ISSN dailë 2017/2. art

Transcription

1 ISSN dailë 2017/2 art

2 Karolina Freino. Santaka. Paminklas Emmai Goldman Nemuno ir Neries santaka. 11-osios Kauno bienalės paroda Yra ir nėra. Karolinos Freino nuotrauka Mieli žurnalo dailė skaitytojai, Lietuvoje nesibaigiant diskusijoms apie paminklus, naujus architektūrinius akibrokštus, miesto erdvių pertvarkymus, žurnalas Dailė nelieka nuošalyje ir įsijungia į šį aktualų diskursą. Todėl šiame numeryje toliau plėtosime šiemet pradėtą temą apie meną viešoje erdvėje jūsų laukia įdomus pokalbis su menininkais Nomeda ir Gediminu Urbonais. Klausime, ką menininkų studijų vieta pasako apie patį miestą ir jo perspektyvas. Domėsimės, kuo svarbus Lietuvoje stiprėjantis galerijų savaitgalio fenomenas ir kokius tinklus jis kuria mieste. Prisimindami 11-osios Kauno bienalės pagrindinę parodą, išsidėsčiusią įvairiose miesto erdvėse, kartu kelsime klausimą apie paminklinimo (ne)galimybes. O keliaudami po pasaulį iš arčiau pažvelgėme į ilgai lauktus ir vienus svarbiausių pastarojo pusmečio meno renginių, šiame numeryje pateiksime savo kritiką ir įspūdžius iš Venecijos bienalės, Miunsterio skulptūrų projekto ir documentos. Personalijų skiltyje jūsų lauks pažintis su keturiais ryškiais ir skirtingais kūrėjais, tai: Jurga Šarapova, Mikalojus Povilas Vilutis, Mindaugas Gapševičius ir Kęstutis Kasparavičius. Taip pat prisiminsime Vytauto Eigirdo ( ), Kazio Varnelio ( ) ir Henriko Šalkausko ( ) asmenybes bei jų kūrybos palikimą. Ir galiausiai bandysime ieškoti atsakymo, kokios yra šiuolaikinio meno kolekcionavimo galimybės. Su autoritetingais pašnekovais kalbėjomės, kaip tampama kolekcionieriumi, kaip gimsta kolekcija ir kokią naudą ji suteikia jos savininkui. Karolina Tomkevičiūtė Dear reader of dailė magazine, As discussions centred on monuments, together with the new instances of architectural impertinence and transformations of urban spaces, continue to rock Lithuania, dailė magazine also puts its oar into these turbulent waters. Therefore, this issue retains this year s focus on art in public spaces. This theme reopens by an engaging interview with Nomeda and Gediminas Urbonas. We look around artists studios wondering how their location shapes the city character and its prospects. We explore the Gallery Weekend tradition as taking root in Lithuania and analyse what networks it creates for the town and why that matters. Making rounds of the main exhibition venues of Kaunas 11th Biennial, we inevitably assume responsibility for the question of (im)possibility of monumentalization. Our world travels gave us an insider look into this past half-a-year major art events: dailė carries our criticism and impressions from the Venice Biennial, the Skulptur Projekte Münster and, of course, documenta. The section dedicated to individual artists this time introduces four prominent and different personalities: Jurga Šarapova, Mikalojus Povilas Vilutis, Mindaugas Gapševičius and Kęstutis Kasparavičius. We also revisit the legacy and life of the artists Vytautas Eigirdas ( ), Kazys Varnelis ( ) and Henrikas Šalkauskas ( ). Finally, we try to look for answers regarding opportunities for collecting the contemporary art. The reader will find a conversation with experts in the field on how one becomes a collector and how a new collection begins, bringing different types of value to its owner. Karolina Tomkevičiūtė

3 dailë 2017/2 art artseria Vilnius, 2017 Lietuvos dailininkų sąjungos žurnalas / Art Review of Lithuanian Artists Association (70)

4 2 Redakcinė taryba Editorial Board dr. Lolita Jablonskienė, dailėtyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė dr. Viktoras Liutkus, dailėtyrininkas dr. Ramutė Rachlevičiūtė, dailėtyrininkė, Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijos prezidentė Diana Stomienė, Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė Edita Utarienė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, dailėtyrininkė Saulė Mažeikaitė-Teiberė, Dailininkų sąjungos leidyklos direktorė Sudarytoja Editor in Chief Karolina Tomkevičiūtė Dizainerė Designer Ramunė Januševičiūtė Kalbos redaktorė Lithuanian Language Editor Vilija Sereikaitė-Jarutienė Vertėja Translator Irena Jomantienė Platinimas Distribution Brigita Misiuvienė Žurnalą remia This publication was made possible through subsidiary of: Iš SRTRF projektui Dailės procesų analizė ir sklaida žurnale Dailė 2017 m. skirta 20 tūkst. eurų. Žurnale Dailė 2017/2 parama skirta rubrikoms: Menas viešoje erdvėje (p. 4 10, 12 14), Kolekcija (p ), Parodos, projektai (p , 32 34, 36 40, 42 44), Personalijos (p , 60 62, 70 72, 74 76, 78 80), Pasaulis (p , 92 93, 95, ), Palikimas (p , , ), Kaleidoskopas (p ), Kronika (p ) artseria, Dailininkų sąjungos leidykla, 2017 Leidžiamas nuo 1960 m., atnaujintas 1997 m. Nuo 1999 m. eina du kartus per metus Nr. 70 ISSN Prenumeratos indeksas 5288 Žurnale spausdinamų straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone Dailininkų sąjungos leidykla artseria Vokiečių g. 4/2, LT Vilnius tel. (8 5) el. paštas: knygos@artseria.lt; artseria@gmail.com Tiražas 700 egz. Spausdino Printed by AB Spauda Laisvės pr. 60, LT-05120, Vilnius, Lietuva Viršelio 1 psl. Jurga Šarapova. Grėbla. Fragmentas iš diptiko Dalgis ir grėbla, Mitologinių tėvų projektas. 2011, antrinės tekstilės žaliavos, autorinė miniatiūros technika (audimas ir siuvimas), cm Viršelio 4 psl. Povilas Mikalojus Vilutis. Kleopatra. 1977, šilkografija, 28,2 16,2 cm. MO muziejaus kolekcija Dėkojame Nacionalinei dailės galerijai, Lietuvos dailės muziejui, Lietuvos nacionaliniam muziejui, MO muziejui, Lietuvos išeivijos dailės fondui, Lewben Art Foundation, advokatų kontorai Ellex Valiunas, Creative Foundation for Folkestone Triennial, Vilniaus universiteto bibliotekos grafikos kabinetui, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, Kauno bienalei, LDS galerijoms Arka, Meno parkas ir Pamėnkalnio galerijai bei visiems dailininkams už galimybę pasinaudoti iliustracine medžiaga.

5 turinys contents 3 tema: menas viešoje erdvėje theme: art in a public space 4 Nomeda ir Gediminas Urbonai: viešosios erdvės nuo meninių praktikų iki akademinio diskurso Nomeda and Gediminas Urbonas: public spaces from artistic practice to academic discourse 12 Menininkai ir viešasis (miesto) interesas: pasakyk, kur yra tavo studija, ir aš pasakysiu, kokiame mieste tu gyveni The artists and public (civic) interest: tell me where your studio is, and I ll tell you where you are based Vytautas Michelkevičius kolekcija collection 16 Šiuolaikinio meno kolekcionavimo galimybės Possibilities for the contemporary art collecting personalijos portraits 50 Jurga Šarapova. Nėra išankstinio plano Jurga Šarapova. Without a premeditated plan Kristina Stančienė parodos, projektai exhibitions, projects 26 Pažadinti miesto atmintį ir savo fantomus. 11-osios Kauno bienalės paroda YRA ir NĖRA. Paminklo (ne)galimybės klausimas To awaken the memory of the city and our own phantoms. The exhibition of the 11th Kaunas Biennial There and Not There. (Im)possibility of a monument Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė 32 Galerijų savaitgalis miestui ir miestas galerijų savaitgaliui Gallery weekends for the city, and the city for the gallery weekends Monika Gimbutaitė 36 (Ne)lokalumo principas: tarp meno ir mokslo The principle of (non)locality: between art and science Evelina Januškaitė-Krupavičė 60 Glaustai apie įvairialypę Mikalojaus Povilo Vilučio kūrybą In a nutshell on the multifaceted Mikalojus Povilas Vilutis art Kristina Kleponytė-Šemeškienė Jurga Minčinauskienė 42 Iš praeities rūko... Apie parodą-publikaciją Académie de Vilna Vilniaus piešimo mokykla Nacionalinėje dailės galerijoje Emerging from the mists of the past. On the NAG exhibition-publication Académie de Vilna Vilnius Drawing School Jolanta Širkaitė 70 Dirigentas su teptuku: Kęstučio Kasparavičiaus vaikų knygų iliustracijos Conductor with the brush: children s book illustrations by Kęstutis Kasparavičius Jolita Liškevičienė 78 Apie mi_ga On mi_ga Danutė Gambickaitė palikimas heritage pasaulis world 108 Žvilgsnis į Vytauto Eigirdo tapybos paslaptis A look into the secrets of Vytautas Eigirdas art Kristina Civinskienė 86 Apie ekonomines neišvengiamybes. 14-oji documenta Mokantis iš Atėnų On economic inevitabilities. documenta 14 Learning from Athens Eglė Juocevičiūtė 92 Patirčių ekonomika: 2017-ųjų Miunsterio skulptūrų projektas The experience economy: Skulptur Projekte Münster of 2017 Elona Lubytė 98 Ech, Venecija, Venecija, ech, Hirstai Vow, Venice, Vow, Hirst Ramutė Rachlevičiūtė 116 Optiniai labirintai. Kazio Varnelio kūrybos paroda Optical mazes. The exhibition by Kazys Varnelis Viktoras Liutkus 122 Peizažo transformacijos: Henriko Šalkausko Mažoji retrospektyva Transformations of the landscape: the little retrospective of Henrikas Šalkauskas ( ) Ilona Mažeikienė kaleidoskopas kaleidoscope 128 kronika chronicle 142

6 4 te ma Nomeda ir Gediminas Urbonai: viešosios erdvės nuo meninių praktikų iki akademinio diskurso Saulė Mažeikaitė- Teiberė kalbina Masačuseto technolo gijos instituto profesorių, Meno programos vadovą, menininką Gediminą Urboną ir menininkę, NTNU (Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto) doktorantę Nomedą Urbonienę Nomedos ir Gedimino Urbonų kūrinys Folke Stone Power Plant, užsakytas Creative Foundation for Folkestone Triennial, Thierry Bal nuotrauka Saulė. Viešųjų erdvių tema aktuali visiems menininkams, architektams, kultūros vadybininkams ir miesto gyventojams. Žinau, kad pasirodė viešųjų erdvių problematikai skirta knyga Public Space? Lost & Found (MIT Press, 2017), pristatanti naujausius tyrimus ir projektus viešųjų erdvių diskurse. Gal galite trumpai papasakoti apie knygą. Gediminas. Ši knyga remiasi mūsų praktika bei patirtimi, įgyta tokiuose darbuose kaip Protesto laboratorija, Villa Lituania, Guggenheimo matomumo studija bei kituose projektuose, gvildenančiuose meno ir nepaklusnumo bei socialinio-politinio konflikto santykius. Politologas Ernesto Laclau, kalbėdamas apie politiką ir viešąją erdvę, pasiūlo dislokacijos terminą ir veiksmą, kaip galima sugriauti susigulėjusį reikšmių konsensusą. Kalbant apie meno praktiką, dislokacija reiškia, kad estetinė praktika turėtų reflektuoti meno / darbo ir gyvenimo / darbo sąlygas ir tuo pačiu metu nuveikti ką nors heteronomiško ir (ar) politiškai utilitaraus. Todėl Laclau aptariamas viešosios erdvės modelis labai svarbus mūsų darbuose, nes jis suteikia estetinei praktikai vilties peržengti savo pačios autonomijos ribas. Ar socialiai ir politiškai angažuotame mene įmanomas estetinis momentas? Kur ir kada jį galima užčiuopti? Pasiremdami Laclau modeliu, mes teigiame, kad menine dislokacija galima sukurti vietą viešajai erdvei. Viešoji erdvė yra fikcija. Kadangi tai siekiamybė (sakykime, kad viešosios erdvės nėra), tai ją reikia pasidaryti patiems. Knygos pavadinimas Public Space? Lost & Found nereiškia, kad štai ta viešoji erdvė buvo pamesta. Kad kažkas ją pametė. Greičiau ji buvo suprivatizuota, kolonizuota, numelioruota ar dar kitaip pradingo. Mes teigiame, kad estetinė praktika gali sukonstruoti viešąją, o kartu ir politinę erdvę. Savo formatu knyga referuoja į György Kepeso knygų seriją Vision + Value (Vizija + vertė), išleistą šeštajame praeito amžiaus dešimtmetyje ir išverstą į vokiečių, prancūzų, italų kalbas. Šioje knygų serijoje išeivis iš Vengrijos ir Bauhauzo mokyklos auklėtinis Kepesas siekė surasti bendrą kalbą tarp menininkų, mokslininkų, teoretikų ir praktikų. Kepesui buvo labai svarbu, kad moksle užgimstančiuose naujuose diskursuose dalyvautų

7 te ma 5 ir menininkai, dizaineriai, architektai. Socialinė, pilietinė ir aplinkos (arba ekologinė) dimensijos šeštajame dešimtmetyje buvo pagrindinės prielaidos, suformavusios sąlygas atsirasti meno programai MIT. Knygoje Public Space? Lost & Found siekiama užčiuopti sąsają tarp to, kas lėmė socialiai, politiškai, ekologiškai angažuotų meno praktikų atsiradimą šeštajame dešimtmetyje, ir bandymo įsivaizduoti, artikuliuoti tokių praktikų veikimo aplinkybes šiandieną. Konceptualus knygos pagrindas 2014 m. MIT vykęs simpoziumas tokiu pačiu pavadinimu, kuriame dalyvavo menininkai, dizaineriai, architektai, planuotojai, teoretikai ir praktikai iš įvairių šalių. Šio simpoziumo diskusijų ir dialogų pasiūlytos temos padėjo įvardinti keturis šios knygos skyrius: paradoksai, ekologijos, jurisdikcijos ir signalai. Keturi knygos skyriai siūlo pažvelgti į viešųjų erdvių konstravimo būdus (Lefebre Production of Space ) keturiais skirtingais spektrais-kampais. Tačiau knygą sudaro ne vien simpoziumo medžiaga. Ruošiant knygos turinį, pasitelktos keletą sezonų MIT organizuotos paskaitų serijos Towards Civic Art, Towards Philosophy of the Act ir Double Agent, kuriose gilintasi į menininko, kaip dvigubo agento, vaidmenį, meno ir gyvenimo ar meno ir darbo dvilypumą, paradoksą, atsitinkantį tarp meninio-politinio, meninio-pilietinio, meninio-socialinio akto. Knygos dizaino autoriai Serge as Rompza ir Andersas Hofgaardas iš dizaino studijos NODE Berlin/Oslo mūsų ilgamečiai partneriai, su kuriais bendradarbiaujame nuo pat apdovanojimą pelnusio Villa Lituania projekto Lietuvos paviljone Venecijos bienalėje 2007 m. Ši patirtis taip pat pravertė galvojant apie knygą kaip apie erdvinį meno objektą. Taip pat labai džiugu, kad į knygos atsiradimą įdėta daug lietuviškų pastangų. Knyga išleista kartu su MIT Press, bet labai kokybiškai atspausta BAL- TO print spaustuvėje Vilniuje, o prie knygos įgyvendinimo prisidėjo keletas lietuviškų kompanijų, tarp kurių telekomunikacijų bendrovė Mediafon, Lewben Art Foundation ir UPS Lietuva. Smagu, kad Lietuvoje atsiranda sąmoningų verslo žmonių, kuriems intelektualiai įdomios nekomercinės, bendruomenių meno, politiškai ir socialiai angažuoto meno formos ir jie mato prasmę jas skatinti. Saulė. Kitados nustojote kalbėti ir pirmieji pradėjote veikti, aktyviai dalyvavote socialiniuose procesuose, gindami viešas erdves ir interesą ( Pro-testo laboratorija, judėjimas Už Lietuvą be kabučių ) visa apimančios privatizacijos ir verslo interesų akivaizdoje ir siekdami socialinių pokyčių Lietuvoje. Ar aktyvizmo veikla pasiteisino? Kas pasisekė, kas nepasisekė? Modernaus meno centras buvusio kino teatro Lietuva vietoje simptomiška įvykių pabaiga? Gediminas. Atsakant į klausimą, kyla kitas klausimas, kas turima omeny, kai klausiama kas pasiteisino? Ar pasiteisino meninė ar socialinė-politinė veikla? Atsakymas gali būti labai tiesmukiškas mes gavome Nacionalinę meno ir kultūros premiją, o vieta adresu Pylimo g. 17 Vilniuje buvo išsaugota kaip kultūros erdvė, tai reiškia, kad veikla pasiteisino. Nomeda ir Gediminas Urbonai. Leo Eloy / Estúdio Garagem / Fundação Bienal de São Paulo nuotrauka Saulė. Geras atsakymas, bet noriu akcentuoti ir kitą pusę jūs įkliuvote į tam tikrą netipišką situaciją. Gediminas. Tam tikri veiksmai, susiję su nepasitenkinimu neskaidriais privatizacijos procesais, korupciniais atvejais, vyko 2004 m. ir turbūt anksčiau tų pavasarį mes inicijavome Pro-testo laboratoriją, kuri permąstė protesto kultūrą. Protesto veiksmai suaktyvėjo po 2008 m. pasaulinės ekonomikos krizės, jie vyko ir kitose šalyse, pavyzdžiui, 2011 m. Ispanijoje kilo Indignados judėjimas (isp. Movimiento 15-M) m. italų kuratorius Marco Scotini inicijavo Nepaklusnumo archyvą (Disobedience Archive), kuriame kolekcionuojami įvairūs meninio protesto veiksmai pradedant autonomistų judėjimu Italijoje 1977 m. ir baigiant šių dienų protestais. Tuose, jei galima pavadinti, artefaktuose yra naudojama filmavimo kamera, su ja įsiterpiama į pilietinius judėjimus. Kamera fiksuoja nepaklusnumo atvejus, socialinius ir politinius įvykius, vykdo subjektyvias menines intervencijas, dokumentuoja, reflektuoja. Kitaip tariant, menininko kamera pati išprovokuoja erdvines sąlygas, kuriose mes galime patirti demokratiją, išgyventi demokratijos jausmą. Nes demokratijos vis mažėja, ir šiuo atveju Marco Scotini bei menininkai, dalyvaujantys Nepaklusnumo archyvo projekte,

8 6 te ma stebi besitraukiančią demokratiją ir bando atsakyti meninėmis formomis, reflektuoti, o kartu ir provokuoti tos demokratijos atsiradimą. Vėliau susikūręs Occupy Wall Street (OWS) protestų judėjimas, iš Niujorko persikėlęs į kitus Amerikos ir Europos miestus, Gezi parko piliečių judėjimas Istambule, protestai Tahriro aikštėje Kaire, neseni įvykiai Honkonge atranda naujas eksperimentes protesto kultūros, estetikos formas, kurios netgi daro įtaką ir technologijų vystymuisi. Grįžtant prie klausimo, kas pasisekė ar nepasisekė, turbūt galėtume teigti, kad jei pavyksta meninėmis formomis išprovokuoti socialinį-politinį veiksmą ir pasikeitimus, tai jau daug. Lietuvos kino teatro atvejis išskirtinis, nes pavyko tokį veiksmą išprovokuoti. Tai yra sėkmė. Galime samprotauti, kiek ta sėkmė gali tęstis. Ne vienas judėjimas ar revoliucija buvo numalšinti. Pavyzdžiui, ar 1871 m. Paryžiaus komuna buvo sėkminga? Svarbu liekamieji reiškiniai. Joks judėjimas niekada neišprendžia visų problemų, veikiau jas iškelia į šviesą ir apibrėžia. Jei prisimintume Sąjūdį Lietuvoje, irgi galėtume paklausti, ar jis išsprendė visas problemas. Ne, su tuo problemos tik prasidėjo. Tai yra nuolatinė kova. Nomeda. Atsakydama į tavo klausimą, kas yra simptomiška, sakyčiau, kad žvelgiant iš šiandienos perspektyvos simptomiška galbūt yra tai, kad neoriberalus kapitalizmas nugalėjo. Liūdna gaida, bet tai yra simptomiška. Deja, jis nugalėjo visur. Saulė. Jei dabar reiktų pradėti iš naujo, ar vėl imtumėtės panašių veiksmų? Nomeda. Tai buvo gana bravūriškas veiksmas, nieko panašaus net ir patys nesitikėjome. Neturėjome užmojų įsivelti į dešimties metų procesą, susijusį su vienu kūriniu, viena vieta, dešimtimis ir net šimtais žmonių, pilietiniais judėjimais... Dabar, kai žinai, kad egzistuoja tokia visa apimanti, visa persmelkianti ir viską suvirškinanti sistema, vadinama neoliberalizmu, iš tikrųjų nusvyra rankos. Žinai, kad nieko negali pakeisti, taip yra visur. Tačiau menininkas dažnai veikia kitame mastelyje ir registre. Meno kūrinys gali padaryti nedidelę intervenciją, kurios pasekmės nenuspėjamos. Galbūt praktika ir intuicija padeda pasukti situaciją kitu kampu arba pasinaudoti išskirtine proga. Praktika tam ir reikalinga, kad tam tikru momentu sugebėtum pasinaudoti pasitaikiusia galimybe. Nes jeigu nepraktikuoji, praktiškai neįgyvendini sumanymo tai tos galimybės ir nepastebėsi. Kita vertus, 2005-ieji buvo tarsi daugiau vilties žadantis laikas, prieš 2008-ųjų krizę atrodė, kad viskas dar įmanoma, ir visuomenė nebuvo tokia susiskaidžiusi. Gediminas. Ar dabar vėl imtumėmės Lietuvos kino teatro išsaugojimo projekto, labai priklausytų nuo kritinės masės, nuo tų žmonių, kurie įsitraukia. Įkvepia, kai matai, kad 9000 žmonių tave palaiko. Ir tie pasirašiusieji peticiją ne bet kokie žmonės, o tikrasis elitas, nors šį žodį žiniasklaida gerokai devalvavo nepelnytai atiduodama jį ekranų šmėžuokliams. Tūkstančiai žmonių, pasirašę peticiją dėl kino teatro Lietuva, ir tie žmonės, kurie tuo metu prisijungė prie judėjimo Už Lietuvą be kabučių, iš tikrųjų yra ta reikalinga kritinė masė. Tai buvo žmonės su didele patirtimi organizuojant socialinius judėjimus, pavyzdžiui, Romas Vaštokas antropologas ir aktyvistas, dalyvavęs judėjime prieš branduolinį ginklą Kanadoje. Tokie žmonės žinojo, kaip organizuoti judėjimus. Grįžtant prie klausimo, koks buvo tikslas ir kas jį formavo, tai visų pirma mums įtakos turėjo tokios meninės praktikos, kurios nutrina ribas tarp meno ir gyvenimo, kurios pasižymi transformacine galia, kaip Bauhauzo mokykla arba konstruktyvistų judėjimas. Tai meninės, estetinės ir politinės praktikos, teigiančios, kad menas neturi atitrūkti nuo gyvenimo. Ar visas menas turi tą transformacinę galią? Sakykim, Tania Bruguera, kurios meninė praktika arte util skleidžiasi panašioje meno naudingumo plotmėje. Ji teigia, kad menas turi susilieti su gyvenimu ir būti naudingas. Iš esmės tai provokatyvi pozicija, tačiau tai nereiškia, kad Tania atsisako estetinės formos. Anot Brugueros, estetinė forma gali turėti pilietinių galių sukurti tai, kas vadinama commons bendru gėriu, viešu interesu, kuris gali apimti materialias ir nematerialias, apčiuopiamas ir neapčiuopiamas vertybes. Šiandieną erdvė, kurioje vyksta miesto gyvenimas, yra hibridinė erdvė, ji sudaryta ne vien iš žmonių, pastatų, aikščių, parkų, bet ir iš mažiau apčiuopiamų fenomenų informacijos, vaizdų, įstatymų, apibrėžimų, komunikacijos ir netgi jausmų. Mano projekcija į kažką arba kažkieno projekcija į mane emociniai santykiai taip pat yra šios hibridinės erdvės dalis. Mes galime būti keliose erdvėse vienu metu. Galiu būti kavinėje, kurioje dabar sėdime, bet tuo pačiu metu būti ir virtualioje ar internetinėje erdvėje tas mano aš gali būti ištransliuotas, jis gali komunikuoti ir veikti vienu metu keliose vietose. Tai toks paprastas pavyzdys, iliustruojantis, kad mes gyvename hibridinėje apčiuopiamų ir neapčiuopiamų (medijuotų) fenomenų erdvėje. Kitas aspektas, kurį noriu akcentuoti, visuomenės įtraukimas. Idignados judėjimas kalbėjo apie žmonių savivertę, kai žmogus nesijaučia nustumtas, nuo to, kas vyksta mieste m. susikūręs

9 te ma 7 judėjimas dėl viešų erdvių išsaugojimo Už Lietuvą be kabučių pats savaime jau yra įgyvendintas tikslas. Svarbu tai, kad žmonės pajuto, jog patys gali kurti demokratijos formas. Visuomenė, turinti penkiasdešimties metų gyvenimo totalitarinėje santvarkoje stažą, lengvai atsidavė neoliberalaus kapitalizmo doktrinai. Nebuvo jokio penkerių ar dešimties metų pereinamojo laikotarpio, kad žmonės galėtų suvokti, kaip kuriama demokratinė visuomenė. Saulė: Ar tas procesas jau pasibaigęs teisiškai? Gediminas: m. inicijuoti meniniai veiksmai 2007 m. išsiplėtojo į visuomeninius ir politinius, o vėliau ir į teisinius veiksmus, kurie tęsėsi iki 2012 m. Kino teatrą nugriovė šiais, 2017-ais, metais. Tarsi ir simboliškas sutapimas, kad Lietuva griaunama valstybės šimtmečio išvakarėse... Kino teatro Lietuva pastatas įkūnijo septintojo dešimtmečio Lietuvos visuomenės modernėjimą ir pilietinės visuomenės idėją, kurią talentingai įgyvendino Čekanausko, Baravyko ir Nasvyčių kuriami projektai. Pasaulis kaip tik dabar iš naujo atranda ir įvertina tarptautinės brutalizmo kalbos architektūroje darbus, todėl gaila, kad mūsų brutalizmo paveldas nebuvo išsaugotas... Nomeda. Lietuvos kaip modernistinio pastato griovimas yra labai simptomiškas. Gediminas. Dabar esame tokiame istoriniame taške, kuris primena šimto metų senumo priešrevoliucinius laikus. Saulė: Turi omeny tuos 5 proc. turtuolių, kurie turi tiek pat turto, kiek visi kiti žmonės kartu sudėjus? Gediminas. 0,7 proc. turtingųjų valdo 80 proc. viso pasaulio turto. Ekonomistas, demografas Nobelio premijos laureatas Simonas Smithas Kuznecas remiasi prielaida, kad tokia padėtis, kokia yra dabar, gali sukelti revoliucinę situaciją. Kyla klausimas, kas yra meninė veikla šiandien ir kam ji tarnauja? Ar ji aptarnauja tą vieną procentą, ar vis dėlto bando ką nors pakeisti? Saulė. Viešųjų erdvių kongresas, vykęs 2016 m. Vilniuje ir Kaune, kurio organizatoriais buvote logiška aktyvizmo tąsa. Ar galėtumėte prisiminti pagrindines kongreso temas ir diskusijas, pažvelgiant į jas ilgalaikėje perspektyvoje? Kokios kongreso idėjos labiausiai inspiruojančios? Ką galima būtų pritaikyti Lietuvos kontekstui? Nomeda. Debatai, kas nutiks kino teatrui Lietuva, tęsėsi nuo pat 2005-ųjų, įvyko keli architektūriniai konkursai. Galiausiai problema buvo išspręsta, pasirinktas architektas Libeskindas, pasiūlęs Mo muziejaus projektą. Šių veiksmų kontekste norėjosi nebe meninės akcijos, bet diskursyvaus teorinio pareiškimo. Gediminas. Kai 2015 m. kino teatrui suėjo 50 metų, kilo mintis sušaukti viešų erdvių kongresą. Tai buvo judėjimo Už Lietuvą be kabučių ir VISI Viešo intereso saugos instituto iniciatyva. Pasitarę nusprendėme surengti akademinį, diskursą kuriantį veiksmą konferenciją, skirtą kritiškoms praktikoms viešose erdvėse, bei pristatyti ilgalaikes ir sėkmingas praktikas, kuriančias naujos estetinės kalbos formas. Todėl kongresą ir pavadinome Aesthetics of Descent Nepaklusnumo estetika. Pavadinime susipina kelios prasmės. Nepaklusnumo estetika tai ne vien protesto menas, bet taip pat ir suvokimas, kad estetinė forma atsiranda iš nepaklusnumo, iš nesitaikymo prie konsensuso bendro, visuotinio susitarimo. Į kongresą pakvietėmė keliolika profesionalų, kurie nepaklusnumo estetiką nagrinėja įvairiose su menu, architektūra ir urbanistika susijusiose srityse, gilindamiesi į bendruomenės, paveldo ir politinę sąmonę. Kongrese pristatėme sėkmingas praktikas, žinomas ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, teikdami, kad visuomenės įsitraukimas į miesto planavimo procesus gali sėkmingai prisidėti ne vien prie viešujų erdvių planavimo sprendinių radimo, bet ir praturtinti miesto ekonomiką. Gyvename globaliame pasaulyje ir tai, kas įvyko Lietuvoje, yra būdinga visam liberaliam kapitalizmui, kuris, beje, pakito nuo 1989 metų, kai griuvo Berlyno siena. Tarp gerųjų pavyzdžių, pristatytų kongrese L atelier d architecture autogérée (aaa) praktika. Šios praktikos autoriai jau ne vienus metus dirba prie R-Urban miesto daržų ir sodų projekto. Taip pat pakvietėme Ricką Low iš Hjustono, JAV, kuris nuo 1993 m. iki šių dienų sėkmingai vysto Raw Houses projektą. Rickas yra apdovanotas urbanistikos ir architektūros prizais, o šiemet dalyvavo documenta14 parodoje. Beje, nekilnojamojo turto plėtros specialistai jo idėjose įžiūri sėkmės formulę, o pats Rickas konsultavo JAV vyriausybę kultūros klausimais prie Obamos administracijos... Raw Houses tai projektas, įrodantis, kad ne gentrifikacijos būdais, kurie suvienodina miestus ir ištrina jų atmintį, turime spręsti miesto problemas. Jautriai panaudodami meno ir kultūros bendruomenių sugebėjimus, išsaugodami miestų istorinę ir kultūrinę savastis, mes galime transformuoti stigmatizuotus miesto rajonus į gyvybingas ir unikalias ekonomines zonas. Kita vertus, kongrese norėjome pristatyti fenomenus, kurie yra nauji ir besiformuojantys, tokius kaip, pavyzdžiui, hibridinė erdvė. Todėl pakvietėme Jodi Dean, kuri kalba

10 8 te ma apie komunikatyvųjį kapitalizmą, į ką mums buvo labai įdomu pasigilinti nagrinėjant kino teatro Lietuva atvejį. Juk Pro-testo laboratorija susikūrė dar prieš pat atsirandant Youtube, Twitter, Instagram. Naujosios komunikacijos medijos ir įrankiai, pavyzdžiui, elektroninio pašto sąrašas, mums buvo labai parankios dar pačiame socialinių tinklų priešaušryje. Atrodė, kad norint išlikti matomumo ekonomikoje, reikia persikelti į Facebook (FB). Nomeda. Greitai paaiškėjo, kad FB taip pat yra stebėjimas, sekimas ir pinigų darymas. Manuelis Castelsas teigia, kad kapitalizmas persikėlė į komunikacinius tinklus. Ekonomistų vartojamas terminas extraction value, vadinamoji ištraukiamoji vertė, čia suprantama kaip iš komunikacijos ir socialinių judėjimų ištraukiama nauda. Mes FB išvengėme, bet buvo labai svarbu apie piliečių judėjimą kalbėti to meto medijų kalba, jos estetinėmis formomis ir įrodyti jų paveikumą. Jodi Dean šiuo metu yra viena įdomiausių teoretikių, rašančių apie komunikatyvųjį kapitalizmą, todėl ją pakvietėme dalyvauti kongrese, kartu su Saskia Sassen, viena svarbiausių šių laikų sociologių, nagrinėjančių globalizacijos pasekmes, kuri taip pat buvo viena pagrindinių pranešėjų. Saskia kalbėjo apie ekonomikos abstrakciją. Taikydama black hole visa susiurbiančių juodųjų skylių metaforą ji aiškino apie finansinius instrumentus, kuriais žavimasi ir kuriais tikima, tačiau nežinoma, kaip jie veikia. Kongrese diskutuota aktualiausiais viešųjų erdvių klausimais, apimančiais tiek socialines-ekonomines, tiek ir menines praktikas bei teorinius ir komunikacinius viešųjų erdvių aspektus. Tuo pat metu kongresas tarsi tęsė viešosios erdvės suvokimo paiešką, nes pats viešosios erdvės konceptas nuo 2005 m. keitėsi ir iki dabar tebesikeičia. Mano nuomone, svarbu suvokti, kad viešosios erdvės plotmė nebėra vien tik fizinė. Tai hibridinė erdvė, kurioje taip pat galioja ekonominiai, technologiniai ir komunikaciniai veiksniai, kasdien sukuriami nauji dėmenys ir registrai. Reikia suvokti, kaip ši sąvoka skleidžiasi, kur skleidžiasi ir kokie galėtų būti sėkmingi veikimo būdai šiandien. Šiuo kongresu siekėmė ne tiek pažvelgti atgal ir įvertinti, kas buvo nuveikta, bet iš tiesų bandėme apibrėžti tai, kas bus. Saulė: Ar tęsite konferencijos idėją toliau, ar tai buvo tik vienkartinis veiksmas? Nomeda. Noras inicijuoti tęstinį projektą buvo. Būtų puiku, jei viešųjų erdvių diskurso statyba, kažkada pradėta Lietuvoje, toliau tęstųsi kokybiško kasmetinio ar bent jau bienalinio kongreso pavidalu. Taip pat labai svarbu būtų publikuoti kongreso medžiagą leidinyje, ir ypač lietuvių kalba. Saulė. Aplinkos užterštumas, bioindikacijos, žmonių invazinė veikla... grybienos tyrimai yra kito, kelerius metus besitęsiančio, projekto (dirbtuvių) dalis, žinomo Zooetikos pavadini mu. Po industrinių ir karinių intervencijų pažeis tose vietose atsiranda akivaizdžių aplinkos poky čių, naujų gyvybės formų. Ar Tracey Warr novelėje Meanda aprašytas pasaulis tampa realybe? Gal galite plačiau papasakoti apie savo indėlį į projektą? Su kokiais lūkesčiais ir išsipildymais siejate tokio pobūdžio meninius tyrimus? Gediminas m. dalyvavome Turku archipelage, Suomijoje, vykusiame šiuolaikinio meno projekte, kuris buvo Europos kultūros sostinės programos dalis. Kuratorė Taru Elfving projektą inicijavo bene didžiausiame pasaulyje salyne, kuriame gyvena neįtikėtinai mažai žmonių. Projektai negyvenamose arba retai apgyvendintose vietose išprovokuoja prasmių perkėlimą, dislokaciją. Įprasta meną pristatyti, rodyti kultūrai skirtose vietose. Šiuo atveju menas įsiveržė į negyvenamą teritoriją. Tuomet ir atsirado galimybė pagalvoti apie meną kaip būdą į bendradarbiavimą įtraukti ne vien tik žmones. Imi galvoti apie meną kaip komunikaciją, apie ryšius su kitais subjektais ir objektais. Kalbame apie socialumą nebūtinai tarp žmonių, veikiau tarp žmonių ir daiktų, žmonių ir gyvūnų, kitų rūšių, pavyzdžiui... grybų. Projektas Turku archipelage buvo tiek sėkmingas, kad kuratorė pakvietė mus kurti kitą projektą Frontiers in Retreat, kuris gavo Europos kultūros programos paramą ir įtraukė menininkų organizacijas iš Škotijos, Serbijos, Ispanijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Islandijos. Šiame projekte bendradarbiauja tos meno organizacijos, kurios savo veikloje dėmesį skiria ekologijai, meno ir mokslo ryšiams. Šias organizacijas, išsibarsčiusias įvairiose Europos vietose, galima būtų vadinti ekologiniu frontu: Škotijoje tai aukštikalnių teritorija, Islandijoje ledyno kaimynystė, Serbijoje Dunojaus pakrantė, Suomijoje miškai Rusijos pasienyje, Latvijoje Baltijos pajūris. Tai ekologiškai jautrios vietos, jose būdami menininkai apmąsto žmogaus ir gamtos sandūras, reflektuoja tai, kas dabar vadinama antropocenu. Saulė. O Lietuva į projektą įtraukta todėl, kad dalyvaujate jūs? Gediminas. Mus kuratorė pakvietė sukurti viso projekto meta lygmenį, įvertindama mūsų praktikos pedagoginį aspektą bei domėjimąsi hibridine erdve. Mūsų uždavinys yra kurti ir testuoti pedagoginius modelius, kurti naują žodyną, reikalingą apibūdinti antropocenui, įtraukiant į bendradarbiavimą universitetus ir muziejus.

11 te ma 9 Saulė. Veikėte kaip mediatoriai? Gediminas. Taip, galima sakyti, veikiame kaip mediatoriai, kurdami tam tikrą komunikacijos ir prototipų komponentą meninių ir mokslinių žinių santykio tyrimams. Kadangi mus domina pedagoginiai modeliai ir įvietintos žinios, manome, kad būtų svarbu konceptualizuoti vietą ir patį projektą susieti su konkrečia vieta. Mus inspiravo konkreti teritorija, kur susieina ir susikerta ribos, siejančios ir skiriančios Kauno technologijos universitetą, nacionalinį (juokiasi) zoologijos sodą ir Adomo Mickevičiaus slėnį. Todėl ir Zooetika... Reikia pažymėti, kad plečiantis gyvūnų teisių supratimui, ėmė plėstis ir zoologijos sodo teritorija, didėti universiteto teritorijos sąskaita. Tokia plėtra provokavo nesutarimus, bet mes pasiūlėme pasižiūrėti į tai ne kaip į konfliktą, bet kaip į labai įdomią salygą ir konflikto zonos galimybes tapti konceptualia vieta, kur viename name galėtų gyventi ir studentai, ir gyvūnai, ir iš to galėtų atsirasti naujos mokslo ir meno šakos. Tuo labiau kad pagrindas tam šalia esantis poezijos slėnis. Poezija tampa mokslą ir gamtą jungiančia grandimi. Nomeda. Mes pasiūlėme pačiam universitetui įsisteigti tokią naują instituciją, kurioje sugyventų mokslininkai, menininkai ir gyvūnai. Jiems tarsi ir patiko idėja, bet vėliau paaiškėjo, kad ne iki galo ją suprato, neužteko ryžto, gal ir išteklių. Zooetikos projekte pirmaisiais metais mes fokusavomės į diskurso kūrimą, bendro menininkų ir mokslininkų žodyno sudarymą, rengėme paskaitų serijas, kvietėmės lektorius ir praktikus, siekėmė per jų tyrimų sritis sufomuoti tam tikrą kritinį teorinį lauką. Gediminas. Yra žmonių žinios, yra ne žmonių žinios, yra poetinės žinios. Įgyvendindami projektą, galvojome apie topologinius ryšius, tokius kaip Mobijaus juosta buvimą vienu metu trijuose taškuose. Šį galvojimą išskleidėm kaip paskaitų seriją, per kurią bandėme sukonstruoti žodyną. Pirmasis paskaitų ciklas įvyko 2014 m. rudenį, antrasis 2015 m. rudenį, abu Kaune, o trečias 2016-aisiais jau Islandijoje. Bandėme sudėlioti žodyną, kad menininkai ir mokslininkai galėtų susišnekėti. Iš kitos pusės, mums įdomu projektuoti laboratorijos, kurioje būtų galima kurti prototipus, idėjas. Viena iš laboratorijų, skirta naujo medžiagiškumo eksperimentams, buvo rodyta Baltijos trienalėje bei San Paulo bienalėje. Šiuo metu Folkstono trienalėje pristatomas dar vienas kūrinys Folk Stone Power Plant jėgainės modelis, kuriame testuojama energijos, išgaunamos iš kitų gyvybės formų, idėja. Nomeda. Mus domina alternatyvios energijos rūšys, atsirandančios iš įvairių gyvybės formų, nuo bakterijų ir grybų iki meno kūrinių. Public Space? Lost & Found knygos pristatymas Venecijos bienalėje, 2017 m. gegužė. Nomedos Urbonienės nuotrauka Saulė. Bet tai ne elektros energija? Nomeda. Viskas yra energija ir viskas yra elektra. Skirtumas tik, kaip kas sugeba elektrą ir energiją atiduoti arba ne. Konkrečiu atveju mus domina gyvybės formos, kurios turi gebėjimų kaupti ir atiduoti elektrą, tuo būdu įgalindamos mūsų sumanymą Folkstono senamiesčio aikštėje uždegti gatvės žibintą. Gediminas. Mes susidomėjome energija ir kaip ją atiduoda įvairūs mikroorganizmai. Subūrėme dvi mokslininkų grupes, vieną Kenterberio universitete Anglijoje, joje dirba lietuvių kilmės

12 10 te ma mokslininkė mikologė Viktorija Makarovaitė. Ją ir sudominome kurti bateriją iš grybų. Manoma, kad grybai gali pakeisti grafeną, brangią ir daug išteklių gamyboje reikalaujančią medžiagą, naudojamą ličio jonų baterijose. Kita tarpdisciplininė mokslininkų grupė dirba Kauno technologijos universitete. Joje elektrochemijos ir biochemijos mokslų daktarai Kristina Kantminienė, Egidijus Griškonis ir Ilona Jonuškienė, kurie testuoja purvo bakterijų bateriją. Kaip matote, mus domina praktikos, turinčios hibridinę prigimtį, kai įvairių sričių atstovai gali dalintis ta pačia teritorija, kurioje kiekvienas gali būti naudingas kitiems ir rasti naudos sau. Nomeda. Pavyzdžiui, Kauno grupė labai patenkinta purvo baterijos eksperimentu. Nors pirmoji jų reakcija, išgirdus apie pasiūlymą, buvo skeptiška, bet po kelių mėnesių eksperimentas įtraukė ne tik pačius mokslininkus, bet ir jų studentus. Baterijos progresą seka kolegos iš kitų departamentų, rašomi moksliniai straipsniai. Šis projekto epizodas jau dalyvavo ir studentų mokslinių darbų konkurse, kur net laimėjo prizą. Visi džiaugiasi tokia produktyvia idėja. O mūsų tikslas toks ir yra išprovokuoti įsivaizdavimą. Gediminas. Baterijos tiek dabar, tiek ir ateityje bus labai reikalingos. Tai, kad energija turi būti prieinama bet kur, energijos reikia čia ir dabar, energija yra mobili, padaro baterijos klausimą politiniu klausimu. Baterija yra svarbus šiuolaikinio pasaulio egzistencijos elementas. Saulė. Vis dar labiau esate menininkai ar mokslininkai, o gal kažkas visai kito? Kaip koreliuoja meninė ir akademinė veikla aukštojoje mokykloje? Gediminas. Tie dalykai labai glaudžiai susiję. MIT institutas, kuriame dirbame jau beveik devynerius metus, visų pirma yra tyrimų institutas. Kiekvienas tyrėjas ten dirba prie konkrečių projektų. Štai ir šiandien turime parašyti, ką ir kur mes darome ir esame padarę rengėme balandžių lenktynes Venecijos bienalėje, Vilniuje kvietėme šunis loti prie kino teatro Lietuva, suomių jūrų laivyno karius mokėme pagaminti avių sūrį Turku archipelage, dirbome su austrėmis filtruodami gyvsidabriu užterštos Dervento upės vandenį Tasmanijoje. Dabar tiriame geobacter bakteriją, išgaudami elektros energiją iš Elektrėnų ežero dumblo. Sąrašą dar galim pratęsti paminėdami meninius tyrimus su grybais, naujų medžiagų kūrimą. Susidomėjimas kitomis rūšimis ir medžiagiškumais atsiranda iš buvimo bendroje erdvėje kartu su mokslu ir technologijomis. Dirbdamas MIT, geriausioje pasaulyje aukštojoje mokykloje, laikai ranką ant pasaulio pulso, ir nereikia didelių pastangų, kad sužinotum mokslo naujienas. Čia kasdien sutinki daugybę įdomiausių žmonių, kurie įkvepia kūrybai. Nomeda. Meno programa tokiame inžinerijos ir technologijų kontekste yra išskirtinė, ir ypač svarbu, kad ji yra architektūros mokyklos dalis. Gediminas. Architektūra tai gebėjimas sintetinti ryšius tarp įvairiausių dalykų. Štai namas stovi ant grunto, aplink jį egzistuoja tam tikri ekosisteminiai ryšiai. Architektūra yra gebėjimas suvokti tuos ryšius, tai erdvinių ryšių organizavimas. MIT šis sugebėjimas suvokiamas dar radikaliau ir, be abejo, jis siejasi su mokslu. Meno programa, panašiai kaip ir architektūra, reflektuoja sąveiką su mokslu ir technologijomis. Institutas bando įsivaizduoti, kas yra ateitis, tad nori nenori, esi to įsivaizdavimo lauke ir tampi jo dalimi. Nomeda. Net jeigu sąmoningai bandytum atsiriboti nuo techno-optimistinio susirūpinimo ateitimi, jis vis tiek nugultų tavo pasąmonėje ir netrukus vienaip ar kitaip pasireikštų For the better world pavidalais. Gediminas. Iš tiesų MIT šis institucinis For the better world imperatyvas galioja. Tuo tarpu mene reikia laikytis nepaklusnumo politikos, dialektiškai, diskursyviai kvestionuoti progresą. Santykis su instituciniais lozungais menuose visada būna problemiškas, nesvarbu, kokią etinę poziciją beužimtum. Todėl atsikeli iš ryto ir galvoji, kas yra tai, ką tu veiki, kas tu esi, ką tu darai? Galvoji ne vien tik apie žmones, bet dar galvoji ir apie kitus, taip pat ir apie... grybus. Saulė. Su kuo įdomiausia dirbti? Nuolat svarstoma apie žmogaus misiją pasaulyje. Pagal vieną iš versijų žmonės dauginasi taip spėriai dėl to, kad jų misija užkariauti pasaulį. Gediminas. Kai susiduri su grybais, gali pradėti galvoti, kad žmonių galimybės užkariauti pasaulį yra ribotos. Grybai gali žmones užkariauti. Mes kuo toliau, tuo labiau tikime teorija, kad žmonės tėra grybų substratas. Sakykim, tai, ką veikia žmonės, galbūt yra sugalvota grybų. Juk grybai prasiskverbia į žmones ir yra juos bene visai kolonizavę. Mums atrodo, kad mes ką nors darome, bet iš tikrųjų galbūt yra kitaip mes esame gera terpė grybams. Aha, jums patinka literatūra, domina šiuolaikinis menas? Darykite, darykite, galvoja grybai. Micelis ir smegenų neuronų tinklas yra labai panašūs. Saulė. Esate pačių naujausių mokslinių tyrimų epicentre, su inovacijomis susiduriate kiekvieną dieną, tai kokia mūsų laukia ateitis?

13 te ma 11 Gediminas. Dirbtinis intelektas, o gal ir grybai užkariaus mus. Viena labai aiški ateities linija dirbtinio intelekto dominavimas. Šiandien studentai savo darbuose jau kuria tuos dirbtinio intelekto modelius, nebėra jokio etinio barjero. Įsigali galvojimas, kad jei yra dirbtinis intelektas, gali būti ir terpė, kurioje komunikuoja tik dirbtinis intelektas. Žmogui ji nebebūtų suprantama. Gal kada bus surengta meno paroda, kurią suvoks tik dirbtinis inetelektas. Tai yra įdomu. Jau galvojama ne tik apie tai, kas svarbu žmogaus intelektui. Žmonėms tai skausminga mintis, bet tai jau vyksta, nepaisant, kad mokslininkai susirūpinę, kad dirbtinis intelektas taps nevaldomas... nebent jeigu jį prižiūrės grybai... Grybų baterija ir Folk Stone Power Plant operacijų shema. Nomedos Urbonienės nuotraukos Nomeda and Gediminas Urbonas: public spaces from artistic practice to academic discourse Saulė Mažeikaitė-Teiberė talks to Gediminas Urbonas, artist, associate professor, and a director of the MIT Program in Art, Culture and Technolog; and to Nomeda Urbonienė, artist, and PhD candidate at the Norwegian University for Science and Technology. The conversation starts with a discussion on the Public Space? Lost & Found, the book co-edited by Urbonas that unearths the notion of art on civic scale, and continues by unpacking their artistic research developed through the Pro-test Lab, Villa Lituania, Guggenheim Visibility Study and other projects that address entanglement of art and disobedience, and relation to socio-political conflicts. The book was launched at the Storefront NY and the Venice Biennial in May Discussing shifts in the notion of public and private space, the conversation looks back on decade-old social-cultural developments in Vilnius. In response to the decision to dismantle Lietuva, a cinema theatre in Vilnius, Urbonas initiated the Pro-test Lab, which was a reaction to a disappearance of public space, and to the lack of a transparency in the processes of privatisation. The artists then became active participants of a public movement Lithuania without Quatation Marks that advocated for the preservation of public spaces. Combining artistic practice and academic discourse the artists organized the Congress for Public Spaces: Industries of Crisis, Aesthetics of Descent. The Congress brought together critical practices in public space, focusing on the longevity based success stories, and new forms of aesthetic language. More than a dozen of international academics and designers came together to analyse the role aesthetics play in different fields including art, architecture and urban planning, and its power engaging community, preserving heritage and raising civic consciousness. From political power to bio-power to the post-human discourse Urbonas discuss their research that engages new frontier in energy humanities. Reflecting on the Folk Stone Power Plant their research commissioned for the Folkestone Triennial, artists share their approach to the physics and metaphysics of alternative energy. The Folk Stone Power Plant contains innovative organic batteries generating electricity from biological sources (mushrooms and bacteria) to elaborate on electrical power supply as a matter of public interest.

14 12 te ma Menininkai ir viešasis (miesto) interesas: pasakyk, kur yra tavo studija, ir aš pasakysiu, kokiame mieste tu gyveni Vytautas Michelkevičius Į pastatą Vilniaus senamiestyje, Barboros Radvilaitės g. 6, 1990-ųjų pradžioje įsikraustė Vilniaus dailės akademijos studentai, kurių daugelis dabar yra žinomi šiuolaikiniai menininkai, ir ten įsirengė kūrybines studijas, o kai kurie ir gyveno. Vytauto Michelkevičiaus nuotrauka Kiekviename sename mieste kaip Vilnius yra tūkstančiai, ne, greičiau dešimtys tūkstančių kvadratų visuomeninių ar jau privatizuotų, bet vis dar apleistų pastatų. Šimtmečiai bėga, pastatų naudotojai ir funkcijos keičiasi. Kodėl gi nepritaikius jų naujiems visuomenės poreikiams, išsaugant paveldinę architektūrą. Pavyzdžiui, ne viena bažnyčia ar vienuolynas pastaraisiais dešimtmečiais buvo grąžinta tikintiesiems ar jų atstovams, kurių kartais konkrečiame ordine yra vos keletas, ir pastatai toliau stovi apleisti, naudojami tik iš dalies arba net apsukriai išnuomojami pelno siekiančioms organizacijoms. Tokiu būdu prarandamas jų potencialas ir viešojo intereso paskirtis, kuriai jie buvo statyti. Bent jau didžioji meno profesionalų bendruomenės dalis pritars, kad tiesioginiai paskirčiai tiek tūkstančių kvadratinių metrų šiandien nebereikia ir su visa pagarba tradicijoms šie pastatai gali būti pritaikyti kultūrinėms ir socialinėms reikmėms. Vienas iš nedaugelio pavyzdžių Šv. Kotrynos bažnyčia, veikianti kaip koncertų salė, ir tik visai neseniai laikinoms parodoms per Kultūros naktį atverta Augustijonų (Šv. Mergelės Marijos Ramintojos) bažnyčia. Tuo tarpu ne viename pasaulio mieste bažnyčios yra paverstos meno centrais (Nikolaj Kunsthal Kopenhagoje) arba menininkų rezidencijomis (Residency Unlimited, Niujorke), kurios tiesiogiai bendradarbiauja su įvairiomis socialinėmis, sveikatos apsaugos, edukacinėmis ir kitomis viešą interesą tenkinančiomis įstaigomis. Klausimą galime pasukti ir į kitą pusę ar miestui reikia meno? Bet tuomet įkristume į slidžius įpaminklinimo griovius ir patektume į smarkią bendrą nuotekų srovę. Todėl susikoncentruosiu į siauresnę temą erdves, kuriose atsiranda menas, t. y. menininkų studijas ir dirbtuves. Jose ne tik prasideda meno kūrinių idėjos, bet ir jos pačios tampa gerąja ar blogąja prasme miesto rajonų vystymo katalizatoriais. Tai sena, man vis ramybės neduodanti tema Kodėl Vilniuje yra tiek mažai menininkams skirtų kūrybos erdvių ir, atvirkščiai, kodėl apleisti pastatai

15 te ma 13 nebūna bent laikinai pritaikomi tokioms paskirtims? Jei į miesto gyvenimo kokybės vertinimo skaičiuokles būtų įtrauktas faktorius, kiek mieste esantis (nenaudojamas) nekilnojamasis turtas yra atviras kultūrai ir menui, Vilnius greičiausiai atsidurtų paskutinėse gretose. Menininkų iniciatyvų ir pralaimėtos kovos su miestu geriausiu paminklu turbūt galėtumėme laikyti pastatą Barboros Radvilaitės g. 6 (šalia buvusios Juškaus galerijos (dab. kavinė Strange Love ) ir įėjimo į Bernardinų sodą). Į jį 1990-ųjų pradžioje įsikraustė Vilniaus dailės akademijos studentai, kurių daugelis dabar yra žinomi šiuolaikiniai menininkai, ir ten įsirengė kūrybines studijas, o kai kurie ir gyveno. Tai viena pirmųjų ir bene ilgiausiai (5 6 metus) menininkų okupuotų (užskvotintų) Vilniaus erdvių. Jas menininkai ne kartą bandė įteisinti, vaikščiojo savivaldybės koridoriais, tačiau pastatas iki šiol vis dar stovi juodais langais, tik su naujai pakeistu stogu. Daugiau kaip 20 metų prarasta galimybė ir menininkams, ir miestui... Kodėl taip susiklostė, galima tik paspėlioti. Ar kaltinti nelanksčias įvairių visuomeninio turto valdytojų politikas, ar verslininkų nedraugiškumą, ar menininkų neorganizuotumą, ar viską kartu? Sakysite, buvo Fluxus ministerija? Taip, gera inicia tyva, jei ji nebūtų buvusi vien politinio kapitalo didinimo įrankiu Artūrui Zuokui ir jo komandai, tuo metu laimėjusiai savivaldybės rinkimus. O 2010-aisiais ne viena dešimtis menininkų puoselėjo lūkesčius turėti savo darbo erdves už prieinamą kainą ir dar miesto centre. Deja, tai netruko nė dvejų metų. Dar beveik dvejus metus patalpos stovėjo tuščios, kol buvo išnuomotos verslams metais jaunų menininkų grupė Young Poor Artists buvo atradusi laikinai nenaudojamas biuro patalpas Jogailos g. 11, kur sėkmingai surengė dėmesio sulaukusią parodą. Tai rodo, kad tokia veikla įmanoma, tačiau reikalauja begalę energijos ir bendradarbiavimo tarp skirtingų sektorių ir žmonių. Visiems žinomi pavyzdžiai poindustriniuose didmiesčiuose, kur centriniuose ar šalia vandens telkinių bei gamtos esančiuose rajonuose į buvusias gamyklines patalpas ar socialinius butus iš pradžių įsikėlė menininkai, po to galerijos, o dabar ten beliko tik spindinčios dizaino ir rūbų parduotuvės. Vilniuje šie gentrifikacijos procesai vyko su pertraukomis ir fragmentuotai ir iš esmės tų kelių potencialių kaimynysčių veido dar nepakeitė, išskyrus Užupį. Jau ne kartą buvo praktiškai įrodyta, kaip išvengti neigiamų gentrifikacijos padarinių tai ne įsikelti į apleistas erdves ar jas išsinuomoti, o nusipirkti. Žinoma, tai įmanoma tik ankstyvuoju gentrifikacijos laiku, kol jos dar įperkamos. Kaip vieną sėkmingiausių pavyzdžių galima pateikti Ševčenkos-Naugarduko-Švitrigailos loftų kvartalą, tiesa, studijų ten buvo/yra mažai, daugiausia menininkų ir kūrybinių darbuotojų butai. Tačiau kaip ir 1990-aisiais, taip ir iki šiol mieste apstu tuščių erdvių ir jų negali apgyvendinti nei politinė, nei ekonominė, nei meninė galia. Kodėl Vilniuje vis dar stovi tie dešimtmečiais tušti pastatai? Ar dėl turto valdytojų aplaidumo, ar dėl galimų naudotojų nepakankamo verslumo, ar įstatymų nedraugiškumo tokiai veiklai? Pavyzdžiui, jei Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos menininkų studija buvusiame fabrike Pramonės gatvėje, Naujojoje Vilnioje

16 14 te ma savininkams, nenaudojamus pastatus laikinai perdavusiems menininkams ar jų asociacijoms, būtų realios mokestinės lengvatos arba, priešingai, už nenaudojamus pastatus tektų mokėti didesnius mokesčius, tuomet gal situacija ir pagerėtų. Žinoma, kartais pasitaiko tinkamų patalpų menininkų studijoms, tačiau jų nuomos kainos tokios, kad ten geba įsikelti tik pelno siekiantys verslai. Menininkams tenka glaustis nešildomose ar belangėse patalpose Naujojoje Vilnioje, Žemuosiuose Paneriuose ir kituose Vilniaus pakraščiuose. Belieka viską motyvuoti tuo, kad vis dar kenčiame jaunos valstybės vaikystės problemas ir neturime stipraus viešojo sektoriaus, kuris būtų tarpininkas tarp esamų pastatų savininkų ir galimų naudotojų. Tuo tarpu gretimoje sostinėje Rygoje vyksta ne viena iniciatyva, parodanti, kaip menas ir aktyvūs gyventojai gali keisti miestą. Krizės metu 2009 m. prasidėjęs festivalis Survival kit (Išgyvenimo rinkinys) kasmet laikinai užima apleistus pastatus, gamyklas ir nenaudojamas komercines patalpas ir pritaiko parodoms ir dirbtuvėms. Tokiu būdu organizatoriai ieško naujų būdų, kaip išgyventi šiuolaikiniame kintančiame pasaulyje, o miesto kūrėjai, gyventojai ir svečiai atgaivina apleistus rajonus ir pastatus. Latvijos šiuolaikinio meno centro (LCCA) organizuojamas festivalis skelbia, kad kasmet jį aplanko daugiau kaip lankytojų (daugiau Kitas judėjimas Free Riga (Tuščia Ryga) tiesiogiai užsiima urbanistine regeneracija, ieško apleistų pastatų ir teritorijų, juos pažymi bei bando tarpininkauti tarp savininkų, savivaldybės ir galimų kūrybinių ar visuomeninių naudotojų. Judėjimas skelbia, kad 2014 m. Rygoje buvo daugiau kaip 1000 nenaudojamų pastatų (daugiau FREERIGA). O kiek jų yra Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose? Tauro Kensmino ir Viktorijos Demerell kūriniai. Young Poor Artists Show 2016 projektas. Gedvilės Tamošiūnaitės nuotraukos

17 te ma 15 Dainiaus Trumpio kūrinių ekspozicija. Young Poor Artists Show 2016 projektas. Gedvilės Tamošiūnaitės nuotrauka The artists and public (civic) interest: tell me where your studio is, and I ll tell you where you are based By Vytautas Michelkevičius Each old town, like Vilnius is, has thousands no, rather tens of thousands of square meters of public or already privatised yet still deserted buildings. In the course of the centuries, buildings keep changing hands and function. Why can t we adjust them for the new needs of society, preserving at the same time, architectural heritage? For example, quite a few churches and monastic buildings have been returned to the faithful or their representatives within the last few decades. Sometimes there are but a few individuals in a particular monastic order, and the structures remain neglected, used only partially or knowingly rented to profit organizations. This way their potential is lost, harming at the same time the public interest for the sake of which they had been originally constructed. At least the critical majority of professional art community would agree that no such vast spaces are longer needed for their direct historic allocation, and with due respect to the tradition, these buildings can be adjusted for cultural and social needs. We can ask a somewhat different question, whether the town needs art, but then we risk to slip into a ditch of monumentalization and be carried away with the stream of common waste. Therefore, I am going to concentrate on a narrower theme and speak of spaces where art comes to life, that is, of artists studios and workshops. These are not just places where ideas for artwork take their beginning: such places become catalysts, in either good or bad sense, for the development of different urban quarters. This theme keeps presenting itself to me for quite some time making me wonder Why Vilnius has so few spaces available to artists and vice versa why the existing abandoned buildings are not being adjusted for such purposes? Should the formula of quality of life in a town include the openness of the real (and unused) town s property to culture and arts, Vilnius, most likely, would place among the poorest performing. At the same time, the neighbouring capital city of Riga boasts numerous initiatives and demonstrates how art and citizens activism can change the city. The festival Survival Kit, which kicked during the crisis year of 2009, occupies yearly deserted buildings, factories and no disused commercial premises transforming them into exhibition spaces and workshops. The organizers look for ways to survive in the contemporary changing world, while Riga-based artists, dwellers and visitors of the city bring the desolate areas and buildings back to life. Another movement, called Free Riga, is directly involved in urban regeneration: they look for unused buildings and territories, designate them and try to mediate between the owners of the property, the municipality and potential creative or public user. In 2014, announced the movement, Riga had over 1000 unused buildings. What is their possible number in Vilnius and other Lithuanian towns?

18 16 kolekcija Šiuolaikinio meno kolekcionavimo galimybės Žurnalas Dailė birželį vykusios tarptautinės meno mugės ArtVilnius 17 metu inicijavo diskusiją apie šiuolaikinio meno kolekcionavimą. Ar tik didelės korporacijos ir bankai pajėgūs kolekcionuoti šiuolaikinį meną? Kokios yra šiuolaikinio meno kolekcionavimo patirtys Baltijos šalyse? Į ką verta atkreipti dėmesį, kokie nauji vardai praturtina kolekcijas? Šie ir kiti klausimai buvo keliami diskusijos metu, kurią moderavo menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis. Diskusijos svečiais tapo Agnese Civle (Latvija), arterritory.com redaktorė, Vilius Kavaliauskas, kolekcininkas, Lewben Art Foundation ir Lietuvos išeivijos dailės fondo valdybų pirmininkas, ir Francesca Ferrarini, meno konsultantė, kuratorė, taip pat dirbanti su Lewben Art Foundation kolekcija. Jelena Škulienė. Instaliacijos Simply Complicated fragmentas meno mugėje ArtVilnius 17 Virginijus Kinčinaitis: Meno pasaulis sujungia pinigus, aistras, menininkus, pragmatiškumą ir emocijas. Meno rinka kiekvienu laikotarpiu kitokia. Mes, menotyrininkai, ir patys menininkai pakankamai nereflektuojame, kokia yra svarbi kolekcionieriaus įtaka meno raidai, meno istorijai. Pavydu, kuomet latviai turi tokį internetinį leidinį apie meno rinką arterritory.com, leidžia žurnalus apie kolekcionavimą ir kolekcionierius, juos pristatydami išsamiai jų aistras, jų gyvenimą, jų kolekcijas. Išsamūs interviu atskleidžia kitokį meno pasaulį. Atveria kitą rakursą, kaip gyvena meno kūriniai jų kolekcijų aplinkoje, kaip kolekcijos keičia asmenybes ir kaip jos formuojasi kūrinių akivaizdoje. Mes tokio leidinio, deja, neturime. Lietuvoje pasirodo tik spontaniškai atsirandantys ir išnykstantys tekstai, įžvalgų fragmentai. Niekaip tai nesusilipdo į kažką didesnio. Kalbant apie kolekcininko įtaka meno pasaulyje, ją puikiai matome ir jaučiame meno mugėje ArtVilnius, kur Lewben Art Foundation jau 4 metus iš eilės pristato vis naują kuratorinį projektą. Pristatomi puikūs pasaulinio garso menininkų kūriniai, kuriems kuriama speciali architektūra. Tai didelė atsakomybė. Matome, kaip keičiasi įprasta meno pasaulio aplinka-sistema, kai į ją ateina privatus asmuo, kuris yra ne iš meno pasaulio. Kaip jis tampa to viso meno lauko lygiaverčiu dalyviu, kartais net gali jį transformuoti ir keisti. Dar daugiau jis gali keisti visą muziejinę ir urbanistinę aplinką, kaip kad atsitiko Modernaus meno centro atveju, kuris transformavosi į MO muziejų, o dabar jau keičia Vilniaus miesto centrą, senamiesčio paveikslą, visą landšaftą. Tai keičiasi, nes į šią aplinką ateina kolekcionierius. Kartais kolekcijos prasideda be aiškių orientyrų ir krypties, tik vėliau ji atranda savo esmę ir tikslą. Ir po to tas kolekcionavimo procesas įgyja pavidalą, t. y. pastatą, ir kolekcija tampa prieinama visuomenei. Tuomet pajuntame, kokią didžiulę įtaką daro privati kolekcija visai visuomenei, meno raidai ir istorijai. Vėliau menotyrininkams belieka gilintis į tas transformacijas ir jas aprašyti. Kaip tai vyksta mūsų kaimyninėje šalyje, kokie procesai, susiję su kolekcionavimu, keičia Latvijos meno lauką ir meno sampratą? Ir kodėl pati Agnese Civle susidomėjo kolekcionavimo tema bei kodėl jai tai pasirodė reikšminga. Kaip jai sekėsi tą procesą išvystyti iki tokių leidinių bei ką ji pati pažino ir suprato.

19 kolekcija 17 Agnese Civle: Mes (arterritory.com) irgi esame kolekcionieriai, tik kolekcionuojame pokalbius su žymiausiais ir įtakingiausiais Europoje kolekcionieriais, privačių kolekcijų savininkais. Portalas buvo sukurtas prieš 6 metus. Pačioje pradžioje jo tikslas buvo supažindinti auditoriją su meno pasaulio įvykiais Baltijos šalyse, Rusijoje ir Skandinavijoje, bet mes judame pirmyn ir dabar jau bandome atspindėti svarbiausius meno renginius visoje Europoje. Prieš 4 metus pradėjome leisti žurnalą, tiksliau, turime du žurnalus. Vienas jų Arterritory Conversations, jame savo skaitytojams siūlome interviu su menininkais, kuratoriais, muziejų vadovais, meno kritikais. Kitas žurnalas apie kolekcionavimą Arterritory Conversations with Collectors, jo išleidome jau 4 numerius. Pastarojo pirmas numeris pasirodė 2014 m., nuo tada mes publikavome 47 interviu su Europos kolekcionieriais, kalbinome ir JAV kolekcininkus. Pavyzdžiui, turėjome interviu su Danieliu Wolfu iš Niujorko. Jis aistringas kolekcionierius, šiuo metu jam priklauso nemažai meno kolekcijų: pradedant nuo XIX XX a. fotografijos, kinų keramikos ir baigiant interjero objektais, sukurtais XX a. JAV dizainerių. Kalbėjomės ir su kita kolekcioniere iš Niujorko, Diane Venet, aistringa menininkų sukurtos juvelyrikos kolekcioniere. Jos kolekcijoje Georges o Braque, Jeffo Koonso, Anisho Kapooro, Erwino Wurmo ir Andy Warholo sukurti juvelyrikos papuošalai. Ketvirtąjį žurnalo Arterritory Conversations with Collectors numerį šiemet pristatėme Venecijos bienalėje. Šiame numeryje pakalbinome 13 kolekcionierių, tarp jų ir Vilius Kavaliauskas. Aš pati turėjau progos pabendrauti su amerikiečių kolekcionieriumi Al Shandsu. Tai įdomi istorija, nes jis yra pastorius ir jam šiuo metu 88 metai. Savo šiuolaikinio meno kolekciją jis pradėjo kaupti 1960 m., kai sutiko būsimąją žmona Mary Norton. Kartu jie pastatė namus savo sukauptam menui. Ne kokį skulptūrų parką ar muziejų, o tiesiog paprastą būstą, kuriame organiškai integravo meno kūrinius. Įdomu tai, kad šiandien apsilankę A.Shands namuose lauke pamatytumėte 20 aplink skulptūras besiganančių avių. Ir tai mums turi priminti, kad ši vieta yra ūkis, kuriame natūraliai susilieja gamta ir menas. Norėčiau pabrėžti, kad mūsų žurnalas apžvelgia ne tik išskirtines kolekcijas, bet rašo ir apie labai žemiškus dalykus, kad ir tai, kaip menas ir kolekcionavimas pakeitė asmenybių gyvenimus. Mes domimės, kaip kolekcionieriai bei jų kolekcijos bendrauja su publika: pavyzdžiui, vieni kolekcininkai po mirties kolekciją ketina padovanoti muziejui, kiti kartą per savaitę priima svečius ir aprodo kolekciją arba įkuria specialias erdves kolekcijoms ir atveria jas visuomenei. V. Kinčinaitis: Agnese koncentruotai pristatė tarptautinį kontekstą, tai padeda kolekcijos fenomeną suvokti plačiau geografiškai ir visomis kitomis prasmėmis psichologinėmis, emocinėmis. Labai norėtųsi išgirsti vieną kitą latvišką istoriją. Kas ten yra įdomiausia, kuri kolekcija tau pačiai atrodo svarbiausia? Kaip kolekciorieniai įsikomponuoja Latvijos šiuolaikinio meno kontekste? Diskusijos dalyviai: Francesca Ferrarini, Agnese Civle, Virginijus Kinčinaitis, Vilius Kavaliauskas

20 18 kolekcija A. Civle: Vienas Latvijos kolekcionierius, kurį mes kalbinome savo žurnalui, yra Janis Zuzanis. Jis vienas garsiausių mūsų šalies kolekcionierių ir didelis Latvijos meno ir kultūros rėmėjas bei vienas svarbiausių portalo arterritory.com ir mūsų leidžiamų žurnalų globėjas. J. Zuzanis savo kolekciją yra atvėręs visuomenei, jis turi savo galeriją, meno saloną. Jo interesai kolekcionavimo srityje itin platūs, todėl jam rūpi ir mūsų portalo veikla. J. Zuzanis palaiko mūsų veiklą, kad galėtume judėti pirmyn. Tai puikus pavyzdys, kaip kolekcionierius veikia Latvijos meno scenoje. Kitas garsus Latvijos kolekcionierius Maris Vitolis ne tik kolekcionuoja meną, bet per pastaruosius trejus metus ėmėsi ir kuratoriaus veiklos bei pradėjo rengti parodas. Tai dar vienas kampas, kaip kolekcionierius veikia meno lauke. V. Kinčinaitis: Ką mes galėtume išryškinti kalbėdami apie kolekcionavimą? Mums patiems įdomu išsiaiškinti, kokia yra kolekcininko diena, kodėl jis pasirinkto kolekcionuoti ir kaip tai paveikė jo gyvenimo būdą? Atsakymų greičiausiai yra daug, vienas jų, kalbant apie kolekcionuojantį žmogų, galėtų būti antropologinis. Greičiausiai tokie esame, nes šitame visuotiniame chaose norint išgyventi reikia aplinką sisteminti, reikia ją dėlioti į tam tikrą tvarkingą paveikslą. Tokiu atveju kiekviena žmogiška būtybė antropologiškai yra kolekcionierius. Mes renkame viską atsiminimus, išgyvenimus, skaičiuojame savo gyvenimo valandas ir rašome mintyse savo gyvenimo ataskaitas. Tai ir čia mes kolekcionieriai, jau nekalbant apie namus, kuriuos įsirengiame, daiktus, kuriuos įsigyjame. Juk lentynose sudėlioti suvenyrai ar baldai yra kolekcijos mūsų asmenybių projekcijos. Mūsų tęsiniai, mūsų pojūčiai. Kitas pjūvis galėtų būti sociologinis, kaip renkanti būtybė atrodo sociume. Čia jau tenka kalbėti apie simbolinę prasmę, statuso ženklus, kalbėti apie tai, kas būdinga visiems imperatoriams, popiežiams, kardinolams, šiuolaikiniams milijardieriams. Šiuo atveju kolekcionavimo, rinkimo veiksmas, ši įgimta aistra pakyla į patį aukščiausią kultūrinį ir simbolinį lygmenį ir asmuo jau gali save tapatinti, kaip subjektas, kaip individas, su aukščiausio lygio nepakartojamais, unikaliais ir vieninteliais daiktais, kurie jį supa, jis pats įgyja tų meno kūrinių galių. Toks totemiškas aspektas. Tačiau jis kartu yra ir menotyrininkiškas, estetinis, juk reikia atsakyti, ką suteikia kolekcionavimas asmenybei, kokius estetinius išgyvenimus, kokį malonumą, gyvenimo džiaugsmą, kokią menininko energiją skleidžia kūrinys. Tai yra unikali nepakartojama jėga, kuri apdovanoja mus, praturtina mūsų gyvenimą, išplečia galimybes. Išplečia visatos ribas. Tai yra išskirtinis patyrimas, dėl kurio verta varžytis, rungtis aukcionuose, brautis į lemtingiausias kovas, vertas kelių šimtų milijonų dolerių. Kitas, greičiausiai toks filosofinis lygmuo, galėtų būti kam visa tai, kodėl mes turim kolekcionuoti. Reikia atsakyti iš esmės. Man, kaip menotyrininkui, užkliūva toks dalykas, kai studijavome menotyrą, kolekcionavimas, kaip reiškinys, liko kažkur pakraščiuose, jo įtaka meno istorijai, meno kūrybai, stilių atsiradimui visai nebuvo aptarinėjama. Matyt, reiktų vis dažniau pažiūrėti į meno istoriją tarpdiscipliniškai, per kolekcionavimo prizmę. Rubensas paliko 1300 meno kūrinių, bet nė vieno nesukūrė, neturėdamas užsakymo, visi užsakyti kolekcionierių. Jo namai dirbo kaip didžiulis rinkodaros, viešųjų ryšių gamybos centras, kuris aptarnavo pasaulio didžiuosius, kaupiančius kolekcijas. Tai vis dėlto, jei nebūtų tos menininko ir kolekcionieriaus sąveikos nebūtų ir tų 1300 kūrinių, kurie puošia pasaulio muziejus, nebūtų ir tos Rubenso tapymo technikos, kurią jis gudraudamas atrado. Menininkas gruntuodavo drobę, dengdavo ją vaško sluoksniu, kad teptukas greičiau slystų, kad greičiau didelio formato turinį sukurtų, nes užsakymų buvo daug. Jo studijoje dirbo daugybė geriausių Europos menininkų: vieni tapydavo medžius, kiti galvas ar gyvūnus arba horizonto liniją. O Rubensas nusileidęs iš savo biuro uždėdavo paskutinį potėpį ir pasirašydavo, nes tokį kūrybos tempą lėmė kolekcionieriai ir poreikis šiems kūriniams. Matome Rubensą stovintį savo biure, jis jau buvo įgudęs daryti keturis darbus vienu metu: diktuoti sutarties raštus didikams dėl meno kūrinių kainų, tuo pat metu klausyti skaitomo filosofinio traktato, nes norėjo nuolat šviestis, o dar priiminėti svečius ir tuo pat metu eskizuoti, kurti. Įsivaizduokite, toks kūrybos principas yra padiktuotas tuometinės meno rinkos. Be to, jis turėjo graviūrų skyrių ir juo taip pat labai rūpinosi. Jame dirbo 20 geriausių graverių, kurie pagal Rubenso kūrinius spaudė graviūras. Jas siuntinėdavo po Europą, kad skleistų gerą žinią apie jį, kad kurtų jo įvaizdį, nes tai buvo lengvas kelias, graviūros buvo jam pelningos, o neturtingam sluoksniui įperkamos. Palyginkime tai su mūsų menininkais, kurie užsidaro studijoje ir laukia išganymo, įkvėpimo arba ateinančio pirkėjo. Žvelgiant į meno istoriją, didieji menininkai taip nedarė. Aišku, buvo ir visiškai kitokių atvejų, kad ir Marcelis Duchampas, jis tarytum buvo anapus rinkos. Tik jis atsitraukė nuo jos tam, kad sukurtų savo, kaip nepriklausomos asmenybės, nesusijusios su pinigais, įvaizdį. Bet kartu jis ugdėsi tokias savybes, kad būtų artimas

21 kolekcija 19 visom turtingiausioms Niujorko šeimoms, kurios jį palaikė ir išlaikė bei leido jam realizuoti drąsiausius sumanymus. Tos pačios šeimos ir pirkdavo jo kūrinius. Dar daugiau, menininkas, norėdamas išgyventi, pats rengė aukcionus bei pats kolekcionavo Constantino Brancusi darbus. Taigi tokiu rakursu įdomu pažiūrėti į meno istoriją, bet dar svarbiau yra būti akylesniems, budresniems tiems procesams, kurie visai šalia mūsų. Todėl mes ir kalbiname Vilių Kavaliauską, kuris paaiškins, kaip kolekcininkas gimsta, nuo ko visa tai prasideda. Rezultatas du meno fondai, puikus meno mugės ArtVilnius programos papildymas bei puikūs samdomi specialistai, menotyrininkai ir kuratoriai. Bet pradėkime, Viliau, nuo pačių mažiausių dalykų, nuo pirmojo kūrinio. Vilius Kavaliauskas: Pirmą kūrinį gavau dovanų nuo žmonos Ritos, tai buvo senokai, todėl autoriaus pavardės nebepamenu. Gal tai nebuvo pats įspūdingiausias darbas kolekcijoje, bet ta dovana mane-mus paskatino kolekcionuoti ir domėtis menu. Geras klausimas, kaip tampama kolekcininku. Sunku atsakyti. Vienas iš kolekcininkų Arterritory žurnale yra pasakęs, kad kolekcininku gimstama ir kad galbūt yra kolekcininko genas. Iki 30 metų net nebūčiau pagalvojęs, kad ateityje domėsiuosi menu, kolekcionuosiu, rengsim parodas, leisim albumus. Tai išėjo natūraliai. V. Kinčinaitis: Kodėl natūraliai neišeina kitiems verslininkams? Kodėl jų tiek mažai kolekcionuojančių, jei, tavo manymu, tai natūralu, o gal vis dėlto čia įsipainioja dar kas nors? V. Kavaliauskas: Nepasakyčiau, kad mažai kolekcionierių. Šiuo metu atsiranda vis daugiau ir daugiau. Tai susiję su saviedukacija meno ir kultūros prasme. Menas jau tapęs mada daugelyje pasaulio šalių. Jis taip pat tampa madingas Lietuvoje, tad neišmanyti apie meną ir kultūrą yra žemas lygis. Vieni domisi menu dėl to, kad reikia, kiti dėl to, kad patinka. Mums noras save vadinti kolekcininkais atsirado, kai įsigijome tam tikrą skaičių kūrinių ir, aišku, stebint įvairias pasaulines tendencijas, fondus, statomus muziejus, matant, kokios gražios ir nuostabios kolekcijos kaupiamos įdomiuose architektūriniuose muziejuose. Iš dalies pirmas fondas atsirado iš tos patirties, kurią mes turėjome, iš tų darbų, kurie jau buvo kolekcijoje, tai yra išeivijos menininkų. Iš pradžių ne kolekcionavome, o tik turėjome darbus, ir visi mūsų turimi kūriniai buvo dailininkų išeivių, tad kai kilo idėja kolekciją institualizuoti, natūraliai ją pavadinome Lietuvos dailės išeivijos fondu. Tuomet prasidėjo ir tikrasis kolekcionavimas, tikrasis kolekcijos organizavimas. Prieš tai veikla buvo labiau chaotiška, visiškai subjektyvi, paremta daugiausia emocija. V. Kinčinaitis: Kolekcionavimo variantų yra daug ir tai priklauso nuo asmenybių. Tai gali būti kolekcininkas, kuris niekaip į savo išgyvenimus ir kolekciją neįleis jokio išorinio pasaulio, greičiausiai niekas, arba tik labai mažai žmonių, žinos apie tą Lewben Art Foundation ekspozicijos Tos žaviosios moterys fragmentai meno mugėje ArtVilnius 17 : Claire Tabouret. Trys kaukės. 2015, drobė, cm; Marwa Arsanios. Viskas apie Akapulką , architektūrinis maketas, 24 nuotraukos, 12 juodai baltų dokumentų, 9 įrėmintos fotografijos, 4 architektūros detalių nuotraukos, SD video, kaktusai, kintantis dydis

22 20 kolekcija kolekciją. Bet gali būti ir priešingai, kitas žmogus vos tik įsigijęs kūrinį jau nori, kad visas pasaulis apie tai žinotų, ir siekia sukurti visą infrastruktūrą, kad pasaulis būtų informuotas. Ir yra daugybė tarpinių kolekcionavimo strategijos variantų. Aš suprantu, kad tu daug nukeliavai nuo to mėgėjiško kūrinių įsigijimo iki privataus kolekcionavimo. Nuo chaotiškumo prie institucijos. V. Kavaliauskas: Nebūtinai turi būti institucija, bet kiekvienas kolekcininkas privalo apsibrėžti, kokia bus jo kolekcija, ir dirbti su ja. Institucija atsiranda daugiau kaip noras įvilkti savo veiklą į tam tikrą rūbą, kuris suponuoja tam tikrą atsakomybę tiek prieš save, tiek prieš dirbančius fonde, tiek prieš žiūrovą-visuomenę, kuriai tu sieki parodyti savo sukauptus kūrinius, nes nori juos rodyti. Bet kuris kolekcininkas nori girtis savo kolekcija. Todėl kalbos apie tai, kad yra kolekcionierių, kurie nenori rodyti savo kolekcijų, yra ne visai teisingos. Manau, vienintelis dalykas, kuris sovietmečiu neleido rodyti savo kolekcijų, buvo baimė. Dabar bet kuris kolekcininkas tikrai nori savo kolekciją viešinti. Visų pirma dėl to, kad jis myli savo kolekciją, kita vertus, tai yra kolekcijos vertės didinimas. Kad ir kiek kolekcininkas žiūrėtų iš kultūros ar meno pusės, vis dėlto kolekcija iš dalies yra investicija, kuri auga tiek su menine verte, tiek su pinigine verte. V. Kinčinaitis: Grįžtant prie tavo ir meno kūrinio santykio. Kiek tu dabar, skirtingai nuo to pradinio etapo, pats asmeniškai rūpiniesi kūrinių įsigijimu, kūrinių atranka. Ar tu jau viską patikėjęs institucijai, ekspertams, samdomiems specialistams, ar atidavęs šitą atradimo aistrą ir džiaugiesi tik galutiniu rezultatu suformuota paroda, kuratoriniu projektu. Ar vis dar esi pirminiame meno kūrinio atradimo procese? V. Kavaliauskas: Taip tame esu 100 procentų. Kiekvienas darbas yra peržiūrėtas ir apsvarstytas mano paties. Pradžioje su niekuo nesikonsultavome, vadovavomės emocija ir tuo, kas patinka, tad kartais įsigydavome ir nelabai vertingų kūrinių. Todėl kolekcijos keičiasi, jos nėra statiškos. Šiuo metu mes vis daugiau konsultuojamės su meno ekspertais, kuratoriais ir žinovais, kad tikrai įsigytume ne tik sau patinkantį darbą, bet ir pridedantį vertės kolekcijai. Bet tai yra ir mūsų, kaip viešos kolekcijos savininkų, tam tikra atsakomybė, kolekcija turi atspindėti ne tik mūsų požiūrį, bet ir kultūrinį, meninį kontekstą. V. Kinčinaitis: Manau, čia Francesca Ferrarini turėtų ką pridurti. Ar tavo nuomonė visada sutampa su kolekcininko, ar tenka kovoti? Ir vis dėlto, kas tie pagrindiniai kriterijai, dėl kurių tariatės atrinkdami meno kūrinį, kokie yra pagrindiniai: LDS galerijos Meno parkas stendas meno mugėje ArtVilnius 17. Pirmame plane Povilo Ramanausko tapyba, už kurią jis buvo paskelbtas geriausiu jaunuoju meno mugės menininku bei apdovanotas meno mugės mecenato, advokatų kontoros Cobalt premija

23 kolekcija 21 estetiniai, finansiniai ir t. t.? Ar atrandamas bendras sutarimas? Francesca Ferrarini: Su Viliumi netenka daug kovoti. Pradžioje mes nebuvo nustatę griežtų kriterijų, bet ką padarėme pirmiausia tai praleidome daug laiko kartu kalbėdami apie kolekcijos viziją, kad pamatytume, kas mums visiems patinka, kas mus domina. Svarbu pasakyti, kad mano išsilavinimas nėra tiesiogiai susijęs su menu, nors aš užaugau apsupta meno, kolekcionierių ir privačių kolekcijų. Taigi jau nuo 20 metų tam tikra prasme buvau panirusi į kolekcionavimą. Dirbdama su kolekcionieriais patariu, kas vyksta pasaulinėje meno scenoje, tačiau visada privalu atsitraukti į šalį, kai kalbama apie asmeninį kolekcionieriaus prisilietimą. Dirbu su skirtingais žmonėmis ir nė vienas jų nėra pasakęs, daryk kaip tu nori. Jiems visada yra svarbus ir įdomus meno kūrinio atrankos procesas. Mano darbas būti meno rinkoje, ją tirti, analizuoti ir galiausiai tomis žiniomis pasidalinti su kolekcionieriumi. Todėl svarbu, kad mes kartu su Viliumi sprendžiame, ką daryti su vienu ar kitu kūriniu, o ne tik vienas iš mūsų. Tačiau daug dalykų šiame procese susiklosto natūraliai. Pavyzdžiui, didžioji dalis Lewben Art Foundation tarptautinio garso menininkų, kurių kūriniai yra kolekcijoje, yra mūsų amžiaus. Ir šito mes specialiai nebuvo nenusprendę. Taip susiklostė, nes mums abiem tie kūrėjai pasirodė artimi. Meno rinkoje kolekcionierius turi būti labai greitas, ypač su jaunais menininkais, nes kol tu galvoji, ar verta įsigyti kokį kūrinį vienoje parodoje, kitoje parodoje jau tau gali tekti sumokėti gerokai daugiau. Todėl bendrus sprendimus kartais reikia priimti greitai. V. Kavaliauskas: Mes labiau koncentruojamės į tarptautinėje meno scenoje žaidžiančius vardus. Renkantis menininką, svarbu, kad jo kūrinių būtų vieno ar dviejų muziejų parodose, kolekcijose. Tai vienas iš svarbių kriterijų, bet kiekvienu atveju, sprendžiant, ar įsigyti kūrinį, svarbus mūsų asmeninis požiūris. F. Ferrarini: Dar vienas dalykas, kuris mus jungia, tai, kaip mes vertiname meno kolekcionavimą laikyti meno kolekcija privačią sau ar pasidalinti ja su auditorija? Tai labai asmeniška, tikrai yra kolekcionierių, kurie nenori atverti savo ekspozicijų publikai, nes bijo, nenori būti teisiami dėl savo pasirinkimų. Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad mūsų karta yra jau daug atviresnė, kalbant apie kolekcijos pasidalinimą su publika, bet tai yra tipiška mūsų gyvenimo būdui, nes mes dalinamės daug kuo, pradedant asmeniniu gyvenimu socialiniuose tinkluose ir baigiant menu. V. Kinčinaitis: Su laiku keičiasi kolekcionavimo samprata. Kaip Vilius su Francesca sakė, jie kolekcionuoja bendraamžių kūrybą, jie dalyvauja meno lauko procesuose ir savo sprendimais veikia tą lauką. Ir, matyt, atsiranda jausmas, kad esi pilnavertis to meno lauko dalyvis ir jauti savo įtaką bei svorį. Kartais pagalvoji, kad tas svoris didesnis nei menotyrininkų nuomonės? Kuldygos menininkų rezidencijos stendas meno mugėje ArtVilnius 17. Pirmame plane Aigars Bikše kūrinys Jesus Loves You Communists, 2010

24 22 kolekcija V. Kavaliauskas: Taip nemanau, nes iš esmės ir to svorio nejaučiu. Taip, nuolat esame meno erdvėje, kasdien bendraujame su menininkais, kuratoriais, menotyrininkais, muziejininkais. Norėčiau palyginti privačius kolekcininkus su muziejais, kaip vyksta procesai ir kokios yra taisyklės. Privatūs kolekcininkai yra daug lankstesni įsigijimuose, pardavimuose, temų pasirinkime, nors jų kolekcija visiškai subjektyvi. Tai yra svarbu. Iš kitos pusės, turbūt visi kolekcininkai seka muziejus, ką jie įsigyja. Ne veltui kartais kūriniai vadinami muziejiniais, nes taip nusakoma tikra jų vertė. Mes susiduriame ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio muziejais, todėl menininkui pakliūti į gero muziejaus kolekciją yra labai svarbu. V. Kinčinaitis: Kokie, jūsų nuomone, yra gerieji privataus kolekcionavimo, įsiliejimo į meno lauką aspektai? Pasaulyje vis daugėja privačių muziejų, ko nepasakysi apie valstybinių muziejų plėtrą. Dar blogiau pastarosios institucijos susiduria su finansavimo mažinimu. Tad privati iniciatyva daug ką kompensuoja šiame procese. Yra ir kitų dalykų: jūsų kartos žmonės veiklūs, dinamiški, susigaudantys investicinių fondų veikloje, finansinėje aplinkoje. Tuomet kolekcionavimas pereina į meno kūrinio, kaip investavimo objekto, kaupimą kūrinys įsigyjamas, tačiau jo tariamas kolekcionierius nemato, kūrinys transportuojamas į sandėlį, kuriame jis kaip finansinis aktyvas augina savo kainą, kartais dirbtinai ją sukeliant. Žinant, kokią didžiulę įtaką tai daro visam šiuolaikiniam menui, visai raidai, ar nemanote, kad tai iškreipia kategorijas ir meno kūrinio vietą visuomenėje? Čia nei valstybiniai muziejai, nei menotyrininkai nieko nebegali padaryti. Vis dėlto tų šiuolaikinių tariamų kolekcionierių ekspansija yra didelė ir jų įtaka meno raidai ir istorijai kasmet neįtikėtinu greičiu didėja. Menotyrininkai nieko kito čia negali padaryti, kaip tik pasamdyti tų pačių tariamų kolekcionierių, rašyti tekstus į storus katalogus. Ir tai taip pat augina minėtą kapitalą. Kokia tavo pozicija pažvelgus į tą pusę? V. Kavaliauskas: Pavasario pabaigoje turėjome alternatyvių investicijų forumą ir kalbėjome būtent apie alternatyvią investiciją į meną. Kalbėjome apie investicinius meno fondus, mano griežta nuomonė buvo, kad aš netikiu tokiais fondais, net žiūrint pagal statistiką, jų investicijų lygis nedidelis. Taip, žmonės perka meną kaip investiciją, bet tada jie renkasi visai kitokį atrankos principą, greta jų nuolat yra menotyrininkai, galerininkai ir kiti meno specialistai, kurie pataria pirkti jau dažniausiai gerai žinomus vardus, o tokie kainuoja labai daug. Tokie darbai tikrai turi išliekamąją vertę, taip pat ir piniginę. Kalbant apie augančius menininkus, niekada negali žinoti, kur menininkas atsidurs ir kaip jo kaina pakils. Turiu dvejopą nuomonę apie investiciją į meną, kaip kolekcininkas, esu labiau linkęs vertinti meno ir kultūrine prasme, o ne investicijų prasme. Ir dauguma kolekcininkų vertina iš tos pusės, nes jie jaučia aistrą tam. Yra dalis, kurie kolekciją vertina kaip tam tikrą statusą. F. Ferrarini: Kolekcionuoti tik dėl investicijos nėra labai lengva. Nemažai dirbu su vyresniosios kartos kolekcionieriais, kuriems dabar apie 80 metų ir jie kolekcionuoja nuo 40 metų. Jie nuolat kartoja, kad menas įgauna vertę per ilgą laiką. V. Kinčinaitis: Vadinasi, galime tikėtis, kad svarbiausi meno kūriniai artimoje ateityje netaps tik finansiniais bankų ir fondų aktyvais. Kol yra siekis mėgautis ir vertinti visas jų teikiamas malones akiai ir sielai, kol yra vertinama jų skleidžiama aura, kol meno kūrinys suvokiamas kaip visokeriopos gyvasties šaltinis, bus norinčių jį turėti šalia ir dalintis jo skleidžiama unikalia energija su kitais. Palinkėkime mūsų visuomenei palankesnių sąlygų kolekcionavimui, bus jos, bus ir daugiau kolekcijų. Vytenis Jankūnas. J traukiniu į Manhataną ir atgal HD 1 dalis, 2 dalis ir 3 dalis , videoinstaliacija. Meno mugė ArtVilnius 17

25 kolekcija 23 Possibilities for the contemporary art collecting Within the framework of the international art fair ArtVilnius 17 this June, the team of Dailė magazine organized a discussion on collecting contemporary art. Can only big corporations and banks collect contemporary art? What is the experience of collecting contemporary art in the Baltic countries? Such and other questions were raised during discussion moderated by art researcher Virginijus Kinčinaitis. Participants were Agnese Civle (Latvia), editor of arterritory.com, Vilius Kavaliauskas, collector, the Lewben Art Foundation and Lithuanian Expatriate Art Foundation, and Francesca Ferrarini, art consultant and curator, who works with the collection of Lewben Art Foundation, too. Below is an excerpt from the discussion. François Durif (Border Man) ir Louis Rollinde projekto Border fragmentas. Projektą meno mugėje ArtVilnius 17 pristatė galerija Nivet-Carzon, Prancūzija V. Kinčinaitis: The world of art brings together money, passions, artists, pragmatism and emotions. All times have a different art market. We, art researchers and even artists, are not sufficiently aware of collectors influence on the development of art and the history of art. In discussing the influence of collectors on the art world, we can observe it well during the art fair ArtVilnius, where the Lewben Art Foundation has been presenting a new curatorial project four years in a row. They feature splendid artwork from world-renowned artists, pieces for which special architecture is created. It is a huge responsibility. It is a situation when a private individual, an outsider, enters the domain and system of the art world. We also see how these individuals become equal players on the art field, and sometimes even more than that they can transform and change it. Agnese, we would love to hear a story or two from the Latvian context: what are the most interesting things? What story do you find most enlightening? How do collectors find their place within the context of the Latvian contemporary art? A. Civle: Janis Zuzans is a Latvian collector whom we interviewed for our magazine. He is one of the best-known collectors in our country and a great supporter of the Latvian art and culture, and the main patron of the portal arterritory.com, and our magazine. He has opened his collection to public: he runs his own gallery and an art salon. It is a telling example how a collector operates on the Latvian art scene. Another famous Latvian collector is Maris Vitols. Besides collecting art, during these past three years he assumed curator s role and started organizing exhibitions. It is another angle to possible collector s functioning on the art field. V. Kinčinaitis: We are interested to find out about collector s day; also why people start collecting art and how it influences one s way of life? Answers must be plenty, so we talk to Mr. Kavaliauskas who is going to explain how a collector is born and where everything begins. The result is two art foundations, super supplementation of the programme of the art fair ArtVilnius and qualified hired specialists, art researchers and curators. Yet let us start, Vilius, from the smallest things, from the very first artwork. V. Kavaliauskas: I received my first artwork as a present from my wife Rita, it was a while ago, so I cannot recall the name of the artist. Perhaps it was not the highlight of the collection, but that present incited me and us to start collecting and directed our interest to art. It is a good question how one becomes a collector. And it is hard to answer. One collector, in Arterritory magazine, has noted that we are born collectors and perhaps there is a gene of collecting. Before I turned 30, I never gave a thought to the possibility of becoming interested in art, collecting it, organizing exhibitions, publishing books. All this came about by itself. I take constant part in selecting artwork for the collection, I am in it 100 per cent. I myself really look well and consider each piece. At the outset, we did not consult anyone, and were guided by intuition, selecting things that we liked, not always very valuable. That is the reason why collections are changing; they are never static. Today we tend to consult art experts, curators and connoisseurs in order to acquire artwork, which is not only appealing to us, but a valuable addition to the collection. V. Kinčinaitis: I believe Francesca Ferrarini has to add something at this spot. Are you always on the same page with the collector, or is it is a bit of a struggle? What are the criteria about which you agree for the process of selecting a work of art? Which of them are key? F. Ferrarini: I do not have to fight much with Vilius. What regards your first question about criteria, so in the beginning, we did not have any. Initially we spent a lot of time together discussing the vision of the collection. We had to find out what we all liked and were our interests were. Working with collectors, I experience what happens on the world s art scene, but you always have to step back when we speak of a personal touch of a collector. I work with different people, but nobody ever said do as you please. Selecting artwork is always an important and interesting process for them. My work is to be in the art market, to explore it and to analyse and finally, to share that knowledge with a collector. That is why it is important that Vilius and me, we decide together what should be done with a particular work of art, and not just one of us. However, many things in this process come about naturally. For instance, most of the internationally renowned artists whose work is in the collection of Lewben Art Foundation are our age. We have never planned for that. Just we both found these artists close of kin. V. Kinčinaitis: With time, the concept of collecting changes, it is time that changes it. Just like Vilius and Francesca say that they collect artwork by their peers they play and active role on the art scene and actually influence it via their decisions. This must give a feeling that you are a fully-fledged member of the art field, you feel your influence and weight. Do you happen to think that this weight is bigger that the opinions of art critics? V. Kavaliauskas: This late spring we had a forum on alternative investment and talked of alternative investment into art. We talked of investment art funds and I was positive that I do not believe in such funds, even in terms of statistics, the level of such investments is not high. This way people buy art for investment, but they use a different method of selection. They are constantly surrounded by art critics, gallery people and art professionals. These advise them on buying well-known names, which cost a lot at the time. Such works have a lasting value and a monetary value. When we talk of emerging artists, we never know what is to become of her, and how the price of her art is going to rise. I am in two minds about investing into art I tend to value it as a collector, rather in terms of art and culture versus investment. V. Kinčinaitis: This gives us hope to believe that major contemporary works of in the nearest future are not going to turn into financial assets in banks and funds. While there is a desire to value and enjoy all pleasures art gives to the eye and the soul, and we value their aura, and perceive art as a source of all kind of vitality, there will be people willing to own it and share its unique energy with others. Let us wish our society more favourable conditions for collecting if we have them, we will have more collections.

26 24 parodos, projektai

27 parodos, projektai Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė Pažadinti miesto atmintį ir savo fantomus. 11-osios Kauno bienalės paroda YRA ir NĖRA. Paminklo (ne)galimybės klausimas To awaken the memory of the city and our own phantoms. The exhibition of the 11th Kaunas Biennial There and Not There. (Im)possibility of a monument 32 Monika Gimbutaitė Galerijų savaitgalis miestui ir miestas galerijų savaitgaliui Gallery weekends for the city, and the city for the gallery weekends 36 Evelina Januškaitė-Krupavičė (Ne)lokalumo principas: tarp meno ir mokslo The principle of (non)locality: between art and science 42 Jolanta Širkaitė Iš praeities rūko... Paroda-publikacija Académie de Vilna Vilniaus piešimo mokykla Emerging from the mists of the past. Exhibition-publication Académie de Vilna Vilnius Drawing School Tatzu Nishi. instaliacijos Laisvė fragmentai. 2017, Vienybės aikštė, Karo muziejaus sodelis, Kaunas. Svetlanos Baturos nuotraukos

28 26 parodos, projektai Pažadinti miesto atmintį ir savo fantomus 11-osios Kauno bienalės paroda YRA ir NĖRA. Paminklo (ne)galimybės klausimas Jolanta Marcišauskytė- Jurašienė Horsto Hoheiselio ir Andreaso Knitzo kūrinys Perdirbta atmintis Kauno Sąjungos aikštėje (2017). Fotografijos ant aliuminio, 3,2 4,5; 3,2 4,5; 3,6 4,5 m (fotografijos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo), medinės dėžės, 3,2 4,5 0,4; 3,2 4,5 0,4; 3,6 4,5 0,5 m. Svetlanos Baturos nuotrauka Šių metų Kauno bienalė gvildena daug kam įsisopėjusį proginio šalies paminklinimo klausimą. Nenuostabu, nes pati bienalės tema buvo nuspręsta dar 2015 m., kai, artėjant Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio minėjimui, sužinojome apie valstybinio masto planus šalies teritorijoje pristatyti dar kelias dešimtis naujų paminklų. Profesionalams jau net nekyla klausimų apie jų meninį lygį ar prasmingumą. Kyla tik noras oponuoti, pasiūlant bent šiokią tokią diskusiją ir primenant apie alternatyvas, kurios Vakarų Europoje sėkmingai įgyvendinamos nuo XX a. II pusės. Lietuvoje, kurioje ir šiandien dar painiojamasi tarp skulptūros ir paminklo sąvokų, o kontramonumentai (arba antimonumentai) apskritai skamba kaip kažkoks nerimtas ir nesolidus menininkų išsidirbinėjimas, niekaip nesugebėsiantis atlikti rimto paminklo funkcijos homogenizuoti atmintį, bienalės tema pasitarnauja visuomenės edukacijai. Ir, nors kultūrinė bei istorinė atmintis, miestas, trauma ir su tuo susijęs įprasminimo diskursas pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje istorikų, paveldosaugininkų, menotyrininkų ir menininkų reflektuotas įvairiausiais pavidalais ir, regis, nieko naujo iš to nepasiseks ištraukti, visa sumuojančios parodos, kaip idėjinės santakos, labai trūko. Naivu būtų tikėtis, kad šioje santakoje išsigurguliuos realus poveikis biurokratiniam lygmeniui, bet bent jau bus pasakyta, priminta, parodyta. Pripažinsiu, jog iki bienalės atidarymo svarsčiau, kodėl tas priminimas bus ne sostinėje, kur intensyviausiai varoma paminklinimo politika ir remiamos ietys, o ramiai snaudžiančiame Kaune. Tarp kultūros tyrinėtojų paplitusi idėja, jog mažesnieji miestai tėra didžiųjų atspindžiai, perimantys tas prasmes, kurios aktualizuojamos sostinėse. Anot Pierre o Bourdieu, būtent jose sutelktas esminis ekonominis ir kultūrinis kapitalas. Bet Kaunas yra specifinis miestas, tai buvusi laikinoji sostinė. Anot Irenos Šutinienės neseniai atliktų sociologinių tyrimų, būtent Kauno gyventojų atmintyje išlaikytas artimiausias santykis su nepriklausomybės praradimo įvykiais ir kovomis už laisvę. Tuo tarpu Vilniuje dominuojanti atmintis siejasi su daugiakultūriškumu ir LDK paradigma. Taigi Kaunas anaiptol nėra sostinėje aktualizuotų prasmių projekcija. Tarp Kauno ir Vilniaus vyko ir tebevyksta aktyvi tautinių naratyvų ir vaizdinių cirkuliacija. Vilnių kaip ideologinį tekstą perskaityti jau pramokome (daug rašyta, kalbėta), o Kauno atmintį iš pradžių reikia pažadinti. Nors atminties žadinimo procedūrą atlieka ir dvi parodos Kauno paveikslų galerijoje (Laimos Kreivytės kuruota Ateini ir išeini bei Udi Edelmano Iš ko padaryti paminklai ), šiame tekste didžiausią dėmesį norisi skirti esminei bienalės daliai parodai Yra ir nėra. Paminklo (ne)galimybės klausimas, išsidėsčiusiai miesto viešosiose erdvėse.

29 parodos, projektai 27 Kuratorė Eglė Pukytė, geriau žinoma kaip menininkė ir rašytoja, pakvietė menininkus reflektuoti paminklo galimybę ir negalimybę, pasiūlyti netradicinių formų ir strategijų naujiems paminklams, permąstyti buvusius ir esamus, diskursyviomis formomis priminti žmonėms tai, ko NĖRA, ir neužmiršti to, kas YRA. Kuratorė klausia: Kaip įamžinti tai, ko norėtum, kad nebūtų buvę? Dabar, kai gresia persisotinimas paminklais, kokių ir kodėl mums jų reikia? Ir šie klausimai kyla ne tik iš susirūpinimo dėl paminklinimo, bet ir asmeninio santykio su šiurpiais XX a. įvykiais Kaune. Kartu su kitais 34 tūkstančiais žydų (ketvirtadaliu visų prieškario Kauno gyventojų) be pėdsako išnyko jos pačios senelis. Bienalėje Pukytė, mamos Adinos vardu, du kūrinius dedikuoja seneliui. Bienalės metu Kaune nusėdo daugiau kaip dvidešimt įvairių, daugiausia įvietinto, meno kūrinių, kuriuos sukūrė tarptautinis menininkų būrys: Manca Bajec, Kostas Bogdanas, Karolina Freino, Horstas Hoheiselis ir Andreasas Knitzas, Allardas van Hoornas, Jenny Kagan, Juozas Laivys, Dainius Liškevičius, Antonas Lukoszevieze, Philipas Milleris, Tatzu Nishi, Jonas Oškinis ir Raimundas Krukonis. Visi darbai trumpalaikiai, tačiau, kaip įvardijo kuratorė, svarbiau yra toji trapi buvimo-nebuvimo riba, kai atminimo įženklinimas suveikia tik jeigu tau jo reikia ar jeigu žinai jį esant. Taigi visi bienalės kūriniai tai tarsi paminklai iki pareikalavimo. Važiuojant į nedidelę Vilijampolės rajono Aibės parduotuvėlę, kurioje buvo Jenny Kagan kūrinys, mūsų kompaniją vežęs taksistas stebėjosi, kad jis ir jo karta nieko nežinojo apie tuos tūkstančius čia sušaudytų žydų. Visą gyvenimą praleidęs Kaune, Devintajame forte pirmą kartą jis apsilankė tik paskatintas suaugusio Londone gyvenančio sūnaus. Šis nedidelis pokalbio su kauniečiu etiudas parodo miesto atminties miego gylį. Bet jei nežinai, kad vaikštinėji ant kaulų ir pelenų krūvos, ar gali gyventi normalų gyvenimą? Kodėl su trauminėmis patirtimis siejami fantominiai skausmai dažniau pasireiškia ne tėvams, o vaikams ar anūkams? Ar atmintis apie traumas ir atsakomybė jas istorizuoti (t. y. papasakoti istoriją ir įprasminti) privalo būti perduodama iš kartos į kartą, kol tai yra padaroma? Šie klausimai bienalės kontekste tapo esminiais daugeliui bienalėje dalyvavusių menininkų, kurie, atsinešę savo patirtis ir kontekstus, leidosi įjautrinami skirtingų miegančios arba užmigdytos Kauno atminties posluoksnių. Minėtas Jenny Kagan kūrinys plastikiniai maišeliai su užrašu Į kairę arba Į dešinę, nelygu kurį gausi iš atsitiktine tvarka juos dalijančios parduotuvės kasininkės, tapo vienu jautriausių kada nors matytų/patirtų kūrinių. Vieta, kur dabar stovi Aibė, buvo žinoma kaip Demokratų aikštė, buvusi Kauno geto teritorijoje. Čia 1941 m. spalio 28 d. vyko vadinamoji Didžioji akcija, kurios metu beveik žydų buvo paskirstyta į kairę arba į dešinę. Į kairę patekę 9200 vyrų, moterų ir vaikų buvo sušaudyti. Jenny Kagan tėvai buvo tarp tų laimingųjų, patekusių į dešinę. Užaugusi Anglijoje, menininkė grįžo į Kauną, Vilijampolę, su kuria susiję fantominiai skausmai paženklino visą gyvenimą, tačiau pačioje Vilijampolėje siaubingas įvykis nepaliko jokio pėdsako. Žmonės nebeprisimena. Nužudytųjų atminimas ištrintoje ir užmigdytoje atminties sąmonėje tevertas tiek, kiek vėjo plaikstomas plastikinis maišelis. Tiek tereiškė Didžiosios akcijos rytą kairėje atsidūrusios sielos. Efemeriškas ir jautrus Kagan kūrinys, sukurtas įtraukiant parduotuvės personalą ir moksleivius, rašiusius ranka ant 9200 maišelių mirtininkų numerius, veikia netikėtai stipriai. Ypač patekus į kairę. Didžioji akcija generuoja paradoksų kupinas prasmes. Vartotojams iš tolo atpažįstamas šūkis akcija tampa pranašišku apokalipsės ženklu. Holokausto ir žydiškos atminties segmentas bienalėje labai ryškus. Galbūt dėl to, jog Holokausto žaizdos yra gilios, daugeliui Europoje atpažįstamos kaip savos. Ne vieno antimonumento autoriaus Horsto Hoheiselio ir Andreaso Knitzo kūrinys Perdirbta atmintis retoriškai klausia to paties kaip Kagan: kodėl buvusiame žydų gete nėra jokio paminklo? 1979 m. šioje aikštėje buvęs memorialas komjaunuoliams (1991 m. perkeltas į Grūto parką). Apie jį primena tik trūnijanti Gedimino Baravyko sukurta architektūrinė dalis, kurioje menininkai išeksponavo žydų geto vaizdų nuotraukas. Perdirbta atmintis užsimena ne tik apie perdirbimą, vienas reikšmes klojant ant kitų. Tai sykiu parodo Adinos (g m. Kaune) Paminklinė lentelė tėvui. 2017, tvora priešais Radvilėnų pl. 66, Kaunas. Rastas objektas in situ: mūrinė siena, geležis Remio Ščerbausko nuotrauka

30 28 parodos, projektai ir atminties sedimentaciją, atsirandančią tada, kai susidariusios kultūrinės nuosėdos pasidaro sunkiai iškoduojamos, perskaitomos, disonuojančios, todėl sunku nuspręsti, ką su jomis daryti. Savotišką sedimentaciją iškelia ir Pukytės kūrinys 29=42. Povaizdžio atmetimas, kuris primena apie olandų konsulą Janą Zwartendijką, nuo nacių bėgantiems žydams išdavusį 2345 gyvybės vizas į Kiurasao. Jo atminimą turėjo pažymėti ant buvusio jo gyvenamo namo Laisvės a. 29 pakabinta atminimo lenta, tačiau dabartinis namo savininkas atmetė paminklą žydų gelbėtojui, todėl jis buvo primontuotas ant priešais esančio 42-o namo sienos. Atsitiktinumas ar ne, bet skaičius 42 turi daugybę galimų reikšmių, pradedant kabalistine tradicija, baigiant Egipto mirusiųjų knyga. Daugiausia jis išreiškia pozityvų potencialą. (Remiantis Cooperio apskaičiuotu gravitacijos traukinio kelionės laiku, jei žydai būtų galėję išsikasti tunelį kiaurai Žemę, žemės trauka būtų nunešusi juos į Kiurasao salą per 42 minutes.) Tačiau namo šeimininko nejautrumas primena apie lietuvių, tebesivaduojančių iš žydšaudžių tautos epitetų, liūdną sąžinę. Kitas pajudintas sluoksnis siejasi su sovietmečiu. Kostas Bogdanas sukūrė garso instaliaciją Kauno geležinkelio stotyje, kurioje daugiau kaip 200 valandų monotoniškai kartojamas sovietinio režimo ištremtų Lietuvos gyventojų skaičius. Meditatyvus skaičiavimas ilgainiui tampa beveik nutolusiu, nebegirdimu ir mechanišku, priverčiančiu susimąstyti apie aukų minėjimų nuoširdumą. Garso instaliaciją sukūrė ir olandų menininkas Elardas van Hoornas, ant Kauno Prisikėlimo bažnyčios primontavęs radijo bangų trukdžius skleidžiančius garsiakalbius. Tai savotiškas rekonstrukcinis gestas, priminimas apie tai, jog sovietmečiu bažnyčia tarnavo kaip radijo gamykla. Jos bokštą užbaigė ne kryžius, o antena, kuri, kaip ir daugiau nei dvidešimt kitų Kaune įrengtų antenų, turėjo trukdyti radijo signalų iš Vakarų patekimą. Vienas iš garsiakalbių skleidžiamų garsų nukreipia į kitą to paties autoriaus darbą miesto dainotakį, išgautą trinant 26-ių Laisvės alėjos plytelių paviršių. Niekada anksčiau nebuvau atkreipusi dėmesio į Laisvės alėjos grindinio plyteles, ypač kai dabar visuose miestuose ir miesteliuose jos suvienodėjo. Tačiau iš plytelių dangos, pasirodo, galima daug ką sužinoti. Karo muziejaus sodelis su Sąjūdžio laikais atstatytu lietuvių tautos didvyrių panteonu yra greta aikštės, kurioje sovietmečiu stovėjo Lenino paminklas. Nepriklausomybės pradžioje atgimusios tautos vertybes atspindinti aikštė buvo išklota brangiomis granitinėmis plytelėmis, o sovietinė dalis palikta trūnyti. Šias dvi istorines Lietuvas skyrė tik 26 plytelės, nepriklausiusios nė vienai pusei. Jos išreiškia tarpinę būseną, kuri netrukus dings aikščių renovacijos vienovėje. Dings iš aikštės, tačiau kelios išliks muziejuje. Tuo pasirūpino Dainius Liškevičius, kurio kūriniu tapo penketo plytelių priėmimo į Kauno miesto muziejų akto inicijavimas ( Laisvės alėja ). Turbūt ryškiausiu bienalės kūriniu tapusi Tatzu Nishi Laisvė (2017) taip pat kalba apie fantomiškas tarpines būsenas. Žymiąją Juozo Zikaro Laisvės statulą Tatzu Nishi apgaubė į paminklo aukštį iškelta sovietinės virtuvės interjero simuliacija. Nors japonų autorius šitaip tarsi žaidžia, galbūt nesistengdamas užkabinti giliai, tačiau tai jam pavyksta. Instaliacija ne tik primena Winstono Churchillio frazę Mes kuriame sau būstus, paskui mūsų būstai kuria mus ar kai kuriems Amerikos balso bangų gaudymą virtuvėje, bet ir parodo krislą akyje, Antonas Lukoszevieze. Jurgis Mačiūnas. Muzika kiekvienam. 2017, Sodra klientų aptarnavimo salė, A. Mickevičiaus g. 42, Kaunas. Svetlanos Baturos ir Remio Ščerbausko nuotraukos

31 parodos, projektai 29 metaforiškai teigdama siektos ir iškovotos laisvės reliatyvumą. Ko gero, laisvės troškimas ir tikėjimas ja yra tik fantominė, rudimentinė būsena, nuolatos balansuojanti tarp kovos už ją ir prisitaikymo kraštutinumų. Laisvė istorijos chronologijoje kalba mums apie tarpukarį ir sovietmetį, o to paties autoriaus kūrinys-situacija Butas nuomai pratęsia pasakojimą dabartyje. Įėjęs apžiūrėti eilinio nuomojamo buto Laisvės a., miegamajame interesantas išvysta įstrižai kambario įsiręžusią Lenino skulptūrą su gėlėmis ant pavirtusio postamento. Panašiuose butuose gyvena tūkstančiai lietuvių, o šiame įsitaisiusi fantominė praeities šmėkla, bylojanti apie tebesitęsiantį savo galiojimo laiką žmonių atmintyje, o blogiausia ir mąstyme. Karolina Freino pasirinko sukurti atminimą Emmai Goldman Nemuno ir Neries santakoje įmetusi vietinį plūdurą, kuris Morzės abėcėle perduoda tekstą iš jos autobiografijos. Emma Goldman ( ) žymi kovotoja už moterų teises, anarchistinio judėjimo šauklė, gimė Kaune, tačiau žinomesnė tikriausiai yra JAV negu Lietuvoje. Jos atminimo įamžinimo miegančiame Kaune nėra. Kaip ir iš čia kilusiam fluxus pradininkui Jurgiui Mačiūnui, nors, tikiuosi, kad valdininkams niekada nešaus į galvą pastatyti jam bronzinės stovylos tai būtų siaubingas akibrokštas. Kur kas tinkamesnį jo atminimo įprasminimą pasiūlė britų kilmės lietuvis Antonas Lukoszevieze, Sodros laukiamojo kėdėse įmontavęs jutiklius ir garsiakalbius, kurie kas kartą paskleidžia salėje vis kitokių garsų iš Mačiūno partitūrų ( Muzika kiekvienam ). Bienalę lydėjo ir žodinė programa, kurioje buvo galimybė išgirsti tarptautinius kalbėtojus, reflektavusius atminties įprasminimo problemas ir sprendimus. Diskusijos apie paminklų ir jų alternatyvų Kostas Bogdanas Kauno geležinkelio stotyje sukūrė garso instaliaciją Programavimas: Laimonas Janutėnas, garsas: Vytenis Gudliauskas. Remio Ščerbausko nuotrauka Jenny Kagan projekto Didžioji akcija fragmentai parduotuvėje Aibė, Vytenio g. 22, Vilijampolėje. 2017, spausdintas tekstas ir užrašai ranka kartu su Kauno Jono ir Petro Vileišių vidurinės mokyklos moksleiviais. Svetlanos Baturos nuotraukos

32 30 parodos, projektai Tatzu Nishi. Butas nuomai. 2017, instaliacija, Laisvės al. 50 D-3, Kaunas. Svetlanos Baturos nuotrauka Manca Bajec. Žaidimas: paminklas. 2017, žaidimo kilimėlis, medinės figūros, kortelės, instrukcija. Restoranas Višta puode, S. Daukanto g. 23, Kaunas. Manca Bajec nuotrauka kūrimo atvejus skirtingų šalių kontekstuose negali apsieiti be komplikacijų, bet apie tai tegu kalba kiti autoriai. Tačiau vienas aspektas man pasirodė tinkamas pabaigai. Tai vadinamasis glokalumas (lokalumo ir globalumo sanpyna), kurį atpažįstame besismelkiant šioje bienalėje. Paroda YRA ir NĖRA kėlė įvietinto meno kūrimo uždavinius menininkams, kurie galbūt net pirmą kartą viešėjo Lietuvoje, Kaune. Tačiau žvelgiant į kūrinius, ribotas vietinio konteksto žinojimas netapo kliūtimi. Jie leidžia pastebėti problemų universalumą, atsirandantį iš trūkčiojančių vietos istorijos ir visiems pažįstamo didžiojo naratyvo susijungimų, kurie yra glokalūs. Tai nuteikia labai smagiai. Tačiau čia pat atsimeni vos du per ketvirtį amžiaus įgyvendintus antimonumentams priskirtinus paminklus ir glokalumo idėja susigūžia. Pasak R. Giliso, Vakarų pasaulyje atminties istorija perėjo tris persiklojančias fazes: priešnacionalistinę (iki XVIII a. II p.), nacionalistinę (nuo Amerikos ir Didžiosios Prancūzijos revoliucijos iki 1960) ir dabartinę, ponacionalistinę 1. Ponacionalistiniame etape paminklai horizontalėjo, nulipo nuo pjedestalų, kasėsi į žemę, virto vandens šaltiniais, žolės želdynais ar įrašais sienoje... Pirmas nepriklausomybės dešimtmetis lyg žadėjo kažką panašaus ir čia. Kodėl mes tebesame ties pirmosiomis fazėmis ir ar kada nors įkopsime į trečią? Anonimas. Čiuožėjas Kauno bienalės parodos Ateini ar išeini? fragmentas 1 Rasa Čepaitienė, Nacionalinis pasakojimas versus lokalios istorijos: kultūrinės atminties raiška Lietuvos provincijoje, in: Atminties daugiasluoksniškumas: miestas, valstybė, regionas. Sudarė Alvydas Nikžentaitis. Vilnius: LII, 2013, p. 231.

33 parodos, projektai 31 Paulina Pukytė. 29 = 42. Povaizdžio atmetimas. 2017, užrašas ant šaligatvio, pranešimas spaudai. Šaligatvis ties Laisvės al. 29, Kaunas. Paulinos Pukytės ir Svetlanos Baturos nuotraukos To awaken the memory of the city and our own phantoms The exhibition of the 11th Kaunas Biennial There and Not There. (Im)possibility of a monument By Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė The contested nature of commemorative production of monuments in Lithuania was in the focus of this year s Kaunas Biennial. The theme was selected back in 2015 in connection to the national scale plans to erect dozens of new monuments country wide in commemoration of the approaching centenary of the national independence. Professional community gave up even asking questions regarding the artistic level of such monuments and their possible meanings. The only imaginable response in a situation like this is to create an opposition and to generate a discussion in hope it will facilitate introduction of alternatives. Careful investigation into the memory and trauma of Kaunas is over-due. While Vilnius has already been grasped as an ideological text, the memory of Kaunas still has to be awakened. Though two exhibitions of the biennial hosted by Kaunas Picture Gallery (Coming or Going, curated by Laima Kreivytė, and What Are Monuments Made of, curated by Udi Edelman) were also part of the memory recovery effort, the review is largely dedicated to the the central exhibition of the event, There and Not There. The (im) possibility of a Monument, curated by Paulina Eglė Pukytė. Twenty diverse, mostly site-specific, pieces of art were created in public spaces of Kaunas for the duration of the event. They were produced by the artists Manca Bajec, Kostas Bogdanas, Karolina Freino, Horst Hoheisel and Andreas Knitz, Allard van Hoorn, Jenny Kagan, Juozas Laivys, Dainius Liškevičius, Anton Lukoszevieze, Philip Miller, Tatzu Nishi, Jonas Ožkinis and Raimundas Krukonis. According to Eglė Pukytė, the most important aspect about them was being poised on this fragile boundary between actually being and not being there. Generally, we tend to be alerted to symbols of memory only when there is a personal need to recall, or we simply know of their existence. This ambiguity of their situation turned each artwork of the biennial into something of a monument on demand. Each participant tried to establish a relationship with the memory of the city and the personalities of the past. How should we immortalize the things we wish had never happened? If you do not know that you walk over bones and ashes, can you still live a normal life? Why are children and grandchildren the ones to suffer trauma-caused phantom pain versus their parents? Should traumas and responsibility to historicise them to tell the story and bring its meaning home be handed down from generation to generation until they actually do it? These questions recurred throughout the event as key motifs. The exhibition There and Not There set site-specific art goals to artists probably on their first visit to Lithuania and in Kaunas. Yet, based on their work, such a limited contextual knowledge was not an obstacle. This also reveals the general character of concerns, which emerge from the twitching connections of a local story with the universally familiar big narrative. It rings a very optimistic note. Yet the idea of globalism gets compromised as soon as we recall that over a quarter of a century, there were only two memorials installed in Lithuania that would pass for anti-monuments. According to John R. Gillis, the history of memory in Western world has seen three different phases: the pre-national phase (to the end of the 18th century), the national phase (from the American and the Great French revolutions through the 1960s) and the present, post-national phase. During this post-national phase, memorials assumed horizontal orientation, stepped down from the pedestals, dug deep into the ground, turned into water springs, into greenery or inscriptions on walls The first decade of independence in Lithuania seemed to promise similar trends for here, too. Yet we still seem to linger in the first of Gillis s phases, and who knows whether we are ever getting into the third one?

34 32 parodos, projektai Galerijų savaitgalis miestui ir miestas galerijų savaitgaliui Monika Gimbutaitė Galerijų savaitgalių fenomenas, jau spėjęs prigyti visame pasaulyje, pradeda bręsti ir Lietuvoje jau keletą metų iš eilės Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje rengiami galerijų savaitgaliai kasmet tampa trumpais, bet intensyviais blykstelėjimais meno scenoje, porai dienų apraizgančiais miestą meno gijų tinklu. Pastarųjų metų sėkmės ir nesėkmės paskatino atsigręžti į Lietuvoje organizuojamų galerijų savaitgalių misijas ir vizijas bei pažvelgti, kaip lietuviškieji galerijų savaitgaliai atrodo tarptautiniame kontekste. Lietuvoje rengiamus galerijų savaitgalius vienija bendras tikslas galerijų ir menininkų tinklo formavimas bei šiuolaikinės kultūros prieinamumo plačiajai visuomenei didinimas. Tiesa, net ir turint bendrą tikslą, susiduriama su miestų kultūrinių situacijų skirtumais, iš dalies ribojančiais ir organizatorių ambicijas. Klaipėdoje vis dar menkai lankomasi meno galerijose. Miestiečiai laisvalaikį renkasi praleisti kitose kultūrinėse organizacijose: teatruose, muziejuose, koncertinėse įstaigose. Juolab kad minėtos įstaigos jungiasi bendriems renginiams muziejai atveria archyvus muziejų naktį, teatrai rengia spektaklių festivalius ir pan. Parodų lankymas tiek biudžetinėse, tiek privačiose galerijose nėra skaitlingas. Ir, kaip žinoma, į parodų atidarymus vaikšto ta pati publika, sako trečią kartą rengiamų Klaipėdos galerijų dienų projekto vadovė Skaistė Marčienė. Pasak jos, Klaipėdoje kūrybinis potencialas mąžta, nes vizualiųjų menų bendruomenė neatsinaujina trūksta praktikų, teoretikų, profesionaliai kuriančių žmonių ir menotyrininkų, tad daugelį projekto aspektų diktuoja miesto kultūrinė, demografinė, ekonominė situacija: Su ja arba susitaikai, arba priešiniesi. Daugiau, matyt, pasieksi, eidamas kartu. Apie meno procesus Klaipėdoje ir jų tobulinimo galimybes yra mąstyta ir svarstyta daug. Galerijų dienos priemonė keisti situaciją, t. y. plėsti auditoriją bei perkelti uostamiesčio meno procesų ribas. Organizatoriai neslepia, kad šiųmetės Klaipėdos galerijų dienos nebuvo itin sėkmingos, nors į renginį ir pavyko pritraukti kelis tūkstančius lankytojų. Susidūrėm su auditorijos pasyvumu, todėl ieškome naujų projekto strategijų, sakė S. Marčienė. Pozityvesnėmis nuotaikomis ir geresniais rodikliais gali pasigirti Kauno galerijų savaitgalis, organizuojamas jau trečius metus ir sutraukiantis lankytojų. Siekiame palaikyti bendruomeniškumą ne tik Galerijų savaitgalio metu, bet ir visus metus. Galerijų savaitgalis kuria nuolat augantį tinklą. Kitas mūsų tikslas, susijęs su pačiu turiniu, koncentruotai pristatyti įvairių žanrų, sričių meno projektus ir iniciatyvas. Stengiamės sudaryti tokią programą, kurioje savo interesus tenkintų įvairios lankytojų grupės, sako Kauno galerijų savaitgalio idėjos autorius ir vadovas Andrius Pukis bei viena iš renginio organizatorių, galerijos Post projektų koordinatorė Lina Pranaitytė. Patys organizatoriai Kauno galerijų savaitgalį apibrėžia kaip koncentruotą kultūros, edukacijos ir bendruomeniškumo platformą: Tikslinė auditorija yra gana plati, kadangi tai yra iniciatyva Kauno miestui ir jo svečiams. Renginius aplanko įvairių amžiaus grupių atstovai nuo jaunimo iki senjorų, kultūra besidomintys žmonės, akademinė bendruomenė ar tiesiog praeiviai. Panašiai auditoriją nusako ir antrus metus rengiamo Vilniaus galerijų savaitgalio koordinatorė Gabrielė Radzevičiūtė: Kadangi Vilniaus galerijų savaitgalis yra atviras miesto renginys, jo tikslinė auditorija yra plačioji visuomenė. Pagrindinės auditorijos grupės: kultūros ir meno mėgėjai, profesionalai bei miesto bendruomenė. Tiesa, ji pastebi, jog siekis pritraukti platesnį lankytojų ratą kelia savų iššūkių: Reikia labai balansuoti tarp to, kad renginys būtų prieinamas visiems, o meninės programos kokybė nuo to nemažėtų. Dar viena renginio silpnybė yra ta, jog kartais sunku suvaldyti, sukontroliuoti tokį dalyvių skaičių, nes organizatorius yra tik bendrakuratorius, o visos erdvės ir galerijos labai skirtingos savo struktūra, misija, vizija ir siūloma programa, teigė G. Radzevičiūtė. Vilniaus galerijų savaitgalis gali pasigirti kol kas plačiausia auditorija Lietuvoje pirmaisiais metais renginys sutraukė 3000 lankytojų, o šiemet jų skaičius šoktelėjo net iki Nors auditorijos mastas, be jokios abejonės, sietinas ir su faktu, jog šalies sostinėje kultūrinis tinklas yra gerokai stipresnis nei, pavyzdžiui, Klaipėdoje, organizatoriai mini ir kitas stiprybes.

35 parodos, projektai 33 Nuolatinė šiuolaikinio meno žiūrovų ar lankytojų auditorija yra labai maža, tad tokie renginiai, nors ir lėtai, bet padeda jai plėstis, nes jų metu sukuriama daugiau galimybių tenkinti įvairių žmonių kultūrinius poreikius. Be to, šio renginio metu tikrai skiriama nemažai dėmesio edukacinei veiklai: ekskursijoms, atvirų menininkų studijų lankymui, dialogui su meno galerijų ir erdvių kuratoriais apie jų veiklą ir siūlomą meninę programą. Tokio formato renginys yra žymiai patrauklesnis nei įprasti parodų atidarymai ar meno renginiai, pasakojo G. Radzevičiūtė. Vis dėlto Lietuvoje rengiami galerijų savaitgaliai daugiau gręžiasi į vietinę auditoriją bei meno sceną, taip likdami lokaliais žaidėjais. Kol kas aiškiai užsibrėžtą tikslą tapti labiau matomais tarptautiniame kontekste sau kelia tik Kauno galerijų savaitgalio organizatoriai. Tikslą tapti matomais tarptautinėje scenoje užsibrėžėme jau pirmaisiais veiklos metais. Bendradarbiaujame su autoriais ir menininkais iš užsienio. Tačiau ateityje tikrai planuojame stiprinti tarptautinius ryšius ir pritraukti daugiau užsienio auditorijos. Taip pat džiaugiamės, kad visai neseniai gavome kvietimą dalyvauti tarptautinėje konferencijoje Gallery Weekends. Challenges and Opportunities. Labai malonu, kad esame pastebėti tarptautiniu mastu ir turėsime galimybę susitikti bei padiskutuoti svarbiais klausimais su kitų šalių galerijų savaitgalių organizatoriais, sako A. Pukis ir L. Pranaitytė. Klaipėdos galerijų dienų organizatoriai apie pasaulio menininkų pritraukimą kalba atsargiai: Situaciją ir galimybes vertiname realiai. Žinoma, ilgalaikėje perspektyvoje norėtųsi pritraukti tarptautinę meno auditoriją. Viliamės, kad tai įvyks netolimoje ateityje. Vilniaus galerijų savaitgalis kol kas taip pat nemini tarptautinės meno scenos įtraukties kaip vieno pagrindinių renginio tikslų: Tarptautinės meno scenos dalyviai buvo pritraukti gana natūraliai dėl meno galerijų ir erdvių siūlomos meninės programos Galerijų savaitgalio metu, į kurią buvo įtraukti menininkai iš užsienio. Tačiau atsižvelgus į susidomėjimą renginiu ir galimybes plėstis, tobulėti, manau, kad tai turėtų tapti vienu iš renginio tikslų ateityje. Galerijų savaitgalis galėtų tapti puikia platforma pristatyti ne tik Lietuvos šiuolaikinį meną, bet ir menininkus iš užsienio bei prisidėti prie Lietuvos šiuolaikinio meno sklaidos už Slavs and Tatars paroda Iš Iūpų į lūpas Šiuolaikinio meno centre Vilniaus galerijų savaitgalis / Mindaugo Česlikausko nuotrauka

36 34 parodos, projektai Antano Lučiūno performansas. Vienos dienos įvykis-paroda Bandyti būti sąmoningu naujos erdvės Autarkia atidaryme Vilniuje Neoficialus Vilniaus galerijų savaitgalio uždarymo vakaras, koncertas Encode // Dance Ring // Enchanted tarpdisciplininiame edukacijos, rezidencijų ir parodų centre Rupert Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės paroda Prie Babilonijos upių LDS galerijoje Kairė-dešinė. Vilniaus galerijų savaitgalis / Mindaugo Česlikausko nuotraukos Lietuvos ribų, sakė G. Radzevičiūtė, pastebinti, jog tolesnės perspektyvos priklauso nuo renginio finansavimo bei rėmėjų. Ir iš tiesų, nors norint augti ir tapti reikšmingu žaidėju tarptautiškumo siekis yra neišvengiamas, svarbu atkreipti dėmesį, jog kiekvieno renginio kelias į jį yra lydimas skirtingų iššūkių, tarp kurių miesto įvaizdis tarptautinėje meno scenoje yra ne paskutinėje vietoje. Štai septynerius metus rengiamas Varšuvos galerijų savaitgalis, siekdamas pritraukti platesnę auditoriją nuo 2016-ųjų lygiagrečiai renginiui pradėjo organizuoti meno mugę Not Fair, padedančią pritraukti dar daugiau užsienio menininkų, galerijų, kolekcininkų. Šiandien čia vykstantis galerijų savaitgalis savo auditoriją gali skaičiuoti dešimtimis tūkstančių ir džiaugtis tarptautinės žiniasklaidos dėmesiu. Varšuvos pavyzdys rodo, kaip jau egzistuojantį miesto simbolinį kapitalą galima dar labiau sustiprinti ir pagarsinti užsienyje, tačiau kai kuriems stengtis reikia dar mažiau lankytojų sutraukiančio Berlyno galerijų savaitgalio atstovė spaudai Gudrun Landl neslepia, jog jokių ypatingų veiksmų, siekdami pritraukti tarptautinę auditoriją, renginio organizatoriai apskritai nesiima. Galerijų scena Berlyne yra tikriausiai geriausia ir įdomiausia visame pasaulyje. Galerijų savaitgalio metu galerininkai patys pasirenka rodyti savo svarbiausias parodas, todėl renginio kokybė tokia aukšta ir sulaukia tarptautinio susidomėjimo. Mūsų pagrindinė stiprybė galerijos ir jų siūloma programa, sako G. Landl. Ji įsitikinusi, jog tarptautinės auditorijos pritraukimas lankytojų ratą keičia ne tik geografiškai mažesni ir lokalesni galerijų savaitgaliai iš esmės orientuojasi į vietines kultūros įstaigas ir miestiečius, o didieji gali džiaugtis ne tik jų, bet ir kolekcininkų bei tarptautinėje meno scenoje veikiančių meno kuratorių dėmesiu. Prognozuoti, ar nors vienas Lietuvoje rengiamas galerijų savaitgalis turi potencialo tapti žinomu tarptautiniu mastu, sudėtinga, juolab kad ir tokį tikslą kol kas aiškiai kelia tik vienas iš jų, tačiau nėra abejonių, jog tokia galimybė yra susijusi ne tik su kelias dienas trunkančio renginio komunikacija ar į jį atvykstančiais skambiais vardais, bet ir su miesto kaip kultūrinio centro įvaizdžiu. Galerijų savaitgaliai yra tik vienas iš šį įvaizdį formuojančių veiksnių, tačiau pastarieji metai parodė, jog jie svarbūs ir reikalingi. Pirmiausia, pačiam miestui ir miestiečiams, o vėliau, jei tik pasiseks, gal ir kitiems.

37 parodos, projektai 35 Atlikėjas Erik Alalooga, garso performansų ir instaliacijų menininkas iš Estijos. Garsinių įvykių serijos renginys Ultra Dinamica: Erik Alalooga, Arma Agharta, Patris. Kauno menininkų namai Gallery weekends for the city, and the city for the gallery weekends By Monika Gimbutaitė Eglė Rakauskaitė, performansas Stop spot post, Post galerija, Kaunas. Marijos Seniūnaitės nuotraukos The internationally favoured tradition of gallery weekends seems to gain impetus in Lithuania too. Several years in a row, such events were organized in Kaunas, Vilnius and Klaipėda. Lithuanian art weekends share a goal of building networks of artists and galleries, and of making the contemporary culture more accessible to the public. However even with this common goal, different towns find themselves in disparate situations, determined largely by their cultural potential, which, in turn, depends on demographic and economic factors. Such limitations are experienced, for instance, during Gallery Days in the port city of Klaipėda. Kaunas Gallery Weekend can boast better indicators and accordingly, the spirits run higher. The three year-old event attracts up to visitors. The organizers define Kaunas Gallery Weekend as a concentrated platform for culture, education and the community spirit. Their target audience embraces both Kaunas citizens and visitors. According to Gabrielė Radzevičiūtė, coordinator of Vilnius Gallery Weekend, which counts its second year, their audience is similar: It is an open occasion and its target audience is the broad public. Culture and art lovers, professional people and Vilnius community are the main groups of the audience. Surely, attracting a broader audience is a challenge. Currently, however, gallery weekends are conceived as city events organized for the broad yet local public, they also rely on the local art scene. The organizers of Kaunas Gallery Weekend are the only ones to have the ambition to become more visible internationally, Vilnius and Klaipėda are tentatively following the suit. The experience of gallery weekends abroad signals that the international potential depends not only on the growing audience, communication, and finally, arriving artists, but on the image of a host city as a cultural centre.

38 36 parodos, projektai (Ne)lokalumo principas: tarp meno ir mokslo Evelina Januškaitė- Krupavičė Šiandieninėje ekraninėje visuomenėje, kurioje įvairiomis formomis dominuoja atvaizdas, laiko ir erdvės sąvokos tampa pernelyg reliatyvios. Skirtingose medijose manipuliuojama laiko ir erdvės suvokimu, taip keičiant tikrovės sampratą. Lokacija nebėra laiko ir erdvės horizonto riba, o veikiau tinklinė terpė įvairioms jungtims ir sąveikoms rastis. Spalio mėnesį vyko Lietuvos dailininkų sąjungos, bendradarbiaujant su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybiškumo ir inovacijų centru LinkMenų fabrikas, organizuotas meno, mokslo ir technologijų festivalis (Ne)lokalumo principas. Festivalio programą sudarė atvira sesija Meno, mokslo ir technologijų sąveika dabarties kontekste, kurios lektoriai skaitė pranešimus, apmąstydami erdvės ir laiko suvokimo, patyrimo ir (ne) lokalumo sampratas; profesionalių menininkų ir studentų bendros kūrybinės dirbtuvės LinkMenų fabrike ir atviras one-night show Dailininkų sąjungos galerijoje, kurio metu pristatyti kūrybinių dirbtuvių rezultatai, videomeno darbai (Alessio Donati&Claudio Serni (Italija), Darius Petrulis ir Auksė Petrulienė, Julijonas Urbonas, Andrius Kviliūnas) bei interaktyvios garso ir vaizdo instaliacijos ( Video architects ). Šiuolaikinis pasaulis neįsivaizduojamas be pažangiųjų technologijų, mokslo atradimų ir kompleksiškos skirtingų sričių jungties. Technologijos įvairiomis formomis reiškiasi beveik visose sferose ne išimtis ir menas. Nemaža dalis autorių pasitelkia technologijas savo darbuose, kūryba apmąsto šiandieninės visuomenės būtį. Bendrą etimologinę kilmę turinčios sąvokos menas ir technologijos (graikiškas žodis techne reiškia menas ) lyginamos įvairiais aspektais. Mokslininkai pasitelkia kūrybiškumą naujiems atradimams, o menininkai reprezentuoja mokslo ir technikos pažangą meninėmis raiškos priemonėmis. Ir nors menas dėl savo reliatyvumo nėra tapatus tiksliesiems mokslams, anksčiau radikaliai priešingais poliais vadinti šiandien menas ir mokslas ne tik kad nėra skirtingose barikadų pusėse, bet neretai ir sąveikauja vienas kito šviesoje. Projekto (Ne)lokalumo principas tema tai nuoroda į šiuolaikinės fizikos teorijos sąvoką nelokalumas. Pagrindinis kvantinis dualizmas veikia pagal principą lokalus (atskirtas laiko ir erdvės) ir nelokalus (superpozicinis, t. y. visur ir niekur tuo pat metu). Kitaip tariant, kvantinė mechanika pateikia bet kurių tikrovės objektų dvi viena kitą papildančias būsenas: kaip lokalų daiktą laike ir erdvėje; kaip nesantį niekur ir visur tuo pat metu. Kvantinė fizika nustatė, kad energijos bangos ir dalelės vienu metu gali būti skirtingose pozicijose ir veikti priešingomis kryptimis, o tam įtakos turi ir pats stebėtojas. Teorija teigia, jog materiją ir jos energiją veikia mūsų sąmonė, o stebint sukeliamas rezonansas gali transformuoti patį stebimą objektą ir jo informaciją. Nelokalumas nurodo į kvantinės būsenos savybę superpoziciją, teigiančią, kad patiriama tikrovė vienu metu yra daugybėje galimų pozicijų, ir tik stebėjimo veiksmas iš jų suformuoja konkrečią realybę. Sąveikaudamos tarpusavyje energija ir materija sudaro esamą tikrovę, įkraunamą skirtingais vibracijų dažniais. Energijai sutankėjus ji virsta materija ir atvirkščiai. Meno kontekste superpozicija simboliškai apibrėžia situaciją, kai iš gausybės galimų percepcijos variantų kiekvienas Kūrybinių dirbtuvių procesas VGTU LinkMenų fabrike. Renato Venslovo nuotraukos

39 parodos, projektai 37 žiūrovas formuoja subjektyvų patyrimą. Šis patyrimas tampa projekcija į suvokėjo savikūrą, kuri įtraukia ne tik asmens sąmonės ir pasąmonės turinius, bet ir laiko matmenį projekcija visada nukreipta į ateitį. Du įvykius gali sieti nelokalūs (peržengiantys laiko ir erdvės ribas) ryšiai, tik mes nesugebame tų ryšių įžvelgti ir vadiname juos atsitiktinumais. Tačiau pagal nelokalumo teoriją, atsitiktinumų nėra mes patys juos kuriame. Kanto filosofijoje teigiama, kad tikrovė yra tokia, kokią mes ją suvokiame išorinės tikrovės savybės apibrėžiamos pagal vidinės psichikos struktūros ypatumus. Išties kasdieniame gyvenime mes paprastai nesusiduriame su superpozicija. Jei vienu ar kitu momentu objektas (pvz., elektronas) gali būti čia arba ten, tai kvantinė mechanika jį įgalina būti čia ir ten tuo pat metu. Tačiau norėdami nustatyti erdvėlaikio koordinates, privalome apibrėžti, kad objektas yra griežtai čia, arba griežtai ten. Po šio matavimo objektas yra lokalizuojamas iš superpozicijos čia)+ ten)+ dar kitur) suformuojama viena būsena, viena koordinatė, t. y. lokacija, kurioje objektas ir fiksuojamas. Abstrakčiai tariant, nelokalumo principas kvestionuoja klasikinę sandarą ir apeliuoja į viską paaiškinančios teorijos paieškas. Būtent XX a. klasikinė fizika pasirodė esanti tik dalis kompleksiškos sudėtinės realybės, tad šiuolaikinės fizikos mokslininkai uoliai to ėmėsi. Klasikinė mechanika aprašo tikrovę kaip objektyvią, egzistuojančią už mūsų dalyvavimo ribų, nepriklausomą nuo subjekto ir aplinkos sąveikos. Suformulavus vadinamąją Kopenhagos kvantinės fizikos interpretaciją buvo įsitikinta, kad mikropasaulyje neverta kalbėti apie materiją, kadangi ten, kur esti nelokalumo principas, erdvė ir laikas yra reliatyvūs, o stebėtojas vien savo stebėjimo aktu transformuoja stebimą objektą. Kvantinė fizika vėliau akcentavo sąveikas tarp objektų, nelokalius jų tarpusavio ryšius, kurie kartais radikaliai keičia tikrovės sampratą. Ir tie ryšiai egzistuoja ne tik mikrodalelėse, bet ir patiriamoje realybėje. Poslinkiai vyko ir meno kontekste. XX a. suaktyvėjus įvairioms meno teorijoms atsisakyta požiūrio, kad menas yra tik visuomenės gyvenimo atspindys, ir iškeltos meno autonomijos, jo poveikio visuomenės suvokimo formavimui idėjos, menui suteiktas pažintinis ir tiriamasis vaidmuo. Kūrinių vizualumas ėmė reikštis įvairiomis medijomis, pasižymėti plačia formų ir naratyvų įvairove. Materialias medžiagas pradėjus jungti su mentalinio pobūdžio elementais, ėmė rastis meno praktikos pavyzdžių, kai kūriniuose pasitelkiamos įvairios technologijos ar mokslo iliustracijos (netiesiogine prasme), pagrįstos pasąmonine komunikacija tarp kūrėjo ir suvokėjo. Atidengti kūrėjo pasąmonės turiniai vizualiai objektyvioje plotmėje paverčiami derealizuota menininko tikrove. Kūrinio samprata imta sieti su menininko ir žiūrovo savivoka ir savikūra, o pasąmoniniai procesai ir aplinkos kontekstas ėmė dalyvauti meno kūrime. Deleuze o filosofijoje teigiama, kad kūryba negali būti prilyginta žinios perdavimui: meno kūrinys yra daugiau nei Inovatyvios multimedijos agentūros Videoarchitects projektui (Ne)lokalumo principas sukurta holograma. Giedriaus Akelio nuotrauka

40 38 parodos, projektai Projekto (Ne)lokalumo principas pristatymas Dailininkų sąjungos galerijoje. Giedriaus Akelio nuotraukos komunikacija. Kompleksinis meno kūrinio suvokimas atsirada iš bendro kūrybos sąlygų ir vaizduotės tinklo, kuris neturi aiškaus tikslo: kuriama dėl ieškojimo ir asmenybės virsmo, ne dėl noro ką nors pasakyti. Informacijos transliacija meno kūriniu veikia ne mėginant reprezentuoti, o ieškant savasties ir dalijantis pasąmonės turiniais, išreikštais vizualiniais pavidalais. Projektu (Ne)lokalumo principas buvo siekiama suartinti meną ir mokslą, sukurti novatorišką terpę kūrybiškumo plėtrai, mokslo ir pažangiųjų technologijų populiarinimui ir filosofiniam jų apmąstymui. Visas festivalio turinys buvo skleidžiamas per šiuolaikinio meno, mokslo ir technologijų jungtį, kvestionuojant jos įtaką šiandienos visuomenei ir kultūros suvokimui. Kūrybinių dirbtuvių VGTU LinkMenų fabrike metu mentoriai Lukas Šiupšinskas, Tadas Vosylius, Rimantas Milkintas, Andrius Ivanovas dirbo kartu su VGTU ir VDA studentais, kurie eksperimentavo

41 parodos, projektai 39 pasitelkdami LinkMenų fabriko technologinę bazę, žmogiškuosius išteklius bei kūrybinę menininkų patirtį. Festivalio metu buvo sukurti ir pristatyti 3D spausdinimo būdu pagaminti antpečiai, kurie nelyginant kokie McLuhano žmogaus kūno tęsiniai juose įtaisytu ferito magnetu traukė kosmines dulkes, taip tiesiogiai veikdami drabužį su šiais aksesuarais dėvinčiojo magnetinį lauką, kreipdami ir formuodami objekto ir subjekto erdvėlaikį. Taip pat pristatyta interaktyvi garsinė instaliacija, kuri įrašo aplinkos triukšmą (arba tylą) ir įrašytą garsą retransliuoja žiūrovui artėjant prie kūrinio. Juo žiūrovas arčiau instaliacijos, tuo garsas stiprėja ir tampa nebepakeliama ausiai būti per arti. Kūrinys tarsi ir atstumia žiūrovą, tačiau tuo pat metu interaktyviai jį įtraukia ir funkcionuoja tik veikiamas tiesioginio žiūrovo dalyvavimo jame. Metalo ceche sukurtas skulptūrinis kamertonas, kuriame ready-made o medžiagos dekonstruotos ir performuotos į garsinį meno objektą, kurio veikimą katalizuoja žiūrovas, mechaniniu būdu užduodamas toną objekto tūrio gaudesiui ir kamertono stygų vibracijai. Virpėjimas yra energija, kuri kartu su tuštuma ir kietosiomis dalelėmis sudaro atomą, taigi ir visą Visatą. Garsas sklinda rezonanso principu, o instaliacijoje taip pat veikia ir aplinkos garsiniai aktai. Kūrinyje kvestionuojami vizualiuosiuose menuose vyravę (ar vis dar vyraujantys) grožio etalonai, kadangi jame panaikinama garso etalono galimybė: šis kamertonas veikia ne nustatyto garso aukščiu, o priklauso nuo to, kokio stiprumo dūžis jam bus užduotas, kokioje erdvėje jis skambės ir koks bus aplinkos triukšmas. Kaip ir šiuolaikinis menas šiandien veikia ne pagal nustatytus kanonus, o jo suvokimas tiesiogiai priklauso nuo koncepcijos, suvokėjo ir konteksto. VGTU ir VDA studentai parodoje taip pat pristatė interaktyvią instaliaciją, kuri glaudžiai susijusi su laikiškumo per meno kūrinį patyrimu. Prie kūrinio artėjantis žiūrovas buvo filmuojamas tiesioginės transliacijos kamera, o jo atvaizdas ant reflektuojančio vandens paviršiaus projektuojamas su nežymiu uždelsimu, todėl žiūrovas, žvelgdamas į ekraną, matydavo save kitu rakursu (ne frontaliai, o iš nugaros) nei įprastai žvelgdamas į atspindintį paviršių (dažniausiai veidrodį), kitoje erdvėje (gylio efektas vandenyje buvo išgautas pasitelkiant fizikines savybes) ir ne tą akimirką (praėjus tam tikram laiko tarpui nuo veiksmo). Taip simboliškai vandens paviršiuje buvo įrašomi praėjusio laiko moduliai. Kasdienis savo atvaizdo matymas, kartojantis momentinį vyksmą, yra įprastas reiškinys, o atvaizdo reprezentacija meno kūrinyje, kuomet jau negali manipuliuoti veiksmo vizualumu, įgauna estetinio patyrimo pamatą ir kvestionuoja aš-kitas-aš, ašne-aš sampratą. Matomo vaizdo efemeriškumas nurodo į esminį dabarties suvokimą ir patyrimą, o neišreikštoji tikrovė formuoja visą regimą tikrovę. Tokiu būdu sukuriami vizualūs praeities transliavimo ekranai, kuriuose (ne)tiesiogiai dalyvauja ir žiūrovas. Tai nurodo į atvaizdo atminties laikinumo ir (ne)fiksuojančios laikmenos, kuri yra už veiksmo reprezentacijos ribų, sutirština suvokiamą tikrovę ir sustiprina laiko dimensiją, idėją. Taigi meno kūrinio vizualumas ir prasmė yra formuojami tiek kūrėjo, tiek kūrinyje dalyvaujančio suvokėjo patirčių lauko. Technologijos ir mokslas mene egzistuoja daugeliu formų ir aspektų. Jie gali būti ir kaip medija, ir kaip naratyvas, ir kaip meninio tyrimo objektas. Tai puikiausiai įrodo menininkas Julijonas Urbonas, atviroje festivalio sesijoje Meno, mokslo ir technologijų sąveika dabarties kontekste pristatęs savo kūrybinę praktiką, kurioje meniniai ieškojimai paremti fundamentaliais ir tiksliais fizikiniais skaičiavimais, teorijomis. Jo Eutanazijos kalneliai, CumSpin ir kiti kontroversiški meniniai tyrimai pasiūlo strategiją, kaip mokslas gali dalyvauti meno kūrime ir kaip menas sąveikauja su konkrečiais moksliniais eksperimentais. J. Urbonas dalijosi unikalia patirtimi projektuojant ekstremalias realybes, kuriose, pasak menininko, viskas įmanoma. Ypatingas dėmesys buvo sutelkiamas į jo tyrimuose taikomą spekuliatyvią metodologiją, kuri jungia tokias sritis kaip kritinis dizainas, dizaino fikcija, spekuliatyvi inžinerija, socialinė mokslinė fantastika ir pan. Performatyvaus pobūdžio intriguojantis J. Urbono pranešimas apie tai, kaip mirti be mirties, patirti orgazmą be orgazmo, įtraukė publiką į nefiktyvios fikcijos tinklą, kurį menininkas narpliojo operuodamas grynojo mokslo teorijomis ir manipuliuodamas eksperimentais, adaptuojamais kūryboje. Tuo tarpu menininkas Robertas Narkus meną verčia pseudomokslu, įkurdamas Vilniaus patafizikų draugiją, kurios tikslas yra atsisakyti bet kokio konkretumo kuriant menamas realybes. Patafizika yra įsivaizduojamo pasaulio mokslas, išeinantis už metafizinio pasaulio ribų tiek, kiek metafizika išeina iš fizikos parametrų. Tai spekuliatyvus naratyvinis pasakojimas, siekiantis jokiu pasakojimu nebūti. Tai eksperimentinis koncepcinis žaidimas sąvokomis, neegzistuojančių mokslų teorijų kūrimas ir poetika. Patafizika kvestionuoja ir kūrėjo vaidmenį visuomenėje: avangardo sąvokos pradininkas Simonas Olinde Rodrigesas dar 1825 m. esė Menininkas, mokslininkas ir pramonininkas tikino, kad mene glūdi galia, įgalinanti socialines,

42 40 parodos, projektai politines ir ekonomines reformas. Anot autoriaus, menininkai turi žengti priešakyje kaip socialiniai vizionieriai, keliantys klausimus bei siūlantys idėjas, kurias savo ruožtu permąsto mokslininkai, o pramonės atstovai pasirūpina šių idėjų pritaikymu ir naudos sukūrimu. R. Narkus savo pranešime pristatė kuriamas menininkų įdarbinimo aukštųjų technologijų bendrovėse platformas, eksperimentines stovyklas, kavines ir kitas projektines erdves, skirtas avangardinio kūrybiškumo transformacijai į (pseudo)mokslą. Dirbdamas projekcinio kartografavimo, kitaip žinomo kaip videomapping as, srityje, Linartas Urniežis su patyrusių 2D/3D animatorių, programuotojų, interaktyvių sprendimų inžinierių ir architektų komanda konstruoja trimatę iliuzinę architektūrą ant pastatų, vandens, įvairių paviršių ir kuria sinergiją tarp kūrybiškumo ir naujųjų technologijų. Lukas Šiupšinskas temą interpretavo pristatydamas lokalius ir (ne)lokalius paminklus kai šiuolaikiniams monumentams kurti pasitelkiamos šiuolaikinės technologijos bei inžineriniai sprendimai. Pats būdamas skulptorius, jis aptarė įvairių disciplinų atstovų jau kurį laiką plėtojamą dialogą apie memorialų problematiką šiuolaikiniame mieste. Aktorius Gabrielius Zapalskis dalijosi patirtimi, kaip Meno ir mokslo laboratorijoje buvo kuriami kvantinės fizikos teorijomis paremti spektakliai Dalykai ir Reikalai (rež. Paulius Markevičius), o prof. dr. Tomas Kačerauskas filosofiškai apmąstė Vilniaus (ne) lokalumus jo pranešime per istorinę prizmę buvo aptariami įvykiai, susiję su Vilniaus priklausomybe skirtingoms civilizacijoms, ir interpretuojama, kaip miesto (ne)lokalumai veikia skirtingus jame besilankančius žmones. Lina Venslovaitė, jau 14-a metų gyvuojančio mokslo festivalio Erdvėlaivis Žemė vadovė, pasakojo, kaip mokslininkų ir menininkų bendradarbiavimas ir jų energija gali smarkiai išplėsti nelokalumo ribas. Prof. dr. Claudio Serni (Florencijos universitetas) kalbėjo apie interakcijos, įtakos, sintezės ir susidūrimo tarp meno ir mokslo metodus, kurie, pasitelkiant mokslo teorijas ir technologijas, transliuojami kūryboje. Interpretuodamas, kaip menas pasitarnauja mokslui, C. Serni pristatė įvairias programas, rezidencijas ir stažuotes, kurios skirtos menininkams dalyvauti mokslinėje veikloje. Ir kas gi išties yra tas (ne)lokalumo principas? Ieškodama trumpo ir konkretaus apibrėžimo, kuris vienu sakiniu sudėliotų visus taškus ant i, įsivėliau į dar painesnį neaiškumo labirintą: pats trumpiausias nelokalumo apibrėžimas neatsako į klausimą, kas tai yra, o sukelia tik dar daugiau klausimų. Todėl nutariau palikti superpozicinę galimybę kiekvienam individualiai pasirinkti savo (ne)lokalumo sampratą: vienam galbūt tai miesto kaip ypač lokalios vietovės nelokali būsena, kintanti priklausomai nuo to, kas tą lokalumą patiria, kitam galimybė laike ir erdvėje tarpstantį materialų objektą suvokti kaip virtualią alternatyvą, trečiam tai neapibrėžiama būsena ieškant alternatyvių kūrybinių pasaulių ir pan. Manyčiau, aiškiausiai mūsų dienų kontekste (ne)lokalumas reiškiasi ekranuose: virtualioje realybėje, socialiniuose tinkluose, paieškos sistemose, kompiuterinėse programose ir visoje virtualybėje, kurią generuoja ekspansyvi naujųjų technologijų integracija beveik visose sferose. Šiuolaikinei visuomenei šis nelokalumas yra savaiminis tapatybės ir egzistencijos fonas, neįsivaizduojamas be daugiasluoksnės ekraninės būties. Galimybė manipuliuoti laiku ir erdve, vienu mygtuko paspaudimu atsidurti bet kurioje lokacijoje, skrosti visus įmanomus sąsūkinių laukų 1 abstrakcijos lygmenis, praeitį perkelti į dabartį ir projektuoti ateities įsivaizdavimą visos šios naujųjų medijų ir technologijų galimybės suponuoja belaikio erdviškumo substanciją. Iškreipto erdvėlaikio singuliarumas atriša rankas kurti įsivaizduojamų dimensijų portalus, keliauti laiku, kur plonytė riba tarp realybės ir fikcijos virsta įvykių horizontu, nuo kurio atsiveria juodosios informacinės skylės nežinomybė. Šiandien šios kvantinės sąvokos funkcionuoja ne tik fizikos žodyne, bet tampa visuotinės egzistencinės stagnacijos priežastimi. Festivalio (Ne)lokalumo principas dalyviai įvairiais rakursais tyrinėjo nelokalumo sampratą. Ir turbūt nė vienas nerado konkretaus ir neginčijamo apibrėžimo, įtikinančio kvantinės fizikos mokslininkus, kad menas gali padėti atrasti paskutinį trūkstamą elementą stygų ar kitos Visko teorijos matricoje. Tačiau tokio pobūdžio kūrybiniai-filosofiniai-eksperimentiniai projektai kloja potencialią galimybę suvokti, jog nelokalumas ir yra ta būsena, kurioje atrandi individualų startinį tašką, nuo kurio atsispiri į aplinkybių prasmės įtikrovinimą. Visuotinio apibrėžimo nėra. Anot M. Prousto, tikrasis kelias į atradimus prasideda ne trokštant naujų kraštovaizdžių, bet siekiant naujo regėjimo Egzistuojantiems ir atsirandantiems šiuolaikinio meno patyrimo reiškiniams, kaip ir mokslui, apibrėžti nebeužtenka tradicinių sąvokų. Galų gale, juk begalybės idėja yra anapus žodžių. 1 Sąsūkiniai laukai (angl. axion field) viską Visatoje jungianti sistema. Apie galimą jų egzistavimą užsiminė dar A. Einšteinas. Sąsūkinių laukų energija lygi nuliui, jų greitis milijardus kartų didesnis už šviesos greitį. Sąsūkiniais signalais galima perduoti bet kokią informaciją: garsą, vaizdą ir kt. Vienu metu jie gali būti visur.

43 parodos, projektai 41 Projekto (Ne)lokalumo principas pristatymas Dailininkų sąjungos galerijoje. Giedriaus Akelio nuotrauka The principle of (non)locality: between art and science By Evelina Januškaitė-Krupavičė Contemporary screen society, dominated by all forms of images, tends to perceive time and space as concepts exceedingly relative. Different media manipulate the perception of time and space thus altering the very concept of reality. Location is no longer a boundary of time or a spatial horizon, but rather a network medium where all kinds of links and interactions happen. The festival entitled The principle of (non)locality was organized this October by the Lithuanian Artists Association and the Creativity and Innovation Centre LinkMenų Fabrikas of Vilnius Gediminas Technical University. The goal was to bring art and science closer and to create an innovative milieu for the development of creativity, for the promotion of advanced technologies and for the philosophical reflection. The entire content of the event was disseminated using the interface of contemporary art, science and technologies, questioning, while it did, the influence of this trinity on contemporary society and its perception of culture. The theme of the project references the concept of (non)locality of quantum physics. In abstract terms, the principle of (non) locality contravenes the principle of classical composition and is looking for the Theory of Everything. Quantum physics explores the relationships between objects and their non-local interactions. The (non)locality refers to a superposition which essentially speaks of reality as existing, at a given moment, in multiple possible positions. Only the very instant of observation shapes them into a concrete reality. The participants of the event explored the concept of nonlocality from different facets. The project featured visual and sound installations created by artists and scientists using all kinds of media and technologies. Theoretical presentations focused on the aspect of interaction of art and science. The most obvious manifestation of nonlocality nowadays is the virtual reality of the screen: we encounter it in social networks, internet searches, computer programmes and the entire virtual reality generated by the expansive integration of new technologies across nearly all spheres of human life. For contemporary society, such nonlocality is a natural backbone of their identity and existence, inconceivable without the multilayered reality of the screen.

44 42 parodos, projektai Iš praeities rūko... Apie parodą-publikaciją Académie de Vilna Vilniaus piešimo mokykla Nacionalinėje dailės galerijoje Jolanta Širkaitė Parodos Académie de Vilna Vilniaus piešimo mokykla Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. Gedimino Savickio nuotrauka Académie de Vilna... Šią mistiškos Vilniaus akademijos legendą sukūrė École de Paris dailininkai litvakai. Taip jie vadino ir pačioje Lietuvoje gerokai primirštą Vilniaus piešimo mokyklą, veikusią Vilniuje m. Dailininkas Arbit Blatas, išeivis iš Lietuvos, rašydamas apie Michelį Kikoïne ą, Paryžiaus Monparnasą įvardijo kaip Lietuvos dailės sostinę, turėdamas galvoje visą litvakų, apsigyvenusių Monparnase, konglomeratą. Tokia, anot jo, buvo École de Paris pradžia. Ir kaip jis rašo toliau, šios istorijos pradžioje buvo Lietuva..., Lietuva davė galimybę suvokti savo talentą daugeliui dailininkų, kuriems Paryžius buvo tapybos Meka 1. Vilniaus piešimo mokyklos istoriją atkūrinėjau rinkdama ir analizuodama išlikusią dokumentinę medžiagą Vilniaus, Sankt Peterburgo, Maskvos archyvuose, o vėlesniais metais studijavusių asmenų pavardes pavyko išryškinti nagrinėjant daugelio žymių dailininkų biografijas ir kitą su jais susijusią istoriografinę bei ikonografinę medžiagą, išsibarsčiusią po Europos, Amerikos ir net Afrikos žemynus. Tad apie Vilniaus piešimo mokyklą turime kalbėti kaip apie daugiatautį reiškinį, turėjusį įtakos ir kitų kraštų dailei bei meninio gyvenimo organizavimui. 1 Arbit Blatas, Montaparnasse, capitale de la Lituanie des arts, Les pionniers de L École de Paris. Kikoïne, dirigée par Leïla Voight avec de la Fondation Kikoïne, Paris, 1992, p. 33, 34. Nors pati mokyklos idėja jos įkūrimo metu buvo gerokai kitokia. Norint ją suprasti, reikia prisiminti XIX a. II pusės geopolitinę Lietuvos situaciją ji buvo tapusi carinės Rusijos imperijos pakraščiu. Didžiausias carinės valdininkijos rūpestis kultūros srityje buvo pasiekti, kad kultūra, o kartu ir dailė, išvirstų į rusiškąsias formas. Susirūpinta ne dailės mokymo padėtimi, o tuo, kad nebuvo kam tapyti ikonų naujoms ir iš katalikų bažnyčių į stačiatikių šventyklas paverstoms cerkvėms m. Vilniuje įkurta ikonų dirbtuvė apčiuopiamų rezultatų nedavė, tad buvo nutarta įkurti tikrą dailės mokyklą. Ši misija buvo pavesta Peterburgo dailės akademiją baigusiam dailininkui Ivanui Trutnevui, o mokyklą finansavo imperijos sostinėje įsikūrusi Liaudies švietimo ministerija. Trutnevas parengė programą ir pavadino mokyklą Vilniaus Amatųpiešimo mokykla ir tapybos klasėmis, bet netrukus pavadinimas buvo pakeistas į Vilniaus liaudies piešimo mokyklą ir jau kitąmet vadinosi Vilniaus piešimo mokykla. Mokykla oficialiai buvo atidaryta 1866 m. gruodžio 6 d., bet mokymas joje įsivažiavo jau 1867-aisiais. Ji buvo įkurta I berniukų gimnazijos patalpose Pilies gatvės kieme (t. y. uždaryto Vilniaus universiteto patalpose). XX a pradžioje įėjimas į mokyklą jau buvo iš Šv. Jonų gatvės. Joje galėjo mokytis visi norintys, nepriklausomai nuo tautybės, tikėjimo, socialinės padėties ir lyties. Į ją buvo priimami asmenys ne jaunesni kaip 12 metų.

45 parodos, projektai 43 Būsimieji amatininkai mokėsi nemokamai, o tapybos klasių lankytojai mokėjo po 3 rub. per pusmetį. Ilgainiui, 1893 m., Amatų skyrius buvo atskirtas nuo mokyklos ir perkeltas į privačias Nemokamas sekmadienines Techninio piešimo ir braižybos klases, kurioms patalpas buvusio Žemės ūkio banko patalpose skyrė mecenatas Juozapas Montvila. Jose būta ir didelės salės, kurioje būdavo rengiamos ir Tapybos klasių mokinių darbų parodos. Atskyrus Amatų skyrių, Vilniaus piešimo mokykla galėjo priimti daugiau mokinių, norinčių išmokti dailės pagrindų, o kartu ir pagerinti dailės dalykų dėstymą. Mokslo trukmė Vilniaus piešimo mokykloje buvo prailginta nuo trejų iki ketverių metų. Baigę keturis kursus, mokiniai būdavo puikiai įvaldę piešimo ir tapybos pagrindus ir be jokių kliūčių norėdami galėdavo įstoti toliau mokytis aukštosiose dailės mokyklose. Tuo, matyt, galima paaiškinti mokyklos populiarumą. XX a. pradžioje į ją ėmė važiuoti mokiniai ir iš kitų gubernijos miestų. Istoriografija byloja, jog Vilniaus piešimo mokykloje mokėsi apie 4 tūkst. mokinių. Dėl šio skaičiaus galima tik spėlioti, nes išlikę mokinių sąrašai nėra pilni. Kol kas yra pavykę nustatyti per 700 Vilniaus piešimo mokyklos mokinių pavardžių. Kai kurios jų mums nieko nesako, ne visi jie pasirinko dailininko karjerą, ne visi išgarsėjo. Kai kurie lyg ir mėgino kurti, dalyvavo parodose, bet jų kūrybos pavyzdžių nėra išlikę. Kai kurie jų išvyko iš Lietuvos ir pradingo Rusijos ar Sovietų Sąjungos platybėse, dar kiti tapo pasaulinio garso dailininkais ar puikiais dailės pedagogais. Nemažai dailininkų įkūrė savo mokyklas ar studijas. Tai vienas pirmųjų Trutnevo mokinių Jokūbas Goldblatas, kuris Sankt Peterburge įkūrė privačią tapybos mokyklą, o grįžęs į Vilnių 1924 m. žydų amatų mokykloje Hilf durch arbeit įkūrė privačius dailės kursus. Goldblato mokykloje dėstė Bencelis Kremeris, vėliau jis ten pat įkūrė savo mokyklą. Fiodoras Parchomenka XX a. pr. įsteigė dailės mokyklą Mogiliave. Benediktas Kubickis 1902 m. atidarė Taganroge savo piešimo ir tapybos mokyklą, 1919 m. grįžęs į Vilnių, profesoriavo Stepono Batoro universiteto Dailės skyriuje. Ten pat profesoriavo ir Bronislovas Jamontas, Liudomiras Slendzinskis, Boleslovas Balzukevičius vadovavo Skulptūros katedrai. Vienas žymiausių ir labiausiai nusipelniusių pedagogų buvo Borisas Schatzas, Sofijoje atidaręs pirmąją skulptūros mokyklą Bulgarijoje, o Palestinoje jis įkūrė pirmąją dailės mokyklą Bezalel ir yra tituluojamas Izraelio dailės tėvu. Šioje mokykloje dėstė ir Abelis Panas, jis vadovavo ir jos Tapybos skyriui (1924 m.), vėliau atsisakė dėstymo ir įkūrė pirmąją Jeruzalėje litografiją. Nuo 1935 m. atsinaujinusiai Bezalel mokyklai vadovavo Josefas Budka. Privačią dailės mokyklą Palestinoje 1935 m. įsteigė Izaijas Kulvianskis. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje rudenį veikusi dailės paroda puikiai atskleidė tarptautinį šios mokyklos aspektą joje eksponuojama per 360 įvairių žanrų ir stilių dailės kūrinių, kuriuos sukūrė 70 mokyklos auklėtinių bei dėstytojų, pradedant paskutiniaisiais XIX a. dešimtmečiais ir baigiant XX a. antrąja puse. Įvadinę ekspozicijos dalį sudaro Vilniaus piešimo mokyklos dėstytojų Ivano Trutnevo, Ivano Rybakovo, Sergejaus Južanino, Nikolajaus Sergejevo-Korobovo kūriniai bei mokinių piešiniai ir tapybinės studijos, atlikti mokykloje mokymosi proceso metu. Pastarųjų išlikę labai nedaug, bet būtent jie iliustruoja, kokios užduotys buvo duodamos mokiniams ir kaip su jomis susidorota. Piešinio meistriškumą atskleidžia šalia eksponuojami jau susiformavusių dailininkų piešiniai. Jehudo Epstein. Katalikų procesija. 1901, drobė, aliejus, cm. Ellex Valiunas kolekcija

46 44 parodos, projektai Kai kurių Vilniaus piešimo mokykloje besimokiusių dailininkų vardai eiliniam Lietuvos žiūrovui išvis nebuvo žinomi, o ir jų kūrinių mūsų šalies dailės rinkiniuose nerasta, tad teko juos atsivežti iš užsienio. Dailininko Abelio Panno, o kartu ir Chaïmo Soutine o, kūrinius paskolino Izraelio muziejus Jeruzalėje, Roberto Genino privatus Sankt Peterburgo kolekcininkas Aleksejus Rodionovas, Shragos Faibicho Zarfino privačios įmonės Smilavičiuose Nasledstvo i Vremia įkūrėjas Jurijus Abdurahmanovas, Levo Alperovičiaus, Zenono Lenskio, Mozės Maimono, Jazepo Drazdovičiaus, Pavelo Južiko kūrinius Baltarusijos Respublikos nacionalinis dailės muziejus. Reikia pasidžiaugti, kad kitų Paryžiaus mokyklos dailininkų paveikslų ir skulptūrų jau yra garsiose advokatų kontoros Ellex Valiunas ir Lewben Art Foundation dailės kolekcijose. Jose radau Chaïmo Soutine o bendražygių Michelio Kikoïne o ir Pinchaus Krémègne io paveikslų, puikių Emmanuelio Mané-Katzo drobių ir žanrinių skulptūrėlių, Ben Ziono Zukermano bei Vienos dailės akademiją baigusių Jehudos Epsteino bei Lazaro Krestino paveikslų, berlyniečio Issai Kulvianskio, Mozės Maimono grafikos darbų. Trūkstamus kūrinius mielai skolino ir netgi specialiai parodai pirko ir kiti privatūs Vilniaus kolekcininkai. Jų dėka turime progą susipažinti su niekad Lietuvoje neeksponuotais Petrogrado-Leningrado scenografo Mozės Levino teatro kostiumų projektais, įspūdingu JAV gyvenimą baigusio tapytojo Boriso Kremerio (Cramerio) žmonos portretu. Ne mažiau svarbi ir ta parodos dalis, kurioje eksponuojami kūriniai iš įvairiausių Lietuvos muziejų. Ekspozicijos pagrindą vis dėlto sudaro Lietuvos dailės muziejaus saugyklose saugomi ir nuolatinėse ekspozicijose išstatyti Lietuvoje ir Lenkijoje vėliau dirbusių dailininkų kūriniai, kiek mažiau jų pasiskolinta iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos nacionalinio, Vilniaus Gaono žydų, Šiaulių Aušros muziejų, LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus. Tai Juozapo, Boleslovo ir Liucijos Balzukevičių, Edvardo Mato, Elenos ir Sofijos Römerių, Vlado Didžioko, Juozo Zikaro, Rapolo Jachimavičiaus, Juozapo Kamarausko, Eugenios Przyałgowskos, Bronislovo Jamonto, Adomo Mendziblockio, Vytauto Kairiūkščio ir daugelio kitų kūriniai. Paroda atskleidžia Vilniaus piešimo mokyklos profesinį lygį ir įrodo, jog kultūra, kad ir kaip ji būtų politizuojama, neturi nei sienų, nei tautybės, o Vilnius net ir tais gūdžiais laikais nebuvo tik provincialus Rusijos imperijos ar Europos pakraštys. Parodos Académie de Vilna Vilniaus piešimo mokykla Nacionalinėje dailės galerijoje fragmentas. Gedimino Savickio nuotrauka

47 parodos, projektai 45 Jehudo Epstein. Siuvėjo šeima. Apie 1929, drobė, aliejus, cm. Lewben Art Foundation kolekcija Jehudo Epstein. Poilsio akimirka. Drobė, aliejus, 86, cm. Lewben Art Foundation kolekcija

48 46 parodos, projektai Michel Kikoïne. Annay-Sur-Serein. 1959, drobė, aliejus, cm. Lewben Art Foundation kolekcija Emmanuel Mané-Katz. Jeruzalės peizažas su beduinais. Drobė, aliejus, ,50 cm. Lewben Art Foundation kolekcija

49 parodos, projektai 47 Ben Zion Zukerman (Bencionas Cukermanas). Sefardų sinagoga Tiberijuje. 1925, drobė, aliejus, cm. Ellex Valiunas kolekcija Emerging from the mists of the past On the NAG exhibition-publication Académie de Vilna Vilnius Drawing School By Jolanta Širkaitė The exhibition aimed to highlight a remarkable cultural phenomenon of Lithuania the activities of the Drawing School that operated in Vilnius in the 2nd half of the 19th and early 20th century. The event also sought to acknowledge the importance and the influence of the School in relation to the 150th anniversary of its establishment. Many artists gained their first training in art there and afterwards contributed to the art life in Lithuania, France, Israel, Russia, Belarus and other countries. The name of the School became famous through its students that later on became associated with the École de Paris, in particular such artists as Chaim Soutine, Pinchus Krémègne, Michel Kikoïne, Schraga Zarfin. The biographies of these artists refer to Vilnius Drawing School as some mystical Académie de Vilna. A number of important Lithuanian artists, Edvardas Matas Römeris, Stanislav Fleury, Vytautas Kairiūkštis, Vytautas Didžiokas and others, also studied in this School. Among its alumni were the future Israeli artists Boris Szatz, Abel Pann, Joseph Budkoa and Emmanuel Mane-Katz. After this initial training in Vilna, they continued their studies with different higher art schools in Europe. The exhibition was intended to demonstrate the creative diversity of teachers and students of the School, to reveal its particularity and the main aspects of its activities as well as its undeniable international significance. It introduced the names and creative biographies of the staff and the alumni tracing, their further international trajectories. Most importantly, it offered the first opportunity to see at one location the artworks (paintings, sculptures, graphic works) brought together from all over the world in witness of the contribution of these artists to the art scenes of various countries.

50 48 personalijos

51 personalijos Kristina Stančienė Jurga Šarapova. Nėra išankstinio plano Jurga Šarapova. Without a premeditated plan 60 Kristina Kleponytė-Šemeškienė, Jurga Minčinauskienė Glaustai apie įvairialypę Mikalojaus Povilo Vilučio kūrybą In a nutshell on the multifaceted Mikalojus Povilas Vilutis art 70 Jolita Liškevičienė Dirigentas su teptuku: Kęstučio Kasparavičiaus vaikų knygų iliustracijos Conductor with the brush: children s book illustrations by Kęstutis Kasparavičius 78 Danutė Gambickaitė Apie mi_ga On mi_ga Jurga Šarapova. Sūnus Zuikis, iš projekto Mitologiniai tėvai. 2009, autorinė technika, perdirbta naudota tekstilė, cm

52 50 personalijos Jurga Šarapova. Nėra išankstinio plano Kristina Stančienė Pastaraisiais dešimtmečiais lietuvių tekstilininkės ir šiam kūrybos laukui artimos menininkės mūsų šiuolaikinio meno padangėse šviečia it pirmo ryškumo žvaigždės. Tai Eglė Ganda Bogdanienė su savo konceptualiais projektais, Lina Jonikė, kurios siuvinėjimo ir fotografijos jungčių eksperimentai virsta įstabiomis daugiaprasmėmis istorijomis, Laima Oržekauskienė, savo kūryboje jautriai perteikianti buities ir kasdienybės, metafizinės tikrovės, moteriškosios tapatybės tyrinėjimus, Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, kurios metalo ir siuvinėjimo kryželiu kombinacijos virtusios nesibaigiančia ir kaskart stebinančia kūrybine epopėja. Tačiau Jurga Šarapova šioje draugėje vis viena lieka ypatinga ir nepakartojama. Ji ištobulino unikalų ir atpažįstamą braižą autorinę techniką, kuri, kaip yra rašiusi Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, pačios menininkės įvardyta darysiu, kaip norėsiu. Iš miniatiūrinių paukščių, žvėrelių, žmogeliukų figūrėlių konstruojanti būtybes ir daiktus, J. Šarapova juos antropomorfizuoja, paversdama gyvybingais mitologinių ir savo kuriamų istorijų veikėjais, mažytes figūrėles neretai jungdama į didžiules, tarsi savaime augančias ir besiplėtojančias formas. Šie menininkės panoptikumai kažkuo primena archajiškus skulptūrinius indų reljefus ar ankstyvųjų viduramžių bažnyčių dekorą su sunkiai išnarpliojama, pulsuojančia figūrų ir jų pasakojamų istorijų begalybe. Tačiau J. Šarapova savo mažąsias formas pajungia autentiškam, individualiam gyvenimui, kuris iš tiesų nestokoja ir archajiškumo juk tokia, pagaliau, yra ir pati tekstilės kalba, menanti senuosius amatus, besisiejanti su rankų darbu ir rūpestingu daugkartiniu medžiagų ir žaliavų panaudojimu. Teigiant, kad paskiri J. Šarapovos kompozicijų elementai dažniausiai yra mažyčiai, nevalingai ateina į galvą šio lietuviško būdvardžio reikšmės, kupinos konotacijų, vienaip ar kitaip susijusių su stoka nesmarkus, negausus, silpnas, menkas, nežymus, nereikšmingas, nesuaugęs etc. Tačiau begalinis jų dauginimas, multiplikavimas, netikėti junginiai, o kartu ir stebėtinai individualios miniatiūrinių personažų charakteristikos (čia, ko gero, nerasime visiškai vienodų žmogeliukų ar gyvūnų figūrų), byloja apie mažmožių sureikšminimą, galbūt nereikšmingo judesio, minties, paprasto kasdienio veiksmo, iš kurio susideda kas nors svarbaus, arba rutinos reabilitavimą. Juolab žinant, kad tokios figūrėlės žaliavos audimas ir formavimas be galo imlus procesas laiko požiūriu. Juk menininkė savo mažmožius kuria iš pačios nuaustų žaliavų, figūrėles formuodama siuvimo, siuvinėjimo technika, taip pat panaudodama tekstilinius ready made t. y. drabužius, audinius iš antrų rankų, jau praradusius savo pirminę funkciją. Kasdienybės arba bet kokios rutiniškos, monotoniškos veiklos, kai nevalingai atsiduri akistatoje su pačiu savimi, problematika, itin domina šiuolaikinį filosofijos, sociologijos, kultūrologijos mokslą. Štai, anot Nerijaus Mileriaus, kuo labiau pabrėži kasdienybės pilkumą, tuo lengviau parduoti tas kasdienybės praskaidrinimo akcijas, kurios gali būti begalinės, arba, kitaip tariant pasilinksminimų, kasdienybės praskaidrinimo kultūros formas. Paroda Mitologiniai tėvai galerijoje Artifex, 2010

53 personalijos 51 Jurgos Šarapovos parodos Barelina fragmentas LDS galerijoje Kairė-dešinė, 2017 Tai, pasak filosofo, yra tam tikros prekės, patirtys, kurios neva turėtų leisti iš kasdienybės pabėgti. Šiuo požiūriu svarbu, kad J. Šarapovos kūriniuose objektu tampa ne tik sukurti artefaktai ir jų prasmės, bet ir pati ilgalaikio kūrybinio proceso monotonija, taip ryškiai kontrastuojanti su šiuolaikinės neoliberalios visuomenės individui keliamais reikalavimais greičio, skubėjimo, konkurencingumo, gebėjimo pasinaudoti reikiamu momentu, palankia proga. Dar daugiau J. Šarapovos metodas (turiu omenyje pačią darbų sukūrimo techniką) tai tarsi kasdienybės ir joje išgyvenamų patirčių svarbos patvirtinimas. Menininkės kūrybos atveju kantrybės, kruopštumo reikalaujanti kūrybinė veikla tampa pabėgimu, išėjimu iš supančio šurmulio ir atidžiu žvilgsniu į autentiškų patirčių gelmę, kurią ji geba apibendrinti ir perteikti kaip archetipinius modelius: gyvybės ir mirties, gausos ir stokos, vaikystės ir brandos išgyvenimų etc. Išeitų, kad autorinis amatas jos kūryboje yra ne tik būdas kūrybiniam sumanymui realizuoti, bet ir tampa mediatoriumi tarp autentiško, savojo aš ir žiūrovo, pasiilgusio paprasto, jaukaus ir nuoširdaus, atviro kalbėjimo apie gyvenimą. Žinoma, čia turėtume kalbėti apie amatą ne kaip apie utilitarių niekniekių kūrimą. Viename interviu menininkė sako: Gal dėl to išsėdžiu valandų valandas su adata rankose, kad mano technika yra laukinė. Stengiuosi, kad tai nebūtų amatas. Aš juokiuosi iš amato. Amatas visada buvo moters zona, o jau menas vyro. Sumaniau šią techniką ir žygiuoju dygsneliais kaip laukinė. Tikrai J. Šarapovos mažųjų figūrėlių hibridai, iš panaudotų medžiagų kuriamos erdvinės formos iš tiesų yra visai nepraktiškos. Jos iš esmės netinkamos nei namams puošti, nei kaip nors kitaip panaudoti. Daikčiukai ir jų kombinacijos šiuo požiūriu visiškai marginalinis reiškinys tiek tradicinės, tiek šiuolaikinės tekstilės kontekste, labiausiai ginantis individualią asmenybės raišką, nesuvaržytą buvimą čia ir dabar. Kartu J. Šarapovos kūryboje nepaprastai svarbus ir moteriškumo, moters jausenos, patirčių aspektas. Apie tai savo darbuose menininkė niekada nekalba tiesiogiai, prikišamai. Tačiau ši mintis neapleidžia žvelgiant į daugelį jos kūrinių, prisimenant pastarųjų metų parodas. Kita vertus, vien per moterišką prizmę žvelgti į menininkės kūrybą ir jos filosofiją būtų taip pat pernelyg seklu. Maži, pažeidžiami žaisliniai jos herojai mums kalba apie mumyse slypintį vidinį vaiką, pagaliau apie natūralius augimo, brandos virsmus, kurie neretai tampa skausmingais dvasiniais išgyvenimais, atstūmimo, svetimumo, nepritapimo prie daugumos drama. Visuotinai primetami standartai ir elgesio modeliai, būtinumas atitikti tam tikrus normalumo ir teisingo gyvenimo kriterijus, kuriuos menininkė dažnai ironizuoja, skaudina ir luošina ne tik moteris. Ko gero, jos kūrinių sugestijuojamą jauseną būtų galima apibendrinti kaip dabarties individo, o gal ir amžiną, frustraciją tarp individualumo ir standartų, skausmingą meilės ir švelnumo troškimą, kurį tenka slopinti, slėpti, maskuoti. Grįžtant prie technologinių kūrybos aspektų, panašu, kad modulinės arba simultaniškos kompozicijos, kurios bene ryškiausiai reprezentuoja J. Šarapovos kūrybą, šios aistringos menininkės kūryboje neužsistovėjo, pasipildė kitomis formomis ir medžiagomis. Maždaug prieš trejetą metų ji ėmė konstruoti skulptūriškus indus iš skudurų, kuriuose svarbus formos išorės ir dugno santykis.

54 52 personalijos 2014 m. J. Šarapovos kūrybos paroda VDA tekstilės galerijoje Artifex taip ir buvo pavadinta Dubens dugnas. Pasak L. Šatavičiūtės-Natalevičienės, dubens-indo dugno metafora slepia dvasinio gylio idėją, dubens, kaip kūno sandaros elemento, dugnas asocijuojasi su stabilumu, padedančiu žmogui išlaikyti pusiausvyrą, surasti reikalingą atspirties tašką. Parodos ekspoziciją tąkart buvo galima perskaityti ir kaip moteriškumo vyriškumo įtampų vaizdinius, ironiją vyriškos, arba falocentriškos, istorijos naratyvo atžvilgiu. Čia slypėjo ir daugybė neįkyrių, tačiau gana aiškiai artikuliuojamų tautiškumo, su juo susijusios spalvų ir formų simbolikos įžvalgų. Beje, mito, istorijos ir subjektyvios pasąmonės matmuo persmelkia ir ankstesnę 2010 m. J. Šarapovos parodą Mitologiniai tėvai (veikė VDA galerijoje Artifex ), kurioje menininkė pasirinko tarsi iš pasakos nužengusius vaizdinius kelmą, didžiules kaukes-išnaras, jau pažįstamas firmines mažyčių žvėrelių figūrėles, kuriose vaikiškas netikėtumas jungiasi su baugumu, iš kažkokių vidinių žmogiškosios esybės gelmių išnirusius ir ne iki galo atpažįstamus pavidalus. Ne veltui 2012 m. konferencijoje Mano teritorijos: moteriškoji kūrybos erdvė, pristatydama šiai parodai sukurtą to paties pavadinimo filmuką, jo anotacijoje menininkė sakė, jog šio darbo tikslas: nuteikti žiūrovą, kad jis mitologinių tėvų sąvoką priimtų asociatyviai neprotingai. Ir su užuojauta pasitiktų nerealiai realias savo vidinio pasaulio pabaisas Naujausioje menininkės personalinėje parodoje Barelina, 2017 m. vasarą surengtoje LDS galerijoje Kairė-dešinė, jau pats parodos pavadinimas su iš pirmo žvilgsnio linksma, žaismingai nuteikiančia rašybos klaida pristatė bendriausius J. Šarapovos meninės laikysenos bruožus. Tai asmenybės savitumo, autentiškumo akcentavimas, gailestingumo ir atlaidumo sau ir supančiam pasauliui svarba, varžančių standartų ir normų atmetimas. Parodoje pristatytos piešinių serijos, tekstilės kūriniai, įstabūs ir tik J. Šarapovai būdingi jų junginiai dar kartą atskleidė šios menininkės nenormatyvinę raišką, sunkiai verbalizuojamus, dažnai neaprėpiamus kasdienių gyvenimiškų patirčių ir jas apibendrinančių metaforų klodus. Kaip besikeistų šios menininkės kūrybinės išraiškos būdai, svarbiausia juose visada yra gyvas jausmas, aistra ir nežabotas veržlumas. Kartu savo tekstilinius ypatumus, t. y. medžiagiškumą, J. Šarapovos kūryba visada išlaiko. Kaip yra rašiusi Jurgita Ludavičienė, tekstilė dabar viskas, kas bent kokiu nors būdu siejama su siūlais / pluoštu / audiniu. O tai gali būti išties bet kas. Tačiau kartu dailėtyrininkė konstatuoja, kad mūsų dienomis niekur nedingo tekstilės taktiliškumas ir jos fizinis buvimas. J. Šarapovos kūryba taip pat galėtų būti apibrėžiama taktiliškumu (nors ji greta erdvinių objektų kartkartėmis kuria ir dvimates kompozicijas, rodo piešinius ir jų junginius), fizinio jų kūno įtaigumu. Taktiliškumas nurodo ne tik tai, kaip padaryti jos kūriniai, rankomis iščiupinėtos visos smulkiausios detalės, bet ir nusako menininkės santykį su savimi ir pasauliu. Lietimu jis gali būti pagydytas, taip gali sveikti pats arba tokiu būdu ieškoti atsvaros ir stiprybės. Tačiau tegul neapgauna J. Šarapovos kūrybos metodas, laužantis taisykles, rėmus, tikriau, veikiantis kažkur už jų ribų. Jos kūryboje iš pirmo žvilgsnio karaliauja stichiškumas, atkaklus monotoniškumas, kantrus amatininkiškas rankų darbas, galintis sudaryti įspūdį, jog menininkė, nors geba save disciplinuoti, kūryboje yra akimirkos impulsams atsiduodanti improvizatorė. Taip, tai J. Šarapovos tekstilės tvarka ir taisyklės. Tačiau atidžiau įsigilinus į menininkės kūrinius, įsiklausius į jos pačios mintis, akivaizdu, kad tai anaiptol ne autodidaktinio tipo asmenybė, o netgi labai rafinuota intelektualė, kartu nuolat tvirtinanti savo atvirumą pasauliui, gebanti žiūrėti į jį naiviomis vaiko akimis ir perteikti daugialypį jo grožį ir bjaurumą. Tą patvirtina ir puikus J. Šarapovos tekstas Piešti be galo, publikuotas naujausios jos parodos proga, kuris kartu yra ir pati geriausia jos recenzija. Nėra išankstinio plano, sako menininkė ir čia pat paaiškina vieną svarbiausių savo kūrybinės filosofijos aspektų: Visada žinau, kad jis yra taip veikia žmogaus protas, bet aš stengiuosi pradėti anksčiau, nei kontroliuojanti asmenybės dalis garsiai išartikuliuoja savo planą. Pasakojime apibendrinamos ir formų, personažų keliamos asociacijos kaip formos kevalas, lukštas siejasi su totalitarinių režimu diktatu, kaip atgyja masinės gamybos niveliuotas jos individualumas, kaip koreliuoja daiktinės aplinkos elementai ir stichiška, nenuspėjama ir nesuvaldoma gamta... Taigi, J. Šarapovos kūriniuose it iš gausybės rago liejasi mažos ir didelės formos ir jų hibridai. Iš jų lyg iš Gilles io Deleuze o filosofijos rizomų išauga pasąmoninės, mitinės prasmės ir amžini archetipiniai potyriai drauge su mažomis kasdienėmis patirtimis. Iš tariamai negrabių žaisliukų, regis, atsitiktinai sujungtų figūrėlių ryškėja ir Lietuvos istorijos fragmentai, o maži dalykai tampa dideliais ir svarbiais. Tačiau ir po šios transformacijos, kokybinio virsmo mažmožiai ir atsitiktiniai pastebėjimai išlaiko savo svarbiausius bruožus atvirumą, nuoširdumą, lieka nuogi, pažeidžiami ir stebinančiai tikri.

55 personalijos 53 Jurga Šarapova. Žengianti skalbėja. 2014, autorinė technika, perdirbta naudota tekstilė, cm Jurga Šarapova. Asambliažas Tvirtovė ir skalbėja, iš projekto Žemės darbai. 2014, autorinė technika, perdirbta naudota tekstilė. Pjedestalas, h 92 cm; figūra, h 29 cm; pano ant sienos, cm Jurga Šarapova. Dviguba skalbėja su veidrodžiu. 2015, autorinė technika, perdirbta naudota tekstilė, cm Jurga Šarapova. Skalbėja ant ledo. 2015, autorinė technika, perdirbta naudota tekstilė, cm

56 54 personalijos Jurga Šarapova. Šokėjų surašymas, iš projekto Surašymas. 2017, autorinė technika, perdirbta naudota tekstilė, cm Jurga Šarapova. Asambliažas Barelina ir Gandras, iš projekto Žemės darbai. 2017, autorinė technika, perdirbta naudota tekstilė. Pjedestalai, h 90 cm; Raudonas gandras, h 73 cm

57 personalijos 55

58 56 personalijos Jurga Šarapova. Ambliažas Mitologiniai prietaisai. 2015, autorinė technika, perdirbta naudota tekstilė Jurga Šarapova. Stalas (fragmentas), iš projekto Mitologiniai prietaisai. 2015, autorinė technika, perdirbta naudota tekstilė, h 16 cm

59 personalijos 57 Jurga Šarapova. Tėvas (fragmentas), iš projekto Mitologiniai tėvai. 2009, autorinė technika, perdirbta naudota tekstilė, cm

60 58 personalijos Jurga Šarapova. Stalas. Apie tai, kaip žmonės pavirto lapėmis. 2014, autorinė technika, perdirbta naudota tekstilė, cm

61 personalijos 59 JURGA ŠARAPOVA-STULGIENĖ Gimė 1965 m. Vilniuje studijavo Vilniaus dailės institute tekstilės specialybę 1993 tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nare 1993 gavo metinę Kultūros ministerijos stipendiją jauniesiems menininkams ir 2013 gavo individualią Valstybės stipendiją meno ir kultūros kūrėjams Parodose dalyvauja nuo 1990 m. Personalinės parodos 2000 galerija Akademija, Vilnius 2007 Dailininkų sąjungos parodų salė, Vilnius galerija Basic, Tel Avivas, Izraelis 2008 Sudėtis, Jonų gatvės galerija, Vilnius 2010 Mitologiniai tėvai, galerija Artifex, Vilnius 2014 Dubens dugnas, galerija Artifex, Vilnius 2017 Barelina, LDS galerija Kairė dešinė, Vilnius Svarbesnės grupinės parodos 1992, oji ir 11-oji Tarptautinė Lodzės tekstilės trienalė, Lenkija tarptautinė paroda,,flexible: Pan European Art,Vokietija, Belgija, Didžioji Britanija, Lenkija 1993, 1999 Baltijos taikomosios dailės trienalė, Talinas, Estija 1995 Trijų kombinacija (N. Marčėnaitė, E. Pukytė, J. Šarapova), Taikomosios dailės galerija, Vilnius 1996 Nova Litva, Gdanskas, Lenkija 1996 Minkšta forma, ŠMC, Vilnius 1996, 2000, 2005, 2007 Tekstilės miniatiūrų parodos, LDS galerija Arka, Vilnius 2000 Tradicija ir ateitis, ŠMC, Vilnius 2005 Lietuvos tekstilininkų paroda Berlyne, Vokietija 2008 Inkliuzas, galerija Gintaras, Vilnius 2009 Už ribų, Pamėnkalnio galerija, Vilnius 2002, 2004, 2006, 2008, 2012, 2014, 2016 Tekstilės bienalės, LDS galerija Arka, Vilnius Taikomosios dailės muziejus 1993 m. įsigijo 2 miniatiūras Vabalai Jurgos Šarapovos paroda Barelina LDS galerijoje Kairė-dešinė (2017). Pirmame plane kūrinys Undinė. 2007, autorinė technika, perdirbta naudota tekstilė, cm. Du pjedestalai taip pat sukurti menininkės, vieną pasiūti užtrunka ilgiau nei mėnesį. Fone J. Šarapovos piešiniai akriliniu tušu ir plunksna ( ) priklauso tęstiniam projektui Klepsidra Jurga Šarapova. Without a premeditated plan By Kristina Stančienė Lithuanian textile artists as well as those who circle in orbits close to the realm of this medium have been recently shining like the brightest stars of the local contemporary stage. Among them are Eglė Ganda Bogdanienė with her conceptual projects, Lina Jonikė, whose experiments in marrying embroidery and photography result in polyvalent pieces, Laima Oržekauskienė with her subtle insights into the mundane and metaphysical reality and feminine identity, Severija Inčirauskaitė Kriaunevičienė, whose explorations into incredible cross-stitching on metal combinations have taken her on an amazing odyssey. Yet even among them, Jurga Šarapova stands quite apart, in a class of her own. She has branded herself by creating a unique and distinct author s technique, which is captured, in the artist s own words (as cited by Lijana Šatavičiūtė Natalevičienė), by doing the way I fancy it. Miniature birds, animals, tiny human figures are combined into creatures or objects conceived by Šarapova. She turns them into engaging anthropomorphised characters in mythological stories or her own narratives. These shapes, conjured up from these minute elements, seem to be growing and morphing into much bigger forms. In a way, these Panopticums have the likeness of archaic sculptural Indian reliefs or decorations of the early medieval churches, with their hard-to-disentangle cornucopia of figures and plots. Yet even these tiny shapes seem to have their authentic, individual life, archaic to a degree, which is quite befitting, as the very parlance of textiles is archaic in nature and references the ancient crafts that involve handwork and thrifty recycling of materials. When we speak of the elemental parts in her compositions being tiny, we inevitably activate other words that imply some kind of deficiency, such like weakness, scarcity, feebleness, insignificance, minority. Yet the continuous multiplication and unexpected connectivity of these miniature characters as well as their incredibly individualized features of (it is probably impossible to find two identical human or animal figures) bespeak of the significance conferred on things that are small. It strikes like a process of rehabilitation of things insignificant of movements, thoughts, of pedestrian everyday routines. The feminine sensibility and experience is also an important facet of her art, though never overstated obtrusive. No matter how the artist transforms the forms of expression essential about them is her authentic feeling, passion and unharnessed fervour. Her art also seems destined to remain loyal to the inherent qualities of the textiles that is, its materiality.

62 60 personalijos Glaustai apie įvairialypę Mikalojaus Povilo Vilučio kūrybą Kristina Kleponytė- Šemeškienė Jurga Minčinauskienė 2017 m. liepą Vilniaus grafikos meno centras išleido dailininko Mikalojaus Povilo Vilučio kūrybos albumą. Jame pirmą kartą išsamiai pristatoma kūrybinė biografija, platus meninės raiškos diapazonas, veiklos įvairovė, pateikiama informacijos apie dailininko aplinką, kultūrinį gyvenimą. Albumo atsiradimą paskatino retrospektyvinė kūrybos paroda, 2014 m. vykusi Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėse Titanikas. Šia proga publikuojame parodos kuratorių ir albumo sudarytojų parengtą straipsnį apie dailininką. Mikalojus Povilas Vilutis. Kiaušinis ir galva. 2003, popierius, tušas, cm Mikalojus Povilas Vilutis šilkografijos meistras, avangardistas. Jo kūryba keletą dešimtmečių išsiskiria lietuviškos grafikos kontekste ir šiandien tebėra aktuali, kelianti didelį susidomėjimą. Dailininko kūrybinis kelias prasidėjo XX a. 8 dešimtmetyje aisiais baigęs studijas Vilniaus dailės institute, jaunasis menininkas energingai pasinėrė į kūrybinį gyvenimą. Mokėsi šilkografijos technikos, aktyviai piešė, kūrė giliaspaudės ir trafaretinės spaudos technikomis bei pradėjo dalyvauti parodose. Tuomet modernios graviūros, ofortai, ekspresyvūs piešiniai ir šilkografijos iškart patraukė dailės kritikų ir žiūrovų dėmesį. Anksti susiformavusi aiški siužetinė ir plastinė kalba liudijo talentą ir brandą. Paskutiniais studijų metais Vilutis pradėjo dirbti Dailės instituto Grafikos katedros laborantu. Ši veikla tapo tolimesnės kūrybinės biografijos tramplinu, mat jaunasis darbuotojas buvo išsiųstas

63 personalijos 61 Mikalojus Povilas Vilutis. Latrai II. Autoportretas. 1972, ofortas, akvatinta, sausa, adata, 40,8 31,8 cm. VU bibliotekos Grafikos kabinetas stažuotis į Kijevo eksperimentinį poligrafijos mokslinių tyrimų institutą (kartu su Eduardu Jurėnu, ), kuriame turėjo puikias sąlygas mokytis šilkografijos technikos subtilybių, kad jas vėliau galėtų perduoti studentams. Išmokta technika vėliau nulėmė ir tolesnę paties dailininko kūrybos kryptį, mat bičiulio Rimtauto Gibavičiaus ( ) paakintas lig tol kurtus piešinius tušu paversti šilkografijomis, 1973 m. Vilutis pradėjo ryškų kūrybos etapą, kuris tęsėsi iki pat 2006 m. Būdamas vienas iš pirmųjų Lietuvos dailininkų, kuriančių šilkografijos technika, Vilutis ilgainiui ją išpopuliarino. 8-ojo deš. jo estampų kolekciją sudaro šimtai šilkografijos atspaudų tai kūriniai, kuriuos drąsiai galima priskirti Lietuvos dailės aukso fondui. Šio periodo kūryboje dailininkas išgrynino plastiką: proporcijas, formas, linijas ir kūrinių paviršių įelektrinusias spalvas, kurios jam visada buvo išskirtinai svarbios. Modernūs, aitrūs, spengiantys estampai, darę įspūdį anuomet, aktualumo nepraranda ir dabar, pvz.: triptikas Fanatikai (1973), Parašiutininkė (1973), Undinė (1974), Cirkas (1974) ar šio periodo flagmanas Kapitono Sanseckio (1977) portretas bei triptikas Agresija (1979) ir kt. Itin ekspresyviose Vilučio šilkografijose vyrauja skoninga meninio vaizdo dermė uždeganti fluorescencinių spalvų paletė, vietomis akį atpalaiduojančios skaidrios dažų dėmės ir dėmesį prikaustančios sodrios figūros, suvaldytos juodo aksomo kontūru. Šiuo periodu susiklostė Vilučio kūrybai itin būdingas vienišų figūrų vaizdavimas jos monumentalios, abstrahuotos, visada stūksančios kompozicijos centre. Aktyvus juodos ir baltos spalvų, lokalių dėmių ir tuščio horizonto (erdvės) kontrastas. Lengvai atpažįstamas grakščių formų ir gausiai ornamentuotas vilutiškas braižas šilkografijose galutinai susiformavo 9 10 dešimtmečiais. Ties 1980-ųjų riba išryškėjo meninės kalbos pokyčiai, bylojantys apie naujas kūrybos intencijas, neabejotinai veikiamas ir asmeninio gyvenimo permainų. Tų metų šilkografija Sena tema tai simbolinis lūžio taškas, naujo kūrybos etapo pradžia. Kūrinys tarsi skelbė bohemiškojo 8-ojo deš. pabaigą ir santūraus susikaupimo pradžią. Mikalojaus grafiką tai užvaldė ilgam. Šilkografijose įsivyravo centrinė kompozicija, grakštūs, dekoratyviomis detalėmis ir vingriais ornamentais išpuošti motyvai, spalvotą foną skrodė horizonto linija, o spalvų dermės kūrė ypatingą erdvės gylį ( Upelė (1986), Sala (1992) ir kt.). Paskutiniais XX a. dešimtmečiais Vilučio kūryba neslepiamai dekoratyvėjo, tačiau būtent šiuo laikotarpiu susiformavo stilistinis branduolys, žinomas kaip vilutiškasis kanonas, kurį galime atpažinti tokiose šilkografijose kaip Mėlynas raitelis (1990), Filosofas (1998) ir kt. Šis stilius suteikė stiprų impulsą, vesdamas manieringojo ir puošniojo meninio laikotarpio link. 9-ojo deš. pabaigoje, keičiantis politinei situacijai, laisvėjo ir dailės gyvenimas, kurį dar labiau suaktyvino 1990-aisiais atkurta Lietuvos Nepriklausomybė. Šiuo periodu Vilutis surengė pirmąsias personalines parodas (pirmoji įvyko 1984-aisiais LSRS respublikinėje bibliotekoje), pelnė tarptautinį pripažinimą (1983-iaisiais Talino grafikos trienalėje gavo pagrindinę premiją), aktyviai plėtojo Mikalojus Povilas Vilutis. Be pavadinimo. 1973, popierius tušas, 61,4 43 cm

64 62 personalijos akademinę veiklą (1989 m. pradėjo dėstyti šilkografiją ir estampą Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedroje). 10 dešimtmetyje Mikalojus pradėjo daugiau laiko skirti ir tapybai, kuri buvo svarbi jo savasties dalis. Augdamas nuolat matė tapantį tėvą, tapytoją ir scenografą Joną Vilutį ( ). Susidomėjęs Salvadoro Dali tapyba, ėmė mėgdžioti ispanų siurrealisto manierą, kuri jam atrodė nesunkiai perprantama, nes daugiau siejosi su įgūdžiais negu su meno esme. Vilučio drobėse vyravo grafikai būdingas stilius figūrinės kompozicijos, koliažo principas, stilistinė eklektika, aitri spalvų gama, kontrastingi deriniai. Dailininkas ėmėsi ir pirmųjų skulptūrinių objektų. Pradėjęs nuo mažosios skulptūros ( Hermos, ) netrukus pradėjo kurti ir granitines skulptūras. Laikotarpis po 2000-ųjų Vilučio gyvenime išsiskiria įvairialype veikla. Dailininkas toliau dėstė Dailės akademijoje, nuosekliai kūrė, dalyvavo parodose, intensyviai rašė tekstus. Vis dėlto didžiąją laiko dalį skyrė naujos kūrybinės raiškos, naujų medijų paieškoms. Greta šilkografijos, vėl pradėjo piešti laisvas kompozicijas ir didžiaformačius piešinius tušu, kuriems struktūriškumo ir griežtumo suteikia tankių įtemptų stygų fonas, maniakiškai tiksliai subraižytas repitografu. Kaip atskirą kūrybos žanrą galima išskirti posėdžių piešinius. Iki 2007-ųjų dirbęs Vilniaus dailės akademijoje, Vilutis per nuolatinius posėdžius piešdavo ant lapų, pasitaikančių po ranka. A4 formato lapuose mirga marga mėlynos ir juodos figūros, nelygu koks tušinukas pakliūdavo į rankas: vilutiškos damos, veidai, dantys, liežuviai, kojos, rankos, begalės plaštakų su išsišovusių venų rezginiu, su rafinuotai išsukiotais pirštais, kurie kartais brutaliai skrodžia akiduobių ir burnos ertmes. Vėliau šie ir kiti eskizai, studijos, nugulę švariuose lapuose, tapo parengiamaisiais piešiniais, kurie dailininkui parankiu kartotės principu buvo intensyviai naudojami kompiuterinės ir taikomosios grafikos kūrybiniuose procesuose. Apie 2004 m. rengdamas iliustracijas tetos Aldonos Liobytės ( ) knygai Kiškelis baltkakliukas (2005), Vilutis įgudo dirbti kompiuterinėmis vaizdų redagavimo programomis (Photoshop, InDesign etc.). Jomis susižavėjęs, dailininkas pradėjo kurti ne tik iliustracijas, bet ir kompiuterines grafikos miniatiūras. Netikėta raiška kūrybai suteikė naujų atspalvių, padarė ir tebedaro įtaką tolesnei Vilučio grafikos raidai. Naujovių troškulys bei parankios išmaniosios technologijos autoriui atvėrė neribotas galimybes, gerokai paspartino ir kūrybos procesus. Tūrinius objektus anksčiau kūręs tik epizodiškai, šiuo laikotarpiu Vilutis imasi koliažinių asambliažų (pvz., Marijos vaikystė, 2003; Nėščias Dzeusas, 2005 ir kt.) ir granito skulptūrų (pvz., Gulinti, 2005; Stati, 2012; Žmogus, 2014; Jėzus, 2015). Tai, kas ilgus metus gyvavo plokščiame paviršiuje, netikėtai išsiveržė apčiuopiamu pavidalu. Objektuose sukimba visa Vilučio meninė estetika, autorius tiesiog mėgaujasi, atvirai deklaruodamas savąją grožio sampratą. Šio periodo vaizduojamąją dailę Vilutis išraiškingai papildo nuosekliai rašomomis esė, kurios ilgainiui sugulė į dvi knygas Tortas (2009) ir Sriuba (2014). Mikalojus Povilas Vilutis. Marijos vaikystė. 2003, mišri technika, cm Mikalojus Povilas Vilutis. Iš ciklo Hermos , modelinas, akrilas, 21, cm

65 Mikalojus Povilas Vilutis. Agresija III. 1979, šilkografija, cm personalijos 63

66 64 personalijos Mikalojus Povilas Vilutis. Didelė širdis. 1999, drobė, kartonas, akrilas, cm

67 personalijos 65 Mikalojus Povilas Vilutis. Filosofas. 1998, šilkografija, cm Taikomoji grafika visuomet buvo neatsiejama Vilučio meninės veiklos dalis. Kurti ekslibrisus, emblemas, įvairių meno renginių plakatus, atvirukus, vinilo plokštelių vokus, iliustruoti knygas jis pradėjo dar studijų metais. Ši dailės rūšis byloja apie dailininko gebėjimą, atliepiant užsakovo pageidavimus, sukurti menišką, įtaigų vaizdą. Kūrinių užsakovai dailės, muzikos ir scenos meno institucijos, leidyklos, įvairios organizacijos, privatūs asmenys. Vilučio taikomosios grafikos kūriniai buvo ir tebėra eksponuojami žanrinėse parodose, yra nuolat įvertinami specialistų. Dailės institute baigęs knygų iliustravimą, Mikalojus apipavidalino daugiau nei trisdešimt užsienio ir lietuvių autorių, taip pat ir savo paties, grožinės literatūros leidinių. Vilniaus tapybos trienalės, Knygos meno trienalės ir kitų renginių plakatai liudija apie raiškų, su niekuo nesupainiojamą vilutišką plakato kanoną, o 10 dešimtmetyje sukurtos Vilniaus grafikos meno centro, Lietuvos dailininkų sąjungos, Pasaulio lietuvių dainų šventės emblemos yra naudojamos iki šiol. Vilučio kūryba yra universali ir mėgstama. Tą įrodė ir 2014 m. VDA ekspozicijų salėse Titanikas surengta retrospektyvinė kūrybos paroda, kurioje pirmą kartą pristatytas toks platus ir išsamus dailininko kūrybos spektras. Ekspozicija buvo gausiai lankoma, ją palankiai įvertino dailės kritikai ir istorikai. Vilučio kūrybos aktualumą liudija ir tai, kad jo darbai įtraukiami į temines parodas, kuriomis siekiama atspindėti tam tikrą lietuvių dailės istorijos naratyvą, pavyzdžiui, Illustrarium. Šiuolaikinės Lietuvos vaikų knygų iliustracijos (Bolonija, 2011), Kūnas. Lietuvių grafika (Vilnius, 2013) ir pan. Svarų menininko indėlį į Lietuvos dailę rodo ir aukščiausias valstybinis įvertinimas 2004-aisiais Mikalojui Povilui Vilučiui įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

68 66 personalijos Mikalojus Povilas Vilutis. Angelai. 2013, kompiuterinė grafika, 18,1 24,6 cm Mikalojus Povilas Vilutis. Pilkas pasaulis. 2013, kompiuterinė grafika, 18,1 24,6 cm

69 personalijos 67 Mikalojus Povilas Vilutis. Iš Monogramų serijos , kompiuterinė grafika

70 68 personalijos Mikalojus Povilas Vilutis. La Dolce Vita. 2011, mišri technika, 75 25,5 cm Mikalojaus Povilo Vilučio gyvenimo ir kūrybos datos 1944 m. gegužės 3 d. gimė Vilniuje skulptorės Emilijos Liobytės ( ) ir tapytojo Jono Vilučio ( ) šeimoje. Vaikystę praleido Žvėryne, greta gyveno mamos seserys Aldona ( ) ir Valerija ( ) su šeimomis lankydamas mamos vedamą skulptūros būrelį Respublikiniuose pionierių ir moksleivių namuose (buvusiame Abraomo Šliozbergo name), sukūrė pirmą meninį objektą Buratinas, įkritęs į duobę netikėtai mirus mamai, kartu su broliu Kristupu (1950) apsigyveno tetos Aldonos Liobytės šeimoje. Vaikų rašytojos, dramaturgės, vertėjos namuose nuolat burdavosi to meto Lietuvos šviesuoliai dailininkai, aktoriai, kompozitoriai. Gyvendamas pas tetą, Mikalojus susipažino ne tik su vyresniosios kartos dailininkais Domicele Tarabildiene ( ), Albina Makūnaite ( ), Antanu Žmuidzinavičiumi ( ), bet ir su kūrybos kelią dar tik pradedančiais būsimaisiais bičiuliais bendraminčiais Petru Repšiu (1940), Rimtautu Gibavičiumi ( ), Vincu Kisarausku ( ) ir kt gabus vaikas, nuolat visur ir ant visko paišęs, šeimos paakintas, pradėjo lankyti dailės mokyklą, veikusią prie Valstybinio Vilniaus dailės instituto baigęs Vilniaus 15-ąją vidurinę mokyklą, stojo į Vilniaus dailės institutą. Neįstojęs vienus metus studijavo matematiką Vilniaus pedagoginiame institute įstojo į Vilniaus dailės institutą, į architektūros specialybę perėjo į grafikos specialybę sukūrė viršelį Nikolajaus Leskovo knygai Kairiarankis. Pasakojimas apie žvairą Tulos kairiarankį ir apie plieninę blusą (Vilnius: Vaga) pradėjo dirbti Vilniaus dailės instituto Grafikos katedros laborantu (iki 1977 m.). Stažavosi Kijevo (Ukraina) eksperimentiniame poligrafijos mokslinių tyrimų institute, kur įvaldė šilkografijos techniką. Pradėjo dalyvauti parodose. Baigė Vilniaus dailės institutą. Diplominis darbas iliustracijos Žalgirio mūša (vad. prof. Vytautas Jurkūnas) pirmąkart dalyvavo Pabaltijo grafikos trienalėje Taline (Estija), kur pristatė vario graviūras. Sukūrė iliustracijas Vytauto Skripkos poezijos rinkiniui Jūros klėtys. Šios iliustracijos tapo pretekstu uždrausti ne tik knygos leidybą, bet ir jų autoriaus iki 1976 m. nebepriimti į oficialias parodas pradėjo intensyviai kurti šilkografijų ciklus, kurie to meto kontekste išsiskyrė savo avangardine raiška sukūrė pirmąjį savo plakatą, skirtą Respublikinei jaunųjų dailininkų kūrybos parodai. Susiklosčius palankioms aplinkybėms, grįžo į parodinį gyvenimą dalyvavo Petro Repšio sumanytoje trijų jaunų grafikų parodoje P. Cvirkos salone (dabar Pamėnkalnio galerija) kartu su Vytautu Jurkūnu jaunesniuoju (1946) ir Eduardu Juchnevičiumi ( ). Sukūrė šios parodos plakatą. Pradėjo dirbti žurnalo Girios techniniu redaktoriumi-maketuotoju (iki 1978 m.) pradėjo dirbti LSRS automėgėjų draugijos gamybinio cecho šilkografu (iki 1987 m.) pirmojoje Pabaltijo jaunųjų dailininkų trienalėje pelnė apdovanojimą už šilkografijų ciklą Agresija apdovanotas diplomu Pabaltijo grafikos trienalėje Taline (Estija) už šilkografiją Sena tema įstojo į LSRS dailininkų sąjungos Grafikos sekciją skirta pagrindinė premija Pabaltijo grafikos trienalėje Taline (Estija) už šilkografijų ciklą Žmogus virš žemės ( ). Dalyvavo prestižinėje tarptautinėje plakato bienalėje Lahtyje (Suomija) tarptautinėje plakatų bienalėje Varšuvoje apdovanotas diplomu už V Vilniaus tapybos trienalės plakatą (1981). LSRS respublikinėje bibliotekoje (dab. Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) surengė pirmąją personalinę parodą tarptautinio klubo The Friendship Force kvietimu pirmąkart lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėjo dirbti Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedroje šilkografijos ir estampo dėstytoju (iki 2007 m.) Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, pradėjo aktyviai dalyvauti parodose, simpoziumuose, stažuotėse užsienio šalyse: JAV, Vokietijoje, Austrijoje, Australijoje, Japonijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Prancūzijoje ir kt Melburno (Australija) Karališkajame technologijos institute skaitė paskaitą apie lietuvių grafiką, dėstė estampą Kanberos dailės institute Šiuolaikinio meno centre įvyko personalinė kūrybos paroda surengė pirmąją savo tėvų kūrybos parodą Lietuvos aido galerijoje už originalias ir estetiškai veiksmingas formas ženklus, prasminių situacijų raiškumą apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija suteiktas Vilniaus dailės akademijos profesoriaus vardas skirta LR kultūros ministerijos Knygos meno konkurso premija už Antano A. Jonyno poezijos rinkinio Paskutinės dienos Itakėje iliustracijas parašė pirmąją esė knygą Tortas (Vilnius: Tyto alba) Vilniaus dailės akademijos parodų salėse Titanikas buvo surengta autorinė retrospektyvinė paroda. Įstojo į Lietuvos rašytojų sąjungą. Parašė antrąją esė knygą Sriuba (Vilnius: Tyto alba) už įvairialypę kūrybą ir išskirtinį vilutišką braižą skirtas Lietuvos dailininkų sąjungos apdovanojimas Auksinis ženklelis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pagal esė rinkinį Sriuba pastatytas to paties pavadinimo monospektaklis (rež. Rimantas Teresas, vaid. Gediminas Storpirštis).

71 personalijos 69 Mikalojus Povilas Vilutis. Naktis. 1990, šilkografija, 33 40,2 cm In a nutshell on the multifaceted Mikalojus Povilas Vilutis art By Kristina Kleponytė-Šemeškienė, Jurga Minčinauskienė This July Vilnius Graphic Arts Centre published a definitive volume of Mikalojus Povilas Vilutis art. The book includes the artist s first comprehensive creative biography and covers the broad range of his artistic expression and diversity of his activity. It also throws light on his milieu. The publication was prompted by a retrospect of Vilutis art held in 2014 at Titanikas Exhibition Halls in Vilnius. This issue of Daile carries a feature on the artist by the exhibition curators and compilers of the book. Mikalojus Povilas Vilutis is a master of screenprinting and an avantgarde artist. He has always been a very distinct voice among other Lithuanian graphic artists and continues enjoying a great popularity with the viewer. He graduated from Vilnius Art Institute in 1970 and embraced intense creative life. He learned screenprinting, employed intaglio and other block printing techniques. He started exhibiting early on. His modern-looking engravings, etchings, expressive drawings and screen prints immediately commanded the attention by the art critics and audience. His clear plastic and story-telling manner emerged early and showed considerable talent and maturity. Vilutis was among the first Lithuanian artists to use screenprinting, his pioneering efforts brought popularity for the technique. His prints collection from the 1970s features hundreds of screenprinted images which unquestionably belong to the golden collection of Lithuanian art. His signature style of graceful forms and rich ornamentation was shaped in his screenprints in the 1980s and 1990s. The artistic life in Lithuania experienced its own liberation with the reestablishment of Lithuanian independence in Vilutis gave his first solo shows around this time. He started gaining international recognition and expanded his academic activity. During the last decade of the past century Vilutis spent more time on painting, which was a significant part of his artistic identity. The artist also created his first sculptural objects. He started with small -size compositions and gradually transitioned to granite work. The period after 2000 was exceptionally diverse in terms of his activity. He continued teaching at the Academy of Arts, worked intensely and participated in exhibitions. He was also writing texts. Alongside with screenprinting he stared drawing free compositions and large-scale drawings in ink, which are indebted in their structure and order to the background of dense and tight strings drawn with obsessive precision by a Rapidograph.

72 70 personalijos Kęstutis Kasparavičius (g. 1954) yra vienas ryškiausių Lietuvos dailininkų, kuriančių vaikų knygos srityje. Jis, gerai atpažįstamas pagal skaidrias akvarelės technika lietas iliustracijas, sukūrė daugiau nei 55 knygų iliustracijas įvairioms Lietuvos ir pasaulio leidykloms, jo knygos išleistos 27 užsienio kalbom. Dailininko kūrybą galime drąsiai skelti į tris laikotarpius: ankstyvąją, brandžiąją ir vėlyvąją kūrybą. Dirigentas su teptuku: Kęstučio Kasparavičiaus vaikų knygų iliustracijos Jolita Liškevičienė Ankstyvoji Kęstučio Kasparavičiaus kūryba ( ). Kas formavo ir kokias įtakas patyrė dizaino mokslus Lietuvoje baigęs jaunasis dailininkas? Kasparavičius savo kūrybinį kelią pradėjo XX a. 9 dešimtmetyje. Tuo metu Lietuvoje vaikų knygų srityje aktyviai dirbo garsi dailininkų pora Birutė Žilytė (g. 1930) ir Algirdas Steponavičius ( ), o jų iliustruotos knygos darė įtaką daugeliui to meto dailininkų. Lietuvoje gerai buvo žinoma ir VDR gyvenusio garsaus vokiečių grafiko ir vaikų knygų iliustruotojo Klauso Ensikato (g. 1937) kūryba, už savo darbus 1975 m. jis buvo įvertintas Aukso medaliu Maskvoje, 1979 m. Bratislavoje, 1984 m. Barselonoje. Jo iliustracijos buvo spausdinamos žurnaluose, o Lietuvoje jo kūryba buvo pasiekiama Draugystės knygyne per iliustruotas vaikų knygas. Neišdildomą įspūdį darė jo grafinės taiklia plunksnele nupieštos ir akvarele paspalvintos prislopintų spalvų iliustracijos, kuriose jungiasi realybė ir magija, grožis ir siaubas, nors pati iliustracijų nuotaika primena XIX a. graviūras. Šio dailininko kūryba neabejotinai padarė įtaką ir tuo metu savo individualaus stiliaus dar beieškančiam Kęstučiui Kasparavičiui. Ypač tai ryšku pirmosiose jo iliustruotose knygelėse L. Vasiljevos-Gangnus Įdomiųjų darbų pamokos (Šviesa, 1984), Anzelmo Matučio Žilo šilo darbininkai (Šviesa, 1985) ir Aloyzo Každailio Ko verkė plekšnytė (Vyturys, 1985). Savo kūriniuose jis naudojo plunksną, kūrė grafinius piešinius juos paspalvindamas akvarele. Ankstyvoji Kasparavičiaus kūryba išsiskyrė beveik monochromine, tik niuansuota koloristika, grafiniu štrichu. Vilniuje tuo metu buvo įkurta pirmoji specializuota vaikų knygų leidykla Vyturys, jai dailininkas sukūrė pirmuosius jų užsakymus žymių Lietuvos rašytojų poezijos knygas vaikams Vytauto Petkevičiaus Tik trys vilkiukai (Vyturys, 1986) ir Janinos Degutytės Naujieji metai (Vyturys, 1987). Šios iliustracijos buvo rodytos Knygos meno trienalėje, kitose parodose ir įvertintos diplomais. Tai leido vėliau gauti ir didesnės apimties užsakymą sukurti iliustracijas Gottfriedo Augusto Bürgerio knygai Baronas Miunhauzenas (Vyturys, 1987). Kasparavičius sukūrė 45 iliustracijas, iš kurių matome, kad jaunasis dailininkas dar mokėsi iš dailės istorijos, iliustracijose galime atsekti tam tikras dailės kūrinių citatas, tačiau pačios kompozicijos nestokoja judesio ir veiksmo, pastebimi ir vėliau jo kūryboje išryškėję nonsenso stilistikos bruožai. Koloritas muziejinis, piešta juvelyriškai tiksliai plunksnele, spalvinama akvarele. XX a. 9-tame dešimtmetyje pasirodė dar vienas ryškus Kasparavičiaus darbas Oskaro

73 personalijos 71 Anzelmo Matučio knygos Žilo šilo darbininkai (Šviesa, 1985) atvartas Knygos atvartas su iliustracija iš L. Vasiljevos-Gangnus knygos Įdomiųjų darbų pamokos (Šviesa, 1984) Milašiaus pasakų rinktinė Lietuviškos pasakos (Vyturys, 1989). Jaunam menininkui jau buvo patikėta sukurti iliustracijas reprezentacinio charakterio leidiniui. Kiek niūroką iliustracijų charakterį lėmė pats XIX a. nuotaikų prisodrintas pasakų tekstas. Dailininko kūrybai būdingą fantazijos polėkį kiek varžė knygos maketas ir iliustracijų formatas, į kurį jam reikėjo sukomponuoti visą pasakos siužetą. Nors iliustracijos tamsaus kolorito ir niūrokos, tačiau jose galime įžvelgti dailininkui būdingą gebėjimą perteikti siužeto nuotaiką. Atsisveikinimu su šiuo stiliumi galime laikyti nedidelės apimties jo tėčio parašytą poezijos knygelę Toj pirkelėj seneliukas (Vyturys, 1989). Tiek poetinis tekstas, tiek iliustracijos pasakoja apie dailininko gimtąjį kaimą ir namelį, jaučiama namų nostalgija ir begalinė šiluma. Kęstutis Kasparavičius 1990 m. Belgrade laimėjo Auksinės plunksnos prizą už iliustracijas Janinos Degutytės knygai Naujieji metai ; tai atvėrė kelią į užsienių šalių leidyklas. Ryškiau Kasparavičiaus meninis stilius ėmė keistis pradėjus bendradarbiauti su vokiečių Eslingeno miesto leidėjais. Pirmasis jo darbas užsienio leidykloje Brėmeno muzikantai (Esslinger, 1990) ir naujai, geresne kokybe perleistas Miunchauzenas (Esslinger, 1990), šiai knygai dailininkas sukūrė naują viršelį. Christiano Iliustracija iš Oskaro Milašiaus Lietuviškų pasakų (Vyturys, 1989).

74 72 personalijos Morgensterno poezijos knygoje Čiuožiančios antys ir kiti eilėraščiai (Esslinger, 1991) jis visiškai atsisakė grafinio štricho, ėmė piešti pieštuku ir lieti akvarele, savo vaizduojamiems personažams antims suteikė žmogiškąjį pavidalą. Šioje knygoje dailininkui dar būdingi siurrealizmo bruožai, tai ryšku iliustracijoje su žmogaus veidu-kalva, tačiau jos kartu liudija savito stiliaus susiformavimą ir perėjimą į kitą kūrybos etapą. Brandžiojoje dailininko Kasparavičiaus kūryboje ( ) galime išskirti dvi ryškesnes stilistines kryptis: iliustracijos su nonsenso estetika ir realistinis vaizdavimas. Jo klasikos kūrinių iliustracijos jungia abu šiuos stilistinius bruožus. Gyvas nonsenso estetikos naudojimas kūryboje tapo viena iš pagrindinių dailininko kūrybos ypatybių. Tai labiausiai atsiskleidė kuriant iliustracijas Edwardo Learo knygai Antis ir kengūra (Esslinger, 1992). Literatūrinis knygos tekstas leido sužibėti dailininko kūrybos prigimčiai išlaisvino jo fantaziją ir leido įgyvendinti netikėtus kompozicinius ir meninius sumanymus. Skaidrios akvarele sukurtos iliustracijos pasižymi lakia vaizduotės galia, humoru, puikiu techniniu atlikimu. Jis tarsi atrado veikėjų skrydžio polėkį, kurį gerai parodo skrendančių antinų iliustracija, naudota priešlapiams; tuo pačiu principu dailininkas ir vėliau savo iliustruotoms knygoms kurdavo specialius priešlapius. Viena šios knygos iliustracijų dailininko autoportretas puikiai atskleidžia jo kūrybos meninę prigimtį. Iliustraciją galime laikyti tipiniu romantiniu kūrėjo paveikslu. Tai žmogus-personažas, kuris yra pasiekęs tokios tobulybės, kad visa, kas sukurta jo rankomis, atgyja ir toliau gyvena nuo kūrėjo nepriklausomą gyvenimą. Tai menininko portretas, o ant jo galvos uždėtoje skrybėlėje-name vyksta nepriklausomas gyvenimas, kur kopėčios ir kiti pavaizduoti perėjimai (durys, langai, laiptai) tampa persikėlimo į antrinį fantazijos pasaulį ir grįžimo iš ten mechanizmais ir angomis. Tai nuoroda į tobulą, gyvą ir lakią vaiko vaizduotę, kuri gali būti prilyginama tik įkvėpto menininko talentui: šioje galvoje yra sukuriamas reto grožio ir poetiškumo pasaulis, kupinas turtingos fantazijos ir beribės kūrybos galios. Knygos iliustracijos Bolonijos vaikų knygų mugėje 1993 m. buvo apdovanotos UNICEF diplomu ir dailininkui buvo suteiktas metų iliustruotojo titulas. Gyvūnų vaizdavimas žmogaus pavidalu tapo vienu iš skiriamųjų dailininko kūrybos bruožų ir knygos herojų įvaizdinimo formų. Iliustracijose jam pavyksta tobulai įkūnyti anties grakštumą, kengūros sotumą ir daugybę kitų gyvūnams suteikiamų žmogiškųjų savybių. Jis geba kurti savitus herojų charakterius, režisuoti situacijas ir iki smulkių detalių apgalvoti iliustracijų kompozicijas. Jam sekasi sukurti pasakojimą ir be literatūrinio teksto. Tinginių šalis (Esslinger, 1994) yra knyga, kuriai dailininkas sukūrė iliustracijas be teksto, t. y. pagal savo įsivaizduojamą siužetą. Jas galima pavadinti Iliustracija iš knygos Tinginių šalis (Esslinger, 1994)

75 Iliustracija iš Edwardo Learo knygos Antis ir kengūra (Esslinger, 1992) personalijos 73

76 74 personalijos daugiasiužetinėmis arba daugiaveiksmėmis, jose juntamas dailininko kūrybiškumo proveržis, tarsi jis diriguotų situacijai ir veiksmui. Konkretaus teksto nebuvimas išlaisvino iliustratorių nuo siužeto priklausomybės ir leido laisvai reikštis kūrėjo fantazijai. Knygai Velykų margučiai (Esslinger, 1995) pagal dailininko sukurtas iliustracijas vėliau buvo parašyti tekstai; vienas iš tekstų autorių yra pats Kęstutis Kasparavičius. Galima sakyti, išryškėjo dailininkui būdingas dar vienas kūrybos bruožas iliustracijomis diktuoti siužetą. Knygos Lizos kelionė (Esslinger, 1996) iliustracijose dailininkas rado dar vieną nonsenso estetikai būdingą kompozicinį triuką vaizdavimą žemyn galva, kuris ne kartą panaudotas ir vėlesnėse jo rašytose knygose. Dviejų pasaulių apvaliųjų ir kampuotųjų susidūrimas, kūrybingai perteiktas dailininko, irgi naudotas vėlyvojoje kūryboje. Vaikų literatūros klasikos iliustracijos Kęstutį Kasparavičių padarė žinomu dailininku daugelyje pasaulio kraštų. Gerai iliustruoti klasikos veikalai pirmiausia atveria kelią į platesnį dailininko kūrybos pripažinimą. Klasikos iliustracijoms yra būdingas gebėjimas derinti dvi realybes buitinį, tikrovišką pasakojimą jungti su fantastine pasakos erdve. Vienas iš ryškesnių aptariamojo dailininko darbų yra C. Collodi Pinocchio (Coppenrath, 1993) iliustracijos. Jam pavyko suderinti du vaizdavimo lygmenis į realistinį ir buitinį pasakojimą įjungti antrinį, pasakos, vaizduojamąjį pasaulį, ir akivaizdu, Iliustracija iš C. Collodi pasakos Pinocchio (Coppenrath, 1993) Iliustracija iš Anderseno pasakos Coliukė (Nieko rimto, 2005)

77 personalijos 75 Iliustracija iš Kęstučio Kasparavičiaus knygos Sodininkas Florencijus (Nieko rimto, 2007) kad pastarajame dailininkas jaučiasi geriausiai: jo fantazija tarsi išlaisvėja (iliustracijos Darbščiųjų bičių saloje ar Dykūnų rojuje ). Iliustracijose, kaip ir pačiame kūrinyje, gerai perteiktas pasakos linksmumas ir komizmas, nors dailininkas stipriai laikėsi teksto pasakojimo, tačiau sukūrė savitus personažų įvaizdinimus. Ernsto T. A. Hoffmano kūrinyje Spragtukas (Esslinger, 1998) Kęstučiui Kasparavičiui pavyko suderinti kelias kūrinio vyksmo erdves realistinę, arba buitinę, dramatišką (Spragtuko kovą su septyngalve pele) ir pasakinę (kelionę į Lėlių karalystę). Labiausiai dailininko fantazija atsiskleidė pasakinėje erdvėje, kur kraštovaizdis piešiamas su romantiniu užmoju ledinukų pievelė, migdolų ir razinų vartai, apelsinų upelis, migdolų pieno ežeras, meduolių kaimas ir marcipanų pilis, tai jau dailininko Kasparavičiaus stichija. Iliustruotoje pasakoje Coliukė (Nieko rimto, 2005) ryškūs didelio ir mažo, stambaus plano ir paukščio skrydžio deriniai, kai kur iliustracijose dailininkas panaudojo natiurmortą, taip pamėgtą senosios dailės žanrą, vėliau vis iškilsiantį jo vėlyvojoje kūryboje. Realizmo kryptis Kasparavičiaus kūryboje sietina su Dostojevskio knygos Sąžiningas vagis (Esslinger, 1994) iliustracijomis. Vien buitinė ir realistinė veiksmo erdvė riboja dailininko vaizduotę, tad ją kurdamas jis gilinosi į to laikotarpio aplinką: interjerus, drabužius, daiktus. Šios knygos iliustracijose ypač daug dėmesio skirta personažų veidams ir drabužiams, skurdžiai buičiai, atšiaurios gamtos ir neturtingos šalies vaizdavimui. Kai kuriuos realistinio vaizdavimo bruožus galime matyti ir vėliau atspaustose knygelėse, kurių užsakovas JAV leidėjai Boyds Mills Press : Brolis Martynas (2002), Brolis Bartolomėjus ir Obelų sodas (2003) ir Šventas Valentinas (2004). Tai pamokomojo ir edukacinio pobūdžio leidiniai, skirti šventųjų gyvenimui. Realistinis vaizdavimas arba vien realioji erdvė kiek ribojo kūrėjo fantaziją, tad savo kūryboje vėliau jos visai atsisakė ir tapo savo paties tekstų autoriumi. Kitas dailininko kūrybos etapas, kurį įvardijame vėlyvuoju, prasidėjo 2003 metais, kai savo iliustracijoms jis sukūrė pirmąjį literatūrinį pasakojimą. Grimm Press leidėjams pasiūlius parašyti savo iliustracijoms tekstą, Kasparavičius atrado savyje ir rašytojo talentą. Kodėl dailininkai iliustruotojai pradeda rašyti? Pirmiausia todėl, kad išsivaduotų nuo teksto priklausomybės ir įgytų visišką kūrėjo laisvę. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko iliustruotojai siekia bent kartą sukurti savo paveikslėlių knygą. Kęstučiui Kasparavičiui tai buvo lemtingas kūrybos posūkis jis tapo savo knygų tekstų ir iliustracijų kūrėju. Per 13 kūrybos metų laikotarpį dailininkas sukūrė 12 autorinių knygų vaikams. Tai trumpos absurdo ir nonsenso elementų pilnos pasakaitės apie kasdienę, mus supančią aplinką, pasakojimai apie egzotišką ir tolimąjį pasaulį, apie sapnus ir kitką. Šis kūrybos laikotarpis išsiskiria dailininkui būdingu mąstymu vaizdais. Kai kurios atrastos kompozicinės

78 76 personalijos schemos, motyvai ir kiti patikrinti vaizdavimo triukai tęsiami ir plėtojami vėlyvosios kūrybos iliustracijose. Čia rasime kampažmogį, žmogaus ir gyvūno dydžių (proporcijų) sukeitimą papūgų pasakoje ar Morkų Didįjį, apverstą vaizdavimą ir pan. Įdomu tai, kad literatūros tekstus jis parašė ir savo anksčiau kurtoms iliustracijoms. Taip gimė jo autorinės knygos Meškelionė (Baltos lankos, 2010), Tinginių šalis (Nieko rimto, 2015) ir kitos. Atrodo, kad Kęstutis Kasparavičius gali sukurti pasaką iš bet ko, iš artimiausios aplinkos, tarsi rinkdamas įdomiąsias daiktų gyvenimo istorijas. Iliustracijoms būdingas daiktų sužmoginimas, subtilus humoras, autobiografiškumas, vaizduojama erdvė yra sukurta pagal paties dailininko gyvenamąją aplinką, namų interjerą ir turimus daiktus, tačiau pati iliustravimo technika beveik nesikeičia. Vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu prasidėjo Kęstučio Kasparavičiaus pripažinimo ir įvertinimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje istorija. Už kūrybą vaikams paskirta daugybė premijų ir apdovanojimų, jo kurtos ir iliustruotos knygos įtrauktos į pasaulio vaikų knygų garbės sąrašus ir pelnė specialius prizus, jis ne kartą nominuotas Lietuvos nacionalinei ir Hanso Christiano Anderseno premijoms, Astridos Lindgren apdovanojimui. KĘSTUTIS KASPARAVIČIUS gimė Vladislavos kaime, Trakų rajone 1972 baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklos choro dirigavimo specialybę Valstybiniame dailės institute baigė dizaino specialybę. Nuo 1988 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Grafikas, vaikų knygų iliustruotojas ir autorius. Iliustravo daugiau kaip 55 knygas įvairioms Lietuvos ir pasaulio leidykloms. Knygos išleistos 27 užsienio kalbom (vokiečių, anglų, prancūzų, ispanų, katalonų, portugalų, italų, danų, olandų, graikų, estų, latvių, ukrainiečių, rusų, suomių, vengrų, lenkų, kroatų, japonų, kinų, korėjiečių, tajų, hebrajų, bulgarų, turkų, slovėnų, vietnamiečių). 12-ai knygų pats sukūrė literatūrinius tekstus. Daugiausia bendradarbiavo su leidyklomis: Nieko rimto, Vyturys,; Esslinger Verlag, Eslingenas; Coppenrath Verlag, Miunsteris (Vokietija); Grimm Press, Taipėjus (Taivanas); Boyds Mills Press, Honsdeilis (JAV). Piešia savo pamėgta akvarelės technika. 13 kartų iliustracijos atrinktos į prestižinę Bolonijos vaikų knygų mugės iliustruotojų parodą. Kasmet rengiamose parodose, iš norinčių dalyvauti per 3000 iliustruotojų iš viso pasaulio, žiuri atrenka 75 dailininkus, kurių darbai patenka į parodą, taip pat publikuojami kataloge Bologna Annual. 13 kartų dalyvavo Bratislavos knygų iliustracijų bienalėse BIB laimėjo prizą Golden Pen of Belgrade už iliustracijas J. Degutytės knygai Naujieji metai 1993 Bolonijos vaikų knygų mugėje už knygą E. Lear Antis ir kengūra apdovanotas UNICEF diplomu Illustrator of the Year apdovanotas II vietos diplomu Premi International Catalonia d'illustracio už iliustracijas knygai F. Dostojevskio The Honest Thief, Barselona, Ispanija 2003 gavo Bologna Illustrators Exhibition Award for Excellence už knygą A. Tompert The Pied Piper of Peru 2005 pelnė diplomą už iliustracijas A. Čeredaitės knygai Tinginė ragana Vilniaus knygų mugėje knyga Kvailos istorijos pripažinta Geriausia Lietuvos 2005 m. knyga vaikams H. Ch. Anderseno Coliukė pripažinta Gražiausia Lietuvos 2005 m. knyga vaikams 2006 iliustracijos knygai Trumpos istorijos apdovanotos diplomu Vilniaus knygų mugėje, o 2007 m. Trumpos istorijos apdovanotos Talino iliustracijų trienalės diplomu 2007 knyga Dingęs paveikslas pripažinta Geriausia Lietuvos 2007 m. knyga vaikams 2008 knyga Dingęs paveikslas atrinkta į gražiausių pasaulio iliustruotų knygų vaikams šimtuką CJ Picture Book Festival, Korėja knyga Dingęs paveikslas atstovavo Lietuvai parodoje Po Europą su 27 paveikslėlių knygomis, Paryžiaus nacionalinėje bibliotekoje, Prancūzija knyga Sodininkas Florencijus pripažinta Geriausia Lietuvos 2008 m. knyga vaikams už kūrybą vaikams paskirta Vaikų literatūros premija 2009 knyga Kiškis Morkus Didysis tapo Geriausia Lietuvos 2009 m. knyga vaikams 2010 už tekstus ir iliustracijas knygai Baltasis dramblys ir iliustracijų parodas Vilniuje bei Brėmene apdovanotas Lietuvos dailininkų sąjungos Auksiniu ženkliuku 2010 už knygą Baltasis dramblys apdovanotas Baltic Sea Region Jānis Baltvilks International Prize in Children s Literature and Book Art, Ryga, Latvija 2011 knyga Trumpos istorijos pelnė Atrapallibres Award for Children`s Literature apdovanojimą Barselonoje, Ispanija 2012 knyga Mažoji žiema įtraukta į International Board on Books for Young People (IBBY) garbės sąrašą 2013 knyga Sapnų katytė pripažinta Geriausia Lietuvos 2013 m. knyga vaikams knyga Sapnų katytė įtraukta į The White Ravens list, Internationale Jugendbibliothek, Miunhenas, Vokietija už knygas Braškių diena, Dingęs paveikslas ir Sodininkas Florencijus apdovanotas Premio Vittoria Samarelli, Associazione Giuseppe Acerbi, Castel Goffredo, Italija 2014 knyga Povandeninė istorija pripažinta gražiausia Lietuvos knyga vaikams Iliustracija iš Kęstučio Kasparavičiaus knygos Kiškis Morkus Didysis (Nieko rimto, 2008)

79 personalijos 77 Iliustracija iš Kęstučio Kasparavičiaus knygos Baltasis dramblys: tolimųjų kraštų istorijos (Nieko rimto, 2009) Conductor with the brush: children s book illustrations by Kęstutis Kasparavičius By Jolita Liškevičienė Kęstutis Kasparavičius is one of the leading Lithuanian artists working in the field of children s book illustration. He has created illustrations for over 55 books for Lithuanian and foreign publishers using his characteristic technique of watercolour. Today his books can be read in 27 languages. His creative output falls into three distinct periods of early, mature and late work. His early work from the 1980s was nearly monochrome. He created pen drawings, combining cross-hatching with subtle tinting in watercolour. Two most significant books from this period are illustrations for Baron Munchausen (Vyturys, 1987), and for the Lithuanian Fairy-Tales by Oscar Milosz, produced by the same publisher in (Vyturys,1989). Two distinct stylistic trends emerged during his mature period: the style rooted in the nonsense aesthetics and the realistic rendition of story. His illustrations for classical texts combine both of these two manners. The spirited exploration of nonsense aesthetics which is the staple of Kasparavičius art and, indeed, his sensibility, reached perfection in the book The Duck and the Kangaroo by Edward Lear (Esslinger, 1992). The narrative of the book has powerfully sparked the artist s phantasy leading to ingeniously unexpected compositions and artistic ideas. There is also an enjoyable humorous atmosphere about these illustrations, which also show exquisite command of technique. Animal characters have become the artist s favourite as well as the best-mastered type of protagonists. He demonstrates an amazing ability to create animal character types and to impart to them human qualities. He is a master of narrative who plans each scene in detail. All the protagonists are under a perfect command of his brush, guiding also the attention of the viewer. He does not need to follow a literary story, but can create one of his own. The example quintessentially representing his realist style is illustrations for An Honest Thief by Dostoyevsky (Esslinger, 1994). The realist, everyday setting of the story limited his fantasy but made him analyse the period interiors, clothing and everyday items. Later on in his career Kasparavičius traded the writer s story for his own plots. His late period starts in 2003 when he created his own story together with drawings. It was Grimm Press publishers who encouraged him to write a story for his illustrations, thus awakening his writer s talent. Since then he has authored and illustrated 12 books for children. These are short tales of everyday life, stories about exotic and far-away world, they tell of our dreams and many other things. Again, the aesthetics of absurd and nonsense dominates his invented world. These books stand out through strong domination of visual thinking. We can also see how some of compositional schemes, motifs and other strategies of content rendering recur in subsequent works and how the artist elaborates them. Under his belt, the artist has plenty of accolades. His books are featured on the world s children s books honour lists and have been awarded special prizes. He has been repeatedly nominated for the Lithuanian National Prize for Culture and Arts, for Hans Christian Andersen Award and for Astrid Lindgren Award.

80 78 personalijos Apie mi_ga Danutė Gambickaitė Lietuvos medijų meno laukas buvo (ir yra) gana nedidelis, keli šia kryptimi veikę (veikiantys) menininkai ir jų projektai 1, keli apie tai rašę (rašantys) teoretikai 2 ir keli vietinės reikšmės festivaliai: Šiauliuose vykstantis Enter bei Kaune Centras. Lyginant su kaimyninėmis valstybėmis Latvija ir Lenkija, Lietuvoje medijų meno diskursas yra tikrai nežymus ir neišplėtotas, kodėl taip atsitiko? Šį klausimą narplioti ėmėsi kultūros kritikas Jurijus Dobriakovas. Pokalbyje Kas nutiko lietuviškam medijų menui? jis teigė: Man įdomu, kad medijų menas Lietuvoje praskriejo kaip kometa. Praėjo gana nedaug laiko tarp jausmo, kad medijų menas yra labai gyvas ir aktualus, ir suvokimo, kad jis jau praėjo. 3 Ir iš tiesų vieni svarbiausių Lietuvos medijų meno atstovų, pavyzdžiui, Gediminas ir Nomeda Urbonai, Ignas Krunglevičius ir Mindaugas Gapševičius, išvyko iš Lietuvos ir nors čia vis dar rodosi ir kartais veikia, visgi kritinė masė nemenkai sumažėjo. Bet svarbiausia medijų meno tapimo kometa priežastis, anot Dobriakovo, menininkų individualizacija bei polinkis koncentruotis į asmeninės kūrybos plėtrą, o ne į jos priskyrimą bendram laukui ir bendruomenei 4. Šis teiginys ir tampa priežastimi tolimesniam šio tekstopersonalijos vystymuisi. 1 Jutempus, Ground Control: Technology and Utopia, Nomeda ir Gediminas Urbonai, tvvv.ploto, Mindaugas Gapševičius, Kęstutis Andrašiūnas, Darius Mikšys ir Institutio Media ( Ignas Krunglevičius, Žilvinas Lilas, Julijonas Urbonas ir t. t. 2 Vytautas Michelkevičius, Jurij Dobriakov. 3 Agnė Narušytė Kas nutiko lietuviškam medijų menui? Pokalbis su parodos Remediacija kuratoriumi Jurijumi Dobriakovu, 7md, Nr. 41 (1147), Internetinė prieiga: tarp_disciplinu/ /kas-nutiko-lietuviskam-mediju-menui 4 Retas lietuvių menininkas šiandien pasakytų, kad kuria būtent medijų meną. Deja, panašu, kad ši sąvoka tapo anachronizmu arba tiesiog reiškiniu, kuris buvo aktualus tik tam tikram laikotarpiui, o paskui neteko likvidumo (kaip, pavyzdžiui, ir postfotografija ). Be to, nebėra ir aktyvios visą sceną vienijančios platformos anksčiau (nuo 2005 iki 2010 m.) tokia platforma buvo Vytauto Michelkevičiaus ir kolektyvo redaguotas žurnalas apie medijų kultūrą balsas.cc, išsivystęs iš Urbonų medijų meno laboratorijos VILMA. Kai kurie menininkai ir toliau tebenaudoja naujas technologijas savo kūryboje (pvz., Julijonas Urbonas), tačiau nebėra tokio toje srityje dirbančiųjų bendrumo jausmo kaip anksčiau. Įvyko tam tikra individualizacija, menininkai labiau linkę koncentruotis į asmeninės kūrybos plėtrą, o ne į jos priskyrimą bendram laukui ar bendruomenei. (Ten pat) Mindaugo Gapševičiaus projekto Self-repair fragmentas, 2017 Mindaugas Gapševičius (mi_ga) nuo pat savo kaip medijų menininko kūrybos pradžios domėjosi tinklais. Pradedant 1997-aisiais, kai tik kompiuteris ir internetas pateko į jo rankas, ir baigiant šiomis dienomis. Turint omenyje, kad internetas Lietuvoje atsirado apie 1996-uosius, mi_ga tikrąja to žodžio prasme buvo medijų ir tinklo/internetinio meno pradininkas Lietuvoje. Pirmas menininko projektas buvo dienoraštis (nuoroda: mi_ga/diary), sukurtas 1998-ųjų pradžioje. Dienoraščio esmė, kaip pats menininkas teigia, yra tokia: <...> už mane viską atlieka kompiuteris. Du mėnesius rašiau apie tai, kaip kiekvieną dieną nieko neveikiu. Internetinėje versijoje jis buvo įgyvendintas naudojant refresh, puslapiai persikrauna automatiškai, taigi ir žiūrovui nieko daryti nereikia. <...> Aš savo dienoraštį rašiau ne kaip blogą, bet kaip konceptualų meną. Kai susipažinau su panašiomis temomis besidominčiais žmonėmis Latvijoje ir kitose šalyse, nutariau išsiaiškinti, ar nėra ko nors panašaus Lietuvoje. Buvau įsitikinęs, kad žmonės su visu tuo jau tikrai dirba, tik aš nieko nežinau. Pradėjau rašinėti visiems laiškus ir kviesti į susitikimus, taip gimė pirmoji Lietuvoje su naujosiomis medijomis susijusi institucija, laboratorija, tik ji buvo netradicinė, ji veikė internete. Pamanėm, kad jei visi turime kompiuterius namie, fizinė erdvė visai nereikalinga. Konceptualizavom savo medijų laboratoriją kaip instituciją internete tokia buvo pradžia. 5 Tinklas ir visa, kas su tuo susiję, mi_gos kūryboje išliko labai svarbu iki šių dienų ir ta svarba reiškiasi keliais sluoksniais ir/ar kryptimis: kaip kūrinio objektas (esmė, ašis ir meninė strategija) bei 5 Danutė Gambickaitė Kiek savęs galima atiduoti kitiems? Pokalbis su medijų menininku Mindaugu Gapševičiumi, 7md, Nr. 44 (1012), Internetinė prieiga:

81 personalijos 79 kaip pasaulėžiūra ir veikimo, komunikavimo būdas. Tiksliau tas kryptis galima apibūdinti, pasakant, kad tai yra konceptualūs meno kūriniai, kuriuose mąstoma apie tinklus, tinkląveikas ir t. t., bei įvairūs projektai ir iniciatyvos, kuriuose ne tik mąstoma apie tinklus, bet jų veikimui yra būdinga tinklo struktūra, logika ir atmosfera. Vieni svarbiausių mi_gos meno kūrinių, kuriuose mąstoma apie tinklus ir visa, kas su jais susiję, yra Carpet/?s (2006), Mailia (2006), Knygų lentyna (2006) ir ( ). Visus šiuos kūrinius galima pavadinti internetiniais projektais. Carpet/?s (2006) žiūrovui siūloma įsigyti asmeninį kilimą, kuris gaminamas pasitelkiant Amerikos standartinį kodą informacijos mainams (ASCII). Mailia (2006) programinė įranga, kuri analizuoja ir atsakinėja į elektroninius laiškus. Knygų lentyna (2006) instaliacija, vizualizuojanti tinklo srautus, kad nematoma tinklo pusė būtų suprantama. Galų gale, instaliacija, kurioje atsispindi dirbtinio ir socialinio intelekto modelis, kuriame kompiuteriai per freenet programą tarpusavyje komunikuoja. Mąstant apie šio teksto pradžioje minėtą individualizaciją, mi_gos kūryboje ji reiškiasi per dėmesį vienai konkrečiai, bet kartu ir labai plačiai interneto (tinklo) temai. Kita M. Gapševičiaus kūrybos kryptis yra susijusi su projektine, edukacine ir moksline veikla. Mi_ga iki 2016 m. studijavo Goldsmiths universiteto MPhil/PhD progrmoje, kur tyrinėjo necentralizuotus tinklus ir jų galimybes veikti autonomiškai. Dirbu su P2P tinklais, kuriuose duomenimis tarp kompiuterių pasikeičiama automatiškai ir daroma atranka tam tikri duomenys paliekami, o nenaudojami išmetami taip tinklai evoliucionuoja. Visa tai susiję su dirbtinio gyvenimo ir intelekto ( artificial life, artificial intelligence ) koncepcijomis, taip pat ir su nelegaliais dalykais. Mano veikla kartais siejama su spam art. Generuoju daug duomenų, kurie yra beverčiai. 6. Dirbtinio gyvenimo (artificial life) tema kūrinyje evoliu cionavo į tiesiog gyvybės ir su ja susijusias temas dar viename M. Gapševičiaus projekte Introduction to Posthuman Aesthetics ( ), susidedančiame iš kelių kūrybinių dirbtuvių bei įrankių rinkinių ( My collaboration with bacteria for paper production, Mycorrhizal networks or how I hack plant conversations, Ultra low voltage survival kit ir How I prepare myself to be cloned ), kuriame menininkas kelia klausimą, ar tikrai žmogus yra vienintelė kurianti ir už kūrybą atsakinga gyvybės forma/būtybė? Kaip besimainantys ir naujai gimstantys ryšiai tarp ang lies pagrindu egzistuojančių organinių ir silicio pagrindu egzistuojančių elektroninių elementų paveiks ateities visuomenę ir privers permąstyti dabartines vertybes? Dar vienas labai svarbus mi_gos kūrybos ir veiklos bruožas siekis suvokti struktūras, procesus etc., kaip jie veikia mus ir taip juos savotiškai nuleisti į visiems pažinų lygį. Tiek Mailia, tiek , tiek ir kituose kūriniuose labai svarbus yra struktūros, proceso, veikimo principų rodymas, kuris neretai ir tampa esme suvokti, kaip viena ar kita veikia, išbandyti tai ir judėti toliau. Kalbant apie vėliausius projektus Introduction to Posthuman Aesthetics ( ) ar laboratoriją Self repair (liet. savęs pagerinimas), struktūros ir proceso rodymas tampa savotiška manifestacija DIY ir laboratorijos namų sąlygomis reiškiniams. 6 Ten pat. Akimirka iš projekto Migruojančios meno akademijos. Michael van den Bogaard nuotrauka

82 80 personalijos Regis, tokie sudėtingi technologiniai, moksliniai procesai kaip klonavimas ar savęs pagerinimas nukeliami iš nesuvokiamai sudėtingos mokslinės laboratorijos-šventovės į nedidelį lagaminėlį ar daugiabučio virtuvę. Tai M. Gapševičiui buvo svarbu nuo pat kūrybos pradžios. Na ir pabaigai, tęsiant mintį apie medijų menininkų individualizacijos procesus, svarbu paminėti didelį ir Lietuvos meno edukacijos laukui labai svarbų M. Gapševičiaus ir bendraminčių inicijuotą Migruojančių meno akademijų (MigAA) projektą. Tai edukacinė platforma ir tinklas, prasidėjęs 2008-aisiais nuo minties kodėl nesuvedus visų kolegų ir neišnaudojus bendro potencialo 7. MigAA veikia atviro kodo (open source) principu, jungia keliasdešimt įvairių meno mokyklų ir kitų institucijų ir organizuoja įvairias laboratorijas, dirbtuves, paskaitas, diskusijas etc. Toks judėjimo kaip tam tikro kūrybiškumą žadinančio veiksmo (prisimenant peripatetikus) ir migracijos reiškinio įkvėptas modelis ne tik laužo nusistovėjusius tradicinius akademinius edukacijos modelius, bet ir kone organiškai prisitaiko prie įvairių šiuolaikybės temų, tempų ir atspalvių. Taigi nors medijų menas Lietuvoje praskriejo kaip kometa ir kažkur sėkmingai/nesėkmingai sudegė, bet paliko daug įdomių unikaliomis kryptimis pasukusių menininkų. Mindaugas Gapševičius liko vienu svarbiausių kažkada Lietuvoje šiek tiek egzistavusio medijų meno lauko menininkų, kurio kūryba, tiriamoji ir edukacinė veikla yra labai svarbios ne tik dėl intensyvaus aktualybės, šiuolaikybės, ateities, žmogaus ir technologijų ryšių permąstymo, bet ir siekio nuleisti teoriją, atskleisti ją, parodyti įvairių technologinių/biologinių procesų veikimo principus ir apmąstyti jų poveikį. 7 Ten pat. Mindaugas Gapševičius. Instaliacija Introduction to Posthuman Aesthetics. 2017, HGB galerija, Leipcigas

83 personalijos 81 Mindaugas Gapševičius. Projekto Carpet/?s fragmentas. 2011, KUMU muziejus, Talinas, Estija Mindaugas Gapševičius Gimė 1974 m. Panevėžyje, gyvena Vilniuje, Berlyne ir Veimare m. sėkmingai apgynė meno magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, o 2016 m. filosofijos magistro laipsnį Londono Goldsmiths universitete. Nuo 2015 m. dėsto Bauhauzo universitete Veimare. Gapševičius buvo vienas iš ankstyviausios internetinės naujųjų medijų meno Lietuvoje platformos Institutio Media iniciatorių, aktyviai dalyvavęs 10-ojo dešimtmečio tarptautinių naujųjų medijų meno tinklų, kurių pagalba buvo užmegzti ryšiai tarp Baltijos ir Vakarų medijų meno scenų, veikloje. Nuo 2008 m. Gapševičius kuruoja tarptautinį tinklą Migruojančios meno akademijos, į kurį yra įtraukta daugiau nei 20 meno universitetų ir meno organizacijų. Nuo 2015 m. kartu su kolegomis iš Berlyno paramos kultūrai asociacijos TOP kuruoja organizacijos projektų meninę programą. Savo mene kvestionuoja mašinų kūrybiškumą ir neapsiriboja žmonijos kūrybiškumo apraiškomis. Gapševičius eksponavo savo darbus Vilniaus Šiuolaikinio meno centre (2002), Nacionaliniame Maskvos šiuolaikinių menų centre (2004), Berlyno Kunstraum Kreuzberg/Bethanien (2006), Rencontres Internationales Paryžiuje ir Madride (2008), KUMU muziejuje Taline (2011), Pixxelpoint festivalyje Nova Goricoje (2014), Pixelache festivalyje Helsinkyje (2015, 2016), RIXC meno ir mokslo festivalyje Rygoje (2016). Stipendijos, premijos 1996 Prizas už instaliaciją Creation of the World (Studentų meno dienos, Vilniaus dailės akademija) Stipendija (1 vieta) semestro studijoms Kylio meno akademijoje už 1 vietą tarptautiniame simpoziume Landscape Today už instaliaciją Prison (Game) 1999 Specialus apdovanojimas -T-r-a-s-h-a-r-t- festivalyje Maskvoje, Rusija Projektai 1998 Diary ; o-o institutio media (kartu su K. Andrašiūnu ir D. Mikšiu); asco-o (kartu su D2B); 2006 Bookshelf ; 2006 carpet/?s ; 2006 mailia ; 2011 website for free ; ; Introduction to Posthuman Aesthetics ; 2017 Self-repair. Parodos, prisistatymai, kūrybinės dirbtuvės Aktyviai kuria ir dalyvauja parodose nuo 1997 m. Pateikiami svarbiausi paskutinių dvejų metų pasirodymai: 2016 Instaliacija ir dirbtuvės festivalyje Interfiction, Kaselis, Vokietija Instaliacija ir dirbtuvės festivalyje Open Fields, Ryga, Latvija Kitchenlab projektas ir dirbtuvės festivalyje Pixelache, Helsinkis, Suomija Migruojančios meno akademijos, minirezidencija su dirbtuvėmis, konsultacijos ir paroda Trans-sensory networks (co-curator, facilitator, workshop), Nida Kitchenlab projekto stendas ir dalyvavimas kartu su TOP ev nariais Alt_Cph alternative Art Fair, Kopenhaga, Danija Kitchenlab projektas, paroda ir dirbtuvės su TOP ev nariais, projektų erdvė Sodų 4, Vilnius Dalyvavimas konferencijoje International Congress on Numanities (ICoN), Kaunas Dalyvavimas parodoje ir konferencijoje Abracadabra. Politics of Collaboration, Vroclavas, Lenkija Kitchenlab projektas ir dirbtuvės su TOP ev nariais meno mugėje Supermarket, Stoholmas, Švedija 2017 Dalyvavimas parodoje Shared Habitats, Gaosiongas, Taivanas DIYbio network meeting, paroda, dirbtuvės, podiumo diskusijos, Vilnius Migruojančios meno akademijos, minirezidencija su dirbtuvėmis, konsultacijos ir paroda Trans-sensory networks (co-curator, facilitator, workshop), Nida DIYbio network meeting, dirbtuvės, Helsinkis, Suomija Pranešimas kongrese OpenTechSummit, Potsdamas, Vokietija. Paroda, dirbtuvės, pokalbiai 5 Proposals, HGB Gallery, Leipcigas, Vokietija Pranešimas renginyje Phytomining at The semiosphere of the Commun, Ženeva, Šveicarija.

84 82 personalijos Mindaugas Gapševičius. Projektas Self-repair. 2017, projektų erdvė Sodų 4, Vilnius Mindaugas Gapševičius. Projektas, personalinė paroda , galerija Malonioji 6, Vilnius

85 personalijos 83 On mi_ga By Danutė Gambickaitė The Lithuanian media art field has been (and remains) small and, in comparison to the neighbouring countries of Latvia and Poland, rather underdeveloped. In his conversation with art critic Agnė Narušytė (What has Happened to the Lithuanian Media Art?) culture critic Jurij Dobriakov claimed that the major cause of such meagreness of the media art in Lithuania is the process of artists individualization and their predisposition to expand their individual artistic practice rather than attributing it to the common field and community. This argument both inspires and is articulated throughout the rest of this feature on Mindaugas Gapševičius, alias mi_ga. Mindaugas Gapševičius. Instaliacija Knygų lentyna. 2006, dvidešimt 12" nespalvotių monitorių, lentyna, kintantis dydis. Berlynas Networks have captivated Gapševičius from the very outset of his media artist s career, starting with the year 1997 when he only laid hands on the computer and the Internet into the present day. Bearing in mind the fact that the Internet reached Lithuanian only around 1996, mi_ga here was the forerunner of the media and the net/internet art in the true sense of the word. The network and all that pertains to it has kept its centre place in his art. This significance manifests itself across several levels and/or directions of his output, so it does in pieces of conceptual art that reflect on network and networking and other projects and initiatives, that besides pondering on networks, also operate in ways that assume a network-like structure, logic and atmosphere. Carpet/?s (2006), Mailia (2006), The Bookshelf (2006) and ( ) are examples of major works which reflect on the networks and everything that relates to them. Another direction of M. Gapševičius practice is in connection to projects, education and scientific research. Till 2016 he was in a MPhil/PhD program at the Goldsmiths where his research focussed on distributed networks. this theme falls into the broader area defined by the concepts of artificial life and artificial intelligence. One recent project by Gapševičiaus, on Introduction to posthuman aesthetics ( ), actually relates to the theme of life where the artist explores the possibility of humans being not the only form of life/being capable of creation and responsible for it. One other important aspect of mi_ga s art and activity is his ambition to understand the structures and processes and how they influence us, also bring them down to the level more or less comprehensible to all. In nearly all of his works, he is preoccupied with actually unpacking the structure, process and the principles of operation, which infrequently is what these works are essentially about. When talking of mi_ga, it is important to mention the MigAA project initiated by Gapševičiaus and his fellow artists. This educational platform and network, launched in 2008 and running on the open source principle, connects tens of art schools and other institutions, organizing different labs, workshops, lectures, discussions and similar. Mindaugas Gapševičius. Instaliacija Knygų lentyna. 2008, nespalvoti monitoriai, lentyna, kintantis dydis. Rencontres Internationales, Paryžius

86 84 pasaulis

87 pasaulis Eglė Juocevičiūtė Apie ekonomines neišvengiamybes. 14-oji documenta Mokantis iš Atėnų On economic inevitabilities. documenta 14 Learning from Athens 92 Elona Lubytė Patirčių ekonomika: 2017-ųjų Miunsterio skulptūrų projektas The experience economy: Skulptur Projekte Münster of Ramutė Rachlevičiūtė Ech, Venecija, Venecija, ech, Hirstai Vow, Venice, Vow, Hirst Ibrahim Mahama. Check Point Sekondi Loco , įvairios medžiagos. documenta 14, Torwache, Kaselis, Vokietija. Ibrahim Mahama nuotrauka

88 86 pasaulis Apie ekonomines neišvengiamybes. 14-oji documenta Mokantis iš Atėnų Eglė Juocevičiūtė Nairy Baghramian. Instalicija The Iron Table (Homage to Jane Bowles). 2002, įvairios medžiagos, Hessisches Landesmuseum, Kaselis. Michael Nast nuotrauka Kas penkerius metus Kaselyje vyksta vienas įtakingiausių šiuolaikinio meno renginių documenta, garsėjanti savo poveikiu šiuolaikinio meno raidai ir joje gvildenamų diskursų populiarumu. Šiemet vykusi 14-oji documenta, pavadinta Mokantis iš Atėnų (Learning from Athens), buvo padalinta tarp Kaselio ir Atėnų. Šis padalijimas ir 14-osios documentos kaip meno reakcijos į įvairias ekonomines įtampas tema buvo pasiūlyta Kunsthalle Basel vyriausiojo kuratoriaus lenko Adamo Szymczyko 2013 m., kai visa Europa sekė ties bankroto riba balansuojančios Graikijos likimą m. visos ano laiko įtampos buvo nuslūgusios ir tuometinės problemos atrodė lyg jau nebeaktuali seniena, nes buvo išstumtos iš mūsų dėmesio daugybės kitų humanitarinių ir politinių katastrofų. Vis dėlto akivaizdu, kad jei žiniasklaida nebekursto problemos, tai dar nereiškia, kad problema išspręsta, tai reiškia, kad problemos apmąstymo turi imtis ilgiau nei žiniasklaida dėmesį galinčios išlaikyti institucijos. Atėnų paroda baigėsi 2017 m. liepos 16 d., Kaselio rugsėjo 17 d. Rugsėjo 12 d. vietinis Kaselio laikraštis Hessische Niedersächsische Allgemeine publikavo straipsnį, paviešinantį documentos biudžeto neatitikimus renginio biudžeto deficitas siekė 7 mln. eurų 1. documenta finansuojama Heseno žemės, Kaselio miesto lėšomis ir remiama Federalinio Vokietijos kultūros fondo. Šios lėšos sudaro pusę viso documentos biudžeto, kitą pusę organizatoriai turi susirinkti iš rėmėjų ir pardavimų. Nors tądien išorės auditoriai dar nebuvo peržiūrėję visų skaičių, buvo nurodyta, kad pagrindinė išaugusių išlaidų dalis tenka Atėnuose rengtai parodos daliai. Be to, paskaičiuota, kad, praėjus pusei renginio laiko, iš bilietų pardavimo 2017 m. surinkta 3 procentais mažiau pajamų nei 2012 m. Kaltė dėl išaugusio biudžeto ir mažesnių, nei planuota, pardavimų suversta ant documentos direktoriaus Adamo Szymczyko, vykdomosios direktorės (CEO) Annette Kulenkampff ir kadenciją tuo metu bebaigiančio Kaselio mero bei documentą patronuojančios bendrovės tarybos pirmininko Bertramo Hilgeno pečių. Nenorėdami Kaselio parodos uždaryti anksčiau laiko, Heseno žemė ir Kaselio miestas, vadovaujamas naujo mero Christiano Geselle s, turėjo garantuoti bendrovės likvidumą ir, paprastai tariant, padengė biudžeto deficitą. Rugsėjo 21 d. auditoriai pristatė pirminius audito rezultatus. Paaiškėjo, kad pradinis sutartas documentos biudžetas buvo 29 mln. eurų (toks pat, kaip 2012 m. documentos ), iš jų 2 mln. buvo numatyti parodai Atėnuose m. rudenį buvo įtraukta 60 papildomų menininkų ir paprašyta padidinti numatytą biudžetą iki 34 mln. eurų m. vasarį Szymczykas paskelbė apie naują idėją perkelti itin sunkius finansinius laikus išgyvenančio Atėnų Šiuolaikinio meno muziejaus (EMST) ekspoziciją į Kaselio Kunsthalle Fridericianum pervežti 230 papildomų kūrinių iš Atėnų į 1 Prieiga internete: 2 Komentuodama išaugusi biudžetą, Kulenkampff atkreipė dėmesį į netoli Kaselio esančiame mieste Bad Hersfelde kasmet rengiamą teatro festivalį, kurio 5 metų biudžetas yra beveik dvigubai didesnis nei documentos, nors šių renginių tarptautinė reikšmė ir nauda regiono turizmui nepalyginami. Prieiga internete: art-magazin.de/szene/19222-rtkl-interview-mit-annette-kulenkampffdocumenta-will-mehr-geld.

89 pasaulis 87 Kaselį ir pagrasino atsistatydinsiąs, jei jo planas bus atmestas. O 2017 m. pavasarį buvo pranešta, kad parodos Kaselyje ir Atėnuose yra vientisas meninis projektas ir jo biudžeto skaldyti negalima. Vis dėlto auditas skelbė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki liepos 31 d. documentos patirtos išlaidos viršijo padidintą biudžetą 5,4 mln. eurų, ir pagrindinė jų dalis buvo susijusi su paroda Atėnuose. Žiniasklaidoje nenutylant kalboms apie audito rezultatus ir ieškant kaltininkų, paaiškėjo, kad dėl pinigų išgryninimo apribojimų Graikijoje ir paslaugų tiekėjų reikalavimų atsiskaityti grynaisiais, documentos organizatoriai, skrisdami į Atėnus, veždavosi iki eurų grynaisiais. Daugumai meno mėgėjų nesuvokiamai dideli parodų biudžetai ir nedokumentuojamos pinigų kelionės iki šiol skatina įvairiausius gandus ir korupcinius įtarinėjimus. Praėjus dviem dienoms po pirmojo straipsnio apie viršytą documentos biudžetą, buvo paviešintas Szymczyko ir 19 kuratorių pasirašytas laiškas 3, teigiantis, jog documentos bankrotas politinė viešųjų ryšių akcija: politikai patvirtino biudžetą, davė leidimus jį viršyti, bet dabar ieško kaltų dėl deficito ir tuo pat metu didvyriškai gelbėja nuo bankroto. Laiške atkreipiamas dėmesys į bendrą tendenciją monetizuoti šiuolaikinio meno renginius. Pasak organizatorių, finansiniais svertais ir nuolatinio augimo lūkesčiais varžant kūrybinę laisvę bei kritinę mintį, menas tampa bendros išnaudotojiškos sistemos dalimi privaloma padaryti daugiau už mažiau. Vertinant šiuos documentos finansavimo niuansus, patirtis lietuviškoje kultūrinėje ekonomikoje verčia bumbėti sau po nosimi ir laidyti ironiškus juokelius kolegoms (ko verta vien tai, kad kalbant apie deficitą smulkinamasi tik iki pusės milijono eurų 4 ). Kita vertus, išjungus vidinį buhalterį ir įjungus kuratorių, norisi/reikia žvelgti į šią situaciją iš konceptualių pozicijų. Juk tokia 14-osios documentos baigtis galėjo būti numatyta nuo pat pradžių, kaip simptomiška. Szymczykas, 2013 m. laimėjęs documentos direktoriaus postą su Mokantis iš Atėnų pasiūlymu, siekė Europos finansinę krizę ir ryškiausią jos gelbėjimo akciją, skirtą Graikijai, apmąstyti kuruodamas dvi parodas didžiąją Kaselyje ir mažesnę, bet garsią Atėnuose. Tai nebuvo visiškai revoliucingas pasiūlymas, documentą iš Kaselio 3 Prieiga internete: 4 Suprasdama, kad sumos nelygintinos, vis tiek palyginau sumas-skandalus VEKS 2009 m. pagal Viešųjų erdvių humanizavimo programą įgyvendintas trijų skulptūrų prie Neries upės pastatymas kainavo Lt ( Eur). išnešti mėginta bent kelis kartus rengdamasis 11-ajai documentai Okwui Enwezoras organizavo įvairių diskusinių renginių Berlyne, Vienoje, Naujajame Delyje, Sent Lusijoje ir Lagose m. documenta su Carolyn Christov-Bakargiev priešakyje taip pat siekė pakeisti meno centralizacijos tendenciją ir įgyvendino satelitinius projektus Kabule, Kaire, Aleksandrijoje ir Banfe (Kanada). Tačiau Szymczyko pasiūlymas buvo išskirtinis savo tuometiniu grynumu ir aštrumu Europos finansų David Lamelas. Time as Activity: Live Athens Berlin. 2017, trijų kanalų tiesioginė videotransliacija, Kassel-Wilhelmshöhe traukinių stotis, Kaselis. Liz Eve nuotrauka Irena Haiduk. Performansas Spinal Discipline, atliekamas nuo Neue Neue Galerie (Neue Hauptpost), Kaselis. Mathias Völzke nuotrauka

90 88 pasaulis Algirdas Šeškus. Šamanas. 2012, instaliacijos fragmentas, Benaki Museum Pireos Street Annexe, Atėnai. Stathis Mamalakis nuotrauka krizės akivaizdoje. Teks iškomunikuoti, kad vokiečių mokesčių mokėtojų ir rėmėjų pinigai bus skirti renginiams ir parodai Graikijoje, taip pridedant naują lygmenį pasididžiavimo/paniekinimo diskursuose (darbštūs vokiečiai solidarizavosi/išgelbėjo tingius/ pagalbos reikalingus/sistemos aukomis tapusius/ nemokšas graikus nuo valstybės bankroto). Kritinis meninis diskursas, o ypač rimto ir įtakingo meninio renginio statusą per 60 metų įgijusi documenta, pažvelgs į šį diskursą naujai, atskleis mąstymo stereotipus apie dirbančiuosius ir uždirbančiuosius, apie mokesčius, apie politinės, ekonominės ir žiniasklaidos jėgų pusiausvyrą, apie kairę ir dešinę politiką Europoje bei pasaulyje ir daugybę kitų dalykų, įsiterpiančių tarp ekonomikos ir kasdienybės. Tad bankroto skandalas, lėmęs daugelio meno žmonių pirmą susidūrimą su tokio masto meninio renginio organizavimo aspektais ir įkainiais, tapo garsiu documentos akcentu, aproprijuotina institucine kritika (juk meno ekonomika yra dalis bendros ekonomikos ir veikia pagal iš esmės panašias taisykles) ir išryškino procesus, kaip ekonomika nugali meną, kai menas nori išbandyti ir paauklėti ekonomiką. Pavyzdžiui, iš pradžių buvo siūloma laikiniems documentos darbuotojams Atėnuose mokėti 9 eurus per valandą, tiek, koks tuo metu buvo minimalus valandinis užmokestis Vokietijoje (solidarizuojamasi su graikais). Tačiau sutartis dėl darbuotojų samdymo atiteko agentūrai Manpower, kuri galiausiai darbuotojams mokėjo 5,62 euro per valandą (idealizmą nugali viešieji pirkimai), ir tai atrodytų gana reikšmingas moralinis nuostolis, jei ne faktas, kad tai vis tiek daugiau nei 2 eurais didesnis nei minimalus valandinis užmokestis Graikijoje (realiai džiaugiamasi bent daliniu sąlygų pagerinimu). Nuo audito pereinant prie parodos, reikia pakartoti daugelio, rašiusių apie documentą, mintį šimtai documentos kūrinių buvo auklėjamojo charakterio ir meno pedagogikos priemonės tapo pagrindiniu vertinimo kriterijumi, slenkant iš vienos parodinės erdvės į kitą susidūrimas su nauju meno kūriniu man arba prikiša mano kaip baltosios europietės, kultūrininkės, kas mėnesį gaunančios atlyginimą iš valstybės biudžeto, privilegijuotą padėtį ir liepia mintyse mušti kumščiu į krūtinę Aš kalta, aš kalta, arba atveria galimybę saviškį privilegijuotumą naujai įsisąmoninti. Turbūt daugiausia teigiamo atgarsio sulaukęs documentoje pristatytas grupės The Society of Friends of Halit tokio pat pavadinimo projektas ieškojo įrodymų ir vizualizavo savo tyrimus, siekdamas padėti įrodyti valstybės tarnautojo melą mirtinų rasistinių išpuolių serijoje. Surinkta medžiaga nebuvo priimta į bylą teisme, bet tapo documentos eksponatu. Projektas įtraukė savo tiesmuku detektyviniu charakteriu ir istorijos konkretumu, tačiau vertė suabejoti, ar tikrai documentos lankytojai yra tokio projekto tikslinė grupė ir ar dėmesys projektui meno lauke lems jo sėkmę ten, kur priimami sprendimai dėl valstybės tarnautojų etikos? Vienas iš kelių kūrinių, leidęs trumpam pailsėti nuo saviplakos Rosalind Nashashibi filmas Vivian s Garden. Gvatemalos aukštikalnėse, džiunglių augalijos apsuptyje gyvenančios menininkės mama ir dukra, 90-metė Elisabeth Wild ir 60-metė Vivian Suter, persikėlusios čia iš Austrijos ir Šveicarijos XX a. 9 deš., įtraukia į nuosavą mikrokosmą, kur susipina europiečio (kolonisto) egzotiškos oazės troškimas, tarpusavio priklausomybė tarp baltųjų darbdavių ir Gvatemalos čiabuvių tarnų, mamos ir dukros pasyviai agresyvi koegzistencija. Vyksmas, kurį stebime, visiškai buitiškas maisto ruošimas, sodo priežiūra, nebereikalingų drabužių rūšiavimas. Raiškiai artikuliuotos sisteminio rasizmo, išnaudotojiškos ekonomikos, žmogaus poveikio ekosistemoms, centro ir periferijos problematikos fone šis darbų ir pokalbių paprastumas sukūrė apgaulingą, bet malonią oazę ir documentos žiūrovui. Turėjo praeiti kiek laiko, kad suprasčiau, jog įtartinai lengvai susitapatinau su tarnų pagalbos reikalinga senučiuke austre, europietiškai patogiai gyvenančia toli nuo Europos problemų. Bet ir dabar, kai prisimenu Nashashibi filmo-sodo kadrus, apima mielas jausmas. Atrodo, šis giluminis mano pačios troškimų suvokimas išliks su manimi dar ilgai.

91 pasaulis 89 Daniel Knorr. Expiration Movement. 2017, dūmai ir manifestas, Zwehrenturm, Kaselis. Menininką pristato VG Bild-Kunst, Bonn Bernd Borchardt nuotrauka Vis dėlto dabar, skaitant apie documentos biudžeto deficitą kaip apie konceptualų finalą, vienas projektas išsiskleidė kaip daugiasluoksnis ekonomikos sistemos komentaras, taip įgyvendindamas Szymczyko užmojį. Atėjus į serbės Irenos Haiduk SER (Seductive Exacting Realism) ekspozicijos patalpą, galėjai matyti prekystalį su Borosana batų dėžėmis, uoliai padėti besisiūlančius batų pardavėjus ir madų demonstravimo podiumą, o virš jo buvo girdėti pokalbis tarp Haiduk ir serbų politinio aktyvisto Srđos Popovic iaus apie demokratinius judėjimus ir korporacijų galią. Borosana batų ergonominis dizainas kurtas bendradarbiaujant su Borovo gumos pramonės fabriko Vukovare darbuotojomis ir ortopedijos specialistais nuo 1960 iki 1969 m., o nuo 1969 m. šie batai tapo privalomi visoms viešojo sektoriaus darbuotojoms Jugoslavijoje. Jų gamyba sustabdyta tik 1991-aisiais, kai Vukovaras tapo karo zona serbų-kroatų konflikte. Haiduk, bendradarbiaudama su Borovo batų įmone, šiuos batus 2012 m. pradėjo siūlyti kaip savo projekto Atidėjimas devynioms valandoms ( Nine Hour Delay ) dalį, o 2015 m. jos įkurta korporacija Yugoexport tapo masiškesnės šių batų sklaidos platforma 5. documentos atveju, 1000 porų buvo pagaminta parodos darbuotojoms ir darbuotojams, norintiems avėti moterišką avalynę, o dar 1000 parodos Kaselyje lankytojams įsigyti. Batų kaina kinta ir priklauso nuo pirkėjo deklaruojamų mėnesinių pajamų. Idealiai kairuoliškai parodoma pagarba darbininkams, ardomi socialinio lytiškumo stereotipai, o prekyba vykdoma su socialiniu jautrumu. Įsigyjant batus pasirašomas pasižadėjimas, jog batai bus avimi tik darbo metu, 9 valandas per parą, o juos sunešiojus, jie bus grąžinti gamintojams mainais į naują porą. Taip batai tampa įrankiu sąmoningai matuoti laisvai samdomo darbuotojo darbo valandas. Tačiau tai tik keli projekto idėjiniai sluoksniai. Batus avėjo ir Haiduk režisuoto perfomanso Gražių moterų armija ( Army of Beautiful Women ) dalyvės, kultūringai ir elegantiškai podiumu ir visame Kaselyje vaikščiojusios su Prousto tomeliu ant galvų, o į jų mokymus galėjo užsirašyti kiekvienas norintis. Nežinantiems, kad ant moterų galvų Proustas, jos atrodė kaip meno sistemos sraigtelių parafrazė. Tačiau Proustas pasirinktas kaip specifinis Jugoslavijos atminties elementas į serbų-kroatų kalbą (lotyniškais rašmenimis) išverstas 1967 m., Prousto raštų rinkinys Jugoslavijos inteligentijos buvo labai vertinamas, o Bosnijos karo metu tapo vienu iš vagiamų ir juodojoje rinkoje brangiai pardavinėjamų daiktų. Šitaip aktualizuojasi (kultūrinio) centro produkuojami troškimai. Karo atmintis įsijungia ir grįžtant prie korporacijos kaip koncepto Borovo batų bendrovė yra paskutinė išlikusi jugoslaviška struktūra ir, kol ji gyvuos, gyvuos ir Jugoslavijos vilties suteikiančio idealizuoto skirtingų tautų ir religijų sugyvenimo demokratiniame socializme idėja. 14-oji documenta, dabar atrodo, nesuformuos naujų madų šiuolaikinio meno naudojamuose diskursuose. Tačiau kalbėjimas apie jos finansiškai įtemptą pabaigą atkreipė dėmesį į vieną pagrindinių jos vertybių jos nuoseklumą ir atkaklumą artikuliuojant nebūtinai įspūdingas ar novatoriškas, bet nuolatos dėmesio reikalingas idėjas. 5 Reikia paminėti, kad tos pačios Borovo batų įmonės atgaivinti Startas sportbačiai išgyveno savo žvaigždžių valandą 2015 m., kai buvo paminėti Vogue :

92 90 pasaulis Roee Rosen. The Dust Channel. 2016, videoinstaliacija, Palais Bellevue, Kaselis. Daniel Wimmer nuotrauka Jonas Mekas. Reminiszenzen aus Deutschland. 1971/1993, suskaitmeninta iš 16 mm juostos. Peržiūros vyko BALi-Kinos, Kaselis. Fred Dott nuotrauka

93 pasaulis 91 Marta Minujín. The Parthenon of Books. 2017, plienas, knygos, plastiko lakštai. Friedrichsplatz, Kaselis. Roman März nuotrauka On economic inevitabilities. documenta 14 Learning from Athens By Eglė Juocevičiūtė This year s documenta 14 carrying the title Learning from Athens was dedicated to the reflection of the European financial crisis and Greece rescue deal as major response to it. As conceived by its artistic director Adam Szymczyk, the exhibition was split between Kassel and Athens, with its larger part hosted in Kassel. The exhibition challenged stereotypes of perception of those who work versus those who make money. Tax paying and balancing of political/economic/mass media forces were also on the agenda. It offered reflections on left- and right-wing politics in Europe and globally, and a diversity of things that exist between economics and domesticity. Symbolically, the exhibition encountered a financial scandal when the initial audit established 5.4 mln euro of incidental costs. The auditing process and organizers response and subsequent media analysis contributed to bringing information about financial administration of this-scale-events into light. Normally these processes remain behind the scenes. This turn of events facilitated in connecting, for the exhibition visitors, the economics of art events to the uniform economic system. Creative freedom and critical thinking fall subject to financial levers and the expectations of continuous growth. Art becomes part of the exploitation system as one is expected to do more for less. Heaps of documenta 14 projects were united by their intent to enlighten the viewer while articulating the White-European guilt. The level of nuance and possibilities of semantic interpretations was the show s key evaluation criterion. The project by Irena Haiduk SER (Seductive Exacting Realism), a kind of overview of exploitational neoliberalism, consumerism, nationalism and sexism stood prominently against the general context of the exhibition saturated with the atmosphere of financial scandal.

94 92 pasaulis Patirčių ekonomika: 2017-ųjų Miunsterio skulptūrų projektas Elona Lubytė Ayşe Erkmen projektas On Water (Ant vandens) Miunsteryje Skulptur Projekte Henning Rogge XX a. pabaigoje greta tradicinių ūkio sektorių žemės, gavybos, gamybos, paslaugų prabilta apie patirčių ekonomiką (the experience economy), nematerialią veiklą, kuri siekia atliepti publikos lūkesčius, pasitelkiant estetines-emocines priemones, [...] atgaivinant buvusias arba kuriant naujas neužmirštamas patirtis. 1 Pasaulyje kasmet augantis susidomėjimas viešais kultūros renginiais (įvairiuose pasaulio miestuose rengiamos Muziejų naktys, Vilniuje Kultūros naktis), didėjantys keliautojų, kultūros paminklų, muziejų, didžiųjų meno parodų lankytojų srautai, liudija augantį neužmirštamų patirčių poreikį. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir aš keliauju nesustodama, tenkindama profesinį smalsumą, lygindama skirtingų šalių meno pasaulius. Vienas kelionių maršrutų veda į Miunsterį, universitetinį Vokietijos dviratininkų miestą, kuriame kas šeštas iš gyventojų studentas. Nuo 1977-ųjų čia kas dešimt metų vyksta vokiečių kuratoriaus Kaspero Königo sumanytas įvietinto meno Skulptūrų projektas, siekiantis iš baltojo kubo išlaisvintą šiuolaikinį meną įtraukti į viešą miesto 1 Joseph B. Pine, James B. Gilmore, The Experience Economy: Work Is Theater & Every Business a Stage, p gyvenimą. Šiais metais projektas vyko penktą kartą (birželio 10 spalio 1 d., kuratorės Britta Peters ir Marianne Wagner, meno direktorius Kasperas Königas, 2. Plėtėsi jo geografija. Į projektą buvo įtrauktas kaimynystėje esantis industrinis Marlio miestas, kuriame XX a. 8 deš. buvo sukaupta solidi parko skulptūrų kolekcija (per 100 darbų, tarp kurių autorių modernizmo klasikai Jeanas Arpas, Osipas Cadkinas). Pagal sumanymą projekto Karšta viela (The Hot Wire) dalyvių darbai turėjo aktualizuoti miesto viešosiose erdvėse esančius kūrinius. Tiksliau, buvo sumanyti ir atlikti keli veiksmai. Miunsteris ir Marlis pasikeitė anksčiau sukurtomis skulptūromis, Marlyje pristatyti projekte dalyvaujančių menininkų darbai, Miunsterio Skulptūrų projekto publikai organizuotos ekskursijos į Marlį. Kuratorių dėmesys XX a. pabaigos moder nizmo paveldui svarbus ir mums, ieškant būdų, kaip naujų statybų ir renovacijų akivaizdoje ap(iš)saugoti vėlyvojo sovietmečio ir nepriklausomybės pradžios dekoratyvinės skulptūros paveldą 3. SKAIČIAI. Po visą Miunsterį ir jo apylinkes bei Marlyje buvo pristatyti 35 skirtingų medijų įvietinto meno (site specific) skulptūriniai objektai, instaliacijos, performansai, video ir naujųjų informacinių technologijų darbai. Juos kūrė 40 menininkų, daugiau nei 60 šokėjų, atlikėjų ir aktorių iš 19 šalių. Renginyje nemokamai dalyvavo lankytojų iš 72 šalių, tarp jų 1300 akredituotų žurnalistų. Lyginant su 2007 m., apsilankiusiųjų skaičius augo 11,5 proc. Buvo parduota katalogai (452 psl. iliustruotas leidinys vokiečių ir anglų k., kaina 15 Eur), žemėlapių (po 3 Eur), į išmaniuosius telefonus buvo atsisiųstos projektą pristatančios programėlės, jo lankytojams išnuomota dviračių. Projekte buvo įdarbinta 130 darbuotojų. Bendras renginio biudžetas 7,6 mln. Eur iš kurių 2,7 mln. teko naujų darbų sukūrimui, įskaitant menininkų kelionių išlaidas, dienpinigius, honorarus bei ųjų projekte dalyvavęs lietuvių menininkas Deimantas Narkevičius pristatė filmą Galva (2007), pasakojimą apie Sovietų Sąjungos skulptoriaus Levo Kerbelio Rytų Vokietijos mieste Chemnice pastatytą portretinį Karlo Marxo paminklą, miestiečių pramintą galva. Iš pradžių 40 tonų sveriantį biustą ketinta atgabenti į Miunsterio Skulptūrų projektą, sumanymui nepavykus, jo idėją renginyje pristatė filmas. 3 Kalbu apie 1985 m. Vilniaus Aukštųjų Panerių betono skulptūrų simpoziumo darbus, kuriuos pa statų numeraciją atnaujinantys savivaldybės tarnautojai supainiojo su pastatais ir ant Naglio Nasvyčio Mėnesienos pritvirtino didelę iškabą su adresu Žarijų g. 12; taip pat lūkesčius, kad vykdant pastatų renovacijas nebūtų naikinami šiuolaikinių lietuvių skulptorių darbai, kaip tai nutiko, kai šį rudenį Santariškių ligoninės aplinką tvarkantys statybininkai utilizavo 1991 m. Santariškių betono simpoziumo metu sukurtas skulptūras (Algis Lankelis Susijungiančios plokštumos, Mindaugas Navakas Pjūvis III ).

95 pasaulis 93 Sany s (Samuel Nyholm) karikatūrą su Claes Oldenburg kūriniais Miunsterio skulptūrų projekto organizatoriai panaudojo renginio atvirlaiškyje atsiskaitymą už architektų, konstruktorių ir talkinusių darbininkų darbą. Likę pinigai buvo skirti projekto darbuotojų algoms (2,2 mln.). Apie Eur teko spaudos ir viešųjų ryšių skyriui, Eur edukaciniams projektams, Eur infrastruktūrai (patalpų, dviračių nuomai, informacinių punktų įrengimui), apie Eur atidarymui ir viešų renginių programai. 4 Kai kurių lankytojų patirtys materializavosi. Menininko Michaelio Smitho (g m. Čikagoje, JAV) tatuiruočių salone Ne visai undergraundas ( Not Quit Under_Ground ) buvo atlikta daugiau kaip 250 tatuiruočių. Tiek pat lankytojų įkrito į Miunstersche Aa upę nuo Ayşe Erkmen (g m. Stambule, Turkija, gyvena Berlyne ir Stambule) instaliacijos Ant vandens (On Water) tilto. O du iš jų, vaikštinėjant po Pierre o Huyghe o (g m. Paryžiuje, gyvena Niujorke) projektą buvusioje ledo arenoje After ALife Ahead, sugėlė bitės. 5 Paskutiniame pranešime spaudai pateikti skaičiai turėtų padėti įvertinti ekonominių investicijų vertę į grįžtamąjį ryšį simbolinį publikos dėmesį. PATIRTYS. Šių metų renginys siekė reflektuoti globalias problemas bei kintančią, post paminklinę skulptūros sampratą, nagrinėjo santykį tarp viešos ir privačios erdvės vis spartėjančios skaitmenizacijos amžiuje. Ir nors visi darbai estetiniu ir komunikaciniu požiūriu buvo labai skirtingi, tačiau vienas kitą papildydami jie taikliai perteikė subjektyvias ir kolektyvines mūsų laiko įtampas nepastovumą, pažeidžiamumą, pasimetimą, nesaugumą. Kiekvienas iš apsilankiusių renginyje išgyveno asmenines patirtis. Man imponavo biurgeriško saugumo, klasikinio išsilavinimo aplinkoje pasireiškianti netarnybinė, antibiurokratinė mąstymo (minties) laisvė. Norint paaiškinti, ką turiu mintyje, reikia grįžti į 1977-uosius, kai tuo metu Niujorke dirbęs Königas, pakvietė Miunsterio Skulptūrų projekte dalyvauti jaunus, nežinomus tarptautinėje scenoje menininkus, tapusius XXI amžiaus meno kanonu: Donaldą Juddą, Clasą Oldenbergą, Carlą Andre, Ulrichą Rückriemą, Richardą Serra, Richardą Longą, Michaelį Asherį, Josephą Beuysą. 6 Sumanymą įgyvendinti pavyko, tačiau projektas anuomet vertintas prieštaringai. Tą liudija užrašai ant į Miunsterio ežero pakrantę atsiridenusių popartinių Oldenburgo (g m. Stokholme, Švedija, gyvena JAV) skulptūrinių objektų Milžiniški biliardo kamuoliai ( Giant Pool Balls ). O 2017 m. Sany (Samuelis Nyholmas, g m. Lunde, Švedija, gyvena Stokholme ir Brėmene, Vokietija) sukūrė ciklą karikatūrinių atvirukų ir pastatų iškabų, legitimuojančių žymiausius Miunsterio skulptūrų projekto darbus. Projekto išeities tašku tapo 2014-aisiais, po penkerių metų rekonstrukcijos (Volkerio Staabo architektų biuras), duris publikai atvėręs LWL meno ir kultūros muziejus (LWL-Museum für Kunst und Kultur), kurio prieigose įsikūrė Miunsterio Skulptūrų projekto informacijos centras. Taip pat įgyvendinti keli projektai. Cosimos Von Bonin (g m. Mombasoje, Kenija) ir Tomo Burro (g m. JAV) krovininė platforma su konteineriu, pasirengusiu supakuoti ir išgabenti prie muziejaus stovinčią modernizmo klasiko Henry Moore o skulptūrą. O per tarnybinį muziejaus įėjimą galima patekti į slaptą Gregoro Schneiderio (g m. Rheydt, Vokietija) butą sterilius apartamentus, kontrastuojančius su turtinga skirtingų epochų kūrinių muziejaus ekspozicija. 6 Tais pačiais 1977 metais ilgamečio Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininko Alfonso Žalio pastangomis Smiltynėje pradėtas rengti granito skulptūrų simpoziumas. Claes Oldenburg. Milžiniški biliardo kamuoliai Nuotrauka iš Miunsterio skulptūrų projekto archyvo 4 Miunsterio skulptūrų projekto vadybos skyriaus vadovės Imke Itzen atsakymas į autorės klausimą,

96 94 pasaulis Lara Favaretto. Laikinas paminkas Akmuo. 2017, granitas, cm Skulptur Projekte Henning Rogge Justin Matherly. Nyčės kalnas. 2017, betonas, stiklo pluoštas, ambulatorinė įranga, mediena, metalas, cm Skulptur Projekte Henning Rogge Cosima von Bonin, Tom Burr. Benz Bonin Burr. 2017, Miunsteris. Skulptur Projekte Henning Rogge

97 pasaulis 95 Apibendrindama patirtus įspūdžius išskirčiau kelias darbų grupes. Įtaigiausiai šviesiuosius, optimistinius ir tamsiuosius, apokaliptinius projekto riboženklius žymi Ayşe Erkmen kvietimas sugrįžti prie upės Ant vandens ir egzistencinį nerimą keliantis Pierre o Huyghe o archeologinis peizažas buvusioje ledo arenoje After ALife Ahead. O globalūs šiandienos iššūkiai buvo atspindėti subtiliame, antipopulistiniame, socialiai aktyviame, publiką įtraukiančiame, geopolitiniame Alexandros Pirici (g m. Bukarešte, Rumunija) trupės performanse, vykusiame XVIII a. Taikos rūmuose senojoje Miunsterio Rotušėje. Klasikinės skulptūros postkonceptualų gyvybingumą patvirtina Justino Matherly (g m. Niujorke) skulptūrinis objektas Ničės kalnas (Nietzsche s Rock). Tai preciziška kopija kalvos prie Silvaplanos ežero, ant kurios 1881-ųjų rugpjūtį filosofos susimąstė apie Dievo mirtį, XX a. kultūrai svarbų teiginį, kad Dievo nėra. Taip pat granitiniai Laros Favaretto (g m. Trevise, Italija) darbai-taupyklės Laikinas paminklas Akmuo (Momentary Monument The Stone), eksponuoti Miunsteryje ir Marlyje. Ir dar Chistiano Odzucko (g m. Halėje, Vokietija) atkurti nugriauto vyriausiosios finansų direkcijos pastato laiptai, virstantys apžvalgos aikštele į statybvietę. Keli šmaikštūs videodarbai Benjamino de Burcos (g m. Miunchene, Vokietija) ir Barbaros Wagner (g m. Resifėje, Brazilija) vokiškų šlagerių videointerpretacija rausvoje prietemoje skendinčiame disko bare Elephant ir Mikos Rottenberg (g m. Buenos Airėse, Argentina, gyvena Niujorke) ironiškas videopasakojimas apie pasaulyje sparčiai plintančius Azijos produktus Kosminis generatorius (darbinis pavadinimas) (Cosmic Generator (working title). Miunsterio Skulptūrų projekto meninis direktorius Königas renginiui pasibaigus konstatavo, kad pagrindinis jo rūpestis nedelsiant užtikrinti projekto nepriklausomybę nuo politikų. Nesvarbu, ar įsteigti projekto paramos fondą, ar ribotos atsakomybės pelno nesiekiančią bendrovę! 7 Pasirodo, meno ir politikos santuokos problemos skaudina ne tik posovietinius menininkus ir kuratorius!? 7 Ludger Gerdes. Angst (Baimė) Šis ženklas į Miunsterį buvo perkeltas iš Marlio miesto. Skulptur Projekte Henning Rogge

98 96 pasaulis Benjamin de Burca, Barbara Wagner. Vokiškų šlagerių videointerpretacija Bye Bye Germany! A Life Melody disko bare Elephant. Skulptur Projekte Henning Rogge Alexandros Pirici ir jos trupės performansas XVIII a. Taikos rūmuose senojoje Miunsterio rotušėje. Skulptur Projekte Henning Rogge

99 pasaulis 97 Pierre Huyghe. Instaliacija After ALife Ahead Skulptur Projekte Henning Rogge The experience economy: Skulptur Projekte Münster of 2017 By Elona Lubytė The turn of the 20th century brought about a discussion of the experience economy, alongside with the traditional sectors of land, extraction, production, services) as nonmaterial activity that seeks to meet the expectations of the public via aesthetic-emotional means by reviving the past or creating new remarkable experiences. The expanding world interest in public cultural events (such as the Museum Night organized by the museums in different towns, in Vilnius such example is the Culture Night and other projects) and the growing streams of travellers, visitors of culture monuments, museums and the mega exhibitions witness the growing need of such experience. My professional curiosity also keeps me on the road and exploring differences of the artistic worlds across countries. One of the routes takes me to Münster, the German university town of bicyclists. Every sixth of its population of are students. Since 1977, every ten years Münster holds a Sculpture Project of sitespecific art initiated by the German curator Kasper König with the goal to include art, freed from the white cube, into public life of the city. This summer they held it for the fifth time and with a broader geography, including the neighbouring industrial town of Marli which in the 1970s accumulated a solid collection of park sculpture (works by such modernists as Jean Arp, Osip Zadkin among them). The work by the participants of The Hot Wire project was conceived to enhance the pertinence of artwork in public spaces. Münster and Marly exchanged the sculpture pieces acquired previously. The work created by participants was showcased in Marly, and the visitors of Münster Sculpture project were taken to Marly for sightseeing. Thirty five pieces in different media were showcased in Münster, its environs and Marly site specific sculptural objects, installations, performances, video and new technology pieces. It took 40 artists, over 60 dancers and actors from different countries to create them. The event was visited for free by individuals from 72 countries, accredited reporters among them. Compared to 2007 the number of visitors grew by 11.5% catalogues (452 p. illustrated volume in English and German, 15), maps ( 3), apps introducing the programme were sent to mobiles, bicycles were rented to the visitors. The project hired 130 staff members. This year s event reflected on global issues and the changing concept of post-monumental sculpture also the relationship between public and private space in the area of accelerated digitalization. Despite diversity in terms of aesthetic and communicative content, the works complimented each other, peacefully and precisely communicating subjective and collective tensions of our times precariousness, vulnerability, loss, insecurity. Everyone who visited gained personal experience. I was impressed by the manifestation of ununiformed and anti-bureaucratic thought in the millieu of burgher security and classical upbringing.

100 98 pasaulis Ech, Venecija, Venecija, ech, Hirstai Ramutė Rachlevičiūtė Venecijos bienalės Giardini teritorija. La Biennale di Venezia. Andrea Avezzù Nors ir stengtumeisi visomis išgalėmis nuneigti, bet neįmanoma nepripažinti, kad 2017 metai ne tik Venecijos bienalės Viva Arte Viva!, bet ir Damieno Hirsto metai. Ir basta. Niekada tarptautinės Venecijos šiuolaikinio meno bienalės dar nelydėjo tokia galinga personalinė paroda strategiškai svarbiose Venecijos vietose abiejuose Pinault muziejuose: Palazzo Grassi ir Punta della Dogana. Hirstas vėl privertė visus kalbėti apie save, savo kūrybą, parodų biudžetą Pinigai, kaip ne kartą tvirtino britas, menininko ir jo kūrybos negadina. Žinančiam, ko ir kokiais būdais nori, turinčiam fantazijos ir drąsos, suprantama, tik padeda. Nejučiomis kyla klausimai, o kokiam menininkui dar galima būtų patikėti tokias erdves ir tiek pinigų, kad realizuotų savo sumanymus? Ir taip dešimt metų tiek ruoštasi šioms parodoms. Ar atsirastų kitas toks visokeriopų meno tradicijų visaėdis, septynmyliais batais žingsniuojantis po meno istoriją? O koks jau tas Damieno Hirsto menas, tai jau mums patiems, kiekvienam, spręsti, ar jis yra, ar jo visai nėra (taip įsiaudrinusi tvirtino Pinault katalogą pardavinėjusi mergina ir mus agitavo neprarasti sveikos nuovokos), nelygu atskira kiekvieno nuomonė, estetiniai prioritetai. Kai vartai albumą, tai meno tikrai nėra viskas banalu, nusaldinta, nunešiota Ypač didelį įtarimą kelia skulptūrų spalvingumas: koralai, jūros žvaigždės, jūržolės ir kitokia povandeninė flora ir fauna... Televiziniai kino kelionių vaizdai, gamtiškosios koralų rifų grožybės iš Travel kanalo, tikrai pralaimi prieš hirstiškąsias. Bet kai salėje atsistoji šalia daugiagalvės hidros ar koloso su taure, pastovi prie beakės moters liūtės, vėl pradedi abejoti Dydis, deja, mene yra ne mechaniškas eskiziuko, etiudo išdidinimas keliolika ar keliasdešimt kartų, ir prieinamas ne kiekvienam. Damienas Hirstas vėl privertė galvoti apie medžiagą baltą marmurą, kažkokias ypatingas dervas, bronzą, auksą. Mūsų laikų dažnai numedžiagintos, dematerializuotos dailės kontekste tai buvo itin pravarti taktiliškumo, jausmingumo pamoka. Panašiai atsitiko su didžiuliu ir nieko gero nežadančio, itin iliustratyvaus italų skulptoriaus Lorenzo Quinno (g. 1966) darbu Support, kuris šįmet atsidūrė ten, kur skulptūros dar nebuvo atsidūrusios pačiame Canal Grande gatvių Strada Nuova ir Campo Santa Sofia kampe. Jaunystėje Lorenzas Quinnas, pradėjęs aktorinę karjerą, ėjo tėvo didžio aktoriaus Anthony Quinno pėdomis. Suvaidinęs Stradivarijų, Salvadorą Dali pasuko į skulptūrą. Ir ką gi? Jo skulptūra, apglėbusi Nacionalinį monumentą, neerzina nei proporcijomis, nei banalia muliažo plastika jis kaip čia buvęs ėmė ir prilipo prie penkiolikto amžiaus bizantiškai gotiško penkių žvaigždučių viešbučio Ca Sagredo. Tik šį kartą, ko gero. Giardini esančiuose nacionaliniuose paviljonuose jau ne pirmą kartą dėmesį prikaustė Vokietijos paviljonas, dėl kurio, irgi ne pirmą kartą, kritikos ir plačiosios publikos nuomonė sutapo. Ir šį kartą Vokietijos paviljonas tikrai vertas Auksinio liūto. Anne s Imhof (g. 1978) penkių valandų trukmės Faustas iš pirmo žvilgsnio lyg ir atstumia, nes kyla įtarimas, kad jis per daug konjunktūriškas, bet nejučiomis prikausto dėmesį, supančioja jausmus. Iš vienos pusės išgrynintu, neblaškančiu buitinėmis ar kitokiomis, kad ir klaidinančiomis, smulkmenomis ar dirbtinai forsuotu epatažu.

101 pasaulis 99 Esi hipnotizuojamas tokio paprasto, bet kartu ir universalaus reginio, kad negali nepasiduodi jo įtaigai. Tai, ką stebi teatras, performansas, instaliacija ir dar kažkas, ką nelengva įvardinti, susipina į viena Anne s Imhof Faustą. Autorė, turinti muzikinį išsilavinimą, pasirūpino garso dizainu, o aktoriai (Zak Group) buvo tokie ne teatrališki gerąja prasme, tokie natūralūs, bet ne natūralistiški, kad ir vujeristiniai žiūrovų žvilgsniai jų netrikdė. Erwinas Wurmas sėkmingai atstovavo Austrijai. Jo vienos minutės skulptūros, kaip ir apžvalgos aikštelė šalia paviljono ant nosies pastatytas vidutinės talpos rusiškas sunkvežimis kėlė abipusį kritikos ir publikos entuziazmą, džiūgavimą. Erwino Wurmo kūrybą gerai pažįsta Lietuvos meno lauke: jo parodą matėme ŠMC, darbais jau gali pasigirti Vartų galerija, privatūs kolekcionieriai, Nomeda Kazlaus yra padariusi su juo interviu Skambančiuose pasauliuose. Katja Novitskova rusakalbė menininkė iš Estijos, irgi sava pas mus. Ją kaimynai susirado sėkmingai kopiant meninės karjeros laiptais užsienyje ir Estija pristatė ją savo nacionaliniame paviljone Venecijoje. Jos kūrinius savo kolekcijoje pristatė ir Lebwen Art Foundation šiųmetinėje ArtVilnius 17 meno mugėje. Auksinis liūtas už viso gyvenimo nuopelnus įteiktas amerikiečių menininkei Carolee Schneemann (g. 1939), kaip priklausančiai pirmajai feminisčių menininkių kartai, kartu su Judy Chicago, Rachel Rosenthal ir kt. Už tuos nuopelnus, už tą meno lauko šturmą iš feministinių pozicijų, ji, matyt, to ir verta. Bet sunku būtų išvardinti atskirus Carolee Schneemann kūrinius, vertus to aukšto apdovanojimo. Arsenale tarp daugybės daugiau ar mažiau žinomų kuriančių menininkų ir savotiškos muziejinės atminties salos mirusių dailininkų kūrybos pristatymai: tai Marwano (1934 gimęs Sirijoje miręs Vokietijoje, 2016), austro Franzo Westo ( ) ir kitų. Kroato Mladeno Stilinovic iaus ( ) namudinės gamybos lozungai įspūdžio nedaro, išskyrus 1994 metais sukurtą ir, regis, vis dar aktualų globaliame pasaulyje šūkį An Artist Who Cannot Speak English Is No Artist, o vengro Tibor Hajas ( ) kai kurie performansai, jų dokumentacija tokia technologiškai paprastutė, bet tokios skurdžios priemonės neužgožia vidinės menininko laisvės. Ir primena, kad dar ne visi buvusio komunistinio pasaulio undergroundo aruodai išsemti. Mieste įrengtame Humaniškumo paviljone: Objection eksponavosi dvi neblogai žinomos menininkės Londone įsikūrusi izraelietė Michal Cole ir turkė Ekin Onat (kuratorė Gillian Fox, rėmė Londono menų universitetas). Michal Cole savo minkštiems baldams, interjerams, skulptūroms įspūdingai panaudojo galybę vyriškų kaklaraiščių, kurie venecijietiškiems namams suteikė pikantiško buitiškumo ir teatrališkumo atmosferą. O Ekin Onat savo performansuose, videodarbuose darė tai, ką tikrai dar geriau daro Jurga Barilaitė. Pietų Afrikos dailininkas Evan Penny, jau nemažai metų gyvenantis Toronte, glumino savo ištemptų proporcijų silikoninėmis skulptūromis. Bažnyčios erdvėje esančioje parodoje Teiraukis savo kūno jis savo autoportretais iš įvairių amžiaus tarpsnių, paliesdavo kažkokias slaptas fiziologines stygas. Katja Novitskova. Instaliacijos If Only You Could See What I ve Seen with Your Eyes fragmentas Estijos paviljonas. La Biennale di Venezia. Andrea Avezzù Grisha Bruskin. Instaliacijos Scene Change fragmentas. Rusijos paviljonas Theatrum Orbis. La Biennale di Venezia. Francesco Galli

102 100 pasaulis Austrijos paviljone pristatyti Erwino Wurmo kūriniai One Minute Sculpture ir Künstler La Biennale di Venezia. Francesco Galli Sam (Tehching) Hsieh vienerių metų egzistencinio išgyvenimo performansas ir jo dokumentacija, instaliacija, artefaktai, pristatyti nacionaliniame Taivaino paviljone, visgi tokioje performansų gausybėje netapo vienu iš daugybės, o yra nepakartojamas savo autentiškumu. Jis privertė susimąstyti, kad menininkas yra ne tik epatuojantis, žaidžiantis, bet ir tas, kuris net rizikuodamas savo gyvybe, gali sudėti ant meno aukuro vienerius savo gyvenimo metus. Šįkart Rusijos paviljonas pristatė keturis dailininkus projekte Theatrum Orbis (kuratorius Semyonas Mikhailovskis). Kitų nacionalinių ir bendrųjų paviljonų kuratoriai pristatomi kaip įtakingi vienų ar kitų parodinių, muziejinių institucijų atstovai, o štai Semyonas Mikhailovskis kaip Sankt Peterburgo valstybinio akademinio tapybos, grafikos ir architektūros instituto rektorius. Specifiškai rusiška yra tai, kad komisaru jis paskirtas ne tik šitai bienalei, bet ir iki 2021 metų. Nežiūrint į tai, Grishos Bruskino Dekoracijų kaita, grupė Recycle (Andrejus Blokhinas, g. 1987; Georgijus Kuznetsovas, g. 1985), videomenininkė Sasha Pirogova (g. 1968, beje, ir šių metų Pinčuko meno centro Future Generation Art Prize nominantė) įdomūs menininkai. Nors žymiausias Grisha Bruskinas, ir pats įdomiausias. Jo žaislinės figūrėlės tapdavo virtualiomis besimainančiame apšvietime, muzikos kontekste, ir demonstravo instaliacijos tapimą animacija mūsų akyse. Šviesos režisierius, ne kartą Venecijos bienalėse matytas daniškas islandas Sigurjonas Ollafsonas šįkart pristatė itin svarbų, tarptautiniu mastu išrutuliotą edukacinį, netgi socialinį projektą. Norintys galėjo prisidėti ir gaminti ollafsoniškas žalias lempas, kurios po to sėkmingai buvo eksponuojamos lentynose, pardavinėjamos. Jautrus menininkas netapo žongliruojančiu konjunktūra, bet realiai subūrė Afganistano, Irako, Irano, Sirijos ir Kubos imigrantus, padėdamas konkrečiam pabėgėlių centrui Austrijoje, jungdamas skirtingų šalių, tikėjimų žmones ir parodydamas konkretų buvimo šiame pasaulyje meno pagalba pavyzdį. Šį projektą parėmė Thysseno-Bornemiszo šiuolaikinio meno centras Vienoje. Iš palydinčių parodų įsiminė paroda Philip Guston and the Poets Akademijos galerijoje. Jo kūrybinis diapozonas itin platus, gal kad tėvai emigrantai iš Odesos. Draugystė ir kūrybos ryšiai su poetais, ypač su Nobelio premijos laureatais airiu Williamu Butleriu Yeatsu ( ), anglu Thomu Stearnsu Eliotu ( ) bei kitomis garsenybėmis Davidu Herbertu Lawrence u ( ),

103 pasaulis 101 E. E. Cummingsu ( ), Eugenio Montale ( ), na, ir galų gale su jo žmonos poetės Musa McKim ( ) kūryba ir dar kitais, tikrai išskirtinė. Kūryba prisodrinta literatūrinių užuominų, meninių nuorodų, kad ir 1974 metų drobė Masaccio, Piero, Giotto, Tiepolo, de Chirico, arba tiesiog piešiniai, iliustracijos, poemos paveikslai. Dar 1960 metais Philipas Gustonas kartu su Franzu Kline u, Hansu Hofmannu ir Theodore u Roszaku, atstovavo JAV 30-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje. Visos tos citatos parodoje iš poezijos kūrinių, Uliso, sąsajos su italų Renesanso meistrais Piero della Francesca ( ), Masaccio ( ), kitais, parodą darė itin patrauklią edukacine prasme, bet meninės atgaivos, ko gero, daugiau suteikė pavieniai jo ankstyvos kūrybos pavyzdžiai piešiniai, sukurti dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Kad tikrai svarbu menininkui erdvė, jos atmosfera ir patalpų konfigūracijos, o ne koks nors gana atsitiktinai parinktas pallazo, parodė ir Jano Fabro paroda. Teko matyti jo parodas kitose erdvėse, paskutiniąją naujajame Ermitaže, Sankt Peterburge. Ten daugiau ar mažiau menininko kūryba santūriai įtikino, o čia instaliacijos, netinkamai išdėliotos koridoriuose, patalpose ant margų keraminių plytelių, jėgos turėjo minimumą, netgi pro reta sudarė mėgėjiškumo įspūdį. Shirin Neshat ( g. 1957) persė fotografė ir videomenininkė, kino režisierė iš Irano, nuo 1979 metų gyvenanti JAV, apdovanota 48-ojoje Venecijos bienalėje už videofilmus Turbulent (1998) ir Rapture (1999); už kino filmą Women Without Men, 66-ajame tarptautiniame Venecijos kino festivalyje Sidabriniu liūtu apdovanota už režisūrą (2009). Šįmet Shirin Neshat režisavo operą Aidą Zalcburgo operos festivalyje ir tuo tikrai įtvirtino savo, kaip pripažintos pasaulyje menininkės, statusą. Correro muziejuje eksponuotos statiškos dvidešimt šešios skirtingo amžiaus žmonių fotografijos, kur nežymiai varijuoja rankų padėtis, nugramzdina žiūrovą į gilesnius apmąstymus apie kiekvieną šią asmenybę kokio amžiaus, tautybės, lyties ji bebūtų. Videofilmas Roja sustabdė, neleido skubėti ir, kaip visi Shirin Neshat filmai, kėlė moters prasmingos egzistencijos šiame pasaulyje klausimus dukters ir mamos, ir motinos tėvynės, skausmingus prieraišumo ir at(si)skyrimo klausimus. Pripažintas prancūzų rašytojas ir parodų kuratorius, mokslininkas Jeanas Clairas kuravo amerikiečių kilmės tapytojo, gimusio Paryžiuje, Roger de Montebello (g. 1964) parodą Ritratri di Venezia e altri ritratti metais surengęs pirmą parodą Paryžiuje, dailininkas išsikėlė gyventi į Veneciją, kur ir gyvena iki šiolei metais jis jau buvo dalyvavęs su paroda Montebello Megachromia Venecijoje, tame pačiame Correro muziejuje. Venecija ypač atidi, atlaidi visiems, kurie teikiasi joje nors protarpiais gyventi, ir sieja savo asmeninę istoriją su šiuo žavingu miestu. Parodos Future Generation Art prizo nominantų paroda, kurią organizavo Pinčuko meno centras, neįtikino, kad tai ateities, būsimos meno Vokietijos paviljonas, kuriame pristatytas Anne Imhof Faustas, įvertintas Venecijos bienalės Auksiniu liūtu. La Biennale di Venezia. Francesco Galli

104 102 pasaulis Mark Bradford. Instaliacijos Tomorrow Is Another Day fragmentas JAV paviljonas. La Biennale di Venezia. Francesco Galli Petrit Halilaj. Do you realise there is a rainbow even if it s night!? Qilim/Dyshek/Jan kilimai iš Kosovo, poliesteris, flokati, vielos, nerūdijantis plienas, kintantis dydis. La Biennale di Venezia. Andrea Avezzù kartos menininkai. Abejonių kėlė jų dviguba etninė įvairovė Nigerija / JAV, Kolumbija / Prancūzija, Kenija / Didžioji Britanija, Gruzija / Vokietija, ar tiesiog Pietų Afrika, Ukraina, Turkija. Viskas matyta, banaliai globalu ir regėta vienokiais ar kitokiais pavidalais. Bet svarbiausia, kad jau ne pirmą kartą autoritetinga komisija, didieji meno pasaulio mentoriai suklumpa ir pasiduoda konjunktūros žabangoms, pabėgėlių krizė veikia ir jų sprendimus: afroamerikiečiai triuškinančiai laimi prieš postkomunistinės Europos, net ir mažųjų tautelių, atstovus. Čečėnas, slovakas, lenkė gali pakliūti į nominantus, bet jie apdovanojimų nematys. Todėl tokia autorė kaip dagestanietė Taus Machačeva pastebėta gali būti tik tarptautinių kuratorių, konkrečiai Christine Macel, Arsenalo paviljone. Mat ji į tarptautinę meno rinką ateina per Londono meno vartus. Pokomunistinės erdvės atstovė, mažos kūrybingos tautelės tradicijų nešėja nepamiršta savo šalies, nors mąsto šiuolaikiškai. Jos performansas Lyno akrobatas ir dokumentacija primena, kad menininkas universalias abejones ir baimes dėl kūrybos ir netgi egzistencijos šiame pasaulyje prasmės gali išreikšti per akrobato, einančio įtemptu lynu nuo vieno kalno Dagestane ant kito ir pernešančio paveikslus, simbolį. Mačiau, kaip išsivystė, brendo ši idėja iš ganėtinai paprasto kūrinių perkėlimo iš vieno stelažo į kitą, Maskvoje, šiuolaikinio meno bienalėje, nejaukioje Liaudies ūkio pasiekimų paviljono erdvėje. Kaip keistokai atrodė gimnastai, kurie, regis, turėjo per mažai

105 pasaulis 103 svarbos tuo metu. Tačiau žiūrint šio performanso dokumentaciją, kad ir Youtube, mačiau, kaip kūrybingas menininkas turi realų šansą tobulinti savo sumanymą ir jį išgryninti. Visiems nepatenkintiems, besiskundžiantiems Kaselio documentos, kaip ir 57-osios Venecijos šiuolaikinio meno bienalės, drungnumu, vėsumu, galima tiesiog priminti, kad punktyrinio mąstymo atstovai įsigeidė kažkokio įspūdingo visaapimančio naratyvo. Bet patys nebemoka susirasti savų paviljonų, dailininkų tiek pačioje parodoje, tiek ir už jos ribų. Na, taip, parodos lankymas vis labiau ir labiau primena orientacinio sporto varžybas: užkopi į ketvirtą aukštą stačiais laiptais ir nieko įdomaus nerandi Irako paviljone. Nieko nesitikėdamas užeini į Kubos paviljoną ir būni maloniai nudžiugintas tos namudinės, medinės IT technologijos pristatymo su tokia ironija, tokiu humoru ir išradyba. O tai į galvą gali šauti tik kubiečiui, kuriam tenka Havanoje sėdėti ant grindinio prie didesnio viešbučio, kad pasigautų internetą, arba ilgėdamasis kompiuterio susimeistrauja pats, išsidrožia monitorių, dėžę, klaviatūrą ir pelę. Charles Atlas. The Tyranny of Consciousness. 2017, videoinstaliacija. La Biennale di Venezia. Italo Rondinella Mohau Modisakeng. Passage. 2017, Pietų Afrikos paviljonas. La Biennale di Venezia. Italo Rondinella

106 104 pasaulis

107 pasaulis 105 Geriausiu menininku Venecijos bienalės parodoje Viva arte Viva, kuri vyko Arsenale, pripažintas vokietis Franz Erhard Walther ir jo instaliacija. La Biennale di Venezia. Andrea Avezzù Vow, Venice, Vow, Hirst By Ramutė Rachlevičiūtė Siri Aurdal. Flying Wave. Šiaurės šalių paviljonas. 2017, stiklo pluoštu sustiprintas poliesteris, metalinės detalės. La Biennale di Venezia. Francesco Galli No matter how hard you try, there is no way of denying that 2017 is not only the Viva Arte Viva! of the Venice Biennial, but also the year of Damien Hirst. Never before was the biennial accompanied by such a grandiose solo exhibit at the strategic locations of Venice, at both of Pinault museums: Palazzo Grassi and Punta della Dogana. Hirst again got everyone talking of himself, his art, the budget of his exhibitions... The very nature of Damien Hirst s art leaves it for us to decide whether it exists or does not (as claimed the girl selling Pinault catalogues, begging us to keep our common sense). It depends on our opinions and aesthetic priorities. You cannot see any art while looking through the catalogue all strikes as trivial, cheap and sacharine. Those bright colours in sculpture pieces look exceedingly suspicious; what with all these corals, sea stars and seaweeds, and the rest of underwater flora and fauna The Travel beauties on TV pale before hirstian riches. Yet doubts set in again, once you find yourself in the exhibition hall, next to multi-headed Hydra or the eyeless Lion Woman. Among the Giardini situated pavilions, the German pavilion got everybody s eyes. The opinions regarding it, by professional critics and the broad public matched, and not for the first time. It again was worth the Golden Lion. Initially you tend to be repulsed by five-hour-long Anne Imhof s Faust as too much fashion guided, but it has the power to arrest your attention and possess the feelings. Firstly you are captured by the pristine épatage undisturbed by any mundane detail nor in any way overwrought. You are hypnotized by a very simple, yet universal sight: so you simply cannot but give in to its power. Erwin Wurm successfully represented Austria. His one-minute long sculpture pieces like a survey deck on an upturned on its nose Russian truck caused both critics and the public s enthusiam. The Golden Lion for the life-time contribution went to the American artist Carolee Schneemann (b. 1939), of the first feminist artists generation, together with Judy Chicago, Rachel Rosenthal and others. She seems to merit the prize for her attack on time from the feminist position, though it is difficult to name any individual pieces by Carolee Schneemann, which live up to such high an accolade. The Pavilion of Humanity: Objection installed in the city, hosted two rather well-known artists London-based Israeli artist Michal Cole and Turkish Ekin Onat. Michal Cole used tons of male ties for her soft furniture pieces, which imparted an atmosphere of domesticity and theatricality on the Venetian houses. Ekin Onat in her performances and video has been doing something where Lithuanian Jurga Barilaitė surpasses her. The South African artist Evan Penny, who has been working quite a while from Toronto, baffled the viewer with his silicon sculpture of drawn-out proportions. In the exhibition Ask Your Body housed in a church, his self-portraits of different age touched on some secret physiological strings. One-year existential survival performance by Taiwanese Sam (Tehching) Hsieh and its documentation, installation and artefacts managed to ring an authentic note in the sea of similar pieces. The Russian pavilion this time presented four artists in the project Theatrum Orbis (curator Semyon Mikhailovsky). Philip Guston and the Poets at the Academia was the most impressive of the accompanying shows. His art resonates with literary allusions, artistic references. All the citations from poetry, the links of Ulysses with the Italian Renaissance masters Piero della Francesca, Masaccio and others made the exhibition greatly enlightening. The early Guston s drawings (made before WWII) howevere were most emotionally refreshing. Jano Fabro s exhibition demonstrated that the atmosphere and the layout of the space really matters. His installations arranged in the corridors on motely tiles had little power and left the impression of amateur art. All those complaining with documenta and the 57th Venice Biennial as being lukewarm apathetic should be reminded that representatives of broken-line thinking are expecting some kind of overwhelming, all-embracing narrative. Yet they themselves are unable to find their own pavilions and artists within the exhibition or outside it. It is true that sometimes exhibition visiting looks like orienteering sport you climb the stairs three flights and find nothing of interest in the Iraq pavilion. Then you stumble upon Cuban pavilion without any expectations and find a pleasant surprise of homemade wooden IT technology with a lot of irony and resourcefulness. Only Cubans can be that witty as they need to sit on the pavement next to a big hotel in order to catch the Internet connection or longing for a real computer they craft a monitor or a mouse.

108 106 palikimas

109 palikimas Kristina Civinskienė Žvilgsnis į Vytauto Eigirdo tapybos paslaptis A look into the secrets of Vytautas Eigirdas art 116 Viktoras Liutkus Optiniai labirintai. Kazio Varnelio kūrybos paroda Optical mazes. The exhibition by Kazys Varnelis 122 Ilona Mažeikienė Peizažo transformacijos: Henriko Šalkausko Mažoji retrospektyva Transformations of the landscape: the little retrospective of Henrikas Šalkauskas Vytautas Eigirdas. Babelės. 2003, drobė, aliejus, cm. Privati kolekcija

110 108 palikimas Žvilgsnis į Vytauto Eigirdo tapybos paslaptis Kristina Civinskienė Vytautas Eigirdas. Europos pagrobimas , drobė, aliejus, cm. Privati kolekcija XX a. 9 dešimtmečio antroje pusėje Lietuvos dailės istorijoje įvyko reikšmingas posūkis. Jį nulėmė tuometė jaunoji dailininkų karta. Šių dailininkų darbų skiriamuoju bruožu tapo suasmenintas požiūris į aplinką. Tuo metu, kai jų vyresnieji kolegos akcentavo apibendrintas, bendražmogiškas vertybes, jie labiau gilinosi į savo pasaulį. Jaunoji karta nebuvo sukūrusi oficialios grupės, tačiau jų bendros kelionės, dalyvavimas parodose leido žiūrėti į juos kaip į vientisą jaunosios kartos dailės reiškinį. Visgi ne visus jaunuosius dailininkus viliojo toks bendruomeniškumas. Kaunietis Vytautas Eigirdas ( ), 1983 m. baigęs tapybos studijas tuometiniame Dailės institute Vilniuje, buvo dailininkas atsiskyrėlis. Jis niekada kartu su kitais bendraamžiais, vėliau kritikų pavadintais Lūžio karta, dailės gyvenime nedalyvavo, veikė atskirai. Reikšmingas buvo ir tapytojo pasirinkimas dirbti tik kūrybinį darbą. Trumpą laiką Eigirdas dirbo dėstytoju Valstybinio dailės instituto Kauno skyriuje ( ) ir S. Žuko taikomosios dailės technikume ( ). Nuo 1987 m. ėmėsi tik kūrybinio darbo, o tai reiškė, kad vertėsi pardavinėdamas savo paveikslus. Į tokius komercinius dalykus Lietuvos dailininkų požiūris buvo prieštaringas. Eigirdo tapybos principai, temos, stilistika skyrėsi nuo kolegų, todėl jo darbai savo laiku nebuvo iki galo išnagrinėti ir paliko paslapčių. Save jis pirmiausia laikė tapytoju, nors vienodai gerai piešė, liejo akvareles. Šiemet jam būtų sukakę 60 metų. Ta proga Kauno paveikslų galerijoje surengta tapybos retrospektyvinė paroda paskatino apmąstyti Eigirdo kūrybos savitumo aspektus. Menininkas kūrybinį kelią pradėjo panašiai kaip ir bendrakursiai tapė peizažus. Tik jo bendraamžiai kolegos po Lietuvą keliavo kartu su disidentu, Dailės institute pozuotoju dirbusiu Justinu Mikučiu. Ne vienas jų apsistodavo kaimuose ir tapydami gamtos peizažus ieškojo Lietuvos istorijos, liaudiškų ženklų. O Eigirdą traukė Vakarų Lietuva, jos pajūris ( Krantas, , Pamario motyvas, 1987). Jį viliojo Vakarų pasaulis. Galiausiai tapytojas pasuko Vakarų Europos mitologijos bei religijos link. Paskutinį lietuviškos gamtos peizažą Eigirdas nutapė 1988 m. Tada jo kūryboje atsirado Europos susikūrimo mitai, persipynę su Senojo Testamento siužetais. Atsiskyrėlio tapytojo kūryba neatitinka įprastinės Lietuvos tapybos sampratos. XX a. 9 dešimtmečio pabaigoje labiausiai buvo žavimasi jaunosios

111 palikimas 109 kartos nauja Ars tradicijos interpretacija. Jaunieji dailininkai, atsisakydami tiesioginių liaudies meno motyvų pakartojimo, sukūrė savo asmeninį santykį su nacionalinės dailės mokyklos tradicija. Tačiau ekspresionistinė tapybos stilistika liko. O Eigirdo kūryba išsiskyrė tiek stilistiškai, tiek tematiškai. Eigirdas figūrinių paveikslų dailininkas. Jo tapyboje pabrėžtas, juoda linija įrėmintas piešinys ir vaizduojami siužetai priminė Vakarų Europos siurrealistinės dailės tradiciją, Salvadoro Dali, Hieronymus Boscho kūrinius. Eigirdas naudojo penkias Lietuvos gamtovaizdžiui svetimas, ryškias, kontrastingas spalvas juodą, baltą, raudoną, geltoną ir mėlyną. Menininko mokytoju Juozo Naujalio vidurinėje meno mokykloje buvo Algirdas Lukštas. Ruošiantis stoti į tuometinį Vilniaus dailės institutą būsimasis dailininkas mokėsi privačiai pas tapytoją Adolį Krištopaitį. Viename interviu 1995 m. tapytojas pasakojo, kad institute jo autoritetu buvo Vytautas Mackevičius. Visgi didžiausiais tapybos mokytojais Eigirdas vadino renesanso dailininkus. Jis studijavo senų meistrų paveikslus, jų gruntų sudėtį. Pats tapė sluoksniais, naudojo tik Rembrandt dažus ir teptukus. Tokį tapymo pasirinkimą dar labiau sustiprino 2003 m. Eigirdo kelionė į Florenciją, kai savo akimis pamatė senųjų italų meistrų darbus. Tapytojo ekspresiją kūryboje rodė ne tik ryškiaspalvis potėpis, bet ir paveikslo turinys. Eigirdo nedomino lietuviškumo ženklai bei lietuvių liaudies kultūra. Jį traukė Vakarų civilizacijos tradicijos, mitologija. Jose jis ieškojo atsakymų į žmonijos egzistencijos klausimus. Apie 1992 m. pradėjo nuolat skaityti Bibliją. Labiausiai domėjosi Senojo Testamento pranašystėmis. Tapytoją patraukė krikščioniškame pasaulyje bei tradicinėje lietuvių Katalikų bažnyčioje vengiami cituoti pranašo Ezekielio raštai. Šiaurės Atėnuose apie Ezekielį buvo rašyta: Biblijoje nėra grėsmingesnės, negailestingesnės knygos už šio kunigo raštus. Ezekielis vadinamas tai vizionieriumi, tai ekscentriku, tai psichikos ligoniu ar dar blogiau. Jam pranašaujant žmonės krisdavę negyvi. Eigirdo vaizduotos religinės scenos intriguoja ne tik savo motyvais, bet ir klausimu kodėl jis pasirinko būtent jas? Kas paskatino Biblijoje ieškoti ne nušvitimo ir paguodos, o savo kančios suokalbininkų. Ar perdėtas tėvo religingumas galėjo turėti įtakos tapytojo pasirinkimui? Kodėl Senojo Testamento scenos Eigirdui tapo atsakymais į jį kankinusius egzistencinius klausimus? Tapytojas rinkosi Sodomos nuopuolio scenas, Apokalipsės siužetus. Demonai dažni tapytojo darbų palydovai. Jį traukė ribinės situacijos. Taip jo kūryboje įsivyravo pasaulio pabaigos pranašysčių vizijos. Apskritai, Eigirdas yra vadinamas Apokalipsės dainiumi. Visgi kurdamas religines scenas dailininkas jas ne citavo, bet interpretavo ar tiesiog panaudojo tam tikrus jų motyvus savo paties matomam pasauliui pavaizduoti. Jo tapytų religinių paveikslų pagrindinė tema nuodėmė, malonumas ir atgaila. Juose brutalumas maišosi su erotika, pamokslavimas su estetika. Tai visiškai svetimas religinių siužetų interpretavimas Lietuvos dailės kultūroje. Jo bendraamžis Eugenijus Varkulevičius taip pat kūrė religinius paveikslus. Tačiau jis darbuose pabrėždavo sudvasintą Kristaus kančią, tikėjimo sakralumą. Tuo tarpu Eigirdo religiniuose paveiksluose vaizduojami ne šventieji, o nusidėjėliai. Nuodėmė, o ne nušvitimas šio tapytojo kūrybos pagrindas. Nuodėmės, persipynusios su atgailavimu scenas tapytojas perteikdavo moterų figūromis. Jos religinių siužetų interpretacijose nuogos, brutalios, erotiškos, gašlios ir estetiškos ( Ir išvydau angelą, 2003, Pieta, 2003). Tiesa, Kristaus nuėmimo nuo kryžiaus ( Nužengiantis, 1995, Nuėmimas nuo kryžiaus, ), Golgotos scenose ( Golgota, 1991; 1993) nuogo kūno Eigirdas neafišavo. Senojo Testamento scenos tapytojo kūryboje persipynė su mitologiniais siužetais ( Babelės, 2003, Karaliai, 2008). Ir atvirkščiai mitologiniuose paveiksluose galima įžiūrėti biblinių siužetų ( Europos pagrobimas, 1995; ). Pasaulio egzistencijos analizė mitologiniuose-religiniuose paveiksluose bei ribinių situacijų paieškos raudonų, kraujais išsitaškiusių paveikslų siužetuose, priartino tapytoją prie koridos motyvų. Jis netgi buvo pradėtas vadinti koridos dailininku. Visgi tikroji žmonių kovos su buliumi pramoga, kaip tapybos tema, Eigirdo kūryboje atsirado atsitiktinai, kai 2002 metais jis apsilankė Pamplonoje. Dailininkas pasakojo: Koridoje lankiausi

112 110 palikimas Vytautas Eigirdas. Krantas , drobė, aliejus, cm. Privati kolekcija Vytautas Eigirdas. Pamario motyvas. 1987, drobė, aliejus, cm. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus viešėdamas Ispanijoje. Draugė įsiūlė sakė, kaipgi galima apsilankius Ispanijoje nepamatyti koridos. Nuėjau, o tai, ką pamačiau, paliko neišdildomus įspūdžius. Ne tiek pati kova labai įspūdingos žiūrovų tribūnos, tos netramdomos emocijos, šėlstančios moterys. Porą metų įspūdžius brandinau, o paskui gimė darbai. Turiu ir daugiau sumanymų, tad prie koridos temos dar tikrai grįšiu 1. Iš tiesų, žiūrovų reakcija tapytojui padarė didesnį įspūdį nei buliaus ir toreadoro kova. Tai daugiausia ir vaizduojama jo paveiksluose bulius ir toreadoras apsuptas šėlstančių žiūrovų. Paveikslų galerijoje surengtoje parodoje pirmą kartą buvo eksponuojamos visos trys Eigirdo Koridos, sukurtos 2002 bei metais. Skirtingi paveikslų sukūrimo metai liudija, kad tapytojas šios temos iš tiesų neapleido. Tiesa, vienas darbas, susidedantis iš dviejų dalių, rodomas ne visas. Dalis paveikslo yra dingusi. Pasirinkęs netradicines temas tapytojas bendraamžių kolegų buvo sutiktas prieštaringai ir net priešiškai. Tam, be abejo, įtakos turėjo ir sudėtingas jo charakteris. Visgi, pažįstamų ir draugų jis turėjo nemažai. Tarp jų buvo ir kitos srities menininkų, kolekcininkų. Kiekvienas jų išsaugojo savus prisiminimus, požiūrį ir emocinį santykį su tapytoju. Kiekvienas jų galėtų sukurti vis kitokį dailininko gyvenimo ir kūrybos paveikslą. Visų prisiminimų sankaupa padėtų geriau įminti tapytojo kūrybos paslaptis, jo pasirinkimo motyvus. Kita vertus, galbūt tapytojas iš tiesų norėjo likti paslaptingu. Jis pasakojo, kad tapydamas autoportretą jis kūrė savo kaukę. Tai reiškė, kad dailininkas nenorėjo atskleisti savo vidinio pasaulio ir siekė palikti paslaptį. Atsiskyrėliškas kūrybinis kelias lėmė, kad didžioji tapytojo kūrybos dalis yra privačiuose rinkiniuose. Keletą ankstyvųjų Eigirdo peizažų bei portretų saugo Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės ir Lietuvos dailės muziejai, Lietuvos dailininkų sąjunga. Po Nepriklausomybės paskelbimo sumažėjus finansavimui bei pasikeitus kūrinių įsigijimo muziejuose sistemai, Eigirdo savitumą liudijanti religinė-mitologinė kūryba išsibarstė po privačių pirkėjų ar kolekcininkų namus. Didelė jos dalis atsidūrė užsienyje. Šio menininko kūryba lengvai patraukia žvilgsnį, tačiau ją pamilti ir suvokti nėra lengva. Visgi Eigirdo kūriniai yra Lietuvos dailės istorijos dalis. Todėl Kauno paveikslų galerijoje surengta paroda kvietė į dailininko kūrybą pažvelgti kaip į išskirtinį reiškinį bei apmąstyti Eigirdo vietą ne tik Lietuvos, bet ir Europos dailės kontekste. 1 Paveiksle turi būti paslapties, Kauno diena, , p. 8.

113 Vytautas Eigirdas. Nužengiantis. 1989, drobė, aliejus, cm. Privati kolekcija palikimas 111

114 112 palikimas Vytautas Eigirdas. Korida. 2002, drobė, aliejus, cm. Privati kolekcija Vytautas Eigirdas. Korida II , drobė, aliejus, cm. Privati kolekcija

115 Vytautas Eigirdas. Kompozicija. 1989, drobė, aliejus, cm. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus palikimas 113

116 114 palikimas Vytautas Eigirdas. Nuėmimas nuo kryžiaus , drobė, aliejus, cm. Privati kolekcija

117 palikimas 115 Vytautas Eigirdas. Karaliai. 2008, drobė, aliejus, cm. Privati kolekcija A look into the secrets of Vytautas Eigirdas art By Kristina Civinskienė Kaunas-based artist Vytautas Eigirdas ( ), who graduated from Vilnius Institute of Art in 1983 majoring in painting, was a kind of a recluse painter. Together with his contemporaries critics later would dub them the generation of the turning point, shunned public art life and operated in isolation. His principles of painting and thematic concerns put him aside from his peers, due to the fact his art did not receive critical attention, leaving quite a few of mysteries behind. Eigirdas was indifferent to the Lithuanian spirit and its tokens and took no interest in the Lithuanian folk culture. He was attracted by the broader Western civilizations and mythical imagery. He was mostly obsessed with the prophecies contained in the Old Testament and the writings of prophet Ezekiel, usually not referenced by the traditional Lithuanian Catholic Church. The painter would select the scenes of Sodom fall and the Apocalypse of St John. However, in creating religious scenes the painter would not cite the Bible, but interpreted the Biblical stories and used some highlights in order to create his own visible world. He used female figures to speak of the world of sin and repentance. The analysis of the existence of the world in his mythologicalreligious paintings and his search for boarder situations as depicted in his red, blood stained paintings brought his art close to the themes of bullfight. He was even called corrida artist. Due to his secluded way of life, the bulk of his oeuvre found way into private collections. Several of his early landscapes and portraits are safeguarded by the National M.K.Čiurlionis Museum and the Lithuanian Art Museums, also, the Lithuanian Artists Association.

118 116 palikimas Optiniai labirintai. Kazio Varnelio kūrybos paroda Viktoras Liutkus Parodos Optika ir struktūros. Kazio Varnelio kūryba: ekspozicijos fragmentas. Tomo Kapočiaus nuotrauka Dailininko Kazio Varnelio ( ) 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda Optika ir struktūros Nacionalinėje dailės galerijoje nė iš tolo nepriminė nutolusio meno retrospektyvos, kūrybos palikimo apžvalgos. Pavadinime pažymėtas laikotarpis aiškiai sakė, kad iš gausaus palikimo iškirpta tik jo dalis, bet svarbiausia ir įdomiausia. Antra, paroda išrodė šviežia, savalaikė, šiuolaikiška, provokuojanti. Šviežia ir savalaikė todėl, kad didesnėje erdvėje autoriaus parodą Lietuvos publika paskutinį kartą matė bemaž prieš 30 metų 1988 metais tuometiniuose Vilniaus Dailės parodų rūmuose. Ji jau primiršta. Dailininkui 1998 m. grįžus į Lietuvą, Vilniuje atsirado Varnelio namai-muziejus su dovanotų kūrinių ekspozicija, bet tai kas kita, ne paroda, o, sakyčiau, vizualinis memorialas visiems dailininko pomėgiams, nuo dailės iki kolekcionavimo. Šiuolaikinį skambesį ir kvėpavimą Varnelio kūriniai įgavo būtent parodoje Nacionalinėje galerijoje, kurios erdvių parametrai tinkamiausi, o modernioji architektūra atliepė pačių kūrinių pobūdį. Na, o kodėl paroda provokuojanti? Todėl, kad ji buvo retas atvejis pamatyti ir pasvarstyti, kaip iš Kauno meno mokyklos aplinkos išėjusį dailininką lietuvį toliau keitė, papildė ar apvalė pokarinės, pirmiausia XX a. 7 8 deš. JAV meno srovės. Teko pabendrauti su Varneliu, iš jo išgirdau, kodėl XX a. 4-ojo deš. antroje pusėje jis paliko Justino Vienožinskio studiją Kauno meno mokykloje ir kartu su Vytautu Kasiuliu pasiprašė pas Stasį Ušinską. Na, na, ar ne per anksti pradėjai būti Kazys Varnelis (1996). Valerijos Dichavičienės nuotrauka modernistu? tuomet, atseit, ištaręs pastabą Vienožinskis jaunajam tapybos studentui, kai šis drobėje mėgino savaip susidoroti su pedagogo užduotimi. Tai, matyt, užgavo jaunojo modernisto ambicijas. Varnelio ryšį su Ušinsku parodoje prisiminiau ne kartą, pirmiausia dėl paties pedagogo jaunystės laikų kūrybos. Po studijų Paryžiuje 4-ojo dešimtmečio pradžioje Kaune surengtoje parodoje Ušinskas rodė didelį rezonansą sukėlusius kūrinius: nutapytas konusinių formų moters figūras su iš jų spinduliuojančiu mašinizmu, konstruktyvios stilistikos paveikslus, kuriuose vyravo geometrinis tikslumas, banguojančių linijų ritmais susaistyta vaizdo struktūra. Pastarąją Ušinskas grindė, jo paties žodžiais tariant, griežtos linijos

119 palikimas 117 Kazys Varnelis. Oktagonas II. 1973, drobė, akrilas, cm. Lietuvos nacionalinis muziejus ir architektūrinės kompozicijos priemonėmis 1. Ar ne tokia tapyba žavėjo jaunąjį tapytoją Varnelį? Manau, kad Ušinsko pedagogika jam buvo svarbi, suvokiant paveikslo tvarką, aiškumą ir racionalumą. Lietuviškos įtakos yra tik viena prielaidų vertinti Varnelio amerikietiškojo laikotarpio kūrinių ypatumus. Kitos atsirado už Atlanto, JAV, kur dailininkas atvyko 1949 metais. Naujoji meno aplinka buvo, ko gero, stipresnis veiksnys, nei per studijų vasaros praktikas perpiešti lietuviškieji ornamentai ar Ušinsko pedagogika. Galiu tik spėti, kad Varnelio patirtas įspūdis 1965 m., aplankius Niujorke veikusią tarptautinę parodą Atliepianti akis (The Responsive Eye), buvo labai stiprus: įsitikinta, kad galima vien tapybos formaliomis priemonėmis (linija, giluma-plokštuma, spalva, geometrinės formos, šviesa-šešėlis) sužadinti ir paveikti žiūrovo reakciją, dirginti jo akis, o su jomis ir galvojimą, kurti asociacijas, paveikti vaizduotę! Įvairiai buvo 1 Telsp. Murma [A.Braziulis], Pasikalbėjimas su dail. Ušinsku, 7 meno dienos, 1932 m. balandžio 29, nr. 82, p. 10 apibūdinama ši naujoji tapybos stilistika: optinis menas, tinklainės menas, šaltas menas, minimalizmas, aštrios briaunos menas, naujoji abstrakcija, potapybinė abstrakcija ir kt. Iš daugelio minėtos parodos autorių (Kenethas Nolandas, Frenkas Stella, Viktoras Vazarelis, Bridget Riley, grupė Zero ir kt.) paveikslų sklido galvos svaigimą ar akių raibuliavimą keliantys simultaniniai formų kontrastai, optinių dviprasmybių triukai, geometrinių kombinacijų rebusai. Atkaklus žemaitis iš Alsėdžių priėmė tokio meno principus, atkakliai ir kryptingai ieškojo savojo kelio optinio meno stilistikoje. Varnelio tapyboje įžvelgiu dvi pagrindines idėjas, kuriomis jis operuoja: tai šviesa šešėlis bei plokštuma gylis. Abi jos priklauso viena nuo kitos: šviesa, pereidama į šešėlį, sukuria išgaubto įgaubto iliuziją, taip plokštuma išjudinama, erdvė drobėje pulsuoja, aktyvios akrilinės spalvos veikia. Atsiranda vamzdiniai išlankstyti, sunarstyti, supinti, persikryžiuojantys etc. tūriai. Paveikslai pradedami šviesa (kurios šaltinio nežinome)

120 118 palikimas Kazys Varnelis. Mėlynasis ansamblis. 1973, drobė, akrilas, 198,5 299 cm. Vielehrio premija, 75-oji Čikagos ir apylinkių dailininkų paroda. Lietuvos nacionalinis muziejus kairėje, pabaigiami šešėliu dešinėje. Visa vaizdo struktūra veikia kaip loginė sistema, grindžiama pasirinkto geometrinio segmento-modulio (dažniausiai stačiakampio ar kvadrato) kartote. Kūrinys struktūruojamas pagal segmento dydį ir išankstinį apskaičiavimą, koks bus visas geometrinis raštas drobės formate, jo tempas, segmento pokyčių (įstrižainių) organizavimas. Sukuriamas apskaičiuotos visumos kūrinys, tarsi be pradžios ir pabaigos, čia negali būti improvizacijos ar geometrinės klaidos. Reto tikslumo apskaičiavimas, tapytojas dirbo tarsi užprogramuota kompiuterinė programa! Neginčysiu: pats tapymo procesas tokioje kūryboje tampa racionaliu metodu, atitinkamos sistemos valdymu, logiškų sprendimų išdėstymu. Panašiai galvojo ir darė kai kurie XX a. 3-iojo deš. konstruktyvistai. Lietuviams tapytojams ekspresionistams toks dėmesio sutelktumas, koncentracija, racionalumas, manau, vargu ar pasiekiamas (reikalingas). Užtat Varnelio paveiksluose nėra mūsų kasdienio gyvenimo sumaišties, nėra gatvės triukšmo, emocijų, nėra jokių buitinių, istorinių, politinių ar reklaminių priedų. Jeigu atsigręžtume į kultūrą, meno pavyzdžius ar gamtos kūnus, tai Varnelio moduliai nėra atsiradę tuščioje vietoje, nukritę iš dangaus. Antikinis meandras, fraktalas gamtoje, labirintas, cilindrinis ornamentas, būdingas romaninei ir gotikos architektūrai, XX a. antros pusės modulinis menas yra artimi Varnelio sumanymų idėjoms. Ypač stipriai kūriniai siejasi su architektūra, jo paveikslai kaip didžiaformačiai ornamentai, skirti didžiulėms erdvėms. Juos galima rasti ir aplinkoje: tereikia, išėjus iš galerijos, pažvelgti į šalia stovinčio Swedbanko pastato sieną su šviesoje besimainančiu geometriniu raštu, ir matai kaip Varnelis. Beje, sovietmečiu turėjome ir vietinių modulinio meno pavyzdžių, tarp kurių nepamirštamos buvo Teodoro Kazimiero Valaičio geometrinių ir biomorfinių segmentų dekoratyvinės sienelės Vilniaus Gintaro (1965), Žirmūnų (1969), Šaltinėlio (1970) restoranuose, tarptautinėse mugėse. Lietuvių išeivijos dailėje yra trys tapytojai, kuriems išankstinis geometrinis tinklelis drobėje, linijinis paveikslo suskaidymas buvo ir tebėra labai svarbi priemonė prieš pradedant tapyti: tai Kazimieras Žoromskis ( ), Kazys Varnelis ir Kęstutis Zapkus (g. 1938). Nors nuėjo skirtingais keliais ir jų pozicijose esama esminių skirtumų (pvz., Zapkui svarbūs yra socialiniai motyvai, figūratyvas, chaoso inercija ir jos suvaldymas), bet,

121 palikimas 119 Kazys Varnelis. Azora. 1971, drobė, akrilas, cm. Lietuvos nacionalinis muziejus naudodami tinklelį, jie laikėsi tų pačių principų: siekė struktūruoti drobės paviršių į linijų, formų ir spalvų segmentus, laikytis tvarkos, stiprinti ritmą, išlaikyti drobės paviršiaus vientisą pulsavimą. Varnelio drobės visos ištapytos ranka, t. y. jis nenaudoja papildomų (purškimo, atspaudo darymo ir pan.) priemonių. Bet nerasime ir teptuko pėdsakų, taigi drobės paviršiaus estetika išties asketiška. Ar tokia tapyba, kaip Varnelio, beturi jausmo, ar išjudina emocijas, asociacijas, kurios paprastai rūpi žiūrovui? Kur jos užkoduotos? Prie lietuviškosios ekspresijos, gaivališkos abstrakcijos pripratusiems mūsų žiūrovams, manau, parodoje kilo panašių klausimų. Bandau atsakyti. Taip, Varnelio tapyba jausminių proveržių, ekspresyvaus gesto nedemonstruoja. Priešingai ji asketiška, jokių emocinių ženklų, interpretacijų. Vadinasi, raktas turi būti kitur. Jei drobės paviršius pulsuoja pasikartojančių formų ritmais, jei jų bangavimas veikia akis ir nuo optinio triuko mums svaigsta galva, vadinasi, toje modulio formulėje esama stipraus paveikumo ir įkrovos, įtaiga sukuriama optiniu pojūčiu. Fiziologija stumiama į šalį, ima veikti galvoje nubundanti serialumo estetika ir kultūra. Juk monotonija, formų pasikartojimas, jų multiplikavimas tai taip pat yra emocijos ir kultūros dalykas. Ar klausydamiesi Maurice o Ravelio Boléro melodijos, jos pasikartojančios (tik jau garsu) ritminės struktūros, nepatiriame emocinio virpulio, ar mūsų vaizduotė neįsibėgėja, pagauta tos melodijos tarsi sukimosi ratu? Atsigręžkime ir į mūsų sutartines, jų melodijos trumputės ir siauros apimties, dviejų trijų balsų. Tačiau svarbiausia tai ritmas ir harmonija, tekstas ir melodija sukasi spiralės principu, balsai vienas kito atžvilgiu yra lygiaverčiai, todėl neegzistuoja konkreti ir apibrėžta pabaiga. Tokiu pat, tik geometrinių segmentų, pasikartojimu Varnelis ir sukuria nesibaigiančio, beribio ištęstumo įspūdį, sukuria universalų, viršlaikinį formų pasaulį. O universalumas, kaip mėgsta sakyti Mindaugas Navakas, yra geriausias meno kūrinio kokybės požymis.

122 120 palikimas Kazys Varnelis. Netikras labirintas II. 1971, drobė, akrilas, 198,5 283 cm. Lietuvos nacionalinis muziejus

123 palikimas 121 Optical mazes. The exhibition by Kazys Varnelis By Viktoras Liutkus The exhibition Optics and Structure held this summer and early autumn at NAG in Vilnius was dedicated to the birth centenary of the artist Kazys Varnelis ( ). It embraced the years from 1967 through 1977 the distinctive and major part of his legacy. The fusion of the Lithuanian influences during his studies at Kaunas Art School (under Stasys Ušinskas) and the experience of American art (he arrived in the USA in 1949) shaped the artist s style and his unique plastics grounded in the principles of optics. The 1965 international show in New York City The Responsive Eye was a major influence on Varnelis. He discovered the potential of formal means the line, depth/plane, colour, geometrical forms, light/shadow. Varnelis painting rests on two main oppositions: of light/shadow and plane/depth. Both are mutually interdependent. The paintings emerge from light (the source of which is unknown) from left side and submerge into shadow on the right. In-between there emerge tubular shapes bent over, intertwined, joined together, etc. The entire structure of the image functions like a logical system, based on reprise of a selected geometrical segment/module. This way Varnelis was producing works of calculated entirety seemingly with no beginning or end. His painterly modules were influenced by culture and nature: by the classical meander, by fractal in nature, by a maze and cylindrical ornament, characteristic of Romanesque and Gothic architecture, and by the modular art of the second half of the 20th century. The entire canvases are painted with absolute smoothness by hand and feature no texture. The artist never used any other techniques (spraying, printing or similar) to produce his paintings. The recurrent geometrical segments create the impression of an endless, unlimited extension, of a universal, timeless world of forms.

124 122 palikimas Peizažo transformacijos: Henriko Šalkausko Mažoji retrospektyva Ilona Mažeikienė Henrikas Šalkauskas. Paskutinis žvilgsnis į peizažą. 1962, popierius, linoraižinys, 65,5 87,3 cm. Lietuvos dailės muziejus Vytauto Kasiulio dailės muziejuje vykusi Australijoje gyvenusio Henriko Šalkausko ( ) kūrybos retrospektyva įdomi keliais aspektais. Pirmiausia, tai pirmoji tokios apimties šio menininko paroda Lietuvoje. Joje buvo eksponuoti metų kūriniai, iš esmės atspindintys per paskutinįjį dvidešimtmetį pasiektą meninę brandą. Galima drąsiai teigti, jog tai vienas ryškiausių Australijos lietuvių dailę reprezentuojančių menininkų. Parodą surengti paskatino 2016 m. Lietuvos dailės muziejų pasiekusi trisdešimties H. Šalkausko kūrinių kolekcija, padovanota dailininko gyvenimo bičiulės ir bendražygės Evos Kubbos. Dovanotos kolekcijos ekspoziciją papildė kūriniai iš gausaus Lietuvos dailės muziejaus išeivijos rinkinio. Parodos veikimo metu buvo pristatytas išsamus menininko biografiją ir kūrybą atskleidžiantis katalogas, kuriame skirta vietos Australijos meno scenos konteksto, kultūrinės lietuvių diasporos veiklos aptarimui, specialiai leidiniui surinktiems amžininkų atsiminimams. Parodos kontekste vyko tapytojo ir dailės pedagogo Lino Jusionio sumanytų kūrybinių dirbtuvių užsiėmimai Nuo peizažo prie abstrakcijos, skirti įvairaus amžiaus vaikams ir jaunuomenei. Ilgą laiką H. Šalkausko vardas tėvynėje buvo žinomas tik dailės specialistams, o muziejų rinkiniuose buvo saugomi vos keli pavieniai jo kūriniai. Šio menininko darbų kolekcija Lietuvos dailės Henrikas Šalkauskas. Nuotrauka iš Evos Kubbos asmeninio albumo muziejuje pradėjo formuotis XX a. 8 dešimtmetyje. Pirmosios dvi H. Šalkausko akvarelės pasiekė Lietuvą dar 1978 m. per Melburno lietuvių M. K. Čiurlionio diskusijų klubą. Kiek vėliau dar aštuoni darbai buvo įsigyti Australijos visuomenės veikėjos, mecenatės Genovaitės Kazokienės, ir, kartu su kitais kūriniais, 1994 m. padovanoti muziejui. Kiek vėliau su H. Šalkausko kūryba supažindino minėtos G. Kazokienės Melburno universitete parengta studija, skirta lietuviams menininkams Australijoje 1, pirmasis Lietuvos dailėtyrininkų parengtas leidinys 2 ir apžvalginės išeivijos dailės parodos iš privačių rinkinių 3. Sudarant šį leidinį, labai pasitarnavo Evos Kubbos išsaugoti H. Šalkausko parodų katalogai, australų dailės kritikų straipsniai, įvairi kita dokumentinė medžiaga. H. Šalkausko asmenybė sužibėjo modernaus Australijos meno kontekste XX a. 6 7 dešimtmetyje. Anuometiniai parodų kuratoriai pabrėžė Šalkausko kūrybos originalumą, išskirdami atsineštines europietiško meno tradicijas, organiškai rezonavusias su to meto pasaulinėmis tendencijomis. Kritikų tekstuose buvo pabrėžiama stipri emocinė abstrahuotų kompozicijų įtaiga, unikalus novatoriškas požiūris į kūrybos procesą, drąsus individualus stilius, išskirtinė, netradicinė technika. Nauja meninė kalba, modernios dailės paieškos traukė ne vieną Australijoje kūrusį lietuvių diasporos dailininką pvz., 1 Genovaite Kazokas, Lithuanian artists in Australia , Europe Australia Institute, Išeivijos dailė. Tarp prisirišimo ir išsilaisvinimo, sud. I. Korsakaitė, L. Laučkaitė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003, p Aš tikiu, kad mes sugrįšim dar kada į Lietuvą, kūriniai iš privačių Vlado ir Edvido Žukų kolekcijų, paroda Antano Mončio namuosemuziejuje, Palanga, 2008; Pasitraukimai. Abstrakcija išeivijos dailėje, paroda galerijoje Kunstkamera, Vilnius, 2013.

125 palikimas 123 Vaclovą Ratą, Algirdą Šimkūną, Jurgį Mikševičių. Tačiau H. Šalkausko kūryba užėmė ypatingą vietą savo meninių ieškojimų nuoseklumu. Apie dailininko asmenybę ir kelią į meno pasaulį žinoma nedaug. H. Šalkauskas gimė Kaune, baigė Aušros berniukų gimnaziją. Tikėtina, kad polinkis menui, dailei atsiskleidė gana anksti minima, jog Henriko tėvas mokėsi barono A. Štiglico techninio piešimo mokykloje Sankt Peterburge, o dėdė Eugenijus Šalkauskas tapė. Ankstyva tėvo netektis, sunkūs pirmieji karo metai paskatino jį drauge su motina išvykti iš Lietuvos, pradėti grafikos studijas Vokietijoje, anuometinio Dancigo (dab. Gdanskas, šiaurės Lenkija) dailės mokykloje. Nuo 1946 m. jis lankė Breisgau Freiburgo dailės ir amatų mokyklą, mokėsi pas garsius pedagogus Vytautą Kazimierą Jonyną, Telesforą Valių, Adomą Galdiką. Be to, papildomai klausėsi teisės, filosofijos, meno istorijos paskaitų tenykščiame universitete. Iš Vakarų Vokietijos drauge su motina siekė emigruoti į JAV, kur jau buvo įsikūrę artimi giminės, bet paskutinę akimirką pasirinko Australiją m. gegužę iš Neapolio švedų laineriu Skaugum, vienu reisu gabenusiu net du tūkstančius migrantų, išplaukė į Niukaslą (Naujasis Pietų Velsas). Iš ten pateko į migrantų centrą Bonegilloje, kur išėjo rimtą pradinį australizacijos kursą, vėliau persikėlė į Kanberą. Pasibaigus dvejų metų privalomų darbų sutarčiai akmens skaldyklose, trečiaisiais buvimo Australijoje metais H. Šalkauskas užmezgė pirmuosius kontaktus su tenykštėmis galerijomis. Kanberos dailininkų sąjungos sekretorius Hectoras Gillilandas ( ) paskatino H. Šalkauską stoti į kūrybinę sąjungą, dalyvauti rengiamose parodose. H. Šalkauskas įsiliejo į pirmaujančių Australijos menininkų gretas nuo 1951-ųjų, kai iš Kanberos su motina persikraustė gyventi į daug atviresnį ir kosmopolitiškesnį Sidnėjų, Naujojo Pietų Velso sostinę, prekybos ir pramonės centrą, išaugusį iš mažos 1788 m. Port Jacson įlankos pakrantėje įkurtos kolonijos. Kad išgyventų, H. Šalkauskas dirbo dažytoju, geležinkelių departamento apipavidalintoju, bet sykiu kūrė, domėjosi grafikos technologijomis. Sidnėjuje leidžiamam Australijos lietuvių savaitraščiui Mūsų pastogė sukūrė iki šiol naudojamą atpažįstamą vinjetę, aktyviai dalyvavo visuomeninėje lietuvių veikloje, parodose, buvo lietuvių dailininkų grupės Aitvaras, pabaltijiečių grupuotės Šešios Henrikas Šalkauskas. Abstrakcija. 1970, presuotas kartonas, popierius, mišri technika, cm. Lietuvos dailės muziejus

126 124 palikimas kryptys (Six Direction) narys, priklausė Australijos šiuolaikinio meno draugijai, tapo Sidnėjaus grafikų draugijos nariu-steigėju m. sutiko savo didžiąją gyvenimo meilę lietuvių kilmės menininkę Evą Kubbos (Ievą Kubosaitytę), kilusią iš Didšilių Šilutės apskrityje. Pora gyveno ir dirbo sykiu, dalijosi bendru būstu ir dirbtuve. Nuo 7-ojo dešimtmečio pradžios H. Šalkauskas kartu su E. Kubbos sudarė savotišką kūrybinį tandemą, sutapus meniniams interesams bei pomėgiams abu jaunystėje studijavo grafiką Vokietijos dailės mokyklose ir kiekvienas savaip skleidė europietiškumo tradiciją Australijoje. Panašių menininkų porų, dirbusių ranka rankon, Australijoje būta ir daugiau. Vienas ryškiausių pavyzdžių literato ir dailininko Jurgio ir keramikės Jolantos Janavičių šeima. Henrikas Šalkauskas kūrė medžio ir linoraižinius, monotipijas, eksperimentavo su spalvotomis technikomis. Australų kritika išskyrė H. Šalkausko nuopelnus primirštai, antrarūše laikytai grafikai, keliant šios dailės šakos kokybę ir prestižą šalyje. Pripažinimas atėjo 1959 m., kai Naujoji Pietų Velso galerija iš dailininko įsigijo abstrahuotų linoraižinių seriją Pjūtis. Galerijos kuratorius Gilas Dockingas ( ) yra teigęs, jog H. Šalkausko ir Vaclovo Rato kūriniai labai prisidėjo prie padidėjusio to meto Australijos visuomenės susidomėjimo grafikos menu ir technologijomis. Tačiau netrukus H. Šalkauską patraukia naujų spaudos galimybių studijos jis susidomi šilkografija. Ja dailininką tiesiog užkrečia grafikas Jamesas Frederickas (Jim) Haysas (g. 1925), Australijos Šiuolaikinio meno draugijos salėje paskaitų ir praktinių demonstracijų metu pristatęs naują vaizdo perkėlimo būdą tiesiai nuo šilko ekrano. Vėliau sukauptą patirtį H. Šalkauskas įgyvendino kūriniuose, kurie buvo apdovanoti tarptautiniuose grafikos meno forumuose Tokijuje, Liublianoje, San Paule. Drąsi laikysena, ryškūs laisvos modernistinės kūrybos prioritetai tarsi pridėjo dar kelis papildomus bruožus netradicinį kelią dailėje pasirinkusio menininko portretui, nerimstančiai, nuolat ieškančiai ir eksperimentuojančiai prigimčiai. Spalvingą H. Šalkausko kūrybinę biografiją paryškina sąsajos su neodada ir abstrakčiojo ekspresionizmo judėjimais 6-ojo dešimtmečio pradžioje m. jis buvo entuziastingas parodos Prislopinti būgnai dalyvis. Sidnėjuje, Terry Clune galerijoje, dailininkas eksponavo savo kūrinius su pagarsėjusiais australų abstrakčiojo meno atstovais Johnu Coburnu ( ) ir Elwynu Lynnu ( ). Menininko karjeros viršūne laikomi m., kai atidėjęs į šalį pasiekimus grafikos srityje, galutinai pasitraukė į akvarelinę kūrybą. Tokį dėsningą pasirinkimą sąlygojo neišblėsęs, nuo 1958 m. nuolat vis didėjantis susidomėjimas šia tapybos technika. Skurdus, asketiškai banalus spalvinis jo Henrikas Šalkauskas. Kompozicija II. 1963, popierius, mišri technika, 75,5 101 cm. Lietuvos dailės muziejus

127 palikimas 125 akvarelių diapazonas, ribojamas juodos, vos kelių pilkų pustonių ir šiek tiek mėlynos bei žalios spalvų, liudijo grafišką jo prigimtį, išlavintą toninę klausą, artimą pažintį su vokiečių ekspresionizmu, kaligrafija, pagaliau solidžius lietuvių grafikos mokyklos pagrindus. G. Dockingas apmaudžiai mini pirmąjį gana vėsų H. Šalkausko sutikimą Sidnėjaus akvarelistų rate. Tikintis ne itin rimto varžovo teko gana greit nusivilti... Naujoko kuriamos monumentalios kompozicijos paradoksaliai derėjo su minimalia, lakoniška atlikimo forma, santūria, beveik monohromine spalvine gama, trapia, subtilia akvarelės technika. H. Šalkausko pasirinkimas dirbti viena išgryninta technika, bet kokio medžiagų, techninio atlikimo ar siužetinio mišrumo atsisakymas leido pasiekti stilistinį grynumą, vientisumą. Naudodamas, sakytumei, banalias kasdieniškas medžiagas, jis pasiekė nebanalaus rezultato subtilus dėmesys fizinėms medžiagų savybėms ir sukurti jautrūs paviršiai kelia didžiulį estetinį susižavėjimą. Anot G. Dockingo, ano meto visuomenę stebino H. Šalkausko tapybinė drąsa, ypač tie metodai, kuriais dailininkas tiesiog atakuodavo popierių. Tai sukrėsdavo ir keldavo susižavėjimą. Henrikas pirko ruloninį popierių (1,50 21,5), pjaustydavo jį nemažais formatais, kur kas didesniais nei įprastiniai lapai, skirti tapyti akvarele. Lakštą dėdavo tiesiai ant grindų ir pirmiausia pradėdavo lieti ir tapyti foną dideliais teptukais. Naudojo kempines, skudurus viską, kas padėdavo spalvai pasklisti, susilieti, vėliau suminkštindavo formų kontūrus. Tada keldavo popierių, dirbdavo nuspaustomis kempinėmis, paėmęs lakštą į rankas. Jei rezultatas jam nepatikdavo, jį sunaikinęs imdavo naują lapą ir vėl klodavo ant grindų... Kurdamas naudojo įvairius ploviklius, medžio anglį, kreidą. H. Šalkauskas niekad netapė aliejumi 4. Toks ekspresyvus darbo proceso aprašymas tiktų iliustruoti garsiausių Amerikos abstrakčiojo ekspresionizmo atstovų dirbtuvių vaizdus m. periodu, sąlyginai įvardintu tapybiniu, kaip priešprieša iki tol buvusiam grafiniam, sukurta itin daug pusiau abstrakčių ir abstrakčių kompozicijų. Anot paties H. Šalkausko, svarbiausios jam visuomet buvo dvi kūrybos paskatos, du atspirties taškai gamta ir neobjektyvi, laisvai kuriama forma 5. Išties, jo paveiksluose visuomet išlieka daugmaž aiškios peizažo aliuzijos: atpažįstami australiški motyvai (Trijų Seserų uola, Žydrieji kalnai, pamėgtos vietovės ties Fosteriu, Tari, Kurrajongo aukštumos), apibendrintas, mistinis kraštovaizdis, 4 Gil Docking, Henry Salkauskas : A small retrospective exhibition of paintings and prints, Sydney: Art Gallery of New South Wales, 1981, p Ibid, p. 8. gal ir pasąmonėje glūdintis lietuviško peizažo vaizdinys. Tai patvirtina dailininko suteikti pavadinimai, neatsitiktinai pasirinkti retrospektyvinės parodos skyriams: Nakties pulsacijos, Vandens briaunos, Paskutinis žvilgsnis į peizažą. Dailininko kūriniuose dažni kalvų, dykumos motyvai, besidriekianti horizonto, pakrantės linija, iš paukščio skrydžio matomi riboženkliai, supaprastintos medžių ar kitokios augmenijos formos, pievos, saulėlydžiai, mėnesienos. Savo struktūra, simboliniu ir emociniu užtaisu peizažų kompozicijos, kuriose šalia viena kitos sulietos kelios spalvinės horizontalės, dalijančios lakštą į spalvų tvenkinius simbolines zonas, žyminčias vandenį, žemę, dangų, miestą, yra itin artimos spalvinio lauko tapybos kūrėjo Marko Rothko multiformoms. Juodosios H. Šalkausko akvarelės kupinos panteistinio pasaulio galios, kylančios iš pačios žemės gelmių, pilnos ošimo, šnarėjimo, šniokštimo, grėsmingų nuojautų. Abstrahuotose jų kompozicijose veikia didelė laisva neartikuliuota masė, besidraikanti dūmų gniutulais, drumstai pilkšvais verpetais, erdvėse sklendžia kampuotos plokštumos. Savo kūriniuose H. Šalkauskas sukūrė ritminę, melodinę struktūrą, kupiną įtampos, pulsacijos. Ją paryškina jautrūs, atviri kūrinių paviršiai ir riedantys, griūvantys riedulių, geometrizuoti darinių motyvai, įtalpinti į skirtingas spalvines zonas cokolius. Henrikas Šalkauskas. Prie lango. 1966, presuotas kartonas, popierius, mišri technika, cm. Lietuvos dailės muziejus

128 126 palikimas Henrikas Šalkauskas. Abstrakcija. 1969, presuotas kartonas, popierius, mišri technika, 75,5 101 cm. Lietuvos dailės muziejus Henrikas Šalkauskas. Skydas. 1968, presuotas kartonas, popierius, mišri technika, ,6 cm. Lietuvos dailės muziejus Kūrinių centre plokščia dėmė, vienu tonu kelissyk užlietas spalvinis plotas. Šiurkščios, netašytos masės dariniai, panašūs į akmeninius riedulius, net du dešimtmečius buvo matomi H. Šalkausko kūriniuose, ilgainiui tapo atpažįstamu ženklu, savotiška jo stiliaus kortele. Nuo 1964 m. ėmė ryškėti vis stiprėjanti tendencija supaprastinti, redukuoti motyvus. H. Šalkausko kūriniams apibūdinti labiausiai tiktų asociatyviosios abstrakcijos terminas. Juo apibrėžiamas menas galutinai nėra nusigręžęs nuo natūros formų, jis palieka paskiras natūros užuominas. Iš kitų to meto Sidnėjaus abstrakčiųjų ekspresionistų H. Šalkauskas išsiskyrė savitu jautrumu ir harmonija. H. Šalkausko kūriniai skleidžia stiprų introvertišką paslapties užtaisą. Neatsitiktinai Jamesas Gleesonas ( ) tą slėpinį apibūdino kaip lėtą ritualą 6. Iš tiesų, dailininko kūrybos suvokimui artimesnė meditacijos nei veiksmo samprata. Paskutiniaisiais kūrybos metais H. Šalkauskas pasuko lyrinės abstrakcijos kryptimi. Neabejotina, kad dailininką paveikė ir subrandino pažintis su 6 7 deš. JAV įsigalėjusiu abstrakčiuoju ekspresionizmu, Niujorko mokyklos atstovų kūryba, spalvinio lauko ir griežtos formos tapybos rūšimis, potapybine abstrakcija, Marko Rothko, Roberto Mortherwello, Franzo Kline o, Adolpho Gottliebo kūryba. Anot G. Dockingo, H. Šalkauskas pagavo greit judančios bangos keterą, perbėgusią per Sidnėjaus meno sceną XX a. 6 7 dešimtmetyje. Modernia kūryba ir menine laikysena jis reikšmingai paveikė Australijos profesionalųjį meną, buvo įvertintas Australijoje ir užsienyje. Kanberoje, Lynehamno rajone kabančioje gatvės lentelėje, įrašytas dailininko vardas. 6 J. Gleeson, A ritual in slow motion, The Sun, H. Šalkauskas nebuvo itin produktyvus kūrėjas, jo neveikė komerciniai interesai. Greta kūrybos, nuolat turėjo tarnybą, dirbo, todėl šia prasme, galima sakyti, buvo namų dailininkas. Žmogiškai dosnus, bičiuliškas, draugams negailėjo savo laiko ir energijos. Išskirtinio talento menininkas staiga mirė 1979 m. rugsėjo 1 d., sulaukęs vos 54-erių. H. Šalkauskas buvo kremuotas ir palaidotas Sidnėjaus Rookwood kapinėse, lietuvių skyriuje, rugsėjo 8 dieną. Štai kelios eilutės iš bičiulio Jurgio Janavičiaus rašyto nekrologo, atspausdinto Metmenų žurnale: [...] Be jo mūsų dienos bus tuštesnės [...]. Dar prieš keletą savaičių vakarėjant jis staiga įėjo pro duris su dėže Carlton alaus butelių glėbyje, pasižiūrėti, kaip jis sakė, ką mes penktadienio vakarą veikiame. Buvo jau beveik sutemę, ir jo šviesi asmenybė atgaivino, nušvietė greitai blėstančią australišką dieną [...] 1960-aisiais perėmęs litografiją ir akvarelę, jis buvo pakeliui į tą platų meno pasaulį, kuris visą ateinantį dvidešimtmetį buvo jo dienos ir naktys, ir vieninteliai namai, kokius jis kada nors turėjo, ir jo širdies plakimas. O viskas, kas jo bendralaikiams taip labai rūpėjo: bizniai, tarnybos, karjeros, šeimos, identitetas, statusas ir nuosavybės, Henrikui buvo tik dulkės vėjuje, dėl kurių, garsiai nusijuokęs savo užkrečiamu juoku, jis tik nuomodavo ranka. Jis niekad negyveno priemiesčiuose. Mažytis namelis, kurį jis nuomojosi iš savo draugo Alfonso Giliausko, stovėjo prisiglaudęs prie tilto pačiam miesto vidury. Čia pat, kitoj pusėj uosto, spindėjo fantastiškos Sidnėjaus operos formos. O jo kūriniai buvo išstatyti pasaulio didmiesčiuose Jurgis Janavičius, Henrikas niekuomet negyveno priemiesčiuose, Metmenys, 1980, nr. 39, p. 163.

129 palikimas 127 Transformations of the landscape: the little retrospective of Henrikas Šalkauskas ( ) By Ilona Mažeikienė The retrospective of Henrikas Šalkauskas the Lithuanian artist who lived in Australia held this autumn by Vytautas Kasiulis Museum was of interest in several respects. It was Šalkauskas first exhibition of this scope in Lithuania and showed his work from when the artist reached his maturity. The exhibition was inspired by a new collection of 30 works by the artist, which arrived into the Lithuanian Art Museum in 2016, a present by Eva Kubbos, the artist s life companion and collaborator. The exhibition included ten other works from the museum s rich collection of émigré art. For a long time Šalkauskas in his home country was known only to art professionals, while the Lithuanian museums had only several isolated works by him. His collection started shaping at the Lithuanian Art Museum in the 1990s. In Australia, the modern star of Šalkauskas came to shine at the turn of the s. Exhibition curators of the day noted the originality of Šalkauskas work, emphasising the European traditions he brought along to Australia which resonated with the world trends of the time. Art writing on him commended his abstracted compositions as emotionally powerful and compelling and noted his unique and innovative approach to the creative process and his singular technique. He was not the only one artist of the Lithuanian diaspora to search for a new visual language: Vaclovas Ratas, Algirdas Šimkūnas, Jurgis Mikševičius pursued similar ambitions. Yet his art held a special place due to its artistic consistency. Šalkauskas entered the first ranks of Australian artists when his family moved from Kanbera to Sidney, a much more open and cosmopolitan place. He earned his bread working as a painter, decorator with the Railroad Department, but continued making art at the same time. He took interest in the graphic art technologies. An active contributor of the Lithuanian community, he also exhibited intensely. He was a member of the Lithuanian group Aitvaras, of Six Directions, a pan-baltic grouping. He was in the Australian Contemporary Art Society and a founder- member of Sidney Graphic Art Community. In 1959, he met the love of his life, the Lithuanian-born artist Eva Kubbos. The couple worked and lived together sharing their home and the studio. From the early 1960s, they formed a kind of a creative tandem united by their artistic interests. Both of them had studied graphic art at the German art schools and both disseminated the European art tradition in Australia. Šalkauskas created wood and linocuts, monotypes, experimented with colour. Art critics recognized his merits to the graphic arts that had been nearly forgotten and considered second-rate. Recognition came in 1959, when the Art Gallery of New South Wales bought his abstract compositions Harvest. Soon he was attracted by new graphic arts possibilities, and got interested in silkscreen process. His prints created in this technique were awarded at the international art forums at São Paulo, Tokyo and Ljubljana. He is considered to have reached his zenith around 1962 and 1963 when he put aside his achievements in graphic arts and gave himself to watercolour. He was increasing interested in painting watercolours since His watercolour paintings in sparse, banal range of colours, framed by black, several semitones of grey, some blue and green, bespoke of his graphic origin, his well-developed tonal hearing and close familiarity with the German Expressionism and solid foundations of schooling in printing. His modern art and position he took as an artist had a significant impact on the professional Australian art, also brought him international recognition. At the same time, Šalkauskas was not a prolific producer of art, immune to commercial interest. Alongside with his artistic practice, he kept his regular job, and in that sense, was a home artist. Henrikas Šalkauskas. Peizažas. 1969, presuotas kartonas, popierius, mišri technika, ,5 cm. Lietuvos dailės muziejus

130 128 kaleidoskopas

131 kaleidoskopas 129 kaleidoskopas 130 Andriaus Ermino Žmogiškasis faktorius. Sodai 131 Gusto Jagmino Tvanas. Stań Się! 132 LDS Auksiniai ženkliukai 133 Paroda ir albumas Išrinktieji oji tarptautinė tekstilės miniatiūrų bienalė ETNO 136 Jaunojo tapytojo prizas Tapyba: B. Gražys, H. Natalevičius, R. Sližys, M. Skudutis 138 Meno parkas Ne muziejus Rimanto Milkinto Daugmaž vidurdienis 140 Kristinos Ališauskaitės Įmanomos tikrovės 141 VII tarptautinė emalio meno bienalė Vilnius 2017" kronika 142 Parodos 156 Simpoziumai, plenerai, konkursai, projektai Lietuvoje 160 Lietuvos meno reprezentacija užsienyje 163 In Memoriam 164 Kūriniai viešosiose erdvėse 164 Premijos, apdovanojimai 164 Stipendijos 165 Leidiniai 166 Akimirkos 168 LDS narių jubiliejai Andriaus Ermino parodos Žmogiškasis faktorius. Sodai fragmentas. Tanios Serket nuotrauka

132 130 kaleidoskopas Andriaus Ermino Žmogiškasis faktorius. Sodai Rugsėjį LDS Pamėnkalnio galerijoje Andrius Erminas pristatė personalinę parodą, kurioje tęsiamos autoriaus plėtojamos temos. Paroda, apmąstanti žmogaus, jo aplinkos, buities, kūrybos ir gyvosios gamtos santykius. Daugiasluoksnėse kompozicijose vystomi simbolinių, filosofinių, socialinių temų ryšiai su sodininkyste, žemdirbyste, šiuolaikine visuomene bei kultūra. Pasak A. Ermino, šioje parodoje sodai tai kolektyvinių sodų aplinkos daiktai, atributai ir sodininkų kultūra. Akistatoje su žmogiškuoju faktoriumi šie objektai kinta ne tik išoriškai, bet ir semantiškai, simboliškai. Andriaus Ermino parodos Žmogiškasis faktorius. Sodai fragmentai. Tanios Serket ir Andriaus Ermino nuotraukos

133 kaleidoskopas 131 Gusto Jagmino Tvanas. Stań Się! Spalį galerijoje Meno niša buvo pristatyta Gusto Jagmino tapybos paroda TVANAS. Stań się!.* Pasak menininko, šios parodos kūriniai, tai pasąmoninis gaivalas, tas neartikuliuotas stichijos ilgesys, tas keistas ir galingas šišas, pagaunantis kaskart, kai tik suabejoji status quo. Naujoje G. Jag mino parodoje yra daugiau išgrynintos formos, artėjimo prie pačios tapybos esmės. Tiek figūratyvinėse, tiek ir abstrakčiose G. Jagmino drobėse visuomet gali rasti peizažą kaip pagrindinį ar šalutinį herojų, sakė parodos kuratorė Sonata Baliuckaitė. * Lenkiškai tebūnie, žiūrėti M. K. Čiurlionio paveikslą Pasaulio sutvėrimas III Gustas Jagminas. Nepavadintas I. 2017, drobė, akrilas, cm Gustas Jagminas. Budėtojas II. 2017, drobė, akrilas, cm. Liudo Masio nuotraukos

134 132 kaleidoskopas LDS Auksiniai ženkliukai Lietuvos dailininkų sąjungos Auksinių ženkliukų teikimo ceremonijoje bei 2016 metų Valstybinių premijų laureatų ir labiausiai pasižymėjusių Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) darbuotojų pagerbimo šventėje dalyvavo būrys kolegų ir sveikintojų. Lietuvos dailininkų sąjungos Tarybos nutarimu, LDS Auksiniai ženkliukai už 2016 m. buvo skirti šiems dailininkams: tapytojui Audriui Gražiui (ženkliukas Nr. 55) už meninės kūrybos įvairiapusiškumą ir refleksyvumą, monumentalistei Eglei Valiūtei (ženkliukas Nr. 56) už tarnystę meno idėjoms, grafikui Jonui Varnui (ženkliukas Nr. 57) už profesionalumą ir daugiaprasmiškumą humoristinės grafikos kūrimo procese. Audrius Gražys, Kotryna Džilavjan, Eglė Valiūtė, LDS pirmininkė Edita Utarienė, Jonas Varnas. Lilijos Valatkienės nuotraukos LDS darbuotojų premijos ir padėkų raštai už darbą 2016 metais buvo įteikti Kotrynai Džilavjan, Arūnui Sakalauskui ir Vaivai Kovieraitei-Trumpei. Ceremonijos metu pagerbti 2016 m. Valstybinių premijų laureatai: Rūta Katiliūtė (Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija), Danutė Gražienė, Virginijus Kinčinaitis, Nomeda Saukienė (Vyriausybės kultūros ir meno premija). Auksinių ženkliukų laureatų kūrybos paroda veikė Lietuvos dailininkų sąjungos būstinės parodų salėje. Eglė Valiūtė. Iš vitražų diptiko Juoda ir balta. 2003, erdvinis dvigubas vitražas, plonas spalvotas stiklas, sukeptas stiklas, švinas, cm Jonas Varnas. Instaliacijos Linksmas Veneros apdaras fragmentas, pastarųjų kelerių metų piešiniai ir karikatūros Audrius Gražys. Emocija II akrilas, drobė, cm

135 kaleidoskopas 133 Paroda ir albumas Išrinktieji Pauliaus Lileikio nuotrauka Dailininkų sąjungos galerija lapkritį virto edukacine žaidimų galerija, kurioje fotomenininkė Lilija Valatkienė kvietė apžiūrėti parodą Išrinktieji bei sudėlioti dailininkų kūrinius, taip edukuojantis, mokantis pažinti Lietuvos dailininkų kūrybą. Projektas Išrinktieji yra dedikacija praeičiai, iš kurios išsikristalizavo dabartinė kultūra, reflektuojama šiandien kuriančių Lietuvos menininkų fone. Kataloge menininkė L. Valatkienė įamžino beveik 100 Lietuvos kūrėjų. Projekto parodoje pristatyti garsių šiandienos Lietuvos dailininkų, dailėtyrininkų portretai jungiami į segmentus-koliažus ir savotiškai dekonstruojami, juos padengiant dėlionės ( puzzle ) raštais.

136 134 kaleidoskopas 10-oji tarptautinė tekstilės miniatiūrų bienalė ETNO Šiemet bienalė buvo skirta artėjančiam Lietuvos valstybingumo 100-mečiui ir 2017-iesiems tautinio kostiumo metams pažymėti. LDS galerijoje Arka vykusioje bienalėje dalyvavo 110 menininkų iš 24-ių pasaulio šalių, neabejingų etninio išskirtinumo problematikai, įsitikinusių, kad tautinio tapatumo manifestacijos tampa vis aktualesnės globalizacijos, kosmopolitizmo ir meno formų supanašėjimo sąlygomis. Menininkams rūpi pabrėžti savo kūrybos etninį savitumą, įvilkti jį į tokį modernybės rūbą, kuris būtų atpažįstamas ir intriguotų kitų šalių žiūrovus. Parodos kuratorės Žydrės Ridulytės teigimu, įvairių valstybių menininkai suteikia tapatybės tematikai etninį, istorinį ir socialinį pjūvius. Tsuruko Tanikawa (Japonija). Lankstus , vario jungtys, cm. Pagrindinis bienalės prizas Patricyan Castets-Robert (Prancūzija). Svarbiausia. 2016, lėlės suknelė (Ispanijos tradicinis šokis flamenkas), žaislas (dinozauras), derva, viela, mišri technika. Pagrindinis bienalės prizas Ieva Krūmina (Latvija). Gimęs Latvijoje. 2017, poliesteris, šilkas, skaitmeninė spauda, siuvinėjimas cm Laikini gyventojai. 2017, poliesteris, šilkas, skaitmeninė spauda, autorinė technika ,5 cm. Pagrindinis bienalės prizas

137 kaleidoskopas 135 Rasa Jundulaitė. Nereikšmingas. 2017, beržo žievė, siuvinėjimo rėmas, metalizuoti siūlai, autorinė technika cm. Diplomas už inovatyvų medžiagos panaudojimą Eglė Ganda Bogdanienė. Šeima. 2017, šeimos narių plaukai, koliažas, cm Liucija Šepkutė-Banaitienė. Adresatas nerastas. 2017, linas, vilna, siuvinėjimas-piešimas, aplikacija, cm. Diplomas už tapatybės tematikos etninį pjūvį Violeta Laužonytė. Servetėlė. 2017, linas, popierius, verpalai, autorinė technika, 15,5 15,5 cm ( 2). Diplomas už etninės kultūros aktualizavimą

138 136 kaleidoskopas Alexei Gordin (Estija). Vienas studijoje. 2017, drobė, akrilas, cm Jaunojo tapytojo prizas 2017 Tai vienas reikšmingiausių meno renginių Baltijos šalyse, vykstantis nuo 2009 metų. JTP laureatu šiemet tapo estas Aleksejus Gordinas, nutapęs drobę Vienas studijoje. JTP vertinimo komisijos nuomone, nugalėtojo vardo A. Gordinas nusipelnė už stiprią konceptualią idėją ir gebėjimą tinkamai ją atskleisti vaizdu, taip pat už drąsą būti Robin Nõgisto (Estija). Biologinis jausmas. 2017, linas, aliejus, cm ironišku ir žaisti su žiūrovu. Specialaus komisijos paminėjimo nusipelnė Povilas Ramanauskas ir Auksė Miliukaitė. Povilas už post-internet estetiką, eksperimentavimą tapybos kūrinio formatu. Auksė už originalų asmeninį pasakojimą ir unikalų spalvų naudojimą. Publikos prizas atiteko Jurgiui Tarabildai, kuris sukūrė paveikslą Sieninis kilimas 2. Auksė Miliukaitė. The Garden dvyniai prie tiki baro oazės ir aš dabar gyvenu savo saloje. 2017, drobė, aliejus, cm

139 kaleidoskopas 137 Henrikas Natalevičius, Mindaugas Skudutis, Vidas Poškus, kuratorė Kotryna Džilavjan, Bronius Gražys. Julijos Skudutytės nuotrauka Tapyba: B. Gražys, H. Natalevičius, R. Sližys, M. Skudutis Menininkų grupė Penketas tai Bronius Gražys, Henrikas Natalevičius, Mindaugas Skudutis, Raimundas Sližys ( ) ir Romanas Vilkauskas. Šiemet sukako 40 metų nuo pirmosios Penketo parodos. Ta pirmoji, galima sakyti, buvo tarsi pasimatymas, į kurį ateinama su viltimis, tikėjimu, su pasižadėjimais ir gerais norais. Penketas neišsilakstė, tapo žinoma kaip bendraminčių grupė, o kiekvienas jos narys jautė kolegų palaikymą. Sukakties proga Vilniaus dailės akademijos paro dų salėje Titanikas surengta Dailininkų sąjungos galerijos organizuota paroda neturėjo tikslo pristatyti ko nors panašaus į istorinę Penketo retrospektyvą. Beveik visi paveikslai buvo atrinkti iš aktyviausio ir, ko gero, produktyviausio grupės veiklos laikotarpio, metų. Parodoje negalėjo dalyvauti Romanas Vilkauskas, kurio fotorealizmas visose Penketo parodose buvo išsiskiriantis ir socialiai angažuotas. Bronius Gražys. Užgavėnės Drobė, aliejus, cm Mindaugas Skudutis. Turgus Drobė, aliejus, cm Henrikas Natalevičius. Mona Liza Drobė, aliejus, cm

140 138 kaleidoskopas Meno parkas Ne muziejus... Kauno LDS galerija Meno parkas veiklos dvidešimtmečiui dedikavo lapkritį atidarytą parodą Ne muziejus.... Parodoje menininkų Aušros Andziulytės, Roberto Antinio, Elenos Balsiukaitės- Brazdžiūnienės, Mildos Gailiūtės, Jono Gasiūno, Patricijos Gilytės, Gretos Grendaitės, Marijos Griniuk, Židrijos Janušaitės, Jūratės Jarulytės, Agnės Jonkutės, Česlovo Lukensko, Eimučio Markūno, Julijos Pociūtės, Povilo Ramanausko, Rosandos Sorakaitės, Vaidos Tamoševičiūtės, Eglės Ulčickaitės, Arūno Vaitkūno ( ), Aušros Vaitkūnienės, Alfonso Vilpišausko ( ), Tomo Vosyliaus kūriniai. Patricija Gilytė. Natiurmortas / 1-as kadras. 2017, porolonas, magnetai, cm Arūnas Vaitkūnas ( ). Langas ir alyvų krūmas , drobė, aliejus, cm Tomas Vosylius. Mes jau buvome pas jus. Laikas jums mus aplankyti. 2015, mišri technika, cm Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė. Senas draugas. 2017, drobė, akrilas, cm Greta Grendaitė. Echo Trisluoksnė fotopolimero giliaspaudė, 48,5 65 cm Česlovas Lukenskas. Kilnojamas skulptūrų parkelis. 2017, medis, metalas LDS galerija Meno parkas" / Airidos Rekštytės nuotraukos

141 kaleidoskopas 139 Rimanto Milkinto Daugmaž vidurdienis Galerijos AV17 naujos erdvės atidarymas pažymėtas su Rimanto Milkinto paroda Daugmaž vidurdienis. Paroda konceptualiai apžvelgė kūrėjo patirtį ir vystomas kūrybines idėjas. Galerijos erdves užpildė menininko skulptūrinės instaliacijos, kurias autorius sieja su tam tikrais žodžiais, vartojamais kalbant apie laiką ir laikmetį. Šie žodžiai menininko buvo vartojami kūrybinio proceso metu bei atskleidžia šiuolaikinio laikmečio dvasią, informacijos perteklių, greitą gyvenimo ritmą. Rimantas Milkintas. Dabar. 2017, geležinis lakštas, geležinės sijos nuopjovos, cm Per ilgai. 2017, ketaus liejiniai, geležinė sija, cm Rimantas Milkintas. Instaliacija Nėra laiko. 2017, geležiniai vamzdeliai, armatūra, dydis kintantis. Rimanto Milkinto ir Laimos Milkintės nuotraukos

142 140 kaleidoskopas Kristinos Ališauskaitės Įmanomos tikrovės Rudens sezoną The Rooster Gallery pradėjo tapytojos Kristinos Ališauskaitės paroda Įmanomos tikrovės. Tai ketvirtoji menininkės personalinė paroda, kurioje eksponuojami naujausi jos tapybos darbai. Kristinos Ališauskaitės paveiksluose susiduria daiktiškoji kasdienybė ir visa tai, kas slypi už jos sapnai, vizijos, fantazijos, pasąmonės vaizdiniai. Tarp jų dar įsiterpia medijuotos ekranų ir fotografijų realybės nuotrupos. Kristinos Ališauskaitės parodos Įmanomos tikrovės fragmentas. Dariaus Petrulaičio nuotrauka Kristina Ališauskaitė. Repetitive I. 2017, drobė, aliejus, cm Mariaus Žičiaus nuotrauka

143 kaleidoskopas 141 Vita Pukštaitė-Bružė. Diptikas Karalius ir Karalienė mano. 2017, emalis, varis, betonas, plienas, cm. Pagrindinis prizas Aistė Navasaitienė. Menininkas gali. 2017, limožo emalis, aliuminis, 11,5 6,2 3 cm VII tarptautinė emalio meno bienalė Vilnius 2017" 15 metų jubiliejų mininti Auksakalių gildijos galerija Meno niša jau septintąjį kartą pristatė tarptautinę emalio meno bienalę Vilnius 2017 (kuratorė Marytė Dominaitė). Ši bienalė skleidžiasi tiek geografine, tiek menine prasme. Šiais metais parodoje dalyvavo menininkai iš 11 šalių: Gruzijos, Italijos, Ispanijos, Japonijos, Kanados, Estijos, Lenkijos Ukrainos, Lietuvos, Prancūzijos ir Venesuelos. Pagrindinis prizas galerijos Meno niša auksinis angelas Magė su deimantu atiteko Vitai Pukštaitei-Bružei. Diplomais apdovanoti: už naujas idėjas emalio mene Rūta Jurkūnaitė- Bruožienė ( ), už konceptualų kūrinį Neringa Poškutė, už tradicinį emalio meno technikos panaudojimą Tadas Deksnys. Neringa Poškutė-Jukumienė. Žiedas ir apyrankė Puodas-papuošalas. 2017, emalis, geležis, sidabras, ,5 cm, 7 2,3 cm

144 142 kronika Parodos Muziejai Lietuvos nacionalinis muziejus (Arsenalo g. 1/Arsenalo g. 3, Vilnius) XI respublikinė medalių trienalė. Dalyvavo Augustinas Virgilijus Burba, Petras Gintalas, Antanas Olbutas, Lina Kalinauskaitė ir kt paroda Lietuvos tautodailininkų sąjungai paroda Lietuvos istorija šiuolaikiniuose medaliuose paroda Istorija ir dailininkas: Julija Daniliauskienė teatro kostiumų paroda Mataičių teatras tautos istorijos ir kultūros keliuose Vilniaus dizaino kolegijos studentų etninės kultūros kursinių darbų paroda paroda Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius paroda Dvarų keliais. Arūno Eduardo Paslaičio Lietuvos dvarų piešiniai Kazio Varnelio namai-muziejus (Didžioji g. 26, Vilnius) XIX tarptautinė Vilniaus ekslibrisų bienalė. Kuratorius Valerijonas Jucys. Dalyvavo Daliutė Ivanauskaitė, Alfonsas Čepauskas ir kt paroda Gražiausios 2015 metų Čekijos knygos Alberto Gursko kaligrafijos darbų paroda fotografijų paroda Lietuviai perkeltųjų asmenų stovyklose Vokietijoje m.. LDM Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4, Vilnius) paroda Nikolajus Rerichas ir Latvija paroda Lux Orientalis. Rytų meno kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių Ingrydos Suokaitės kūrybos paroda Spalvų ribos paroda Portretas ir mada iš Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcijos Vilniuje. Kuratoriai Aleksandras Vasiljevas, Dalia Tarandaitė paroda Banko Česká spořitelna rinkinio šedevrai. Kuratoriai dr. Duňa Panenková, Skaistis Mikulionis. LDM Radvilų rūmai (Vilniaus g. 24, Vilnius) paroda Ksenija Nikolskaja. Dulkės. Užmiršti Egipto rūmai paroda Lietuvių tradiciniai ir tautiniai drabužiai: tekstilė, grafika, tapyba. Kuratorės Dalia Bernotaitė- Beliauskienė, Rima Rutkauskienė paroda Lietuvai dovanotos orientalinės dailės paroda (Nijolės, Leono ir Lino Maskaliūnų kolekcija iš įvairių Azijos kultūrinių regionų). LDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejus (Arsenalo g. 3A, Vilnius) XVI tarptautinės Vilniaus tapybos trienalės Nomadiški vaizdai tarptautinė šiuolaikinės tapybos paroda. Dalyvavo Alma Heikkilä (Suomija), Andris Vītoliņš (Latvija), Bronius Gražys, David Schnell (Vokietija), Eberhard Havekost (Vokietija), Ewa Juszkiewicz (Lenkija), Gintaras Palemonas Janonis, Jan Poupě (Čekija), Jens Fänge (Švedija), Jolanta Kyzikaitė, Jonas Gasiūnas, Jonas Jurcikas, Kristaps Ģelzis (Latvija), Kristi Kongi (Estija), Konstantinas Gaitanži, Laisvydė Šalčiūtė, Linas Jusionis, Markus Åkesson (Švedija), Merike Estna (Estija), Mihkel Ilus (Estija), Mircea Suciu (Rumunija), Mykola Belous (Ukraina), Pieter Vermeersch (Baltarusija), Ragna Bley (Norvegija), Rafał Bujnowski (Lenkija), Ramūnas Čeponis, Tomek Baran (Lenkija), Žygimantas Augustinas paroda Prijaukinta gamta. XVIII XXI a. Iš mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos paroda Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė Margaritos Čepukienės kūrybos paroda Iškilmių vėliavos tarptautinė paroda Rounabout Baltic konkurso Geras dizainas nugalėtojų paroda meninės fotografijos paroda Kijevo Pečorų laura Ukrainos šventovė paroda Šiuolaikinė japonų kaligrafija ir tapyba tušu Indrės Stulgaitės-Kriukienės ir Remigijaus Kriuko meninio stiklo paroda Monologai. LDM Vytauto Kasiulio dailės muziejus (Vilnius, A.Goštauto g. 1) paroda Antanas Mončys ( ) ir jo aplinka: Janas ir Joëlis Marteliai ( ), Francis Turbilis ( ). Skulptūra, tapyba, koliažai, piešiniai. Kuratorius Viktoras Liutkus paroda Nuo realizmo iki objekto. Pasaulio lietuvių menas Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje. Kuratorė Rasa Andriušytė-Žukienė, koordinatorės Ugnė Bužinskaitė, Giedrė Marčiulaitė paroda Vytautas Kasiulis ( ). Viena Breisgau Freiburgas Paryžius paroda Henrikas Šalkauskas ( ). Mažoji retrospektyva. Kuratorė Ilona Mažeikienė. LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33, Klaipėda) paroda Tradicijos ir naujovės. Kuratorės Gražina Gurnevičiūtė, Jūratė Meilūnienė, Danutė Skromanienė, Nijolė Žilinskienė VI vaikų ir jaunimo kūrybos paroda Mano prakartėlė ikimokyklinio ugdymo įstaigų kūrybinių darbų konkurso,,mano puodelis angelui sargui paroda paroda Pranas Domšaitis ( ). Nematyti kūriniai paroda Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX XX a. I pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio XIV tarptautinio vaikų piešinių konkurso Slavų šaltinis paroda paroda Kelionė į saulę. Ernstas Mollenhaueris ( ) Nidos dailininkų kolonijoje. Iki paroda Tradicijos ir naujovės. Iki paroda Dionyzo Varkalio kolekcija iš LDM Klaipėdos krašto XIX XX a. taikomosios dailės rinkinio. LDM Palangos gintaro muziejus (Vytauto g. 17, Palanga) Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto Metalo meno ir juvelyrikos studijos dėstytojų ir studentų darbų paroda Stotelė jūra Kazimiero Simanonio apžvalginė kūrybos paroda Atspindžiai tapybos paroda Česlovas Janušas ( ). Prie upių, ežerų ir jūrų iš Sauliaus Janušo (JAV) depozito. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus (Vilniaus g. 41, Vilnius) Gražinos Vitartaitės tapybos paroda Peizažo metamorfozės Arvydo Pakalkos jubiliejinė tapybos ir grafikos paroda Spalvų fortepijonai Rūtos Fabijonavičienės ir Eugenijos Martinaitytės tapybos paroda Miesto romantika ir karnavalas paroda Žvaigždė užgęsta, o dvi nušvinta, skirta poeto Jankos Kupalos 135-čiui Aurimo Eidukaičio tapybos paroda Ievos Bunokaitės tapybos ir animacijos darbų paroda Žvilgsnis atgal. Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejus (Pilies g. 40, Vilnius) Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos Naujosios Vilnios filialo pradinių klasių mokinių darbų paroda Kelionė šviesos link Jono Valatkevičiaus paroda Viskas bus gerai Jolantos Navickienės fotografijų paroda Motociklais per Amerikos žemynus Daivos Kairevičiūtės kūrybos paroda Judesys šnabždesys Lietuvių aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro moksleivių kūrybinių darbų paroda Nematomi regėjimai Sigutės Ach miniatiūrų paroda Pilnaties upių keliai Laimos Bazienės keramikos ir piešinių paroda Veidai paroda iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių Jano Bulhako Vilnius Artūro Braziūno tapybos paroda Nieko tokio, tik pasaulio pabaiga Monikos Bičiūnienės ( ) tapybos paroda Kristijono Sipario asambliažų paroda [Ne] ataušę pėdsakai po Vilniumi. Bažnytinio paveldo muziejus (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) architekto Gintauto Vyšniausko ( ) piešinių paroda Dievo bitė grafikės Elvyros Kairiūkštytės ( ) piešinių paroda. Rengė Violeta Indriūnienė, Indraja Kubilytė, Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Rita Pauliukevičiūtė, konsultavo Ksenija Jaroševaitė, Vladas Urbanavičius, apipavidalino Gedas Čiuželis paroda Ko liepsna nesunaikino: Ceikinių bažnyčios vertybės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės atvaizdai. Rengė Violeta Indriūnienė, Indraja Kubilytė, Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Rita Pauliukevičiūtė, Sandra Stonytė, Birutė Valečkaitė Aleksandro Šepkaus juvelyrikos paroda Nuo mamuto ilties iki safyrų aukso apsoduose paroda Per kryžių į žvaigždes!, skirta palaimintajam arkivyskupui Teofiliui Matulioniui. Kuratorės Alina Pavasarytė, Roma Zajančkauskienė paroda Užtarėjai ir globėjai. Restauruoti paveikslai iš Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių. Rengė Violeta Indriūnienė, Indraja Kubilytė, Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Rita Pauliukevičiūtė, Sandra Stonytė, Birutė Valečkaitė fotografijų paroda Armėnijos viduramžių bažnyčios ir vienuolynai Martos Vosyliūtės paroda Tekstilės puota, arba Second hand kultūra Lietuvoje. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (V. Putvinskio g. 55, Kaunas) Kosakovskio fondo (Fundacja Kossakowskiego) paroda Užburtas vienaragio: Jonas Eustachijus Kosakovskis (Jan Eustachy Kossakowski). Tapyba, piešiniai, smulkioji skulptūra floristinių objektų paroda Įkvėpimo naktis. Dalyvavo Inna Petrenko (Ukraina), Agra Maulene (Latvija), Roman Steinhauer (Rusija), Tomasz Max Kuczynski (Lenkija), Sergėjus Zereckis (Lietuva), Natalija Učatova (Lietuva), Aušra Kažemėkaitė (Lietuva), Marijus Gvildys (Lietuva). Rengė Lietuvos floristų asociacija.

145 kronika Virginijos Ligeikienės knygų įrišų paroda. Rengė Vilniaus knygrišių gildija paroda Tixe. Naujai įgyti kūriniai paroda Dainavimas mano malda, skirta Lietuvos operos solistės Marijonos Rakauskaitės 135-ečiui. Kuratorė Rasa Bieliūnaitė paroda Tuojau fotografuoju. Balys Buračas ( ). Kuratorė Monika Gineikienė fotografų Edmundo ir Boleslavos Zdanauskų dokumentinės fotografijų parodos Iš nežinios į nežinią: Antrojo pasaulinio karo atbėgėliai Lietuvoje fragmentas. Kuratorė Vaida Sirvydaitė-Rakutienė Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko akvarelių paroda Pokalbis su Čiurlioniu vitražo iš Kauno Švč. Sakramento bažnyčios paroda Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija. Kauno paveikslų galerija (K. Donelaičio g. 16, Kaunas) osios tarptautinės akvarelės bienalės Baltijos tiltai pagrindinė atrankinė konkursinė paroda Kryptys ir iššūkiai. Projekto vadovas Eugenijus Nalevaika Lūžio kartos mokytojo Alfonso Vilpišausko paroda iš ciklo Lūžio kartos vardai. Kuratorė Kristina Civinskienė XVI tarptautinės Vilniaus tapybos trienalės Nomadiški vaizdai lietuvių šiuolaikinės tapybos paroda. Dalyvavo Aistė Kirvelytė, Indrė Ercmonaitė, Kęstutis Grigaliūnas, Marta Vosyliūtė, Andrius Zakarauskas, Eglė Ulčickaitė, Eglė Karpavičiūtė, Kęstutis Lupeikis, Ričardas Bartkevičius, Auris Radzevičius, Arūnė Tornau, Aušra Andziulytė, Dainius Trumpis, Darius Jarusevičius, Laura Slavinskaitė, Romualdas Balinskas, Simona Lukoševičiūtė, Vidmantas Jusionis, Antanas Obcarskas, Irma Leščinskaitė, Ramūnas Grikevičius, Algis Griškevičius, Miglė Kosinskaitė, Linas Gelumbauskas, Kunigunda Dineikaitė, Mykolė Ganusauskaitė, Simonas Kuliešis, Vidmantas Zarėka, Kristina Ališauskaitė paroda Geriausias metų kūrinys. Eksponuota 111 kūrinių. Dalyvavo Aldona Keturakienė ir kt Mildos Mildažytės-Kulikauskienės paroda Atsiminimai, skirta dailininkės 80-mečiui Ryto Jurgelio tapybos paroda Balta upė. Kuratorė Vilma Kilinskienė Algimanto Šlapiko skulptūrų paroda iš ciklo Lūžio kartos vardai. Kuratorė Kristina Civinskienė Jūratės Stauskaitės kūrinių paroda Esu Algio Griškevičiaus 65-oji tapybos, fotografijos bei objektų paroda Iliuzijos bendruomenių platformos Mažosios istorijos paroda Didžioji pramonė. Kuratorė Auksė Petrulienė paroda Vytautas Eigirdas ( ). Tapyba. Kuratorė Kristina Civinskienė paroda Liaudies meno inspiracijos. Dalyvavo Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Birutė Sarapienė, Virginija Kirvelienė, Danutė Valentaitė, Jovita Glemžaitė-Matuzienė, Kristina Ališauskaitė, Jūratė Petruškevičienė ir kt. Kuratorė Vilma Kilinskienė Kauno bienalės parodos: Ateini ar išeini, Iš ko padaryti paminklai, Sophie Calle paroda Antano Obcarsko kūrybos paroda iš ciklo Lūžio kartos vardai. Kuratorė Kristina Civinskienė. M. Žilinsko dailės galerija (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas) paroda Halinos laikas ir Gederto menas. H. Kairiūkštytės-Jacinienės ir Gederto Eliasso kūriniai iš Jelgavos (Latvija) muziejaus. Kuratorė Marija Kaupere litvakų skulptoriaus Žako Lipšico ( ) kūrybos paroda Gyvenimas skulptūroje. Žakui Lipšicui 125. Kuratorės: Aušra Rožankevičiūtė, Ieva Šadzevičienė paroda Tokoshie (Amžinybė), skirta Japonijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 25-osioms metinėms paminėti. Rengė meno ir kultūrinių mainų asociacija WAC, Japonijos ambasada Lietuvoje fotografo Krzysztofo Gierałtowskio (Lenkija) paroda Portretas be veido paroda Kelionėje, namie ir svajonėse: peizažai iš Lewben Art Foundation kolekcijos. Kuratorė Ramutė Rachlevičiūtė antroji Kauno tarptautinė grafikos bienalė Fragmento evoliucija. Dalyvavo Jūra Bardauskaitė, Linas Blažiūnas, Dominika Borek (Lenkija), Inga Dargužytė, Jovana Djordjevic (Serbija), Justin Diggle (JAV), Stasys Eidrigevičius, Kęstutis Grigaliūnas, Mykola Honcharov (Ukraina), Žaneta Jasaitytė, Jelena Jovančov (Juodkalnija), Ann-Kristin Källström (Švedija), Vaiva Kovieraitė, Tarrvi Laamann (Estija), Hilda Lindström (Švedija), Al Paldrok (Estija), Dimitrije Pecic (Serbija), Ovidiu Petca (Ruminija), Andrew Rice (JAV), Jūratė Rekevičiūtė, Rolandas Rimkūnas, Bronius Rudys, Anna Sailamaa (Švedija), Abd-elsalam Salem Abd-elsalam (Egiptas), Diego Sann (Brazilija), Weronika Siupka (Lenkija), Kingkan Suntornchuen (Tailandas), Wiesław Szamocki (Lenkija), Wojciech Tylbor-Kubrakiewicz (JAV), Marco Trentin (Italija), Roberta Vasiliūnienė, Rasa Žmuidienė. Kuratorius Evaldas Mikalauskis Lenkijos dizaino paroda Polish design: in the Middle of. Kuratorė Izabela Bołoz festivalio Kaunas Photo 2017 m. įžanginė paroda Pliažo sezonas. Dalyvavo Massimo Vitali (Italija), Kirill Golovchenko (Ukraina Vokietija), Tadas Černiauskas (Lietuva), Turi Calafato (Italija), Celine Diais (Prancūzija), Marton Kallai (Vengrija), Krzysztof Racoñ (Lenkija), Berta Tilmantaitė (Lietuva), Emily Wabitsch (Vokietija Bangladešas), Jashim Salam (Bangladešas), François Marmion (Prancūzija Jungtinė Karalystė). Kuratorius Mindaugas Kavaliauskas XX a. Lietuvos knygų iliustracijų paroda Šiltas prisiminimas. Kuratorė Aušra Vasiliauskienė paroda Nepriklausomybė pro objektyvą ( Independence Trough the Lenses ), skirta Suomijos nepriklausomybės 100-mečiui. Dalyvavo Sara Hornig, Riitta Päiväläinen, Harri Pälviranta, Juha Suonpää ir Juuso Westerlund. Kuratorė Tuula Alajoki paroda Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Dalyvavo Francis-Olivier Brunet, Nicolas Gasiorowski, Cristine Guinamand, Serge Labegorre, Niyaz Najafov, Jean-Louis Nehlich, Olivier de Sagazan, Gérard Striche, Johan Van Mullem, Robert Sobocinski, Rūta Jusionytė, Marc Petit, Marc Kruger. Kuratorius Christian Noorbergen, idėjos autorius Edvidas Žukas, projekto vadovė Eglė Bertašienė. A. ir P. Galaunių namai (Vydūno al. 2, Kaunas) Jūratės Marijos Jaronienės tapybos darbų paroda Pasivaikščiojimai. Legendų takais, skirta 2017-iesiems Piliakalnių metams ir Vasario 16-ajai, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, paminėti. A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus (V. Putvinskio g. 64, Kaunas) paroda Paletė ir gyvenimas, skirta 140-osioms dailininko A. Žmuidzinavičiaus gimimo metinėms. Kuratorė Jurgita Rimkutė-Vainiuvienė menininkų grupės Archyvas paroda Priklausomybė laisvei Aistės Ramūnaitės grafikos paroda Atrasti praradimai Antano Žmuidzinavičiaus tapybos paroda Nostalgiška realybė iš ciklo Lietuviškos dailės žingsniai Lietuvos ir Latvijos grafikos paroda ateities praeitis. Kuratoriai Odeta Žukauskienė, Antra Priede- Krievkalne, Guntars Sietiņš, Rolandas Rimkūnas, Evaldas Mikalauskis Kauno Eglės galerijos paroda, skirta galerijos veiklos 20-mečiui retrospektyvinė britų menininko Steveno Vincento Mitchello paroda Žmogus, kuriantis fantazijų pasaulius Aleksandros Laucevičiūtės-Čipkienės ( ) kūrybos paroda Poeto mūza Savoldo angelas Baltijos stiklo meno trienalės Vitrum Balticum Pinklės! istorinės stiklo dizaino kolekcijos paroda Prieš vakar. Išnarplioti. Kuratorės Raimonda Simanaitienė, Valda Verikaitė. Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra (Vilniaus g. 33, Kaunas) fotografijų paroda Neabejinga visuomenė: aktualios Lietuvos tarpukario pamokos. Kuratorė Justina Minelgaitė Marijos Rimos Tūbelytės-Kuhlmann ( ) retrospektyvinė paroda Kelias į namus. Kuratorė Ingrida Jakubavičienė. Iki paroda Praktinė demokratija: prezidento Kazio Griniaus receptas. Iki paroda Prioritetų pasjansas: valstybės ir tautos šventės pirmojoje Lietuvos Respublikoje ( ). M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai) Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės grafikos paroda Tarp sapno ir pabudimo Antano Žmuidzinavičiaus tapybos paroda Nostalgiška realybė iš ciklo Lietuviškos dailės žingsniai. Kuratorė Viktorija Lučinskaitė Johannes Hänsch (Vokietija) tapybos paroda Sudetų ir Alpių kalnų viršūnėmis Džiugo Palukaičio akvarelių ir piešinių paroda Nuo pradžios iki Druskininkų. V. K. Jonyno galerija (M. K. Čiurlionio g. 41, Druskininkai) Laimos Drazdauskaitės tapybos paroda Mėlynasis fontanas respublikinė paroda Laiko amuletai iš ciklo Baltų ženklai tekstilėje. Projekto vadovė ir parodos kuratorė Birutė Sarapienė Irenos Piliutytės tekstilės paroda Lietuvos raštijos pradininkai, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui Vytauto Kazimiero Jonyno kūrinių paroda Nuo Freiburgo iki Soho, skirta 110-osioms gimimo metinėms Kazimiero Sigito Straigio skulptūrų paroda Kūrybos procesas Antano Martinaičio ( ) kūrybos paro da Liber magnus iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių. Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija (J. Basanavičiaus g. 45, Kėdainiai) Kauno grafikų paroda Piešinys. Dalyvavo Aistė Ramūnaitė, Edmundas Saladžius, Evaldas Mikalauskis, Gražvyda Andrijauskaitė, Greta Duobienė, Ieva Juknytė, Indraja Raudonikytė, Jolanta Galdikaitė, Oksana Judakova, Rasa Žmuidienė, Rita Stašauskaitė, Sigutė Bronickienė, Vladimiras Beresniovas. Kuratorės Aušra Sedlevičiūtė, Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė Daivos Ložytės, Algimanto Patamsio ir Audronės Dambrauskienės-Šiurkienės keramikos paroda Kuo gyvenu Jolantos, Girmanto, Marijos, Dainos ir Tomo Rudokų kūrinių paroda R-5.

146 144 kronika Janinos Monkutės-Marks kūrybos paroda Tapyba. Tekstilė tarptautinė paroda Dovanoti darbai. Dalyvavo Dalia Lópes-Madrona ir kt tarptautinė paroda Medžio raižinio efektas: šiuolaikinis Japonijos ir Lietuvos medžio raižinys. Kuratoriai Kioto tarptautinės medžio raižinio asociacijos (KIWA) prezidentas, Kioto tarptautinės mokuhanga mokyklos įkūrėjas Richard Keith Steiner (Tosai), dailėtyrininkė Regina Urbonienė, projekto vadovė Eglė Bertašienė. Antano Mončio namai-muziejus (S. Daukanto g. 16, Palanga) Vaidoto Žuko keramikos, tapybos ir koliažų 60 votų paroda; Rembrandt o van Rijn o ( ) piešiniai iš archyvinio aplanko Romualdo Inčirausko instaliacija Civilizacijos paroda Laisvės Popiežius. Rengė Jono Pauliaus II minties centras Varšuvoje, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Antano Mončio namai-muziejus XLIX Vilniaus aukcionas kūrybinių erdvių tinklo KaNiBaL HoPoX simpoziumo dalyvių darbų paroda. Dalyvavo Aušra Andziulytė, Milda Gailiūtė, Marija Griniuk, Agnė Jonkutė, Eimutis Markūnas, Lina Mikalauskienė, Povilas Ramanauskas, Airida Rekštytė, Rosanda Sorakaitė, Eglė Ulčickaitė, Arvydas Žalpys (Lietuva), Elisabeth Krotoff, Grégoire Fabvre, Bernard Fabvre, Claude Clarbous, Christelle Teissedre (Prancūzija), Diego Tampanelli, Carmen Collantes (Ispanija) ir simpoziumo svečias kuratorius Krzysztof Stanisławski (Lenkija). Žemaičių muziejus Alka (Muziejaus g. 31, Telšiai) 2017 Nuo muziejaus 2016 m. įsigytų eksponatų paroda Petro Gintalo metalo plastikos paroda Kūrybos fragmentai paroda Velykų šventė paroda Žemaitijos piliakalnių paveldas Žemaičių muziejuje Alka. Kuratorė Dalia Karalienė kilnojamoji stendinė paroda XIX a. II p. XX a. pr. Lietuvos valstybės politikos, kultūros, mokslo, visuomenės elitas ir jo aplinka paroda Tautinis kostiumas graži ir nesenstanti mada paroda Kai nutyla žodžiai prasideda muzika, skirta Pasaulinei muzikos dienai. Galerijos ir parodų salės Nacionalinė dailės galerija (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) paroda Jurgio Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam. Kuratorė Odeta Žukauskienė paroda Juzeliūno kabinetas. Modernėjantis lietuviškumas. Kuratorius Šarūnas Nakas paroda Miesto gamta: pradedant Vilniumi. Kuratoriai Vytenis Burokas, Vitalij Červiakov, Eglė Mikalajūnė, Eglė Nedzinskaitė paroda MAGMA. Kūnas ir žodžiai Italijos ir Lietuvos moterų mene nuo 1965 metų iki šių dienų. Kuratorės Benedetta Carpi de Resmini, Laima Kreivytė paroda Asmeniška. Lietuvos moterų dailė m.. Kuratorė Ieva Burbaitė paroda Formuojant peizažą. Kuratorė Ona Lozuraitytė paroda Optika ir struktūros. Kazio Varnelio kūryba: Kuratorius ir architektas Kazys Varnelis (jaunesn.) paroda Académie de Vilna Vilniaus piešimo mokykla ( ). Kuratorė Jolanta Širkaitė paroda Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros Ellex Valiunas kolekcijos. Kuratorė Laima Laučkaitė. Šiuolaikinio meno centras (Vokiečių g. 2, Vilnius) Maria Loboda (Lenkija) paroda Švytinti švytinti švytinti sutinku savo pralaimėjimą. Kuratorė Ūla Tornau Indrės Šerpytytės paroda Patyrimo nebuvimas Patricijos Jurkšaitytės tapybos paroda Nacio nalinė portretų galerija. Kuratorė Asta Vaičiulytė Roberto Narkaus paroda Nešėjas. Kuratoriai Virginija Januškevičiūtė, Audrius Pocius paroda Ateitys. Dalyvavo Cory Arcangel, Justina Barzdaitė, Pierre Bismuth, JL Dianthus, Carlos Noronha Feio, Evaldas Jansas, Tim Gardner, Ulijona Odišarija, Nicolas Provost, Shimabuku, Phillip Zach, Kazimiera Zimblytė. Kuratorė Gerda Paliušytė, koordinatorė Monika Kalinauskaitė Algirdo Šeškaus fotografijų paroda TV. Kuratorė Virginija Januškevičiūtė paroda Darbas viename kadre (Labour in a Single Shot). Kuratoriai Antje Ehmann ir Harun Farocki paroda Vienbalsė naktis. Dalyvavo Pablo Accinelli, Bas Jan Ader, Samuel Beckett, Felipe Braga, Liudvikas Buklys, Oliver Bulas, Anna Costa e Silva, Marilá Dardot, Guerreiro do Divino Amor, Anna Fracheschini, Eduardo Haesbaert, Daniel Jacoby, Yves Klein, Cristiano Lenhardt, Tomaso De Luca, Raimundas Malašauskas, Ana Mazzei, Pedro Moraes & Luiza Crosman, Rodolpho Parigi, Pablo Pijnappel, Matheus Rocha Pitta, Luiz Roque, Daniel Steegman, Gustavo Torres, Michel Zózim. Kuratorius Bernardo José de Souza, koordinatorė Monika Kalinauskaitė Elenos Narbutaitės paroda Klestėjimas. Kuratorė Virginija Januškevičiūtė menininkų grupės Slavs and Tatars (Lenkija) paroda Iš lūpų į lūpas. Kuratorė Monika Lipšic Malvinos Jelinskaitės paroda Auksas ir žuvis. Kuratorė Virginija Januškevičiūtė oji Baltijos trienalė Preliudas. Kuratorius Vincent Honoré. LDS galerija Arka (Aušros Vartų g. 7, Vilnius) oji Vilniaus keramikos meno bienalė. Kuratorius Gvidas Raudonius. Dalyvavo Juozas Adomonis, Živilė Bardzilauskaitė-Bergins, Konstancija Dzimidavičienė, Rūta Indriūnaitė, Rimantas Inokaitis, Eglė Einikytė-Narkevičienė, Edita Jokubonytė-Kybartienė, Audrius Janušonis, Jurgita Jasinskaitė, Živilė Jasutytė, Rasa Justaitė-Gecevičienė, Virginija Juršienė, Regina Kaselytė-Lisauskienė, Agnė Kondrataitė, Jolanta Kvašytė, Loreta Kvietkauskienė, Jovita Laurušaitė, Sigita Lukošiūnienė, Ričardas Lukošiūnas, Laimutė Matijošaitytė-Martinkienė, Agnė Miliauskaitė-Tulabienė, Benas Narbutas, Algimantas Patamsis, Ieva Paukštytė-Schinello, Kristina Paulauskaitė-Ramonaitienė, Yury Penkinski, Giedra Petkevičiūtė, Milena Pirštelienė, Arvydas Poška, Egidijus Radvenskas, Gvidas Raudonius, Virginija Ridikaitė-Laužadienė, Remigijus Sederevičius, Agnė Šemberaitė, Rūta Šipalytė, Virginija Užusenytė, Daina Vanagaitė-Belžakienė, Alvydas Urbietis iosios Vilniaus keramikos meno bienalės laureatės Danutės Jazgevičiūtės kūrinių paroda Objektai Tito Livio Negri, Gabriella Quercia (Italija) skulptūros, juvelyrikos, meninio stiklo darbų paroda Šviesos brangakmeniai, XVI Pasaulinės italų kalbos savaitės proga. Rengė Italijos Respublikos ambasada ir Italų kultūros institutas, globojo Italijos Respublikos Prezidentas Sergio Mattarella paroda Vidaus reikalai / Sprawy wewnętrze. Dalyvavo Bettina Bereś, Olgierd Chmielewski, Ignacy Czwartos, Jacek Dłużewski, Wojciech Głogowski, Jerzy Grochocki, Miho Iwata, Bartłomiej Jarmoliński, Koji Kamoji, Krzysztof Klimek, Lech Kolasiński, Marek Kuś, Piotr Lutyński, Dariusz Mlącki, Maria Pyrlik, Sławomir Toman. Kuratoriai Krzysztof Klimek, Robert Wolak, rengė galerija Atvira dirbtuvė / Otwarta Pracownia (Krokuva, Lenkija) Aleksandro Vozbino tapybos paroda Urbi et Orbi paroda Nežinoma dailė. Lietuvos dailininkų sąjungos dailės kolekcijos bruožai. Kuratorė Nijolė Nevčesauskienė Patrick Murphy (JAV/Lietuva) fotografijų paroda Prabėgomis / Passing By / Мимоходом II Lenkijos grafinių ženklų paroda ( / ) jubiliejinė LDS Vilniaus akvarelininkų sekcijos 20-mečio paroda Laiškai ateičiai. Dalyvavo Egils Skuja, Česlovas Polonskis, Alvydas Stauskas, Eugenija Pilypaitienė, Jaunius Ranonis, Mirnabalis, Juozas Gecevičius, Ariadna Čiurlionytė, Gražina Marija Baskienė, Nijolė Jurgelionienė, Eglė Lipeikaitė, Irina Panaskova, Irena Breivienė, Eglė Lėckaitė-Kuprėnienė, Vilija Mačiulytė, Kazys Kęstutis Šiaulytis, Kotryna Šešelgytė. Kuratorė Eugenija Pilypaitienė Nino Chakvetadze ir Buba Arabuli (Gruzija) tapybos paroda Greit pavasaris. Rengė Gruzijos ambasada Lietuvos Respublikoje Juozo Pranckevičiaus ir Jerzy Martynów (Lenkija) tapybos paroda Spalva ir šviesa Lizosominėmis kaupimo ligomis sergančių žmonių tapybos, piešinių ir fotografijos atspaudų paroda Vilties išraiška. Dalyvavo Rumunijos, Jungtinės Karalystės, Australijos, JAV, Taivano, Belgijos, Venesuelos, Lenkijos, Peru, Kolumbijos, Kinijos, Izraelio, Nyderlandų atstovai Vilniaus Minties vaikų globos namų kultūrinės edukacijos projektas ir paroda Menas užaugti Romualdo Lankausko tapybos paroda Refleksijos tarptautinė paroda Romantizmas be pabaigos. Dalyvavo Mindaugas Navakas, Alonas Štelmanas, Henrikas Čerapas, Edgaras Andriūnas (Lietuva), Guðrún Benónýsdóttir (Izraelis), Torild Rødland (Norvegia), Krzysztof Klimek, Zbigniew Warpechowski, Piotr Lutyński (Lenkija) tęstinė tarptautinė paroda Tapybos dialogas. Dalyvavo Vitalij Mironov, Igor Orlov, Nikolai Burtov, Nikolai Želtuško (Rusija), Aleksandr Demidov, Julija Macuro, Ekaterina Sumarova, Darja Sumarova-Kopač (Baltarusija), Viktoras Binkis, Jurij Grigorovič, Tatjana Mazajeva, Česlovas Polonskis, Vladimir Poliščiuk, Juozas Pranckevičius, Vladimir Pustovoj, Anatolij Stiško, Algimantas Šiugžda, Elena Zavadskienė, Jūratė Kalvaitienė (Lietuva). Rengė kultūros ir verslo centras Maskvos namai Vilniuje. Kuratorė Agnė Kulbytė Valdo Antano Gurskio tapybos paroda Mano laikas Irinos Amosovos Novikovos tapybos paroda Vaizdiniai Arvydo Baltrūno tapybos paroda Sidabriniai Solomono Teitelbaumo tapybos paroda Dvasinės atramos beieškant tarptautinis parodų mainų projektas Zalcburgas Vilnius: Dialogas. Dalyvavo Linas Blažiūnas, Augustas Bidlauskas, Andrius Erminas, Audrius Gražys, Algis Griškevičius, Agnė Kulbytė, Linas Liandzbergis, Mindaugas Skudutis, Arūnė Tornau, Artūras Valiauga, Birutė Zokaitytė, Ugnė Žilytė (Vilnius); Jutta Brunsteiner, Monika Hartl, Brigitte Hauck-Delmondo, Gabrielle Helmke-Becker, Gerlinde Hochmair, Roland Oberholzner, Christiane Pott-Schlager, Karin Puchinger, Peter Rieder, Maite Schmidt, Karin Schoeber, Ulrike Wurzer (Zalcburgas). Kuratoriai dr. Karin Puchinger, Monika Hartl, Linas Liandzbergis, Dovilė Tomkutė-Veleckienė LRT kanalo Kultūra laidos,,linija. Spalva. Forma projektas-paroda Tyla. Garsas. Tyla. Dalyvavo Algimantas Černiauskas, Rūta Eidukaitytė, Indrė Ercmonaitė, Meda Norbutaitė, Nijolė Šaltenytė, Vytautas Tomaševičius, Marta Vosyliūtė.

147 kronika Dalios Kasčiūnaitės tapybos, piešinių ir fotografijų paroda Su savimi Almyros Weigel (Lietuva/Vokietija) ir Ute Wennrich (Vokietija) popieriaus meno paroda Šviesa ir šešėliai Vilniaus vaikų ir jaunimo klubo Šatrija vaikų darbų paroda Nupiešk man avį Ia Khizanishvili ir Sofi Etsadashvili (Gruzija) gardelinio emalio paroda Gruzijos spalvos, skirta Gruzijos nepriklausomybės dienai tarptautinės meno organizacijos Focus Europa / Menas be sienų paroda ARTexchange Frankonija Lietuva / Franconia Lithuania. Dalyvavo menininkai iš Ispanijos, Bosnijos-Hercegovinos, Kroatijos, Baltarusijos, Nyderlandų, Serbijos, Italijos, Lenkijos, Slovakijos, Čekijos ir Lietuvos. Projekto kuratoriai Focus- Europa prezidentas Lutz-Benno Kracke, tarybos narys Bernd Wagner Romualdo Radzevičiaus jubiliejinė tapybos paroda Metų dėlionė Gražinos Vitartaitės jubiliejinė tapybos paroda Piliakalnių metai Svetlanos Ovinovos tapybos paroda Rojaus vartai Jolantos Šalkauskaitės, Genovaitės Šalkauskaitės ir mokinių tapybos, pastelių ir piešinių paroda Dovanotas laikas Kęstučio Musteikio piešinių ir mažosios plastikos paroda Sustabdytos akimirkos paroda Kelias. Trys fragmentai iš Lietuvos geležinkelių muziejaus dailės parodų kolekcijos. Dalyvavo Dovydas Alčauskis, Irma Balakauskaitė, Nerijus Baublys, Rasa Brazauskaitė, Dovydas Čiuplys, Saulius Dastikas, Lida Dubauskienė, Nellija Dzalba (Latvija), Indrė Ehrhardt (Vokietija), Zita Filimonovienė, Eglė Gineitytė, Viltė Gridasova, Robertas Gritėnas, Jurgita Jasinskaitė, Aušra Jasiukevičiūtė, Gražina Jurgelevičiūtė, Mažena Kaminska, Aušra Kiudulaitė, Agnė Kulbytė, Augustas Lopas, Eglė Maskaliūnaitė-Butkuvienė, Sigita Maslauskaitė, Mantas Maziliauskas, Monika Maziliauskienė, Kristina Mažeikaitė, Simona Merijauskaitė, Artūras Mitinas, Rasa Noreikaitė-Miliūnienė, Ieva Paltanavičiūtė, Eglė Petrošiūtė, Jolita Skėrytė, Eglė Vertelkaitė, Marta Vosyliūtė. Kuratorė Rasa Noreikaitė-Miliūnienė Aleksandro Vozbino tapybos paroda Puslapiai iš knygos Sigito Staniūno tapybos paroda Paslapčių jūros sonetai. Pristatymo metu vyko tapymas gyvai ir muzikinės improvizacijos (kompozitorius Paulius Kilbauskas). LDS Šv. Jono gatvės galerija (Šv. Jono g. 11, Vilnius) Romualdo Inčirausko autorinė paroda Iš garažo: skulptūra, medaliai ir Gia Ram kūrybos paroda Drinking whiskey with Gods Tamaros Janovos skulptūrų paroda Tarp dangaus ir žemės LDS Vilniaus skulptūros sekcijos paroda, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti Skulptoriai valstybės šimtmečiui. Kuratoriai Aušra Jasiukevičiūtė, Daumantas Kučas Vytenio Tolučio grafikos paroda Tarpinė stotelė II Arno Špakausko, Mato Šablauskio, Deivido Vytauto Gikio paroda. Tai pirmoji į šią grupę susibūrusių menininkų paroda Trinka muzikai. Kuratorius Arnas Špakauskas Vido Poškaus tapybos ir piešinių paroda Linija Rasos Staniūnienės tapybos paroda Tėviškės spalvos skulptūros simpoziumo Gurgutis 2017 ir kitaip paroda. Dalyvavo Donatas Norušis, Gediminas Endriekus, Dalius Drėgva, Aurelija Šimkutė, Martynas Gaubas, Kęstutis Dovydaitis. Projekto kuratorė Regina Šimulynienė šiuolaikinio meno mugė ArtVilnius. Autorinė Romualdo Inčirausko ekspozicija Civilizacijos tarptautinė instaliacijų, videomeno, fotografijų, piešinių, šviesos ir garso instaliacijų paroda À la Frontière / Senos ir naujos Europos sienos. Dalyvavo Krzysztof Czyzewski (Lenkija), Wiesław Szumiński & Kuba Kossak (Lenkija), Grzegorz Dąbrowski (Lenkija), Leon Tarasewicz (Lenkija), Laure Keyrouz & Angelo Ricciardi (Libanas ir Italija), Samir Mehanovic (Bosnija), Lada Nakonechna (Ukraina), Arturas Valiauga (Lietuva), Tomáš Rafa (Slovakija), Karolina Cicha (Lenkija), Predrag Maric (Kroatija), Giovanni Floreani (Italija). Kuratoriai Giuliana Carbi (Italija), Gabriella Cardazzo (Italija), Helmutas Šabasevičius (Lietuva) skulptūrų, objektų, instaliacijų, grafikos ir fotografijos paroda Šešėliai # 2. Dalyvavo Artūras Makštutis, Marius Skudžinskas, Laima Milkintė, Laura Valiukevičiūtė, Rimantas Milkintas, Artūras Rožkovas, Juozas Budzinauskas. Kuratoriai Marius Skudžinskas, Artūras Makštutis profesionaliosios keramikos darbų paroda Harmonija. Kuratorė Onutė Naruševičienė. Dalyvavo Virginija Juršienė ir kt X Baltijos medalių trienalė Baltijos vienybė. VGMC galerija Kairė dešinė (Latako g. 3, Vilnius) IX tarptautinė mažosios grafikos trienalė Vilnius Dalyvavo Lena Achtelik (Lenkija), Valentinas Ajauskas, Marija Andjelkovic (Serbija), Gražvyda Andrijauskaitė, Bagrat Arazyan (Slovėnija), Patrick Aubert (Prancūzija), Martin R. Baeyens (Belgija), Simona Bagdonaitė-Gubinienė, Alberto Balletti (Italija), Silvana Blasbalg (Argentina), Raluca Bobis (Rumunija), Signe Boe (Danija), Eduardo Casillas (Meksika), Haruko Cho (Japonija), Agata Ciesielska (Lenkija), Bianca Cork (Jungtinė Karalystė), Lukasz Cywicki (Lenkija), Adam Csech (Lenkija), Theo Damsteegt (Nyderlandai), Julian Davies (Jungtinė Karalystė), Roger Dewint (Belgija), Anthony Dimichele (JAV), Tatjana Diščenko, Olesya Dzhurayeva (Ukraina), Monika Falke (Vokietija), Sigitas Faraponis, Grzegorz Frydryk (Lenkija), Colin Gillespie (Jungtinė Karalystė), Danutė Gražienė, Martin Gredler (Austrija), Greta Grendaitė, Hayk Grigoryan (Ispanija), Marija Griniuk (Lietuva-Danija), Christina Henrysson (Švedija), Katri Ikavalko (Suomija), Joana Kairienė, Ann-Kristin Kallstrom (Švedija), Irina Kazeeva (Rusija), Tatjana Kazimierėnienė, Toshimi Kitano (Japonija), Isao Kobayashi (Japonija), Taichi Kodama (Japonija), Dimo Kolev Kolibarov (Bulgarija), Alja Košar (Slovėnija), Vaiva Kovieraitė-Trumpė, Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė, Hye Jeong Kwon (Pietų Korėja), Guy Langevin (Kanada), Svetlana Lunina (Suomija), Kinichi Maki (Japonija), Laura Manfredi (Italija), Robin Macfarlan (Jungtinė Karalystė), Marija Marcelionytė-Paliukė, Bernadette Marechal (Belgija), Silvana Martignoni (Italija), Monika Micevičiūtė, Reijo Moro (Suomija), David Moyer (JAV), Kaori Nagayoshi (Japonija), Kristina Norvilaitė, Zdzistaw Olejniczak (Lenkija), Miwako Oso (Japonija), Ovidiu Petca (Rumunija), Kathie Pettersson (Švedija), Nicolas Poignon (Vokietija), Karol Pomykala (Lenkija), Henry Pouillon (Belgija), Jurjen Ravenhorst (Nyderlandai), Jūratė Rekevičiūtė, Sheila Rocha (Meksika), Reti Saks (Estija), Linda Samuelsson (Švedija), Cristina Sandor (Meksika), Siraj Saxena (Indija), Aine Scannell (Jungtinė Karalystė), Aniello Scotto (Italija), Weronika Siupka (Lenkija), Arta Skuja (Latvija), Gill Smith (Jungtinė Karalystė), Masaaki Sugita (Japonija), Ingela Svensson (Švedija), Gerardas Šlektavičius, Hiro-omi Takeuchi (Japonija), Catherine Tam (Kanada), Aleksandar Todorov (Prancūzija), Mirjana Tomasevic (Serbija), Marija Tomaz (Kroatija), Yoko Umeda (Japonija), Kelli Valk (Estija), Vaida Varnagienė (Lietuva-Airija), Benjamin Vasserman (Estija), Irina Vdovenko, Eglė Vertelkaitė, Mia Vucic (Kroatija), Cleo Wilkinson (Australija), Toshio Yoshizumi (Japonija), Rasa Žmuidienė Eglės Kuckaitės ir Evaldo Mikalauskio grafikos paroda Judu. Už pievos kalnai. Už kalnų pieva Talino grafikos trienalių laureatų darbų paroda Nugalėtojai paroda Grafika / Piešiniai iš Povilo Ričardo Vaitiekūno kolekcijos Dalios Juodakytės darbų paroda Hedonisto užrašai. Kūrėjas prieš Sukurtąjį Ramintos Šumskytės-Sum kūrybos paroda Ex Voto grafikos ir piešinių paroda iš Povilo Ričardo Vaitiekūno kolekcijos Lidos Dubauskienės kūrybos paroda Tatjanos Diščenko kūrybos paroda Istorijos (ekspozicijų salė + ) Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės kūrybos paroda Apie viską ir apie nieką Joanos Kairienės grafikos paroda Akys Augusto Bidlausko kūrybos paroda Žmogus Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės kūrybos paroda Prie Babilonijos upių. Pabėgėliai ir tremtiniai Arvydo Šaltenio piešinių paroda Paišau kaip gyvenu. LDS Pamėnkalnio galerija (Pamėnkalnio g. 1/13, Vilnius) Nezaket Ekici (Vokietija) videoinstaliacija Dantis už dantį nužudytoms Turkijos moterims atminti Henriko Čerapo kūrybos paroda Didžioji tapybos legenda. Dirvonai Elenos Balsiukaitės kūrybos paroda Dedikacija Anai F Manto Maziliausko kūrybos paroda Svečių kambarys, arba Nemirtingumas Ramūno Grikevičiaus tapybos paroda Susitikimas indėnų žemėse Godos Lukaitės paroda Mano vidinis miestas Rodion Petroff tapybos paroda Abejonės ir ginčai Audriaus Janušonio kūrybos paroda Kelionė aplink savo kambarį Jurgio Tarabildos pirmoji personalinė paroda Don t Ask Why Kunigundos Dineikaitės tapybos paroda Nostalgia for picture Algimanto Patamsio keramikos paroda Anapus švytėjimo socialinio meno paroda Mano istorija. Dalyvavo Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė, Antanas Dubra, Vidas Dusevičius, Robertas Gritėnas, Dovilė Gudačiauskaitė, Jurgita Juodytė, Andrius Kviliūnas, Sigita Maslauskaitė, Rimantas Milkintas, Visvaldas Morkevičius, Yana Ross, Jelena Škulienė, Ula Šimulynaitė, Audra Vau (Vaupšienė), Andrius Zakarauskas. Kuratoriai Andrius Zakarauskas, Vidas Dusevičius paroda Imaginarium: kitapus regimybės. Dalyvavo Julija Pociūtė, Povilas Ramanauskas, Gintarė Stašaitytė, Lukas Šiupšinskas, Dainius Trumpis, Neringa Vasiliauskaitė. Kuratorė Evelina Januškaitė-Krupavičė Andriaus Ermino paroda Žmogiškasis faktorius. Sodai Židrijos Janušaitės kūrybos paroda Apie ilgesį, prisilietimus ir atsivėrimą Rosandos Sorakaitės-Ramanauskienės paroda Privatus pokalbis. Dailininkų sąjungos galerija (Vokiečių g. 2, Vilnius) Algio Griškevičiaus tapybos ir objektų paroda Suspenduota realybė pirmoji tęstinio edukacinio projekto Žaidimų galerija paroda. Kęstutis Grigaliūnas.

148 146 kronika socialinio-meninio projekto Praliek kraujo tapybos ir objektų kūrinių paroda. Rengė Lietuvos dailininkų sąjunga ir Nacionalinis kraujo centras. Dalyvavo Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė ir kt Ritos Stankevičiūtės-Kazakevičienės fotografijų paroda Aqueous Indrės Ercmonaitės paroda Amen. Paveikslas irgi žmogus Konstantino Gaitanži, Jono Gasiūno, Eglės Karpavičiūtės, Jolantos Kyzikaitės, Eglės Ulčinaitės tapybos paroda Be teksto Audronės Petrašiūnaitės tapybos paroda Aš ir Frida Kahlo Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos suaugusiųjų skyriaus baigiamųjų darbų paroda skulptoriaus Juozo Lebednyko retrospektyvinė kūrinių paroda Laiko erdvė socialinio projekto Keramikos menas žmogaus gerovei paroda. Eksponuoti Adakavo ir Dūseikių socialinės globos namų gyventojų keramikos darbai. Kuratorius Gvidas Raudonius tapytojos Gražinos Vitartaitės kūrybos paroda Peizažo metamorfozės iš dailininkės jubiliejinių parodų ciklo Jūratės Mykolaitytės kūrybos paroda Tapyba šiuolaikinio meno paroda Krepšelis ir kiti demonai. Dalyvavo Rima Blažytė, Eglė Ganda Bogdanienė, Simonas Dūda, Greta Grendaitė, Robertas Gritėnas, Jurgita Jasinskaitė, Aušra Jasiukevičiūtė, Rasa Noreikaitė-Miliūnienė, Kristijonas Miliūnas, Tomas Vosylius, Marta Vosyliūtė. Kuratorės grupės Iš reikalo menininkės Jurgita Jasinskaitė, Rasa Noreikaitė-Miliūnienė, Marta Vosyliūtė keramikės Živilės Bardzilauskaitės kūrinių paroda Sielos paukštė dailininkės Mykolės (Ganusauskaitė) tapybos paroda Gamtovaizdis. Projektas Rytojaus horizontai, skirtas jaunųjų dailininkų kūrybos sklaidai LDS parodų salė (Vokiečių g. 4/2, Vilnius) Jono Maldžiūno kūrybos paroda Henriko Cipario kūrybos paroda Gyvenimo spalvos Slaptosios piešiančiųjų draugijos paroda Piešiniai ++. Dalyvavo Arturas Aliukas, Vidas Drėgva, Rima Gaižauskaitė, Violeta Gaidamavičiūtė-Kisielienė, Jonas Grunda, Agnė Juškaitė, Paulius Juška, Anicetas Jonutis, Rita Krupavičiūtė, Eglė Lėckaitė-Kuprėnienė, Rima Mačiulytė-Budvytienė, Česlovas Polonskis, Jaroslavas Rokickis, Liuda Stankevičienė, Vytautas Šatas, Kęstutis Kazimieras Šiaulytis, Laimutė Tamoševičienė, Asta Vasiliauskaitė, Skaistė Verdingytė, Aldona Bikelytė-Veršulienė, Ugnė Žilytė paroda Kalba Mariupolis. Dalyvavo Oksana Hnatyshyn, Serhii Barannik, Volodymir Kharakoz, Viktor Kofanov, Vasil Korenčuk, Aleksandr Bondarenko Alfonso Šuliausko miniatiūrų paroda grafikos kūrinių paroda Monotipija. Dalyvavo Irmina Dūdėnienė, Viktorija Daniliauskaitė, Kristina Daniūnaitė, Virginija Kalinauskaitė, Jolanta Sereikaitė, Daiva Gudelytė, Jolanta Čiaglienė, Karina Piečaitytė, Rima Gaižauskaitė, Rūta Mozūraitė. Kuratorė Daiva Gudelytė Aleksandr Guščenko tapybos paroda Aukso gyslos beieškant Valerijos Vijos Tarabildienės personalinė akvarelės kūrinių paroda Atmintis atkurtai Lietuvai LDS Auksinių ženkliukų laureatų Audriaus Gražio, Eglės Valiūtės, Jono Varno kūrinių paroda. LDS galerija Meno parkas (Rotušės a. 27, Kaunas) paroda Net Freedom Art Show. Dalyvavo Patricija Gilytė, Paulina Vassileva, Claudio Zirotti ir kt. Kuratorius Jorge Cortell-Albert Almos Veiverytės kūrybos paroda Širdys. Projektas Jaunieji. Žalia sąmonė Zinaidos Dargienės kūrybos paroda Laimos tinklas Sigitos Dackevičiūtės, Ramunės Staškevičiūtės ir Aistės Juškevičiūtės kūrybos paroda Bendra zona I Kauno skulptorių paroda Maketo dimensija. Dalyvavo Robertas Antinis, Mindaugas Jurėnas, Lukas Šiupšinskas, Simonas Šidlauskas, Algis Šlapikas, Sigita Dackevičiūtė, Artūras Burneika, Kęstutis Lanauskas, Alfonsas Vaura, Tautvilas Povilionis, Leonas Strioga Mildos Sadauskienės ir Lauros Slavinskaitės projekto Selfis menui paroda Dalios Truskaitės kūrybos paroda Nepasakyti Aušros Vaitkūnienės paroda Gamtos gurmano kabinetas XI Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos darbų paroda Pavasaris Kuratorius Juris Bergins. Dalyvavo Juris Bergins, Živilė Bardzilauskaitė, Algimantas Patamsis, Virginija Juršienė, Daiva Ložytė ir kt Benxamín Álvarez, Xesco Mercé ir Marc Vilallonga (Ispanija) darbų paroda Balandis Gretos Grendaitės ir Tomo Vosyliaus projekto Persirengimas trečioji paroda Namų patogumai projekto 10 x 12 kolekcija, skirta fondui Imago Mundi (Luciano Benetton kolekcija, Italija). Lietuvos kolekcijos autoriai: Monika Adomavičiūtė, Aušra Andziulytė, Aleksas Andriuškevičius, Audronė Andrulevičienė, Robertas Antinis, Žygimantas Augustinas, Eglė Babilaitė, Ieva Babilaitė, Romualdas Balinskas, Giedrė Bankauskaitė, Jurga Barilaitė, Ričardas Bartkevičius, Ieva Baublytė, Linas Blažiūnas, Eglė Ganda Bogdanienė, Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė, Rebeka Bruder, Ramūnas Čeponis, Aistė Gabrielė Černiūtė, Gintaras Česonis, Zinaida Dargienė, Laima Drazdauskaitė, Dalia Dūdaitė, Rūta Eidukaitytė, Indrė Ercmonaitė, Andrius Erminas, Monika Furmanavičiūtė, Raimundas Gailiūnas, Milda Gailiūtė, Konstantinas Gaitanži, Jolanta Galdikaitė, Jonas Gasiūnas, Eglė Gineitytė, Monika Žaltauskaitė-Grašienė, Audrius Gražys, Bronius Gražys, Greta Grendaitė, Kęstutis Grigaliūnas, Marija Griniuk, Gintaras Palemonas Janonis, Židrija Janušaitė, Ksenija Jaroševaitė, Guoda Jaruševičiūtė, Lina Jonikė, Oksana Judakova, Violeta Juodzevičienė, Jonas Juodzevičius, Ieva Juknytė, Aistė Juškevičiūtė, Eglė Karpavičiūtė, Gintaras Kamarauskas, Algis Kasparavičius, Aldona Keturakienė, Aistė Kisarauskaitė, Jūratė Kluonė, Lukas Kolmogorcevas, Miglė Kosinskaitė, Elvyra Katalina-Kriaučiūnaitė, Eglė Kuckaitė, Agnė Kulbytė, Arūnas Kulikauskas, Jolanta Kyzikaitė, Andrius Kviliūnas, Linas Liandzbergis, Petras Lincevičius, Akvilė Linkevičienė, Agnė Liškauskienė, Česlovas Lukenskas, Simona Lukoševičiūtė, Alvydas Lukys, Rolandas Marčius, Eimutis Markūnas, Arvydas Martinaitis, Rytis Martinionis, Donara Manukian, Sigita Maslauskaitė, Agilė Mažonaitė, Lina Mikalauskienė, Evaldas Mikalauskis, Donata Minderytė, Eugenijus Nalevaika, Ričardas Nemeikšis, Rasma Noreikytė, Vladas Oržekauskas, Laima Oržekauskienė, Saulius Paliukas, Rymantas Penkauskas, Vitalija Petraitytė, Vytautas Pletkus, Julija Pociūtė, Andrius Pukis, Diana Radavičiūtė, Auris Radzevičius, Darius Rakauskas, Povilas Ramanauskas, Aistė Ramūnaitė, Indraja Raudonikytė, Juratė Rekevičiūtė, Airida Rekštytė, Eglė Ridikaitė, Sonata Riepšaitė, Artūras Rimkevičius, Egidijus Rudinskas, Edmundas Saladžius, Mindaugas Skudutis, Danielius Sodeika, Rosanda Sorakaitė, Donatas Stankevičius, Vigintas Stankus, Ramunė Staškevičiūtė, Leonas Strioga, Laisvydė Šalčiūtė, Nijolė Šaltenytė, Arvydas Šaltenis, Algimantas Šlapikas, Paulius Šliaupa, Loreta Švaikauskienė, Vaida Tamoševičiūtė, Ramutė Toliušytė, Arūnė Tornau, Remigijus Treigys, Dalia Truskaitė, Eglė Ulčickaitė, Vladas Urbanavičius, Gintautas Vaičys, Justinas Vaitiekūnas, Aušra Vaitkūnienė, Artūras Valiauga, Saulius Valius, Eugenijus Varkulevičius, Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė, Eglė Velaniškytė, Valda Verikaitė, Eglė Vertelkaitė, Alma Veiverytė, Virginijus Viningas, Tomas Vosylius, Marta Vosyliūtė, Almyra Weigel, Andrius Zakarauskas, Giedrius Zaura, Arvydas Žalpys, Rasa Žmuidienė VDA Kauno fakulteto tapybos katedros bakalaurų ir magistrų darbų gynimai Povilo Ramanausko paroda Nature s Fool Artist s Cool Agnės Jonkutės ir Gintauto Trimako paroda Laukas Simonos Lukoševičiūtės kūrybos paroda Prisiminimai apie dabartį. Kelionė į save Judith Lesur (Prancūzija) ir Aurio Radzevičiaus kūrinių paroda Hibridai Irenos Piliutytės kūrybos paroda Vakar, šiandien ir visada XIV fotomeno festivalio Kaunas Photo dalyvių Matthew Moore (JAV), Päivi Koskinen (Suomija), Russ Flatt (Naujoji Zelandija), Jari Silomäki (Suomija), Pierfrancesco Celada (Italija) darbų paroda Stacie McCormick (Jungtinė Karalystė) kūrybos paroda Beieškant tapybos Baltijos stiklo meno trienalės Vitrum Balticum Pinklės! kuratorinė šiuolaikinio meno paroda Naujos istorijos. Dalyvavo Verena Schatz (Austrija), Fredrik Nielsen (Švedija), Palo Macho ir Jana Hojstričová (Slovakija), Patrik Illo (Sovakija), Silvano Rubino (Italija), Jens Gussek (Vokietija), Riika Haapasaari (Suomija), Saman Kalantari (Italija), Valmantas Gutauskas (Lietuva), Valda Verikaitė (Lietuva), Teresa Almeida (Portugalija), Petra Thorgren (Švedija), Marzena Krzeminska (Lenkija), Simone Fezer (Vokietija), Anais Dunn (Prancūzija). Kuratorė stiklo muziejaus Glass factory Švedijoje direktorė Maja Heuer, projekto vadovė Julija Pociūtė. LDS Klaipėdos galerija (Bažnyčių g. 4/Daržų g. 10, Klaipėda) Sofijos Kanaverskytės kūrybos paroda Kalėdinė dovana Gražinos Eimanavičiūtės kūrybos paroda Minčių raštai Virginijos Urbonavičienės akvarelių paroda Monikos Jakimauskaitės kūrinių paroda Juoda / Balta. Fotografija tekstilėje emalio paroda IIIAIIIDX. Dalyvavo Tadas Deksnys, Rūta Jurkūnaitė-Bruožienė, Dalius Razauskas satyrinių, humoristinių piešinių ir karikatūrų paroda konkursas Humoristinis brizas. Neužšąlantis kultūros uostas Gintarės Marčiulynaitės tapybos paroda Kasdienybės portretai Vytauto Antano Jakščio jubiliejinė pastelių paroda Emocijos paroda Tête-à-tête. Dalyvavo Benas Alejūnas, Egidijus Godliauskas, Simona Bagdonaitė-Gubinienė, Renata Murauskaitė, Gitana Evseičikaitė-Saurazienė. Kuratorius Benas Alejūnas. Galerijos parodos kitose erdvėse AB Silberauto (Vilniaus pl. 8, Sudmantų km., Klaipėdos r.) Mariaus Mindaugo Danio ( ) tapybos paroda Pajūrio peizažas Dalios Skridailaitės tapybos darbų paroda Sargis Gogorian tapybos paroda Prie upės. Viešbutis Michaelson boutique Hotel (Žvejų g. 18A, Klaipėda) paroda Klaipėdos miesto ir jūrinis peizažas mene. Dalyvavo Simas Žaltauskas, Aurimas Eidukaitis, Algirdas Vadoklis, Dalia Skridailaitė, Rytis Martinionis, Juozas Vosylius, Petras Lukošius, Romas Klimavičius, kaunietis Šarūnas Šarkauskas, Arvydas Kašauskas, Viktoras Binkis, Mykolė Ganusauskaitė Jencienė.

149 kronika 147 Herkaus galerija (H. Manto g. 22, Klaipėda) tapytojų Editos Rakauskaitės, Lilijos Puipienės, skulptorės Raimos Drąsutytės ir parodos bendraautorių Marijos Puipaitės ir Algimanto Pauliukevičiaus paroda Laike Kristinos Ancutaitės ir Linos Dūdaitės kūrinių paroda Namai esi tu Giedros Purlytės tapybos paroda Madeinlithuane # Agnės Kišonaitės kūrinių paroda Portretai Indros Grušaitės tapybos paroda Renesanso pavasaris paroda Klaipėdos miesto ir jūrinis peizažas mene. Dalyvavo Simas Žaltauskas, Aurimas Eidukaitis, Algirdas Vadoklis, Dalia Skridailaitė, Rytis Martinionis, Juozas Vosylius, Petras Lukošius, Romas Klimavičius,vilniečiai Arvydas Kašauskas, Viktoras Binkis, Mykolė Ganusauskaitė Jencienė ir kaunietis Šarūnas Šarkauskas Gintaro Palemono Janonio tapybos paroda Rinkinys Arvydo Baltrūno tapybos paroda Netyrinėju. Tapau Romo Klimavičiaus kūrybos paroda Žmogus ir jo veidai respublikinis meninis projektas Autoportretai. Dalyvavo Augustinas Virgilijus Burba, Juozas Vosylius, Virginijus Viningas, Anatolij Klemencov, Aurimas Eidukaitis, Danutė Žalnieriūtė, Daiva Ložytė, Gintautas Jonkus, Bronius Gražys, Danutė Gražienė, Jolanta Galdikaitė, Virginija Degenienė. LDS Galerija XX (Laisvės a. 7, Panevėžys) Eglės Gandos Bogdanienės paroda Meno propaganda Dainiaus Trumpio instaliacijų paroda Tapatumai Šventinė paroda Armino Stanulevičiaus kūrybos paroda Tragikomedija Vaidoto Janulio objektų paroda Vidinės atminties archyvas Artūro Šimonio kūrybos paroda Pusryčiai po jubiliejaus Savirijos Kaziūnaitės kūrinių paroda Savirijos tekstilė Arvydo Baltrūno tapybos paroda Sidabriniai paroda 2017-ųjų panevėžietiškas Salonas, skirta tradicinėms Panevėžio dienoms. Dalyvavo Vydmantas Mačiulis, Irena Milaševičiūtė-Paulavičienė, Girmantas Rudokas, Henrikas Mazūras, Jolanta Rudokienė, Povilas Šiaučiūnas, Mindaugas Breiva XV tarptautinio tapytojų plenero Panevėžys 2017, skirto Kaziui Naruševičiui atminti dalyvių kūrinių paroda. Dalyvavo Anna Karan (Čekija), Bronius Gražys, Ramūnas Grikevičius, Rūta Povilaitytė, Markus Akesson (Švedija), Stojan Milanov (Serbija), Dejan Milivojevič (Serbija), Alexander Bartashevich, Ilona Kosobuko (Baltarusija), Anna Atoyan (Ukraina). Kuratorius Tomas Rudokas Indrės Ercmonaitės tapybos paroda Raudonasis mėnulis Simonos Bagdonaitės-Gubinienės grafikos paroda Birutės Bikelytės komiksų paroda Pavalgyt Apsirengt Papiešt. Vilniaus rotušė (Didžioji g. 31, Vilnius) paroda Nerami kelionė. Eksponuoti Augustino Savicko, Anatolijaus Stiško ir kt. tapybos darbai paroda Different but Together. Dalyvavo menininkai iš Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Estijos, Ispanijos, Vengrijos, Nyderlandų, Austrijos, Čilės ir Argentinos vengrų dizaino paroda Shaping Hungary: Design in the 21st Century paroda Lietuvos spaudos fotografija festivalio Skamba skamba kankliai fotografijų paroda paroda Lietuvos piliakalnių šviesa jaunųjų dailininkų akimis Armėnijos žemėlapių paroda Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus akvarelininkų sekcijos paroda Virgilijaus Jankausko fotografijų paroda Laimos Kriukelienės tapybos darbų paroda paroda Lenkijos romų tradicijos, papročiai ir istorija Editos Suchockytės grafikos paroda Liutauro Griežės paroda Kolona Eugenijos Pilypaitienės akvarelių paroda Tomo Venclovos 80-mečiui skirta fotografijų paroda Romualdo Balinsko tapybos paroda Tie Lietuvos dailininkų sąjungos projekto Mano Lietuva. Grįžtu į Tėvynę, skirto A. J. Greimo 100-osioms metinėms, paroda. Dalyvavo Meda Norbutaitė, Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė, Vytautas Žirgulis, Arvydas Baltrūnas, Arvydas Bagdonas, Valdas Barakauskas ir Gintaras Kraujelis Ramūno Danisevičiaus fotografijų paroda Povilo Ramanausko paroda Lanksčioji tapyba Arvydo Pakalkos tapybos ir grafikos paroda. Galerija Meno niša (J. Basanavičiaus g. 1/13, Vilnius) Jolantos Kyzikaitės paroda Kauliukų tapyba Donatos Minderytės instaliacija Tinkamos aplinkybės fotografės Viktorijos Staponės paroda Portrait Of My Land dizainerės ir juvelyrės Anna Fanigina (Latvija) naujausių kūrinių paroda Laivų sąrašas Irmos Balakauskaitės kūrybos paroda Būsenos Pauliaus Šliaupos kūrybos paroda Objektyvaus matymo mitas Elenos Balsiukaitės-Brazdžiūnienės tapybos paroda Šančių misterijos Ákos Matzon (Vengrija) tapybos ir Rimanto Sakalausko skulptūrų paroda Kelias į Omegą atidaryta Mariaus Jonučio kūrinių paroda Myliu Konstantino Gaitanži tapybos paroda Terramorphis Tatjanos Semanės (Latvija) koliažų paroda Ant arkliuko Gusto Jagmino tapybos paroda Tvanas. Stań się! VII tarptautinė emalio meno bienalė. Dalyvavo Anna Mercedes Carvallo (Venesuela), Cecilia Gubitosa (Italija), Gabrielle Castonguay (Kanada), Hiroko Hayata (Japonija), Yaroslava Kellerman (Lenkija), Jean-Martial Moreau (Prancūzija), Kertu Vellerind (Estija), Nuria Lopez Ribalta (Ispanija), Sofia Etsadashvili (Gruzija), Noga Harel (Estija), Rasa Taluntytė, Vidas Babianskas, Kęstutis Stanapėdis, Jurgis Gurevičius, Marytė Dominaitė, Vita Pukštaitė-Bružė, Tadas Deksnys, Rūta Jurkūnaitė-Bruožienė, Ramunė Jundaitė-Misevičienė, Neringa Poškutė-Jukumienė, Greta Grendaitė, Tomas Vosylius, Edvinas Busarovas, Dovilė Žydelienė, Dalius Razauskas, Aistė Navasaitienė. Galerija Vartai (Vilniaus g. 39, Vilnius) Žilvino Kempino objektų ir instaliacijų paroda paroda Kūnas ir tamsa. Dalyvavo Valentinas Antanavičius, Alfonsas Budvytis, Donatas Jankauskas- Duonis, Geistė Kinčinaitytė, Mindaugas Lukošaitis, Rūtenė Merkliopaitė, Mindaugas Navakas, Ieva Rojūtė, Tomas Sinkevičius ir Viltė Bražiūnaitė, Algimantas Julijonas Stankevičius, Mikalojus Povilas Vilutis, Vytautas Viržbickas. Kuratorius Paulius Andriuškevičius Svajonės ir Pauliaus Stanikų kūrybos paroda paroda Vasaros ekspozicija. Dalyvavo Margarita Božkaitė, Antanas Dubra, Indrė Ercmonaitė, Linas Jusionis, Donata Minderytė, Robertas Narkus ir Milda Zabarauskaitė, Vytautas Viržbickas Tomo van Houtryve kūrybos paroda Žydro dangaus dienos Mindaugo Lukošaičio kūrybos paroda Vaizduotė. Kompozicija. Sapnas Vajiko Chachkhiani (Gruzija) paroda Pabaigos be pabaigos. Galerija Aidas (A. Jakšto g. 9, Vilnius) Vytauto Tomaševičiaus tapybos paroda Nuostabios kasdienybės atspindžiai Andriaus Makarevičiaus tapybos paroda Ramybė kvepia medumi Liutauro Griežės tapybos paroda Nature Morte Martyno Pekarsko tapybos paroda Tarp Vytauto Kauno tapybos paroda Pienių vynas Ovidijaus Talijūno kūrybos paroda Principium VDA Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedros trečio kurso studentų kūrinių paroda Kabinetas menininkų dueto 2 Easy Fashion (Paulius Miliauskas ir Marius Lelka) koliažų paroda Q&A. VDA ekspozicijų salės Titanikas (Maironio g. 3, Vilnius) Kęstučio Vasiliūno grafikos paroda Memento Mori tekstilininko Felikso Jakubausko paroda Tarp žemės ir dangaus Dainiaus Trumpio kūrybos paroda Nuojauta dizaino inovacijų paroda Akademija+, skirta Šiaurės ir Baltijos šalių regiono aukštųjų dizaino mokyklų tinklo CIRRUS narių susitikimui. Dalyvavo Rapolas Gražys, Ignas Survila, Julijonas Urbonas, Moses Kang, Julius Bučelis, Marija Puipaitė, Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, Benas Staškauskas, Saulius Juozas Jarašius, Andrius Žemaitis, Jonas Venckūnas, Denis Orlenok, Deividas Juozulynas, Rūta Mickienė, Kazimieras Inčirauskas Eglės Vertelkaitės kūrybos paroda Moiros Justino Vaitiekūno m. tapybos ir piešinių paroda Vakarų Vokietijos dailininkų sąjungos (WKB) paroda Akis į akį. Tapatybė kaip menas. Dalyvavo Claus van Bebber, Vera Drebusch, Florian Egermann, Zarah Hassanabadi-Horn, Thomas Klegin, Gertrud Neuhaus, Gaby Peters, Evamaria Schaller, Ulrike Schulze, Johanna Schwarz, Gunhild Söhn, Johanna Steindorf, Nisrek Varhonja, Denise Winter. Kuratoriai Vera Drebusch (Kelnas), Claudia Rinke (Bochumas), Sepp Hiekisch-Picard (Bochumas) LDS galerijos Meno parkas menininkų paroda Choras. Dalyvavo Aušra Andziulytė, Robertas Antinis, Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė, Aušra Vaitkūnienė, Milda Gailiūtė, Jonas Gasiūnas, Patricija Gilytė, Legal (Art) Lovers (Greta Grendaitė ir Tomas Vosylius), Marija Griniuk, Židrija Janušaitė, Jūratė Jarulytė, Agnė Jonkutė, Česlovas Lukenskas, Eimutis Markūnas, Julija Pociūtė, Povilas Ramanauskas, Rosanda Sorakaitė, Vaida Tamoševičiūtė, Eglė Ulčickaitė, Arūnas Vaitkūnas ( ), Alfonas Vilpišauskas ( ).

150 148 kronika paroda Gdanskas Vilniuje, Vilnius Gdanske. Dalyvavo Jarosław Bauc, Józef Czerniawski, Daniel Cybulski, Henryk Cześnik, Robert Florczak, Roman Gajewski, Krzysztof Gliszczyński, Aleksandra Jadczuk, Piotr Józefowicz, Andrzej Karmasz, Jacek Kornacki, Anna Królikiewicz, Sławomir Lipnicki, Przemysław Łopaciński, Teresa Miszkin, Marek Model, Mateusz Pęk, Jakub Pieleszek, Krysztof Polkowski, Anna Reinert, Arkadiusz Sylwestrowicz, Maria Szachnowska, Maciej Świeszewski, Maria Targońska, Anna Waligórska, Aleksander Widyński, Marek Wrzesiński, Iwona Zając, Marcin Zawicki, Jacek Zdybel, Agata Zielińska-Głowacka, Jan Buczkowski, Dominika Krechowicz, Janusz Osicki, Edyta Urwanowicz, Krzysztof Wróblewski. Kuratoriai Piotr Józefowicz, Sławomir Lipnicki Dovilės Bilkštienės vieno kūrinio paroda Princesė VI tarptautinė Algimanto Švėgždos piešinių konkurso paroda paroda Tapyba: B. Gražys, H. Natalevičius, R. Sližys, M. Skudutis. Kuratorius Viktoras Liutkus Jaunojo tapytojo prizo 2017 m. nominantų kūrinių paroda. VDA keramikos krosnių erdvė Krematoriumas (Maironio g. 6, Vilnius) Mykolo Juodelės fotografijų paroda Pakeleiviai Giedriaus Jonaičio paroda Autoportretas iš nugaros Eglės Prokopavičiūtės paroda Suvokimai VDA pagal Erasmus programą besimokančių studentų darbų paroda Adomo Storpirščio tapybos ir animacijos paroda Aistės Kisarauskaitės projektas Dark Room Roko Dovydėno instaliacijos Plėviakojis vs Lauhan II dalis Indrės Erminaitės paroda Krematoriumas. Tapyba Ugnės Žilytės naujausių, 2017 m. sukurtų, kūrinių paroda Pelenų diena. VDA galerija Akademija (Pilies g. 44/2, Vilnius) paroda In memoriam. Leopoldas Surgailis ( ) Lino Blažiūno kūrybos paroda Spygliakritis Beatričės Kelerienės keramikos paroda Iš Beatričės anagamos VDA Paminklotvarkos katedros skulptūros restauravimo specializacijos studentų darbų paroda Skulptūros restauratoriaus dirbtuvėje. Kuratoriai Indrė Užuotaitė, Nerijus Kavaliauskas Algirdo ir Remigijaus Gataveckų paroda Poveikis tarptautinės doktorantūros ArcInTexETN projektas VDA Vilniaus ir Kauno fakultetų Grafikos katedrų absolventų kūrinių paroda Jaunystė. Dalyvavo Ieva Auželytė, Žilvinas Bražukas, Ugnė Krasauskaitė, Austėja Masevičiūtė, Inga Navickaitė, Julija Račiūnaitė, Linas Spurga, Lauksminė Steponavičiūtė, Toma Šilinaitė, Viltė Žumbakytė. Kuratoriai Rolandas Rimkūnas, Rimvydas Kepežinskas Lino Giedrimo medžio drožinių ir pastelių paroda Šviesa tyloje paroda Naujasis estų kultūros plakatas. Kuratorius Marko Kekishev Deimos Katinaitės daktaro meno projekto Spalvos fenomeno samprata Bauhauzo mokyklos estetikoje ir meno praktikoje gynimas. Gynimą lydinti paroda Preliudai Čiurlioniui paroda Dizaino procesai:.... Dalyvavo Eglė Dimaitytė, Austėja Platukytė, Austėja Šeputė, Rokas Aleliūnas, Eglė Skačkauskaitė, Veronika Guželytė, Kristina Zakaraitė, Kristė Hincaitė, Kotryna Butautytė, Rūta Vileikytė Eglės Gandos Bogdanienės ir Jolantos Vazalinskienės eksperimentinės mados ir aksesuarų kolekcijos paroda Lengvai Giedriaus Jonaičio ir Birgitte Glavind (Danija) kūrinių paroda Išlaisvinti VDA Keramikos katedros studentų darbų paroda Pasisavintas. Dalyvavo Lukas Šilinskas, Aistė Kalvelytė, Rūta Palaimaitė, Milda Valantiejūtė, Brigita Rimkutė, Miglė Mačiulytė, Uršulė Baužaitė, Stefanija Paukštytė, Gintarė Miškinytė, Martynas Margevičius Žygimanto Augustino paroda IN.550. Iš projekto Žygimantas August(in)as ( ) ir jo aplinka Kipro Černiausko paroda Portretai nežiniai nugalėti Martino Gredlerio (Austrija) grafikos paroda Monomedial Rimvydo Mulevičiaus paroda Piešiniai, akvarelė, grafija, Jono Arčikausko paroda Keramika. Projektas Imtymus Onos Grigaitės keramikos paroda Paaukota?. Kuratorė Elona Lubytė Kultūros naktis galerijoje Akademija Sigitos Ūlos Gečaitės abstrakčios tapybos ( ) paroda Ashta VDA Monumentaliosios dailės katedros absolventų Martyno Pekarsko tapybos paroda Mėlynas kambarys ir Ievos Tarejevos tapybos paroda Sintetinis organiškumas Korko universiteto (Airija), Tartu meno koledžo (Estija) ir Vilniaus dailės akademijos studentų ir dėstytojų darbų paroda Skin. Nahk. Oda. Kuratoriai Pamela Hardesty, Aet Ollisaar, Eglė Ganda Bogdanienė Londono Vestminsterio universiteto fotografijos magistrantų darbų paroda New Stories. Dalyvavo Olga Bortkevich, Jorge Luis Dieguez, Pippa Healy, Letitia Kamayi, Reka Komoli, Jennifer Lei Wong, Katie Longley, Anthony Prévost, Blerim Racaj, Catherine Sanderson, Yu Huang. VDA tekstilės galerija-dirbtuvės Artifex (Gaono g. 1, Vilnius) Karolinos Kunčinaitės paroda Danguje ir ant žemės Danutės Jonkaitytės ir Eglės Gandos Bogdanienės paroda ŠMC kavinė Pažaidėt, mergaitės, ir gana Jelenos Škulienės paroda-tyrimas Simply complicated Eglės Ridikaitės paroda Atėjai, pamatei, išėjai: kultūringos grindys VDA magistrančių Loretos Kazlauskienės, Monikos Kučiauskaitės, Simonos Kačinskaitės, Agnės Mataitytės, Marijos Klimavičiūtės paroda Yayoi. Marina. Louise. Rene. Zuzana Lauros Pavilonytės-Ežerskienės paroda Tik(s) ėjimas Vyginto Orlovo paroda Dar prieš ištariant žodį, prasmė jau buvo pakitusi Aistės Kisarauskaitės paroda Semiramidės sodai Laisvydės Šalčiūtės kūrinių paroda (MELo) dramos. (MELo)ncholija. Meliuzina Renatos Heredios paroda Postprodukcija VDA Tekstilės katedros studentų paroda Kodas VDA Tekstilės meno ir dizaino programos studentės Marijos Garnak bakalauro studijų baigiamojo darbo Atsiver(č)iančios erdvės / unfolding spaces gynimas VDA Tekstilės meno ir dizaino programos studentės Dovilės Karvelytės magistro studijų baigiamojo darbo Cukraus laboratorija gynimas Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės paroda Prie Babilonijos upių. Pabėgėlių laiškai socialinio meno projektas Antiidealas Jacek J. Kolasiński (JAV) paroda Lapidariumas Rygos dizaino ir meno mokyklos paroda HEX pex TEX Marijos Griniuk paroda-instaliacija Nekūnas dekonstruotos realybės vaizdai. VDA galerija ARgenTum (Latako g. 2, Vilnius) autorinės juvelyrikos paroda Įprasminti kalbą. Dalyvavo Eimantas Ludavičius, Sigitas Virpilaitis, Saulius Vaitiekūnas, R. Mėnulio Katinas, Irena Žukauskytė, Aušra Mačiulaitienė, Eglė Bacevičiūtė, Neringa Poškutė, Darijus Gerlikas, Benas Staškauskas, Eglė Tamošiūnaitė, Justina Bukantaitė, Laima Kerienė, Remigija Vaitkutė, Ramunė Jundaitė-Misevičienė, Eglė Vengalytė de Meulenaer, Rūta Jurkūnaitė-Bruožienė, Rūta Ničajienė, ASOL, Vytautas Matulionis, Irina Matulionienė, Kristina Dulevičiūtė, Marytė Dominaitė-Gurevičienė, Ditė Dilginienė, Kornelija Gerikaitė, Saulius Grinius, Vaida Druskytė, Karina Kazlauskaitė, Tadas Deksnys, Dalius Razauskas, Jurgita Erminaitė-Šimkuvienė Neringos Poškutės ir Albino Jukumo metalo plastikos darbų paroda Distancija Marijos Puipaitės darbų paroda Embracing Touch paroda Esu, skirta Šv. Eligijaus, juvelyrų globėjo dienai. Dalyvavo R. Mėnulio Katinas, Jurgita Erminaitė-Šimkuvienė, Sigitas Rekašius, Kristina Dulevičiūtė, Ugnė Blažytė-Tamašauskienė, Aušra Mačiulaitienė, Marytė Dominaitė-Gurevičienė, Nauris Našlėnas, Laima Kerienė, Karolis Ro Černeckis, Irena Žukauskytė, Ramunė Jundaitė-Misevičienė, Eglė Tamošiūnaitė, Kotryna Vaitekūnaitė, Rūta Ničajienė skulptoriaus Arvydo Ališankos paroda Iš miško Birutės Stulgaitės metalo meno paroda Iš radinių Karolinos Semaškaitės (Semashke) paroda Lost & Found Domo Ignatavičiaus paroda Tarp Rasos Jundulaitės mažosios plastikos paroda Tur(t)ėjimas Sigito Rekašiaus autorinės juvelyrikos paroda Virsmų pavidalai VDA Telšių fakulteto metalo plastikos katedros dėstytojų ir studentų darbų paroda. Dalyvavo doc. Remigija Vaitkutė, doc. Marius Norkus, studentai Laima Čepauskaitė, Jurgis Paulauskas, Leta Balčiūnaitė, Beatričė Sindaravičiūtė, Karolis Kurklietis, Gabrielius Kuliešius, Darius Antonovas, Neringa Pučkoriūtė, Laima Čepauskaitė Eglės Gineitytės tapybos paroda Gimė kikiliukas Gvido Latako emalio miniatiūrų ir medalių paroda Salos Leono Striogos paroda Pažintas nepažintas Strioga Ievos Sadauskaitės pirmoji personalinė darbų paroda Atgal į širdį. VDA Telšių fakulteto galerija (Kęstučio g. 3, Telšiai) Romualdo Inčirausko autorinė paroda Kaip tai padaryta? kaligrafijos paroda Tarptautinis akademinis kaligrafų dialogas. Mokytojas ir mokiniai. Dalyvavo Albertas Gurskas, Leo Ray (Izraelis-Lietuva), Zita Inčirauskienė. Kuratorė Zita Inčirauskienė medinės Lietuvos architektūros pavyzdžių paroda juvelyrės Eglės Čėjauskaitės-Gintalės paroda Balsā i daiktā (Balsai ir daiktai).

151 kronika VDA Telšių fakulteto Metalo meno ir juvelyrikos studijos studentų kursinių darbų paroda Kintų dailės mokyklos mokinių darbų paroda Eglės Gandos Bogdanienės ir Jolantos Vazalinskienės paroda Lengvai VDA Telšių fakulteto Skulptūros studijos studentų kursiniai ir bakalauro baigiamieji darbai VDA Telšių fakulteto 2017 m. laidos bakalaurantų baigiamųjų darbų paroda Gvido Latako tapybos paroda Riterio sapnas paroda-konkursas Kryptis Šiaurė tarptautinės medalio kūrėjų stovyklos Herbai ir panegirikos, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti, paroda. Dalyvavo Ivana Slavikova Banska (Slovakija), Jan Szczypka (Lenkija), Sebastian Piotr Mikolajczak (Lenkija), Zane Skersienė (Latvija), Skaistė Žilienė, Neringa Markauskaitė, Antanas Olbutas, Gediminas Žuklys, Petras Repšys, Jurgis Paulauskas, Gvidas Latakas, Danius Drulys, Saulius Bertulis, Petras Gintalas, Romualdas Inčirauskas, Marius Norkus, Remigija Vaitkutė paroda Tête-à-tête. Dalyvavo Benas Alejūnas, Egidijus Godliauskas, Simona Bagdonaitė-Gubinienė, Renata Murauskaitė, Gitana Evseičikaitė-Saurazienė. Kuratorius Benas Alejūnas VDA Telšių fakulteto studentų kūrybinių darbų paroda Rimvydo Mulevičiaus ir Jono Arčikausko piešinių, akvarelės, grafikos ir keramikos paroda Intimus Romualdo Inčirausko kūrybos paroda Skulptūra. Tapyba. Tarytum juvelyrika Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerija (Šv. Jono g. 11, Vilnius) Virgilijaus Mikuckio kalviškosios kryždirbystės paroda Žemaitijos geležiniai ritmai Vėtrės Antanavičiūtės fotografijų paroda Lietaus vaikas, skirta Pasaulinei autizmo supratimo dienai Hacettepe (Turkija) universiteto Dailės fakulteto Grafinio dizaino katedros dėstytojų ir studentų skaitmeninės grafikos paroda Vizualus atminties paveldas prieš kultūros niokojimą, skirta Pasaulinės paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dienai Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės tapybos paroda Persijos atšvaitai paroda (ne)matomas miestas Hilal Can piešinių paroda All that s left. My hope chest of memories paroda Zamenhof esperanto kalbos kurėjas, skirta Liudvikui Zamenhofui fotografijų paroda Kadišas Lietuvos medinėms sinagogoms Arturo Valiaugos fotografijų paroda J. Bobrovskio Lietuva: abipus Nemuno, tarp Rytų ir Vakarų. Pylimo galerija (Pylimo g. 30, Vilnius Vlado Karatajaus ( ) tapybos paroda Gamtos spalvos Jono Butkevičiaus tapybos paroda Spalvų magija Grytės Pintukaitės ir Natalijos Yanekinos tapybos paroda Apie mus Jono Daniliausko tapybos paroda Dangaus ir vandens mėlynė Miroslavos Šeibokienės tapybos paroda Noli me tangere Rimo Bičiūno tapybos paroda Su meile, Rimas Aloyzo Stasiulevičiaus tapybos paroda Balta prisikėlimo šviesa Andriaus Seselsko grafikos paroda Talėja Jurgitos Vaidilaitės tapybos paroda Kitos rea lybės nuojauta dailės studijos Piešiu medituoju vadovės Ingos Dambrauskienės ir studijos lankytojų darbų paroda Lilijos Valatkienės vieno paveikslo paroda Struktūrinė formulė tapybos paroda ArtPylimas`17. Pristatyta Leonardo Tuleikio ( ), Aloyzo Stasiulevičiaus, Rimo Bičiūno, Jono Daniliausko, Galiaus Kličiaus kūryba Aistės Jurgilaitės tapybos paroda Čia ir dabar Ingos Mrazauskaitės tapybos paroda Gilus miegas Irenos Žilionienės tapybos paroda Jolitos Česonytės tapybos paroda Po balta vėliava tapybos paroda Matyti peizažai. Dalyvavo Algirdas Taurinskas, Gražina Vitartaitė, Antanas Beinaravičius, Algimantas Stanislovas Kliauga, Dalia Kasčiūnaitė, Raimondas Martinėnas, Mindaugas Skudutis, Sigita Maslauskaitė, Jonas Butkevičius, Jūratė Bagdonavičiūtė, Lionė Grigaliūnaitė, Bronius Gražys, Algis Jusionis, Jūratė Mykolaitytė, Dalia Kirkutienė, Gintaras Palemonas Janonis, Virginijus Tamošiūnas, Lilija Valatkienė, Ramūnas Dagys, Audrius Gražys, Solomonas Teitelbaumas Vlado Karatajaus ( ) tapybos paroda. Žydų kultūros ir informacijos centro galerija Šofar (Mėsinių g. 3, Vilnius) Linos Beržanskytės Trembo tapybos paroda Būsenos Monikos Grikštaitės stiklo ir vitražo darbų paroda Vilnius vis dar yra Lietuvos Jeruzalė Simono Gutausko tapybos paroda Seni parkai Svetlanos Ovinovos tapybos paroda Ramybė Svajūno Udrio gobelenų paroda Laimos Širvienės ir Denės (Danutės Diponienės) rankdarbių paroda Laiškas Mamai, skirta Motinos dienai Gretos Magalinskos tapybos paroda Atmerkta erdvė Alinos Prostak (Baltarusija) iliustracijų paroda Golemas pagal Gustavo Meyrinko romaną. LTMKS meno projektų erdvė Sodų 4 (Sodų g. 4, Vilnius) Tomo Martišauskio paroda Pievų spėlionės Linos Albrikienės ir Idos Divinzenz projektas Pasirodymas ir atsitraukimas Małgorzatos Żurados paroda Viską matančios akys Liudo Parulskio paroda Dainiaus Liškevičiaus paroda On passe a l orange Ninos Glockner ir Rūtos Butkutės paroda Back body / Left arm Albert Allgaier ir José Oliveira projektas Didysis atidarymas Donato Jankausko-Duonio personaline paroda Guotika Dovilės Aleksaitės, Sabrinos Labis (Šveicarija), Eri Qubo (Japonija) paroda Persvarstant peizažą. Jono Meko vizualiųjų menų centras (Malūnų g. 8, Vilnius) Ramūno Paniulaičio ( ) kūrybos retrospektyva Dariaus Vaičekausko projekto Dekonstrukcijos/Deconstructions paroda Nuo d. Jono Meko Lietuva ir Sovietų Sąjungos žlugimas, Jurgio Mačiūno Rusijos istorijos atasas Silwia Kuźnik ir Eliza Rodríques paroda Leaving treaces Jay Gard (Vokietija) paroda It s the Frame Not the Painting. Kuratorė Giedrė Malūkaitė. Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos galerija Vėjas (Vilniaus g. 39, Vilnius) paroda Kartelė iš ciklo Veikiantys, skirto Jūratės Stauskaitės Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos 25-mečiui Vilniaus kultūros centro Dailės studijos Paletė lankytojų darbų paroda paroda Angelai. Dalyvavo Eglė Ganda Bogdanienė, Jolanta Vazalinskienė, Jurga Barilaitė, Eglė Ridikaitė, Dalia Juodakytė, Paulius Lizdenis, Jelena Škulienė, Justina Gražytė, Eglė Lekevičiūtė, Ingra Miler, dienos centras Mes esame paroda 3xVilnius, skirta poeto Kazio Bradūno 100-mečiui. Eksponuoti Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos, J. Vienožinskio dailės mokyklos ir Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos darbai iš mokyklų fondų paroda Asmeninis laikas. Dalyvavo Jurgita Černeckienė, Rasa Kvietkienė, Violeta Bičkutė, Aurelija Markevičienė, Agnė Jasalinė, Irma Perveneckaitė, Stanislava Varasimavičienė, Greta Prakavičiūtė, Dalia Jankūnienė, Raimonda Merkienė, Edita Vieraitienė, Ramunė Sturienė, Laura Mikučionytė, Erika Grigienė, Gabija Kezytė, Audra Juškienė, Laura Survilaitė, Tatjana Žygina, Donata Montvydaitė,Vytautas Pikturna, Giedrė Vainorienė. Kuratorė Rūta Katiliūtė Viačeslavo Jevdokimovo (Karmalitos) tapybos paroda Buvo. Kuratorius ir prodiuseris Jonas Žiburkus projektas Meno portalas. Vaikų darbų paroda Ateitis. Ta, kuri ateina paauglių ir jaunimo grupių mokinių darbų poroda Auditorija Antano Šerono tapybos paroda Iš tylos atėję. Ciklas Pristatome jaunus profesionalaus meno kūrėjus. Kuratorė Lilija Valatkienė Dovydo Tylos paroda Neegzistuojančio žmogaus paroda. Kuratorė Dalia Juodakytė. Galerija Kunstkamera (Ligoninės g. 4, Vilnius) paroda Domus Aurea. 19 Pranciškaus Smuglevičiaus ( ) raižinių iš Nerono Aukso rūmų (Domus Aurea) paroda Pranas Gailius ( ). In memoriam Telesforo Valiaus ( ) grafikos paroda Klajūnas Leono Urbono ( ) paroda Kosminės svajos iš Terra Australis paroda Keliai ir kelionės. Esponuoti Sergejaus Gračiovo, Juozapo Kamarausko, Jalmaro Hansono, Prano Domšaičio, Sofijos Romerienės, Boleslovo Buikos, Vlado Karatajaus, Bari Egizo, Jono Rimšos kūriniai Adomo Galdiko paroda Spalvų vėjas. Savicko paveikslų galerija (J. Basanavičiaus g. 11 / Teatro g. 1, Vilnius) Natalijos Janekinos tapybos paroda Still life Jonavos dailininkų Vytauto Buto, Aidaro Merkevičiaus ir Vladimiro Nikonovo tapybos paroda Nuėjimai Aldonos Dobrovolskienės tapybos paroda Artima Tolima. Tolima artima Eimio Šeršniovo fotografijų paroda Tryliktas negatyvas.

152 150 kronika Viktoro Binkio tapybos paroda Fobijos Gintarės Uogintaitės ( ) tapybos paroda Annos Alicjos Trochim (Lenkija) tapybos paroda Gyvenimo mirgėjimas Ramunės Savickaitės-Meškėlienės ir Manto Meškėlos tapybos paroda Ramuma Savicko dailės mokyklos plenero Anykščiai 2017 tapybos darbų paroda Telesforo Kulakausko ( ) piešinių, grafikos ir iliustracijų paroda, skirta dailininko 110-osioms gimimo metinėms Aleksandro Ganelino (Izraelis) jubiliejinė tapybos paroda Audriaus Šumsko tapybos ir asambliažų paroda Tomo Budrio fotografijų paroda Vytauto Buto tapybos paroda. Galerija AV17 (Totorių g. 5, Vilnius) III tarptautinė šiuolaikinio metalo meno bienalė METALOfonas. Dalyvavo 63 autoriai iš 28 pasaulio šalių (Turkijos, Rumunijos, Lenkijos, Vokietijos, Graikijos, Belgijos, Japonijos, JAV, Švedijos, Danijos, Lietuvos, Olandijos, Taivano, Kolumbijos, Kanados, Estijos, Austrijos, Anglijos, Latvijos, Pakistano, Pietų Korėjos, Izraelio, Italijos, Brazilijos, Tailando, Suomijos, Ispanijos, Naujosios Zelandijos) Matthew Smith (Jungtinė Karalystė) paroda Uolos / vanduo / medžiai / debesys Eglės Lekevičiūtės interaktyvių instaliacijų paroda Paviršius Tauro Kensmino paroda Kitur Vitalio Čepkausko ir Povilo Čepkausko paroda Pokalbis Mato Janušonio ir Džiugo Šukio paroda Sutapimas Justės Venclovaitės paroda Prisitaikymai Annikos Kedelauk ir Rainerio Kaasik-Aaslav (Estija) juvelyrikos paroda Jungtis / Pilka hedonisto kasdienybė Rimanto Milkinto kūrybos paroda Daugmaž vidurdienis Andrio Eglītis ir Katrīnos Neiburga ( Latvija) paroda Pickled Long Cucumbers / Ilgi marinuoti agurkai. Galerija 555 (T. Ševčenkos g. 16, Vilnius) Slaptųjų piešiančiųjų draugijos aktų paroda. Dalyvavo Arturas Aliukas, Arvydas Kašauskas, Paulius Juška, Ugnė Žilytė, Vidas Drėgva, Kazys Kęstutis Šiaulytis, Rima Gaižauskaitė, Asta Vasiliauskaitė, Skaistė Verdingytė ir Liuda Stankevičienė lietuvių ir italų dailininkų tapybos paroda Antitesi. Dalyvavo Valdemaras Šemeška, Alina Daiker- Gulbinienė, Alessandro Rillo Viktoro Binkio apžvalginė m. tapybos ir fotografijų paroda Summarum sambūrio Trys dienos vienos dienos paroda Nr. 2. Dalyvavo Svajūnas Armonas, Jonas Daniliauskas, Audrius Gražys, Bronius Gražys, Linas Gelumbauskas, Arvydas Kašauskas, Vytautas Kaunas, Andrius Makarevičius, Rimvydas Pupelis, Aleksandras Vozbinas, Simina Žilėnaitė, Justina Mykolaitytė, Goga Sasnauskaitė. Nuo galerijos kolekcijos paroda. Autoriai: Aleksandras Vozbinas, Antanas Obcarskas, Augustinas Savickas, Dalia Kasčiūnaitė, Eugenijus Cukermanas, Genovaitė Skrabulienė, Giedrius Jonaitis, Grytė Pintukaitė, Jonas Jurcikas, Klemas Jankus, Kristina Kurilionok, Lilija Valatkienė, Paulius Juška, Rimas Zigmas Bičiūnas, Simonas Skrabulis, Valentinas Antanavičius, Viktoras Binkis, Violeta Mosčinskienė, Virginijus Viningas, Žygimantas Augustinas Pauliaus Juškos ir Ugnės Žilytės ekspozicija Savas ne savas kūnas šiuolaikinio meno mugėje ArtVilnius. Rooster Gallery (Gynėjų g. 14, Vilnius) Adomo Danusevičiaus kūrybos paroda Penis Mushroom Series tarptautinio meno konkurso YICCA finalininkų paroda. Tarp konkurso finalininkų Graikijos, Italijos, Vokietijos, Belgijos, Danijos, Lenkijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Izraelio, Nepalo, Taivano, Pietų Korėjos menininkų Lietuvos atstovas Tadas Černiauskas Adomo Danusevičiaus, Andriaus Zakarausko, Kristinos Ališauskaitės, Vitos Opolskytės, Auksės Miliukaitės, Eglės Karpavičiūtės kūrinių pristatymas tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje ArtVilnius Bratislava galerijos SODA gallery (Slovakija) menininkų paroda Kristinos Ališauskaitės paroda Įmanomos tikrovės/realities in the Making. Galerija namuose Trivium (Vilkpėdės 7-105, Vilnius) Alinos Melnikovos tapybos paroda Dare or Dear / Kempinė ir tėkmė. Kuratorė Monika Krikštopaitytė Dainiaus Liškevičiaus kūrybos paroda 1:. Parodos atidarymo metu vyko performansas Dėsnis Remigijaus Treigio tapybos paroda Aistei pakvietus Tomo Gečiausko paroda Vidutinio dydžio paveikslai Arūno Kulikausko tinklaraštinės fotografijos paroda Pradžia.lt Justo Žekonio fotografijų paroda Švarraštis Gintaro Zinkevičiaus filmų paroda. Galerija Aukso pjūvis (K. Donelaičio g. 62, Kaunas) odinių objektų paroda Muzikinės improvizacijos Irmanto Kazlausko keramikos paroda Kasdienybės pakylėjimai Adomo Galdiko piešinių paroda Kelionių bloknotas Valdo Pelegrimo medžio angelų paroda Paskutiniai vaikystės angelai Sigito Oranto-Sausio tapybos darbų paroda Metų laikai Gražinos Kuprevičienės kalėdinių žaisliukų paroda Žygimantų dvaras ir XIX a. pabaigos XX a. pradžios lietuvių tautinis kostiumas Jolantos Mašidlauskienės keramikos paroda Žiemos fajansas Dainos Vanagaitės-Belžakienės keramikos paroda Po spaudimu (Under Pressure) Jono Maldžiūno kūrybos paroda Akmenuotas krantas Aldonos Gustas kūrybos piešinių ir pastelių paroda, skirta autorės 85-mečiui keramikės Giedrės Baltakytės keramikos paroda Regėjimai stiklo menininkės Eglės Žuramskienės papuošalų paroda Purslai Irenos Jauniškienės velykinių kiaušinių paroda Baltas pavasaris kamerinė Reginos Lisauskienės porceliano dirbinių paroda Mažoji pavasario kolekcija tarptautinė teminė dailės disciplinų dėstytojų kūrybos paroda Kvadratas 10. Dvasia Spirit. Dalyvavo Irina Amosova-Novikova, Arvydas Baltrūnas, Nerijus Baublys, Inga Betuža-Bertuža, Ana Marija Blažienė, Danguolė Brogienė, Sigutė Bronickienė, Jūratė Bučmytė, Albertas Krajinskas, Valentinas Butanavičius, Janina Celiešienė, Jolanta Čiaglienė, Dalia Čistovaitė, Kristina Daniūnaitė, Zinaida Dargienė, Konstancija Dzimidavičienė, Inita Emane (Latvija), Jolanta Galdikaitė, Ričardas Garbačiauskas, Lolita Grabauskienė, Sigita Grabliauskaitė, Ineta Greiža (Latvija), Daiva Gudelytė, Gintarė Jarašienė, Živilė Jasutytė, Gintaras Jocius, Oksana Judakova, Aida Juškaitė, Albetas Krajinskas, Virginija Katkevičiūtė, Izabela Kovalevskaja, Vaida Kunigėlytė, Jurga Kurtinaitienė, Vilija Lesauskienė, Aija Liskupa (Latvija), Sanita Mickus (Latvija), Anda Munkevica (Latvija), Marija Rūta Narvydienė, Gintaras Pankevičius, Jonė Paulauskienė, Irina Peleckienė, Eglė Petraitytė-Talalienė, Marijus Petrauskas, Eva Pohlke, Inita Reimandova (Latvija), Virginija Laužadienė, Artūras Rimkevičius, Birutė Sarapienė, Sigita Saulėnienė, Līga Skariņa (Latvija), Ieva Skauronė, Katažina Sokolovska, Ivanda Spulle-Meiere, (Latvija), Audrė Šarauskienė, Rūta Šimelionytė, Raimondas Šimkevičius, Albinas Šiupinskas, Neringa Šiupinskienė, Daiva Šlajienė, Birutė Šležienė, Inga Šmitienė, Elma Šturmaitė, Saulė Urbanavičiūtė, Rūta Urbelienė, Alvydas Urbietis, Sandra Utane (Latvija), Gintautas Vaičys, Ingrida Vaitkienė, Arūnas Vaitkus, Diāna Vernera (Latvija), Rasa Žmuidienė, Gediminas Žuklys. Kuratorius Artūras Rimkevičius Manto Mikulevičiaus žalvario miniatiūrų paroda Iš toli sugrįžta saulė Deivio Slavinsko tapybos paroda Naujasis Art Deco: Kaunas Nijolės Šaltenytės grafikos paroda Sutrikdytas ritmas keramikės Rūtos Bartkevičiūtės kūrinių paroda Gyvybės (pilnas) medis Ugo Nespolo (Italija) darbų paroda Dinamiškas judėjimas į centrą. Kauno savivaldybės projektas Atrask Italiją Kaune Jūratės Petruškevičienės mini tekstilės paroda Iš vandens. Galerijos parodos kitose erdvėse: Gelgaudiškio dvaro rūmai (Parko g. 5, Gelgaudiškis, Šakių r.) Kaišiadorių dailininkų asociacijos narių tapybos paroda Įkvėpimo paliesti Andriaus Butvilo tapybos paroda Mano paukščiai ir kitos istorijos odinių objektų paroda Muzikinės improvizacijos Rasos Gedutienės keramikos paroda Lydima angelų Irmanto Kazlausko keramikos paroda Kelionė Gražinos Pašakarnienės fotografikos paroda Poezijos slėpiniai Audronės Dambrauskienės keramikos paroda Akmens veidai Jono Jukonio tapybos paroda Alberto Švenčionio fotografijų paroda Lietuvos piliakalniai, skirta Lietuvos valstybės dienai Sigito Oranto-Sausio tapybos darbų paroda Metų laikai. Nacionalinis Kauno dramos teatras (Laisvės al. 71, Kaunas) Stasio Jusionio tapybos darbų paroda Massimo Ghiotti (Italija) darbų paroda Kitapus regimybės Sigito Oranto-Sausio tapybos darbų paroda Metų laikai Massimo Ghiotti (Italija) darbų paroda. Kauno savivaldybės projektas Atrask Italiją Kaune. Kauno Žalgirio arena (Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas) Gaivos Paprastosios tapybos darbų paroda Dienoraščių pasakos.

153 kronika Andriaus Butvilo pastelių paroda Mano paukščiai ir kitos istorijos Lidijos Kuklienės tapybos paroda Vėl norisi gyventi Iridijaus Švelnio interaktyvi fotografijų paroda Lietuvos senamiesčiai. Kauno valstybinė filharmonija (E. Ožeškienės g. 12, Kaunas) Gaivos Paprastosios tapybos darbų paroda Dienoraščių pasakos. Kidulių dvaro laisvalaikio salė (Nemuno g. 66, Kiduliai) Nuo Gražinos Pašakarnienės fotografikos paroda Poezijos slėpiniai. Galerija Meno forma (Savanorių pr. 166, Kaunas) Trond Einar Solberg Indsetviken (Norvegija) akvarelių paroda Virtuvė su vaizdu. 6-osios tarptautinės akvarelės bienalės Baltijos tiltai renginys projekto Kurk! Istoriją? Dabar idėjų ir eskizų pristatymas. Projekto kuratorė Donara Manuk projekto Kauno tarpukario modernizmo atspindžiai gyvuosiuose paveikslėliuose paroda Modernizmas visame kame. Dalyvavo Antanas Andziulis, Jolanta Galdikaitė, Mindaugas Gelūnas, Violeta Juodzevičienė, Gintaras Kušlys, Rymantas Penkauskas, Aistė Ramūnaitė, Vigintas Stankus, Gintautas Velykis, Rūta Velykytė, Kauno dailės gimnazijos ir Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos moksleiviai (vad. J. Galdikaitė, V. Juodzevičienė). Kuratorius Gintaras Kušlys Kauno dailininkų akvarelės paroda Diptikas. Dalyvavo Irutė Zinaida Dargienė, Osvaldas Jablonskis, Rita Kišonienė, Vytautas Lagunavičius, Valerija Medelinskienė, Rimvydas Mulevičius, Eugenijus Nalevaika, Emilija Petraitytė Talalienė, Marijus Petrauskas, Vilius Ksaveras Slavinskas, Ramutė Toliušytė, Vidmantas Valentas, Valentinas Varnas, Bangutis Prapuolenis, Marija Rastenienė, Deivis Slavinskas jaunųjų fotomenininkų paroda Fotografijos mokyklos. Dalyvavo Brigita Bučinskaitė, Šarūnas Kvietkus, Karolis Navikas, Dovilis Paliukas, Petras Saulėnas, Marija Stanulytė, Paulina Šalaševičiūtė Irmos Leščinskaitės eksperimentinė paroda Tapyba. Šiuolaikinės technologijos paroda Belvedere. Dalyvavo Konstantinas Gaitanži, Jonas Gasiūnas, Jolanta Kyzikaitė, Gintaras Makarevičius, Eglė Ulčickaitė, Vita Opolskytė, Adelė Pukelytė, Donata Minderytė, Ričardas Nemeikšis, Milda Drazdauskaitė, Rymantas Penkauskas, Adomas Danusevičius, Eimutis Markūnas, Viktoras Paukštelis, Eglė Knyzė, Eglė Puodžiūnaitė antroji vizualiųjų menų ir poezijos diptikų paroda Mūzų sambūvis Pako Churado (Paco Jurado, Ispanija) tapybos paroda Abstraktūs peizažai. Kuratorė Ina Mindiuz paroda Eksperimento zona. Dalyvavo Aušra Andziulytė, Antanas Andziulis, Ausma Bankauskaitė, Alvydas Bulaka, Violeta Juodzevičienė, Gintaras Kušlys, Rymantas Penkauskas, Gintautas Velykis. Kuratorius Gintaras Kušlys paroda Tête-à-tête. Dalyvavo Benas Alejūnas, Egidijus Godliauskas, Simona Bagdonaitė-Gubinienė, Renata Murauskaitė, Gitana Evseičikaitė-Saurazienė. Kuratorius Benas Alejūnas. Galerijos parodos kitose erdvėse: Girstučio kultūros ir sporto centras ( Kovo 11-osios g. 26, Kaunas) Lietuvos akvarelininkų paroda Akvarelės tvarumas. Eduardas Urbanavičius ir grupė Aqua 12. Dalyvavo Voldemaras Barakauskas, Vytenis Bazaras, Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė, Juozapas Antanas Gelguda, Osvaldas Jablonskis, Benjaminas Jenčius, Ramunė Kmieliauskaitė, Vilija Mačiulytė, Eugenijus Nalevaika, Vilius Ksaveras Slavinskas, Vija Tarabildienė, Eduardas Urbanavičius ( ), Saulė Urbanavičiūtė (kuratorė), Vidmantas Zarėka osios tarptautinės akvarelės bienalės Baltijos tiltai atrankinė konkursinė paroda Viliaus Ksavero Slavinsko tapybos paroda akvarelės paroda Monologai. Dalyvavo Benjaminas Jenčius, Irena Breivienė, Osvaldas Jablonskis, Rita Kišonienė, Ramunė Kmieliauskaitė, Vytautas Lagunavičius, Virginija Ridikaitė-Laužadienė, Donara Manukian, Valerija Medelinskienė, Eugenijus Nalevaika, Mindaugas Pauliukas, Marijus Petrauskas, Marija Rastenienė, Girmantas Rudokas, Vilius Ksaveras Slavinskas, Daiva Šlajienė, Elma Šturmaitė, Saulė Urbanavičiūtė, Vidmantas Valentas, Valentinas Varnas, Nijolė Vilutienė, Violeta Židonytė. Projekto vadovas Eugenijus Nalevaika. Kauno valstybinė filharmonija (L. Sapiegos g. 5, Kaunas) Lietuvos akvarelės meistro Antano Visockio personalinė akvarelių paroda Akvarelinės variacijos. 6-osios tarptautinės akvarelės bienalės Baltijos tiltai renginys. Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas (A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas) Maria Schleiner (Vokietija) akvarelių paroda Rojus statomas. 6-osios tarptautinės akvarelės bienalės Baltijos tiltai renginys. Tekstilininkų ir dailininkų gildijos galerija Balta (M. Valančiaus g. 21, Kaunas) Ramunės Sadauskienės tapybos paroda Erotikos šėlsmas bangoje Jolantos Šmidtienės erdvinio siuvinėjimo darbų paroda Nimbas Laimos Jonynaitės-Giedraitienės tapybos paroda Pabudimas VDA Kauno fakulteto taikomosio tekstilės bakalaurų darbų gynimas Jolantos Rudokienės kūrybos paroda Lūžio taškas paroda Santykių taškai. Dalyvavo Finn Jansen (Danija), Vygandas Vėjas, Aistė Bugailiškytė, Antanas Šeronas Reginos Katkienės autorinių lėlių paroda Baltas gyvenimo medis Vilmos Marės autorinių darbų paroda Jono Kunicko tapybos paroda,,atvirumas. VDU menų galerija 101 (Muitinės g. 7, Kaunas) Prano Griušio tapybos paroda Kauno modernizmas. Brailis Leonido Alekseiko tapybos paroda After days. Walking fotografo Roberto Kanio paroda N E. LEZ Donaros Manukian tapybos darbų parodoje Ten-kur-nieko-nėra Donaros Manukian paroda Kūrybinė stagancija #2. Odė nebaigtam darbui Giedriaus Zauros tapybos paroda Lex Robert Rabiej, Agnieszka Zavadzka (Lenkija) kūrinių paroda All That Time jaunųjų grafikų paroda Fragmento (r)evoliucija. Kauno tarptautinės grafikos bienalės lydinti paroda kroatų dizainerio Boris Ljubičic paroda New Look Croatia Eglės Ruibytės paroda Tropiniai kūnai vol. 1. Galerija Post (Laisvės al. 51A, Kaunas) tarptautinė paroda Mind the object #3. Dalyvavo Vėjas Aliukas, Gediminas Mažintas, Džiugas Šukys, Yukari Nakamichi, Matas Janušonis, Greta Grendaitė / Tomas Vosylius (Legal (Art) Lovers), Danas Aleksa, Morfai, Dalius Drėgva, Rees Archibald tarptautinė socialinių inovacijų ir verslo vystymo programa ChangeMakers ON fotografijų paroda Pinhole/Camera obscura # paroda Pasaulis semiotiko akimis, Algirdo Juliaus Greimo ( ) 100-osioms gimimo metinėms Post projekto,,šiuolaikinio meno sklaida Post galerijoje taktilinė garso, šviesos instaliacija Always an I, Never a one (Visuomet aš, niekuomet vienas) festivalio Kaunas Photo fotografijų paroda Lenkijos vandenys Dano Aleksos paroda Išpisti langai. Parko galerija (M. Valančiaus g. 6, Kaunas) Tomos Kanytės ir Ievos Krikštaponytės pirmoji personalinė grafinio dizaino, fotografijos ir grafikos darbų paroda Pirmas Indros Grušaitės tapybos paroda Kryžkelė Domilės Ragauskaitės porceliano darbų paroda Tarp dviejų pusių Raimondos Tamo tapybos paroda Viskas prasideda nuo moters Marijaus Petrausko tapybos darbų paroda Laikas Jazz ui Ramani Vilmos Dianos Rodriguez Urbiztondo (JAV/Lietuva) tapybos paroda,,ornamentas ne nusikaltimas Irmanto Kazlausko keramikos paroda,,pilnatvės ratai Elenos Balsiukaitės tapybos darbų paroda Kazimiero Brazdžiūno tapybos paroda Defragmentacija Jurgitos Rancevienės paroda,,jūržolių šokis Eigirdo Scinsko tapybos paroda Ocean Series Kaunas. Panevėžio miesto dailės galerija (Respublikos g. 3, Panevėžys) Osvaldo Juškos tapybos paroda Sena istorija. Stacijos Vieros Olšauskienės jubiliejinė kūrybos paroda Veltinis į XXI amžiaus taikomąją dailę Raimondos Sereikaitės paroda Vakar sapnavau ateitį paroda Atgal ir į priekį. Latvijos šiuolaikinė akvarelė. Dalyvavo Andris Biezbārdis, Dainis Gudovskis, Helēna Heinrihsone, Irīda Lazdiņa, Irēna Lūse, Anita Meldere, Baiba Priedīte, Inese Siliņa, Jānis Spalviņš ir Ieva Spalviņa paroda Tradicijos ir dabarties ryšys: Panevėžio krašto tautodailė Romualdo Balinsko tapybos paroda Balos paroda Panevėžio dailės dienos Dalyvavo Dalius Dirsė, Ramūnas Grikevičius, Osvaldas Juška, Edvinas Klimas, Sigitas Laurinavičius, Ričardas Ničajus, Diana Rudokienė, Tomas Rudokas, Artūras Stančikas ir Ilona Žvinakienė, Vilija Balčiūnienė, Juozas Lebednykas, Egidijus Radvenskas, Virginijus Venclovas, Vytautas Tallat- Kelpša, Savirija Kaziūnaitė, Vieros Olšauskienė Arvydo Martinaičio tapybos paroda Raudonkepuraitė (is) ir Co Artūro Stančiko tapybos paroda Vieta Indros Marcinkevičienės, Sandros Serapinienės, Vilmos Baltuškienės dizaino objektų paroda Menų salonas paroda Žvelgiant į šiuolaikinį pasaulį: japonų fotografija nuo 1970-ųjų iki dabar. Dalyvavo Daido Moriyama, Shomei Tomatsu, Nobuyoshi Araki, Kazuo Kitai,

154 152 kronika George Hashiguchi, Mitsugu Ohnishi, Tokuko Ushioda, Hiromi Tsuchida, Hiroh Kikai, Masato Seto, Shuji Yamada, Eiji Ina, Hitoshi Tsukiji, Toshio Shibata, Norio Kobayashi, Toshimi Kamiya, Yutaka Takanashi, Kikuji Kawada, Ryuji Miyamoto, Takashi Homma, Miyuki Ichikawa, Risaku Suzuki Juozo Lebednyko retrospektyvinė kūrybos paroda Valentino Pečinino kūrybos paroda Stačiatikių tikėjimo portretas kroatų dizainerio Boris Ljubičic paroda New Look Croatia. Panevėžio miesto dailės galerijos Keramikos paviljonas menininkių dueto SkujaBraden (Latvija) porceliano paroda Kreivai išaugę Remigijaus Kriuko instaliacija Riedantys mėnesienoje paroda Lietuvių šiuolaikinės keramikos proveržis. Iš Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcijos. KKKC parodų rūmai (Didžioji Vandens g. 2) Leo Ray (Izraelis) tapybos paroda Begalinis paveikslas Tado Vosyliaus objektų paroda T.V. Vol. 2: paminklai Adaukto Marcinkevičiaus ( ) fotografijų paroda Optimistai ir skeptikai / metų fotografijos. Kuratorė Margarita Matulytė Gruzijos šiuolaikinio meno paroda Spying Future / Spėjant ateitį. Rengė Tbilisio šiuolaikinio meno centras Sergejaus Poteriajevo ir Sergejaus Rožino (Rusija) projektas Cuba de Lituania Gintauto Survilos kūrybos paroda Pro paroda Tradicijų ir pokyčių karta. Ekspozicijoje XX amžiaus 10 dešimtmečio Tapybos katedros studentų darbai iš VDA muziejaus fondų. Kuratorius Vidas Poškus Jūratės Stauskaitės kūrybos paroda Esu Vytauto Pletkaus fotografijų paroda Iš nepraėjusios preities Aurimo Anuso kūrinių paroda Lėta eiga: Mėmel Klaipėda jubiliejinė Edvardo Malinausko tapybos paroda Gyvenimo pėdos prie Baltijos Gintaro Zinkevičiaus ir Agnės Narušytės paroda Plakatai Andos Lāce (Latvija) kūrybos paroda Linija yra begalinė Karolio Vaivados šviesos meno paroda Šviesūs prisiminimai Linos Jaruševičiūtės ir Virginijaus Bako socialinė paroda Vietiniai simboliai Klaipėdos veidas?. Koordinatorė Inga Norkūnienė Audriaus Naujokaičio ( ) fotografijų paroda New York, New York Kinijos šiuolaikinio meno paroda Kas aš? 798 įspūdžiai, skirta Klaipėdai Lietuvos kultūros sostinei. Rengė Pekino galerijų asociacija, kuratorius asociacijos prezidentas Xin Dong Cheng Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos paroda Klaipėdos architektūra Arturo Valiaugos fotografijų paroda Vaizdų zona paroda Paradas, skirta galerijos Baroti 25-mečiui Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus narių fotografijų paroda Linkėjimai Klaipėdai Žanetos Jasaitytės-Bessonovos eksperimentinė paroda Tarpininkavimo santykiai: mano kūnas tavyje fotografijos projektas Kiti 8. Dalyvavo Evita Goze (Latvija), Christopher Nunn (Jungtinė Karalystė), Anastasia Soboleva (Rusija) Tado Vincaičio kūrybos paroda Nuo gatvės iki galerijos Irmos Leščinskaitės paroda Tapyba. Šiuolaikinės technologijos Žygimanto Augustino kūrybos paroda IN jubiliejinė Sauliaus Bertulio kūrybos paroda Sąsajos oji respublikinė paroda Mažoji plastika, skirta Skulptūrų parko 40-mečiui šiuolaikinio Japonijos ir Lietuvos medžio raižinio paroda Medžio raižinio efektas. Kuratoriai Kioto tarptautinės medžio raižinių asociacijos (KIWA) prezidentas, Kioto tarptautinės mokuhanga mokyklos įkūrėjas Richard Keith Steiner (Tosai), Regina Urbonienė, projekto vadovė Eglė Bertašienė. Baroti galerija (Aukštoji g. 1/2, Klaipėda) Laisvydės Šalčiūtės kūrybos paroda (Melo) dramos. Isterija Arvydo Karvelio kūrybos paroda Jono Buračo ( ) tapybos ir akvarelių paroda paroda iš ciklo XX a. Lietuvos klasikai Algio Skačkausko ( ) piešinių pa roda Vaidoto Janulio kūrybos paroda Dvinsko tvirtovės dienoraštis, skirta autoriaus 60-mečiui Rustamo Mirzojevo kūrybos paroda Almost Reality / Beveik realybė. Pristat4 Vilniuje veikianti ukrainiečių šiuolaikinio meno galerija Cechas (Tsekh) Ramūno Grikevičiaus tapybos paroda Susitikimas Indėnų žemėje Algio Kriščiūno paroda Dideli nematomi dalykai, skirta XXIII Klaipėdos Pilies džiazo festivaliui Audriaus Gražio ir Mindaugo Juodžio paroda Cool TAS paroda Paradas, skirta galerijos Baroti 25-mečiui Vilmanto Marcinkevičiaus tapybos paroda Naivūs lakštingalų liežuvėliai Augusto Bidlausko grafikos darbų paroda Laba diena, pone jubiliejinė Isroildžon Baroti paroda (Inte)Gracija. Galerija Si: said (Daržų g.18, Klaipėda) Agnės Jonkutės kūrybos paroda Daiktai Vytauto Kumžos paroda Trust it, use it, prove it. Projektas C pusė, pristatantis iš Klaipėdos kilusių jaunųjų menininkų, kuriančių ir studijuojančių užsienyje, kūrybą Juliaus Kuršio fotografijų paroda Tęsiniai vieno pirmųjų Lietuvoje konceptualisto Ramūno Paniulaičio ( ) kūrybos retrospektyva Virginijaus Viningo tapybos paroda Rolando Marčiaus tapybos paroda Žalioji zona Kauno fotografų grupės Plėšriųjų sekcija fotografijų ( ) paroda Beno Šarkos, Remigijaus Treigio, Sauliaus Jokužio, Pauliaus Sadausko, Edmundo Lukmino, Vlado Balsio paroda Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai. Šiaulių dailės galerija (Vilniaus g. 245, Šiauliai) Rosandos Sorakaitės tapybos paroda Persidengimai Povilo Ramanausko tapybinių instaliacijų paroda Šviesos Ugniaus Ratniko paroda Už haiku tik tyla oji Šiaulių menininkų paroda. Dalyvavo Benas Alejūnas, Simona Bagdonaitė-Gubinienė, Rimas Bagdonas, Gediminas Beržinis, Eglė Bičkienė, Kazys Bimba, Vilius Biskis, Rimantas T. Buivydas, Ramūnas Dagys, Gitana Evseičikaitė, Ričardas Garbačiauskas, Egidijus Godliauskas, Arvydas Gudas, Žaneta Jasaitytė, Gitana Kaltanienė, Ieva Kavaliauskaitė, Virginijus Kinčinaitis, Vaiva Kovieraitė-Trumpė, Bitė Kuic, Vilma Kundrotienė, Vitalija Kurtinaitienė, Vilma Laužikienė, Vitalija Lesauskienė, Virgis Malčius, Renata Murauskaitė, Nijolė Ošurkovienė, Alvidas Paškauskas, Dalius Puzinas, Bronius Rudys, Antanas Šeronas, Andrius Seselskas, Irena Šliuželienė, Vilius Šliuželis, Živilė Spūdytė (Žvėrūna), Regina Šulskytė, Virginijus Tamošiūnas, Dainius Trumpis, Arūnas Vasiliauskas, Aldona Visockienė, Antanas Visockis, Viktorija Visockytė, Vidmantas Zarėka, Vita Žabarauskaitė Medijų meno festivalis Enter 15 : Kristinos Inčiūraitės šiuolaikinio meno paroda Kompostas. DasVegas paroda Įvertinimas ir performansas Meno vertė: aukcionas. Instaliacija Apie vaizdo kūną (garsas James Wilkie, vaizdas Geistė Kinčinaitytė) Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda edukacinės programos vaikams ir jaunimui Menopolis kūrybinės vasaros dirbtuvės osios Kauno tarptautinės grafikos bienalės konkursinė paroda Fragmento evoliucija. Dalyvavo Jūra Bardauskaitė, Linas Blažiūnas, Dominika Borek (Lenkija), Inga Dargužytė, Jovana Djordjevic (Serbija), Justin Diggle (JAV), Stasys Eidrigevičius (Lietuva / Lenkija), Kęstutis Grigaliūnas, Mykola Honcharov (Ukraina), Žaneta Jasaitytė, Jelena Jovančov (Juodkalnija), Ann-Kristin Källström (Švedija), Vaiva Kovieraitė, Tarrvi Laamann (Estija), Hilda Lindström (Švedija), Al Paldrok (Estija), Dimitrije Pecic (Serbija), Ovidiu Petca (Ruminija), Andrew Rice (JAV), Jūratė Rekevičiūtė, Rolandas Rimkūnas, Bronius Rudys, Anna Sailamaa (Švedija), AbdelSalam Salem AbdelSalam (Egiptas), Diego Sann (Brazilija), Weronika Siupka (Lenkija), Kingkan Suntornchuen (Tailandas), Wiesław Szamocki (Lenkija), Wojciech Tylbor-Kubrakiewicz (JAV), Marco Trentin (Italija), Roberta Vasiliūnienė, Birutė Zokaitytė, Rasa Žmuidienė d. edukacinės programos vaikams ir jaunimui Menopolis antroji vasaros sesija Lietuviškas superherojus Li Bond (Liena Bondare, Latvija) paroda Season 1 > Episodes Lauros Guokės personalinė paroda Lietuvos kaime Eduardo Juchnevičiaus kūrybos paroda Aurio Radzevičiaus tapybos objektų paroda Tai ir kitos fantasmagorijos / taip pasufleravo Rimbaud. Šiaulių universiteto galerija (Vilniaus g. 141, Šiauliai) Nijolės Vilutienės grafikos ir piešinių paroda Mariaus Strolios kūrybos paroda jubiliejinė Sigito Prancuičio kūrybos paroda Tomo Vaičaičio skulptūros, instaliacijos ir objektų paroda Erosas Eugenijaus Barzdžiaus fotografijų paroda Pelkių derlius Davoro Rostuhor fotografijų paroda Kroatija iš paukščio skrydžio paroda Latviu litografija. Nerimas Jelenos Koženikovos grafikos paroda Gedimino Beržinio tapybos ir projekcijų paroda Efata Jan Ferenc (Lenkija) piešinių bei grafikos paroda Aistės Navasaitienės konceptualios juvelyrikos paroda De-Formacija Stasio Kavaliausko akvarelių darbų paroda tarptautinio grafikos plenero paroda Šiauliai. Saulės miestas visada geras oras. Dalyvavo Lasma

155 kronika 153 Pujate-Stūre, Kate Seržane (Latvija), Robert Rabiej, Agnieszka Zawadzka (Lenkija), Vaidotas Janulis, Petras Rakštikas, Vaiva Kovieraitė-Trumpė, Kornelijus Užuotas, Remigijus Venckus, Ugnė Žilytė Dalios Blauensteiner tapybos paroda Ateitis yra dabar Martinš Krūminš (Latvija) tapybos darbų pa roda Giedriaus Šiukščiaus kūrybos paroda Rolands Gross (Latvija) kūrybos paroda Romualdo Inčirausko metalo plastikos paroda Dalvio Udrio tapybos paroda. Galerija Laiptai (Žemaitės g. 83, Šiauliai) Rimanto Tomo Buivydo kūrybos paroda Veidai Sauliaus Saladūno fotografijų paroda Plokštumos Vitos Žabarauskaitės tapybos paroda Spalvų tėkmė Alvydo Šalkausko fotografijų paroda Naturamix Algirdo Vadoklio tapybos paroda Marijos Šileikaitės-Čičirkienės fotografijų paroda iš spalvotų dienų Tapybos paroda 25x25. Dalyvavo Valentinas Antanavičius, Ričardas Bartkevičius, Rimas Zigmas Bičiūnas, Jonas Daniliauskas, Algis Griškevičius, Gintaras Palemonas Janonis, Henrikas Natalevičius, Antanas Obcarskas, Vygantas Paukštė, Mindaugas Skudutis, Aleksandras Vozbinas ir kt Adomo Jacovskio tapybos paroda, skirta galerijos 25-mečiui Remigijaus Venckaus fotografijų paroda Trans Kaimas LT Henrikos Bartkutės autorinės tapybos paroda Saulės žaidimai Andriaus Makarevičiaus paroda Tapyba m kroatų dizainerio Boris Ljubičic paroda New Look Croatia Žibunto Mikšio grafikos ir Mindaugo Šnipo skulptūros paroda Dialogas su Žibuntu Mikšiu ( ). Grafika ir skulptūros festivalis-pleneras Šiaulių Monmartro Respublika festivalyje-plenere Šiaulių Monmartro Respublika sukurtų darbų paroda tapybos paroda Miesto spalvos, skirta Šiaulių miesto dienoms Živilės Jasutytės tapybos paroda Vilniaus istorijos Šiaulių dailės mokytojų tapybos paroda XII Arūno Vasiliausko kūrybos paroda Jausenos Janio Spalvinio (Latvija) kūrybos paroda oji kalėdinė miniatiūrų paroda Jau atvažiuoja Šv. Kalėda Rolanos Čečkauskaitės tapybos paroda. Molėtų dailės galerija (Inturkės g. 4, Molėtai) Molėtų ir Širvintų rajonų Dailės ir technologijų mokytojų kūrybinių darbų paroda Mokymosi spalvos paroda Nepriklausomybės šimtmetį pasitinkant Jono Danausko fotografijų paroda Akmenės geoparko kontūrai paroda Kambarys kaip galerija. Dalyvavo Jūratė Mitalienė, Arvydas Ališanka, Vaclovas Vilūnas, Rasa Leonavičiūtė, Arvydas Martinaitis, Rebeka Bruder, Eimutis Markūnas, Viktoras Paukštelis, Vidmantas Ilčiukas, Vidas Poškus, Rūta Eidukaitytė, Mindaugas Skudutis, Aistė Gabrielė Černiūtė, Arvydas Brazdžiūnas-Dusė, Raimondas Gailiūnas, Leo Ray, Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė. Kuratorė Aistė Gabrielė Černiūtė Vaidoto Grigo fotografijų paroda Saugok širdį. Galerija Ramybė (Vytauto g. 35, Palanga) Kotrynos Vaitekūnaitės-Jonušienės juvelyrikos darbų paroda KūnoKūnui Adelės Liepos Kaunaitės tapybos paroda Du poliai Jūratės Girdvainis paroda Apeliacija į nebūtį, arba Realybė kanda Annos Faniginos (Latvija) juvelyrikos paroda Laivai Adomo Galdiko ( ) piešinių paroda Kelionių bloknotas Monikos Furmanavičiūtės tapybos paroda Takita gintaro ir juvelyrikos parodos Amber Trip tarptautinio juvelyrikos meno konkurso ekspozicija Nature Morte Aleksandros Jacovskytės fotografijų ir teatro kostiumių eskizų paroda Aldonos Gustas kūrybos paroda Darijaus Gerliko juvelyrikos paroda Lietuviška Florencija Mariaus Jonučio medinių paveikslų paroda Myliu Beno Staškausko šiuolaikinės juvelyrikos paroda SEER Miglės Kosinskaitės tapybos paroda Nokturnal animals. Dusetų dailės galerija (Vytauto g. 54, Dusetos) Algirdo Gaižausko tapybos ir skulptūrų paroda Tango vasaros sode tradicinė tarptautinė paroda Žirgas fotografijoje Jolantos Abeles (Latvija) tapybos paroda Neparašyta žodžiais Valentino Juraičio fotografijų paroda Rytų Aukštaitijos kaimai / Prūsijos vaizdai / Gurbšilis Emilijos Gaspariūnaitės-Taločkienės tapybos ir akvarelių paroda Mano Lietuva dailininkų grupės Individualistai darbų paroda. Dalyvavo Valentinas Ajauskas, Voldemaras Barakauskas, Romanas Borisovas, Vilija Galdikaitė, Violeta Gaidamavičiūtė-Kisielienė, Juozapas Antanas Gelguta, Daliutė Ivanauskaitė, Aušra Jasiukevičiūtė, Mindaugas Junčys, Virginija Kalinauskaitė, Daumantas Kučas, Vladas Liatukas, Kęstutis Musteikis, Gediminas Pranskūnas, Kęstutis Petras Ramonas, Vidas Simanavičius, Alvydas Stauskas, Laima Tubelytė-Kriukelytė, Arūnas Vasiliauskas Dusetų krašto menininkų paroda Galerijai dvidešimt du. Dalyvavo Edmundas Broga, Danguolė Brogienė, Žydrūnas Dainys, Rūta Eidukaitytė, Algirdas Gaižauskas, Violeta Gasparaitis, Remigijus Kriukas, Brigita Pučekaitė, Romualdas Pučekas, Eugenijus Raugas, Šarūnas Sauka, Nomeda Saukienė, Ramunė Sladkevičiūtė-Dainienė, Alvydas Stauskas, Eglė Lipeikaitė, Indrė Stulgaitė-Kriukienė, Laima Tubelytė-Kriukelienė, Liliana Žutautienė, Regina Barzdaitė, Vytautas Dagelis, Dainius Dirgėla, Normantė Ribokaitė, Benjaminas Sakalauskas, Genadijus Kovaliovas, Sigitas Kondratas,Vilija Visockienė Nomedos Saukienės jubiliejinė tapybos paroda tęstinio projekto Vizualus menas Alytus 2017 pristatomojo turo po Lietuvą renginys Alytaus profesionalių dailininkų ir fotomenininkų retrospektyvinė paroda. Projekto vadovas, parodų kuratorius Evaldas Grinius projekto,,kitokia tekstilė konkursinė tekstilės paroda Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje. Dalyvavo Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Virginija Kirvelienė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė. Kuratorė Birutė Sarapienė. Birštono kurhauzo galerija (B. Sruogos g. 2, Birštonas) Mindaugo Pauliuko evangelizacinė paroda Marija Rožinio karalienė Nijolės Šaltenytės grafikos paroda Viskas yra arti Violetos Rudinskaitės-Juodzevičienės tapybos paroda Nuotaikos Ausmos Bankauskaitės tapybos paroda Akimirkos Jurgitos Rancevienės personalinė tapybos darbų paroda Paslapčių kambarys Jurgitos Juškaitės-Jakaitienės grafikos, tapybos ir iliustracijų paroda Lapė po lova. Parodos įvairiose ekspozicinėse erdvėse Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje Bronislavos Lapinskienės-Orlingytės jubiliejinė paroda Vilniuje, Lietuvos geležinkelių muziejuje, paroda Traukiniai eksponatai žmonės. LGM 50. Dalyvavo Nerijus Baublys, Mažena Kaminska, Rasa Brazauskaitė, Robertas Gritėnas, Jurgita Jasinskaitė, Kristina Mažeikaitė, Ieva Paltanavičiūtė, Simona Merijauskaitė, Aušra Jasiukevičiūtė, Gražina Jurgelevičiūtė, Rasa Noreikaitė-Miliūnienė, Zita Filimonovienė, Eglė Gineitytė, Agnė Kulbytė. Kuratorė Rasa Noreikaitė-Miliūnienė Gelgaudiškio dvare, Šakių r., Henrikos Bartkutės autorinės tapybos paroda Kaune, batų parduotvėje Lituanica, interaktyvi Audriaus Gražio paroda Cool TAS Kauno valstybinio dramos teatre Jovitos Glemžaitės-Matuzienės tapybos paroda Minties rate Kaune, galerijoje Kabinetas, Dainiaus Trumpio paroda Šviesa. Įtampa. Objektas Naujamiestyje (Panevėžio r.), Kultūros centro meno galerijoje, Daivos Ložytės keramikos paroda Jausenos Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekos galerijoje A Irenos Tallat-Kelpšienės personalinė piešinių ir vitražo paroda Laumės Palangos miesto savivaldybės viešosios biblio tekos galerijoje Mūza Tatjanos Simanaitienės akvarelių paroda Marių legendos Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus Vaikų bibliotekojeaušros Čapskytės iliustracijų paroda Du pieštukai Naujosios Vilnios bibliotekoje Andriaus Makarevičiaus paroda Tapyba Pnevėžys, galerijoje A, Audriaus Gražio paroda Atskaitos taškas Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje Jovitos Glemžaitės-Matuzienės tapybos paroda Telšių miesto K. Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje Romualdo Inčirausko paroda Medaliai Kauno paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje 2016 m. Žaliakalnio plenero Žalmartas 16 darbų paroda. Kuratorės garfikė Aistė Ramūnaitė ir Žaliakalnio bendrijos pirmininkė Regina Markevičienė. Dalyvavo Aistė Ramūnaitė, Jovita Galdikaitė-Matuzienė, Dainius Lanauskas, Gintautas Velykis, Raimundas Majauskas Ukmergės kultūros centre Andriaus Makarevičiaus tapybos paroda Matymo virpesiai link jos Žemaičių dailės muziejuje (Plungė) Romualdo Inčirausko autorinė paroda Romualdo Inčirausko skulptūra Kaune, Mykolo Archangelo įgulos bažnyčioje, Mindaugo Pauliuko evangelizacinė paroda Marija Rožinio karalienė Kaune, Pažaislio vienuolyno Monte Pacis svetingumo komplekse, Tado Deksnio autorinės juvelyrikos paroda Spalvų šokis.

156 154 kronika d. Kauno valstybinėje filharmonijojeakvarelisto Sergey Lysyj kūrinių paroda Vilniuje, viešbutyje Europa City, grupės Individualistai paroda. Dalyvavo Danas Andriulionis ir kt m. Vilniuje, Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčioje, ilgalaikė Jolantos Šalkauskaitės paroda Septyni Išganytojo žodžiai nuo kryžiaus Vilniuje, Domus galerijoje, Ričardo Zdanavičiaus tapybos paroda Dialogai Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriujeirenos Mikuličiūtės-Mikos tapybos ir Sigito Straigio skulptūrų paroda Abstrakcijos ryšiai Klaipėdoje, kavinėje Kavos architektai, Augustino Virgilijaus Burbos grafikos paroda Septynios kavos dienos Vilniuje, Muzikos galerijoje, Vytauto Poškos tapybos paroda Nutapyta svajonė Vilniuje, galerijoje Juozas Art, plenero Peržengiant sienas / Beyond Frontiers paroda. Dalyvavo Irma Balakauskaitė, Lena Chvičija, Aleksandras Vozbinas Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, parodos Aktualijos. Dalyvavo Jonas Aničas, Žygimantas Augustinas, Arvydas Brazdžiūnas-Dusė, Rebeka Bruder, Jonas Čepas, Aistė Gabrielė Černiūtė, Indrė Ercmonaitė, Raimondas Gailiūnas, Giedrius Jonaitis, Jūratė Kluonė, Eimutis Markūnas, Jūratė Miltalienė, Kristina Norvilaitė, Viktoras Paukštelis, Vidas Poškus, Mindaugas Skudutis, Vytautas Tamoševičius, Mykalojus Vilutis, Ugnė Žilytė. Parodos kuratorė Rebeka Bruder Vilniuje, galerijoje Saulius & Saulius atidaryta Editos Rakauskaitės paroda Vaizdai, muzika ir kadrai Kauno pilies muziejuje tapybos paroda Keturi viename. Dalyvavo Jovita Glemžaitė-Matuzienė, Irena Mikuličiūtė-Mika, Romanas Averincevas, Kristina Jatautaitė Kauno miesto muziejaus Kauno pilies skyriuje grupinė paroda Keturi viename. Dalyvavo Jovita Glemžaitė-Matuzienė, Irena Mikuličiūtė-Mika, Romanas Averincevas, Kristina Jatautaitė Kėdainiuose, UAB K-2 parodų salėje, Algimanto Patamsio paroda,,anapus švytėjimo Vilniuje, Lietuvos teisės institute, Aušros Čapskytės spalvotos grafikos paroda Konkliudentinė kelionė Vilniaus interjero ir gyvenimo aplinkos kūrimo centro Domus galerijoje Ričardo Zdanavičiaus tapybos paroda Dialogas Vilniuje, LR Vyriausybės rūmuose, Alfonso Čepausko paroda Istorinės interpretacijos Kaune, galerijoje Ars et mundus, atidaryta Andriaus Seselsko grafikos darbų paroda Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekos galerijoje A Irenos Tallat-Kelpšienės personalinė tapybos ir vitražo paroda Paukščiai Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo II rūmuose, atidaryta vitražo kūrinių paroda Legendos, skirta pagerbti Lietuvos vitražo mokytoją ir kūrėją Kazį Morkūną ( ). Eksponuoti K. Morkūno, Konstantino Šatūno, Eglės Valiūtės, Rasos Grybaitės, Broniaus Bružo, Jurgos Uzdilaitės, Izabelos Kovalevskajos, Sigitos Grabliauskaitės, Artūro Rimkevičiaus, Vilmos Slavisnksitės-Zujienės kūriniai Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriujeskirmantės Žemaitytės švytinti paroda Joldijos švyturys Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, tapybos simpoziumo Kaunas. Aš tave matau dalyvių darbų paroda. Dalyvavo Ausma Bankauskaitė (Kaunas), Romualdas Balinskas (Vilnius), Lilija Puipienė (Vilnius), Mantas Maziliauskas (Vilnius), Arvydas Martinaitis (Kaunas), Arvydas Kašauskas (Vilnius), Vitalija Petraitytė (Klaipėda), Juozas Pranckevičius (Vilnius). Kuratorė Ausma Bankauskaitė, simpoziumo globėjas Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos klebonas Evaldas Vitulskis, rėmė Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos parapija, Pranciškonų svečių namai Domus Pacis Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre, Eugenijaus Nalevaikos akvarelių paroda Be personažo Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose, Valės Vaitkuvienės tapybos paroda Tapybos ir piešinio galerija Vilniuje, viešbučio Karolina konferencijų cente (Sausio 13-osios g. 2), atidaryta 6-to tarptautinio tapybos plenero Vilniaus spalvos dalyvių darbų paroda. Rengė konferencijų centas ir viešbutis Karolina, Vidmantas Kudarauskas, kuratorės Rūta Eidukaitytė, Aistė Gabrielė Černiūtė, plenero įkvėpėja Dalė Gruodienė. Dalyvavo Arvydas Brazdžiūnas-Dusė (Kaunas), Lyudmyla Bohuslovska (Lvovas), Volodymyr Bohuslavsky (Lvovas), Aistė Gabrielė Černiūtė (Vilnius), Rūta Eidukaitytė (Vilnius), Agnija Germane (Ryga), Sergey Grinevich (Gardinas), Serhiy Hai (Lvovas), Andrius Makarevičius (Vilnius), Peeter Krossman (Tartu), Martinš Krūminš ( Liepoja), Janis Gunars Kalnmalis (Liepoja), Aljex Ksjondzau (Minskas), Anna Laicane (Ryga), Ieva Liepina (Ryga), Goda Lukaitė (Vilnius), Irena Mikuličiūtė-Mika (Kaunas), Danielius Rusys (Trakai), Birutė Savickienė (Trakai), Gintaras Tadauskas (Kaunas), Natalia Zastavna (Lvovas) Vilniuje, LR Seimo I rūmų Vitražo galerijoje, Emilijos Gaspariūnaitės-Taločkienės tapybos darbų paroda Mano Lietuva. Kuratorė Evelina Januškaitė-Krupavičė Gelgaudiškio dvare Irmanto Kazlausko keramikos paroda Kelionė Vilniuje, galerijoje Saulius & Saulius, Audriaus Gražio paroda Puantilistinis laikas Kaune, kūrybinių Industrijų centre darbų paroda Fontenblo / Sielų giria Vilniuje, Pilaitės Beepart dirbtuvėse, Andriaus Seselsko grafikos darbų paroda Vilniuje, Tolerancijos centre Tatjanos Kazimierėnienės grafikos paroda Amžinoji gamta Klaipėdos koncertų salėje paroda Ars Vitae iš Klaipėdos Jūrininkų ligoninės meno kolekcijos. Dalyvavo Augustinas Virgilijus Burba ir kt Vilniuje, Compensa koncertų salės meno galerijoje, atidaryta Arūnės Tornau tapybos paroda Užtvaros Vilniuje, Mokymų centre Žinių gausa, Emilijos Gaspariūnaitės-Taločkienės tapybos paroda Spalva. Poezija. Muzika Klaipėdoje, Ievos Simonaitytės bibliotekos galerijoje Galerija 13L, Agnės Matulionytės paroda Homines litterarum Kauno r., Kačerginės daugiafunkciniame centre, atidaryta Jolantos Galdikaitės grafikos paroda Persipynę matymai Vilniaus interjero ir gyvenimo aplinkos kūrimo centro Domus galerija Meno zonoje Ramunės Kmieliauskaitės ir Editos Suchockytės tapybos darbų paroda Žiemos laiškai pavasariui Kauno filharmonijoje Prano Griušio paroda Tapyba Joniškio baltojoje sinagogoje Andriaus Makarevičiaus tapybos paroda Jos Anykščiuose, Angelų muziejuje, Jono Daniliausko tapybos paroda Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo meno ir muzikos skyriuje Dariaus Rakausko piešinių paroda Kūnas ir Kultas Šaukėnų (Kelmės r.) kultūros ir amatų centre V. Pūtvio-Putvinskio ainių kūrybos paroda. Dalyvavo Julija Pūtvytė-Daniliauskienė, Viktorija Daniliauskaitė, Giedrė Gučaitė, Augis Gučas, Rimantas Okulič-Kazarinas, Stasys Pūtvis, Darija Daniliauskaitė Kauno paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje Prano Griušio paroda Tapyba. Šviesa ir kryžius Druskininkuose, sanatorijoje Eglė, Vidmanto Vėlyvio akvarelių paroda d. Vilniuje, Gaudrės šviestuvų galerijoje, Silvijos Drebickaitės jubiliejinė tapybos paroda Šviesa ir spalva Vilniuje, B. Grincevičiūtės memorialiniame bute-muziejuje), Monikos Maziliauskienės paroda Tapyba Gelgaudiškio dvaro rūmuose (Šakių r.) respublikinė paroda Tradicija ir dabartis. Baltų ženklai tekstilėje. Dalyvavo Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Irena Piliutytė, Danutė Ona Jonelienė, Danguolė Čachavičienė, Ona Staskevičienė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Virginija Kirvelienė, Liucija Kudžmienė, Rūta Narvydienė, Milda Dulkytė, Danutė Valentaitė. Kuratorė Birutė Sarapienė Vilniuje, LR Vyriausybės didžiojoje salėje, Agnės Juršytės tapybos paroda Emocijos Vilniuje, Gariūnų verslo parko pirmajame paviljone, Algimanto Stanislovo Kliaugos tapybos paroda Tarp Šiaurės ir Pietų Vilniuje, Muzikos galerijoje Valentino ir Gražinos Ajauskų tapybos paroda Ritmo tėkmėje Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje, atidaryta stiklo dailininko Remigijaus Kriuko kūrinių paroda Stiklo šokis. Parodos organizatoriai Panevėžio miesto dailės galerija ir meninio stiklo studija Glasremis Vilniuje, LR užsienio reikalų ministerijoje (J. Tumo-Vaižganto g. 2), Aušros Čapskytės ekslibrisų paroda Kryžiažodis Šakių rajono savivaldybėje Jono Daniliausko tapybos paroda Trakų Vokės dvaro sodyboje (Žalioji a. 2A, Vilnius) paroda Tête - a -Tête. Dalyvavo Benas Alejūnas (kuratorius), Karolina Alejūnienė, Simona Bagdonaitė- Gubinienė, Egidijus Godliauskas, Gitana Evseičikaitė, Renata Murauskaitė Kauno menininkų namų (V.Putvinskio g. 56) parodų salėje Irenos Mikuličiūtės dailės galerijos 25-mečiui skirta meno kūrinių paroda. Dalyvavo Robertas Antinis ir Sigitas Straigis, Aušra Andziulytė, Romanas Averincevas, Vytautas Dubauskas, Alonas Štelmanas, Raimundas Majauskas, Stasys Stakauskas, Mindaugas Pauliukas, Irena Mika Kauno valstybinėje filharmonijoje (L. Sapiegos g., 5) Gabrielės Šermukšnytės kūrybos paroda Haunted Trakų kultūros rūmuose (Vytauto g. 69) Kristinos Kurilionok kūrinių paroda Sugretinami vizualūs efektai Tauragės Švč. Trejybės katalikų parapijos bažnyčioje Mindaugo Pauliuko evangelizacinė paroda Marija Rožinio karalienė Vilniuje, LR užsienio reikalų ministerijoje Alberto Krajinsko ir Jūratės Bučmytės m. sukurtų piešinių, akvarelių ir tapybos paroda Tarp krantų Vilniuje, LR Vyriausybės rūmuose, Aušros Čapskytės paroda Madrigalas Alytaus miesto teatro galerijoje XIV Lietuvos dailės ugdytojų kūrybos darbų paroda. Dalyvavo Birutė Sarapienė, Sigita Bronickienė, Birutė Šležienė, Lolita Grabauskienė. Kuratorius Arūnas Vaitkus Rambyno regioninio parko informaciniam centre respublikinė paroda,,tradicija ir dabartis. Baltų ženklai tekstilėje. Dalyvavo Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Danguolė Čachavičienė, Ona Staskevičienė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Liucija Kudžmienė, Aušra Sedlevičiūtė, Danutė Valentaitė. Kuratorė Birutė Sarapienė Vilniuje, LR žemės ūkio ministerijoje, Alfonso Čepausko paroda Istorinės interpretacijos Kaune, Tautos namuose, grupės,,esame paroda,,žydėjimas, skirta Motinos dienai. Dalyvavo Liucija Banaitienė, Zinaida Dargienė, Danutė Ona Jonelienė, Birutė Sarapienė, Danguolė Čachavičienė, Elona Šustarevienė, Greta Jurgelevičienė, Irena Piliutytė, Rūta Narvydienė, Danutė Valentaitė. Kuratorė Birutė Sarapienė Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje tarptautinė konkursinė ekslibrisų paroda, skirta M. K. Oginskio 250-osioms metinėms. Dalyvavo Alfonsas Čepauskas ir kt.

157 kronika Anykščiuose, Pasaulio anykštėnų kultūros centre, Liutauro Griežės, Viktorijos Daniliauskaitės, Tomo Jurkėno kūrinių paroda Jurbarke, Vinco Grybo memorialiniame muziejuje, LDS Vilniaus skulptūros sekcijos paroda Skulptoriai valstybės šimtmečiui, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Dalyvavo Sigita Dackevičiūtė ir kt. Kuratoriai Aušra Jasiukevičiūtė, skulptorius Daumantas Kučas Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje Agnės Matulionytės paroda Homines litterarum Vilniuje, LR vidaus reikalų ministerijoje, Agnės Juršytės tapybos paroda Žvilgsnis Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Mindaugo Pauliuko evangelizacinė paroda Marija Rožinio karalienė Vilniuje, galerijoje RA, miniatiūrų paroda Diena naktis. Dalyvavo Artūras Aliukas, Paulius Arlauskas, Aušra Andziulytė, Jovita Aukštikalnytė, Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė, Jurgita Braziūnienė, Artūras Braziūnas, Rebeka Bruder, Eugenijus Antanas Cukermanas, Aistė Gabrielė Černiūtė, Aurimas Eidukaitis, Rūta Eidukaitytė, Ričardas Garbačiauskas, Martynas Gaubas, Linas Gelumbauskas, Audrius Gražys, Bronius Gražys, Danutė Gražienė, Gustas Jagminas, Gintaras Palemonas Janonis, Živilė Jasutytė, Natalija Janekina, Giedrius Jonaitis, Raimonda Jatkevičiūtė Kasparavičienė, Arvydas Kašauskas, Adelė Liepa Kaunaitė, Augis Kepežinskas, Vidmantas Kudarauskas, Agnė Kulbytė, Miglė Kosinskaitė, Jolanta Krivickaitė, Goda Lukaitė, Andrius Makarevičius, Eimutis Markūnas, Arvydas Martinaitis, Mantas Meškėla, Irena Mika, Jūratė Mitalienė, Jūratė Mykolaitytė, Meda Norbutaitė, Viktoras Paukštelis, Regina Pečiulytė, Nojus Petrauskas, Grytė Pintukaitė, Vidas Poškus, Lilija Puipienė, Leo Ray, Giedrė Riškutė, Danielius Rusys, Birutė Savickienė, Ramunė Savickaitė, Raimondas Savickas, Skaidra Savickas, Milda Simanavičiūtė, Simonas Skrabulis, Ieva Skauronė, Mindaugas Skudutis, Rimvidas Stankevičius, Adasa Skliutauskaitė, Arvydas Šaltenis, Jurga Šarapova, Gintaras Tadauskas, Vytautas Tomaševičius, Aušra Vaitkūnienė, Nijolė Vilutienė, Aleksandras Vozbinas, Lina Zavadskė, Ugnė Žilytė, Neringa Žukauskaitė. Kuratorės Aistė Černiūtė, Rūta Eidukaitytė Kauno paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje Gražinos Kuprevičienės odos ir tapybos darbų paroda Tauragės krašto muziejuje Alfonso Čepausko dovanotų kūrinių paroda Vilniuje, Lietuvos geležinkelių muziejaus Sąstato galerijoje atidaryta pirmoji galerijos paroda. Dalyvavo Dovydas Alčauskis, Rasa Brazauskaitė, Lida Dubauskienė, Zita Filimonovienė, Eglė Gineitytė, Viltė Gridasova, Robertas Gritėnas, Jurgita Jasinskaitė, Aušra Jasiukevičiūtė, Gražina Jurgelevičiūtė, Aušra Kiudulaitė, Agnė Kulbytė, Kristina Mažeikaitė, Simona Merijauskaitė, Artūras Mitinas, Rasa Noreikaitė-Miliūnienė, Ieva Paltanavičiūtė, Eglė Petrošiūtė, Eglė Vertelkaitė. Kuratorė Rasa Noreikaitė-Miliūnienė Klaipėdoje, kavinėje Kavos architektai, Augustino Virgilijaus Burbos grafikos paroda 100 violončelių atgarsiai Vilniuje, Lietuvos geležinkelių muziejaus Sąstato galerijos lauko ekspozicijoje, paroda Muziejų nakties 2017 restauracija +. Dalyvavo Dovydas Alčauskis, Rasa Brazauskaitė, Lida Dubauskienė, Nellija Dzalba (Latvija), Zita Filimonovienė, Eglė Gineitytė, Viltė Gridasova, Robertas Gritėnas, Jurgita Jasinskaitė, Aušra Jasiukevičiūtė, Gražina Jurgelevičiūtė, Mažena Kaminska, Aušra Kiudulaitė, Agnė Kulbytė, Sigita Maslauskaitė, Kristina Mažeikaitė, Simona Merijauskaitė, Artūras Mitinas, Rasa Noreikaitė-Miliūnienė, Ieva Paltanavičiūtė, Eglė Petrošiūtė, Jolita Skėrytė, Eglė Vertelkaitė, Marta Vosyliūtė. Kuratorė Rasa Noreikaitė-Miliūnienė Mažeikių r. savivaldybės bibliotekoje ekslibrisų paroda, skirta M. K. Oginskio 250-osioms metinėms. Dalyvavo Alfonsas Čepauskas ir kt Kretingos kultūros rūmuose paroda Senosios Įpilties piliakalnis tapybos darbuose, skirta Lietuvos piliakalnių metams. Dalyvavo Augustinas Virgilijus Burba ir kt Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2) Kazimiero Sigito Straigio ir Viliaus Ksavero Slavinsko skulptūros ir tapybos darbų paroda Artimi toliai Kauno miesto muziejaus Kauno pilies skyriuje (Pilies g. 17) Virginijaus Kašinsko etnotapybos paroda Rikajotas Vilniuje, Vlado Vildžiūno galerijoje (Lobio g. 6 A), Rimanto Sakalausko paroda Indai. Plytos. Neplytos Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) projekto,,kitokia tekstilė respublikinė konkursinė paroda Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje. Dalyvavo Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė. Kuratorė Birutė Sarapienė Juodkrantėje, Vėtrungių galerijoje, Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko akvarelių, grafikos, tapybos ir rekonstruotų Kuršių marių laivų modelių paroda Kuršių takais Kėdainių sinagogoje LDS kūrybinės grupės,,individualistai tapybos paroda, skirta Tėvo Stanislovo 100-mečiui. Dalyvavo Gražina Vitartaitė, Aloyzas Stasiulevičius, Algimantas Stanislovas Kliauga, Svajūnas Armonas, Jonas Daniliauskas, Aleksandras Vozbinas, Ričardas Zdanavičius Mažeikių muziejuje Filomenos Linčiūtės- Vaitiekūnienės paroda Trys kelionės mintyse ir tikrovėje Trakų Vokės dvare LDS Vilniaus tapytojų sekcijos 10-oji kasmetinė paroda Laukinis kultūrinis augalas. Dalyvavo Vidmantas Vėlyvis, Ieva Bunokaitė ir kt Raseinių krašto istorijos muziejuje Jūratės Petruškevičienės paroda Iš būtojo laiko Palangos miesto savivaldybės bibliotekoje projekto,,kitokia tekstilė respublikinė konkursinė paroda Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje. Dalyvavo Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Danutė Valentaitė. Kuratorė Birutė Sarapienė d. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriaus rūsiuose keramikos ir stiklo meno paroda 4+4. Dalyvavo Artūras Rimkevičius, Daina Rimkevičienė, Živilė Navikaitė, Arūnas Daugėla, Konstancija Dzimidavičienė, Gediminas Šibonis, Egidijus Šimatonis ir Daina Daukšienė Vilniuje, LR vidaus reikalų ministerijoje, Vytauto Poškos tapybos paroda Anykščiuose, Sakralinio meno centre, Zitos Inčirauskienės ir Kazimiero Inčirausko paroda Tekstilė ir kitos medijos Trakų Vokės dvaro sodyboje Sauliaus Dastiko tapybos paroda Tikėk /Regėk Vilniuje, Beatričės Grincevičiūtės bute muziejuje, Eglės Gelažiūtės-Petrauskienės paroda Tik neatsigręžk atgal, nes akmeniu pavirsi Rokiškio krašto muziejuje atidaryta Konstantino Šatūno vitražų paroda Šilutės Friedricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje Agnės Matulionytės paroda Homines litterarum Vilniuje, Lietuvos technikos bibliotekos Tako galerijoje, Saulės Jurkynienės kūrybos darbų paroda Akimirkos Juodkrantės L. Rėzos kultūros centre Valerijos Vijos Tarabildienės paroda Atmintis žemei ir vandeniui Zanavykų muziejuje, Šakių r., Henrikos Bartkutės autorinės tapybos paroda Žydinčios svajonės Raudondvario dvare, Kauno r., Aurimo Eidukaičio kūrybos paroda Trys D premjera Utenos kraštotyros muziejaus padalinio Vytauto Valiušio keramikos muziejuje Algimanto Patamsio paroda,,anapus švytėjimo Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje Daivos Antinytės grafikos paroda Pagal Bibliją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje Alberto Krajinsko ir Jūratės Bučmytės m. sukurtų piešinių, akvarelių ir tapybos paroda Tarp krantų Senosios Gegužinės sodyboje (Kaišiadorių r. ) Eugenijaus Nalevaikos personalinė akvarelių paroda Be personažo Kėdainių rotušėje Dalios López Madrona personalinė meninės knygrišybos darbų paroda Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje tapytojos Gražinos Vitartaitės kūrybos paroda Peizažo metamorfozės iš dailininkės jubiliejinių parodų ciklo Vilniuje, Kristinos Norvilaitės galerijoje, Kristinos Norvilaitės kūrinių paroda Subjektyvus kalendorius Vilniuje, Užupio meno inkubatoriaus projektinėje erdvėje Galera, projekto Sanskritik Mandala III paroda Mintys prie upės. Dalyvavo Alak Jyoti Pathak, Binay Sinha, Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė, Sanajaoba Tensubam, Tushar Nivandikar Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje VI tarptautinio keramikos simpoziumo dalyvių darbų paroda Redukcija Vilniuje, Šv. Juozapo kunigų seminarijoje, Emilijos Gaspariūnaitės-Taločkienės tapybos ir akvarelių paroda Mano Lietuva Šiaulių apskrities P. Višinskio bibliotekos Meno ir muzikos skyriuje Alfonso Čepausko mažosios grafikos darbų paroda Klaipėdoje, Mažiosios Lietuvos istorijos muziejuje atidarytoje parodoje Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą dalyvavo Danas Andriulionis. Rengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Videniškių vienuolyno muziejuje (Molėtų r.) atidaryta grupinė tapybos paroda Angelai. Dalyvavo Rasa Leonavičiūtė, Andrius Makarevičius, Ričardas Garbačiauskas, Aleksandras Vozbinas, Arvydas Martinaitis, Vanda Padimanskaitė, Rimvidas Stankevičius, Rūta Eidukaitytė, Arvydas Kašauskas, Lilija Valatkienė, Aleksandras Vozbinas, Danielius Rusys, Leo Ray, Aistė Gabrielė Černiūtė, Mindaugas Skudutis, Vidas Poškus, Viktoras Paukštelis, Irena Mika, Aušra Vaitkūnienė. Kuratorė Aistė Gabrielė Černiūtė Vilniuje, Lietuvos technikos bibliotekoje, tapybos ir fotografijos paroda Vienos gatvės istorija, skirta bibliotekos 60-mečiui. Kuratorė Vilija Vygovskienė, dalyvavo 24 autoriai (Ana Marija Blažienė, Vidmantas Gerulaitis, Anatolijus Ščiogolevas, Tatjana Simanaitienė ir kt.) Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2) Antano Bernatonio tapybos paroda Ką pasakoja senosios langinės Kaune, Ali šokoladinėje, iliustratorės Linos Mumgaudytės paroda Bright women in the dark period Šilutės F.Bajoraičio viešoji bibliotekoje ir bibliotekos Kintų filiale LDS Vilniaus skulptūros sekcijos paroda Skulptoriai valstybės šimtmečiui, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Kuratoriai Aušra Jasiukevičiūtė, skulptorius Daumantas Kučas. Dalyvavo Sigita Dackevičiūtė ir kt Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, atidaryta italų menininko Antonio Lai da Teulada paroda Prima del Calcio di Rigore / Before the Penalty Kick or the Phenomenology of the Penalty Kick / Akimirka prieš baudos smūgį arba baudos smūgio fenomenologija Vilniaus universitetinėje ligoninėje Loretos Zdanavičienės paroda Kai vasarą iškrenta šerkšnas Vilniuje, LR Valstybės kontrolės pastate,aušros Čapskytės ekslibrisų paroda Labirintas Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, atidaryta paroda Iš Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcijos. Rengė Panevėžio miesto galerija Vilniaus centriniame pašte atidaryta Antano Rimanto Šakalio sukurtų suvenyrinių vokų paroda.

158 156 kronika Panevėžio dramos teatro galerijoje projekto,,kitokia tekstilė respublikinė konkursinė paroda Tradicija ir dabartis. Tautinio ornamento interpretacija šiuolaikinėje tekstilėje. Dalyvavo Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Greta Kardišiūtė, Gražina Martinkevičiūtė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Marijona Sinkevičienė, Virginija Kirvelienė, Danutė Valentaitė. Kuratorė Birutė Sarapienė Vilniuje, Baltijos gintaro meno centre, Teresės Jankauskaitės juodosios keramikos paroda,,žibantys Vilniuje, metalo meno studijoje Abodu, Aurelijos Šimkutės ir Gedimino Endriekaus metalo meno paroda Regimybės Kauno valstybinėje filharmonijoje, Valentino Varno paroda Kelionės Klaipėdos Marijos Karalienės katalikų parapijos bažnyčioje Mindaugo Pauliuko evangelizacinė paroda Marija Rožinio karalienė Kaune, Aušros bibliotekoje, atidaryta plenero Žalmartas 16 paroda. Dalyvavo Aistė Ramūnaitė, Jovita Galdikaitė Matuzienė, Dainius Lanauskas, Gintautas Velykis, R. Majauskas. Kuratorės grafikė Aistė Ramūnaitė ir Žaliakalnio bendrijos pirmininkė Regina Markevičienė Palangos viešojoje bibliotekoje Bronislavos Lapinskienės tapybos, akvarelės, tekstilės paroda Panevėžio miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaryta paroda Lietuvių šiuolaikinė keramika iš Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcijos. Rengė Panevėžio miesto dailės galerija Kauno Vinco Kudirkos viešoji bibliotekoje LDS Kauno skyriaus tekstilės grupės,,esame paroda,,baltų ženklai. Dalyvavo Liucija Banaitienė, Zinaida Dargienė, Danutė Ona Jonelienė, Birutė Sarapienė, Danguolė Čachavičienė, Irena Piliutytė, Rūta Narvydienė, Danutė Valentaitė. Kuratorė Birutė Sarapienė Vilniuje, Mykolo Riomerio universitete, jubiliejinė Kazio Rimto Tarabildos kūrybos paroda Alytaus miesto teatre Dusetų dailės galerijos dailininkų ir fotografų kūrybos paroda. Tęstinio kultūros projekto Vizualus menas Alytus 2017 parodų mainų programa. Kuratorius Alvydas Stauskas, koordinatorius Evaldas Grinius Vilniuje, projektų erdvėje Editorial, Jurgio Paškevičiaus paroda-instaliacija Abstrac karaoke Vilniuje, Senamiesčio menininkų galerijoje/ dirbtuvėje, Andriaus Kviliūno ir Mindaugo Pauliuko tapybos paroda Iš pašalies į pakraštį Vilniuje, verslo centre Vertas, Aistės Jurgilaitės personalinė kūrybos paroda Vilniaus universitete atidaryta Sigutės Ach Miniatiūrų paroda Pilnaties upių keliai Vilniaus dailės akademijoje (Maironio g. 6), Gotikinėje salėje, Southampton Solent University (Didžioji Britanija) dėstytojų ir studentų darbų paroda Kauno choralinėje sinagogoje Ohel Jakov (Ožeškienės g. 13) atidaryta Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Savicko dailės mokyklos mokinių paroda. Eksponuoti edukaciniame plenere Litvakų dailininkai. L école de Paris laikotarpis sukurti darbai Vilniuje, Lietuvos geležinkelių muziejuje, Rasos Noreikaitės-Miliūnienės tapybos paroda Želdiniai / intervencijos Kauno miesto muziejuje Eglės Gelažiūtės-Petrauskienės paroda Tik neatsigręžk atgal, nes akmeniu pavirsi. Simpoziumai, plenerai, konkursai, projektai, konferencijos Lietuvoje 2016 Spalio 13 d. Kaune prasidėjo 6-osios tarptautinės akvarelės bienalės Baltijos tiltai Kryptys ir iššūkiai renginiai: Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete (A. Mackevičiaus g. 27) 5-osios tarptautinės akvarelės bienalės Baltijos tiltai Rezonansas Grand Prix laureatės Marijos Schleiner (Vokietija) personalinė paroda Rojus statomas ( ); Paveikslų galerijoje Baltijos tiltai pagrindinė konkursinė paroda Kryptys ir iššūkiai ( ); galerijoje Meno forma (Savanorių pr. 166) ispanijos dailininkų Nono Garcios akvarelės paroda Efemeriškos erdvės ir Jose Antonio Torregar paroda Memento Mori ( ); galerijoje Balta (M. Valančiaus g. 21) Trondo Einaro Solbergo Indsetvikeno (Norvegija) personalinė akvarelės paroda Virtuvė su vaizdu ( ). Spalio 14 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje (L.Sapiegos g. 5) surengtas Kauno miesto simfoninio orkestro bei solistų koncertas, atidaryta Antano Visockio personalinė paroda Akvarelinės variacijos ( ). Spalio 15 d. Girstučio kultūros ir sporto centre (Kovo 11-osios g. 26) grupės AQUA 12 paroda Akvarelės tvarumas, skirta akvarelės maestro E. Urbanavičiui ( ) atminti; galerijoje Meno forma vyko dailininko Nono Garcios (Ispanija) akvarelės meistriškumo pamokos, surengta diskusija apie akvarelę. 6-osios tarptautinės akvarelės bienalės Baltijos tiltai Kryptys ir iššūkiai organizatorius VšĮ Meno forma, projekto vadovas Eugenijus Nalevaika. Lapkričio 9 10 d. Vilniuje, Umiatovskių rūmuose (Trakų g. 2), vykusiame fotografijų konkurse Žabolis art project dalyvavo Paulius Šliaupa. Lapkričio d. Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos per. 22), vyko tarptautinė konferenciją XXI a. muziejus: kiti pasakojimai. Rengė Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija ir Nacionalinė dailės galerija. Pranešimus skaitė menininkė Aurelija Maknytė, Kultūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. (hp) Laima Surgailienė, Vilniaus dailės akademija doc. dr. Agnė Narušytė, Socialinių mokslų progresyviųjų studijų mokyklos Paryžiuje ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vizituojanti profesorė dr. Violeta Davoliūtė, Lodzės dailės muziejaus kuratorė Joanna Sokołowska, Kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Skaidra Trilupaitytė, nepriklausoma kuratorė, Vilniaus dailės akademijos ir Europos humanitarinio universiteto Vilniuje lektorė Laima Kreivytė, Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Linara Dovydaitytė, Liublianos muziejaus MG+MSUM direktorė Zdenka Badovinac, kuratorius Šarūnas Nakas ir menininkas Dainius Liškevičius, Vilniaus universiteto doc. dr. Aurimas Švedas, A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro doktorantė Virginija Cibarauskė, Kultūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Audronė Žukauskaitė, Prahos Nacionalinės galerijos vyriausiasis kuratorius Adam Budak, kuratorė Odeta Žukauskienė ir menininkas Gintaras Didžiapetris. Lapkričio 24 d. Vilniaus rotušėje atidaryta meno mugė CraftVilnius 16. Kuratorė Aušra Petroškienė. Lapkričio 25 d. Vilniuje, VDA galerijoje Akademija (Pilies g. 44), dailės krypties meno doktorantas Algirdas Gataveckas apgynė meno projektą tema Menininko ir vaizduojamojo subjekto ryšys kūrybiniame procese: meninio projekto Poveikis atvejis. Gruodžio 9 14 d. Vilniuje, Jogailos g. 11, Dainius Trumpis pristatė YPA Show projekto instaliaciją Įtampa. Gruodžio 11 d. Vilniuje, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre, vyko teletiltas, užbaigiantis tarptautinį projektą-konkursą The International Art Medal Project in memory of Boris Schatz, kurį 2015 m. iniciavo Izraelio Naujoji dailininkų kolegija CAN kartu su Izraelio meninio medalio asociacija. Projekte dalyvavo Lietuva, Izraelis, Bulgarija. Projektą baigė medalių kolekcijų pristatymai Vilniuje, Jeruzalėje ir Dailės akademijoje Sofijoje (Bulgarija). Gruodžio 20 d. Vilniaus žydų Gaono muziejaus Tolerancijos centre buvo atidaryta paroda, vyko nugalėtojų apdovanojimas. Pagrindinį tarptautinės žiūri komisijos apdovanojimą pelnė VDA Telšių fakulteto profesoriaus Romualdo Inčirausko medalis Baruchas Zalmanas Schatzas, o geriausiu konkurso kūriniu tarptautinio meninio medalio projekto dalyviai pripažino Dovydo Zundelovičiaus (Izraelis) inovatyvią medalių kompoziciją Schatz. Projekte Lietuvai atstovavo Romualdas Inčirauskas, Petras Gintalas, Saulius Bertulis, Petras Baronas, Danius Drulys, Albinas Jukumas, Ieva Sadauskaitė, Remigijus Skersis, Adomas Skiezgelas, Jurgis Paulauskas. Gruodžio 21 d. Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos per. 22), vyko meno albumo Algis Skačkauskas pristatymas. Sudarytojas ir teksto autorius Kęstutis Šalopka, dailininkė Ramunė Januševičiūtė, išleido Dailininkų sąjungos leidykla artseria. Dalyvavo knygos autorius, menininko žmona Roma Skačkauskienė, moderavo projekto vadovė dr. Danutė Zovienė. Gruodžio mėn. Kaliningrado srityje (Rusija) vyko Arvydo Stanislavo Každailio, Alfonso Čepausko, Broniaus Leonavičiaus bei Alfonso Žviliaus grafikos kūrinių parodos, skirtos pirmojo lietuvių literatūros istoriografo bei filologo, Gotfrydo Ostermejerio 300-osioms gimimo metinėms paminėti. Kolekciją parengė Lietuvos dailininkų sąjunga, bendradarbiaudama su LR Seimo Lituanistikos ir tradicijų įprasminimo komisija, Kaliningrado apskrities istorijosdailės muziejumi Sausio 6 d. Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjungos būstinėje (Vokiečių g. 4/2), vyko Jono Maldžiūno kūrybos parodos uždarymo vakaras. Sausio 10 d. Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjungos konferencijų salėje (Vokiečių g. 4/2), vyko apskritojo stalo diskusija su skulptoriais, architektais, istorikais dėl paminklo Reformacijos sąjūdžio jubiliejui Lietuvoje. Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija, bendradarbiaudama su Lietuvos dailininkų sąjunga, siūlė XVI a. prasidėjusį Reformacijos sąjūdį įamžinti paminklu Vilniaus Reformatų parke (buvusių Evangelikų reformatų kapinių vietoje). Sausio 10 d. Vilniuje, VDA Naujuosiuose rūmuose, Dizaino inovacijų centre, vyko susitikimas su parodos Naujasis estų kultūros plakatas kuratoriumi Marko Kekishevu ir dizaineriu Andrejumi Kormašovu, buvo pristati Hapsalu grafinio dizaino festivalio (HGDF) renginiai. Sausio 12 d. Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55), pristatyta knyga Kazimieras Stabrauskas M. K. Čiurlionio mokytojas. Renginyje dalyvavo muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, leidinio mecenatas, meno kolekcininkas Rolandas Valiūnas, knygos autorė menotyrininkė Vilma Kilinskienė ir kt. Sausio 25 d. Vilniaus interjero ir gyvenimo aplinkos kūrimo centro Domus galerija Meno zonoje (P. Lukšio 32) vyko susitikimas su Ričardu Zdanavičium. Jo tapybos parodą Dialogas pristatė menotyrininkas Saulius Pilinkus, koncertavo grupė Laiminguo (Agota Zdanavičiūtė, Dorotė Zdanavičiūtė, Rytis Girskas ir Josif Vickovič iš Kroatijos). Vasario 1 15 d. Vilniuje, konferencijų centre ir viešbutyje Karolina, vyko VI tarptautinis tapybos pleneras Vilniaus spalvos. Kuratorės Rūta Eidukaitytė ir Aistė Gabrielė Černiūtė. Dalyvavo Arvydas Brazdžiūnas-Dusė, Lyudmyla Bohuslovska (Ukraina), Volodymyr Bohuslavskyy (Ukraina), Aistė Gabrielė Černiūtė, Rūta Eidukaitytė, Agnija Germane (Latvija), Sergey Grinevich (Baltarusija), Serhiy Hai (Ukraina), Andrius Makarevičius, Peeter Krossman (Estija), Martinš Krūminš (Latvija), Janis Gunars Kalnmalis (Latvija), Aljex Ksjondzau (Baltarusija), Anna Laicane (Latvija), Ieva Liepina (Latvija), Goda Lukaitė, Irena Mikuličiūtė-Mika, Danielius Rusys, Birutė Savickienė, Gintaras Tadauskas, Natalia Zastavna (Ukraina). Vasario 7 17 d. Kaune vyko tapybos simpoziumas Kaunas. Aš tave matau. Dalyvavo Ausma Bankauskaitė (kuratorė), Romualdas Balinskas, Lilija Puipienė, Mantas

159 kronika 157 Maziliauskas, Arvydas Martinaitis, Arvydas Kašauskas, Vitalija Petraitytė, Juozas Pranckevičius, garbės svečias Feliksas Jackevičius. Plenero darbų paroda vasario 16 d. atidaryta Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Vasario 13 d. Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjungos posėdžių salėje (Vokiečių g. 4/2) vyko žurnalo Dailė 2016/2 pristatymas ir LDS leidyklos leidžiamų leidinių aptarimas. Vasario mėn. 21 d. Kaune, LDS galerijoje Meno parkas (Rotušės a. 27), vyko tapytojos Aušros Vaitkūnienės paskaita Iracionalumo pagarbinimas. Vasario d. Vilniuje, Litexpo rūmuose, vykusios Tarptautinės knygų mugės metu Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė vedė kūrybines dirbtuves vaikams Intuityvusis piešimas. Vasario 27 d. Vilniuje, galerijoje Akademija, vyko profesorių Eglės Gandos Bogdanienės ir Jolantos Vazalinskienės eksperimentinės mados ir aksesuarų parodos koncepcijos ir technologinių eksperimentų pristatymas. Kovo 1 d. Vilniuje, LDS būstinės parodų salėje (Vokiečių g. 4/2), vyko kūrybinis vakaras, skirtas dailininko, fotografo ir leidėjo Rimanto Dichavičiaus 80-mečiui. Kovo 2 d. Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 4), vyko dailės kūrinių aukcionas, kurio metu visos surinktos lėšos skirtos SOS gyvūnų klinikos atidarymui. Renginio idėjos autorė Lina Beržanskytė-Trembo, aukciono vedėjas Andrius Žiurauskas, grojo Skirmantas Sasnauskas. Kūrinius aukcionui pateikė Leonardas Gutauskas, Simonas Gutauskas, Miglė Kosinskaitė, Linas Cicėnas, Arvydas Kašauskas, Gintaras Gecevičius, Juozas Pranckevičius, Modestas Malinauskas, Lina Beržanskytė- Trembo, Silvija Drebickaitė, Edita Suchockytė, Andrius Makarevičius, Laimonas Šmergelis, Loreta Zdanavičienė, Saulius Kruopis, Simonas Gelminauskas, Vytautas Poška, Vytautas Laisonas, Ojaras Mašidlauskas, Simona Juškevičiūtė, Ligita Juknevičiūtė, Viačeslavas Sokoleckis, Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė, Arūnė Tornau, Palemonas Janonis, Dalia Kasčiūnaitė, Arvydas Bagdonas, Romas Žmuidzinavičius. Kovo 7 d. Vilniuje, LDS posėdžių salėje (Vokiečių g. 4/2), vyko LDS mėnraščio Dailėraštis diskusijų vakaras. Kovo 15 d. Vilniuje, LDS posėdžių salėje (Vokiečių g. 4/2), vyko vyko kūrybos vakaras, skirtas dailininko Antano Kmieliausko 85-mečiui. Kovo 17 d. Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2) vyko kūrybinės dirbtuvės su dailininku Raimondu Savicku. Kūrybinių dirbtuvių metu dalyviai galėjo aplankyti centre vykusią Savick(i)ų šeimai skirtą parodą Kartos ir likimai. Kovo 21 d. Vilniuje pradėjo kursuoti penki troleibusai, apipavidalinti naujosios kartos lietuvių tapytojų darbų vaizdais. Projektą sukūrė meno laboratorija ŠČ/ShCh, dalyvavo tapytojai Linas Jusionis, Adomas Danusevičius, Andrius Zakarauskas, Darius Jaruševičius ir Ina Šilina (Polyrabbit.Duplicate), Indrė Ercmonaitė, Simonas Kuliešis, Jolanta Kyzikaitė. Kovo 23 d. Žemaičių muziejuje Alka (Muziejaus g. 31, Telšiai) pristatyta Petro Gintalo kūrybai skirta knyga Medalio žmogus. Išleido VDA leidykla, dail. Martynas Gintalas, teksto autorė dr. Jurgita Ludavičienė. Kovo 30 balandžio 1 d. Vilniuje vyko renginiai, skirti Europos dailiųjų amatų dienai. Kovo 30 gegužės 10 d. Vitražo manufaktūroje (Stiklių g. 6) surengta stiklo ir vitražų paroda Europa vieningi namai (dalyvavo Sigita Grabliauskaitė, Artūras Rimkevičius, Eglė Rakauskaitė, Grardas Šatūnas, Rimantas Šlipavičius, Izabelė Kovalevskaja, Gintarė Lukšytė, Monika Grikštaitė, Irena Tallat-Kelpšienė, Vilma Slavinskaitė-Zujienė), kovo 31 d. K. Sirvydo skvero fontano zonoje pristatyta stiklo instaliacija Europa vieningi namai, balandžio 1 d. surengtos atviros dirbtuvės Europa vieningi namai. Kovo 31 d. Vilniuje, VDA Dizaino inovacijų centre, vyko Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijos VII konferencija Mano teritorijos. Pranešimus skaitė dr. Margarita Jankauskaitė (Lygių galimybių plėtros centras), dr. Loreta Mačianskaitė, dr. Solveiga Daugirdaitė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), dr. Natalija Kapočė, dr. Ramutė Rachlevičiūtė, Monika Krikštopaitytė (Vilniaus dailės akademija). Menininkių tribūnoje dalyvavo grafikės Eglė Vertelkaitė, Lida Dubauskienė, Tatjana Diščenko, aktorė ir režisierė Birutė Mar Balandžio 3 d. Vilniuje, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos priestato IV a. vestibiulyje (Gedimino pr. 51), pristatyti Jevgenijaus Pečerskio bibliotekai dovanoti gobelenai Kristijono Donelaičio tema Kelias į Šventovę. Balandžio 6 d. Lietuvos dailininkų sąjungos Tarybos posėdyje buvo patvirtintas atnaujintas visuotinis LDS ženklas (logotipas). Balandžio 12 d. Vilniuje, LDS būstinės parodų salėje (Vokiečių g. 4/2), vyko Alfonso Šuliausko kūrybos vakaras. Balandžio15 d. Šiaulių valstybiniame dramos teatre pristatytas industrinės muzikos ir japoniško šokio spektaklis betono, kuriam scenografiją sukūrė Dainius Trumpis. Balandžio d. Vilniuje, galerijoje JuozasArt (J. Jasinskio g. 14), vyko tarptautinis pleneras Vilnius menininkų akimis. Kuratorė Lena Chvičija, dalyvavo Meda Norbutaitė ir kt. Plenero paroda ( ). Balandžio 22 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų kieme, atidaryta paroda Iš Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcijos. Dalyvavo Vilija Balčiūnienė, Gloria Carrasco (Meksika), Nerutė Čiukšienė, Eugenijus Čibinskas, Eve Lis Eikrem (Norvegija), Eglė Einikytė-Narkevičienė, Audrius Janušonis, Valery Kaltyhin (Baltarusija), Normunds Langis (Latvija), Jovita Laurušaitė, Juozas Lebednykas, Kirk Mangus (JAV), Grigorii Molchanov (Rusija), Yuriy Musatov (Ukraina), Valdas Pukevičius, Tatiana Punans (Rusija), Egidijus Radvenskas, Audrey Richardson (Jungtinė Karalystė), Edita Rydhag (Švedija), Ilona Romule (Latvija), Sergey Sorinsky (Rusija), Rūta Šipalytė, Merce Tiana (Ispanija), RimasVisGirda (JAV). Balandžio 25 d. Vilniuje, LDS galerijoje Arka vyko keramikės Danutės Jazgevičiūtės pirmojo romano Netikėta pažintis pristatymas. Dalyvavo knygos autorė, leidyklos Alma littera direktorė Danguolė Viliūnienė, literatūrologė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė ir kt. Balandžio 26 d. Klaipėdoje, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulte, pristatyta knyga Kazimieras Stabrauskas M. K. Čiurlionio mokytojas. Dalyvavo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, knygos autorė menotyrininkė Vilma Kilinskienė, meno kritikas Astijus Krauleidis-Vermontas, leidinio dailininkė Milda Kairaitienė. Balandžio 28 d. Vilniuje vyko Lietuvos dailininkų sąjungos ataskaitinė konferencija. Konferencijoje išklausyta ir patvirtinta LDS pirmininkės E. Utarienės pateikta 2016 m. LDS metinė veiklos ir finansinė bei LDS audito ataskaita. Priimti nutarimai: pavesti LDS tarybai peržiūrėti LDS įstatų 4.4. punktą, pateikti redakciją, suderinti su juristu ir teikti kitai konferencijai tvirtinti; patvirtinti LDS stojamojo įnašo dydį 30 Eur, metinį nario mokestį 15 Eur, tarptautinio meno kūrėjo pažymėjimo išdavimo mokestį 7,24 Eur (senjorams ir Garbės nariams paliekama pasirinkimo teisė nario mokestį mokėti arba ne); patvirtinti 2 naujus LDS ta-rybos narius Neringą Poškutę-Jukumienę ir Dainių Trumpį; nutarta siekti, kad Sąjūdžio persi-tvarkymo iniciatyvinės grupės memorialinės lentos sukūrimo finansavimas būtų įtrauktas į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo planą; nenaikinti LDS parodinio komiteto; patvirtinti LDS vadovybės pristatytas rezoliucijas: Dėl teisingo atlygio vizualiesiems menininkams už kūrybinį darbą ir Dėl meno kūrėjų mokestinės sistemos. Gegužės 2 6 d. Šiauliuose vykusio festivalio Dizaino savaitė metu festivalio būstinėje epicentras (Vilniaus g. 166) Dainius Trumpis sukūrė performansą Siūlai (05 03). Gegužės 4 d. Klaipėdoje, kavinėje Kavos architektai, vyko tarptautinio violončelių festivalio Skambanti balta juoda atidarymo vakaras, dalyvavo Augustinas Virgilijus Burba. Gegužės 8 18 d. Joniškyje vykusiame plenere Vyšnios žydėjimas dalyvavo Rita Almanis, Gediminas Beržinis, Svajūnas Armonas, Rebeka Bruder, Saulius Kruopis, Jonas Lenkutis, Juozas Pranckevičius, Jurga Sidabrienė, Dalia Skridailaitė, Diana Zviedrienė, Anna Torkaienko (Ukraina), Jelena Ukraintseva (Ukraina). Gegužės 9 18 d. Joniškio Raudonojoje sinagogoje (Miesto a. 4B) vyko plenere dalyvaujančių dailininkų kūrybos darbų paroda. Gegužės d. Kaune vyko Galerijų savaitgalis. 17-oje miesto vietų vyko 30 šiuolaikinio meno renginių, skirtų galerijų lankytojams, taip pat jaunimui, moksleiviams, šeimoms, senjorams. Vyko parodos, kūrybinės dirbtuvės, performansus atliko Eglė Rakauskaitė, menininkas Das Vegas, šokio teatras Okarukas, kolektyvas Blue Mouth Performance, estas Indrek Grigor, garso instaliaciją viešoje erdvėje pristatė Robertas Antinis ir Linas Tuleikis. Gegužės d. Kupiškyje plenere Meno aukštybių siekiančioji, skirtame aktorei Unei Babickaitei atminti, dalyvavo Arvydas Bagdonas, Arūnas Augutis, Silvija Drebickaitė, Alvydas Stauskas, Vytautas Poška, Algirdas Venckus. Kuratorė Violeta Aleknienė. Plenero dalyvių darbų paroda vyko birželio 2 liepos 3 d. Kupiškio etnografijos muziejuje. Gegužės 16 d. LRT kultūros laidoje Linija. Spalva. Forma pristatytas projektas Tyla. Garsas. Tyla, vykęs LDS galerijoje Arka. Dalyvavo Indrė Ercmonaitė. Gegužės 16 d. Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyko knygos Petras Gintalas. Medalio žmogus pristatymas ir keliaujanti vienos dienos Petro Gintalo darbų paroda. Gegužės 19 d. Vilniuje, Skulptūros ir vitražo centre (Dariaus ir Girėno g. 25), atidaryta nauja Liutauro Griežės meno galerija meno platforma Meno stalčius. Savo veiklą galerija pradėjo pristatydama menininką Mantą Maziliauską ir jo kūrinį Šv. Oras. Gegužės 25 d. Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija ir tarptautinis tarpdisciplininis edukacinis projektas Kaltūnas pristatė projektą Meno portalas, kuriame pristatyta 3 6 metų vaikų paroda Ateitis. Ta, kuri ateina ir interaktyvios ekskursijos-spektakliai-edukacijos. Projekto vadovė ir parodos Ateitis. Ta, kuri ateina kuratorė Justina Gražytė. Kaltūno režisierė Saulė Norkutė, scenografė Šarūnė Pečiukonytė, garso dizaineris kompozitorius Vladas Dieninis. Gegužės 26 d. Vilniuje, LDS būstinės parodų salėje (Vokiečių g. 4/2) įvyko Lietuvos moterų meno kūrėjų asociacijos atgimimo vakaras. Naująja pirmininke buvo išrinkta LDS narė, tapytoja Grytė Pintukaitė, o Garbės pirmininke liko Jolanta Stoškienė (Teišerskytė). Dalyvavo aktorė Nijolė Narmontaitė, baleto šokėja Anna Baranova, dainininkė Gabrielė Pintukaitė, pianistas Gustas Raudonius ir kt. Gegužės 26 birželio 4 d. Druskininkuose vyko tarptautinis akvarelės simpoziumas Kuriant Baltijos tiltus. Kuratorius Eugenijus Nalevaika, dalyvavo Valentinas Varnas, Marijus Petrauskas, Voldemaras Barakauskas, Eugenijus Nalevaika. Gegužės 26 birželio 4 d. Klaipėdoje vykusiame plenere Klaipėdos miesto ir jūrinis peizažas mene dalyvavo Aurimas Eidukaitis, Virginijus Viningas, Simas Žaltauskas, Juozas Vosylius, Romas Klimavičius, Algirdas Vadoklis, Aurimas Eidukaitis, Petras Lukošius, Dalia Skridailaitė, Viktoras Binkis, Mykolė Ganusauskaitė-Jančienė, Arvydas Kašauskas, Šarūnas Šarkauskas. Kuratoriai Violeta Jusionienė, Simas Žaltauskas. Gegužės 27 d. Laukuvos (Šilalės r.) kultūros centre vykusioje konferencijoje, skirtoje Daliai Grinkevičiūtei atminti, dalyvavo Viktorija Daniliauskaitė. Ji surengė knygos Veidrodis žiemą (2016) iliustracijų parodą. Kuratorė Loreta Barkutė. Gegužės 31 d. Vilniuje, galerijoje Arka (Aušros Vartų g. 7), vyko rašytojos ir žurnalistės Giunel Anargyzy (Azerbaidžanas) knygos Ne reiškia Taip bei kūrinių iš ciklo Karabacho apsakymai pristatymas. Birželio 1 d. Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22) parodos M/AG/MA. Kūnas ir žodžiai Italijos ir Lietuvos moterų mene nuo 1965 metų iki šių dienų uždarymo proga kuratorės Benedetta Carpi De Resmini ir Laima Kreivytė, bendradarbiaudamos su Romos centriniu grafikos institutu, Vilniaus Nacionaline dailės galerija ir Lietuvos kultūros institutu, surengė

160 158 kronika uždarymo vakarą, siekiant apibendrinti projektą ir parodoje išryškėjusias temas. Birželio 1 10 d. Kudirkos Naumiestyje vyko Mindaugo Pauliuko kuruojamas VIII neformalus pleneras Šviesa Tiesa. Dalyvavo Mantas Maziliauskas, Liutauras Griežė, Romanas Averincevas, Vilius Kiškis, Andrius Kviliūnas. Plenero darbų paroda Šviesa Tiesa vyko Vilniuje, Rusų kultūros centre. Birželio 6 11 d. Vilniuje, Litexpo rūmuose, vyko šiuolaikinio meno mugė ArtVilnius. Vadovė Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė Diana Stomienė, meno projektų vadovė Sonata Baliuckaitė. Dalyvavo 55 galerijos, 200 menininkų iš 20 pasaulių šalių (nuo Belgijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Lietuvos iki Baltarusijos, Gruzijos, Rusijos, Italijos, Prancūzijos). ArtVilnius 17 programoje lankytojams buvo siūloma diskusijų ir paskaitų programa, edukacinė programa ir kūrybinės dirbtuvės. Geriausiomis ArtVilnius 17 galerijomis tapo VDA galerija ARgenTum, Dusetų dailės galerija, galerijos Foku (Talinas, Estija), Kuldīga Artists residence (Kuldyga, Latvija), Stalowa (Varšuva, Lenkija), geriausiu menininku pripažintas skulptorius Mindaugas Navakas, geriausia instaliacija Raimondos Sereikaitės darbas #selfie, geriausias jaunasis menininkas Povilas Ramanauskas apdovanotas mugės mecenato advokatų kontoros Cobalt pinigine premija. Birželio 8 d. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2), atidarytas Skulptūrų kiemas. 25-asis ŠMC gimtadienis buvo paminėtas pristatant du naujus projektus dešimtmečio veiklą iliustruojančią knygą ir Skulptūrų parką vidinėje pastato erdvėje. Atsinaujinusiame ŠMC kieme pristatoma menininkų Antano Gerliko, Donato Jankausko, Žilvino Landzbergo, Mindaugo Navako bei Pakui Hardware skulptūrų paroda. Kuratorius Kęstutis Kuizinas. Birželio 8 18 d. Paberžėje (Kėdainių r.) vyko grupės Individualistai tapybos pleneras, skirtas Tėvo Stanislovo 100-osioms metinėms paminėti. Dalyvavo Gražina Vitartaitė, Aloyzas Stasiulevičius, Algimantas Stanislovas Kliauga, Svajūnas Armonas, Jonas Daniliauskas, Aleksandras Vozbinas, Ričardas Zdanavičius. Plenero darbų paroda atidaryta birželio 18 d. Kėdainių sinagogoje. Birželio 12 liepos 2 d. Jurdaičių, Adakavo ir Dūseikių socialinės globos namuose vyko Dailininkų sąjungos galerijos tęstinis socialinio meno projektas Keramikos menas žmogaus gerovei. Socialinės globos namuose buvo surengtos keramikos dirbtuvės. Kuratorius Gvidas Raudonius. Birželio 14 d. Vilniuje, ŠMC skaitykloje (Vokiečių g. 2), vyko knygos Post Ars partitūra pristatymas. Sudarytoja Agnė Narušytė, pristatyti grupės Post Ars menininkai Aleksas Andriuškevičius, Robertas Antinis, Česlovas Lukenskas, Gintaras Zinkevičius. Knygos dailininkas Jurgis Griškevičius, išleido M puslapiai ir Šiuolaikinio meno centras. Birželio 16 d. Vilniuje, LDS Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), festivalio Kultūros naktis metu vyko tapytojos Kunigundos Dineikaitės parodos Nostalgia For Picture uždarymo renginys Golden Leafs. Kunigundą Dineikaitę kalbino Marija Repšytė. Birželio 16 liepos 17 d. Alytuje vyko 2-oji tarptautinė Alytaus vizualaus meno bienalė Meno matas. Erdvė. Dalyvavo Sigita Bronickienė, Birutė Sarapienė ir kt. Kuratorius Evaldas Grinius. Birželio d. Juodkrantėje (Neringa) viešbutyje Vila Vita, Jūratė Bučmytė ir Albertas Krajinskas surengė kūrybinį seminarą-plenerą Kauno plaukimo mokyklos auklėtiniams Kuršių marių ženklai. Birželio 22 liepos 1 d. Luokės seniūnijoje, Barvydžių kaime, Vaclovo Borusevičiaus sodyboje, vyko vilniečių dailininkų pleneras Šatrija dalyvavo Anicetas Jonutis (kuratorius), Česlovas Polonskis, Juozas Gecevičius, Ramunė Aldona Kmieliauskaitė, Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė, Gintarė Uogintaitė-Bielskienė. Birželio 30 liepos 1 d. Molėtuose vykusiame plenere Molėtai įkvepia dailininkus 2017 (kuratorė Aistė Gabrielė Černiūtė) dalyvavo Arvydas Ališanka, Elena Balsiukaitė- Brazdžiūnienė, Arvydas Brazdžiūnas-Dusė, Rebeka Bruder, Aistė Gabrielė Černiūtė, Rūta Eidukaitytė, Raimondas Gailiūnas, Vidmantas Ilčiukas, Jūratė Mitalienė, Rasa Leonavičiūtė, Eimutis Markūnas, Arvydas Martinaitis, Viktoras Paukštelis, Vidas Poškus, Leo Ray, Mindaugas Skudutis, Vaclovas Vilūnas. Plenero dalyvių darbų paroda Kambarys kaip galerija vyko Molėtuose, senajame gydytojo A. Jauniškio name. Liepos 6 15 d. Panevėžyje vyko XV tarptautinis tapytojų pleneras Panevėžys 2017, skirtas Kaziui Naruševičiui atminti. Dalyvavo Anna Karan (Čekija), Bronius Gražys, Ramūnas Grikevičius, Rūta Povilaitytė, Markus Akesson (Švedija), Stojan Milanov (Serbija), Dejan Milivojevič (Serbija), Alexander Bartashevich, Ilona Kosobuko (Baltarusija), Anna Atoyan (Ukraina). Kuratorius Tomas Rudokas. Liepos d. Užvenčio vandens malūne (Kelmės r.) vykusiame tarptautiniame kalvių ir akvarelininkų plenere Užventis ART dalyvavo akvarelininkė Jurga Sidabrienė, Ieva Bunokaitė, dailėtyrininkas, etnologas dr. Vytautas Tumėnas. Kuratoriai Voldemaras Barakauskas, Daiva Skrupskelytė. Liepos 12 d. Vilniuje, LDS būstinės parodų salėje (Vokiečių g. 4/2), vyko naujų LDS kūrybos darbų paroda ir šventinis vakaras, kurio metu 33 naujiems LDS nariams, buvo įteikti LDS nario bilietai. Birželio 27 d. jiems buvo suteiktas meno kūrėjų statusas. Liepos d. Telšiuose vyko XXXIII tarptautinė medalių kūrėjų stovykla. Dalyvavo Romualdas Inčirauskas, Petras Gintalas, Ivana Slavikova (Slovakija), Zane Skersiene (Latvija), Jan Szcypka (Lenkija), Sebastijan Piotr Nikolajczat, Skaistė Žilienė, Neringa Markauskaitė, Antanas Olbutas, Gediminas Žuklys, Petras Repšys, Jurgis Paulauskas, Gvidas Latakas, Danius Drulys, Saulius Bertulis, Marius Norkus, Remigija Vaitkutė. Kuratorė Remigija Vaitkutė. Sukurtų medalių paroda vyko Telšiuose, muziejuje Alka ( ). Liepos d. Telšiuose vyko tarptautinė medalio kūrėjų stovykla Herbai ir panegirikos, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Dalyvavo Slovakijos, Lenkijos ir Lietuvos dailininkai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Telšių. Kuratoriai Remigija Vaitkutė ir Petras Gintalas, rengė Žemaičių muziejus Alka, rėmė Telšių rajono savivaldybė, VDA Telšių fakultetas. Liepos d. Gelgaudiškyje (Šakių r.) tarptautiniame plenere Kalbanti žemė dalyvavo dailininkai Jonas Daniliauskas, Valentinas Antanavičius, Vytautas Kaunas, Audronė ir Algimantas Vorevičiai, Lolita Rūgytė, Zbignev Mierunski (Lenkija), Fiodor Kiseliov (Baltarusija), Dato Badzagua ir Mamuka Pipia (Gruzija), Marina Jandolenko ir Olga Penkina (Ukraina) bei fotografas Vidas Venslovaitis. Liepos 25 rugpjūčio 5 d. Bitėnuose (Pagiegių r.) vykusiame tapybos plenere Mažosios Lietuvos ženklai dalyvavo Augustinas Virgilijus Burba, Eimutis Markūnas, Simas Žaltauskas, Vydmantas Mačiulis, Tomas Rudokas, Aira Baleišytė. Plenero dalyvių darbų paroda vyko liepos 31 rugpjūčio 11 d. Martyno Jankaus muziejuje. Liepos 28 d. Dusetų kultūros centre vyko susitikimas su dailininku, fotomenininku, leidėju, Valstybinės premijos laureatu Rimantu Dichavičium Žiūrėti, matyti ir parodyti. Rugpjūčio 1 10 d. Šiauliuose, Šiaulių universiteto Grafikos centre vyko IV tarptautinio grafikos pleneras Šiauliai. Saulės miestas visada geras oras. Dalyvavo Lasma Pujate-Stūre, Kate Seržane (Latvija), Robert Rabiej, Agnieszka Zawadzka (Lenkija), Vaidotas Janulis, Petras Rakštikas, Vaiva Kovieraitė-Trumpė, Kornelijus Užuotas, Remigijus Venckus, Ugnė Žilytė. Plenero paroda vyko Šiaulių universiteto dailės galerijoje ( ). Rėmė Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių universitetas, UAB Danspin. Rugpjūčio 1 10 d. Klaipėdoje vykusiame tarptautiniame akvarelės plenere, skirtame Renatei Lūšis atminti, dalyvavo Ana Gonzina-Stepanova (Rusija), Olga Tiurina (Estija), Olga Loginova (Estija), Aušra Andziulytė, Kęstutis Balčikonis, Laima Drazdauskaitė, Vytautas Babelis, Valentinas Dilginas, Svetlana Gorenko, Gintaras Koncevičius, Rita Lengvenytė, Liuda Liaudanskaitė, Irina Novokreščionova, Justina Pakalnytė, Romarika Pikelienė, Zigmas Rutkauskas, Jurga Sidabrienė, Tatjana Simanaitienė, Anatolijus Ščiogolevas, Laimutė Tamoševičienė, Virginija Urbonavičienė, Viktorija Visockytė, Jolanta Vitkutė. Kuratorė Regina Taurinskienė. Rugpjūčio 2 5 d. Šiauliuose, galerijoje Laiptai ir kitose miesto erdvėse, vyko 14-asis tarptautinis festivalis Šiaulių Monmartro Respublika Rengė galerija Laiptai. Rugpjūčio 4 17 d. Valuose (Ukmergės r.) vyko II tapybos ir akvarelės pleneras Valai Kuratorius Valentinas Varnas, dalyvavo Violeta Židonytė, Rebeka Bruder, Diana Zviedrienė. Rugpjūčio 10 d. Vilkaviškio r., Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, vyko Kristinos Norvilaitės darbų paroda Aš klausausi muzikos ir pianisto Petro Geniušo koncertas. Rugpjūčio d. Žagarėje vyko antrasis tarptautinis šiuolaikinės kultūros ir meno festivalis Žagarė Fringe, kurio metu (rugpjūčio 1 13 d.) senuosiuose Žagarės grafo Naryškino dvaro rūmuose atidaryta tarptautinė menininkų rezidencija, Rengė Židrija Janušaitė (kuratorė) ir Dailininkų sąjungos galerija. Rugpjūčio d. Šaukėnų (Kelmės r.) kultūros ir amatų centre vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavavo Viktorija Daniliauskaitė, Vita Žabarauskaitė, Rytis Milkintas, Viktorija Visockytė, Aldona Visockienė, Jolanta Miltenė, Maja Jakoviča (Latvija), Ričardas Kasapuckas, Gitana Urmonienė, Karolina Blažinauskytė. Rugpjūčio d. Veisiejuose vykusiame tapybos plenere Minčių krantai dalyvavo Tatjana Simanaitienė, Regina Donbrauskaitė, Antanas Krištopaitis, Birutė Kuicienė, Rita Rimšienė (kuratorė). Rugpjūčio d. Druskininkuose, Eglės sanatorijoje, vyko 7-asis tapybos pleneras. Dalyvavo Valentinas Antanavičius, Romualdas Balinskas, Rimas Zigmas Bičiūnas, Jonas Daniliauskas, Ričardas Filistovičius, Bronius Gražys ir Danutė Gražienė, Vaidotas Janulis, Dalia Kasčiūnaitė, Mindaugas Skudutis, Agnija Germane, Maris Čačka (Latvija), Vladimir Koncedailov (Baltarusija). Koordinatorius Povilas Anikinas. Plenere sukurtų darbų paroda vyko rugpjūčio d. Eglės sanatorijoje, kūrinius pristatė dailėtyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė. Rugpjūčio d. Skuodo r., sodyboje Gervių gūžta, vyko tarptautinis dailininkų pleneras Ant rubežiaus. Kuratorius Vytautas Poška. Rugpjūčio d. Palangoje, LDS kūrybos namuose Palangos dailė, vyko kūrybinių erdvių tinklo KaNi- BaL HoPoX, kuriam priklauso LDS galerija Meno parkas (Kaunas, Lietuva), 4, Barbier (Nîmes, Prancūzija), La Xina A.R.T. (Barselona, Ispanija), TPK Art i Pensament Contemporani (Hospitalet, Ispanija), 5 Orte (Kelnas, Vokietija), Transfo (Lionas, Prancūzija) simpoziumas. Dalyvavo Aušra Andziulytė, Milda Gailiūtė, Marija Griniuk, Agnė Jonkutė, Eimutis Markūnas, Lina Mikalauskienė, Povilas Ramanauskas, Airida Rekštytė, Rosanda Sorakaitė, Eglė Ulčickaitė, Arvydas Žalpys, Elisabeth Krotoff, Grégoire Fabvre, Bernard Fabvre, Claude Clarbous, Christelle Teissedre (Prancūzija), Diego Tampanelli, Carmen Collantes (Ispanija) ir simpoziumo svečias kuratorius Krzysztof Stanisławski (Lenkija). Simpoziumas yra LDS galerijos Meno parkas projekto Meno parkas. Dvidešimt dalis. Rugpjūčio 28 rugsėjo 10 d. Nidoje vykusiame Vilniaus menininkų klubo Plekšnė plenere dalyvavo Kęstutis Balčikonis, Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė (kuratorė), Juozas Gecevičius, Svetlana Gorenko, Albinas Purys, Alma Puskunigienė, Tatjana Simanaitienė, Kazys Kęstutis Šiaulytis, Gintautas Augustinas Vasionis, Gražina Vitartaitė, Jolanta Vitkutė, Romas Žmuizdinavičius, Valentinas Yla ir kt. Rugpjūčio rugsėjo mėn. Kaune vyko miesto savivaldybės ir VšĮ Meno forma tarptautinio kūrybinio bendradarbiavimo projekto Be sienų kūrybinės dirbtuvės. Kuratorius Gintaras Kušlys. Rugsėjo 1 11 d. Nidoje vyko XXIII tarptautinis tapybos pleneras Nepalas Nida. Dalyvavo Aija Zarinija (Latvija), Jerzy Martynow (Lenkija), Kata Rudakova (Ukraina), Artur Martirosian (Armėnija), Ričardas Zdanavičius, Loreta Zdanavičienė, Adelė Kasputienė, Augis Kasputis, Jurga Sidabrienė, Skaidrė Butnoriutė, Birutė Zokaitytė, Ramūnas Vaitkus, Dovilė Bilkstienė, Arturas Savickas, Juozas

161 kronika 159 Pranckevičius, Vidmantas Wait (Vaitkevičius), Marius Valančius, Jonas Lenkutis, Saulius Kruopis (plenero vadovas), Arijeet Chanda ir Patanjali Bhati (Indija), Yakha Bahadur Dhanu, Sunita Rana, Samjhana Rajbhandari, Nar Bahadur Bishwakarma (Nepalas). Kuratorė Edita Lubickaitė, organizatorius Nidos menininkų asociacija Tiltas, Nidos kultūros ir informacijos centras Agila. Surengtos keturios plenero dalyvių darbų parodos: Nidos kultūros ir informacijos centre Agila XXII ir XXIII tarptautinio tapybos plenerų dalyvių tapybos paroda, Skaidrės Butnoriutės, Sauliaus Kruopio ir Nepalo dailininkų kamerinė tapybos paroda Nepalo mozaika, Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre, 9 autorių tapybos paroda Nepalas Nida ( ). Rugsėjo 4 d. Vilniuje, LDS būstinės parodų salėje, vyko atminimo vakaras Tiek saulės, tiek mirties, skirtas Vidai Krištolaitytei atminti ( ). Rugsėjo 9 17 d. Palangoje, viešbutyje Gamanta Art Hotel 09, vykusiame plenere dalyvavo Jonas Daniliauskas ir kt. Rugsėjo 3 10 d. Labanore (Švenčionių r.) vykusiame juodosios ir raku keramikos meno simpoziume Ornamentas, skirtame mažajai Lietuvos kultūros sostinei Labanorui, dalyvavo Virginija Juršienė, Alma Daukšaitė-Mirzienė, Rimas Inokaitis, Aušra Linkienė, Teresė Jankauskaitė, Vitalija Galgatavičienė, Marija Vaikienė, Egidijus Žiegis. Simpoziumo metu sukurtų darbų paroda atidaryta rugsėjo 9 d. Labanoro seniūnijoje. Rugsėjo 13 d. LR Seime vyko Lietuvos dailininkų sąjungos delegacijos susitikimas su LR Seimo Kultūros komiteto nariu Robertu Šarknicku. Dalyvavo LDS pirmininkė Edita Utarienė, skulptorė prof. Daliutė Ona Matulaitė, grafikas karikatūristas Jonas Varnas ir tapytojas Zigmas Rimas Bičiūnas. Diskutuota, kaip įgyvendinti LDS siekį, kad dailininkai gautų atlygį už savo darbą, t. y. už parodas, kad būtų priimtas įstatymas, įpareigojantis statytojus nuo visuomeninės paskirties pastatų statybos sąmatos skirti procentą ar du meno kūrinių įsigijimui, kad dailininkams dirbantiems kūrybinį darbą pagal Individualios veiklos pažymą mokestinių metų gale nereikėtų sugrąžinti valstybei Mokslininko pensijos išmokų. Rugsėjo 15 d. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) vyko spaudos konferencija, pristatanti vieną svarbiausių tarptautinių projektų, skirtų Baltijos valstybių šimtmečio minėjimui, tarptautinę parodą Baltijos šalių simbolizmo dailė, vyksiančią 2018 m. Orsė muziejuje (Musée d Orsay) Paryžiuje. Konferencijoje dalyvavo Orsė muziejaus direktorė Laurence Des Cars, Orsė muziejaus Paro dų skyriaus vadovė Helene Flon, parodos kuratorius Rodolphe as Rapetti, projekto vadovė Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje Ginta Gerharde-Upeniece, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja mokslui Laima Bialopetravičienė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė. Rugsėjo d. Europos parke, Etnokosmologijos muziejuje (Kulionys), Lietuvos liaudies buities muziejuje (Rumšiškės), Panemunės pilyje, Preiloje, Drevernoje, Svencelėje, Ventės rage, Orvidų sodyboje, Paberžėje ir Kryžių kalne vyko tarptautinis simpoziumas Global Nomadic art project. Lithuania 2017.Tree of life. Lietuvai atstovavo Saulius Valius, Eglė Ganda Bogdanienė, Diana Radavičiūtė, Barbora Gediminaitė, Justė Pečiulytė, Arvydas Ališanka. Kuratorius Saulius Valius. Dalyvių darbų nuotraukos nuo rugsėjo 29 d. eksponuotos Sauliaus Valiaus instaliacijoje Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Rugsėjo 19 lapkričio 3 d. Kaune vyko 7-oji Baltijos stiklo meno trienalė Vitrum Balticum Pinklės!. Ji buvo suskirstytas į tris temines dalis: atmintis, procesai ir naujos istorijos. Atskiros programos dalys pristatytos įvairiose Kauno miesto meno erdvėse, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto stiklo studijoje ir buvusiame Aleksoto stiklo fabrike. Kuratorės stiklo muziejaus Glass factory Švedijoje direktorė Maja Heuer, projekto vadovė Julija Pociūtė. Rugsėjo 20 d. Kėdainiuose, Janinos Monkutės-Marks muziejuje, vyko dailėtyrininkės Reginos Urbonienės paskaita Iš Lietuvos estampo istorijos: medžio raižinys. Rugsėjo 29 d. Panevėžio miesto dailės galerija tapo Tarptautinės keramikos akademijos (Ženeva, Šveicarija) nare. Narystė suteikta už Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų organizavimą, unikalios šiuolaikinės pasaulio keramikos kolekcijos kaupimą, jos sklaidą Lietuvoje ir užsienyje, Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų ekspozicijos paviljono projekto įgyvendinimą. Spalio 3 d. Vilniaus miesto rotušėje vyko LDS projekto Mano Lietuva. Grįžtu į Tėvynę uždarymo renginys. Projekte dalyvavo Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla, Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazija, Vilniaus lietuvių namai, Kėdainių dailės mokykla, Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos Naujosios Vilnios filialas, vaikų lopšelis-darželis Vilnelė, tapybos studija Alegria. Parodoje eksponuoti 82 personaliniai ir 2 kolektyviniai įvairiomis technikomis, įvairaus amžiaus grupių moksleivių sukurti konkursiniai darbai bei plenere dalyvavusių tapytojų Medos Norbutaitės, Emilijos Taločkienės, Vytauto Žirgulio, Arvydo Baltrūno, Arvydo Bagdono, Valdo Barakausko ir Gintaro Kraujelio kūriniai. Spalio 5 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo (Laisvės pr. 5) vyko inovatyviai atkurtos (skaitmeninė versija) Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus sienų tapybos Valkininkų sanatorijoje Pušelė ( cm) pristatymas. Iniciatoriai Audrius Klimas ir dailininkė Birutė Žilytė, rengė Vilniaus galerija. Dalyvavo architektūrologė dr. Rasa Butvilaitė, dailininkė Sigutė Chlebinskaitė, architektas Audrys Karalius, menininkas Žilvinas Landzbergas, dailėtyrininkė Regina Urbonienė, aktorius Andrius Bialobžeskis, moderatorė dr. Ramutė Rachlevičiūtė. Suskaitmeninta freska Litexpo parodų rūmuose buvo eksponuota dvi dienas. Spalio 5 d. Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuj (V. Putvinskio g. 55), vyko M. K. Čiurlionio draugijos 30-ojo jubiliejaus minėjimas. Renginyje dalyvavo prof. V. Landsbergis, prof. R. Zubovas, prof. B. Vainiūnaitė, prof. A. Žvirblytė, M. Bazaras, Kauno choro grupė, Varėnos kultūros centro moterų ansamblis Rūta, L. Alsys, J. Lukminaitė, L. Račys, G. Krupovičiūtė, E Buraitė, I. Grušelionytė. Spalio 9 13 d. Vilniuje, VGTU Kūrybiškumo ir inovacijų centre LinkMenų fabrikas (Linkmenų g. 28), vyko LDS organizuotas meno, mokslo ir technologijų festivalis (Ne) Lokalumo principas, kuriuo siekiama suartinti šiuolaikinį mokslą, technologijas, kūrybines industrijas ir šiuolaikinį meną, sukurti novatorišką terpę kūrybiškumo plėtrai, mokslo ir pažangiųjų technologijų populiarinimui ir filosofiniam jų apmąstymui. Spalio 9 12 d. LinkMenų fabrike vyko kūrybinės dirbtuvės, kuriose dalyvavo Lukas Šiupšinskas, Tadas Vosylius, Rimantas Milkintas, Andrius Ivanovas, Julijonas Urbonas, VGTU, VDA, VTDK studentai, dėstytojai ir kt. tyrėjai. Spalio 13 d. VGTU Architektūros fakultete (Trakų g. 1) surengta atvira pranešimų sesija Meno, mokslo ir technologijų sąveika dabarties kontekste, kurioje pranešimus skaitė prof. dr. Claudio Serni (Florencijos universitetas), prof. dr. Tomas Kačerauskas (VGTU Filosofijos ir kultūros studijų katedra), Julijonas Urbonas (Vilniaus dailės akademija), Linartas Urniežis (UAB Videoarchitects ), Lukas Šiupšinskas (VDA Kauno dailės fakultetas), Gabrielius Zapalskis ( Meno ir mokslo laboratorija ), Lina Venslovaitė (VŠĮ Mokslas ir inovacijos visuomenei ), Robertas Narkus (Vilniaus Patafizikos institutas, projektų erdvė Autarkia ). Spalio 13 d. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2) vyko kūrybinių dirbtuvių tyrimų pristatymas-paroda One-night show, kurioje rodyti videomeno kūriniai ir Videoarchitects interaktyvių projekcijų performansas. Dalyvavo Alessio Donati&Claudio Serni (Italija), Darius Petrulis&Auksė Petrulienė, Julijonas Urbonas, Andrius Kviliūnas. Spalio 16 d. Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2), vyko Lietuvos dailininkų sąjungos Auksinių ženkliukų teikimo ceremonija bei 2016 metų Valstybinių premijų laureatų ir labiausiai pasižymėjusių LDS darbuotojų pagerbimo šventė. LDS Auksiniai ženkliukai už 2016 m. paskirti tapytojui Audriui Gražiui (ženkliukas Nr. 55) už meninės kūrybos įvairiapusiškumą ir refleksyvumą, monumentalistei Eglei Valiūtei (ženkliukas Nr. 56) už tarnystę meno idėjoms, grafikui Jonui Varnui (ženkliukas Nr. 57) už profesionalumą ir daugiaprasmiškumą humoristinės grafikos kūrimo procese. Ceremonijos metu buvo pagerbti 2016 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Rūta Katiliūtė, LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatai Danutė Gražienė, Virginijus Kinčinaitis, Nomeda Saukienė. LDS darbuotojų premijos ir padėkų raštai už darbą 2016 metais įteikti Kotrynai Džilavjan, Arūnui Sakalauskui ir Vaivai Kovieraitei-Trumpei. Renginio dalyvius bei svečius sveikino solistė Silvija Stankevičiūtė (dainuojamoji poezija) ir fleitos virtuozė Mėta Gabrielė Pelegrimaitė. Spalio 17 d. Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55), vyko vitražo iš Kauno Švč. Sakramento bažnyčios pristatymas. Daugiau kaip pusę amžiaus iš visuomenės akiračio išnykęs ir tik iš kelių nespalvotų fotografijų žinotas vienas vertingiausių ir seniausių vitražų Lietuvoje Nukryžiuotasis su angelais buvo sukurtas XIX a. pab. garsiose Geyling vitražo dirbtuvėse Vienoje. Vitražas į Lietuvą atkeliavo iš Sankt Peterburgo dvasinės akademijos kartu su 4 evangelistų vitražais, kuriuos 1934 m. įsigijo Kauno Švč. Sakramento (Dievo Kūno) bažnyčia. Sovietmečiu, prieš bažnyčioje įrengiant kino teatrą Santaka, vitražai buvo išmontuoti, supakuoti ir nuo to laiko saugoti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje. Išsaugoti Nukryžiuotojo ir 3 evangelistų vitražai (šv. Jono, šv. Morkaus ir šv. Luko) sugrąžinti Kauno Švč. Sakramento bažnyčiai 2017 metais (restauratoriai Daugis Bumbulis ir Dalia Mulevičienė). Vis dar nežinoma, kur paslėpti kiti du vitražai, ar dar išliko šv. Mato Evangelisto vitražas ir S. Ušinsko sukurtas vitražas su monstrancija. Renginyje dalyvavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, Kauno Švč. Sakramento bažnyčios rektorius kun. Jonas Stankevičius, restauratorius Daugis Bumbulis, muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, menotyrininkė Raimonda Norkutė. Spalio d. Kauno menininkų namuose (Putvinskio g. 56, Kaunas) vyko tarptautinės kuruotos menininkų rezidencijos Centras baigiamoji programa institucija_periferija_sinapsė. Kauno (pa)tyriminius kontekstus šiemet lankę menininkų kolektyvai Lehman Brothers, Monika Janulevičūtė ir Antanas Lučiūnas, Eglė Kulbokaitė ir Dorota Gawęda ( Young Girl Reading Group ) pristatė rezidencijos metu įgyvendintus kūrinius. Spalio 18 d. Vilniuje, VDA Dizaino inovacijų centre, prof. F. Daukanto auditorijoje (Maironio g. 3), vyko Skaidros Trilupaitytės knygos Lietuvių dailės gyvenimas ir institucijų kaita. Sovietmečio pabaiga-nepriklausomybės pradžia pristatymas. Knygą išleido Dailininkų sąjungos leidykla artseria (dailininkė Ramunė Januševičiūtė), renginį moderavo leidyklos direktorė Saulė Mažeikaitė. Spalio 18 d. Vilniuje, LDS galerijoje Arka, pristatytas tapytojo Aleksandro Vozbino kūrybai skirtas meno albumas Puslapiai iš knygos. Sudarytoja Diana Rakauskaitė, dizaineriai Reda ir Aurimas Rekašiai, fotografas Arūnas Baltėnas, leidėjas LDS galerija Arka. Spalio 18 lapkričio 8 d. Šiaulių dailės galerijoje vyko menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio parengtas viešų paskaitų ciklas apie dailę Meno visuomenė III : spalio 18 d. paskaita Menas viešose erdvėse, spalio 25 d. Sakralumas šiuolaikiniame mene, lapkričio 1 d. Menas kaip anatomijos pamokos, lapkričio 8 d. Kolekcininkas meno istorijoje. Spalio 19 d. Vilniuje, LDS būstinės parodų salėje (Vokiečių g. 4/2), vyko Baltijos medalių trienalės Baltijos vienybė konferencija (projekto X Baltijos medalių trienalė vadovė Lina Kalinauskaitė). Pranešimus skaitė parodų kuratorė, muziejų fondų saugotoja, dailėtyrininkė, mokytoja Vineta Skalberga ir skulptorius, medalio meno kūrėjas Girts Burvis iš Latvijos, dailininkas Stanislavas Netchvolodovas iš Estijos, skulptoriai, medalio meno kūrėjai ir pedagogai Thomas Qvarsebo ir Christianas Wirsen iš Švedijos, numizmatas, medalių parodų kuratorius ir Lenkijos nacionalinių muziejų ir monetų kalyklos numizmatikos

162 160 kronika fondų saugotojas Tomaszas Bylicki, medalio meno kūrėjas ir XXXIV Fidem kongreso organizatorius Paulas Huybrechts iš Belgijos. Lietuvos medalio meną apžvelgė Lina Kalinauskaitė, Antanas Olbutas, Petras Gintalas. Buvo parodytas Medallic Art Company dokumentinis filmas Medalio kūrėjas apie medalio kūrimą ir gaminimo procesą, vyko diskusijos. Spalio 24 d. Kaune, LDS galerijoje Meno parkas (Rotušės a. 27) vyko knygos,,post Ars partitūra pristatymas. Sudarytoja Agnė Narušytė, menininkai Aleksas Andriuškevičius, Robertas Antinis, Česlovas Lukenskas, Gintaras Zinkevičius, dailininkas Jurgis Griškevičius, išleido M puslapiai ir Šiuolaikinio meno centras (2017). Spalio 24 d. Vilniuje, galerijoje Vartai, vyko antrasis pokalbis apie šiuolaikinio meno kolekcionavimą ir mecenatystę. Dalyvavo kolekcininkas Egidio Marzona ir galerininkas, kuratorius, kolekcininkas bei knygų autorius Daniel Mazona. Diskusiją moderavo Danijos Karališkosios menų akademijos ir Vilniaus Dailės Akademijos profesorius Henrik B. Andersen. Pirmasis šio ciklo pokalbis vyko rugsėjo 7 d. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto konferencijų salėje. Televizijos žurnalistas ir kultūrinės laidos Durys atsidaro autorius Tadas Jačiauskas kalbino garsius Pabaltijo kolekcininkus ir meno mecenatus, Riivo Anton (Estija), Rolandą Valiūną (Lietuva) ir Janis Zuzans (Latvija). Spalio 25 d. Vilniaus dailės akademijos (Maironio g. 6) Gotikinėje salėje Southampton Solent University (Didžioji Britanija) dėstytojų ir studentų darbų parodos atidarymo metu vyko susitikimas su britu menininku Jonny Hannah. Spalio 27 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, vyko popietė Spėję dalintis pasauliu, skirta dailininkų ir poetų atminimui. Renginio metu pristatyta vieno iš svarbiausių medalių kūrėjų Lietuvoje ir poeto, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto prof. Petro Gintalo kūrybos knyga Petras Gintalas medalio žmogus (2016). Spalio 27 d. Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, vyko Iljos Bereznicko filmų Ne ožkoje laimė ir Baubas & Co peržiūros, piešinių parodos atidarymas ir knygos Nuo idėjos iki ekrano pristatymas. Lietuvos meno reprezentacija užsienyje 2016 Rugpjūčio 12 spalio 2 d. Liepojoje (Latvija), Miesto muziejuje, vyko Klaipėdos dailininkų paroda Vakarų vėjai. Dalyvavo Edvardas Malinauskas, Algimantas Vadoklis, Simonas Žaltauskas, Virginijus Viningas, Petras Lukošius, Daiva Ložytė, Dalia Skridailaitė, Romas Klimavičius, Algirdas Bosas, Arūnas Sakalauskas, Romualdas Inčirauskas, Petras Gintalas, Danius Drulys, Petras Baronas, Saulius Bertulis, Remigija Vaitkutė, Neringa Poškutė, Gražina Oškinytė, Danutė Žalnieriūtė, Liucija Vėgelienė, Laima Sakalauskienė, Virginijus Burba, Isroildžon Baroti, Zita Inčirauskienė. Rugpjūčio 26 spalio 8 d. Kristiansando (Norvegija) miesto rotušėje, parodų erdvėje Ekserserhuser / X- House, tarptautinėje CreArt tinklo šiuolaikinio meno parodoje Notes on tomorrow dalyvavo Povilas Ramanauskas. Rugsėjo 6 gruodžio 5 d. Maracenoje (Ispanija) vykusioje parodoje,,entero. Interpretaciones TEXTiles dalyvavo Zinaida Dargienė, Virginija Kirvelienė, Eugenijus Nalevaika, Almira Weigel, Marijona Sinkevičienė. Rugsėjo 8 lapkričio 11 d. Bornholme (Danija) vykusios tarptautinės stiklo meno parodos European Glass Context 2016 Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Bulgarijos šalių stiklo dailininkų kūrinių kolekciją surinko ir kuravo Raimonda Simanaitienė. Rugsėjo 10 spalio 10 d. Pekine (Kinija), GuanShan Yue meno muziejuje, vykusioje 9-oje tarptautinėje tekstilės bienalėje Nuo Lozanos iki Pekino dalyvavo Feliksas Jakubauskas ir buvo apdovanotas Sidabro medaliu. Rugsėjo 24 spalio 22 d. Viborge (Danija), galerijoje NB, Žygimanto Augustino personalinė paroda In. Rugsėjo m. sausio 8 d. Gente (Belgija) vykusioje medalių meno kongreso FIDEM XXXIV parodoje dalyvavo Romualdas Inčirauskas, Antanas Olbutas, Petras Gintalas, Danius Drulys. Rugsėjo 22 d. Skopjėje (Makedonija) atidarytoje Osten piešinių bienalėje Lietuvai atstovavo Giedrė Riškutė, Ričardas Bartkevičius, Rimvydas Pupelis, Saulė Urbanavičiūtė, Skaistė Verdingytė, Zita Vilutytė ir dvi LEU Ugdymo mokslų fakulteto Dailės katedros absolventės Agnė Varpukevičiūtė ir Simona Latvytė. Spalio 1 lapkričio 12 d. Barselonoje (Ispanija), parodų erdvėje TPK Art i Pensament Contemporani, vykusioje parodoje,,not only visual dalyvavo Rosanda Sorakaitė- Ramanauskienė. Spalio 1 lapkričio 27 d. Lundo (Švedija) parodų rūmuose Lundskonsthall vykusioje tarptautinėje dailininko knygos parodoje dalyvavo Dalia López Madrona. Kuratorius menotyrininkas Thomas Millroth. Spalio 7 25 d. Varšuvoje (Lenkija), galerijoje Galeria Delfiny, vyko Irmos Balakauskaitės grafikos ir Lenos Chvičijos tapybos paroda. Spalio 10 gruodžio 10 d. Salonikuose (Graikija), galerijoje Container, vykusioje parodoje Page not found dalyvavo Rolana Čečkauskaitė-Gkagka. Spalio 14 lapkričio 7 d. Kaliningrado istorijos ir meno muziejuje (Rusija) vyko Henrikos Bartkutės autorinės tapybos paroda Rudens aromatas. Spalio 15 lapkričio 15 d. Ksantėje (Graikija), galerijoje Balkan Art Gallery, vyko Rolanos Čečkauskaitės-Gkagka tapybos paroda Truputį privatumo?. Spalio 17 gruodžio 12 d. Glazgo (Škotija) Šiuolaikinio meno centro rezidencijoje viešėjo Darius Žiūra ir Darius Mikšys. Spalio d. Goluchuve (Lenkija) vykusiame XII tarptautiniame tapybos plenere Impresje Goluchowskie dalyvavo Arvydas Kašauskas,Valentinas Varnas. Spalio d. Paryžiuje (Prancūzija) vykusioje tarptautinėje meno mugėje Yia Art Fair 2016, pristatančioje įvairių šalių jaunųjų menininkų kūrybą, Lietuvai atstovavo dvi galerijos Meno niša ir galerija The Rooster Gallery. Galerija Meno niša pristatė keturis jaunosios kartos menininkus tapytojus Jolantą Kyzikaitę, Paulių Šliaupą, Dovilę Bilkštienė ir videomenininką Rimą Sakalauską. Galerija The Rooster Gallery eksponavo Kristinos Ališauskaitės, Adomo Danusevičiaus, Eglės Karpavičiūtės, Auksės Miliukaitės, Andriaus Zakarausko ir Vitos Opolskytės kūrybą bei projektus art-bites bei art-notebook. Spalio 27 d. Briuselyje (Belgija), Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, atidaryta Lenos Chvičijos tapybos darbų paroda. Spalio 28 gruodžio 4 d. Pernu (Estija), Šiuolaikinio meno muziejuje, vykusioje tarptautinėje stiklo meno bienalėje 2D 2016 Lietuvai atstovavo Linas Labanauskas, Eimantas Ludavičius, Eimutis Markūnas, Žydrūnas Mirinavičius, Julija Pociūtė, Dalia Truskaitė, Neringa Vasiliauskaitė. Spalio 28 gruodžio 14 d. Aveiro mieste (Portugalija) tarptautinėje CreArt tinklo šiuolaikinio meno parodoje Notes on tomorrow dalyvavo Povilas Ramanauskas. Lapkričio 5 gruodžio 3 d. Groningene (Nyderlandai), galerijoje Unexpected, vyko Irmos Balakauskaitės paroda States. Lapkričio 7 12 d. Vokietijos federalinės žemės Brandenburgo miestuose Miuncheberge, Bukove, Frankfurte prie Oderio ir Lenkijos mieste Gožuve vykusiame tarptautiniame iliustruotų knygų festivalyje savo kūrybą pristatė Nacionalinės premijos laureatas Mikalojus Povilas Vilutis. Lapkričio m. sausio 20 d. Bansko (Bulgarija) viešbutyje Premier Luxury Mountain Resort vykusioje parodoje Eat that art dalyvavo Rolana Čečkauskaitė- Gkagka. Lapkričio m. vasario 12 d. Stokholme (Švedija), Nobelio muziejuje, vykusioje knygryšybos parodoje, kurioje eksponuoti knygrišių sukurtos Nobelio literatūros premijos laureatų S. Aleksejevič ir P. Modiano knygų meninės interpretacijos, dalyvavo Dalia López Madrona. Lapkričio d. Poniatove (Lenkija) vykusiame tarptautiniame dailininkų pelenere dalyvavo Ieva Bunokaitė. Lapkričio 17 gruodžio 17 d. Niukasle (Anglija), galerijoje Vane, vyko Andriaus Ermino paroda Mutation. Lapkričio m. sausio 5 d. LR ambasadoje Minske (Baltarusija) vyko Vytauto Poškos tapybos paroda Namaliavanaja mara. Lapkričio 19 d. Leipcige (Vokietija) atidarytoje parodoje The present order pristatytas Deimanto Narkevičiaus kūrinys A Tang of Lomo Film (Kino takelio skambesys). Lapkričio 24 d. Berlyne (Vokietija), galerijoje Trofėjas, atidaryta Rūtos Naujalytės darbų paroda, kurioje pristatyti nerti papuošalai ir mini objektai. Lapkričio 26 d. Londone (Jungtinė Karalystė), galerijoje Maureen Paley, atidarytoje parodoje Veikiant išoriniams veiksniams dalyvavo amerikiečių-lietuvių menininkas Andrew Miksys. Lapkričio 26 gruodžio 23 d. Estešunde (Švedija), galerijoje Drejeriet, vykusioje keramikos parodoje Julkrus dalyvavo Valdas Kurklietis. Lapkričio d. Berlyne (Vokietija) vyko antrasis tarptautinis festivalis Viva literatura!, pristatantis Vidurio ir Rytų Europos iliustruotą literatūrą vaikams, kuriame dalyvavo knygų dailininkė, kūrybinės studijos Tu gali sukurti knygą įkvėpėja Sigutė Chlebinskaitė. Gruodžio 6 9 d. Majamyje (JAV), Majamio meno dienose The ArtBox. Project Basel, dalyvavo Aistė Jurgilaitė. Gruodžio m. sausio 30 d. Raplos (Estija) šiuolaikinio meno centre vykusioje tarptautinėje stiklo meno bienalėje 2D 2016 Lietuvai atstovavo Linas Labanauskas, Eimantas Ludavičius, Eimutis Markūnas, Žydrūnas Mirinavičius, Julija Pociūtė, Dalia Truskaitė, Neringa Vasiliauskaitė. Gruodžio 17 d. Hiogano (Švedija) miesto parodų salėje atidarytoje Hiogano dailininkų asociacijos narių parodoje Kullakonstnärer dalyvavo Dalia López Madrona Sausio 6 vasario 6 d. Daugpilio (Latvija) Marko Rothko meno centre įvyko tekstilės paroda Tradicija ir dabartis. Baltų ženklai tekstilėje. Dalyvavo Liucija Banaitienė, Danguolė Bečelytė-Čachavičienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Irutė Dargienė, Danutė Ona Jonelienė, Virginija Kirvelienė, Liucija Kudžmienė, Rūta Narvydienė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Aušra Sedlevičiūtė, Ona Staskevičienė, Danutė Valentaitė. Projekto vadovė Birutė Sarapienė. Sausio 8 vasario 12 d. Dahlenburge (Vokietijoje), galerijoje Kunstfleck, vyko Almyros Weigel instaliacijų paroda Nachricten aus zweiter Hand / Žinios iš antrų rankų. Sausio d. Berlyne (Vokietija), studijoje Schön 13, rodyta Almyros Weigel instaliacija Pasiklausymo kanalas. Sausio 21 balandžio 16 d. Kalifornijoje (JAV), Palos Verdes Art centre, vykusioje 7-oje tarptautinėje atrankinėje parodoje Wearable Expressions dalyvavo Virginija Degenienė. Sausio 23 vasario 4 d. Narevkoje (Lenkija) vykusiame XVI tarptautiniame tapybos plenere Narewka 2017 dalyvavo Rebeka Bruder, Valentinas Varnas. Sausio 31 vasario 5 d. Sankt Peterburgo valstybinėje akademinėje kapeloje (Rusija) vykusiame tarptautiniame meno forume Winter Insomnia dalyvavo Martynas Gaubas, Meda Norbutaitė. Vasario 1 28 d. Sevilijos (Ispanija) San Juan de Aznalfarache priemiestyje, Radijo ir televizijos RTVA Canal Sur Andalucia centre, vyko Inos Mindiuz kilnojamoji paroda Mano Meninos. Vasario 1 kovo 25 d. Leipcige (Vokietija), meno erdvėje Leipziger Spinnerei, vykusioje parodoje Oksymora dalyvavo Almyra Weigel, Laima Oržekauskienė, Monika Grašienė, Lina Jonikė, Inga Likšaitė. Vasario 3 balandžio 2 d. L Hospitalet miesto muziejuje (Ispanija) vykusioje parodoje Cesi n est pas un Teler (Tai ne audykla) LDS galerija Meno parkas pristatė Rasmą Noreikytę ir Moniką Žaltauskaitę-Grašienę. Vasario 18 kovo 3 d. Guvahačio mieste (Indija) kultūros projekte Sanskritik Mandala II dalyvavo Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė, Jovita Ambrazaitytė ir Aistė

163 kronika 161 Viršulytė. Projektą organizavo VšĮ Kūrybos ratas (vadovė Tamara Artajeva) ir Parivartan Assam (įkūrėjas prezidentas, skulptorius Alak Yoti Pathak). Vasario 25 kovo 25 d. Leipcige (Vokietija), Medvilnės verpykloje, vykusioje parodoje Oksimoronas (Oxymora) dalyvavo Monika Žaltauskaitė-Grašienė, Bronė Sofija Gideikaitė, Lina Jonikė, Inga Likšaitė, Almyra Weigel, Laima Oržekauskienė. Kuratorė Virginija Vitkienė. Kovo 1 5 d. Niujorke (JAV) LDS galerija Meno parkas dalyvavo šiuolaikinio meno mugėje. Volta NY. 2017, kur pristatė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Jono Gasiūno kūrinius. Kovo 2 d. Keiptaune (PAR) prasidėjusiame projekte Art meets camera Closer than Ever dalyvavo Paulius Šliaupa. Kovo 5 balandžio 3 d. Abu Dabyje (JAE) rezidencija ir tarptautiniame simpoziume dirbo Henrika Bartkutė. Kovo 9 30 d. Salonikuose (Graikija), galerijoje Ro, vyko Rolanos Čečkauskaitės-Gkagka tapybos ir objektų paroda Žaidimai.... Kovo 11 balandžio 9 d. Duisburge (Vokietija), Nacionaliniame archyve, festivalio Festival 38th Duisburger Akzente metu vykusioje parodoje I was born in the country that no longer exists pristatyta 12-kos jaunosios kartos tapytojų kūriniai bei darbai iš VDA muziejaus archyvo nuo 1991m. Dalyvavo Žygimantas Augustinas, Eglė Ulčickaitė ir kt. Kovo d. Londone (Anglija), galerijoje D Contemporary, vykusioje parodoje Lithuania Now dalyvavo Almyra Weigel, Dainius Trumpis, Kristina Sereikaitė, Andrius Miežis, Indra Marcinkevičienė, Monika Dirsytė, Viktorija Staponė, Jūratė Rekevičiūtė, Monika Furmanavičiūtė ir Dainius Dirgėla. Kuratoriai Mara Alves, Barry Martin, rėmėjai Valius Naureckas, Vida Naureckaitė. Kovo d. Dubajuje (JAE) vykusioje tarptautinėje meno mugėje Art Dubai galerija Rooster Gallery pristatė Andrių Zakarauską, Kristiną Ališauskaitę. Kovo d. Merkose (Lenkija) vykusiame tarptautiniame dailininkų plenere dalyvavo Ieva Bunokaitė ir Lionė Grigaliūnaitė. Kovo 23 balandžio 20 d. Madride (Ispanija), LR ambasadoje, vyko Rimanto Dichavičiaus trijų tomų fotoalbumų rinkinio Laisvės paženklinti paroda-pristatymas. Atidaryme dalyvavo autorius. Kovo 24 d. susitikimas su R. Dichavičium vyko Valensijoje, o kovo 25 d. Barselonoje. Balandžio 4 d. Rimanto Dichavičiaus paroda Amžių dialogai atidaryta Malagoje, RTVA Canal Sur Andalucia, o balandžio 20 d. perkelta į LR konsulatą Valensijoje. Rengė VšĮ studija Mindiuzartė. Kovo 24 d. Riihimaki mieste (Suomija), Stiklo meno muziejuje, atidaryta lietuvių menininkės Julijos Pociūtės paroda Dviguba pabaiga. Kovo 24 d. Paryžiuje (Prancūzija), menų ventre Cité Internationale des Arts vyko postažuotinė Aleksandro Vozbino paroda Pont Marie impressions. Kovo 25 d. Džinane, Šandongo provincijos sostinėje (Kinija), Šandongo meno muziejuje atidarytoje lietuviškų iliustracijų parodoje dalyvavo Kęstutis Kasparavičius, Stasys Eidrigevičius, Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė, Laisvydė Šalčiūtė, Marius Jonutis, Rimantas Rolia, Ieva Babilaitė, Lina Dūdaitė, Rasa Joni, Karolis Strautniekas, Nomeda Marčėnaitė. Parodą Kinijoje pristatė Lietuvos kultūros institutas ir LR ambasada Kinijoje. Kovo 27 d. Maskvos (Rusija) šiuolaikinio meno muziejuje (MMOMA) įvyko Lietuvos dailininko Viačeslavo Jevdokimovo (Karmalitos) asmeninės parodos Panašumas nepanašume atidarymas. Kuratorius Jonas Žiburkus, atidaryme autoriaus kūrybą pristatė prof. Raminta Jurėnaitė. Kovo 28 d. Tel Avive (Izraelis), Steinhardt Gamtos Mokslų muziejuje, atidarytoje 9-os tarptautinės meno mugės Fresh Paint parodoje Change, Permutation, Transformation eksponuotos Andriaus Ermino skulptūros Mutacijos. Kovo 31 balandžio 22 d. Londone (Anglija), galerijoje Unit I, vyko Aušros Vaitkūnienės paroda Gamtos gurmano kabinetas. Balandžio 2 16 d. Gižitske (Lenkija) vykusiame tarptautiniame dailininkų plenere dalyvavo Ieva Bunokaitė ir Lionė Grigaliūnaitė. Balandžio 4 9 d. Milane (Italija) parodos Salone del Mobile metu vykusioje ekspozicijoje Age of Man savo sukurtų papuošalų kolekciją pristatė Marija Puipaitė. Balandžio 8 birželio 16 d. Atėnuose (Graikija) birželio10 rugsėjo 17 d. Kaselyje (Vokietija) vykusioje 14-oje tarptautinėje šiuolaikinio meno parodoje Documenta pristatyti ir lietuvių menininkų darbai: Kaselio Naujojoje galerijoje (Neue Galerie) eksponuojami 37 Jurgio Mačiūno darbai iš serijos Rusijos istorijos atlasas (1953) bei Expanded Title (1953), Naujoje naujojoje galerijoje (Neue Neue Galerie) Algirdo Šeškaus fotografijos, o Bali kino salėje rodyti Jono Meko filmai Reminiszenzen aus Deutschland ( ; 2012), Lost Lost Lost ( ;1976) bei Reminicenses of a Journey to Lithuania (1972). Šioje kino salėje taip pat eksponuoti 36 Jono Meko fotodarbai, dokumentuojantys karo pabėgėlių gyvenimą Wiebadeno, Kaselio (Mattenberg) DP stovyklose metais. Documentoje 14 parodytas škotų menininko Douglas Gordon videokūrinys apie Joną Meką I had nowhere to go (2016) bei pristatytas tuo pačiu pavadinimu leidykloje Kerber išleistas šio autoriaus leidinys. Balandžio 12 gegužės 5 d. Sankt Peterburge (Rusija), A. Štiglico taikomosios dailės ir dizaino akademijos muziejuje, vykusioje parodoje Dvi akademijos. Vaizdas ir materija dalyvavo, Aušra Vaitkūnienė, Eimutis Markūnas, Jovita Aukštikalnytė-Varkulevičienė. Balandžio 12 d. Sankt Peterburge (Rusija), A. Štiglico Taikomosios dailės ir dizaino akademijos muziejuje, atidarytoje Vilniaus dailės akademijos ir A. Štiglico Taikomosios dailės ir dizaino akademijos dėstytojų ir studentų kūrinių parodoje Dvi akademijos. Vaizdas ir materija dalyvavo Eimutis Markūnas ir kt. Kuratorius Vidas Poškus. Balandžio 12 gegužės 12 d. Budapešte (Vengrija), Vigado galerijoje, vykusioje 3-ioje tarptautinėje gobeleno parodoje Apokalypse or Global Sustainability dalyvavo Feliksas Jakubauskas. Balandžio 18 gegužės mėn. Montpeljė (Prancūzija) Solipsisme en commun edukacijos fakulteto stažuotojų tarptautinėje parodoje dalyvavo Eimutis Markūnas. Balandžio d. Briuselyje (Belgija) tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje YIA Brussels dalyvavo Lietuvos galerijos Meno niša, kuri pristatė tapytojas Rūtą Katiliūtę, Jolantą Kyzikaitę, videomeno kūrėją Rimą Sakalauską, skulptorių Matą Janušonį, galerija Rooster Gallery Adomą Danusevičių, Andrių Zakarauskas, Kristiną Ališauskaitę, Vitą Opolskytę, Auksę Miliukaitę ir projektus Art-notebook bei Art-bitės. Balandžio d. Fabriane (Italija) tarptautiniame akvarelių plenere ir parodoje Fabriano in Aquarello dalyvavo Jurga Sidabrienė. Balandžio d. Bergene (Norvegija) kūrybinėse dirbtuvėse Edit > Colour Settings dalyvavo Greta Grendaitė. Balandžio 24 gegužės 5 d. Jeruzalėje (Izraelis) vykusioje Konrad Adenauer Stiftung fondo parodoje Zahor dalyvavo Aleksandra Jacovskytė, Linas Liandzbergis, Arūnė Tornau, Adomas Jacovskis, Adasa Skliutauskaitė, Algis Griškevičius, Kunigunda Dineikaitė, Jolanta Kyzikaitė ir kt. Balandžio 27 gegužės 13 d. Belgrade (Serbija), galerijoje Grafički kolektiv vyko Irmos Balakauskaitės paroda States. Parodą ji surengė kaip 2-osios tarptautinės grafikos trienalės laureatė. Balandžio 27 birželio 11 d. Legnicoje (Lenkija) vykusiame XXVI tarptautiniame juvelyrų konkurse Identity dalyvavo Romualdas Inčirauskas ir Violeta Adomaitytė. Balandžio 28 d. Stokholme (Švedija), buvusio atominio reaktoriaus erdvėje Reactor Hall, atidaryta lietuvių menininko Das Vegas personalinė paroda Frozen Fraction. Gegužės 5 spalio 29 d. Venecijoje (Italija) vykusioje 57- oje šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvai atstovavo Žilvino Landzbergo instaliacija R. Parodos komisaras Kęstutis Kuizinas, kuratorės Ūla Tornau ir Asta Vaičiulytė, koordinatorius Edgaras Gerasimovičius. Gegužės 9 18 d. Mielnike prie Bugo (Lenkija) vykusiame tarptautiniame dailininkų plenere dalyvavo Ieva Bunokaitė. Gegužės d. Berlyno (Vokietija) vaikų ir jaunimo kultūros asociacijos Kulturkind literatūros festivalyje Berlyno knygų salos (Berliner Bücherinseln) Lietuvai atstovavo Kęstutis Kasparavičius, Sigutė Chlebinskaitė ir Ieva Babilaitė. Gegužės d. Bratislavoje (Slovakija), galerijoje X, vyko Juratės Petruškevičienės mini tekstilės darbų paroda Out of Water. Gegužės 13 birželio 10 d. Edinburge (Didžioji Britanija), galerijoje Birch Tree Gallery, vyko Daliutės Ivanauskaitės ir Patricijos Shone paroda Fermata. Gegužės 13 liepos 2 d. Pekine, Kinijos nacionaliniame dailės muziejuje, vyko pirmoji reprezentacinė modernaus ir šiuolaikinio Lietuvos meno paroda Kinijoje Lietuvos menas Kinijoje. Parodą sudaro keturios dalys: Tapytojo akis, Atviros struktūros, Deromantizacija ir Žemėlapiavimas. Išdėstytos chronologiškai, jos apima tris Lietuvos meno istorijos laikotarpius: XX a. pradžią ir tarpukarį, pokarinį sovietmetį ( ) ir nepriklausomos Lietuvos etapą. Eksponuojami žymiausi Lietuvoje ir už jos ribų dirbantys meno kūrėjai ir jų darbai tapyba, skulptūra, fotografija, instaliacijos, videomenas (Vytautas Balčytis, Eugenijus Antanas Cukermanas, Henrikas Čerapas, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Kostas Dereškevičius, Jonas Gasiūnas, Antanas Gerlikas, Antanas Gudaitis, Kristina Inčiūraitė, Rimvydas Jankauskas-Kampas, Vytautas Kairiūkštis, Petras Kalpokas, Rūta Katiliūtė, Leonas Katinas, Linas Leonas Katinas, Žilvinas Kempinas, Algimantas Kuras, Jonas Mekas, Deimantas Narkevičius, Mindaugas Navakas, Algirdas Petrulis, Igoris Piekuras, Post Ars, Artūras Raila, Eglė Ridikaitė, Ferdynand Ruszczyc, Antanas Samuolis, Mindaugas Skudutis, Jonas Švažas, Gintautas Trimakas, Vladas Urbanavičius, Teodoras Kazimieras Valaitis, Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Justinas Vienožinskis, Viktoras Vizgirda, Kęstutis Zapkus, Kazimiera Zimblytė). Kuratorė Milda Žvirblytė. Parodą, bendradarbiaudamos su Kinijos nacionaliniu dailės muziejumi, surengė Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinė dailės galerija ir Lietuvos Respublikos ambasada Kinijos Liaudies Respublikoje. Gegužės 13 lapkričio 26 d. Venecijoje (Italija), Palazzo Bembo ir Palazzo Mora rūmuose, vykusiame projekte Personal Structures (Asmeninės struktūros) dalyvavo LDS galerija Meno parkas. Eksponuoti Jono Gasiūno, Patricijos Gilytės bei Algio Kasparavičiaus kūriniai. Gegužės d. Neudrossenfelde (Vokietija) meno festivalyje Focus Europa 2017 dalyvavo Antanas Obcarskas. Gegužės d. Anžė mieste (Prancūzija) atidaryta personalinė lietuvių dailininkės Laisvydės Šalčiūtės kūrybos paroda Propaganda. Svajonių transformacijos, skirta tarptautinės Europos dienos festivaliui, kur šiais metais Lietuva buvo pakviesta kaip garbės viešnia. Gegužės 17 d. Milane (Italija), šiuolaikinio meno galerijoje The Flat Massimo Carasi, atidarytoje parodoje Pop my bling bling dalyvavo menininkų grupė iš Lietuvos Young Poor Artists. Parodoje buvo eksponuojami du darbai videoprojektas TV Shop ir Gedvilės Tamošiūnaitės kūrinys Collection. Gegužės 18 birželio 25 d. Kišiniove (Moldova), Moldovos tarptautinėje tapybos bienalėje, dalyvavo Aleksandras Vozbinas. Jis buvo apdovanotas specialiu bienalės prizu ir diplomu. Gegužės 19 birželio 9 d. Kišiniove (Moldova), Moldovos dailininkų sąjungos galerijoje C. Brancusi vyko Aleksandro Vozbino tapybos paroda. Gegužės 19 rugsėjo 3 d. Londone (Didžioji Britanija) Transporto muziejuje vykusioje tarptautinėje atrankinėje iliustracijų parodoje Sounds of the City dalyvavo Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė. Gegužės d. Bratislavoje (Slovakija), galerijoje X, vyko Jūratės Petruškevičienės mini tekstilės paroda Iš vandens. Gegužės 20 birželio 2 d. Stokholme (Švedija) galerijos Paris dailininkų parodoje dalyvavo Rolana Čečkauskaitė- Gkagka.

164 162 kronika Gegužės birželio 4 d. Gardine (Baltarusija) plenere Гродна дарог скрыжаванне dalyvavo Vytautas Poška ir Saulius Rudzikas. Kuratorė Irina Silvanovič, rėmė LR generalinis konsulatas Gardine. Gegužės d. Berlyne (Vokietija) tarptautiniame dizaino projekte Symbol to Logo: lenkų grafiniai ženklai , dalyvavo dizaino tyrėja Karolina Jakaitė ir gegužės 28 d. pristatė pranešimą bei vizualinį pasakojimą apie lietuviškus grafinius ženklus, sukurtus XX a. 7 8 dešimtmečiais. Gegužės 24 birželio 24 d. Leipcigo menų akademijos (Vokietija), galerijoje HGB, vykusioje parodoje 5 Proposals pristatyti Eglės Budvytytės, Mindaugo Gapševičiaus, Dainiaus Liškevičiaus, Žilvino Landzbergo, Mildos Lembertaitės ir Amelijos Valentinos Prazak dueto Sisters from another Mister darbai. Parodos metu vyko meno dirbtuvės bei viešos diskusijos su projekte dalyvaujančiais lietuvių menininkais. Gegužės 24 birželio 6 d. Sankt Peterburgo valstybinėje akademinėje kapeloje (Rusija), viešbučio Art Holding Rachmaninov surengtoje parodoje Dailininkai tapo muziką, dalyvavo Meda Norbutaitė. Gegužės 25 rugpjūčio 10 d. Jegeva (Estija) miesto bibliotekoje vykusioje parodoje Lietuvos akvarelė dalyvavo Virginija Urbonavičienė, Jolanta Vitkutė, Liuda Liaudanskaitė, Tatjana Simanaitienė, Sergej Lisyj, Eglė Lipeikaitė, Saulė Urbanavičiūtė, Irina Panaskova, Ana Marija Blažienė, Eugenija Pilypaitienė, Ariadna Čiurlionytė, Nijolė Jurgelionienė, Laimutė Tamoševičienė, Irena Meištaitė, Jurga Sidabrienė, Valerija Vija Tarabildienė, Irena Breivienė, Elma Šturmaitė, Teklė Ūla Pužauskaitė, Bangutis Prapuolenis, Ramūnė Lebedytė. Gegužės 29 birželio 26 d. Mursijoje (Ispanija), Afinidades galerijoje CHYS, vyko Egidijus Rudinsko kūrybos paroda. Gegužės 30 d. Sankt Peterburgo (Rusija) valstybiniame Ermitažo muziejuje įvyko M. K. Čiurlionio fotografijų parodos atidarymas. Birželio 1 4 d. Bazelyje (Šveicarija) vykusiose Bazelio meno dienose The ArtBox. Project Basel dalyvavo Aistė Jurgilaitė. Birželio 1 liepos 15 d. Berlyne (Vokietija), galerijoje Exile, vyko menininkų Ugniaus Gelgudos ir Neringos Černiauskaitės dueto Pakui Hardware paroda On Demand. Birželio 1 spalio 1 d. Sovetske ir Krasnoznamenske (Kaliningrado sritis, Rusija) vykusioje lietuvių tekstilės parodoje,,tradicija ir dabartis. Baltų ženklai tekstilėje dalyvavo Liucija Banaitienė, Danguolė Brogienė, Zinaida Dargienė, Gitana Evseičikaitė, Danutė Ona Jonelienė, Danguolė Čachavičienė, Ona Staskevičienė, Birutė Sarapienė, Genovaitė Sasnauskienė, Liucija Kudžmienė, Aušra Sedlevičiūtė, Danutė Valentaitė. Kuratorė Birutė Sarapienė. Birželio 2 rugpjūčio 30 d. Sofijoje (Bulgarija), galerijoje Paris, galerijos dailininkų vasaros parodoje dalyvavo Rolana Čečkauskaitė-Gkagka. Birželio 3 d. Malborke (Lenkija) atidarytoje ekslibrisų bienalėje International Biennal of Modern Exlibris Malbork 2017 dalyvavo Alfonsas Čepauskas. Birželio 9 rugpjūčio 6 d. Rygoje (Latvija), Šv. Pėterio bažnyčioje, vyko Mikalojaus Povilo Vilučio ir Nijolės Vilutienės kūrybos paroda. Birželio d. Bazelyje (Šveicarija) vykusioje šiuolaikinio meno mugėje Scope Basel dalyvavusi LDS galerija Meno parkas tarptautinei publikai pristatė galerijos menininkų Mildos Gailiūtės, Jono Gasiūno, Eimučio Markūno ir Rosandos Sorakaitės kūrinius. Birželio 16 d. Arhuse (Danija), Danijos plakato muziejuje, atidarytoje plakato meno parodoje What is Europe? Posters from a Continent dalyvavo Naglis Baltušnikas. Birželio 21 rugpjūčio 26 d. Berlyne (Vokietija), galerijoje Decad, vyko Emilijos Škarnulytės paroda Manifold. Kuratorius Ignas Petronis. Birželio d. Paryžiuje (Prancūzija), galerijoje Concept Store Gallery, vyko Vytauto Poškos tapybos paroda. Birželio d. Berlyne (Vokietija) vykusioje tekstilės meno mugėje Textile Art Berlin pristatyta Almyros Weigel paroda Mažieji plastikai ir VDA Kauno fakulteto Tekstilės katedros studentų darbų paroda Citrusai. Birželio 26 liepos 2 d. Augustave (Lenkija) vykusiame tarptautiniame Andrzejaus Strumillos vardo tapytojų plenere dalyvavo Lina Morkūnaitė-Vilkelienė ir Antanas Obcarskas. Birželio 28 liepos 25 d. Rygoje (Latvija), galerijoje Maksla XO, vyko Jono Gasiūno paroda Mažytė obsesijos retrospektyva. Rengė LDS galerija Meno parkas. Birželio 29 spalio 28 d. Holono dizaino muziejuje (Izraelis) vykusioje parodoje Garsas ir materija dizaine (kuratoriai Anat Safran ir Lila Chitayat), dalyvavo Vilniaus dailės akademijos prorektorius menui, docentas Julijonas Urbonas. Jis eksponavo kūrinį Skambančios durys, už kurį pelnė prestižinį Prix Ars Electronica. Birželio 30 liepos 9 d. Lečnoje (Lenkija) vykusiame XIII tarptautiniame dailės plenere Leczna 2017 dalyvavo Rebeka Bruder, Valentinas Varnas. Liepos 6 d. Kijeve, galerijoje,,kalita Art Club, atidaryta paroda M. K. Čiurlionis ir fotografija, kurioje pristatomos M. K. Čiurlionio 1905 m. kelionės po Kaukazą ir Krymą metu sukurtos įvairaus formato nuotraukos, vėliau paties menininko buvo suklijuotos į nedidelį albumėlį, ant kurio drobinio viršelio autorius paliko įrašą Anapa Paroda, kurią parengė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, skirta Lietuvos Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai. Liepos 7 16 d. Sosnovice (Lenkija) vykusiame XVI tarptautiniame tapybos plenere Sciezkami Tadeusza Kosciuszki dalyvavo Rebeka Bruder, Valentinas Varnas. Liepos 7 rugpjūčio 31 d. Pietų Prancūzijoje, Arrdeche regione, esančiame Le Vano miesto muziejuje buvo atidaryta kūrybinių erdvių tinklo KaNiBaL HoPox, kuriam priklauso LDS galerija Meno parkas, paroda Ça Coule de Source. Dalyvavo Arvydas Žalpys, Lina Mikalauskienė, Julija Pociūtė, Elisabeth Krotoff, Denis XXII, Bruno D Abrigeon, Grégoire Fabvre, Xesco Mercé, Benjamin Alvarez, Xaro Castillo Gimenez, Agustin Fructuoso,Claus Dieter Geissler, Martine Saurel, Loran Jacob, Sandra Zarth, Laurence Loutre-Barbier, Gérard Torres, Alain Boulerot, Marie-Françoise Prost-Manillier. Liepos d. Rabkoje (Lenkija) tarptautiniame vaikų literatūros festivalyje Rabka festival dalyvavo Sigutė Chlebinskaitė ir Kristina Norvilaitė. Jos pristatė savo kūrybą, susitiko su vaikų literatūros skaitytojais, pravedė kūrybines dirbtuves. Liepos d. Mazirbe (Latvija) vykusiame plenere Livzeme 2017 dalyvavo Andrius Makarevičius, Arvydas Brazdžiūnas. Liepos d. Kuremos miestelyje (Estija) vykusiame tarptautiniame akvarelės plenere dalyvavo Irina Jugolainen, Svetlana Gorenko, Vadim Jerohin, Olga Tiurina, Olga Loginova, Zhanna Toht, Diana Yanson, Tatjana Simanaitienė ir kt. Kuratorė Zhanna Toth. Liepos 21 d. Londone (Jungtinė Karalystė), šiuolaikinio meno institucijoje Institute of Contemporary Arts (ICA), Eglė Kulbokaitė ir lenkų menininkė Dorota Gawęda pristatė naują Young Girl Reading Group performansą 144. Šis performansas yra programos In formation dalis. Liepos 24 rugpjūčio 1 d. Izmire (Turkija) meno simpoziume Sugyt, kurį rengė Yasharali Gunes privati galerija, dalyvavo Irma Balakauskaitė ir Lena Chvičija. Liepos 25 d. Paryžiuje (Prancūzija), menų centre Cité Internationale des Arts, vyko postažuotinė Medos Norbutaitės paroda-kūrybos pristatymas.. Rugpjūčio 10 rugsėjo 10 d. Liepojos (Latvija) miesto muziejuje bei galerijoje Romas darzs vyko Lietuvos ir Latvijos menininkų paroda Kelias. Lietuvos kolekcijos kuratorė Evelina Januškaitė-Krupavičė. Dalyvavo Indrė Ercmonaitė, Mykolė, Jurga Užkurnytė, Aušra Jasiukevičiūtė, Algimantas Šlapikas, Ramūnas Grikevičius, Vygantas Paukštė, Lukas Šiupšinskas. Rugpjūčio 11 d. Varnoje (Bulgarija) atidarytoje 19-oje tarptautinėje grafikos bienalėje dalyvavo Nijolė Šaltenytė, Kristina Norvilaitė, Tatjana Diščenko, Tatjana Kazimierėnienė, Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė. Rugpjūčio 19 rugsėjo 3 d. Darmstade (Vokietija) tarptautiniame miško meno centre Internationalen Waldkunstzentrum vykusiame tarptautiniame simpoziume Global Nomadic art project. Germany Urban nature art dalyvavo Arvydas Ališanka. Simpoziumo dalyvių darbų paroda vyko rugsėjo 2 29 d. Rugpjūčio 20 spalio 31 d. Tartu (Estija) miesto dramos teatre vykusioje parodoje Lietuvos akvarelė dalyvavo Virginija Urbonavičienė, Jolanta Vitkutė, Liuda Liaudanskaitė, Tatjana Simanaitienė, Sergei Lõsõi, Eglė Lipeikaitė, Saulė Urbanavičiūtė, Irina Panaskova, Ana Marija Blažienė, Eugenija Pilypaitienė, Ariadna Čiurlionytė, Nijolė Jurgelionienė, Laimutė Tamoševičienė, Irena Meištaitė, Jurga Sidabrienė, Vija Tarabildienė, Irena Breivienė, Elma Šturmaitė, Teklė Ūla Pužauskaitė, Bangutis Prapuolenis, Ramūnė Lebedytė, Valerija Medelinskienė, Skaidrė Butnoriūtė, Alvydas Stauskas, Saulius Kruopis. Rugpjūčio 28 rugsėjo 8 d. Barlineke (Lenkija) vykusiame XXII tarptautiniame tapybos ir keramikos plenere Piekno ukryte Barlinek dalyvavo Dalia Skridailaitė, Valentinas Varnas. Rugpjūčio 31 rugsėjo 17 d. Drejeiche (Vokietija), galerijoje Stadt. Galerie Dreieich, vykusioje tarptautinėje paro doje Yatoo meets Dreieich dalyvavo Arvydas Ališanka. Rugpjūčio rugsėjo mėn. Valjadolide (Ispanija) vykusiame tarptautiniame menininkų intervencijos į reklamą projekte dalyvavo Paulius Šliaupa. Rugsėjo 1 17 d. Šendžene (Kinija), Guanlano originalios spausdintinės grafikos bazėje, rezidavo grafikas, Tarptautinės dailininko knygos trienalės Vilniuje kuratorius Kęstutis Vasiliūnas. Rugsėjo 2 4 d. Folkstono miesto viešosiose erdvėse (Jungtinė Karalystė) vykusioje šiuolaikinio meno trienalėje dalyvavo lietuvių menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai. Rugsėjo 2 d. menininkai dalyvavo simpoziume On the Edge: Time and Truth, kuriame kalbėjo tema Geologinis laikas ir pristatė savo naujausius atsinaujinančių energijos šaltinių projektus bei kūrinį Folk Stone Power Plant, specialiai sukurtą Folkstono trienalei. Rugsėjo 3 d. vyko Zooetikos tyrimų platformos, kuruojamos Nomedos ir Gedimino Urbonų ir kuratorės Viktorijos Šiaulytės, tarptautinė konferencija Ateities energijos sąskrydis ( Future Energy Summit ). Rugsėjo 2 10 d. Nemėjoje (Graikija) galerijos Technohoros dailininkų parodoje dalyvavo Rolana Čečkauskaitė-Gkagka. Rugsėjo m. sausio 5 d. Gvaldo Tadine (Italija) vykusioje 39-oje tarptautinėje keramikos parodojekonkurse Water, wonder of the earth dalyvavo Valdas Kurk lietis. Rugsėjo 3 15 d. Olštyne (Lenkija), viešbučio Star Dadaj organizuotame 32-ajame tarptautiniame plenere dalyvavo Vytautas Poška. Kuratorė Anna Czyzykiewicz Zouki. Rugsėjo 8 spalio 19 d. Zalcburge (Austrija), galerijoje art bv Berchtoldvilla, vykusiame tarptautiniame parodų mainų projekte Zalcburgas Vilnius: Dialogas dalyvavo Linas Blažiūnas, Augustas Bidlauskas, Andrius Erminas, Audrius Gražys, Algis Griškevičius, Agnė Kulbytė, Linas Liandzbergis, Mindaugas Skudutis, Arūnė Tornau, Artūras Valiauga, Birutė Zokaitytė, Ugnė Žilytė. Kuratoriai dr. Karin Puchinger, Monika Hartl, Linas Liandzbergis, Dovilė Tomkutė-Veleckienė. Rugsėjo 9 18 d. Taičunge (Taivanas) tarptautinėje parodoje International Tsai-Mo Card Art Exhibition dalyvavo Danguolė Čachavičienė, Zinaida Dargienė, Birutė Sarapienė. Rugsėjo d. Daugpilyje (Latvija), Mark Rothko meno centre, vykusiame tarptautiniame tapybos simpoziume dalyvavo Ramūnas Čeponis. Taip pat dalyvavo Edda Jachens (Vokietija), Graham Fletcher (Naujoji Zelandija), Anthony White (Austrija / Prancūzija), Katarina Balunova (Slovakija), Evrom Özeskici (Turkija), Bernier Carol (Kanada), Teona Chanishvili (Gruzija), Erling Stuart Rohde (Norvegija), Madara Neikena (Latvija). Simpoziumo kūrinių paroda atidaryta rugsėjo 22 d.

165 kronika 163 Rugsėjo d. Londone (Didžioji Britanija), galerijoje Saatchi vykusioje meno mugėje Start. Art Fair London 17, Solo dalyje, buvo pristatyta galerija Studija Mindiuzarté ir galerijos menininké Ina Mindiuz. Rugsėjo d. Berlyne (Vokietija) vykusioje Galerijų savaitėje ir Berlyno meno mugėje Positions Berlin dalyvavo keturios Lietuvos meno galerijos: nuolatinės tarptautinės meno mugės dalyvės Meno niša (Vilnius) ir Meno parkas (Kaunas) bei debiutantės Countour Art gallery (Vilnius) bei meno galerijų tinklas Tsekh Gallery/Cechas (Kiev/Vilnius). LDS galerija Meno parkas pristatė Patricijos Gilytės, Jono Gasiūno, Eglės Ulčickaitės, Agnės Jonkutės, Aušros Andziulytės ir Elenos Balsiukaitės-Brazdžiūnienės kūrinius, galerija Meno niša Jolantos Kyzikaitės, Pauliaus Šliaupos, Gusto Jagmino ir Konstantino Gaitanži kūrinius, galerija Countour Art Eglės Ridikaitės ir Eglės Gineitytės kūrybą, galerija Tsekh Gallery/Cechas M. Bilouso ir I. Petrovo darbus. Rugsėjo d. Vienoje (Austrija) galerija Meno niša dalyvavo prestižinėje meno mugėje Vienna Contemporary, kur pristatė Rūtos Katiliūtės, Rimo Sakalausko ir Kęstučio Svirnelio kūrybą. Rugsėjo d. Narvoje (Estija) vykusiame tarptautiniame plenere Narva Art dalyvavo Jurga Sidabrienė. Rugsėjo 21 spalio 4 d. Estijoje vykusiame Baltijos šalių Treviso komiksų festivalyje Komiksai iki Baltijos jūros dalyvavo Akvilė Magicdust, Titas Antanas Vilkaitis, Lina Itagaki, Miglė Anušauskaitė, Asta Did ir kt. Rugsėjo 21 spalio 16 d. Šiaurės Kinijoje, Tiandzino YAC spausdintinės grafikos centre, rezidavo grafikas, Tarptautinės dailininko knygos trienalės Vilniuje kuratorius, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, profesorius Kęstutis Vasiliūnas. Spalio mėnesį K. Vasiliūno darbai buvo pristatyti grupinėje parodoje Tiandzine, Hebėjaus provincijoje. Rugsėjo 22 spalio 20 d. Saragosoje (Ispanija) vykusiame 15-tame tarptautiniame šiuolaikinės keramikos konkurse Prize Cerco 17 dalyvavo Valdas Kurklietis. Rugsėjo 23 spalio 22 d. Taičungo (Taivanas) Tuno rajono meno centre vykusioje parodoje International Tsai- Mo Flower &City Art Exhibition dalyvavo Danguolė Čachavičienė, Zinaida Dargienė, Roma Serapinaitė, Birutė Sarapienė. Rugsėjo 24 spalio 15 d. Pekine (Kinija), Kinijos nacionaliniame dailės muziejuje, vykusioje 7-oje tarptautinėje Pekino meno bienalėje Šilko kelias ir pasaulio civilizacijos dalyvavo Antanas Obcarskas. Rugsėjo 25 d. jis dalyvavo tarptautiniame simpoziumas Šilko kelias ir pasaulio civilizacijos, vykusiame Pekine, Qianmen Jianguo viešbutyje. Spalio 3 8 d. Londone (Didžioji Britanija) Frieze meno mugės metu vykusioje Sunday meno mugėje, kuri orientuojasi į mažesnes galerijas ir kylančius menininkus, pirmą kartą prisistatė su Baltijos šalių bei tarptautiniais menininkais dirbanti iniciatyva iš Lietuvos &editions. Savo stende &editions pristatė lietuvių menininką Robertą Narkų bei jo riboto tiražo leidinį Doghme, taip pat Jono Meko, Deimanto Narkevičiaus, Danielio Gustavo Cramerio, Julijos Goyd, Egyboy, Vytenio Buroko ir Justino Vilučio, Ulijonos Odišarijos riboto tiražo meno kūrinius (angl. editions ) bei leidinius. Spalio m. sausio 19 d. Hiuvinkėje (Suomija), Villa Arttu kultūros centre, 16-je tarptautinėje vaikų ir jaunimo meno parodoje,,kartu / Together dalyvavo Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos vaikai (mokyt. Inga Dargužytė ir Loreta Zdanavičienė). Paroda,,Kartu skirta paminėti Suomijos Nepriklausomybės jubiliejų. Koordinatorė Inga Dargužytė. Spalio 5 lapkričio 11 d. Montevidėjuje (Urugvajus), Nacionaliniame vaizduojamojo meno muziejuje, vykusioje 7-oje tarptautinėje šiuolaikinės tekstilės bienalėje Diversity dalyvavo Virginija Degenienė. Spalio 6 d. Krokuvoje (Lenkija), galerijoje,,otwarta Pracownia, atidaryta Henriko Čerapo tapybos paroda Les Exercices. Spalio 6 20 d. Kijeve (Ukraina), galerijoje Kalita Art Club, vyko Aleksandro Vozbino tapybos paroda. Spalio 8 gruodžio 20 d. Sank Peterburge (Rusija), LR konsulate, vyko Jūratės Stauskaitės grafikos ir piešinų paroda,,iš mano skrynios. Lietuvių bendruomenės namuose dailininkė surengė susitikimą, pravedė dailės užsiėmimus ruošiantis tarptautiniam vaikų meno projektui,,genas: Lietuva, skirtam Lietuvos valstybės 100-mečiui. Paroda surengta LR konsulato kvietimu. Spalio d. Niujorke (JAV), ekspozicinėje erdvėje Sla307, vyko Vytenio Jankūno paroda Stories from J 2 Manhattan. Spalio d. Novi Sado mieste (Serbija), galerijoje Matica Srpska, vykusioje 6-oje tarptautinėje gobeleno trienalėje dalyvavo Feliksas Jakubauskas. Spalio d. Paryžiuje (Prancūzija), meno mugėje Art Fair YIA Paris, dalyvavo galerija Meno niša ir pristatė keturis jaunus Lietuvos menininkus Jolantą Kyzikaitę, Paulių Šliaupą, Gustą Jagminą ir Matą Janušonį. Spalio d. Durbėje (Latvija) festivalyje Zemlika dalyvavo Nerijus ir Andrius Erminai. Pristatė galerija AV17. Spalio d. Džaipure (Indija) Jaipur Kala Chaupal rezidencijoje dalyvavo Eimutis Markūnas. Lapkričio 1 4 d. vyko jo darbų, sukurtų rezidencijos metu, paroda. Spalio 21 d. Atėnuose (Graikija), viešbutyje Divani Palace Acropolis vykusiame pirmajame Graikijos ir Kipro lietuvių metiniame susitikime, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, ir ta proga atidarytoje lietuvių dailininkų parodoje dalyvavo Rolana Čečkauskaitė-Gkagka. Spalio 22 lapkričio 18 d. Neudrossenfelde (Vokietija) tarptautiniame parodų mainų projekte Zalcburgas Vilnius: Dialogas dalyvavo Linas Blažiūnas, Augustas Bidlauskas, Andrius Erminas, Audrius Gražys, Algis Griškevičius, Agnė Kulbytė, Linas Liandzbergis, Mindaugas Skudutis, Arūnė Tornau, Artūras Valiauga, Birutė Zokaitytė, Ugnė Žilytė. Kuratoriai dr. Karin Puchinger, Monika Hartl, Linas Liandzbergis, Dovilė Tomkutė-Veleckienė. Spalio 25 lapkričio 20 d. Staforde (Didžioji Britanija), galerijoje High house gallery, vyko Eglės Gelažiūtės- Petrauskienės paroda Autumn stories. In Memoriam Spalio 27 d. Suvalkuose (Lenkija), Kultūros centro dailės galerijoje Chłodna 20, atidaryta tęstinio projekto Vizualus menas Alytus 2017 mainų programos Alytaus dailininkų ir fotografų darbų paroda. Projekto vadovas ir parodos kuratorius Evaldas Grinius, koordinatorius Andrzej Zujewicz. Spalio 28 gruodžio 31 d. Pekine (Kinija), šiuolaikinio meno centre Xin Dong Cheng Space For Contemporary Art parodoje Déjà vu. Contemporary Art from Central and Eastern Europe countries. Part I dalyvavo Žygimantas Augustinas. Spalio mėn. La Baules mieste (Prancūzija) vykusioje parodoje,,rudens salonas dalyvavo Vytautas Karčiauskas. Lapkričio 1 29 d. Jasuose (Rumunija) vykusioje tarptautinėje tekstilės trienalėje Texpoart dalyvavo Virginija Degenienė, Zita Inčirauskienė, Birutė Sarapienė. Lapkričio 9 gruodžio 2 d. Milane (Italija), galerijoje Theca, Žygimanto Augustino personalinė paroda In. Lapkričio m. sausio 30 d. Jegevoje (Estija), galerijoje Akvakala, vyko personalinė Eugenijos Pylipaitienės akvarelės paroda. Gruodžio 2 10 d. Hiogano (Švedija), Kraperupo dvaro rūmų parodų salėje-muziejuje, vykusioje Hiogano rajono dailininkų asociacijos kalėdinėje parodoje Julsalongen dalyvavo Dalia López Madrona m. Laura Guokė buvo atrinkta į tarptautinį Nacionalinės portretų galerijos Londone projektą BP Portrait Awards. Jos kūrinys Petras 2016 m. buvo pateiktas konkursui BP Portrait Award 2016 nugalėjo Travel Award 2016 kategorijoje. Į projektą BP Portrait Awards Laura Guokė atrinkta iš 2580 menininkų iš daugiau nei 80-ies pasaulio šalių. Menininkei skirtas 6000 svarų sterlingų prizas kūrybinei kelionei į pabėgėlių stovyklą Graikijoje. Stovykloje menininkė kūrė pabėgėlių iš Sirijos ir stovyklos savanorių didelio formato portretus Monika ir Rima and Muhammed Ahmed, kurie tapo BP Portrait Award 2017 ekspozicijos dalimi. Grafikė Nijolė Stasė RADZEVIČIENĖ ( ) Keramikas Romualdas ALELIŪNAS ( ) Tapytojas Algirdas TAURINSKAS ( ) Odininkas Rimantas DŪDA ( ) Monumentalistė, grafikė Marta VALAIKIENĖ ( ) Architektas Rimvydas BUIVYDAS ( ) Keramikas Gintaras MARTINIONIS ( ) Tapytojas Algimantas Ričardas PAULAVIČIUS ( ) Grafikas Andrius DELTUVA ( ) Dizaineris Gintautas ŠVEDAS ( ) Akvarelininkė Dalia MAKARAITIENĖ ( ) Tapytoja ir grafikė Vida KRIŠTOLAITYTĖ (Krištolaitis Gendvil) ( ) Scenografė Danelija VANAGIENĖ ( ) Tapytoja Genovaitė Stasė KARINIAUSKAITĖ ( ) Tapytojas Valdas PUMPUTIS ( ) Scenografė Renė Petrulienė ( ) Akvarelininkas Alfonsas ŠULIAUSKAS ( )

166 164 kronika Kūriniai viešosiose erdvėse 2016 Spalio mėn. Vilniuje, Antakalnio kapinėse, skulptorė Asta Vasiliauskaitė sukūrė antkapinį paminklą operos solistei, Nepriklausomybės akto signatarei Nijolei Ambrazaitytei (granitas, cm) Balandžio 20 d. ant Luokės seniūnijos pastato atidengtas Vytauto Poškos sukurtas Luokės miestelio herbas (grafitas, cm). Projektas Herbai Lietuvos miesteliuose. Gegužė mėn. Telšių Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčios interjere Romualdas Inčirauskas sukūrė dekoratyvinės plastikos kūrinį Bažnyčios istorija ( cm, stiklas, bronza, šviesos elementas). Architektas Algirdas Žebrauskas. Rugpjūčio 11 d. Paliekio dvaro (Lekėčiai, Šakių r.) interjerą papuošė Henrikos Bartkutės autorinės tapybos kompozicija Rojaus sodas ( cm, 4 vienetai; cm, 2 vienetai). Rugpjūčio 25 d. Klaipėdoje, Dienovidžio skvere, atidengtos penkios naujos skulptūros, sukurtos tęstinio skulptūrų kūrimo ir eksponavimo Klaipėdos miesto erdvėje projekto Viešas dialogas III metu. Kuratorius Izraildžonas Baroti. Skulptūrų autoriai Remigijus Sederevičius, Jurgita Jasinskaitė, Vilmantė Žegulytė, Audrius Janušonis, Egidijus Radvenskas. Rugsėjo 15 d. Kazokiškėse, Elektrėnų savivaldybė, atidengta skulptūra (granitas, cm), skirta paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį ir Kazokiškių bažnyčios ir kaimo 410 metų jubiliejų ( ). Skulptorius Arvydas Ališanka. Rugsėjo 16 d. Švėkšnoje atidengtas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui Kazimierui Šauliui ( ). Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Rugsėjo 29 d. Vilniuje, Užupio g. 2, atidengta atminimo lenta (granitas cm) tapytojui Romualdui Kuncai ( ). Skulptorė Asta Vasiliauskaitė. Spalio 25 d. Vilniuje, Vilniaus universiteto Žalgirio klinikos erdvėje (Žalgirio g. 117), įkomponuotas Jūratės Stauskaitės piešinys Paukštė Motina, sukurtas šiuolaikinės meno mugės ArtVilnius metu (birželio 6 11 d.) Litexpo rūmuose kartu su Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos mokiniais. Spalio mėn. Kauno Vienybės aikštėje rekonstruojamo Pramprojekto pastato, kuriame įsikurs A klasės verslo centras, fasadas dekoruotas tentu (2500 kv. m) su Mariaus Jonučio kūriniu m. Aleksandra Jacovskytė sukūrė kostiumus A. Čechovo spektakliui Ivanovas (premjera , Mažojo teatro akademija, Vilnius) ir M. Maeterlincko spektakliui Žydroji paukštė (premjera , rež. Vaidotas Martinaitis, Nacionalinis Kauno dramos teatras) m. Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčios Šv. Jono Pauliaus II koplyčioje įkomponuoti Nijolės Vilutytės sukurti vitražai Šv. Jonas Paulius II Viešpaties piligrimas Lietuvoje 1993 ( , cm) ir Viešpaties Jėzaus Krikštas ( , cm) m. Ožkabaliuose, J. Basanavičiaus gimtinėje, Šimtmečio giraitėje, pastatytas paminklinis akmuo (granito riedulys, cm, 14 tonų). Autorius Daumantas Kučas. Premijos, apdovanojimai 2016 Rugsėjo 27 d. paskelbti 4-osios Vilniaus keramikos meno bienalės laureatai. Pagrindinė profesoriaus Liudviko Strolio ( ) vardo premija už viso gyvenimo pasiekimus paskirta Juozui Adomoniui, dvi lygiavertės premijos Eglei Einikytei-Narkevičienei ir Milenai Pirštelienei. Šeši diplomai atiteko Audriui Janušoniui, Jurgitai Jasinskaitei, Giedrai Petkevičiūtei, Egidijui Radvenskui, Remigijui Sederevičiui, Dainai Vanagaitei-Belžakienei. Rugsėjo 22 d. Giedrė Riškutė tarptautinėje Osten piešinių bienalėje pelnė tarptautinį pripažinimą už asmeninę piešinių kolekcija. Lapkričio 9 10 d. Paulius Šliaupa pelnė III vietą Vilniuje, Umiatovskių rūmuose (Trakų g. 2), vykusiame fotografijų konkurse Žabolis art project. Lapkričio 16 d. Mindaugas Petrulis, Ramūnas Petrusevičius pelnė XIX tarptautinės Vilniaus ekslibrisų bienalės, vykusios Vilniuje, K. Varnelio namuose-muziejuje, diplomus. Lapkričio 25 d. paskelbti Trijų tiltų fondo (Varšuva, Lenkija) II tarptautinio tapybos konkurso laureatai. Konkurse dalyvavusi Giedrė Riškutė užėmė I vietą. Gruodžio 11 d. Romualdui Inčirauskui Vilniuje, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre, buvo įteiktas tarptautinio projekto-konkurso The International Art Medal Project in memory of Boris Schatz tarptautinės žiūri komisijos pagrindinis apdovanojimas už medalį Baruchas Zalmanas Schatzas (bronza, 2015) m. Rosandai Sorakaitei-Ramanauskienei skirtas Baltijos šalių konkurso Jaunojo tapytojo prizas 2016 pagrindinis prizas m. Rosandai Sorakaitei-Ramanauskienei skirtas Kauno miesto mero padėkos raštas Už drąsų kūrybinį proveržį tarp jaunųjų Kauno vizualiųjų menų profesionalų m. Valerija Vija Tarabildienė apdovanota Sidabriniu garbės ženklu 7-oje pasaulio žemaičių parodoje, skirtoje Saulės mūšio jubiliejui Sausio 13 d. Eimutis Markūnas apdovanotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu už nuopelnus kultūrai ir menui ir už Kauno miesto vardo garsinimą. Vasario 2 d. Edmundas Unguraitis apdovanotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu už nuopelnus įtvirtinant Kauno miesto savivaldą, įgyvendinant pilietines iniciatyvas ir kuriant miesto įvaizdį. Vasario 5 d. Meda Norbutaitė pelnė II vieta Sankt Peterburgo valstybinėje akademinėje kapeloje (Rusija) vykusiame tarptautiniame meno forume Winter Insomnia. Vasario 15 d. Rūtai Katiliūtei buvo įteikta 2016 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais taip pat tapo architektas Audrius Ambrasas, aktorius Vytautas Anužis, džiazo muzikai Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas, Vladimiras Čekasinas, kino režisierius Gytis Lukšas bei rašytojas Valdas Papievis. Vasario 23 d. Vilniaus knygų mugėje buvo apdovanoti gražiausių 2016 m. knygų dailininkai. Premijos skirtos Sigutei Chlebinskaitei už knygas Uosto fuga ir Giedanti gaidžio galva, Kotrynai Zylei už knygą Didžioji būtybių knyga, Jokūbui Jacovskiui už knygą Lietuvos Jeruzalės medikai, Aušrai Lisauskienei už knygą Absoliuti tekstilė: nuo ištakų iki XXI a., Gyčiui Skudžinskui už knygą Tada ; diplomai paskirti Deimantei Rybakovienei už knygą Naisių vainikas. Zigmo Gėlės premijos laureatų poezijos antologija ; Tadui Karpavičiui už knygą XXI a. Kudirka, Daliai Karpavičiūtei už knygą Kultūringa pelė Stasė, Aušrai Kiudulaitei už knygą Laimė yra lapė, Vidai Kuraitei už knygą Pinigai Lietuvoje, Silvai Jankauskaitei už knygą Šiuolaikinės medijos ir informacija. Požeminiai garažai Google karalystėje, Sigutei Chlebinskaitei ir Rokui Gelažiui už knygą Atminimų sodai, Viktorijai Leleivei už knygą Peradresuota 1. Lietuvių ir litvakų tapyba Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje, Izaokui Zibucui už knygą Namų tyloj, Tomui Mrazauskui už knygą Kasdienybė / Daily Life, Jurgiui Griškevičiui už knygą Night shift, Gyčiui Skudžinskui už knygą Burning Slides. Vilniaus dailės akademijos premija paskirta Zigmantui Butaučiui už knygą,,barokas ir betonas. Fotomanipuliacijos, Lietuvos dailininkų sąjungos premija Sigutei Chlebinskaitei už knygą,,ne vien Dangus. Heaven and Beyond. Kovo 16 d. Stasiui Žirguliui įteikta Kauno meno kūrėjų asociacijos premija. Balandžio 24 d. Alfonsas Čepauskas apdovanotas prizu ir padėka Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje vykusiame tarptautiniame ekslibrisų konkurse, skirtame M. K. Oginskio 250-osioms metinėms. Gegužės 18 d. Aleksandras Vozbinas pelnė Moldovos tarptautinės tapybos bienalės, vykusios Kišiniove (Moldova), specialų Moldovos nacionalinio dailės muziejaus prizą ir diplomą. Birželio 11 d. Povilas Ramanauskas pelnė tarptautinės šiuolaikinio meno mugės ArtVilnius 17 Geriausio jaunojo menininko apdovanojimą. Rugsėjo 2 d. Valdas Kurklietis apdovanotas 39-os tarptautinės keramikos konkurso Water, wonder of the earth, vykusio Gvaldo Tadine (Italija), Sidabro medaliu. Rugsėjo 15 d Isroildžonui Baroti įteiktas LR kultūros ministerijos garbės ženklas Nešk savo šviesą ir tikėk. Rugsėjo 23 d. Rimantui Dichavičiui įteikta Juozo Keliuočio premija Rokiškyje vykusioje konferencijoje, skirtoje Juozo Keliuočio 115-osioms gimimo metinėms. Rugsėjo mėn. Giedrė Riškutė Latvijoje vykusioje I tarptautinėje bienalėje jūros tematika pelnė Jūrmalos miesto muziejaus apdovanojimą. Spalio 16 d. įteikti Lietuvos dailininkų sąjungos Auksiniai ženkliukai už 2016 m. kūrybos pasiekimus: tapytojui Audriui Gražiui (ženkliukas Nr. 55) už meninės kūrybos įvairiapusiškumą ir refleksyvumą, monumentalistei Eglei Valiūtei (ženkliukas Nr. 56) už tarnystę meno idėjoms, grafikui Jonui Varnui (ženkliukas Nr. 57) už profesionalumą ir daugiaprasmiškumą humoristinės grafikos kūrimo procese m. Marijona Sinkevičienė apdovanota Kauno dailininkų klubų,,sfinksas ir,,meno sparnai diplomais už kūrybinius rezultatus m. Kristina Ališauskaitė tapo meno žurnalo ArtMazeMag vasaros numerio finalininke m. Kristina Ališauskaitė tapo tarptautinio konkurso Arte Laguna prize 2016 (Venecija, Italija) finalininke. Stipendijos 2017 m. Lietuvos kultūros tarybos individualios valstybės stipendijos skirtos: Dainiui Trumpiui, Aušrai Vaitkūnienei, Pauliui Šliaupai, Eglei Gelažiūtei-Petrauskienei, Marijonai Sinkevičienei, Kristinai Ališauskaitei, Povilui Ramanauskui, Rosandai Sorakaitei-Ramanauskienei, Rūtai Šipalytei, Sigitai Maslauskaitei-Mažylienei, Ingai Likšaitei, Rimantui Milkintui, Audriui Janušoniui, Nijolei Šaltenytei, Eglei Karpavičiūtei, Henrikui Čerapui, Kęstučiui Vasiliūnui, Algirdui Jakui, Inesai Brašiškei, Gabrielei Gervickaitei, Giedriui Jonaičiui, Simonai Lukoševičiūtei, Juozui Lebednykui, Rimvydui Mulevičiui, Monikai Plentauskaitei, Indrei Ercmonaitei-Jakucevičienei, Žydrei Ridulytei, Sigitai Morkūnaitei, Audriui Tuleikiui, Linai Itagaki, Joanai Kairienei, Jonui Arčikauskui, Benui Staškauskui, Gabrielei Vingraitei, Kristijonui Sipariui, Ugnei Žilytei, Rūtai Taukinaitytei-Narbutienei, Artūrui Makštučiui, Daliai Laučkaitei-Jakimavičienei, Majd Kara, Ulai Šimulynaitei, Petrui Baronui, Mykolei Ganusauskaitei, Deimai Kristinai Katinaitei-Zajančauskei, Jonui Maldžiūnui, Agnei Matulionytei, Tadui Gindrėnui, Daivai Kairevičiūtei, Aurelijai Šimkutei-Endriekei, Gediminui Endriekui, Linai Dūdaitei, Jurgitai Juospaitytei-Bitinienei, Ievai Babilaitei-Ibelgauptienei, Giedriui Mazūrui, Arvydui Gurevičiui, Miglei Kosinskaitei m. Lietuvos kultūros tarybos edukacines valstybės stipendijos paskirtos: Henrikai Bartkutei, Laurai Guokei, Severijai Inčirauskaitei- Kriaunevičienei, Elonai Lubytei, Marijai Griniuk, Remigijui Skersiui, Dovilei Tomkutei-Veleckienei, Julijai Vosyliūtei, Austei Jurgelionytei-Varnei, Karolinai Kunčinaitei, Saulei Urbonavičiūtei, Ingai Betuža-Bertužai, Tadui Dromantui, Andrejui Polukordui, Daliai Juodakytei, Romualdui Inčirauskui, Zitai Inčirauskienei, Gitanai Evseičikaitei, Ievai Petkutei, Stanislovui Marmokui, Kotrynai Šešelgytei, Vilijai Kveskaitei, Algiui Kasparavičiui, Rūtai Jakštonienei, Sergejui Lysyj, Reginai Donbrauskaitei, Ievai Bunokaitei, Inai Mindžiuženko, Miglei Lebednykaitei, Ugnei Bužinskaitei, Indrei Liškauskaitei, Gediminui Pranckevičiui, Jolantai Uktverytei.

167 kronika 165 Leidiniai 2017 Mikalojus Povilas Vilutis Albumas (sud. Jurga Minčinauskienė, Kristina Kleponytė) Vilnius, Vilniaus grafikos meno centras Vitražai: Konstantinas Eugenijus Šatūnas (teksto aut. Žydrūnas Mirinavičius) Vilnius, Miranda design solutions Skaidra Trilupaitytė. Lietuvos dailės gyvenimas ir institucijų kaita Vilnius, Dailininkų sąjungos leidykla artseria Saulė Mažeikaitė-Teiberė, Skaidra Trilupaitytė, Ieva Pleikienė, Aistė Kisarauskaitė ir Bronius Leonavičius knygos pristatyme Post Ars partitūra (sud. Agnė Narušytė) Vilnius, M puslapiai, Šiuolaikinio meno centras Šarūnas Sauka (sud. Ramutė Rachlevičiūtė) Vilnius, Maldžio fondas Kazimieras Stabrauskas M. K. Čiurlionio mokytojas (sud. ir teksto aut. Vilma Kilinskienė) Kaunas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Mecenatas ir leidėjas Edmundas Armoška ir Šarūnas Sauka knygos pristatyme Nacionalinėje dailės galerijoje. Ramūno Danisevičiaus nuotraukos Atsiminimai apie skulptorių Juozą Mikėną (sud. ir tekstų aut. Gražina Marija Martinaitienė) Vilnius, Lietuvos dailės muziejus. Vidas Poškus. Menininko dirbtuvė: 42 istorijos Vilnius: Tyto alba Aleksandras Vozbinas. Tapyba (sud. Dia na Rakauskaitė) Vilnius, LDS galerija Arka Aleksandras Vozbinas knygos pristatyme. Aidos Vytienės nuotrauka

168 166 kronika Bažnytinio paveldo muziejuje surengta paroda Tekstilės puota, arba second hand kultūra Lietuvoje. Martos Vosyliūtės kūryba ir Bažnytinio paveldo muziejaus artefaktai. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka Panevėžio miesto dailės galerijoje vyko Panevėžio dailės dienos M. Žilinsko dailės galerijoje vyko antroji Kauno tarptautinė grafikos bienalė Fragmento evoliucija LDS galerijoje XX vyko XV tarptautinio tapytojų plenero Panevėžys 2017, skirto Kaziui Naruševičiui atminti, dalyvių kūrinių paroda XXIII Nidos tarptautinis tapybos pleneras Nepalas Indija Nida 2017 vyko rugpjūčio 28 rugsėjo 12 d. Dalyvavo 27 dailininkai iš Nepalo, Indijos, Latvijos, Armėnijos, Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos. Plenero vadovas Saulius Kruopis, kuratorė Edita Lubickaitė. Jono Lenkučio nuotrauka

169 kronika 167 LDS galerijoje XX vyko Indrės Ercmonaitės tapybos paroda Raudonasis mėnulis Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijos kūrinys, gimęs ArtVilnius'17 edukacinės programos Tarp kūrėjų metu, spalio mėnesį persikėlė į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką. Kolektyvinio piešinio Paukštė Motina iniciatorė menininkė Jūratė Stauskaitė d. Daugpilio (Latvija) Marko Rothko meno centre įvyko tekstilės paroda Tradicija ir dabartis. Baltų ženklai tekstilėje. Projektas Kitokia tekstilė Belgrade (Serbija), galerijoje Grafički kolektiv vyko Irmos Balakauskaitės paroda States. Parodą ji surengė kaip 2-osios tarptautinės grafikos trienalės laureatė Šiaulių dailės galerijoje vyko 56-oji Šiaulių menininkų paroda Pekino (Kinija) menų rajone 798 įsikūrusioje Xin Dong Cheng meno galerijoje buvo atidaryta jungtinė Rytų ir Vidurio Europos šiuolaikinių dailininkų paroda Déjà vu. Lietuvai joje atstovavo trys menininkai: Remigijus Treigys, Žygimantas Augustinas ir Rodionas Petrovas

170 LDS narių 2018 m. jubiliejai Sausis Ilja Bereznickas Marija Danutė Bžeskienė (Jukniūtė) Audronė Nijolė Preikšienė Andrius Giedrius Giedrimas Jonė Paulauskienė-Gilliusson Silvestras Džiaukštas Jolanta Zabulytė Neringa Arulienė Dalia Marija Gruodienė Arvydas Norvaišas Remigijus Sederevičius Adomas Jacovskis Vasilijus Tupachinas Vilius Ksaveras Slavinskas Dalvytis Udrys Marijona Žiūrienė Irena Birutė Miškinytė Jokūbas Zovė Michalina Adomavičienė Kristina (Karkaitė) Mazūrienė Vida Sakė (buvusi Vidutė Gabrielaitienė) Ramutė Toliušytė Vasaris Stanislovas Giedraitis Silva Marija Deltuvienė Genovaitė Sasnauskienė Marius Grušas Dainius Paškevičius Arvydas Bagdonas Tauras Jurkūnas Vytautas Dubauskas Giedrius Kazimierėnas Patricija Jurkšaitytė Juozapas Antanas Gelguda Aldona Dapkutė Vytautas Švarlys Rimantas Tumasonis-Adominis Kovas Romas Mekiša Algimantas Šlapikas Ingė Talmantienė Elena Lisauskienė (Šaltytė) Algirdas Stankus Elena Brazdžiūnienė (Balsiukaitė) Aleksandras Vozbinas Ieva Šlekytė-Gasiūnienė Zita Mateiča Algirdas Bosas Antanas Marcinkevičius Romanas Šaliamoras Alvydas Kurtinaitis Rimas Tunaitis Viačeslavas Sokoleckis Birutė Zokaitytė Arvydas Ališanka Virgilijus Bizauskas Kazys Rimtas Tarabilda Audronė Girdzijauskaitė Leonas Žuklys Milda Ona Kučinskienė Arvydas Poška Ona Baliulevičienė Vida Juškaitė Daiva Ramoškaitė Saulius Valius Ramūnas Čeponis Elona Gutauskaitė-Šustarevienė Audronė Pikturnienė Balandis Edmundas Birgėla Vilija Kinderavičiūtė Hilbertas Jatkevičius Aldona Tamonytė Kęstutis Balčiūnas Evaldas Grinius Liudmila Liaudanskaitė Loreta Pladienė Irena Šliuželienė Pranas Gudaitis Marijona Nijolė Jurgelionienė Janina Celiešienė Petras Vytautas Zaranka Regina Rinkevičienė Elena Augaitytė Teresė Lekienė Saulius Pelakauskas Algimantas Biguzas Gegužė Valentinas Ajauskas Aleksandras (Alius) Berdenkovas Osvaldas Neniškis Danutė Kondrotaitė Gaila Akelienė Alfonsas Vincentas Ambraziūnas Eglė Petraitytė-Talalienė Artūras Matonis Rita Janė Rozytė Saulė Riškutė-Šnipienė Giedrius Jonaitis Aloizas Jonušauskas Vytautas Kaunas Laimutė Martinkienė (Matijošaitytė) Henrikas Natalevičius Gražina Sakalauskaitė Kaučikienė Edita Jakubonytė-Kybartienė Ramūnė Pranckevičiūtė Augis Kepežinskas Antanas Obcarskas Arūnas Aleksandras Daugėla Eglė Velaniškytė Adomas Matuliauskas Viktorija Gatavynaitė Birželis Saulius Vaitiekūnas Eglė Valiūtė Antanas Beinaravičius Ričardas Krištapavičius Rasa Prišmontienė Eleonora Tunkevičienė Elvyra Radauskaitė Tatjana Diščenko Janina Gražina Švažienė Nerutė Čiukšienė Lina Gaižauskienė Justinas Prakapas Ilona Mickevičiūtė Daiva Staškevičienė Audrius Gražys Stasė Medytė Ala Diubina Valerijonas Juzėnas Romualdas Kvintas Ramunė Gutauskaitė Žutautienė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė Rolandas Rimkūnas Augustinas Virgilijus Burba Liepa Vilija Kisieliūtė Virginija Laužadienė Birutė Ukrinaitė-Garbačiauskienė Jelena Zavadskienė Eglė Gineitytė Aušra Teresė Tuminaitė Kučinskienė Petras Garška Stanislovas Buzas Jūratė Macnoriūtė Aistė Juškevičiūtė Dalia Genovaitė Mažeikytė Joana Danutė Plikionytė Daiva Kojelytė Marrou Eugenijus Čibinskas Egidijus Šimatonis Ričardas Lukošiūnas Violeta Jasevičiūtė Aušrelė Ratkevičienė Rugpjūtis Arūnas Žilys Eimont Bronzini (Eimontas Stankevičius) Reda Uogintienė Algimantas Šlapikas Rima Karpavičienė Povilas Šiaučiūnas Jurga Uzdilaitė Kastytis Leonas Skromanas Lida Kuzmienė Raminta Jurėnaitė Dalia Jakimavičienė (Laučkaitė) Diana Radavičiūtė Adomas Skiezgėlas Adelė Medutytė Sonata Žižienė Algimantas Stanislovas Kliauga Rugsėjis Rytas Artūras Naruševičius Petras Balčius Algimantas Nasvytis Giedrius Žungaila Petras Baronas Šarūnas Sauka Tomas Rudokas Lolita Sadauskaitė Šarūnas Miškinis Jolanta Mašidlauskienė Gintaras Mikolaitis Henrikas Orakauskas Eugėnė Antušienė Vytautas Umbrasas Jonas Burokas Adelbertas Nedzelskis Rimantė Kulšienė Justina Agota Dobkevičienė Petras Amankavičius Stanislava Darija Maleckienė Spalis Sergejus Plotnikovas Antanas Rimantas Šakalys Violeta Juodzevičienė Jūratė Bučmytė Vita Tracevičienė Aldona Šaltenienė Aleksandra Aleksandravičiūtė Daiva Antanina Načiulienė Mindaugas Skudutis Žilvinas Jonutis Tadas Deksnys Zofija Vainilaitienė Dovilė Tomkutė Laima Muraškienė Vilija Liorančienė Rytas Jonas Belevičius Antanas Olbutas Aldona Barščiauskaitė (Višinskienė) Liudvika Keller (Ramanauskaitė) Gediminas Žuklys Vytautas Nalivaika Kristina Danilevičienė Ramūnas Grikevičius Stanislavas Mostauskis Birutė Vaitiekūnienė Ingrida Korsakaitė Žydrutė Ridulytė Saulius Širvinskas Lapkritis Gražina Stungurienė Leonardas Gutauskas Albertas Olšauskas Albinas Kavaliauskas Algimantas Patamsis Salvinija Giedrimienė Jūra Audronė Vaškevičiūtė Ksenija Jaroševaitė Aušra Linkienė Ligija Stalevičienė Ieva Mediodia Rima Sutkienė (Kiubaraitė) Laimutė Kozlovienė Dalia Ona Palukaitienė Gruodis Rūta Lipaitė-Vingrienė Konstancija Dzimidavičienė Daliutė Ivanauskaitė Kezienė Vladimiras Beresniovas Arūnas Gelūnas Bronius Leonavičius Ona Tamuliūnienė Ona Paliukienė Audrius Janušonis Ilona Vasiliauskienė Daiva Gudelytė Liucija Čiutienė Jūratė Kluonė Irma Balakauskaitė Vytautas Balsys

171 albumai, monografijos, iliustruota literatūra, žurnalas Dailė menas įamžintas knygose Leidinių galite įsigyti: Dailininkų sąjungos leidykloje artseria Vokiečių 4/2, Vilnius. (+370 5) Dailininkų sąjungos galerijoje Vokiečių g. 2, Vilnius. (+370 5)

172 artseria