Kunigas jėzuitas Vincentas Pupinis

Size: px
Start display at page:

Download "Kunigas jėzuitas Vincentas Pupinis"

Transcription

1 STASYS TUMĖNAS Kunigas jėzuitas Vincentas Pupinis ĮVADAS Įvairūs literatūros šaltiniai pateikia nemažai informacijos apie Linkuvos parapijai daug nusipelniusius asmenis: vyskupą K. Paltaroką, vieną iš Linkuvos gimnazijos steigėjų kunigą L. Šiaučiūną, ilgiausiai Linkuvoje pastoracinį darbą dirbusį kanauninką J. Danį 1, L. Pratkelį. Pastaruoju metu Panevėžio vyskupijoje, Troškūnų parapijoje, darbuojasi iš Linkuvos kilęs kunigas S. Filipavičius. Kunigas jėzuitas švietėjas Vincentas Pupinis ( ) viena iš tų Žiemgalos krašto asmenybių, kuri dėl savo religinių pažiūrų ir tiesioginio darbo, susijusio su tarnyste Dievui, sovietmečiu Lietuvoje buvo ignoruojama, neminima, ją stengtasi visiškai išbraukti iš žmonių atminties. Tik po 1990-ųjų, atsivėrus geležinei uždangai, pradėjus kalbėti apie istorinę ir kultūrinę tautos atmintį, Lietuva plačiau išgirdo apie šią iškilią Šiaurės Lietuvos asmenybę, kuri kelis dešimtmečius (iki 1980 m.) dirbo pastoracinį darbą Austrijoje, Belgijoje, Brazilijoje, o nuo 1980 m. Vatikano radijuje. Apie kunigo V. Pupinio asmenybę, jo veiklą daugiausia yra rašęs vertėjas kun. K. J. Ambrasas: Kanados Tėviškė žiburiuose 2, Laiškuose lietuviams. 3 Lietuvos spaudoje, laiškuose po 1988 m. K. J. Ambrasas ne kartą kunigą V. Pupinį įvardijo kaip seniausią Romos lietuvį 4, kuris kartu su kitu jėzuitų klieriku T. Mikalausku į Romą atvyko 1945 m. rugpjūčio mėnesį. Gyvendamas toli nuo savo gimtojo Gataučių kaimo (dab. Pakruojo r.), jis niekada mintyse nebuvo atitrūkęs nuo savo gimtosios Žiemgalos, prisimindavo brolius, seseris, beveik kiekvieną vasarą, ypač liepos mėnesį rašytuose laiškuose, minėdavo Škapliernos atlaidus Linkuvoje. Jonas Nekrašius rašo, kad jis domėjosi Žiemgalos draugijos veikla m. sausio 16 d. iš Romos laiške J. Nekrašiui rašoma: Tikrai, tai Jūsų draugijos nuopelnas, kad buvo į viešumą iškeltas žiemgalių vardas. Mes buvome įpratę, kad mūsų kraštas yra tik Lietuvos užkampis, o Jūs įrodote, kad jis yra svarbi Lietuvos dalis... 5 Įkvėptas Vilniuje gyvenančių linkuvių kraštiečių klubo Linkava, kun. V. Pupinis 1990 m. surado ir atsiuntė Linkuvos karmelitų vienuolijos 1676 m. rašto Žemaičių vyskupui dokumentų nuorašus, gautus iš Vatikano bibliotekos rankraštyno m. Lietuvoje pasirodė informatyvūs labai nuoširdžiai paties kunigo V. Pupinio parašyti Mano prisiminimai, susilaukę didelio skaitytojų (ypač kraštiečių ir kunigų) dėmesio 7. Trumpai kunigas V. Pupinis yra pristatomas biografiniame žinyne Pakruojo krašto žmonės 8, o 2012 m. Vilniuje išleistoje knygoje Linkuva ir linkuviai: XX amžiaus pirmoji pusė (sudarytoja Teodora Katilienė) 9 spausdinami jau minėti V. Pupinio Mano prisiminimai ir jo prisiminimai iš vaikystės apie Gataučių pradžios mokyklą, rašyti Romoje 1992 m. 10 BIOGRAFIJOS FAKTAI Apie savo biografijos pradžią, šeimą V. Pupinis rašo prisiminimuose: Gimiau 1920 m. liepos 18 d. Gataučių kaime, Linkuvos parapijoje. Mano tėvai Juozapas Pupinis ir Emilija Spudaitė buvo pasiturintys ūkininkai: turėjo 60 ha žemės, gražų būrį gyvulių, vištų, ančių, žąsų... Mes buvome 9 vaikai (aš antrasis). Tėvai buvo geri katalikai 11. Minėtini mažojo Vinco krikšto tėvai Povilas Spudas ( ) ir Teklytė Spudaitė ( ). Krikšto mama Teklytė draugavo su rašytoju Juozu Paukšteliu, kilusiu nuo Linkuvos, kuris jai atminti parašė apsakymą, ir su poete S. Nėrimi, kuri dedikavo Teklytei eilėraštį A. A. T. Spudaitės skaisčiai vėlei. Deja, Vinco krikšto mama labai jauna mirė. Vinco krikšto tėvas P. Spudas buvo labai kūrybinga asmenybė, klojimo spektaklių artistas, 1917 m. vienas iš Vyturio draugijos Linkuvoje steigėjų, rūpinosi krašto švietimu, jaunimo auklėjimu, 1918 m. prisidėjo prie Linkuvos progimnazijos steigimo, buvo jos mokytojas, 1919 m. priklausė Joniškėlio apskrities partizanų būriui, dalyvavo kovose su bermontininkais ir bolševikais m. Ūkininkų sąjunga jį išrinko į Steigiamąjį Seimą. P. Spudas buvo ištremtas į Sibirą, 1948 m. mirė Omsko srityje. Vinco tėvas Juozapas Pupinis ( ) irgi buvo žinomas tarpukariu krašto ūkininkas, žemės ūkio kooperatyvų aktyvistas m. gegužės 22 d. jis buvo ištremtas į Krasnojarsko kraštą, o 1956 m., jau gerokai atšilus politiniam Sovietų Sąjungos klimatui, iš tremties pabėgo (retas atvejis) ir grįžo į Lietuvą. Visą gyvenimą kun. V. Pupinis su pagarba prisimindavo savo tėvelius Juozapą ir Emiliją Pupinius: Tėvai buvo geri katalikai, labai draugiški vienas kitam: neatsimenu, kad kada nors būtų susipykę ir aštresnį žodį pasakę. Kiekvieną sekmadienį važiuodavo į bažnyčią (nuo mūsų 8 km) ir vaikus veždavo žinoma, ne visus, o paeiliui 12. Pirmuosius trejus metus Vincas mokėsi pradžios mokykloje, įsikūrusioje dideliame tėvų name, kuriame vienas kambarys buvo skirtas mokyklai, kitas mokytojai gyventi. Visų 4 skyrių mokiniai (apie 25 30) sėdėdavo vienoje klasėje. Nuo 1930 m., baigęs tris skyrius gimtųjų Gataučių mokykloje, Vincas persikėlė mokytis į Linkuvos gimnaziją, o gyveno pas tetą Oną. Jau Linkuvos gimnazijoje išryškėjo Vinco puikios organizatoriaus savybės, perimtos iš tėvo ir krikšto tėvo, jo veiklos nuoseklumas, formavosi asmenybės atsakingumo, visuomeniškumo, bendruomeniškumo bruožai. Linkuvoje sustiprėjo vaikinuko ryšys su bažnyčia, Dievu. Tetos Onos, pas kurią gyveno, pavyzdžiu jis į bažnyčią eidavo kasdien: Maždaug tuo laiku, kai man buvo 16 metų, Viešpats leido išgirsti savo žodį. Kaip ir daugelis kitų, kas dvi savaites eidavau išpažinties ir kvietimų prie šv. Komunijos. Ir štai vieno kunigo žodis (gal rekolekcijų metu) pasiekė sąmonę: Kodėl neini prie Komunijos kasdien? 13 Septintoje klasėje V. Pupinis su suolo draugu Povilu Simonaičiu moksleivių žurnale rado skelbimą, kad Pagryžuvyje, jėzuitų naujokyne, šventoje savaitėje bus uždaros rekolekcijos berniukams moksleiviams; už išlaikymą 5 litai 14. Šis skelbimas buvo lemtingas. Pagryžuvio naujokyne tėvas T. P. Masilionis tik sustiprino jo pasiryžimą rinktis kunigystę, o gal ir vienuolinį gyvenimą. 39

2 Kai 1938 m. V. Pupinis baigė Linkuvos gimnaziją, pranešė tėvui, kad savo gyvenimą norėtų susieti su kunigyste ar vienuolio gyvenimu. Tėvas neprieštaravo, bet sūnui pasakė, kad kunigystė būtų geriau. Tais pačiais metais V. Pupinis, jausdamas tėvo T. P. Masilionio užnugarį, mamos brolio kunigo G. Spudo ( ), savo tėvų pritarimą, įstojo į Kauno jėzuitų noviciatą (Kauno katalikų vienuolių ordiną Jėzaus draugiją. Apie tuos jaunystės laikus ir pasirinkimą, kuriuo nė minutei neabejojo, V. Pupinis rašo: Man patiko visa gyvenimo tvarka aš niekada jos nekritikavau, žinojau, jog dienotvarkė galėtų būti ir geresnė, bet kol buvo tokia ji man buvo Dievo valia 15. V. Pupinį džiugino galimybė naujokyne dirbti apaštalinį darbą (dirbo tikybos mokytoju pradžios mokyklose). Pirmuosius įžadus V. Pupinis padarė 1940 m. rugsėjo 6 dieną. Istorijos kataklizmai lėmė, kad 1941 m. pradžioje V. Pupinis perėjo Lietuvos sieną ir atsidūrė Vokietijoje. Iš Berlyno keliems mėnesiams buvo nusiųstas į Drezdeno noviciato namus, o jau tų pačių metų rugsėjį atsidūrė Pullache, kur kartu su atvykėliais iš Šveicarijos, Liuksemburgo, studijavo filosofiją Didžiojoje kolegijoje. Pullachas 8 km nuo Miuncheno centro, tad V. Pupiniui teko išgyventi bombardavimus, matyti, kaip buvo sugriauta St. Michael jėzuitų bažnyčia, klebonija m. vasarą V. Pupinis netikėtai buvo grįžęs į Lietuvą, kur tėviškėje padėjo nuimti derlių. Šis įvykis labai pradžiugino Vincento mamą, kuri prieš dvejus metus atsisveikindama sūnui buvo sakiusi: Aš tavęs daugiau nebematysiu. Tiesa, kito susitikimo su sūnumi mama laukė beveik 30 metų iki 1972-ųjų. NAUJAS POSŪKIS APAŠTALAVIMAS RUSAMS Sunku atsakyti į klausimą, kodėl V. Pupinis nuo pat kunigystės pradžios rengėsi apaštalavimui Rusijoje, susiejo savo gyvenimą su rusų išpažįstamu tikėjimu. Taip lėmė istorinės aplinkybės, aplinka, į kurią pateko V. Pupinis. Po jo mirties daugelis pabrėždavo, kad kun. V. Pupinis išsiskyrė savo puikiu pasiruošimu darbuotis Rusijoje, gal dėl to jam tiek daug dėmesio skirdavo sovietinis saugumas. Jau Pullache jis rengė pamaldas ne tik Miunchene gyvenusiems lietuviams, bet organizavo ir Rytų apeigų slaviškas pamaldas. Dar karo metais V. Pupinis susipažino ir bendravo su rusais, atvežtais darbams į Vokietiją m. Romoje jis studijavo rusų kalbą ir Rytų liturgiją. V. Pupinio pasirinkimą apaštalauti Rusijoje kun. K. J. Ambrasas argumentuoja faktu, kad V. Pupinis matė, kad jauni rusai, nors ir nepriešingi religijai, visiškai nepažįsta Kristaus mokslo, dėl to jis prisidėjo prie būrelio jaunų jėzuitų, besirengiančių darbui su rusais 16. Tokiam apsisprendimui įtakos turėjo ir pragmatinis kolegos fratro Mikalausko siūlymas: Karas baigėsi, gal bus galima grįžti į Lietuvą, tad reikės mokėti rusų kalbą ir pažinti rusų stačiatikių apeigas. Važiuokim į Romą, į Rusų Kolegiją (Russicum) 17. Taip V. Pupinio biografijoje atsirado Russicum, t. y. Popiežiškoji rusų kolegija Romoje, kurią 1929 m. įkūrė popiežius Pijus XI, atsiliepęs į to meto rusų emigrantų, kurių Italijoje, Prancūzijoje buvo gausu po 1917 m. revoliucijos Rusijoje, prašymus. Ne tik rusų emigrantai, bet ir popiežius tikėjo, kad komunistinė valdžia Rusijoje kada nors baigsis ir reikės kunigų, kad krikščionybė Rusijoje atgimtų 18. Sovietiniais metais Rusų kolegija (Russicum) Šv. Teresės kolegija rengė misionierius dirbti Sovietų Sąjungoje, o kolegijai vadovavo jėzuitai, pavaldūs Romos kurijos Rytų bažnyčių kongregacijai. Kaip teigia 2010 m. spalio 1 d. Romos Popiežiškosios rusų kolegijos dabartinis rektorius lietuvis jėzuitas kun. Lionginas Virbalas, radęs čia savo kraštiečio V. Pupinio pėdsakų, ypač kolegija pasitarnavo ryšiams su Rusijos stačiatikiais užmegzti ir palaikyti po Vatikano II susirinkimo. Nors šioje kolegijoje Russicum pageidautina, kad čia įsikūrę žmonės mokėtų rusų arba kurią kitą slavų kalbą, svarbesnis yra kitas dalykas suvokimas, kad kitų apeigų pažinimas padeda suvokti, kad svarbiau yra ne išoriniai dalykai kalba, liturginiai rūbai, paveikslai, o bendras Evangelijos tikėjimas, kurį išpažinti galima skirtingomis kalbomis, ir priklausymas vienai Kristaus Bažnyčiai, vienijančiai įvairių tautų žmones m. liepos 1 d. Al Gesu kolegijos Rytų apeigų bažnyčioje vyskupo Aleksandro Evreinovo V. Pupinis buvo įšventintas kunigu: Primicijas mes (kartu su T. Mikalausku aut. past.) abu laikėm artimiausią sekmadienį Russikumo bažnyčioje; pamokslą rusiškai ir lietuviškai pasakė vysk. Petras Bučys. Buvo daug lietuvių, tarp jų ir ministeris Stasys Lozoraitis, Mocevičių šeima, kun. Ladas Tulaba, lietuvių kunigai ir klierikai 20. Tercijatą V. Pupinis praėjo Belgijoje, ten organizuodavo pamaldas kalnakasių miesteliuose, rūpinosi į vargą patekusių rusų šelpimu. Iš Belgijos 1949 m. V. Pupinis atvyko į Russicum ir įsitraukė į darbą su rusais važiuodavo į jų pabėgėlių stovyklas, ten laikydavo pamaldas, ėjo Comitato Russo pašalpos vedėjo pareigas, bendradarbiavo su Caritas organizacija, organizavo rusų vaikų atostogas Italijos kalnuose m. kun. V. Pupinis buvo paskirtas dirbti pastoracinį darbą Austrijoje iš pradžių Zalcburge, vėliau Vienoje. Jis buvo vadinamas pabėgėlių rusų kunigu, lankė jų diasporas Austrijoje, pabėgėlių stovyklas. Austriją, kurios pilietybė jam buvo suteikta, V. Pupinis pokalbių metu vadindavo savuoju kraštu. Per čia praleistus metus V. Pupinis susipažino beveik su visais toje šalyje gyvenančiais rusais, sudarė jų pavardžių, gyvenamųjų vietų kartoteką, kuri turi neįkainojamą išliekamąją vertę rusų išeivijos tyrinėtojams ir dar laukia tyrėjų dėmesio. Rusų pabėgėliai gerbė kun. V. Pupinį, nes jis ne tik dėstė jų vaikams tikybą, bet padėdavo išsiųsti siuntinius, padėdavo jiems emigruoti į kitas šalis, vertėjaudavo m. keleriems metams kun. V. Pupinis buvo atšauktas į Romą, kur jam buvo patikėtos kolegijos ekonomo pareigos. Romoje jis oficialiai buvo paskirtas kolegijos Tėvu Spiritualu Dvasios tėvu, ėmėsi kaupti Sovietų Sąjungoje ir užsienyje dirbusių vyskupų ir kunigų kartoteką. Misionieriaus pareigos neleidžia rinktis esi siunčiamas ten, kur tikslingiausia būti Bažnyčios vadovybės nuomone. Taip nuspręsta 1964 m. kun. V. Pupinį išsiųsti į Braziliją, kur gyveno daug pabėgėlių iš Rusijos, tėvai jėzuitai turėjo parapiją, berniukų internatą rusams, o vienuolės uršulietės mergaitėms. Brazilijoje kun. V. Pupinis praleido 15 metų. Su kunigu austru T. Steisser jis leido ir visus 15 metų redagavo mėnesinį žurnalą rusų kalba, iš viso išleido daugiau negu 200 numerių. Brazilija didelė šalis, todėl kunigas čia neturėjo galimybės pažinti visų rusų, bet stengėsi kuo daugiau jų aplankyti, laikė pamaldas Šv. Anos institute, kurį laiką dėstė tikybą rusų berniukų Šv. Vladimiro internate. Kun. V. Pupinis savo prisiminimuose rašo, kad neretai sekmadieniais tekdavę aukoti kelerias Mišias: portugališkai, paskui liturgiją rytų apeigoms rusams ar ukrainiečiams, o vakare lietuviškai

3 PIRMOSIOS KELIONĖS Į LIETUVĄ ATSPINDŽIAI V. PUPINIO LAIŠKUOSE Laiškai, rašyti sovietmečiu į Lietuvą, atspindi charakteringiausius V. Pupinio asmenybės bruožus. Būtina pabrėžti, kad jis nesistengė rašyti visiems Lietuvoje gyvenantiems broliams ir seserims nenorėjo jiems pakenkti. Sunku pasakyti, kodėl, bet daugiausia jis rašydavo broliui Aleksandrui (Aleksui), gyvenusiam Joniškyje, Kapsuko, o vėliau Adomo Varno gatvėje. Kun. V. Pupinis neabejojo, kad rūpestingas, kruopštus, pats mėgęs rašyti brolis Aleksandras perpasakos jo laiškų turinį visai giminei, pasklidusiai po Lietuvą ir Latviją. Beje, saugumo vengta ne be reikalo. Saugumas rodydavo padidintą dėmesį Pupinių giminei Lietuvoje, apie tai ne kartą A. Pupinis užsimena savo rankraštinėje knygoje Gyvenimo mokykloje 22, kurioje jis pasakoja savo gyvenimo istoriją. Kun. V. Pupinis sovietmečiu ne kartą bandė aplankyti savo gimtąjį kraštą, bet dažniausiai sovietinei valdžiai ir saugumui pagrindinis stabdys buvo ne tai, kad V. Pupinis buvo kunigas, bet faktas, kad jis užsienyje kaip jėzuitas dirbo, tarnavo rusakalbiams tikintiesiems, kuravo Rytų šalių bažnyčios reikalus, o čia Maskva ir įžvelgė didžiausią pavojų. Pagaliau XX a. 8 deš. pradžioje reikalai pajudėjo. Kun. V. Pupinio pastangos, atkaklumas davė vaisių. Tai atsispindi jo tuo metu rašytuose laiškuose broliui. Laiškai, rašyti iš Brazilijos į Lietuvą, liudija, kad V. Pupinis buvo dalykiškas, konkretus, rūpestingas žmogus. Žinodamas, kad Lietuvos saugumiečiai tikrina kiekvieną jo laišką, kunigas laiškuose nepolitikavo, mažai kalbėjo apie religijos reikalus. Gavęs žinią, kad gavo Sovietų Sąjungos vizą ir pagaliau galės aplankyti Lietuvą, pasiligojusius tėvus, brolius, seseris, 1972 m. rugpjūčio 10 d. broliui Aleksandrui (Aleksui) parašė optimistinį laišką: Atrodo, kad šį kartą tikrai pasiseks Jus aplankyti, tai yra, atvažiuoti į Vilnių. Man pranešė telefonu iš Rio de Jeneiro, kad Sov. Sąjungos viza man jau duota, turėsiu ten nuvažiuoti šiomis dienomis. Važiuoju turistu, taigi jau tiksliai numatyta, jog į Vilnių išvažiuosiu rugsėjo 23 dieną, šeštadienį, traukiniu iš Varšuvos (tikslaus laiko nežinom, nes čia neturima traukinių tvarkaraščio). Vilniuj (ir kituose miestuose) jau užsakyti ir apmokėti kambariai. Vilniuj būsiu iki 28 rugsėjo, o būsiu Rygoj. <...> Labai džiaugiuosi, kad galėsiu pamatyti Mamą ir brolius, seseris, kurie galės atvažiuoti į Vilnių ar į Rygą. Rodos, iš Vilniaus galima ekskursija į Kauną vienai dienai. <...> Jeigu galit, atsiųskit taip pat kokį nors adresą Rygoj, gal ten gyvena kas nors iš pažįstamų. Būtų gera, jeigu kas nors Vilniuj mano vardu aplankytų bažnytinę vyriausybę, t. yra vyskupijos valdytoją, ir paprašytų galimybės atlaikyti pamaldas rugsėjo 24 dieną (jeigu galima, Aušros Vartų bažnyčioj). Aš juk šiais metais miniu 25 metų kunigystės. Linkėdamas viso geriausio! Su Dievu Taigi 1972 m. V. Pupinio kelionė į Lietuvą sutapo su 25 metų kunigyste kunigu jis buvo įšventintas 1947 m. Romoje, Al Gesu bažnyčioje. Ketvirčio amžiaus kunigystės minėjimu jis buvo pasirinkęs Aušros Vartų bažnyčią Vilniuje. Ten jis ir aukojo Mišias, nes bažnyčios vadovybė seserį Teklytę buvo informavusi, kad jokio raštiško leidimo Mišioms aukoti nereikia. Kitu atveju vargu ar Mišias aukoti būtų leista. Šiame laiške autorius tarsi siunčia žinutę savo giminėms, kad jis lankysis ir Rygoje, nuo jo gimtųjų Gataučių Pakruojo rajone iki Latvijos sienos tik apie 20 km, taigi su artimaisiais jis tikėjosi pasimatyti ir ten. Dar po dviejų savaičių, 1972 m. rugpjūčio 25 d., laiške broliui jis informuoja, kad jau visiškai pasirengęs kelionei į Europą, tikslinasi susitikimų detales: Iš Romos rugs. 15 d. važiuosiu į Vieną ir į Varšuvą, ir rugs. 23 d. turiu atvažiuoti traukiniu iš Varšuvos į Vilnių. Vilniuj jau turiu užsakytą ir apmokėtą kambarį. Kaip jau prašiau, būtų gera turėti kokį nors adresą Vilniuj, kur galėčiau Jūsų ieškoti, jeigu nenusitiksim stoty. Ar Teklytė dar Vilniuj? Jeigu galima, Jurgio ir Emilijos Pupinių šeima. Gataučiai, Linkuvos vls Iš Algirdo Markūno rinkinio (toliau AM) 41

4 būtų gera turėti adresą ir Rygoj: 28 rugs. Iš Vilniaus važiuosiu į Rygą, ir 30 rugs. Į Leningradą. Juzytei, taip pat ir Tau juk arčiau į Rygą. Atvežk Sauliuką parodyti.<...> Taigi iki pasimatymo! 1972 m. rugsėjo dienos Lietuvoje kun. V. Pupiniui paliko neišdildomą įspūdį jis susitiko su beveik 30 metų nematytais broliais, seserimis, jų šeimomis, lankėsi bažnyčiose. Tiesa, saugumas nepadarė jam malonės aplankyti sunkiai Gataučiuose sergančio tėvo. Tai sūnus padarė slapčia, padedamas savo organizuotų brolių. Kun. V. Pupinis tėviškėje atsisveikino su tėvu, o po kelių dienų jau Rygoje sužinojo apie jo mirtį. Šį kartą saugumas jam padarė išimtį ir liepė iš Rygos grįžti į Vilnių, o iš ten su saugumiečių palyda atvyko į laidotuves, aukojo Mišias Linkuvos bažnyčioje. Po pirmosios kelionės į tėviškę, padažnėjo kun. V. Pupinio laiškai, kuriuose jis džiaugėsi galimybe pasimatyti su artimaisiais m. spalio 24 d. laiške iš Romos jis rašo: Jau vėl esu Romoj, kur tiek metų pragyvenau, o už dviejų dienų eisiu į laivą ir plauksiu į Braziliją: lapkričio 10 dieną jau būsiu San Paulo mieste. Dėkoju Tau ir visiems broliams bei seserims už tokį gražų sveikinimą ir už visą pagalbą. Nors ir palaidojom tėvelį, bet man kažin kaip ramu širdyje, kad galėjau būti jo laidotuvėse. Pirmas šv. Mišias už jo vėlę atlaikiau Rygoj, 7-tą dieną po mirties Leningrade, o 30-tą dieną laikysiu laive. Kaip Kaziuko sveikata? Meldžiuos už jį. <...> Linkiu Tau Viešpaties palaimos! Netrukus jis jau iš Brazilijos džiaugiasi fotografijomis, išsako rūpestį ir nerimą dėl brolio Kazio, vienintelio sūnaus, pasilikusio gyventi gimtinėje Gataučiuose, sveikatos, aprašo savo veiklą Brazilijoje: San Paulo, 1972.XII.12 Sveikinu Tave ir Tavo šeimą Kalėdų šventėse ir Naujų 1973 metų proga. Laimės ir Viešpaties palaimos! Dėkoju už Tavo laiškus ir fotografijas. Du Tavo laiškus su fotografijomis gavau iš Romos (jie ten atėjo po mano išvažiavimo) ir vieną laišką (iš XI.12) čia San Paulyje, visi su fotografijomis. Ypatingai už fotografijas dėkoju: ir man prisiminimas, ir kitiems parodyti galiu. Kur tik nueinu, reikia pasakoti apie kelionę į Lietuvą. Tikiuosi, kad Kazys sveiksta ir kad greit galės grįžti į namus. Aš jam parašysiu Gataučių adresu. <...> Vasario mėnesį čia San Paule įvyks Pietų Amerikos lietuvių kongresas. Tiesa, aš nepriklausau organizatoriniam komitetui, bet prisidėti tai šen, tai ten reikia. Geriausių sveikinimų Tau, Daliai ir Sauliukui! Panašaus turinio laišką kun. V. Pupinis siunčia ir po metų. Jame užsimenama apie mišrių šeimų Brazilijoje situaciją, būtinybę toli nuo tėvynės išsaugoti tautiškumą, tradicijas, religiją: San Paulo, 1973.XII.25 d. Brangus broli! Sveiki sulaukę Šventų Kalėdų! Geriausių sveikinimų Tau, žmonai ir vaikams! Daug laimės ir ramybės Naujuose Metuose! Tu jau žinai, jog su laiškais aš vėlinuos. Prieš Kalėdas nebuvo nei laiko, nei nusiteikimo. Kadangi mirė mūsų Tėvas Jonas Bružikas, prieš Kalėdas turėjau padėti lietuviams kunigams kalėdoti, tai yra lankyti lietuvių šeimas, perduoti joms Kalėdų plotkeles, pašventinti namus ir pasikalbėti. Yra daug tokių lietuviškų ar pusiau lietuviškų šeimų, kurie neateina nei į lietuviškas pamaldas bei parengimus, nei jaučiasi lietuviais: gyvena Brazilijoj virš 40 metų, dažnai sudarę mišrias šeimas tautybės atžvilgiu, o vaikai ir anūkai lietuviškai nebekalba. Taigi mūsų kalėdiniai aplankymai turi ir tautinės reikšmės, ir religinės: jeigu jiems bus reikalingi kokie nors religiniai patarnavimai, žinos, kur kreiptis. Daug kam pasakojau apie savo kelionę į Lietuvą: gaila tik, kad Lietuvoj nedaug ką mačiau, o Vilnių tik retai kurie lietuviai pažįsta. Šiandie, Kalėdų dieną, vidurnakčio Mišias atlaikiau melsdamasis už Mamą ir visus brolius bei seseris. <...> Laimingų Naujų Metų! Ypač jautrūs kun. V. Pupinio laiškai savo mamai į Gataučius. Juose spinduliuoja meilė gimtajam kraštui, sūnus mamai rašo, kad Gataučiuose pajuto, kas yra tikroji tėviškė, išgyvena dėl brolio Kazio ir kitų artimųjų mirties: San Paulo, 1973.XII.25 d. Brangi Mama, Šventų Kalėdų dieną rašau Jums, sveikindamas Jus tos šventės proga. Vidurnakčio Mišias šiandien atlaikiau už Jus, už visus brolius, seseris bei visus giminaičius. <...> Dėkoju labai už Jūsų laišką iš Gataučių. Kai lankiausi ten, nors ir neturėjau laiko daugiau apsidairyti, bet pajutau, jog ten yra tikroji tėviškė, kur gimiau ir vaikystę praleidau. Neturėjau laiko nei su Jumis, nei su broliene Ole daugiau pasikalbėti, bet turiu daug fotografijų, kuriuos Alius metų bėgyje atsiuntė, ir galiu visus prisiminti. Nuolat meldžiuos dėl tėvelio, už Kazio vėles, ir už tetą Aliutę, kuri senais laikais daug man padėjo. Mūsų kunigų aplinkraščiuose buvo paskelbta, jog mirė mano tėvelis, ir daugelis už jį meldėsi. Kaip tik dabar gavau atviruką nuo vieno pažįstamo kunigo, vokiečio, gyvenančio Jeruzalėj; jis rašo, jog, pagal vietinius papročius, uždegė žvakę Kristaus Grabo bažnyčioj ir ant Golgotos už mano tėvelio vėlę. Jūsų atsiųstos fotografijos man nuolat primins Kazio kapą; jos gražiai padarytos, aiškios, gerai parodo tą reikšmingą paminklą ant kapo. Aš jau daug kam jas rodžiau. Kadangi dabartiniais laikais nedaug kas iš Brazilijos lietuvių gali aplankyti Lietuvą, man teko daug pasakoti apie gyvenimą ten. <...> Siunčiu daug geriausių linkėjimų visiems broliams ir seserims, ypač gi brolienei Olei, Reginai ir kitiems Kazio vaikams. Tegul Dievas laimina Jus! Jūsų sūnus Vincas Kun. V. Pupinio laiškų datos rodo, kad jis, būdamas labai užimtas žmogus, laiškus susitelkdavo rašyti prieš svarbiausias metų šventes Velykas, Kalėdas ir, aišku, liepos mėnesį, kai prisimindavo Linkuvos metų atlaidus Škaplierną. San Paulo, 1974.IV.2 d. Sveikinu Tave ir Tavo šeimą Kristaus prisikėlimo šventėje! Daug džiaugsmo ir Viešpaties palaimos! Tikiuos, jog visi esate sveiki ir galite džiaugtis gražiu pavasariu. Ar Tavo liga neatsinaujina žiemos mėnesiais? Kaip auga Tavo vaikai? Ir kaip kiti broliai bei seserys? Į Gataučius parašysiu mamos vardu: ji, turbūt, ten tebegyvena. 42

5 Pas mus eina velykiniai pasirengimai. Šiandie rengiau mūsų leidžiamą parapinį biuletenį: rytoj reikės dar patikrinti ir perrašyti. Ten aprašiau ir savo kelionę į Brazilijos provinciją Bohia, į Salvador miestą (autobusu 33 valandos kelio, apie 2000 kilometrų). Pakeliui galima stebėti, kiek dar daug tuščios, neapdirbtos žemės Brazilijoj. Gal žemė ir klimatas netinka apdirbimui, to nežinau bet tuščių plotų čia daug. Salvador mieste yra keletas lietuvių, yra ir lietuvis kunigas; jis dabar yra brazilų policijos kapelionas. <... Mano sveikata visai gera, nieku negaliu skųstis. Siunčiu daug sveikinimų visiems! San Paulo, 1974.XII.9 d. Siunčiu Tau, Tavo šeimai, mamai ir visiems broliams bei seserims širdingiausių sveikinimų Kristaus gimimo šventėje. Linkiu visiems geriausių Naujų 1975 metų. Dabar, prieš Kalėdas, lankau lietuvių šeimas San Paulo mieste. Atnešu jiems plotkelių (dabar čia vartoja lietuvišką žodį kalėdaičiai, bet žmonės prie to žodžio dar nepripratę), pasikalbam, sukalbam maldą, pašventinu namus. Žinoma, dieną namuose galima sutikti tik senelius, arba tik šeimininkes, nes kiti dirba arba mokosi. Anksčiau manęs nesiųsdavo šeimų lankyti kalėdoti, bet kai prieš pusantrų metų mirė Tėvas Bružikas, liko mažiau kunigų, ir dabar mane kviečia padėti. <...> Linkėdamas Jums visiems Viešpaties palaimos Jūsų gyvenime brolis Vincas. San Paulas, 1975 m. birželio 29 d. Jau gal truputį pasivėlinau: nežinau, ar dar nueis laiškas iki Škapliernos, kad susitikime Linkuvoj ar Gataučiuose mano vardu galėtum pasveikinti mamą ir visus brolius bei seseris. Nuoširdžiai sveikinu visus! Pasakyk visiems, kad esu sveikas ir jaučiuos gerai. Šiandie sekmadienis, apaštalų šv. Petro ir šv. Povilo šventė. Prisiminėm Šventąjį Tėvą Romjoje: Romoj šiomis dienomis, šventųjų metų proga, susirinko daug užsienio lietuvių katalikų. Yra ten ir Brazilijos atstovų: du kunigai (kurie asmeniškais reikalais lankėsi Europoj) ir keleta pasauliečių. Daug nuvažiuoti negalėjo: Brazilija toli, kelionė daug kainuoja. Be to, mūsų lietuviai metų gale ruošia didelį pasaulinį jaunimo kongresą ir visais būdais renka pinigus svečiams priimti. <...> Kaip Tu jauties? Kaip žmona ir vaikai? Siunčiu sveikinimų jiems! Tegul Viešpats Jus laimina Vertingi kun. V. Pupinio laiškai, kuriuose jis aptaria Bažnyčios pasikeitimus po Vatikano II susirinkimo, teigia, kad permainos ne visų kunigų vienodai vertinamos, kad prie permainų žmones reikia palaipsniui pratinti: Pernibe, 1975 m. vasario 11 d. Užgavėnių proga keletą dienų praleidžiu mūsų pajūrio viloj, miestely Pernibe. Karnavalas (Užgavėnės) brazilų labai mėgiamas laikas, praktiškai keturias dienas nedirbama, teigi su keletu jaunuolių atvažiavau prie jūros. Labai karšta, bet vakare jau vėsiau ir mano jaunikaičiai nuėjo į miesto centrą pasižiūrėti gatvėse šokančių brazilų. Kunigas Vincentas Pupinis Austrijoje Nuotrauka iš Teodoros Katilienės rinkinio (toliau TK) Dėkoju už Tavo kalėdinį laišką ir visus aprašymus. Perduok mano sveikinimus Mamai ir visiems mūsiškiams. Tikrai, retai berašiau, turbūt, senatvės įtaka. Tikrai, bažnytiniam gyvenime, ypač bažnytinėse apeigose, po Vatikano Antrojo Susirinkimo metais, yra gana daug pamainų. Pirmiausia reikia pasakyti, kad Bažnytinis Susirinkimas visą religinę veiklą ir religines apeigas norėjo daugiau priartinti prie paprasto žmogaus gyvenimo, dėl to suprastino ir apeigas, ir maldos namų puošnumą. Žinoma, įvedant tuos bendrus pakeitimus, kai kurie dvasiškiai nuėjo per toli: išmetė visa tai, kas buvo sena, ir prigalvojo visokių naujų dalykų. Dėl visų tų permainų jokiu būdu negalima kaltinti Šventojo Tėvo: kalti tie, kurie nesilaiko jo bendrų nurodymų ir elgiasi pagal savo galvą. Po Vatikano Bažnytinio susirinkimo įvairių kraštų vyskupams duota daugiau galimybės savarankiškai veikti, kiekvienam gi krašte yra savos problemos, savo papročiai. Be to, ir kunigai ne visada laikosi vyskupų nurodymų, elgiasi savarankiškai ir dažnai neišmintingai. Lietuvoj, kaip Tu rašai, bažnytinės reformos įvedamos pamažu, kad tikintieji ramiai priimtų. Vakarų Europoj ir kitur (ir pas mus Pietų Amerikoj) reformos irgi buvo įvestos palaipsniui, tik Jūs Lietuvoj apie tai ne taip greit sužinojot. Šv. Mišios laikomos krašto kalba, arba kaip žmonės nori (sakoma, mūsų San Paulo mieste, kur daug visokių imigrantų, šv. Mišios laikomos 50 kalbomis). Naujos apeigos krikštui, jungtuvėms, kur ne tik kunigas kalba, bet ir tikintieji daugiau dalyvauja; prieš krikštą tėvai ir krikšto tėvai, o prieš jungtuves jaunieji turi praeiti tam tikrus kursus religinį pasirengimą. Visa tai juk gerai ir gražu. Žinoma, kai kur nueinama per toli. Kai kuriuose kraštuose pradedama praktikuoti, kad šv. Komunija duodama į ranką (pas mus Brazilijoj labai retai kai kur buvo įvesta, kai siautė meningito ligos epidemija). Bet juk pirmaisiais krikščionybės laikais irgi taip buvo daroma, ir tikintieji nešdavo Komuniją į namus, savo namiškiams. Pats Jėzus Kristus pirmąsias šv. Mišias celebravo vakare, tuojau po vakarienės, prie vakarienės stalo, ir, turbūt, davė Savo Kūną apaštalams į rankas (kaip buvo tikrai, niekas nežino). Taigi ir tokios rūšies reformos turi savo pagrindą, nors ir atrodo 43

6 keista, nelauktai apie tai sužinojus. Pas mus, kai tikinčiuosius spauda palaipsniui paruošia, visa tai atrodo paprasčiau, nėra ypatingų staigmenų. Linkiu viso gero Tau ir Taviškiams. Justukui pridedu keletą pašto ženklų. Laišką pasiųsiu, kai grįšiu iš San Paulo. Sekmadienį, vasario 16 dieną, lietuvių parapijoj ir lietuvių seserų mokykloj bus iškilmingai paminėta Tautos Diena. Tegul Viešpats Jus laimina. San Paulas, 1976 m. liepos 3 d. Užvakar gavau Tavo laišką ir apsidžiaugiau, kad pas Jus viskas eina gerai, kad Mama patenkinta Linkuvoj. Dabar greit bus Škaplierna, gal vėl ją sutiksi, taigi perduok mano sveikinimus ir pasakyk, kad visada ją ir visus gyvuosius ir mirusius prisimenu maldose. Pasveikink ir senąjį kleboną kun. Danį. Dabar pas mus žiema. Tiesa, kai būna gražus oras, būna šilta ir net karšta. Pavyzdžiui, praėjusį sekmadienį buvau pajūry; ten vienuolės moko katekizmo, surinkusios vietinės bendruomenės vaikus, o mane kartais kviečia atlaikyti ten šv. Mišias. <...> Viešpaties malonė tebūna su Jumis visais! Jau minėta, kad ne viename laiške kun. V. Pupinis mintimis grįžta į pradžių pradžią tėviškę Gataučiuose, kur yra visų Pupinių šaknys. Deja, bėgant metams iš Lietuvos jis sulaukia žinių apie artimų žmonių mirtį: San Paulas, 1977/III/31 d. Sveikinu Tave, Tavo šeimą, Mamą, visus brolius bei seseris Šventų Velykų proga! Geriausių linkėjimų, Viešpaties palaimos! Dėkoju už Tavo laišką, kurį gavau prieš keletą dienų. Dėkoju už geras žinias apie mamą. Dabar ateina pavasaris, bus dar linksmiau Linkuvos namely. Gaila, jei Gataučiuose niekas nepasiliks. Vis dėlto tai tikroji tėviškė, net ir man taip toli gyvenančiam. Mamai, turbūt, irgi bus gaila: Gataučiai juk visų Pupinių šaknys. Bet gyvenimas eina savo keliu, ir žemėje nieko pastovaus nėra. Dėkoju už pranešimą apie kan. Danio ir kun. Baltrukėno mirtį. Prisiminsiu juos maldoje. Ypač kun. Baltrukėnas buvo man artimas: jo laikais aš baigiau gimnaziją, ir su juo tariaus apie tolimesnį gyvenimą. Jau girdėjau, kad paskutiniaisiais metais jis buvo jau ligotas. Tavo prisiųstą žinią perdaviau mūsų lietuviško laikraščio Mūsų Lietuva redakcijai; bus išspausdinta, turbūt, šios savaitės numery. Bet kiek žinau, iš mūsų krašto nedaug lietuvių čia Brazilijoj tėra. Mano taip vadinamieji dėdės Silickai išvažiavo iš Lietuvos jau 1927 metais, kun. Danio nepažino. Iš viso, daugumos lietuvių čia seni emigrantai ( išvažiavę iš Lietuvos) ir jau čia gimusios kartos. Pernai šventė 50 metų sukaktį nuo pirmųjų lietuvių atvažiavimo į Braziliją; ta proga į vieną miesto aikštę, lietuvių apgyvendintam rajone, pavadino Pra a da Republica Lituana. O neseniai išėjo ir knyga Penkiasdešimtmetis lietuvių ir portugalų kalba (200 puslapių, 350 fotografijų). Kaip Tau jau pasakojau, čia San Paulo yra dvi lietuvių parapijos: viena teritorinė (bažnyčia stovi Lietuvos Respublikos aikštėj), kita grynai tautinė (jai priklauso visame mieste išsiblaškę lietuviai). Iki šiol tą tautinę parapiją vedė lietuviai kunigai jėzuitai (jų buvo net keturi, o paskutiniu laiku tik du). Dabar jėzuitai iškeliami į kitus kraštus, o tautinę parapiją perima lietuviai seleziečiai: du jau čia, dar du atvažiuos iš Italijos. Naujos jėgos, nauji planai. Linkiu Jums visiems daug velykinio džiaugsmo! San Paulas, 1978 m. rugsėjo 2 d. Telegramą, pranešančią Mamos mirtį, aš savo laiku gavau. Amžiną jai atilsį tegul duoda Viešpats Dievas. Jos amžius jau buvo didelis; gyvenimas be jėgos atsikelti jau buvo sunkus. Bet atsiskyrimas su Mama mums, jos vaikams, vis dėlto yra liūdnas įvykis. Aš tai gyvenu toli nuo Mamos, buvau lyg ir atpratęs su ja susitikti. Jums gi visiems, kurie matėte, kaip Mama pamažu silpnėjo, pamažu prisiartinanti paskutinioji valanda, mirtis ir laidotuvės tikrai buvo gilus pergyvenimas. Išreiškiu visiems užuojautą. Mamai mes visi dėkingi už gyvybę, už išauklėjimą, aš ypatingai už paruošimą į kunigo pašaukimą, už visas jos motiniškas maldas. Sakoma, kad motinos malda visada pasiekia dangų. Taip buvo ir su mūsų Mamos maldomis. Sužinojęs apie Mamos mirtį, meldžiuos už jos sielos amžiną ramybę šventose Mišiose, kartu su manim meldėsi ir seserys vienuolės, kurių vienuolyne laikau pamaldas, ir visa mūsų parapija. Ją prisimename kiekvieną dieną maldose. Vakar gavau Tavo laišką, kur Tu aprašai Mamos paskutines valandas žemėje ir jos ramią mirtį po poteriavimo. Už ką ji meldėsi? Žinoma, už mus visus. Taigi dabar mūsų pareiga jai už tai atsilyginti. Tu klausei, ar galiu atlaikyti gregorianines šv. Mišias. Aišku, aš noriai pažadu. Pradėsiu tas Mišias celebruoti jau rytoj, arba gal poryt. Ir melsimės visi kartu, Jūs ir aš. Kai turėsit fotografijų iš Mamos laidotuvių, atsiųskite man, būsiu labai dėkingas. Prisimindamas Jus visus maldose DARBAS VATIKANE 1979 m. pabaigoje kun. V. Pupinis buvo atšauktas į Vatikaną ir nuo 1980 m. vadovavo Vatikano radijo Rusų skyriui. Radijo vadovybė ieškojo patyrusio kunigo, mokančio rusų kalbą, galinčio ne tik rengti laidas, bet ir redaguoti, patikrinti rusų pasauliečių radijui siūlomus ir rengiamus tekstus. Tokiam darbui kun. V. Pupinis puikiausiai tiko buvo sukaupęs daug medžiagos apie rusų stačiatikių Bažnyčią, radijo laidoms parengė nemažai apžvalgų, apybraižų apie stačiatikių vyskupijas Rusijoje po Antrojo pasaulinio karo. Kadangi kun. V. Pupinis 15 metų dirbo Brazilijoje, jis labai konstruktyviai padėjo rengti popiežiaus Jono Pauliaus II kelionę į Braziliją 1980 m. Apie tai jis kukliai rašo broliui 1980 m. birželio 29 d.: Dėkoju už sveikinimus, man 60 metų bebaigiant. Tikrai jau jaunatis praeina. Bet dar jaučiuos gerai, ligomis girtis negaliu, vaistų jokių nevartoju. Paminėti tą datą vis dėlto reikės: jau susitarėm, kad pakviesiu bendradarbius tos Vatikano įstaigos, kur dabar dirbu, į mūsų vienuolyną pietums. Darbas ten kaip tik mano amžiui atitinka: mes renkam žinias, rašom pranešimus, verčiam iš vienos kalbos į kitą. Vatikanas labai gerai informuotas, nes katalikų Bažnyčia veikia visur, iš visur ateina pranešimai. Popiežius Jonas Paulius II rytoj skrenda į Braziliją. Prieš tai visa kelionė buvo gerai paruošta, visa numatyta; popiežiaus kalbos jau paruoštos ir verčiamos į daug kalbų. Popiežių lydintieji asmenys visą laiką per radiją, tele- 44

7 foną ir televiziją bus susijungę su Vatikanu. Aš prie viso to irgi truputį prisidedu. <...> Romoj jau prasideda karščiai ir vasaros laikas. Aš šią vasarą iš Romos nesirengiu išvažiuoti. Bet sekančiais metais, jei Dievas duos sveikatą, rengiuos į Lenkiją; jeigu bus galima, norėtųsi ir į Vilnių užsukti. Taigi laiške pirmąkart užsimenama apie planuojamą kun. V. Pupinio kelionę į Lietuvą. Antros kelionės į Lietuvą planai atsispindi laiškuose, rašytuose nuo 1980 metų. Laiške iš Romos 1980 m. gruodžio 4 d. kunigas rašo: Vilnių aplankyti rengiuos, jei bus galima, antroj rugsėjo pusėj. Taigi dar toli. Esu kviestas į Varšuvą. Norėtųsi aplankyti dar ir Minską, Maskvą, Kijevą ir Odesą, nes ten yra katalikų grupės. Kaip ir prieš pirmąją kelionę į Lietuvą 1971 metais, kunigas V. Pupinis artėjant kelionei su jam būdingu kruopštumu, nuoseklumu laiškuose aptaria kelionės detales. Tiesa, laiške broliui 1981 m. gegužės 28 d. jis užsimena apie atminties susilpnėjimą: Paskutiniais metais jaučiu atminties susilpnėjimą. Kad atsiminčiau, užsirašau ant popierių, bet paskui tų popierių per daug, ir juose sunku ką nors surasti <...> Kadangi senstu, reikėtų kelionės į Vilnių toli neatidėti. Dabar jau darau planus. Ar Jums būtų gera, jeigu aš atvažiuočiau į Vilnių rugsėjo 19 dieną, šeštadienį? Sekmadienį prieš tai norėčiau būti vienoj šventėj Lenkijoj. Į Vilnių atvažiuočiau traukiniu iš Varšuvos, o gal iš Minsko. Pasilikčiau Vilniuj tris ar keturias dienas. San Paulas, 1981 m. rugp. 19 d. Dėkoju už Tavo laišką iš liepos 19 d., su sidabrinių vestuvių fotografijomis. Taigi dabar lauksim auksinių, 21-ame amžiuje. Tavo Dalios iki šiol dar nebuvau sutikęs. Atvežk į Vilnių! Šiandie gavau pranešimą, kad viza man jau gauta. Taigi, jeigu Viešpats Dievas apsaugos nuo ligos ar kito nelaimingo atsitikimo, tikiuos rugsėjo 19 dieną (lygiai už mėnesio!), apie 4 valandą po pusiaudienio traukiniu iš Minsko atvažiuoti į Vilnių. Man sakė, jog traukinys apie 11 val. išvažiuoja iš Minsko. <...> Taigi prašau pranešti visiems apie mano atvažiavimą norėčiau visus susitikti. Kaip Tau rašiau, norėčiau vienai dienai nuvažiuoti ir į Kauną. Kokiam viešbuty Vilniuje mane apgyvendins, man nenurodė: gautoj kvitancijoj tik sakoma, jog apmokėjau kambarį. Turbūt Inturisto biure Vilniuje galima sužinoti. Su geriausiais linkėjimais! Antroji kun. V. Pupinio savaitės viešnagė Lietuvoje 1981 m. rugsėjo mėnesį buvo trumpa, bet vėl labai emocinga: susitikimai su gausia gimine, aukotos šv. Mišios Onos bažnyčioje Vilniuje. Būta ir nusivylimo, kadangi abu tėvai jau buvo mirę, neleista apsilankyti ne tik tėviškėje, bet ir pas giminaičius Kaune saugumas už kelionę, tiesa, pasiūlė mokėti doleriais, kurių kunigas neturėjo. Iš tos kelionės kun. V. Pupinis ypač brangino nuotraukas, kurių vienoje 8 broliai ir seserys (deja, brolio Kazio vieta nuotraukoje jau tuščia), kita su brolių ir seserų vaikais. Iškart po kelionės jis rašo jau iš Romos, dėkodamas visiems, kurie jį šiltai priėmė, o ypač jaunesniajai seseriai Teklei, kurios namuose Vilniuje ir vyko gausios šeimos pasisėdėjimas, tiesa, akylai stebėtas saugumiečių: Roma, 27.IX.1981 Vakar grįžau į Romą sveikas ir patenkintas, nors ir šiek tiek nuvargęs, nes paskutines dvi naktis praleidau traukiny. Išvykęs iš Vilniaus trečiadienį vidurdieny, vakare atvykau į Varšuvą, kur pernakvojau vienuolyne. Kitą dieną nuvažiavau pasimelsti į Čenstokovą (Lenkijoj); naktį nuvažiavau į Vieną; paskui į Klagenfurtą, kur aplankiau vieną vienuolę, kuri dirbo kartu su manim Brazilijoj. Sekantį rytą, šeštadienį, jau buvau Romoj. Reikėjo daug pasakoti ir vaišinau visus gautais iš Teklytės ir visų Jūsų saldainiais bei riešutais. Į Kauną man nepavyko nuvykti, nes kainavo apie 100 rublių, ir reikėjo mokėti doleriais, o jų jau neturėjau užtektinai. Bet paskambinau dėdienei į Kauną ir ji pati atvažiavo į Vilnių. Pupinių šeimos sueiga grįžus iš Romos kunigui Vincentui Pupiniui. Nuotraukoje antras iš kairės. Gataučiai AM 45

8 Labai jai dėkingas, kad atvažiavo. Ji buvo mano Mišiose šv. Onos bažnyčioj, paskui papusryčiavom pas Teklę ir nuvažiavom į stotį. Atvažiavo atsisveikinti ir Alyzas: ir su manim atsisveikinti, ir Teklę pasveikinti jos vardadienį. Atėjo ir Simonaitis su žmona, ir dar kai kas iš buvusių klasės draugų. Ačiū visiems! Gerai, kad atidaviau Teklei gautą iš vieno kunigo gintarinį rožančių. Gintaro išvežti negalima. Aš turėjau dar kitą gintarinį rožančių, ir dar Jūsų gintarines dovanas tai vos vos praleido. Šiaip visa patikrino, bet nieko nesulaikė. Parašyk Teklei ir padėkok jai, mano vardu, už tokį gražų priėmimą. Aš visiems, su pasididžiavimu, galiu pasakoti, kad visi mano broliai ir seserys gyvena labai draugiškai, padėdami vieni kitiems, o savo darbštumu bei sumanumu yra įsitaisę neblogai. Ačiū Jums visiems ir tegul Viešpats laimina Jus! Po šios kelionės kun. V. Pupiniui kilo idėja ką nors iš Lietuvoje gyvenančių Pupinių jaunesniosios kartos pakviesti paviešėti į Romą, Vatikaną. Jis pasirinko mirusiojo brolio Kazio dukrą Reginą Pupinytę, tuometinę Vilniaus universiteto studentę, studijavusią lituanistiką. Buvo gautas iškvietimas, deja, studentei nebuvo leista išvykti. Kaip prisimena R. Pupinytė, ją iškvietė į viešą prašymo svarstymą, kuriame dalyvavo ne tik fakulteto, universiteto atstovai, bet ir keli nepažįstami asmenys. R. Pupinytės buvo klausiama, kodėl dėdė išvykti pasirinko būtent ją. Apie politines pažiūras, religiją nebuvo kalbama, o neišleidimo priežastis buvo rasta labai nekalta jos studijų knygelėje užfiksuotas vienas blogesnis pažymys, įrodantis, kad tokia studentė kelionės į Romą neverta... Dirbdamas Vatikane kun. V. Pupinis ne kartą išvykdavo į ilgesnes ar trumpesnes keliones. Ypač jam malonu būdavo paviešėti Brazilijoje, kurioje gyveno daug pažįstamų. Savo kelionės įspūdžius jis papasakodavo laiškuose broliui. Tie laiškai šiandien vertingi ir lietuvių išeivijos istoriją aprašantiems tyrinėtojams, nes juose atsispindi lietuvių diasporos istorija: Kunigas Vincentas Pupinis per viešnagę Vilniuje prie Aušros Vartų TK San Paulo, 1985 m. kovo 21 d. Brazilijoj esu jau virš trijų mėnesių aplankiau daug pažįstamų. Užvakar šventėm šv. Juozapo šventę, nes pagrindinė lietuvių parapija čia pašvęsta šv. Juozapui, o klebono vardas Juozapas (Žoze kaip čia sakoma). Kai Lietuviai pradėjo kurtis San Paulo mieste ( metais), vienas užmiesčio lauko savininkas išdalino savo žemę į sklypus, padovanojo didelį sklypą lietuvių bažnyčiai statyti, ir prikalbinėjo lietuvius pirkti sklypelius aplink bažnyčią. Taip ir buvo įsteigta lietuviška Vila Zelina kolonija metais, minint 50 metų lietuvių kolonijos sukaktį, miesto valdyba aikštę, prie kurios randasi bažnyčia, pavadino Respublica Lituana vardu. Prieš bažnyčią buvo pastatytas lietuviškas kryžius, o aikštėj statomas paminklas emigrantams iš Lietuvos. Dabar auga jau ketvirtoji emigrantų karta, ir jaunimas dažnai jau nemoka lietuviškai; sukuriamos mišrios šeimos. Bet dar veikia lietuvių kalbos mokyklėlė vaikams, yra tautinių šokių grupė, kunigai saleziečiai leidžia nedidelį savaitinį laikraštį. Veiklus šv. Juozapo bažnyčios klebonas, sutelkęs grupę lietuvių, įsteigė Lietuvių sodybą 70 km už miesto, kalnuotoj vietoj. Nupirko nemažą žemės gabalą, padalino į sklypelius ir pardavė juos tik lietuviams. <...> Tegul Viešpats laimina Jus! 1987 m. laiškuose į Lietuvą kun. V. Pupinis džiaugiasi ir pasakoja apie Lietuvos 600 metų krikšto jubiliejaus minėjimus: Roma, 1987 birželio 29 d. Norėjau Tau jau vakar parašyti, kaip šventėme čia Romoj Lietuvos krikšto jubiliejų net nesuspėjau. Žinojau, jog ir Lietuvoje švenčiama; turiu aš dar Tavo eilėraštį. Romoj buvo daug lietuvių (sako, virš 2000) iš įvairių kraštų, ypač gi iš Amerikos (nes jie turtingesni, lengviau kelionę apmokėti). Iš Čikagos buvo lietuvių operos choras gal apie 50 žmonių. Daug giedojo ir dainavo! Iš Vokietijos buvo lietuviškos gimnazijos šokėjų grupė rodos, 15 porų. Aprašysiu tau paeiliui. Aš paėmiau sau kelių dienų atostogas, kad būčiau laisvas iškilmėms. Prieš patį minėjimą buvo pravestas 3 dienų mokslinis-istorinis studijų seminaras iš viso 12 paskaitų. Buvo istorikai iš įvairių kraštų, visi profesoriai; ir tikrai stebėtina, kiek profesoriai visokių žinių randa dokumentuose. Buvo du vokiečiai profesoriai, vienas danas, trys lenkai, vienas iš Didžiosios Britanijos (jo pavardė Giedroyc). Vienas amerikietis, dvi moterys lietuvės iš Amerikos, ir mano mokslo draugas kunigas iš Romos, bažnytinės istorijos fakulteto dekanas. Paskaitose buvo vartojamos keturios kalbos. Tiesa, virš programos vienas iš Lietuvos atvažiavęs kunigas kalbėjo (anglų kalba) apie Vilniaus katedros istoriją ir naujausius archeologinius tyrinėjimus. <...> Šeštadienį visus priėmė šv. Tėvas, perskaitė kalbą lietuviškai; lietuvių choras giedojo. Buvo gal koks šimtas lietuvių kunigų nemaža iš jų buvo kada tai man pažįstami, bet daug metų nesimatę nebepažinom vienas kito. Popiežius, eidamas per salę, daug kam padavė ranką; nusifotografavo su gimnazistų būriu, su lietuviais vyskupais, su kunigais, su vienuolėmis. Vienas lietuvis vyskupas (Marcinkus iš Amerkos) dirba Vatikane, lyg ir finansų ministeris ; kitas (Bulaitis) yra popiežiaus nuncijus Centrinėj Afrikoj; iš Lietuvos buvo vysk. Vaičius; iš Amerikos Brizgys ir Baltakis; ir vysk. Deksnys iš Vokietijos. <...> 46

9 Sekmadienį buvo popiežiaus Mišios lietuviams ir vyskupo Jurgio Matulaičio beatifikacija. Su popiežium celebravo įvairių Europos tautų vyskupai; žinoma, ir lietuviai vyskupai patarnavo ir vakar įšventintas diakonas. Giedojo šv. Petro bazilikos choras ir lietuvių choras. Labai iškilmingos pamaldos. <...> Tau pasiųsiu knygutę Vatikano išleistą popiežiaus Mišių tekstą. Sveikinu taip pat Tave, Tavo šeimą ir visus Škapliernos švenčių proga perduok mano sveikinimą visiems, kuriuos sutiksi. Telaimina Jus Aukščiausias. Roma, 1988 m. V 15 d. Neseniai Romoje lankėsi Lietuvos vyskupai ir keletas kunigų. Per juos Tau pasiunčiau porą fotografijų, vaizduojančių, kaip popiežius Jonas Paulius II mane laimina. Kai popiežius lanko kokį nors institutą, ar laiko pamaldas nedidelei grupei (pavyzdžiui, Romos lietuviams Aušros Vartų koplyčioje, esančioje po šv. Petro bazilika), paprastai jis trumpai pasveikina kiekvieną iš esančių ten asmenų, o fotografai vis dirba. Fotografijos paprastai daromos didelio formato, jas siųsti paštu nepatogu, taigi ir pasiunčiau Tau per rankas. <...> Telaimina Jus Viešpats! PASKUTINIS KARJEROS VATIKANE POSŪKIS 1988-ieji paskutinis kun. V. Pupinio karjeros posūkis Vatikane. Tais metais jam pavesta perimti vadovavimą Vatikano radijo Lietuvių skyriui vietoj į pensiją pasitraukusio kunigo Vytauto Kazlausko. Šį darbą kun. V. Pupinis atsakingai atliko iki pat mirties. Jis kūrybiškai bendradarbiavo su K. Lozoraičiu, J. Malinausku, B. Vileišyte, ypač džiaugėsi į Vatikano radijo veiklą įtraukęs daug rašiusį kunigą K. J. Ambrasą. Kun. K. J. Ambrasas, vertėjas, buvęs Vilniaus universiteto dėstytojas, 1993 m. apie kun. V. Pupinį rašė: Jis buvo man mokytojas, patarėjas ir vadovas. Jis nuostabios ir kartu lietuviškos sielos kunigas, kai reikėdavo ką nors lietuviškai parašyti ar pasakyti, vis prisimindavo Jus ir taip klausdavo: Kažin kaip čia pasakytų mano brolis? Ar šitai supras mano brolis? Ar jam bus aišku, jei klausys radijo 23. Deja, nuo tų pačių 1988 m. pradėjo blogėti kun. V. Pupinio sveikata. Jam buvo atlikta sunki burnos operacija, po kurios jis greitai grįžo prie darbų, rūpinosi Lietuvių katalikų mokslų akademijos veikla, artėjančiu jos suvažiavimu Romoje metų laiškų turinio analizė rodo, kad kun. V. Pupinio ligos lyg nebūtų. Tiek daug tais metais nuveikta Kijevo Rusios 1000 metų krikšto jubiliejaus minėjimai Romoje, susitikimai su naujuoju Lietuvos kardinolu vyskupu Vincentu Sladkevičiumi, LKMA suvažiavimas ir kita tiesioginė veikla Vatikano radijuje. Jau ir anksčiau kun. V. Pupinis pats retai kalbėdavo į Vatikano radijo eterį dėl akcento, o po sunkių operacijų, chemoterapijos seansų jam būdavo vis sunkiau sklandžiai kalbėti, bet net tada jis buvo optimistas, o broliui rašė, kad chemoterapijos seansai tai savo rūšies žaidimai : tegu praktikuojasi jauni gydytojai, o kartais ir seni profesoriai pasižiūri 24.Optimistas jis išliko ir po 90 švitinimo kursų. Tradiciškai laišką broliui jis rašo ir 1989 m. liepą, prisimindamas Škaplierną Linkuvoje, Mišias, skirtas prieš 40 metų mirusiam garsiam rusų poetui V. Ivanovui atminti. Laiške kun. V. Pupinis išsako mintis, kad pastaruoju metu tvarko Vatikano radijo archyvus: Lietuvių sekcijoje saugoma visa medžiaga nuo pat sekcijos įsteigimo, jau 30 metų. Visa įrišta į dideles knygas. Tikimės, kad kada nors bus galima parvežti į Lietuvą: pavyzdžiui, į kunigų seminarijos archyvą, nes vis dėlto radijo laidose atsispindi visas bažnytinis gyvenimas, ypač liečiąs Lietuvą. Vatikano radijo patalpose tos medžiagos amžinai saugoti negalima reikia vežti į Lietuvą m. kun. V. Pupinis minėjo 70-mečio jubiliejų. Tuo metu jis rašė, kad jo noras buvo ta proga aukoti šv. Mišias per Vatikano radiją ir liepos mėnesį pasveikinti visus linkuvius Škaplierinės Dievo Motinos švenčių proga. Tais pačiais metais Vatikano radijo lietuvių skyrius minėjo savo 50-metį. Kun. V. Pupinis kukliai rašo: Jubiliejaus proga radijo darbuotojai (ir daugelis Romos lietuvių) dalyvavome popiežiaus ryto mišiose, o kunigai koncelebravome. Aš, kaip vyresnis, buvau prie pat popiežiaus. Taigi buvo gražus įvykis 26. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kun. V. Pupinio laiškų turinyje atsispindi ir nauja Lietuvos situacija Vatikano veiklos kontekste. Laiškuose jis džiaugiasi, kad vis daugiau klierikų, kunigų ir vienuolių atvyksta mokytis į Romą, 1991 m. spalio 18 d. laiške broliui rašo, kad 1991 m. lietuviškos radijo laidos dabar neturi tokios reikšmės Lietuvai, kaip buvo prieš 5 metus ir anksčiau. Dabar svarbesnės laidos rusų kalba, taip pat kinų, vietnamiečių... Šie žodžiai tai ir naujos Vatikano radijo misijos apibrėžtis ateičiai. Paskutinis kun. V. Pupinio laiškas iš Romos, saugomas jo sesers T. Pupinytės asmeniniame archyve Vilniuje, datuotas 1992 m. gruodžio 3 diena. Jame tradicinės naujienos, sveikinimai artėjančių šv. Kalėdų proga, kasdienės tarnybos Vatikano radijuje atgarsiai. Pagrindinis laiško akcentas informacija apie artėjančią popiežiaus kelionę ir Vatikano radijo bendradarbių pagalbą. Kun. V. Pupinis šiuos darbus nušviečia tarsi kasdienį savo darbą: Kaip žinote, popiežius ateinančio rugsėjo pradžioje nori ir rengiasi aplankyti Lietuvą. Mišias Vilniuje ir Kaune jis nori laikyti lietuviškai. Jo sekretoriai tuo jau rūpinasi: šiandien paruošėme Mišių tekstus iš lietuviško Mišiolo, o vienas iš mūsų kunigų juos skaitė pamažu ir įrašė ant magnetofono juostelės. Taigi popiežius, kai turės laiko, pradės lavintis: žiūrės į tekstą ir klausysis, kaip lietuviškai žodžiai ištariami 27. Deja, kun. V. Pupinis popiežiaus Jono Pauliaus II į Lietuvą 1993 m. rudenį nepalydėjo, nors prisidėjo prie kelionės rengimo. Kunigas jėzuitas V. Pupinis mirė 1993 m. kovo 23 d. Tas pats kun. K. J. Ambrasas, ne kartą minėtas kun. V. Pupinio laiškuose ir jo įvardintas kaip labai mėgstantis rašyti ir kuris turi daug pažįstamų Lietuvoje, 1993 m. balandžio 5 d. vietoj brolio atsakė Aleksandrui Pupiniui į jo iš Joniškio 1993 m. kovo 18 d. rašytą laišką: Jis Jus daugiausia minėdavo ir Jūsų žodžiais remdavosi. Paskutines dvi naktis budėjome prie lovos. Labai kentėjo, bet laikėsi vyriškai. Mirčiai rengėsi labai blaiviai ir krikščioniškai. Gerai, kad saugote laiškus. Pranešiu provinciolui. Tegul Jums duos žinią 28. Po kun. V. Pupinio mirties pamaldos Rytų apeigoms vyko Romos Popiežinės rusų kolegijos šventovėje. Jas koncelebravo Rytų apeigų kongregacijos sekretorius arkivyskupas Myroslav Marusyn ir Vatikano radijo rusų skyriaus vedėjas kun. Lawrenty Dominik. Pamaldose dalyvavo Lietuvos ambasadorius prie Šv. Sosto Kazys Lozoraitis, daug Vatikano radijo bendradarbių. Kun. V. Pupinis iškilmingai buvo palaidotas Romos Verano kapinėse. Ten jėzuitų kape greta jo palaidoti buvę Grigaliaus universiteto profesoriai kunigas Paulius Rabikauskas ir kunigas Antanas Liuima

TRAGIZMAS IR HEROJIŠKA MEILĖ TITANIKE : KUNIGAS JUOZAS MONTVILA

TRAGIZMAS IR HEROJIŠKA MEILĖ TITANIKE : KUNIGAS JUOZAS MONTVILA TRAGIZMAS IR HEROJIŠKA MEILĖ TITANIKE : KUNIGAS JUOZAS MONTVILA Kęstutis Žemaitis Vytauto Didžiojo universitetas Anotacija Lietuva, švenčianti savo vardo tūkstantmetį, atsigręžia į svarbiausius valstybės

More information

ŠEIMOS IR MOKYKLOS VAIDMUO LIETUVYBĖS IŠLAIKYME

ŠEIMOS IR MOKYKLOS VAIDMUO LIETUVYBĖS IŠLAIKYME ŠEIMOS IR MOKYKLOS VAIDMUO LIETUVYBĖS IŠLAIKYME Prie tėvynės, prie ištikimosios prisijunk, prie jos laikykis visa savo širdimi : čia yra tavo jėgos šaknys. (J. F. Schiller, Vilius Telis, 2,1.) 1. Kodėl

More information

KAIP ATRENKAMI KANDIDATAI?

KAIP ATRENKAMI KANDIDATAI? ASSIST (American Secondary Schools for International Students and Teachers Amerikos vidurinės mokyklos užsienio moksleiviams ir mokytojams) tai JAV privačių mokyklų asociacijos narių įsteigta ne pelno

More information

LIETUVIŲ KULTŪRINIO PAVELDO AKTUALINIMAS ANGLAKALBĖJE AUSTRALIJOS APLINKOJE

LIETUVIŲ KULTŪRINIO PAVELDO AKTUALINIMAS ANGLAKALBĖJE AUSTRALIJOS APLINKOJE ISSN 0204 2061. KNYGOTYRA. 2008. 50 LIETUVIŲ KULTŪRINIO PAVELDO AKTUALINIMAS ANGLAKALBĖJE AUSTRALIJOS APLINKOJE ALGIMANTAS PATRICIJUS TAŠKŪNAS School of Government, University of Tasmania Launceston TAS

More information

Algis Norvilas. Tauta, kalba ir. leidykla

Algis Norvilas. Tauta, kalba ir. leidykla Algis Norvilas Tauta, kalba ir tapatybė Vilniaus universiteto leidykla VILNIUS / 2012 UDK 323.1(474.5) No-99 Apsvarstė ir rekomendavo išleisti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto taryba (2012 m.

More information

PROFESORIŲ VLADĄ JURGUTĮ PRISIMENANT: 120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS

PROFESORIŲ VLADĄ JURGUTĮ PRISIMENANT: 120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS ISSN 1392-1258. EKONOMIKA 2005 72(2) PROFESORIŲ VLADĄ JURGUTĮ PRISIMENANT: 120-OSIOMS GIMIMO METINĖMS Vladas Terleckas Docentas socialinių mokslų daktaras A. Mickevičiaus g. 7-7A, LT-08119 Vilnius Meilė

More information

VIDMANTAS VYŠNIAUSKAS. GIEDRė BALTRUŠAITYTė

VIDMANTAS VYŠNIAUSKAS. GIEDRė BALTRUŠAITYTė ISSN 2029-4573 (Print), ISSN 2335-8777 (Online) KULTŪRA IR VISUOMENĖ. Socialinių tyrimų žurnalas 2015 6 (1) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.6.1.6 VIDMANTAS VYŠNIAUSKAS Vytauto Didžiojo universitetas

More information

Agluonos šventovės istorinės kilmės priežastys

Agluonos šventovės istorinės kilmės priežastys lituanistica. 2013. T. 59. Nr. 1(91), p. 43 49, Lietuvos mokslų akademija, 2013 Agluonos šventovės istorinės kilmės priežastys ALFONSAS MOTUZAS Lietuvos edukologijos universitetas, T. Ševčenkos g. 31,

More information

Prasmingų darbų Tėvynei!

Prasmingų darbų Tėvynei! 2010 M. 12/492 ISSN 1732 0135 Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Marija Remienė, Jono Basanavičiaus premijos laureatė... 4 tėvynėje Vilniuje vyko LR Seimo ir PLB komisijos 2010 m. rudens sesija...

More information

1 ISSN Lietuvių katalikų mokslo akademija. Lietuvių katalikų mokslo akademijos. Metraštis XXXV

1 ISSN Lietuvių katalikų mokslo akademija. Lietuvių katalikų mokslo akademijos. Metraštis XXXV Lietuvių katalikų mokslo akademija 1 ISSN 1392-0502 Lietuvių katalikų mokslo akademijos Metraštis XXXV Vilnius, 2011 2 Projekto kodas: VP1-3.1-ŠMM-05-K-01-008 Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvių katalikų

More information

Continuing Professional Development of Russian Pediatric Nurses: An Interprofessional Approach

Continuing Professional Development of Russian Pediatric Nurses: An Interprofessional Approach :153-8 153 Continuing Professional Development of Russian Pediatric Nurses: An Interprofessional Approach Federal State Budgetary Institution Scientific Centre of Children Health under the Russian Academy

More information

Jogailaičių universitetas

Jogailaičių universitetas ISSN 2335-2019, e-issn 2335-2027 DARNIOJI DAUGIAKALBYSTĖ / SUSTAINABLE MULTILINGUALISM. 2/2013 http://dx.doi.org/10.7220/2335-2027.2.3 Greta LEMANAITĖ-DEPRATI Jogailaičių universitetas LIETUVIŲ KALBOS

More information

meno pasaulio keleivis

meno pasaulio keleivis 68 Irena Lukošiūtė-Petraitienė, Donatas Lukošius meno pasaulio keleivis Apie dailininką Petrą Lukošių Dailininkas Petras LUKOŠIUS (vėliau Petras Lukas, nuo 1975 Dhula Yatri; 1898 1986) vienas tų dailininkų,

More information

Užsienio lietuviai pasaulio diplomatų akiratyje

Užsienio lietuviai pasaulio diplomatų akiratyje 2011 M. 01/493 ISSN 1732 0135 Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Renata Retkutė. Penkeri metai siekiame, kad mokyklose būtų įvestas lietuvių kalbos egzaminas... 4 tėvynėje Alma littera pasaulio

More information

Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 27. Vilnius, Dr. Arūnas Bubnys. Lietuvos istorijos institutas

Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 27. Vilnius, Dr. Arūnas Bubnys. Lietuvos istorijos institutas Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 27. Vilnius, 2005 Dr. Arūnas Bubnys Lietuvos istorijos institutas Štuthofo koncentracijos stovykla ir lietuviai Straipsnyje nagrinėjama Štuthofo koncentracijos

More information

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS RYŠIAI SU IŠEIVIJA JAV: ANTANO ŽMUIDZINAVIČIAUS ATVEJIS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS RYŠIAI SU IŠEIVIJA JAV: ANTANO ŽMUIDZINAVIČIAUS ATVEJIS LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS RYŠIAI SU IŠEIVIJA JAV: ANTANO ŽMUIDZINAVIČIAUS ATVEJIS Mindaugas Nefas ABSTRACT The paper analyses the relations between the Lithuanian Riflemen s Union (LRU) and the diaspora

More information

AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS LEIDINYS 1985 M. LITHUANIAN AMERICAN COUNCIL, INC West 63rd Street, Chicago, IL 60629

AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS LEIDINYS 1985 M. LITHUANIAN AMERICAN COUNCIL, INC West 63rd Street, Chicago, IL 60629 AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS LEIDINYS 1985 M. LITHUANIAN AMERICAN COUNCIL, INC. 2606 West 63rd Street, Chicago, IL 60629 GELBĖJIMAS TREMTINIŲ IŠ MASKVOS LETENŲ Baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir Sovietų

More information

Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Nr. 2 (16) Versus aureus

Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Nr. 2 (16) Versus aureus studijos L i e t u v i ų i š e i v i j o s i n s t i t u t a s Lietuvių migracijos ir diasporos studijos t 2013 Nr. 2 (16) Versus aureus 2013 Nr. 2 (16) Lietuvių migracijos ir diasporos studijos ISSN

More information

Arkivyskupas Meèislovas Reinys tautø atmintyje: piligrimø kelias

Arkivyskupas Meèislovas Reinys tautø atmintyje: piligrimø kelias SOTER 2014.51(79) ISSN 1392-7450 (Print), ISSN 2335-8785 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8785.51(79).4 Aldona VASILIAUSKIENË Lietuviø, ukrainieèiø istorikø asociacija Arkivyskupas Meèislovas Reinys

More information

IŠ VIEŠVĖNŲ PARAPIJOS PRAEITIES (IKI 1940 M.)

IŠ VIEŠVĖNŲ PARAPIJOS PRAEITIES (IKI 1940 M.) Л СТА ACADEMIAE ARTI UM VILNENSIS I 28 2003 IŠ VIEŠVĖNŲ PARAPIJOS PRAEITIES (IKI 1940 M.) Kazys Misius KULTŪROS PAVELDO CENTRAS Rašoma apie pirmuosius mėginimus nuo 1843 m. steigti parapiją. Parapija įkurta

More information

Jurgis Saulys papers

Jurgis Saulys papers Jurgis Saulys papers Ms. Coll. 1243 Finding aid prepared by Rayna Andrews. Last updated on July 27, 2017. University of Pennsylvania, Kislak Center for Special Collections, Rare Books and Manuscripts 2017

More information

NUCLEAR SAFETY REQUIREMENTS BSR INSPECTIONS CONDUCTED BY THE STATE NUCLEAR POWER SAFETY INSPECTORATE CHAPTER I GENERAL PROVISIONS

NUCLEAR SAFETY REQUIREMENTS BSR INSPECTIONS CONDUCTED BY THE STATE NUCLEAR POWER SAFETY INSPECTORATE CHAPTER I GENERAL PROVISIONS NUCLEAR SAFETY REQUIREMENTS BSR-1.1.3-2016 APPROVED by Order No 22.3-82 of the Head of the State Nuclear Power Safety Inspectorate of 25 August 2011 (As amended by Order No 22.3-24 of the Head of the State

More information

Experience in supporting young entrepreneurs and innovative business

Experience in supporting young entrepreneurs and innovative business Experience in supporting young entrepreneurs and innovative business Ramune Grigonyte KTU Regional Science Park Plustex - OPENING WORKSHOP 29th March, 2012 Prato, Italy Presentation overview About us What

More information

Liaudies pamaldumo Svč. M. Marijai praktikos Lietuvoje

Liaudies pamaldumo Svč. M. Marijai praktikos Lietuvoje ISSN 1392-7450 SOTER 2011.40(68) Alfonsas MOTUZAS Vytauto Didžiojo universitetas Liaudies pamaldumo Svč. M. Marijai praktikos Lietuvoje Straipsnyje nagrinėjamos liaudies pamaldumo Švč. M. Marijai praktikos

More information

INTERCULTURAL EXPERIENCES OF FOREIGN STUDENTS: ERASMUS STUDENTS PERSPECTIVES ON THEIR DEVELOPMENT OF CROSS-CULTURAL AWARENESS

INTERCULTURAL EXPERIENCES OF FOREIGN STUDENTS: ERASMUS STUDENTS PERSPECTIVES ON THEIR DEVELOPMENT OF CROSS-CULTURAL AWARENESS ISSN 2335-2019 (Print), ISSN 2335-2027 (Online) Darnioji daugiakalbystė Sustainable Multilingualism 3/2013 http://dx.doi.org/10.7220.2335-2027.3.10 Servet Çelik, PhD Karadeniz Technical University, Turkey

More information

Erasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA103) įgyvendinimas Lietuvoje m. m.

Erasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA103) įgyvendinimas Lietuvoje m. m. Erasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA13) įgyvendinimas Lietuvoje 214 215 m. m. Turinys 1. Studentų mobilumas - pagal šalis - pagal institucijas 2. Darbuotojų mobilumas - pagal šalis

More information

Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus

Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus 2010 UDK 325.1:316.6(474.5) Si-112 Tyrimo ataskaitą parengė: dr. Audra Sipavičienė, dr. Vladas Gaidys, Mantas Jeršovas Tyrimą užsakė: IOM OIM

More information

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA Dr. Vytautas Majauskas, Tarybos prezidiumo pirmininkas, 6 Sea Gull Terrace Ormond Beach, FL 32074 Vytas Petrulis, Tarybos prezidiumo sekretorius, 30115 Brookview Livonia,

More information

Slaugytojų nuomonė apie pacientų sveikatos mokymą ir savo žinių sveikatos klausimais vertinimą

Slaugytojų nuomonė apie pacientų sveikatos mokymą ir savo žinių sveikatos klausimais vertinimą ISSN 1392-6373 Sveikatos mokslai 2011, Volume 21, Number 5, p. 191-195 slauga 191 Slaugytojų nuomonė apie pacientų sveikatos mokymą ir savo žinių sveikatos klausimais vertinimą Daiva Zagurskienė, IRENA

More information

RETI IŠEIVIJOS SPAUDINIAI LIETUVIŲ KULTŪROS INSTITUTO BIBLIOTEKOJE

RETI IŠEIVIJOS SPAUDINIAI LIETUVIŲ KULTŪROS INSTITUTO BIBLIOTEKOJE ISSN 0204 2061. KNYGOTYRA. 2011. 56 Apžvalgos RETI IŠEIVIJOS SPAUDINIAI LIETUVIŲ KULTŪROS INSTITUTO BIBLIOTEKOJE ARTHUR HERMANN C. M. von Weber-Str. 14 D-69245 Bammental Bundesrepublik Deutschland El.

More information

V.ANDRIUKAITIS: MAN IMPONUOJA SSRS IR. 4,99 Lt sausio 14

V.ANDRIUKAITIS: MAN IMPONUOJA SSRS IR. 4,99 Lt sausio 14 APKLAUSA: LIETUVOS GYVENTOJAI NESIŽAVI NAUJĄJA VYRIAUSYBE 8 p. V.ANDRIUKAITIS: MAN IMPONUOJA SSRS IR DIDŽIOSIOS BRITANIJOS SVEIKATOS APSAUGOS SISTEMOS 9 p. 4,99 Lt www.veidas.lt 2013 sausio 14 Nr. 3 METŲ

More information

MALDAKNYGĖS ALKOJE 2011 m. gegužės 19 d. METAI AUTORIUS/LEIDĖJAS PAVADINIMAS VIETA KIEK KOPIJŲ

MALDAKNYGĖS ALKOJE 2011 m. gegužės 19 d. METAI AUTORIUS/LEIDĖJAS PAVADINIMAS VIETA KIEK KOPIJŲ METAI AUTORIUS/LEIDĖJAS PAVADINIMAS VIETA KIEK KOPIJŲ DĖŽĖS # 1859 Žemaičių vyskupas Motiejus Valanczauskas 1862 Žemaičių vyskupas Motiejus Valanczauskas 1862 Žemaičių vyskupas Motiejus Valanczauskas 1863

More information

IR VEIKLOS APŽVALGA. skyrius, Kazimiero Barėno rankraščių fondas (toliau PAVB RKRS) F60. apžvalgos

IR VEIKLOS APŽVALGA. skyrius, Kazimiero Barėno rankraščių fondas (toliau PAVB RKRS) F60. apžvalgos ISSN 0204-2061. KNYGOTYRA. 2015. 65 RAŠYTOJO KAZIMIERO BARĖNO ASMENINĖ BIBLIOTEKA Audronė Palionienė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka Respublikos g. 14, 35184 Panevėžys

More information

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS LAIKRAŠTIS ŠIAULIAMS

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS LAIKRAŠTIS ŠIAULIAMS UŽ LAIMINGUS 1 ŽMONES LAIMINGAME SAULĖS MIESTE LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS LAIKRAŠTIS ŠIAULIAMS Savivaldybės tarybos ir mero rinkimai. LVŽS SĄRAŠAS, KURĮ GALITE REITINGUOTI KANDIDATO NUMERIS

More information

Jurga Sadauskienė ŽEMAIČIŲ ETNIŠKUMO PAIEŠKOS PETRO KALNIAUS MONOGRAFIJOJE ŽEMAIČIAI

Jurga Sadauskienė ŽEMAIČIŲ ETNIŠKUMO PAIEŠKOS PETRO KALNIAUS MONOGRAFIJOJE ŽEMAIČIAI RECENZIJOS, ANOTACIJOS 295 žanrai, kaip anekdotai, skaičiuotės, šiurpės, burtai, yra tapę savotiškomis aktualijomis. Šią situaciją nesunku paaiškinti: nūdienos vaikai nesidomi tradiciniais senaisiais folkloro

More information

ISTORIJA PREZIDENTAS KAZYS GRINIUS KITŲ LIETUVOS PREZIDENTŲ ANTANO SMETONOS IR ALEKSANDRO STULGINSKIO VEIKLOS KONTEKSTE

ISTORIJA PREZIDENTAS KAZYS GRINIUS KITŲ LIETUVOS PREZIDENTŲ ANTANO SMETONOS IR ALEKSANDRO STULGINSKIO VEIKLOS KONTEKSTE ISTORIJA PREZIDENTAS KAZYS GRINIUS KITŲ LIETUVOS PREZIDENTŲ ANTANO SMETONOS IR ALEKSANDRO STULGINSKIO VEIKLOS KONTEKSTE Doc. dr. Mindaugas Tamošaitis Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakultetas

More information

Lietuva tarptautinėje misijoje afganistane afganistano goro provincijos atkūrimo grupė

Lietuva tarptautinėje misijoje afganistane afganistano goro provincijos atkūrimo grupė Lietuva tarptautinėje misijoje afganistane afganistano goro provincijos atkūrimo grupė 2005 2013 Lithuania in the multinational mission in afganistan ProvinciaL reconstruction team of ghor 2005 2013 Lietuva

More information

IMTI Į SAVO RANKAS TREMTINIŲ LIETUVON GRĄŽINIMĄ : LIETUVOS TARYBOS IR MINSKO LIETUVIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLA 1918 METAIS

IMTI Į SAVO RANKAS TREMTINIŲ LIETUVON GRĄŽINIMĄ : LIETUVOS TARYBOS IR MINSKO LIETUVIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLA 1918 METAIS ISTORIJA istorija IMTI Į SAVO RANKAS TREMTINIŲ LIETUVON GRĄŽINIMĄ : LIETUVOS TARYBOS IR MINSKO LIETUVIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLA 1918 METAIS Prof. Dr. Sandra Grigaravičiūtė Lietuvos edukologijos universiteto

More information

RYTŲ IR PIETRYČIŲ LIETUVOS LENKŲ MOKYKLOS: METAI. Įvadas

RYTŲ IR PIETRYČIŲ LIETUVOS LENKŲ MOKYKLOS: METAI. Įvadas ISSN 0202-3342 LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS. 2011 METAI, 1. VILNIUS, 2012 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY. 2011/1. VILNIUS, 2012 VITALIJA STRAVINSKIENĖ RYTŲ IR PIETRYČIŲ LIETUVOS LENKŲ MOKYKLOS: 1947-1959

More information

Prof. dr. Zenonas Ivinskis (Vokietija), pirmininkas. 53 Bonn Am Hof 34 Germany. Dr. Kajetonas J. Čeginskas (Švedija), sekretorius

Prof. dr. Zenonas Ivinskis (Vokietija), pirmininkas. 53 Bonn Am Hof 34 Germany. Dr. Kajetonas J. Čeginskas (Švedija), sekretorius Lietuvių Fronto Bičiulių Vyr. Taryba 6441 So. Washtenaw Avenue Chicago, Ill. 60629 Dr. Kazys Ambrozaitis, Chesterton, Indiana Dr. Zigmas Brinkis, Los Angeles, California Dr. Petras Kisielius, Cicero, Illinois

More information

TAUTINIŲ bendrijų. naujienos. Nr. 3 (58) Lietuvos tautinių mažumų kultūros paveldo objektai. Totorių mečetė Kaune. Jono Paršeliūno nuotr.

TAUTINIŲ bendrijų. naujienos. Nr. 3 (58) Lietuvos tautinių mažumų kultūros paveldo objektai. Totorių mečetė Kaune. Jono Paršeliūno nuotr. TAUTINIŲ bendrijų naujienos 2016 Nr. 3 (58) Lietuvos tautinių mažumų kultūros paveldo objektai. Totorių mečetė Kaune. Jono Paršeliūno nuotr. Tomo Vinicko nuotr. Šiemet Lietuvoje paminėtos 75-osios masinių

More information

MALDAKNYGĖS SU ĮRAŠAIS ALKOJE 2011 m. birželio 23 d. Metai Autorius/Leidėjas Pavadinimas Vieta Įrašas Įrašo

MALDAKNYGĖS SU ĮRAŠAIS ALKOJE 2011 m. birželio 23 d. Metai Autorius/Leidėjas Pavadinimas Vieta Įrašas Įrašo 1910 appr. Worcesterio lietuvių Šv. Kazimiero parapija, leid. approbatur Administrator Apostolicus Casimirus Michalkiewicz. Secretarius Curiae W. Szymanski Lietuvių tauta Kristui! Kaunas Adomavičiaus sp-vė

More information

TAUTINIŲ bendrijų. naujienos. Nr. 1 (48) Žydų dainų ir šokių ansamblio Fajerlech (Vilnius) šokėjos. Vlado Uznevičiaus nuotr.

TAUTINIŲ bendrijų. naujienos. Nr. 1 (48) Žydų dainų ir šokių ansamblio Fajerlech (Vilnius) šokėjos. Vlado Uznevičiaus nuotr. TAUTINIŲ bendrijų naujienos 2014 Nr. 1 (48) Vlado Uznevičiaus nuotr. Žydų dainų ir šokių ansamblio Fajerlech (Vilnius) šokėjos. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija išleido 2014 metų tautinių mažumų

More information

SOCIOLOGO ĮVAIZDIS LIETUVOS VISUOMENĖJE: SPECIALISTŲ POREIKIS IR PASIŪLA

SOCIOLOGO ĮVAIZDIS LIETUVOS VISUOMENĖJE: SPECIALISTŲ POREIKIS IR PASIŪLA Mokslo darbai 95 SOCIOLOGO ĮVAIZDIS LIETUVOS VISUOMENĖJE: SPECIALISTŲ POREIKIS IR PASIŪLA Vida Česnuitytė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Socialinės politikos katedra Ateities

More information

Kauno raida yra glaudžiai susijusi

Kauno raida yra glaudžiai susijusi ISSN 1822-2617 2012/12 Sigita KUPSCYTĖ Didieji upių potvyniai Kaune XX a. 3 4 dešimtmečiais Kauno raida yra glaudžiai susijusi su didžiausiomis Lietuvos upėmis Nemunu ir Nerimi. Jos ne tik lėmė miesto

More information

ISSN SOTER (70)

ISSN SOTER (70) ISSN 1392-7450 SOTER 2012.42(70) Straipsnyje, aptarus meilės, kaip agapės, ir meilės, kaip fileos, skirtumus, analizuojama meilės kaita trijuose Jėzaus klausimuose Petrui ir Petro atsakymai (Jn 21, 15

More information

Valiutų kursų rizika ir jos valdymas Lietuvoje

Valiutų kursų rizika ir jos valdymas Lietuvoje ISSN 13921258. EKONOMIKA 2003 63 Valiutų kursų rizika ir jos valdymas Lietuvoje Rolandas Kau pys Doktorantas Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Finansų ir kredito katedra Saulėtekio al. 9, LT2040

More information

LIETUVOS IR LENKIJOS SANTYKIAI TARPUKARIU: PIRMIEJI ATŠILIMO POŽYMIAI

LIETUVOS IR LENKIJOS SANTYKIAI TARPUKARIU: PIRMIEJI ATŠILIMO POŽYMIAI LIETUVOS IR LENKIJOS SANTYKIAI TARPUKARIU: PIRMIEJI ATŠILIMO POŽYMIAI Arūnas Gumuliauskas ABSTRACT The article is devoted to the new historical investigations on the problem of Lithuanian Polish relations

More information

Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors

Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors kalbot yra Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai The Lithuanian language and social-cultural factors

More information

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA P. Algis Raulinaitis, Tarybos prezidiumo pirmininkas 1501 Riverside Drive Burbank CA 91506, USA Edmundas Arbas, Tarybos prezidiumo sekretorius 306 22nd Street Santa Monica,

More information

Panevėžio romų kančių keliai m. Exploring the Untold Suffering of the Roma People of Panevėžys:

Panevėžio romų kančių keliai m. Exploring the Untold Suffering of the Roma People of Panevėžys: Panevėžio romų kančių keliai 1941 1945 m. Exploring the Untold Suffering of the Roma People of Panevėžys: 1941 1945 Sudarytojos Vida Beinortienė, Daiva Tumasonytė Panevėžys 2016 UDK 323.15(474.5)(=214.58)(091)

More information

Changes of patients satisfaction with the health care services in Lithuanian Health Promoting Hospitals network

Changes of patients satisfaction with the health care services in Lithuanian Health Promoting Hospitals network 604 Changes of patients satisfaction with the health care services in Lithuanian Health Promoting Hospitals network Institute for Biomedical Research, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words:

More information

Informacinių technologijų įtaka politiniam dalyvavimui: interneto skverbties ir rinkėjų aktyvumo tendencijos Lietuvoje

Informacinių technologijų įtaka politiniam dalyvavimui: interneto skverbties ir rinkėjų aktyvumo tendencijos Lietuvoje ISSN 1648 2603 (print) ISSN 2029-2872 (online) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2013, T. 12, Nr. 1 / 2013, Vol. 12, No 1, p. 50 64 Informacinių technologijų įtaka politiniam

More information

LIETUVOS PROBLEMINIŲ REGIONŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO KAITA M. DIDĖJANČIOS TERITORINĖS ATSKIRTIES ATSPINDYS

LIETUVOS PROBLEMINIŲ REGIONŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO KAITA M. DIDĖJANČIOS TERITORINĖS ATSKIRTIES ATSPINDYS Geografijos metraštis 50, 2017 ISSN 2335-8610 LIETUVOS PROBLEMINIŲ REGIONŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO KAITA 2001 2016 M. DIDĖJANČIOS TERITORINĖS ATSKIRTIES ATSPINDYS Viktorija Baranauskienė, Vidmantas

More information

Erasmus+ Application Form. Call: A. General Information. B. Context. B.1. Project Identification

Erasmus+ Application Form. Call: A. General Information. B. Context. B.1. Project Identification A. General Information This application form consists of the following main sections: - Context: this section asks for general information about the type of project proposal you want to submit; - Participating

More information

ERASMUS+ KA1 VEIKLOS PRAKTIKOS MOBILUMO ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS

ERASMUS+ KA1 VEIKLOS PRAKTIKOS MOBILUMO ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS PATVIRTINTA Šiaulių universiteto rektoriaus 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V- 480 ERASMUS+ KA1 VEIKLOS PRAKTIKOS MOBILUMO ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS 1.

More information

KAUNO KOLEGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGA (valstybinis kodas - 653B70005) VERTINIMO IŠVADOS

KAUNO KOLEGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGA (valstybinis kodas - 653B70005) VERTINIMO IŠVADOS STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRAS KAUNO KOLEGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGA (valstybinis kodas - 653B70005) VERTINIMO IŠVADOS EVALUATION REPORT OF GENERAL PRACTICE NURSING (state code

More information

VINCO KUDIRKOS KANKLĖS PIRMASIS HARMONIZUOTŲ LIETUVIŲ LIAUDIES DAINŲ RINKINYS

VINCO KUDIRKOS KANKLĖS PIRMASIS HARMONIZUOTŲ LIETUVIŲ LIAUDIES DAINŲ RINKINYS SUKAKTYS ISSN 1392 2831 Tautosakos darbai XXXVI 2008 VINCO KUDIRKOS KANKLĖS PIRMASIS HARMONIZUOTŲ LIETUVIŲ LIAUDIES DAINŲ RINKINYS ŽIVILĖ RAMOŠKAITĖ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas S t r

More information

Nordplus Higher Education programos pristatymas

Nordplus Higher Education programos pristatymas Nordplus Higher Education programos pristatymas Vitalijus Zenčenko Aukštojo mokslo programų skyriaus projektų koordinatorius Viešbutis Panorama, Vilnius 2014-02-19 Turinys Apie Nordplus Nordplus Higher

More information

Baltijos kelias išsivadavimo simbolis

Baltijos kelias išsivadavimo simbolis ISSN 2029 011X. Gimtasai kraštas. 2009 Bronislovas Genzelis visuomenė Baltijos kelias išsivadavimo simbolis Baltijos kelias vienas iš įspūdingiausių reiškinių pasaulio politinės kultūros istorijoje. Unikali

More information

Rusų švietimo organizavimas Kauno mieste xx a. 3 4 dešimtmečiuose

Rusų švietimo organizavimas Kauno mieste xx a. 3 4 dešimtmečiuose ISSN 1822-2617 (spausdintas) ISSN 2335-8734 (internetinis) 2015/15 Andrius MARCINKEVIČIUS Lietuvos socialinių tyrimų centras Rusų švietimo organizavimas Kauno mieste xx a. 3 4 dešimtmečiuose Santrauka.

More information

Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetis ir lietuvių kalbos mokslas

Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetis ir lietuvių kalbos mokslas lituanistica. 2009. T. 55. Nr. 3 4(79 80), p. 116 126, Lietuvos mokslų akademija, 2009, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009 Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetis ir lietuvių

More information

Lietuvis lenkų literatūroje: tarp šventojo ir barbaro. The Lithuanian in Polish Literature: between Saint and Barbarian. Santrauka.

Lietuvis lenkų literatūroje: tarp šventojo ir barbaro. The Lithuanian in Polish Literature: between Saint and Barbarian. Santrauka. LAUKINIS LIETUVIS" EUROPOJE Lietuvis lenkų literatūroje: tarp šventojo ir barbaro The Lithuanian in Polish Literature: between Saint and Barbarian Algis KALĖDA Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

More information

ISTORIJA LIETUVOS TARYBOS ATSTOVAVIMAS SOVIETŲ RUSIJOJE 1918 METAIS

ISTORIJA LIETUVOS TARYBOS ATSTOVAVIMAS SOVIETŲ RUSIJOJE 1918 METAIS ISTORIJA LIETUVOS TARYBOS ATSTOVAVIMAS SOVIETŲ RUSIJOJE 1918 METAIS Prof. dr. Sandra Grigaravičiūtė Šiaulių universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Istorijos ir filosofijos katedra

More information

Informacija užliejo kaip veržli kalnų upė... 5

Informacija užliejo kaip veržli kalnų upė... 5 turinys 15 31 Pasaulio REDAKTORĖS ŽODIS Informacija užliejo kaip veržli kalnų upė... 5 LIETUVOJE Naujosios PLB valdybos nariai... 6 XIV PLB Seimo atgarsiai... 8 Pirmasis naujosios PLB valdybos posėdis...

More information

Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 32. Vilnius, ISSN

Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 32. Vilnius, ISSN Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 32. Vilnius, 2009. ISSN 1392-0502 Darius Baronas Šv. Brunonas Kverfurtietis: misionieriaus pašaukimas Įvadas. Šv. Brunonas Kverfurtietis nugyveno trumpą,

More information

Rusų profesinė veikla Kaune m.: įgūdžių pritaikymo galimybės ir kliūtys

Rusų profesinė veikla Kaune m.: įgūdžių pritaikymo galimybės ir kliūtys ISSN 1822-2617 2013/13 Andrius MARCINKEVIČIUS Rusų profesinė veikla Kaune 1918 1940 m.: įgūdžių pritaikymo galimybės ir kliūtys Reikšminiai žodžiai: rusai, rusų imigrantai, Kaunas, darbo rinka, profesinė

More information

EUROPOS MIGRACIJOS TINKLO LIETUVOS INFORMACIJOS CENTRAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS POLITIKA LIETUVOJE

EUROPOS MIGRACIJOS TINKLO LIETUVOS INFORMACIJOS CENTRAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS POLITIKA LIETUVOJE EUROPOS MIGRACIJOS TINKLO LIETUVOS INFORMACIJOS CENTRAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS POLITIKA LIETUVOJE Vilnius, 2012 1 Turinys 1. Įvadas 7 2. Politinės, teisinės ir institucinės bazės Lietuvoje apžvalga

More information

What is the Nation: Role of the Leader in History

What is the Nation: Role of the Leader in History Gauta 2011 03 10 Margarita Poškutė Mykolo Romerio universitetas KAS YRA TAUTA: VEDLIO MISIJA ISTORIJOJE What is the Nation: Role of the Leader in History SUMMARY The strong wave of national revival that

More information

Praktika ar teorija? Kas stipresnis?

Praktika ar teorija? Kas stipresnis? Leidžiamas nuo 1952 05 01 2008 m. gegužės mėn. Nr. 3 (1920) LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO LAIKRAŠTIS www.lzuu.lt/zemyna Kovo 20 d. visoje planetoje minima Pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris.

More information

Algirdo Juliaus Greimo 100-čio ženklai

Algirdo Juliaus Greimo 100-čio ženklai Algirdo Juliaus Greimo 100-čio ženklai Mokslinės konferencijos pranešimai Signs of Algirdas Julius Greimas 100th birth anniversary Reports, which were delivered at the Scientific conference A Kaunas, 2017

More information

Istorinis palikimas Ikikrikščioniškos Lietuvos regioninė ir vietos savivalda dar menkai ištirta. Atskiri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionai

Istorinis palikimas Ikikrikščioniškos Lietuvos regioninė ir vietos savivalda dar menkai ištirta. Atskiri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionai LIETUVOS KELIAS SAVIVALDOS LINK ISTORINIS PALIKIMAS IR ŠIŲ DIENŲ PROBLEMŲ IŠTAKOS* Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir pasikeitus socialinei bei ekonominei sistemai, iškilo būtinybė reformuoti teritorijos

More information

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ PATIRTIS DARBO RINKOJE

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ PATIRTIS DARBO RINKOJE ISSN 1822-6760. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2012. Vol. 33. Nr. 4. Scentific journal. AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ PATIRTIS DARBO RINKOJE Renata Žvirelienė,

More information

KADA SUSIFORMAVO LIETUVOS VALSTYBĖ: DU POŽIŪRIAI Į VIENĄ PROBLEMĄ

KADA SUSIFORMAVO LIETUVOS VALSTYBĖ: DU POŽIŪRIAI Į VIENĄ PROBLEMĄ ISSN 1392-1274. TEISĖ 2004 51 KADA SUSIFORMAVO LIETUVOS VALSTYBĖ: DU POŽIŪRIAI Į VIENĄ PROBLEMĄ Beatričė Bakanauskaitė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto V kurso studentė Saulėtekio al. 9,1 rūmai,

More information

THE RECEPTION OF SADNESS (AN INTERPRETATION OF JONAS BILIŪNAS' PROSE)

THE RECEPTION OF SADNESS (AN INTERPRETATION OF JONAS BILIŪNAS' PROSE) Teksto slėpiniai / 9 ISSN 1648-6390 LIŪDESIO RECEPCIJA (JONO BILIŪNO PROZOS INTERPRETACIJA) THE RECEPTION OF SADNESS (AN INTERPRETATION OF JONAS BILIŪNAS' PROSE) Dainius Vaitiekūnas Summary The article

More information

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS. Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Magistro diplominis darbas

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS. Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Magistro diplominis darbas KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Aplinkos ir darbo medicinos katedra OS VERTINIMU Magistro diplominis darbas Doc. KAUNAS, 2009 SANTRAUKA PRIE SVEIKATOS VERTINIMU medicinos katedra. Kaunas; 2009. 57 p. P.

More information

KINTANČIOS LIETUVOS VISUOMENĖ: struktūros, veikėjai, idėjos

KINTANČIOS LIETUVOS VISUOMENĖ: struktūros, veikėjai, idėjos KINTANČIOS LIETUVOS VISUOMENĖ: struktūros, veikėjai, idėjos L I E T U V O S I S T O R I J O S I N S T I T U T A S KINTANČIOS LIETUVOS VISUOMENĖ: struktūros, veikėjai, idėjos Mokslinių straipsnių rinkinys,

More information

SĄJŪDIS IR LKP 35 VISUOMENĖ. Bronius Genzelis

SĄJŪDIS IR LKP 35 VISUOMENĖ. Bronius Genzelis 35 VISUOMENĖ Bronius Genzelis SĄJŪDIS IR LKP Pirmu atveju imperija išgyveno pakilimo laikotarpį; antru atveju ji išgyveno suirutę (kontrrevoliucijos santvarkų pasikeitimo išvakarėse). Norėdami suprasti

More information

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Nr.2 (18) VERSUS AUREUS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Nr.2 (18) VERSUS AUREUS VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS 2014 Nr.2 (18) VERSUS AUREUS LIETUVIŲ MIGRACIJOS IR DIASPOROS STUDIJOS ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) 2014 Nr. 2 (18) TURINYS CONTENTS ŠIUOLAIKINIAI

More information

VILNIAUS UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS

VILNIAUS UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS VILNIAUS UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS MARIUS ĖMUŽIS SOVIETŲ LIETUVOS VALDANTYSIS ELITAS 1944-1974 METAIS: TARPUSAVIO RYŠIAI IR JŲ RAIŠKA Daktaro disertacija Humanitariniai mokslai, istorija

More information

ETNINĖS KULTŪROS SAMPRATA NORBERTO VĖLIAUS DARBUOSE

ETNINĖS KULTŪROS SAMPRATA NORBERTO VĖLIAUS DARBUOSE NORBERTO VĖLIAUS PALIKIMĄ APMĄSTANT ISSN 1392 2831 Tautosakos darbai XXXVI 2008 ETNINĖS KULTŪROS SAMPRATA NORBERTO VĖLIAUS DARBUOSE PETRAS KALNIUS Lietuvos istorijos institutas Straipsnio objektas termino

More information

Kaip ir dabartinės, tarpukario Lietuvos Respublikos konfesinė struktūra

Kaip ir dabartinės, tarpukario Lietuvos Respublikos konfesinė struktūra REGINA LAUKAITYTĖ LIETUVOS RELIGINĖS MAŽUMOS 1918-1940 M. VALSTYBĖS GLOBOJE 1 Kaip ir dabartinės, tarpukario Lietuvos Respublikos konfesinė struktūra buvo vienalytė: vyravo katalikai, sudarę beveik 86%

More information

Nacionaliniai valgiai ir gėrimai

Nacionaliniai valgiai ir gėrimai Vilma AKMENYTĖ Giedrė MILERYTĖ Viešųjų asmenų privatūs interesai: nuo Bliumental iki Ragučio. Alaus pramonės raida Kaune XIX a. pab. XX a. pirmoje pusėje Prašau karštų dešrų ir sriubos. Beje, ar galima

More information

Lietuvos Rytų politika: ar turime savo viziją?

Lietuvos Rytų politika: ar turime savo viziją? 2010 Nr. 2 (30) Lietuvos Rytų politika: ar turime savo viziją? Rytų Europos studijų centras 2010 m. vasario 5 d. įvyko LR Seimo iniciatyva organizuota konferencija Lietuvos Rytų politika : ar turime savo

More information

MIKALOJAUS DAUKŠOS POSTILĖ: TRIJŲ KALBŲ IR KULTŪRŲ SĄVEIKA

MIKALOJAUS DAUKŠOS POSTILĖ: TRIJŲ KALBŲ IR KULTŪRŲ SĄVEIKA ISSN 0258-OS02 LITERATŪRA. 2000. 3S(1) MIKALOJAUS DAUKŠOS POSTILĖ: TRIJŲ KALBŲ IR KULTŪRŲ SĄVEIKA Eugenija Ulčinaitė Vilniaus universitetas Mikalojaus Daukšos Postilės 400 metų jubiliejus teikia progą

More information

Sovietiniai partizanai Lietuvoje m.: represiniai (teroristiniai) veiklos aspektai

Sovietiniai partizanai Lietuvoje m.: represiniai (teroristiniai) veiklos aspektai GENOCIDAS m REZISTENCIJA, 2010, 1(27) STRAIPSNIAI Rimantas Zizas Sovietiniai partizanai Lietuvoje 1941-1944 m.: represiniai (teroristiniai) veiklos aspektai Šio straipsnio tikslas - atskleisti sovietinio

More information

Mechanizuotoji pėstininkų brigada. Geležinis Vilkas. Mechanized Infantry Brigade Iron Wolf

Mechanizuotoji pėstininkų brigada. Geležinis Vilkas. Mechanized Infantry Brigade Iron Wolf Mechanizuotoji pėstininkų brigada Geležinis Vilkas Mechanized Infantry Brigade Iron Wolf 1 2BRIGADA GELEŽINIS VILKAS Mechanizuotoji pėstininkų brigada Geležinis Vilkas Mechanized Infantry Brigade Iron

More information

Sudarė REGINA LAUKAITYTĖ

Sudarė REGINA LAUKAITYTĖ LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Sudarė REGINA LAUKAITYTĖ VILNIUS, 2014 UDK 94(474.5) 1944/1953 St33 Knygos leidybą finansavo lietuvos mokslo taryba Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009 2015 metų programa

More information

ISSN dailë 2017/2. art

ISSN dailë 2017/2. art ISSN 0130-6626 dailë 2017/2 art Karolina Freino. Santaka. Paminklas Emmai Goldman. 2017. Nemuno ir Neries santaka. 11-osios Kauno bienalės paroda Yra ir nėra. Karolinos Freino nuotrauka Mieli žurnalo dailė

More information

D ISSN (spausdintas) ISSN (internetinis)

D ISSN (spausdintas) ISSN (internetinis) SOVIETINĖ IDEOLOGIJA XX AMŽIAUS 8 9 DEŠIMTMEČIAIS SURINKTUOSE ATSIMINIMUOSE MINDAUGAS BALKUS Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno apskrities viešoji biblioteka D D ISSN 1392-0588 (spausdintas) ISSN 2335-8769

More information

Kultūrėjimo procesai modernioje Lietuvoje: bibliotekų ir kultūros centrų vaidmuo regionuose

Kultūrėjimo procesai modernioje Lietuvoje: bibliotekų ir kultūros centrų vaidmuo regionuose Filosofija. Sociologija. 2011. T. 22. Nr. 4, p. 483 492, Lietuvos mokslų akademija, 2011 Kultūrėjimo procesai modernioje Lietuvoje: bibliotekų ir kultūros centrų vaidmuo regionuose LILIJA KUBLICKIENĖ,

More information

Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams

Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Mokslo studija Egidija Ramanauskaitė, J. Rimas Vaišnys, Aušra Kairaitytė, Andrius Buivydas Vytauto Didžiojo universitetas Kaunas,

More information

LLP / ERASMUS PRAKTIKĄ ATLIEKANČIŲ STUDENTŲ ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS

LLP / ERASMUS PRAKTIKĄ ATLIEKANČIŲ STUDENTŲ ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS PATVIRTINTA Šiaulių universiteto rektoriaus 2009 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. ST-66 LLP / ERASMUS PRAKTIKĄ ATLIEKANČIŲ STUDENTŲ ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS

More information

ISSN Lietuvių katalikų mokslo akademija. Lietuvių katalikų mokslo akademijos. Metraštis. Vilnius, 2009

ISSN Lietuvių katalikų mokslo akademija. Lietuvių katalikų mokslo akademijos. Metraštis. Vilnius, 2009 Lietuvių katalikų mokslo akademija 1 ISSN 1392-0502 Lietuvių katalikų mokslo akademijos Metraštis XXXIi Vilnius, 2009 2 LKMA METRAŠTIS, t. XXXII / LCAS ANNUALS, vol. XXXII Serija A / Series A REDAKCINĖ

More information

Evaluation of the Quality of Services in Primary Health Care Institutions

Evaluation of the Quality of Services in Primary Health Care Institutions :57-62 57 Evaluation of the Quality of Services in Primary Health Care Institutions Leonas Valius 1, Daiva Rastenytė 2, Vilija Malinauskienė 3, Daina Krančiukaitė-Butylkinienė 1, 3 1 Department of Family

More information

MOTERŲ NUSIKALSTAMUMAS KAIP SOCIALINĖ PROBLEMA PIRMOJOJE LIETUVOS RESPUBLIKOJE

MOTERŲ NUSIKALSTAMUMAS KAIP SOCIALINĖ PROBLEMA PIRMOJOJE LIETUVOS RESPUBLIKOJE ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS HUMANITARINIS FAKULTETAS ISTORIJOS KATEDRA KORNELIJA JURGAITYTĖ Bakalauro studijų programos Istorija IV kurso studentė MOTERŲ NUSIKALSTAMUMAS KAIP SOCIALINĖ PROBLEMA PIRMOJOJE LIETUVOS

More information

GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS Į NEPAGEIDAUJAMŲ ĮVYKIŲ IR NEATITIKČIŲ VALDYMĄ LIETUVOS BENDROJO POBŪDŽIO LIGONINĖSE

GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS Į NEPAGEIDAUJAMŲ ĮVYKIŲ IR NEATITIKČIŲ VALDYMĄ LIETUVOS BENDROJO POBŪDŽIO LIGONINĖSE ISSN 2029-3569 PRINT ISSN 2029-9001 ONLINE SVEIKATOS POLITIKA IR VALDYMAS HEALTH POLICY AND MANAGEMENT 2015, 1(8) p. 29 45 GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS Į NEPAGEIDAUJAMŲ ĮVYKIŲ IR NEATITIKČIŲ VALDYMĄ

More information

ŽALČIAVA, ARBA SENOSIOS LIETUVOS PASLAPTYS ATSIVERIA

ŽALČIAVA, ARBA SENOSIOS LIETUVOS PASLAPTYS ATSIVERIA Mindaugas Peleckis ŽALČIAVA, ARBA SENOSIOS LIETUVOS PASLAPTYS ATSIVERIA Knyga apie Lietuvos vardo kilmę ir seniausią lietuvių religiją ISBN 978-609-403-570-8 Copyright Mindaugas Peleckis Viršelio dizainas,

More information

Vincentas DROTVINAS Vilniaus pedagoginis universitetas IŠ ŽODŽIO MOKINYS ISTORIJOS

Vincentas DROTVINAS Vilniaus pedagoginis universitetas IŠ ŽODŽIO MOKINYS ISTORIJOS Vincentas DROTVINAS Vilniaus pedagoginis universitetas IŠ ŽODŽIO MOKINYS ISTORIJOS Man Veliuonos m o kini a i gromatėlę rašė Iš Antano Juškos Dainų" Termino mokinys autorystė paprastai siejama su Jono

More information

Religinių objektų Lietuvoje geografinių vietų analizė

Religinių objektų Lietuvoje geografinių vietų analizė Geografijos metraštis 47, 2014 ISSN 2335-8610 Religinių objektų Lietuvoje geografinių vietų analizė DARIUS LIUTIKAS Lietuvos socialinių tyrimų centras, Goštauto g. 11, LT-01108, Vilnius El. paštas: darius.liutikas@gmail.com

More information