lietuvoje buvo pristabdyta. 4. Libertarinës ideologijos ir praktikos reikðmë didëjant socialinei atskirèiai Viena ið svarbiausiø problemø eliminuojant socialinæ atskirtá Lietuvoje buvo politiniø partijø socialinës politikos samprata ir atitinkamos politikos ágyvendinimas metais A. Guogio, D. Bernoto ir D. Ûselio atlikto dvideðimties Lietuvos politiniø partijø socialinës apsaugos sampratos tyrimo rezultatai, kai iðaiðkëjo, kad partijos dau-

21 Arvydas Guogis. GLOBALIZACIJOS POVEIKIS SOCIALINEI...: 97 giausia palaikë marginaliná (likutiná) modelá 35, buvo ið esmës patvirtinti vykstant pensijø reformai. Tik pasiprieðinus keliems specialistams privatûs pensijø fondai buvo ákurti ne kaip privalomieji, o kaip savanoriðki. Taèiau net ir ðiuo, palankesniu valstybiniam socialiniam draudimui atveju, Sodros biudþetui bei kartø solidarumui Lietuvoje buvo padaryta nemaþa þala. Po pirmøjø reformos metø treèdalis darbo jëgos Lietuvoje pasirinko ámokas á privaèius pensijø fondus 36. Po antrøjø reformos metø pusë Lietuvos dirbanèiøjø dalyvavo privaèiame pensijø draudime. Tokio pobûdþio pensijø reforma buvo palankesnë jaunesniems ir daugiau uþdirbantiems asmenims. Maþiau uþdirbantiems, vyresniems ir socialinëje atskirtyje atsidûrusiems asmenims privaèiø pensijø fondø reforma Lietuvoje nieko negalëjo duoti. Taèiau reikia pripaþinti, kad pensijø reforma buvo sugalvota kaip atsakas á nepalankià demografinæ situacijà, kai turëjo sumaþëti dirbanèiøjø ir mokanèiøjø ámokas dalis bendroje gyventojø struktûroje, ir ateityje turëjo labai padidëti vyresnio amþiaus þmoniø, gaunanèiø iðmokas, skaièius. Pensijø reforma taip pat sudarë didesnio pasirinkimo galimybes tiek pensijø fondø valdytojams, tiek jø klientams. Palankiai susiklosèius finansinei situacijai, ámokø mokëtojams galëjo susidaryti geresnës sàlygos sukaupti didesnes pensijas senatvëje. Savo ruoþtu pensijø fondams susidarë palankios sàlygos gauti dideles investicijas ir pelnà bei galimybës pasirinkti investicijø formas ir finansinës rizikos rûðá. Taèiau klientai, pasirinkæ privatø draudimà, taip pat daug kuo rizikavo. Politinæ ir ekonominæ globalizacijà galima laikyti esmine tokios nepalankios valstybinei socialinei apsaugai pensijø reformos prieþastimi. Átakingos tarptautinës ekonominës organizacijos, tokios kaip Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas, ilgà laikà reikalavo ir patarinëjo Lietuvos valdþios institucijoms dël privaèiø pensijø fondø ávedimo. Jø konsultacijos turëjo lemiamos reikðmës kuriant Lietuvoje privaèius pensijø fondus. Lietuvos Socialinës apsaugos ir darbo ministerija ið esmës pritarë Pasaulio banko strategijai dël privaèiø pensijø fondø. Taèiau kaip vëliau paaiðkëjo, ne visos Vakarø institucijos teigiamai ávertino tokià reformos eigà. Europos Sàjungos statistikos tarnyba Eurostatas 2004 metø pradþioje pareiðkë, kad antroji pensijø

22 98 POLITOLOGIJA, 2004/4 (36) pakopa, t. y. privatus pensijø draudimas, nëra socialinë apsauga 37. Þinomas Lietuvos ekspertas Romas Lazutka toká Eurostato pripaþinimà ávertino pensijø reformos architektus diskredituojanèiu teiginiu: Tikrasis pensijø reformos tikslas valstybinë protekcija atskirai verslo rûðiai. Eurostatas nusprendë, kad jei valdþios institucija yra atsakinga uþ nustatyto dydþio ámokomis finansuojamà programà, kurioje vyriausybë niekaip negarantuoja neatliekamø mokëjimø rizikos daugumai dalyviø, tokia programa nacionalinëje apskaitoje negali bûti laikoma socialinës apsaugos programa. Anot Eurostato, kaupimui skirta socialinio draudimo ámokos dalis yra paèiø privaèiø asmenø ateièiai atidëtos lëðos. R. Lazutka, atsiliepdamas á Eurostato pareiðkimà, teigë: Jeigu Rytø Europoje þmonëms socialinio saugumo per daug, jø valia tà saugumà susimaþinti. Net ir tokiu atveju dëmesio vertas klausimas dël valstybës vaidmens renkant lëðas privatiems reikalams pateisinimo. Jeigu jau socialinë apsauga gali atsisakyti dalies lëðø, kodël keliais procentais nesumaþinus Sodros ámokø, kurios ypaè sunkiai slegia darbo uþmokestá. Dël maþesnio apmokestinimo padidëtø á rankas gaunamos algos, augtø paklausa darbo jëgai, maþëtø nedarbas 38. Eksperto ásitikinimu, valstybë neturi nurodinëti kam, kur ir kada taupyti. Taèiau jeigu valstybë sumaþintø ámokà Sodrai, pilieèiø kiðenëse pagausëtø pinigø ir privatiems pensijø fondams tektø konkuruoti su visomis kitomis verslo ámonëmis. Eurostato iðaiðkinimas pagrindë mintá, kad tikrasis tokiø pensijø reformø tikslas ne tas, kuris yra vieðai skelbiamas ne socialinio saugumo senatvëje stiprinimas, bet valstybinë protekcija tam tikrai verslo rûðiai. Pasak R. Lazutkos, valdþios perduotø pinigø pakako sumokëti uþ pensijø fondø reklamas, kurios neteikë jokios informacijos. Deja, stigo lëðø svarbiø þiniø ið Europos institucijø sklaidai. Tokiomis sàlygomis nenuostabu, kad gyventojai verþiasi á privaèius pensijø fondus genami socialinio nesaugumo, net nesuvokdami, kad taip nuo jo tik dar labiau tolsta, teigë R. Lazutka 39. Nors ðis klausimas buvo svarbus daugeliui Lietuvos þmoniø ir siejamas su ekonominio stabilumo ásipareigojimais, tokia Eurostato informacija Lietuvoje buvo praleista negirdomis. Ðis klausimas taip pat buvo svarbus dël to, jog ásivedus eurà turëjo bûti uþtikrinta, kad valstybës biudþeto deficitas neperkops 3 proc.

23 Arvydas Guogis. GLOBALIZACIJOS POVEIKIS SOCIALINEI...: 99 Todël reikëjo paðalinti bet kokià valstybës pajamø ir iðlaidø traktavimo dviprasmybæ. Ðis klausimas buvo svarbus ir dël paèios pensijø reformos esmës supratimo 40. Paprastai þodis pensija reiðkia arba valstybës garantuojamà socialinæ apsaugà, arba privatø taupymà senatvei. Vienos pensijos priskiriamos valstybës finansiniams ásipareigojimams, o kitos yra privaèios rizikos dalykas. Iki pensijø reformø Rytø Europoje pradþios Europos Sàjungoje pensijø finansai buvo aiðkûs. Akivaizdu, kad sumaiðtá Eurostate sukëlë ekonominës globalizacijos procesai, kai naujos Sàjungos narës Vengrija, Lenkija, Latvija ir Lietuva pradëjo atitinkamas reformas. Kyla klausimas kuo pagrástas valstybës kiðimasis á privaèiø pinigø tvarkymà, kurio sëkmës ji negarantuoja? Kaip tai dera su Rytø Europoje vyraujanèiu polinkiu á laisvàjà rinkà? R. Lazutka savo komentare akcentavo, kad Rytø Europoje buvo paplitæs polinkis verslo sëkmæ garantuoti valstybës turtu, o kai to buvo atsisakyta bent panaudoti valstybës jëgà surinktais pinigais 41. Kyla ir kitø esminiø su globalizacija ir socialine atskirtimi susijusiø klausimø jeigu ekonominë globalizacija ðiuolaikiniame pasaulyje yra neiðvengiama, tai kaip tada yra su socialine integracija, socialine sanglauda bei atskirtøjø grupiø padëties gerinimu? Visiðkai akivaizdu, kad taip sprendþiant socialines problemas Lietuvoje socialinës Europos vizija nuo jos tolsta, o ne artëja. Jau ir taip nuo socialinës nelygybës kenèianèioje Lietuvoje jos tik dar padaugëja. Socialinës atskirties tiek trumpalaikëje, tiek ilgalaikëje perspektyvoje taip pat atsiranda daugiau. 5. Teigiami ir neigiami Lietuvos valstybës socialinës apsaugos poslinkiai Socialinio administravimo efektyvumà Lietuvoje nepalankiai veikë ne tik libertarinë ideologija ir praktika, bet ir moralinio pobûdþio sunkumai valstybinëje socialinëje apsaugoje. Reikia pripaþinti, kad dauguma socialinës apsaugos darbuotojø Lietuvoje pasiþymëjo ne tik aukðta kvalifikacija, teigiamu darbo pobûdþiu, bet ir nepriekaiðtinga moraline bei etine reputacija. Tai neliko nepastebëta ðalies vadovø, uþsienio ekspertø ir þiniasklaidos. Taèiau kovoti su socialine atskirti-