Užsienio lietuviai pasaulio diplomatų akiratyje

Size: px
Start display at page:

Download "Užsienio lietuviai pasaulio diplomatų akiratyje"

Transcription

1 2011 M. 01/493 ISSN Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Renata Retkutė. Penkeri metai siekiame, kad mokyklose būtų įvestas lietuvių kalbos egzaminas... 4 tėvynėje Alma littera pasaulio lietuviams dovanojo keturis tūkstančius knygų... 7 Aplankytos lietuviškos mokyklos etninėse lietuviškose žemėse... 9 Lietuvos užsienio reikalų ministerijos naujienos...11 plb kraštų žinios Latvijos lietuvių sąjungai 80 metų...13 Lietuvių kilmės senatoriui Metų žmogaus titulas...15 ŠALFASS suvažiavimas Clevelande...16 Lietuvių dienos...18 Adelaidės lietuvių Šv. Kazimiero koplyčiai 50 metų...19 M. K. Čiurlioniui Korbiko Madona išsiųsta į Lietuvą...22 Kaliningrado srities mokytojų kursai...23 Tarptautinis jaunimo kūrybos konkursas Žalgirio mūšio 600-metis Įsrutyje...24 Dainava iš Alytaus...25 Sertifikatas Vasario 16-osios gimnazijai...26 Andrius Mamontovas Hamburge...28 Nuo Leckavos iki Indijos...28 Vasario 16-osios gimnazija kviečia lietuvių kilmės jaunuolius iš užjūrio...30 Dar keletas detalių iš Juozo Ereto minėjimo Bazelyje...31 knygų lentynoje Dvidešimt ketvirtasis Lithuanian Papers numeris...32 Krantai...33 dalijamės patirtimi Neformalus teatrinis švietimas kaip tautinio identiteto terpė...34 Praktiški patarimai kolegų motyvavimui...36 iš lietuvių išeivijos istorijos Caro laikų emigranto užrašai (3)...37 laiškas redakcijai Apie lietuviškumo saugojimą Londone...39 aplankykite lietuvą Žirgais prie Juodosios jūros km istorijos...40 Pasaulio lietuvio žinios In memoriam Juozui Kojeliui...42 Užsienio lietuviai pasaulio diplomatų akiratyje Praėjusiais metais buvo panaikintas TMI- Das Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Vyriausybės ir ryšiai su išeivija perduoti Užsienio reikalų ministerijos (URM) Užsienio lietuvių departamentui. Naujoji Lietuvos vyriausybė buvo įsitikinusi, kad ankstesnis departamentas veikia be jokios valstybės priežiūros ir kontrolės kaip ir visi departamentai prie Vyriausybės, ir visus tokius departamentus panaikino, perduodama kompetenciją ministerijoms. Nežinau, ar šiandien užsienio lietuviai jaučia pasikeitimą į gera, bet, bent jau žiūrint iš Pasaulio lietuvio redakcijos kiemo, pasikeitimas yra, ir tik į gera. Štai kad ir toks dalykas: URM tinklapyje, tarp svarbių Lietuvos valstybei įvykių kas kelinta žinutė susijusi su užsienio lietuviais. Kai pagalvoji, o ar galėjo būti kitaip ar galima buvo atskirti Lietuvos užsienio politiką nuo užsienio lietuvių, kurie dažnu atveju patys yra Lietuvos ambasadoriai? Tereikėjo sujungti pajėgas. Kas ir buvo padaryta. Štai URM naujienų skyriuje radome tokias naujienas: Lietuvos generalinis konsulas Gardine Rimantas Latakas ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento atstovai spalio 23 dieną pasveikino Lydos lietuvių bendruomenę, šventusią sekmadieninės mokyklos dešimties metų sukaktį. Šv. Mišiomis už sekmadieninės mokyklos mokytojus ir mokinius prasidėjusią šventę pratęsė sekmadieninės mokyklos mokinių koncertas. Lietuvos generalinis konsulas Niujorke Valdemaras Sarapinas spalio 17 dieną perdavė Lietuvos užsienio reikalų ministro Audronio Ažubalio sveikinimą tautiečiams, susirinkusiems paminėti 100-ąsias Naujojo Džersio valstijoje, Elizabeth mieste, esančios lietuviškos šv. Petro ir Povilo bažnyčios metines metais statyta gotikinio stiliaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Elizabeth mieste svarbus lietuvių bendruomenės, kurios pirmieji nariai atsikėlė į Elizabeth apylinkes dar 1878 metais, centras. Iki šiol bažnyčioje aukojamos mišios lietuvių kalba, prie bažnyčios veikia lituanistinė dr. Vinco Kudirkos mokykla, parapijos vaikų choras. Argi ne daugiau garbės užsienio lietuviams, kai šitokias žinias oficialiame Užsienio reikalų ministerijos puslapyje gali rasti viso pasaulio diplomatai? Audronė Viktorija Škiudaitė 2011 Sausis / Pasaulio lietuvis 3

2 Pasaulio lietuvio svečias Renata Retkutė. Penkeri metai siekiame, kad mokyklose būtų įvestas lietuvių kalbos egzaminas Apie Jungtinės Karalystės Lietuvių Bendruomenę seniai kalbėta išsamiau. Pasitaikė proga plačiau pristatyti šią bendruomenę, nes jos pirmininkė LR Seimo ir PLB komisijos 2010 m. rudeniniame posėdyje atstovavo Europos bendruomenėms. Taigi šiandien pristatome Renatą Retkutę ir jos vadovaujamą bendruomenę. kanklėmis grojau, ansamblyje šokau ir dainavau. Man patiko įvairi veikla. Ar bendruomenėje pakanka aktyvių žmonių? Ar nereikia vienam pirmininkui vežti viso bendruomeninio vežimo? Iš tiesų yra nemažai žmonių, kupinų idėjų ir atsakomybės. Manau, kad turiu surinkusi gana didelę komandą, kuri man padeda. Dalį tokių žmonių radau, kitus pati pasikviečiau. Ar JK Lietuvių Bendruomenėje fiksuota narystė? Kiek turite narių? Taip, mūsų narystė yra fiksuota. Kai vyko pastarasis suvažiavimas, LB buvo 800 narių. Žinoma, tai nėra daug, lyginant su tuo, kiek JK gyvena lietuvių. Pradėkime pokalbį nuo asmeninių dalykų: kaip Jūs pati atsiradote Jungtinėje Karalystėje? Į Didžiąją Britaniją atvykau 2000-aisiais metais studijuoti doktorantūros universitete. Kokia Jūsų specialybė? Taikomoji matematika. O, koks kietas mokslas! Apsigyniau daktaro disertaciją ir išvykau į Airijos Respubliką. Ten įsitraukiau į bendruomeninę veiklą ir pati įkūriau Korko Lietuvių Bendruomenę, buvau viena iš iniciatorių įkurti Korko lituanistinę mokyklėlę. Kai baigėsi kontraktas, išvykau į Jungtinę Karalystę. Dabar dirbu Nottingemo universitete, Geneti- kos ir genomikos centre ir modeliuoju genetinius procesus. Kadangi jau buvau paragavusi bendruomeninės veiklos, įsijungiau ir į JK Lietuvių Bendruomenę. Trejus metus buvau JK LB Švietimo tarybos pirmininkė, ir štai nuo 2010 m. kovo mėnesio esu visos JK LB pirmininkė. Taip pat jau du kartus buvau PLB seimų narė. Praėjusiame seime balotiravausi į valdybą, bet nesurinkau pakankamai balsų, o dabar, kadangi vienas žmogus atsistatydino, patekau ir į PLB valdybą. Esu atsakinga už finansų komisiją ir jos veiklos sritį. Jūs iš tų žmonių, kurie būna aktyvūs nuo mokyklos laikų? Nuo ankstyvos jaunystės domėjausi daug kuo: buvau skautė, Ar organizacija kada nors yra buvusi didesnė? Taip, didžiausia buvo m. buvo skaičiuojama iki 10 tūkst. Kiek, manote, JK yra lietuvių, kokia jų dalis priklauso LB ir kokia dalis jų yra aktyvi? Kiek yra lietuvių, oficialiai galima susekti: tai rodo išduoti nacionalinio draudimo numeriai. Lietuvių turėtų būti apie 200 tūkst. tai skaičius nuo to laiko, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, kuomet JK pradėjo fiksuoti atvykusius. Yra dar ankstesnių išeivių atvykusių pokariu. Jie gana aktyvūs, bet jų nedaug. Jie susibūrę į Britų lietuvių draugiją arba Baltų tarybą, ir jie yra ne tokie aktyvūs bendruomenėje. Jie sako: 4 Pasaulio lietuvis / 2011 Sausis

3 Pasaulio lietuvio svečias JKLB VALDYBOS NARIAI SUSITIKIME SU PREZIDENTU VALDU ADAMKUMI mes jau atidirbom, dabar jūs, jaunimas, darbuokitės. Kai kuriose bendruomenėse, kur yra nemažai pokarinių išeivių, egzistuoja kartų problema. O Jungtinėje Karalystėje? Sakyčiau, pas mus atvirkščiai vyresnieji mums gelbsti, pataria, bet niekada neteko patirti konkurencijos ar trinties tarp išeivių kartų, nors mes dabar tęsiame tos pačios organizacijos, kuri buvo sukurta prieš 60 metų, veiklą. Keletą kartų keitėme pavadinimą, ir šiuo metu esame Jungtinės Karalystės Lietuvių Bendruomenė. Pradžioje lietuviai savo organizaciją vadino Lietuvių sąjunga. Kurį laiką buvo vadinta Didžiosios Britanijos Lietuvių Bendruomene, bet kai lietuvių atsirado Šiaurės Airijoje, atsirado poreikis organizaciją pervadinti, ir dabar esame Jungtinės Karalystės LB. Esame registruoti Anglijoje. Kaip vyksta tas lietuviškas gyvenimas? Visi turite savo darbus, savo gyvenimus. Ar bendradarbiavimas vyksta elektroninėje erdvėje, juk susirinkimai tikriausiai nebūna dažni? Turime tokią struktūrą aukščiausias organas yra metinis suvažiavimas, kuris išrenka valdybą ir pirmininką. Egzistuoja skyriai, ir pagrindinė lietuviška veikla vyksta skyriuose, o mūsų valdyba koordinuoja platesnius renginius. Šiuo metu turime 13 skyrių: Londone turime Pietų, Rytų, Vakarų, Birmingemo, Manchesterio, Notingemo ir kt. skyrius. Kurie aktyvesni ar didesni? Turime Londono pirmąjį skyrių, kuris yra vienas aktyviausių, kur veikia folkloro ansamblis Saduto. Jie organizuoja daug renginių. Beje, be bendruomenės skyrių yra ir kitokių lietuvių sukurtų organizacijų: pvz., Komercijos rūmai, Jaunimo sąjunga, Londono City klubas, Gydytojų asociacija ir kt. Jų kiek kitokia specifika. Sakykim, Komercijos rūmai jungia verslininkus, ieško jiems ryšių, padeda naujai atvažiavusiems įsitvirtinti rinkoje. Jaunimas daugiau orientuojasi į jaunimo renginius koncertus, pristatymus. Šios organizacijos Lietuvių Bendruomenei yra partneriai. Tai profesiniai klubai, ir jiems aktualūs kitokie dalykai negu LB. Būtų įdomu sužinoti, kokius renginius rengiate, ar dirbate projektų principu? Tradicinis ir didžiausias LB renginys yra Sekminės. Jos švenčiamos Lietuvių sodyboje. Šiais metais vyko didelė šventė atstatant Lietuvių sodyboje koplytstulpį, nes senasis paseno ir nugriuvo. Žmonės rinko aukas. Tikimės, kad tas kryžius stovės šimtą metų. O, sakykim, kiek į tą renginį susirinko lietuvių? Tai yra, kiek lietuvių vienoje vietoje jums yra daug? lietuvių. Mums tai yra labai daug. Matote, Londone mes neturime jokių patalpų ir negalime kitur susirinkti, yra tik Lietuvių sodyba. Žiemą būna Užgavėnės, kartais Joninės, bet daug surinkti 2011 Sausis / Pasaulio lietuvis 5

4 Pasaulio lietuvio svečias labai sunku, nes nuo Sekminių būna praėjęs tik vienas mėnuo. Visada švenčiame Nepriklausomybės dieną, tuomet vietos ieškome kur nors Londone. Kad galėtume pasamdyti salę, renkame aukas, ieškome rėmėjų. O iš ko išsilaiko Lietuvių sodyba? Tai viešbučio tipo įstaiga, ir ji užsidirba ir išgyvena iš vestuvių, kitokių pokylių, konferencijų organizavimo. Kas dalyvauja Lietuvių Bendruomenėje ar galima būtų apibrėžti tų žmonių ratą pagal amžių ir pagal užsiėmimą tai specialistai, tai fizinį darbą dirbantys, ar tai įvairi publika? Sunku atsakyti, nes mes tokios informacijos nerenkame. Sakyčiau, kad LB dalyvauja labai didelis spektras žmonių yra mokytojų, fizinį darbą dirbančių ir kt. Ar valstybė kiek nors padeda, ar kokių nors privilegijų, lengvatų ar dotacijų suteikia tokiai organizacijai kaip LB? JK yra labai lokalizuota sistema dauguma nevyriausybinių organizacijų lėšų yra išdalijama per vadinamąsias savivaldybes. Pvz., mes, kaip skėtinė organizacija, sunkiai galime pretenduoti į paramą, bet gali pretenduoti mūsų skyriai, kurie sėkmingai teikia projektus ir paramos gauna. Pvz., dabar labai svarbi yra socialinė integracija. Populiaru organizuoti anglų kalbos kursus, padėti žmonėms aiškinti, kokia JK veikia sistema, kad jiems būtų lengviau orientuotis. Teko skaityti, kad viena savivaldybė netgi ruošiasi daryti projektą propaguoti saikingo alkoholio vartojimo kultūrą, nes statistiškai lietuviai nesuvokia vairavimo girtiems pavojų. JK šie įstatymai yra griežtesni. Su kokiomis problemomis susiduriate? Penkeri metai mes turime projektą-iniciatyvą, kad lietuvių kalbos egzaminas būtų įvestas vidurinėse mokyklose kaip pasirenkamas užsienio kalbos egzaminas. Darėme daug akcijų, rinkome parašus, rašėme laiškus. Kai buvo atvažiavęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, apie tas problemas kalbėjo su tuometiniu premjeru Gordonu Braunu. Deja, niekaip negalime pajudėti iš mirties taško. JK visa egzaminų organizavimo sistema yra patikėta viešosioms įstaigoms, ir tik jos pačios gali nuspręsti, kas joms naudinga kokie egzaminai reikalingi, o kokie jų nedomina, nes per maža rinka. Bet juk yra vietovių, kur lietuvių yra daug? Tarkim, jiems reikia 10 tūkst. laikančių tokius egzaminus per metus. Tą savo projektą jau laikote beviltišku? Yra vilties, kadangi vyksta viduriniojo mokslo reforma ir gal bus pakeista sistema. Šiuo metu esant taupymui kai kurios viešosios įstaigos, iš dalies finansuojamos vyriausybės, yra naikinamos, ir jų funkcijos perduodamos Švietimo ministerijai. Nebent Švietimo ministerijai perėmus priežiūrą kas nors pasikeistų. Nes kai mes kreipėmės į Švietimo ministeriją, gavome atsakymą, kad ji niekaip negali įtakoti egzaminų organizavimo, nes ta kompetencija atiduota viešosioms įstaigoms. O kaip vyksta lietuviškas švietimas? Kiek turite mokyklėlių? Jau daugiau kaip 20 mokyklėlių. Ir vaikų yra nemažai, ir mokytojų. Turėsime mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminarą Londone. Taip organizavome, kad iš Lietuvoje vykusio mokytojų seminaro grįžę mokytojai galėtų pasidalinti patirtimi. Su JK lietuvių spauda turite ryšių? Jos, atrodo, nemažai. Turime Infozoną, Londono žinias, Tiesa JK, su visa šia spauda esame draugiškų santykių. Kartkartėmis jie paklausia mūsų nuomonės, atspausdina kvietimus į renginius. Turime žurnalą Britanijos lietuvis, kurį leidžia JK Lietuvių Bendruomenė. Tai senas leidinys, leidžiamas jau 60 metų. Tiesa, jis kelis kartus keitė pavadinimą ir pradžioje ėjo kaip Britanijos lietuvis, vėliau Europos lietuvis, dabar atgavo pirminį pavadinimą. RENATA RETKUTĖ SU URM UŽSIENIO LIETUVIŲ DEPARTAMENTO VADOVAIS Lietuvos gyvenimas Jums jau tikriausiai nebepažįstamas, nes seniai esate išvykusi. Kas kliūna Jums grįžus iš užsienio? Aš atidžiai seku, kas vyksta Lietuvoje. Man atrodo, kad čia trūksta pagarbos žmogui. Nesvarbu, ką tu darai ir kas tu esi. Trūksta pasitikėjimo, politikų meilės žmonėms. Kalbėjosi Audronė V. Škiudaitė 6 Pasaulio lietuvis / 2011 Sausis

5 Tėvynėje Alma littera pasaulio lietuviams dovanojo keturis tūkstančius knygų NUOTRAUKA ISTORIJAI Gruodžio 2 dieną Vilniuje vyko tam tikra prasme kalėdinė šventė Alma littera per Lietuvos užsienio reikalų ministeriją Pasaulio Lietuvių Bendruomenei padovanojo 4 tūkst. knygų, skirtų lietuvių bendruomenių bibliotekoms, kultūros, švietimo ir informacijos centrams. Ceremonijoje, kuri vyko Pegaso knygyne, esančiame Panoramos prekybos centre Vilniuje, dalyvavo URM viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė, URM Užsienio lietuvių departamento direktorius Arvydas Daunoravičius, skyriaus vedėjas Algimantas Misevičius, PLB atstovybės Lietuvoje administratorė Virginija Grybaitė. Knygų dovanojimo aktą įteikė Alma littera grupės gen. direktorius Arvydas Andrijauskas ir Alma littera leidyklos direktorė Danguolė Viliūnienė. Kaip pranešė URM, gautos knygos bus pristatytos į dvidešimt vieną lietuvių bendruomenių centrą, veikiantį dešimtyje užsienio valstybių. Įvairaus amžiaus vaikams ir suaugusiesiems skirta grožinė, pažintinė ir mokomoji literatūra pasieks tautiečius ne tik kaimynystėje esančiose šalyse Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, bet ir tolimose valstybėse Argentinoje, Kanadoje, Urugvajuje. Leidykla Alma littera jau ne pirmą kartą prisideda prie Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vykdomos veiklos, remiančios lietuvių bendruomenių pastangas saugoti gimtąją kalbą, kultūrą, tautinį tapatumą. Užsienio reikalų ministerija, pasitikdama naujuosius mokslo metus, parengė ir nusiuntė užsienio lietuvių švietimo įstaigoms mokymo priemonių rinkinius, kuriuos sudarė įvairaus amžiaus moksleiviams skirti leidiniai. Rinkiniai išsiųsti 147 savaitgalinėms lietuviškoms mokykloms 29 pasaulio valstybėse. Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 1,3 mln. lietuvių ir lietuvių kilmės asmenų. 41 pasaulio valstybėje veikia lietuvių bendruomenės. 30 valstybių veikia 204 lituanistinio švietimo įstaigos (iš jų 189 savaitgalinės mokyklos). Formalaus ugdymo įstaigose mokosi apie 1,8 tūkst. moksleivių, savaitgalinėse mokyklose 6,2 tūkst. Kalėdos Pegase Kuklios dovanojimo akto perdavimo ceremonijos metu buvo apsikeista proginėmis kalbomis, iš kurių galima buvo sužinoti nemažai įdomių ir gražių dalykų apie šią leidyklą, kuri yra pelniusi atsakingo verslo įmonės vardą. O ši ceremonija dovanos PLB buvo tik dalis kalėdinės akcijos. Prieš tai vyko sąmojinga knygų palaikymo akcija, kurioje dalyvavo stipriausias planetos žmogus Žydrūnas Savickas. Jis tiesiogine prasme palaikė beveik 400 kg knygų, ir tos knygos buvo padovanotos Almos Adamkienės fondo kasmet rengiamam Kalėdų karavanui, kuris veža knygas vaikams. Alma littera grupės gen. direktorius Arvydas Andrijauskas pa Sausis / Pasaulio lietuvis 7

6 Tėvynėje ALMA LITTERA GRUPĖS GEN. DIREKTORIUS ARVYDAS ANDRIJAUSKAS, UŽSIE- NIO REIKALŲ VICEMINISTRĖ ASTA SKAISGIRYTĖ LIAUŠKIENĖ IR ALMA LITTERA DIREKTORĖ DANGUOLĖ VILIŪNIENĖ PASIRUOŠĘ IŠKILMINGAM KNYGŲ DOVANOJIMO AKTUI pasakojo leidyklos istoriją. Ji buvo įkurta prieš 20 metų. Kaip ir viskas, prasidėjo nuo vieno žmogaus ir vienos knygos, sakė jis. Prieš 10 metų dešimtmetį šventėme Rotušėje. Greitai prabėgo dar vienas dešimtmetis. Šiuo metu grupė išleidžia jau daugiau kaip 1 tūkst. pavadinimų knygų. Visoje Europoje tokių leidyklų nėra daug. Mes išleidžiame milijonus egzempliorių ir parduodame taip pat pakankamai daug. Prieš keletą metų įsigijome Šviesos leidyklą, tai vadovėlių leidykla. Kadangi trūko gerų knygynų, priversti gyvenimo, steigėme knygynus. Čia, Panoramoje, yra vienas stambiausių Pegaso knygynų, kokių visoje Lietuvoje yra daug. Įkūrėme knygų klubą, kuris yra geriausiai veikiantis Lietuvoje. Prieš metus pradėjome leisti žurnalą National geographic. Pasiekimai neblogi. Mes manome, kad verslas yra skirtas ne tik pinigams uždirbti. Knygų leidyba atspindi posakį, kad tai yra bažnyčios ir biržos mišinys ir verslas, ir kultūra. Tikrai, mes aktyviai dalyvaujame visuomeniniame gyvenime ir praėjusiais metais esame gavę Nacionalinio atsakingo verslo metų įmonės titulą už jaunosios kartos kūrybiškumo skatinimą, sėkmingą švietėjišką iniciatyvą. Kaip remianti organizacija tuo labai didžiuojamės. Kai gali, gera dalintis; geriau duoti negu gauti tokia mūsų pozicija. Alma littera remia labai daug įvairiausių renginių ir visuomeninių organizacijų. Esame parėmę Lietuvos kariuomenės bibliotekas, vaikų namų bibliotekas. Vien šiais metais esame rėmimui skyrę 50 tūkst. egz. knygų. Nuo 2005 metų paramai esame skyrę 340 tūkst. knygų. Tai yra tikrai daug. Knygų klubas sveikatos organizacijose ligoninėse, vaikų namuose yra įkūręs vaikų bibliotekėlių. Kadangi daug Pegasų yra įsikūrę nedideliuose miestuose, rajonų centruose, jie remia tų rajonų renginius, šventes. Šviesos leidykla yra parėmusi keliasdešimt vaikų olimpiadų. Visa tai mus pačius labai džiugina, todėl mūsų gimtadienio proga nusprendėme dovaną suteikti ir užsienio lietuviams. Man pačiam teko būti užsienyje ir bendrauti su užsienyje gyvenančiais naujaisiais išeiviais. Kartais graudu, kai sutinki mokytoją, kuris savaitgaliais nori mokyti vaikus ir laukia, kad jiems atvežtų nemokamų lietuvių kalbos, rašybos vadovėlių. Manau, kad tos mūsų knygos patrauks jaunimą skaityti, domėtis Lietuva, neužmiršti Lietuvos ir kada nors grįžti, sakė Arvydas Andrijauskas. Danguolė Viliūnienė, Alma littera leidyklos direktorė, pateikė dar daugiau informacijos apie šią puikią ir dosnią leidyklą: iš jos sužinojome, atrodytų, naują, bet iš tiesų pamirštą dalyką, kad anksčiau knygų buvo leidžiama mažiau, bet jos buvo spausdinamos kur kas didesniais tiražais. Žmonės buvo ištroškę knygų, sakė ji. Ir buvo labai keista, kad knygų gali nusipirkti, nebereikia blato, kaip sovietiniais laikais. Prisimenu tų metų nuostabą. Dabar to jau nebėra, tiražai mažesni, bet knygų labai daug. Leidykla Alma littera tikrai prisideda, kad tų knygų nuolat daugėtų. Kasmet išleidžiame daugiau kaip 500 pavadinimų. Knygos labai įvairios. Pradedant vadovėliais, žodynais, enciklopedijomis, žinynais ir, žinoma, romanais arba darbelių spalvinimo knygutėmis vaikams. Mūsų krepšelis labai platus. Ir todėl labai smagu dovanoti knygas, nes mes galime išpildyti įvairių žmonių svajones. Bendradarbiaujame ir galime padėti Almos Adamkienės fondui, su kuriuo bendradarbiaujame ne vieneri metai, taip pat ir šiais metais. Kiek jau Lietuvos galiūnas pakėlė, tiek ir atidavėm. O tokių galiūnų reikia užsiauginti dar daugiau. Vasarą buvo gražus renginukas Mes mylime Lietuvą. Mes parėmėme Užpalių miestelio biblioteką. Manau, kad tiems žmonėms knygos suteikė daug džiaugsmo. Nesvarbu, ką remiame, ar tai būtų Balbieriškio bendruomenė, kuriai taip pat neseniai dovanojome knygų, nukelta į 12 psl. 8 Pasaulio lietuvis / 2011 Sausis

7 Tėvynėje Aplankytos lietuviškos mokyklos etninėse lietuviškose žemėse Praėjusių metų lapkričio mėnesį Pelesos privačioje bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje lietuvių mokomąja kalba (Baltarusija), Rimdžiūnų vidurinėje mokykloje mokomąja lietuvių kalba (Baltarusija) bei Punske lietuvių bendrojo lavinimo mokyklų komplekse Lenkijoje lankėsi Vilniaus vidurinės mokyklos direktorius Gintautas Rudzinskas, Užsienio lietuvių švietimo centro vedėja Asta Turskienė ir straipsnio autorė. Susitikimuose susipažinome su ugdymo proceso organizavimo ypatumais, mokyklos mokytojais, vadovais jų problemomis ir lūkesčiais. Akivaizdu, kad šios mokyklos atlieka ne tik mokinių mokymo funkciją, bet ir ne mažiau svarbią lietuvybės saugojimo, puoselėjimo misiją. Šiose etninėse žemėse išliko lietuviški miestelių ir kaimų pavadinimai, dauguma šeimų kalba autentiška dzūkų šnekta. Šių mokyklų atsiradimas nulemtas geopolitiškai, o jų veiklos tęstinumas užtikrina čia gyvenančių lietuvių edukacinius ir kultūrinius poreikius. Susitikimuose buvo analizuojama, diskutuojama, kalbama tiek ugdymo ir mokinių popamokinės veiklos organizavimo, mokytojų kolektyvo telkimo klausimais. Aptartas abipusis naudingas bendradarbiavimas. Vilniaus vidurinė mokykla Lietuvių namai pasirašė trišalę bendradarbiavimo sutartį su Pelesos vidurine mokykla ir Pelesos lietuvių visuomeniniu susivienijimu Gimtinė. Numatytos bendros kultūrinės veiklos, meninių kolektyvų vizitai, keitimasis pedagogine patirtimi. Užsienio lietuvių švietimo centras pažadėjo įvairiapusę metodinę pagalbą mokytojų atestacijos ir kvalifikacijos tobulinimo klausimais. Prasmingai bendradarbiauti pasiūlyta ir kitoms užsienio lietuvių mokykloms. VILNIAUS VIDURINĖS MOKYKLOS LIETUVIŲ NAMAI DIREKTORIUS GINTAUTAS RUDZINSKAS PASIRAŠĖ TRIŠALĘ BENDRADARBIAVIMO SUTARTĮ SU PELESOS VIDURINE MOKYKLA (DIREKTORIUS ALFONSAS ŠVELNYS ) IR PELESOS LIETUVIŲ VISUOMENINIU SUSIVIENIJIMU GIMTINĖ (BENDRUOMENĖS PIRMININKAS JONAS MATIULEVIČIUS) VILNIAUS VIDURINĖS MOKYKLOS DIREKTORIUS GINTAUTAS RUDZINSKAS PASIRA- ŠO SVEČIŲ GARBĖS KNYGOJE PELESOS PRIVAČIOJE BENDROJO LAVINIMO VIDURINĖJE MOKYKLOJE 2011 Sausis / Pasaulio lietuvis 9

8 Tėvynėje SEMINARAS RIMDŽIŪNŲ VIDURINĖJE MOKYKLOJE. LEKTORIUS SOC. MOKSLŲ DAKTARAS DAINIUS ŽVIRDAUSKAS Į susitikimus su pedagogais kartu vyko Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, Kauno Purienų vidurinės mokyklos direktorės pavaduotojas ugdymui, socialinių mokslų daktaras Dainius Žvirdauskas. Aštuoniasdešimt penki šių mokyklų pedagogai ir vadovai dalyvavo seminare Pedagogo lyderystė ir vadybinių kompetencijų ugdymas. Seminaro vertinimo anketose dalyviai pažymėjo, kad mokymai buvo reikalingi ir įdomūs. Beveik visi dalyviai nurodė, kad mokymuose įgytas žinias ir patirtį panaudos bendraujant su kolegomis ir mokant mokinius. Užsienio lietuvių švietimo centras jau mąsto apie ateityje vyksiančius susitikimus su užsienio mokyklų mokytojais ir mokyklų vadovais. Būtina atliepti jų edukacinius poreikius pateikti kuo tikslingesnę mokomąją medžiagą, pristatyti kompetentingus dėstytojus. Apklausus seminarų dalyvius paaiškėjo, kad jie norėtų mokymų apie mokytojo savivertę ir įvaizdžio kūrimą (20 proc.), apie mokinių motyvacijos skatinimą ir palaikymą pamokoje (24 proc.), apie konstruktyvų problemų sprendimą ir konfliktų valdymą (23 proc.), apie pedagogo nuovargį ir jo įveikimo strategijas (23 proc.). Kitais metais į šiuos pedagogų ir vadovų pageidavimus bus atsižvelgta. Užsienio lietuvių švietimo centro vedėja Asta Turskienė akcentavo, kad vaikai, lietuviškose mokyklose įgiję vidurinį išsilavinimą, turi galimybę mokytis Lietuvos aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose. Užsienio lietuvių švietimo centras rūpinasi jų adaptacija, suteikia jiems pirminę informaciją, globoja. Tartasi, kad aplankytų mokyklų pedagogai ir vadovai skatins abiturientus rinktis mokslus Lietuvoje. Vilniaus vidurinė mokykla kartu su Užsienio lietuvių švietimo centru kuria Lituanistinio švietimo išeivijoje ir tremtyje muziejų. Pelesos vidurinė mokykla turi mokyklos muziejų, kuriame atsispindi mokyklos įkūrimo ir gyvavimo istorija. Muziejuje nuolat vyksta etnokultūrinės pamokos. Todėl buvo įdomi mokyklos muziejaus kūrimo iniciatorių patirtis. Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjus nudžiugino naujomis patalpomis kabinetais, klasėmis, sporto sale. Vizitai Pelesos privačioje bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje lietuvių mokomąja kalba ir Rimdžiūnų vidurinėje mokykloje mokomąja lietuvių kalba bei Punsko lietuvių bendrojo lavinimo mokyklų komplekse vertė pamąstyti. Pasitvirtino taisyklė, kad jokios elektroninės komunikavimo priemonės nepakeis gyvo žmonių bendravimo. Šių mokyklų mokytojai ir vadovai siekia tobulinti kvalifikaciją, o Užsienio lietuvių švietimo centras turi galimybes atliepti šiuos jų poreikius. Mokykloms būtina tarpusavyje bendrauti ir bendradarbiauti plečiant kultūrinę-meninę veiklą, keičiantis kolektyvais, rengiant parodas. Dažnai žmonės dirba neskaičiuodami atlygio ir laisvalaikio valandų, nes svarbiausia yra turėti tikslą, tikėti tuo, ką darai, džiaugtis savo darbu. Irina Mickutė Užsienio lietuvių švietimo centro metodininkė 10 Pasaulio lietuvis / 2011 Sausis

9 Tėvynėje Lietuvos užsienio reikalų ministerijos naujienos Donelaičio draugijos Suomijoje 20-mečio minėjimas. Helsinkio rašytojų namuose Villa Kivi lapkričio 30 dieną vykusio Donelaičio Lietuvos bičiulių draugijos įkūrimo dvidešimtmečio paminėjimo dalyvius pasveikino Lietuvos ambasadorė Suomijoje Halina Kobeckaitė, Estijos ir Latvijos ambasadoriai Suomijoje Martas Tarmakas ir Juris Bone. Donelaičio Lietuvos bičiulių draugijos pirmininkas Hannu Niemi apžvelgė ilgametę draugijos veiklą, paminėjo jai nusipelniusius žmones, pristatė šventinį žurnalo Donelaitis numerį. Draugijos įkūrėja ir pirmoji jos pirmininkė, Suomijos ir Lietuvos kultūros fondo vadovė Ulla-Liisa Heino prisiminimais taip pat nuklydo į metus ir papasakojo apie draugijos įkūrimo prielaidas ir pirmąsias jos narių keliones į Lietuvą. Lietuvos ir Suomijos draugijos, veikiančios Vilniuje, pirmininkė Jurgita Ivanauskaitė perdavė Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sveikinimą ir išreiškė viltį, kad abi draugijos ir toliau sėkmingai bendradarbiaus, įgyvendindamos bendrus projektus Lietuvoje ir Suomijoje. Renginyje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Jano Sibelijaus kūrinius skambino Sibelijaus akademijos magistrantė Gailė Griciūtė. Savo narius Donelaičio Lietuvos bičiulių draugija tradiciškai kasmet kviečia į prieškalėdinį renginį Villa Kivi namuose. Lietuviška eglutė Chicagoje. Chicagoje lapkričio 30 dieną, besiruošiant festivaliui Žiemos stebuklai, Chicagos laisvalaikio ir pramogų centre Navy Pier unikaliais žaisliukais iš šiaudelių papuošta lietuviška Kalėdų eglutė, kurią savo rankomis kurtais šiaudinukais padabino Marija Kriaučiūnienė. Tęsdamas tradiciją menininkę šiam darbui pasikvietė Lietuvos generalinis kon- MARIJA KRIAUČIŪNIENĖ IR RITA JANZ PRIE SAVO PAPUOŠTOS EGLUTĖS sulatas Chicagoje, bendradarbiaudamas su Balzeko lietuvių kultūros muziejumi. M. Kriaučiūnienė ir jai talkininkaujanti Balzeko muziejaus darbuotoja Rita Janz išrinko bene garbingiausioje šventinės salės vietoje besipuikuojantį medelį. Lietuvos generalinė konsulė Čikagoje Skaistė Aniulienė nuoširdžiai padėkojo M. Kriaučiūnienei ir R. Janz už pastangas, įdėtą darbą ir neblėstantį entuziazmą kasmet kuriant dailius šiaudinukus bei jais dabinant Lietuvos eglutę. Gruodžio pirmosiomis dienomis didžiojoje Navy Pier festivalių salėje buvo ruošiamasi kasmetiniam šventiniam renginiui: kabinamos šviečiančios ir žibančios girliandos, statomos dekoracijos, įrenginėjami atrakcionai ir, žinoma, dabinami tradiciniai šventiniai medeliai. Gruodžio 5 dieną, žiemos festivalyje Žiemos stebuklai, kuris vyksta Navy Pier, pasirodė lietuvių liaudies šokių kolektyvas Grandis. Ukrainoje įamžinamas lietuvio mokslininko atminimas. Lietuvos ambasadoje Ukrainoje gruodžio 2 dieną Ukrainos diasporos tyrimų instituto direktorius Igoris Viničenko su Lietuvos diplomatais aptarė galimybę įamžinti Ukrainoje gyvenusių įžymių lietuvių atminimą. Anot I. Viničenko, tarp kitų lietuvių, didžiąją ar didesnę gyvenimo dalį praleidusių šioje šalyje, vienas žy Sausis / Pasaulio lietuvis 11

10 Tėvynėje miausių buvo Ukrainoje gimęs lietuvių mokslininkas, paleontologas, Kijevo valstybinio Taraso Ševčenkos universiteto dėstytojas Algirdas Einorius ( ). Jis buvo Ukrainos paleontologų draugijos pirmininkas, 220 mokslinių publikacijų autorius, redaktorius ir daugelio mokslinių žurnalų bendradarbis. Jo vadovaujami Ukrainoje išaugo 18 mokslų kandidatų, 3 mokslų daktarai ir 2 akademikai. A. Einorius, instituto direktoriaus teigimu, buvo žymus Ukrainos mokslininkas ir vertinamas Ukrainos akademinės bendruomenės narys. Susitikime nuspręsta rūpintis, kad Kijevo valstybiniame T. Ševčenkos universitete būtų atidaryta A. Einoriaus auditorija, kad prie šio universiteto Geografijos fakulteto sienos būtų pritvirtinta A. Einoriaus atminimo lenta, jo vardu būtų pavadintos gatvės Kijeve ir jo gimtajame Poltavos mieste. Lietuvos ambasada Ukrainoje planuoja toliau rinkti medžiagą apie svarbius Ukrainos mokslo ir kultūros veikėjus, susijusius su Lietuva, taip pat surengti mokslinę konferenciją, skirtą žymiems lietuviams Ukrainoje. Pokalbis apie politiką su Airijos lietuviais. Lietuvos ambasadoje Airijoje gruodžio 8 dieną vyko Lietuvos užsienio reikalų ministerijos politikos direktoriaus Eitvydo Bajarūno susitikimas su Airijos lietuvių bendruomenės atstovais. Susitikime E. Bajarūnas pristatė Lietuvos užsienio politikos aktualijas, pasidalijo mintimis apie diplomatinės tarnybos, švenčiančios atkūrimo dvidešimtmetį, vaidmenį stiprinant Lietuvos valstybingumą. E.Bajarūnas pažymėjo, kad artimiausiu metu Lietuvos atsakomybė ir matomumas tarptautiniuose santykiuose didės, nes 2011 metais Lietuva pirmininkaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), taip pat pradėtas intensyvus pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai 2013 metų antrąjį pusmetį. Šiame kontekste, anot E. Bajarūno, gilinamas politinis dialogas su Airija, kuri yra svarbi Lietuvos partnerė pirmininkaujant šioms tarptautinėms organizacijoms. Airija 2012 metais pirmininkaus ESBO, o 2013 metų pirmąjį pusmetį ES. Ambasadoje vykusios diskusijos metu taip pat aptarti Globalios Lietuvos koncepcijos kūrimo, ryšių su lietuvių bendruomenėmis užsienyje palaikymo klausimai. Madride atidaroma pirmoji šeštadieninė lituanistinė mokyklėlė. Lietuvos ambasadoje Ispanijoje gruodžio 11 dieną, skambindami simboliniais skambučiais, vaikai paskelbė apie pirmosios Madride lituanistinės mokyklėlės atidarymą. Bendromis Lietuvos ambasados Ispanijoje, Ispanijos Lietuvių Bendruomenės ir Ispanijos-Lietuvos kultūros asociacijos pastangomis, remiant Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentui, nuo 2011 metų sausio mėnesio Madride, ambasados patalpose pradės veikti mokykla Ramtatulis. Svarbu ne tik žinoti lietuviškas raides ir atsiminti, kada rašyti a nosinę, bet ir pažinti savo kraštą, paminėti svarbius mūsų šaliai įvykius ir visiems kartu būryje smagiai praleisti laiką, sveikindama gausiai susirinkusius lietuvių bendruomenės narius sakė Lietuvos ambasadorė Ispanijoje Audra Plepytė Jara. Kas antrą šeštadienį planuojamuose susitikimuose įvairaus amžiaus grupių vaikučiai bus mokomi lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, tautosakos, lietuviškų papročių, žaidimų ir dainų. Bus rengiamos šventės ir iškylos. Tikimasi, kad naujoji mokyklėlė taps dar vienu lietuvių bendruomenės traukos centru. atkelta iš 8 psl. ar tai būtų fondas, ar kalėjimo biblioteka, ar sergantys vaikučiai. Mes labai tikimės, kad tie žmonės ne tik palaiko knygas, bet jas ir perskaito. Knygos, o jų ne taip jau mažai apie 4000 pavadinimų, pakliuvusios į 21 lietuvių bendruomenę bus labai įvairios pažintinės, lavinamosios, netgi pramoginiai romanai. Tikime, kad jos skatins domėtis Lietuva. Skaitant lietuvių kalba ir kalbėti lengviau. Mūsų tikslas, kad žmonės skaitytų ir nepamirštų savo tėvynės ir gimtosios kalbos, turėtų galimybę pabendrauti, susitikti, pakalbėti apie knygas ir kitką. Padėkos žodį tarė URM viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė, pasveikinusi leidyklos atstovus 20-mečio proga. Jūsų 20-metis sutampa su Lietuvos nepriklausomybės 20-mečiu, sakė viceministrė. Jūs esate tikrai nepriklausomos Lietuvos vaikai. URM yra tik tarpininkas, ir mums labai didelė garbė atlikti šią misiją. Šiuo metu kuriame projektą Globali Lietuva tai mūsų pastangos įtraukti užsienio lietuvius į Lietuvos gyvenimą. Kad lietuviai sugrįžtų, ir jūs to norit, aš to noriu, ir mums visiems tai yra didelis troškimas. Tačiau žmonių gyvenimas susiklosto įvairiai kažkas grįš, kažkas liks užsienyje. Kalbant apie tuos, kurie pasirinko gyventi užsienyje, vis tiek turime jausti, kad jie yra mūsų dalis, kad jie yra mūsų gyvenimo ir visuomenės dalis. O kaip jie gali tai pajusti? Žinoma, per gimtąją kalbą, gimtąjį žodį, knygą, skaitydami gimtąja kalba. Tai pati prieinamiausia priemonė palaikyti ryšį su tėvyne, su lietuvių kalba. Užsienyje yra daugiau kaip 1 mln. lietuvių. Esame diasporinė tauta (Lietuvoje gyvena beveik 3,5 mln.). Taigi ketvirtadalis tautos gyvena užsienyje. Jūsų poelgį laikau labai prasmingu. Jūs ne veltui gavote tą vardą, tikrai esate atsakinga įmonė, kuri suvokia, kaip svarbu lietuviams bendrauti per knygą. Ačiū ir kalėdiniai linkėjimai jūsų darbuotojams ir sveikinimai šiai gerai iniciatyvai, kalbėjo Asta Skaisgirytė Liauškienė. PL inf. 12 Pasaulio lietuvis / 2011 Sausis

11 PLB kraštų žinios Latvijos lietuvių sąjungai 80 metų LATVIJOJE LATVIJOS LIETUVIAI SU SVEČIAIS 2009 m. Lietuva šventė tūkstantmetį. Tai unikalus istorinis laikas, išskirtinis įvykis. Tai jausmas, kad esame su gilia praeitim ir galime apie save išdidžiai pranešti visam pasauliui m. savo 80-ąjį jubiliejų šventė Latvijos lietuvių sąjunga, kuris vyko Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje. Renginys prasidėjo Latvijos Lietuvių Jaunimo bendruomenės ir Joniškio rajono Gataučių jaunimo klubo O mums viskas... draugiškomis krepšinio varžybomis, santykiu nugalėjo gatautiečiai. Tai projektas Draugystė be sienų. Gataučių jaunimo klubas O mums viskas... jau treji metai vykdo šį projektą, kasmet įtraukiant naujas mokyklas ir organizacijas. Šiemet susitikime su Latvijos tautiečiais dalyvavo ir Joniškio rajono Mindaugių pagrindinės mokyklos moksleiviai. Vėliau buvo demonstruojamas fotomontažas iš Latvijos lietuvių sąjungos istorijos. Sąjungą sveikino Rygos lietuvių vidurinės mokyklos moksleiviai, Latvijos Rygos tautinių šokių kolek- tyvas Bijūnas, Klaipėdos folkloro klubas Šeimyna, vadovė Danutė Krakauskienė, Latvijos lietuvių organizacijos ir bendruomenės. Žiūrovai išvydo Joniškio rajono Gaščiūnų pagrindinės mokyklos bendruomenės spektaklį Žaldokynė (režisierės Sigita Užkuraitienė ir Giedrė Gustienė), smagiai pasišoko ir pabendravo liaudiškoje vakaronėje. Renginį vedė Rygos lietuvių vidurinės mokyklos mokytojai Jolanta Nagle ir Rolandas Žalnierius. Vienas vardas Lietuva, su šiuo šūkiu kongreso metu 1940 metais buvo įkurta Latvijos lietuvių sąjunga. Tačiau jos veikla antrojo Pasaulinio karo metu buvo nutrūkusi, nors kiekvienas Sąjungos narys tikėjosi, kad ji bus atgaivinta. Latvijos lietuvių sąjunga (LLS) buvo atkurta 1997 m. liepos 14 d. Jai vadovavo Augustas Liepinis. Nuo 2008 metų Sąjungai vadovauja Audronė Blunava. Ją sudaro Latvijos lietuvių kultūros draugija (pirmininkė Irena Falalėjeva), Rygos lietuvių kultūros ir švietimo centras, Latvijos lietuvių politinių tremtinių ir represuotųjų draugija (pirmininkas Juozas Kružikas), Latvijos lietuvių jaunimo bendruomenė (pirmininkas Tomas Kaikaris), Latvių-Lietuvių vienybės sąjunga. Atkūrus Rygos lietuvių kultūros draugiją, pirmoji užduotis buvo surasti galimybę savo vaikus mokyti gimtosios kalbos. Ji buvo įvykdyta 1991 m. rugsėjo 1 d. Rygos 85-ojoje vidurinėje mokykloje, atkurtoje pirmoje lietuviškoje klasėje, kuriai vadovavo Aldona Treija. Joje mokėsi 7 mokiniai. Praėjus ketveriems metams lietuviška klasė išaugo į Rygos lietuvių pagrindinę mokyklą, o 2000 m. gegužės 11 d. buvo reorganizuota į Rygos lietuvių vidurinę mokyklą. Šiuo metu joje mokosi daugiau kaip 300 moksleivių. Latvijos lietuvių sąjunga, kultūros draugija bei Rygos lietuvių vidurinė mokykla kasmet bendromis jėgomis organizuoja Vasario 16-osios, Kovo 11-osios minėjimus, poezijos vakarus, viktorinas, ekskursijas po Latvijos ir Lietuvos miestus, kur ne tik lankomasi, bet ir rengiami koncertai. Rygos lietuvių kultūros draugija ir šokių kolekty Sausis / Pasaulio lietuvis 13

12 PLB kraštų žinios vas Bijūnas, kurio vadovas Rolandas Žalnierius, yra dažnai kviečiami koncertuoti. Sąjungos pirmininkė Audronė Blunava įteikė net šešiasdešimt padėkų nusipelniusiems Sąjungos nariams ir padėjėjams ir tarė visiems vieną paprastą žodį, kuris apima viską: meilę artimui, gėrį, draugystę, padėką,.tas žodis AČIU! AČIU UŽ TAI, KAD ESATE! AČIU UŽ JŪSŲ DARBUS! AČIŪ, KAD ŠIANDIEN MES VISI KARTU! Sąjunga dėkoja Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentui už paremtą projektą, už departamento atstovų direktoriaus Arvydo Daunoravičiaus ir vyr. specialisto Berto Venckaičio atvykimą, dėkoja Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorei Aldonai Treijai, Latvijos prezidento patarėjui tautinių mažumų klausimais Romualdui Ražukui, Lietuvos konsului Dainiui Sriubšai, Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkui Rimantui Klepšiui, Jelgavos lietuvių bendruomenei, Latvijos tautinių mažumų departamentui, Joniškio rajono Gataučių bendruomenei, Gataučių jaunimo klubui O mums viskas..., Joniškio rajono Gaščiūnų pagrindinės mokyklos bendruomenės teatrui, Joniškio rajono Mindaugių pagrindinės mokyklos moksleiviams ir visoms sveikinusioms organizacijoms ir bendruomenėms. Rolandas Žalnierius renginio organizatorius 14 Pasaulio lietuvis / 2011 Sausis

13 PLB kraštų žinios Lietuvių kilmės senatoriui Metų žmogaus titulas Tikriausiai dar nė vienas lietuvių kilmės politikas nebuvo užėmęs tokio aukšto posto Jungtinių Amerikos Valstijų valdžioje, kaip Richard Durbin. Šiuo metu Richard Durbin yra Jungtinių Amerikos Valstijų senatorius, atstovaujantis Illinojaus valstijai bei Demokratų partijos rimbas (angl. whip), o tai yra antra pagal svarbą pozicija Senate. Rimbai paprastai rūpinasi, kad senatoriai balsuotų taip, kaip nurodė partijos vadovybė. Senatorius Richard Durbin šią poziciją užėmė 2007 metų sausio 3 d., kai Demokratų partija gavo daugumą Senate metų balandžio mėnesį Time žurnalas pripažino senatorių Durbin kaip vieną iš dešimties geriausių Jungtinių Amerikos Valstijų senatorių metais senatorius Durbin buvo per- rinktas kitai šešerių metų kadencijai. Richard Durbin gimė East St. Louis mieste. Jo tėvas William Durbin buvo airių kilmės amerikietis, o motina Ona Kutkaitė kilo iš Jurbarko m. būsimasis senatorius baigė Assumption vidurinę mokyklą East St. Louis mieste. Bakalauro bei magistro laipsnius teisės studijose Richard Durbin įgijo Georgetown universitete. Su žmona Loretta Richard Durbin susilaukė dviejų dukterų Christine ir Jennifer bei sūnaus Paul metais duktė Christine mirė nuo širdies ligos. Ričardas Durbinas vadovavo Baltijos sambūriui Senate, už nuopelnus Lietuvai jis yra apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu. Praėjusiais metais Washingto- JUNGTINĖSE AMERIKOS VALSTIJOSE RICHARD DURBIN RICHARD DURBIN SU PREZIDENTU BARACK OBAMA ne viešėjusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė, susitikusi su senatoriumi Richard Durbin, padėkojo jam už ilgametę paramą Lietuvai ir pakvietė toliau bendradarbiauti stiprinant Lietuvos ir JAV ryšius. R.Durbin pagyrė Lietuvą už svarų indėlį į NATO ir pastangas būti ypač aktyvia Aljanso nare. Lietuvos dalyvavimas NATO yra pavyzdinis. Ne paslaptis, kad JAV Kongrese prieš priimant šį sprendimą buvo abejojančių dėl Lietuvos gebėjimo būti visaverte NATO nare. Tačiau Lietuva įrodė savo sugebėjimus ir ištesėjo duotą pažadą ne tik naudotis saugumo skydu, bet ir aktyviai prisidėti jį stiprinant. Šiandien drąsiai sakau, kad sprendimas priimti Lietuvą į NATO buvo teisingas, sakė JAV senatorius. Metų žmogaus titulą skelbia Balzeko lietuvių kultūros muziejus Chicagoje. Senatorius Richard Durbin Metų žmogaus pokylyje buvo pagerbtas gruodžio 10 d. Parengta pagal Balzeko lietuvių kultūros muziejaus informaciją 2011 Sausis / Pasaulio lietuvis 15

14 PLB kraštų žinios ŠALFASS suvažiavimas Clevelande ŠALFASS SUVAŽIAVIMO CLEVELANDE, OH, DALYVIAI Lapkričio 20 d. Clevelande vyko Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo sporto sąjungos (ŠALFASS) suvažiavimas. Kas jame buvo svarstoma? Kaip ir kiekvienais metais, suvažiavime aptarėme praėjusių metų ŠALFASS veiklą ir svarbiausias varžybas. Šiemet Cleveland, OH, įvykusios jubiliejinės 60-osios žaidynės tapo vienomis organizuočiausių ir stambiausių dalyvių skaičiumi per pastaruosius dešimt metų, tačiau didelės euforijos nebuvo: beveik iškart po pagrindinio mūsų Sąjungos sportinio renginio sunkiai susirgo ir per porą savaičių iš šio pasaulio pasitraukė ilgametis ŠALFASS gen. sekretorius Algirdas Bielskus. Tik dabar palaipsniui įsivažiuojame į gyvenimą po Bielskaus, aiškėja ką jis nuolatos darė, kokius darbus visuomet atlikdavo, nors retas kuris apie tai žinojome. Suvažiavime mąstėme ir kaip įamžinti mūsų patriarcho atminimą tikiuosi, netrukus pakviesime visus Šiaurės Amerikos lietuvius, kuriuos vienaip ar kitaip palietė a.a. Algio asmenybės aura, jeigu taip galima išsireikšti, aukoti Bielskaus fondui. Oficialiai įregistravus tokią instituciją kaip pelno nesiekiančią įstaigą, sutinkamai su Amerikos mokesčių inspekcijos reikalavimais, ateityje turėtume galimybių remti užjūrio lietuvių sportinį judėjimą mažesniuose telkiniuose, kur dėl lėšų trūkumo šiuo metu jis galbūt prigesęs. Jau numatyti ir kitų metų ŠALFASS sporto turnyrai suvažiavime sudarėme preliminarų 2011 m. varžybų kalendorių. Suvažiavime buvo tvirtinama nauja organizacijos valdyba. Prezidentu dar vienai kadencijai išrinktas Laurynas Misevičius. Kokiais nuveiktais darbais jis džiaugiasi? Kokios mintys ir planai sukasi galvoje? Kokia komanda jam padės? šiuos klausimus jam uždavė Draugo dienraštis. Laurynas atsakė: Atvirai atsakysiu į šitą klausimą: pirmą sykį būti išrinktam vadovauti didelei visuomeninei organizacijai yra daugiau garbė negu įsipareigojimas, tačiau kai esi perrenkamas antrai kadencijai, tuomet rimtai įsipareigoji kažką ypatingo nuveikti. Esu patenkintas visų pirma tuo, kad per pirmuosius trejus mūsų Centro valdybos metus pavyko galutinai perkelti ŠALFASS komunikaciją į elektroninę erdvę, šiandien jau turbūt visi su kūno kultūra ir mėgėjišku sportu susiję užjūrio lietuviai, jeigu ir ne kiekvienas tiksliai žino, bet yra bent jau girdėję apie šios stambiausios išeivijos mūsų tautiečių sportinės Sąjungos tinklapį (angl. org). Turime ir nedidelį puslapį Facebook, ruošiame virtualinę Garbės areną (angl. Hall of Fame ). Norėtųsi, kaip ir anksčiau esu minėjęs, kad ŠALFASS taptų visiems Š. Amerikoje apsigyvenusiems sportuojantiems lietuviams sava organizacija, kurioje kiekvienas rastų ką nors tinkamo pagal savo pomėgius, tačiau sunku suvienyti tarp šimtų 16 Pasaulio lietuvis / 2011 Sausis

15 PLB kraštų žinios ar net tūkstančių mylių išsibarsčiusius skirtingo amžiaus ir emigracijos bangų mūsų tautos atstovus. Puiku, kad nors ir pasikeitus didesnei pusei naujosios ŠALFASS valdybos narių, pavyko suburti talentingą kolektyvą iš JAV ir Kanados: pirmą sykį prie mūsų prisijungia šiuo metu Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Jaunimo ir sporto reikalų komisijai pirmininkaujantis Stasys Kuliavas iš Toronto, Vidurio Vakarų apygardos vadovu sutiko tapti buvęs LKL teberungtyniaujančios Panevėžio vyrų krepšinio komandos vyr. treneris, į Chicagą sugrįžęs ir Lituanicos vaikus treniruojantis Aurimas Matulevičius, sekretoriaus pareigas užims Bostone gyvenantis buvęs vilnietis Gintaras Lenkutis. Kiti valdybos nariai lieka toliau mano komandoje nuo 2007 m. kadencijos iždininkai Aleksas Lauraitis (JAV) ir Arūnas Morkūnas (Kanada), šios šalies apygardos vadovas Rimas Kuliavas (abu iš Toronto) ir Rytų apygardos pirmininkas Žilvinas Bublis (New Jersey). Vicepirmininko pareigose debiutuos dar vienas Kanados lietuvis Arūnas Čygas jis šiame poste pakeičia dr. Donatą Siliūną iš Chicagos. Taigi, turime visą valdybos sudėtį šie kolegos yra taip vadinami sporto žmonės, todėl net neabejoju, kad rasime bendrą kalbą ir ŠALFASS veikla nė kiek nesulėtės ir kitus trejus metus. O į pirmąsias kitų metų sezono slidinėjimo varžybas mūsų sąjungos slidinėjimo sekcija (pirm. dr. Jonas Prunskis) kviečia 2011 m. kovo d. Telluride, CO. Daugiau informacijos skelbiama oficialiame ŠALFASS tinklapyje www. salfass.org (angl. Kokius išskirtum svarbiausius ŠALFASS šių metų renginius? Neabejotinai svarbiausiu metų renginiu tampa pagrindinė ŠAL- FASS sporto šventė 2011 m. birželio mėn. pradžioje tokia bus organizuojama Boston-Worcester, MA, Lietuvių Bendruomenės. Jaunių žaidynės 2011 m. ilgąjį gegužės mėn. savaitgalį (Memorial Day) planuojamos surengti Kanados lietuvių sostinėje Toronto, senjorų krepšinio pirmenybes pavasarį suruoš Detroit, MI, lietuvių atletų klubas Kovas. Bus ir kitų sporto šakų turnyrų, sekite ŠALFASS pranešimus spaudoje ir internete. ŠALFASS tinklalapyje rašoma, kad Šiaurės Amerikoje įvairiose sporto šakose dalyvauja apie 1000 ŠALFASS narių. Tavo nuomone, tai daug ar mažai? Kokios sporto šakos populiariausios tarp Amerikos lietuvių? Manau, nepasakysiu nieko superoriginalaus ar protingo, pareikšdamas, kad tūkstantis ŠAL- FASS priklausančių Š. Amerikos lietuvių-sportininkų neatspindi tikrojo mūsų užjūryje apsigyvenusių aktyviai sportuojančių tautiečių skaičiaus... jis galėtų ir turėtų būti dešimteriopai, o gal net ir dar daugiau kartų didesnis. Toli gražu ne visi už Atlanto gyvenantys kūno kultūrai ir sportui neabejingi lietuviai noriai jungiasi į ŠALFASS gretas, ypač Amerikos lietuvių sostine pramintoje Chicagoje privalome patraukti žymiai gausesnį jų būrį. Malonu, kad prie mūsų Sąjungos valdybos sutiko prisidėti vienas geriausių vėjų miesto lietuviško krepšinio specialistų A. Matulevičius, tikimės jo pavyzdžiu paseks ir kiti neseniai Amerikoje apsigyvenę bei už Atlanto jau gimę sportuojantys lietuviai. Dėl sporto šakų be krepšinio vienareikšmiai nebūtų prasmės jokiai lietuvių sportinei organizacijai, yra nemažai tinklinio mėgėjų, toliau rikiuojasi stalo ir lauko tenisas, slidinėjimas, golfas, šaudymas, kėgliai, ledo ritulys ir šachmatai. Gaila, bet praktiškai išblėso plaukimo ir lengvosios atletikos populiarumas. Tačiau džiugu, kad dabartinė mūsų emigracijos karta išpopuliarino europietišką futbolą, vis daugiau komandų dalyvauja šios svarbiausios pasaulyje sporto šakos turnyre Rytų pakrantėje, kurį remia ir ŠALFASS. (IŠ KAIRĖS) JAV DELEGACIJOS VADOVAS LAURYNAS MISEVIČIUS IR KANADOS DELEGACIJOS VADOVAS VIII PASAULIO LIETUVIŲ SPORTO ŽAIDYNIŲ ATIDARYMO METU VILNIAUS KALNŲ PARKE 2011 Sausis / Pasaulio lietuvis 17

16 PLB kraštų žinios AUSTRALIJOJE Lietuvių dienos 2010 M. LIETUVIŲ DIENŲ RUOŠOS KOMITETAS (STOVI IŠ KAIRĖS): ROMA ESKIRTAS, DALIA DIDŽIENĖ, ZITA ŠUKYTĖ, DANA BALTUTIENĖ, GRAŽINA PRANAUSKIENĖ, DANA BINKIS, ZITA PRAŠMUTAITĖ, ALDONA GAYLARD, JULIJA SIMANKEVIČIUS, BRO- NĖ STAUGAITIENĖ, DONA GAYLARD; (SĖDI IŠ KAIRĖS) RITA MAČIULAITIENĖ, JUSTINAS RUTKAUSKAS, VILIA DUKAS, AUDRIUS BALBATA, DANGUOLĖ JUŠKA, VALENTINAS MAČIULAITIS. TRŪKSTA BRIGITOS LASTAUSKAITĖS IR RAMONOS ZAKAREVIČIENĖS Kai buvo rengiamas spaudai šis PL žurnalo numeris, 2010 m. gruodžio d. Australijos lietuviai Melbourne šventė XXVI Lietuvių dienas. Šventės programoje buvo planuota: sportas, lietuviškų patiekalų šventė, baletas, tautinių šokių šventė, literatūrinė popietė, jaunimo talentų vakaras, dainų ir muzikos šventė, Naujųjų metų balius ir kt. Australijos lietuviai laukė svečių ansamblių iš Lietuvos ir JAV m. Australijos lietuvių dienų ruošos komiteto pirmininkė Rita Mačiulaitis, iždininkė Vilia Dukas, sekretorė Danguolė Juška. Australijos lietuviai Lietuvių dienas rengia nuo 1960 metų. Jos vyksta kas antri metai kaskart vis kitame mieste. Savaitę vykstantys muzikos, liaudies šokių, sporto, meno, literatūros bei teatriniai renginiai jungia ir jaunus, ir senus bendram lietuvybės išlaikymo tikslui. ALB inf. Mieli Pasaulio lietuvio skaitytojai Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad jau veikia naujas Pasaulio Lietuvių Bendruomenės serveris. Naujas Pasaulio lietuvio adresas: senasis veikia taip pat. Naujas yra parankesnis. Pasaulio lietuvio el. pašto adresas: plbe.org 18 Pasaulio lietuvis / 2011 Sausis

17 PLB kraštų žinios Adelaidės lietuvių Šv. Kazimiero koplyčiai 50 metų Visi mes džiaugiamės, kai pasėtas grūdas atneša šimteriopą derlių. Tokio derliaus šventę švenčiame šiandien Lietuvių katalikų centro ir Šv. Kazimiero bažnyčios pašventinimo auksinį jubiliejų. Koplyčia buvo pašventinta 1960 m. lapkričio 20 d. Neminėsiu visų pastangų, rūpesčių, kuriuos teko patirti kuriant šį lietuvišką katalikišką centrą ir koplyčią. Dauguma pirmųjų šio mums visiems brangaus centro steigėjų ir kūrėjų jau ilsisi Dievo prieglobstyje. Dažnai klausiame savęs, ar mūsų lūkesčiai išsipildė? Pažvelgę į 50 metų šio centro ir koplyčios religinę ir tautinę bei visuomeninę veiklą, galime pasidžiaugti, kad visos pastangos ir darbai neapvylė mūsų, bet užtikrino mūsų kalbos, tradicijų tęstinumą, kad visa, kas Dievui ir Tautai reikalinga aukoti, buvo su kaupu įvykdyta. ADELAIDĖS LIETUVIŲ ŠV. KAZIMIERO KOPLYČIA, PAŠVENTINTA 1960 M. LAP- KRIČIO 20 D. ADELAIDĖS LIETUVIŲ KATALIKŲ CENTRO LIETUVIŲ CARITAS INC M. VALDYBA. IŠ KAIRĖS SĖDI: S. VASILIAUSKIENĖ, KUN. J. N. PETRAITIS, MIC, T. GASIŪNIENĖ; STOVI: V. NEKROŠIUS, P. JACIUNSKIS, V. BALTUTIS, P. GASIŪNAS, V. VENCIUS, J. JACIUNSKIS 2011 Sausis / Pasaulio lietuvis 19

18 PLB kraštų žinios JUBILIEJAUS DALYVIAI. SCENOJE DANOS SESĖS, ATVYKUSIOS IŠ MELBOURNO, VADOVĖ DANA LEVICKIENĖ 50 metų tarpsnyje tautinė ir religinė veikla subūrė lietuvius, suteikė jiems vilties ir paguodos, jie kas savaitgalį ir bet kurią dieną Dievo ir Tautos židinyje rado palaikomą religinės ir tautinės minties ugnį. Lietuvis kunigas suteikė religinius patarnavimus, lankė ligonius ir guodė juos liūdesio valandą. Be lietuvio kunigo šis centras būtų tik išpuošta buveinė, bet negyvastinga, ne alsuojanti ir teikianti viltį ir prasmę. Tektų ilgai kalbėti bandant suminėti visus religinius ir tautinius pasireiškimus, kurie per 50 metų čia gimė, iš čia kilo ir skleidėsi mažoje mūsų lietuviškoje bendruomenėje. Tai padėjo mums pakelti svetimo, nors svetingo krašto įtaką ir jos aplinkos spaudimą. Kokio granito ar marmuro bebūtų rūmai, kokiais bokštais jis bekiltų aukštyn, be lietuvio kunigo jie liktų tik pastatais be dvasios. Adelaidės lietuviai, kaip nė viena kita lietuvių apylinkė Australijoje, neturėjo tiek lietuvių kunigų. Esame dėkingi Marijonų kongregacijai, kuri mus globojo. Pirmasis Adelaidėje kunigas buvo Paulius Jatulis, vėliau Juozas Kungys, Antanas Kazlauskas, MIC, Albinas Spurgis, MIC, ir dabartinis Juozas Petraitis, MIC. Neminėsiu lietuviškų organizacijų ir kitų lietuviškų vienetų ir net asmenų, kurie jungėsi į šio centro religinę ir tautinę veiklą, ją puoselėjo, ją brandino ir stengėsi perduoti ateinančioms kartoms. Galbūt reikėjo daugiau pastangų, daugiau pasišventimo ir užsispyrimo, kad ateinančios kartos nepasklistų australiškoje aplinkoje, kad jos, kaip ir pirmieji atvykėliai po Antrojo pasaulinio karo, rastų čia užuovėją. Deja, gyvenimas diktavo savo sąlygas, ir daug mūsų jaunųjų persiėmė ir paskendo šio krašto aplinkoje. Auksinio jubiliejaus sukaktį pradėjome švęsti koncertu šeštadienį. Pagrindinę koncerto dalį atliko iš Melbourno atvykusios Danos sesės ir jų vadovė Dana Levickienė. Koncertas vyko Lietuvių katalikų centro salėje. Danos sesės neapvylė klausytojų, kurių susirinko daugiau kaip 70. Tai reta proga, kai pavyksta sutelkti tiek mūsų lietuviškos bendruomenės narių. Danos sesės padainavo 9 dainas, viena jų Tarp alyvų mačiau tavo veidą tai pačios D. Levickienės harmonizuota daina. Dainos buvo parinktos malonios, švelnios, kai kurios persunktos ilgesio. Klausytojai jas nuoširdžiai priėmė ir negailėjo plojimų. Be to, Adelaidės lietuvių teatras Vaidila parodė vaizdelį Piršlio teismas, o Lituanikos choras padainavo tris dainas. Siurprizas buvo jaunos fleitininkės Sabos Sankauskaitės pasirodymas. Ji fleita pagrojo tris dalykėlius, akompanuojant N. Stapleton. Kitos dienos rytą sodelyje buvo iškeltos vėliavos, pamaldose su savo vėliavomis dalyvavo Adelaidės organizacijos. Šv. Mišas atnašavo Adelaidės arkivyskupas Pilip Wilson. Sveikindamas visus pamaldų dalyvius jis priminė ir lietuvių tautos kančias ginant savo tikėjimą. Po pamaldų vyko vaišės pietūs. Prie trijų ilgų stalų susėdo daugiau kaip šimtas svečių. Vaišėse dalyvavo Adelaidės arkivyskupas P. Wilson, Australijos katalikų federacijos pirm. Birutė Kymantienė, Tėviškės aidų redaktorė M. Augustienė, Adelaidės ALV apylinkės valdybos ir Adelaidės lietuvių sąjungos bei kitų Adelaidės lietuvių organizacijų pirmininkai, LK centro darbuotojai ir jų svečiai. Vaišių metu pasakyta daug prasmingų kalbų, išreikšta daug gražių linkėjimų, taip pat surengta meninė programa, kurioje vėl pasirodė Danos sesės. Vaišių dalyviai gražiai jas sutiko. Išvykdamas arkiv. P. Wilson nuoširdžiai padėkojo Adelaidės lietuviams katalikams už puikiai surengtą jubiliejų. Svečių kalbos priminė, kad Adelaidės lietuvių katalikų centro veikla per 50 metų palaikė tikinčiųjų religinę ir tautinę sąmonę, jungė adelaidiškius ir teikė jiems įvairias paslaugas. Viktoras Baltutis Petro Snarskio nuotraukos 20 Pasaulio lietuvis / 2011 Sausis

19 PLB kraštų žinios M. K. Čiurlioniui 135 MOLDOVOJE Pagarba ir meilė mūsų tautiečiui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, jo kūrybai tą šaltą, lietingą dieną į Kišiniovo Tarpetninių santykių biurą surinko ne tik Moldovos Lietuvių Bendruomenės narius, bet ir kitų tautų atstovus, mūsų svečius moldavus, rusus, bulgarus. Minėjimą, skirtą M. K. Čiurlionio 135-osioms gimimo metinėms, pradėjo bendruomenės pirmininkė Zinaida Tetradovienė, kuri susirinkusius supažindino su dailininko, kompozitoriaus bei kultūros veikėjo M. K. Čiurlionio biografija. Kišiniovo S. Rachmaninovo muzikos licėjaus dėstytoja E. Bugačenko išsamiai, su didele meile papasakojo apie M. K. Čiurlionio kūrybinį gyvenimą, jo dailės kūrinių ir muzikos sintezę, vientisumą bei nepakartojamą kūrinių grožį. Savo pasakojimą dėstytoja pagyvino ne tik iliustruodama dailininko reprodukcijomis, bet ir muzikiniais kūriniais, taip pat ir daugumos mylima simfonine poema Miške. Dėstytojos E. Bugačenko pasakojimą lydėjo ir M. K. Čiurlionio fortepijoniniai kūriniai pjesės, fugos, kurias atliko specialiai šventinei popietei ruošęsi S. Rachmaninovo licėjaus mokiniai. Gyvas fortepijoninių kūrinių atlikimas susirinkusiems buvo siurprizas, kurį mums paruošė licėjaus dėstytojos S. Kotelnik, mūsų bendruomenės valdybos narė, kuri yra baigusi Vilniaus konservatoriją ir išsaugojusi kompozitoriaus M. K. Čiurlionio kūrinių natas, bei N. Priadka. Šventinę popietę, skirtą M. K. Čiurlioniui, užbaigė Kišiniovo muzikos mokyklos Nr. 3 moksleiviai smuikininkų kolektyvas Divertismentas. Moksleiviai, pasak koncertmeisterės, mokyklos direktoriaus pavaduotojos E. Džulai ir kolektyvo vadovės dirigentės E. Sockij, taip pat labai atsakingai ir noriai ruošėsi koncertui, savo repertuare atlikdami įvairių tautų klasikos kūrinius. Popietei buvo surengta nedi- PATENKINTOS PO PAVYKUSIO RENGINIO. MLB PIRMININKĖ ZINAIDA TETRADO- VIENĖ (VIDURYJE) SU LB VALDYBOS NARĖMIS IR VIEŠNIOMIS delė M. K. Čiurlionio dailės kūrinių reprodukcijų bei knygų, skirtų menininko gyveimui ir kūrybai, parodėlė M. K. Čiurlioniui 135. Pokalbis apie asmeninį dailininko ir kompozitoriaus gyvenimą buvo pratęstas prie kavos puodelio. Galima valandų valandas kalbėti apie dviejų neeilinių, Lietuvai brangių žmonių rašytojos Sofijos Kymantaitės Čiurlionienės ir M. K. Čiurlionio bendradarbiavimą, draugystę, kuri išaugo į gilią meilę, apie 3,5 metų trukusį bendrą jų gyvenimą, apie jų švelnius ir tyrus santykius, kurie ir ateinančias kartas auklės dvasingumo bei kilnumo. O ir mes, dalyvavę 135-ųjų M. K. Čiurlionio gimimo metinių jubiliejaus minėjime, priartėję prie Lietuvos genijaus kūrybos, tapome geresni, šviesesni, praturtėjome dvasiškai. Šventinėje popietėje dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasados Moldovoje pirmasis sekretorius Kęstutis Vaškevičius su žmona Akvile. Apie šį renginį, apie įžymųjį Lietuvos menininką dėka Moldovos ANSAMBLIS DIVERTISMENTAS radijo korespondentės ir rašytojos, dalyvavusios šventėje, E. Dombrovskajos užgirdo visa Moldova. O ir Kišiniove leidžiamame laikraštyje Sostinė pasirodė N. Šechovcevos (taip pat dalyvavusios renginyje) straipsnis Gintaro spalvos kūryba apie Moldovos Lietuvių Bendruomenės šventinę popietę, skirtą įžymiajam Lietuvos menininkui. Zinaida Tetradovienė Moldovos LB pirmininkė 2011 Sausis / Pasaulio lietuvis 21

20 PLB kraštų žinios RUSIJOJE Korbiko Madona išsiųsta į Lietuvą KRASNOJARSKO KRAŠTO LB PIRMI- NINKAS ANTANAS RASIULIS PRIE KOR- BIKO MADONOS PRIEŠ IŠGABENANT JĄ Į LIETUVĄ RESTAURAVIMUI Šį rudenį iš Sibiro į Lietuvą buvo atgabenta Korbiko Madona. Ją ketinama perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui. Kas toji Korbiko Madona? Tai 1956 metais Jono Maldučio sukurta skulptūra, stovėjusi Krasnojarsko krašte, Manskij rajone esančiose Korbiko kaimo kapinėse, kuriose buvo palaidota apie 30 tremtinių iš Lietuvos. Pasak skulptūros parvežimo į Lietuvą iniciatoriaus Rimvydo Racėno, prieš 56-erius metus Krasnojarsko krašte pastatyta Korbiko Madona ilgainiui tapo reikšminga ir vietiniams gyventojams. Tos kapinės buvo įsteigtos lietuvių tremtinių. Paskui jie išvaži- nėjo visi, ir aplinkinių kaimų vietiniai gyventojai pradėjo laidoti nebe buvusiose savo kapinėse, bet vežė laidoti į Korbiką. Manome, kad ta skulptūra turėjo tokios sakralinės traukos ar poveikio elementų, BNS sakė R. Racėnas. Idėjos autoriaus teigimu, skulptūros vietoje pastatyta tautodailininko Andriaus Salio sukurta Korbiko Madonos kopija. Kai spalio pabaigoje Vilniuje vyko Seimo ir PLB komisijos posėdžiai, juose dalyvavo ir Krasnojarsko krašto Lietuvių Bendruomenės pirmininkas Antanas Rasiulis. Paprašėme jo detaliau papasakoti apie šį fenomeną Korbiko Madoną. Kas atrado madoną, kokia buvo istorija? paklausėme p. Antano. Iš tiesų, pradžioje ten buvo paprastos lietuviškos kapinės, po to, kai lietuvių žymiai sumažėjo, ten pradėjo laidotis ir rusai bei kitų tautybių žmonės. Tos kapinės išaugo. Žmonės atkreipė dėmesį į ypatingą statulą. Ji tapo tarsi simbolis, kurį būtinai reikėjo aplankyti. Tapo tradicija tų apylinkių jaunavedžiams lankyti Madoną. Tos apylinkės dabar jau ištuštėjusios, gyvenviečių aplinkui nebėra. Ir kelio į kapines jau nebėra, galima pravažiuoti tik su galingu visureigiu. Aš pats važiavau lengvu visureigiu, tai nuplėšiau mažinos dugną. Statula tapo tokiu patraukliu objektu, apie kurį rašo ir kalba Lietuvos ir Rusijos žiniasklaida. Į Korbiko Mariją žmonės atkreipė dėmesį seniai, dar sovietiniais metais ir ji buvo lankoma kaip šventa vieta. Lietuvos nepriklausomybės metais mes ten vežame lietuvių ekspedicijų dalyvius. Pamatėme, kad medinė skulptūra sparčiai genda, imėmės priemonių ją išsaugoti. Gelbėti ėmėsi Lietuvių Bendruomenė, o iniciatorius buvo Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos atstovas Rimvydas Racėnas, kuris Lietuvoje konsultavosi su specialistais. Jie siūlė naudoti polimerinę medžiagą plyšiams užpildyti. Tos medžiagos Krasnojarske mes neradom, todėl kilo mintis sukurti Marijos kopiją, ją pastatyti kapinėse, o originalą išvežti į Lietuvą ir perduoti muziejui. LB pritarė, Rimvydas Racėnas surado skulptorių, jis išskaptavo iš ąžuolo kopiją. Liepos mėn., kai buvau Lietuvoje, naująją statulą išsiunčiau į Krasnojarską, o grįžęs pasitikau ją. Iki rugsėjo mėn. ji gulėjo sandėlyje, kol atvyko Rimvydas Racėnas su kolega iš Lietuvos. Pakvietėm katalikų kunigą, kuris pašventino statulą, mes ją nuvežėm į Korbiko kapines ir pastatėme. Senąją skulptūrą supokavome ir išsiuntėme į Vilnių. Štai dabar siuntinys į Lietuvą jau atėjo. Iš skulptūrų svorio (ąžuolinė skulptūros kopija sveria apie 200 kg, o originalas, kurio medis jau apnykęs, apie 100 kg) galima spręsti, kad tai buvo didelių natūralaus žmogaus gabaritų sakralinis kūrinys. Jokių administracinių trukdžių šios operacijos dalyviai nepatyrė, Rusijos pusė į tai nesikišo, nes, kaip sako A. Rasiulis, ten ir valdžios nebėra, nes aplinkui nebėra gyventojų. Korbiko kapinėse lietuviškų kryžių dar stovi daug. Prie kai kurių pritvirtintos lentelės, kad palaikai išgabenti į Lietuvą 1990 m. PL inf. 22 Pasaulio lietuvis / 2011 Sausis

21 PLB kraštų žinios Kaliningrado srities mokytojų kursai KURSŲ PABAIGA. VIDURYJE DOC. DR. REGINA RINKAUSKIENĖ Kvalfikacijos kėlimo kursai vyko Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities švietimo plėtojimo institute 2010 m. gruodžio 6-11 d. Kursus organizavo ir parengė lietuvių kalbos mokytojų asociacija, Vilniaus vidurinės mokyklos Lietuvių namai užsienio lietuvių švietimo centras. Kursų idėją palaikė ir rėmė Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija. Pagrindinė kursų lektorė Vilniaus pedagoginio universiteto lietuvių kalbotyros katedros vedėja, docentė daktarė Regina Rinkauskienė. Taip pat kursuose dalyvavo švietimo plėtojimo instituto lektoriai ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos pedagogai direktorė Danutė Puchovičienė ir mokytoja-ekspertė Irena Raščiuvienė. Kursų programos pagrindas lietuvių kalbos fonetikos ir gramatikos reiškiniai, kirčiavimas, rašyba ir skyryba, reikalų raštai ir kalbos etiketas (iš viso 40 val.) Atlikta nemažai kalbos praktinių užduočių. Kursų pabaigoje mokytojai atliko kalbos VYKSTA KURSAI testą. Visa kursų apimtis 72 val. Kursuose dalyvavo 14 mokytojų ir lietuvių folkloro vaikų ansambliukų vadovai, kurie pagal diplomus neturi lituanistinio išsilavinimo. Visiems jiems buvo įteikti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai m. vasarą planuojama antra kursų dalis. Ji bus skirta kalbos ir etnokultūros ugdymo procesui ir įvyks Vilniaus vidurinės mokyklos Lietuvių namai užsienio švietimo centre. Aleksas Bartnikas Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas 2011 Sausis / Pasaulio lietuvis 23

22 PLB kraštų žinios Tarptautinis jaunimo kūrybos konkursas Žalgirio mūšio 600-metis Įsrutyje Konkursą rengė Kaliningrado srities lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centras Įsrutyje drauge su Černiachovsko rajono administracijos švietimo ir kultūros valdybomis. Renginio pagrindiniai tikslai: atkreipti jaunimo dėmesį į svarbius žmonijos istorijos įvykius, padėti suprasti tautų vienybės vaidmenį, realizuoti jaunimo kūrybines galimybes, įvertinant praeities įvykius. Buvo numatomos tokios kūrybinių darbų formos ir kategorijos, kaip referatai, prezentacijos, literatūriniai bandymai, menas ir amatai. Konkursas buvo paskelbtas prieš tris mėnesius. Iš viso konkurse dalyvavo daugiau kaip 70 vyresniųjų klasių ANSAMBLIO SUKTINIS DEBIUTAS KONFERENCIJOS DALYVIAI moksleivių ir studentų iš Kaliningrado srities ir Lietuvos. Baigiamasis konkurso renginys konferencija vyko Černiachovske (Įsrutyje), Vaikų ir jaunimo centre. Konkurso vertinimo komisija atrinko 30 sėkmingiausių darbų, o jų atlikėjai turėjo galimybę pristatyti savo darbus. Konkurso laureatai buvo apdovanuoti 1-ojo, 2-ojo, 3-ojo laipsnių diplomais ir prizais, kiti dalyviai diplomais už dalyvavimą. Tarp laureatų Danilas Mazalovas, sukūręs Žalgirio mūšiui odę (Černiachovskas, Įsrutis), Ieva Kuliešaitė, parengusi referatą Žalgirio mūšio lemtingas manevras (Vilnius, mokykla Lietuvių namai ), Vitalijus Luninas, sudaręs Žalgirio mūšio istorinę rekonstrukciją (Černiachovskas, Įsrutis). Konferencijos dalyvius sveikino Rusijos I. Kanto universiteto istorijos mokslų kandidatas Vitalijus Maslovas ir Vilniaus vidurinės mokyklos Lietuvių namai istorijos mokytojas Vilius Švėgžda. Konferencijoje pirmą kartą pasirodė Černiachovsko (Įsruties) vaikų ir jaunimo centro lietuviškų šokių ansamblis Suktinis (vadovė Elena DANILAS MAZALOVAS DEKLAMUOJA SAVO KŪRYBOS EILĖRAŠTĮ IEVA KULIEŠAITĖ PRISTATO REFERATĄ Mavrenkova). Su dideliu susidomėjimu jaunimas dalyvavo viktorinoje Žalgirio mūšio akimirkos. Pagrindiniai konkurso rėmėjai Lietuvos užsienio reikalų ministerija, Mažosios Lietuvos lietuvių draugija JAV. Kitas jaunimo kūrybos konkursas bus skirtas Kristijonui Donelaičiui. Aleksas Bartnikas Kaliningrado srities lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centro Įsrutyje vadovas, Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas 24 Pasaulio lietuvis / 2011 Sausis

23 PLB kraštų žinios Dainava iš Alytaus ARGENTINOJE DAINAVOS ANSAMBLIS SUSIVIENIJIMO LIETUVIŲ ARGENTINOJE SALĖJE: KETVIRTAS IŠ KAIRĖS VOKALINĖS GRUPĖS VADO- VAS PRANAS JURKONIS, ŠALIA SOLISTĖ RASA JUZUKONYTĖ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADORIUS ARGENTINOJE VACLO- VAS ŠALKAUSKAS, VIDURYJE ARGENTINOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS IR SUSIVIENIJIMO LIETUVIŲ ARGENTINOJE PIRMININKAS JURGIS BRAZAITIS. DEŠINĖJE, SU JUOSTA, KUN. AUGUSTINAS STEIGVILAS. ANTRAS IŠ DEŠINĖS DAINAVOS ANSAMBLIO PREZI- DENTAS ROMUALDAS AMBROŽEVIČIUS Susivienijimo lietuvių Argentinoje draugijos salėje, Argentinos lietuvių bendruomenė, kartu su Lietuvos ambasada Argentinoje, spalio 17 dieną surengė Dainavos ansamblio atsisveikinimo koncertą. Lietuvių liaudies dainų ir šokių ansamblis Dainava iš Alytaus, šešias dienas viešėjęs Argentinoje, koncertavo San Martino mieste argentiniečių bendruomenei, Berisso miesto lietuvių ir argentiniečių visuomenei bei aplankė lietuvių Nemuno ir Mindaugo draugijas, taip pat Buenos Aires mieste Lietuvių Centro draugiją. Dainavos ansamblio kelionė ir koncertai buvo surengti iškilmingai paminėti Pietų Amerikos lietuvių bendruomenių tarpe Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-ąsias metines ir Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų. Tokiu būdu Argentinos Lie- tuvių Bendruomenė turėjo laimę išgirsti ir pamatyti šį puikų lietuvių liaudies ansamblį. Tai Alytaus mero Česlovo Daugėlos, Argentinos San Martino miesto lietuvių kilmės mero Rikardo Ivoškaus, Lietuvos ambasados Argentinoje, Argentinos Lietuvių Bendruomenės, Lietuvos verslininkų ir pačių Dainavos ansamblio dalyvių dėka įvykdyta kelionė į Pietų Ameriką, kuri apėmė taip pat Urugvajų ir Braziliją, su tų kraštų lietuvių bendruomenių pagalba. Toks įvykis yra labai retas mūsų tarpe, nes didelis atstumas nuo Lietuvos ir mūsų kraštų ekonominė padėtis visuomet sunkino ir tebesunkina lietuvių bendruomenių veiklą, tuo pačiu labai apribodama galimybes prisidėti prie Lietuvos meno kolektyvų kelionių įgyvendinimo. Ansamblis išpildė įdomią programą su liaudies šokiais, dainomis bei muzika, kurią praturtino pora solistės Rasos Juzukonytės išpildytų solo dainų. Gausi publika karštai sutiko kiekvieną ansamblio numerį. Programos pabaigoje Dainavos kolektyvo prezidentas Romualdas Ambroževičius sveikino ir apdovanojo tautinėmis juostomis draugijos pirmininką, jos tautinių šokių grupių vadovus bei kun. Augustiną Steigvilą, ilgametį lietuvių parapijos kleboną ir dabartinį mūsų bendruomenės dvasios vadą. Lietuvių Bendruomenė atsidėkojo taip pat suvenyrais kelionės prisiminimui bei gėlėmis. Po oficialiosios dalies vyko vaišės ir malonus bendravimas, kuris greitai virto bendromis su publika dainomis. Seniai, jau seniai neišgyvenome tokios pakilios lietuviškos nuotaikos, kuri visų dalyvavusių mintyse liks ilgam. Algimantas Rastauskas 2011 Sausis / Pasaulio lietuvis 25

24 PLB kraštų žinios VOKIETIJOJE Sertifikatas Vasario 16-osios gimnazijai HESSENO ŽEMĖS ŠVIETIMO MINISTERIJOS GABIŲ VAIKŲ UGDYMO DEPARTAMENTO VADOVAS WALTER DIEHL VASARIO 16 GIMNAZIJOS DIREKTOREI DR. BRONEI NARKE- VIČIENEI ĮTEIKIA GABIŲ VAIKŲ UGDYMO SERTIFIKATĄ 2010 m. lapkričio 26 d. vakarą lietuviškoje Rennhofo pilyje vyko jungtinis Lietuvos-Vokietijos jaunųjų talentų klasikos koncertas Žvaigždutės pilyje. Koncerte fortepijonu, smuiku, trimitu bei klarnetu grojo bei dainavo Vasario 16-osios gimnazijos ir jos partnerės, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokiniai. Skambėjo meistriškai atliekami, audringų stovinčios publikos ovacijų lydimi Johano Sebastiano Bacho, Wolfgango Amadėjaus Mocarto, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Frederiko Šopeno, Sergejaus Rachmaninovo ir kitų kompozitorių kūriniai. Renginyje lankėsi daug garbių politikos, verslo ir meno atstovų. Jau antrus metus iš eilės vykstantis koncertas šį kartą buvo ypa- tingas jo metu Vasario 16-osios gimnazijai buvo iškilmingai įteiktas Vokietijos Hesseno žemės švietimo ministerijos gabių vaikų ugdymo sertifikatas. Pilies iškilmių salėje susirinkusius svečius pasveikino koncerto vedėjai Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai. Sveikinimo žodį tarė vienas šio koncerto iniciatorių bei globėjų, buvęs Hesseno žemės švietimo ministras Hartmut Holzapfel, LR Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis, perskaitęs ir LR premjero Andriaus Kubiliaus sveikinimą, gimnazijos direktorė dr. Bronė Narkevičienė, Kuratorijos pirmininkas Rimas Čuplinskas, Bergštrasės apskrities vicemeras Gottlieb Ohl, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Švietimo komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen bei garbės konsulas Vokietijoje Achim Naumann. Gabių vaikų ugdymo sertifikatą įteikė Hesseno žemės Švietimo ministerijos Gabių vaikų ugdymo departamento vadovas Walter Diehl. Šis sertifikatas patvirtina mokyklos padagogų gebėjimą laiku identifikuoti ir nuosekliai rūpintis itin gabių vaikų ugdymu, pagal individualius poreikius pasitelkiant švietimo skyriaus ar kitų švietimo bei mokslo institucijų teikiamą kvalifikuotą pagalbą. Hesseno žemė vadovaujasi integracine gabių vaikų ugdymo politika. Pasak Švietimo ministerijos, dėl gana nedidelio itin gabių vaikų procento kiekvienoje mokykloje, prasmingiau skatinti integracinį, individualiai pritaikytą gabių vaikų ugdymą daugelyje mokyklų, negu steigti pavienes specialias šių vaikų ugdymo įstaigas. Hesseno žemės švietimo ministerijos gabių vaikų ugdymo sertifikatas suteikiamas mokyklai, sukūrusiai gabių vaikų ugdymo koncepciją integralią mokymo programos dalį, išugdžiusiai pedagogų gabių vaikų identifikavimo kompetenciją, pasiruošusiai sudaryti individualizuotus mokymo ar ugdymo planus konsultuoti šių vaikų tėvus, plėsti regioninį bendradarbiavimą, reguliariai kelti pedagoginio personalo kvalifikaciją šia tema bei kruopščiai dokumentuoti ir reguliariai įvertinti naudojamus metodus. Suteiktas gabius vaikus ugdyti gebančios mokyklos statusas išlaikomas tik nuosekliai vykdant šią veiklą. Didelė dalis itin gabių vaikų dažniausiai nėra optimaliai ugdomi dėl netinkamo mokymo, mokytojų kompetencijos stokos ir nepritaikytų mokymo programų. Todėl pagrindinis Vasario 16-osios gimnazijos kelio į mokyklos, sugebančios šias problemas identifikuoti ir išspręsti, 26 Pasaulio lietuvis / 2011 Sausis

25 PLB kraštų žinios žingsnis buvo esamos Gimnazijos padėties įvertinimas ir ateities strategijos sukūrimas. Dar iki sertifikato suteikimo, mokydamiesi tarpkultūrinėje ir daugiakalbėje aplinkoje, gyvendami bendrabutyje bei lankydami globėjų ir Mokykla prieš rasizmą mokykla už civilinę drąsą būrelius, mokiniai nuolat skatinami tobulėti socialiai. Aktyviai veikiančiame Europos būrelyje gimnazistai užsiima Europos, integracijos ir tarpkultūrinio bendradarbiavimo temomis ir projektais. Įvairiais konkursais ir akcijomis ugdomi jų raiškiojo skaitymo, oratoriniai bei aktoriniai sugebėjimai. Specializuotuose, daugiapakopiuose užsienio kalbų kursuose vaikai skatinami greičiau išmokti vokiečių ar lietuvių kalbų. Įvairių biržos ar politinių institucijų inscenizacijų rengimas lavina mokinius orientuotis ekonomikos bei politikos sferose, reguliarios ekskursijos į stambiausio pasaulyje chemijos koncerno BASF fabriko laboratorijas atveria jiems gamtos mokslų pasaulį. Lankydami lietuvių liaudies šokių būrelius, orkestrą ir vokalinį ansamblį vaikai ne tik tobulėja muzikaliai, bet ir susipažįsta su lietuvių liaudies kultūra bei etnografija. Profesinė praktika bei įvairūs profesinio orientavimo renginiai gimnazijoje ir už jos ribų sukonkretina mokinių ateities vizijas, dalyvavimas daugelyje kalbų, muzikos ar ekonomikos konkursų skatina siekti geriausių rezultatų, partnerystė su kitomis mokyklomis ir universitetais bei glaudus bendradarbiavimas su kitomis lietuviškomis mokslo ir kultūros organizacijomis atveria naujas galimybes. Taigi daugelis gabių vaikų ugdymo sertifikato gavimo reikalavimų Gimnazijai nėra nauji atsakingas ir sistemingas integracinių ugdymo koncepcijų sukūrimas ir realizavimas bei įvairiapusiškos užklasinės veiklos skatinimas jau ilgus metus grindžia Vasario 16-osios gimnazijos pedagoginio darbo profilį ir garantuoja šios ypatingą profilį turinčios mokyklos veiklos sėkmę. Gimnazijos ateities vizija, vykdant gabių vaikų ugdymo programą nuolat didinti sustiprintų pamokų, individualizuoto bei įvairiapusio papildomojo ugdymo pasiūlą, sudaryti geresnes sąlygas gabiems vaikams realizuoti ir tobulinti savo talentus. Taip pat norima plėsti tarpmokyklinius patirčių mainus bei skatinti gimnazistų savarankišką ir kooperacinį mokymąsi. Planuojama vykdyti intensyvesnį projektinį darbą gamtos mokslų srityje (pvz., vykdant mokslinius tyrimus šiuo metu statomoje tiksliųjų mokslų laboratorijoje, naudojantis parko teritorijoje esančiu tvenkiniu bei biotopu). Itin gabiems mokiniams bus sudaromos, reguliariai atnaujinamos ir įvertinamos individualios mokymo programos. Viena iš svarbiausių priemonių tinkamai pasiruošti šiam iššūkiui yra padagogų žinių tobulinimas ir kvalifikacijos kėlimas m. vasario mėnesį gimnazijoje buvo surengti kvalifikacijos kėlimo kursai tema Ypatingas gabumas: sąvoka ir ugdymas, kuriuose dalyvavo gimnazijos bei aplinkinių regiono mokyklų mokytojai. Paskaitas skaitė Hesseno žemės Švietimo ministerijos Gabių vaikų ugdymo departamento vadovas Walter Diehl bei Marburgo universiteto profesorius dr. Detlef H. Rost. Seminare analizuota gabumo savoka ir modeliai, aptarta, kaip atskirti gabumą nuo stropumo, pristatyti ypatingo gabumo ugdymo būdai bei ypač gabių vaikų ugdymas Hesseno žemės švietimo sistemoje. Kvalifikacijos kėlimo kursai gimnazijoje pradėti rengti reguliariai. Šio sertifikato įgijimu itin gabių vaikų ugdymas netaps pamatiniu Vasario 16-osios gimnazijos profilio ir veiklos veiksniu, tačiau inovatyviai praplės mokyklos teikiamas galimybes ir suteiks pirmenybę individualizuotam ugdymui. Tai teigiamai atsilieps visiems ją lankantiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gabumų lygio, ir suteiks jiems galimybę augti kūrybingomis, savo talentus atskleisti galinčiomis asmenybėmis. Mažos klasės, šeimyniška gimnazijos atmosfera bei ilgametė patirtis dirbant su įvairių tautybių ir gabumų vaikais solidus pagrindas sėkmingai vykdyti šį Hesseno žemės pripažinimą, pasiekimą vertina direktorė dr. Bronė Narkevičienė. Vasario 16-osios gimnazijos informacija IŠKILMIŲ DALYVIAI 2011 Sausis / Pasaulio lietuvis 27

26 PLB kraštų žinios Andrius Mamontovas Hamburge Laba diena lietuviškai vokišku akcentu pasitinka rūbinėje paltus priimantis Hamburgo klubo Logo darbuotojas. Už nugaros girdėti, kaip kampe dvi draugės lietuviškai dalijasi savo kasdienybės džiaugsmais. Akivaizdu, seniai matėsi. Tačiau abejonių nekyla čia šį vakarą renkasi lietuviai. Gruodžio 1 dieną po 7 metų pertraukos į Hamburgą atvažiavo Andrius Mamontovas. Maždaug 300 žmonių talpinantis klubas dar valandą prieš koncertą šurmuliuoja nuo čia susirinkusių lietuvių. Sveika atvykusi į lietuvišką oazę Hamburgo viduryje, pagalvoju ir akimis susirandu Nuo Leckavos iki Indijos 2010 m. gruodžio 4 dieną Vokietijoje, lietuviškoje Rennhofo pilyje, įvyko antrasis Europos lietuvių trumpametražių filmų festivalis lai- KINAS 10. Renginio metu vyko pokalbiai, diskusijos, bendra festivalyje dalyvaujančių filmų peržiūra, aptarimas bei publikai labiausiai patikusio filmo rinkimai. Festivalį savo bičiulius. Laukiam koncerto. Už manęs sėdinti mergina draugei emocingai pasakoja, kad ji jau spėjusi nusipirkti čia pardavinėjamą A. Mamontovą albumą Geltona, žalia, raudona. Juk po koncerto jis autografus dalins, trykšta džiaugsmu lietuvaitė. Skambino lietuviai iš Danijos. Prašė, kad Mamontovas laiku nepradėtų koncertuoti. Užpustyti keliai, dalijasi su lietuvių saujele paskutinėmis naujienomis Dalia Henke, Hamburgo lietuvė, Vokietijos Lietuvių Bendruomenės vicepirmininkė. Lietuviai į koncertą rinkosi iš Danijos ir iš visų Šiaurės Vokietijos pakraščių. Juk Mamontovas į organizavo Vokietijoje veikiantis Europos lietuvių kultūros centras (ELKC). Festivalyje dalyvauti buvo kviečiami profesionaliai ar mėgėjiškai filmus kuriantys, už Lietuvos ribų Europoje gyvenantys lietuviai. Renginio tikslas buvo suburti lietuvių kilmės kino mėgėjus iš visos Vokietiją atvažiuoja ne kasdien. Maždaug apie scenoje su gitara pasirodo ir pats Andrius Mamontovas. Ar yra čia nesuprantančių lietuviškai? angliškai paklausia muzikantas klube susirinkusiųjų. Pakyla kelios rankos. Turiu atsiprašyti. Dainuosiu lietuviškai, nusišypso dainininkas ir pradeda koncertą. Salė pradeda siūbuoti su pirmais akordais. Ne tik siūbuoti, bet ir dainuoti. Siūbavo tik pirmąją koncerto dalį, kol skambėjo kiek ramesnės dainos. Antrąją dalį emocijų lietuviai nebevaržė. Kas ant suolų, kas susiradę kur laisvesnę vietą ir kas kaip moka A. Mamontovo gerbėjai šoko, dainavo ir muzikanto nepaleido nuo scenos. A. Mamontovas po paskutinės dainos į sceną grįžo dar du kartus. Su daina Paskutinis traukinys į paskutinį traukinį išskubėjo lietuviai iš Bremeno. Paskutiniame vagone prie lango dar yra viena vieta laisva, pavymui kažkas iš publikos dainos žodžiais pamojuoja išskubėjusiems. Stebėti šėlstančią ir žodžius mintinai mokančią publiką stebėjo ir nė žodžio lietuviškai nesuprantantys klubo darbuotojai. Lietuviai buvo įtraukti į muzikos ekstazę: koncerte skambėjo tik žymiausios Andriaus Mamontovo ir grupės Foje dainos. Kitą dieną muzikantas patraukė į Vokietijos pietus. Hiutenfelde jo laukė dar du koncertai. Asta Borusevičiūtė Europos, ugdyti jų domėjimąsi šia disciplina, skatinti bendrą jų dialogą bei lietuviškos kultūros ir meno sklaidą Europoje. Festivalio lai- KINAS 10 dalyviai ir lankytojai turėjo galimybę pabendrauti su įdomiais įvairiose užsienio valstybėse gyvenančiais ir kuriančiais kino menininkais, bendrose diskusijose ap- 28 Pasaulio lietuvis / 2011 Sausis

27 PLB kraštų žinios tarti šalių suteikiamas galimybes bei kylančius sunkumus įgyvendinant kūrybinius sumanymus, pasidalinti menine patirtimi. Kiekvienais metais organizatoriai į festivalį kviečia nusipelniusį menininką iš Lietuvos, dirbantį kino ar teatro srityje. Šiais metais festivalyje svečiavosi, su festivalio lankytojais diskutavo ir filmus įvertino žymus Lietuvos dainininkas ir aktorius Andrius Mamontovas. Pagrindinę programos dalį sudarė festivalyje dalyvavusių filmų peržiūra bei labiausiai publikai patikusio filmo rinkimai. Keturiuose blokuose buvo peržiūrėti festivaliui pateikti darbai iš Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo ir Vokietijos. Matytus filmus, jų emocinį poveikį, scenarijaus bei vaidybos ypatumus drauge su dalyviais ir žiūrovais bendrose diskusijose aptarė festivalio svečias Andrius Mamontovas. Vakare festivalio žiūrovai buvo pakviesti drauge žiūrėti latvių režisieriaus Maris Martinsons filmą Nereikalingi žmonės, kuriam muziką parašė bei vieną pagrindinių vaidmenų atlieka Andrius Mamontovas. Dalyvavimo festivalyje lai- KINAS 10 taisyklės buvo beveik neribojamos: filmus festivaliui pateikti galėjo visi Europoje, už Lietuvos ribų gyvenantys lietuviai svarbu, jog bent vienas iš kūrybinės grupės narių būtų lietuvių kilmės. Darbo temų, žanrų ir techninio realizavimo spektras taip pat nebuvo ribojami. Trečiają vietą labiausiai publikai patikusių filmų rinkimuose laimėjo tėvo ir sūnaus Perkūno ir Manuel Liutkų (Prancūzija) dokumentinis filmas Liutkų diena. Filme rodomas mažame Lietuvos kaimelyje Leckavoje vykęs Liutkų giminės susitikimas, kuriame dalyvavo ir Prancūzijoje gimęs ir užaugęs Lietuvos diplomato sūnus Jonas Perkūnas Liutkus su sūnumi. Filme perteikiamos užsienyje gimusio lietuvio akimis užfiksuotos Lietuvos realijos, Liutkų šeimos istorija ir ANDRIUS MAMONTOVAS DISKUTUOJA SU FILMŲ KŪ RĖ JAIS dabartis. Filmas nuoširdus ir atviras, tačiau drauge intymus, suteikiantis galimybę žiūrovui dalyvauti tarsi ne savo, kitos šeimos gyvenime. Dvelkia sentimentalumu ir nuoširdžia meile Lietuvai. Antrąją vietą užėmė jauno ir perspektyvaus režisieriaus iš Vokietijos Karolio Špinkio filmas Marionetės. Senienų parduotuvės savininkas užsiiminėja pašaline veikla pas jį jauni žmonės užsuka ne įsigyti prekių, o įsimylėti! Filme meistriškai inscenizuotas žaismingas dviejų marionečių bendravimas lėlių scenoje. Filmas dinamiškas, nuosekliai išlaiko žiūrovo dėmesį, išsiskiria profesionaliai parinkta muzika, puikiu kostiumų ir grimo suderinimu, dėmesiu detalėms, teigiama atmosfera. Pirmąją 2010 m. festivalio vietą laimėjo Vokietijoje gyvenančios režisierės Vikos Jagučanskytės filmas O sekmadieniais pietūs su Motina Terese. Filme autentiškoje namų atmosferoje režisierė kalbina 82-ų metų Filipą, pėsčiomis keliavusį iš Vokietijos į Indiją. Ligų nualintas, tačiau gyvenimo džiaugsmu ir išmintimi trykštantis vyras šmaikščiai pasakoja savo gyvenimo istorijos fragmentus. Gyvybingas, natūralus pokalbis bei netikėti kameros perspektyvos kaitos sprendimai suteikia filmui originalumo ir autentiškumo, K. Š PINKIO FILMAS MARIONETĖ S PIRMĄ VIETĄ LAIMĖ JĘ S VIKOS JAGUČ ANSKYTĖ S FILMAS O SEKMADIE- NIAIS PIETŪS SU MOTINA TERESE o įmontuoti Indijos vaizdai puikiai iliustruoja Filipo istorijas. ELKC inf Sausis / Pasaulio lietuvis 29

28 PLB kraštų žinios Vasario 16-osios gimnazija kviečia lietuvių kilmės jaunuolius iš užjūrio Hüttenfeldas, gruodžio 15 d. Nuo šiol Vasario 16-osios gimnazija Vokietijoje lietuvių kilmės jaunuoliams iš užjūrio valstybių siūlo vienerių metų edukacinę-kultūrinę programą Go Europe! ( Keliauk į Europą! ). Programos metu mokiniai mokysis lietuvių kalbos ir literatūros, Lietuvos istorijos, tikybos ir vokiečių kalbos bei turės galimybę dalyvauti papildomojo ugdymo užsiėmimuose tautinių šokių būrelyje, vokaliniame ansamblyje, orkestruose, Ateitininkų, Europos, Mokyklos už civilinę drąsą, krepšinio, jaunųjų dailininkų, keliautojų bei kituose. Mokiniai gyvens mokinių bendrabutyje. Šia programa norime paskatinti lietuvių kilmės moksleivius bei abiturientus iš Junginių Amerikos Valstijų, Pietų Amerikos, Kanados, Australijos bei kitų užjūrio valstybių gyvai susipažinti su Lietuva jos kalba, kultūra, tradicijomis ir žmonėmis gyvenant pačioje Europos širdyje, Vokietijoje! Tai unikali galimybė mokiniams per vienerius MOKINIAI IŠ PIETŲ AMERIKOS PASIRODO GIMNAZIJOS JONINIŲ PROGRAMOJE metus išmokti lietuvių kalbą, pažinti Lietuvą ir Europą, įgyti tarpkultūrinės patirties, užmegzti ilgalaikius ryšius kitame žemyne, programą pristato gimnazijos direktorė dr. Bronė Narkevičienė. Mokiniai iš užjūrio, ypač iš Pietų Amerikos, gimnazistų gretas papildo jau daugelį metų. Naujoji programa Go Europe! sudaryta vadovaujantis surinkta ilgamečio darbo su šiais mokiniais patirtimi. Lietuvių ir vokiečių kalbos pamokas veda mokytojai, kuriems ši kalba yra gimtoji. Tikybos ir Lietuvos istorijos pamokos dėstomos lietuvių kalba. Mokiniai skatinami aktyviai dalyvauti lietuviškoje veikloje bei Gimnazijos ir Romuvos sodyboje veikiančių organizacijų rengiamuose projektuose. Puikios geografinės Gimnazijos padėties dėka mokiniai laisvu laiku turi galimybę keliauti ne tik po Vokietiją, bet per kelias valandas pasiekti ir daugelį kaimyninių Europos šalių Olandiją, Prancūziją, Belgiją, Liuksemburgą, Šveicariją. Vasaros atostogų metu Gimnazijos administracija mokiniams padeda surasti galimybę praleisti keletą savaičių Lietuvoje. Programoje Go Europe! kviečiami dalyvauti jaunuoliai nuo 16 iki 21 metų. Patirtis rodo, jog daugelis atvažiuojančių metams mokytis Vasario 16-osios gimnazijoje, savo šalyje dažniausiai jau būna baigę mokyklą ir prieš pradėdami aukštuosius mokslus šį laiką skiria lietuvių kalbos išmokimui ir Europos pažinimui. Kai kurie Vasario 16-osios gimnaziją pasirenka dalyvaudami savo šalies metų užsienyje programoje. Vasario 16-osios gimnazija ypatinga tuo, jog ji yra ne tik vienintelė Vakarų pasaulyje valstybės pripažinta lietuviška švietimo įstaiga, bet ir lietuviškos kultūros, mokslo ir meno centras. Romuvos sodyboje įsikūrusioje Rennhofo pilyje jau beveik 60 metų įvairių institucijų puoselėjama lietuvybė ir kasdien tiesiamas gyvas tiltas tarp Rytų ir Vakarų Europos. Neabejoju, jog vaikams iš užjūrio būtų įdomu susipažinti su šia unikalia, pasaulio lietuviams ir Lietuvai istoriškai ir simboliškai itin svarbia vieta, sako Kanadoje gimęs ir augęs Kuratorijos pirmininkas Rimas Čuplinskas, pats prieš keliolika metų pagilinti lietuvių kalbos žinių atvykęs į Vasario 16-osios gimnaziją. Programa Go Europe dešimčiai mėnesių kainuoja 5800 eurų. Į kainą įskaičiuotas apgyvendinimas, maitinimas bei mokslapinigiai. Programos dalyviai patys turi pasirūpinti skrydžiu ir (jei reikalinga) viza. Vasario 16-osios gimnazija suorganizuoja dalyvių parvežimą iš netoliese esančio Frankfurto prie Maino oro uosto, padeda sutvarkyti draudimo bei kitus formalumus. Vasario 16-osios gimnazijos informacija 30 Pasaulio lietuvis / 2011 Sausis

29 PLB kraštų žinios Dar keletas detalių iš Juozo Ereto minėjimo Bazelyje ŠVEICARIJOJE PO LENTOS ATIDENGIMO: VASARIO 16- OSIOS GIMNAZIJOS MOKSLEIVIAI SU ŠVENTĖS ORGANIZATORĖMIS, JUOZO ERETO VAI- KAIS IR SVEČIAIS IŠ LIETUVOS. M. ŠMITIENĖS NUOTRAUKA Praėjusiame numeryje Marytė Šmitienė jau papasakojo apie 2010 m. spalio 15 d. vykusį Juozo Ereto pagerbimą Bazelyje, bet gavę naujausias Šveicarijos Lietuvių Bendruomenės žinias 17(24) 2010 Jūratės Caspersen reportaže iš šio įvykio radome keletą naujų detalių, kurios, manome, bus įdomios ir kitiems PL skaitytojams. Šventę bendruomenei padėjo rengti šveicarų parlamentinės grupės ProBaltikum nariai ir Bazelio miesto kantono vadovybė. Minėjimo ir įamžinimo šventėje dalyvavo trys Juozo Ereto vaikai (Joseph Ehret, Birutė Ehret ir Julia Koller-Ehret), vaikaičiai, giminės ir pažįstami, Bazelio miesto kantono vyriausybės atstovai, ProBaltikum atstovai, Šveicarijos-Baltijos šalių komiteto vadovybė, Lietuvos, Latvijos ir Estijos garbės konsulai Šveicarijoje, Lietuvos Misijos prie Jungtinių Tautų Organizacijos Ženevoje ambasadorius Jonas Rudalevičius, LR Ambasados Berne laikinoji reikalų patikėtinė Virginija Umbrasienė, Bazelio miesto ekonomikos mokslų krypties gimnazijos (kurioje J. Eretas išdirbo 20 metų) bendruomenė, svečiai iš Lietuvos, Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje mokytojai, moksleiviai ir ateitininkai, Šveicarijos Lietuvių bendruomenės nariai ir šveicarai draugai apie 100 dalyvaujančių. Šventę organizavo ŠLB valdybos pirmininkė Jūratė Caspersen ir ŠLB valdybos narė, atsakinga už kultūrinę veiklą bendruomenėje, Virginija Siderkevičiūtė. Jauniausia prof. Juozo Ereto duktė Julia Koller- Ehret nuo pat pradžių talkino organizatorėms, suteikdama informacijos ir padėdama parinkti įamžinimo vietą. J. Caspersen rašo: 1896 m. spalio 18 d., gimus Eretui, jo tėvelių Ehret-Boos šeima gyveno Bazelyje, Karthausgasse Nr. 9, kur kartu buvo ir gyvenamasis namas, ir šeimos verslas vyno parduotuvė. Tais pačiais metais šeima išsikėlė į pačių statytą namą Oetlingerstrasse Nr. 42. Čia prabėgo Juozo Ereto ir jo sesers Louise (Losch-Ehret) vaikystė ir jaunystė, iš čia Juozas vyko studijų į Berno, Lozanos ir Fribūro universitetus, iš čia jis išvyko į Lietuvą, čia jis pargrįždavo aplankyti savo mamos. Šis namas tapo pirmuoju prieglobsčiu J. Eretui, kai jis, kartu su savo lietuve žmona Ona Jakaityte Eretiene ir 5 vaikais, 1941 metais sugrįžo iš okupuotos Lietuvos. Šiame name jie gyveno trejus metus, jiems išsikėlus, namas šeimos nuosavybėje išbuvo iki 1994 metų. Šiandieniniai namo šeimininkai (trys šeimos) yra meno pasaulio žmonės. Jie labai didžiuojasi, kad jų name gyveno tokia neeilinė asmenybė ir kad nuo šiol jį puoš atminimo lenta. Besiruošiant šventei, jie organizatorių paprašė Juozo Ereto gyvenimo ir veiklos aprašymų, kad galėtų besidomintiems praeiviams papasakoti, kuo gi šis bronzoje išlietas žmogus ir dviem kalbomis paženklinta atminimo lenta turi garbės kaboti ant jų namo. Eretų bute gyvenanti menininkė ponia H. Kramer per šventę net pakuždėjo: Aš šituose namuose sulaukiu labai daug kūrybinio įkvėpimo. Dabar, manau, žinau, kas mane įkvepia. Iš Šveicarijos LB žinių 2011 Sausis / Pasaulio lietuvis 31

30 Knygų lentynoje Dvidešimt ketvirtasis Lithuanian Papers numeris 2010-ųjų pabaigoje pašto dėžutėje radau metinį žurnalą Lithuanian Papers. Išsiėmiau ir pasidėjau ant stalo, neskubėdama skaityti. Pagalvojau, o kodėl taip yra? Kodėl norisi prieš akis matyti ką nors lietuviška ar apie Lietuvą? Manau todėl, jog viskas, kas susiję su tėvynės istorija, politika ir socialine bei ekonomine padėtimi, yra mūsų gyvenimo dalis. Trečiame leidinio puslapyje skaitytojai galės susipažinti su pirmą kartą Lietuvos Prezidente tapusia moterimi. Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsako į keletą klausimų, o iš atsakymų jaučiasi, kad jai nepaprastai rūpi ir šalies ekonomika, ir korupcija, ir tebesitęsianti gyventojų emigracija. Prezidentė ne tik stengiasi garsinti Lietuvą savo vizitų į užsienį metu, bet siekia užtikrintumo, jog ši maža tauta turėtų stiprų NATO užnugarį. Lithuanian Papers viršelį puošia Žalgirio mūšio paveikslas, kurį 1878-ais metais nutapė lenkas dailininkas Jan Matejko. Mūšiui, vykusiam prieš 600 metų, žurnale skiriami 9-12 bei puslapiai. Sociologijos mokslų profe- soriaus Ain Haas susidomėjimo Pabaltijo kraštų žmonėmis dėka buvo apklausti 109 estai, 40 latvių ir 15 lietuvių. Ši studija nagrinėja po pasaulį išsisklaidžiusių trijų tautų atstovų laikino bei visiško grįžimo į gimtinę rezultatus. Haas duoda konkrečius pavyzdžius: Tasmanijoje gimęs latvių kilmės vaikinas Jack Lowe į Latviją visam laikui persikėlė 1998-aisiais, o lietuvis Gintautas Kaminskas, su tėvais atvykęs į Australiją 1964-aisiais, Lietuvon sugrįžęs 2007-aisiais, vėl Australijoje apsigyveno 2010-aisiais. Pasirinkimas, ar grįžti, ar pasilikti svečioje šalyje, profesoriaus nuomone, yra susijęs su asmeniniu apsisprendimu. Tačiau Haas tvirtina, jog jaunesniųjų kartų atstovai reiškia vis didesnį norą apsilankyti, o gal ir pasilikti protėvių žemėje. Istorikas, profesorius Michael Bennett skaitytojus supažindina su 1771 metais Gardine gimusiu medicinos srities profesoriumi Augustu Liudviku Becu metais perorganizuotame Vilniaus universitete Becu atliko skiepijimo misiją. Ši misija buvo pratęsta 1812 m., kai Napoleono armija pasiekė pergalę prieš Rusiją. Nuo tuo laikotarpiu Europoje plitusios raupų epidemijos mirdavo kas šeštas žmogus. Becu dėka buvo išgelbėta tūkstančiai gyvybių. Sėdint universiteto kiemelyje sunku įsivaizduoti, kas devynioliktojo amžiaus pradžioje vyko už storų, kupolais apgaubtų mokslinės įstaigos sienų. Tasmanijos universiteto dėstytojas Matt Killigsworth gilinasi į Lietuvoje nesibaigiantį liustracijos procesą. Killigsworth rašo, jog demokratijos stoka buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse tik vilkina, o ne skaidrina liustracijos procedūras. Darbą apsunkina dėl neaiškių priežasčių dingusios bylos. Todėl, mokslininko nuomone, pirmiausia turėtų įsigyventi visiška dekomunizacija. Kol nebus atskleisti slaptosios policijos kolaborantai, tol nepasitikėjimo vieni kitais šešėliai persekios dabartinę, demokratiniu keliu žengiančią visuomenę. Emeritus profesorius Peter Boyce straipsnyje The Reversal of Whitlam s Recognition dar kartą apžvelgia 1974 metais Australijos Gough Whitlam darbiečių vyriausybės padarytą sprendimą juridiškai pripažinti Pabaltijo kraštų inkorporavimą į Sovietų Sąjungos sudėtį. Sydnėjuje gyvenanti knygų iliustratorė Fiona Katauskas pristato keletą šmaikščių karikatūrų. Ji dalijasi mintimis apie Katausko pavardės tapatinimą su graikiška, būtent tai ji yra ne kartą patyrusi kitataučių tarpe. Pasakojimas skaitytojams primins laikus, kai jų lietuviškos pavardės mokykloje ar darbovietėje pavirsdavo neišskiemenuojamomis. Šis straipsnis yra taip vadinamų Naujųjų australų gyvenimo atspindys. Vilniaus Kultūros instituto vyresnioji mokslinė bendrabarbė habil. dr. Jūratė Trilupaitienė atskleidžia dvi aštuonioliktojo amžiaus įžymybes. Ji rašo apie lietuvių-lenkų kilmės politiko ir karo vado Tado Kosciuškos gyvenimą ( ). Karžygio ryžtas, valia ir mokėjimas įkvėpti kovose Kosciušką išaukštino mūšuose prieš caro okupaciją. Trilupaitienė nagrinėja ir grafo Mykolo Oginskio ( ) biografiją. Oginskio politinę karjerą apvainikavo tai, kad jis net du kartus buvo išrinktas lenkų-lietuvių parlamentaru Trakuose. Vėliau tapo Lietuvos iždininku ir kardininku. Atskleidžiamas ir grafo kompozitoriaus talentas. Oginskio sukurti kūriniai skambėdavo Vienos, Londono, Berlyno bei St. Peterburgo salonuose. Trilupaitienė pripažįsta, jog per pastaruosius 20 metų neprieinami istorijos šaltiniai vis lengviau atrandami. Tad prasideda pats geriausias istorinio lobyno kaupimo amžius. Mokslo Lietuvos žurnalo redaktorius Gediminas Zemlickas 32 Pasaulio lietuvis / 2011 Sausis

31 Knygų lentynoje Krantai Tris dienas-naktis nešiojausi su savim, skaičiau, mąsčiau, varčiau žurnalą Krantai nr. 3. Mums, Estijos lietuviams, tai lietuviškai-estiška santrauka apie Estijos asmenybes, jų gyvenimą ir veiklą, nuspalvinta ne sini/ must/valge akimis. Mums daug kas gerai pažįstama, matyta, sutikta, perprasta. Daug kartų bandžiau skaityti savo giminaičių, draugų, VVU kolegų akimis ir atleidžiu jiems už praleistus ir nesuprastus puslapius, faktus, išsireiškimus, pavadinimus, vardus... Giriu žurnalo redakciją, o ypač Danutę Sirijos Giraitę, drąsiai užvertusią jus gausia ir turtinga medžiaga. Atseit, rinkitės, kas jums gardu ir gražu. Manote, kad mes, čia gyvenantys lietuviai, nepasirinkome estų klasiko A.H.Tammsaare penkiuose TIESOS ir TEISINGUMO tomuose išsakytų šventų žodžių, kad vienintėlis mūsų išsigelbėjimo kelias yra ištikimybė savo šaliai, savo tautai, savo kalbai, kultūrai ir savimonei..., o patį rašytoją už kelrodį, kaip reikia dirbti, mylėti, kentėti, norint ką nors pasiekti, įveikti. Aš drąsiai imu vietoj Šventojo Rašto pirmąjį TirT tomą ir semiu į save pažinimo patirtį. (Esu perskaičiusi TirT rusų kalba dar šešiasdešimtaisiais metais. Daug vėliau perskaičiau visus penkis tomus estų kalba, o dabar štai ir lietuviškai. Grįžtu prie žurnalo puslapių. pasakoja apie buvusį Islandijos ministrą pirmininką Jon Baldvin Hannibalsson metų kovo 10 d. Lietuvos vyriausybė jam įteikė Lietuvos Santarvės ordiną už tai, kad 1990 m. Islandija buvo pirmoji pasaulio valstybė, pripažinusi Lietuvos atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos. Toliau Jon Baldvin brolis Arnor Hannibalsson politinėje apžvalgoje Island s Role in Lithuania s Independence išsamiai aprašo, kaip klostėsi to meto įvykiai ir kodėl, kai didieji pasaulio galiūnai tylėjo, būtent ši maža valstybė palaikė Lietuvos apsisprendimą. Knygų apžvalgos skyrelyje paliečiamos net trys: Helmuto Šabasevičiaus A concise History of Lithuanian Ballet (2009), Mečislovo Jučo The Battle of Grünwald (Žalgiris) (2009) ir Genovaitės Kazokas Musical Painter: M. K. Čiurlionis ( ). Šiandien ši magistrės laipsnio studija susilaukia vis daugiau teigiamų atsiliepimų tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje, tiek kitose pasaulio šalyse. Kuo puikiausiai Danutės supinti Estijos praeities ir nūdienos etiudai, Kalevo sūnaus, kaip Estijos išganytojo, R. Kreutzwaldo užrašyto ir įamžinto estų tautos epo... pasididžiavimo... faktai. Mūsų visų gyvenimuose yra ir atsiranda pravažiuojančių, o gal neįsimintinų etapų. Man pačiai toks buvo Kaunas (važiuojant į studijas Jurbarkas-Vilnius), dabar Panevėžys (važiuojant Tallinn-Ryga-Vilnius), o Estijoje Viljandi miestas. Tik pravažiuojami. Todėl man didelis atradimas Danutės atrastas maestro PAUL KONDAS ir jo siurrealistiškos drobės Viljandi muziejuje. Kokia iškalbinga jo drobė Braškių valgytojai. Atrodo, suvalgę braškes ims ryti vieni kitų akis, tokios jos išraiškingos ir laukiančios... Drąsiai pateiktos dabartinės kartos rašytojo ir žurnalisto KIVI- SILDNIK ironiškos pastabos, jog kiekvienas išeivis yra palaima. Labai gražiai ir išsamiai pristatyta estė odininkė Tiju Enė Vaivadienė, likimo nublokšta išpuošti Lietuvą. Ją išduodavo estiški vardai, todėl ir domėjomės ja, trumpai būdami Lietuvoje. Baigusi meno studijas arti savo namų, Talino Dailės institute, paliko jau tada kitų vadinamą europietišką miestą, kur pyragaitis buvo supakuojamas kartoninėje dėžutėje, ir paskui pamiltą Anicetą Ilgametis Lithuanian Papers leidėjas Algimantas Taškūnas primena, jog žurnalą galima įsigyti adresu: Lithuanian Papers, PO Box 777, Sandy Bay, Tasmania, 7006, Australia arba Lithuanian Studies Society, 1501 Riverside Road, Burbank, CA , USA. Metinio žurnalo kaina Australijoje $7.00, o kitose šalyse US$8.00. Galima susimokėti asmeniniu čekiu, pinigine perlaida (money order), banko perlaida (bank draft) arba grynais. Gražina Pranauskienė Vaivadą atsiplūkė iki Lampėdžių... Šiame arba Gintarės Šatkauskaitės straipsnyje apie Zitą Kreivytę ieškojau, bet neradau vietos apie kitus Estijos Dailės institute studijavusius lietuvaičius, taip pat odininkus Jolantą Barauskaitę, Vidą Paukštį, Viktoriją Pileckaitę, Redą Zvirblytę Marks, likusius gyventi ir kurti Estijoje... O skaitant apie Jurgio Karnavičiaus vaikystę ir jo brandos dienas, susitinkant su savo kolegomis Kalle Randalu, Ivari Ilja, ieškojau vietos garsios Estijos Teatro ir muzikos akademijos profesorės, Čiurlionio premijos laureatės, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino riterės Aleksandros Juozapėnaitės Eesmaa vardo m. birželio 27 d. istoriniame Talino Juodagalvių brolijos pastate mums koncertavo Jurgis Karnavičius ir Sigutė Stonytė. Apie Estijos dabartinę literatūrą, kiną ir teatrą... sunku viską aprėpti. Čia gal ir bus tie mano minėti, Lietuvos skaitytojams sunkiai įveikiami puslapiai. Krantų žurnalas nr. 3 puikus. Taip pasakė jį parvežęs LR ambasadorius Juozas Bernatonis. Kaip elgtis toliau, nežinau. Paleisti per visų rankas? Reikia rasti brandų, išmintingą skaitytoją. Kita vertus, gaila su šiuo spalvingu konspektu išsiskirti. Talinietė Cecilija/Rasa Unt 2011 Sausis / Pasaulio lietuvis 33

32 dalijamės patirtimi Neformalus teatrinis švietimas kaip tautinio identiteto terpė Loreta Vilkytė Jungtinės Karalystės Manchesterio Švietėjiškosios teatro mokyklėlės vadovė Taip jau susiklostė, kad Lietuvoje formaliu teatriniu ugdymu teko nuosekliai užsiimti net 13 metų. Rašiau programas, mokiau vaikus teatro meno pagrindų, vaidybos, socialinės dramos. Anglijoje, susirinkus naujai vaikų grupei, iš karto buvo aišku, kad teatro paskirtis čia įgaus šiek tiek kitokią reikšmę. Švietėjiškoji veikla plačiąja prasme išliko, tačiau prioritetus reikėjo keisti. Gimtosios kalbos išaugojimas tapo didžiausia švietėjiškosios teatrinės veiklos misija. Kalbai tapus prioritetu, netrukus išryškėjo dar vienas aspektas, reikalaujantis ne mažesnio dėmesio. Anglų kalbai tampant vis artimesne Lietuvos vaikams, išryškėjo identiteto krizė, būsena, kai negali savęs identifikuoti nei su gimtąja šalimi, nes joje negyveni, nei su šalimi, kurioje gyveni, nes esi ne tos šalies pilietis. Ši našta užgriuvo neperseniausiai atvykusius į Angliją tėvus ir jų vaikus, ir išryškino daugybę su tuo susijusių psichologinių problemų, tokių kaip vienatvės, atsiskyrimo, susvetimėjimo, nepasitikėjimo, atsiribojimo, netolerancijos ir žemo savigarbos jausmo. Tai buvo akcentuojama tėvų pašnekesiuose ir ryškiai pastebima vaikų tarpusavio pokalbiuose, kurie vis dažniau, pertraukėlėse tarp užsiėmimų, vykdavo anglų kalba. Kad išvengus ir kažkaip gelbstintis iš tokios nejaukios situacijos, pastebėta stipri tėvų tendencija anglų kalbos mokymąsi paversti prioritetine vertybe, kad kuo greičiau, tiek tėvai, tiek jų vaikai galėtų integruotis į naująją visuomenę. Deja, tyrimai rodo, kad integracija trunka mažiausiai penkerius metus, o identiteto praradimas ardo ne tik darnios asmenybės pasaulėjautą, bet ir pasaulėžiūrą, atnešdamas emocinį nestabilumą, o ne vienam ir depresiją. Tad kodėl ir kur mes taip skubame? Identitetas tai mūsų savimonė, žinojimas, kas Aš Esu. Tai svarbus veiksnys tiek suaugusio, tiek vaiko gyvenime, padedantis natūraliai integruotis į naujos šalies visuomeninį ir socialinį gyvenimą. Jis yra kintantis, tačiau neatsiejamas nuo tos kalbos, kurią (arba kurias) žmogus laiko gimtąja. Žymus Velso universiteto profesorius Colin Baker, pats užauginęs tris, dvi kalbas kalbančius vaikus, yra tyrimais įrodęs, kad, gerai mokėdamas gimtąją kalbą, lengviau išmoksi ir antrąją. Jo atlikti tyrimai rodo, kad tie vaikai, kurie atėjo į mokyklą solidžiai mokėdami gimtąją kalbą, greičiau įsisąmonino mokymosi koncepcijas, gramatines funkcijas ir kalbos vaizdingumą. Įgytos žinios gimtąja kalba: skaitytos pasakos, girdėtos pasakėčios, mįslės, patarlės, priežodžiai, gvildentos temos, aptartos vertybės išlieka vaiko pasąmonėje ir atėjus į angliškąją mokyklą, nes kai vaikas klauso ir žaidžia gimtąja kalba, jis ne tik mokosi tą kalbą tiesiogine prasme. Jis taip pat mokosi tam tikrų vertybių supratimo, idėjų suvokimo, ugdosi protinius mąstančio žmogaus gebėjimus. Įgytos žinios sėkmingai adaptuojasi svetimoje kalboje ir padeda vaikui greičiau įsisąmoninti arba išmokti einamą temą. Pavyzdys būtų labai paprastas, jei vaikas žino, kaip lietuviškai pasakyti, kiek dabar valandų, jis suvokia laiko koncepciją ir jam nebereikia jos suprasti anglų kalba, jam tik reikia ant tos pačios koncepcijos taisyklingai užklijuoti etiketes (žodžius, sakinio konstrukciją). Daugybė tyrimų yra atlikta tiek Europoje, tiek Amerikoje, kurie patvirtina faktą, kad vaikų kultūrinė, moralinė ir kalbinė patirtis įgyta gimtąja kalba yra ne tik pamatas emociniam stabilumui, bet ir susijęs su geresniais mokymosi rezultatais. Tad gimtosios kalbos mokėjimas turėtų būti gerbiamas ir skatinamas ne tik lietuviškose bendruomenėse, bet ir angliškose mokyklose. Ji neturi tapti svetima vaikui perėjus į kitą mokyklą, nes tai yra įgyta vertybė, kuria reikia didžiuotis ir nevalia užmiršti. Pasak to paties Velso profesoriaus, dvikalbių vaikų protinė veikla yra lankstesnė ir platesnė nei vienakalbių, nes jie turi gilesnį, dviejų pasaulių supratimą, kaip efektyviai ir kūrybingai kalbą galima naudoti kaip įrankį. Gimtosios kalbos vertinimas tiek pradinėje, tiek vidurinėje mokykloje padėtų užtikrinti vaikų emocinį stabilumą, sukurtų saugesnę bendravimo aplinką, neskatinančią supanašėjimo nuostatos, kad vaikas turi kuo greičiau kalbėti angliškai kaip ir 34 Pasaulio lietuvis / 2011 Sausis

33 Dalijamės patirtimi visi kiti. Pasak Toronto universiteto profesoriaus Jim Cummins, žmonės, kalbantys keliomis kalbomis, turi kelių pasaulių koncepciją ir pasižymi tolerancija kitakalbių atžvilgiu. Vienakalbių žmonių požiūris į pasaulį kartais gali būti labai vienpusiškas ir šabloniškas, kaip pavyzdžiui, skirtingos kalbos išskiria, o ne vienija žmones. Tai savanaudiškas požiūris, atsirandantis tik viena kalba kalbančių žmonių terpėje ir kartais tiesiog besiprašantis švietėjiškosios pagalbos. Pavyzdžiui, jei vieną kalbą mokantys kaimynai mano, kad mama lietuvaitė šalia jų su savo vaikeliu turėtų kalbėti angliškai, jiems reikėtų švelniai švietėjiškai papasakoti apie gimtosios kalbos naudą augančiam vaikui. (Užtenka paprašyti kaimynų trumpam įsivaizduoti, kad pabudo vieną rytą ir pradėjo su savo vaikučiu kalbėti ne gimtąja kalba, o gal tegul patys pasirenka, kokia kalba). Pasak profesoriaus Jim Cummins, tyrimai, atlikti Amerikoje, parodė, kad ne anglakalbių vaikų skatinimas mažiau tarpusavyje kalbėtis gimtąja kalba sulaukė gana liūdnų pasekmių: abiejų kalbų, tiek gimtosios, tiek anglų kalbos mokymasis sulėtėjo arba kurį laiką sustojo, išryškėjo nepageidautini psichologiniai veiksniai žemas vaikų savivertės jausmas, atsiskyrimo nuo praeities pojūtis, bendravimo problemos. Tai rodo, kad asmeniniai vaiko poreikiai tokioje aplinkoje buvo pažeminti ir nevertinami, kas prieštarauja pačiai švietimo sistemos ideologijai. Jim Cummins teigia, kad kai sunaikiname vaikų gimtąją kalbą, o tai daugiausia įvyksta vaikams pradėjus lankyti mokyklą kitoje šalyje, mes ne tik pažeidžiame vaikų teises, bet ir nutraukiame intymius ryšius su tėvais ir artimaisiais, taip padėdami pamatus emociniam nestabilumui. Pavyzdžiu čia galėtų būti mano pačios matyta ir girdėta situacija lietuvių klube Manchester yje, kai 5 metų mergaitė, atėjusi kartu su mama žiūrėti lietuviško vaidinimo, rėkė I do not understand!, o mamai pabandžius jai lietuviškai paaiškinti, kas vyksta, šaukė: Speak English! Kaip turi būti sunku gyventi šeimoje, kada vaikas nesupranta lietuviškai, o mama dar nekalba gerai angliškai. Arba su kokiomis žeminančiomis problemomis susiduria tėvai, kai jų sūnus paauglys, per penkerius metus neblogai pramokęs šnekamąją anglų kalbą (pabrėžiu tik šnekamąją), gėdijasi savo tėvų, kai jie prabyla angliškai. Šį sąrašą dar galima būtų pildyti ir kitu pavyzdžiu, kai paauglys, tėvų atvežtas į Angliją, nelanko jokios mokyklos (buvo pašalintas), tyliai sėdi namuose ir laukia, kol sueis 16 metų, kad galėtų eiti dirbti Lietuvių tauta istoriškai yra patyrusi ne tik daug prievartos, bet ir ypač žeminančios, neteisingos socialinės politikos, tad prioritetinis pavargusio žmogaus noras integruotis kuo greičiau į svetimą visuomenę yra visai suprantamas. Deja, identitetas tai pats asmuo, jo požiūris, jo orumas, o ne nesibaigianti problemų našta Lietuvoje ar Anglijoje. Sumenkėjęs identitetas yra prilyginamas savimonės stokai. Tėvynė mums nebūtinai visada žeminančios biurokratinės institucijos, Tėvynė mums taip pat ir močiutės malda bei visada laukianti Baltijos jūra. Kiekvienam ji sava, savaip skaudi, savaip graži. Mes negalime savęs identifikuoti su valstybe, kurioje gyvename, bet su kalba dar galime. Švietėjiškasis teatras Manchester yje, kaip tautinio identiteto terpė, suteikia tą galimybę. Save priskirdami lietuviškai kūrybinei veiklai mes ne tik vienijamės, dalijamės patirtimi, bet ir toliau mąstome bei juokaujame lietuviškai. Sakoma, kad kalba nyksta, ne kai žodžiai ir struktūros pasimiršta, o kai mąstymas adaptuojasi ir nebesuprantame nei savo tautos požiūrio, nei jos humoro. Taigi, gyvename šalyje, kuri neatsiriboja nuo to, kas svetima ir nenumato jokių draudimų tautiniam identitetui skurdinti. Tuom ir džiaugiamės. Tautinis identitetas, kaip veiksnys, yra svarbus faktorius ne tik mūsų neformalioje teatrinėje veikloje, bet ir visuose lietuviškų bendruomenių užsiėmimuose. Jis mus vienija, turtina lietuviška išmintimi, ir be jokios abejonės padeda laisva valia nuosekliai integruotis į naujos šalies visuomeninį ir socialinį gyvenimą. Naudota literatūra: Baker, C. A parents and Teachers guide to Bilingualism Cummins, J. Bilingual Children s Mother Tongue: Why is it important for Education Pranešimas, skaitytas Jungtinės Karalystės lituanistinių ugdymo įstaigų mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminare, vykusiame Londone 2010 m. lapkričio dienomis. UŽSIENIO LIETUVIAI MOKYTOJAI GILINASI Į GIMTOSIOS KALBOS DĖSTYMO PA- SLAPTIS SEMINARE VILNIUJE URM ARCHYVO NUOTR Sausis / Pasaulio lietuvis 35

34 Dalijamės patirtimi Praktiški patarimai kolegų motyvavimui Romualdas Kriaučiūnas Po pasaulį pasklidusi lietuvių išeivija buriasi į telkinius, kuria savo bendruomenes, savo apylinkes, artimai bendrauja su savo krašto Lietuvių Bendruomenės organais. Šiose pastangose turime įvairius komitetus, valdybas, darbo grupes, kurioms kas nors vadovauja. Kartais tas pareigas užima mažai patyrimo turintys geranoriai, kurie netrukus pamato, kad jie patys stokoja reikiamų įgūdžių. Ypač jiems skiriami čia duodami praktiški patarimai, kurie gali jų pastangas palengvinti, o norimus rezultatus pagerinti. Kai kurių sėkmingo vadovavimo žinovų tyrinėjimų rezultatai rodo, kad sėkmingas vadova- vimas susideda iš aštuonių darbo ir elgesio dalių: administracinių, vadovavimo, tarpasmeninių, susižinojimo sugebėjimų, asmeniško prisitaikymo, asmeniško skatinimo, profesinės kompetencijos ir protinių sugebėjimų. Šį kartą noriu pasidalinti praktiškais patarimais, liečiančiais kitų motyvavimą. Tie kiti gali būti valdybos nariai, specialių projektų bendrininkai, įvairių užmojų kolegos. Savo pastabas skiriu šių grupuočių vadovams. Ką nors kalbinant prisijungti geriausia pačiam jį ar ją pasikviesti kavutei, kad galėtumėte išaiškinti, ko iš jo norėtumėte. Kai kam nors norite paskirti atliktiną darbą, žiūrėkite, kad tam būtų laiko ir priemonių. Jei negalite ištęsėti pažadėtos pagalbos, pasitarkite dėl kitų galimybių. Sukurkite darbo grupės tapatybę ir skatinkite savigarbą bei solidarumą tarp grupės narių. Apsvarstykite kiekvieno asmens motyvacinius poreikius, atsižvelgiant į visos grupės reikalavimus. Reikalui esant skatinkite grupės narius ieškoti kitų progų kai kuriuos asmeninius poreikius patenkinti už grupės ribų. Susigyvenkite su mintimi, kad kai kurie asmenys bus laimingesni nebūdami jūsų vadovaujamoje grupėje. Visų labui tokius reiktų skatinti laimės ieškoti kur kitur. Raskite laiko privačiai išklausyti savo kolegų džiaugsmus ir rūpesčius. Raskite laiko savo kolegas informuoti apie jų atliekamo darbo kokybę ir kiekybę. Aktyviai remkite kolegas gerais siūlymais, kurie gali būti nepastebėti ar kur užsimesti. Paremkite kolegų pastangas mėginti naujas mintis, ugdant naujus sugebėjimus, parodant norą imtis daugiau atsakomybės. Jei esamos sąlygos neleidžia darbą atlikti gerai, dirbkite kartu su kolegomis siekdami esamas kliūtis pašalinti. Priimkite faktą, kad jūsų vadovavimo stilius turi keistis atsižvelgiant į kolegų patyrimo laipsnį ir atliktino darbo sudėtingumą. Tam atitinkamai pasiruoškite. Norint pakeisti kolegų elgesį, apibūdinkite esamą ir norimą elgesį ir išvardinkite kiekvieno varianto teigiamas ir neigiamas pasėkmes. Atraskite būdų praturtinti savo kolegų darbą, kuris, būdamas patrauklus, pareikalaus didesnių pastangų. Savo kolegoms nustatykite pasiekiamus tikslus. Jei tikslai yra tikrai nepasiekiami, juos sumažinkite. Grupės tikslus nustatykite kartu su visa grupe. Nustatykite metinius tikslus, o savo bendradarbius įpareigokite kas mėnesį savo pasiekimus palyginti su nustatytais tikslais. Raskite laiko kartu pasidžiaugti grupės pasiekimais. Jei kolegos norės teigiamai įvertinti jūsų pastangas, priimkite tai atvirai ir nesikuklindami, nes grupė nori savo vadovu turėti sėkmingą asmenį jus! JAV Lietuvių Bendruomenės internetinėje krautuvėje galite įsigyti Ritos Kliorienės vadovaujamo Exultate choro kalėdinių giesmių CD bei įvairių kitų įdomių lietuviškų prekių. Užsakymai per paypal sistemą ar kreditine kortele. Nuoroda: 36 Pasaulio lietuvis / 2011 Sausis

35 Iš lietuvių išeivijos istorijos Caro laikų emigranto užrašai (3) Iš Motiejaus Čepo knygos Molio Motiejaus užrašai Praėjusiuose dviejuose numeriuose spausdinome XIX a. pab.-xx a. lietuviško sąjūdžio dalyvio, Vinco Kudirkos bendražygio, kalbininko Jono Jablonskio svainio, vėliau Lietuvos vyriausiojo tribunolo Civilinio skyriaus pirmininko Motiejaus Čepo sovietiniais metais slapta rašytų prisiminimų ištraukas iš 2007 m. išleistos knygos Molio Motiejaus užrašai. Pasakojimą tęsiame. Šioje ištraukoje herojus, jau atkentėjęs carinių jėgos struktūrų persekiojimus dėl ryšių su knygnešiais ir lietuviškos spaudos platinimo, dvejus metus neturėjęs teisės užsiimti savo profesija, grįžta į Sibirą su šeima užsidirbti duonos, nes lietuviui inteligentui Lietuvoje tuomet nebuvo galima įsidarbinti čia viešpatavo kolonistai....nuo Lietuvos iki Čitos apie šešis tūkstančius kilometrų. Pasaulinio karo metu iš Vilniaus Čiton žmogus, riedėdams gelžkeliu traukiniais dieną ir naktį, nukeliaudavo vos per dvi savaites. Čitos miestas XVII amžiuj rusų įsteigtas, užkariavus buriatų šalį prie Čitos upelio, kuris įteka į upę Ingodą, o ši į dar didesnę upę Šilką, o ta, susijungus su upe Arguni, virsta jau Amūru, kurs banguoja į Didįjį vandenyną. Pirmojo pasaulinio karo metu Čitoje ramiai triūsė per 60 tūkstančių gyventojų. Tiesa, jau pėstininkų divizija su generolu, su oficieriais (karininkais) geležinkeliu buvo išdundėjus į vakarus, už Uralo, sibiriečių žodžiais į Rusiją, į karo frontą vokiečių mušt. Miestą ir sritį (sic: ne guberniją, bet oblastj) tebevaldė ypatingas caro karinis gubernatorius generolas Kijaško, kilęs iš Kijevo; jisai buvo ir Užbaikalės srities kazokų stanicų ir pulkų vyriausiasis vadas-atamanas. Mieste be Soboro, su archierejaus palocium (katedros su vyskupo rūmais ir be rusų pravoslavų cerkvių stačiatikių šventyklų), pakrašty, glūdėjo nedidukė medinė Romos katalikų bažnytėlė; jos klebonas lenkas pats vienas kunigas, nemokąs kalbėt lietuviškai. Sekmadie niais sumą jis laikydavo lotyniškai ir lotyniškai atsilie pdavo jam vargonininkas su fisharmonija nuo aukšto, virš didžiųjų durų. Per Mišias protarpiais giesmes giedodavo žmonės, vargo- nininkui pritariant jau lenkiškai. Ir Evangelija buvo kunigo iš sakyklos lenkiškai skaitoma ir taip pamokslas sakomas. Vadinasi, čia buvo įsikūrus katolicka polska (lenkų katalikų) parapija. Mieste, be abejo, gyventa ir lietuvių. Tomis pamaldomis ir jie pasitenkindavo. Čia lietuvių priviso XIX amžiaus pačioj pabai goj ir XX amžiaus pradžioj, kada rusų caro valdžios buvo nutiestas per Sibirą nuo Uralo kalnų iki Didžiojo okeano vienin telis ilgas, ilgas geležinkelis viena linija ligi Stretensko kazokų stanicos, prie Šilkos upės, su dviem šakom nuo Čitos. Viena link Kinijos imperijos sienos ir toliau per Mandžiūrijos provinciją, pro Charbino miestą ligi Rusijos Vladivostoko, garsiojo miesto; gi kita šiaurės šaka per Sibiro teritoriją, pro Blagoveščensko ir Chabarovsko miestus. Tuomet prie geležinkelio linijos ir miestuose palei geležinkelį prigūžėjo nemažai ir lietuvių darbininkų, tarnautojų įvairių profesijų darbuotojų. Naujienas, kas dedasi pasauly, Rusijoj, pasaulinio karo fronte, čitiečiai patirdavo iš Čitos vienui vieno, vicegubernatoriaus cenzūruojamo, mažo administracinio laikraštėlio Užbaikalės žinios, o vėlėliau ir iš taip pat mažų privatinių Užbaikalės Verchne Udinsko miesto, taip ir iš priešbaikalio miesto Irkutsko laikraštukų; gi jau daug vėliau iš Maskvos, Peterburgo, na, ir iš Vilniaus laikraščių. MOTIEJUS ČEPAS SU ŽMONA SIBIRE Ar vasaros pabaigoj, ar rudens pradžioj, sekmadienio rytą, Čitos teisėjas lietuvis Užbaikalės žiniose perskaitė: vokiečiai pradėjo veržtis per Rusijos imperijos sieną, ir pasienio gyventojai ėmę bėgt iš Suvalkijos gubernijos į rytus. Teisėjo žmona suvalkietė, jis pats kaunietis. Teisėjas susirūpino. Jų dvi dukružės, abi žemu tinių klasių gimnazistės, rengėsi eit Sumos klausyt. Jiedviem jis liepė: jei išgirsite ką nors lietuviškai šnekant, parsiveskite! 2011 Sausis / Pasaulio lietuvis 37

36 Iš lietuvių išeivijos istorijos Po pamaldų šventoriuj jiedvi pamatė, išgirdo du saldotu, vienas kitam lietuviškai padejavus: Ir čia nėra lietuvaičių. Jaunesnioji gimnazistė prišokus leptelėjo: Gi štai dvi! Kareiviai sumišę, bet ir apsidžiaugę. Susitarta. Juodu dar palandžiosią po krautuves, netrukus ateisią. Mergaitės, parbėgusios namo, pasigyrė kaip ką laimėjusios. Po pusvalandžio į teisėjo butą pro užpakalines duris, per vir tuvę įžengė du Rusijos valstybės gynėjai, sveikindamiesi: Tegul bus pagarbintas Jėzus Kristus! Atsiliepta, žinoma: Per amžių amžius. Kam teko gyvent svetimoj šaly ir sutikt savo tėvynainį, tas gerai žino, koks tatai džiaugsmas! Tokio malonumo dabar turėjo ir šei mininkai, ir svečiai, drauge pietaudami. Svečiai papasakojo: jų pėstininkų pulkas iš apskrities mies to į Čitą atžygiavęs vakar; jųdviejų bataliono žalnieriai nakvoję miesto vidury, tuščiam kvartale, po retai augančiomis pušimis, ant žemės, gi papulkininkas su oficieriais gretimuose kvar taluose, atskiruose butuose. Iš čia pulkas iškeliausiąs geležinkeliu, traukiniais į karo frontą. Šita liūdesio, gailesčio mintis sujaudino visus. Į klausimą, ar pulke yra daugiau lietuvių, atsakyta: yra, yra, yra ir lietuvis pulko daktaras Vaiciuška... Vaiciuška! šūktelėjo teisėjienė. Bene buvęs Mintaujos gimnazistas, kai ji mokėsi tenai mergaičių gimnazijoj. Paprašė ji svečių pa sakyt daktarui, kad malonėtų aplankyt ją. Vaiciuška su žmona ruse, akušere, padarė teisėjo šeimai vizitą ir linksmai vakarieniavo. Daug savo mantos, supakuotos dėžėse, atsivežė dr. Vaiciuška. Išgirdęs, jog vokiečiai jau į Lietuvą ėmę veržtis, jisai pasiprašė priimti tas dėžes sukrauti teisėjo malkinėj. Tatai įvyko paskiau. O tą dieną po pietų su kareiviais tarnaitė lietuvaitė pranešė, kad per priešakines duris ji įleidus du nepažįstamus po nus, atėjusius pas teisėją. Kareiviai tuoj pakilo eit į savo batalioną. Iš valgomojo kambario juodu teisėjienė išlydėjo per virtuvę, o teisėjas nutrepsėjo per prieškambarėlį į salionėlį naujų svečių priimt. Vienas lietuviškai atsirekomendavo: Liutkevičius, matininkas, čia tarnaująs, atvykęs susipažintų, pasikvietęs drauge ir savo bičiulį, atkeliavusį iš Lietuvos. Tas bičiulis prisistatė: Petrauskas, keliaująs per Sibirą dar toliau. Teisėjas nudžiugo. Petrauskas papasakojo, kas dėjosi Lietuvoj prieš porą savaičių, kai jis iš Vilniaus išsidanginęs. Po to, kai Rusijos generolo Samsonovo kareivių korpusas, garbingai įsibrovęs į Prūsiją, paskui negarbingai buvo vokiečių sunaikintas, ir pats generolas nusišovė. Lietuvos gyventojai pajuto pavojų, gresiantį iš vokiečių armijos. Nuo Vokietijos pasienio kai kurie žmonės ėmę šalintis į rytus, į Kauną, dar toliau į Vilnių. Atsirado neturtingų pabėgėlių, ku rie buvo reikalingi globos ir pašalpos. Lietuvių organizacijos ėmė rūpintis savaisiais; panašiai ėmę veikt ir žydai, ir lenkai (len kuoją lietuviai). Užsimezgė kalba apie lietuvių spaudą. Lietuvių žinios ir kiti laikraščiai atkreipę visuomenės dėmesį į caro valdžios kovų metu iš Rytprūsių į Rusiją ištremtus lietuvius, tarp jų ir ūkininką Martyną Jankų, ėjusį tam tikrą laiką Auszros redaktoriaus pareigas....liutkevičius paklausė, ar teisėjas pažinojęs knygnešį Bieliaką. Teisėjas papasakojo. Jis dar Maskvos universiteto studentas, kartą vasarą atostogaudamas tėviškėje, Diržiuose, savo tėvų namuose, sutikęs Bieliaką, susipažinęs. Kaimyno Dumbros mergina buvo atsiųsta rėčio pasiskolint ir pranešė, kad jų kieman atsibastė uriadnikas. Studentas supratęs, kad čia ne rėčio dalykas. Turbūt Dumbra matė Bieliaką pravažiuojant per sodžių. Tais metais iš eilės Dumbra buvo sodžiaus dešimtininkas, o uriadnikas jam viršininkas. Dumbra vaišino uriadniką, kad galėtų perspėt knyg nešį Bieliaką. Bieliakas, padėkojęs motinai už vakarienę, išėjo prie šulinio, paėmęs viedrą vandens, pagirdė širmukę. Studento akivaiz doj daržinėj jis užsirito ant šieno strėkio (prėslo), nuo jo ant avidės, kur jau pirmiau šiauduose buvo padėtas maišas su Tilžės spaudiniais. Pasiėmęs, kiek jam reikia knygučių ryšuliukų, Bieliakas išėjo per pa kluones, per Beržtelio upelį į gretimą sodžių. Tenai nakvojo pas jaunutį ūkininką Igną Lapinską, kurs šeimininkavo su motina. Šis paskiau, Lietuvos demokratinei respublikai įsikūrus, kurį laiką darbavosi Lietuvos Seimo atstovu. Gi tada, rytmety, Bieliakas grįžo į sustojimo vietą, paliko šiek tiek Tilžės pyragaičių ir su savo širmuke, karukais išdundėjo vieškeliu Tėvynės darbo dirbt... Čitos lietuviai buriasi Pasaulinio karo metu teisėjui kildavo mintis Čitoj gyvenančius lietuvius suorganizuot. Tad ir ragino jis savo dukružes Birutę ir Danutę po Romos katalikų lenkų pamaldų sužvejot lietuvių. Į lietuvių organizavimąsi Lietuvos krašte Rusijos caro valdžia vyriausybė žiūrėjo skersomis. Bijojo ji, kad lietuviai drauge su len kais vėl nesukiltų, kaip tat buvo padarę 1831 m., taip ir 1863 metais. Sibire, tolimoj Užbaikalės srity (Zabaikalskaja oblastj), vietinė administracija apie tai negalvojo. Valdydamas sritį ypatingasis karinis gubernatorius generolas Kijaško gyventojams buvo gana palankus....šios aplinkybės, atrodo, buvo patogios ir lietuviams Čitoj organizuotis. Vis dėlto teisėjui tam darbui buvo kliūčių. Jis žinojo, jog slapta policija jį prižiūri dėl jo ankstesnės veiklos. Jis pats dvejus metus buvo persekiojamas gydytojo L. Vaineikio byloj, o L. Vaineikis dėl draudžiamos literatūros platinimo buvo penkeriems metams ištremtas į Sibirą, į Irkutsko sritį. Buvo suimtas iš Žemkalnis, Maskvos ligoninės ūkvedys, per kurį teisėjas L. Vaineikiui siuntė 100 rublių už spaudą. Jonas Jablonskis, Revelio gimnazijos mokytojas, nustojo savo tarnybos. J. Jablonskis į savo tarnybą buvo atstatytas, Žeimelio gydytojui A. Sketeriui, G. Pet- 38 Pasaulio lietuvis / 2011 Sausis

37 Laiškas redakcijai Apie lietuviškumo saugojimą Londone Pasiskaičiau Trimite ir Krašto apsaugoje straipsnius, kaip Lietuvos kariuomenė ir Lietuvos šaulių sąjunga dalyvavo Šiluvos atlaiduose, meldėsi už savo tautos didvyrius. Kilo minčių, kurias nusprendžiau surašyti. Šiuos sakinius rašau su skausmu širdyje, ašaromis akyse... Kodėl? Buvę Lietuvos kariuomenės kariai, Sedos-Žemaitijos kautynių dalyviai, Vietinės rinktinės nariai, po II Pasaulinio karo atsidūrę Didžiojoje Britanijoje, sumanė atšvęsti Lietuvos kariuomenės 50-ąjį jubiliejų Londone iškilmingiau negu kiekvienais metais. Susibūrė šventei rengti komitetas: plk. Tomas Vidugiris, Viktoras Zdanavičius, Ignas Dailidė, kun. dr. Kazimieras Matulaitis, MIC. Jie sutarė, kad ta proga reikia padaryti paminklinę lentą ir pritvirtinti ją Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios sienoje, po Aušros Vartų Marijos paveikslu. Dailininkas skulptorius Vincas Jokubaitis tą paminklinę lentą padarė 1968 m. lapkričio 24 d., Londono lietuvių bendruomenei švenčiant Lietuvos kariuomenės 50- ies metų jubiliejų. Paminklinę lentą atidengė plk. Tomas Vidugiris. Tuometinis Šv. Kazimiero šventovės rektorius kun. dr. Kazimieras Matulaitis, MIC, pašventino ją, pasakė pamokslą, kodėl mes turime gerbti tuos, kurie aukoja savo gyvybes, kad tauta laisvai ir saugiai gyventų. Šventėje dalyvavo tuometinis Lietu- vos atstovas Didžiojoje Britanijoje Vincas Balickas, kurį ir Didžiosios Britanijos vyriausybė pripažino Lietuvos atstovu. Ši paminklinė lenta 37-erius metus kabėjo ant Šv. Kazimiero šventovės sienos, o šalia stovėjo Lietuvos ir Didžiosios Britanijos vėliavos. Šis Šv. Kazimiero šventovės kampelis buvo švenčiausias ir artimiausias ryšys su savo tauta, tėvyne Lietuva... Čia degdavo žvakutės, žydėdavo puikiausių gėlių puokštės... Garbingo amžiaus sulaukęs šventovės rektorius kun. Jonas Sakevičius, MIC, išėjo į pensiją. Atvažiavo jaunas kunigas iš Lietuvos. Pradėta nebešvęsti mūsų tautinių švenčių, užmiršta Gedulo ir Vilties diena... Pagaliau, kas lietuviška, tautiška ir šventa, pradėta mesti lauk iš Šv. Kazimiero šventovės. Išgriautas Šv. Kazimiero altorius, kur stovėjo Lietuvos skulptoriaus Jokūbo Dagio šv. Kazimiero statula. Altorius buvo suprojektuotas dail. Algimanto Švėgždos pagal II Vatikano susirinkimo reikalavimus. Tame altoriuje buvo pastatytas Palaimintojo Jurgio Matulaičio paveikslas. Dabar šv. Kazimieras pastatytas ant suolo, o Palaimintojo Jurgio Matulaičio paveikslas numestas po stalu su kitais nereikalingais daiktais. Nuplėšta nuo sienos Lietuvos kariuomenei skirta paminklinė lenta, pasienin nustumta Lietuvos vėliava, tiek metų ten stovėjusi. NUO 1968-ŲJŲ ŠV. KAZIMIERO ŠVENTOVĖJE LONDONE KABĖJO ATMINI- MO LENTA LIETUVOS KARIUOMENEI 50 metų lankiau šią šventovę, kuri buvo lietuviška atgaivos ir pasiryžimo dirbti savo tautos gerovei vieta... Naujieji Lietuvos išeiviai, atvykstantys čia, skiriasi nuo mūsų jie jau beveik neturi lietuviškumo, patriotizmo. Lietuviška bažnyčia ir parapija užsienyje turi būti lietuvybės centras, išlaikyti lietuvybę išeivijoje, o ne griauti, kas lietuviška ir brangu. Lietuvių bažnyčia Londone pastatyta 1912 m. Tad noriu pasakyti: nemeskite iš bažnyčios, kas šventa ir brangu! Stasys Kasparas Londonas kevičiūtei-bitei, na, ir pačiam teisėjui bylos buvo nutrauktos. Teisėjas vėl buvo paskirtas Sibiran taikos teisėju, bet suprato, kad ir po bylos nutraukino tebeveikia jo slapta policijos priežiūra. Be šitos kliūties buvo ir kita. Pažįstami Čitoj lietuviai buvo malonūs ir padorūs žmonės, bet jų šeimose naminė buvo lenkiška kalba. Vaistininkas Nagevičius sūnus Žemaitijos ruso didiko Naryškino dvarų buvusio urėdo, kuris dabar, gyvendams pas sūnų, pasijuokdavo iš litvomanų; sūnus buvo vedęs lenkę, nemokančią lietuviškai. Vaistininkas Marcinkevičius ir jo žmona kilę iš miestelių Panevėžio apskrityje, čia draugavo su lenkais. Notaras Racevičius-Stanevičius geriau mokėjo lenkiškai, negu lietuviškai; jo ponia rusė, pametus savo vyrą, jauną ir gražų teisėją kolegą. Tik buhalteris Jurskis, tikras lietuvis patriotas, bet ir jo žmona 1863 m. sukilėlio lenko, dabar sibiriečio, duktė, važinėjusi pas gimines į Varšuvą ir nemokanti lietuviškai. Kitų lietuvių pažįstamų tei sėjas neturėjo, nežinojo. Šitos dvi kliūtys varžė teisėją. Pabaiga kitame numeryje 2011 Sausis / Pasaulio lietuvis 39

38 Aplankykite Lietuvą Žirgais prie Juodosios jūros km istorijos Lietuviai svajotojai tai patvirtina ir dešimties raitelių žygis iš Lietuvos iki Juodosios jūros žemaitukų veislės žirgais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo ir kūrėjo Vytauto Didžiojo keliais iki Ukrainos Očakovo miestelio. Tikriausiai šis lietuvio būdo bruožas išgelbėjo ir pačią Lietuvą, kuri ne kartą istorijoje jau buvo palaidota. Raiteliai 2010 m. iš Senųjų Trakų išjojo rugsėjo 8-ąją ir šią dieną pasirinko ne atsitiktinai būtent tą dieną 1430 metais buvo ketinta Vytautą Didįjį karūnuoti Lietuvos karaliumi. Žygis tęsėsi Baltarusijos ir Ukrainos vakariniu pakraščiu, paprastais keliukais, kad žirgų nevargintų autostradų triukšmas ir kietas kelio gruntas. Aplankyta daugiau nei 20 svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių objektų. Žygis tęsėsi 38 dienų, nujota apie 2000 kilometrų. Žygio žemaitukais žirgais, kurie sudarė Vytauto Didžiojo kariuomenės pagrindą, idėjos autorius verslininkas Giedrius Klimkevičius, kuriam tokią mintį pasiūlė jo tėvas. Kartą bendravome su tėčiu ir jis prisiminė, kad Odesoje prie Juodosios jūros matė lentą, kurioje parašyta, kad čia buvo atžygiavęs Vytautas Didysis. Tada tėtis man pasakė: Tai imk ir tu nujok! Įsikabinau šios minties ir pusę metų nepaleidau, žurnalistams yra prisipažinęs G.Klimkevičius. Mūsų misija nauju žvilgsniu pasižiūrėti į LDK istoriją, parodyti, kokia didelė tai buvo valstybė. Taip pat Europai ir pasauliui norėjome parodyti šios žirgų veislės išskirtinumą ir paskatinti jos išsaugojimą. (Beje, šis verslininkas yra įgyvendinęs ir unikalų muzikos bei meno projektą jo įsigytos ir atkurtos Norviliškių pilies teritorijoje netoli Baltarusijos sienos jau keleri metai vyksta tarptautinis Be2gether festivalis.) Be karo žirgų žemaitukų, nebūtų buvusios ir Lietuvos Di- ŽYGIO ŽEMAITUKAIS DALYVIAI SAKO PATIKRINĘ LEGENDĄ, KAD VYTAUTAS DI- DYSIS JUODOJOJE JŪROJE GIRDĖ ŽIRGUS džiosios Kunigaikštystės. Tai tobula veislė: jais galima joti į bet kurią vietą, kur karšta ar šalta, jie puikiai įveikia pelkes, nes moka išsilaikyti ant kupstų, ir ėda labai nedaug, komplimentų šiems ristūnams negaili valstybinio Vilniaus žirgyno, kur auginama žemaitukų banda, direktorius Stasys Svetlauskas. Mes juos specialiai paruošėme žygiui, eržilus iškastravome, nes kitaip nebūtų įmanoma jais joti jie labai užsispyrę ir konkuruojantys tarpusavyje. Į 2000 km žygį sostinės pašonėje, Riešės kaime, įsikūręs Vilniaus žirgynas buvo išleidęs penkis savo žirgus žemaitukus. Šiam žygiui buvo atrinkti brandesnio amžiaus žirgai: nuo šešerių iki dvylikos metų. Žemaitukų veislės žirgai tikras Vilniaus žirgyno pasididžiavimas. Jie čia veisiami ir auginami jau ne vieną dešimtmetį. Tai labiausiai vertinama ir saugoma viena seniausių žirgų veislių Europoje. Ši veislė davė pradžią trims kitoms žirgų veislėms: trakėnams, Lietuvos sunkiesiems ir stambiesiems žemaitukams. Šiuo metu žirgyne yra 98 žemaitukų veislės žirgai. Žemaitukai ištvermingi, atsparūs ligoms, nelepūs, nereiklūs pašarui, stiprūs, greiti, energingi, šoklūs, harmoningo kūno sudėjimo žirgai. Nuo seno jie labai vertinami už darbingumą. Žemaitukas yra ponių klasės žirgas, nedidelio ūgio cm ties gogu. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 400 žemaitukų, o didžiausias žemaitukų veisėjas ir augintojas yra Vilniaus žirgynas. Čia gimę žirgai nuolat užima pirmąsias vietas žemaitukų žirgų konkūrų varžybose. Vilniaus žirgyne kasmet vyksta jau tradicinėmis tapusios Nepriklausomybės taurės konkūrų varžybos-bandymai, respublikinės arklių augintojų konkūrų varžybos-bandymai Eksperto taurė, kur konkūrų ir lenktynių rungtyse varžosi ir žemaitukų veislės žirgai. Vilniečių augintiniais domisi privatūs ūkininkai, užsienio žirgų augintojai. Kiekvienas žirgas turi savo kainą. Šuoliams per kliūtis ištreniruotas žirgas gali kainuoti iki tūkst. litų. Žemaitukų raidos istorija besidomintis Vilniaus žirgyno direktorius Stasys Svetlauskas pabrėžia, kad šie žirgai tris kartus buvo atsidūrę ties išnykimo riba. Kai XIX a. atsirado žemės ūkio mašinos, joms traukti ar sukti reikėjo stambesnių 40 Pasaulio lietuvis / 2011 Sausis

39 Aplankykite Lietuvą arklių, žengiančių platesniu žingsniu. Todėl žemaitukus pradėta kryžminti su sunkiųjų, ristūnų, trakėnų bei arabų veislių arkliais. Veislei grėsė išnykimas. Bene didžiausią darbą išsaugant žemaitukų veislę tuomet nuveikė kunigaikštis Irenėjus Oginskis su sūnumis Mykolu ir Bogdanu m. buvo įkurta Raseinių žemaitukų veisimo draugija, 1883-iaisiais draugijos žemaitukų žirgynas Plungėje. Bogdanas Oginskis 1890 m. įkūrė Rietavo žemaitukų veisimo draugiją ir ėmė populiarinti šiuos arklius aisiais pasaulinėje gyvulininkystės parodoje Paryžiuje du žemaitukai buvo apdovanoti aukso medaliais, o vienas didžiuoju sidabro medaliu. Antroji grėsmė žemaitukų gyvavimui kilo Antrojo pasaulinio karo metais atsitraukdami vokiečiai 1944 m. iš Gruzdžių žirgyno išsivarė beveik visus žemaitukų veislės žirgus. Gruzdžių žemės ūkio mokykloje ūkvedžiu ir dėstytoju dirbęs ir žemaitukus iš išvaizdos gerai skirdavęs Valentinas Orentas 1949 m. įkurtame tuomečiame Vilniaus eržilų depe pradėjo dirbti zootechniku aisiais Užvenčio tarybiniame ūkyje jis atrado šešiolikos metų vienintelį Gruzdžių žirgyno eržilą vardu Erelis. Jo kilmę įrodė įdagai ant šlaunies ir kaklo. Perkeltas į Vilniaus eržilų depą, Erelis ir iš Biržuvėnų tarybinio ūkio į Vilniaus valstybinį žirgyną perkeltos išlikusios žemaitukų veislės kumelės davė pradžią naujam žemaitukų atgimimui. Vilniaus valstybiniame žirgyne buvo atkurta žemaitukų veislė. Žemaitukai plito po visą Lietuvą, buvo parduodami ir į užsienio šalis. Trečią kartą žemaitukų veislę reikėjo gelbėti nuo išnykimo naikinant kolūkius. Po įvairias įmones išskirstyti grynakraujai žemaitukai buvo išdalyti kaip pajinis turtas privatiems asmenims. Veislė tuo metu mažai kam rūpėjo: eržilai buvo iškastruoti, kumelaitės parduotos. Nepaliesta liko tik Vilniaus valstybinio žirgyno žemaitukų arklių veislinė banda. Suradus kelias grynaveisles kumeles ir eržiliukus, Gyvulininkystės institute buvo sukurta žemaitukų arklių banda. Kad būtų suvienyti žemaitukų augintojai, o veislės išsaugojimo darbas būtų sklandesnis, 1997-aisiais buvo įkurta Žemaitukų arklių augintojų asociacija, kuri ėmėsi įgyvendinti žemaitukų veisimo programą. Žemaitukų arklių augintojų asociacijos nariai stengiasi pagausinti šią veislę, kad šios veislės žirgai sugrįžtų į lietuvių gyvenimą ir taptų vieni labiausiai naudojamų vaikų sportui, pramogai, eksportui, šeimos ūkiui, hipoterapijai, turizmui. Žemaitukų arklių augintojų asociacijai vadovauja M. Sekmokas, kuris savo žirgyne turi 20 šios veislės arklių. M. Sekmokas sako, kad kadaise net nežinojo, kaip atrodė dabar jau pamėgta žirgų veislė. Apie juos perskaičiau knygoje apie Lietuvos istoriją, lietuvių karo žygius, pasakojo jis. Supratau, kokią didelę reikšmę žemaitukai turėjo mūsų valstybės gyvenime. Kadaise jie išgelbėjo Lietuvą, o dabar Lietuva turėtų ištiesti pagalbos ranką šios veislės žirgams. Todėl drąsiai sakau, kad šis žygis skirtas ir žemaitukams. Turime suvokti, kad jų telikę keli šimtai. Negalima leisti šiai veislei išnykti... Kitus žirgus iš viso jų keliavo penkiolika (viena kumelė, manoma, apsinuodijusi žole, krito) į kelionę išleido privatūs žemaitukų augintojai. Kelionės vadovas V. Ruibys pasakojo, kad ypatingų problemų dėl žirgų nebuvo kilę. Visi gyvūnai žygiui buvo iš anksto paruošti, tad specialiai pratintis prie neįprastų žygio sąlygų jiems nereikėjo. Kasdien po kelionės žirgus apžiūrėdavo raiteliai, paskui juos dar patikrindavo kartu keliaujantis veterinarijos gydytojas, Lietuvos veterinarijos akademijos docentas Audrius Kučinskas, kuris ne tik rūpinosi gyvulių sveikata, bet taip pat rinko mokslinę medžiagą apie žemaitukų ištvermę. Žemaitukai neįkainojamas Lietuvos arklininkystės genetinis fondas m. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija žemaitukus pripažino saugotina veisle ir įtraukė į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų katalogą. Nuo 2005 metų už vyresnius kaip dvejų metų žemaitukus augintojams skiriama beveik 200 eurų parama iš Europos Sąjungos. Trisdešimt aštuonias dienas praleidę balnuose septyni vyrai ir dvi moterys (vienas raitelis dėl sveikatos turėjo kelionę nutraukti) sėkmingai pasiekė Juodąją jūrą, pagirdė joje žirgus, išmaudė juos ir išsimaudė patys. Nuoširdžiai lyg vaikai raiteliai šokinėjo bangose, iš rankų į rankas siuntė raudoną Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavą su baltu raiteliu, spaudė glėbyje vieni kitus ir sveikino. Ši komanda pagaliau galėjo su palengvėjimu atsipūsti tikslas pasiektas. Jie padarė viską, ką galėjo, kad primintų didingą Lietuvos istoriją ir išgarsintų pasaulyje ištverminguosius žemaitukus. Šie žirgai prieš šešis šimtus metų į pergalingus žygius nešė Vytautą Didįjį, o LDK valdos plytėjo nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Apie Lietuvą sujaudinusią kelionę ir LDK palikimą kuriamas dokumentinis filmas. Jis bus pristatytas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje, Ukrainoje, kitose Europos šalyse. Ką domina garsioji aborigeninių arklių žemaitukų veislė, kas nori aplankyti žemaitukų arklių ūkius ar susipažinti su Žemaitukų arklių augintojų asociacijos veikla, tegu atsiverčia internete jiems skirtą puslapį Ten sakoma, kad žemaitukų veislė žinoma jau nuo VI-VII a. Kaip puikūs kovos žirgai žemaitukai ypač išgarsėjo XIII-XIV a. Lietuvos karuose su kryžiuočiais. Spėjama, kad žemaitukai kilę iš Rytų stepinių tarpanų, į Lietuvos teritoriją patekusių kartu su indoeuropiečiais maždaug prieš 5 tūkstančius metų, ir formavosi kartu su lietuvių tauta. Iki XIX a. žemaitukai buvo vienintelė Lietuvos arklių veislė, garsi visame pasaulyje. Parengta pagal Lietuvos žiniasklaidą 2011 Sausis / Pasaulio lietuvis 41

40 Pasaulio lietuvio žinios In memoriam Juozui Kojeliui Praėjusiame PL numeryje trumpai pranešėme, kad 2010 m. lapkričio 11-ąją Kaune mirė iškilus žurnalistas ir visuomenės veikėjas, pedagogas ir švietėjas Juozas Kojelis. Gruodžio 2 dieną jam būtų sukakę 94-eri. Kaip Lietuvos žiniose rašė publicistas Vidmantas Valiušaitis, iki pastarojo meto buvo fiziškai pajėgus, intelektualiai guvus, nuostabiai darbingas. Kiekvieną dieną jis sistemingai dirbo: rašė savo paskutinę knygą atsiminimus. Juozas Kojelis gimė 1916 m. gruodžio 2 d. Viekšnaliuose, Telšių apskrityje, aštuonių vaikų ūkininkų šeimoje. Mokėsi Kražių Žiburio gimnazijoje, klasikinę filologiją studijavo Vytauto Didžiojo universitete Kaune, o paskutinį semestrą Vilniuje. Mokytojavo Kretingoje, lietuvių gimnazijoje Miunchene, lituanistinėse mokyklose Chicagoje ir Los Angeles, dėstė JAV kariuomenės kalbų mokykloje Californijoje. Buvo gimnazijų direktorius ir vicedirektorius. Okupacijų metais dalyvavo antibolševikinėje ir antinacinėje rezistencijoje. Vokiečių gestapo areštuotas kalėjo Klaipėdos, Ragainės ir Kauno kalėjimuose. Išeivijoje įvairias pareigas ėjo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės, Amerikos lietuvių tarybos, Lietuvių fronto bičiulių, Amerikos baltų laisvės lygos, Lietuvių fondo, Rezoliucijoms remti komiteto, Politinių kalinių sąjungos, JAV respublikonų partijos ir kitose organizacijose. Nuolat rašė lietuvių ir amerikiečių spaudoje, redagavo žurnalą Į Laisvę, dalyvavo žurnalų Aidai ir Lietuvių dienos redakciniuose kolektyvuose, išleido dvi stambias publicistikos knygas Iš nakties į rytą (1996), Tarp rūpesčių ir vilties (2001). Kaip liudija V. Valiušaitis, ant J. Kojelio darbo stalo liko bent trys projektai, kuriuos išvysti tikėjosi dar būdamas gyvas: korespondencijos knyga, trečiasis publicistikos tomas ir atsiminimai apie gyvenimą išeivijoje. Praėjusią vasarą jis man sakė: Gyvenimą nugyvenau, mirti nebijau, Dievas buvo dosnus, nebeturiu ko Jo prašyti, tik tikiuosi, kad dar porą metų sutvarkyti paskutinius reikalus Jis man duos......j.kojelio žurnalistinė kūryba tai ištisos kelios Lietuvos istorijos epochos. Pradėjęs bendradarbiauti spaudoje 1935 metais, tą darbą dirbo ilgai ir produktyviai net 75 metus! Paliko vertingų pasakojimų, turingos publicistikos, unikalių liudijimų. Tikiu, kad mano straipsnių mozaiką skaitantieji, palydėdamas savo publicistikos tomą Iš nakties į rytą rašė Juozas Kojelis, pamatys žmones ir jų veiklą neiškreiptą, neretušuotą, parodytą sine ira et studio. Polemizuodamas nė prieš vieną oponentą niekad sąmoningai nepanaudojau neteisingo fakto. Vartojau ir kietokų išsireiškimų, tačiau laikiausi kun. Stasio Ylos nuostatos: Žodis gali būti aštrus, bet švarus. Velionis Juozas Kojelis priklausė tai kartai, kuri, vos sulaukusi brandos, buvo priversta patirti vieną okupaciją po kitos ir žiauriomis prievartos sąlygomis ginti savo įsitikinimus, savo vertybes, savo laisvę....ir priverstinėje emigracijoje Juozas Kojelis dirbo Lietuvai ir lietuvybei kaip pedagogas, kaip aktyvus patriotas, kaip mokslo ir kultūros žmogus, leidinių autorius. Todėl Velionio redaguoto žurnalo pavadinimas Į laisvę buvo ne tik prasmingas retorinis šūkis, bet ir visų Juozo Kojelio dvasinių bei fizinių jėgų vektorius, Jo viso gyvenimo darbų apibendrinimas, rašoma Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkės Irenos Degutienės užuojautos laiške Velionio artimiesiems. PRANCIŠKONŲ GIMNAZIJOS KRETINGOJE 70-MEČIO ŠVENTĖJE (IŠ KAIRĖS): DIREK- TORIAUS PAVADUOTOJAS ALGIRDAS SLUŠNYS IR BUVĘS DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS JUOZAS KOJELIS, KUN. ASTIJUS KUNGYS, OFM, DR. JUOZAS ALEKSANDRAVIČIUS 42 Pasaulio lietuvis / 2011 Sausis

Prasmingų darbų Tėvynei!

Prasmingų darbų Tėvynei! 2010 M. 12/492 ISSN 1732 0135 Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Marija Remienė, Jono Basanavičiaus premijos laureatė... 4 tėvynėje Vilniuje vyko LR Seimo ir PLB komisijos 2010 m. rudens sesija...

More information

Projektas Inovatyvus ir atviras mokytojas - sparnai mokinio sėkmei

Projektas Inovatyvus ir atviras mokytojas - sparnai mokinio sėkmei Projektas Inovatyvus ir atviras mokytojas - sparnai mokinio sėkmei 2015-11-24 Inovatyvus ir atviras mokytojas - sparnai mokinio sėkmei Erasmus+ programos darbuotojų mobilumo projektu (KA1) siekiama tobulinti

More information

ŠEIMOS IR MOKYKLOS VAIDMUO LIETUVYBĖS IŠLAIKYME

ŠEIMOS IR MOKYKLOS VAIDMUO LIETUVYBĖS IŠLAIKYME ŠEIMOS IR MOKYKLOS VAIDMUO LIETUVYBĖS IŠLAIKYME Prie tėvynės, prie ištikimosios prisijunk, prie jos laikykis visa savo širdimi : čia yra tavo jėgos šaknys. (J. F. Schiller, Vilius Telis, 2,1.) 1. Kodėl

More information

Continuing Professional Development of Russian Pediatric Nurses: An Interprofessional Approach

Continuing Professional Development of Russian Pediatric Nurses: An Interprofessional Approach :153-8 153 Continuing Professional Development of Russian Pediatric Nurses: An Interprofessional Approach Federal State Budgetary Institution Scientific Centre of Children Health under the Russian Academy

More information

INTERCULTURAL EXPERIENCES OF FOREIGN STUDENTS: ERASMUS STUDENTS PERSPECTIVES ON THEIR DEVELOPMENT OF CROSS-CULTURAL AWARENESS

INTERCULTURAL EXPERIENCES OF FOREIGN STUDENTS: ERASMUS STUDENTS PERSPECTIVES ON THEIR DEVELOPMENT OF CROSS-CULTURAL AWARENESS ISSN 2335-2019 (Print), ISSN 2335-2027 (Online) Darnioji daugiakalbystė Sustainable Multilingualism 3/2013 http://dx.doi.org/10.7220.2335-2027.3.10 Servet Çelik, PhD Karadeniz Technical University, Turkey

More information

Experience in supporting young entrepreneurs and innovative business

Experience in supporting young entrepreneurs and innovative business Experience in supporting young entrepreneurs and innovative business Ramune Grigonyte KTU Regional Science Park Plustex - OPENING WORKSHOP 29th March, 2012 Prato, Italy Presentation overview About us What

More information

Erasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA103) įgyvendinimas Lietuvoje m. m.

Erasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA103) įgyvendinimas Lietuvoje m. m. Erasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA13) įgyvendinimas Lietuvoje 214 215 m. m. Turinys 1. Studentų mobilumas - pagal šalis - pagal institucijas 2. Darbuotojų mobilumas - pagal šalis

More information

Nordplus Higher Education programos pristatymas

Nordplus Higher Education programos pristatymas Nordplus Higher Education programos pristatymas Vitalijus Zenčenko Aukštojo mokslo programų skyriaus projektų koordinatorius Viešbutis Panorama, Vilnius 2014-02-19 Turinys Apie Nordplus Nordplus Higher

More information

KAIP ATRENKAMI KANDIDATAI?

KAIP ATRENKAMI KANDIDATAI? ASSIST (American Secondary Schools for International Students and Teachers Amerikos vidurinės mokyklos užsienio moksleiviams ir mokytojams) tai JAV privačių mokyklų asociacijos narių įsteigta ne pelno

More information

LIETUVIŲ KULTŪRINIO PAVELDO AKTUALINIMAS ANGLAKALBĖJE AUSTRALIJOS APLINKOJE

LIETUVIŲ KULTŪRINIO PAVELDO AKTUALINIMAS ANGLAKALBĖJE AUSTRALIJOS APLINKOJE ISSN 0204 2061. KNYGOTYRA. 2008. 50 LIETUVIŲ KULTŪRINIO PAVELDO AKTUALINIMAS ANGLAKALBĖJE AUSTRALIJOS APLINKOJE ALGIMANTAS PATRICIJUS TAŠKŪNAS School of Government, University of Tasmania Launceston TAS

More information

Slaugytojų nuomonė apie pacientų sveikatos mokymą ir savo žinių sveikatos klausimais vertinimą

Slaugytojų nuomonė apie pacientų sveikatos mokymą ir savo žinių sveikatos klausimais vertinimą ISSN 1392-6373 Sveikatos mokslai 2011, Volume 21, Number 5, p. 191-195 slauga 191 Slaugytojų nuomonė apie pacientų sveikatos mokymą ir savo žinių sveikatos klausimais vertinimą Daiva Zagurskienė, IRENA

More information

LIETUVOS PROBLEMINIŲ REGIONŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO KAITA M. DIDĖJANČIOS TERITORINĖS ATSKIRTIES ATSPINDYS

LIETUVOS PROBLEMINIŲ REGIONŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO KAITA M. DIDĖJANČIOS TERITORINĖS ATSKIRTIES ATSPINDYS Geografijos metraštis 50, 2017 ISSN 2335-8610 LIETUVOS PROBLEMINIŲ REGIONŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO KAITA 2001 2016 M. DIDĖJANČIOS TERITORINĖS ATSKIRTIES ATSPINDYS Viktorija Baranauskienė, Vidmantas

More information

VK EKF bibliotekoje gautos knygos

VK EKF bibliotekoje gautos knygos VK EKF bibliotekoje gautos knygos 2016 m. lapkritis - 2017 m. kovas Statistika 1. BARTOSEVIČIENĖ, Vlada. Ekonominės statistikos pagrindai: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2011. 112 p. ISBN 978-9955-25-841-4

More information

AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS LEIDINYS 1985 M. LITHUANIAN AMERICAN COUNCIL, INC West 63rd Street, Chicago, IL 60629

AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS LEIDINYS 1985 M. LITHUANIAN AMERICAN COUNCIL, INC West 63rd Street, Chicago, IL 60629 AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS LEIDINYS 1985 M. LITHUANIAN AMERICAN COUNCIL, INC. 2606 West 63rd Street, Chicago, IL 60629 GELBĖJIMAS TREMTINIŲ IŠ MASKVOS LETENŲ Baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir Sovietų

More information

NUCLEAR SAFETY REQUIREMENTS BSR INSPECTIONS CONDUCTED BY THE STATE NUCLEAR POWER SAFETY INSPECTORATE CHAPTER I GENERAL PROVISIONS

NUCLEAR SAFETY REQUIREMENTS BSR INSPECTIONS CONDUCTED BY THE STATE NUCLEAR POWER SAFETY INSPECTORATE CHAPTER I GENERAL PROVISIONS NUCLEAR SAFETY REQUIREMENTS BSR-1.1.3-2016 APPROVED by Order No 22.3-82 of the Head of the State Nuclear Power Safety Inspectorate of 25 August 2011 (As amended by Order No 22.3-24 of the Head of the State

More information

L I E P S N A 2015 LIETUVIŲ FONDAS LITHUANIAN FOUNDATION METINĖ ATASKAITA / ANNUAL REPORT

L I E P S N A 2015 LIETUVIŲ FONDAS LITHUANIAN FOUNDATION METINĖ ATASKAITA / ANNUAL REPORT L I E P S N A 2015 METINĖ ATASKAITA / ANNUAL REPORT 2014 LIETUVIŲ FONDAS LITHUANIAN FOUNDATION LIETUVIŲ FONDAS LITHUANIAN FOUNDATION, INC. 14911 127th Street Lemont 60439 630-257-1616 admin@lithfund.org

More information

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS LAIKRAŠTIS ŠIAULIAMS

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS LAIKRAŠTIS ŠIAULIAMS UŽ LAIMINGUS 1 ŽMONES LAIMINGAME SAULĖS MIESTE LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS LAIKRAŠTIS ŠIAULIAMS Savivaldybės tarybos ir mero rinkimai. LVŽS SĄRAŠAS, KURĮ GALITE REITINGUOTI KANDIDATO NUMERIS

More information

ATVIROS LIETUVOS FONDO METINĖ ATASKAITA METAI

ATVIROS LIETUVOS FONDO METINĖ ATASKAITA METAI ATVIROS LIETUVOS FONDO METINĖ ATASKAITA 2007-2008 METAI ĮŽANGA Atviros Lietuvos fondas (ALF) nepriklausoma, nevalstybinė, ne pelno organizacija, įkurta 1990 m. ALF misija puoselėti atvirą visuomenę, siekti

More information

Informacija užliejo kaip veržli kalnų upė... 5

Informacija užliejo kaip veržli kalnų upė... 5 turinys 15 31 Pasaulio REDAKTORĖS ŽODIS Informacija užliejo kaip veržli kalnų upė... 5 LIETUVOJE Naujosios PLB valdybos nariai... 6 XIV PLB Seimo atgarsiai... 8 Pirmasis naujosios PLB valdybos posėdis...

More information

TAUTINIŲ bendrijų. naujienos. Nr. 3 (58) Lietuvos tautinių mažumų kultūros paveldo objektai. Totorių mečetė Kaune. Jono Paršeliūno nuotr.

TAUTINIŲ bendrijų. naujienos. Nr. 3 (58) Lietuvos tautinių mažumų kultūros paveldo objektai. Totorių mečetė Kaune. Jono Paršeliūno nuotr. TAUTINIŲ bendrijų naujienos 2016 Nr. 3 (58) Lietuvos tautinių mažumų kultūros paveldo objektai. Totorių mečetė Kaune. Jono Paršeliūno nuotr. Tomo Vinicko nuotr. Šiemet Lietuvoje paminėtos 75-osios masinių

More information

Jurgita Macijauskaitė-Bonda Vytauto Didžiojo universitetas Humanitarinių mokslų fakultetas

Jurgita Macijauskaitė-Bonda Vytauto Didžiojo universitetas Humanitarinių mokslų fakultetas Jurgita Macijauskaitė-Bonda Vytauto Didžiojo universitetas Humanitarinių mokslų fakultetas GIMIMO DATA KONTAKTAI (telefonas, el. paštas) IŠSILAVINIMAS MOKSLO LAIPSNIS PAGRINDINĖ DARBO VIETA IR PAREIGOS

More information

SOCIOLOGO ĮVAIZDIS LIETUVOS VISUOMENĖJE: SPECIALISTŲ POREIKIS IR PASIŪLA

SOCIOLOGO ĮVAIZDIS LIETUVOS VISUOMENĖJE: SPECIALISTŲ POREIKIS IR PASIŪLA Mokslo darbai 95 SOCIOLOGO ĮVAIZDIS LIETUVOS VISUOMENĖJE: SPECIALISTŲ POREIKIS IR PASIŪLA Vida Česnuitytė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Socialinės politikos katedra Ateities

More information

CURRICULUM VITAE Gyvenimo aprašymas TADAS LIMBA El. paštas: Gimimo data: ;

CURRICULUM VITAE Gyvenimo aprašymas TADAS LIMBA El. paštas: Gimimo data: ; CURRICULUM VITAE Gyvenimo aprašymas TADAS LIMBA El. paštas: tlimba@mruni.eu Gimimo data: 1976 04 03; KALBOS: Gimimo vieta: Vilnius, Lietuva; Gyvenamoji vieta: Vilnius, Lietuva; Pilietybė: Lietuvos Respublikos;

More information

Lietuvos Rytų politika: ar turime savo viziją?

Lietuvos Rytų politika: ar turime savo viziją? 2010 Nr. 2 (30) Lietuvos Rytų politika: ar turime savo viziją? Rytų Europos studijų centras 2010 m. vasario 5 d. įvyko LR Seimo iniciatyva organizuota konferencija Lietuvos Rytų politika : ar turime savo

More information

RYTŲ IR PIETRYČIŲ LIETUVOS LENKŲ MOKYKLOS: METAI. Įvadas

RYTŲ IR PIETRYČIŲ LIETUVOS LENKŲ MOKYKLOS: METAI. Įvadas ISSN 0202-3342 LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS. 2011 METAI, 1. VILNIUS, 2012 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY. 2011/1. VILNIUS, 2012 VITALIJA STRAVINSKIENĖ RYTŲ IR PIETRYČIŲ LIETUVOS LENKŲ MOKYKLOS: 1947-1959

More information

V.ANDRIUKAITIS: MAN IMPONUOJA SSRS IR. 4,99 Lt sausio 14

V.ANDRIUKAITIS: MAN IMPONUOJA SSRS IR. 4,99 Lt sausio 14 APKLAUSA: LIETUVOS GYVENTOJAI NESIŽAVI NAUJĄJA VYRIAUSYBE 8 p. V.ANDRIUKAITIS: MAN IMPONUOJA SSRS IR DIDŽIOSIOS BRITANIJOS SVEIKATOS APSAUGOS SISTEMOS 9 p. 4,99 Lt www.veidas.lt 2013 sausio 14 Nr. 3 METŲ

More information

LIETUVOS DALYVAVIMAS TEIKIANT DVYNIŲ PARAMĄ: GALIMYBĖS IR PROBLEMOS GALUTINĖ ATASKAITA

LIETUVOS DALYVAVIMAS TEIKIANT DVYNIŲ PARAMĄ: GALIMYBĖS IR PROBLEMOS GALUTINĖ ATASKAITA LIETUVOS DALYVAVIMAS TEIKIANT DVYNIŲ PARAMĄ: GALIMYBĖS IR PROBLEMOS GALUTINĖ ATASKAITA Vilnius, 2007 TURINYS Santrumpų sąrašas... 2 Įvadas... 4 1. Tyrimo metodika... 8 1.1. Tyrimo tikslai...8 1.2. Tyrimo

More information

VIDMANTAS VYŠNIAUSKAS. GIEDRė BALTRUŠAITYTė

VIDMANTAS VYŠNIAUSKAS. GIEDRė BALTRUŠAITYTė ISSN 2029-4573 (Print), ISSN 2335-8777 (Online) KULTŪRA IR VISUOMENĖ. Socialinių tyrimų žurnalas 2015 6 (1) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.6.1.6 VIDMANTAS VYŠNIAUSKAS Vytauto Didžiojo universitetas

More information

Erasmus+ Application Form. Call: A. General Information. B. Context. B.1. Project Identification

Erasmus+ Application Form. Call: A. General Information. B. Context. B.1. Project Identification A. General Information This application form consists of the following main sections: - Context: this section asks for general information about the type of project proposal you want to submit; - Participating

More information

GYVENIMO APRAŠYMAS. Baigimo data Mokymo institucija Įgyta kvalifikacija 2002 Vilniaus universitetas Ekonomikos fakultetas

GYVENIMO APRAŠYMAS. Baigimo data Mokymo institucija Įgyta kvalifikacija 2002 Vilniaus universitetas Ekonomikos fakultetas GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: ROMA Pavardė: ADOMAITIENĖ Gimimo data ir vieta: 1973-06-11, Mažeikiai Mokslinis vardas, laipsnis: Soc. m. dr. Pareigos: Docentė Darbo tel.: + 37052366154

More information

Jurgis Saulys papers

Jurgis Saulys papers Jurgis Saulys papers Ms. Coll. 1243 Finding aid prepared by Rayna Andrews. Last updated on July 27, 2017. University of Pennsylvania, Kislak Center for Special Collections, Rare Books and Manuscripts 2017

More information

ISTORIJA PREZIDENTAS KAZYS GRINIUS KITŲ LIETUVOS PREZIDENTŲ ANTANO SMETONOS IR ALEKSANDRO STULGINSKIO VEIKLOS KONTEKSTE

ISTORIJA PREZIDENTAS KAZYS GRINIUS KITŲ LIETUVOS PREZIDENTŲ ANTANO SMETONOS IR ALEKSANDRO STULGINSKIO VEIKLOS KONTEKSTE ISTORIJA PREZIDENTAS KAZYS GRINIUS KITŲ LIETUVOS PREZIDENTŲ ANTANO SMETONOS IR ALEKSANDRO STULGINSKIO VEIKLOS KONTEKSTE Doc. dr. Mindaugas Tamošaitis Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakultetas

More information

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS RYŠIAI SU IŠEIVIJA JAV: ANTANO ŽMUIDZINAVIČIAUS ATVEJIS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS RYŠIAI SU IŠEIVIJA JAV: ANTANO ŽMUIDZINAVIČIAUS ATVEJIS LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS RYŠIAI SU IŠEIVIJA JAV: ANTANO ŽMUIDZINAVIČIAUS ATVEJIS Mindaugas Nefas ABSTRACT The paper analyses the relations between the Lithuanian Riflemen s Union (LRU) and the diaspora

More information

Algis Norvilas. Tauta, kalba ir. leidykla

Algis Norvilas. Tauta, kalba ir. leidykla Algis Norvilas Tauta, kalba ir tapatybė Vilniaus universiteto leidykla VILNIUS / 2012 UDK 323.1(474.5) No-99 Apsvarstė ir rekomendavo išleisti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto taryba (2012 m.

More information

Lietuva tarptautinėje misijoje afganistane afganistano goro provincijos atkūrimo grupė

Lietuva tarptautinėje misijoje afganistane afganistano goro provincijos atkūrimo grupė Lietuva tarptautinėje misijoje afganistane afganistano goro provincijos atkūrimo grupė 2005 2013 Lithuania in the multinational mission in afganistan ProvinciaL reconstruction team of ghor 2005 2013 Lietuva

More information

TAUTINIŲ bendrijų. naujienos. Nr. 1 (48) Žydų dainų ir šokių ansamblio Fajerlech (Vilnius) šokėjos. Vlado Uznevičiaus nuotr.

TAUTINIŲ bendrijų. naujienos. Nr. 1 (48) Žydų dainų ir šokių ansamblio Fajerlech (Vilnius) šokėjos. Vlado Uznevičiaus nuotr. TAUTINIŲ bendrijų naujienos 2014 Nr. 1 (48) Vlado Uznevičiaus nuotr. Žydų dainų ir šokių ansamblio Fajerlech (Vilnius) šokėjos. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija išleido 2014 metų tautinių mažumų

More information

Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo dešimtmetis. TIKSLAI kryptys rezultatai

Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo dešimtmetis. TIKSLAI kryptys rezultatai Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo dešimtmetis TIKSLAI kryptys rezultatai TURINYS Užsienio reikalų ministro sveikinimo žodis... 5 1 kuriame tradiciją... 6 2 bendradarbiavimo geografija... 8 3 bendradarbiavimo

More information

Rusų švietimo organizavimas Kauno mieste xx a. 3 4 dešimtmečiuose

Rusų švietimo organizavimas Kauno mieste xx a. 3 4 dešimtmečiuose ISSN 1822-2617 (spausdintas) ISSN 2335-8734 (internetinis) 2015/15 Andrius MARCINKEVIČIUS Lietuvos socialinių tyrimų centras Rusų švietimo organizavimas Kauno mieste xx a. 3 4 dešimtmečiuose Santrauka.

More information

Informacinių technologijų įtaka politiniam dalyvavimui: interneto skverbties ir rinkėjų aktyvumo tendencijos Lietuvoje

Informacinių technologijų įtaka politiniam dalyvavimui: interneto skverbties ir rinkėjų aktyvumo tendencijos Lietuvoje ISSN 1648 2603 (print) ISSN 2029-2872 (online) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2013, T. 12, Nr. 1 / 2013, Vol. 12, No 1, p. 50 64 Informacinių technologijų įtaka politiniam

More information

IMTI Į SAVO RANKAS TREMTINIŲ LIETUVON GRĄŽINIMĄ : LIETUVOS TARYBOS IR MINSKO LIETUVIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLA 1918 METAIS

IMTI Į SAVO RANKAS TREMTINIŲ LIETUVON GRĄŽINIMĄ : LIETUVOS TARYBOS IR MINSKO LIETUVIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLA 1918 METAIS ISTORIJA istorija IMTI Į SAVO RANKAS TREMTINIŲ LIETUVON GRĄŽINIMĄ : LIETUVOS TARYBOS IR MINSKO LIETUVIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLA 1918 METAIS Prof. Dr. Sandra Grigaravičiūtė Lietuvos edukologijos universiteto

More information

Mechanizuotoji pėstininkų brigada. Geležinis Vilkas. Mechanized Infantry Brigade Iron Wolf

Mechanizuotoji pėstininkų brigada. Geležinis Vilkas. Mechanized Infantry Brigade Iron Wolf Mechanizuotoji pėstininkų brigada Geležinis Vilkas Mechanized Infantry Brigade Iron Wolf 1 2BRIGADA GELEŽINIS VILKAS Mechanizuotoji pėstininkų brigada Geležinis Vilkas Mechanized Infantry Brigade Iron

More information

ERASMUS+ KA1 VEIKLOS PRAKTIKOS MOBILUMO ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS

ERASMUS+ KA1 VEIKLOS PRAKTIKOS MOBILUMO ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS PATVIRTINTA Šiaulių universiteto rektoriaus 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V- 480 ERASMUS+ KA1 VEIKLOS PRAKTIKOS MOBILUMO ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS 1.

More information

RETI IŠEIVIJOS SPAUDINIAI LIETUVIŲ KULTŪROS INSTITUTO BIBLIOTEKOJE

RETI IŠEIVIJOS SPAUDINIAI LIETUVIŲ KULTŪROS INSTITUTO BIBLIOTEKOJE ISSN 0204 2061. KNYGOTYRA. 2011. 56 Apžvalgos RETI IŠEIVIJOS SPAUDINIAI LIETUVIŲ KULTŪROS INSTITUTO BIBLIOTEKOJE ARTHUR HERMANN C. M. von Weber-Str. 14 D-69245 Bammental Bundesrepublik Deutschland El.

More information

Changes of patients satisfaction with the health care services in Lithuanian Health Promoting Hospitals network

Changes of patients satisfaction with the health care services in Lithuanian Health Promoting Hospitals network 604 Changes of patients satisfaction with the health care services in Lithuanian Health Promoting Hospitals network Institute for Biomedical Research, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words:

More information

PROFESORIŲ VLADĄ JURGUTĮ PRISIMENANT: 120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS

PROFESORIŲ VLADĄ JURGUTĮ PRISIMENANT: 120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2005 72(2) PROFESORIŲ VLADĄ JURGUTĮ PRISIMENANT: 120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS Vladas Terleckas Docentas socialinių mokslų daktaras A. Mickevičiaus g. 7-7A, LT-08119 Vilnius Meilė

More information

Jogailaičių universitetas

Jogailaičių universitetas ISSN 2335-2019, e-issn 2335-2027 DARNIOJI DAUGIAKALBYSTĖ / SUSTAINABLE MULTILINGUALISM. 2/2013 http://dx.doi.org/10.7220/2335-2027.2.3 Greta LEMANAITĖ-DEPRATI Jogailaičių universitetas LIETUVIŲ KALBOS

More information

MOKYKLŲ MAINŲ PARTNERYSČIŲ (KA229) PROJEKTŲ PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS

MOKYKLŲ MAINŲ PARTNERYSČIŲ (KA229) PROJEKTŲ PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS MOKYKLŲ MAINŲ PARTNERYSČIŲ (KA229) PROJEKTŲ PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS Paraiškos teikiamos iki 2018 m. kovo 21 d., 13 val. Lietuvos laiku Vilnius 2018 Šis vadovas parengtas remiantis 2018 m. programos Erasmus+

More information

Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Nr. 2 (16) Versus aureus

Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Nr. 2 (16) Versus aureus studijos L i e t u v i ų i š e i v i j o s i n s t i t u t a s Lietuvių migracijos ir diasporos studijos t 2013 Nr. 2 (16) Versus aureus 2013 Nr. 2 (16) Lietuvių migracijos ir diasporos studijos ISSN

More information

Evaluation of the Quality of Services in Primary Health Care Institutions

Evaluation of the Quality of Services in Primary Health Care Institutions :57-62 57 Evaluation of the Quality of Services in Primary Health Care Institutions Leonas Valius 1, Daiva Rastenytė 2, Vilija Malinauskienė 3, Daina Krančiukaitė-Butylkinienė 1, 3 1 Department of Family

More information

Tapk Erasmus studentu. Informacija būsimam Erasmus studentui

Tapk Erasmus studentu. Informacija būsimam Erasmus studentui Tapk Erasmus studentu Informacija būsimam Erasmus studentui Turinys Europos Sąjungos Mokymosi visą gyvenimą (mvg) programa 4 ES mvg Erasmus programa 6 Erasmus studentų mobilumas 9 Erasmus studentų atranka

More information

IR VEIKLOS APŽVALGA. skyrius, Kazimiero Barėno rankraščių fondas (toliau PAVB RKRS) F60. apžvalgos

IR VEIKLOS APŽVALGA. skyrius, Kazimiero Barėno rankraščių fondas (toliau PAVB RKRS) F60. apžvalgos ISSN 0204-2061. KNYGOTYRA. 2015. 65 RAŠYTOJO KAZIMIERO BARĖNO ASMENINĖ BIBLIOTEKA Audronė Palionienė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka Respublikos g. 14, 35184 Panevėžys

More information

GYVENIMO APRAŠYMAS. Baigimo data Mokymo institucija Įgyta kvalifikacija krypties (Komercinės kokybės vadybos specializacijos) magistrė 1995

GYVENIMO APRAŠYMAS. Baigimo data Mokymo institucija Įgyta kvalifikacija krypties (Komercinės kokybės vadybos specializacijos) magistrė 1995 GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: ROMA Pavardė: ADOMAITIENĖ Gimimo data ir vieta: 1973-06-11, Mažeikiai Mokslinis vardas, laipsnis: Soc. m. dr. Pareigos: Docentė Darbo tel.: + 370 5 2366154

More information

Kunigas jėzuitas Vincentas Pupinis

Kunigas jėzuitas Vincentas Pupinis STASYS TUMĖNAS Kunigas jėzuitas Vincentas Pupinis ĮVADAS Įvairūs literatūros šaltiniai pateikia nemažai informacijos apie Linkuvos parapijai daug nusipelniusius asmenis: vyskupą K. Paltaroką, vieną iš

More information

TAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE

TAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE SIMONAS KLIMANSKIS VILIUS IVANAUSKAS GEDIMINAS KAZĖNAS VYTAUTAS KERŠANSKAS ŠARŪNAS LEGATAS TAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE STUDIJA Vilnius, 2017 BIBLIOGRAFINIO APRAŠO LAPAS Klimanskis S., Ivanauskas V., Kazėnas

More information

Pasiūlymai institucinės sąrangos koncepcijos rengimui

Pasiūlymai institucinės sąrangos koncepcijos rengimui Pasiūlymai institucinės sąrangos koncepcijos rengimui Aleksandras Jocius El. p. Aleksandras.Jocius@kurklt.lt Įvadas Pagrindinis šių pasiūlymų tikslas paskatinti Vidaus reikalų ministeriją rengti institucinės

More information

GYVENIMO APRAŠYMAS. Vardas: ROMA Pavardė: ADOMAITIENĖ Gimimo data ir vieta: , Mažeikiai Mokslinis vardas, Soc. m. dr.

GYVENIMO APRAŠYMAS. Vardas: ROMA Pavardė: ADOMAITIENĖ Gimimo data ir vieta: , Mažeikiai Mokslinis vardas, Soc. m. dr. GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: ROMA Pavardė: ADOMAITIENĖ Gimimo data ir vieta: 1973-06-11, Mažeikiai Mokslinis vardas, Soc. m. dr. laipsnis: Pareigos: Lektorė Darbo tel.: + 370 5 2366154

More information

Valiutų kursų rizika ir jos valdymas Lietuvoje

Valiutų kursų rizika ir jos valdymas Lietuvoje ISSN 13921258. EKONOMIKA 2003 63 Valiutų kursų rizika ir jos valdymas Lietuvoje Rolandas Kau pys Doktorantas Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Finansų ir kredito katedra Saulėtekio al. 9, LT2040

More information

Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 27. Vilnius, Dr. Arūnas Bubnys. Lietuvos istorijos institutas

Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 27. Vilnius, Dr. Arūnas Bubnys. Lietuvos istorijos institutas Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 27. Vilnius, 2005 Dr. Arūnas Bubnys Lietuvos istorijos institutas Štuthofo koncentracijos stovykla ir lietuviai Straipsnyje nagrinėjama Štuthofo koncentracijos

More information

Jurga Sadauskienė ŽEMAIČIŲ ETNIŠKUMO PAIEŠKOS PETRO KALNIAUS MONOGRAFIJOJE ŽEMAIČIAI

Jurga Sadauskienė ŽEMAIČIŲ ETNIŠKUMO PAIEŠKOS PETRO KALNIAUS MONOGRAFIJOJE ŽEMAIČIAI RECENZIJOS, ANOTACIJOS 295 žanrai, kaip anekdotai, skaičiuotės, šiurpės, burtai, yra tapę savotiškomis aktualijomis. Šią situaciją nesunku paaiškinti: nūdienos vaikai nesidomi tradiciniais senaisiais folkloro

More information

Suteiktas laipsnis ar gautas diplomas: Teisės magistro diplomas

Suteiktas laipsnis ar gautas diplomas: Teisės magistro diplomas Gyvenimo, mokslinės ir kūrybinės veiklos aprašymas CV 1. Pavardė: DARIUS 2. Vardas: ŠTITILIS 3. Gimimo data: 1974 m. birželio 24 d. 4. Išsilavinimas: Institucija [ Data: nuo-iki ] (tuo metu Lietuvos Teisės

More information

STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS PROJEKTO PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS

STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS PROJEKTO PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS PROJEKTO PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS Paraiškos teikiamos iki 2017 m. kovo 29 d., 13 val. Lietuvos laiku Vilnius 2017 Šis vadovas parengtas remiantis 2017 m. programos Erasmus+ 2

More information

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ PATIRTIS DARBO RINKOJE

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ PATIRTIS DARBO RINKOJE ISSN 1822-6760. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2012. Vol. 33. Nr. 4. Scentific journal. AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ PATIRTIS DARBO RINKOJE Renata Žvirelienė,

More information

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA Dr. Vytautas Majauskas, Tarybos prezidiumo pirmininkas, 6 Sea Gull Terrace Ormond Beach, FL 32074 Vytas Petrulis, Tarybos prezidiumo sekretorius, 30115 Brookview Livonia,

More information

Kultūrėjimo procesai modernioje Lietuvoje: bibliotekų ir kultūros centrų vaidmuo regionuose

Kultūrėjimo procesai modernioje Lietuvoje: bibliotekų ir kultūros centrų vaidmuo regionuose Filosofija. Sociologija. 2011. T. 22. Nr. 4, p. 483 492, Lietuvos mokslų akademija, 2011 Kultūrėjimo procesai modernioje Lietuvoje: bibliotekų ir kultūros centrų vaidmuo regionuose LILIJA KUBLICKIENĖ,

More information

LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS VEIKLOS 2004 METAIS ATASKAITA

LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS VEIKLOS 2004 METAIS ATASKAITA LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS VEIKLOS 2004 METAIS ATASKAITA Vilnius 2005 LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOS 1 VEIKLOS 2004 METAIS ATASKAITA 1. DALYVAVIMAS UNESCO VEIKLOJE 2004 m. Lietuva aktyviai

More information

Baltijos kelias išsivadavimo simbolis

Baltijos kelias išsivadavimo simbolis ISSN 2029 011X. Gimtasai kraštas. 2009 Bronislovas Genzelis visuomenė Baltijos kelias išsivadavimo simbolis Baltijos kelias vienas iš įspūdingiausių reiškinių pasaulio politinės kultūros istorijoje. Unikali

More information

GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS Į NEPAGEIDAUJAMŲ ĮVYKIŲ IR NEATITIKČIŲ VALDYMĄ LIETUVOS BENDROJO POBŪDŽIO LIGONINĖSE

GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS Į NEPAGEIDAUJAMŲ ĮVYKIŲ IR NEATITIKČIŲ VALDYMĄ LIETUVOS BENDROJO POBŪDŽIO LIGONINĖSE ISSN 2029-3569 PRINT ISSN 2029-9001 ONLINE SVEIKATOS POLITIKA IR VALDYMAS HEALTH POLICY AND MANAGEMENT 2015, 1(8) p. 29 45 GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS Į NEPAGEIDAUJAMŲ ĮVYKIŲ IR NEATITIKČIŲ VALDYMĄ

More information

LLP / ERASMUS PRAKTIKĄ ATLIEKANČIŲ STUDENTŲ ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS

LLP / ERASMUS PRAKTIKĄ ATLIEKANČIŲ STUDENTŲ ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS PATVIRTINTA Šiaulių universiteto rektoriaus 2009 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. ST-66 LLP / ERASMUS PRAKTIKĄ ATLIEKANČIŲ STUDENTŲ ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS

More information

II. EDUKOLOGIJA LIETUVOS SUAUGUSIŲJŲ UGDYMO SISTEMOS YPATUMAI

II. EDUKOLOGIJA LIETUVOS SUAUGUSIŲJŲ UGDYMO SISTEMOS YPATUMAI 46 SOCIALINIS DARBAS 2009 m. Nr. 8(1) II. EDUKOLOGIJA LIETUVOS SUAUGUSIŲJŲ UGDYMO SISTEMOS YPATUMAI Dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Edukacinės

More information

AMBICINGAS DEŠIMTMETIS:

AMBICINGAS DEŠIMTMETIS: VILNIAUS UNIVERSITETAS AMBICINGAS DEŠIMTMETIS: Lietuvos užsienio politika 2OO4 2O14 Sudarytoja Dovilė Jakniūnaitė Vilniaus universiteto leidykla VILNIUS 2015 UDK 327(474.5)(091)"20" Am19 Apsvarstė ir rekomendavo

More information

Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors

Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors kalbot yra Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors

More information

Sportininkui, treneriui, sporto mokslininkui profesoriui Juozui Skernevičiui 85 eri metai

Sportininkui, treneriui, sporto mokslininkui profesoriui Juozui Skernevičiui 85 eri metai 75 Sporto mokslas / Sport Science 2016, Nr. 3(85), p. 75 81 / No. 3(85), pp. 75 81, 2016 DOI: http://dx.doi.org/10.15823/sm.2016.35 Sportininkui, treneriui, sporto mokslininkui profesoriui Juozui Skernevičiui

More information

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO SOCIALINĖS EDUKACIJOS FAKULTETAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO SOCIALINĖS EDUKACIJOS FAKULTETAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO SOCIALINĖS EDUKACIJOS FAKULTETAS LIETUVOS SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ ASOCIACIJA TARPTAUTINIS MOKSLINIS SIMPOZIUMAS POZITYVIOJI

More information

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Nr.2 (18) VERSUS AUREUS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Nr.2 (18) VERSUS AUREUS VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS 2014 Nr.2 (18) VERSUS AUREUS LIETUVIŲ MIGRACIJOS IR DIASPOROS STUDIJOS ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) 2014 Nr. 2 (18) TURINYS CONTENTS ŠIUOLAIKINIAI

More information

KAUNO KOLEGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGA (valstybinis kodas - 653B70005) VERTINIMO IŠVADOS

KAUNO KOLEGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGA (valstybinis kodas - 653B70005) VERTINIMO IŠVADOS STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRAS KAUNO KOLEGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGA (valstybinis kodas - 653B70005) VERTINIMO IŠVADOS EVALUATION REPORT OF GENERAL PRACTICE NURSING (state code

More information

Mieli fakulteto bendruomen s nariai,

Mieli fakulteto bendruomen s nariai, FILOSOFIJOS FAKULTETO INFORMACINIS BIULETENIS 2008 M. LAPKRIČIO MöNUO Nr. 8 Mieli fakulteto bendruomen s nariai, Šiame leidinyje pristatome mūsų Fakulteto lapkričio m nesio naujienas ir keletą pristatymų

More information

Algirdo Juliaus Greimo 100-čio ženklai

Algirdo Juliaus Greimo 100-čio ženklai Algirdo Juliaus Greimo 100-čio ženklai Mokslinės konferencijos pranešimai Signs of Algirdas Julius Greimas 100th birth anniversary Reports, which were delivered at the Scientific conference A Kaunas, 2017

More information

GAUTŲ PARAIŠKŲ SUVESTINĖ 2018 m. I ETAPAS

GAUTŲ PARAIŠKŲ SUVESTINĖ 2018 m. I ETAPAS Biudžetine įstaiga, Lietuvos kultūros taryba, Naugarduko g. 10, 01309 Vilnius, tel. (8 5) 255 9357, el. paštas: info@ltkt.lt Duomenys kaupiami ir saugomi Juridiniu asmenu registre, kodas 302951857 GAUTŲ

More information

METINĖ ATASKAITA ANNUAL REPORT OF THE LITHUANIAN FOUNDATION, INC.

METINĖ ATASKAITA ANNUAL REPORT OF THE LITHUANIAN FOUNDATION, INC. 2007 LIETUVIŲ FONDO METINĖ ATASKAITA ANNUAL REPORT OF THE LITHUANIAN FOUNDATION, INC. Lietuvių Fondas / Lithuanian Foundation, Inc. 14911 127th St., Lemont, IL 60439, USA Tel: 630-257-1616 Fax: 630-257-1647

More information

Veiklos ataskaita Šiaulių universiteto studentų atstovybė. Studentai studentams. Tel Įmonės kodas:

Veiklos ataskaita Šiaulių universiteto studentų atstovybė. Studentai studentams. Tel Įmonės kodas: Šiaulių universiteto studentų atstovybė Veiklos ataskaita 2014-05-06 2015-02-25 Studentai studentams Tel.8 41 393 319 Įmonės kodas: 145416787 P. Višinskio g. 11, Šiauliai LT-77157, Lietuva www.susa.lt

More information

Praktika ar teorija? Kas stipresnis?

Praktika ar teorija? Kas stipresnis? Leidžiamas nuo 1952 05 01 2008 m. gegužės mėn. Nr. 3 (1920) LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO LAIKRAŠTIS www.lzuu.lt/zemyna Kovo 20 d. visoje planetoje minima Pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris.

More information

ISSN dailë 2017/2. art

ISSN dailë 2017/2. art ISSN 0130-6626 dailë 2017/2 art Karolina Freino. Santaka. Paminklas Emmai Goldman. 2017. Nemuno ir Neries santaka. 11-osios Kauno bienalės paroda Yra ir nėra. Karolinos Freino nuotrauka Mieli žurnalo dailė

More information

Prof. dr. Zenonas Ivinskis (Vokietija), pirmininkas. 53 Bonn Am Hof 34 Germany. Dr. Kajetonas J. Čeginskas (Švedija), sekretorius

Prof. dr. Zenonas Ivinskis (Vokietija), pirmininkas. 53 Bonn Am Hof 34 Germany. Dr. Kajetonas J. Čeginskas (Švedija), sekretorius Lietuvių Fronto Bičiulių Vyr. Taryba 6441 So. Washtenaw Avenue Chicago, Ill. 60629 Dr. Kazys Ambrozaitis, Chesterton, Indiana Dr. Zigmas Brinkis, Los Angeles, California Dr. Petras Kisielius, Cicero, Illinois

More information

2018 m. programos Erasmus+ kvietimas teikti paraiškas Bendrojo ugdymo sektorius

2018 m. programos Erasmus+ kvietimas teikti paraiškas Bendrojo ugdymo sektorius 2018 m. programos Erasmus+ kvietimas teikti paraiškas Bendrojo ugdymo sektorius 2018-01-09 Vytautas Pačiauskas Bendrojo ugdymo programų skyriaus vadovas Erasmus+ KA1 Mobilumas mokymosi tikslais KA2 Strateginės

More information

TRAGIZMAS IR HEROJIŠKA MEILĖ TITANIKE : KUNIGAS JUOZAS MONTVILA

TRAGIZMAS IR HEROJIŠKA MEILĖ TITANIKE : KUNIGAS JUOZAS MONTVILA TRAGIZMAS IR HEROJIŠKA MEILĖ TITANIKE : KUNIGAS JUOZAS MONTVILA Kęstutis Žemaitis Vytauto Didžiojo universitetas Anotacija Lietuva, švenčianti savo vardo tūkstantmetį, atsigręžia į svarbiausius valstybės

More information

Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus

Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus 2010 UDK 325.1:316.6(474.5) Si-112 Tyrimo ataskaitą parengė: dr. Audra Sipavičienė, dr. Vladas Gaidys, Mantas Jeršovas Tyrimą užsakė: IOM OIM

More information

Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams

Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Mokslo studija Egidija Ramanauskaitė, J. Rimas Vaišnys, Aušra Kairaitytė, Andrius Buivydas Vytauto Didžiojo universitetas Kaunas,

More information

GAUTŲ PARAIŠKŲ SUVESTINĖ 2018 m. II ETAPAS

GAUTŲ PARAIŠKŲ SUVESTINĖ 2018 m. II ETAPAS Biudžetinė įstaiga, Lietuvos kultūros taryba, Naugarduko g. 10, 01309 Vilnius, tel. (8 5) 255 9357, el. paštas: info@ltkt.lt Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 302951857 GAUTŲ

More information

ETNINĖS KULTŪROS SAMPRATA NORBERTO VĖLIAUS DARBUOSE

ETNINĖS KULTŪROS SAMPRATA NORBERTO VĖLIAUS DARBUOSE NORBERTO VĖLIAUS PALIKIMĄ APMĄSTANT ISSN 1392 2831 Tautosakos darbai XXXVI 2008 ETNINĖS KULTŪROS SAMPRATA NORBERTO VĖLIAUS DARBUOSE PETRAS KALNIUS Lietuvos istorijos institutas Straipsnio objektas termino

More information

EUROPOS MIGRACIJOS TINKLO LIETUVOS INFORMACIJOS CENTRAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS POLITIKA LIETUVOJE

EUROPOS MIGRACIJOS TINKLO LIETUVOS INFORMACIJOS CENTRAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS POLITIKA LIETUVOJE EUROPOS MIGRACIJOS TINKLO LIETUVOS INFORMACIJOS CENTRAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS POLITIKA LIETUVOJE Vilnius, 2012 1 Turinys 1. Įvadas 7 2. Politinės, teisinės ir institucinės bazės Lietuvoje apžvalga

More information

Panevėžio romų kančių keliai m. Exploring the Untold Suffering of the Roma People of Panevėžys:

Panevėžio romų kančių keliai m. Exploring the Untold Suffering of the Roma People of Panevėžys: Panevėžio romų kančių keliai 1941 1945 m. Exploring the Untold Suffering of the Roma People of Panevėžys: 1941 1945 Sudarytojos Vida Beinortienė, Daiva Tumasonytė Panevėžys 2016 UDK 323.15(474.5)(=214.58)(091)

More information

Lietuvos Seimas r konsulinio tinklo kürimas metáis

Lietuvos Seimas r konsulinio tinklo kürimas metáis ISTAUTOS PRAEITIES Sandra GRIGARAVICIUTE Lietuvos Seimas r konsulinio tinklo kürimas 1920-1927 metáis Sandra Grigaraviàûté - humanitariniij moksli) daktaré, Vilniaus pedagoginio universiteto istorijos

More information

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS PILIETIŠKUMAS IR TAPATUMAS ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE S M. ATASKAITA

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS PILIETIŠKUMAS IR TAPATUMAS ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE S M. ATASKAITA VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS PILIETIŠKUMAS IR TAPATUMAS ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE S-08-01 2010 M. ATASKAITA 1. Paskelbtos mokslinės publikacijos klasterio tematikoje: 1.1 mokslo straipsniai leidiniuose,

More information

Kauno raida yra glaudžiai susijusi

Kauno raida yra glaudžiai susijusi ISSN 1822-2617 2012/12 Sigita KUPSCYTĖ Didieji upių potvyniai Kaune XX a. 3 4 dešimtmečiais Kauno raida yra glaudžiai susijusi su didžiausiomis Lietuvos upėmis Nemunu ir Nerimi. Jos ne tik lėmė miesto

More information

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas. Metinis Pranešimas 2003

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas. Metinis Pranešimas 2003 Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas Metinis Pranešimas 2003 TURINYS LVAT Pirmininko pranešimas...3 Tikslai...5 Bylų statistika...7 Teisėjų ir teismo darbuotojų kvalifikacijos kėlimas...11 LVAT

More information

VEIKSNIŲ, FORMUOJANČIŲ SLAUGYTOJŲ PROFESINĘ ELGSENĄ, ANALIZĖ

VEIKSNIŲ, FORMUOJANČIŲ SLAUGYTOJŲ PROFESINĘ ELGSENĄ, ANALIZĖ VEIKSNIŲ, FORMUOJANČIŲ SLAUGYTOJŲ PROFESINĘ ELGSENĄ, ANALIZĖ ANALYSIS OF FACTORS CONDITIONING PROFESSIONAL BEHAVIOUR OF NURSES Žymantė Jankauskienė 1, Erika Kubilienė 1, Algirdas Juozulynas 2,3, Rimantas

More information

Jonas Laužikas neįgaliųjų mokslinimo ir auklėjimo pradininkas Lietuvoje

Jonas Laužikas neįgaliųjų mokslinimo ir auklėjimo pradininkas Lietuvoje Pedagogika / Pedagogy 2018, t. 129, Nr. 1, p. 61 76 / Vol. 129, No. 1, pp. 61 76, 2018 Jonas Laužikas neįgaliųjų mokslinimo ir auklėjimo pradininkas Lietuvoje Marijona Barkauskaitė 1, Vilius Šadauskas

More information

ARABŲ ĮVAIZDŽIO TRANSFORMACIJOS LIETUVOS SPAUDOJE

ARABŲ ĮVAIZDŽIO TRANSFORMACIJOS LIETUVOS SPAUDOJE VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS KATEDRA Rimgailė Masiulytė ARABŲ ĮVAIZDŽIO TRANSFORMACIJOS LIETUVOS SPAUDOJE Magistro baigiamasis darbas

More information

IŠ VIEŠVĖNŲ PARAPIJOS PRAEITIES (IKI 1940 M.)

IŠ VIEŠVĖNŲ PARAPIJOS PRAEITIES (IKI 1940 M.) Л СТА ACADEMIAE ARTI UM VILNENSIS I 28 2003 IŠ VIEŠVĖNŲ PARAPIJOS PRAEITIES (IKI 1940 M.) Kazys Misius KULTŪROS PAVELDO CENTRAS Rašoma apie pirmuosius mėginimus nuo 1843 m. steigti parapiją. Parapija įkurta

More information

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA P. Algis Raulinaitis, Tarybos prezidiumo pirmininkas 1501 Riverside Drive Burbank CA 91506, USA Edmundas Arbas, Tarybos prezidiumo sekretorius 306 22nd Street Santa Monica,

More information