ŽMOGAUS TEISIŲ STEBĖJIMO INSTITUTAS. žmogaus teisiu igyvendinimas lietuvoje apžvalga

Size: px
Start display at page:

Download "ŽMOGAUS TEISIŲ STEBĖJIMO INSTITUTAS. žmogaus teisiu igyvendinimas lietuvoje apžvalga"

Transcription

1 ŽMOGAUS TEISIŲ STEBĖJIMO INSTITUTAS žmogaus teisiu igyvendinimas lietuvoje apžvalga Vilnius 2013

2

3 UDK 342.7(474.5) Redakcinė grupė: Henrikas Mickevičius, Mėta Adutavičiūtė, Dovilė Šakalienė, Jūratė Guzevičiūtė Apžvalgos leidimą parėmė: Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Apžvalgoje pateikiama jos autorių nuomonė. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neatsako už bet kokį apžvalgoje esančios informacijos panaudojimą ISSN Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2013 leidykla Eugrimas, 2013

4 Turinys Turinys Apie mus 4 Pratarmė 5 Santrauka 8 Teisė į gyvybę 14 Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas 15 Lietuvos dalyvavimas CŽV slaptųjų sulaikymų ir ypatingųjų perdavimų programoje 15 Sąlygos laisvės atėmimo vietose 17 Pacientų ir asmenų uždarose institucijose teisės 18 Smurtas artimoje aplinkoje 20 Vergijos ir priverčiamojo darbo draudimas 28 Prekyba žmonėmis 28 Teisė į laisvę ir asmens saugumą 33 Laikinas sulaikymas ir suėmimas 33 Lygtinis paleidimas ir probacija 34 Nusikaltimų aukų teisės 35 Teisė į teisingą teismą 39 Labiausiai pažeidžiama pilietinė teisė 39 Per ilgi bylų nagrinėjimo terminai 39 Valstybės garantuojama teisinė pagalba 40 Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą 42 Privatumo apsauga kriminalinės žvalgybos kontekste 42 Asmens duomenų apsauga 43 Vaizdo stebėjimas 45 Privatumo pažeidimai visuomenės informavimo srityje 46 Šeimos politika 46 Transseksualių asmenų teisės į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui užtikrinimas 48 Reprodukcinės teisės 49 Vardų ir pavardžių rašymo problema 50 Saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvė 54 Saviraiškos laisvė 54 Šmeižimo ir įžeidimo dekriminalizavimas 54 Nesantaikos kurstymas 55 Saviraiškos laisvės ribojimas nepilnamečių apsaugos tikslais 57 Žiniasklaidos nepriklausomumas ir skaidrumas 58 Informacijos šaltinio paslaptis 59 Visuomenės informavimo priemonių valdytojų atsakomybės ribos 60 Teisė gauti oficialią informaciją ir dokumentus 62 Susirinkimų laisvė 66 Ydinga savivaldos praktika išduodant pažymėjimus 67 Susirinkimų laiko ir vietos derinimo problemos 67 Susirinkimų laisvės apribojimai 69 Religijos laisvė 72 Religinių mažumų ir bendrijų teisės 72 Religijos laisvės santykis su kitomis pilietinėmis laisvėmis 73 Teisė į politinį dalyvavimą 77 Lietuvos Konstitucija nesuderinama su EŽTK įtvirtinta teise į laisvus rinkimus 77 Rinkimų tvarkos pažeidimai 78 Ribotos tiesioginės demokratijos galimybės 79 Diskriminacija 81 Dėl lyties 81 3

5 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga Dėl negalios 84 Dėl seksualinės orientacijos ir lytinio tapatumo 86 Dėl amžiaus 89 Dėl rasės ir etninės kilmės 91 Pažeidžiamų grupių teisės 100 Vaiko teisės 100 Neįgaliųjų teisės 105 ŽIV pozityviųjų ir ŽIV rizikos grupių teisės 114 Prieglobsčio prašytojų teisių apsauga 124 Apie mus Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija, kurios misija prisidėti prie atviros ir demokratinės visuomenės kūrimo užtikrinant žmogaus teises ir laisves. ŽTSI vykdo nuolatinę žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėseną, dalyvauja teisėkūros procese, analizuoja ir vertina valstybės institucijų darbą, rengia alternatyvias ataskaitas tarptautinėms žmogaus teisių priežiūros institucijoms, organizuoja žmogaus teisių švietimo renginius, atlieka tyrimus bei inicijuoja strategines bylas teismuose sisteminių žmogaus teisių pažeidimų atvejais. Prioritetinės ŽTSI veiklos sritys: teisė į teisingą teismą, teisė į pagarbą privačiam gyvenimui, kova su diskriminacija ir nepakantumu, pažeidžiamų grupių vaikų, neįgaliųjų, asmenų uždarose institucijose teisės. ŽTSI taip pat dirba teisės į laisvę ir asmens saugumą, susirinkimų, žodžio ir informacijos laisvės srityse bei su smurto šeimoje ir prekybos žmonėmis aukų teisių apsauga. 4

6 PRATARMĖ PRATARMĖ Praeitoje žmogaus teisių apžvalgoje kvietėme pagaliau pasirinkti, kuria kryptimi eisime stiprinsime liberalios demokratijos pagrindus ar regresuosime link nostalgijos totalitarinio režimo paliktai prievartos kultūrai. Vy lėmės, kad išgyventas sunkus krizės laikotarpis, kai visi jautėmės itin pažeidžiami, padės mums suvokti, kad buvimas vakariečiais yra ne tik geografinės koordinatės ar valstybės nepriklauso mybės faktas, bet ir gebėjimas susitelkti ir solidarizuotis su pačiais pažeidžiamiausiais visuomenės nariais. Tikėjomės, kad pilietinė visuomenė nebėra nedidelės entuziastų salelės, į kurias smagiai mėto akmenis populizmą mėgstantys politikai. Tikėjomės, kad tai visa mūsų visuomenė, kuri per daugiau nei dvidešimtį metų naudodamasi politinėmis ir pilietinėmis laisvėmis suvokė jų kainą nuoseklaus, kasdienio darbo ginant žmogaus teises ir laisves būtinybę. Deja, besikeičiant valdantiesiems, vertybinė politinė kryptis išlieka ta pati tęsiasi provincialūs įtikinėjimai, kad visuotinai priimti žmogaus teisių principai kelia pavojų moralei, visuomenei, šeimai, tautinėms vertybėms. Konservatorių pagimdyta šeimos politika, kurią Konstitucinis Teismas pripažino nesuderinama su Lietuvos Konstitucijos principais ir vertybėmis, tęsiama jau kitos valdančiosios koalicijos, o žmogaus teisėmis ir toliau gąsdinama visuomenė, kurios nariai savo ruožtu sprunka iš Lietuvos būtent į tas valstybes, kuriomis gąsdinama. Emigravę lietuviai greitai suvokia, kad būtent pagarba kiekvieno žmogaus teisėms ir yra sveikos visuomenės ir valstybės pagrindas. Konstitucinis Teismas, kaip anksčiau Europos žmogaus teisių teismas, tapo kritikos taikiniu dėl esą keliamos grėsmės lietuviškoms vertybėms, Seimas tik per plauką nepakeitė šeimos apibrėžimo Konstitucijoje, o eilinis mėginimas įgyvendinti bene dvidešimtį metų vėluojančius įsipareigojimus vaiko teisių srityje sulaukė masinio Lietuvos gyventojų klaidinimo viešojoje erdvėje. Mat visų smurto formų prieš vaikus draudimas esą skirtas tam, kad būtų sugriautas šeimos institutas, o tūkstančiais atimti vaikai būsią parduoti Šiaurės šalims, kur juos esą įsivaikintų tos pačios lyties šeimos. Sudėjus tai su skandalu dėl Europos Tarybos Konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos, kurioje buvo įžvelgtas šešių naujų lyčių įteisinimas, belieka konstatuoti: mes nesame kryžkelėje, mes apsk ritai sukame į šalikelę. Viena vertus, džiugina viešojoje erdvėje žinomų politikų išsakomi komentarai, pavyzdžiui, buvusio ministro pir mi ninko, kad norėdami turėti konkurencingą verslo aplinką privalome perimti ir vakarietiško elgesio taisykles skaidrumą bei etikos standartus. Kita vertus, sunku suvokti, kaip matydami 5

7 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga vakarietiškos kultūros tos, kuria mielai ir sėkmingai naudojasi šimtai tūkstančių emigravusių lietuvių būtinybę versle, politikai nesusieja verslo su savimi bei visuomene. Kodėl aktyviai mojuojant šeimos politikos vėliava ir tariamai ginant Lietuvos šeimas nuo sugriovimo, o Lietuvos vaikus nuo atėmimo, realybėje mes kruopščiai saugome sovietmečio paveldą tūkstančiai vaikų vis dar gyvena institucinės globos įstaigose. Lietuvoje iki šiol kasdien iš šeimų atimami vaikai, kurie keliauja į sovietmečio principais veikiančias globos įstaigas, nes pagalba šeimoms teturi dvi formas pašalpas ir kvalifikacijos, resursų bei motyvacijos stokojančių vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojų patarimus buitiniais klausimais. Kadangi šių poveikis prastas pritaikomas populiariausias ir ydingiausias problemos sprendimo būdas vaikas apgyvendinamas įstaigoje, apsimetant, kad taip buvo išspręsta problema. Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro išleistoje vaiko teisių eksperto, ŽTSI valdybos pirmininko Dainiaus Pūro parengtoje studijoje konstatuojamas faktas institucinė globa yra vaiko teisių pažeidimas, o vaikų iki 3 metų amžiaus institucinė globa prilyginama valstybės taikomai prievartai prieš vaiką. Kūdikiai patiria žalą, sukeliančią negrįžtamų padarinių jų raidai ir sveikatai, taigi, proteguodama kūdikių namus valstybė brangiai moka, kad suluošintų savo vaikus. Raginimai reformuoti globos sistemą, sukurti efektyvių ir prieinamų paslaugų šeimoms mechanizmą, imtis realių priemonių, kad vaiko globa šeimoje būtų prioritetas, iki šiol susiduria su stipriu pasipriešinimu. Jį galima būtų įveikti, bet kol kas nėra politinės valios nei Seimo, nei Vyriausybės, nei savivaldos lygyje. Po atkaklių nevyriausybinių organizacijų pastangų buvo suburta darbo grupė deinstitucionalizacijos strategijai sukurti, tačiau kalbėti apie veiksmingą tokios grupės darbą sunku, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai negali atsakyti į klausimą, ar ateinančio laikotarpio Europos Sąjungos Struktūrinių fondų lėšos, numatytos investicijoms į institucinę globą, bus paskirtos jau nebe institucinės globos įstaigoms, o tam, kad jų nebereikėtų paslaugų šeimoms ir šeiminės globos plėtrai. Su kiekviena delsimo diena stiprėja pavojus, kad Vyriausybė tęs ydingas investicijas, tuo pat metu kartodama, kad lėšų kritiškai būtiniems pokyčiams nėra. Stebint šias tendencijas tampa aišku, kodėl vienose Europos šalyse reforma įvyko, vaiko gyvenimas šeimoje tapo valstybės prioritetu, o Lietuvoje toliau manipuliuojama visuomenę klaidinančiais ir gąsdinančiais stereotipais. Vaikai ginami nuo lyčių lygybės, lytinio švietimo ir pagarbos kiekvienam individui ugdymo; vaikų savižudybės, pa 6

8 PRATARMĖ tyčios mokyklose ir smurtas namuose matomi kaip tarpusavyje nesusiję reiškiniai, o vaiko teisės vaizduojamos kaip pavojus visuomenei, būtinai pabrėžiant, kad vaiko pareigos yra būtent tai, ko mums trūksta. Tačiau iš tiesų mums, ir visų pirma suaugusiems, trūksta visai ko kito adekvataus žmogaus teisių ir laisvių suvokimo. Mūsų parlamentarams labiau nei prabangiam automobiliui vairuoti reikalingas vairuotojo pažymėjimas praverstų žmogaus teisių pagrindų kurso pažymėjimas. Gal tuomet visa ši energija, nukreipta į priešinimąsi geriausių pasaulio ir Europos praktikų diegimui Lietuvoje, galėtų būti panaudota realių problemų sprendimui ne kryžiaus karams su Europos vertybėmis, o efektyviems sprendimams, kurių dėka visi kartu pagaliau išsilaisvintume nuo smurto ir bejėgiškumo tradicijų. Traumuojanti totalitarinio režimo patirtis tikros ir deklaruojamos realybės atotrūkis pažeidė mūsų gebėjimą pasitikėti savimi, bendruomene, valdžia. Tačiau svarbu suvokti, kad mūsų siekis vėl tapti pasaulio bendruomenės dalimi išsipildė, tad tik nuo mūsų priklauso, ar atsisakysime deklaracijų ir veiksmų dichotomijos, ar skelbdamiesi vakarietiška, investicijoms patrauklia valstybe, iš tiesų ja būsime. Lietuvos regresą žmogaus teisių srityje pavyks sustabdyti. Tik atvirai pripažinus problemas, galima pradėti jas veiksmingai spręsti. Mes tikime, kad Apžvalgoje pristatomas žmogaus teisių problemas galime ir privalome išspręsti kitaip nesidalytume su Jumis mūsų įžvalgomis jau dešimtį metų. Tikimės, kad žmogaus teisių situacijos Lietuvoje metais aptarimas prisidės prie prasmingos diskusijos bei konstruktyvaus darbo kuriant gerovės visuomenę Lietuvoje, kur kiekvienas žmogus jausis realiai valstybės gyvenime dalyvaujančiu piliečiu, pajėgiu įtakoti savo ateitį. Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) siūlo Jums septintąją žmogaus teisių apžvalgą, parengtą remiantis ŽTSI tyrimais, valstybės institucijų, Lietuvos bei tarptautinių organizacijų ir institucijų dokumentais, žiniasklaidos monitoringo duomenimis, konsultacijomis su specialistais ir ekspertais. Padėkos: Nuoširdžiai dėkojame šią apžvalgą rengusiems ekspertams: Dovilei Juodkaitei, Dovilei Gailiūtei, Jolantai Samuolytei, Deividui Velkui, Karoliui Liutkevičiui, Jūratei Guzevičiūtei, Mėtai Adutavičiūtei. Už konsultacijas dėkojame: Daivai Ausėnaitei ir Lilijai Henrikai Vasiliauskienei. Teikdami Jūsų dėmesiui šią apžvalgą, viliamės, kad bendromis jėgomis 7

9 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga Taip pat didelis ačiū skirtas Žmogaus teisių stebėjimo instituto savanoriams ir praktikantams, metais rinkusiems informaciją apžvalgai ir kitaip prisidėjusiems prie ŽTSI darbų: Indrei Urbonavičiūtei, Rasai Mikalaičiūnaitei, Minarai Matulionytei, Agnei Radzevičiūtei, Astai Ogunauskaitei, Svajūnei Sirvydytei, Jonui Mikalauskui, Karoliui Baniui, Darjai Lyzenko, Rūtai Šatrovaitei, Miglei Markušaitei, Mildai Dirsytei, Dovydui Kuizinui, Ievai Kunevičiūtei, Deimantei Valčiukaitei, Kristinai Čiurlytei, Sandrai Mickevičiūtei, Monikai Stonkutei, Eglei Šleinotaitei, Šarūnui Sodoniui, Indrei Audenytei, Ivetai Sujetaitei, Agnei Jomantaitei, Ievai Lapkauskaitei, Alisai Grebinskytei, Žintautei Macijauskytei, Karolinai Strelcovaitei, Monikai Rudytei, Aistei Vagonytei, Tomui Paulauskui. Dėkojame apžvalgos leidybą parėmusiai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Dainius Pūras Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Dovilė Šakalienė Žmogaus teisių stebėjimo instituto l.e.p. direktorė Santrauka Teisė į gyvybę. Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas. Teisė į laisvę nuo vergijos 2012 m. Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT, Teismas) antrą kartą pripažino Lietuvą pažeidus Europos žmo gaus teisių konvencijos (EŽTK, Konvencija) 2 straipsnį, garantuojantį asmens teisę į gyvybę. Pareiškėjas į EŽTT kreipėsi po to, kai Pravieniškių pataisos namuose kalėjęs jo sūnus buvo mirtinai sumuštas, tačiau mirties aplinkybės nebuvo ištirtos ir už šį nusikaltimą niekas nebuvo patrauktas atsakomybėn. Orumą žeminančios sąlygos Lietuvos laisvės atėmimo įstaigose bei valstybės neveiklumas sprendžiant šią problemą lėmė, kad valstybė buvo pripažinta pažeidusi Konvencijos 3 straipsnį, draudžiantį kankinimus, nežmonišką ir žeminantį orumą elgesį. EŽTT taip pat pripažino Lietuvą pažeidus Konvencijos 3 straipsnį byloje dėl smurto šeimoje, kadangi Lietuvos valstybė nesugebėjo užtikrinti veiksmingos smurto šeimoje aukos teisių apsaugos pareiškėjai nukentėjus nuo partnerio smurto ir kreipusis į teisėsaugą, ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas kol suėjo senaties terminas. Tokiu būdu smurto šeimoje auka liko neapsaugota nuo tolesnių smurto aktų, o smurtautojas nepatrauktas atsakomybėn. Nors 2011 m. įsigaliojo 8

10 Santrauka Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, smurto šeimoje aukų apsaugos ir smurtautojų traukimo atsakomybėn sistema vis dar tinkamai neveikia. Nagrinėjimo EŽTT laukia ir CŽV slaptų sulaikymų ir ypatingųjų perdavimų operacijos aukos Abu Zubaydah peticija prieš Lietuvą. Pareiškėjas siekia, kad teismas pripažintų jį slapto kalinimo ir kankinimų auka Lietuvos jurisdikcijoje, o Lietuvos institucijų atliktus CŽV veiklos tyrimus dėl įtarimų kankinimu neveiksmingus ir neatitinkančius iš Konvencijos 3 straipsnio nuostatų kylančių standartų m. toliau augo prekybos žmonėmis vienos iš šiuolaikinės vergovės formų mastai. Prekybos žmonėmis aukų teisės ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso metu lieka silpnai apsaugotos, neretai prekiautojai žmonėmis išvengia atsakomybės arba atsiperka švelniomis bausmėmis, pasitaiko atvejų, kai ikiteisminiai tyrimai nutraukiami dėl nevienareikšmių aukos parodymų, nesuvokiant, jog tą lemia itin pažeidžiama aukos padėtis. Teisė į laisvę ir asmens saugumą. Teisė į teisingą teismą m. plačiai nuskambėjusios istorijos iškėlė į viešumą įsisenėjusią žmogaus teisių problemą teisėsaugos pareigūnų piktnaudžiavimą ikiteisminiu sulaikymu ir suėmimu. ŽTSI atlik ta suėmimo taikymo praktikos analizė atskleidė, kad suėmimas naudojamas kaip priemonė daryti spaudimą įtariamajam, o teismai šią priemonę prokurorų prašymu skiria itin noriai net 95 procentai tokių prašymų patenkinami, ir ne visada teismų sprendimai atitinka Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas bei iš Europos žmogaus teisių konvencijos 5 straipsnio, įtvirtinančio asmens teisę į laisvę ir saugumą, kylančius standartus. Visuomenės apklausų duomenimis, tei sė į teisingą teismą m. išliko dažniausiai pažeidžiama pilietine teise; visuomenei vis dar būdingas žemas pasitikėjimas teisminėmis institucijomis. Apžvelgiamu periodu Lietuva pralaimėjo net dešimt bylų Europos žmogaus teisių teisme dėl Konvencijos 6 straipsnio, garantuojančio teisę į teisingą teismą, pažeidimo; šešiose iš šių bylų dėl per ilgai trukusio bylų nag rinėjimo. Valstybės garantuojama teisinė pagalba nėra prieinama visiems teisę ją gauti turintiems asmenims, nėra vykdoma tinkama informacijos apie galimybes gauti nemokamą arba iš dalies nemokamą teisinę pagalbą sklaida. Be to, nėra mechanizmo, užtikrinančio valstybės kompensuojamas teisines paslaugas teikiančių advokatų darbo kokybę bei efektyvumą, neretai teisinė pagalba asmenims užtikrinama tik for maliai. 9

11 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga Teisė į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui m. į viešąją erdvę iškilo informacija apie masiškai vykdomus asmenų sekimus, pasiklausant telefoninių pokalbių tokią Lietuvoje susiklosčiusią praktiką patvirtino ir Europos Komisija, paskelbdama, kad 2008 m. Lietuvos teisėsauga 85,3 tūkst. kartų kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimo. Lietuvoje galiojančios nedidelės baudos už asmens duomenų naudojimo pažeidimus ir toliau neužkerta kelio neteisėtos tiesioginės rinkodaros plitimui. Be to, 2011 m. atliktas tyrimas dėl asmens kodo naudojimo priminė Lietuvoje įsišaknijusias problemas, kai nepagrįstai reikalaujama nurodyti asmens kodą. Pastebima plintanti vaizdo stebėjimo kamerų diegimo manija, apimanti tiek valstybinį, tiek privatų sektorių, tačiau Lietuvoje galiojančių teisės aktų spragos neleidžia efektyviai apginti asmenų nuo galimų teisės į privatumą pažeidimų šioje srityje. Teismų praktika atskleidė, jog pasitaiko, kad visuomenės informavimo priemonėse skelbiama tiesos neatitinkanti bei asmens garbę ir orumą pažeidžianti informacija, taip pat neteisėtai naudojami tiek nepilnamečių, tiek suaugusiųjų atvaizdai. Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas, kuriame pripažįstama, kad Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos prieštarauja Konstitucijai, o šeima gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, padalijo tiek visuomenę, tiek politikus į dvi stovyklas. Vieni pateikė pasiūlymus keisti Konstituciją, įtvirtinant, kad šeima sukuriama sudarius santuoką, kiti parengė pasiūlymus dėl partnerystės įteisinimo. Lietuvoje vis dar nepriimtas Lyties keitimo įstatymas, kuris būtinas norint tinkamai įgyvendinti Europos žmogaus teisių teismo sprendimą byloje L. prieš Lietuvą. Aptariamu laikotarpiu nebuvo pasiektas susitarimas nei dėl dirbtinio apvaisinimo įteisinimo, nei dėl užsieniečių vardų ir pavardžių rašymo lietuviškuose dokumentuose. Saviraiškos laisvė. Susirinkimų laisvė. Religijos laisvė Artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, griežtesnes pozicijas Lietuvai saviraiškos ir spaudos laisvės srityje diktavo Europos institucijos, raginusios Lietuvą dekriminalizuoti šmeiž tą bei asmens garbės ir orumo įžeidimą. Nepalankiai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) įver tino ir atvejį, kai Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl to, jog skleidė wikileaks paviešintą informaciją apie galimą korupciją vienoje iš lietuviškų žiniasklaidos priemonių. 10

12 Santrauka Viešojoje erdvėje nemažėja saviraiškos laisvę peržengiančių neapykantos kurstymo atvejų, o besiformuojanti teisminė praktika vis dar nenuosekli. Be to, neįvertinama tai, kad nesantaikos kurstymas galimas ir asmeniui pareiškus nuomonę, todėl pasitaiko atvejų, kai šiuo pagrindu neapykantą kurstantys asmenys būna išteisinti m. paskelbtas nuosprendis kol kas precedento neturinčioje byloje, kurioje asmuo nuteistas už sovietų nusikaltimų neigimą. Apžvelgiamu laikotarpiu daugėjo saviraiškos laisvės ribojimo pagrindų Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme, kuris buvo itin griežtai kritikuotas tarptautinių organizacijų dėl priimtų pataisų, skatinančių homofobiją ir pažeidžiančių homoseksualių žmonių teisę į saviraiškos laisvę. Susirinkimų laisvė m. taip pat nebuvo tinkamai užtikrinama. Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai ir sprendimai atsisakant derinti susirinkimų organizavimo vietą ir laiką, kitos sprendimus priimančių savivaldybių pareigūnų teisių ir pareigų reglamentavimo spragos bei neaiškios susirinkimų organizavimą numatančios įstatymo nuostatos esminės priežastys, paskatinusios keisti Susirinkimų įstatymą. Uždelsta Susirinkimų įstatymo priėmimo procedūra iš esmės užprogramavo šio teisės akto ir pačios susirinkimų laisvės įgyvendinimo problemas metais. Buvusių įstatymo taikymo ydų sąrašą nagrinėjamu laikotarpiu papildė dar kelios jau išduotų pažymėjimų atšaukimas, netinkama susirinkimų laiko ir vietos derinimo procedūra, nesugebėjimas užtikrinti kelių vienu metu rengiamų susirinkimų bei apsunkintas pažymėjimų išdavimas tiems, kurių idėjos ar protestų kultūra neparankios politinei valdžiai. Religijos laisvės srityje gilėjo vadinamųjų netradicinių religinių bendruomenių diskriminavimo problema. Nors Religinių bendruomenių ir bend rijų įstatyme įtvirtintas pamatinis asmenų lygybės prieš įstatymą principas, tačiau nuo pat šio įstatymo įsigaliojimo įsivyravo takoskyra tarp tradicinių ir kitų religinių bendruomenių ir bendrijų teisių. Tradicinėms religinėms bendruomenėms priklausančių asmenų teisės įgavo tam tikrą privilegijuotą padėtį asmenų, priklausančių netradicinėms bendruomenėms ar bendrijoms, teisių atžvilgiu. Teisė į politinį dalyvavimą 2011 m. EŽTT byloje Paksas prieš Lietuvą konstatavo, jog nepanaikinamas draudimas bet kada ateityje užimti parlamento nario pareigas prieštarauja EŽTK Protokole Nr. 1 įtvirtintai teisei į laisvus rinkimus. Konstitucinis Teismas, reaguodamas į EŽTT 11

13 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga sprendimą, išplatino pranešimą, kuriame pabrėžė, kad dėl EŽTT priimto sprendimo tarp EŽTK ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos atsirado nesuderinamumas. Kaip vienintelis būdas įgyvendinti minimą sprendimą buvo nurodytas Konstitucijos pataisų priėmimas m. vykusių rinkimų į Seimą metu užfiksuota itin daug pažeidimų, lėmusių rinkimų rezultatų pripažinimą negaliojančiais dviejose rinkimų apygardose. Nerimą kelia pranešimai apie masinį balsų pirkimą laisvės atėmimo įstaigose. Nepaisant to, kad balsų pirkimo atvejai pirmojo rinkimų turo metu susilaukė daug žiniasklaidos dėmesio ir atgarsio visuomenėje, antrame ture šios rūšies pažeidimai buvo užfiksuoti jau išankstinių rinkimų me tu. Iš viso rinkimų laikotarpiu buvo gauta maždaug 500 pranešimų apie rinkimų tvarkos pažeidimus ir pradėti 27 ikiteisminiai tyrimai. Aptariamu laikotarpiu išliko ankstesnėse apžvalgose minėtos problemos, susijusios su referendumų skelbimu ir piliečių įstatymų leidybos iniciatyvomis. Ir toliau išlieka piliečių iniciatyvas dalyvauti demokratiniame procese itin ribojantis reguliavimas: norint pateikti įstatymo projektą, reikia per 2 mėnesius surinkti 50 tūkstančių piliečių parašų; siekiant suorganizuoti referendumą reikalingi 300 tūkstančių piliečių parašų, kurie turi būti surenkami per 3 mėnesių laikotarpį. Vis dar neįvesta aktyvesnį asmenų dalyvavimą demokratiniuose procesuose galinti paskatinti priemonė balsavimas internetu, nors elektroninio balsavimo įvedimui pritaria apie trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų. Diskriminacija Įvairių socialinių grupių moterų, asmenų su negalia, etninių mažumų, homoseksualių asmenų, vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija m. išliko viena opiausių žmogaus teisių problemų Lietuvoje. Vis dar išlieka skirtumai tarp vyrų ir moterų atlyginimų bei socialinio draudimo pensijų dydžių, nėra užtikrinamos lanksčios darbo sąlygos bei vaiko priežiūros institucijų prieinamumas, užkertantys kelią moterims sėkmingai integruotis į darbo rinką. Moterys patiria diskriminaciją dar be 2012 m. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad nėščios darbuotojos atleidimas iš Rumunijos ambasados vertėjos pareigų buvo diskriminacija lyties pagrindu. Diskriminaciją nuolat patiria ir įvairią negalią turintys asmenys dėl jų poreikiams nepritaikytos fizinės, informacinės, socialinės aplinkos. Lietuvoje vis dar plačiai paplitusios homofobinės nuostatos; homoseksualūs žmonės ne tik diskriminuojami, bet tampa ir dažniausiu neapykantos kurstymo, ypač internete, taikiniu. 12

14 Turinys Neužtikrinama ir homoseksualių asme nų teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, nesureguliuojant partnerystės insti tuto; nesiliauja bandymai apriboti homoseksualių žmonių saviraiškos laisvę diskriminacinėmis įstatymų leidybos iniciatyvomis. Apžvelgiamuoju laikotarpiu romų etninės mažumos padėtis išliko itin problemiška: romai Lietuvoje vis dar mar ginalizuoti, gyvena sveikatai pavojingomis sąlygomis, nuolat patiria diskriminaciją; nėra vykdoma reali romų integracija, visuomenė taip pat nėra pakanti šiai etninei mažumai. Pažeidžiamų grupių teisės m. Lietuvos valdžios institucijų pastangos gerinti vaiko teisių apsaugą buvo fragmentiškos, netrūko ir prieštaringų iniciatyvų, grindžiamų ne poreikiu apsaugoti pamatines vaiko teises, bet siekiu įgyvendinti Konstitucijai prieštaraujančią diskriminacinę šei mos politikos koncepciją. Politikų abejingumas ir neveiklumas vaiko tei sių apsaugos srityje apžvalginiu laikotarpiu buvo kritikuojamas ir žiniasklaidos. Vaiko teisių apsaugos sistemai būtinos esminės permainos, derinant teisės aktų nuostatas su tarptautiniais vaiko teisių apsaugos standartais, įtvirtinant veiksmingą vaikų apsaugą nuo visų rūšių ir formų smurto, reformuojant vaikų globą bei pertvarkant vaiko teisių apsaugos institucinę siste mą. Vertinant neįgaliųjų teisių užtikrinimą ir apsaugą m., itin aktualus išliko klausimas dėl veiksmingo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos, Lietuvos ratifikuotos 2010 m., įgyvendinimo. Per dvejus Konvencijos galiojimo ir veikimo Lietuvoje metus nebuvo pasiekta didelės pažangos užtikrinant beveik 10 procentų visuomenės sudarančios grupės teises. Pažymėtina, kad iki šiol neįgalieji, o ypač psichikos negalios asmenys, yra didžiausią diskriminaciją patirianti socialinė grupė Lietuvoje. Neįgalieji Lietuvoje kiekvieną dieną susiduria su įvairiais jų teisių pažeidimais pilietinių teisių, teisės į aplinkos ir informacijos prieinamumą, teisės į mokslą, darbą, socialinį aprūpinimą bei sisteminiais psichikos negalią turinčių asmenų teisių pažeidimais uždarose institucijose. Su nuolatiniais teisių pažeidimais susiduria ir ŽIV pozityvieji, viena labiausiai pažeidžiamų ir stigmatizuo jamų visuomenės grupių, kuriai veiksmingai neužtikrinama teisė į gydymą ir sveikatos priežiūrą. ŽIV pozityvieji patiria diskriminaciją pačiose įvairiausiose srityse, nevykdomas tinkamas visuomenės švietimas apie ŽIV. Neužtikrinamos ir tokios pažeidžiamos grupės kaip prieglobsčio prašytojai teisės ydinga Lietuvos prieglobsčio sistema sudaro sąlygas sisteminiams prieglobsčio prašytojų teisių pažeidimams, pradedant neteisėtu suėmimu, netgi nepilnamečių prieglobsčio 13

15 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga prašytojų, netinkamomis laikymo sąlygomis, teisinės ir kitokios pagalbos trūkumu, baigiant neveiksminga, tarptautinės pabėgėlių teisės standartų neatitinkančia sprendimų pri ėmimo procedūra. Teisė į gyvybę 2012 m. sausį Lietuva buvo pripažinta pažeidusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (EŽTK, Europos žmogaus teisių konvencija, Konvencija) 2 straipsnį, garantuojantį asmens teisę į gyvybę. Euro pos žmogaus teisių teismas (EŽTT, Teismas) priėmė sprendimą 2006 m. inicijuotoje byloje Česnulevičius prieš Lietuvą, kurioje pareiškėjas skundėsi dėl valstybės pozityvios pareigos apsaugoti pareiškėjo sūnaus gyvybę neįvykdymo. 1 Pareiškėjo sūnus, kalėjęs Pravieniškių pataisos namuose, buvo kelis kartus kitų kalinių sumuštas ir 2000 m. rugpjūčio 7 d. nuo daugybės sužalojimų mirė. Ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo sūnaus mirties 2003 m. buvo sustabdytas nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamų asmenų. Pareiškėjui kreipusis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nematė jokio ryšio tarp kalėjimo valdžios veiksmų (ar neveikimo) ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, todėl nenustatė valstybės atsakomybės dėl pareiškėjo sūnaus mirties. 14

16 Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas EŽTT byloje Česnulevičius prieš Lietuvą pripažino, kad pareiškėjo sūnui, mirusiam Pravieniškių pataisos namuose po to, kai buvo kelis kartus sumuštas, nebuvo užtikrinta saugi aplinka, taip pat neatliktas efektyvus jo mirties aplinkybių tyrimas, todėl buvo pažeistas Konvencijos 2 straipsnis, įtvirtinantis teisę į gyvybę. 1. EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Česnulevičius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 1346/06. Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas Lietuvos dalyvavimas CŽV slaptųjų sulaikymų ir ypatingųjų perdavimų programoje 2011 m. sausį Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos dalyvavimo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) slaptųjų sulaikymų ir ypatingųjų perdavimų programoje. Programos vykdymo metu Azijos, Amerikos ir Europos valstybėse įsteigtuose slaptuose CŽV kalinimo centruose buvo neteisėtai kalinami terorizmu įtariami asmenys, 2 o prieš juos naudoti tardymo metodai prilygo kankinimams, žiauriam, nežmoniškam bei orumą žeminančiam elgesiui. 3 Šiuo metu žinomos 136 CŽV programos aukos. 4 Įtariama, kad vykdant šią programą, su CŽV bendradarbiavo mažiausiai 54 pasaulio valstybės, padėjusios CŽV sulaikyti ir tardyti terorizmu įtariamus asmenis, leidusios savo teritorijose veikti slaptiems kalinimo centrams, naudotis savo oro erdve ir oro uostais ar atlikdamos ki tus pagalbinius veiksmus. 5 Įtarimai dėl Lietuvos dalyvavimo CŽV programoje žiniasklaidoje pasirodė dar 2009 m. Tais pačiais metais 15

17 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga atliktas parlamentinis tyrimas nustatė, kad visos sąlygos slaptų CŽV kalinimo centrų veiklai Lietuvoje buvo sudarytos Lietuvos Valstybės saugumo departamentas (VSD) buvo gavęs CŽV prašymą įrengti patalpas, tinkamas sulaikytiems asmenims laikyti, o CŽV užsakytiems lėktuvams buvo sudarytos galimybės nusileisti Lietuvos oro uostuose išvengiant pasienio bei muitų kontrolės m. VSD pareigūnų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba 2011 m. pradžioje buvo nutrauktas taip niekam ir nepareiškus įtarimų bei neištyrus, ar CŽV sulaikyti asmenys buvo kalinami Lietuvoje m.rugsėjį žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos Reprieve ir Amnesty International paskelbė su CŽV lėktuvų skrydžiais susijusius duomenis, rodančius, kaip CŽV slapta kalinti asmenys galėjo būti gabenami iš Lietuvos į Maroką. 7 Lietuvos Generalinė prokuratūra, įvertinusi pateiktus duomenis kaip nereikšmingus tyrimo baigčiai, ikiteisminį tyrimą atnaujinti atsisakė m. liepą Abu Zubaydah, vienas žinomiausių nukentėjusiųjų CŽV prog ramos metu, pateikė peticiją prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teismui. 9 Peticija siekiama, kad Teismas pripažintų Lietuvą pažeidus Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Konvencijos 3 straipsnis draudžia kankinimus, nežmonišką ar žeminantį orumą elgesį, o valstybėms Konvencijos narėms, remiantis EŽTT praktika, kyla pozityvi pareiga išsamiai ištirti įtarimus dėl tokio elgesio asmenų, esančių jų jurisdikcijoje, atžvilgiu. Abu Zubaydah siekia, jog Teismas pripažintų jį kankinimų, slapto kalinimo ir priverstinio dingimo auka Lietuvos jurisdikcijoje, o atliktus parlamentinį ir ikiteisminį tyrimus neefektyviais ir neatitinkančiais iš Konvencijos 3 straipsnio nuostatų kylančių standartų m. balandį Lietuvoje apsilankiusi Europos Parlamento Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) delegacija kartu su specialiąja pranešėja Helene Flautre parengė ataskaitą apie Europos Sąjungos valstybėse vykusius CŽV veiklos tyrimus bei jų rezultatus. 10 Delegacija apsilankė VSD mokymų bazėje Antaviliuose, kurioje galėjo būti įrengtas vienas iš slaptų kalinimo centrų m. rugsėjį Europos Parlamento rezoliucija patvirtintoje ataskaitoje Lietuvos Generalinė prokuratūra raginama tesėti pažadą atnaujinti ikiteisminį tyrimą pasirodžius naujai informacijai bei pateikiami EuroControl (Europos aviacijos saugos organizacijos) suteikti duomenys apie CŽV samdytų lėktuvų skrydžius, kuriais sulaikytieji asmenys iš Lietuvos galėjo būti gabenami į Afganistaną. 11 Generalinė prokuratūra rezoliucijoje taip pat 16

18 Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas paraginta dokumentiniais įrodymais pagrįsti teiginius, jog ikiteisminis tyrimas nustatė, kad Lietuvoje CŽV sulaikytieji asmenys kalinami nebuvo. ES institucijų dėmesys CŽV veiklos Europoje klausimui pastaraisiais metais nemažėjo, o ES šalys, taip pat ir Lietuva, raginamos prisiimti atsakomybę už savo vaidmenį CŽV programoje. Paskatinti Lietuvą atnaujinti tyrimą gali ir kitose Europos šalyse vykstantys tyrimai bei teisminiai procesai m. buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasnewskis pripažino, kad slaptas CŽV kalinimo centras Lenkijoje veikė, 12 o 2012 m. kovą Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad buvusiam Lenkijos žvalgybos vadovui pateikti oficialūs įtarimai slaptų CŽV kalėjimų byloje. 13 Kol kas Lenkijos prokuratūra informacijos nepatvirtino, o ikiteisminis tyrimas pratęstas iki 2013 m. pradžios m. EŽTT pasiekė trys CŽV programos aukų peticijos prieš Lietuvą, Lenkiją ir Rumuniją. 14 Nepaisant šių poslinkių Europoje ir didėjančio ES institucijų nepasitenkinimo, JAV vis dar laikosi pozicijos nekomentuoti ir neteikti jokios informacijos, susijusios su nacionaliniu saugumu. Sąlygos laisvės atėmimo vietose Nežmoniškas ir žeminantis orumą elge sys gali kilti ne tik iš tyčinių valstybės ar jos pareigūnų veiksmų ar tyčinio aplaidumo. Netinkamos asmens laikymo nelaisvėje sąlygos taip pat gali būti pripažįstamos nežmoniškomis ar žeminančiomis žmogaus orumą m. lapkričio mėn. byloje Kasperovičius prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teismas nustatė, jog sąlygos, kuriomis pareiškėjas laikytas Anykščių policijos areštinėje, prilygo orumą žeminančiam elgesiui, draudžiamam EŽTK 3 straipsnio nuostatų. 15 Pareiškėjas septynias dienas buvo laikomas kameroje, kurioje nebuvo būtiniausių sanitarinių įrenginių, trūko ventiliacijos ir nepateko natūralios dienos šviesos. Teismų dažnai skiriamos laisvės atėmimo bausmės bei kardomoji priemonė suėmimas lėmė, kad m. ir toliau augo asmenų, laikomų laisvės atėmimo įstaigose, skaičius m. pabaigoje Lietuvoje buvo suimtieji, o laisvės atėmimo bausmę atliko nuteistieji. 16 Tai atitinkamai 151 ir 630 asmenų daugiau nei 2010 m. pabaigoje. Taigi 2011 m. pabaigoje laisvės atė mimo įstaigose iš viso laikyti 9920 asmenų tai didžiausias skaičius nuo 2002 m. 17 Dėl didėjančio asmenų, laikomų penitencinėje sistemoje, skaičiaus ir toliau tęsiasi laisvės atėmimo vietų perpildymo problema. 18 Tai savo ruožtu lemia netinkamas gyvenimo sąlygas: kartu laikomi rūkantieji ir nerūkantys, 17

19 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga nesudaromos tinkamos galimybės pasivaikščioti gryname ore, kameros neatitinka higienos reikalavimų. 19 Nepaisant akivaizdaus pažeidimų egzistavimo, vyriausybė nesiima šių problemų spręsti iš esmės, ir vis dar linkstama teisintis sunkia ekonomine padėtimi. 20 Su netinkamomis laikymo sąlygomis susiduriama ir kai kuriose policijos areštinėse: ventiliacijos trūkumu, higienos standartų nepaisymu, nešvariomis miegojimo vietomis. Tai, kad neužtikrinamos žmogaus teisės, pripažįsta ir patys policijos pareigūnai. 21 Apie netinkamas laikymo sąlygas ir reikiamos priežiūros nebuvimą byloja ir dažni policijos areštinėse laikomų asmenų savęs žalojimo 22 ir savižudybių atvejai. 23 Daugumos laisvės atėmimo įstaigų atvira vidinė struktūra, kur kalinami asmenys laisvai juda, kartu gyvena ir nėra užtikrinama pagarba šių asmenų privatumui, lemia kastų sistemos klestėjimą. 24 Kaliniai į skirtingas kastas patenka priklausomai nuo savo materialinės padėties bei asmeninių savybių. 25 Kastų sistemą toleruoja ir netgi palaiko laisvės atėmimo įstaigų darbuotojai, o tai savo ruožtu lemia neramumus šiose įstaigose. 26 Šios problemos egzistavimą pripažįsta ir Teisingumo ministerija,tačiau veiksmų jai spręsti nesiimama m. tarp kalinių ir suimtųjų pasitaikė nemažai smurto atvejų. 28 Kai kurie iš jų baigėsi aukos mirtimi. 29 Asmenys, laikomi laisvės atėmimo vie tose, taip pat susiduria su netinkamu šiose įstaigose dirbančių pareigūnų elgesiu ar net smurtu. Nerimą kelia Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išvados, jog asmenų skundai dėl tokio pareigūnų elgesio ir nusižengimų dažnai nėra tinkamai tiriami arba apskritai nenagrinėjami. 30 Ne visada užtikrinamos ir kitos kalinių bei suimtųjų teisės: Europos komitetas prieš kankinimą pabrėžė, kad sunkumų kyla ir garantuojant asmenų teisę pasinaudoti gydytojo paslaugomis. 31 Pacientų ir asmenų uždarose institucijose teisės Netinkamos laikymo sąlygos institucijose, kuriose asmenų laisvė ribojama be jų savanoriško sutikimo psichiatrijos ligoninėse, socialinės glo bos namuose gali sukelti asmenims neigiamus fizinius, psichologinius ir emocinius išgyvenimus, kurie, re miantis EŽTT praktika taikant Konvencijos 3 straipsnį, gali būti vertinami kaip prilygstantys nežmoniško ir orumą žeminančio elgesio pasekmėms. 32 Seimo kontrolierių 2011 m. ataskaitoje pažymėta, kad gautas ne vienas skundas dėl priverstinio hospitalizavimo ir gydymo procedūrų galimų pažeidimų, sveikatos priežiūros paslaugų netin 18

20 Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas kamos kokybės, ligoninės darbuotojų netinkamo elgesio ir kitų pažeidimų. 33 Rokiškio psichiatrijos ligoninės paciento skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad šio asmens laisvė ir kitos teisės buvo apribotos nepagrįstai pacientas beveik keturis mėnesius buvo laikomas palatoje vienas, jam nebuvo leidžiama bendrauti su kitais pacientais, susitikti su lankytojais, skaityti ar sportuoti. Taip pat nebuvo vertinamas tokių griežtų priemonių pacientui poveikis ir būtinumas, nebuvo nustatyta šių apribojimų taikymo pabaiga. Apie susirūpinimą keliančius atvejus, kai buvo pažeidžiamos asmenų, laikomų uždarose institucijose, teisės, ne kartą pranešė ir žiniasklaida, rašiusi apie neleistiną elgesį su globos įstaigose gyvenančiais vaikais, 34 ne įga liaisiais, 35 psichiatrinių ligoninių pacientais m. rudenį atliktas žurnalistinis tyrimas nustatė, kad socia linės globos namuose, kuriuose laikomi psichikos negalią turintys žmonės, prievarta taikoma kontracepcija, atliekami abortai, moterys neapsaugomos nuo nesavanoriškų lytinių santykių. 37 Tokio pobūdžio pažeidimus nustatė dar 2005 m. nepriklausomų ekspertų atliktas žmogaus teisių stebėsenos uždarose psichikos sveikatos priežiūros ir globos institucijose tyrimas. 38 Akivaizdu, jog nuo 2005 m. nebuvo imtasi jokių esminių psichikos sveikatos priežiūros ir globos reformų, o įstaigos ir toliau linkusios neigti problemų egzistavimą m. balandį žiniasklaidoje pasirodė informacija apie Panevėžio ligo ninėje vykusius medicininius ekspe rimentus su pacientais. 40 Dviem gy dy tojams buvo pateikti kaltinimai atlikus neteisėtus eksperimentinių, Lietuvoje neregistruotų vaistų bandymus su pacientais, kuriems ne tik nebuvo paaiškinta, kad su jais eksperimentuojama, bet ekspe rimentiniais vaistais buvo gydyti žmonės, nesergantys tomis ligomis, nuo kurių šie vaistai turėjo gydyti. Į šiuos dvejus metus trukusius bandymus buvo įtraukta net 300 pacientų. Tai buvo ne vienintelis užfiksuotas įtariamų neteisėtų medicininių bandymų su pacientais atvejis 2011 m. balandį pranešta, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo tyrimą dėl galimai neteisėtų biomedicininių tyrimų su žmogumi Psichikos sveikatos centre. 41 Lietuvos Respublikos baudžiamojo ko dekso 308¹ straipsnis numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų už draudžiamų biomedicininių tyrimų atlikimą su žmogumi ar žmogaus embrionu. 42 Pažymėtina, kad neteisėti medicininiai ar moksliniai bandymai su asmeniu be jo sutikimo gali prilygti tarptautinės teisės draudžiamam kankinimui ar žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam orumą elgesiui m.lietuvos ratifikuoto Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnis įtvirtina, kad [n]iekas negali būti kankinamas arba patirti žiaurų, nežmonišką ar žeminantį jo orumą 19

21 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga elgesį arba būti taip baudžiamas. Ypač draudžiama daryti medicinos ar mokslinius bandymus su asmeniu be jo laisvo sutikimo. 43 Smurtas artimoje aplinkoje Iki 2011 m. smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje būdavo laikomas buitiniu konfliktu, kurį, esą, išspręsti turėdavo konfliktuojantys asmenys. Policijos pa reigūnai įsikišdavo tik nustatę sunkius ar apysunkius kūno sužalojimus. Situacija pasikeitė 2011 m. priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą,kuris įsigaliojo 2011 m. gruodžio 15 d. 44 Smurtas įstatyme apibrėžiamas kaip veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Įstatyme smurtas artimoje aplinkoje vertinamas kaip žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, o dėl žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Toks smurto artimoje aplinkoje traktavimas leido pakeisti iki tol taikytą privataus kaltinimo tvarkos institutą į prokuroro palaikomą kaltinimą. Pagal įsigaliojusį įstatymą, policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje ir atvykę į įvykio vietą, patys inicijuoja ikiteisminį tyrimą smurtą patyrusiam asmeniui skundo teikti nebereikia. Tokiu būdu atsakomybė dėl kovos su smurtu artimoje aplinkoje perkeliama teisėsaugos institucijoms, o ne paliekama aukai. Įstatymas numato, kad policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį, nedelsdamas imasi priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pradeda ikiteisminį tyrimą. Nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą, siekiant apsaugoti auką, smurtautojas įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu. Smurtautojui gali būti uždrausta artintis prie smurtą patyrusio asmens, ieškoti kontaktų su juo, bendrauti. Šias priemones ikiteisminio tyrimo teisėjas skiria ne vėliau kaip per 48 valandas. Policija, išsiaiškinusi smurto atvejo aplinkybes, pradeda ikiteisminį tyrimą ir iki 48 valandų sulaiko smurtautoją. Per šį laiką prokuroras kreipiasi į teismą dėl kardomosios priemonės įpareigojimo gyventi atskirai nuo nukentėjusiojo (-ios) paskyrimo. Minėtas įstatymas leido į viešumą iškelti tikruosius smurto artimoje aplinkoje Lietuvoje mastus: per pirmąjį įstatymo galiojimo mėnesį policija registravo beveik 3500 iškvietimų, bu vo pradėta beveik 1200 ikiteisminių tyrimų. Per šešis mėnesius, t.y. iki 2012 m. birželio 15 d., policijos įstaigos iš viso gavo praneš imų apie galimą smurtą artimoje aplinko je. 20

22 Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas Nustačius smurto artimoje aplinkoje atvejus, pradėti 4335 ikiteisminiai tyrimai. Pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose didžiausią dalį 3669 nukentėjusiųjų nuo smurto sudaro moterys, vyrai 423, vaikai 378. Ikiteisminiuose tyrimuose 3761 įtariamieji yra vyrai, 145 moterys ir 15 vaikų. 45 Siekiant įgyvendinti įstatymu valstybės prisiimtą įsipareigojimą teikti specializuotą pagalbą visiems nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sudarė darbo grupę, turėjusiąparengti Specializuotos pagalbos centrų (SPC) veikimo modelį. Pagal Specializuotos pagalbos centrų veiklos aprašo nuostatas, tokio centro tikslas gavus pranešimą iš policijos pareigūnų apie smurtą artimoje aplinkoje patyrusius asmenis suteikti jiems specializuotą kompleksinę pagalbą. Šiuo metu Lietuvoje veikia 16 SPC, įsteigtų nevyriausybinių organizacijų pagrindu. Tačiau pirmieji įstatymo įgyvendinimo metaiparodė, kad smurtas artimoje aplinkoje vis dar nevertinamas kaip rimtas nusikaltimas, o valstybė savo įsipareigojimus smurto artimoje aplinkoje aukoms vykdo atsainiai. Policija pabrėžė, kad įstatymo įgyvendinimui nebuvo skirta papildomų lėšų. 46 Taip pat nebuvo sukurta efektyvi įstatyme numatytų SPC sistema, nenustatyta jų finansavimo tvarka. 47 Vilniuje dėl tokio pagalbos centro funkcijų vykdymo susitarta tik 2012 m. lapkričio mėnesį, praėjus beveik 11 mėnesių po įstatymo įsigaliojimo. 48 Problemų kyla ir dėl netinkamai interpretuojamų įstatymo nuostatų. Įstatymas numato, kad atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą policijos pareigūnai informuoja smurtą patyrusį asmenį apie galimybes gauti pagalbą ir su jo žinia praneša apie įvykį Specializuotos pagalbos centrui. 49 Visgi praktikoje policijos pareigūnai šią nuostatą vertina kaip imperatyvų nurodymą gauti nukentėjusio asmens rašytinį sutikimą dėl informacijos perdavimo, todėl be tokio sutikimo vengia pranešti Specializuotos pagalbos centrams apie įvykdytus smurtinius nusikaltimus; tais atvejais, kai informacija suteikiama, neretai ji nepilna, neišsami. SPC duomenimis, pasitaiko atvejų, kai net aukai pageidaujant informacija apie įvykį SPC nesuteikiama. 50 Trūkstant konstruktyvaus bendradarbiavimo tarp policijos komisariatų ir SPC, užkertamas kelias nukentėjusioms (-iems) suteikti savalaikę ir efektyvią pagalbą. Bendradarbiavimo ir koordinuoto veikimo trūksta ir tarp įvairių valstybės institucijų, atsakingų už įstatymo įgyvendinimą: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vidaus reikalų ministerijos; Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento; trūksta ir bendradarbiavimo 21

23 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga bei suderinto veikimo tarp policijos, prokuratūros ir teismų. 51 Visgi pažymėtina, kad ne visos įstatymo įgyvendinimo metu kylančios prob lemos yra spręstinos įstatymo keitimo būdu. Siekiant veiksmingai apsaugoti aukų teises, praktinės įstatymo įgyvendinimo problemos turėtų būti sprendžiamos užtikrinant geresnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą, rengiant mokymus už įstatymo įgyvendinimą atsakingų institucijų atstovams bei pritaikant kitų šalių gerąją praktiką. Taip pat pastebima, jog daugeliu atvejų policijos pareigūnai nefiksuoja, jog smurto įvykyje dalyvavo ir nepilnamečiai asmenys, ir apie tai nepraneša Vaiko teisių apsaugos tarnybai savivaldybėje. 52 Pažymėtina, jog Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įtvirtina, jog vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, taip pat laikomas smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu. 53 Šiuo metų Seime įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siekiama Apsau gos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo taikomas apsaugos priemones suderinti su Baudžiamojo kodekso nuostatomis bei keičiama pranešimo apie smurto atvejus Specializuotos pagalbos centrams tvarka. 54 Pastebima ir dau giau įstatymo netobulumų, pavyzdžiui, neaiškiai apibrėžtos psichinio ir ekonominio smurto sąvokos m. kovo 26 d. Europos žmogaus teisių teismas priėmė pirmąjį sprendimą Lietuvos atžvilgiu smurto šeimoje byloje Valiulienė prieš Lietuvą. 56 Šioje byloje Teismas pripažino Lietuvą pažeidus Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, draudžiančias kankinimus, nežmonišką ar žeminantį asmens orumą elgesį. Pareiškėja smurto šeimoje auka tapo dar 2001 m. jos partneris prieš ją naudojo tęstinį fizinį ir psichologinį smurtą. Apie fizinio smurto atvejus pranešusi policijai, moteris kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka, kad smurtautojas būtų patrauktas atsakomybėn. Teismas nukreipė pareiškėjos skundą prokurorams, pradėjusiems ikiteisminį tyrimą bendrąja tvarka dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau ikiteisminis tyrimas būdavo nuolat sustabdomas, nes trūkdavo įrodymų arba nepavykdavo rasti įtariamojo m. prokuratūra galutinai nutraukė ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad tęsti tyrimo nebeleidžia naujai įsigaliojusios Baudžiamojo kodekso nuostatos, bei nurodė nukentėjusiajai vėl kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Nesutikdama su tokiu prokuratūros sprendimu, pareiškėja jį 22

24 Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas apskundė teismui, tačiau nesėkmingai. Tuomet ji vėl kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl smurtautojo patraukimo atsakomybėn, tačiau šį kartą jos skundas buvo atmestas dėl senaties termino suėjimo m. pareiškėja pateikė peticiją prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teismui, siekdama, jog Teismas pripažintų, kad Lietuvos valstybė, vilkinusi ikiteisminį tyrimą ir nepatraukusi smurtautojo atsakomybėn, pažeidė jos teisę į teisingą teismą. Europos žmogaus teisių teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažino, jog Lietuvos valstybė, neužtikrinusi nukentėjusios nuo smurto moters apsaugos, neištyrusi smurto šeimoje atvejo ir nepatraukusi smurtautojo atsakomybėn, pažeidė Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtiną kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimą. Valiulienė prieš Lietuvą nėra vienintelė byla Europos žmogaus teisių teisme dėl Lietuvos valstybės pareigos ginti smurto artimoje aplinkoje aukų teises nevykdymo m. gruodžio 6 d. EŽTT perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei dar vienos pareiškėjos skundą dėl smurto šeimoje Praškevičienė prieš Lietuvą. Byla šiuo metu yra nagrinėjimo stadijoje, joje Teismas taip pat kelia klausimą dėl Konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimo. 2. Generalinio inspektoriaus biuras, Centrinė žvalgybos valdyba, Specialioji Anti-teroristinių sulaikymo ir tardymo veiklų apžvalga (2001 rugsėjis 2003 spalis) ( IG), //Office of the Inspector General, Central Intelligence Agency, CIA OIG Special Review of [redacted] Counterterrorism Detention and Interrogation Activities (September 2001 October 2003) ( IG), 7 May 2004), pdf/politics/ detain/2004ciaig. pdf; taip pat žr. Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje : Apžvalga, p , virseliu_final.pdf 3. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, JT Žmogaus teisių taryba, Jungtinė specialiųjų reporterių Studija apie pasaulines praktikas susijusias su slaptais kalinimais kovos su terorizmu kontekste, , A/ HRC/13/42//United Nations General Assembly, Human Rights Council, Joint Studyon Global Practicesin Relation to Secret Detentionin the Context of Countering Terrorism A/ HRC/13/42, 19 February 2010, ohchr.org/english/bodies/hrcouncil/docs/ 13session/A-HRC pdf; 2011 m. gegužės 19 d. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų ir nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Ataskaita Lietuvos Vyriausybei po Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų ir nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą vizito Lietuvoje 2010 m. birželio d., CPT/Inf (2011) 17, coe.int/documents/ltu/ inf-eng.pdf 4. Open Society Justice Initiative, Globalising torture. CIA Secret detention and extraordina ry rendition, 2013, opensociety foundations.org/sites/default/ files/glo balizing-torture pdf 5. Žr. 4 nuorodą. 23

25 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XI-659 Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvados, lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=364093&p_query=&p_tr2= 7. Amnesty International, Unlock the truth in Lithuania (2011), en/library/asset/eur53/002/2011/en/ dd6dc600-25ea aec-1d3d16639d4c/ eur en.pdf 8. Generalinė prokuratūra neatnaujins tyrimo dėl CŽV kalėjimų, delfi.lt, , 9. Zaynal-Abidin Muhammad Husayn (ABU ZUBAYDAH) prieš Lietuvą, pareiškimo Nr /11http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/ pages/search.aspx?i= m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija Dėl įtariamo CŽV vyk dyto neteisėto kalinių gabenimo ir kali nimo Europos šalyse, /sides/getdoc.do?pubref=-%2f%2fep% 2f%2fTEXT%2bTA%2bP7-TA %2b0%2bDOC%2bXML%2bV0%2f% 2fEN&language=EN 11. Žr. 10 nuorodą. 12. Eldoradas Butrimas A. Kwasniewskis pripažino Lenkijoje buvo CŽV kalėjimai, lrytas.lt, , lrytas.lt/ a-kwasniewskis-pripa%c5%beino-lenkijoje-buvoc%c5%bev-kal%c4%97jimai.htm 13. Buvusiam Lenkijos žvalgybos vadovui pateikti kaltinimai CŽV slaptų kalėjimų byloje // Former Polish intelligence chiefcharged in CIA black sites case, thenews. pl, , Artykul/94571, Former-Polish-intelligencechief-charged-in-CIA-black-sites-case 14. (Abu Zubaydah prieš Lietuvą, pareiškimo Nr /11; AlNashiri prieš Lenkiją, pareiškimo Nr /11; AlNashiri prieš Rumuniją, pareiškimo Nr /12) 15. EŽTT 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimas byloje Kasperovičius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr / Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių 2011 metų veiklos pagrindiniai statistiniai duomenys, p. 10, aspx?dokid=3f3936a7-daf9-4a00-91ac- 2321AF Lietuvos Statistikos departamentas, Įkalintieji laisvės atėmimo įstaigose metų pabaigoje, Val/define.asp?MainTable=M &PLan guage=0&pxsid=4582&st=st 18. Gytis Pankūnas Lietuvos atstovė EŽTT: reikėtų susimąstyti apie Lietuvos kalinių gyvenimo sąlygų gerinimą, Alfa.lt, Lietuvos.kaliniu.gyvenimo.salygu.gerinima= _12-36/ 19. Dainius Sinkevičius Kontrabandos baronu tituluojamas žemaitis: Lukiškėse nežmoniškos kančios, Delfi.lt, ,

26 Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas 20. Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė: vertindamas kalinimo sąlygas EŽTT turėtų atsižvelgti ir į pragyvenimo lygį Lietuvoje, 15min.lt, , lt/naujiena/aktualu/lietuva/vyriausybes-atstove-eztt-elvyra-baltutyte-vertindamas-kalinimo-salygas-eztt-turetu-atsizvelgti-ir-i-pragyvenimo-lygi-lietuvoje Asta Kuznecovaitė, Dalia Gudavičiūtė, Andrius Sytas Milijonierius T. Karosas tupėjo cypėje, kurios bijo net vaiduokliai, Lrytas.lt, , milijonierius-t-karosas-tup%C4%97jo-cyp%C4%97je-kuriosbijo-net-vaiduokliai.htm 22. Pavyzdžiui: Uždarytieji į areštinę pjaustėsi rankas, pilvą ir rijo šaukštą, Diena.lt, , naujienos/ kriminalai/uzdarytieji-i-arestine-pjaustesi-rankas-pilva-ir-rijo-sauksta ; Rasa Stundžienė Panevėžio apskrities areštinėse vyrai pjaustėsi rankas, Lrytas.lt, , nev%c4%97%c5%beio-apskrities-are%c5%a1tin%c4%97se-vyraipjaust%c4%97si-rankas.htm; Neramumai už grotų: vienas badauja, kitas pakartotinai susižalojo, 15min.lt, , si kaltimaiirnelaimes/neramumai-uz-grotu-vienasbadauja-kitas-susizalojo Pavyzdžiui: Kupiškio policijos komi sariate pasikorė sulaikytasis, Delfi.lt, , crime/ kupiskio-policijos-komisariate-pasikoresulaikytasis.d?id= ; Pasikorė areštinėje, Delfi.lt, , Areštinėje neišverti batraiščiai pražudė sulaikytąjį, o policininką atvedė į teisiamųjų suolą, Delfi.lt, , news/daily/crime/arestineje-neisverti-batraisciai-prazude-sulaikytaji-o-policininka-atvede-i-teisiamuju-suola.d?id= Lina Rapalavičiūtė. Jei norime ištiesti pagalbos ranką, negalime laikyti sugniaužę kumščių, Bernardinai.lt, , Teodora Rašimaitė Įkalinimo įstaigose ir socialinė nelygybė, ir solidarumas, Delfi. lt, , lithuania/ikalinimo-istaigose-ir-socialine-nelygybe-ir-solidarumas.d?id= Asta Kuznecovaitė Nuteistieji: Riaušes Marijampolės pataisos namuose išprovokavo pareigūnai, Lrytas.lt, , lrytas.lt/ nuteistiejiriau%c5%a1es-marijampol% C4%97spataisos-namuose-i%C5%A1provokavopareig%C5%ABnai.htm 27. R. Šimašius: bėdos buvo ir liko dėl paveldėtos kalėjimo struktūros, Balsas.lt, , Pavyzdžiui: Neramumai Pravieniškėse: į Kauno klinikas išvežtas sumuštas kalinys, Delfi.lt, , daily/crime/neramumai-pravieniskese-i-kauno-klinikas-isveztas-sumustaskalinys.d?id= ; Dainius Sinkevičius Gyvenimas zonoje: dvyniai bandė įvesti savo tvarką, Delfi.lt, , crime/gyvenimas-zonoje-dvyniai-bande-ivesti-savo-tvarka.d?id= ; Lukiškėse du suimtieji paeiliui prievartavo jauną kameros kaimyną, Delfi.lt, , 25

27 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga 29. Pravieniškėse, kaip įtariama, nužudytas nuteistasis, Diena.lt, , m. gegužės 19 d. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Ataskaita Lietuvos Vyriausybei po Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų ir nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą vizitolietuvoje 2010 m. birželio d., CPT/Inf (2011) 17, p , 17-inf-eng.pdf 31. Žr. 30 nuorodą, p Žr. pvz. EŽTT 2012 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Stanev prieš Bulgariją, pareiškimo Nr /06, sites/eng/pages/search.aspx?i= Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių 2011 m. veiklos ataskaita, p. 19, lrski.lt/files/462.pdf 34. Mykolas Deikus, Globos namuose dedovščiną primenantys metodai, snaujienos.lt, , the-newslt/miesto-naujienos/18718-globos; 35. Mindaugas Milinis Pensionas virto kalėjimu, lzinios.lt, , lt/lt/ /trecias_puslapis/pensionas_virto_kalejimu.html; Smūgiai bejėgei mergaite su narkotikų kvapu, delfi.lt, , #ixzz2FJ2gEysJ; 36. Rugilė Audenienė. Psichiatrinėje ligo ninė je smurtas ir patyčios?, alfa.lt, , /Psi chiatri neje.ligonineje.smurtas.ir.patycios.= _11-10/ 37. Izabelė Šležaitė, Ugnė Leonavičiūtė, Psichikos negalią turinčiųjų kasdienybė: tiek lytinė prievarta, tiek draudimas pastoti, delfi.lt, ,< Health/psichikos-negalia-turinciuju-kasdienybe-tiek-lytine-prievarta-tiek-draudimaspastoti.d?id= Žmogaus teisių stebėsena uždarose psichikos sveikatos priežiūros ir globos institucijose, Vilnius, 2005, lt/uploaded/pdf%20dokai/psi_ataskaita_ pdf 39. Izabelė Šležaitė, Ugnė Leonavičiūtė, Psichikos negalią turinčiųjų kasdienybė: tiek lytinė prievarta, tiek draudimas pastoti, delfi. lt, , Health/psichikos-negalia-turinciuju-kasdienybe-tiek-lytine-prievarta-tiek-draudimaspastoti.d?id= Daiva Baronienė, Gydytojai bandytojai gydė net mirusiuosius, lzinios.lt, , Prie savižudybės privedė bandymai su vaistais?, alfa.lt, , lt/straipsnis/ /prie.savizudybes.privede.bandymai.su.vaistais.= _07-54/ 42. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, 2000 m. rugsėjo26 d., Nr. VIII-1968, showdoc_l?p_id= Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, 1966 m., Lietuvoje įsigaliojo 1992 m. vasario 20d., dokpaieska.showdoc_l?p_id=174848&p_ query=&p_tr2=2 44. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, 2011 m. gegužės 26 d., 26

28 Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas Nr. XI-1425, dokpaieska.showdoc_l?p_id=400334&p_ query=&p_tr2=2 45. Policija mažiau fiksuoja smurto artimoje aplinkoje atvejų, Bernardinai.lt, , S. Skvernelis: neskirti kovai su smurtu šeimose papildomų lėšų nesusipratimas, Delfi.lt, , fi.lt /news/daily/lithuania/sskvernelis-neskirtikovai-su-smurtu-seimose-papildomu-lesunesusipratimas.d?id= Stebės, kaip įgyvendinamas Apsaugos nuo smurto įstatymas, Delfi.lt, , Vilniaus policijoje pasirašyta sutartis padės ginti nuo smurto artimoje aplinkoje, 15min.lt, , naujiena/aktualu/lietuva/vilniaus-policijojepasirasyta-sutartis-pades-ginti-nuo-smurtoartimoje-aplinkoje įstatymas, 2 str. 4 d., 2011 m. gegužės 26 d., Nr. XI-1425, 54. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Nr , showdoc_l?p_id=425105&p_query=&p_ tr2=2 55. Rita Kriugždaitė. Ar iš tiesų mažėja smurto šeimoje, įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui?, Kauno apskrities moterų krizių centras, , html 56. EŽTT 2013 m. kovo 26 d. sprendimas byloje Valiulienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr /07, pages/search.aspx?i= Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, 9 str. 1 d., 2011 m. gegužės 26 d., Nr. XI m. gruodžio 7 d. koalicijos Moters teisės visuotinės žmogaus teisės rezoliucija Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje: išmoktos pamokos 51. Žr. 50 nuorodą. 52. Žr. 50 nuorodą. 53. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 27

29 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga Vergijos ir priverčiamojo darbo draudimas Prekyba žmonėmis m. Lietuvoje augo prekybos žmonėmis mastai. 57 Ekonominiu sunkmečiu vis daugiau žmonių siekė išvykti dirbti svetur, atsiliepdavo į gerai mokamo darbo pasiūlymus užsienio šalyse ir taip pakliūdavo į prekybos žmonėmis tinklą. 58 Pakito šio nusikaltimo pobūdis prekiautojų veiklos metodai remiasi daugiau ne fizine, o psichologine prievarta, grasinimais ar narkotikų pagalba; dažnai aukos įviliojamos apgaule, pažadant lengvą, gerai apmokamą darbą užsienyje. 59 Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, 2011 m. šalyje buvo atliekami 42 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis. Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie VRM tvarkomu Nusikalstamų veikų žinybinio registro ir Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro statistiniais duomenimis, 2011 m. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 (Prekyba žmonėmis) ir 157 (Vaiko pirkimas arba pardavimas) straipsnius, įtarimai buvo pareikšti 44 asmenims, kaltinimai buvo pateikti 28 asmenims, 17 asmenų buvo nuteista laisvės atėmimo bausmėmis m. policija nustatė 45 asmenis, galėjusius nukentėti nuo prekybos žmonėmis. 61 Viena populiariausių prekybos žmonėmis formų Lietuvoje prekyba žmonėmis prostitucijos tikslais. Dažniausiai prekybos žmonėmis aukomis tampa moterys ir mergaitės. Į prekybos žmonėmis tinklą paprastai papuola pažeidžiamos merginos: gyvenančios socialinės rizikos šeimose ar globos institucijose, neišsilavinusios ar turinčios psichikos negalią ar lengvą protinį sutrikimą. 62 Migracijos informacijos centro duomenimis, 46 procentai moterų aukų metų merginos. Vyresnės nei 27 metų tesudaro vos 5 procentus prekybos žmonėmis aukų. Pusės aukų išsilavinimas tik pagrindinis, kitos neturi jokio išsilavinimo. 63 Pastebėtina, kad merginų, tapusių prekybos žmonėmis aukomis, amžius m. jaunėjo; 64 vis dažniau prekybos žmonėmis pinklėse atsiduria ir nepilnametės. 65 Prekybos žmonėmis aukomis tampa ir kiti pažeidžiami asmenys, t.y. asmenys, esantys sunkioje materialinėje padėtyje, neturintys pragyvenimo šaltinio ar nuolatinės gyvenamosios vietos. Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro duomenimis, vergiškiems darbams dažniausiai išnaudojami vyrai m. žiniasklaida ne kartą pranešė apie dirbti į užsienį išvežtus asmenis, išnaudotus nemokamam darbui vergiškomis sąlygomis

30 Vergijos ir priverčiamojo darbo draudimas m. daugėjo ir naujų prekybos žmonėmis formų. Į užsienį buvo parduodami vaikai, paaugliai, kurie buvo verčiami tapti išmaldos prašytojais ar vagimis m. žiniasklaida pranešė apie bandymą įsigyti vaiką 69 bei apie įtariamą vaikų organų pirkimo atvejį. 70 Apžvelgiamu laikotarpiu įvyko teigiamų pokyčių kovos su prekyba žmonėmis teisiniame reguliavime 2012 m. priimtas Baudžiamojo kodekso 147 straipsnio pakeitimas, išplečiantis prekybos žmonėmis sąvoką. Prekyba žmo nėmis dabar laikomas ir asmens išnaudojimas paslaugų teikimo, įskaitant elgetavimą, nusikalstamos veikos darymo arba kitais išnaudojimo tikslais. 71 Be aptartų pakeitimų, taip pat priimta nuostata dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo ne tik asmenims, siekusiems įgyti asmens organus, audinį ar ląstelę, bet ir tiems, kurie apie tai žinojo ar siekė, kad jie būtų išimti iš nukentėjusiojo. 72 Taip pat teigiamai vertintinas 2012 m. priimtas Baudžiamojo kodekso (BK) papildymas 147(2) straipsniu, numatančiu atsakomybę klientams, t.y. asmenims, kurie žinodami ar turėdami ir galėdami žinoti, kad kitas asmuo yra išnaudojamas, naudojosi šio asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis. Deja, tikrieji prekybos žmonėmis mastai Lietuvoje statistikoje neatsispindi. Šio nusikaltimo latentiškumą lemia tai, jog prekybos žmonėmis aukos vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas. 73 Nukentėjusiosios nesikreipia ne tik todėl, kad bijo nusikaltėlių keršto, 74 bet ir dėl to, jog teisėsaugos institucijomis nepasitiki. 75 Lietuvos Caritas teigimu, pasigendama teisėsaugos pareigūnų geranoriškumo, tyrimai neretai atliekami neprofesionaliai aukos dažnai ne tik neginamos, bet dar ir apkaltinamos. 76 Efektyviai kovoti su prekyba žmonėmis kliudo ir tai, jog tyrėjai dažnai nesuvokia šio nusikaltimo specifikos, aukos pažeidžiamumo bei savijautos ištrūkus iš nusikaltėlių rankų m. 11 ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis buvo nutraukta dėl nukentėjusių asmenų parodymų nepatikimumo, kurį Generalinė prokuratūra grindžia tokiomis aplinkybėmis: nukentėjusiosios vėliau atsisakė duoti parodymus, juos keitė, nenurodė tai patvirtinančių objektyvių duomenų, skirtingai aiškino tas pačias aplinkybes, neatvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ar į teismą. 78 Abejonių kyla ir dėl teismų gebėjimo suprasti ir tinkamai įvertinti šio nusikaltimo specifiką: 2011 m. Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas trejus metus užsitęsusią prekybos žmonėmis bylą, pasiūlė merginai, įklampintai į sekso vergovę, susitaikyti su asmeniu, kaltinamu šio nusikaltimo padarymu

31 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga Prekybos žmonėmis, ypatingai prostitucijos tikslais, aukų stigmatizavimo atvejų neretai pasitaiko ir žiniasklaidoje. Aprašant tokius atvejus, žmonių pardavinėjimu užsiimantys asmenys vaizduojami kaip padedantys prostitutėms užsidirbti pinigų pragyvenimui, 80 o nusikaltimo aukos prostitucijoje atsidūrusios merginos neva pačios dėl to kaltos. BK nuostatos daro skirtį tarp prekybos žmonėmis nusikaltimo ir pelnymosi iš kito asmens prostitucijos (307 straipsnis) bei įtraukimo į prostituciją (308 straipsnis) nusikalstamų veikų. Pastarosios dvi veikos nevertinamos kaip prekybos žmonėmis nusikaltimas; už jas taikomos švelnesnės bausmės. Ši skirtis tarp prekybos žmonėmis nusikaltimo ir pelnymosi iš kito asmens prostitucijos trukdo efektyviai kovoti su prekyba žmonėmis Lietuvoje. Siekiant efektyvios kovos su šiuo nusikaltimu, visi atvejai, kuomet iš asmens, užsiimančio prostitucija, pelnosi tretysis asmuo, turėtų būti kvalifikuojami kaip prekybos žmonėmis nusikaltimai. Praktika Lietuvoje kitokia: pavyzdžiui, asmenims, grasinusiems panaudoti fizinį smurtą bei už apsaugą iš merginų, besiverčiančių prostitucija, reikalavusiems atlyginimo, tebuvo pateikti įtarimai dėl turto prievartavimo, o ne dėl prekybos žmonėmis nusikaltimo; 81 jauną vilnietę globojusi ir jos pardavinėjimu užsiėmusi sutuoktinų pora buvo teismo nubausta už pelnymąsi iš prostitucijos; m. šešių asmenų organizuotai grupuotei, uždarbiavusiai iš merginų, teikusių seksualines paslaugas, buvo pateikti kaltinimai dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos ir įtraukimo į prostituciją. 83 Nepaisant m. Vidaus reikalų ministerijos skelbto kovos su prekyba žmonėmis stiprinimo, 84 apžvelgiamu laikotarpiu tam nebuvo skirtas adekvatus finansavimas. Prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės metų programos įgyvendinimui 2011 m. vietoje numatytų Lt buvo skirta keturis kartus mažesnė suma Lt. 85 Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, įtvirtina, kad prekybos žmonėmis aukos yra nusikaltimų aukų grupė, galinti turėti specialių poreikių, kuriuos institucijos privalo įvertinti ir atitinkamai užtikrinti papildomą jų teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu Lietuvoje rengiamas naujas kovos su prekyba žmonėmis etapas, bernardinai. lt, , straipsnis/ lietuvoje-rengiamasnaujas-kovos-su-prekyba-zmonemis-etapas/

32 Vergijos ir priverčiamojo darbo draudimas 58. Evelina Valiuškevičiūtė Turtus ban ditams kraunanti prostitučių armija sunkmečiu tik dar labiau gausėja, lrytas.lt, , turtus-banditams-kraunanti-prostitu%c4 %8Di%C5%B3-armija-sunkme%C4%8Diu-t ik-dar-labiau-gaus%c4%97ja.htm 59. Albinas Čaplikas Slapta prekyba žmonėmis klesti, balsas.lt, , Vidaus reikalų ministerija, Ataskaita apie prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės metų programos įgyvendinimą 2011 metais, p. 3 fileadmin/padaliniu_failai/viesojo_saugumo_dep/prekyba zmonemis/vrm_ataskaita_lrv_uz_2011.pdf 61. Žr. 60 nuorodą. 62. Audrius Bareišis Į prostitucijos liūną vis jaunesnės merginos, alfa.lt, , prostitucijos.liuna...vis.jaunesnes.merginos= _07-12/ 63. Vismantas Žuklevičius Į sekso vergiją patenka tūkstančiai lietuvaičių, delfi.lt, , id= Į prostituciją įtraukiamos vis jaunesnės merginos, lzinos.lt, , lzinios.lt/index.php/kriminalines-parastes/iprostitucija-itraukiamos-vis-jaunesnesmerginos 65. Į prostituciją įtraukiamos vis jaunesnės merginos, lzinos.lt, , lzinios.lt/index.php/kriminalines-parastes/iprostitucija-itraukiamos-vis-jaunesnes-merginos 66. Lietuvoje rengiamas naujas kovos su prekyba žmonėmis etapas, bernardinai.lt, , lietuvoje-rengiamas-naujas-kovos-su-prekyba-zmonemis-etapas/ Raimonda Mikalčiūtė Į vergiją patenka ir vyrai, 15min.lt, , Oksana Laurutytė Moterų prostitucija vyrų problema?, balsas.lt, , Pareigūnai: tyri mus dėl prekybos žmonėmis apsunkina ir parodymus keičiančios aukos, delfi.lt, , php?id= ; Verslas: vaikai iš Lietuvos į užsienį vežami vogti, delfi.lt, , id= Slapto turgaus prekė nereikalingas vaikas delfi.lt, , archive/article.php?id= Vismantas Žuklevičius Į sekso vergiją patenka tūkstančiai lietuvaičių, delfi.lt, , php?id= LR Baudžiamojo kodekso 147, 147(1), 157, 303 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 147(2) straipsnių įstatymas, 2012 m. birželio30d., Nr. XI-2198, LR Baudžiamojo kodekso 147 str. 2 d valandos apie našlaitę, kurią pardavė kaip lėlę, lrytas.lt, , valandos-apie-na%c5%a1lait%c4%99-31

33 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga kuri%c4%85-pardav%c4%97-kaipl%c4%97l%c4%99.htm 74. Albinas Čaplikas Slapta prekyba žmonėmis klesti, balsas.lt, , Iš lietuvių prekeivių žmonėmis nagų išgelbėjo tik nusikaltimas, alfa.lt, , Is.lietuviu.prekeiviu.zmonemis.nagu.isgelbejo.tik.nusikaltimas= _12-15/ 76. Raimonda Mikalčiūtė Į vergiją patenka ir vyrai, 15min.lt, , Albinas Čaplikas Slapta prekyba žmonėmis klesti, balsas.lt, , Vidaus reikalų ministerija, Ataskaita apie prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės metų programos įgyvendinimą 2011 metais, p. 3http:// Padaliniu_failai/Viesojo_saugumo_dep/Prekyba zmonemis/vrm_ataskaita_lrv_ uz_2011.pdf nepasidalin%c4%99-uostamies%c4%8dio- s%c4%85vadautojai-video.htm?utm_ source=rss&utm_medium=rss&utm_ campaign=rss 82. Dainius Sinkevičius Prostitutę pardavinėję sutuoktiniai: ar straipsnis spaudoje irgi bausmė?, delfi.lt, , delfi.lt/archive/article.php?id= Beveik milijoną iš prostitucijos susižėrę vilniečiai prieš teismą stos spalį, 15min.lt, , aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/beveik-milijona-is-prostitucijos-susizere-vilnieciai-priesteisma-stos-spali VRM pateikė dar vieną įrankį stiprinti kovą su prekyba žmonėmis, , infolex.lt, asp?act=news&tema=1&str= VRM ataskaita už 2011 m., p Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2012/29/ES Serv/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2012:315:005 7:0073:LT:PDF 79. Sekso vergę bandoma įbauginti ir nutildyti, alfa.lt, , straipsnis/ /sekso.verge.bandoma. ibauginti.ir.nutildyti= _08-30/ 80. Dainius Sinkevičius Sąvadautojų teismas: policija neranda prostitučių, delfi.lt, , Bus teisiami prostitučių tarpusavyje n epasidalinę uostamiesčio sąvadautojai (video), lrytas.lt, , lrytas.lt/ bus-teisiami-prostitu%c4%8di%c5%b3-tarpusavyje- 32

34 Teisė į laisvę ir asmens saugumą Teisė į laisvę ir asmens saugumą Laikinas sulaikymas ir suėmimas Lietuvos teisėsaugos institucijos ir teismai baudžiamajame procese itin gausiai taiko procesines prievartos priemones, kuriomis apribojama ar atimama asmens laisvė dar ikiteisminio tyrimo metu, iki teismui priimant nuosprendį. Dažnai nepagrįsti šių priemonių taikymo atvejai, apribojantys asmens galimybę dalyvauti procese bei jam ruoštis, ir suvaržantys jo laisvę, pažeidžia žmogaus teisę į teisingą teismą bei teisę į laisvę ir asmens saugumą. Teisėsaugos institucijos yra linkusios piktnaudžiauti laikinu sulaikymu, kuriuo asmuo gali būti patalpinamas į areštinę iki 48 val. 87 Dėl teisėsaugos institucijų neteisėtai taikyto sulaikymo Lietuva 2012 m. pabaigoje pralaimėjo bylą EŽTT. Byloje Venskutė prieš Lietuvą priimtame sprendime EŽTT konstatavo, kad pareigūnai sulaikė ir apklausė pareiškėją jos neinformuodami apie jos, kaip įtariamosios, statusą ir neužfiksuodami sulaikymo fak to oficialiuose dokumentuose. 88 Tokiais veiksmais buvo pažeista pareiškėjos teisė į laisvę, įtvirtinta EŽTK 5 straipsnyje. Lietuvos Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK) nenustato jokio apskundimo mechanizmo, kuris leistų nutraukti jau pritaikytą nepagrįstą suėmimą dar nepasibaigus jo maksimaliam terminui. 89 Taigi Lietuvos teisinė sistema nenumato galimybių užkirsti kelią laikinam asmens laisvės apribojimui net tais atvejais, kai jis akivaizdžiai taikomas neteisėtai. Lietuvos teismai itin noriai skiria suėmimą. Suėmimas tai griežčiausia kardomoji priemonė, prilygstanti laisvės atėmimo bausmei, kurią galima skirti tik tuomet, kai švelnesnės priemonės yra netinkamos m. suėmimas pritaikytas 1792 kartus, o realiai jį galinčios pakeisti švelnesnės kardomosios priemonės namų areštas ir užstatas atitinkamai 42 ir 118 kartų; iki 2012 m. rugsėjo suėmimas pritaikytas 1434 kartus, namų areštas 43, o užstatas 96 kartus. 91 Toks didelis atotrūkis tarp suėmimo ir jo alternatyvų taikymo rodo, jog suėmimas suvokiamas ne kaip išimtinė, o pagrindinė kardomoji priemonė, skirta užtik rinti asmens dalyvavimą baudžiamajame procese. Teismų polinkį visais atvejais skirti suėmimą išnaudoja ir teisėsaugos institucijos. Sulaikytiesiems iškeliamas ultimatumas prisipažinti ir duoti pareigūnų reikalaujamus parodymus. Priešingu atveju teisėsaugos institucijos žada kreiptis į teismą su prašymu 33

35 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga asmeniui skirti suėmimą. 92 Taigi praktikoje suėmimas yra tapęs priemone, kuri dažnai taikoma ne tinkamai baudžiamojo proceso eigai užtikrinti, o naudojama kaip tardymo ir spaudimo darymo įtariamajam būdas. Problemų kelia ne tik suėmimo taikymo dažnumas, bet ir jo trukmė. Nors BPK nustato, kad suėmimas ikiteisminio tyrimo metu gali trukti iki 6 mėnesių, o išimtiniais atvejais iki 18 mėnesių, bylą pradėjus svarstyti teisme jokie suėmimo tęsimo apribojimai nebetaikomi. 93 Tad galima situacija, kai asmuo įkalinamas visam bausmės laikotarpiui dar prieš pripažįstant jį kaltu. 94 Taip pat pasitaiko atvejų, kai asmuo ilgą laikotarpį laikomas suėmime, o laisvės atėmimo bausmė teismo sprendimu jam apskritai neskiriama. 95 Tokie atvejai laikytini šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais. Dar didesnį susirūpinimą kelia šiuo metu egzistuojanti teisinio reguliavimo spraga, leidžianti suėmimą asmeniui tęsti neterminuotą laikotarpį, šios priemonės apskritai neperžiūrint ir nesant galimybės jį pakeisti. Priimdamas nuosprendį, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu ir jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, teismas kartu paskiria kardomąją priemonę, dažniausiai suėmimą, kol nuosprendis įsigalios. 96 Jei nuosprendis apskundžiamas, jis neįsigalioja, tačiau skirtas suėmimas ir toliau taikomas, o apeliacinės instancijos teismas jo nepersvarsto. Taigi asmeniui taikomas neterminuotas laisvės atėmimas, paskirtas neįsigaliojusiu teismo sprendimu. Toks suėmimas tęsiamas tol, kol asmens byla baigiama nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Tokia teisinė situacija niekaip nepateisinama ir laikytina teisės į laisvę pažeidimu. Šiame kontekste nerimą kelia ir 2011 m. įsigaliojęs BPK pakeitimas, numatantis, kad teismo posėdžiai, kuriuose svarstomas suėmimo ar kitos kardomosios priemonės skyrimas, yra nevieši. 97 Toks reguliavimas sudaro dar palankesnes sąlygas uždaroje aplinkoje taikyti suėmimą, išvengiant piktnaudžiavimo šia priemone paviešinimo. Lygtinis paleidimas ir probacija Dar viena su laisvės atėmimu Lietuvoje susijusi problema itin nenoriai taikomas lygtinis paleidimas. Lietuvoje visą skirtą kalinimo laiką laisvės atėmimo įstaigose išbūna apie 50% nuteistųjų gerokai daugiau nei Europos vidurkis. 98 Pastaraisiais metais ir toliau mažėjo lygtinai paleidžiamų nuteistųjų: Lietuva Europoje yra viena pirmaujančių valstybių pagal nelaisvėje laikomų asmenų skaičių; lygtinis paleidimas 2011 m. pritaikytas vos 9,8% nuteistųjų, ir tai yra 4% mažiau nei 2010 m. ir beveik dvigubai mažiau nei prieš penkerius metus 2007 m

36 Teisė į laisvę ir asmens saugumą Teisėjai, spręsdami dėl lygtinio paleidimo, neretai priima formalius ir nemotyvuotus sprendimus, kuriais toliau kalėti paliekami net itin teigiamai charakterizuojami nuteistieji. 100 Įkalintiems iki gyvos galvos lygtinio paleidimo galimybė Lietuvoje apskritai neegzistuoja, todėl daugiau nei 80- čiai asmenų, atliekančiųjų šią bausmę, vienintelis būdas išeiti į laisvę išimties tvarka, pritaikius Prezidento malonę arba amnestiją. 101 Tačiau tokių atvejų Lietuvoje dar nėra buvę. Lietuvos bausmių sistema nenumato galimybės nei paleisti asmenį, įkalintą iki gyvos galvos, lygtinai, nei ateityje persvarstyti nuosprendžio, pakeičiant bausmę terminuotu laisvės atėmimu. Tokia praktika nesuderinama su žmogaus teisių standartais m. liepos 1 d. įsigaliojo Probacijos įstatymas, skirtas pakeisti iki tol galiojusią nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sistemą ir su juo susijusius teisės aktus. 103 Pagrindinė šiais pakeitimais įtvirtinta naujovė yra ta, kad dėl asmens tinkamumo lygtiniam paleidimui sprendžia nebe laisvės atėmimo įstaigos vadovas, o specialiai įkalinimo įstaigose sudarytos probacijos komisijos, kurios pateikia siūlymą teismui taikyti arba netaikyti lygtinį paleidimą. Probacijos įstatymas numato ir naują lygtinai paleistų asmenų priežiūros būdą elektroninių stebėjimo priemonių taikymą. 104 Šios priemonės tai elekt roninės apyrankės, užsegamos lygtinai paleistiems asmenims ir turinčios padėti užtikrinti, kad jie nustatytu laiku nepaliktų namų ar kitos numatytos privalomo buvimo vietos. 105 Naująją sistemą įgyvendinančios institucijos teigė, kad tikimasi, jog komisijos, sudarytos iš pataisos ir švietimo įstaigų, religinių bendrijų bei nevyriausybinio sektoriaus ir visuomenės atstovų, nuteistųjų atžvilgiu priims objektyvesnius sprendimus. 106 Tačiau pirmieji probacijos sistemos veikimo mėnesiai parodė, kad įgyvendinant naująją tvarką, lygtinai paleidžiama daugiau nei dvigubai mažiau žmonių nei prieš tai. 107 Taip dar labiau didinama jau daugelį metų egzistuojanti laisvės atėmimo vietų perpildymo ir vangiai taikomo lygtinio paleidimo problema. 108 Taip pat tinkamai nebuvo paruošta ir Probacijos įstatymo įgyvendinimo sistema: nenumatyta, kas konkrečiai atliks išėjusių į laisvę asmenų priežiūrą ir padės jiems integruotis į visuomenę, nesukurta elektroninių stebėjimo priemonių naudojimo sistema. 109 Nusikaltimų aukų teisės 2012 m. spalio 25 d. priimta Europos Sąjungos direktyva dėl būtiniausių nusikaltimų aukų teisių standartų, 110 numatanti aukštesnius elgesio su nusikaltimų aukomis standartus nei šiuo 35

37 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga metu taikomi Lietuvoje. Tad įgyvendinant ES direktyvos reikalavimus rei kės tobulinti šiuo metu galiojančius teisės aktus. Direktyva numato reikalavimą valstybėms užtikrinti, jog auka nuo pirmo kontakto su teisėsaugos institucijomis gautų visapusišką informaciją apie savo procesinę padėtį ir teises, bei pasinaudojimo jomis tvarką. Lietuvos BPK šiuo metu numato tik bendrą reikalavimą baudžiamojo proceso dalyviams išaiškinti jų teises, 111 kuris paprastai įgyvendinamas itin formaliai, tiesiog išvardinant minėtąsias teises. Valstybėms taip pat numatoma pareiga įkurti specialias paramos nusikaltimų aukoms tarnybas ir užtikrinti galimybę nusikaltimų aukoms nemokamai ir konfidencialiai naudotis šių tarnybų paslaugomis iki baudžiamojo proceso pradžios, jo metu ir tam tikrą laikotarpį po jo. Tarnybos turės teikti teisines bei praktines konsultacijas, psichologinę ir emocinę paramą. Dar viena Direktyvos naujovė, siekiant apsaugoti nusikaltimų aukų interesus aukų, turinčių specialių poreikių, kategorijos išskyrimas. Tokiomis aukomis laikomi asmenys, nukentėję nuo diskriminacinių ir neapykantos nusikaltimų, seksualinių nusikaltimų, pre kybos žmonėmis, terorizmo aukos. Šioms aukoms numatoma papildoma apsauga, jos turi būti apklausiamos specialiose patalpose, dalyvaujant atitinkamai parengtiems specialistams. Taip pat papildoma apsauga numatyta aukomis tapusiems vaikams. Direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę turi būti perkeltos iki 2015 m. lapkričio 16 d m. gruodžio 15 d. įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. 112 Artima aplinka įstatyme apibrėžiama kaip asmenys, siejami ar praeityje sieti santuokiniais, partnerystės ar kitais artimais ryšiais, ar kiti kartu gyvenantys asmenys. Įstatymas tiesiogiai nustato, kad smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių pažeidimas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Direktyva taip pat nustato, jog aukai turi būti užtikrinta galimybė išvengti tiesioginio kontakto su nusikaltėliu. Nukentėjusiojo apklausos turi būti atliekamos kuo greičiau po skundo apie nusikalstamą veiką pateikimo bei vadovaujantis reikalavimu taikyti minimalų reikalingą kiekį apklausų. Aukos saugumo užtikrinimo aspektu svarbi įstatymo nuostata, jog nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą smurtautojas įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei gyvena kartu su auka, ir nesiartinti prie smurtą patyrusios aukos. Tačiau bene svarbiausia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įtvirtinta naujovė 36

38 Teisė į laisvę ir asmens saugumą įpareigojimas smurto atvejais pradėti ikiteisminį tyrimą. Anksčiau policijos pareigūnai dažnai susidurdavo su problema, jog smurto aukos neteikdavo raštiško prašymo pradėti įvykio tyrimą, todėl policija prieš smurtautoją negalėdavo imtis jokių priemonių. 113 Įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, užfiksavus smurto atvejį ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas visais atvejais. 114 Šio įstatymo aktualumą rodo ir statistiniai duomenys: per beveik 11 mėnesių jo taikymo buvo pranešta apie daugiau nei smurto artimoje aplinkoje atvejų Visi kalti, tik dar ne visi suimti?, Bernardinai.lt, EŽTT 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Venskutė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr /08, pastraipos. 89. ŽTSI, Sulaikymo ir suėmimo reglamentavimas ir taikymas Lietuvoje, p. 3-4, Sulaikymas_Ir_Suemimas_2.pdf 90. BPK 122 str. 7 d. 91. Statistinės ataskaitos apie nusikalstamas veikas, užregistruotas ir ištirtas ikiteisminio tyrimo įstaigose, formos 30ITĮ, ird.lt/infusions/report_manager/report_manager.php?lang=lt&rt=1 92. Paulius Garkauskas Lobistas A. Romanovskis lieka už grotų, delfi.lt, , BPK 127 str. 94. Suėmimo laiko laikotarpis yra įskaitomas į bausmės laiką. Baudžiamojo kodekso 66 str. 95. Neteisėtą moters įkalinimą teismas įvertino 40 tūkst. Lt , Alfa.lt, moters.ikalinima.teismas.ivertino.40.tukst 96. BPK 307 str. 1 dalis. 97. Baudžiamojo proceso kodekso 3, 9, 40, 63, 64, 145, 147, 152, 154, 158, 160, 161, 162, 163, 170, 172, 178, 179, 181, 183, 212, 214, 217, 218, 220, 237, 254, 276, 372, 373, 374(1), 374(2), 418, 419, 421, 422, 426, 429 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 3(2), 160(1) straipsniais įstatymas, 2011 m. birželio 21 d., Nr. XI-1478, lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=402590&p_query=&p_tr2= m. birželio 6 d. Teisingumo ministro įsakymas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo, Nr. 1R- 154, showdoc_l?p_id=426679&p_query=&p_ tr2=2 98. Simona Aginskaitė Ar bausmė iki gyvos galvos turi prasmę?, Bernardinai.lt, , Eglė Šilinskaitė Paleisti negalima kalinti kur dėti kablelį sprendžiant lygtinio paleidimo lygtį? (I), Lrytas.lt, , paleisti-negalima-kalinti-kur-d%c4%97tikablel%c4%af-sprend%c5%beiant-lygtinio-paleidimo-lygt%c4%af-i.htm 100. Eglė Šilinskaitė Paleisti negalima kalin ti kur dėti kablelį sprendžiant lygtinio paleidimo lygtį? (II), Lrytas.lt, , 37

39 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga paleisti-negalima-kalinti-kur-d%c4%97tikablel%c4%af-sprend%c5%beiant-lygtinio-paleidimo-lygt%c4%af-ii.htm 101. Simona Aginskaitė Ar bausmė iki gyvos galvos turi prasmę?, Bernardinai.lt, , / Gintaras Švedas: Baudžiamojo kodekso nuostatos dėl įkalinimo iki gyvos galvos turi būti peržiūrėtos, Bernardinai.lt, , Probacijos įstatymas, 2011 m. gruodžio 22 d., Nr. XI-1860, Probacijos įstatymo 24 str Nuteistuosius padės stebėti elektroninės apyrankės, Diena.lt, , Įkalinimo įstaigose pradeda veikti lygtinio paleidimo komisijos, Delfi.lt, , Nuteistiesiems kalėjimų durys veriasi iš lėto, Balsas.lt, , m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR, LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2012:3 15:0057:0073:LT:PDF 111. BPK 45 str Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, 2011m. gegužės 26 d., Nr. XI-1425, showdoc_l?p_id=400334&p_query=&p_ tr2= Policija apie smurtą šeimoje: ginsime ne tik moteris, Delfi.lt, , delfi.lt/news/daily/lithuania/policija-apiesmurta-seimoje-ginsime-ne-tik-moteris.d? id= Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 7 str. 1 d Rita Gečiūnaitė Smurtas šeimoje: sostinės policija vienija jėgas su nevyriau sybinėmis organizacijomis, Delfi.lt, , id= Žr. skyrių Sąlygos laisvės atėmimo vietose Lukas Pileckas Kas prisiims atsakomybę už masiškai į laisvę paleistus kalinius?, Alfa. lt, , /Kas.prisiims.atsakomybe.uz. masiskai.i.laisve.paleistus.kalinius 38

40 Teisė į teisingą teismą Teisė į teisingą teismą Labiausiai pažeidžiama pilietinė teisė 2012 m. pabaigoje atliktos visuomenės nuomonės apklausos apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje rezultatai rodo, kad, kaip ir 2010 m., teisė į teisingą teismą yra laikoma labiausiai pažeidžiama pilietine teise. 116 Skalėje nuo 1 (mažiausiai pažeidžiama) iki 10 (labiausiai pažeidžiama) 2012 m. respondentai teisės į teisingą teismą pažeidžiamumą vidutiniškai įvertino 6,13 balo. Dažniausiai žmogaus teises pažeidžiančia institucija, kaip ir ankstesnėse apklausose, nurodomi antstoliai. Skalėje nuo 1 (visiškai nepažeidžia) iki 10 (labiausiai pažeidžia), vertinant antstolių daromus žmogaus teisių pažeidimus, respondentų atsakymų vidurkis buvo 7,06, toks pats kaip ir 2010 m. Antra pagal pažeidimus institucija taip pat nepasikeitė ja išlieka teismai (5,89 balo), nors ir pastebimas šio balo mažėjimas (2010 m. 6,61 balo). Pabrėžtina ir tai, kad gerokai sumažėjo žmonių, dėl pažeistų teisių gynimo besikreipiančių į teismą. Jei 2010 m. dėl pažeidimų į šią instituciją kreipėsi 32,7% asmenų, tai 2012 m. jau tik 21,7%. Teigiamai vertintina tai, kad išaugo skaičius asmenų, manančių, kad būtent teismai sprendžia, ar asmuo yra kaltas dėl nusikaltimo padarymo nuo 74% 2010 m. iki 77,1% 2012 m. Apibendrinant šiuos visuomenės nuomonės apklausos rezultatus, galima teigti, jog visuomenėje išlieka didelis nepasitikėjimas teismais. Ypač tai parodo žymus asmenų, siekiančių apginti savo teises teismuose, sumažėjimas. Per ilgi bylų nagrinėjimo terminai Ilgi bylų nagrinėjimo terminai ir toliau išlieka aktualia problema m. EŽTT pripažino Lietuvą pažeidus žmogaus teises šešiolikoje bylų. 117 Dažniausias pažeidimas, nustatytas dešimtyje bylų, teisės į tei singą teismą neužtikrinimas. Kaip ir m., dažniausiai pažeidžiamas šios teisės aspektas išliko teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Šios garantijos pažeidimas nustatytas šešiose iš dešimties minėtųjų bylų. Per ilga teisminio proceso trukmė nustatyta nagrinėjant baudžiamąsias, mo kestines bylas, taip pat nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Byloje Kravtas prieš Lietuvą EŽTT pripažino, kad baudžiamasis procesas, trukęs 9 metus ir 11 mėnesių, pažeidė pareiškėjo teisę į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. 118 Tuo tarpu net trijose bylose, kuriose taip 39

41 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga pat pripažintas šis pažeidimas, baudžiamasis procesas truko daugiau nei 10 metų. 119 Net 10 metų ir 4 mėnesius trukęs civilinio ieškinio, svarstyto kartu su baudžiamąja byla, nagrinėjimas taip pat pripažintas pažeidžiančiu teisę į teisingą teismą EŽTT byloje Butkevičius prieš Lietuvą. 120 Byloje UAB Rikoma prieš Lietuvą EŽTT nagrinėjo mokestinio ginčo atvejį, kuris tęsėsi beveik 8 metus. 121 Teismas konstatavo, jog pareiškėjai taikytos baudos už mokestinius pažeidimus prilygo baudžiamajai atsakomybei, o ginčo nagrinėjimo trukmė pažeidė teisės į teisingą teismą garantiją bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Valstybės garantuojama teisinė pagalba Teisinės pagalbos teikimas, sudarantis sąlygas efektyviai dalyvauti teisminiame procese, tam tikrais atvejais yra būtinas, siekiant užtikrinti teisę į teisingą teismą. Tai ne kartą yra pabrėžęs ir EŽTT. 122 Lietuvos įstatymai numato galimybę teikti valstybės finansuojamą teisinę pagalbą asmenims baudžiamosiose bylose bei ginant savo civilines teises. Tačiau 2011 m. gruodį Žmogaus teisių stebėjimo instituto išleista valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prieinamumo tyrimo ataskaita parodė, jog šios pagalbos prieinamumas yra gana ribotas. 123 Tyrimas atskleidė, kad žmonės Lietuvoje nepakankamai informuoti apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apie teikiamas nemokamas teisines konsultacijas nežinojo kas trečias gyventojas, o apie galimybę gauti valstybės finansuojamą advokatą atstovavimui teisme daugiau kaip pusė gyventojų. Efektyviai naudotis valstybės teikiama teisine pagalba trukdo ir biurokratinės kliūtys: kadangi pagalba teikiama teritoriniu principu, iš žmonių reikalaujamos atitinkamos gyvenamosios vietos deklaracijos; siekiant pasinaudoti pagalba būtina užpildyti sudėtingas prašymo formas, reikalaujančias teisinių žinių; dėl sudėtingos skaičiavimo metodikos besikreipiantys negali patys nustatyti savo turto ir pajamų lygio ir įvertinti, ar turi teisę į valstybės finansuojamą teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugos taip pat neužtikrinamos asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, turintiems judėjimo ir/ar sensorinę (pvz., klausos) negalią. Dabartinė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema taip pat kritikuojama dėl neefektyvumo bei siūloma ją reformuoti. Stipriai vėluojama atsiskaityti su teismuose žmones atstovaujančiais advokatais. 124 Poreikį iš dalies keisti dabartinę sistemą supaprastinant naudojimosi ja procedūras pripažino ir Teisingumo ministerija

42 Teisė į teisingą teismą Daug kritikos susilaukia valstybės finansuojamų advokatų suteiktų paslaugų kokybė. Atsižvelgiant į didelį šių advokatų darbo krūvį ir santykinai mažą apmokėjimą, nestebina, kad teikiamai teisinei pagalbai dažnai neskiriama pakankamai laiko. Kai kuriais atvejais tokių teisinių paslaugų gavėjai skundžiasi apskritai nesulaukę realios pagalbos, tačiau iš jų vis tiek reikalaujama iš dalies atlyginti už tariamai gautas paslaugas. 126 Nepaisant to, Lietuvos teisės aktai nenumato jokio realaus teikiamų teisinių paslaugų vertinimo ir kokybės užtikrinimo mechanizmo. Tai rimtas Lietuvos garantuojamos teisinės pagalbos sistemos trūkumas. 127 Netinkamai Lietuvoje teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo ir vienos 2011 m. EŽTT pralaimėtos bylos priežastis. Byloje Jelcovas prieš Lietuvą EŽTT pripažino, kad valstybė, pareiškėjui bylinėjantis neužtikrinusi efektyvios teisinės pagalbos, pažeidė Konvencijos 6 straipsnį, įtvirtinantį teisę į teisingą teismą. 128 Teismas pabrėžė, kad nors valstybės institucijos ir nėra atsakingos už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų darbo kokybę, atvejais, kai pastarųjų atstovavimas yra akivaizdžiai netinkamas ir institucijos buvo informuotos apie tokį netinkamą atstovavimą, jos turi pareigą įsikišti. Minėtoje byloje pareiškėją Telšių apylinkės teismas informavo, jog jam bus suteikta teisinė pagalba kasaciniam skundui surašyti, tačiau advokatas jam taip ir nebuvo paskirtas. Nors Telšių apylinkės teismas buvo informuotas apie šią situaciją, jokių veiksmų nesiėmė. Taip pat advokatas nedalyvavo ir nagrinėjant pareiškėjo skundą kasacinėje instancijoje Visuomenės nuomonės apklausa Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, 2012, 20dokai/TYRIMAI/Vilmorus%20visuomenes%20nuomones%20apklausa_2012.pdf 117. Bylų, kuriose EŽTT nustatė Konvencijos pažeidimus, apžvalga, Teisingumo ministerija, EŽTT 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimas byloje Kasperovičius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr /08; EŽTT 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Venskutė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr / EŽTT 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Kravtas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr / EŽTT 2011 m. sausio 18 d. sprendimai bylose Maneikis prieš Lietuvą, pareiškimo Nr /07; Stasevičius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr /04; Zabulėnas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr / EŽTT 2012 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Butkevičius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr / EŽTT 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje UAB Rikoma prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 9668/ EŽTT 1979 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Airey prieš Airiją, pareiškimo Nr. 6289/73, 26 pastraipa; 41

43 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga EŽTT 2002 m. gegužės 7 d. sprendimas byloje McVicar prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr /99, 48 pastraipa; EŽTT 2002 liepos 16 d. sprendimas byloje P., C. ir S. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr /00, 91, pastraipos ŽTSI, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prieinamumas: pirminė ir antrinė teisinė pagalba, TYRIMAI/VGTP_tyrimas_ _FI NAL.pdf 124. Valstybė advokatams įsiskolinusi per milijoną litų, Delfi.lt, , delfi.lt/news/daily/law/valstybe-advokatamsisiskolinusi-per-milijona-litu.d?id= Teisingumo ministerija skeptiškai vertina Lietuvos advokatūros siūlymus dėl teisinės pagalbos sistemos reformos, 15min.lt, , lietuva/teisingumo-ministerija-skeptiskai-vertina-lietuvos-advokaturos-siulymus-del-teisines-pagalbos-sistemos-reformos Vyriausybė pritarė siūlymui tobulinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, Teisingumo ministerija, , Daiva Jankauskaitė Pensininkė prieš teisininkus, Delfi.lt, , delfi.lt/news/daily/law/pensininke-priesteisininkus.d?id= Ed Cape, Zaza Namoradze, Effective Criminal Defence in Eastern Europe, 2012, p , EŽTT 2011 m. liepos 19 d. sprendimas byloje Jelcovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr /04. Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą Privatumo apsauga kriminalinės žvalgybos kontekste m. žiniasklaidoje nuolat pasirodydavo pranešimų apie masiškai vykdomą asmenų sekimą, pasiklausant telefoninių pokalbių m. gegužės mėnesį Europos Komisija paskelbė, kad 2008 m. Lietuvos teisėsauga 85,3 tūkstančius kartų kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimo. Tačiau atsakingų institucijų atstovai tikina, jog tokie skaičiai yra iškreipti dėl skaičiavimo metodikos; duomenys dubliuojami, nes dėl kiekvieno asmens reikia kreiptis į kelis operatorius m. gegužės mėnesį Seimas priėmė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas, 130 kuriomis supaprastino galimybes prokurorams slapta klausyti asmenų pokalbių. Įsigaliojus priimtoms įstatymo pataisoms, teisėjas leis slapta klausyti nebe konkretaus telefono numerio, o asmens. Nors įstatymo pataisų šalininkai teigė, jog tokiu būdu siekiama, kad sankcijas taikyti slaptas žvalgybines priemones išduodantiems teisėjams sumažėtų darbo krūvis ir jie galėtų geriau įsigilinti į pateiktų prašymų pagrįstumą, 131 tokia praktika greičiau tik padidins ir taip neadekvatų žvalgybinių priemonių naudojimą bei ribos asmenų teisę į privatumą. 42

44 Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą Be to, atskirais atvejais tokia praktika leis sekti žmogų net be teisėjo sankcijos, nors Konstitucija numato, kad informacija apie privatų asmenų gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu. Pataisomis taip pat įteisintas ir slaptų duomenų apie juridinius asmenis rinkimas, kuris, neužtikrinus reikiamų saugiklių, gali tapti priemone kovoti su konkurentais įmonėms, turinčioms ryšių specialiosiose tarnybose m. liepos 31 d. EŽTT paskelbė sprendimą byloje Drakšas prieš Lietuvą, 133 kuriame pripažino telefoninio pokalbio nutekinimą žiniasklaidai Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio pažeidimu, nes nebuvo įvykdyta įstatymuose numatyta pareiga užtikrinti tokios informacijos konfidencialumo bei nebuvo atliktas tyrimas dėl informacijos nutekinimo. 134 Asmens duomenų apsauga 2011 m. gegužės mėnesį buvo priimtos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pataisos, 135 kuriomis patikslinta asmens duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo tvarka. Nustatyta, kad įstatymas netaikomas mirusių asmenų duomenų tvarkymui; apibrėžiama, kas yra socialinis ir viešosios nuomonės tyrimas. Įstatyme numatyta, kad atliekant socialinį ir viešosios nuomonės tyrimą, asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas davė sutikimą. Socialinio ir viešosios nuomonės tyrimo tikslais privalo būti renkami tik atliekamam tyrimui būtini asmens duomenys. Tokius surinktus duomenis draudžiama naudoti kitais tikslais, pavyzdžiui, reklamai, tiesioginei rinkodarai, komercinei veiklai. Pastebima, kad ir toliau plinta neteisėtos tiesioginės rinkodaros mastai, o baudos už asmens duomenų tvarkymo pažeidimus pernelyg mažos, kad sustabdytų pažeidėjus. Asmens duomenų tvarkymas pažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą užtraukia litų baudą, tokia pati veika, padaryta pakartotinai litų baudą. Todėl kai kurios įmonės verčiau sumoka palyginti nedidelę baudą nei nustoja daryti pažeidimus. 136 Lietuvoje toliau plinta asmeninės informacijos vagystės. Pavyzdžiui, 2012 m. pirmąjį pusmetį sukompromituotų banko kortelių skaičius siekė beveik 500 tūkstančius m. daugiausiai lietuviškų banko kortelių padirbiniais mėginta pasinaudoti Rusijoje 450 tūkstančių kartų, iš kurių beveik 100 tūkstančių buvo sėkmingi m. į pirmą vietą išsiveržė JAV čia lietuviškų kortelių dublikatais naudotasi 130 tūkstančių kartų, iš jų beveik 45 tūkstančių atvejų sukčiams pavyko įgyvendinti savo kėslus

45 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga 2012 m. rudenį moksleiviams pradėti išduoti elektroniniai mokinio pažymėjimai, kuriuose nurodomas mokinio amžius, mokykla, klasė. Planuojama, jog įrenginiai prie mokyklos durų ateityje registruos su pažymėjimu įeinančius moksleivius. Pažymėjimai taip pat leis skaičiuoti, kiek mokinių valgė nemokamus pietus, kiek ir kokie mokiniai lanko būrelius, kokias knygas jie ima mokyklos bibliotekoje. 138 Tokia praktika tai moksleivių teisės į privatumą ribojimas, todėl norint jį taikyti iniciatyvos sumanytojai privalo pagrįsti tokio ribojimo teisėtumą. Elektroninio mokinio pažymėjimo įdiegimas tik dėl patogumo kriterijaus nėra pateisinama priežastis varžyti privatų mokinių gyvenimą m. internete pasirodė iniciatyva vienašališkai skelbti prastus darbuotojus, kad darbdaviai galėtų žinoti, kurie specialistai linkę tinginiauti ar kenkia įmonei. Tokia iniciatyva vertintina kaip pažeidžianti ne tik asmens teisę į privatų gyvenimą, bet ir teisę į gynybą m. liepos mėnesį priimtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administ racinis teismas (LVAT) nurodė, kad tokie duomenys kaip automobilio valstybinis numeris, modelis, pagaminimo metai, taip pat laikytini asmens duomenimis, nes netiesiogiai gali būti siejami su konkrečiu asmeniu atitinkamo automobilio savininku. Teisminis ginčas kilo dėl galimybės interneto svetainėje panaudojus identifikatorių valstybinį transporto priemonės registravimo numerį be paties duomenų subjekto žinios ir sutikimo skelbti asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą ir kt.), gautus iš VĮ Regitra, ir automatiškai juos perduoti tretiesiems asmenims (tam tikroms draudimo bendrovėms) m. Žmogaus teisių stebėjimo institutas, atlikęs tyrimą dėl asmens kodo naudojimo, pastebėjo, kad reikalavimų pateikti asmens kodą sumažėjo, tačiau vis dar fiksuojami atvejai, kai nepagrįstai reikalaujama asmens kodo įsigyjant užsienio valiutą banke, norint grąžinti prekes parduotuvėse, naudojantis automobilių serviso paslaugomis, norint gauti prekybos centro lojalumo kortelę. 141 Taip pat tebėra paplitusi praktika naudoti asmens kodą negavus jo savininko sutikimo. Iki šiol nesiimta veiksmų įtvirtinti naują asmens kodo struktūrą, kuri neatskleistų informacijos apie asmens lytį ir gimimo datą. Dėl asmens kodo perteklinės informacijos bei dėl sudėtingos jo keitimo procedūros nukenčia transseksualūs asmenys. Paplitusi pavojinga praktika naudoti asmens kodą kaip vartotojo vardą ar slaptažodį informacinėse sistemose

46 Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą Vaizdo stebėjimas m. išliko vaizdo stebėjimo plėtros problema. Nekontroliuojamas vaizdo stebėjimo kamerų tinklo plėtimas ir nepakankamas ar netinkamas šios srities reguliavimas kelia grėsmę asmens privataus gyvenimo neliečiamumui m. pradžioje Žmogaus teisių stebėjimo institutas atliko tyrimą dėl vaizdo kamerų naudojimo Lietuvoje ir išskyrė esmines šios srities problemas bei teisės aktų spragas. Nustatyta, kad 2012 m. pradžioje Vilniuje veikė 112 savivaldybės įdiegtų vaizdo stebėjimo kamerų, Kaune daugiau nei 40, o Klaipėdoje apie 70. Tačiau tai tik savivaldybių įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, transliuojančių vaizdą į policijos komisariatus, skaičiai. Į juos nepatenka privačių asmenų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. 144 Pastebima plintanti vaizdo stebėjimo kamerų manija privačiame sektoriuje, jos įrenginėjamos prekybos centruose, sporto klubuose, naktiniuose klubuose ir baruose, grožio salonuose, mokyklose. 145 Viena iš opesnių šios srities problemų vaizdo stebėjimas sveikatos priežiūros įstaigose. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija išsakė nuomonę, kad vaizdo ir garso įrašymo sistemų naudojimas sveikatos priežiūros įstaigose kelia ypač didelę grėsmę asmens privatumui, ir atkreipė dėmesį, kad duomenys susiję su asmens sveikata yra laikomi ypatingais asmens duomenimis. Ne tik informacija apie asmens sveikatos būklę, diag nozę, prognozes ir gydymą, tačiau ir informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje laikoma konfidencialia m. Klaipėdoje masažo centre atlikus kratas pareigūnai rado daugybę vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti lankytojai ir darbuotojai. Už slaptą klientų filmavimą įmonės administratoriams gresia baudžiamoji atsakomybė, nes tokia veika kvalifikuojama kaip neteisėtas informacijos apie asmenis rinkimas. 147 Pastebima dar viena opi problema joks Lietuvos teisės aktas nereglamentuoja atvejų, kai vaizdo stebėjimą vykdo fiziniai asmenys. Viešoje vietoje fizinio asmens vykdomas vaizdo stebėjimas iš esmės yra neribojamas. Todėl vaizdo stebėjimo kameromis daugiabučiuose nepatenkinti kaimynai priešintis teisės į privatumą pažeidimams gali tik kreipdamiesi į teismą civiline tvarka, remiantis Civilinio kodekso 2.22 ir 2.23 straipsniais, numatančiais, kad draudžiama atgaminti asmens atvaizdą be jo sutikimo arba neteisėtai stebėti asmenį. 45

47 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga Privatumo pažeidimai visuomenės informavimo srityje m. Lietuvos teismai teisę į privatų gyvenimą visuomenės informavimo priemonėse nagrinėjo nepilnamečių ir suaugusiųjų teisės į atvaizdą gynimo bei tikrovės neatitinkančios informacijos skelbimo kontekste m. LAT pripažino, kad Klaipėdos Hermano Zudermano vidurinė mokykla pažeidė vienos moksleivės teisę į atvaizdą, kai mokyklos internetiniame puslapyje be sutikimo paskelbė nuotraukas, kuriose nepilnametė buvo nufotografuota su bendraklasiais. Teismas konstatavo, kad tik pats asmuo, o jei jis yra nepilnametis jo tėvai (įtėviai, globėjai) gali spręsti dėl sutikimo naudoti asmens atvaizdą. Nepilnamečio vaiko įstatyminių atstovų diskrecija duoti tokį sutikimą ir jo paskirtis bei tikslai yra ribojami vaiko interesų apsauga. 148 Atkreiptinas dėmesys, kad LAT pritaikė Civilinio kodekso 2.22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą, kuri draudžia fizinio asmens nuotrauką spausdinti, atkurti, demonstruoti be paties asmens sutikimo m. lapkritį LAT išnagrinėjo bylą dėl 2009 m. laidos Nuodėmių dešimtukas reportažo, kuriame buvo užsimenama apie žinomam Lietuvos dainininkui esą atliktą intymią operaciją, jo seksualinę orientaciją bei pateiktos tariamos abejonės dėl jo vaiko tėvystės. Teismas pažymėjo, kad televizijos laidos kūrėjų rinkta ir paskelbta informacija apie itin intymias tariamas asmens privataus gyvenimo aplinkybes nepateisino visuomenės poreikio žinoti kaip pagrindo informuoti visuomenę. Pasak teismo, iš viešai paskleistų duomenų turinio aiškiai matyti, jog nebuvo visuomenės viešojo intereso gauti tokio pobūdžio informaciją, televizijos atstovai veikė nesąžiningai. O įvertinus laidos pobūdį bei jame rodytus kitus reportažus, darytina išvada, kad vienintelis tokios informacijos paskleidimo tikslas buvo paskalų skleidimas, siekiant patenkinti atitinkamos televizijos auditorijos smalsumą. Atlikėjui padaryta neturtinė žala buvo įvertinta 10 tūkstančių litų. 150 Šeimos politika Konstitucinis Teismas (KT) 2011 m. rugsėjo mėnesį paskelbė, jog 2008 m. priimtos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos, šeima pripažįstančios tik gyvenančius santuokoje žmones, prieštarauja Konstitucijai. KT konstatavo, kad šeima gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, o santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. 151 KT nutarimas susilaukė įvairių vertinimų tiek visuomenėje, tiek ir tarp politikų. BNS užsakymu atliktoje apklausoje pozicijai, kad šeima gali būti sudaryta ne tik santuokos pagrindu, pritarė 46 procentų respondentų, 41 procentas tokiam apibrėžimui 46

48 Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą nepritarė. Likę 13 procentų neturėjo nuomonės. 152 Tuo tarpu tokiu KT nutarimu pasipiktinę Seimo nariai inicijavo Konstitucijos 38 straipsnio pataisas. Pagal pateiktą projektą, šeima sukuriama sudarius santuoką, kuri sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Taip pat siūlyta Konstituciją papildyti sakiniu, jog šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. 153 Tačiau 2012 m. birželio mėnesį balsavimo Seime metu pritrūkus vieno balso, Konstitucijos pataisos nebuvo priimtos ir iš naujo galės būti svarstomos tik po metų. 154 Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT šeimos santykių egzistavimą nustato vertindamas konkrečius kiekvienos bylos faktus. Byloje Van der Heijden prieš Nyderlandus 155 Teismas pažymėjo, jog Konvencijos 8 straipsnio sąvoka šeimos gyvenimas apima ne vien šeimas, sudarytas santuokos pagrindu, bet ir kitus de facto šeiminius santykius. Todėl galima teigti, kad siūlytos Konstitucijos pataisos dėl šeimos sampratos prieštarauja ne tik Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatai, saugančiai asmens teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, bet kartu diskriminuoja asmenis, pasirinkusius kitokią santykių formą, bei vaikus, gimusius tokioje šeimoje. 156 Taip pat svarbu pastebėti, kad apibrėžus šeimos sudarymą tik per santuoką, kyla neaiškumų dėl kitų Konstitucijos straipsnių, kuriuose kalbama apie valstybės pareigą globoti bei remti šeimas, auginančias vaikus, aprūpinti tarnybos metu žuvusių ar mirusių karių šeimas, užtikrinti šeimyninio gyvenimo privatumą apskritai arba šeimyninio gyvenimo slaptumą teismo posėdžių metu. 157 Aptariamu laikotarpiu buvo ir mėginimų įteisinti kitą šeimos formą partnerystę m. Teisingumo ministerija parengė Civilinio kodekso pataisas, kuriose siūloma aiškiai įvardinti, kad partneriais yra laikomi nesusituokę, tačiau šeimą siekiantys sukurti vyras ir moteris. Valstybė pripažintų tiek registruotą, tiek neregistruotą partnerystę, tačiau projektas nebūtų taikomas vienos lyties asmenų santykiams reguliuoti. 158 Panašios Civilinio kodekso pataisos buvo užregistruotos ir 2012 m. vasario mėnesį. Pataisomis sugyventiniai įvardijami kaip šeima, t.y. atskiru straipsniu reglamentuojamas sugyventinių šeimos turto teisinis režimas. 159 Tuo tarpu Seimo narė A. m. Pavilionienė įregistravo Partnerystės (bendro gyvenimo neįregistravus santuokos) įsta tymo projektą, kuriuo partnerystė būtų galima ir tarp vienos lyties porų. 160 Tačiau Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komitetas pareiškė, kad projektas galimai prieštarauja Konstitucijai. 161 Neigiamas požiūris į partnerystę ir šeimos sukūrimą tarp tos pačios lyties asme nų išlieka ir visuomenėje: 47

49 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga atlikus visuomenės apklausą nustatyta, kad partnerystės tarp vyro ir moters įteisinimui pritaria 70 procentų, o tos pačios lyties asmenų partnerystei 4 procentai Lietuvos gyventojų m. EŽTT taip pat nagrinėjo keletą bylų prieš Lietuvą dėl teisės į šeimos gyvenimą gerbimą. Teismas perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei Laimutės Stankūnaitės pareiškimą.šioje byloje teismas spręs, ar dėl to, kad Lietuvos institucijos nustatė pareiškėjos dukrai laikinąją globą, buvo apribota pareiškėjos teisė į šeimos gyvenimo gerbimą pagal EŽTK 8 straipsnio 1 dalį, o jeigu buvo, ar toks ribojimas atitiko įstatymus ir buvo būtinas pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį. Taip pat Teismas vertins, ar Konvencijos 8 straipsnis nebuvo pažeistas dėl to, kad pareiškėjai nebuvo grąžinta jos dukra. 163 EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra pabrėžęs, kad sprendimas paimti vaiką iš tėvų ir paskirti globą turi būti pagrįstas išskirtinai vaiko interesais ir nepakanka motyvo, kad vaikui geriau būti ne tėvų globoje, todėl tikėtina, kad Lietuva šioje byloje bus pripažinta pažeidusi pareiškėjos teises. Transseksualių asmenų teisės į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui užtikrinimas m. nebuvo įgyvendintas EŽTT dar 2007 m. priimtas sprendimas byloje L. prieš Lietuvą, 164 kuriuo Lietuva buvo įpareigota priimti specialų Lyties keitimo įstatymą, reglamentuojantį LR Civilinio kodekso 2.27 straipsnyje numatytą asmenų teisę mediciniškai pasikeisti lytį m. buvo pateikti skirtingi pasiūlymai susiklosčiusiai situacijai spręsti m. kovą ir 2012 m. lapkritį Seime buvo įregistruoti praktiškai identiški Civilinio kodekso 2.27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, kuriais siūloma Lietuvoje uždrausti medicininius lyties pakeitimus. 165 Tuo tarpu 2012 m. liepą Teisingumo ministerijos parengtame projekte siūloma palikti nuostatą dėl lyties keitimo, atsisakant nuorodos į specialų įstatymą. 166 Abu pasiūlymai kritikuojami kaip pažeidžiantys teisėtų lūkesčių principą bei apribojantys transseksualių asmenų teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Priėmus bet kurią iš minėtų pataisų nebūtų įgyvendintas EŽTT sprendimas. 167 Dabartinis reglamentavimas nenumato galimybės asmeniui, pakeitusiam lytį, pasikeisti civilinės būklės aktų įrašus Civilinės metrikacijos skyriuje. Šiuo metu šiuos įrašus galima pakeisti tik teismo sprendimu m. LVAT nustatė, kad tokia procedūra ne tik pažeidžia lygiateisiškumo principą, bet kartu ji negali būti laikoma tinkama lyties pakeitimo pripažinimo forma EŽTK 8 straipsnio prasme m. liepos mėnesį buvo pateiktas Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 48

50 Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą projektas, kuriame siūloma lytį pasikeitusiems asmenims naujus dokumentus išduoti pateikus medicininę pažymą, t.y. jiems nebereikėtų kreiptis į teismą. Tuo tarpu minėtos 2011 m. kovą ir 2012 m. lapkritį pateiktos pataisos, priešingai, įtvirtina, kad atlikus lyties pakeitimą medicininiu būdu užsienyje, civilinės būklės įrašus galima keisti tik teismo sprendimu. Lietuvos teismai, nagrinėdami asmenų prašymus dėl įrašų asmens dokumentuose pakeitimų po užsienyje atliktos lyties pakeitimo operacijos, kartu pareiškėjams priteisia ir žalos atlyginimą m. LVAT pareiškėjui, lytį pakeitusiam užsienyje, iš valstybės priteisė 30 tūkstančių litų kompensaciją m. Lietuvos apeliacinis teismas ieškovei priteisė 39 tūkstančių litų turtinei žalai atlyginti, o ankstesniu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu dar buvo priteista 10 tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti. 169 Teismai pripažįsta, kad Lietuvoje nesant teisinio reguliavimo, kuriuo būtų nustatyta civilinės būklės akto asmens lyties pakeitimo registravimo tvarka, asmenys, pakeitę lytį medicininiu būdu, atsiduria nepalankioje padėtyje. Lyginant su administracine procedūra, teismo procesas yra žymiai ilgesnis ir sudėtingesnis, todėl nurodyti asmenys neapibrėžtą laiką priversti naudotis tikrovės neatitinkančiais asmens dokumentais ir tai jiems sukelia rimtų apri bojimų privataus gyvenimo srityje. Dėl adekvataus poįstatyminio reglamentavimo nebuvimo lytį pakeitę asmenys patiria žymų psichologinį diskomfortą. Reprodukcinės teisės m. ir vėl nebuvo pasiektas susitarimas dėl dirbtinio apvaisinimo galimybės įteisinimo. Dar 2010 m. buvo užregistruoti du alternatyvūs įstatymo projektai, kuriais siūloma reglamentuoti dirbtinio apvaisinimo procedūras. 170 Pagaliau 2011 m. birželį Seimas plenariniame posėdyje apsisprendė svarstyti abu gerokai vienas nuo kito besiskiriančius dirbtinį apvaisinimą reglamentuojančius projektus konservatyvųjį ir liberalųjį. Tačiau Seimas, bandydamas ieškoti kompromisų tarp įstatymo projektų, užstrigo sau paspęstose pinklėse ir pritarė dviem, dalies parlamentarų nuomone, vienas kitam prieštaraujantiems Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto straipsniams. Viename iš jų įtvirtinama nuostata, kad šeima pati nusprendžia, kiek apvaisintų ląstelių galima užšaldyti ir kaip elgtis, kai dalį apvaisintų ląstelių perkėlus į moters organizmą, jų lieka, o kitame kad vienu metu gali būti sukurta tik tiek embrionų, kiek jų galima perkelti į moters organizmą, bet jų skaičius negali viršyti trijų. 171 Dėl įstatymo 49

51 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga projekto priėmimo procedūros buvo kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kuri nutarė prašyti Seimo sustabdyti tolesnį Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto priėmimą ir iš naujo svarstyti jį Seimo Sveikatos reikalų komitete. 172 Nors buvo manoma, kad galutinį tašką diskusijose dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pavyks padėti dar 2011 m. rudenį, tačiau iki 2012 m. pabaigos įstatymas taip ir nebuvo priimtas. Vardų ir pavardžių rašymo problema Jau daugelį metų Lietuvoje vyksta diskusijos dėl vardų ir pavardžių rašymo tik lietuviškais rašmenimis, vadovaujantis dar 1991 m. Aukščiausios Tarybos priimtu nutarimu, kuriame nurodoma, kad LR piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis. Iki šiol visi teikti įstatymų projektai dėl vardų ir pavardžių rašymo ne lietuviškais rašmenimis buvo atmesti. O 2012 m. gegužės mėnesį Seime buvo užregistruotas Užsieniečių ir jų šeimos narių vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas, 173 kuris leistų nelietuviškas pavardes asmens dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis. Įstatymo projektu numatoma, kad vardas ir pavardė, pirminiame dokumente įrašyti kitos kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis, Lietuvos išduodamuose dokumentuose rašomi lietuvių kalbos rašyba arba nurašomi paraidžiui kitos kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad 2011 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas, pagal kurį gali būti atsisakoma rašyti asmens vardą ar pavardę su lietuvių kalboje nenaudojamais lotyniškais rašmenimis, neprieštarauja ES teisei, su sąlyga, kad toks atsisakymas šiems ES valstybių narių piliečiams nesukelia rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Ar toks atsisakymas yra būtinas siekiant užtikrinti nacionaliniais teisės aktais ginamus interesus ir ar yra proporcingas, toliau spręs Lietuvos teismai ir įstatymų leidėjai Tyrimas dėl pasiklausymo masto virsta detektyvu, Kaunodiena.lt, , Operatyvinės veiklos įstatymo 3, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 21, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, Nr. XI-1374, nuo 2013 m. sausio 1d. nebegalioja įsigaliojus Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymui Nr. I dokpaieska.showdoc_l?p_id= Arvydas Anušauskas: reikia siekti suvokimo, kad operatyvinės priemonės reikalingos užtikrinant saugumą, 15min.lt, , arvydas-anusauskas-reikia-siekti-suvokimokad-operatyvines-priemones-reikalingos-uztikrinant-sauguma

52 Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą 132. Danas Nagelė. Seimas įteisino dar totalesnį sekimą, Respublika.lt, , lietuvos_politika/seimas_iteisino_dar_totalesni_sekima/ 133. EŽTT sprendimas byloje Drakšas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr / Po aštuonerių metų pagaliau priimtas sprendimas byloje Drakšas prieš Lietuvą, Teisingumo ministerija, , Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 6, 20, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 35, 36, 38, 40, 45, 53 straipsnių, ketvirtojo ir devintojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 13(1), 15(1), 35(1), 41(1) straipsniais įstatymas, Nr. XI-1372, lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id= Baudos už asmens duomenų tvarkymo pažeidimus per mažos, Zebra.lt, , vaikyste/baudos-uz-asmens-duomenu-tvarkymo-pazeidimus-per-mazos html 137. Milda Kuizinaitė, Aida Murauskaitė Banko klientei šokas: jos sąskaita tuščia, Lrytas.lt, , print.asp?data= &k=lr&id=akt28_ a Sigita Purytė Šio rudens sensacija mo kyklose elektroninis mokinio pažymėjimas, Lrytas.lt, , print.asp?k=news&id= Justina Juršytė Internete darbuotojų gėdos lenta, Delfi.lt, , delfi.lt/archive/article.php?id= Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A / Sigita Stonkienė Duomenų medžioklė už nuolaidų korteles, skrastas.lt, , &ru b= &id= &page= 142. Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą: Asmens kodo naudojimas, Žmogaus tei sių stebėjimo institutas, 2011, leidinys/19/ 143. Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą: Vaizdo stebėjimo kamerų naudojimas Lietuvoje, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, dokai/vaizdo%20stebejimo%20kameru%20 tyrimas_ pdf 144. Žr. 143 nuorodą Lina Vyšniauskienė Teisės į privatumą ribos slidžios, lzinios.lt, , /pirmas_puslapis/ teises_i_privatuma_ribos_slidzios.html 146. VDAI įvyko susitikimas su suinteresuo tomis institucijomis dėl sveikatos priežiūros įstaigose vykdomo vaizdo stebėjimo, Valstybinė duomenų apsaugos inspek cija, , lng=lt& action=page&id= Daiva Janauskaitė Slapta klientus filmavusiems Aistros masažams galas, Delfi. lt, , article.php?id= Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/

53 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga 149. Alvydas Ziabkus Mokyklų interneto svetainės be vaikų nuotraukų, Lrytas.lt, , ta= &k=lr&id=akt06mok Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas byloje Nr. 21/2008 Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos. Valstybės žinios, 2011, Nr Apklausa: gyventojai dėl šeimos koncepcijos pasiskirstę beveik per pusę, Delfi. lt, , article.php?id= Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3981(2) lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=421619&p_query=%f0eima&p_tr2= Seimas nepritarė šeimos sąvoką tikslinančiam Konstitucijos 38 straipsnio pataisų projektui, Lrs.lt, , lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4445&p_ d=126498&p_k= m. balandžio 3 d. EŽTT sprendimas byloje Van der Heijden prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr / Jūratė Guzevičiūtė Nuomonė. ŽTSI: siū loma šeimos samprata prieštarauja EŽTT praktikai, Delfi.lt, , delfi.lt/archive/article.php?id= Eglė Samoškaitė Šeimos lipdymas prie santuokos: žmones bus galima versti liudyti prieš partnerius?, Delfi.lt, , Siūloma geriau užtikrinti kartu gyvenančių, tačiau nesusituokusių asmenų, interesų apsaugą, Teisingumo ministerija, , Civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.140, 3.229, 3.230, 3.231, 3.232, 3.233, 3.234, straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo , , straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=418672&p_query=partneryst%ebs&p_ tr2= Partnerystės (bendro gyvenimo neįregistravus santuokos) įstatymo projektas Nr. XIP dokpaieska.showdoc_l?p_id=408151&p_ query=&p_tr2= Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada Partnerystės (bendro gyvenimo neįregistravus santuokos) įstatymo projektui showdoc_l?p_id= Vyro ir moters partnerystės įteisinimui pritaria 70 proc. gyventojų, gėjų 4 proc., Delfi.lt, , news/daily/lithuania/vyro-ir-moters-partnerystes-iteisinimui-pritaria-70-proc-gyventojugeju-4-proc.d?id= Teismas perdavė L. Stankūnaitės pareiškimą prieš Lietuvą, Teisingumo ministerija, , m. rugsėjo 11 d. EŽTT sprendimas L. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr / Civilinio kodekso 2.27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-17, lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=437749&p_query=%22lyties%20 pakeitimo%22&p_tr2=2 52

54 Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą 166. Civilinio kodekso 2.18, 2.19, 2.27, 3.8, 3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157, 3.167, straipsnių pakeitimo ir papildymo, 3.19, 3.20, 3.21, 3.22, 3.23, 3.25 straipsnių ir Kodekso trečiosios knygos VIII dalies pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-2018(2), dokpaieska.showdoc_l?p_id= Užsieniečių ir jų šeimos narių vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIP-4379(3), inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id= Galutinį sprendimą dėl asmenvardžių rašybos priims Lietuvos teismas arba įstatymų leidėjai, Teisingumo ministerija, , Mindaugas Jackevičius Transseksualams siūlomi dokumentai, bet ne lyties keitimo operacijos, Delfi.lt, , delfi.lt/news/daily/lithuania/transseksualamssiulomi-dokumentai-bet-ne-lyties-keitimo-op eracijos.d?id= &rsslink=true 168. Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje apžvalga. Vilnius, 2011, p Lytį pakeitęs klaipėdietis iš Lietuvos prisiteisė 40 tūkst. Lt, Alfa.lt, , pakeites.klaipedietis.is.lietuvos.prisiteise.40. tukst..lt= _16-57/ 170. Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje : Apžvalga, p Seimas sutrikęs: balsavo už ar prieš embrionų šaldymą, Balsas.lt, , Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvada Nr. 101-I-17 Dėl Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto priėmimo, 53

55 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga Saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvė Saviraiškos laisvė m. saviraiškos laisvė rimtų išbandymų nepatyrė. Kita vertus, atskirose šios laisvės srityse, artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, griežtesnes pozicijas Lietuvai diktavo Europos institucijos. Šmeižimo ir įžeidimo dekriminalizavimas Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais. Kai kuriuos jų Konstitucija įvardija tiesiogiai, tai tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas ir dezinformacija. Tiek Baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo (šmeižimo), tiek 155 straipsnyje numatyto nusikaltimo (įžeidimo) objektas yra asmens garbė ir orumas vertybės, kurias siekiant apsaugoti, remiantis minėtomis Konstitucijos ir EŽTK nuostatomis, gali būti ribojamas naudojimasis saviraiškos laisve. Šis ribojimas, siekiant Konstitucijoje ir Konvencijoje numatytų tikslų, turi būti teisėtas (įtvirtintas įstatymu), būtinas demokratinėje visuomenėje ir proporcingas siekiamam tikslui. Stebint Lietuvos teismų praktiką kyla nemažai abejonių dėl proporcingumo principo tinkamo įgyvendinimo, taikant kriminalines bausmes už asmens įžeidimą ir šmeižimą. Už šias nusikalstamas veikas įstatymų leidėjas greta baudos yra numatęs ir tokias sankcijas kaip laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų. Be to, aptariamose baudžiamosiose bylose negalima kasacija. Ir nors praktikoje laisvės atėmimo bausmė už šmeižimą ar įžeidimą jau seniai nebetaikoma, svarbu ne tik atsisakyti šių praktikoje nebetaikomų sankcijų įtvirtinimo Baudžiamajame kodekse, bet ir visiškai panaikinti kriminalinių bausmių taikymą už netinkamos saviraiškos įgyvendinimą. Jas galėtų pakeisti administracinės atsakomybės taikymas. Panaikinti baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą ir šmeižimą taip pat ragina Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), išsakydama susirūpinimą dėl įvykio Lietuvoje, kai UAB Respublikos leidiniai leidėjas V. Tomkus privataus kaltinimo tvarka dėl šmeižimo į teismą padavė Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovą d. Radzevičių už jo asmeniniame tinklalapyje paskelbtą informaciją apie Respublikos leidinių grupę (pirminiai šaltiniai Wikileaks ir norvegų dienraštis Aftenposten past.). 175 Nors Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas d. Radzevičių pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54

56 Saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvė 154 straipsnio 2 dalyje, nubaudė 2,6 tūkstančio litų bauda ir iš dalies patenkino V. Tomkaus civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo jam priteisdamas 10 tūkstančių litų, 176 apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą Vilniaus apygardos teismas d. Radzevičių išteisino. 177 Be to, m. taikant administracinės, civilinės ir baudžiamosios teisės normas, ginančias asmens garbę ir orumą, vis dar buvo pastebimos šios neigiamos tendencijos: 1) viešojo asmens garbės ir orumo gynimas esant nepalankioms civilinės teisės normoms vis dažniau inicijuojamas baudžiamąja tvarka (remiantis Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalimi, tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidęs asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla); 2) baudžiamosiose bylose tenkinant viešojo asmens civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo už jo garbės ir orumo pažeidimą taikoma kur kas didesnė neturtinė žala nei civilinėse bylose už privataus asmens garbės ir orumo pažeidimą; 3) nagrinėjant asmens garbės ir orumo pažeidimą baudžiamąja tvarka ne visada arba netinkamai įvertinamas viešojo asmens statusas; 4) kai asmens garbę ir orumą pažeidžianti informacija paskleidžiama per visuomenės informavimo priemonę, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas fizinis asmuo (kaip rodo praktika, dažniausiai žurnalistas), civilinėn atsakomybėn juridinis asmuo (viešosios informacijos rengėjas, skleidėjas, leidėjas). Nesantaikos kurstymas Nesantaikos kurstymas kitas saviraiškos laisvės ribas peržengiantis aktas. Jų Lietuvos viešojoje erdvėje nemažėja, nepaisant to, kad nuolat informuojama apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl šių nusikalstamų veikų. 178 Vis dėlto, kaip ir anksčiau, dažnai buvo neįvertinama tai, kad nesantaikos kurstymas galimas ir asmeniui pareiškiant nuomonę, todėl būtina nustatyti nuomonės pobūdį ir tikslą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu baudžiamojoje byloje, patenkinęs žemesnės instancijos teismų nuteisto internetinio komentaro autoriaus kasacinį skundą, panaikino apkaltinamąjį nuosprendį ir asmenį išteisino. Teismas neįžiūrėjo viešo niekinimo ir tyčiojimosi iš asmenų dėl jų seksualinės orientacijos komentare prie straipsnio apie 2009 m. lapkritį prie Seimo vykusią nesankcionuotą akciją Bučiniai prieš homofobiją. 179 Žodžių iškrypėlis ir pasileidėlis vartojimas, teismo manymu, nega 55

57 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga li būti pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį kilti. LAT nuomone, žemesnės instancijos teismai neatsižvelgė į įvykių kontekstą, dėl kurių buvo surašytas komentaras, taip pat neįvertino, kad renginys, apie kurį komentarą rašė autorius, buvo nesankcionuotas. Teismas padarė išvadą, kad autoriaus reakcija į neteisėtą renginį yra natūrali pilietiška pozicija, taip pat išimtinai akcentavo provokuojantį renginio pobūdį, jo dalyvių pasirinktą neteisėtą idėjų reiškimo formą, rėmėsi šeimos ir santuokos sampratomis. Nagrinėjamu klausimu atkreiptinas dėmesys į EŽTT 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą, kuriuo teismas asmenų nuteisimą kriminalinėmis bausmėmis įver tino kaip proporcingą priemonę apribojant jų saviraiškos laisvę. Konkrečiu atveju nuteistieji gimnazijoje mokiniams dalino skrajutes, kuriose homoseksualios orientacijos asmenis vadino iškrypėliais, homoseksualumą siejo su ŽIV ir AIDS įsigalėjimu. Teismas pakartojo, kad nesantaikos kurstymas nebūtinai turi pasireikšti kvietimu imtis prievartos ar kitų nusikalstamų veiksmų, pakanka, kad asmuo būtų įžeidžiamas, šmeižiamas ar išjuokiamas m. sausio 22 d. paskelbtas galutinis nuosprendis ir kitoje reikšmingoje precedentų kol kas neturinčioje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo teisiamas Socialistinio liaudies fronto pirmininkas A. Paleckis dėl to, kad 2010 m. lapkričio 2 d. tiesioginėje radijo laidoje neigė 1991 m. sausio 13 d. vykdytos SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą. 181 Nors Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas A. Paleckį išteisino nenustatęs jo veiksmuose tiesioginės tyčios esą teisiamasis neturėjo tikslo nei neigti sovietų agresijos, nei įžeisti aukų, o tik remdamasis kitais rašytiniais šaltiniais išsakė nuomonę, 182 Vilniaus apygardos teismas nuosprendį pakeitė ir A. Paleckį pripažino kaltu padarius Baudžiamojo kodekso straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismo apkaltinamąjį nuosp ren dį paliko galioti. 183 Dėl nepakankamo institucijų, vykdančių informacijos sklaidos įvertinimo bei kontrolės funkcijas, finansavimo, skirto kovai su nesantaikos kurstymu viešojoje informacijoje, šių veikų stebėsenai skiriama per mažai dėmesio. Pavyzdžiui, 2010 m. pirmajame pusmetyje pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose baudžiamosiose bylose dėl nesantaikos kurstymo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų išvados pateiktos tik 2011 m. pabaigoje. 184 Nesantaikos ir diskriminacijos kurstymo viešojoje erdvėje problemą spręsti rekomenduota ir 2011 m. bir 56

58 Saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvė želio 22 d. Europos Komisijos prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) priimtoje ketvirtojoje ataskaitoje apie Lietuvą. Joje pažymima, kad būtina skirti ypatingą dėmesį naujų Baudžiamojo kodekso normų ir kitų įstatymų nuostatų, nukreiptų prieš rasinę diskriminaciją ir nesantaikos kurstymą, įgyvendinimui, siekiant, kad būtų ištirti visų formų rasinės diskriminacijos ir neapykantos kurstymo atvejai tiek spau doje, tiek ir internete. ECRI taip pat rekomendavo, kad už nesantaikos kurstymo apraiškų tyrimą internete atsakingų institucijų galios būtų sustiprintos, kad jos galėtų nuolat vykdyti interneto stebėseną bei veikti exofficio, taip pat, kad Žurnalistų etikos inspektoriui būtų suteikta galių taikyti griežtesnes sankcijas tam, kad jos turėtų atgrasantį poveikį neapykantą kurstantiems pasisakymams spaudoje, žiniasklaidoje bei internete. 185 Saviraiškos laisvės ribojimas nepilnamečių apsaugos tikslais Nors Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas (toliau Nepilnamečių apsaugos įstatymas) priimtas siekiant apsaugoti ypatingą visuomenės grupę vaikus nuo jiems žalingos informacijos, šis teisės aktas tebekausto žmogaus teises ginančių institucijų dėmesį dėl kitos fundamentalios žmogaus teisės saviraiškos laisvės apribojimų seksualinėms mažumoms. Kita šio 2002 m. priimto įstatymo ypatybė yra ta, kad per dešimt metų jame du kartus (iki dvidešimties) padaugėjo informacijos ribojimą nusakančių kriterijų. Dėl šių neapibrėžtų kriterijų, ribojančių dalies visuomenės teisę gauti informaciją, įstatymas buvo vetuotas dviejų šalies vadovų. Nepaisant to, pati nepilnamečių apsauga nuo žalingos informacijos nepagerėjo. 186 Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaro Nilso Muižnieko 2012 m. birželio 21 d. išplatintame komentare šis įstatymas paminėtas kaip nerimą keliantis pavyzdys. 187 Tuo pačiu komentare perspėjama dėl kai kuriose Europos Tarybos šalyse narėse stiprinamų LGBTI asmenų (lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų ir interseksualų) saviraiškos ir susirinkimų laisvės apribojimų, esą šiose šalyse naujai priimami įstatymai suformuluoti taip, jog gali būti pritaikomi uždrausti bet kokiai viešai diskusijai ar veiklai, susijusiai su LGBTI problematika. Šalia Lietuvos komentare paminėtos ir kitos šiuo požiūriu probleminės šalys Rusija, Ukraina ir Moldova. 188 Žmogaus teisių ekspertų pastabų ir kritikos Nepilnamečių apsaugos įstatymas sulaukė ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 105-ojoje sesijoje, 189 svarstant Lietuvos pateiktą trečiąją ataskaitą pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą m. rugp 57

59 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga jūčio 31 d. priimtose baigiamosiose išvadose JT Žmogaus teisių komitetas pabrėžė, kad Lietuva turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad leidžiami įstatymai negalėtų būti interpretuojami ir taikomi diskriminuojant asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ar lyties. Komitetas taip pat pabrėžė Lietuvos kaip šalies narės pareigą garantuoti visas žmogaus teises LGBT atžvilgiu, įskaitant teisę į saviraiškos ir susirinkimų laisvę. 190 Žiniasklaidos nepriklausomumas ir skaidrumas Nepaisant 2011 m. pabaigoje Seime atnaujintos iniciatyvos sukurti vieningą žiniasklaidos priemonių registrą Juridinių asmenų registro duomenų pagrindu, 191 registras iki šiol nesukurtas. Taip pat neįgyvendintos ir atitinkamos Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintos Nacionalinės kovos su korupcija metų programos priemonės neparengti ir nepatvirtinti teisės aktai, nustatantys skaidresnę visuomenės informavimo priemonių savininkų ir valdytojų veiklą. 192 Po neilgai trukusių diskusijų pereita prie idėjos kurti ne visuomenės informavimo priemonių registrą, bet diegti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą, kurioje būtų pateikiami ir viešai skelbiami kur kas išsamesni duomenys apie viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus nei tie, kuriuos šiuo metu įpareigoja deklaruoti įstatymas. 193 Tiesiogiai Visuomenės informavimo įstatymo draudžiamas finansų sektoriaus susiliejimas su žiniasklaida tapo akivaizdus 2011 m. pabaigoje, 194 prieš Vyriausybei nusprendžiant nacionalizuoti komercinį banką Snoras, kai jo grupės įmonės Snoro Media investicijos 34 procentų akcijų turinčiame dienraštyje Lietuvos rytas buvo paskelbta publikacija apie neva šalies vadovės įsakymą teisėsaugos institucijoms sutrypti lietuviškus bankus. 195 Tačiau itin negatyvių vertinimų visuomenėje sukėlusi situacija neprivertė įstatymų leidėjo pataisyti Visuomenės informavimo įstatymo taip, kad draudimas bankams ir jų įsteigtoms ar tiesiogiai valdomoms įmonėms būti viešosios informacijos rengėjais ar dalyviais būtų aiškus ir kategoriškas. 196 Beje, Seimo narių pasiūlytame įstatymo projekte numatyta, kad įstatymo nuostatos taikomos tik toms bankų įsteigtoms ar valdomoms įmonėms, kurios viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais siekia tapti po įstatymo įsigaliojimo. Įstatymo projekte nesiūloma naikinti dviprasmybės, kuri numato galimybę kitais įstatymais apeiti siūlomą draudimą. 197 Be kitos Seimo priimtos Gyventojų turto pajamų deklaravimo įstatymo pataisos, kuri turto deklaravimo prievolę papildomai numatė bankų ir 58

60 Saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvė kitų kredito įstaigų tarybų ir valdybų nariams, administracijų vadovų pavaduotojams, taip pat viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariams, vadovams, jų pavaduotojams, vyriausiesiems redaktoriams, jų pavaduotojams, redaktoriams, jų pavaduotojams ir jų šeimos nariams 198 esminių pokyčių visuomenės informavimo priemonių skaidrumo ir viešumo sferoje nebuvo pasiekta. Informacijos šaltinio paslaptis Prieš dešimt metų Visuomenės informavimo įstatymas numatė absoliučią žurnalisto teisę neatskleisti savo informacijos šaltinio, kol 2002 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad tokia įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai. Šiuo metu įstatyme esanti nuostata numato išimtis, kai teismo sprendimu gali būti reikalaujama atskleisti informacijos šaltinį (1) kai tai yra būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, (2) siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės, (3) kad būtų vykdomas teisingumas. Nagrinėjamu laikotarpiu atskleisti žurnalisto informacijos šaltinio paslaptį reikalauta vieną kartą. Remdamasis minėtomis išimtimis Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas įpareigojo žurnalistę L. Lavaste atskleisti informacijos šaltinį. Žurnalistė dienraštyje Lietuvos rytas publikavo straips nį, 199 kuriame buvo paviešintos galimos teismų sistemos ydos, apie kurias žurnalistei papasakojo straipsnyje neįvardintas neva ilgus metus teisėju dirbantis asmuo. 200 Spręsdamas dėl įpareigojimo paviešinti informacijos šaltinį, teismas laikėsi nuomonės, kad valstybės interesas žinoti straipsnyje pateikiamos informacijos šaltinio tapatybę buvo svarbesnis nei žurnalisto interesas išlaikyti ją paslaptyje. Teismo nuomone, konkrečiu atveju buvo daug svarbiau išsiaiškinti galimus kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba atvejus Lietuvos teisminėje valdžioje (tokiu būdu užkertant kelią augti nepasitikėjimui teismais) nei demokratinės visuomenės interesas apsaugoti laisvą spaudą. 201 Žurnalistei apskundus teismo sprendimą, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. apeliacinį skundą atmetė. 202 Informacijos šaltinis galiausiai buvo atskleistas kitų žurnalistų. Kai svarstomas įpareigojimas žurnalistui atskleisti informacijos šaltinį, būtina objektyviai įvertinti visuomenės interesus tiek tą, dėl kurio būtina atskleisti šaltinį, tiek tą, dėl kurio būtina jį apsaugoti. EŽTT praktikoje pažymima, kad teisėtas visuomenės interesas, dėl kurio žurnalistas būtų įpareigojamas atskleisti informacijos šaltinį, turi būti daug svaresnis, t. y. 59

61 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga turintis daug didesnę (aiškesnę) persvarą už visuomenės interesą apsaugoti minėtą šaltinį. Kaip yra pažymėjęs EŽTT, sprendimas įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį turi būti paremtas labai aiškiais kriterijais, tuo pačiu įvertinant mažiau drastiškų priemonių taikymą siekiant apsaugoti svarbesnįjį interesą. 203 Be to, šioje byloje ypatingai pabrėžiamas pareigūno, priimančio sprendimą atskleisti informacijos šaltinį, statusas ir jo veiklos nepriklausomumas. Analizuojant informacijos šaltinio kon fidencialumo klausimą bei aptartą atvejį, galima daryti tokias išvadas: (1) Visuomenės informavimo įstatyme ar Baudžiamojo proceso kodekse įpareigojimo atskleisti informacijos šaltinį pagrindai galėtų būti labiau detalizuoti, atskleidžiant svarbesniųjų visuomenės interesų prigimtį, taip pat numatant konkrečias priemones, kaip išsaugoti ikiteisminio tyrimo tikslu atskleistą informacijos šaltinį; (2) informacijos šaltinio paslapties apsauga kaip viena iš svarbesnių žurnalisto pareigų, 204 kurios pagrindu kuriamas visuomenės pasitikėjimas žiniasklaida, turi būti saugoma bendrai visų, ne tik pavienių žurnalistų, tačiau su sąlyga, kad tokia apsauga iš tiesų reikalinga, o informacijos šaltinio valia dėl jo apsaugos yra aiški; (3) esminiai įpareigojimo atskleisti informacijos šaltinio motyvai turi būti ne šaltinio ir jo paskleistos informacijos tikrumo nustatymas, bet svarbesnių visuomenės interesų ir gerovės apgynimas, todėl žurnalisto įpareigojimas atskleisti informacijos šaltinį negali būti pateisinamas vien tikslu patikrinti informaciją, kurią šaltinis pateikė žurnalistui. Visuomenės informavimo priemonių valdytojų atsakomybės ribos Visuomenei vis labiau tampant informacine, o internetui neatsiejama šios visuomenės gyvenimo dalimi, tapo aktualesni klausimai, susiję su internete skleidžiamos informacijos turiniu, jos ribojimu, skleidėjo atsakomybe. Abejonę, ar interneto tinklalapis pripažįstamas visuomenės informavimo priemone, šiandien gali sukelti vienintelis poįstatyminis teisės aktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 290 Dėl Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo, kuriame pateikta elektroninės visuomenės informavimo priemonės sąvoka. Nutarime nurodyta, kad elektroninėmis visuomenės informavimo priemonėmis nelaikytini valstybės institucijų ir įstaigų valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų (darbuotojų) interneto tinklalapiai, skirti oficialiems dokumentams ir informacijai apie valstybės institucijos 60

62 Saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvė darbą platinti, taip pat asmenų privatūs interneto tinklalapiai, kuriuose dedama informacija apie pačius interneto tinklalapių įkūrėjus, jų duomenys, kūriniai, informacija apie jų gaminamą ir parduodamą produkciją, teikiamas paslaugas ir panašiai. 205 Kitokią sampratą pateikia Visuomenės informavimo įstatymas: pagal jį, visuomenės informavimo priemonėmis laikytinos informacinės priemonės ir jas gali turėti valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos. Aptariamu laikotarpiu dažniau iškildavo klausimas dėl viešosios informacijos skleidėjo informacinės priemonės valdytojo atsakomybės ribų reglamentavimo, atsižvelgiant į tai, ar skleidėjo pareigos informacijos kontrolės požiūriu yra aktyvios, ar pasyvios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi pripažino interneto tinklalapio www. skundai.lt, kuriame buvo talpinami vartotojų nusiskundimai, valdytoją tin kamu subjektu, turinčiu pareigą iš jo valdomo tinklalapio pašalinti kito asmens inicijuotą informaciją. Teismas pripažino, kad atsakovo veikla valdant interneto tinklalapį atitinka informacinės visuomenės paslaugų požymius, o neatlygintina prieiga prie jo valdomo tinklalapio ir galimybės skelbti jame informaciją neužkerta kelio šią paslaugą pripažinti informacinės visuomenės paslauga. Teismas taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei tinklalapio valdytojas atlieka aktyvų vaidmenį, leidžiantį jam turėti žinių apie jo valdomame tinklalapyje pateikiamą informaciją ar ją kontroliuoti, toks tinklalapio valdytojas nepripažintinas informacinės visuomenės paslaugų tarpiniu teikėju ir yra tinkamas atsakovas pareikšti reikalavimui pašalinti informaciją iš jo valdomo (administruojamo) tinklalapio. 206 Įdomu, kad to paties skleidėjo atsakomybę ir statusą visiškai priešingai įvertino Vilniaus apygardos administracinis teismas: tą patį asmenį (t. y. interneto tinklalapio lt valdytoją) pripažinęs tarpiniu paslaugų teikėju, teismas padarė išvadą, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikomos ne Visuomenės informavimo įstatymo, bet Informacinės visuomenės paslaugų įsta tymo nuostatos, todėl informacijos turinį turėjo vertinti ir atitinkamą sprendimą priimti ne Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, o Informacinės visuomenės plėtros komitetas. 207 Prašymas pašalinti internete paskelbtą informaciją turėtų būti vertinamas kaip savarankiškas pažeistos asmens teisės gynimo būdas. Tačiau tam, kad šis būdas būtų efektyvus, būtina ne tik suderinti minėtų teisės aktų nuostatas, bet ir užtikrinti vienodą praktiką bendrosios ir administracinės kompetencijos teismuose, numatyti aktyvią viešosios informacijos skleidėjo (kai jis nėra šios informacijos rengėjas) pareigą šalinti įstatymus pažeidžiančią informaciją, 61

63 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga kai jis pats negali šios informacijos pagrįsti turimomis priemonėmis. Teisė gauti oficialią informaciją ir dokumentus Konstitucijos 25 straipsnis, skelbiantis, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, įtvirtina informacijos laisvę, apimančią ir teisę gauti informaciją. Nors Lietuvos teismų praktika teisės gauti informaciją srityje nėra gausi, panašu, jog teismai pripažįsta, kad informacijos laisvė Konstitucijos 25 straipsnio prasme garantuoja ne tik asmens teisę nekliudomai gauti informaciją iš kitų, norinčių ją suteikti asmenų, bet ir teisę gauti oficialią informaciją ir dokumentus iš valstybės institucijų ir įstaigų. 208 Tokiu atveju valstybė privalėtų ne tik nesudaryti savavališkų kliūčių laisvam informacijos judėjimui, pavyzdžiui, cenzūruojant žiniasklaidą, bet jai atsirastų ir pozityvi pareiga sukurti sąlygas asmenims gauti jų norimą oficialią informaciją ar dokumentus iš valstybės institucijų. Pripažįstant asmens teisę gauti informaciją iš valstybės institucijų ir įstaigų kaip patenkančią po Konstitucijos 25 straipsnio apsauga, šiai turėtų būti taikomi tokie patys teisėto apribojimo kriterijai kaip ir teisei skleisti informaciją: apribojimas turi būti numatytas įstatymu, turėti legitimų tikslą ir būti būtinas bei proporcingas šiam tikslui pasiekti. Deja, oficialios informacijos teikimo reglamentavimas Lietuvoje neužtikrina adekvačios asmens teisės gauti informaciją apsaugos. Be to, valstybės institucijų praktika nagrinėjant informacijos prašymus ne visada atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, o teismų praktika šioje srityje nėra pakankamai išvystyta. Lietuvoje asmens teisę gauti oficialią informaciją ir dokumentus įgyvendina specialusis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, kurio 3 straipsnis įtvirtina institucijų imperatyvią pareigą teikti asmenims informaciją. Neteikiama gali būti tik tokia informacija, kuri patenka į vieną iš įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje numatytų informacijos teikimo bendrąja tvarka išimčių. Kai kurios išimtys suformuluotos itin plačiai. Pavyzdžiui, įstatymas netaikomas informacijai, kuri yra įstatymais pripažįstama kaip neteiktina dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų panaudojimo apribojimo arba kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę, profesinę, banko paslaptį, kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat informacijai, kurios teikimą reglamentuoja kiti įstatymai m. įgyvendinta Žmogaus teisių stebėjimo instituto iniciatyva, 62

64 Saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvė kurios metu buvo pateiktos informacijos užklausos įvairioms valstybės institucijoms ir įstaigoms, atskleidė, kad informacijos, kurios teikimui bendrąja tvarka taikomos išimtys, reglamentavimas yra fragmentiškas ir neišsamus. Tokiu būdu institucijoms sudaromos prielaidos šiomis išimtimis piktnaudžiauti ir turimą informaciją monopolizuoti taip ji tampa visiškai neprieinama visuomenei. Tai, kad valstybės linksta pripažinti teisės gauti informaciją svarbą šiandienėje visuomenėje, rodo ir Europos Tarybos konvencijos dėl teisės susipažinti su oficialiais dokumentais pasirašymas 2009 m. Konvencijos nuostatos įtvirtina pamatinius oficialios informacijos teikimo asmenims principus. Kad sutartis įsigaliotų, ją ratifikuoti turi dešimt Konvenciją pasirašiusių šalių. Šiuo metu Konvenciją ratifikavo šešios valstybės, tarp jų ir Lietuva, ratifikavusi Konvenciją 2012 m. birželį. Toks teisinis reguliavimas, kai nėra užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp asmens informacijos laisvės ir kitų visuomenės interesų, neproporcingai apribojant pirmąją pastarųjų naudai, gali kelti klausimų dėl jo atitikimo Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnio nuostatoms. Nors šiuo metu asmens teisė gauti oficialią informaciją ir dokumentus savaime nėra pripažįstama kaip patenkanti po Konvencijos 10 straipsnio apsauga, pastaruoju metu EŽTT praktika vystoma tokios teisės pripažinimo linkme. 209 Daugėja bylų, kuriose EŽTT pripažįsta valstybes pažeidus Konvencijos 10 straipsnį, nepagrįstai suvaržant asmenų teisę gauti oficialią informaciją ir taip apribojant laisvą informacijos judėjimą, būtiną šio straipsnio garantuojamai saviraiškos laisvei užtikrinti. Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės narės gali apriboti teisę susipažinti su oficialiais dokumentais, jeigu apribojimai aiškiai nustatyti įstatymuose, yra būtini demokratinėje visuomenėje ir yra proporcingi siekiant tikslo apsaugoti tokius interesus kaip nacionalinis saugumas, gynyba ir tarptautiniai santykiai, visuomenės saugumas bei kiti baigtiniame sąraše įvardinti interesai. Taigi ši Konvencijos nuostata gali būti aiškinama kaip užtikrinanti teisei gauti oficialią informaciją apsaugą, kuri yra lygiavertė saviraiškos laisvės, įtvirtintos EŽTK 10 straipsnyje, apsaugai. Vertinant teisės gauti informaciją reglamentavimą Lietuvoje, Konvencija įveda svarbią naujovę. Konvencijos 3 straipsnio 2 dalis numato, kad oficialios informacijos teikimo išimtys negali būti absoliučios suteikti oficialiame dokumente esančią informaciją gali būti atsisakyta, jei ją atskleidus būtų ar greičiausiai būtų pažeisti bet 63

65 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga kurie 1 dalyje minimi interesai, išskyrus tuos atvejus, kai atskleidžiant yra viršesnis viešasis interesas. Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai nesuteikia galimybės atskleisti neteiktiną informaciją remiantis viršesniu viešuoju interesu Mindaugas Jackevičius D. Radzevičiaus ir V. Tomkaus bylą stebi Europa, delfi. lt, Mindaugas Jackevičius ESBO atstovė apie d. Radzevičiaus bylą: tokios bausmės dusina išraiškos laisvę, delfi. lt, , esbo-atstove-apie-dradzeviciaus-byla-tokiosbausmes-dusina-israiskos-laisve.d?id= #ixzz2F4BmjgRo 176. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. PK / Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A / D. Sinkevičius. Pasienyje dirbantis pardavėjas internete siūlė utilizuoti komikus, delfi.lt, , d. Sinkevičius. Nu teistas komentatorius, raginęs bažnyčios tarnus kovoti su gėjais, delfi.lt, , news/daily/crime/nuteistas-komentatorius-ragines-baznycios-tarnus-kovoti-sugejais.d?id= ; d. Sinkevičius. Gėjus sušaudyti raginęs komen tatorius užsidirbo teistumą,delfi.lt, , teistuma.d?id= ; d. Sinkevičius. Nuteista alytiškė: neetiškus komentarus internete išprovokuoja gėjų elgesys, delfi.lt, , Komentaro turinys: kurie šiuose komentaruose prijaučia tų homikų išsišokimui, patys yra tokie pat iškrypėliai ir psichiniai ligoniai. Čia komentarus rašo ir to iškrypėliško sambūrio dalyviai. Gėda šio šlykštaus reginio organizatoriams ir dalyviams. Yra toks žodis PASILEIDĖLIS, kuris apibūdina žmogų, nemokantį kontroliuoti savo juslių. Taigi prieš mūsų akis pasileidėliai. Ir ne šiaip kokie, bet ypatingos rūšies pasileidėliai, tai IŠKRYPĖ LIAI. Juos skubiai reikėjo surinkti ir išvežti į Psichiatrinę. Jų vieta TEN m. gegužės 9 d. EŽTT sprendimas byloje Vejdeland and Others v. Sweden, pareiškimo Nr. 1813/07, par Numatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija sprendimą skelbs : Aukščiausiasis Teismas atvertė už sovietų agresijos neigimą nuteisto A. Paleckio bylą, lt, (pirminis informacijos šaltinis BNS) 182. D. Sinkevičius, Sovietų agresiją neigęs A. Paleckis: nejaučiu padaręs kokį nors nusikaltimą, delfi.lt, : delfi.lt/archive/print.php?id= Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti nuosprendį A. Paleckiui, lzinios.lt, , Auksciausiasis-Teismas-paliko-galioti-nuosprendi-A.Paleckiui-foto 184. Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 metų veiklos ataskaita, YYZSVDAF.PDF, p. 4 64

66 Saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvė 185. Žr. nuorodą: monitoring/ecri/country-by-country/lithuania/ltu-cbc-iv LTU.pdf Žr. 185 nuorodą, p Žr. nuorodą: org/2012/06/21/silencing-voices-against-homophobia-violates-human-rights/ Rusijoje nepilnamečių apsaugą užtikrina 2010 m. gruodžio 21 d. priimtas Rusijos Federacijos įstatymas (rusų k. Федеральный закон o защите детей от информации, причиняю щей вредих здоровью и развитию ) Daugiausia klausimų ir kritikos dėl įstatymo pateikė JT Žmogaus teisių komiteto ekspertas prof. Michael O Flaherty Žr. nuorodą: doc/undoc/gen/g12/455/76/pdf/ G pdf?OpenElement Seime svarstoma galimybė kurti žiniasklaidos priemonių registrą, lrytas.lt, , seime-svarstoma-galimyb%c4%97-kurti- %C5%BEiniasklaidos-priemoni%C5%B3- registr%c4%85.htm 192. Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birželio 16 d. nutarimas Nr. XI-1457 Dėl Seimo nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo pakeitimo, dokpaieska.showdoc_l?p_id=402151&p_ query=&p_tr2= Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 metų veiklos ataskaitos, YYZSVDAF.PDF, priedas, p Tokį draudimą numato Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis 195. Įsakymas: sutrypti lietuviškus bankus, Lietuvos rytas, , Nr. 263/6325; taip pat galima rasti internete: a &view= Seime pakartotinė iniciatyva drausti bankams valdyti žiniasklaidą, iq.lt, , Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-936(2), dokpaieska.showdoc_l?p_id=411889&p_ query=&p_tr2= Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 5, 6 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1785, , preps2?a=413834&b= 199. L. Lavaste. Teisėjų nuodėmės viešos ir nutylimos, Lietuvos rytas, , Nr G. Vitkauskas. Žurnalistei teismas nurodė atskleisti šaltinį, (pirminis informacijos šaltinis LTV, Panorama ) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis M. Kuizinaitė. Teisėjų klanas neatšaukė keršto žurnalistei L. Lavaste, Lietuvos rytas, , Nr. 11/ EŽTT Didžiosios kolegijos 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimas byloje SanomaUitgevers B.V. v. TheNetherlands, pareiškimo Nr / Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 15 straipsnis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 290 Dėl Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos 65

67 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo (Žin., 2003, Nr ) patvirtintos Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos 4 punktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012, V. G. v. S. G Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I /2012, S. G. prieš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 2 d. nutartis byloje Nr. A / EŽTT 2009 m. balandžio 14 d. sprendimas byloje Társaság a Szabadságjogokért v. Hungary, pareiškimo Nr /05; EŽTT 2009 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje Kenedi v. Hungary, pareiškimo Nr /05; EŽTT 2012 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje Gillberg v. Sweden, pareiškimo Nr /06 Susirinkimų laisvė Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmai (neveikimas) ir sprendimai atsisakant derinti susirinkimų organizavimo vietą ir laiką, kitos sprendimus priimančių savivaldybių pareigūnų teisių ir pareigų reglamentavimo spragos bei neaiškios susirinkimų organizavimą numatančios įstatymo nuostatos esminės priežastys, paskatinusios keisti Susirinkimų įstatymą. 210 Nors įstatymo projektas įregistruotas dar 2009 m. pabaigoje, 211 įstatymas priimtas praėjus beveik trejiems metams. 212 Uždelsta Susirinkimų įstatymo priėmimo procedūra iš esmės užprogramavo šio teisės akto ir pačios susirinkimų laisvės įgyvendinimo problemas m. Buvusių įstatymo taikymo ydų sąrašą nagrinėjamu laikotarpiu papildė dar kelios jau išduotų pažymėjimų atšaukimas, 213 netinkama susirinkimų laiko ir vietos derinimo procedūra, nesugebėjimas užtikrinti kelių vienu metu rengiamų susirinkimų bei apsunkintas pažymėjimų išdavimas tiems, kurių idėjos ar protestų kultūra neparankios politinei valdžiai. 214 Kaip ir anksčiau, aptariamu laikotarpiu valstybinių švenčių dienomis savivaldybės nepajėgė užtikrinti susirinkimų teisės įgyvendinimo visiems ja pasinaudoti norintiems visuomenės atstovams. Susirinkimų teisės pažeidimai dažniausiai buvo fiksuojami šalies sostinėje. 66

68 Susirinkimų laisvė Ydinga savivaldos praktika išduodant pažymėjimus Pažymėjimus 2012 m. vasario 16 d. rengti eitynes Kauno miesto savivaldybė išdavė dviems rengėjams: Lietuvos tautinio jaunimo sąjungai (LTJS) ir akcijos Už solidarią ir įvairią Lietuvą organizatoriams. Pradžioje, vengiant ga limų konfliktų, eitynių laikas buvo parinktas taip, kad nesusikirstų abiejų rengėjų, kurie neneigė turintys skirtingas pažiūras į tuos pačius dalykus, keliai, o vėliau, po uždaro savivaldybės posėdžio, akcijos Už solidarią ir įvairią Lietuvą organizatoriams pranešta, kad jų renginio dalyviams vietos Laisvės alėjoje nebus. Kadangi pasiūlymas rinktis kitą vietą akcijos organizatorių netenkino, pažymėjimas buvo visai atšauktas. Nagrinėjamu atveju savivaldybės pareigūnų sprendimui įtakos neturėjo net ir tai, kad policijos pareigūnai garantavo, jog rengiamų eitynių dalyvių saugumas bus užtikrintas. Ne iškart išduotą pažymėjimą profesinėms sąjungoms rengti mitingą 2011 m. pradžioje atšaukė ir Vilniaus miesto savivaldybė, pasiūliusi renginį perkelti į kitą dieną dėl tuomet šalyje paskelbto gedulo. 215 Prieš taikius susirinkimus nukreiptą savivaldybės savivalę paryškino ne tik pavėluotas neigiamas atsakymas mitingo organizatoriams, bet ir nesugebėjimas laiku įvykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo priimto sprendimo skubiai išduoti profesinių sąjungų atstovams pažymėjimą surengti protesto akciją prie Seimo sausio 16 d. 216 Mitingo organizatoriai po visų sostinės valdžios mėginimų užgniaužti mitingą jį surengė tik iš ketvirto karto. 217 EŽTT yra pažymėjęs, jog šalies vidaus teisinės gynybos priemonės ginant susirinkimų laisvę turi būti veiksmingos, o tai kartu reiškia, kad aiškus įgaliotos institucijos sprendimas dėl susirinkimo turi būti priimtas dar iki planuojamo susirinkimo pradžios. Anot EŽTT, įvairios post-hoc pobūdžio teisinės priemonės (t. y. priemonės panaudotos po to, kai planuotas susirinkimo laikas yra praėjęs) yra nesuderinamos su Konvencijos 11 ir 13 straipsnių nuostatomis ir jas pažeidžia. 218 Susirinkimų laiko ir vietos derinimo problemos Susirinkimo vieta ir laikas esminės susirinkimo detalės, kurioms rengėjai skiria ypatingą dėmesį. Nors Susirinkimų įstatymas susirinkimo organizatoriams nesuteikia teisės besąlygiškai pasirinkti susirinkimo vietą ar keisti suderintą vietą, tačiau vienašališkas savivaldybės sprendimas nustatyti kitą organizuojamo susirinkimo vietą, nei nurodyta organizatorių prašyme, pažeidžia teisę į taikius susirinkimus ir vertintinas kaip neteisėtas. 67

69 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga Tokį išaiškinimą pateikė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnag ri nėjęs sostinės savivaldybės administ racijos apeliacinį skundą dėl Vil niaus apygardos administracinio teismo sprendimo, 219 priimto pareiškėjams apskundus savivaldybės veiksmus be suderinimo pakeičiant susirinkimo vietą ir laiką perkeliant jį iš aikštės prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės į savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą nuolatinę susirinkimų vietą automobilių stovėjimo aikštelę prie Siemens arenos. Teismas pabrėžė, kad suderinimas yra abiejų pusių sutarimas, kurio nesant savivaldybė privalėjo priimti įstatymo 11 straipsnio 2 punkte nurodytą sprendimą atsisakyti išduoti susirinkimo vietą ir laiką patvirtinantį pažymėjimą, jeigu organizuojant susirinkimą galėjo būti pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė ar kitų asmenų teisės ir laisvės. Teisę rinktis į taikius susirinkimus pažeidžia bei su įstatymo nuostatomis prasilenkia ir tokie savivaldybės pareigūnų veiksmai kaip reikalavimas rengėjams susirinkimo laiką ir vietą suderinti su kitomis institucijomis. Užuot patys sprendę renginio vietos ir laiko suderinimo klausimą, sostinės savivaldybės atstovai šią pareigą buvo linkę perkelti Kovo 11-osios eisenos organizatoriams, nurodžiusi jiems arba pakeisti renginio laiką ir vietą, arba jį suderinti su Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų paminėjimo komisija. 220 Dėl netinkamo susirinkimo laiko ir vietos suderinimo administracinių teisės pažeidimų bylas 2012 m. kovo 17 d. mitingo prie Seimo rengėjams nutraukė Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas. Vilniaus miesto savivaldybės surašytuose administracinių teisės pažeidimų protokoluose buvo nustatyta, kad susirinkimo organizatoriai, rengdami mitingą, nesilaikė susirinkimo organizavimo tvarkos, kadangi pagal savivaldybės išduotą pažymėjimą mitinguoti buvo leidžiama nuo 15 val. prie Seimo šalia automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau visuomenininkai mitingą surengė nuo 14 val. kitoje Seimo rūmų pusėje. 221 Teismas pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, savavališkai pakeitusi mitingo vietą ir laiką, negalėjo tikėtis, kad mitingas vyks naujuoju laiku ir naujoje vietoje. Lietuvos lenkų rinkimų akcija, surengusi protesto akciją 2012 m. kovo 17 d. prieš švietimo reformą, sulaukė kritikos dėl neva netinkamos renginio datos: į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kreipėsi Seimo narių grupė, prašydama pakeisti renginio datą, kadangi 1938 m. kovo 17 d. Lenkija Lietuvai pareiškė ultimatumą, o 1991 m. kovo 17 d. vyko referendumas dėl Sovietų Sąjungos išsaugojimo. Tačiau leidimą mitingui išdavusi Vilniaus miesto savivaldybė, neįžvelgusi jokių grėsmių ir Susirinkimų įstatymo reikalavimų neatitikimo Seimo narių prašymo netenkino

70 Susirinkimų laisvė Kai kurie susirinkimų organizatoriai pasinaudojo tuo, kad Susirinkimų įstatymas nustato baigtinį draudimų sąrašą renginio vietai. Nors anksčiau Vilniaus apygardos administracinis teismas buvo sustabdęs sostinės savivaldybės administracijos išduotą pažymėjimą rengti mitingą prie Vilniaus energijos valdybos nario A. Janukonio namų, 223 A. Paleckio vadovaujamas Socialistinis liaudies frontas vasario 20 d. pakvietė į mitingą prie Ministro Pirmininko namų Turniškėse, motyvuodamas tuo, kad Premjero rezidencija nėra paskelbta ypatinga zona, o mitingai pagal įstatymą galimi ir gatvėse, taip pat ir Turniškėse. 224 Susirinkimų laisvės apribojimai Deklaratyvus Susirinkimo įstatymo saugomų vertybių ir tikslų išvardijimas motyvuojant atsisakymą išduoti pažymėjimą susirinkimui rengti negali būti laikomas pagrindžiančiu susirinkimų laisvės ribojimo primygtinį socialinį poreikį. Tokią išvadą padarė LAT, pasisakydamas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo neišduoti leidimo 2009 m. kovo 11 d. eitynėms Prieš rasizmą ir ksenofobiją už toleranciją ir pakantumą. Teismas pažymėjo, kad priimdamas sprendimą atsisakyti išduoti susirinkimo organizatoriui pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, savivaldybės įgaliotas atstovas yra saistomas Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų susirinkimų laisvės ribojimo pagrindų. Tai reiškia, kad priimdamas tokį sprendimą jis privalo pateikti aiškius įrodymus, kaip konkrečiai susirinkimas pažeis valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. EŽTT požiūriu, turint omenyje esminį susirinkimų laisvės pobūdį ir jos glaudų ryšį su demokratija, turi būti pateikiami svarūs, įtikinami argumentai, siekiant pagrįsti šios teisės apribojimą; nacionalinių teismų sprendimai, varžantys teisę į susirinkimų laisvę, kaip ir grėsmės realumo aspektai, turi būti pagrįsti priimtinu svarbių faktų vertinimu ir paremti ne prielaidomis, bet motyvuotomis faktinėmis išvadomis; grėsmė turi būti tokia didelė, kad reikalautų pritaikyti tokią drastišką priemonę kaip renginio draudimas. 225 Teisė streikuoti neatskiriama teisės į asociacijų laisvę dalis. EŽTT, pasisakydamas dėl Konvencijos 11 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad streikas, kuris leidžia profesinei sąjungai išreikšti savo požiūrį, yra svarbus profesinės sąjungos narių interesų apsaugos aspektas, o valstybės vaidmuo šiuo atveju yra užtikrinti, kad profsąjungos nariams nebūtų užkirstas ar suvaržytas kelias pasinaudoti profesine sąjunga jų interesams atstovauti, siekiant sureguliuoti santykius su 69

71 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga darbdaviu. 226 Tačiau EŽTT taip pat pažymėjo, kad teisė streikuoti nėra absoliuti ir jos įgyvendinimas gali būti siejamas su tam tikromis sąlygomis ir apribojimais; Konvencijos požiūriu svarbu, kad ribojimas būtų atliktas pagal įstatymą, turėtų teisėtą tikslą, atitiktų primygtinį socialinį poreikį demokratinėje visuomenėje ir būtų proporcingas; 227 todėl ir šių teisių įgyvendinimas nėra beribis ir kartais pasirinkta šių teisių įgyvendinimo forma ir jos keliamos grėsmės kitų visuomenės narių teisėms gali pateisinti atitinkamų demokratinių laisvių suvaržymą. 228 Todėl kur kas griežtesnės nei susirinkimų teisės atžvilgiu pozicijos LAT laikėsi nagrinėdamas streiko bylą, kurioje AB Autrolis prašė pripažinti neteisėtais Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos paskelbtą įspėjamąjį streiką ir neterminuotą streiką, kadangi profsąjunga nesitarė dėl būtinos minimalios paslaugos kiekio nustatymo, atsisakė teikti būtinas visuomenei paslaugas streiko metu, nesilaikė streiko skelbimo tvarkos. 229 Remdamasis EŽTT praktika, teismas pabrėžė, kad teisė streikuoti nėra absoliuti, nes streikas yra ne tik priemonė daryti spaudimą darbdaviui ir ginti socialinius bei ekonominius interesus, bet kartu reiškia gresiančią žalą darbdaviui ar tretiesiems asmenims. Streikas laikytinas ultima ratio priemone, kuri taikytina tik išnaudojus derybų, taikinimo ir kitus būdus kolektyviniam darbo ginčui spręsti. Dėl šių priežasčių atsakovo paskelbti streikai buvo pripažinti neproporcinga darbuotojų interesų gynimo priemone, todėl įvertinti kaip neteisėti D. Kuodytė ragina bausti pareigūnus, kurie be pagrindo neleidžia mitinguoti, delfi.lt, , ( news/daily/lithuania/dkuodyte-ragina-bausti-pareigunus-kurie-be-pagrindo-neleidziamitinguoti.d?id= Susirinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-1599 aiškinamasis raštas: showdoc_l?p_id= Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas, 2012 m. lapkričio 28 d.,nr. XI-2385, lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=437367&p_query=&p_tr2= P. Grakauskas, Leidimas eitynėms Už solidarią ir įvairią Lietuvą Kauno Laisvės alėjoje atšauktas, , delfi.lt, ixzz2gn0swjj L. Kranauskas, Mitingų mėnuo (ne)patekėjo,, atgimimas.lt, , atgimimas.lt/diskusija/2011 metai-vasario/ Mitingu-menuo-ne-patekejo 215. Atšauktas leidimas profsąjungoms šeštadienį mitinguoti Vilniuje, lrytas.lt, , at%C5%A1auktas-leidi mas-profs%c4%85jungoms- %C5%A1e%C5%A1tadien%C4%AF-mitinguoti-vilniuje.htm 70

72 Susirinkimų laisvė 216. T. Karečka Kvietimas į protesto akciją, vyksiančią vakar, balsas.lt, , Mitinguotojai ragino kelti atlyginimus ir įvesti progresinę sistemą, balsas.lt, , Žr. EŽTT 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimą byloje Genderdoc-M prieš Moldovą, pareiškimo Nr. 9106/06, par Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A /2012 Lietuvos profesinė sąjunga Solidarumas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją M. Jackevičius, Skinams žygiuoti Kovo 11-ąją galima, demokratijos gynėjams ne?, delfi.lt, lt/news/daily/lithuania/skinams-zygiuoti-kovo-11-aja-galima-demokratijos-gynejamsne.d?id= #ixzz2gshrxorg 221. Teismas nutraukė signatarų bylą : mitingo organizatoriai įstatymų nepažeidė, ve.lt, , lietuva/lietuvos-naujienos/teismas-nutraukesignataru-byla-mitingo-organizatoriai-istatymu-nepazeide / 223. Teismas neleido mitinguoti prie A. Janukonio namų, ten vyks piketas,delfi. lt, , daily/lithuania/teismas-neleido-mitinguoti-prie-ajanukonio-namu-ten-vykspiketas.d?id= Frontininkai nori mitinguoti prie premjero rezidencijos, lrytas.lt, , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2012 VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo institutas, VšĮ Lygių galimybių plėtros centras prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją Žr. EŽTT 2002 m. liepos 2 d. sprendimą byloje Wilson, National Union of Journalists ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr /96; 30671/96; 30678/96, par Žr. EŽTT 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje EnerjiYapi-YolCen prieš Turkiją, pareiškimo Nr /01, par Žr. EŽTT 2009 m. kovo 5 d. sprendimą byloje Barraco prieš Prancūziją, pareiškimo Nr / Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-15/2011 AB Autrolis prieš Kauno troleibusų vairuotojų profesinę sąjungą Š. Černiauskas, Protestuoti dėl tautinių mažumų švietimo susirinko keli tūkstančiai žmonių, delfi.lt, , delfi.lt/news/daily/lithuania/protestuoti-deltautiniu-mazumu-svietimo-susirinko-kelitukstanciai-zmoniu.d?id= #ixzz2g SaomX6w 71

73 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga Religijos laisvė Lietuvoje nėra valstybinės religijos, 230 tačiau šalyje religinės bendrijos skirstomos į tradicines 231 ir kitas (netradicines), kurios gali būti pripažintos valstybės, jei jos turi atramą visuomenėje, o jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Tradicinių religinių bendrijų statusas yra neatšaukiamas, 232 jų sąrašas, įtvirtintas Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, yra baigtinis. Nors įstatymas tokiomis pripažįsta 9 religines bendrijas (bendruomenes), 2011 m. atlikto Lietuvos gyventojų surašymo metu šalies gyventojai save priskyrė net 59 religinėms bendruomenėms (2001 m. 28). 233 Daugiausia asmenų save priskyrė Romos katalikams 77,3 procentai (2,35 mln. surašyme dalyvavusių gyventojų), stačiatikių (ortodoksų) tikėjimui 4,1 procento (125,2 tūkst.), sentikių 0,8 procento (23,3 tūkst.), kitiems tikėjimams 0,9 procento (27 tūkst.). Nė vienai religinei bendruomenei savęs nepriskyrė 6,1 procento šalies gyventojų. Religinių mažumų ir bendrijų teisės Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas pamatinis asmenų lygybės prieš įstatymą principas deklaruoja, kad visi asmenys, nepaisant jų išpažįstamos religijos, religinių įsitikinimų ar santykio su religija, įstatymui yra lygūs, todėl tiesiogiai ar netiesiogiai riboti jų teisių ir laisvių ar taikyti privilegijų draudžiama. Tačiau nuo pat šio įstatymo įsigaliojimo įsivyravo takoskyra tarp religinių bendruomenių padėties (statuso) valstybėje ir asmens teisių. Ilgainiui įsigalėjo vis daugiau skirtumų tarp tradicinių ir kitų religinių bendruomenių ir bendrijų teisių ir šių teisių apimties. 234 Tokiu būdu tradicinėms religinėms bendruomenėms ar bendrijoms priklausančių asmenų teisės įgavo tam tikrą privilegijuotą padėtį asmenų, priklausančių netradicinėms bendruomenėms ar bendrijoms, teisių atžvilgiu. Kadangi nemaža dalis religinių bendruomenių teisių turi tiesioginę įtaką ir jiems priklausančių asmenų teisių įgyvendinimo kokybei, m. toliau stiprėjo tradiciškumo kriterijaus įtaka religinių bendruomenių gyvenime. Remiantis Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro 2012 m. atlikto tyrimo ataskaita, tradicinėmis nesančių religinių mažumų narių nuomone, reikšmingiausi žingsniai kovojant su religinių bendruomenių diskriminacija Lietuvoje būtų religinių bendruomenių skirstymo į tradicines ir kitas panaikinimas teisės aktuose (62 procentai), visuomenės informavimo kampanijų apie religines mažumas skatinimas (56 procentai), objektyvesnis žiniasklaidos dėmesys religinėms 72

74 Religijos laisvė bendruomenėms (54 procentai) bei valstybės tarnautojų ir politikų švietimas religinių mažumų klausimais (48 procentai). 235, 236 Krašto apsaugos ministerijos 2011 m. parengtame ir valstybės institucijoms pateiktame derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Dėl karo prievolininkų prašymų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nagrinėjimo komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo projekte buvo siūloma nustatyti, kad prašymus dėl alternatyvios tarnybos nagrinėjančiai komisijai šauktiniai, kurie dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali atlikti karo prievolės su ginklu, galėtų pateikti ne tik asmeninius argumentus, kodėl su ginklu jie tarnauti negali, bet ir dokumentus, liudijančius jų priklausomybę tam tikrai religinei bendruomenei ar bendrijai. 237 Teisės akto projekte tokia galimybė buvo numatyta tik tradicinėms religinėms bendruomenėms priklausantiems šauktiniams, nes projekte esantis nurodymas, kad galima pateikti dokumentą tik apie priklausymą tradicinei religinei bendrijai, sudarė prielaidas atmesti dokumentus, kuriais pateikiama informacija apie priklausymą netradicinei religinei bendrijai, ir tokiu būdu apriboti šauktinio galimybes pagrįsti savo religinius įsitikinimus. 238 Vėlesniame nutarimo projekte šis prieštaravimas buvo panaikintas ir poįstatyminiame teisės akte ydingos nuostatos nebeliko. Pažymėtina, kad šiuo metu baudžiamoji atsakomybė numatyta tik už valstybės pripažintų religinių bendruomenių ar bendrijų pamaldų ar kitų apeigų trukdymą, todėl atsakomybė netaikytina už netradicinių ar valstybės nepripažintų religinių bendrijų ar bendruomenių apeigų sutrikdymą. 239 Toks teisinis reguliavimas gali būti vertinamas kaip neatitinkantis EŽTK 9 straipsnio, įtvirtinančio religijos laisvę, nuostatų. Registruotas religines bendruomenes gali sudaryti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, o tokia religinė bendruomenė bus įregistruota tik tada, jei ją vienys ne mažiau kaip 15 pilnamečių narių. 240 Tokia teisės norma suponuoja, kad kai kurie religiniai dariniai gali veikti ir neįregistruoti. Nors tai atitinka Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos poziciją 241 tačiau neregistruotos religinės bendruomenės ar bendrijos narys, palyginus su registruotai religinei bendruomenei ar bendrijai priklausančiu nariu, rizikuoja būti laikomas nepatikimu piliečiu arba esančiu už įstatymo ribų. 242 Religijos laisvės santykis su kitomis pilietinėmis laisvėmis Minties, sąžinės ir religijos laisvė apima ir asmens teisę neišpažinti jokio ti 73

75 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga kėjimo apskritai bei teisę keisti savo religiją ar tikėjimą m. balandį grupė jaunuolių sostinėje surengė viešą Romos katalikų bažnyčios tikėjimo atsisakymo akciją ir pareikalavo tokį jų apsisprendimą užfiksuoti. Nors, bažnyčios atstovo teigimu, bažnyčia neturi praktikos išdavinėti dokumentų apie nepriklausymą jai, 243 anot akcijos rengėjų, atsisakymo priklausyti Romos katalikų bažnyčios pažymėjimai anksčiau Vilniaus vyskupijos vis dėlto buvo išduodami. 244 Panaši tikėjimo atsisakymo akcija sostinėje šalia Vilniaus arkivyskupijos kurijos buvo surengta ir 2010 m. birželį. 245 Minties, sąžinės ir religijos laisvės sin tezė demokratinėje visuomenėje dažnai neišvengiama. Atskirose visuomenės gyvenimo srityse neretai vyksta šių laisvių ir saviraiškos laisvės kolizija. Ji buvo pastebima ir ataskaitiniu laikotarpiu, o kiek labiau išryškėjo 2012 m. pabaigoje. Ne vienerius metus kovojantis prieš Anykščių rajone organizuojamą sunkiosios muzikos festivalį Velnio akmuo Anykščių klebonas įžvelgė tiesioginių sąsajų tarp šio renginio ir dviejų šventovių Troškūnų seniūnijos Surdegio bažnyčios ir Juostininkų koplyčios išniekinimo. 246 Prieš tai šios parapijos tikintieji, kurių jausmus įžeidė vienos festivalio grupės pasirodymas, sceninis įvaizdis, dainų tekstai bei religinio simbolio (kryžiaus) niekinimas, kreipėsi į Teisingumo ministeriją. Vėliau dėl religinės nesantaikos kurstymo ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Anykščių prokuratūra. Pastaroji institucija ryšio tarp muzikos festivalio ir šventovių apiplėšimo neįžvelgė, o pradėtą ikiteisminį tyrimą, nesant kurstymo, nutraukė. 247 Peržengiančiu minties ir saviraiškos laisvės ribas dalies visuomenės bei tikinčiųjų buvo paskelbtas ir italų režisieriaus R. Castellucci spektaklis Apie Dievo sūnaus veido koncepciją, 248 pristatytas sostinės Nacionaliniame dramos teatre 2012 m. spalį. Pasipriešinimo premjera sulaukė ir iš politikų pusės siekiant uždrausti spektaklį iki jo premjeros Seime imtasi svarstyti atitinkamų rezoliucijų projektus, kuriuose Lietuvos visuomenę norėta paraginti boikotuoti neva krikščionis įžeidžiantį spektaklį, skaldantį visuomenę, kurstantį religinę nesantaiką. 249 Prie tokių nuotaikų žadinimo visuomenėje prisidėjo ir kai kurios visuomenės informavimo priemonės. Nors daugumos palaikymo Seime negavusi rezoliucija nebuvo priimta, toks spontaniškas politinės galios pajungimas siekiant daryti įtaką meninės išraiškos laisvei laikytinas neproporcingu net ir religijos laisvės apsaugos požiūriu. Kritiškų vertinimų dėl nepamatuoto minties ir saviraiškos laisvės varžymo sulaukta ir iš kai kurių dvasininkų

76 Religijos laisvė Daugėjant pareiškimų apie krikščionių diskriminaciją Europoje, 251 EŽTT filtrą šiuo ataskaitiniu laikotarpiu praėjo tokie katalikų (krikščionių) tikėjimo simboliai kaip kryžius ar Nukryžiuotasis. Sprendime prieš Italiją EŽTT yra pasakęs, kad krucifikso naudojimas valstybinėse mokyklose patenka po valstybės nuožiūros laisve (angl. margin of appreciation), todėl nėra Konvencijos 9 straipsnio pažeidimas; 252 tuo tarpu Britų avialinijų reikalavimą dangstyti ant kaklo segamą kryželį (nenešioti jo matomai kartu su darbo uniforma) EŽTT įvertino kaip neproporcingą ir pažeidžiantį Konvencijos 9 straipsnio saugomą religijos laisvę Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalis Tradicinėmis Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnyje pripažintos šios religinės bendrijos ir bendruomenės lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 1 straipsnio 5 punkto, 10 straipsnio 3 ir 4 dalių, 15 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 21 straipsnio 2 punkto, 32 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių, 35 straipsnio 2 ir 5 punktų, 37 straipsnio 2 punkto ir 38 straipsnio 2 ir 3 punktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai, e8d0de444835dbb 234. Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro atlikta diskriminacijos dėl religijos ir įsitikinimų Lietuvoje tyrimo ataskaita. Vilnius, 2007: Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro 2012 metais atlikto tyrimo ataskaita Diskriminacija dėl religijos ir įsitikinimų Lietuvoje: religinių mažumų požiūris. Vilnius, 2012 (viešai dar nepublikuota) M. Jackevičius, Religinė diskriminacija: kitaip tikintiems lipdomos sektantų etiketės, delfi.lt, : delfi.lt/news/daily/lithuania/religine-diskriminacija-kitaip-tikintiems-lipdomos-sektantuetiketes.d?id= Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos raštas Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto Nr : dokpaieska.dok_priedas?p_id= NRTIC atkreipė Krašto apsaugos ministerijos dėmesį į diskriminacinį rengiamo Vyriausybės nutarimo turinį, , Žr. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 171 straipsnį 240. Žr. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 11 straipsnį 241. Žr. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendaciją Nr (1999) Dėl nelegalios sektų veiklos. 75

77 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga 242. Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro atlikta diskriminacijos dėl religijos ir įsitikinimų Lietuvoje tyrimo ataskaita. Vilnius, 2007: R. Doveika: dokumentai apie nepriklausomybę Bažnyčiai neišduodami, respublika. lt, , naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/r_doveika_dokumentai_apie_nepriklausomybe_ baznyciai_neisduodami/print M. Jackevičius, Vilniuje grupė žmonių vėl atsisakinės katalikybės, delfi.lt, , I. Urbonaitė, Vilniuje masinė Romos katalikų bažnyčios tikėjimo atsisakymo akcija, delfi.lt, , news/daily/lithuania/vilniuje--masine-romoskataliku-baznycios-tikejimo-atsisakymo-akcija-atnaujinta.d?id= #!/ / ifoto.delfi.lt 246. M. Jackevičius, Bažnyčių išniekinimą Anykščių klebonas sieja su festivaliu Velnio akmuo, delfi.lt, , Seimo rezoliucijos Dėl spektaklio, niekinančio krikščionių simbolius projektas Nr. XIP-4824(3): lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=434075&p_query=&p_tr2= J. Sasnauskas, Protestas prieš R. Castellucci spektaklį. Ne tie pabūklai. Ir taikinys ne tas, lrytas.lt, , lt/lietuvos-diena/komentarai/protestas-priesr-castellucci-spektakli-ne-tie-pabuklai-ir-taikinys-ne-tas.htm?p= Andrikienė: krikščionių diskriminacija Europoje ne išmislas, o realybė, alfa.lt, , Andrikiene..krikscioniu.diskriminacija.Euro poje..ne.ismislas..o.realybe= _17-30#ixzz2iseumett 252. EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. kovo 18 d. sprendimas byloje Lautsi ir kiti prieš Italiją, pareiškimo Nr / EŽTT 2013 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Eweida ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimų Nr /10, 59842/10, 51671/10, 36516/ L. Pileckas, Pragaro liepsnas festivalyje Velnio akmuo užgesino prokurorai, alfa.lt, , lt/straipsnis/ /pragaro.liepsnas. festivalyje.velnio.akmuo.uzgesino.prokurorai= _19-08/ 248. R. Oginskaitė, R. Gerbutavičius, S. Ivaškaitė, Lietuvių kryžiaus žygis prieš italo spektaklį, Lietuvos rytas, , Nr. 231/

78 Teisė į politinį dalyvavimą Teisė į politinį dalyvavimą Lietuvos Konstitucija nesuderinama su EŽTK įtvirtinta teise į laisvus rinkimus Artėjant 2012 m. Seimo rinkimams, Konstitucinis Teismas išaiškino, jog Lietuvos Konstitucija neatitinka EŽTK Protokole Nr. 1 įtvirtintos teisės į laisvus rinkimus apsaugos standartų. Dar 2004 m. KT išaiškino, kad pagal Konstituciją, asmuo, kuris šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką ar padarė tokį nusikaltimą, kuriuo kartu šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką, ir dėl to apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali užimti pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. 254 Apkaltos tvarka iš Prezidento pareigų pašalintas Rolandas Paksas 2004 m. rugsėjo 27 d. pateikė skundą EŽTT m. sausio 6 d. priimtame sprendime EŽTT konstatavo, jog nepanaikinamas draudimas bet kada ateityje užimti parlamento nario pareigas prieštarauja EŽTK Protokole Nr. 1 įtvirtintai teisei į laisvus rinkimus. 255 Teismas pabrėžė, kad Protokolo 3 straipsnis įtvirtinta žmonių nuomonės išraiškos laisvės renkant įstatymų leidybos institucijas garantiją. Ši garantija lemia, kad sprendimas ir ateityje neleisti anksčiau netinkamam pareigoms pasirodžiusiam pareigūnui tapti parlamento nariu, visų pirma, priklauso rinkėjams, kurie balsuodami turi galimybę išreikšti savo nuomonę, ar vėl suteikti šiam asmeniui pasitikėjimą. 256 KT, reaguodamas į EŽTT sprendimą, 2011 m. sausio 10 d. išplatino pranešimą, kuriame pabrėžė, kad dėl EŽTT priimto sprendimo tarp EŽTK ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos atsirado nesuderinamumas. Kaip vienintelis būdas įgyvendinti minimą sprendimą buvo nurodytas Konstitucijos pataisų priėmimas. 257 Tokiu būdu KT sau iš anksto apribojo galimybes koreguoti savo ankstesnę praktiką ateityje priimant susijusius nutarimus. Savo pozicijos KT nepakeitė ir 2012 m., kai teko svarstyti su minėtuoju EŽTT sprendimu tiesiogiai susijusį Seimo rinkimų įstatymo pakeitimą. 258 Pakeitimas numatė, jog asmuo, apkaltos tvarka pašalintas iš užimamų pareigų, vėl gali būti renkamas Seimo nariu, jei nuo pašalinimo praėjo ketveri metai m. rugsėjo 5 d. nutarime KT išaiškino, jog ši įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai ir ankstesnei teismo praktikai, o EŽTT sprendimas šiuo atveju nėra pagrindas keisti KT suformuotą konstitucinę doktriną

79 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga Taigi savo praktika KT aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino jau prieš tai pabrėžtą prieštaravimą tarp Konstitucijos ir EŽTK nuostatų. Tokia KT pozicija susilaukė kritikos ir žiniasklaidoje, 260 ir iš atskirų Konstitucinio Teismo teisėjų. 261 Rinkimų tvarkos pažeidimai 2012 m. vykusių rinkimų į Seimą metu užfiksuota itin daug pažeidimų, lėmusių rinkimų rezultatų pripažinimą negaliojančiais dviejose rinkimų apygardose. Dar pirmojo rinkimų turo metu, 2012 m. spalio 14 d., pirmoje dienos pusėje gauta daugybė pranešimų apie vykusį balsų pirkimą ir pardavimą, taip pat neleistiną agitaciją rinkimų dieną. 262 Nerimą kelia pranešimai apie masinį balsų pirkimą laisvės atėmimo įstaigose. 263 Nepaisant to, kad balsų pirkimo atvejai pirmojo rinkimų turo metu susilaukė daug žiniasklaidos dėmesio ir atgarsio visuomenėje, antrame ture šios rūšies pažeidimai buvo užfiksuoti jau išankstinių rinkimų metu. 264 Iš viso rinkimo laikotarpiu buvo gauta maždaug 500 pranešimų apie rinkimų tvarkos pažeidimus ir pradėti 27 ikiteisminiai tyrimai. 265 Perkant rinkėjų balsus imtasi naujų, anksčiau nenaudotų priemonių: iš parduodančiųjų reikalauta patvirtinimo apie balso skyrimą už norimus kandidatus, padarant balsavimo biuletenio nuotraukas mobiliuoju telefonu; taip pat vykdytas keitimasis biuleteniais, kai asmuo, parduodantis balsą, gaudavo iš anksto pažymėtą biuletenį, o po balsavimo parnešdavo tuščią, kuris galėjo būti pažymimas ir perduodamas kitam balsą parduodančiam asmeniui. 266 Dėl balsų pirkimo Vyriausioji rinkimų komisija pripažino negaliojančiais pirmojo turo Seimo rinkimų rezultatus Zarasų Visagino rinkimų apygardoje m. lapkritį Seimas ir Prezidentė, reaguodami į daugybę pažeidimų, užfiksuotų rinkimų metu, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami ištirti, ar rinkimų rezultatai teisėtai pripažinti galiojančiais m. lapkričio 10 d. LRKT konstatavo, kad rinkimų rezultatų Biržų Kupiškio rinkimų apygardoje patvirtinimas prieštarauja Seimo rinkimų įsta tymui. Pažeidimus daugiamandatėje apygardoje LRKT įvertino kaip nesančius tokio masto, jog lemtų rezultatų negaliojimą, tačiau penkių Darbo partijos narių, su kurių pavardėmis sieta daug pažeidimų perkant balsus, galutinis vietos nustatymas partijos kandidatų sąraše po rinkimų pripažintas prieštaraujančiu Seimo rinkimų įstatymui

80 Teisė į politinį dalyvavimą Ribotos tiesioginės demokratijos galimybės Aptariamu laikotarpiu išliko ankstesnėse apžvalgose minėtos problemos, susijusios su referendumų skelbimu ir piliečių įstatymų leidybos iniciatyvomis. 270 Ir toliau išlieka piliečių iniciatyvas dalyvauti demokratiniame procese itin ribojantis reguliavimas: norint pateikti įstatymo projektą, reikia per 2 mėnesius surinkti 50 tūkstančių piliečių parašų; 271 siekiant suorganizuoti referendumą reikalingi 300 tūkstančių piliečių parašų, kurie turi būti surenkami per 3 mėnesių laikotarpį. 272 Vis dar neįvesta aktyvesnį asmenų dalyvavimą demokratiniuose procesuose galinti paskatinti priemonė balsavimas internetu. Elektroninio balsavimo įvedimui pritaria apie trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų. 273 Tačiau prieš 2012 m. rinkimus į Seimą nebuvo pritarta siūlymui išbandyti balsavimą internetu tik vienoje rinkimų apygardoje, sudarant galimybę šia priemone pasinaudoti užsienyje esantiems Lietuvos piliečiams. 274 Pabrėžtina, kad esant tokioms balsų pirkimo tendencijoms, įvedant balsavimą internetu ypatingai svarbu numatyti adekvačius saugiklius ir užtikrinti kontrolės mechanizmą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, EŽTT 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje, pareiškimo Nr /04, 112 pastraipa 256. Paksas prieš Lietuvą, 104 pastraipa 257. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pareiškimas dėl Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo įgyvendinimo, , Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, 2012 m. kovo 22 d., Nr. XI- 1939, ieska. showdoc_l?p_id=420742&p_query=&p_tr2= Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas, M. Varaška, KT doktrina ir prigimtinės žmogaus teisės: R. Pakso atvejis, delfi.lt/news/balsuok2012/politikoakimis/ mvaraska-kt-doktrina-ir-prigimtines-zmogaus-teises-rpakso-atvejis.d?id= , K. Grinius, KT sprendimas dėl Pakso: juoda diena teisinei valstybei, delfi.lt/news/ringas/lit/kgirnius-kt-sprendimas-del-rpakso-juoda-diena-teisineivalstybei.d?id= LRKT teisėjo G. Mesonio atskiroji nuomonė, nuom_ _n _gmesonis.pdf; LRKT teisėjo E. Šileikio atskiroji nuomonė nuom_ _n _esileikis.pdf 262. Policiją užgriuvo pranešimai apie rinkimų pažeidimus, Delfi.lt, , 79

81 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga policija-uzgriuvo-pranesimai-apie-rinkimupazeidimus.d?id= ; Aktyvumas rinkimuose buvo per 50 procentų (atnaujinta), Lrytas.lt, , -aktyvumas-rinkimuose-buvo-per- 50-procent%C5%B3-atnaujinta.htm 263. Šarūnas Černiauskas Slapta darytame vaizdo įraše derybos dėl kalinių balsų už Darbo partiją, Delfi.lt, , Bylos dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo Šilutėje viena po kitos keliauja į teismą, 15min.lt, , naujiena/rinkimai-2012/skandalai/bylos-delgalimo-rinkeju-papirkinejimo-siluteje-vienapo-kitos-keliauja-i-teisma Per Seimo rinkimus policija gavo apie 500 pranešimų, pradėti 27 ikiteisminiai tyrimai, Ve.lt, , naujienos/kriminalai/per-seimo-rinkimuspolicija-gavo-apie-500-pranesimu-pradeti-27-ikiteisminiai-tyrimai / 266. Z.Vaigauskas: per šiuos rinkimus išplėtotas balsų pirkimo verslas, Delfi.lt, , zvaigauskas-per-siuos-rinkimus-ispletotasbalsu-pirkimo-verslas.d?id= VRK panaikino rinkimų rezultatus Zarasų-Visagino apygardoje, Delfi.lt, , D. Grybauskaitė į KT kreipiasi dėl daugiamandatės ir 7 vienmandačių rezultatų, Delfi.lt, , daily/lithuania/dgrybauskaite-i-kt-kreipiasi-del-daugiamandates-ir-7-vienmandaciurezultatu.d?id= Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada, Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje : Apžvalga, p , lt/uploaded/pdf%20dokai/apzvalgos/apzvalga_ _su%20virseliu_final.pdf 271. Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymas, Nr. VIII-1003, 9 str., Referendumo įstatymas, 2002 m. birželio 4 d., Nr. IX-929, 11 str., inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id= proc. lietuvių pritaria internetiniam balsavimui, Alfa.lt, , lietuviu.pritaria.internetiniam.balsavimui= _10-26/ 274. Jurga Bačinskaitė Užsienio lietuviai nusivylę: eksperimentas dėl balsavimo internetu įstrigo Seime, Delfi.lt, , Seimas kreipiasi į KT dėl rinkimų rezultatų teisėtumo, Delfi.lt, , seimas-kreipiasi-i-kt-del-rinkimu-rezultatuteisetumo.d?id= ; 80

82 Diskriminacija Dėl lyties Diskriminacija Nors 2011 m. birželį Seimo narės iniciatyva parlamente buvo įregistruotas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisų projektas, kuriuo siūloma valstybės įmonių valdybose nustatyti kvotas moterims, 275 visgi 2012 m. rugsėjį Lietuva kartu su kitomis 8 ES valstybėmis pasipriešino ES iniciatyvai įsteigti 40 procentų kvotą dėl moterų atstovavimo įmonių valdymo institucijose. ES Komisijos prezidentui išsiųstame laiške, pasirašytame ir Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministro, buvo išreikštas nepritarimas teisiškai įpareigojančių nuostatų dėl moterų atstovavimo bendrovių valdybose priėmimui. 276 Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. išliko skirtumas tarp moterų ir vyrų gaunamų pensijų išmokų vyrų valstybinė socialinė draudimo pensija sudarė 938,59 Lt, moterų 756 Lt. Skirtumas tarp pensijų dydžių pastebimas ir skaičiuojant neįgalumo pensiją, kuri sudaro 687 Lt moterims ir 781 Lt vyrams. Skiriasi ir valstybės socialinio draudimo pensijos dėl netekto darbo dydžiai šios pensijos dydis moterims yra 537 Lt, vyrams 627 Lt. 277 Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių m. programa 278 pažymi skirtumus tarp moterų ir vyrų gaunamų darbo užmokesčių bei akcentuoja šio reiškinio neigiamą poveikį visuomenei, tačiau mažindama egzistuojančią nelygybę tarp vyrų ir moterų darbo srityje Vyriausybė įgyvendino tik vieną pagal šią programą patvirtinto priemonių plano priemonę mokymus dėl moterų ir vyrų atstovavimo istoriniame ir šiuolaikiniame kontekste. 279 Lietuvoje verslo įmonių vadovės moterys sudaro 17 procentų visų vadovaujančias pareigas užimančių asmenų, tačiau uždirba 20 procentų mažiau nei tą patį darbą dirbantys vyrai. 280 Šalies vadovės teigimu, tai ne tik moterų diskriminacija, bet ir ekonomiką stabdantis veiksnys m. Swedbank atlikta Asmeninių finansų instituto darbo užmokesčio skirtumų analizė parodė, jog tam, kad moterų metinės pajamos prilygtų vidutiniam vyrų darbo užmokesčiui, moterims tektų dirbti 38 dienomis ilgiau m. IV ketvirčio duomenimis, vidutinis moterų mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo beveik 13 procentų mažesnis nei vyrų ir siekė 1576 Lt. Tai reiškia, kad vyrui uždirbant 1 Lt, moteris gavo 87,1 cento. 282 Įgyvendinant Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių m. programą Vyriausybė įsipareigojo pri si dėti prie lyčių lygybės darbo srityje užtikrinimo bei padidinti vaiko priežiūros 81

83 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga institucijų skaičių. Tačiau lanksčios darbo sąlygos auginantiems vaikus nėra užtikrinamos, o vaiko priežiūros institucijų infrastruktūra šalyje taip pat išlieka prastai išvystyta. Ikimokyklinių paslaugų kokybė ir kiekybė neatitinka jaunų šeimų lūkesčių. Tai riboja jaunų motinų galimybes po vaiko priežiūros atostogų sėkmingai integruotis į darbo rinką m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas priėmė nutarimą dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos, kuriame pripažino ją prieštaraujančia Konstitucijai. 284 Valstybinė šeimos politikos koncepcija apibrėžė šeimą tik kaip sutuoktinius (vyrą ir moterį) ir jų vaikus (įvaikius), jei tokių yra. 285 Koncepcijoje buvo įtvirtintos šeimos politikos gairės, numatant komunalinių paslaugų kompensacijas, pagalbą įsigyjant būstą, palankias sąlygas šeimos verslui, sveikatos ir socialinių paslaugų teikimą. Svarstant šį klausimą viešajame diskurse kilusių diskusijų metu buvo akcentuojama, kad toks šeimos apibrėžimas diskriminuoja vienišas mamas ir tėvus bei kartu gyvenančias nesusituokusias poras m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą byloje, kurioje pareiškėja skundėsi, jog buvo diskriminuojama lyties pagrindu. 287 Būdama nėščia, moteris buvo atleista iš vertėjos pareigų Rumunijos ambasadoje Lietuvoje. Teismas pripažino, kad Rumunijos ambasados sprendimą atleisti ieškovę lėmė būtent jos nėštumas, todėl toks atleidimas vertintinas kaip diskriminacija lyties pagrindu. Ieškovei buvo priteistas 5,6 tūkst. Lt turtinės ir 5 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimas. Didžiausią dalį m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos gautų skundų dėl diskriminacijos sudarė skundai dėl diskriminacijos lyties pagrindu m. tokių skundų pagrindu pradėti tyrimai sudarė 25 proc. visų tyrimų. 288 Iš viso 2011 m. metais Tarnyba gavo 38 skundus dėl galimo diskriminavimo lyties pagrindu ir atliko 3 tyrimus kontrolierės iniciatyva. 289 Lygių galimybių kontrolierės teigimu, vyrai atsikrato senų stereotipų ir aktyviau kovoja už savo teises. Jie nebemano, kad diskriminaciją patiria tik moterys; kad vyrams dėl to skųstis yra gėdinga; kad jiems lygios galimybės neaktualios. 290 Vertinant bendrą skundų dėl diskriminacijos statistiką, 2011 m. buvo sulaukta kiek daugiau skundų iš vyrų nei moterų. 291 Tačiau skundų dėl diskriminacijos lyties pagrindu visgi daugiau gauta iš moterų. Tokia vyraujanti tendencija išlieka jau ne vienerius metus (74 procentus tokių skundų 2011 metais pateikė moterys, 24 procentus vyrai, 2 procentus asmenų grupės ar organizacijos)

84 Diskriminacija Daugiausia skundų buvo sulaukta dėl diskriminacijos lyties pagrindu darbo santykių srityje, valstybės tarnyboje. Kontrolierės tarnyba pažymi, kad ekonominis sunkmetis ir įmonėse vykstančios restruktūrizacijos žymiai labiau paveikė moteris, ypač vyresnio amžiaus. 293 Nėščios moterys susiduria su nepalankiu darbdavio požiūriu informavus jį apie nėštumą: tokioms moterims nebetaikomos įvairios garantijos, papildomos darbuotojų skatinimo priemonės, kurios taikomos visiems kitiems darbuotojams. 294 Diskriminacija dėl lyties buvo fiksuota ir prekių paslaugų teikimo sektoriuje, kuomet tam tikros paslaugos buvo teikiamos palankesnėmis sąlygomis moterims nei vyrams m. gegužę žiniasklaidoje buvo paviešintas moterų diskriminavimo atvejis Panevėžio pirtyje, kurioje vyrams buvo leidžiama praustis du kartus per savaitę, o moterims tik kartą per savaitę m. kovo 13 d. priimtos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisos, kuriomis papildytas atvejų, kai darbdavio veiksmai pripažįstami pažeidžiančiais moterų ir vyrų lygias teises, sąrašas, taip pat papildytas diskriminacijos lyties pagrindu išimčių sąrašas. 297 Įstatymo pakeitimai Lygių galimybių kont rolieriaus tarnybai suteikia galimybę taikyti sankcijas visais diskriminacijos dėl lyties atvejais, įskaitant seksualinį priekabiavimą, priekabiavimą ir nurodymą diskriminuoti. 298 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas tyrimas parodė, kad valstybinės institucijos nesilaiko lygių ga limybių įgyvendinimo politikos; priimdamos sprendimus, ruošdamos teisės aktus, programas ir priemones, skirtas įvairių asmenų grupėms, neanalizuoja teigiamo ar neigiamo jų poveikio lygioms galimybėms. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad šią įstatymu įtvirtintą pareigą valstybės institucijos įgyvendina pasyviai ir nereguliariai. 299 Dauguma ministerijų neįtraukia nediskriminavimo dėl lyties ir lygių galimybių principų į savo darbo ir veiksmų planus, taip pat neatlieka lyčių lygybės ir lygių galimybių situacijos analizės bei poveikio vertinimo. 300 Lygių galimybių plėtros centras kartu su Lietuvos studentų sąjunga 2011 m. atliko universitetų ir kolegijų studentų apklausą dėl daugialypės diskriminacijos patyrimo. 301 Atsitiktinės atrankos būdu buvo apklausti 1074 studentai. Apklausos duomenys parodė, kad seksistiniai požiūriai yra plačiai paplitę studentų tarpe; 27.4 procentai vyrų ir 17.2 procentų moterų respondentų nurodė, kad dažnai susiduria su juokais ir patyčiomis moterų atžvilgiu. Respondentai taip pat nurodė, kad dažniausiai dėstytojai juokauja moterų atžvilgiu (49.9 procentai) m. paskelbtoje studijoje dėl moterų dalyvavimo gamtos ir technologijų moksluose pažymima, kad moterų 83

85 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga galimybės daryti mokslinę karjerą šiose srityse mažiau palankios, sudėtinga karjerą derinti su šeimos gyvenimu. 302 Studijoje taip pat teigiama, kad tradiciniai požiūriai bei patriarchalinės visuomenėje vyraujančios nuostatos dėl lyčių vaidmenų daro didelę įtaką merginoms renkantis karjerą. Dėl negalios metais neįgaliųjų interesus atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos kritiškai vertino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip pagrindinės institucijos, atsakingos už Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą, veiklą bei bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis trūkumą m. gegužės 9 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas dėl neveiksmingo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo žmogaus teisių srityje nepritarė Vyriausybės 2011 m. metinei ataskaitai, pabrėždamas netinkamą Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą metais Vyriausybė tęsė Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos metų programos įgyvendinimą. 305 Programoje numatyta finansuoti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių neįgaliųjų socialinės integracijos srityje, veiklas, teikiant socialines reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems, remti mobilumo ir savarankiškumo ugdymą, periodinės informacijos parengimą ir platinimą tarp neįgaliųjų bei neįgaliųjų asociacijų. Tačiau 2011 m. neįgaliųjų nevyriausybinėms organizacijoms buvo skirta tik Lt. Įgyvendindama priemones dėl aplinkos prieinamumo gerinimo neįgaliesiems, 2011 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašą. 306 Vyriausybė taip pat priėmė pakeitimus dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos priedo Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų specialieji techniniai reikalavimai. 307 Jame numatoma, kad keičiant ar renovuojant liftus į efektyviau naudojančius energiją, liftai turi būti pritaikyti neįgaliųjų poreikiams m. buvo atliktas Lietuvos teisės aktų ir finansinių bei administracinių galimybių gerinant aplinkos prieinamumą neįgaliųjų poreikiams įvertinimas. 308 Tyrimo išvadose pažymima, kad nepaisant teisės aktuose numatytų reikalavimų užtikrinti naujų pastatų prieinamumą neįgaliesiems, teisės aktai nenumato drausminančių priemonių, jei juridiniai ar fiziniai asmenys šių reikalavimų nesilaiko. Be to, trūksta nuoseklios viešų pastatų pritaiky mo neįgaliųjų poreikiams stebėsenos. Dėl fizinės aplinkos nepritaikymo jų poreikiams neįgalieji kasdieniniame 84

86 Diskriminacija gyvenime susiduria su begale kliūčių m. žiniasklaida pranešė, kad fizinę negalią turintys asmenys be pagalbos negali patekti į Kauno klinikinę ligoninę, nes prie pastato neįrengta neįgaliesiems skirta nuovaža. 309 Dėmesį į viešųjų pastatų neprieinamumą neįgaliesiems siekė atkreipti ir socialiai atsakingų jaunųjų žurnalistų ugdymo programos dalyvių Klaipėdoje surengta akcija Ratuoti riteriai. 310 Kito eksperimento metu Lietuvos žmonių su negalia sąjunga devyniose Lietuvos savivaldybėse patikrino daugiau kaip pusketvirto šimto visuomeninių pastatų ir išsiaiškino, kad į beveik pusę jų neįgaliesiems patekti be aplinkinių pagalbos neįmanoma; be to, pastatuose įrengtos nepatogios ar sukamos durys, nėra liftų pakilti į antrą aukštą, nepritaikyti tualetai. 311 Neįgaliųjų poreikiams nepritaikyta aplinka pažeidžia ir neįgaliųjų teisę balsuoti rinkimuose Žmonių su negalia sąjungos atliktas tyrimas parodė, kad 22 proc. neįgaliųjų rinkimuose nedalyvauja būtent dėl to, kad nėra užtikrinamos galimybės tą padaryti. 312 Beveik 40 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad jiems nesudaromos sąlygos balsuoti nuvykti iki rinkimų apylinkės ar pakilti iki balsavimo vietos. 313 Dauguma respondentų (88 proc.) pritaria balsavimui internetu. 314 Dėl informacinės aplinkos nepritaikymo kurtieji 2012 m. vasario 7 d. piketavo prie Seimo. 315 Iš kelių šalies rajonų suvažiavę žmonės teigė, kad valdžiai nesirūpinant informacijos prieinamumu jie nedalyvaus nei Seimo, nei savivaldos rinkimuose. Piketuotojai reikalavo užtikrinti, kad televizijos laidų titrai būtų ne tik valstybinės, bet ir komercinių televizijų laidose. 316 Piketuotojai atkreipė dėmesį, kad tokia situacija neatitinka Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų, užtikrinančių teisę į informacijos laisvę. 317 Dėl nepritaikytos fizinės ir informacinės aplinkos ribojama neįgaliųjų studentų teisė į mokslą. Lietuvos studentų sąjungos tyrimai atskleidė, kad daugiau nei pusė (58 proc.) Lietuvos aukštųjų mokyklų yra tik iš dalies pritaikytos arba apskritai nepritaikytos judėjimo negalią turintiems studentams. Visiškai pritaikytų aukštųjų mokyklų tėra ketvirtadalis (27 proc.). 318 Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos atlikta analizė parodė, kad be fizinio pastatų nepritaikymo problemos, visų pakopų studentai susiduria su nepritaikyta specialia įranga, reikalinga neįgaliųjų darbui su informacijos šaltiniais, tokios įrangos stygiumi, alternatyvių aptarnavimo formų stoka. Pastebima, kad nesukurta socialinės ir edukacinės paramos sistema negalią turintiems doktorantams. 319 Remiantis akademinių įstaigų administracijų pateiktais duomenimis, 2011 m. aukštojo mokslo siekė 845 studentai su negalia. 320 Tai 113 studentų mažiau nei 2010 m. 85

87 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga Socialinės paslaugos neįgaliesiems turi būti orientuotos į neįgaliųjų galimybių gyventi visuomenėje savarankiškai stiprinimą, tačiau į šiuos neįgaliųjų poreikius valstybė vis dar pakankamai neinvestuoja m. tik penktadalis visų savivaldybių (12 iš 60) turėjo savarankiško gyvenimo namus, prižiūrimus vietinių bendruomenių, neįgaliųjų asociacijų ar kitų organizacijų, dirbančių neįgaliųjų socialinės integracijos srityje (labdaros fondai, religinės bendruomenės, viešosios įstaigos). 321 Nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios neįgaliųjų interesus, pastebi, kad dėl besitęsiančios finansinės krizės neįgaliesiems asmenims buvo sumažintos socialinės išmokos m. gruodį Seimas priėmė Socia linių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, 322 kuriame nu matė vieneriems metams sumažinti socialines išmokas įvairioms visuome nės grupėms, įskaitant neįgaliuosius m. šį sumažinimą pratęsė galioti antriems, o 2011 m. lapkritį ir tretiems metams. 323 LNF pažymi, kad bandymai sutaupyti valstybės lėšų neįgaliųjų sąskaita prieštarauja svarbiems tarptautiniams dokumentams Neįgaliųjų teisių konvencijai, ES ekonomikos augimo strategijai Europa 2020 ir Europos strategijai dėl negalios. 324 Nevyriausybinės organizacijos taip pat atkreipė įstatymo leidėjo dėmesį į neįgalius vaikus auginančių tėvų socialinių garantijų užtikrinimo būtinumą 325 ir ragino valdžios atstovus pritarti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms m. Lietuvos teisinėje sistemoje ir toliau išliko visiško neveiksnumo institutas, prieštaraujantis Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Nevyriausybinės organizacijos nuolat ragino Vyriausybę keisti esančią sistemą dėl neveiksnumo instituto reguliavimo (sąvokos, sričių taikymo ir teisinio reglamentavimo), tačiau progresas šioje srityje menkas. 327 Teisingumo ministerija 2012 m. parengė įstatymų pakeitimų projektus, kuriuose numatoma keisti asmens veiksnumo apribojimo ir asmens pripažinimo neveiksniu institutus, tačiau visiškai panaikinti neveiksnumo instituto 328, 329 nenumatoma. Dėl seksualinės orientacijos ir lytinio tapatumo 2012 m. JT Žmogaus teisių komitetas svarstė trečią periodinę Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą ataskaitą dėl Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto įgyvendinimo. Baigiamosiose išvadose Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl stiprėjančių neigiamų nuostatų ir stereotipų LGBT atžvilgiu, pasireiškusių smurto proveržiais bei diskriminacija, taip pat dėl teisėsaugos institucijų nenoro tirti su tuo susijusių galimai nusikalstamų veikų

88 Diskriminacija Lietuvoje teisė į lyties pakeitimą, įtvirtin ta Civilinio kodekso 2.27 straipsnyje, išlieka deklaratyvi, o reikiamas įstatymas dėl lyties keitimo tvarkos ir sąlygų nėra priimtas. Seime net buvo pateiktas Civilinio kodekso pataisų projektas, siekiant panaikinti kodekse įtvirtintą teisę į lyties keitimą. 331 Pataisų iniciatorių teigimu, lyties pakeitimo operacijos vertinamos labai kontraversiškai, visuomenė dėl psichosocialinių priežasčių yra nepasirengusi priimti lyties pakeitimo praktikos, todėl leidimas daryti lyties pakeitimo operacijas sukeltų daug medicininių ir etinių problemų. 332 Pažymėtina, kad asmenys, pasikeitę lytį užsienyje, privalo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo valstybių institucijoms išduoti naujus asmens dokumentus, atitinkančius naują asmens lytį. Teisės spragos išlieka homoseksualių asmenų šeimos teisės srityje m. Seime buvo užregistruotas Partnerystės (bendro gyvenimo neįregistravus santuokos) įstatymo projektas, 333 skirtas heteroseksualioms ir homoseksualioms poroms. Seimo svarstymui taip pat buvo pateikti ir kiti partnerystės įstatymo projektai, 334 kuriais siekta įteisinti heteroseksualių asmenų partnerystę. Projektus ruošusios Teisingumo ministerijos teigimu, tai, jog įstatymo projekte homoseksualioms po roms nenumatyta galimybė įregistruoti partnerystę, gali būti sprendžiama sudarant sutartis civiline tvarka. Toks skirtingų teisių suteikimas asmenims remiantis vien jų seksualine orientacija iš esmės yra diskriminacinis. Seime bent du kartus 2011 m. balandžio 22 d. ir 2012 m. gegužės 29 d. buvo teikiami Seimo nario inicijuoti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai, kuriais siekta įtvirtinti, jog viešas konstitucinių dorovinių vertybių bei Konstitucijoje įtvirtintų šeimos pagrindų niekinimas, visuomenės dorovei prieštaraujančių renginių organizavimas, yra administracinės teisės pažeidimas, užtraukiantis baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų; pakartotini veiksmai užtrauktų baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų. 335 Aiškinamajame rašte teigiama, jog tokiais pakeitimais siekiama įtvirtinti, jog už teisingos ir darnios visuomenės dorovinių vertybių, Konstitucijoje įtvirtintų šeimos pagrindų viešą niekinimą, viešą raginimą jas niekinti, visuomenės dorovei prieštaraujančių renginių, tokių kaip homoseksualų eitynės bei paradai, organizavimą būtų įtvirtinta administracinė atsakomybė. Toks įstatymo projektas, kuriuo siekta įtvirtinti tiesioginę homoseksualių asmenų diskriminaciją ir apriboti homoseksualių žmonių saviraiškos laisvę 2012 m. birželio 18 d. buvo atmestas dėl neigiamos Europos teisės de partamento prie Teisingumo ministerijos išvados. 336 Šios diskriminacinės 87

89 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga įstatymų leidybos iniciatyvos sulaukė aštrios ES Parlamento bei tarptautinių žmogaus teisių institucijų ir organizacijų kritikos m. Seime taip pat buvo svarstytas Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo projektas, kuriuo buvo siekiama susiaurinti šeimos sąvoką, įtvirtinant, kad šeima sukuriama santuokos pagrindu vyro ir moters sutarimu. Įstatymo projektas 2012 m. birželio 19 d. Seime buvo atmestas 1 balso persvara, 93 Seimo nariams balsavus už, 16 prieš ir 13 susilaikius. 338 Nors Konstitucijos pataisos ir nebuvo priimtos, tarptautinė žmogaus teisių organizacija AmnestyInternational išreiškė su sirūpinimą dėl tokių diskriminacinio pobūdžio įstatymų leidybos iniciatyvų. 339 Homoseksualiems asmenims siekiant pasinaudoti saviraiškos laisve rengiant pirmąjį filmų apie seksualines mažumas festivalį Lietuvoje, organizatoriai susidūrė su politiniu pasipriešinimu. 340 Jų teigimu, vienas iš Vilniaus kino teatrų nenorėjo rodyti festivalio filmų dėl to, jog patyrė kino teatro steigėjos Vilniaus miesto savivaldybės spaudimą. Lygių galimybių kontrolierės tarny bo je gaunamų skundų dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos pag rin du skaičius ir toliau išlieka žemas. 341 LGKT 2011 m. gavo tik keturis skundus dėl seksualinės orientacijos. Po vieną skun dą buvo gauta dėl patirtos diskriminacijos darbo santykiuose, svei katos apsaugos srityje, dėl valstybės institucijų veiksmų; vienas skundas buvo klasifikuotas kaip kita. 342 Visus skundus dėl diskriminavimo seksualinės orientacijos pagrindu pateikė vyrai. Vienu atveju asmuo kreipėsi į LGKT prašydamas ištirti, ar tai, jog Karių etikos kodekse tarp kitų diskriminacijos pagrindų nėra nurodomas seksualinės orientacijos pagrindas, nepažeidžia Lygių galimybių įstatymo nuostatų. Nors LGKT nenustatė įstatymo pažeidimo, tačiau, siekiant teisinio aiškumo ir teisės aktų nuostatų suderinamumo, rekomendavo į Karių etikos kodeksą perkelti visus Konstitucijoje ir Lygių galimybių įstatyme įtvirtintus nediskriminavimo pagrindus arba/ir numatyti nebaigtinį galimos diskriminacijos pagrindų sąrašą. 343 Į LGKT taip pat buvo kreiptasi dėl apribojimų homoseksualiems vyrams būti kraujo donorais m. Europos Komisijos vykdytos apklausos duomenimis, Lietuvoje apklausti respondentai nemano, kad diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės Lietuvoje yra labai paplitusi. 345 Visgi atsakant į klausimą, kaip respondentai jaustųsi, jei gėjus, lesbietė arbiseksualus asmuo užimtų aukščiausią renkamą politinį postą, skalėje nuo 1 iki 10 (kur 1 visiškai nepatogiai; 10 visiškai patogiai) respondentų atsakymų 88

90 Diskriminacija vidurkis buvo 4.1 balo, kai tuo tarpu ES vidurkis 6.6; dėl translyčio asmens Lietuvoje atsakymų vidurkis siekė 3.7 balo, o ES vidurkis 5.7. respondentų lygių galimybių politika buvo abstrakti sąvoka, neturinti ryšio su konkrečiais pavyzdžiais ar praktika. 348 Dėl priešiškos socialinės aplinkos Lietuvoje tik nedidelė homoseksualių asmenų dalis yra atviri apie savo seksualinę orientaciją m. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro pristatyto tyrimo duomenimis, į klausimą Ar jūs galite atvirai pasakyti apie savo seksualinę orientaciją artimiausioje aplinkoje (giminėms, bendradarbiams), tik 22,7 proc. apklausoje dalyvavusių homoseksualių asmenų atsakė teigiamai. Tyrime dalyvavo 38 šalys, bendras šio rodiklio vidurkis 39,7 proc m. atlikta studentų apklausa parodė, kad tarp Lietuvos studentų plačiai paplitę homofobiniai požiūriai 28,5 proc. respondentų nurodė, kad bendravimas su homoseksualiu asmeniu jiems būtų varžantis ir nepatogus; 45,7 proc. teigė, kad gyvenimas tame pačiame būste su homoseksualiu asme niu jiems sukeltų neigiamas emocijas. 347 Patyčios ir žeminantys juokai homoseksualių asmenų atžvilgiu, kaip rodo apklausa, yra plačiai paplitę tarp studentų ir dėstytojų; dauguma apklausoje dalyvavusių respondentų nelaikė patyčių viena diskriminacijos formų. 71,9 proc. respondentų nežinojo apie jų universitete esamus nediskriminavimą švietimo įstaigoje užtikrinančius mechanizmus. Daugumai Dėl amžiaus Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonėms vis dar nėra užtikrinamos tinkamos slaugos paslaugos gydymo įstaigose, nesudaromos palankios sąlygos slaugyti asmenis namuose. 350 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2012 m. liepos 20 d. priėmė Integralios pagalbos plėtros programą, 351 kuria siekiama sukurti ir plėtoti kokybišką integralią pagalbą (socialinės globos ir slaugos) namuose asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims ir teikti konsultacinę pagalbą šeimos nariams, siekiant padėti šeimos nariams, prižiūrintiems savo artimuosius, derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. 352 Programos vykdymas prasidės 2013 m. įgy vendinant bandomuosius projektus 21 savivaldybėje; finansinė parama projektams Lt m. gruodžio 1 d. LR Vyriausybė priėmė Nacionalinės jaunimo politi kos metų plėtros programą. Ja siekiama sukurti jaunimui įdarbinti palankią aplinką, taip pat gerinti jaunų žmonių galimybes apsirūpinti būstu. 354 Kartu su programa, kurią koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintas ir Nacionalinės jaunimo politikos m. plėtros 89

91 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga programos įgyvendinimo metų priemonių planas m. birželio 9 d. pakeitus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas, numatytas vienodas vyrų ir moterų išėjimo į pensiją amžius 65 metai. Įstatymo pakeitimai įsigaliojo nuo 2012 m. sausio 1 d m. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėta byla, kurioje pareiškėja skundėsi dėl amžiaus patirta diskriminacija darbe anot pareiškėjos, atliekant struktūrinius pertvarkymus Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje ji buvo tikslingai atleista būtent dėl jos amžiaus. Pirmos instancijos teisme sulaukus nepalankaus teismo sprendimo, jis buvo apskųstas aukštesnės instancijos teismui, kuris pripažino diskriminacijos faktą bei priteisė ieškovei žalos atlyginimą. 355 Kitoje byloje Lietuvos Aukščiausias Teismas, nagrinėdamas skundą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo AB Lietuvos paštas, pažymėjo, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai atsisakė vertinti ir netyrė ieškovo nurodytų aplinkybių dėl galbūt jo atžvilgiu dėl amžiaus vykdytos diskriminacijos, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą bei grąžino šią bylos dalį Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. 356 Dėl ekonominės krizės daugelis įmonių ir organizacijų buvo priverstos imtis struktūrinių reformų ir sumažinti darbuotojų skaičių. Itin dažnai vyresnio amžiaus asmenys ar dirbantys pensininkai yra atleidžiami motyvuojant vykdomais struktūriniais pokyčiais. Todėl vyresnio amžiaus asmenys išlieka pažeidžiama socialine grupe, susiduriančia su didele darbo netekties rizika. Pastebėtina, kad vyresnio amžiaus moterys dažniau susiduria su rizika netekti darbo nei vyrai. Amžius yra antra (po lyties) dažniausiai nurodoma diskriminacijos priežastis teikiant skundus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai m. LGKT buvo gauti 36 skundai šiuo pagrindu ir tai sudarė 21 procentą visų gautų skundų. 357 Nuo 2007 m. pastebima skundų dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu augimo tendencija. LGKT pažymi, kad tikėtina, jog tokį skundų padidėjimą lėmė krizės padariniai: didėjant nedarbui, daugėjo dėl amžiaus diskriminuojamų darbuotojų, taip pat daugėjo darbo skelbimų su nepagrįstais amžiaus apribojimais. Nemažai tyrimų dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu buvo inicijuota ir prekių-paslaugų bei švietimo-mokslo sektoriuose. 358 LGKT teigimu, diskriminacija dėl amžiaus ypač pastebima užimtumo sfe roje. Darbdaviai turi išankstines neigiamas nuostatas vyresnių darbuotojų atžvilgiu. Šios darbdavių nuostatos gali būti paaiškinamos tuo, kad 90

92 Diskriminacija vyresnės kartos žmonės dažnai identifikuojami su sovietinėje aplinkoje dirbusiais darbuotojais, kuriems automatiškai priskiriamas pasyvaus vykdytojo, nesugebančio kalbėti užsienio kalbomis, nemokančio naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, turinčio daugybę kompleksų ir baimių, vaidmuo. Todėl jauni darbdaviai, kurių administruojamose įmonėse didžioji dalis darbuotojų yra jauni žmonės, stengiasi nepriimti į savo kolektyvą vyresnės kartos darbuotojų, nes jie esą kuria disharmonijos, senstelėjusių pažiūrų atmosferą m. Europos Komisijos užsakyto diskriminacijos tyrimo duomenimis, Lietuvoje apklausti respondentai nurodė asmens amžių kaip vieną labiausiai paplitusių diskriminacijos rūšių šalyje. 59 proc. Lietuvos respondentų nurodė, kad vyresni nei 55 metų asmenys dėl savo amžiaus yra galimai diskriminuojami (ES vidurkis 45 proc.); 23 proc. nurodė, jog dėl savo amžiaus yra galimai diskriminuojami jaunesni nei 30 metų asmenys (ES vidurkis 18 proc.). Dėl rasės ir etninės kilmės 2011 m. Jungtinių Tautų Komitetas dėl rasinės diskriminacijos panaikinimo (CERD) išreiškė susirūpinimą dėl romų padėties Lietuvoje ir pažymėjo, kad romai Lietuvoje išlieka marginalizuota mažuma, o jų gyvenimo sąlygos pavojingomis sveikatai. 360 Dažniausi žmogaus teisių pažeidimai, su kuriais susiduria romai Lietuvoje priverstiniai iškeldinimai iš būsto, neužtikrinama teisė į tinkamą gyventi būstą, neprieinamos sveikatos priežiūros paslaugos, faktiškai neegzistuojančios galimybės įsidarbinti, neužtikrinama romų vaikų teisė į mokslą, kai kuriais atvejais nesuteikiami asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. Komitetas išreiškė susirūpinimą dėl sumažinto finansavimo programoms, skirtoms kovai su rasine diskriminacija, įskaitant ir diskriminaciją romų atžvilgiu. 361 Europos komisija prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) pastebėjo, kad trūks ta koordinavimo tarp anti-diskriminacinių programų įgyvendinimo įvairioms mažumoms. Nėra atliekamas nepriklausomas finansinis auditas dėl programų įgyvendinimo ir jų efektyvumo įvertinimo. 362 ECRI teigimu, tautinės bei etninės mažumos Lietuvoje dvigubai dažniau susiduria su diskriminacija nei kiti šalies gyventojai. Apie 10 12% apklaustų tautinių-etninių mažumų res pondentų susidūrė su diskriminacija darbo, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse. 363 Romai kaip etninė mažuma yra socialiai pažeidžiamiausia grupė ir dažniausiai susiduria su diskriminacija darbo rinkoje. Vis dar trūksta sisteminio požiūrio į romų socialinę integraciją bei 91

93 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga jų aktyvaus dalyvavimo darbo rinkoje užtikrinimą m. Lygių galimybių kontrolierės tarnyba savo iniciatyva tyrė romų vaikų diskriminacijos atvejį Saulėtekio vidurinėje mokykloje Vilniuje m. žiniasklaidoje pasirodė pranešimas apie atskiros Č klasės (nuo žodžio čigonai ) suformavimą romų tautybės moksleiviams vienoje iš Vilniaus vidurinių mokyklų. 365 Dėl šio atvejo, Lygių galimybių kontrolierė, atlikusi tyrimą rekomendavo mokyklos direktorei integruoti romų kilmės moksleivius į kitas klases. 366 Į rekomendaciją buvo atsižvelgta ir planuota atskira klasė nebuvo įsteigta m. LGKT buvo gauti 23 skundai dėl diskriminacijos rasės ar etninės kilmės pagrindu. 367 LGKT teigimu, tarnyba gauna vis daugiau skundų, kuriuose vienu ar kitu aspektu pareiškėjai jaučiasi diskriminuojami švietimo sferoje m. tokie skundai sudarė 39 proc. (2010 m. 38 proc.) visų skundų. Absoliučią daugumą šių skundų sudarė skundai dėl naujojo Švietimo įstatymo nuostatų, galimai diskriminuojančių lenkų mokomąja kalba besimokančius asmenis. Šiuo klausimu į tarnybą kreipėsi ir 3 Seimo nariai. Nors nagrinėjant šiuos skundus diskriminacijos nenustatyta, Švietimo ir mokslo ministerijai rekomenduota spręs ti klausimą dėl įstatymo įgyvendinimo termino atidėjimo, kad mokytojai ir besimokantieji galėtų tinkamai pasirengti numatytoms įstatymo permainoms. Siekiant abipusio supratimo rekomenduota Švietimo ir mokslo ministerijai vykdyti nuolatinę Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo stebėseną ir sudaryti palankias sąlygas tautinių mažumų mokyklų mokytojų kvalifikacijos tobulinimui bei esant būtinybei persikvalifikavimui. 368 Dviejuose skunduose buvo atkreipiamas dėmesys į netolygią lietuvių mokomąja kalba besimokančių mokinių padėtį Vilniaus rajone m. priimti pakeitimai Švietimo įstatyme 369 sukėlė karštas diskusijas visuomenėje, didelį nepasitenkinimą lenkų mažumos tarpe bei Lenkijos valdžios atstovų nepritarimą. 370 Vietos lenkų mažumos surengė ne vieną protesto akciją dėl šio įstatymo pataisų. 371 Lietuvos lenkai kritikavo naują Švietimo įstatymo redakciją, kurioje plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose (istorijos, geografijos, pasaulio pažinimo pamokos) 372 ir nuo 2013 metų suvienodinami lietuvių kalbos egzaminai mokyklas baigiantiems moksleiviams. Iki šiol beveik visi dalykai lenkiškose mokyklose buvo dėstomi lenkiškai, o lenkų kilmės moksleiviai laikydavo lengvesnį lietuvių kalbos egzaminą m. atlikta apklausa Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose parodė, kad tarp studentų pasitaiko ksenofobinių 92

94 Diskriminacija nuostatų: 7,4 procentai respondentų nurodė, kad jaustųsi nepatogiai dalindamiesi būstą su kitos tautybės ar rasės asmeniu; 1,8 procentai teigė, kad jaustų diskomfortą, o 1,6 procentai apskritai negyventų kartu su kitos tautybės ar rasės asmeniu. 374 Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, 2011 m. vasario 16 d. Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga surengė eiseną Kaune. Renginio metu buvo skanduojami tokie šūkiai kaip Lietuva lietuviams, Broliai mes esame balti. Tą pačią dieną Kaune buvo užpultas pakistaniečių kilmės asmuo m. balandžio 21 d. septynios nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nesantaiką kurstančių keturių incidentų Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje. 376 Vilniuje ir Panevėžyje buvo viešai demonstruojama nacių vėliava bei kita susijusi simbolika. Kaune, šalia žydų sinagogos, buvo pakabinti plakatai su užrašais Juden raus ir Hitleris buvo teisus m. vasario 15 d. grupė Lietuvos nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Jaunosios Lietuvos partijos per savivaldybių rinkimus panaudoto šūkio Be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų m. rugsėjo 9 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė sprendimus šešiose bylose, kuriose Klaipėdos miesto apylinkės teismas buvo nutraukęs bylas asmenų, patrauktų atsakomybėn už nacistinės simbolikos demonstravimą, atžvilgiu. Teisėjų kolegija Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimus panaikino ir grąžino bylas nagrinėti iš naujo, konstatavusi, jog apylinkės teismo išvados, kad asmenų veiksmuose nebuvo numatyto pažeidimo sudėties, nėra pagrįstos Socialdemokratė siūlo valstybės įmonių valdybose nustatyti kvotas, delfi.lt, , lithuania/socialdemokrate-siulo-valstybes-imoniu-valdybose-nustatyti-kvotasmoterims.d?id= Lietuva ir dar 8 ES šalys prieš kvotas moterims valdybose, delfi.lt, , verslas.delfi.lt/verslas/lietuva-ir-dar-8-essalys-pries-kvotas-moterims-valdybose.d? id= Lietuvos statistikos departamentas, suteikta informacija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. Nutarimas dėl Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių metų programos patvirtinimo, Nr. 530, showdoc_l?p_id=372298&p_query=&p_ tr2= Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 7 d. įsakymas Dėl valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių metų programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo, 93

95 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga Nr. A1-323, dokpaieska.showdoc_l?p_id=378165&p_ query=&p_tr2= D. Grybauskaitė akcentuoja moterų diskriminacijos problemą, lrt.lt, , Žr. 380 nuorodą 282. Kad pasiektų vyrų metinį atlygį, moterims reikia dirbti 38 dienomis ilgiau, , V. Laučius, V. Stankūnienė: amžiaus p abaigoje lietuvių gali likti tik 1,4 mln., delfi. lt, , news/ daily/ lithuania/vstankuniene-amziaus-pabaigojelietuviu-gali-likti-tik-14-mln.d?id= Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. Nutarimu Nr. X-1569 Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Nr. 21/2008, Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. Nutarimas dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo Nr. X-1569, p_r=5477&p_k= Inga Saukienė, Seimas pritarė, jog vieniša motina su vaiku nėra šeima, delfi.lt, , lithuania/ seimas-pritare-jog-vienisa-motinasu-vaiku-nera-seima.d?id= Dainius Sinkevičius, Teismas nusprendė, kad ambasada diskriminavo nėščią moterį, delfi.lt, , daily/law/teismas-nusprende-kad-ambasadadiskriminavo-nescia-moteri.d?id= Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2011 m. veiklos ataskaita, p. 7, lygybe.lt/?pageid= Ten pat, p Ten pat 291. Ten pat, p Ten pat, 17 pav., p Ten pat, p Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2011 m. veiklos ataskaita 295. Žr. 294 nuorodą 296. Vieša moterų diskriminacija pirtyje?, , delfi.lt, daily/lithuania/viesa-moteru-diskriminacijapirtyje.d?id= Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2, 3, 6, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 6(1) straipsniu įstatymas, Nr. XI-1926, lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=420128&p_query=&p_tr2= Priimtos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisos, lrytas.lt, , imtos-moter%c5%b3-ir-vyr%c5%b3- lygi%c5%b3-galimybi%c5%b3- %C4%AFstatymo-pataisos.htm 299. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2011 m. veiklos ataskaita 300. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lygių galimybių integravimas: teoriniai ir praktiniai aspektai, Vilnius, M. Jankauskaitė, V. Aleksejūnė, V. Pi linkaitė- Sotirovič, V. Valentinavičius, Įvairia lypė diskriminacija aukštojo mokslo institucijose, Vilnius: 94

96 Diskriminacija Lietuvos studentų sąjunga, Ly gių galimybių plėtros centras, A. Novelskaitė, G. Purvaneckiekė, Moteris fiziniuose ir technologijos moksluose: mokinė, studentė, mokslininkė. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla, Dėl JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje, Viltis, ; taip pat žr. LNF, php?option=com_content&view=category&l ayout=blog&id=19&itemid=9&lang=lt 304. Žmogaus teisių komitetas nepritarė Vyriausybės ataskaitai, Pranešimas spaudai, , show?p_r=4463&p_d=124565&p_k= Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gegužės 17 d. įsakymas Dėl Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos metų programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo, Nr. A1-194, showdoc_l?p_id=372729&p_query=&p_ tr2= Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo, Nr. A1-560, , showdoc_l?p_id=416371&p_query=&p_ tr2= Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr Dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ir valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energetinio efektyvumo nustatymo taisyklių patvirtinimo pakeitimo, Nr. 1556, Galutinė tyrimo ataskaita Pasiūlyme dėl Europos Tarybos Direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, nuostatų reglamentuojančių naujų renovuojamų ir visų kitų esamų visuomenės paskirties pastatų pritaikymą neįgaliųjų poreikiams Lietuvoje ekonominių kaštų analizė, 2012, lt/files/file/tyrimo_pristatymas.pdf Kristina Kučinskaitė, Neįgalieji ligoni nėje nelaukiami, Lietuvos žinios, Alfa.lt, , Neigalieji.ligonineje.nelaukiami= _ Urtė Milkintaitė, Neįgalieji nori važiuoti garbingai, VE.lt, , ve.lt/naujienos/visuomene/sociumas/neigalieji-nori-vaziuoti-garbingai Virginija Motiejūnienė, Neįgaliesiems ne įmanoma patekti į pusę pastatų, LTV Šian dien, lrt.lt, delfi.lt, , delfi.lt/news/daily/health/neigalieisiems-neimanoma-patekti-i-pusepastatu.d?id= ; žr. taip pat Andrejus Žukovskis, Vilnius neį ga liesiems kliūčių ruožas, diena.lt, , nius-neigaliesiems-kliuciu-ruozas ?utm_source=feed_reader&utm_ medium=rss&utm_campaign=rss_feed; Viktorija Navickaitė, Neįgaliųjų vargai- naujiena klerkams, 15min.lt, , Kristina Belikova, Atlikti pilietinę pa reigą trukdo paprasčiausi laiptai (video), lrytas.lt, , atlikti-pilietin%c4%99-pareig%c4%85-trukd o-papras%c4%8diausi-laiptai-video.htm 95

97 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga 313. Kristina Belikova, Atlikti pilietinę pareigą trukdo paprasčiausi laiptai (video), lrytas.lt, , atliktipilietin%C4%99-pareig%C4%85-trukdopapras%C4%8Diausi-laiptai-video.htm iš 10 Lietuvos žmonių su negalia rinkimuose norėtų balsuoti inter netu, lrytas.lt, su-negalia-rinkimuose-nor%c4%97t% C5%B3-balsuoti-internetu.htm 315. ELTA, Kurtieji grasina nedalyvauti Seimo rinkimuose, lrytas.lt, , htm 316. ELTA, Kurtieji grasina nedalyvauti Seimo rinkimuose, lrytas.lt, , htm 317. ELTA, Kurtieji grasina nedalyvauti Seimo rinkimuose, lrytas.lt, , kurtieji-grasina-nedalyvauti-seimo-rinkimuose.htm 318. Neįgaliųjų studentų gretos aukštajame moksle retėja, Delfi.lt, , Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Vie nodos galimybės neįgaliesiems įgyti aukštąjį išsilavinimą deklaracija, o ne realybė, BNS, pranešimas spaudai, , Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2011 m. veiklos ataskaita, p. 78 p, lygybe.lt/?pageid= Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Initial report of the Republic of Lithuania on the Implementation of the United Nations Convention on the Rights of Persons with Disabilities, Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, 2009 m. gruodžio 9 d., Nr. XI-537, showdoc_l?p_id=361054&p_query=&p_tr2= 323. LNF, Krizės našta ir kitąmet spaus neįgaliųjų pečius, pranešimas spaudai, , content&view=article&id=629%3akr izs-nata-ir-kitmet-spaus-negalij-peius- &catid=52%3alietuvos-negalij-forumonaujienos&itemid=77&lang=lt 324. LNF, Krizės našta ir kitąmet spaus neįgaliųjų pečius, pranešimas spaudai, , option=com_content&view=article&id=629 %3Akrizs-nata-ir-kitmet-spaus-negalij-peius- &catid=52%3alietuvos-negalij-forumonaujienos&itemid=77&lang=lt 325. LNF, LNF stengiasi atkreipti valdžios dėmesį į neįgalius vaikus auginančių tėvų socialines garantijas, , t&view=article&id=623%3alnf-susirpinonegalius-vaikus-auginani-tv-socialinmisgarantijomis&catid=52%3alietuvos-negalijforumo-naujienos&itemid=77&lang=lt 326. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 8 ir 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas,nr. XIP-3427, showdoc_l?p_id=404451&p_query=&p_ tr2=2 96

98 Diskriminacija 327. Lietuvos neįgaliųjų forumas, LNF teikė pasiūlymus dėl įstatymų pakeitimo, pranešimas spaudai, , content&view=article&id=620%3a lnf-pateik-silym-dl-statym-keitimo- &catid=52%3alietuvos-negalij-forumonaujienos&itemid=77&lang=lt 328. Nustatant neveiksnumą daugiau žmogaus teisių ir interesų apsaugos, Teisingumo ministerijos naujiena, , Su Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektu galima susipažinti čia: id=160975&p_org=8&p_fix=y&p_gov=n 330. JT Žmogaus teisių komiteto 105 sesijos baigiamosios išvados, 2012 m. liepos 9-27 d.//un HumanRightsCommittee (2012) ConcludingobservationsadoptedbytheHumanRightsCommitteeat its 105th session, 9-27 July index.php? BNS, Du konservatoriai siūlo Civiliniame kodekse įrašyti draudimą keisti lytį, delfi.lt, , daily/lithuania/du-konservatoriai-siulo-civiliniame-kodekse-irasyti-draudima-keistilyti.d?id= BNS, Du konservatoriai siūlo Civiliniame kodekse įrašyti draudimą keisti lytį, delfi.lt, , daily/lithuania/du-konservatoriai-siulo-civiliniame-kodekse-irasyti-draudima-keisti-lyti.d?id= ; žr. taip pat Mindaugas Jackevičius, Transseksualams siūlomi dokumentai, bet ne lyties keitimo operacijos, delfi.lt, , news/daily/lithuania/transseksualams-siulomi-dokumentai-bet-ne-lyties-keitimooperacijos.d?id= Partnerystės įstatymo projektas (gyvenimo kartu be santuokos registracijos) Nr. XIP-3687, showdoc_l?p_id=408151&p_query=&p_ tr2=2; , Nr. XIP-3688, ir Nr. XIP Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 bei 259(1) straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 214(30) straipsniu įstatymo projektas, Nr. XIP-2595(2) query=konstitucini%f8%20vertybi%f8&p_ tr2=2; Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 bei 259(1) straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 188(21) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4490, query=konstitucini%f8%20vertybi%f8&p_ tr2= Amnesty International patiektos pastabos dėl Lietuvos JT Žmogaus teisių komitetui// Amnesty International, Lithuania, Submission to the United Nations Human Rights Committee for the 105 th session of the Human Rihts Committee(2012 m. liepos 9-27 d.), p EP ragina d. Grybauskaitę vetuoti homofobišką įstatymą, delfi.lt, , EP paragino Lietuvą neįteisinti siūlymo bausti už homoseksualių santykių propagandą, 15min., , Seimo Sesija Nr. 8, rytinis posėdis Nr. 452 ( ), Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIP- 97

99 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga 3981(2)) priėmimas, inter/w5_sale.klaus_stadija?p_svarst_kl_ stad_id=12515; Vadovaujantis LR Konstitucijos 148 str., kad pakeisti Konstituciją reikia ne mažiau 2/3 visų Seimo narių balsų (kadangi viso Seime yra 141 narių, Konstitucijos pataisai priimti reikia 94 Seimo narių balsų) Amnesty International, p Kino festivalio apie seksualines mažumas rengėjai teigia susidūrę su pasipriešinimu, 15min.lt, , naujiena/aktualu/lietuva/kino-festivalio-apieseksualines-mazumas-rengejai-teigia-susidure-su-pasipriesinimu ; žr. taip pat Dėl kino festivalio apie seksualines mažumas politinis spaudimas?, delfi.lt, , del-kino-festivalio-apie-seksualines-mazumas-politinis-spaudimas.d?id= Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2011 m. veiklos ataskaita, 19 pav., p Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2011m. veiklos ataskaita 343. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2011 m. veiklos ataskaita, p Mindaugas Jackevičius, Ekspertai kritikuoja klausimus donorams gėjams apie turėtus santykius su vyrais, delfi.lt, , taip pat žr. Kraujo centrai neleidžia homoseksualams tapti kraujo donorais, delfi.lt, , kraujo-centrai-neleidzia-homoseksualamstapti-kraujo-donorais.d?id= Europos Komisija, Eurobarometras, Diskriminacija 2012 m., en.htm# Lietuvoje mažiau nei ketvirtadalis gėjų yra atviri dėl savo orientacijos, Europoje tokių beveik 40 procentų, delfi.lt, , M. Jankauskaitė, V. Aleksejūnė, V. Pilinkaitė-Sotirovič, V. Valentinavičius, Įvairialypė diskriminacija aukštojo mokslo institucijose, Vilnius, Lietuvos studentų sąjunga, Lygių galimybių plėtros centras, Žr. 347 nuorodą 349. Inga Saukienė, Vizitas į penkis sostinės namus: musės ant kūnų ir abejotinas maisto davinys, delfi.lt, , delfi.lt/news/daily/health/vizitas-i-penkis-sostines-slaugos-namus-muses-ant-kunu-ir-abejotinas-maisto-davinys.d?id= Jurgita Ogulevičiūtė, Slauga namuose: artimieji kapstosi, kaip išmano, alfa.lt, , Slauga.namuose.artimieji.kapstosi.kaip.ismano= _ Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 20 d. įsakymas dėl integralios pagalbos plėtros programos patvirtinimo, Nr. A1-353, dokpaieska.showdoc_l?p_id=430819&p_ query=&p_tr2= id=000bdd Komunikacija su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 30 d. nutarimas Dėl nacionalinės jaunimo politikos metų plėtros programos patvirtinimo, Nr. 1715, lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=

100 Diskriminacija 355. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nutartis, administracinė byla Nr. A / Lietuvos Aukščiausias Teismas, nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-290/ Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2011m. veiklos ataskaita, psl. 6-7, 4 pav., Ten pat, p Ten pat, p United Nations, International Conventionon the Elimination of All Forms of Racial Discrimination, Committee on the Elimination of Racial Discrimination (CERD), 4 April 2011., p CERD (2011), p European Commission against Racism and Intolerance, ECRI Report on Lithuania (fourth monitoring cycle), adopted on 22 June 2011, published on 13 September 2011, p. 7, country-by-country/lithuania/ltu-cbc-iv ENG.pdf 363. ECRI (2011), p LGKT 2011 m. veiklos ataskaita, p Mokykla romų vaikams sukūrė atski rą č klasę, alfa.lt, straipsnis/ /mokykla.romu.vaikams. sukure.atskira.c.klase= _08-49/ 366. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Pažyma dėl tyrimo savo iniciatyva, , Nr. 11-SN LGKT 2011 m. veiklos ataskaita, p. 62, 25 pav LGKT 2011 m. veiklos ataskaita, p Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, 2011 m. kovo 17 d., Nr. XI-1281, dokpaieska.showdoc_l?p_id=395105&p_ query=&p_tr2= Nemira Pumprickaitė, LTV Savaitė, Č. Okinčicas: naujasis Švietimo įstatymas kerštas Lenkijai ir lenkams, delfi.lt, , cokincicas-naujasis-svietimo-istatymas-kerstas-lenkijai-ir-lenkams.d?id= ; Gytis Pankūnas, Tomaševskis prieš mitingą: mūsų pareiga ir atsakomybė yra gintis, alfa.lt, , nis/ / Tomasevskis.pries.mitinga.musu.pareiga. ir.atsakomybe.yra.gintis= _14-32; BNS, Lenkijos švietimo ekspertai pareiškė, kad Lietuvos įstatymas diskriminuoja lenkų moksleivius, delfi.lt, S. Purytė, Šimtai Lietuvos lenkų protes tavo prieš naują švietimo įstatymą, lrytas.lt, , lt/ %c5%a1imtailietuvos-lenk%c5%b3-protestavoprie%c5%a1-nauj%c4%85j%c4%af- %C5%A1vietimo-%C4%AFstatym% C4%85-nuotraukos-video.htm 372. Julija Kiško, Ar tikrai naujas švietimo įstatymas tautinių mažumų vaikus paverčia eksperimentiniais triušiais?, balsas.lt, , ar-tikrai-naujas-svietimo-istatymas-tautiniumazumu-vaikus-pavercia-eksperimentiniaistriusiais 373. Gytis Pankūnas, Tomaševskis prieš mitingą: mūsų pareiga ir atsakomybė yra gintis, Alfa.lt, , lt/straipsnis/ /tomasevskis.pries. mitinga.musu.pareiga.ir.atsakomybe.yra.gintis= _

101 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga 374. M. Jankauskaitė, V. Aleksejūnė, V. Pilinkaitė-Sotirovič, V. Valentinavičius, Įvairialypė diskriminacija aukštojo mokslo institucijose, Vilnius: Lietuvos studentų sąjunga, Lygių galimybių plėtros centras, 2011, p Zebra lt., Patriotines eitynes Kaune aptemdė pakistaniečio sumušimas, , Viešas kreipimasis su prašymu pradėti tyrimą dėl neapykantos kurstymo ir pritarimo nacistinės Vokietijos nusikaltimams, , Į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Lietuvos gėjų lyga, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos žydų bendruomenė, Lygių galimybių plėtros centras, Lygių galimybių ir socialinės integracijos centras, Romų visuomenės centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas Nauji rinkimų kampanijų standartai Lietuvoje? Viešas pareiškimas, , Pranesimai%20spaudai/Viesas_pareiskimas_ Rinkimai_ pdf 379. LVAT, Bylos dėl nacistinės simbolikos demonstravimo turės būti nagrinėjamos iš naujo, , Pažeidžiamų grupių teisės Vaiko teisės 2011 m. Europos Komisija paskelbė vaikų apklausų Europos Sąjungos šalyse, kuriomis siekta išsiaiškinti, ką reiškia būti vaiku ES šalyje ir kaip vaikai suvokia savo teises, rezultatus. 380 Apklausos atskleidė, kad tik nedaugelis vaikų sieja savo teises su konkrečiomis gyvenimiškomis situacijomis. Vis dėlto vaikai jaučia, kad svarbiausios yra teisė į mokslą, teisė būti vaiku ir teisė dalyvauti su jais susijusių sprendimų priėmime. Vaikai tiki, kad didžiausia atsakomybė už jų, kaip individų, teisių apsaugą tenka tėvams ir mokytojams, o už vaikų teisių apskritai bei pažeidžiamų vaikų teisių apsaugą atsakinga turėtų būti valstybė m. Lietuvos valdžios institucijų pastangos gerinti vaiko teisių apsaugą buvo fragmentiškos, netrūko prieštaringų iniciatyvų, grindžiamų ne poreikiu apsaugoti pamatines vaiko teises, bet siekiu įgyvendinti Konstitucijai prieštaraujančią ir galimai diskriminacinę šeimos politikos koncepciją. 381 Politikų abejingumas ir neveiklumas vaiko teisių apsaugos srityje apžvalginiu laikotarpiu buvo kritikuojamas ir žiniasklaidos. 382 Artėjant Lietuvos valstybės periodinės ataskaitos Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitete svarstymui 2013 m., 100

102 Pažeidžiamų grupių teisės kai Lietuva turės atsiskaityti už Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimą, galima stebėti ir teigiamus poslinkius įvairiomis teisės aktų leidybos iniciatyvomis siekiama šalinti vaiko teisių apsaugos sistemos trūkumus, stiprinti vaiko apsaugą nuo seksualinio smurto, investuoti į socialinių paslaugų vaikams ir šeimoms teikimą. 383 Planų stiprinti vaiko teisių apsaugą būta ir anksčiau, deja, neretai valstybės įsipareigojimai įgyvendinti numatytas priemones tebūna formalūs. Dažni atvejai, kai programos patvirtinamos, o lėšų joms skiriama nepakankamai arba išvis neskiriama. Trūksta politinės valios vykdyti esmines vaiko teisių apsaugos sistemos reformas, nevengiama vadovautis politiniais išskaičiavimais, o ne geriausiais vaiko interesais. Šias problemas pabrėžė ir nevyriausybinės vaiko teises ginančios organizacijos, 2012 m. rugpjūtį parengusios JT Vaiko teisių komitetui šešėlinę ataskaitą, kurioje pateikė alternatyvų valdžios institucijų darbo vaiko teisių apsaugos srityje įvertinimą. 384 Teisinė vaiko apsauga Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, pagrindinis teisės aktas, reguliuojantis vaiko teisių apsaugą Lietuvoje, buvo priimtas dar 1996 m., tačiau nuo jo priėmimo nebuvo iš esmės peržiūrėtas, derinant jį su tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų nuostatomis. Lietuvos teisės aktai vis dar neįgyvendina visų JT Vaiko teisių konvencijos nuostatų, susijusių su vaiko apsauga nuo piktnaudžiavimo ir aplaidumo ar visų vaiko išnaudojimo formų, pagalbos nukentėjusiam vaikui, jo reabilitacijos ir kitų reikalavimų, o pats teisinio reglamentavimo procesas yra lėtas ir vangus m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir pateikė svarstyti Vaiko apsaugos įstatymo projektą, 387 turintį pakeisti dabar galiojantį, teisiškai ir morališkai pasenusį pagrindinį vaiko teisių apsaugos įstatymą. Nors šiuo įstatymo projektu siekta gerinti socialinės rizikos šeimose augančių vaikų apsaugą, projekto nuostatų visuma iš esmės sumenkina pamatinių vaiko teisių svarbą vaikas laikomas ne savarankišku teisių subjektu, bet socialinės apsaugos gavėju, priklausomu išimtinai nuo valstybės institucijų ir tėvų diskrecijos. Tokia vaiko teisių apsaugos politikos kryptis prieštarauja JT Vaiko teisių konvencijos nuostatoms, kaip jas yra išaiškinęs JT Vaiko teisių komitetas savo bendruosiuose komentaruose. 388 Komitetas ne kartą yra pabrėžęs, kad valstybės privalo vadovautis vaiko teisių imperatyvu ir traktuoti vaiką kaip savarankišką teisių subjektą, o socialinės apsaugos priemonės turėtų papildyti, bet ne pakeisti vaiko prigimtinėmis teisėmis garantuojamą apsaugą. 101

103 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga Ne itin pažangų valstybės institucijų požiūrį į vaiką rodo ir siekis įstatymiškai įtvirtinti vaiko pareigas. Teisinis vaiko pareigų reguliavimas būdingas besivystančioms šalims, 389 yra problemiškas, nes nėra aišku, koks tokio reg lamentavimo tikslas. Vaiko pareigos ky la tiesiogiai iš tėvų atsakomybės ugdyti vaikams pareigos jausmą, o teisinė atsakomybė vaikams už tėvų pareigų neatlikimą negali būti taikoma. Vaiko pareigos turėtų būti vaiko ugdymo, švietimo ir auklėjimo, o ne įstatyminio reguliavimo dalykas. Įstatymo projektu nėra įgyvendinami tokie valstybės tarptautiniai įsipareigojimai kaip pareiga užtikrinti vaikų apsaugą nuo visų rūšių ir formų smurto bei išnaudojimo. Dažniausiai pasitaikanti fizinio smurto prieš vaiką forma fizinės bausmės Lietuvoje vis dar nėra uždraustos įstatymu. Smurto prieš vaikus formos tampa vis įvairesnės; seksualinis, psichologinis, emocinis smurtas sparčiai plinta informacinėmis technologijomis. 390 Nuo tokio smurto vaikai lieka neapsaugoti, tuo labiau kad ir jų tėvai nepakankamai suvokia vaikams internetinėje erdvėje kylančią riziką. 391 Vaiko teisių pažeidimai Vertinant 2011 m. Vaiko teisių kontrolierės tarnybos ataskaitoje pateiktą statistiką, matyti kasmet augantis tarnybai pateikiamų skundų dėl vaiko teisių pažeidimų skaičius tai sietina ir su didesniu visuomenės informuotumu apie vaiko teisių gynybos priemones. Iš viso per 2011 m. pateikta 277 skundai dažniausiai kreipėsi vaikų tėvai (191) ir kiti giminaičiai (32). Skundų pagrindu atlikti tyrimai ir jų analizė parodė, kad daugiausiai nusiskundimų būta dėl šeimos narių, artimų giminaičių galimai netinkamų veiksmų vaiko atžvilgiu 52 procentai atvejų pasitvirtino. 392 Analizuojant statistiką pagal pažeidimų pobūdį, nustatyta nemažai vaiko teisės į mokslą pažeidimų, vaiko nepriežiūros atvejų bei atvejų, kai nebuvo užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tėvais. Daugiausia pažeidimų buvo nustatyta dėl smurto prieš vaiką panaudojimo dažniausiai smurtavo artimi vaikui asmenys, daugiausiai smurto fizinio ir psichologi nio atvejų nustatyta šeimose ir švietimo įstaigose. 393 Smurto prieš vaikus problema Lietuvoje išlieka itin opi. Higienos instituto 2012 m. atliktas smurto prieš metų amžiaus vaikus paplitimo tyrimas, kuriame dalyvavo 2167 moksleiviai, nustatė, kad fizinį smurtą patyrė penktadalis (20,5 procento), o psichologinį beveik trečdalis (27,2 procento) respondentų. 394 Pagrindinė smurtautojų grupė yra bendraamžiai, fizinį ir psichologinį smurtą vaikai taip pat patiria iš tėvų bei mokytojų. 102

104 Pažeidžiamų grupių teisės Vis dėlto statistiniai duomenys neatspindi realios situacijos, kadangi tiek patys vaikai, 395 tiek su vaikais savo darbe susiduriantys specialistai vengia pranešti apie žinomus ar įtariamus smurto prieš vaiką atvejus. 396 Gana aktyviai apie smurto prieš vaikus problemą m. rašė žiniasklaida, 397 ne kartą pranešta apie prievartą prieš vaikus socialinės globos įstaigose. 398 Vaikų laikymas uždarose globos įstaigose sudaro visas sąlygas sisteminiams jų teisių pažeidimams. 399 Net ir patys mažiausieji įstaigose nėra pasaugoti nuo smurto 2012 m. gegužę žiniasklaida pranešė, kad Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose auklėtojos padėjėja sumušė neįgalią, cerebriniu paralyžiumi sergančią bei nekalbančią trejų metų mergaitę. 400 Vaiko globos reforma Statistikos departamento pateikiamais duomenimis, įvairiose įstaigose 2011 m. augo net 7054 vaikai. Iš jų 523 kūdikiai ir vaikai iki trejų metų amžiaus. 401 Akivaizdu, kad vaiko globos reforma Lietuvoje kol kas nevyksta (apie reformos planus skyrelyje Institucinės globos reforma ir bendruomeninių paslaugų plėtra neįgaliesiems). Vykdant esmines permainas, globos įstaigos turėtų būti palaipsniui uždaromos, o vaikų globa patikėta įtėvių arba globėjų šeimoms, valstybei vykdant proaktyvią politiką tokios šeimų sistemos sukūrimui bei visokeriopai jas remiant tiek finansiškai, tiek paslaugomis. Tačiau vietoje investavimo į globos paslaugų teikimą šeimose, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos apžvalginiu laikotarpiu buvo naudojamos globos įstaigoms renovuoti ir palaikyti. 402 Ne vienoje šalyje atlikti tyrimai parodė, kad socialinių paslaugų teikimas šeimoms, vaikų patekimo globon prevencija ir profesionalios globos paslaugos, teikiamos globėjų šeimose, valstybei kainuoja nuo dviejų iki šešių kartų pigiau nei globos įstaigų išlaikymas. 403 Nemažas pasipriešinimas reformai jaučiamas iš pačių globos įstaigų, kadangi nuo vaikų skaičiaus įstaigose priklauso įstaigų finansavimas. 404 Būtent įstaigų administraciniam palaikymui ir darbuotojų atlyginimams tenka didžioji dalis valstybės lėšų. Pavyzdžiui, kaip atskleidė Vaiko teisių kontrolierės 2011 m. atliktas tyrimas, administraciniam palaikymui sunaudojama 70 procentų kūdikių namams skiriamų lėšų likusių pinigų vos užtenka kūdikių poreikiams patenkinti, o kartais jų pritrūksta net būtiniausiems vaistams. 405 Lietuvoje vis dar vengiama kalbėti apie tai, kad ankstyvas kūdikių ir vaikų iki trejų metų patalpinimas į kū 103

105 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga dikių namus daro nepataisomą žalą vaiko asmenybės ir smegenų raidai, ir prilygsta emocinei prievartai prieš vaiką. 406 Patekęs į instituciją, vaikas pasmerkiamas chroniškam emocinio artumo trūkumui, be kurio negali pilnavertiškai vystytis. Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro išleistoje vaiko teisių eksperto, ŽTSI valdybos pirmininko Dainiaus Pūro parengtoje studijoje konstatuojamas faktas institucinė globa šių laikų pasaulyje yra vaiko teisių pažeidimas, o vaikų iki 3 metų amžiaus institucinė globa prilyginama valstybės taikomai prievartai prieš vaiką. Vyriausybė dar 2007 m. patvirtino Vaiko globos sistemos reorganizavimo strategiją, kuria užsibrėžta iki 2012 m. pasiekti, kad vaikų skaičius globos įstaigose neviršytų 30 procentų tėvų globos netekusių vaikų. 407 Tačiau, kaip pažymima Vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2011 m. veiklos ataskaitoje, akivaizdu, jog šie tikslai nebuvo pasiekti, o statistiniai duomenys rodo, kad padėtis vaiko globos srityje blogėja. 408 Vaiko teisių apsaugos sistemos trūkumai Svarbias ir seniai pribrendusias reformas vykdyti trukdo ir vaiko teisių apsaugos institucinės sistemos trūkumai. Nemažai diskrecijos vaiko teisių apsaugoje paliekama savivaldybėms, o tai neretai sukuria kliūtis vykdyti vieningą ir koordinuotą vaiko teisių apsaugos politiką. Visgi tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek Seimo Socialinių reikalų komitetas nepritarė Vaiko teisių apsaugos kontrolierės siūlymams pertvarkyti vaiko teisių apsaugos institucijas, įsteigiant centrinę koordinuojančią instituciją, ir taip užtikrinant darnią vaiko teisių apsaugos institucijų veiklą. Vietoje kontrolierės parengto projekto buvo pritarta alternatyviam Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos projektui, kuriame atsisakoma vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos centralizavimo idėjos. 409 Kiti probleminiai vaiko teisių apsaugos aspektai Kontrolierės 2012 m. pateiktoje šešėlinėje ataskaitoje JT Vaiko teisių komitetui išsamiai apžvelgiamos esminės vaiko teisių apsaugos problemos nuo pat 2004 m.: statistinių duomenų apie vaikų padėtį trūkumas ir fragmentiškumas, nepakankamas vaiko teisių apsaugos specialistų mokymas, formalus valstybės institucijų, atsakingų už vaiko teisių apsaugą, bendravimas su visuomene, vaikais, nevyriausybiniu sektoriumi. Tiek visuomenėje, tiek institucijose trūksta suvokimo, kas yra geriausių vaiko interesų principas, nesuvokiamas vaiko teisės reikšti nuomonę ir dalyvauti sprendimų priėmime turinys. 104

106 Pažeidžiamų grupių teisės Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad vaikų, ypač augančių socialinės ri zi kos šeimose bei globos įstaigose, gyvenimo sąlygos nesaugios, neatitinka sveikatos, higienos reikalavimų, kelia grėsmę visapusiškam vaikų vystymuisi. Neužtikrinama vaiko teisė į privatumą, ypač susidūrus su teisėsaugos sistema dažnai šią teisę pažeidinėja žiniasklaida, viešindama privačius duomenis apie vaiką, privataus gyvenimo pažeidimai plinta ir internetinėje erdvėje socialiniuose tinkluose, internetiniuose portaluose. Nemažai šeimų Lietuvoje paliečia emigracijos problema daugėja atvejų, kai laikinoji globa skiriama tėvų prašymu: 2006 m. 352 atvejai; 2007 m. 990; 2008 m. 1874; 2009 m. 1432; 2010 m. 1641; 2011 m Tačiau tai tik oficialių prašymų statistika. Nereti atvejai, kai tėvai tiesiog palieka vaikus neoficialiai kaimynų, giminaičių globai, tačiau valstybė netiria, kiek tokių atvejų yra, ir nesiima jokių priemonių šviesti visuomenę, kad tėvai, emigruodami ir palikdami vaikus, įvertintų savo sprendimo pasekmes vaikui. 411 Lietuvoje vis dar gaji diskriminacija, ypač pažeidžiamiausių vaikų atžvilgiu. Romų vaikai, vaikai su negalia, vaikai iš socialinės rizikos šeimų diskriminuojami mokyklose, valstybė nesudaro sąlygų jų integracijai į visuomenę. Ypatingai diskriminuojami ir stigmatizuojami vaikai, turintys elgesio problemų, susidūrę su teisėsauga ar padarę teisės pažeidimų. Neįgaliųjų teisės Vertinant neįgaliųjų teisių užtikrinimą ir apsaugą m., itin aktualus išliko klausimas dėl veiksmingo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos, Lietuvos ratifikuotos 2010 m., įgyvendinimo m. rudenį suėjo dvejų metų terminas, kuomet Lietuva privalėjo pateikti pirmąją pažangos ataskaitą dėl Konvencijos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje. 412 Deja, konstatuotina, kad per dvejus Konvencijos galiojimo ir veikimo Lietuvoje metus nebuvo pasiekta didelės pažangos užtikrinant beveik 10 procentų sudarančios asmenų grupės teises. 413 Šioje apžvalgos dalyje aptariami neįgaliųjų pilietinių teisių, teisės į aplinkos ir informacijos prieinamumą, teisės į mokslą, darbą, socialinį aprūpinimą, psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių institucijose ir kiti pažeidimai, su kuriais neįgalieji susiduria Lietuvoje kiekvieną dieną. Pažymėtina, kad iki šiol neįgalieji, o ypač psichikos negalios asmenys yra didžiausią diskriminaciją patiriančios socialinės grupės Lietuvoje. Diskriminaciją jie patiria dėl įvairių fizinės aplinkos kliūčių, visuomenės nuomonės ir neigiamų nuostatų, o taip pat nepakankamo dėmesio jų problemoms bendrame žmogaus teisių kontekste. 105

107 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas Nors JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo mechanizmas Lietuvoje buvo patvirtintas dar 2010 m., 414 pažymėtina, kad m. jis susilaukė itin daug diskusijų ir kritikos iš neįgaliųjų pusės kaip neefektyvus ir neatitinkantis Konvencijos 33 straipsnio, kuriame numatytas tokio mechanizmo kūrimas, reikalavimų. Lietuvos neįgaliųjų forumas (LNF) išsiuntė ne vieną kreipimąsi į aukščiausius šalies pareigūnus bei politikus, siūlydamas keisti Konvencijos įgyvendinimo mechanizmą bei teisinį jo reglamentavimą, prie Vyriausybės ar Seimo paskiriant Konvencijos įgyvendinimą koordinuojančią instituciją taip užtikrinant nepriklausomą Konvencijos stebėseną. 415 Deja, per dvejus metus nebuvo žengta jokių konkrečių žingsnių Konvencijos įgyvendinimo mechanizmo tobulinimo linkme. Dar daugiau, Vyriausybės nutarimu už Konvencijos stebėseną rekomenduotai atsakingai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nebuvo įstatymiškai praplėstos (netgi nebuvo inicijuoti atitinkami įstatymo pakeitimai) funkcijos bei įgaliojimai tinkamai Konvencijos stebėsenos veiklai atlikti. JT Neįgaliųjų teisių konvencija yra naujas ir pažangus žmogaus teises ginantis dokumentas, kuris pirmą kartą Jungtinių Tautų istorijoje išsamiai aptarė visas pagrindines neįgalių asmenų teises ir jų įgyvendinimo garantijas. Taip pat pirmą kartą Jungtinių Tautų žmogaus teisių sutartyje buvo nurodyta, kad prie sutarties gali prisijungti ir regioninės organizacijos. Europos Sąjunga kaip regioninė organizacija 2011 m. taip pat ratifikavo Konvenciją, ir nuo šiol visos ES priimamos teisės normos turės atitikti Konvencijos nuostatas ir reikalavimus. Todėl visoms ES šalims narėms kyla neišvengiama pareiga keisti egzistuojančius įstatymus ir derinti juos su Konvencijos nuostatomis. Žinoma, nėra tikimasi, kad Konvencijos nuostatos gali būti įgyvendintos tuojau pat, tačiau Lietuva įsipareigojo siekti strategiško ir prioritetinio Konvencijoje įtvirtintų teisių neįgaliesiems užtikrinimo ir tuo tikslu parengti Konvencijos nuostatų įgyvendinimo planą. Deja, toks planas Lietuvoje rengia mas nebuvo Konvencijos įgyvendinimas sutapatintas su Neįgaliųjų socialinės integracijos programa metams, patvirtinta 2012 m. pabaigoje. 416 Šios programos įgyvendinimas iš esmės priklauso nuo jai skiriamų finansinių resursų, tačiau jokių papildomų lėšų JT Neįgaliųjų teisių Konvencijai įgyvendinti ir tarptautiniams įsipareigojimams užtikrinti skirta nebuvo. 106

108 Pažeidžiamų grupių teisės Viena esminių Konvencijos nuostatų ir naujovių tai neveiksnumo instituto keitimas. Konvencijos 12 straipsnis įtvirtina, kad neįgalieji visais atvejais turi teisę būti laikomi teisės subjektais ir yra teisiškai veiksnūs visose gyvenimo srityse kaip ir bet kurie kiti asmenys. Taip pat jiems turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti pagalba, kurios jiems gali prireikti įgyvendinant savo teisinį veiksnumą. Kol kas iš Konvenciją ratifikavusių valstybių tik Čekija ir Latvija visa apimtimi perkėlė Konvencijos 12 straipsnio nuostatas į savo teisinę sistemą, atsisakydamos visiško neveiksnumo instituto m. Seimas grąžino Vyriausybei taisyti 2009 m. Civilinio Kodekso (CK) ir Civilinio Proceso Kodekso (CPK) projektus dėl neveiksnumo reglamentavimo m. pabaigoje Teisingumo ministerija parengė CK ir CPK pakeitimo įstatymų projektus, kuriais bandoma suderinti Lietuvos teisės aktus su Konvencijos 12 straipsnio reikalavimais, tačiau įstatymų projektuose vis dar numatoma galimybė asmenį pripažinti neveiksniu konkrečiose srityse. Pripažinimas neveiksniu tai procedūra, lemianti esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, kurio pasekoje iš asmens atimamos jo prigimtinės teisės, o realizuoti tas teises įgalinamas trečiasis asmuo, kuriam pavedama priimti visus pagrindinius neveiksniu pripažinto asmens gyvenimo sprendimus. Tuo pažeidžiamos Konvencijos nuostatos dėl neįgalių asmenų teisinio veiksnumo visose gyvenimo srityse bei prievolės valstybei užtikrinti pagalbą asme nims patiems priimti sprendimus. Institucinės globos reforma ir bendruomeninių paslaugų plėtra neįgaliesiems Paminėtina, kad per pastaruosius dve jus metus buvo žengtas pirmasis žingsnis psichikos negalios ir sutrikusio intelekto asmenų teisės gyventi bendruomenėje (Konvencijos 19 straipsnis) palaipsniniam užtikrinimui m., vadovaujantis tarptautinių ekspertų rekomendacijomis, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu buvo sudaryta ekspertų darbo grupė, parengusi Neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos vaikų, suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos deinstitucionalizacijos strategines gaires. 417 Šių gairių pagrindu 2013 m. planuojama paruošti deinstitucionalizacijos strategiją ir jos priemonių planą, numatant atsakingų institucijų įsipareigojimus pereinamuoju laikotarpiu. Gairėse numatoma, kad iki 2030 m. turi būti suformuota nuosekli ir koordinuota pagalbos ir paslaugų sistema, kuri kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui, neįgaliam vaikui, neįgaliam asmeniui, turinčiam proto ar psichikos negalią padės gauti paslaugas 107

109 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga ir reikiamą pagalbą pagal poreikius, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Akivaizdu, kad kritinis veiksnys šių Gairių įgyvendinimui yra sekančio ES struktūrinių fondų etapo planavimas, t.y. ar investavimas į institucinę globą bus pakeistas investavimu į paslaugas, teikiamas šeimoms/šeimose bei bendruomenėse. Aplinkos ir informacijos pritaikymas Aplinkos pritaikymas neįgaliesiems Lietuvoje iki šiol išlieka itin opia problema. Dalis žmonių, sėdinčių neįgaliųjų vežimėliuose, priversti nuolatos galvoti, kaip nukakti į norimą vietą, kad kelio nepastotų laiptai ar šaligatvio bortelis. Pilnaverčiam gyvenimui aplinka nėra pakankamai pritaikyta, todėl visuomet reikalingas pagalbininkas sveikasis. 418 Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, devyniose Lietuvos savivaldybėse patikrinusi daugiau kaip pusketvirto šimto visuomeninių pastatų, išsiaiškino, kad į beveik pusę jų neįgaliesiems patekti be aplinkinių pagalbos neįmanoma. Judėjimo negalią turintiems kliūtimi tampa sukamos durys, nėra liftų pakilti į antrą aukštą, nėra pritaikytų tualetų. 419 Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, 2012 m. atlikusi sociologinį tyrimą Aplinkos pritaikymas neįgaliųjų poreikiams nustatė, kad iš 113 vertintų objektų tik 54 procentai pastatų yra prieinami. Likusieji yra iš viso neprieinami, arba prieinami ribotai. Iš tikrintų 5 kategorijų pastatų (37 administraciniai pastatai, 10 švietimo įstaigų pastatų, 25 medicinos įstaigų pastatai, 15 paslaugų, prekybos ir kitų verslo įstaigų pastatų, 26 kultūros ir laisvalaikio organizavimo įstaigų pastatų) mažiausiai pritaikyti švietimo, kultūros ir paslaugų bei prekybos įstaigų pastatai. Blogiausiai iš administracinių pastatų yra pritaikytos seniūnijos. Patikros rezultatai parodė, kad kliūtimis neįgaliesiems tampa ne tik paties pastato nepritaikymas, bet ir pastato išorėje esantys laiptai arba nesilaikant techninių reikalavimų įrengtas nuolydis ar rampa, taip pat nepritaikytos ar visiškai nenumatytos neįgaliųjų parkavimo vietos. Į šias problemas nežiūrima kompleksiškai. Pavyzdžiui, būna atvejų, kai pasigiriama, jog naujai pastatytas objektas pritaikytas neįgaliesiems, bet niekas nepagalvoja, kaip neįgaliajam, atvažiavusiam savo automobiliu, išlipus iš jo patekti į tą objektą. Jei prie aikštelės nėra padaryta nuolydžių, neįgalusis pastato savarankiškai nepasieks. Paradoksalu, kad neretai didžiausias kliūtis neįgalieji patiria norėdami patekti į būtent jiems skirtas institucijas, pavyzdžiui, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pastatas yra visiškai neprieinamas neįgaliems, vežimėliuose judantiems asmenims, 108

110 Pažeidžiamų grupių teisės todėl tenka telefonu iš anksto tartis su šios tarnybos personalu, kad šie išeitų ir priimtų reikiamus dokumentus. 420 Žinoma, aktualiausios neįgaliems asme nims yra gydymo įstaigos. Deja, ne visos jos yra prieinamos. Pavyzdžiui, į Kauno klinikinės ligoninės filialą Laisvės alėjoje atvykę neįgalūs ar traumuoti ligoniai be kitų žmonių pagalbos pas specialistus nepateks. 421 Panašiai nepritaikyti yra ir kiti medicinos paslaugų objektai, t.y. 6 iš 22 įvertintų klinikų, ligoninių, poliklinikų ar šeimos centrų. Problemą pripažįsta ir pačios valdžios institucijos. 422 Neretai fizinis aplinkos neprieinamumas pažeidžia ir kitas neįgalių asmenų teises, pavyzdžiui, jų pilietinę teisę dalyvauti rinkimuose m. Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atliktas tyrimas parodė, kad 22 procentai neįgaliųjų nedalyvauja rinkimuose. Beveik 40 procentų apklaustųjų įsitikinę, kad jiems nėra sudarytos sąlygos balsuoti nuvykti iki rinkimų apylinkės ar pakilti iki balsavimo vietos. 423 Lietuvos žmonių su negalia sąjungos 2011 m. spalio d. atlikta internetinė apklausa, apklausiant 208 Lietuvos gyventojus, turinčius negalią (nuo 18 metų), patvirtino, kad absoliuti dauguma Lietuvos žmonių su negalia norėtų, kad per Seimo, Prezidento ir Savivaldybių tarybų rinkimus būtų galima balsuoti internetu. Beveik pusė apklaustųjų yra įsitikinę, kad elektroninis balsavimas būtų patogesnis nei balsavimas rinkimų apylinkėse. 424 Ne ką mažesnes problemas neįgalieji patiria viešajame transporte. Autobusai ir troleibusai ne visada sustoja prie šaligatvio, kad neįgaliesiems ar žmonėms su ramentais būtų patogu įlipti. Autobusuose esantys tilteliai, kad neįgalieji galėtų įvažiuoti į transporto priemones, turi būti vairuotojų atlenkiami, o autobusai turi stovėti tinkamu atstumu, kad tiltelis pasiektų šaligatvį. Deja, dažniausiai tilteliai būna net užrūdiję, nes nėra naudojami nekreipiamas dėmesys į tai, jog keliauti turi teisę ir neįgalūs keleiviai. 425 Vis dar probleminis Lietuvoje informacijos prieinamumas kai kurioms neįgaliųjų grupėms. Turintiems klausos negalią sunkiai prieinama visuomeninė informacija: trūksta į gestų kalbą verčiamų laidų, titruotų filmų, vaikams skirtų laidų, o profesionalių gestų kalbos mokytojų Lietuvoje kol kas apskritai nėra. 426 Todėl artėjant 2012 m. Seimo rinkimams, kurčiųjų atstovai pareiškė, kad valdžiai nesirūpinant informacijos prieinamumu jie nedalyvaus nei Seimo, nei savivaldos rinkimuose. Kurtieji reikalauja, kad titrai būtų ne tik valstybinės, bet ir komercinių televizijų laidose. 427 Tokia abejinga politika kurčiųjų atžvilgiu pažeidžiamas JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 21 straipsnis, garantuojantis neįgaliųjų saviraiškos laisvę ir teisę gauti informaciją. 109

111 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga Teisė į švietimą Lietuvos studentų sąjunga, atlikusi tyrimą Neįgalieji aukštajame moksle 2011, surinko duomenis iš 35 Lietuvoje veikiančių privačių ir valstybinių aukštųjų mokyklų (iš viso jų yra 45), iš kurių 33-jose studijuoja neįgalūs studentai. Tyrimo rezultatai parodė, kad 2011 mokslo metais Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo 944 neįgalūs studentai. Nuo 2010 mokslo metų pastebimas jų sumažėjimas 82- ais neįgaliais studentais mažiau. Lietuvos studentų sąjungos tyrimai taip pat atskleidė, jog daugiau nei pusė (58 procentai) Lietuvos aukštųjų mokyklų yra tik iš dalies pritaikytos arba nepritaikytos judėjimo negalią turintiems studentams. Visiškai pritaikytų aukštųjų mokyklų tėra vos penktadalis (27 procentai). Be to, Lietuvoje vis dar per siaurai apibrėžta neįgaliųjų sąvoka aukštosiose mokyklose iš dalies atsižvelgiama tik į asmens judėjimo negalią, bet visiškai pamirštama apie regėjimo ir klausos, ar kitokią negalią turinčius ir norinčius studijuoti asmenis. Tyrimo rezultatais pastebėta, jog šalies aukštosiose mokyklose studijuoja įvairią negalią turintys studentai: daugiau nei 50 procentų studentų turi vidinių sutrikimų (tokių kaip diabetas, raudonoji vilkligė, epilepsija), 20 procentų judėjimo ir per 15 procentų regos negalią. 428 Be to, jaunieji mokslininkai pastebi, kad nepaisant to, jog Lietuvos universitetų statutuose deklaruojama, kad visiems studentams sudaromos sąlygos lygiaverčiai dalyvauti studijų procese, nėra aiškiai reglamentuota, kaip aukštosios mokyklos atsižvelgia į negalią turinčiųjų trečiosios pakopos studentų specifinius poreikius. 429 Todėl mokslo siekimas neįgaliems asmenims yra ribotas. Finansinė parama neįgaliesiems Lietuvai susidūrus su ekonomine krize, 2009 m. gruodį Seimas priėmė LR Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, kuriame numatė vieneriems metams sumažinti socialines išmokas įvairioms visuomenės grupėms, įskaitant neįgaliuosius m. šį sumažinimą pratęsė galioti antriems, o vėliau ir tretiems metams. Nuo 2012 m. atkurtos dėl sunkmečio sumažintos senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių valstybinio socialinio draudimo pensijos, tačiau neįgalieji ir toliau gauna sumažintas socialines išmokas. Neįgalieji nerimauja, kad šis sumažinimas gali tapti nuolatinis. Sumažėjus išmokoms, norint išgyventi, būtina papildoma pagalba, Maisto banko parama ar kita panaši labdara. LNF pažymi, kad bandymai sutaupyti valstybės lėšų neįgaliųjų sąskaita prieštarauja svarbiems tarptautiniams do 110

112 Pažeidžiamų grupių teisės kumentams JT Neįgaliųjų teisių konvencijai, ES ekonomikos augimo strategijai Europa 2020 ir Europos strategijai dėl negalios. 430 Psichikos negalią turinčių asmenų teisės 2012 m. Žmogaus teisių stebėjimo instituto atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, psichikos liga sergantys asmenys yra laikomi labiausiai diskriminuojama Lietuvoje socialine grupe, kuri patiria jų teisių pažeidimus visose gyvenimo srityse. Bene daugiausia dėmesio viešosiose diskusijose užima šių asmenų teisės socialinės globos įstaigose. Todėl 2010 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymubuvo sudaryta darbo grupė iš valstybinių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovų, kurios uždaviniai buvo išanalizuoti socialinių paslaugų neįgaliesiems skyrimo ir teikimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, lankantis institucijose atlikti įstaigų bei gyventojų apklausą bei parengti rekomendacijas dėl valstybinių socialinės globos įstaigų teikiamų paslaugų decentralizavimo. Darbo grupė įvertino 25 valstybinių socialinės globos įstaigų, 431 pavaldžių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, veiklos ir teikiamų paslaugų kokybę bei atitiktį Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, Socialinių paslaugų įstatymo bei kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių socialinių paslaugų planavimą, skyrimą bei teikimą sunkią negalią turintiems asmenims, nuostatoms. Darbo grupės ataskaita bei rekomendacijos buvo pateiktos Socialinės apsaugos ir darbo ministrui tolesniems decentralizacijos veiksmams. Deja, nepaisant valdžios institucijų veiksmų reformuojant institucinę globą, socialinės globos įstaigose vis dar išlieka didelė jose gyvenančių asmenų teisių pažeidimų rizika. Pavyzdžiui, žurnalistinio tyrimo metu, besilankydamos keliose tokiose įstaigose ir bendraudamos su jų gyventojais, žurnalistės sužinojo, kad vyrams ir moterims čia gyvenant po vienu stogu, poroms gyvenant viename kambaryje, lytiniai santykiai yra kasdienybė. 432 Globos namų gyventojos atviravo ir apie priverstinius lytinius santykius be jokių apsaugos priemonių m. Europos žmogaus teisių teismas paskelbė sprendimą byloje D. D. prieš Lietuvą, 433 kuriuo pripažino Europos žmogaus teisių konvencijos 5 ir 6 straipsnio pažeidimus. EŽTT konstatavo, kad proto negalią bei psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių užtikrinimo sistema Lietuvoje turi rimtų teisinio reguliavimo ir praktinių trūkumų. 111

113 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga Pareiškėja D.D m. įtėvio iniciatyva buvo pripažinta neveiksnia, o 2004 m. priverstinai apgyvendinta socialinės globos įstaigoje. EŽTT konstatavo, kad priverstinis D.D. apgyvendinimas socialinės globos namuose prilygsta jos laisvės atėmimui, kadangi šių namų administracija turi visišką kontrolę D.D. atžvilgiu dėl jos gydymo, globos, gyvenimo ir judėjimo laisvės. Be to, D.D., nors de jure ir neturi teisinio veiksnumo, faktiškai puikiai suvokia, kad buvo apgyvendinta socialinės globos namuose priverstinai ir jaučiasi įkalinta. Teismas pabrėžė, jog, remiantis Konvencija, D.D. turi teisę teismine tvarka ginčyti savo neterminuotą priverstinį buvimą globos institucijoje. Tačiau Lietuvoje teisės aktai nenumato procedūros, kuria remiantis teismai periodiškai galėtų peržiūrėti asmens buvimo globos įstaigose teisėtumą. Be to, asmuo, pripažintas neveiksniu, pats kreiptis į teismą negali tokią teisę turi tik asmens teisėtas globėjas. EŽTT konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas pažeidžia Konvencijos 5 straipsnį, užtikrinantį teisę į laisvę ir asmens saugumą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad socialinės globos namai už D.D. priežiūrą atsakinga institucija, dėl kurios veiksmų pareiškėja ne kartą skundėsi yra jos teisinis globėjas. Tokiais atvejais, ginčijant buvimą institucijoje teismine tvarka, asmeniui turi būti užtikrinta teisė į nepriklausomą teisinį atstovą. EŽTT taip pat nustatė, jog Lietuvos valstybė D.D. atveju įvykdė ne vieną Konvencijos 6 straipsnio, užtikrinančio teisę į teisingą teismą, pažeidimą. Nors D.D. pripažinimo neveiksnia procesas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, EŽTT pažymėjo, jog negali neatkreipti dėmesio į tai, kad 2000 m. nustatant neveiksnumą pareiškėja teisme nedalyvavo. Ji taip pat nebuvo informuota apie bylos, susijusios su jos autonomija bei patalpinimu į globos įstaigą, nagrinėjimą. Lietuvos teismo sprendimas pripažinti D.D. neveiksnia buvo paremtas tik medicinine išvada, teismo posėdyje nedalyvaujant ją pateikusiems ekspertams. Pareiškėja nebuvo kviečiama ir į teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl jos teisinio globėjo paskyrimo. Vėliau, nagrinėjant teisme globėjo keitimo klausimą, pareiškėjos dalyvavimas buvo užtikrintas, tačiau jos interesus atstovavo jos globėjo advokatas. EŽTT sprendime nurodė, kad dėl priešingų D.D. ir jos globėjo interesų, globėjo teisinis atstovas negalėjo tinkamai jos atstovauti. Teisingo teismo principas reikalavo, kad D.D. būtų užtikrintas atskiras teisinis atstovas. Slauga Vis dar didele problema Lietuvoje išlieka slaugos paslaugų sunkiems ligoniams teikimas. Nejudantis ligonis už 112

114 Pažeidžiamų grupių teisės valstybės pinigus slaugomas apie keturis mėnesius per metus. Likusius aštuonis mėnesius iš lovos nepakylančio žmogaus šeimos nariai turi patys savo jėgomis ir lėšomis spręsti jo priežiūros problemą, kadangi jokios tęstinės pagalbos sistemos Lietuvoje nėra. Tiek pats slaugymas, tiek jam reikalingos priemonės yra brangios, todėl nedažna šeima gali įpirkti privačių slaugos namų ar profesionalių slaugytojų paslaugas. Slaugytojai iš poliklinikų namuose gali lankytis tik nustatytą apsilankymų skaičių per metus ir atlikti ribotą kiekį procedūrų, o socialiniai darbuotojai rūpinasi tik itin mažas pajamas gaunančiais asmenimis (valstybė teikia pagalbą tada, jei asmens pajamos yra ne didesnės nei 520 litų). Be to, jiems leidžiama atlikti tik socialinės priežiūros, bet ne slaugos funkciją m. buvo atskleista šokiruojanti informacija apie sąlygas ir slaugos paslaugų kokybę slaugos ligoninėse. Vilniaus miesto savivaldybės darbo grupė apsilankė penkiose Vilniaus mieste slaugos paslaugas teikiančiose ligoninėse, kuriose slaugoma apie 700 Vilniaus miesto gyventojų. Grupė atrado beveik autonomiškai egzistuojančias salas, į kurias tikrintojų koja nebuvo įžengusi 7-10 metų. Anot tikrintojų, savaitgalį viena slaugytoja čia turi slaugyti, maitinti, keisti sauskelnes nuo 20 iki 40 pacientų, lovos kai kur sugrūstos taip, kad vienas senolis alsuoja kitam į veidą, o maisto kaloringumas abejotinas. Lietuvoje dar nuo 1995 m. galioja reikalavimas, kad vienam pacientui būtų skiriamas 7 kv. m plotas, tačiau jo nėra laikomasi, kadangi daugumoje aplankytų ligoninių pacientai talpinami į palatą po 3-4, yra palatų, kuriose guldoma po 6 ar net 8 ligonius, lovos statomos tarpduryje, atstumai tarp lovų keliasdešimt centimetrų. Per metus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse miršta apie procentų visų ligonių, tačiau pagarbos žmogiškajam orumui ir privatumui paskutinėmis gyvenimo dienomis užtikrinti stinga. Dvivietės ar vienvietės palatos dažnai skiriamos ne patiems sunkiausiems ligoniams. Ne visuomet palatose statomos širmos, užtikrinančios nors minimalų privatumą mirštančiajam ir jo artimiesiems. Darbo grupė taip pat aptiko, kad ligoninių sutartyse, sudarytose su maisto tiekėjais, bei valgiaraščiuose numatytas 5 kartų maitinimas, tačiau ligoniai maitinami 3 arba 4 kartus. Kai kur nuo paskutinio vakarinio maitinimo iki pusryčių susidaro net 16 valandų tarpas. Nors dietinio maitinimo sveikatos priežiūros įstaigose norma parai yra kcal, ligoniams norma kartais mažinama iki 1500 ar netgi 500 kcal (maitinant zondu). Nėra jokio dokumento, kuriame būtų surašyta, kaip 113

115 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga turėtų būti organizuojamas maisto tiekimas, kas už tai atsakingas, kas jį tikrina. ŽIV pozityviųjų ir ŽIV rizikos grupių teisės ŽIV Lietuvoje vis dar nėra suvokiamas kaip žmogaus teisių klausimas. Tiek valstybinėse institucijose, tiek tarp specialistų, tiek ir visuomenėje trūksta suvokimo, kad ŽIV diagnozė neatima iš žmogaus prigimtinių teisių ir laisvių, tokių kaip teisė į gydymą, sveikatos priežiūrą, darbą, mokslą, dalyvavimą bendruomenės gyvenime, teisė nebūti diskriminuojamam. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, iki 2012 m. lapkričio 1d. Lietuvoje nustatyti 2034 ŽIV pozityvieji asmenys, iš kurių 1665 vyrai ir 369 moterys m. Lietuvos statistika rodo, kad daugiau nei pusė (51,8 procento) asmenų ŽIV užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 18,7 procento heteroseksualių bei 4,2 procento homoseksualių santykių metu, 24,7 procento užsikrėtimo būdas nežinomas. 436 Valstybinės ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės m. programoje teigiama, kad kaimyninės šalys Latvija ir Estija ŽIV infekcijos paveiktos labiau, kadangi šiose šalyse 100 tūkstančių gyventojų tenka kur kas daugiau ŽIV atvejų (Estijoje 14 kartų daugiau, Latvijoje 5 kartus). 437 Tokia oficiali statistikos interpretacija yra klaidinanti ir liudija valdžios institucijų tendenciją neigti problemą. Tai, kad Lietuvoje nustatyta kur kas mažiau ŽIV atvejų, rodo ne tiek mažą ŽIV paplitimą, kiek tai, jog Lietuvoje ŽIV nėra veiksmingai diagnozuojamas valstybė nesiima priemonių nustatyti, kiek iš tikrųjų Lietuvoje yra išplitusi ŽIV infekcija. Prastas visuomenės informavimas apie ŽIV, neskatinantis žmonių tirtis, sukuria Europoje precedento neturinčią situaciją patį mažiausią sergamumą ir patį didžiausią neišaiškintų atvejų skaičių. Žmonės nesitikrina dėl ŽIV, nes nėra informuojami apie tikrinimosi būtinumą, tyrimas yra mokamas, į gydytoją kreipiamasi tik vėlyvoje ligos stadijoje. 438 ŽIV pozityviųjų teisė gauti gydymą nėra veiksmingai užtikrinama. Nors sergančiųjų nustatyta daugiau nei du tūkstančiai, gydymą gauna 256 asmenys. 439 ŽIV pozityviems asmenims tenka laukti, kol jiems bus diagnozuotas AIDS, kad pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą tvarką gautų gydymą m. pradžioje paaiškėjo, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose esantys ŽIV pozityvūs asmenys, kuriems buvo pa 114

116 Pažeidžiamų grupių teisės skirtas antiretrovirusinis gydymas, tikėtina, jo negavo. 441 Stambiausios farmacinės įmonės duomenimis, iš jų įsigyjamų vaistų kiekis 2012 m. gruodžio mėnesį buvo sumažėjęs dviem trečdaliais. Įkalinimo įstaigų ligoninės atstovai teigė, kad vaistų įsigijimui neturi pinigų. 442 Taigi valstybei neskyrus lėšų teisei į gydymą užtikrinti, 40 ŽIV pozityvių asmenų įkalinimo įstaigose liko be vaistų. Skyrus finansavimą, vaistų kombinacijos turės būti keičiamos, nes nutraukus gydymą tam tikra kombinacija, prie jos grįžti negalima virusas tampa jai atsparus. Skyrus tuos pačius vaistus, gydymas būtų neveiksmingas būtų veltui švaistomos valstybės lėšos, didėtų viruso rezistentiškumas. ŽIV ir diskriminacija Lygių galimybių įstatymas įtvirtina baigtinį draudžiamos diskriminacijos pagrindų sąrašą, kuris tokio pagrindo kaip sveikatos būklė nenumato. 443 Nesant susiklosčiusios teisminės bei lygias galimybes užtikrinančių institucijų praktikos diskriminacijos dėl ŽIV atvejais, nėra aišku, kokiu pagrindu ŽIV pozityviųjų diskriminacija būtų kvalifikuojama. pozityviems žmonėms, nepažeidžia Konvencijos. Teismas byloje pripažino Konvencijos 8 bei 14 straipsnių pažeidimus, t.y. teisės į pagarbą privačiam gyvenimui pažeidimą kartu su diskriminacija dėl sveikatos būklės. EŽTT pabrėžė, kad ŽIV infekuoti žmonės yra pažeidžiama grupė su ilga stigmos ir diskriminacijos istorija, ir valstybėms galima palikti tik labai siaurą diskreciją pasirenkant priemones, kuriomis ši grupė dėl jų ŽIV statuso traktuojama skirtingai. 444 Taigi EŽTK 14 straipsnis, įtvirtinantis atvirą diskriminacijos pagrindų sąrašą, draudžia ir diskriminaciją dėl ŽIV m. atliktas tyrimas Dėl žmonių, užsikrėtusių ŽIV/sergančių AIDS, pažeidžiamumo įvertinimo Lietuvoje atskleidė, kad ŽIV pozityvūs žmonės reguliariai ir įvairiose aplinkose ypač sveikatos priežiūros, gydymo ir kitose įstaigose susiduria su įvairių formų diskriminacija. 445 Apie ŽIV žurnalistams ir visuomenei projekto 2012 m. pradėta Vilniaus ŽIV pozityvių žmonių apklausa parodė, kad didžiausią susirūpinimą jiems kelia santykiai su gydytojais, iš jų pusės jie jaučia didžiausią diskriminaciją ir jų teisių pažeidimą. Kita vertus, diskriminaciją dėl ŽIV draudžia Europos žmogaus teisių konvencija. Byloje Kiyutin prieš Rusiją EŽTT sprendė, ar Rusija, taikanti griežtus keliavimo apribojimus ŽIV Skundų dėl diskriminacijos nagrinėjimas priskirtinas Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolierės tarnybos kompetencijai, tačiau tarnybos veiklos ataskaitose nuo 2001 m. iki 2011 m. 115

117 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga nėra užfiksuota atvejo, kad kontrolierė būtų nagrinėjusi asmens skundą diskriminacijos dėl ŽIV pagrindu. Jau minėtas 2009 m. tyrimas leidžia daryti išvadą, jog ŽIV pozityvieji nėra gerai susipažinę su savo teisėmis bei nėra linkę jų aktyviai ginti daugiau vilčių yra dedama į visuomenės švietimą, tolerancijos ugdymą, o ne teisės nebūti diskriminuojamam įgyvendinimą, ir, prireikus, jos gynimą teisminiu ar kitais būdais. Pagrindinės kliūtys visuomenės nuostatos ŽIV pozityviųjų atžvilgiu, stigmos ir diskriminacijos baimė, taip pat baimė prarasti privatumą ir konfidencialumą. Koks svarbus yra privatumas ir konfidencialumas ŽIV kontekste, buvo pabrėžta ir EŽTT byloje Armonienė prieš Lietuvą. 446 Lietuvos teismai buvo pripažinę, kad informacijos apie ligą paviešinimas pažeidė pareiškėjos vyro teisę į privatumą, tačiau EŽTT konstatavo, kad nacionalinių teismų priteistas žalos atlyginimas buvo nepakankamas. Žmogaus teisėmis grįstas požiūris į kovą su ŽIV plitimu 2001 m. Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos priimtoje deklaracijoje dėl kovos su ŽIV/AIDS tarptautinė bendruomenė įsipareigojo priimti, tobulinti bei įgyvendinti teisės aktus ir kitas priemones, skirtas panaikinti visų formų diskriminaciją ir užtikrinti visas žmogaus teises ir laisves ŽIV pozityviems žmonėms bei pažeidžiamoms rizikos grupėms, užtikrinant jiems prieigą prie išsilavinimo, darbo, medicinos, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, prevencijos, paramos ir gydymo, informacijos ir teisinės apsaugos, tuo pačiu gerbiant jų privatumą ir konfidencialumą, bei vystyti kovos su stigma ir diskriminacija priemones. 447 Šie įsipareigojimai dar kartą patvirtinti 2011 m. JT Generalinės asamblėjos deklaracijoje dėl Kovos su pasauline ŽIV epidemija. 448 Situacijos Lietuvoje apžvalga atskleidžia, jog tarptautiniai įsipareigojimai Lietuvoje nėra tinkamai įgyvendinami. Valstybė vis dar neturi aiškios nacionalinės atsako į ŽIV strategijos, nevykdomas tinkamas visuomenės švietimas. 449 Programiniuose dokumen tuose nėra skiriama pakankamai dėmesio stigmos ir diskriminacijos mažinimo priemonėms, nėra užtikrinimas ŽIV pozityviųjų bendruomenės ir pažeidžiamų ŽIV rizikos grupių įtraukimas į politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesus, nesilaikoma lygiateisiškumo principo planuojant atsako į ŽIV programas ir neatsižvelgiama į papildomus barjerus pasiekiant tas rizikos grupes, kurių atžvilgiu taikoma baudžiamoji praktika. Pavyzdžiui, Nacionalinės ŽIV kontrolės programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta vykdyti aukštos 116

118 Pažeidžiamų grupių teisės rizikos grupių asmenų ir jų lytinių partnerių mokymą ir švietimą apie ŽIV ir lytiškai plintančių infekcijų plitimo riziką, formuoti saugesnės ir atsakingos elgsenos socialinius įgūdžius teikiant informacinę medžiagą ir konsultacijas, organizuojant susitikimus ir kt. 450 Tačiau konkrečios rizikos grupės neįvardijamos, neatsižvelgiama į tai, kad narkotikus vartojantys asmenys ir asmenys, besiverčiantys prostitucija, yra kur kas sunkiau pasiekiami ŽIV švietimui ir profilaktikai. Valstybė šias rizikos grupes yra išstūmusi už įstatymo ribų, taikydama joms administracinę atsakomybę ir baudas. Baudžiamoji praktika šių rizikos grupių atžvilgiu bei visuomenėje vyraujanti stigma ir pasmerkimas ypatingai apsunkina šių grupių prieigą prie sveikatos priežiūros bei gydymo paslaugų bei sumažina tikimybę nustatyti ŽIV atvejus. Geresnį šių grupių pasiekiamumą turi nevyriausybinės, žemo slenksčio paslaugas teikiančios organizacijos, kurios veikia pasitikėjimo pagrindu. Tačiau nors ŽIV kontrolės programojos priemonių plane numatyta teisės aktų nustatyta tvarka iš dalies finansuoti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių ŽIV ir AIDS srityje, veiklos projektus, skirtus ŽIV/AIDS profilaktikai vykdyti, 451 tam neskirta jokių lėšų. Visuomenės švietimas apie ŽIV Ypatingą reikšmę skatinant žmones aktyviau tikrintis dėl ŽIV bei veiksmingai kovoti su ŽIV stigma ir diskriminacija turi visuomenės informavimas ir švietimas. Itin svarbų vaidmenį čia atlieka žiniasklaidos priemonės m. pradžioje Lietuvoje pradėtas vykdyti projektas Apie ŽIV žurnalistams ir visuomenei, skirtas žurnalistų švietimui, kurio metu žurnalistai rengė straipsnius internetiniam tinklapiui apie ŽIV. 452 Projekto metu atlikta žurnalistų apklausa parodė, kad 95 procentai žurnalistų nežino, kad ŽIV infekcija yra gydoma, kad ŽIV nustatymo testas yra mokamas, kad ŽIV pozityvi moteris gali pagimdyti sveiką vaiką Europos Komisijos Teisingumo generalinis direktoratas, Vaikų teisės vaikų akimis, 2011, Liuksemburgas, justice/fundamental-rights/files/rights-of-thechild_en.pdf 381. Žr. pavyzdžiui 2011 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos Šeimos politikos pagrindų įstatymo projektas Nr , id=80647&p_org=7&p_fix=y&p_gov=n 382. Politikai vaikų teises gina tik kalbomis, o vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės pasiūlymai guli stalčiuose, 15min.lt., , aktualu/lietuva/politikai-vaiku-teises-ginatik-kalbomis-o-vaiko-teisiu-apsaugos-kontrolieres-editos-ziobienes-pasiulymai-guli-stal 117

119 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga ciuose >; Violeta Davoliūtė, Apie vaikus, prievartą ir karo simbolius, delfi.lt, ,< lit/vdavoliute-apie-vaikus-prievarta-ir-karosimbolius.d?id= Žr. Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. kovo 29 d. nutarimas,,dėl Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo, Nr. XI-1954, lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=421366&p_query=&p_tr2=2; Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos įgyvendinimo priemonių planas, projekto Nr , id=149786&p_org=7&p_fix=y&p_gov=y; Veiksmų planas dėl Europos tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos įgyvendinimo, Nr , lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=148485&p_org=7&p_fix=y&p_gov=y; Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, (neregistruotas), 2012, socmin.lt/index.php? ; Neįgalių vai kų, likusių be tėvų globos vaikų, suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos gairės, 2012 m. lapkričio 16 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-517, showdoc_l?p_id=437781&p_query=&p_ tr2=2; Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 3 d.įsakymas Dėl vaiko gerovės m. programos patvirtinimo, Nr. A1-547, dokpaieska.showdoc_l?p_id=438640&p_ query=planas%20globos%20 %E1staigose%20skai%E8i%F8&p_tr2= Rightsofthe Childin Lithuania. NGO report for the UN Committee on the Rights of the Child on the 3 rd and 4 th periodic reports by the Government of Lithuania, 2012 m. rugpjūtis, %20dokai/CRC_Alternative_Report_ Lithuania_NGO_Group_ pdf 385. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierės komentaras dėl Lietuvos Respublikos ataskaitos apie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje metais, Vilnius, 2012, www3.lrs.lt/docs2/occcoszw.pdf 386. Žr. 385 nuordą 387. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, (neregistruotas), 2012, socmin.lt/index.php? Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto Bendrasis komentaras Nr. 5//GeneralCommentNo. 5 (2003), General Measures of Implementation of the Convention on the Rights of the Child, 3 October 2003, doc/undoc/gen/g03/455/14/pdf/ G pdf?OpenElement; Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto Bendrasis komentaras Nr. 13//GeneralCommentNo. 13 (2011), The RightoftheChild to Freedom from All Forms of Violence, 18 April org/english/bodies/crc/docs/crc.c.gc.13_ en.pdf 389. Žr. pavyzdžiui, Afrikos vaiko teisių ir gerovės chartija, OAU Doc. CAB/LEG/24.9/49, 1990, documents/treaties_%20conventions_%20 Protocols/a.%20C.%20ON%20THE%20 RIGHT%20AND%20WELF%20OF%20 CHILD.pdf 390. Asta Aleksėjūnaitė, Patyčios facebook tinkle plinta lyg virusas, Klaipėda, delfi.lt, , educa tion/patycios-facebook-tinkle-plintalyg-virusas.d?id=

120 Pažeidžiamų grupių teisės 391. Tyrimas: tėvai Lietuvoje mažiausiai tarp europiečių jaudinasi, ką jų vaikai gali pamatyti internete, BNS, 15min.lt, , technologijos/tyrimas-tevai-lietuvoje-maziausiai-tarp-europieciu-jaudinasi-ka-ju-vaikaigali-pamatyti-internete Dėl savivaldybės administraci jos veiksmų /neveikimo buvo skųstasi 170 kartų (25 procentai atvejų pasitvirtino), 139 nusi skundimai buvo dėl Vaiko teisių apsaugos skyrių veiksmų (pažeidimai nustatyti 36 atve jais). Lietuvos Respublikos Vaiko tei sių apsaugos kontrolierės 2011 metų veiklos ataskaita, www3.lrs.lt/docs2/hnvtfupf.pdf 393. Iš 41 nustatytų pažeidimų, 17 nustatyta šeimoje, 5 globėjų šeimoje, 16 švietimo įstaigose, 3 kitose vietose. Fizinio smurto prieš vaikus panaudojimas nustatytas 17 atvejų, psichologinio smurto - 22 atvejais. Dėl seksualinio smurto prieš vaikus gauti 4 skundai, kurie perduoti tirti teisėsaugos institucijoms Loreta Stonienė, Laura Narkauskaitė, Smur to prieš metų amžiaus vaikus paplitimas Lietuvoje ir jį lemiantys individualūs, tarpusavio santykių, bendruomenės bei visuomenės aplinkos veiksniai, Visuomenės sveikata, 2012/3(58), p Specialistai: dauguma smurtą patyrusių vaikų to neatskleidžia, BNS, kaunodiena.lt, , lietuva/specialistai-dauguma-smurta-patyrusiu-vaiku-to-neatskleidzia Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierės komentaras dėl Lietuvos Respublikos ataskaitos apie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje metais, Vilnius, 2012, www3.lrs.lt/docs2/occcoszw.pdf 397. Daiva Simanavičiūtė, Saugok mane, kad aš mažas nepražūčiau,delfi.lt, , saugok-mane-kad-as-mazas-neprazuciau.d? id= ; Du iš trijų jaunuolių Lietuvoje su skaudžia žyme iš vaikystės, bernardinai.lt, , lt/straipsnis/ tyrimas-du-trecdaliai-lietuviu-jaunimo-isgyveno-neigiama-patirti-vaikysteje/70180; Ignalinoje beisbolo lazda tėvo sumuštas berniukas gali mirti, lrytas.lt, , priekul%C4%97jema%C5%BEamet%C4%AF-sumu%C5%A1 %C4%97-mamos-sugyventinis-ignalinoje-jo- bendraam%c5%beiui-t%c4%97vas-trenk% C4%97-lazda-%C4%AF-galv%C4%85-papildyta.htm 398. Mykolas Deikus, Globos namuose dedovščiną primenantys metodai, snaujienos. lt, , the-newslt/miesto-naujienos/18718-globos; Vaikų globos namuose daugėja pažeidimų, BNS, delfi.lt, , news/daily/education/vaiku-globos-namuosedaugeja-pazeidimu.d?id= Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Pažyma dėl galimo vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo Švėkšnos sanatorinėje (specialiojoje) mokykloje, Nr. ( )-PR-166, Mykolas Deikus, Iš vaikų namų su ligomis ir utėlėmis, snaujienos.lt, , Vaikų globos namuose daugėja pažeidimų, BNS, delfi.lt, , delfi.lt/news/daily/education/vaiku-globosnamuose-daugeja-pazeidimu.d?id= ; Kada bus atskleista globos namų mergaitės tragedijos paslaptis? alfa.lt, , Kada.bus.atskleista.globos.namu.mergaites. tragedijos.paslaptis.= _07-46/ imsis.darbo= _09-44/ 119

121 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga 400. Smūgiai bejėgei mergaite su narkotikų kvapu, delfi.lt, , lt/news/daily/education/smugiai-bejegei-mergaitei-su-narkotiku-kvapu.d?id= #ix zz2fj2geysj 401. Pagal Vaiko gerovės programoje m. (Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 3 dįsakymas Dėl vaiko gerovės m. programos patvirtinimo,nr. A1-547, ( dokpaieska.showdoc_l?p_id=438640&p_ query=planas%20globos%20%e1staigose%20skai%e8i%f8&p_tr2=2) pateikiamą statistiką, globos namuose 2011 m. augo 4119 vaikų, tačiau Statistikos departamento pateikiamais duomenimis, iš viso įvairiose įstaigose 2011 m. augo 7054 vaikai Žr. pvz. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. A1-68 Dėl stacionarių socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūros modernizavimo programos patvirtinimo, showdoc_l?p_id=392457&p_query=&p_ tr2= Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Europos regiono biuras, Pažeidžiamų vaikų iki trejų metų teisės: institucinės globos panaikinimo link, 2012, europe.ohchr.org/documents/publications/ Children_under_3 webversion.pdf 404. Vaikų globos įstaigų vadovai baiminasi, kad dėl įstaigų optimizavimo tėvų skriaudžiami vaikai į globos įstaigas nepateks, delfi.lt, , education/vaiku-globos-istaigu-vadovai-baiminasi-kad-del-istaigu-optimizavimo-tevuskriaudziami-vaikai-i-globos-istaigas-nepateks.d?id= Inga Saukienė, Kodėl 3-6 tūkst. išlaikymą gaunantis beglobis vaikas lieka be vaistų?, delfi.lt, , lt/news/daily/lithuania/kodel-3-6-tukst-lt-islaikyma-gaunantis-beglobis-vaikas-lieka-bevaistu.d?id= ; taip pat žr. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2011 m. lapkričio 16 d. Pažyma dėl vaikų iki 3-4 metų globos organizavimo sutrikusio vystymosi kūdikių namuose ir kitose (Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose ir VšĮ Kauno Klinikų filialo vaikų reabilitacinėje ligoninėje Lopšelis ) globą vykdančiose įstaigose, problemų, Nr.15/05/ /KI 13, docs2/cvtpynyx.pdf 406. Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Europos regiono biuras, Pažeidžiamų vaikų iki trejų metų teisės: institucinės globos panaikinimo link, 2012, europe.ohchr.org/documents/publications/ Children_under_3 webversion.pdf 407. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimas Nr Dėl Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių metų plano patvirtinimo, lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id= Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierės komentaras dėl Lietuvos Respublikos ataskaitos apie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje metais, Vilnius, 2012, www3.lrs.lt/docs2/occcoszw.pdf 409. Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. kovo 29 d. nutarimasnr. XIP-2814 Dėl vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo, lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id= Rights of the Child in Lithuania. NGO report for the UN Committee on the Rights of the Childon the 3 rd and 4 th periodic reports by the 120

122 Pažeidžiamų grupių teisės Government of Lithuania, 2012 m. rugpjūtis, CRC_Alternative_Report_Lithuania_NGO_ Group_ pdf 411. Rights of the Childin Lithuania. NGO report for the UN Committee on the Rights of the Childon the 3 rd and 4 th periodic reports by the Government of Lithuania, 2012 m. rugpjūtis, 20dokai/CRC_Alternative_Report_Lithuania_NGO_Group_ pdf 412. JT Neįgaliųjų teisių komitetui pateiktų valstybių priminių ataskaitų dėl JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo sąrašas: Pages/futuresessions.aspx m. šalyje gyveno neįgalūs asmenys, gaunantys netekto darbingumo pensijas ar išmokas. Neįgaliųjų skaičius mūsų šalyje atitinka Jungtinių Tautų Organizacijos duomenis, kad pasaulyje žmonės su negalia sudaro apie 10 procentų visų gyventojų. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija: php? Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimas Nr Dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo, showdoc_l?p_id=388475&p_query=&p_ tr2= Dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje, del-jt-neigaliuju-teisiu-konvencijos-igyvendinimo-lietuvoje/ 416. LR Vyriausybės 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimasnr Dėl Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos metų programos patvirtinimo, lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=437985&p_query=&p_tr2= Neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos vaikų, suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos gairės, 2012 m. lapkričio 16 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-517, showdoc_l?p_id=437781&p_query=&p_tr2= Vereta Rupeikaitė Neįgalieji linki sau drąsos, sveikiesiems stiprybės, , kaunodiena.lt, miestas/neigalieji-linki-sau-drasos-sveikiesiems-stiprybes Virginija Motiejūnienė Neigaliesiems neįmanoma patekti į pusę pastatų LTV Šiandien, m. gruodžio 13 d Viktorija Navickaitė Neįgaliųjų vargai naujiena klerkams, , 15min.lt, tu va/ neigaliuju-vargai-naujiena-klerkams Kristina Kučinskaitė Neįgalieji ligoninėje nelaukiami, lzinios.lt, , Renovuojami ir modernizuojami statiniai nepritaikomi neįgaliesiems, nepritaikyta aplinka riboja neįgaliųjų savarankiškumą ir galimybes nevaržomai judėti. Teisės aktai įpareigoja pritaikyti pastatus neįgaliųjų poreikiams tik pertvarkomose statinio dalyse, tačiau neįpareigoja pritaikyti esamų pastatų neįgaliųjų poreikiams, jei nėra poreikio renovuoti pastato, nenustato terminų, per kuriuos esami visuomeninės paskirties pastatai būtų pritaikyti neįgaliųjų poreikiams. Tokios nuostatos neužtikrina, kad visi viešosios paskirties pastatai ir objektai būtų pritaikomi neįgaliesiems, neaiškūs pritaikymo terminai. Netgi naudojant Europos struktūrinės finansinės paramos lėšas, neretai pastatai nėra 121

123 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga pritaikomi neįgalių asmenų poreikiams. LR Vyriausybės 2012 m. lapkričio 21 d.nutarimas Nr Dėl Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos metų programos patvirtinimo, dokpaieska.showdoc_l?p_id=437985&p_ query=&p_tr2= Kristina Belikova Atlikti pilietinę pareigą trukdo paprasčiausi laiptai, , Lietuvos ryto televizija, lrytas.lt/ atliktipilietin%c4%99-pareig%c4%85-trukdo-pap ras%c4%8diausi-laiptai-video.htm iš 10 Lietuvos žmonių su negalia rinkimuose norėtų balsuoti internetu, lrytas.lt, , i%C5%A1-10-lietuvos- %C5%BEmoni%C5%B3-su-negalia-rinkimuose-nor%C4%97t%C5%B3-balsuoti-internetu.htm 425. Aušra Jakubonytė, Neįgaliųjųatstovė: da roma ne viskas, kad neįgaliesiems būtų patogiau, lrt.lt, , publikuotadelfi. lthttp:// Virginija Motiejūnienė, Gestų kalbos moko tik neprofesionalai, LTV Šiandien, lrt.lt, Kurtieji grasina nedalyvauti Seimo rinkimuose, ELTA ir lrytas.ltinf., , htm 428. Neįgaliųjų studentų gretos aukštajame moksle retėja, balsas.lt,, , Vienodos galimybės neįgaliesiems įgyti aukštąjį išsilavinimą deklaracija, o ne realybė, 15min.lt, , lt/naujiena/studentu-zona/pozicija/jauniejimokslinininkai-vienodos-galimybes-neigaliesiems-igyti-aukstaji-issilavinima-deklaracijao-ne-realybe Krizės našta ir kitąmet spaus neįgaliųjų pečius, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, , krizes_nasta_ir_kitamet_spaus_neigaliuju_ pecius 431. Pagal Socialinių paslaugų katalogą vadinama,,socialinės globos įstaigomis, nes kiekvienoje jų gyvena daugiau kaip po 10 gyventojų Izabelė Šležaitė, Ugnė Leonavičiūtė Psichi kos negalią turinčiųjų kasdienybė: tiek ly tinėprievarta, tiek draudimas pastoti. Žurnalistinis tyrimas, , m. vasario 14 d. EŽTT sprendimas byloje d. D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr /06, pages/search.aspx?i= Jurgita Ogulevičiutė, Slauga namuose: artimieji kapstosi, kaip išmano, alfa. lt, , _16-50/ 435. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Per 10 mėnesių Lietuvoje nustatyti 134 nauji ŽIV atvejai, , naujienos/pranesimai-spaudai/per-10-menesiu-lietuvoje-nustatyti-134-nauji-ziv-atvejai 436. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Užsikrėtusiųjų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) ir žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) epidemiologinės situacijos apžvalga Lietuvoje, 2011 m., downloads/leidiniai/lpi_2011.pdf 122

124 Pažeidžiamų grupių teisės 437. LR Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimas Nr Dėl valstybinės ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės programos patvirtinimo, www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id= Asociacijos Demetra 2012 m. surengtoje konferencijoje gydytojai infektologai pristatė duomenis, kad lietuvių gydymo pradžia būna esant 64 CD4 ląstelėms (Projekto Apie ŽIV žurnalistams ir visuomenei duomenys, projekto tinklapis CD4 ląstelių skaičius yra žmogaus imuninės sistemos stiprumo matas. ŽIV ėmus naikinti CD4 ląsteles, žmogaus imuninė sistema silpsta. Kuo mažiau CD4 ląstelių, tuo labiau ŽIV infekcija yra pažengusi, t. y. ŽIV infekcijai progresuojant CD4 ląstelių skaičius mažėja. Taigi nustačius CD4 ląstelių skaičių, galima nustatyti ŽIV ligos stadiją ir prognozuoti galimas šios ligos komplikacijas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Per 10 mėnesių Lietuvoje nustatyti 134 nauji ŽIV atvejai, , naujienos/pranesimai-spaudai/per-10-menesiu-lietuvoje-nustatyti-134-nauji-ziv-atvejai 440. Monika Poškaitytė, ŽIV nešiotojai laukia AIDS diagnozės, kad gautų gydymą, 2012, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. V-384 Dėl žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašo patvirtinimo, dokpaieska.showdoc_l?p_id= Remiantis projekto Apie ŽIV žurnalistams ir visuomenei atstovės duomenimis, projekto tinklapis Projekto Apie ŽIV žurnalistams ir visuomenei telefoninės komunikacijos duomenys 443. Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymas, Nr. IX-1826, inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id= m. kovo 10 d. EŽTT sprendimas byloje Kiyutin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 2700/ Kokybinis tyrimas dėl žmonių, užsikrėtusių ŽIV/sergančių AIDS, pažeidžiamumo įvertinimo Lietuvoje. Jungtinių Tautų Vystymo Programa Lietuvoje, Higienos institutas prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilnius, m. lapkričio 25 d. EŽTT sprendimas byloje Armonienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr / Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos rezoliucija Declaration of Commitenton HIV/AIDS, rezoliucijos Nr. S-26/2, m. liepos 18 d. Jungtinių Tautų Ge neralinės asamblėjos rezoliucija Politicaldeclarationon HIV and AIDS: intensifyingourefforts to eliminate HIV and AIDS, Nr. 65/227, en/media/unaids/contentassets/documents/ document/2011/06/ _un_a- RES _en.pdf 449. ŽIV ir AIDS skaičiai kelia siaubą, kaunodiena.lt, , lt/dienrastis/priedai/sveikata/ziv-ir-aids-skaiciai-kelia-siauba Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 10 d. įsakymas Nr. V-142 Dėl valstybinės ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės programos įgyvendinimo metų priemonių plano patvirtinimo, 123

125 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=399294&p_query=valstybin%ebs%20 %DEIV%2FAIDS%20ir%20lyti%F0kai%20 plintan%e8i%f8%20infekcij%f8%20profilaktikos%20ir%20kontrol%ebs&p_tr2= Žr. 450 nuorodą 452. Į projektą buvo įtraukti 16 žurnalistų, 8 rengė tekstus projekto tinklalapiui www. zivgydymas.lt 453. Tinklalapio vidinė statistinė analizė parodė, kad paieškos sistemose dažniausiai ieškoma informacijos apie ŽIV nustatymo testą (1030 unikalių lankytojų duomenimis) bei apie tai, kaip atpažinti ŽIV iš tam tikrų simptomų (virš 5000 unikalių lankytojų duomenimis). Prieglobsčio prašytojų teisių apsauga Prieglobsčio prašytojų teisinė apsauga Užsieniečių teisinės padėties įstatymas įtvirtina, jog prieglobsčio prašytojas tai užsienietis, kuris nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. 454 Taigi, nuo to momento, kai asmuo pateikė prieglobsčio (tarptautinės apsaugos) prašymą atitinkamai institucijai (Lietuvoje tokios yra trys: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, teritorinė policijos įstaiga arba Užsieniečių registracijos centras), iki to momento, kai priimamas galutinis sprendimas to asmens atžvilgiu, jis laikomas prieglobsčio prašytoju ir turi teisę naudotis prieglobsčio prašytojui garantuojamomis teisėmis Lietuvoje. 124 Užsieniečių teisinės padėties įstatymas numato, jog užsienietis, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti sulaikytas. 455 Tokį bendrąjį principą įtvirtina ir Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuras, pabrėždamas, jog Visuotinė žmogaus teisių deklaracija teisę kitose šalyse ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir juo naudotis įvardina kaip esminę kiekvieno žmogaus teisę. 456 Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuras taip pat pabrėžia, jog asmuo, siekiantis prieglobsčio, dažnai yra priverstas atvykti į valsty

126 Prieglobsčio prašytojų teisių apsauga Toks blogo viešojo administravimo atvejis pasitaikė ir 2012 m., kuomet Užsieniečių registracijos centre sulaikyti palestiniečiai prašymus siuntė tiesiogiai Migracijos departamentui dėl to, jog, palestiniečių teigimu, Užsiebės teritoriją nelegaliai, todėl tokio asmens sulaikymas prieštarautų tarptautinės teisės normoms ir principams. 457 Tačiau praktika Lietuvoje ne visuomet atitinka tarptautinius standartus: pavyzdžiui, Migracijos departamentui nusprendus nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės ir nesuteikti asmeniui laikino teritorinio prieglobsčio, prieglobsčio prašytojas automatiškai yra sulaikomas Užsieniečių registracijos centre sulaikytų asmenų korpuse, nepaisant to, kad asmuo dar turi teisę tokį sprendimą apskųsti. Atitinkamai neužtikrinamos ir kitos tokių prieglobsčio prašytojų teisės jiems nėra išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas, nemokama prieglobsčio prašytojams garantuojama piniginė pašalpa, nekompensuojamos išlaidos už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis. Pažymėtina, kad Migracijos departamento sprendimas nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės nėra galutinis ir gali būti skundžiamas. Todėl asmuo anksčiau minėtu atveju ir toliau turi būti laikomas prieglobsčio prašytoju iki to momento, kai Migracijos departamento sprendimas įsigalioja. Remiantis Įstatymu bei JTVPK rekomendacijomis, toks asmuo neturi būti sulaikomas ir turi turėti galimybę naudotis visomis prieglobsčio prašytojams garantuojamomis teisėmis. Teisė pateikti prieglobsčio prašymą Užsieniečių teisinės padėties įstatymas numato, jog asmens prašymas suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą (toliau prieglobsčio prašymas) Lietuvos Respublikoje gali būti pateiktas Valstybės sienos apsaugos tarnybai, teritorinei policijos įstaigai arba Užsieniečių registracijos centrui. 458 Nors prašymus iš esmės nagrinėja Migracijos departamentas, siauras Įstatymo supratimas kad prašymas gali būti pateiktas tiktai minėtoms įstaigoms neleidžia praktikoje prašymų teikti ir Migracijos departamentui. Tai ne tik sukuria biurokratines kliūtis prieglobsčio procedūras vykdyti efektyviai, bet ir nedera su protingumo principu. Tais atvejais, kuomet prieglobsčio prašytojas atsiunčia prieglobsčio prašymą tiesiogiai Migracijos departamentui, šis pirmiausiai jį persiunčia vienai iš Įstatyme įvardytų institucijų, t.y. Valstybės sienos apsaugos tarnybai, teritorinei policijos įstaigai arba Užsieniečių registracijos centrui, ir tik gavęs prašymą pakartotinai iš minėtų įstaigų, pradeda prašymo nagrinėjimą iš esmės. 125

127 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga niečių registracijos centro darbuotojai atsisakė užregistruoti jų prašymus gauti prieglobstį Lietuvoje. Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašymus, pirmiausiai juos persiuntė Užsieniečių registracijos centrui (persiuntimas užtruko apie 1 mėnesį nuo prašymo gavimo dienos). Ir tik Užsieniečių registracijos centrui grąžinus prašymus Migracijos departamentui, šis pradėjo jų nagrinėjimą iš esmės. Visa prašymų užregistravimo procedūra užtruko ilgiau nei 1 mėnesį ir visą šį laikotarpį kuomet valstybės institucijos siuntinėjo prieglobsčio dokumentus viena kitai palestiniečiai prieglobsčio prašytojai buvo laikomi sulaikyti Užsieniečių registracijos centre sulaikytų asmenų korpuse, nors Įstatymas numato, jog pateikęs prieglobsčio prašymą, asmuo nebegali būti sulaikytas. Valstybės institucijų nekompetencija Atkreiptinas dėmesys į nepakankamus valstybės pareigūnų įgūdžius identifikuoti asmenis, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga. Lietuvos pareigūnai linkę prieglobsčio procedūrą vertinti formaliai ir prieglobsčio prašymą aiškinti siaurai kaip tiesioginį prieglobsčio ar laikinosios apsaugos prašymą. Dažniausiai iš trečiosios šalies atvykę asmenys ypač pažeidžiami asmenys, nepilnamečiai, ar vyresnio amžiaus asmenys nesugeba aiškiai ir teisiškai tinkamai įvardinti, kad jiems reikia prieglobsčio, tačiau natūralu, kad vien poreikis bėgti iš savo kilmės šalies dėl nesaugumo ar persekiojimo suponuoja kitos valstybės teikiamos apsaugos, t.y. prieglobsčio ar papildomos apsaugos, poreikį. Kaip rodo Tarptautinės Migracijos Organizacijos atlikti tyrimai, iki atvykimo į Lietuvą dalis prieglobsčio prašytojų informacijos apie prieglobsčio procedūrą apskritai neturi. Atvykę į Lietuvos Respublikos teritoriją, dauguma apklaustų prieglobsčio prašytojų teigė, kad jiems nebuvo paaiškintos jų teisės ar suteikta rašytinė informacija m. Lietuvos Šakių rajone Lietuvos pasieniečiai sustabdė 5 asmenų šeimą iš Sirijos sutuoktinius bei tris jų nepilnamečius vaikai, kurių jauniausiam treji, o vyriausiam dvylika metų. 460 Įvertinus įvykių Sirijoje kontekstą minėtu laikotarpiu, akivaizdu, jog Sirija nebuvo saugi valstybė, į kurią būtų galima grąžinti asmenis. Deja, nei Valstybės sienos apsaugos tarnybos, nei policijos pareigūnai tarptautinės apsaugos poreikio sirų šeimai neįžvelgė, todėl prieglobsčio procedūra pradėta nebuvo. Priešingai, prieš tėvą ir motiną buvo pradėta baudžiamoji byla dėl neteisėto sienos kirtimo, jiems skirtas tik formalus teisinis atstovas, o vaikai, atskirti nuo tėvų, apgyvendinti Šakių vaikų globos namuose, kuriuose dėl kalbos barjero nepajėgė bendrauti. 461 Abu tėvai, iš pradžių laikyti Šilalės policijos areštinėje, vėliau buvo perkelti į Lukiškių tardy 126

128 Prieglobsčio prašytojų teisių apsauga mo-izoliatorių kalėjimą, jiems nebuvo leista susisiekti su nepilnamečiais vaikais bei nebuvo teikiama informacija apie juos. Baudžiamasis tyrimas prieš tėvus buvo nutrauktas jiems gavus Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teisinę pagalbą ir pateikus prieglobsčio prašymus Šilalės policijos įstaigai. Tik po 8 dienų kalėjimo tėvai buvo paleisti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, sujungti su vaikais bei apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre, kur šiuo metu laukia sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo. Taip pat paminėtinas garsiai žiniasklaidoje nuskambėjęs Baltarusijos piliečio Stepan Zacharčenko, dezertyravusio iš Baltarusijos kariuomenės po to, kai atsisakė pasirašyti priesaiką šaudyti į Baltarusijos Respublikos civilius piliečius, atvejis. Apie nuoseklumo stoką Migracijos departamento sprendimuose ir akivaizdžių visapusišką įrodymų ir kitų duomenų ir aplinkybių neištyrimą liudija du visiškai skirtingi Migracijos departamento sprendimai. Pirmuoju, priimtu 2012 m. gegužės 4 d., sprendimu Migracijos departamentas teigė, jog šiuo metu Baltarusijos Respublikoje nėra paskelbta karinė padėtis ir nevyksta jokie kariniai veiksmai, todėl nėra pagrindo teigti, kad Stepan Zacharčenko būtų priverstas dalyvauti kariniuose veiksmuose ir daryti nusikaltimus, įskaitant nusikaltimus taikai, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir genocidą, arba kitus veiksmus, prieštaraujančius Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams, todėl buvo atsisakyta suteikti Baltarusijos piliečiui prieglobstį ir uždrausta į Lietuvą atvykti trejus metus. Vilniaus apygardos teismui panaikinus tokį Migracijos departamento sprendimą, nauju sprendimu Migracijos departamentas suteikė Stepan Zacharčenko pabėgėlio statusą bei nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, detaliai nepagrįsdamas tokios apsaugos poreikio. Kitos prieglobsčio prašytojų teisės Užsieniečių teisinės padėties įstatymas numato, jog prieglobsčio prašytojas turi teisę naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis, naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą ir socialines paslaugas, kas mėnesį gauti piniginę pašalpą, kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovus ir su jais susitikti, 462 ir kitas teises. Prieš pirminę apklausą, atliekamą Valstybės sienos apsaugos tarnybos, teritorinės policijos įstaigos arba Užsieniečių registracijos centro, prieglobsčio prašytojas turi būti supažindintas su savo teisėmis. 463 Prieglobsčio prašytojai, perkelti gyventi į Užsieniečių registracijos centrą, prieš apgyvendinimą jiems su 127

129 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga prantama kalba pasirašytinai turi būti supažindinami su savo teisėmis ir pareigomis gyvenant Užsieniečių regist racijos centre. 464 Toks supažindinimas praktikoje vyksta asmeniui duodant perkaityti 8 puslapių ilgio dokumentą, bei prašant parašu patvirtinti, jog asmuo susipažino. Toks formalus pareigos supažindinti prieglobsčio prašytoją su jo teisėmis ir pareigomis realizavimo naudingumas kelia abejonių dažnai asmuo ne tik nesugeba peržvelgęs dokumentą įsiminti visų savo teisių, bet net nespėja dokumento įdėmiai perskaityti prieš jį grąžindamas. Rašytinė ar žodinė prieglobsčio prašytojams teikiama informacija apie jų teises ir prieglobsčio procedūrą ne visada yra suprantama. Daugumos prieglobsčio prašytojų teigimu, jie negavo informacijos apie galimybę pasinaudoti teisininkų ar kitomis paslaugomis nei prašymo dėl prieglobsčio pateikimo, nei pirminės apklausos metu. 465 Kita esminė prieglobsčio prašytojo teisė teisė turėti vertėją užtikrinama epizodiškai. Apklausus 20 prieglobsčio prašytojų, paaiškėjo, jog vertėjų paslaugos buvo suteiktos ne visiems, nors jie tokių paslaugų ir pageidavo. Ne visiprieglobsčio prašytojai apskritai gavę informacijos apie tai, kad gali pasinaudoti vertėjų paslaugomis. Taip pat nustatyta, jog tie prieglobsčio prašytojai, kurie kalba rusiškai, dažniausiai bendrauja ne su vertėju, bet su šią kalbą mokančiu eiliniu pareigūnu. Mokantys rusų kalbą prieglobsčio prašytojai dažnai negauna informacijos, kad gali prašyti vertėjo paslaugų. Praktikoje pareigūnai ne visada turi pakankamas rusų kalbos žinias sklandžiam vertimui, todėl kyla rizika, kad prieglobsčio prašytojai, turintys bazinių užsienio kalbos žinių, bet negaunantys vertėjų paslaugų, netiksliai supras procedūrą, jiems pateikiamą informaciją ir užduodamus klausimus. Prieglobsčio prašytojų teisės turėti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įgyvendinimu rūpinasi Migracijos departamentas, pirkdamas teisines paslaugas supaprastinto atviro konkurso būdu. Viešųjų pirkimų laimėtoją Migracijos departamentas atrenka remdamasis mažiausios kainos kriterijumi. Pažymėtina, kad nors Įstatymas, įtvirtinantis teisę prieglobsčio prašytojams naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, neapibrėžia, kad pagalba galima tik konkrečių prieglobsčio teisių atžvilgiu, vykdydamas viešuosius pirkimus Migracijos departamentas numato, jog pirminė teisinė pagalba bus teikiama tik dviem atvejais: nelydimiems nepilnamečiams pirminės apklausos metu bei prieglobsčio prašytojui pageidaujant, Migracijos depar tamento vykdomų apklausų metu, nagrinėjant prieglobsčio prašymus iš esmės; o antrinė teisinė pagalba bus teikiama tik rengiant skundus pirmos instancijos teismui, rengiant skundus ape 128

130 Prieglobsčio prašytojų teisių apsauga liacinės instancijos teismui bei rengiant kitus procesinius do kumentus teismui. Todėl kitais atve jais, pavyzdžiui, Užsieniečių registracijos centrui priėmus sprendimą nebeišmokėti prieglobsčio prašytojui 35 litų dydžio piniginės pašalpos (dėl, pavyzdžiui, negrįžimo nustatytu laiku į Centrą), pastarajam neužtikrinama teisė į nemokamą teisinę pagalbą ar teisinę konsultaciją, kuri svarbi norint tokį sprendimą apskųsti. Gyvenimo sąlygos Užsieniečių registracijos centre Užsieniečių registracijos centras (URC) Valstybės sienos apsaugos tarnybai pavaldi įstaiga, skirta laikyti sulaikytus užsieniečius ir laikinai apgyvendinti užsieniečius, atlikti tyrimą dėl užsieniečių asmens tapatybės, atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybių, tvarkyti jų apskaitą ir vykdyti užsieniečių grąžinimą bei išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. 468 Tai vienintelis centras Lietuvoje, skirtas laikyti sulaikytus neteisėtai esančius ar neteisėtai atvykusius į Lietuvą užsieniečius, taip pat apgyvendinti prieglobsčio prašytojus jų prašymų dėl prieglobsčio nagrinėjimo metu m. gruodžio mėnesį Centre gyveno 150 asmenų, 79 iš kurių buvo prieglobsčio prašytojai. 470 Patys prieglobsčio prašytojai apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas vertina neigiamai. Remonto darbai Užsieniečių registracijos centre nebuvo vykdomi nuo Centro įsteigimo 1997 m. 471 Respondentai teigė, kad jiems trūksta buitinės technikos, karštas vanduo įjungiamas tik kartą per savaitę, taip pat skundėsi URC valgykloje tiekiamu maistu (pasak jų, porcijos yra per mažos, maistas nešviežias, jame trūksta maistinių medžiagų ir yra netinkamas musulmonams). 472 Užsieniečių registracijos centre gyventojai maitinami 3-4 kartus per dieną. Daugiausiai skundžiamasi dėl maisto įvairovės. Remiantis, LR Vidaus ministro įsakymu, Užsieniečių registracijos centre apgyvendintam suaugusiam asmeniui nustatyta iki 6,70 Lt (1,94 Eurų) suma paros maitinimo išlaidoms; o nepilnamečiui asmeniui iki 7,50 Lt (2,17 Eurų). 473 Užsieniečių registracijos centre nėra galimybių atskirai apgyvendinti skirtingas prieglobsčio prašytojų grupes, pavyzdžiui, atskirti vienišas moteris ir moteris su mažamečiais vaikais nuo kitų prieglobsčio prašytojų. Nevyriausybinės organizacijos pabrėžia, kad pažeidžiamos prieglobsčio prašytojų grupės turėtų būti apgyvendinamos atskirai. 474 Užsieniečių registracijos centre egzistuojanti praktika, kai sulaikyti prieglobsčio prašytojai yra apgyvendinami tame pačiame pastate, kuriame taip pat laikomi neteisėti migrantai, yra kritikuojama nevyriausybinių organi 129

131 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga zacijų atstovų. Pasak jų, Užsieniečių registracijos centre taikomos priemonės tvarkai ir saugumui užtikrinti (pvz., spygliuota viela aptverta teritorija, saugoma uniformuotų pareigūnų) neigiamai veikia prieglobsčio prašytojų psichologinę būklę. 475 Pažymėtina, kad Užsieniečių registracijos centre dirba tik viena socialinė darbuotoja, kuri teikia paslaugas ne tik prieglobsčio prašytojams, bet ir sulaikytiems neteisėtiems migrantams. Ekspertų teigimu, akivaizdu, kad viena socialinė darbuotoja negali tinkamai ir efektyviai teikti paslaugų, ypač pažeidžiamiems asmenims. Be to musulmonai, sudarantys prieglobsčio pra šytojų daugumą, dėl religinių įsitikimų ir kultūrinių savitumų nenoriai bendrauja su moteriškos lyties socialine darbuotoja. Taip pat Centre reikalingas socialinis pedagogas, nes nemažą dalį prieglobsčio prašytojų sudaro mažamečiai vaikai. 476 Daugybė problemų kyla įgyvendinant prieglobsčio prašytojų bei pabėgėlių teises į adekvačias medicinos paslaugas. Sveikatos draudimo įstatymas numato, jog užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 477 Tačiau šiandien tokia tvarka nėra nustatyta, todėl prieglobsčio prašytojams medicininė pagalba negalima, kadangi nėra aišku, kuri institucija, turėtų apmokėti suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat nėra aišku, kas turėtų apmokėti už suteiktas antrinės sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas, kuomet pagal šeimos gydytojo siuntimą prieglobsčio prašytojas yra siunčiamas būtinai kitų specialistų konsultacijai. Sąlygos pasienio kontrolės punktuose Asmenys, pateikę prieglobsčio prašymus Valstybės sienos apsaugos tarnybai, po pirminės apklausos yra 48 valandoms apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose. Prieglobsčio ekspertų nuomone, VSAT pasienio kontrolės punktuose prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygos yra ribotos: dauguma patalpų pasienio punktuose yra minimaliai įrengtos ir apstatytos. Pasienio punktuose nėra galimybės atskirai apgyvendinti moterų ir vyrų, pažeidžiamų asmenų. 478 Taip pat kyla problemų, susijusių su prieglobsčio prašytojų aprūpinimu higienos reikmenimis bei maisto daviniais: mais tas prieglobsčio prašytojams, esan tiems pasienio punktuose, teikiamas tik nevyriausybinių organizacijų. 479 Trūksta tinkamų, t. y. užtikrinančių konfidencialumą, patalpų prieglobsčio prašytojų apklausoms atlikti. 480 VSAT pasienio kontrolės punktuose taip pat nėra reikalingų sąlygų skubiai medicininei pagalbai suteikti prieglobsčio prašytojams. Nors yra 130

132 Prieglobsčio prašytojų teisių apsauga pirmosios pagalbos vaistinėlės, tačiau platesnė medicininė pagalba negalima, kadangi nėra aišku, kuri institucija, turėtų apmokėti už prieglobsčio prašytojams, esantiems pasienio punktuose, suteiktas medicinines paslaugas Š. Bulotas, Šakių vaikų namų siela liuteronų kunigas Virginijus Kelertas: Baikime dūsauti, , Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, 71 str. 1 d Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, Nr. IX-2206, 2 str. 20 d., Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, 113 str. 2 d JTVPK Gairės dėl taikomų kriterijų ir standartų, susijusių su prieglobsčio prašytojų sulaikymu, 1999 m. vasaris, int/t/dg3/children/news/detentionguidelineseng.pdf. Gairė Nr. 2.: As a generalprincipleasylum-seekersshouldnot be detained 457. JTVPK Gairės dėl taikomų kriterijų ir standartų, susijusių su prieglobsčio prašytojų sulaikymu, 1999 m. vasaris, int/t/dg3/children/news/detentionguidelineseng.pdf 458. Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, 67 str. 1 d Tarptautinė Migracijos Organizacija, Sprendimų priėmimas prieglobsčio bylose ir apeliacinis procesas. Situacija, problematika, rekomendacijos Lietuvai, 2013 m., p. 20, LT.pdf 460. VSAT, Pasienyje su Baltarusija ir Rusija sulaikyti 9 nelegalai iš Gruzijos ir, įtariama, Sirijos, , lit/pasienyje_su_baltarusija_ir_rusija_sulai/ LT Vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d.įsakymas Nr. 1V-361 Dėl Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo, 9.5 p. lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=245530&p_query=&p_tr2=/t_blank 464. LT Vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d.įsakymas Nr. 1V-340 Dėl laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo, 16 p. lts&aktoid=a7c69cc4-1ed1-4a49-aeb6-416a9f142bd Tarptautinė Migracijos Organizacija, Sprendi mų priėmimas prieglobsčio bylose ir apeliacinis procesas. Situacija, problematika, rekomendacijos Lietuvai, 2013 m., p. 22, Tarptautinė Migracijos Organizacija, Sprendimų priėmimas prieglobsčio bylose ir apeliacinis procesas. Situacija, problematika, rekomendacijos Lietuvai, 2013 m., p. 20, LT.pdf 467. Tarptautinė Migracijos Organizacija, Sprendimų priėmimas prieglobsčio bylose ir apeliacinis procesas. Situacija, problematika, rekomendacijos Lietuvai, 2013 m., p. 21, LT.pdf 131

133 ŽMOGAUS TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE Apžvalga 468. Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties,79 str. 4 d VSAT, Užsieniečių registracijos centre nužudytas Rusijos pilietis, , lrytas.lt, Tarptautinė Migracijos Organizacija, Prieglobsčio sistema Lietuvoje: situacija ir problematika, 2012 m., p. 17, documents/studija_tmo.pdf 472. Tarptautinė Migracijos Organizacija, Prieglobsčio sistema Lietuvoje: situacija ir problematika, 2012 m., p. 17, documents/studija_tmo.pdf 473. LR Vidaus reikalų ministro 2007 m. liepos 2 d.įsakymas Nr. 1V-243 Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 24 d. įsakymo Nr. 1V-229 «Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, apgyvendintiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre patvirtinimo» pakeitimo, 2 p Tarptautinė Migracijos Organizacija, Prieglobsčio sistema Lietuvoje: situacija ir problematika, 2012 m., p.15, documents/studija_tmo.pdf 475. Tarptautinė Migracijos Organizacija, Prieglobsčio sistema Lietuvoje: situacija ir problematika, 2012 m., p.15, documents/studija_tmo.pdf 476. Tarptautinė Migracijos Organizacija, Prieglobsčio sistema Lietuvoje: situacija ir problematika, 2012 m., p. 21, documents/studija_tmo.pdf 477. LR Sveikatos draudimo įstatymas, 1996 m. gegužės 21 d., Nr. I-1343, 6 str. 5 d., lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id= Lietuvos Raudonasis Kryžius, Prieglobsčio prašytojų sulaikymas ir alternatyvios sulaikymui priemonės Lietuvoje, Santrauka, 2011 m., 5 psl Tarptautinė Migracijos Organizacija, Prieglobsčio sistema Lietuvoje: situacija ir prob lematika, 2012 m.,p. 10, documents/studija_tmo.pdf 480. Tarptautinė Migracijos Organizacija, Prieglobsčio sistema Lietuvoje: situacija ir problematika, 2012 m., p. 10, documents/studija_tmo.pdf 481. Lietuvos Raudonasis Kryžius, Prieglobsčio prašytojų sulaikymas ir alternatyvios sulaikymui priemonės Lietuvoje, Santrauka, 2011 m., p. 5 Dailininkė Eglė Raubaitė Dizainerė Stanislava Narkevičiūtė Išleido leidykla Eugrimas, Kalvarijų g , LT Vilnius Tel./faks. (8~5) , info@eugrimas.lt, Puslapis internete Spausdino Uždaroji dizaino ir leidybos AB KOPA, Kampo 7, LT Kaunas

134 ŽMOGAUS TEISIŲ STEBĖJIMO INSTITUTAS Didžioji g. 5, LT-01128, Vilnius ISSN

Changes of patients satisfaction with the health care services in Lithuanian Health Promoting Hospitals network

Changes of patients satisfaction with the health care services in Lithuanian Health Promoting Hospitals network 604 Changes of patients satisfaction with the health care services in Lithuanian Health Promoting Hospitals network Institute for Biomedical Research, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words:

More information

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas. Metinis Pranešimas 2003

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas. Metinis Pranešimas 2003 Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas Metinis Pranešimas 2003 TURINYS LVAT Pirmininko pranešimas...3 Tikslai...5 Bylų statistika...7 Teisėjų ir teismo darbuotojų kvalifikacijos kėlimas...11 LVAT

More information

Evaluation of the Quality of Services in Primary Health Care Institutions

Evaluation of the Quality of Services in Primary Health Care Institutions :57-62 57 Evaluation of the Quality of Services in Primary Health Care Institutions Leonas Valius 1, Daiva Rastenytė 2, Vilija Malinauskienė 3, Daina Krančiukaitė-Butylkinienė 1, 3 1 Department of Family

More information

NUCLEAR SAFETY REQUIREMENTS BSR INSPECTIONS CONDUCTED BY THE STATE NUCLEAR POWER SAFETY INSPECTORATE CHAPTER I GENERAL PROVISIONS

NUCLEAR SAFETY REQUIREMENTS BSR INSPECTIONS CONDUCTED BY THE STATE NUCLEAR POWER SAFETY INSPECTORATE CHAPTER I GENERAL PROVISIONS NUCLEAR SAFETY REQUIREMENTS BSR-1.1.3-2016 APPROVED by Order No 22.3-82 of the Head of the State Nuclear Power Safety Inspectorate of 25 August 2011 (As amended by Order No 22.3-24 of the Head of the State

More information

EUROPOS MIGRACIJOS TINKLO LIETUVOS INFORMACIJOS CENTRAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS POLITIKA LIETUVOJE

EUROPOS MIGRACIJOS TINKLO LIETUVOS INFORMACIJOS CENTRAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS POLITIKA LIETUVOJE EUROPOS MIGRACIJOS TINKLO LIETUVOS INFORMACIJOS CENTRAS PRIEGLOBSČIO IR MIGRACIJOS POLITIKA LIETUVOJE Vilnius, 2012 1 Turinys 1. Įvadas 7 2. Politinės, teisinės ir institucinės bazės Lietuvoje apžvalga

More information

Mokslo darbai (96); 27 31

Mokslo darbai (96); 27 31 ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2007 6(96); 27 31 SOCIALINĖS ĮTAKOS MECHANIZMAI. NAUJOS GALIMYBĖS PAVEIKTI ADMINISTRACINĖS TEISĖS NORMŲ ĮGYVENDINIMO PROCESĄ Aušra Kargaudienė * Mykolo Romerio

More information

PHARMACISTS JOB SATISFACTION AND ITS EFFECT ON DISPENSING PRECAUTION TAKEN AT COMMUNITY PHARMACIES

PHARMACISTS JOB SATISFACTION AND ITS EFFECT ON DISPENSING PRECAUTION TAKEN AT COMMUNITY PHARMACIES SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2015, 25 tomas, Nr. 3, p. 17-21 doi:10.5200/sm-hs.2015.043 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH 17 PHARMACISTS

More information

Slaugytojų nuomonė apie pacientų sveikatos mokymą ir savo žinių sveikatos klausimais vertinimą

Slaugytojų nuomonė apie pacientų sveikatos mokymą ir savo žinių sveikatos klausimais vertinimą ISSN 1392-6373 Sveikatos mokslai 2011, Volume 21, Number 5, p. 191-195 slauga 191 Slaugytojų nuomonė apie pacientų sveikatos mokymą ir savo žinių sveikatos klausimais vertinimą Daiva Zagurskienė, IRENA

More information

INTERCULTURAL EXPERIENCES OF FOREIGN STUDENTS: ERASMUS STUDENTS PERSPECTIVES ON THEIR DEVELOPMENT OF CROSS-CULTURAL AWARENESS

INTERCULTURAL EXPERIENCES OF FOREIGN STUDENTS: ERASMUS STUDENTS PERSPECTIVES ON THEIR DEVELOPMENT OF CROSS-CULTURAL AWARENESS ISSN 2335-2019 (Print), ISSN 2335-2027 (Online) Darnioji daugiakalbystė Sustainable Multilingualism 3/2013 http://dx.doi.org/10.7220.2335-2027.3.10 Servet Çelik, PhD Karadeniz Technical University, Turkey

More information

Informacinių technologijų įtaka politiniam dalyvavimui: interneto skverbties ir rinkėjų aktyvumo tendencijos Lietuvoje

Informacinių technologijų įtaka politiniam dalyvavimui: interneto skverbties ir rinkėjų aktyvumo tendencijos Lietuvoje ISSN 1648 2603 (print) ISSN 2029-2872 (online) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2013, T. 12, Nr. 1 / 2013, Vol. 12, No 1, p. 50 64 Informacinių technologijų įtaka politiniam

More information

Erasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA103) įgyvendinimas Lietuvoje m. m.

Erasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA103) įgyvendinimas Lietuvoje m. m. Erasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA13) įgyvendinimas Lietuvoje 214 215 m. m. Turinys 1. Studentų mobilumas - pagal šalis - pagal institucijas 2. Darbuotojų mobilumas - pagal šalis

More information

Continuing Professional Development of Russian Pediatric Nurses: An Interprofessional Approach

Continuing Professional Development of Russian Pediatric Nurses: An Interprofessional Approach :153-8 153 Continuing Professional Development of Russian Pediatric Nurses: An Interprofessional Approach Federal State Budgetary Institution Scientific Centre of Children Health under the Russian Academy

More information

ŠEIMOS NARIŲ TEISĖS Į GYVENAMĄJĄ PATALPĄ ĮGYVENDINIMAS IR GYNIMAS

ŠEIMOS NARIŲ TEISĖS Į GYVENAMĄJĄ PATALPĄ ĮGYVENDINIMAS IR GYNIMAS ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) Socialinių mokslų studijos Social Sciences Studies 2009, 3(3), p. 193 212 ŠEIMOS NARIŲ TEISĖS Į GYVENAMĄJĄ PATALPĄ ĮGYVENDINIMAS IR GYNIMAS Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė

More information

Suteiktas laipsnis ar gautas diplomas: Teisės magistro diplomas

Suteiktas laipsnis ar gautas diplomas: Teisės magistro diplomas Gyvenimo, mokslinės ir kūrybinės veiklos aprašymas CV 1. Pavardė: DARIUS 2. Vardas: ŠTITILIS 3. Gimimo data: 1974 m. birželio 24 d. 4. Išsilavinimas: Institucija [ Data: nuo-iki ] (tuo metu Lietuvos Teisės

More information

GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS Į NEPAGEIDAUJAMŲ ĮVYKIŲ IR NEATITIKČIŲ VALDYMĄ LIETUVOS BENDROJO POBŪDŽIO LIGONINĖSE

GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS Į NEPAGEIDAUJAMŲ ĮVYKIŲ IR NEATITIKČIŲ VALDYMĄ LIETUVOS BENDROJO POBŪDŽIO LIGONINĖSE ISSN 2029-3569 PRINT ISSN 2029-9001 ONLINE SVEIKATOS POLITIKA IR VALDYMAS HEALTH POLICY AND MANAGEMENT 2015, 1(8) p. 29 45 GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS Į NEPAGEIDAUJAMŲ ĮVYKIŲ IR NEATITIKČIŲ VALDYMĄ

More information

LIETUVOS DALYVAVIMAS TEIKIANT DVYNIŲ PARAMĄ: GALIMYBĖS IR PROBLEMOS GALUTINĖ ATASKAITA

LIETUVOS DALYVAVIMAS TEIKIANT DVYNIŲ PARAMĄ: GALIMYBĖS IR PROBLEMOS GALUTINĖ ATASKAITA LIETUVOS DALYVAVIMAS TEIKIANT DVYNIŲ PARAMĄ: GALIMYBĖS IR PROBLEMOS GALUTINĖ ATASKAITA Vilnius, 2007 TURINYS Santrumpų sąrašas... 2 Įvadas... 4 1. Tyrimo metodika... 8 1.1. Tyrimo tikslai...8 1.2. Tyrimo

More information

TEISĖ DEMOKRATINĖS VALSTYBĖS PAGRINDAI 1922 M. LIETUVOS VALSTYBĖS KONSTITUCIJOJE: ŽVILGSNIS IŠ GALIOJANČIOS KONSTITUCIJOS PERSPEKTYVOS 1

TEISĖ DEMOKRATINĖS VALSTYBĖS PAGRINDAI 1922 M. LIETUVOS VALSTYBĖS KONSTITUCIJOJE: ŽVILGSNIS IŠ GALIOJANČIOS KONSTITUCIJOS PERSPEKTYVOS 1 TEISĖ DEMOKRATINĖS VALSTYBĖS PAGRINDAI 1922 M. LIETUVOS VALSTYBĖS KONSTITUCIJOJE: ŽVILGSNIS IŠ GALIOJANČIOS KONSTITUCIJOS PERSPEKTYVOS 1 Prof. dr. Dainius Žalimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo

More information

LIETUVOS PROBLEMINIŲ REGIONŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO KAITA M. DIDĖJANČIOS TERITORINĖS ATSKIRTIES ATSPINDYS

LIETUVOS PROBLEMINIŲ REGIONŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO KAITA M. DIDĖJANČIOS TERITORINĖS ATSKIRTIES ATSPINDYS Geografijos metraštis 50, 2017 ISSN 2335-8610 LIETUVOS PROBLEMINIŲ REGIONŲ BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO KAITA 2001 2016 M. DIDĖJANČIOS TERITORINĖS ATSKIRTIES ATSPINDYS Viktorija Baranauskienė, Vidmantas

More information

Erasmus+ Application Form. Call: A. General Information. B. Context. B.1. Project Identification

Erasmus+ Application Form. Call: A. General Information. B. Context. B.1. Project Identification A. General Information This application form consists of the following main sections: - Context: this section asks for general information about the type of project proposal you want to submit; - Participating

More information

Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Nr. 2 (16) Versus aureus

Lietuvių migracijos ir diasporos studijos Nr. 2 (16) Versus aureus studijos L i e t u v i ų i š e i v i j o s i n s t i t u t a s Lietuvių migracijos ir diasporos studijos t 2013 Nr. 2 (16) Versus aureus 2013 Nr. 2 (16) Lietuvių migracijos ir diasporos studijos ISSN

More information

TEISMŲ VEIKLOS APŽVALGA 2017 M.

TEISMŲ VEIKLOS APŽVALGA 2017 M. TEISMŲ VEIKLOS APŽVALGA 2017 M. Turinys Vadovo žodis Teisėjų korpusas Bylų nagrinėjimo teismuose tendencijos Gautos ir išnagrinėtos bylos Bylų nagrinėjimo greitis Teismų darbo krūvio skaičiavimas Bylos,

More information

TAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE

TAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE SIMONAS KLIMANSKIS VILIUS IVANAUSKAS GEDIMINAS KAZĖNAS VYTAUTAS KERŠANSKAS ŠARŪNAS LEGATAS TAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE STUDIJA Vilnius, 2017 BIBLIOGRAFINIO APRAŠO LAPAS Klimanskis S., Ivanauskas V., Kazėnas

More information

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO TEISĖS FAKULTETO PRIVATINĖS TEISĖS INSTITUTAS MIGLĖ MOTIEJŪNIENĖ VIEŠOJI TEISĖ

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO TEISĖS FAKULTETO PRIVATINĖS TEISĖS INSTITUTAS MIGLĖ MOTIEJŪNIENĖ VIEŠOJI TEISĖ MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO TEISĖS FAKULTETO PRIVATINĖS TEISĖS INSTITUTAS MIGLĖ MOTIEJŪNIENĖ VIEŠOJI TEISĖ KREDITORIŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS BANKROTO PROCESE Magistro baigiamasis darbas Darbo vadovas Doc.

More information

ISTORIJA PREZIDENTAS KAZYS GRINIUS KITŲ LIETUVOS PREZIDENTŲ ANTANO SMETONOS IR ALEKSANDRO STULGINSKIO VEIKLOS KONTEKSTE

ISTORIJA PREZIDENTAS KAZYS GRINIUS KITŲ LIETUVOS PREZIDENTŲ ANTANO SMETONOS IR ALEKSANDRO STULGINSKIO VEIKLOS KONTEKSTE ISTORIJA PREZIDENTAS KAZYS GRINIUS KITŲ LIETUVOS PREZIDENTŲ ANTANO SMETONOS IR ALEKSANDRO STULGINSKIO VEIKLOS KONTEKSTE Doc. dr. Mindaugas Tamošaitis Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakultetas

More information

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA metais

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA metais LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA 1990 2008 metais KRONIKA 1990 1990-03-11 Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba (Atkuriamasis Seimas), reikšdama Tautos valią, nutar ir iškilmingai paskelb,

More information

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS. Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Magistro diplominis darbas

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS. Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Magistro diplominis darbas KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Aplinkos ir darbo medicinos katedra OS VERTINIMU Magistro diplominis darbas Doc. KAUNAS, 2009 SANTRAUKA PRIE SVEIKATOS VERTINIMU medicinos katedra. Kaunas; 2009. 57 p. P.

More information

STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS PROJEKTO PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS

STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS PROJEKTO PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS PROJEKTO PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS Paraiškos teikiamos iki 2017 m. kovo 29 d., 13 val. Lietuvos laiku Vilnius 2017 Šis vadovas parengtas remiantis 2017 m. programos Erasmus+ 2

More information

Pasiūlymai institucinės sąrangos koncepcijos rengimui

Pasiūlymai institucinės sąrangos koncepcijos rengimui Pasiūlymai institucinės sąrangos koncepcijos rengimui Aleksandras Jocius El. p. Aleksandras.Jocius@kurklt.lt Įvadas Pagrindinis šių pasiūlymų tikslas paskatinti Vidaus reikalų ministeriją rengti institucinės

More information

Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo dešimtmetis. TIKSLAI kryptys rezultatai

Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo dešimtmetis. TIKSLAI kryptys rezultatai Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo dešimtmetis TIKSLAI kryptys rezultatai TURINYS Užsienio reikalų ministro sveikinimo žodis... 5 1 kuriame tradiciją... 6 2 bendradarbiavimo geografija... 8 3 bendradarbiavimo

More information

ERASMUS+ KA1 VEIKLOS PRAKTIKOS MOBILUMO ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS

ERASMUS+ KA1 VEIKLOS PRAKTIKOS MOBILUMO ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS PATVIRTINTA Šiaulių universiteto rektoriaus 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V- 480 ERASMUS+ KA1 VEIKLOS PRAKTIKOS MOBILUMO ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS 1.

More information

ATVIROS LIETUVOS FONDO METINĖ ATASKAITA METAI

ATVIROS LIETUVOS FONDO METINĖ ATASKAITA METAI ATVIROS LIETUVOS FONDO METINĖ ATASKAITA 2007-2008 METAI ĮŽANGA Atviros Lietuvos fondas (ALF) nepriklausoma, nevalstybinė, ne pelno organizacija, įkurta 1990 m. ALF misija puoselėti atvirą visuomenę, siekti

More information

Kultūrėjimo procesai modernioje Lietuvoje: bibliotekų ir kultūros centrų vaidmuo regionuose

Kultūrėjimo procesai modernioje Lietuvoje: bibliotekų ir kultūros centrų vaidmuo regionuose Filosofija. Sociologija. 2011. T. 22. Nr. 4, p. 483 492, Lietuvos mokslų akademija, 2011 Kultūrėjimo procesai modernioje Lietuvoje: bibliotekų ir kultūros centrų vaidmuo regionuose LILIJA KUBLICKIENĖ,

More information

SOCIOLOGO ĮVAIZDIS LIETUVOS VISUOMENĖJE: SPECIALISTŲ POREIKIS IR PASIŪLA

SOCIOLOGO ĮVAIZDIS LIETUVOS VISUOMENĖJE: SPECIALISTŲ POREIKIS IR PASIŪLA Mokslo darbai 95 SOCIOLOGO ĮVAIZDIS LIETUVOS VISUOMENĖJE: SPECIALISTŲ POREIKIS IR PASIŪLA Vida Česnuitytė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Socialinės politikos katedra Ateities

More information

Lietuvos Rytų politika: ar turime savo viziją?

Lietuvos Rytų politika: ar turime savo viziją? 2010 Nr. 2 (30) Lietuvos Rytų politika: ar turime savo viziją? Rytų Europos studijų centras 2010 m. vasario 5 d. įvyko LR Seimo iniciatyva organizuota konferencija Lietuvos Rytų politika : ar turime savo

More information

Valiutų kursų rizika ir jos valdymas Lietuvoje

Valiutų kursų rizika ir jos valdymas Lietuvoje ISSN 13921258. EKONOMIKA 2003 63 Valiutų kursų rizika ir jos valdymas Lietuvoje Rolandas Kau pys Doktorantas Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Finansų ir kredito katedra Saulėtekio al. 9, LT2040

More information

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS PRIVATINĖS TEISĖS KATEDRA

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS PRIVATINĖS TEISĖS KATEDRA VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS PRIVATINĖS TEISĖS KATEDRA Dieninio skyriaus (5 metų) V kurso VIII grupės studentės Eglės Šimulytės Magistrinis darbas SANDORIO NEGALIOJIMO PASEKMĖS IR SANDORIO

More information

Istorinis palikimas Ikikrikščioniškos Lietuvos regioninė ir vietos savivalda dar menkai ištirta. Atskiri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionai

Istorinis palikimas Ikikrikščioniškos Lietuvos regioninė ir vietos savivalda dar menkai ištirta. Atskiri Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionai LIETUVOS KELIAS SAVIVALDOS LINK ISTORINIS PALIKIMAS IR ŠIŲ DIENŲ PROBLEMŲ IŠTAKOS* Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir pasikeitus socialinei bei ekonominei sistemai, iškilo būtinybė reformuoti teritorijos

More information

CURRICULUM VITAE Gyvenimo aprašymas TADAS LIMBA El. paštas: Gimimo data: ;

CURRICULUM VITAE Gyvenimo aprašymas TADAS LIMBA El. paštas: Gimimo data: ; CURRICULUM VITAE Gyvenimo aprašymas TADAS LIMBA El. paštas: tlimba@mruni.eu Gimimo data: 1976 04 03; KALBOS: Gimimo vieta: Vilnius, Lietuva; Gyvenamoji vieta: Vilnius, Lietuva; Pilietybė: Lietuvos Respublikos;

More information

Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus

Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus 2010 UDK 325.1:316.6(474.5) Si-112 Tyrimo ataskaitą parengė: dr. Audra Sipavičienė, dr. Vladas Gaidys, Mantas Jeršovas Tyrimą užsakė: IOM OIM

More information

TURTO PATIKĖJIMO TEISĖ IR JOS YPATUMAI LIETUVOS CIVILINĖJE TEISĖJE

TURTO PATIKĖJIMO TEISĖ IR JOS YPATUMAI LIETUVOS CIVILINĖJE TEISĖJE ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJOS SOCIETAL STUDIES 2011, 3(3), p. 1095 1110. TURTO PATIKĖJIMO TEISĖ IR JOS YPATUMAI LIETUVOS CIVILINĖJE TEISĖJE Justas Sakavičius

More information

VIDMANTAS VYŠNIAUSKAS. GIEDRė BALTRUŠAITYTė

VIDMANTAS VYŠNIAUSKAS. GIEDRė BALTRUŠAITYTė ISSN 2029-4573 (Print), ISSN 2335-8777 (Online) KULTŪRA IR VISUOMENĖ. Socialinių tyrimų žurnalas 2015 6 (1) http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.6.1.6 VIDMANTAS VYŠNIAUSKAS Vytauto Didžiojo universitetas

More information

Prasmingų darbų Tėvynei!

Prasmingų darbų Tėvynei! 2010 M. 12/492 ISSN 1732 0135 Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Marija Remienė, Jono Basanavičiaus premijos laureatė... 4 tėvynėje Vilniuje vyko LR Seimo ir PLB komisijos 2010 m. rudens sesija...

More information

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Nr.2 (18) VERSUS AUREUS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Nr.2 (18) VERSUS AUREUS VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS 2014 Nr.2 (18) VERSUS AUREUS LIETUVIŲ MIGRACIJOS IR DIASPOROS STUDIJOS ISSN 1822-5152 (spausdintas) ISSN 2351-6461 (internetinis) 2014 Nr. 2 (18) TURINYS CONTENTS ŠIUOLAIKINIAI

More information

SUNKUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS PAGAL LIETUVOS IR UŢSIENIO ŠALIŲ BAUDŢIAMUOSIUS ĮSTATYMUS

SUNKUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS PAGAL LIETUVOS IR UŢSIENIO ŠALIŲ BAUDŢIAMUOSIUS ĮSTATYMUS VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS BAUDŢIAMOSIOS JUSTICIJOS KATEDRA Dieninės studijų formos V kurso baudţiamosios justicijos studijų atšakos studentės Monikos Raţukaitės MAGISTRO DARBAS SUNKUS SVEIKATOS

More information

Point prevalence studies on HCAI and AB usage. Lithuanian experience. Rolanda Valinteliene, Institute of Hygiene,

Point prevalence studies on HCAI and AB usage. Lithuanian experience. Rolanda Valinteliene, Institute of Hygiene, Point prevalence studies on HCAI and AB usage. Lithuanian experience Rolanda Valinteliene, Institute of Hygiene, rolanda.valinteliene@hi.lt Main issues Methodology Protocol Data collection PPS history

More information

Nordplus Higher Education programos pristatymas

Nordplus Higher Education programos pristatymas Nordplus Higher Education programos pristatymas Vitalijus Zenčenko Aukštojo mokslo programų skyriaus projektų koordinatorius Viešbutis Panorama, Vilnius 2014-02-19 Turinys Apie Nordplus Nordplus Higher

More information

Algis Norvilas. Tauta, kalba ir. leidykla

Algis Norvilas. Tauta, kalba ir. leidykla Algis Norvilas Tauta, kalba ir tapatybė Vilniaus universiteto leidykla VILNIUS / 2012 UDK 323.1(474.5) No-99 Apsvarstė ir rekomendavo išleisti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto taryba (2012 m.

More information

ILMA DAUBARIENĖ. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Verslo teisės katedra El. p.

ILMA DAUBARIENĖ. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Verslo teisės katedra El. p. CC BY-NC-ND ISSN 1392-6195 (print) ISSN 2029-2058 (online) JURISPRUDENCIJA 2015, 22(2) PIRMENYBĖS VIENAM KREDITORIUI SUTEIKIMAS KAIP ACTIO PAULIANA SĄLYGA: TREČIOJO ASMENS NESĄŽININGUMO AIŠKINIMO NACIONALINIŲ

More information

Experience in supporting young entrepreneurs and innovative business

Experience in supporting young entrepreneurs and innovative business Experience in supporting young entrepreneurs and innovative business Ramune Grigonyte KTU Regional Science Park Plustex - OPENING WORKSHOP 29th March, 2012 Prato, Italy Presentation overview About us What

More information

(0i. fci ARBITRAŽO. m Q_ TGS BALTIC. Draudimo piktnaudžiauti paraleliniu procesu arbitraže teisinė prigimtis. Korporatyviniai ginčai ir arbitražas

(0i. fci ARBITRAŽO. m Q_ TGS BALTIC. Draudimo piktnaudžiauti paraleliniu procesu arbitraže teisinė prigimtis. Korporatyviniai ginčai ir arbitražas 2017 111 vn Korporatyviniai ginčai ir arbitražas The new emergency arbitrator provisions and other options for urgent relief under the 2014 LCIA rules Šalių atstovavimo tarptautiniame arbitraže gairės

More information

Signatur Autor(en), Herausgeber Titel Ort Jahr AuflaBand ISBN Y (LT) I 11 Sauliūnas, D. Noriu būti teisininkas Vilnius

Signatur Autor(en), Herausgeber Titel Ort Jahr AuflaBand ISBN Y (LT) I 11 Sauliūnas, D. Noriu būti teisininkas Vilnius Y (LT) I 11 Sauliūnas, D. Noriu būti teisininkas Vilnius 2000 9986-567-34-3 Y (LT) I 12 Löber, L. Der Markt Litauen. Das neue Wirtschafts-und Finanzsystem. Eine Marktstudie für den ausländischen Investor

More information

AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS LEIDINYS 1985 M. LITHUANIAN AMERICAN COUNCIL, INC West 63rd Street, Chicago, IL 60629

AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS LEIDINYS 1985 M. LITHUANIAN AMERICAN COUNCIL, INC West 63rd Street, Chicago, IL 60629 AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS LEIDINYS 1985 M. LITHUANIAN AMERICAN COUNCIL, INC. 2606 West 63rd Street, Chicago, IL 60629 GELBĖJIMAS TREMTINIŲ IŠ MASKVOS LETENŲ Baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir Sovietų

More information

Jonas Laužikas neįgaliųjų mokslinimo ir auklėjimo pradininkas Lietuvoje

Jonas Laužikas neįgaliųjų mokslinimo ir auklėjimo pradininkas Lietuvoje Pedagogika / Pedagogy 2018, t. 129, Nr. 1, p. 61 76 / Vol. 129, No. 1, pp. 61 76, 2018 Jonas Laužikas neįgaliųjų mokslinimo ir auklėjimo pradininkas Lietuvoje Marijona Barkauskaitė 1, Vilius Šadauskas

More information

Euro įvedimo teisiniai aspektai. Magnusson ir partneriai vadovaujanti partnerė advokatė Ligita Ramanauskaitė

Euro įvedimo teisiniai aspektai. Magnusson ir partneriai vadovaujanti partnerė advokatė Ligita Ramanauskaitė Euro įvedimo teisiniai aspektai Magnusson ir partneriai vadovaujanti partnerė advokatė Ligita Ramanauskaitė Berlin Copenhagen Gothenburg Helsinki Kaunas Kiev Malmö Minsk Moscow Oslo Riga Stockholm Tallinn

More information

Tapk Erasmus studentu. Informacija būsimam Erasmus studentui

Tapk Erasmus studentu. Informacija būsimam Erasmus studentui Tapk Erasmus studentu Informacija būsimam Erasmus studentui Turinys Europos Sąjungos Mokymosi visą gyvenimą (mvg) programa 4 ES mvg Erasmus programa 6 Erasmus studentų mobilumas 9 Erasmus studentų atranka

More information

ARABŲ ĮVAIZDŽIO TRANSFORMACIJOS LIETUVOS SPAUDOJE

ARABŲ ĮVAIZDŽIO TRANSFORMACIJOS LIETUVOS SPAUDOJE VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS KATEDRA Rimgailė Masiulytė ARABŲ ĮVAIZDŽIO TRANSFORMACIJOS LIETUVOS SPAUDOJE Magistro baigiamasis darbas

More information

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS RYŠIAI SU IŠEIVIJA JAV: ANTANO ŽMUIDZINAVIČIAUS ATVEJIS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS RYŠIAI SU IŠEIVIJA JAV: ANTANO ŽMUIDZINAVIČIAUS ATVEJIS LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS RYŠIAI SU IŠEIVIJA JAV: ANTANO ŽMUIDZINAVIČIAUS ATVEJIS Mindaugas Nefas ABSTRACT The paper analyses the relations between the Lithuanian Riflemen s Union (LRU) and the diaspora

More information

Profesinis rengimas ir darbo rinka l: nacionalinis viešosios politikos lygmuo*

Profesinis rengimas ir darbo rinka l: nacionalinis viešosios politikos lygmuo* ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA. 2004 12 Profesinis rengimas ir darbo rinka l: nacionalinis viešosios politikos lygmuo* Arūnas Poviliūnas Docentas socialinių mokslų daktaras Vilniaus universiteto

More information

V.ANDRIUKAITIS: MAN IMPONUOJA SSRS IR. 4,99 Lt sausio 14

V.ANDRIUKAITIS: MAN IMPONUOJA SSRS IR. 4,99 Lt sausio 14 APKLAUSA: LIETUVOS GYVENTOJAI NESIŽAVI NAUJĄJA VYRIAUSYBE 8 p. V.ANDRIUKAITIS: MAN IMPONUOJA SSRS IR DIDŽIOSIOS BRITANIJOS SVEIKATOS APSAUGOS SISTEMOS 9 p. 4,99 Lt www.veidas.lt 2013 sausio 14 Nr. 3 METŲ

More information

MOTERŲ NUSIKALSTAMUMAS KAIP SOCIALINĖ PROBLEMA PIRMOJOJE LIETUVOS RESPUBLIKOJE

MOTERŲ NUSIKALSTAMUMAS KAIP SOCIALINĖ PROBLEMA PIRMOJOJE LIETUVOS RESPUBLIKOJE ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS HUMANITARINIS FAKULTETAS ISTORIJOS KATEDRA KORNELIJA JURGAITYTĖ Bakalauro studijų programos Istorija IV kurso studentė MOTERŲ NUSIKALSTAMUMAS KAIP SOCIALINĖ PROBLEMA PIRMOJOJE LIETUVOS

More information

Žemės ūkio paskirties žemės rinkos raida

Žemės ūkio paskirties žemės rinkos raida ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI. 2014. T. 21. Nr. 1. P. 23 36 Lietuvos mokslų akademija, 2014 Žemės ūkio paskirties žemės rinkos raida Marius Aleknavičius, Pranas Aleknavičius Aleksandro Stulginskio universitetas,

More information

SOCIALINIS DARBAS PATIRTIS IR METODAI (1)

SOCIALINIS DARBAS PATIRTIS IR METODAI (1) SOCIALINIS DARBAS PATIRTIS IR METODAI 2016 17 (1) ISSN 2029-0470 (spausdintas) ISSN 2029-5820 (internetinis) http://dx.doi.org/10.7220/2029-5820.17.1 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS SOCIALINIO

More information

VERSLO ORGANIZAVIMO TEISINĖS FORMOS (KODAS 10838) PROGRAMA ĮVADAS

VERSLO ORGANIZAVIMO TEISINĖS FORMOS (KODAS 10838) PROGRAMA ĮVADAS VERSLO ORGANIZAVIMO TEISINĖS FORMOS (KODAS 10838) PROGRAMA ĮVADAS PATVIRTINTA Teisės fakulteto tarybos 2010 m. Gegužės 10 d. nutarimu Nr. 1T- 40 Verslo organizavimo teisinių formų studijų pamatą sudaro

More information

VK EKF bibliotekoje gautos knygos

VK EKF bibliotekoje gautos knygos VK EKF bibliotekoje gautos knygos 2016 m. lapkritis - 2017 m. kovas Statistika 1. BARTOSEVIČIENĖ, Vlada. Ekonominės statistikos pagrindai: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2011. 112 p. ISBN 978-9955-25-841-4

More information

MOKYKLŲ MAINŲ PARTNERYSČIŲ (KA229) PROJEKTŲ PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS

MOKYKLŲ MAINŲ PARTNERYSČIŲ (KA229) PROJEKTŲ PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS MOKYKLŲ MAINŲ PARTNERYSČIŲ (KA229) PROJEKTŲ PARAIŠKOS PILDYMO VADOVAS Paraiškos teikiamos iki 2018 m. kovo 21 d., 13 val. Lietuvos laiku Vilnius 2018 Šis vadovas parengtas remiantis 2018 m. programos Erasmus+

More information

CONCEPT OF THE RIGHT TO HEALTH CARE

CONCEPT OF THE RIGHT TO HEALTH CARE ISSN 1392 6195 (print) ISSN 2029 2058 (online) jurisprudencija jurisprudence 2011, 18(1), p. 269 286. CONCEPT OF THE RIGHT TO HEALTH CARE Paulius Čelkis, Eglė Venckienė Mykolas Romeris University, Faculty

More information

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO SOCIALINĖS EDUKACIJOS FAKULTETAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO SOCIALINĖS EDUKACIJOS FAKULTETAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO SOCIALINĖS EDUKACIJOS FAKULTETAS LIETUVOS SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ ASOCIACIJA TARPTAUTINIS MOKSLINIS SIMPOZIUMAS POZITYVIOJI

More information

TRACHEOSTOMOS PRIEŽIŪRA: SLAUGYTOJO KOMPETENCIJOS UGDYMAS PER PATIRTĮ - NUO NAUJOKO IKI EKSPERTO

TRACHEOSTOMOS PRIEŽIŪRA: SLAUGYTOJO KOMPETENCIJOS UGDYMAS PER PATIRTĮ - NUO NAUJOKO IKI EKSPERTO SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 2335-867X 2013, 23 tomas, Nr. 4, p. 119-123 doi:10.5200/sm-hs.2013.102 SLAUGA / NURSING 119 TRACHEOSTOMOS PRIEŽIŪRA: SLAUGYTOJO KOMPETENCIJOS UGDYMAS PER PATIRTĮ

More information

RYTŲ IR PIETRYČIŲ LIETUVOS LENKŲ MOKYKLOS: METAI. Įvadas

RYTŲ IR PIETRYČIŲ LIETUVOS LENKŲ MOKYKLOS: METAI. Įvadas ISSN 0202-3342 LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS. 2011 METAI, 1. VILNIUS, 2012 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY. 2011/1. VILNIUS, 2012 VITALIJA STRAVINSKIENĖ RYTŲ IR PIETRYČIŲ LIETUVOS LENKŲ MOKYKLOS: 1947-1959

More information

VILNIUS UNIVERSITY THE LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY MARTYNAS JAKULIS HOSPITALS IN VILNIUS IN THE SIXTEENTH TO EIGHTEENTH CENTURIES

VILNIUS UNIVERSITY THE LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY MARTYNAS JAKULIS HOSPITALS IN VILNIUS IN THE SIXTEENTH TO EIGHTEENTH CENTURIES VILNIUS UNIVERSITY THE LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY MARTYNAS JAKULIS HOSPITALS IN VILNIUS IN THE SIXTEENTH TO EIGHTEENTH CENTURIES Summary of Doctoral Dissertation Humanities, History (05 H) Vilnius,

More information

KAUNO KOLEGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGA (valstybinis kodas - 653B70005) VERTINIMO IŠVADOS

KAUNO KOLEGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGA (valstybinis kodas - 653B70005) VERTINIMO IŠVADOS STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRAS KAUNO KOLEGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGA (valstybinis kodas - 653B70005) VERTINIMO IŠVADOS EVALUATION REPORT OF GENERAL PRACTICE NURSING (state code

More information

Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams

Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams Mokslo studija Egidija Ramanauskaitė, J. Rimas Vaišnys, Aušra Kairaitytė, Andrius Buivydas Vytauto Didžiojo universitetas Kaunas,

More information

AMBICINGAS DEŠIMTMETIS:

AMBICINGAS DEŠIMTMETIS: VILNIAUS UNIVERSITETAS AMBICINGAS DEŠIMTMETIS: Lietuvos užsienio politika 2OO4 2O14 Sudarytoja Dovilė Jakniūnaitė Vilniaus universiteto leidykla VILNIUS 2015 UDK 327(474.5)(091)"20" Am19 Apsvarstė ir rekomendavo

More information

Marek Komaiško, Gintautas Bureika

Marek Komaiško, Gintautas Bureika 20-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos Mokslas Lietuvos ateitis teminės konferencijos TRANSPORTO INŽINERIJA IR VADYBA, vykusios 2017 m. gegužės 12 d. Vilniuje, straipsnių rinkinys Proceedings of the

More information

ŠEIMOS IR MOKYKLOS VAIDMUO LIETUVYBĖS IŠLAIKYME

ŠEIMOS IR MOKYKLOS VAIDMUO LIETUVYBĖS IŠLAIKYME ŠEIMOS IR MOKYKLOS VAIDMUO LIETUVYBĖS IŠLAIKYME Prie tėvynės, prie ištikimosios prisijunk, prie jos laikykis visa savo širdimi : čia yra tavo jėgos šaknys. (J. F. Schiller, Vilius Telis, 2,1.) 1. Kodėl

More information

KAIP ATRENKAMI KANDIDATAI?

KAIP ATRENKAMI KANDIDATAI? ASSIST (American Secondary Schools for International Students and Teachers Amerikos vidurinės mokyklos užsienio moksleiviams ir mokytojams) tai JAV privačių mokyklų asociacijos narių įsteigta ne pelno

More information

LAISVËS ATËMIMU IKI GYVOS GALVOS NUTEISTØ ASMENØ LYGTINIS PALEIDIMAS: TARPTAUTINIAI STANDARTAI, UÞSIENIO ÐALIØ PATIRTIS IR PASIÛLYMAI LIETUVAI 1

LAISVËS ATËMIMU IKI GYVOS GALVOS NUTEISTØ ASMENØ LYGTINIS PALEIDIMAS: TARPTAUTINIAI STANDARTAI, UÞSIENIO ÐALIØ PATIRTIS IR PASIÛLYMAI LIETUVAI 1 Laisvës atëmimu iki gyvos galvos nuteistø asmenø lygtinis paleidimas: tarptautiniai standartai, uþsienio ðaliø patirtis ir pasiûlymai Lietuvai ISSN 1392-1592. TEISËS PROBLEMOS. 2008. Nr. 4 (62) Dr. Skirmantas

More information

2018 m. programos Erasmus+ kvietimas teikti paraiškas Bendrojo ugdymo sektorius

2018 m. programos Erasmus+ kvietimas teikti paraiškas Bendrojo ugdymo sektorius 2018 m. programos Erasmus+ kvietimas teikti paraiškas Bendrojo ugdymo sektorius 2018-01-09 Vytautas Pačiauskas Bendrojo ugdymo programų skyriaus vadovas Erasmus+ KA1 Mobilumas mokymosi tikslais KA2 Strateginės

More information

II. EDUKOLOGIJA LIETUVOS SUAUGUSIŲJŲ UGDYMO SISTEMOS YPATUMAI

II. EDUKOLOGIJA LIETUVOS SUAUGUSIŲJŲ UGDYMO SISTEMOS YPATUMAI 46 SOCIALINIS DARBAS 2009 m. Nr. 8(1) II. EDUKOLOGIJA LIETUVOS SUAUGUSIŲJŲ UGDYMO SISTEMOS YPATUMAI Dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Edukacinės

More information

Lietuva tarptautinėje misijoje afganistane afganistano goro provincijos atkūrimo grupė

Lietuva tarptautinėje misijoje afganistane afganistano goro provincijos atkūrimo grupė Lietuva tarptautinėje misijoje afganistane afganistano goro provincijos atkūrimo grupė 2005 2013 Lithuania in the multinational mission in afganistan ProvinciaL reconstruction team of ghor 2005 2013 Lietuva

More information

LIETUVOS IR LENKIJOS SANTYKIAI TARPUKARIU: PIRMIEJI ATŠILIMO POŽYMIAI

LIETUVOS IR LENKIJOS SANTYKIAI TARPUKARIU: PIRMIEJI ATŠILIMO POŽYMIAI LIETUVOS IR LENKIJOS SANTYKIAI TARPUKARIU: PIRMIEJI ATŠILIMO POŽYMIAI Arūnas Gumuliauskas ABSTRACT The article is devoted to the new historical investigations on the problem of Lithuanian Polish relations

More information

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS LAIKRAŠTIS ŠIAULIAMS

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS LAIKRAŠTIS ŠIAULIAMS UŽ LAIMINGUS 1 ŽMONES LAIMINGAME SAULĖS MIESTE LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS LAIKRAŠTIS ŠIAULIAMS Savivaldybės tarybos ir mero rinkimai. LVŽS SĄRAŠAS, KURĮ GALITE REITINGUOTI KANDIDATO NUMERIS

More information

Jurga Sadauskienė ŽEMAIČIŲ ETNIŠKUMO PAIEŠKOS PETRO KALNIAUS MONOGRAFIJOJE ŽEMAIČIAI

Jurga Sadauskienė ŽEMAIČIŲ ETNIŠKUMO PAIEŠKOS PETRO KALNIAUS MONOGRAFIJOJE ŽEMAIČIAI RECENZIJOS, ANOTACIJOS 295 žanrai, kaip anekdotai, skaičiuotės, šiurpės, burtai, yra tapę savotiškomis aktualijomis. Šią situaciją nesunku paaiškinti: nūdienos vaikai nesidomi tradiciniais senaisiais folkloro

More information

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ PATIRTIS DARBO RINKOJE

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ PATIRTIS DARBO RINKOJE ISSN 1822-6760. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2012. Vol. 33. Nr. 4. Scentific journal. AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ PATIRTIS DARBO RINKOJE Renata Žvirelienė,

More information

Sudarė REGINA LAUKAITYTĖ

Sudarė REGINA LAUKAITYTĖ LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Sudarė REGINA LAUKAITYTĖ VILNIUS, 2014 UDK 94(474.5) 1944/1953 St33 Knygos leidybą finansavo lietuvos mokslo taryba Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009 2015 metų programa

More information

TAUTINIŲ bendrijų. naujienos. Nr. 1 (48) Žydų dainų ir šokių ansamblio Fajerlech (Vilnius) šokėjos. Vlado Uznevičiaus nuotr.

TAUTINIŲ bendrijų. naujienos. Nr. 1 (48) Žydų dainų ir šokių ansamblio Fajerlech (Vilnius) šokėjos. Vlado Uznevičiaus nuotr. TAUTINIŲ bendrijų naujienos 2014 Nr. 1 (48) Vlado Uznevičiaus nuotr. Žydų dainų ir šokių ansamblio Fajerlech (Vilnius) šokėjos. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija išleido 2014 metų tautinių mažumų

More information

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA Dr. Vytautas Majauskas, Tarybos prezidiumo pirmininkas, 6 Sea Gull Terrace Ormond Beach, FL 32074 Vytas Petrulis, Tarybos prezidiumo sekretorius, 30115 Brookview Livonia,

More information

HEMODIALIZĖS SKYRIUJE DIRBANČIŲ MEDICINOS DARBUOTOJŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ IR JŲ ĮTAKOS SVEIKATAI ANALIZĖ

HEMODIALIZĖS SKYRIUJE DIRBANČIŲ MEDICINOS DARBUOTOJŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ IR JŲ ĮTAKOS SVEIKATAI ANALIZĖ 106 BIOMEDICINA / BIOMEDICINE SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2014, 24 tomas, Nr. 4, p. 106-110 doi:10.5200/sm-hs.2014.076 HEMODIALIZĖS SKYRIUJE DIRBANČIŲ MEDICINOS

More information

GYVENIMO APRAŠYMAS. Vardas: ROMA Pavardė: ADOMAITIENĖ Gimimo data ir vieta: , Mažeikiai Mokslinis vardas, Soc. m. dr.

GYVENIMO APRAŠYMAS. Vardas: ROMA Pavardė: ADOMAITIENĖ Gimimo data ir vieta: , Mažeikiai Mokslinis vardas, Soc. m. dr. GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: ROMA Pavardė: ADOMAITIENĖ Gimimo data ir vieta: 1973-06-11, Mažeikiai Mokslinis vardas, Soc. m. dr. laipsnis: Pareigos: Lektorė Darbo tel.: + 370 5 2366154

More information

Baltijos kelias išsivadavimo simbolis

Baltijos kelias išsivadavimo simbolis ISSN 2029 011X. Gimtasai kraštas. 2009 Bronislovas Genzelis visuomenė Baltijos kelias išsivadavimo simbolis Baltijos kelias vienas iš įspūdingiausių reiškinių pasaulio politinės kultūros istorijoje. Unikali

More information

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Linas Staršelskis NAUJOS PASLAUGOS ĮVEDIMAS Į ERASMUS+ RINKĄ. Magistro baigiamasis darbas

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Linas Staršelskis NAUJOS PASLAUGOS ĮVEDIMAS Į ERASMUS+ RINKĄ. Magistro baigiamasis darbas VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA Linas Staršelskis NAUJOS PASLAUGOS ĮVEDIMAS Į ERASMUS+ RINKĄ Magistro baigiamasis darbas Verslas ir entreprenerystė studijų

More information

Mieli fakulteto bendruomen s nariai,

Mieli fakulteto bendruomen s nariai, FILOSOFIJOS FAKULTETO INFORMACINIS BIULETENIS 2008 M. RUGSöJO MöNUO Nr. 6 Mieli fakulteto bendruomen s nariai, Sveikiname prasid jus naujiems 2008-2009 studijų ir mokslo metams ir linkime Jums s kmingų

More information

The Expression of Anxiety Among Women Before Cesarean Section and Other Operations: A Comparative Analysis

The Expression of Anxiety Among Women Before Cesarean Section and Other Operations: A Comparative Analysis 104 :104-10 The Expression of Anxiety Among Women Before Cesarean Section and : A Comparative Analysis Faculty of Health Care, Kaunas College/University of Applied Sciences, Lithuania Key Words: preoperative

More information

KADA SUSIFORMAVO LIETUVOS VALSTYBĖ: DU POŽIŪRIAI Į VIENĄ PROBLEMĄ

KADA SUSIFORMAVO LIETUVOS VALSTYBĖ: DU POŽIŪRIAI Į VIENĄ PROBLEMĄ ISSN 1392-1274. TEISĖ 2004 51 KADA SUSIFORMAVO LIETUVOS VALSTYBĖ: DU POŽIŪRIAI Į VIENĄ PROBLEMĄ Beatričė Bakanauskaitė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto V kurso studentė Saulėtekio al. 9,1 rūmai,

More information

LLP / ERASMUS PRAKTIKĄ ATLIEKANČIŲ STUDENTŲ ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS

LLP / ERASMUS PRAKTIKĄ ATLIEKANČIŲ STUDENTŲ ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS PATVIRTINTA Šiaulių universiteto rektoriaus 2009 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. ST-66 LLP / ERASMUS PRAKTIKĄ ATLIEKANČIŲ STUDENTŲ ADMINISTRAVIMO ŠIAULIŲ UNIVERSITETE PROCEDŪROS APRAŠAS I. BENDROJI DALIS

More information

Kaimo verslumas: geroji bendruomenių patirtis Rural enterpreneurship: good experience of communities

Kaimo verslumas: geroji bendruomenių patirtis Rural enterpreneurship: good experience of communities Kaimo verslumas: geroji bendruomenių patirtis Rural enterpreneurship: good experience of communities 1 Kaimo verslumas: geroji bendruomenių patirtis Rural enterpreneurship: good experience of communities

More information

APB Vaičiūnas ir Vaičiūnas, V.Kudirkos g. 4-1A, Vilnius Telefonas(-ai) Mobilusis telefonas: Faksas(-ai)

APB Vaičiūnas ir Vaičiūnas, V.Kudirkos g. 4-1A, Vilnius Telefonas(-ai) Mobilusis telefonas: Faksas(-ai) GYVENIMO APRAŠYMAS ASMENINĖ INFORMACIJA Vardas (-ai) Pavardė (-és) Adresas(-ai) APB Vaičiūnas ir Vaičiūnas, V.Kudirkos g. 4-1A, Vilnius Telefonas(-ai) +370 5 2130381 Mobilusis telefonas: +370 685 67649

More information

APB Vaičiūnas ir Vaičiūnas, V.Kudirkos g. 4-1A, Vilnius Telefonas(-ai) Mobilusis telefonas: Faksas(-ai)

APB Vaičiūnas ir Vaičiūnas, V.Kudirkos g. 4-1A, Vilnius Telefonas(-ai) Mobilusis telefonas: Faksas(-ai) GYVENIMO APRAŠYMAS ASMENINĖ INFORMACIJA Vardas (-ai) Pavardė (-és) Adresas(-ai) APB Vaičiūnas ir Vaičiūnas, V.Kudirkos g. 4-1A, Vilnius Telefonas(-ai) +370 5 2130381 Mobilusis telefonas: +370 685 67649

More information

Projektas Inovatyvus ir atviras mokytojas - sparnai mokinio sėkmei

Projektas Inovatyvus ir atviras mokytojas - sparnai mokinio sėkmei Projektas Inovatyvus ir atviras mokytojas - sparnai mokinio sėkmei 2015-11-24 Inovatyvus ir atviras mokytojas - sparnai mokinio sėkmei Erasmus+ programos darbuotojų mobilumo projektu (KA1) siekiama tobulinti

More information

Filosofija. Sociologija T. 20. Nr. 4, p , Lietuvos mokslų akademija, 2009, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009

Filosofija. Sociologija T. 20. Nr. 4, p , Lietuvos mokslų akademija, 2009, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009 Filosofija. Sociologija. 2009. T. 20. Nr. 4, p. 259 270, Lietuvos mokslų akademija, 2009, Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009 Branduolinės energetikos diskursai Lietuvos žiniasklaidoje ir viešojoje

More information